Procedūra : 2016/2250(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0226/2017

Pateikti tekstai :

A8-0226/2017

Debatai :

PV 05/07/2017 - 16
CRE 05/07/2017 - 16

Balsavimas :

PV 06/07/2017 - 11.11
CRE 06/07/2017 - 11.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0316

PRANEŠIMAS     
PDF 614kWORD 73k
14.6.2017
PE 597.418v03-00 A8-0226/2017

dėl Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimo. SESV 349 straipsnio taikymas

(2016/2250(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: Younous Omarjee

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Nors atokiausi regionai yra visiškai integruoti į Europos Sąjungos, pagal SESV 349 straipsnį jiems suteiktas specialus statusas: Sąjunga turi teisinius įgaliojimus pritaikyti šiems regionams visą savo politiką, programas ir teisę. Taip šį straipsnį išaiškino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo 2015 m. gruodžio 5 d. sprendime – jis patvirtino visišką šio požiūrio į atokiausius regionus teisėtumą.

Šiame pranešime Europos Parlamentas norėjo apžvelgti, kaip įgyvendinamas 349 straipsnis, išnagrinėti, kaip Sąjungos politiką ir teisės aktus būtų galima geriau pritaikyti atokiausiems regionams, ir nustatyti, kaip Europos Sąjunga galėtų geriau integruoti atokiausius regionus ir labiau į juos atsižvelgti.

Bendrosios aplinkybės

Šiandien Europos Sąjunga atsižvelgia į atokiausius regionus, tačiau dar yra kur tobulėti, be to, to atsižvelgimo lygmuo labai skiriasi, priklausomai nuo skirtingų Europos Komisijos generalinių direktoratų nuomonių, ir dar labai trūksta nuoseklumo. Reikia skatinti požiūrio į atokiausius regionus suderinimą ir horizontalumą Europos Komisijoje. Šis suderinimas ir horizontalumas, pranešėjo ir Europos Parlamento nuomone, ypač svarbu dėl to, kad nuo to priklauso Europos investicijų atokiausiuose regionuose sėkmė ir optimizavimas.

Europos Parlamentas mano, kad Teisingumo Teismo sprendimas suteikia Europos Sąjungai, visoms jos institucijoms ir valstybėms narėms paskatinimą ir teisinį pagrindą pradėti naują Sąjungos politikos etapą ir užsibrėžti naują tikslą remti atokiausių regionų vystymąsi.

Neseniai Europos Komisijos užsakymu atlikta atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos (POSEI) žemės ūkio srityje analizė patvirtino šią nuomonę ir parodė, kaip gali būti svarbu Sąjungos programą pritaikyti atokiausiems regionams, o tada, einant kitu keliu, ji gali padėti pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslus.

Todėl šiame pranešime Komisija, Taryba, valstybės narės ir atokiausi regionai raginami veikti išvien, kad, visapusiškai atsižvelgiant į jų ypatumus ir specialius poreikius, dabar atokiausi regionai būtų geriau integruoti į Sąjungą. Be to, jie raginami rasti konkrečius sprendimus ir atlikti reikiamus pritaikymus, kad atokiausiems regionams būtų užtikrinta galimybė naudotis visomis Europos horizontaliosiomis programomis, kaip apibrėžta 349 straipsnyje. Tik tiek.

Teminės kryptys ir pranešime pateikiami pasiūlymai

Europos Parlamento nurodo ne vieną prioritetinę kryptį ir sritį, kuriose galima imtis konkrečių ir greitai įgyvendinamų veiksmų.

Pranešime rekomenduojama, kad žemės ūkio politikos srityje požiūris į atokiausius regionus ir toliau būtų grindžiamas programa POSEI, tačiau siūloma rasti sprendimus, kaip būtų galima sudaryti dar palankesnes sąlygas: 1) užtikrinti reikiamą žemės ūkio veiklos įvairinimą, 2) bendro rinkos organizavimo kontekste geriau atsižvelgti į vadinamųjų tradicinių žemės ūkio sektorių ypatumus, 3) populiarinti kilmės ir kokybės ženklinimą, 4) atsižvelgti į atogrąžų klimato aplinkybes, ypač su ekologine produkcija susijusiose srityse. Be to, Europos Parlamentas ragina užtikrinti politikos nuoseklumą, kad atokiausių regionų žemės ūkio sektorių dedamoms pastangoms modernizacijos ir konkurencingumo didinimo srityse nepakenktų Sąjungos ir trečiųjų šalių pasirašomi laisvosios prekybos susitarimai.

Pranešime teigiama, kad Sąjungos prekybos politikos ir išorės politikos srityse daug laisvosios prekybos susitarimų pakenkė atokiausių regionų žemės ūkio sektoriams. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas ragina, kad nuo šiol prieš pradėdama derybas ES atsižvelgtų į atokiausių regionų ypatumus ir į jautrius jų produktus, ir taip pat skatina Komisiją laikytis savo įsipareigojimo vykdyti poveikio vertinimus.

Kalbant apie žuvininkystę, mėlynąjį augimą ir ES jūrų dimensiją, pranešime primenama apie itin svarbų atokiausių regionų indėlį. Atokiausių regionų išskirtinių ekonominių zonų plotas siekia beveik 2 500 000 km2 ir prilygsta visų ES žemyninių išskirtinių ekonominių zonų plotui. ES atėjo laikas suvokti savo jūrų dimensiją ir peržengti savo pačios kaip vien žemyninės veikėjos viziją bei mąstyti kaip galinga jūrų sektoriaus veikėja, t. y. kaip pasaulio lyderė jūrų sektoriuje. Todėl Parlamentas mano, kad reikia siekti tvaraus vietinės ir smulkiosios žvejybos vystymosi, įgyvendinant visas priemones, nustatytas 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo, ir mano, kad sykiu reikia žengti dar toliau ir Sąjungoje įdiegti tikrą programą, skirtą mėlynajam augimui ir jūrų bei vandenynų valdymui ir tausiam naudojimui.

Kalbant apie sanglaudos politiką, palankiai vertindamas itin svarbų jos vaidmenį atokiausių regionų ekonominiame, socialiniame ir tvariame vystymesi ir ragindamas stiprinti šią politiką vykdant kito laikotarpio daugiametę finansinę programą, Europos Parlamentas primena, kad SESV 349 straipsnyje numatyta speciali galimybė atokiausiems regionams gauti struktūrinių fondų finansavimą ir todėl visi jie turėtų būti laikomi mažiau išsivysčiusiais regionais. Pripažindamas itin svarbų ir nepakeičiamą valstybių narių vaidmenį, Europos Parlamentas jas taip pat ragina visiškai įgyvendinti išankstines sąlygas, visų pirma kalbant apie investicijas tose srityse, kurios priskiriamos jų kompetencijai, kad ES fondai veiktų ir politika būtų įgyvendinama kuo geriau atokiausiuose regionuose.

Kalbant apie mokesčių politiką, konkurenciją, valstybės pagalbą ir bendrąją rinką, pranešime primenama, jog SESV 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagalba, skirta atokiausių regionų ekonominiam vystymuisi skatinti, atsižvelgiant į jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, ir kad, atsižvelgiant į jų rinkų nutolimą ir ribotumą, nukrypti nuo konkurencijos teisės leidžiančių nuostatų stiprinimas pagal SESV 349 straipsnį ir 42 straipsnį negali daryti poveikio valstybių narių prekybai, nei trukdyti vidaus rinkos stabilumui.

Kalbant apie atokiausių regionų galimybes dalyvauti ir faktinį dalyvavimą horizontaliosiose programose, visų pirma apimančiose mokslinių tyrimų, aplinkos apsaugos, švietimo, kultūros, transporto, energetikos ir telekomunikacijos sritis, Parlamentas mano, kad galimybės situaciją pagerinti yra vis dar labai didelės. Pranešime prašoma apibrėžti specialių atokiausiems regionams numatytų galimybių sąlygas, siekiant skatinti jų dalyvavimą, o Komisija šiuo klausimu raginama remtis SESV 349 straipsniu. Pranešime taip pat raginama užtikrinti veiksmingą atokiausių regionų integraciją į transeuropinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklus, kuriai šiuo metu skiriama nedaug dėmesio. Kalbant apie aplinkos apsaugą, Parlamentas mano, kad dabar yra metas sustiprinti įgyvendinamas pasirengimo programas ir faktiškai integruoti Prancūzijos atokiausius regionus į Europos gamtos apsaugos programas ir konkrečiai įvertinti galimybes taikyti programą „Natura 2000“ Prancūzijos atokiausiuose regionuose. Pranešėjas taip pat pažymi ir pabrėžia, kad visi atokiausi regionai yra vulkaninės kilmės ir jie kartu su kitomis Europos vulkaninėmis teritorijomis turi dar neišnaudotą europinį potencialą.

Impulsas naujai atokiausių regionų ekonomikai turi būti žalias kaip jų ypatinga biologinė įvairovė ir mėlynas kaip jų vandenynai.


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimo. SESV 349 straipsnio taikymas

(2016/2250(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnį, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad Sutartys taikomos valstybėms narėms, ir kurio antroje dalyje nustatyta, kad teritorinė Sutarčių taikymo sritis patikslinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 355 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į SESV 355 straipsnio pirmos pastraipos 1 dalį, iš dalies pakeistą 2010 m. Europos Vadovų Tarybos sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas Sen Bartelemi salos statusas Europos Sąjungos atžvilgiu (2010/718/ES) ir 2012 m. liepos 11 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu (2012/419/ES), kurioje apibrėžiama, kad Sutarčių nuostatos taikomos atokiausiems regionams pagal SESV 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, pagal kurį pripažįstamas ypatingas atokiausių regionų statusas ir kuriame numatyta galimybė nustatyti „konkrečias priemones, kuriomis siekiama būtent šiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas“ ir nurodoma, kad priemonės pirmiausia, tačiau ne išimtinai „skirtos muitų ir prekybos politikai, fiskalinei politikai, laisvosios zonos, žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygoms, valstybės pagalbos bei paramos iš struktūrinių fondų ir pagal horizontaliąsias Sąjungos programas gavimo sąlygoms“,

–  atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad pagalba, skirta regionų ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma vidaus rinkai neprieštaraujančia pagalba;

–  atsižvelgdamas į SESV XVIII antraštinę dalį, kurioje nurodomas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslas ir nustatomos struktūrinės finansinės priemonės šiam tikslui įgyvendinti,

–  atsižvelgdamas į SESV 7 straipsnį, kuriame nustatoma, kad Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu,

–  atsižvelgdamas į visus Komisijos komunikatus dėl atokiausių regionų,

–  atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas dėl atokiausių regionų, ypač į 2012 m. kovo 29 d. Nuno Texeiros pranešimą dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir į 2014 m. vasario 26 d. Younouso Omarjee rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo (COM(2016) 0797),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012)0209),

  atsižvelgdamas į Kajene atokiausių regionų pasirašytą memorandumą (1999 m. kovo 5 d.), kuris papildytas 2010 m. kovo mėn. pasirašytu bendru Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir atokiausių regionų memorandumu ir kuriame nurodyta, kad ES turėtų skatinti darnų atokiausių regionų vystymąsi naudodamasi įvairiais atokiausių regionų gamtos ir kultūros ištekliais ir kartu skatinti ES politikos lygių galimybių, partnerystės, proporcingumo ir nuoseklumo principus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų sueigos XXI konferencijos galutinę deklaraciją ir į 2017 m. kovo 30–31 d. Briuselyje 4-tojo Sąjungos atokiausių regionų forumo proga pasirašytą bendrą memorandumą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0226/2017),

A.  kadangi SESV 349 straipsnyje pripažįstama ypatinga atokiausių regionų ekonominė ir socialinė padėtis, kurią struktūriniu požiūriu sunkina tam tikri veiksniai (atokumas, izoliuotumas, mažas plotas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, priklausomumas nuo keleto produktų), kurių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą;

B.  kadangi Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) savo 2015 m. gruodžio 15 d. precedentiniame sprendime pateikė nuodugnų SESV straipsnio aiškinimą;

C.  kadangi šiame sprendime Teisingumo Teismas visų pirma patvirtino, kad aktai, kuriais siekiama įgyvendinti specialias atokiausiems regionams skirtas priemones, gali būti priimti remiantis 349 straipsnio teisiniu pagrindu, pagal kurį leidžiama nukrypti nuo pirminės teisės ir nuo antrinės teisės vienu metu, o sričių, kurioms taikomos 349 straipsnio sąlygos, sąrašas nėra išsamus, nes „SESV rengėjai neketino nustatyti išsamaus priemonių, kurias galima tvirtinti remiantis šiuo straipsniu, rūšių sąrašo“;

D.  kadangi ES sutarčių taikymo atokiausiems regionams tikslu ES sutarties 52 straipsnis ir SESV sutarties 349 ir 355 straipsniai yra susiejami tarpusavyje ir pagal SESV 355 pirmos pastraipos 1 dalį Sutarčių nuostatos atokiausiems regionams taikomos pagal SESV 349 straipsnį, ir kadangi ši nuoroda į Sutartis apima antrinę teisę;

E.  kadangi SESV 349 straipsnis turi būti siejamas su kitais Sutarties straipsniais ir ypač su 7 straipsniu, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu“;

F.  kadangi laikantis lygybės ir nediskriminavimo principų skirtingai vertinamos įvairios situacijos siekiant in fine lygybės taikant ES teisę;

G.  kadangi SESV 349 straipsnio tikslas yra užtikrinti atokiausių regionų plėtrą, jų integraciją ir į Europos, ir į jų pačių geografinę erdvę sudarant jiems sąlygas naudotis prie jų realijų ir poreikių pritaikyta politika ir prireikus konkrečiomis priemonėmis;

H.  kadangi atokiausi regionai yra privilegijuota erdvė geostrategijos ir mokslinių tyrimų, susijusių su klimato kaita ir biologine įvairove, srityse;

I.  kadangi, remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, ES mėlynoji ekonomika apima maždaug 5,4 mln. darbo vietų ir maždaug 500 mlrd. EUR vertės bendrąją pridėtinę vertę per metus;

1.  primena, kad Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje Komisijai priskiriamas pagrindinis Sutarčių sergėtojos vaidmuo; pabrėžia, kad atokiausi regionai yra visiškai integruoti į Europos Sąjungą ir jos teisinę sistemą ir kad Sutartyse atsižvelgiama į jų konkrečią padėtį – jiems skirtas SESV 349 straipsnis, kuriama nustatytas principas ir teisė į įvairių krypčių Sąjungos politikos pritaikymą;

2.  pabrėžia, kad, nors atokiausi regionai yra itin nepalankioje padėtyje dėl geografinio nutolimo nuo Sąjungos, jie taip pat turi daug didelių privalumų, pvz., galimybę didinti su turizmu susijusią veiklą, mėlynosios ekonomikos augimą, naudotis gausiais atsinaujinančiosios energijos ištekliais, vystyti žiedinę ekonomiką, taip pat naudotis turtingo gamtos paveldo ir milžiniškos biologinės įvairovės teikiamu potencialu;

3.  mano, kad SESV 349 straipsniu naudojamasi ribotai ir kad jis galėtų būti aiškinamas novatoriškiau ir pozityviau, ypač kuriant ad hoc programas ir naujas specialias politines priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į atokiausių regionų privalumus ir siekiama suteikti priemones jiems išnaudoti, pvz., atsinaujinančiosios energijos, mėlynosios ekonomikos augimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, tvaraus turizmo, biologinės įvairovės saugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse; šiuo atžvilgiu primena Sąjungos vaidmenį siekiant atokiausiems regionams sudaryti sąlygas įveikti sunkumus ir išnaudoti turimus privalumus, tačiau kartu pabrėžia, kad atitinkamoms valstybėms narėms reikia prisiimti didesnę atsakomybę, susijusią su ES priemonių, kurios gali joms padėti užtikrinti darnų atokiausių regionų vystymąsi, naudojimu;

SESV 349 straipsnio taikymo padėtis

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad Sutarčių straipsniai dėl atokiausių regionų nebuvo kuo visapusiškiau įgyvendinami, dėl to apribota jų galimybė kuo labiau pasinaudoti savo priklausymu Sąjungai ir didinti savo konkurencingumą konkrečiose geografinėse vietovėse;

5.  mano, kad plačiau įgyvendinant SESV 349 straipsnį būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas atokiausių regionų integravimuisi į Sąjungą, jų plėtrai ir turimo potencialo išnaudojimui, visapusiškai atsižvelgiant į jų ypatumus ir struktūrinius apribojimus, tačiau taip pat ir į turimus privalumus;

6.  primena teisės aktų leidėjų rengiant 299 straipsnio antrą pastraipą ir vėliau SESV 349 straipsnį išreikštą politinę valią parengti visapusišką strategiją, kuri būtų susieta su priemonėmis, susijusiomis su įvairių sričių politika ir instrumentais;

7.  primena, kad atokiausiems regionams ir saloms skirta programa (POSEI) yra programa, kurioje visiškai atsižvelgiama į atokiausių regionų ypatumus pagal atskirą reglamentą, priimtą remiantis ir SESV 349 straipsniu, ir 42 straipsnio pirma pastraipa bei 43 straipsnio 2 dalimi, ir pripažįstamas dvejopas – atokiausių regionų priklausymo Sąjungai ir visapusiško Europos bendrosios politikos pritaikymo atokiausių regionų realijoms – principas, todėl labai svarbu, kad ši programa būtų įgyvendinama ir būtų numatyta sukurti naujų su kitomis Sąjungos politikos sritimis susijusių programų POSEI ;

8.  pažymi, kad programos POSEI sėkmė rodo, kad reikia išsaugoti specialiai atokiausiems regionams skirtas nuostatas, o ne įtraukti jas į Europos horizontaliąsias programas;

9.  pažymi, kad Europos Komisija parengė keletą komunikatų dėl atokiausių regionų; apgailestauja, kad šios įvairios atokiausiems regionams skirtos Europos strategijos iki šiol buvo įgyvendintos ir išplėtotos tik iš dalies;

10.  dabar ragina Komisiją pasiūlyti veiksmų planą ir, jei reikia, teisėkūros iniciatyvas siekiant, kad būtų galima įgyvendinti suderintą ir veiksmingą atokiausiems regionams skirtą strategiją, visiškai išnaudojant SESV 349 straipsnio teikiamas galimybes, visų pirma kuriant prie jų darnaus vystymosi poreikių pritaikytas specialias programas ir politines priemones, ypač inovacijų ir ilgalaikių investicijų srityje; primygtinai pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su atokiausių regionų valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; ragina Sąjungos institucijas drauge su atokiausių regionų valdžios institucijomis atversti naują puslapį ES ir atokiausių regionų santykiuose;

11.  palankiai vertina Komisijos darbą, susijusį su atnaujinta atokiausių regionų strategija, kuri bus priimta ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje; ragina Komisiją į savo strategiją įtraukti išsamiai apibrėžtą požiūrį į atokiausius regionus, tikslines strategines programas, kuriomis būtų atsižvelgiama į investicijų poreikius, ir aiškiai apibrėžtus tikslus, kurie būtų pasiekiami ir kuriuos būtų galima įvertinti; ragina Prancūziją, Ispaniją ir Portugaliją teikti didesnę paramą atokiausiems regionams;

12.  primena, kad SESV 349 straipsniu atokiausiems regionams, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, kurias jie patiria, remiantis lankstesnėmis procedūromis suteikiama galimybė neribotam laikui gauti nemažėjančią veiklos pagalbą; primena, kad nukrypti leidžiančios nuostatos susijusios ir su Sąjungos finansinėmis priemonėmis, ir su valstybės pagalba;

13.  primygtinai pabrėžia, jog atsižvelgiant į atliktus vertinimus būtina užtikrinti, kad priemonės, nuostatos ir nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos siekiant išlaikyti struktūrinę atokiausių regionų plėtrą skatinantį stabilumą, būtų ilgalaikės;

14.  ragina Komisiją atlikti išsamų požiūrio į atokiausius regionus vertinimą ir išnagrinėti kiekvieno atokiausio regiono ekonominę ir socialinę padėtį, siekiant užtikrinti, kad būtų geriau įgyvendinami Europos regioninės plėtros politikos tikslai, ypač susiję su atsilikimo panaikinimu ir darniu vystymusi, kad atokiausi regionai galėtų priartėti prie Europos vidutinio išsivystymo lygio;

15.  ragina Komisiją stiprinti įvairių generalinių direktoratų koordinavimą, susijusį su paraiškomis, kurios domina atokiausius regionus, siekiant tinkamai vertinti atokiausių regionų problemas ES politikos ir strategijų srityje; todėl pabrėžia, kad Generalinis sekretoriatas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant tinkamą SESV 349 straipsnio taikymą, nes siekiant Europos Sąjungos politiką pritaikyti atokiausių regionų ypatumams reikia sprendimus priimti aukščiausiu lygmeniu;

Žemės ūkio politika

16.  palankiai vertina neseniai pateiktą Komisijos ataskaitą(4), kurioje daroma išvada, kad apskritai programų POSEI (2006–2014) rezultatai yra teigiami, mano, kad ši programa yra itin svarbi siekiant išlaikyti produktų gamybą atokiausiuose regionuose ir kad ji atitinka naujus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, ir rekomenduoja toliau taikyti dabartinį pagrindinį reglamentą, tačiau nepamirštant, kad įsigaliojus laisvosios prekybos susitarimams, kurie turės arba gali turėti didelį poveikį atokiausių regionų produktų gamybai, gali reikėti pritaikyti biudžetą;

17.  mano, kad programos POSEI nuo pat sukūrimo įgyvendinamos labai sėkmingai;

18.  pritaria vertinimo išvadai, kurioje raginama konsoliduoti pagrindinius POSEI elementus ypatingą dėmesį skiriant būtent keleivių ir prekių vežimo rėmimui, siekiant užkirsti kelią pavojui, kad žemės ūkio gamybos gali būti atsisakyta ir visus neigiamus to padarinius atokiausių regionų užimtumui, aplinkai ir teritoriniam aspektui;

19.  mano, kad reikia teikti daugiau paramos gamybos įvairinimo reikmėms atokiausiuose regionuose ir imtis naujų veiksmų siekiant išspręsti rinkos krizes, su kuriomis susiduria kai kurie sektoriai, būtent pomidorų ir naminių gyvulių sektoriai, ir siekiant palengvinti smulkių gamintojų plėtrą, pavyzdžiui, pieno produktų gamintojų;

20.  primena, kad vieną po kitos vykdant bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) reformas nebuvo pakankamai atsižvelgta į atokiausių regionų ypatumus ir ragina ateityje į juos atsižvelgti geriau;

21.  pažymi, kad dėl 2005 m. BRO reformos cukraus sektoriuje pradėtas kvotų ir garantuotųjų kainų naikinimas silpnina atokiausių regionų cukranendrių augintojus; primygtinai pabrėžia, kad reikia išlaikyti visas specialias priemones, parengtas pagal SESV 349 straipsnį, siekiant sudaryti sąlygas tvariam konkurencingumui šioje pramonėje; ragina sukurti paramos cukranendrių augintojams mechanizmą, taikomą sumažėjus pasaulinėms cukraus kainoms;

22.  ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad Azorų salose pieno gamyba yra pati svarbiausia sritis, ir toliau remti gamintojus bei numatyti papildomas priemones, jeigu ištiktų rinkos krizė;

23.  primena, kad bananų auginimas atlieka esminį vaidmenį kai kurių atokiausių regionų socialinėje ir ekonominėje struktūroje; todėl ragina išlaikyti ir, prireikus, padidinti paramą gamintojams;

24.  ragina Komisiją į savo valdymo priemones ir rinkos krizės nustatymo priemones, taikomas įvairiuose žemės ūkio sektoriuose, pavyzdžiui, bananų, cukraus, romo, žuvininkystės ar pieno sektoriuje, kartu su Pieno observatorija, įtraukti aiškią rinkos krizės atokiausiuose regionuose apibrėžtį ir priderinti šiuos rodiklius prie regionų realybės;

25.  prašo Komisijos numatyti specialius finansinius asignavimus atokiausiems regionams, jeigu žemės ūkio sektoriui reikėtų suteikti išskirtinę ir skubią pagalbą dėl sunkios rinkos krizės;

26.  apgailestauja, kad dėl skirtingų sistemų taikymo ekologinės gamybos subjektams trečiosiose šalyse ir Sąjungos valstybėse narėse šioje rinkoje susidarė iškreipta konkurencija, kuri kenkia ir Sąjungos gamintojams, veikiantiems atokiausiuose regionuose, ir vartotojams, nes jie nežino apie realias šių produktų gamybos sąlygas; todėl ragina, atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl būsimų ES normų ekologiškų produktų gamybos ir ženklinimo srityje, atsisakyti dabar galiojančios lygiavertiškumo sistemos siekiant užtikrinti tinkamą atokiausių regionų ir trečiųjų šalių konkurenciją;

27.  mano, kad reikia, remiantis SESV 349 straipsniu, sukurti teisinę sistemą, skirtą ekologiškai produkcijai, ir teisinę sistemą, skirtą sanitarinėms ir fitosanitarinėms reikmėms, pagal kurias būtų atsižvelgiama į atokiausių regionų žemės ūkio ypatumus, būtent į atogrąžų klimato aplinkybes;

28.  ragina Europos Komisiją skatinti atokiausių regionų ūkininkus reklamuoti savo aukštos kokybės produktus naudojant atokiausių regionų logotipą, taip pat kitas kokybės sertifikavimo priemones;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad produktų diferenciacija ir specializacija gali papildomai skatinti ir populiarinti vietos produkciją, maisto produktų perdirbimą ir pardavimą ir taip mažinti esamus atokiausių regionų ir kitų ES regionų skirtumus;

30.  pabrėžia, kad siekiant politikos nuoseklumo atokiausių regionų dedamoms pastangoms modernizuoti savo pramonės sektorius ir didinti jų konkurencingumą neturi pakenkti Sąjungos ir trečiųjų šalių pasirašomi laisvosios prekybos susitarimai;

Europos Sąjungos prekybos politika

31.  primena, jog SESV 207 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad derybose su trečiosiomis šalimis „pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles“;

32.  nustato, kad pasirašant vis daugiau prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, tarp kurių figūruoja ir didžiosios bananų augintojos, ir cukraus gamintojos, pasikeičia rinkos pasiskirstymas, sukuriamas spaudimas kainoms ir kenkiama šių produktų ES gamintojų konkurencingumui;

33.  taigi mano, kad Sąjungos prekybos politika neturėtų kelti grėsmės atokiausių regionų pramonės sektoriams, nes šie sektoriai atlieka svarbų vaidmenį ekonominei, socialinei ir aplinkos apsaugos sritims;

34.  ragina Sąjungos vykdomose derybose dėl prekybos nuo šiol atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir į jautrius jų produktus, visų pirma bananus, cukrų, romą, pomidorus ar žuvininkystės produktus;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares būti atidžioms ir budrioms ginant atokiausių regionų interesus vykstant deryboms dėl „Brexit“;

36.  ragina Komisiją, laikantis 2012 m. birželio 20 d. komunikate nustatyto įsipareigojimo, su prekybos susitarimais, pavyzdžiui, ekonominės partnerystės susitarimais, teikti poveikio vertinimus ir prireikus atsižvelgti į atokiausius regionus, ir į tuos vertinimus įtraukti aplinkos, socialinio, ekonominio ir teritorinio poveikio atokiausiems regionams vertinimus; prašo, kad atliekant šiuos poveikio vertinimus būtų taip pat įvertinamas prekybos susitarimų bendras poveikis atokiausiems regionams;

37.  apgailestauja, kad iki šiol nebuvo atliktas joks tyrimas dėl laisvosios prekybos susitarimų padarinių atokiausių regionų žemės ūkio sektoriams; taip pat apgailestauja, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos ataskaitoje dėl bendro prekybos susitarimų poveikio neatsižvelgta į atokiausius regionus, o tai prieštarauja POSEI teisinėms nuostatoms;

38.  ragina įgyvendinant Sąjungos prekybos politiką atsižvelgti į nepalankią konkurencinę atokiausių regionų padėtį; ragina išsaugoti tarifines ir netarifines kliūtis, kai jos yra reikalingos siekiant apsaugoti atokiausių regionų produktus, ir veiksmingai taikyti apsaugos sąlygas ir stabilizavimo mechanizmus, jeigu atokiausių regionų produktai būtų atskirti arba jiems rimtai grėstų atskirtis;

39.  pabrėžia lygiavertiškumo principo ribotumą, visų pirma kalbant apie ekologinės žemdirbystės produktus, pagal kurį į Europos Sąjungą leidžiama įvežti produktus iš trečiųjų šalių, kurie atitinka ne visus ES reikalavimus; ragina nedelsiant pradėti taikyti atitikties principą ir sustiprinti kontrolės priemones;

40.  ragina stiprinti atokiausių regionų vaidmenį Europos Sąjungos išorės politikos su kaimyninėmis šalimis srityje siekiant stiprinti išorės politiką kovos su skurdu, aplinkos tvarumo, demokratijos stiprinimo, kultūrinių mainų ir lyčių lygybės srityse;

Tvari jūrų politika, žuvininkystė ir mėlynasis augimas

41.  primena, jog SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali pasiūlyti priimti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones, taip pat susijusias su žuvininkystės politika;

42.  prašo Komisijos remiantis SESV 349 straipsniu numatyti atokiausiuose regionuose sukurti paramos tausiai žuvininkystei sistemą, atsižvelgiant į tai, kas vykdoma POSEI programa žemės ūkio srityje;

43.  ragina Europos Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą įgyvendinti visas rekomendacijas, išdėstytas 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo;

44.  ragina Sąjungą sujungti savo pajėgas su atokiausiais regionais siekiant tapti galingiausia pasaulyje jūrų sektoriaus veikėja;

45.  pabrėžia, kad pasitelkus vandenynų išteklius ir esamą bei būsimą technologinę pažangą galima atverti dar nežinomas galimybes atokiausių regionų augimo srityje; mano, kad tvarus mėlynasis augimas suteikia galimybę sumažinti struktūrinę nelygybę tarp atokiausių regionų ir žemyninės Europos, ir kad jis gali prisidėti siekiant būsimą ES politiką perkelti į atokiausius regionus;

46.  primena, kad atokiausi regionai dėl savitos geografinės padėties atlieka svarbų vaidmenį jūrų valdymo, pakrančių vandenų valdymo, kovos su neteisėta žvejyba ir transporto saugumo gerinimo srityse;

47.  ragina Sąjungą ir atitinkamas valstybes nares daugiau investuoti jūrų ir vandenynų srityje, visų pirma atokiausiuose regionuose, kad būtų užtikrinta jų išskirtinių ekonominių zonų tvari ir veiksminga plėtra;

48.  palankiai vertina Komisijos pradėtą tyrimą dėl tvaraus mėlynojo augimo galimybių atokiausiuose regionuose ir ragina pradėti vykdyti tikrą Europos programą, skirtą atokiausiems regionams, siekiant spręsti aprūpinimui maistu, jūrų ir jūrininkystės moksliniams tyrimams bei bioekonomikai kylančius sunkumus; tačiau pabrėžia, kad tam tikra veikla, kaip naftos ir dujų gavyba, vykdoma po jūros dugnu, ir mineralų žvalgyba jūros gelmių turtuose, gali daryti didelį poveikį jūrų teritorijose ir sutrikdyti jūrų rūšis ir pažeidžiamas ekosistemas;

49.  primena saugomų jūrinių zonų svarbą atokiausiuose regionuose;

Sanglaudos politika

50.  primena, kad SESV 349 straipsnyje numatytos specialios atokiausių regionų naudojimosi struktūriniais fondais galimybės ir kad šiuo tikslu visi atokiausi regionai turėtų būti laikomi mažiau išsivysčiusiais regionais; džiaugiasi ir palankiai vertina Komisijos veiksmus atokiausių regionų labui keturiuose komunikatuose dėl atokiausių regionų ((2004, 2007, 2008 ir 2012 m.); pabrėžia, kokia svarbi ES finansinė parama visiems atokiausiems regionams, kuri 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 13 mlrd. EUR;

51.  dar kartą patvirtina, kad sanglaudos politika turi būti viena pagrindinių Europos veiklos po 2020 m. priemonių, ypač atokiausių regionų atveju, nes atokiausiuose regionuose regionų skirtumai yra labai ryškūs;

52.  atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir valstybių narių atsakomybę, ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti išankstines sąlygas, visų pirma kalbant apie investicijas jų kompetencijai priskiriamose srityse, siekiant užtikrinti, kad kuo geriau veiktų ES fondai ir politika atokiausiuose regionuose;

53.  mano, kad kitu programavimo laikotarpiu galėtų būti numatytas didesnis lankstumas sutelkimo pagal temas srityje atokiausių regionų atveju, kai tai susiję su tam tikrais jų prioritetais struktūrinių fondų lėšų naudojimo srityje, jei siekiama tvaraus vystymosi; ragina toliau skirti biudžeto asignavimus atokiausiems regionams, kompensuoti papildomas išlaidas ir išlaikyti visas tinkamai pagrįstas nukrypti leidžiančias priemones, kuriomis siekiama kompensuoti jų nepalankias struktūrines sąlygas;

54.  ragina pagal būsimą daugiametę finansinę programą (DFP) griežtai taikyti kriterijus dėl finansinių paketų nustatymo, įtvirtintus Bendrųjų nuostatų reglamente;

55.  primena bendrą tikslą – dvejopą atokiausių regionų integraciją; ragina sutvirtinti atokiausių regionų, užjūrio šalių ir teritorijų ir jų geografiniam baseinui priklausančių trečiųjų šalių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skirtus mechanizmus ir užtikrinti, kad jie veiktų, visų pirma išlaikant ir gerinant EPF ir ERPF reglamentų teisinių ir finansinių nuostatų sąveiką;

56.  pabrėžia, kad svarbu pritaikyti Europos teritorinio bendradarbiavimo strategijas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį regionams dėl jų atokumo ir skatinti bendradarbiavimą;

57.  rekomenduoja daugiau dėmesio skirti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) įgyvendinimui atokiausiuose, mažiau išsivysčiusiuose ir labiausiai atskirtuose regionuose;

58.  turėdamas mintyje atokiausių regionų jaunimo nedarbo lygį, primena, kad būtina sustiprinti atokiausių regionų jaunimo paramos ir mokymo ES veiksmus, visų pirma pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

59.  primena, kad Europos socialinis fondas (ESF) yra svarbiausias fondas švietimo ir užimtumo srityse; ragina Komisiją, atsižvelgiant į nedarbo atokiausiuose regionuose struktūrinį pobūdį ir kritinį mastą, taip pat remiantis SESV 349 straipsniu, kuriame pripažįstama, kad atokiausiems regionams turėtų būti suteikiamos išskirtinės teisės naudotis struktūriniais fondais – turi būti skiriami papildomi ESF asignavimai, siekiant remti užimtumą, judumą ir švietimą atokiausiuose regionuose;

60.  pabrėžia, kad atokiausiuose regionuose svarbu įgyvendinti pažangios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas (RIS3), nes jos yra esminis veiksnys įgyvendinant sanglaudos politiką;

61.  primena vietos plėtros priemonių, pvz., bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos ir integruotų teritorinių investicijų, taip pat principo „iš apačios į viršų“ svarbą, nes jie padeda spręsti vietos struktūrinius sunkumus, kartu skatinant bendrijos nuosavybę; todėl ragina Komisiją ir susijusias valstybes nares ištirti galimybes stiprinti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros, kaip lankstaus ir novatoriško atsako atokiausių regionų išreikštam poreikiui prisitaikyti, naudojimą;

62.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į demografinius atokiausių regionų skirtumus, nes tai yra svarbiausias veiksnys politikos kūrimo srityje, ypač švietimo, mokymo ir užimtumo srityse;

Konkurencijos politika ir valstybės pagalba

63.  primena, jog SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali siūlyti specialiai atokiausiems regionams skirtas priemones, ypač muitų ir prekybos politikos, fiskalinės politikos, laisvųjų zonų, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygų ir valstybės pagalbos srityse;

64.  be to, primena, kad SESV 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagalba, skirta atokiausių regionų ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, atsižvelgiant į jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį;

65.  ragina Komisiją nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse ir Bendrajame bendrosios išimties reglamente (BBIR) remtis SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktu ir 349 straipsniu, siekiant prisidėti prie atokiausių regionų ekonominio ir socialinio vystymosi ir labiau atsižvelgti į šiuos regionus;

66.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atokiausių regionų rinkų nutolimą ir jų ribotumą, nukrypti nuo konkurencijos teisės leidžiančių nuostatų stiprinimas pagal SESV 349 straipsnį ir 42 straipsnį negali daryti poveikio valstybių narių prekybai, taip pat negali destabilizuoti vidaus rinkos;

67.  apgailestauja, kad pradiniais pasiūlymais dėl BBIR ir nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių supaprastinimo nebuvo nuo pat pradžių ar iš anksto siekiama pritaikyti taisyklių atokiausiems regionams, kad būtų veiksmingai užtikrinta jų ekonominis ir socialinis vystymasis;

68.  ragina Komisiją stiprinti savo veiksmus atokiausiuose regionuose kovojant su didžiosiomis monopolijomis, dėl kurių didėja pragyvenimo išlaidos vietos gyventojams, ypač importo sektoriuose, kurie kelia grėsmę ekonomikos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų plėtrai;

69.  ragina Komisiją, remiantis išsamiu atokiausių regionų padėties vertinimu, po 2020 m. pratęsti jiems taikomos išimtinės apmokestinimo tvarkos taikymą, sykiu užtikrinant pažangą sąžiningos ir veiksmingos apmokestinimo tvarkos labui ir labiau kovojant su mokestiniu sukčiavimu ES ir trečiosiose šalyse;

70.  perspėja dėl prekybos praktikos, tokios kaip pasiūlos pertekliaus realizavimo rinkos praktika, dėl kurios gali būti destabilizuojama mažų salų rinkos vietos ekonomika;

Moksliniai tyrimai, aplinka, švietimas, kultūra, transportas, energetika ir telekomunikacijos

71.  primena, jog SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali pasiūlyti priimti specialiai atokiausiems regionams skirtas priemones, taip pat susijusias su paramos pagal horizontaliąsias Sąjungos programas gavimo sąlygomis;

72.  mano, kad horizontaliosiose Sąjungos programose turėtų būti numatytos paramos atokiausiems regionams gavimo specialios sąlygos siekiant užtikrinti, kad jie faktiškai dalyvautų šiose programose ir kad šių regionų privalumai galėtų būti akcentuojami įgyvendinant programas „Horizontas 2020“, LIFE, COSME, „Kūrybiška Europa“, ir kt.;

73.  prašo Komisijos faktiškai įtraukti atokiausius regionus į transeuropinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklus;

74.  primena, kad būtina teikti pirmenybę atokiausių regionų tvariai energetinei nepriklausomybei; pabrėžia, kad atokiausi regionai gauna įvairią naudą, susijusią su atsinaujinančiosios energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir žiedinės ekonomikos vystymu;

75.  atkreipia dėmesį į dideles mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos vystymo galimybes tvirto ir darnaus vystymosi srityje; ragina optimizuoti galimybes atokiausiems regionams gauti paramą iš ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“, siekiant kurti atitinkamų jų universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir novatoriškų įmonių tinklus, kad šie regionai taptų patrauklūs ir būtų aktyviau skatinami mainai tarp piliečių bei institucijų ne tik atokiausiuose regionuose, bet ir su žemynine Europa, užjūrio šalimis ir teritorijomis bei trečiosiomis šalimis;

76.  primena, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) atokiausiuose regionuose atlieka svarbiausią vaidmenį ekonomikos ir socialinio vystymosi srityse; todėl ragina Komisiją labiau atsižvelgti į atokiausių regionų situaciją įgyvendinant programą COSME arba Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI);

77.  mano, jog reikėtų toliau skatinti atokiausių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių mainus ir bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų, kultūros ir švietimo srityse, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos jų regioninei integracijai;

78.  palankiai vertina tai, kad nauja programa „Erasmus+“, teikiant kuo didesnę paramą, skatinamas atokiausių regionų studentų ir jaunų verslininkų judumas; ragina į programą „Kūrybiška Europa“ įtraukti panašias nuostatas; vis dėlto tikisi, kad įgyvendinant programą ERASMUS bus labiau atsižvelgta į bendrus atokiausių regionų ypatumus ir bus skatinami mainai tarp atokiausių regionų; apgailestauja, kad, neatsižvelgiant į programos „Erasmus +“ reglamento 37 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad „įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į su atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT nutolimu susijusius apribojimus“, pagal programą ERASMUS skiriamos kelionės išlaidų kompensacijos dažnai yra nepakankamos, palyginti su tikrosiomis išlaidomis, kurias patiria atokiausių regionų studentai, vykdami į žemyną;

79.  ragina Komisiją į naują jaunimui skirtą judumo iniciatyvą „Move2Learn, Learn2Move“ įtraukti atokiausiuose regionuose gyvenančius ES piliečius ir pritaikyti jiems teikiamas kelionės išlaidų kompensacijas prie realių išlaidų, kurias jie patiria keliaudami iš atokiausių regionų į žemyninę Europą; palankiai vertina Komisijos sprendimą šią iniciatyvą netaikyti vien tik geležinkelių transportui, nes tokiu atveju būtų izoliuojamas užjūrio regionų jaunimas;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad programa „Natura 2000“ netaikoma Prancūzijos atokiausiems regionams, nors jie turi išskirtinę biologinę įvairovę, tačiau paveiktą visų pirma klimato kaitos; todėl ragina įgyvendinti konkrečias apsaugos priemones ir užtikrinti iniciatyvos BEST parengiamųjų veiksmų ilgaamžiškumą sukuriant tvarią priemonę siekiant finansuoti biologinės įvairovės projektus, įvertinti ekosistemines paslaugas ir prisitaikyti prie klimato kaitos ES užjūrio šalyse ir teritorijose;

81.  siūlo atlikti poveikio vertinimą dėl galimybių Prancūzijos atokiausiuose regionuose įgyvendinti programą „Natura 2000“ siekiant nustatyti geriausiai pritaikytas priemones, kuriomis būtų galima saugoti biologinę įvairovę ir aplinką šiuose regionuose;

82.  primena, kad 2015 m. spalio mėn. Komisijos paskelbtoje ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2017 minimoje ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūroje padaryta išvada, kad, nors nuo 2011 m. įgyvendinant priemones pagal 1 tikslą pasiekta didelė pažanga, didžiausi iššūkiai tebėra užbaigti tinklo „Natura 2000“ jūrų aspektą ir užtikrinti veiksmingą vietovių valdymą bei tinklui „Natura 2000“ remti reikalingą finansavimą, kurie abu yra atokiausiems regionams svarbūs veiksniai;

83.  primena, kad Europos Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2017 nurodė, kad valstybės narės turi pasiekti didelę pažangą ir Komisija turi labiau stengtis veiksmingiau prisidėti prie 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos plataus užmojo tikslų;

84.  primena, kad Europos Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2017 nurodė, jog „būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“;

85.  pakartoja, kad prieigos prie interneto gerinimas būtinai turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant teritorinę sanglaudą ir skatinant lygias galimybes, kuriant darbo vietas ir gerinant žmonių gyvenimo lygį atokiausiuose regionuose;

86.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus, kai ji sprendžia klausimus, susijusius su skaitmeninio tinklo aprėptimi;

87.  ragina sukurti specialią, transportui skirtą, į POSEI panašią programą, siekiant skatinti teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą šiuose regionuose ir mažinti izoliuotumą bei dvigubą izoliuotumą, pasireiškiantį kai kuriuose atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad šioje programoje turėtų būti numatyta parama žmonių ir prekių transportui tarp atokiausių regionų ir žemyno, pačiuose atokiausiuose regionuose ir tarp artimų atokiausių regionų, pavyzdžiui, Azorų salų, Madeiros salos ir Kanarų salų; pabrėžia, kad šia programa turėtų būti skatinama prekyba tarp šių regionų;

88.  pabrėžia, kad atokiausi regionai yra privilegijuoti turistiniai regionai, todėl būtina investuoti į kokybišką transporto už prieinamą kainą tinklą, ypač atsižvelgiant į vidaus rinką;

89.  ragina Europos Sąjungą ryžtingai įsipareigoti tarptautinti patekimo į atokiausius regionus sąlygas – įdiegti infrastruktūrą ir įrengti transporto kelius, siekiant sujungti šiuos regionus su žemynine Europa, su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir visu likusiu pasauliu;

90.  prašo atokiausiuose regionuose plėtoti tikrą ES pramonės strategiją, pagal kurią būtų kuriamos darbo vietos, kurių nebūtų galima perkelti kitur, ir kuri būtų grindžiama įmonių galėjimu įsitvirtinti vietoje;

91.  mano, kad atokiausi regionai gali tapti privilegijuota erdve, kur būtų galima įgyvendinti bandomuosius projektus, kurių priemonės būtų taikomos visose srityse įvairiose valstybėse narėse;

92.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir jų regionams bei Regionų komitetui.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0133.

(2)

2015 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Parlamentas ir Komisija / Taryba, C-132/14 – C-136/14, ECLI:EU:C:2015:813.

(3)

OL L 187, 2014 6 26, p. 1.

(4)

2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaita dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo (COM(2016) 0797).


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (4.5.2017)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl sanglaudos ir vystymosi skatinimo atokiausiuose ES regionuose: SESV 349 straipsnio įgyvendinimas

(2016/2250(INI))

Nuomonės referentas: Ricardo Serrão Santos

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje nustatyta, jog Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti konkrečias priemones, kad tam tikros ES teisės ir politikos nuostatos būtų pritaikytos prie atokiausių regionų ypatumų ir apribojimų, su kuriais (pirmiausia kalbant apie papildomas sąnaudas) jie susiduria dėl, inter alia, savo atokumo, izoliuotumo, klimato, mažumo ir ekonominio priklausomumo nuo keleto produktų;

B.  kadangi Specialių priemonių, susijusių būtent su atokumu ir izoliuotumu, programa (POSEI) yra esminė priemonė SESV 349 straipsniui taikyti sprendžiant žemės ūkio klausimus ir veiksmingai padeda siekti bendrųjų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų, t. y. ją taikant užtikrinama ir palaikoma paklausių maisto produktų gamyba, remiamas subalansuotas regionų vystymasis ir prisidedama prie tausaus gamtos išteklių valdymo;

C.  kadangi pagal POSEI prieinama pagalba pirmiausia sudaro didelę ūkininkų pajamų dalį ir parodo, kad tokios priemonės labai svarbios ūkininkų įmonių pelningumui užtikrinti ir gamintojų pajamoms generuoti;

D.  kadangi yra daugybė POSEI, Sąjungos kaimo plėtros politikos ir nacionalinių programų sąveikos būdų, siekiant skatinti mokymus, padėti jauniesiems ūkininkams imtis veiklos, skatinti investicijas ir remti gamybą;

E.  kadangi POSEI, nacionalinės pagalbos programos ir kitos BŽŪP priemonės viena kitą stipriai papildo, ypač taikant vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) tvarką vyno, taip pat vaisių ir daržovių sektoriams, ir į tai turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys;

F.  kadangi dėl ekologiškos produkcijos iš trečiųjų šalių taikant atitikties ES standartams pripažinimo sistemą atokiausių regionų tropiniai žemės ūkio produktai, ypač bananai, susiduria su žemomis kainomis pagrįsta konkurencija; kadangi pagal atitinkamus šiuo metu galiojančius teisės aktus Europos gamintojai neturi galimybių vystyti ekologiškos gamybos;

G.  kadangi atokiausių regionų rinka nėra pakankamai didelė, kad įmonės turėtų paskatą teikti paraiškas dėl specialių kenkėjų kontrolės ir kitų augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai;

1.  atkreipia ypatingą dėmesį į 2015 m. gruodžio 15 d. paskelbto sprendimo svarbą: jame Teisingumo Teismas nustatė, kad SESV 349 straipsnis – tinkamas teisinis pagrindas ES teisėkūros priemonėms priimti ir koreguoti, taigi buvo konsoliduotas atokiausių regionų statusas ir patvirtinta būtinybė priimti konkrečias diferencijuotas priemones visų sričių ES politikos atžvilgiu, siekiant švelninti juos veikiančius nuolatinius arba laikinus, esminius arba ciklinius apribojimus ir taip sudaryti galimybes jų ekonomikai vienodomis sąlygomis konkuruoti su likusia Sąjunga;

2.  pažymi, jog ūkininkavimas turi būti remiamas ES lygmeniu, kad būtų skatinama atokiausių regionų ekonomika ir kuriamos darbo vietos, palaikant ekonominę ir socialinę sanglaudą bei žemės panaudojimą šiuose regionuose, kartu apsaugant aplinką, biologinę įvairovę, taip pat ekologines ir kultūrines vertybes; tačiau pažymi, kad tradiciniai eksporto sektoriai (pvz., vieniems atokiausiems regionams tai bananų ir cukraus, o Azorų saloms – pieno ir mėsos eksportas) dažniausiai gauna solidžią paramą, o vadinamieji įvairinimo – pvz., vaisių ir daržovių bei gyvulinės kilmės produkcijos – sektoriai atsilieka nepaisant savo potencialo;

3.  yra įsitikinęs, kad POSEI leidžia atokiausių regionų žemės ūkiui vystytis, įvairėti ir išlikti; atkreipia dėmesį į 2016 m. gruodžio 15 d. paskelbtą Komisijos POSEI įgyvendinimo vertinimą, kuriame pažymima, kad POSEI padeda siekti BŽŪP tikslų ir kad dabartinių BŽŪP priemonių ir mechanizmų potencialas užtikrinti konkrečius atokiausių regionų poreikius nebuvo atskleistas; pritaria vertinimo išvadai, kurioje raginama konsoliduoti pagrindinius POSEI elementus ypatingą dėmesį skiriant būtent keleivių ir prekių vežimo rėmimui, siekiant užkirsti kelią pavojui, kad žemės ūkio produkcijos gali būti atsisakyta, įskaitant visus neigiamus šito padarinius atokiausių regionų užimtumui, aplinkai ir teritoriniam aspektui;

4.  primygtinai ragina svarstyti galimybę sukurti specialią POSEI, skirtą transportui tarp salų ir iš salų į žemyną remti, atsižvelgiant į tai, kad dvigubas izoliuotumas yra pagrindinė vystymosi kliūtis;

5.  pabrėžia, jog svarbu, kad taikant POSEI schemą valstybėms narėms būtų užtikrintas lankstumas rengiant savo programas, ir taip pat ragina nustatyti aiškesnes strategijas, pagal kurias, pirma, būtų atsižvelgiama į konkrečius valstybių narių poreikius ir, antra, laikomasi išsamių ES tikslų;

6.  pabrėžia, kad kaimo plėtros programos ir POSEI – esminės priemonės norint laiku reaguoti į vis rimtesnius ir neprognozuojamus ekonominius, socialinius ir teritorinius iššūkius ir kad pagal subsidiarumo principą šias programas ir toliau turi teikti, apibrėžti ir valdyti pačių regionų atstovaujamieji organai;

7.  pažymi, kad kvotų sistemos panaikinimas pieno sektoriuje, dėl embargo Rusijai prarastos verslo galimybės, augantis kainų svyravimas, maisto tiekimo globalėjimas, stipriai sulėtėjęs Kinijos augimo greitis ir įsigalėjusi krizė yra veiksniai, pakenkę tvariai pieno produktų gamybai Azorų salose – vienai iš regiono socialinio ir ekonominio audinio varomųjų jėgų; todėl pažymi, jog būtina imtis neeilinių priemonių šiam sektoriui palaikyti ir vystyti, kurios būtų paremtos būtinais ištekliais, kad pieno produktų gamyba Azoruose tęstųsi ir būtų atsvertas reguliavimo panaikinimo poveikis, dėl pokyčių rinkoje atsiradusios kliūtys ir apribojimai bei su produkcijos pardavimu susiję sunkumai;

8.  mano, jog Komisija ir valstybės narės turėtų naudotis POSEI, kad užtikrintų didesnę paramą pieno sektoriui tiesioginėmis išmokomis ir rinkos veiksmais, įskaitant papildomas kaimo plėtros priemones;

9.  ragina skubiai taikyti mechanizmus, kuriais būtų apsaugota teisė į gamybą atitinkamuose atokiausiuose regionuose;

10.  įspėja dėl potencialiai neigiamo laisvosios prekybos susitarimų poveikio tradicinei atokiausių regionų produkcijai (įskaitant pieną, mėsą, persikus, cukrų, bananus ir romą) ir pažymi, kad, ES pamažu naikinant nemažą dalį žemės ūkio ir maisto produktų rinkos apsaugos priemonių ir pasirašant įvairius susitarimus dėl lengvatinio patekimo į rinką su besivystančiomis šalimis, tirpsta pranašumas, susijęs su atleidimu nuo muito; primygtinai ragina Komisiją laikytis įsipareigojimo, prisiimto pagal POSEI reglamentą, įvertinti prekybos derybų poveikį klausimams, kurie daro poveikį atokiausiems regionams, ir informuoti juos apie derybų procesus; pakartoja, kad svarbų vaidmenį atlieka paramos pieno, bananų ir cukraus sektoriams schemos; pabrėžia, kad svarbios skaidrios stebėsenos priemonės ir veiksmingos, lengvai aktyvuojamos apsaugos sąlygos; yra įsitikinęs, kad ypatingų rūšių cukrus neturėtų būti įtraukiamas į prekybos derybas, ir ragina atokiausių regionų pieno produkcijai taikyti prekybos apsaugos sąlygą;

11.  laikosi nuomonės, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) POSEI turi būti skirti didesni finansiniai asignavimai, siekiant spręsti krizių rinkoje problemas, ir ragina Komisiją vadovautis SESV 349 straipsniu aktyvuojant neeilines kovos su šiomis krizėmis priemones ir skatinant konkrečius atokiausiems regionams skirtus veiksmus ir finansavimą, ypač kai tai susiję su rinkos krizėmis jų tradiciniuose sektoriuose, įskaitant pieną, pomidorus, gyvulininkystę ir jautieną;

12.  ragina ES pieno rinkos stebėjimo centrą į savo pieno rinkos kainų vertinimą savarankiškai ir nepriklausomai įtraukti atokiausius regionus ir kartu su Komisija, gamintojų organizacijomis ir susijusia valstybe nare aiškiai apibrėžti kriterijus, reikalingus krizei šiame sektoriuje minėtuosiuose regionuose paskelbti;

13.  primygtinai ragina Komisiją reguliariai atlikti atokiausių regionų rinkų, patiriančių neigiamą prekybos susitarimų poveikį, analizes, taip pat konsultuotis nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis bei susijusių atokiausių regionų gamintojais, siekiant apsispręsti dėl tinkamų paramos priemonių, įskaitant finansinę kompensaciją, jei gamintojų arba rinkų padėtis gerokai pablogėtų arba galėtų pablogėti dėl prekybos lengvatų trečiosioms valstybėms;

14.  pabrėžia, kad reguliarus metinis POSEI programų įgyvendinimo rodiklis yra apie 100 proc. ir kad daugeliui šių priemonių skiriamo biudžeto akivaizdžiai nepakanka šių regionų ūkininkavimo sektoriaus poreikiams užtikrinti;

15.  mano, kad POSEI biudžetas turi būti padidintas siekiant labiau remti žemės ūkio įvairinimo priemones ir smulkiąją produkciją, pvz., ožkų ir avių pieno produktus, medų, gėles, cukrinius runkelius, arbatą, ananasus, pasifloras ir kt.;

16.  ragina stiprinti POSEI ir, derantis dėl būsimosios DFP, skirti būtiną finansavimą bei pažymi, kad jokiu būdu negali būti pritarta dabartinio finansinio paketo mažinimui;

17.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka ES kokybės sistemos, ypač saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir saugomos geografinės nuorodos (SGN) geografinio ženklinimo sistemos, taip pat į galimybes, kurias jos teikia nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį šios ženklinimo sistemos atlieka sudarant žmonėms galimybę susikurti ir išlaikyti pragyvenimo šaltinius, taip pat ugdyti ir išsaugoti darbo jėgą ne tik atokiausiuose regionuose, bet ir kalnų bei mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose; todėl ragina skirti daugiau tikslinių išteklių ES programoms, kad būtų remiama geografinėmis nuorodomis saugoma produkcija;

18.  ragina Komisiją siūlyti priemones šiuo metu galiojančioms Sąjungos nuostatoms koreguoti vadovaujantis SESV 349 straipsniu, kad būtų sudarytos sąlygos ekologinio ūkininkavimo sektoriui ir, savo ruožtu, ES tropinei produkcijai vystyti;

19.  ragina Komisiją derėtis dėl bananų sektoriui skirtų veiksmingų ir praktiškų apsaugos sąlygų ir stabilizavimo mechanizmų bei efektyviai juos taikyti;

20.  atkreipia dėmesį į didžiulę bananų produkcijos svarbą atokiausių regionų socialiniam ir ekonominiam audiniui ir todėl remia paramos gamintojams didinimą;

21.  ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad žemės trūkumas ir su žemės konsolidacija susijusios problemos yra kliūtis naujiems ūkininkams imtis veiklos atokiausiuose regionuose, ir paremti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas bei numatyti jauniesiems ūkininkams skirtas paskatas imtis ūkininkavimo;

22.  pabrėžia, kad gilesnės žinios ir technologijų pažanga, ekologinės gamybos ir aplinką tausojančios priemonės padeda puoselėti tvaraus ūkininkavimo praktiką bei, savo ruožtu, spręsti socialines ir ekonomines problemas, didinti konkurencingumą bendrojoje rinkoje ir stiprinti atokiausių regionų tradicinę žemės ūkio veiklą;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad produktų diferenciacija ir specializacija gali dar labiau skatinti ir populiarinti vietos produkciją, maisto produktų perdirbimą ir pardavimą bei taip mažinti esamus atokiausių regionų ir kitų ES regionų skirtumus;

24.  apgailestauja, kad Žuvininkystės komitetas neparengė nuomonės ryšium su šiuo pranešimu atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkis ir žuvininkystė – pirminio šių regionų sektoriaus dalis, taip pat į jūros ir jūrų išteklių svarbą skatinant sanglaudą ir vystymąsi atokiausiuose regionuose bei įgyvendinant SESV 349 straipsnį; šiame kontekste ragina Komisiją vadovautis SESV 349 straipsniu – taip pat ir žuvininkystės atžvilgiu – visapusiškai atkuriant nepriklausomą POSEI programą, skirtą žuvininkystei („POSEI-Pescas“), kuri buvo panaikinta reformuojant dabartinį Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF);

25.  pabrėžia, kad atokiausi regionai yra labai toli nuo vartotojų rinkų, taigi, atsižvelgiant į šiuolaikinės logistikos organizavimo principus, būtinas dvigubas sandėliavimas; todėl ragina Komisiją svarstyti sandėliavimo už atokiausių regionų teritorijos ribų priimtinumo klausimą atsižvelgiant į reglamentus dėl investicijų į šiuos regionus;

26.  atkreipia dėmesį į kaimo plėtros programų svarbą atokiausiuose regionuose – visų pirma dėl jų vaidmens papildant tiesioginę paramą ir įgyvendinant ES apibrėžtas gaires, t. y.: 1) skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, 2) remti maisto grandinės organizavimą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje, 3) puoselėti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse, 4) stiprinti visų tipų žemės ūkio veiklos perspektyvumą ir konkurencingumą bei populiarinti inovacines ūkių technologijas ir tvarią miškotvarką, taip pat 5) skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato požiūriu atsparios ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Diane Dodds, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Stefan Eck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

James Carver

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Ulrike Müller

ECR

Richard Ashworth, Jørn Dohrmann, Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson

ENF

Edouard Ferrand, Philippe Loiseau, Laurenţiu Rebega

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez

NI

Diane Dodds

PPE

Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Viorica Dăncilă, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

4

-

ALDE

Jan Huitema

EFDD

James Carver

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp

3

0

Verts/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Constanze Krehl, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivana Maletić, Dimitrios Papadimoulis, Davor Škrlec, Milan Zver


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23

+

ALDE

Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Ruža Tomašić

EFDD

Rosa D'Amato

GUE/NGL

Younous Omarjee, Dimitrios Papadimoulis, Ángela Vallina

PPE

Krzysztof Hetman, Ivana Maletić, Stanislav Polčák, Ramón Luis Valcárcel Siso, Milan Zver, Lambert van Nistelrooij

S&D

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Constanze Krehl, Jens Nilsson, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Davor Škrlec

2

-

ECR

Mirosław Piotrowski

NI

Konstantinos Papadakis

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas