Procedūra : 2017/2026(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0243/2017

Pateikti tekstai :

A8-0243/2017

Debatai :

PV 02/10/2017 - 18
CRE 02/10/2017 - 18

Balsavimas :

PV 03/10/2017 - 4.7
CRE 03/10/2017 - 4.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0367

PRANEŠIMAS     
PDF 557kWORD 63k
28.6.2017
PE 602.807v02-00 A8-0243/2017

dėl ES politinių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN)

(2017/2026(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Reinhard Bütikofer

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES politinių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN)

(2017/2026(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 1967 m. rugpjūčio 8 d. įsteigta Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (ASEAN),

–  atsižvelgdamas į pagrindinį teisinį ES ir ASEAN santykių pagrindą, būtent 1980 m. kovo mėn. pasirašytą ASEAN ir EEB bendradarbiavimo susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. pasirašytą ASEAN chartiją, kuria įsteigtas ASEAN teisinis subjektiškumas ir nustatytas teisinis bei institucinis ASEAN pagrindas, taip pat įsteigtas Nuolatinių atstovų komitetas, kuriam pavesta remti ir koordinuoti ASEAN darbą,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. įsteigtą ASEAN regioninį forumą (ARF), kuriam pavesta skatinti dialogą, konsultuoti politiniais ir saugumo klausimais, taip pat padėti didinti pasitikėjimą ir imtis prevencinės diplomatijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione,

–  atsižvelgdamas į įvairias ASEAN struktūras, kuriomis siekiama didinti pasitikėjimą regiono mastu: ASEAN regioninį forumą, ASEAN valstybių gynybos ministrų susitikimą („ADMM-Plus“), Rytų Azijos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą (angl. EAS), „ASEAN plius trys“ (ASEAN ir Kinija, Japonija bei Pietų Korėja), ir „ASEAN plius šeši“ (ASEAN ir Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Indija, Australija bei Naujoji Zelandija),

–  atsižvelgdamas į prekybos susitarimus, kuriuos ASEAN sudarė su Japonija, Kinija, Pietų Korėja, Indija, Australija ir Naująja Zelandija,

–  atsižvelgdamas į vykstančias derybas ir (arba) sudarytus septynis Europos Sąjungos ir kai kurių ASEAN valstybių narių, būtent Brunėjaus Darusalamo, Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro, Tailando ir Vietnamo, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus,

–  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Indonezija ir Filipinais, taip pat į derybas dėl LPS su Malaizija ir Tailandu, kurios šiuo metu atidėtos, ir į numatomą LPS su Singapūru ir Vietnamu sudarymą ateinančiais mėnesiais, taip pat į derybas dėl investicijų susitarimo su Mianmaru,

–  atsižvelgdamas į už prekybą atsakingos Komisijos narės Cecilios Malmström ir ASEAN finansų ministrų 2017 m. kovo 10 d. susitikimą Maniloje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 21–22 d. Ulan Batore (Mongolija) surengtą 9-ąjį Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės susitikimą (ASEP9),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo mėn. Niurnbergo deklaraciją dėl glaudesnės ES ir ASEAN partnerystės ir jos 2007 m. lapkričio mėn. veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 27 d. Brunėjaus Darusalame priimtą Bandar Seri Begavano veiksmų planą glaudesnei ASEAN ir ES partnerystei stiprinti (2013–2017 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES ir ASEAN: strateginiu tikslu grindžiama partnerystė“ (JOIN(2015) 0022),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES ir ASEAN santykių,

–  atsižvelgdama į 2016 m. spalio 14 d. Bankoko deklaraciją dėl pasaulinės ASEAN ir ES partnerystės siekiant bendrų strateginių tikslų skatinimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjunga 2012 m. liepos mėn. Pnompenyje prisijungė prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties (angl. TAC)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15–16 d. Ulan Batore (Mongolija) surengtą 11-ąjį Azijos ir Europos aukščiausiojo lygio susitikimą (angl. ASEM11),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. vasario mėn. kaip nevyriausybinio dialogo forumą įsteigtą Azijos ir Europos fondą (angl. ASEF),

–  atsižvelgdamas į ASEAN ir ES regioninės integracijos rėmimo programą (angl. APRIS), ASEAN regioninės integracijos rėmimo programą (angl. ARISE) ir regioninę ES ir ASEAN dialogo priemonę ( angl. READI), kuriomis remiamas politikos ir taisyklių su prekyba nesusijusiuose sektoriuose derinimas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sutartą ASEAN ekonominės bendrijos projektą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vykusį 14-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą ir parengtą veiksmų planą dėl ASEAN bendrosios rinkos (ASEAN ekonominės bendrijos (angl. AEC)), ASEAN politinės saugumo bendrijos (angl. APSC) ir ASEAN socialinės ir kultūrinės bendrijos (angl. ASCC) sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 6–7 d. Vientiane (Laosas) surengtus 28-ąjį ir 29-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimus ir į 2017 m. balandžio 26–29 d. Maniloje (Filipinai) surengtą 30-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Džakartoje (Indonezija) surengtą 24-ąjį ASEAN ir ES jungtinio bendradarbiavimo komiteto posėdį,

–  atsižvelgdamas į ASEAN bendrijos viziją laikotarpiu iki 2025 m., priimtą per 2015 m. lapkričio 18–22 d. Kvala Lumpūre (Malaizija) surengtą 27-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą, ir tai, jog 2015 m. gruodžio 31 d. paskelbta, kad sukurta ASEAN ekonominė bendrija, kuria siekiama sukurti vidaus rinką daugiau nei 600 mln. žmonių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 8 d. Vientiane (Laosas) vykusį 11-ąjį Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą (EAS), kuriame dalyvavo 18 šalių – ASEAN valstybių narių, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos (ASEAN+3), Indijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos (ASEAN+6) ir Rusijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų vadovai,

–  atsižvelgdamas į pirmąją 2012 m. lapkričio 18 d. ASEAN žmogaus teisių deklaraciją ir 2009 m. sukurtą ASEAN tarpvyriausybinę žmogaus teisių komisiją (angl. AICHR),

–  atsižvelgdamas į organizaciją „ASEAN parlamentų nariai už žmogaus teises“ (angl. APHR), įsteigtą 2013 m., kurios tikslas – propaguoti demokratiją ir žmogaus teises visose ASEAN valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į ASEAN Taikos ir susitaikymo institutą (angl. AIPR),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaiko teisių konvenciją ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurias ratifikavo visos ASEAN valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Apsaugoti, gerbti ir padėti“, kurį 2011 m. birželio 16 d. priėmė JT žmogaus teisių taryba,

–  atsižvelgdamas į ASEAN konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, kurią 2015 m. lapkričio mėn. pasirašė visos ASEAN valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos visuotinius periodinius vertinimus, kuriuose dalyvauja visos ASEAN valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN, ypač į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES ir ASEAN santykių ateities(3),

–  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN valstybių narių, visų pirma 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Vietnamo(4), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Vietnamo pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija)(5), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Vietnamo pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (pritarimas)(6), 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Filipinų pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (pritarimas)(7) ir 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Filipinų pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija)(8),

–  atsižvelgdamas į savo naujausias skubos tvarka pateiktas žmogaus teisių rezoliucijas dėl ASEAN valstybių narių, visų pirma į 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Tailando, ypač Andy Hallo bylos(9), 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Kambodžos(10), 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl politinės padėties Kambodžoje(11), 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Kambodžos NVO ir profesinių sąjungų įstatymų projektų(12), 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl padėties Tailande(13), 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl sunkios rohinjų pabėgėlių padėties, įskaitant masines kapavietes Tailande(14), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl rohinjų mažumos padėties Mianmare(15), 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Mianmaro, ypač dėl rohinjų padėties(16), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Malaizijos(17), 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Indonezijos, visų pirma Hoseos Yeimo, Ismaelio Aluos ir Džakartos gubernatoriaus atvejų(18), ir 2016 m. rugsėjo 15 d.(19) ir 2017 m. kovo 15 d.(20) rezoliucijas dėl Filipinų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0243/2017),

A.  kadangi šiais metais minimos 50-osios ASEAN metinės, 60-osios Romos sutarčių metinės ir 40-osios ES ir ASEAN oficialių santykių metinės;

B.  kadangi ASEAN tapo vienu iš dinamiškiausių ir sparčiausiai augančių pasaulio regionų, ypač ekonomikos, technologijų ir mokslinių tyrimų aspektais, turi geopolitiniu ir geoekonominiu požiūriu strateginę poziciją, jame gausu išteklių, jis siekia didesnės ekonominės integracijos tikslo ir įgyvendina plataus užmojo darnaus vystymosi tikslų (DVT) darbotvarkę, visų pirma švietimo srityje, taip pat tvirtai propaguoja daugiašališkumą; kadangi siekiant tolesnės integracijos ir užtikrinant saugumą, stabilumą ir socialinių, ekonominių bei politinių teisių apsaugą nepaprastai svarbu bus sumažinti vystymosi atotrūkį tarp ASEAN valstybių;

C.  kadangi ES ir ASEAN integracijos procesai yra skirtingi, susiformavę skirtingomis aplinkybėmis ir pagrįsti skirtingomis vizijomis ir misijomis; kadangi kiekvienam procesui būdinga sava logika, tačiau jie yra palyginami, nes abi taisyklėmis grindžiamos organizacijos puoselėja taikų sambūvį, regioninę integraciją ir tarptautinį bendradarbiavimą bei vystymąsi, taip pat daugelį dešimtmečių siekia savo narių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo; taigi ES yra unikali ASEAN partnerė;

D.  kadangi šie du regionai pasiekė didelės sąveikos ir ES ir ASEAN santykiai yra visapusiški ir apima daugelį sektorių, įskaitant prekybą ir investicijas, vystymąsi, ekonominius klausimus ir politinius reikalus; kadangi ASEAN yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – antra pagal dydį ASEAN prekybos partnerė, o metinės dvišalės prekybos prekėmis vertė yra daugiau nei 200 mlrd. EUR ir ES yra pirma pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) teikėja ASEAN regione; kadangi Europos įmonėms ASEAN yra vartai į platesnį regioną; kadangi laikotarpiu nuo 2014 iki 2020 m. ES ir jos valstybės narės yra pirmos pagal dydį paramos vystymuisi teikėjos regione ir ES įsipareigojo skirti daugiau nei 3 mlrd. EUR tam, kad būtų sumažintas skurdas ir mažinimas vystymosi atotrūkis mažas pajamas gaunančiose ASEAN šalyse;

E.  kadangi anksčiau ES patirtis buvo įkvėpimo šaltinis kitiems regioniniams integracijos procesams;

F.  kadangi ES nuosekliai remia ASEAN darbą ir ypač ASEAN sekretoriatą, taip pat, pripažindama ASEAN svarbą, paskyrė specialų ES delegacijos ASEAN vadovą, kuris pradėjo eiti pareigas 2015 m.;

G.  kadangi šiuo metu abiejuose regionuose integracijos procesams iškyla sunkumų, tačiau tuo pačiu metu atsiveria naujos galimybės; kadangi ES susiduria su keliomis krizėmis; kadangi ASEAN, nors laikosi tikslo didinti ASEAN esminę svarbą, 2016 m. patyrė ASEAN vidaus prekybos sumažėjimą ir susidūrė su daugybe problemų, įskaitant besiskiriančias užsienio politikos kryptis ir šalutinius poveikius, kuriuos lemia vidaus problemos, susijusios su pavojumi demokratijai ir teisinei valstybei, religijų santykiais, tautinėmis mažumomis, socialine nelygybe ir žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant jų tarpvalstybinį poveikį;

H.  kadangi ES nusprendė, kad ji, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis, žmogaus teisėms skirs daugiausia dėmesio;

I.  kadangi 2014 m. gruodžio mėn. ES suteikė Filipinams BLS+ besinaudojančios šalies statusą, taigi Filipinai tapo pirmąja ASEAN šalimi, kuriai taikomos tokios prekybos lengvatos; kadangi dėl to Filipinai gali eksportuoti į ES 66 proc. savo produktų netaikant jokių muitų tarifų;

J.  kadangi JAV pasitraukimas iš Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. TPP) gali suteikti naują postūmį deryboms dėl regioninės išsamios ekonominės partnerystės (angl. RCEP); kadangi atkaklesnė Kinija pradeda įgyvendinti iniciatyvas, pvz., iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, dėl kurių kyla problemų visoms kaimynystėje ir už jos ribų esančioms šalims;

K.  kadangi įtampa Pietų Kinijos jūroje yra grėsmė ir rizika regiono saugumui ir stabilumui; kadangi Pietų Kinijos jūros militarizavimas yra didžiausią susirūpinimą kelianti tendencija; kadangi ASEAN ir Kinijos dialogas dėl elgesio kodekso ir toliau yra pagrindinis ASEAN keitimosi nuomonėmis su Kinija dėl Pietų Kinijos jūros mechanizmas; kadangi Kinijos veikla – nuo karinio patruliavimo ir pratybų iki statybos veiklos, atliekamų nepaisant 2002 m. Deklaracijos dėl Šalių elgesio Pietų Kinijos jūroje principų, – vis dar kelia susirūpinimą;

1.  sveikina ASEAN valstybes nares 50-ųjų ASEAN metinių proga ir visapusiškai remia visas regioninės integracijos pastangas; taip pat palankiai vertina 40 metų trunkančius ES ir ASEAN santykius ir pakartoja savo rekomendaciją, kad santykiai turėtų būti pertvarkyti į strateginę partnerystę, pagrįstą konkrečiais veiksmais, apčiuopiamais rezultatais ir didesniu esminiu bendradarbiavimu; pabrėžia, jog ES yra suinteresuota, kad būtų didinamas jos bendradarbiavimas su šiuo pagrindiniu veikėju strateginės svarbos regione; pabrėžia, kad strateginė partnerystė suteiks galimybę ES padidinti savo indėlį siekiant įgyvendinti bendrus tikslus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione;

2.  pabrėžia tvirtų ASEAN ir ES prekybos ir investicijų santykių politinę vertę ir ragina abi partneres toliau stiprinti savo ekonominius ir politinius santykius; pabrėžia, kad yra labai daug galimybių siekiant užtikrinti ES ir ASEAN prekybos santykių tvirtėjimą; pabrėžia, kad ES yra didžiausia užsienio investuotoja ASEAN; taip pat atkreipia dėmesį į galimybes bendradarbiauti įgyvendinant DVT; ragina padidinti bendradarbiavimą siekiant panaikinti išsivystymo skirtumą tarp ASEAN šalių; mano, kad galėtų būti didinamas bendradarbiavimas ir dalijamasi geros praktikos pavyzdžiais įvairiose srityse, pvz., pasaulinio masto problemų, įskaitant klimato kaitą, tarpvalstybinį organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, sienų valdymą, jūrų saugumą, finansinio sektoriaus plėtrą, skaidrumą ir makroekonominę politiką, sprendimo srityse; pabrėžia, kad siekiama aukšto lygio ES ir ASEAN bendradarbiavimo daugiašalėse institucijose, pvz., Jungtinėse Tautose, bet taip pat PPO, siekiant apsaugoti, sustiprinti ir toliau plėtoti daugiašalę tarptautinės prekybos struktūrą ir sąžiningus prekybos santykius;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė bei Komisija priėmė bendrą komunikatą, kuriam pritarė valstybės narės ir kuriame pateikiamas partnerystės politikos, saugumo ir ekonomikos klausimais, taip pat sujungiamumo, aplinkos, gamtos išteklių ir kitose srityse, pvz., žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, stiprinimo veiksmų planas; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir ASEAN politinį dialogą; primena, kad aktyviai teikiant ES paramą ASEAN integracijos stiprinimui prisidedama prie jos atsparumo ir regiono stabilumo; pabrėžia, kad ES teikia techninę paramą ir padeda stiprinti gebėjimus kuriant vidaus rinką;

4.  teigiamai vertina ES delegacijos ASEAN vadovo paskyrimą ir ES misijos ASEAN atidarymą 2015 m., nes šiais įvykiais pripažįstama ES ir ASEAN santykių svarba;

5.  pažymi, kad daugelį metų Jungtinė Karalystė atliko svarbų ir vertingą vaidmenį puoselėjant ES ir ASEAN ryšius, todėl ASEAN ir ES bei jos valstybės narės turės ir galės aktyviai stiprinti santykius atsižvelgdamos į naujas aplinkybes, susijusias su „Brexit“; ragina JK toliau glaudžiai bendradarbiauti su ES ir ASEAN partneryste; ragina, kad ES aktyviau bendradarbiautų su esamais forumais, kuriems vadovauja ASEAN; mano, kad ES turėtų atnaujinti ir intensyvinti savo diplomatines pastangas palaikant ryšius su ASEAN, kad galėtų prisidėti prie didesnio stabilumo ir saugumo konfliktų zonose, kuriose vėl kilo įtampa, užtikrinimo, glaudžiai bendradarbiaudama su regiono partneriais ir laikydamasi tarptautinės teisės;

6.  apgailestauja dėl pavėluotos ir santūrios ES reakcijos į pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) priimtą sprendimą ginčo dėl Pietų Kinijos jūros klausimu ir ragina ES propaguoti, kad būtų paisoma ir laikomasi UNCLOS nuostatų; pakartoja, kad ES remia taikius derybų būdu randamus tarptautinių ginčų sprendimus; primygtinai ragina užtikrinti laivybos laisvę; ragina Kiniją pripažinti teismo sprendimą; ragina šalis siekti taikiai spręsti ginčus remiantis tarptautinės teisės principais pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją; remia ASEAN valstybių narių pastangas siekiant greitai sudaryti veiksmingą Elgesio Pietų Kinijos jūroje kodeksą;

7.  apgailestauja dėl tokių veiksmų, kaip platus žemės sankasų formavimas ir karinės įrangos bei ginklų sandėlių išdėstymas ant šių sankasų, nes dėl to kyla konflikto militarizavimo rizika; reiškia didelį susirūpinimą dėl augančių išlaidų gynybai regione ir jo kaimynystėje ir dėl didėjančio konfliktų militarizavimo, visų pirma Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrų regione; pažymi, kad ES, taikydama įtraukius daugiašalius mechanizmus, turi toliau remti Kinijos ir jos kaimyninių šalių, besiribojančių su Pietų Kinijos jūra, taikių santykių plėtojimą; remia visus veiksmus, kuriais Pietų Kinijos jūrai būtų sudarytos sąlygos tapti „taikos ir bendradarbiavimo jūra“; ragina valstybes nares griežtai laikytis ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje; primygtinai tvirtina, kad svarbu neplatinti masinio naikinimo ginklų, visų pirma atsižvelgiant į pastaruosius įvykius Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje;

8.  remia ES ir ASEAN partnerystę saugumo srityje ir dalijimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais įvairiais daugiausia netradiciniais klausimais, susijusiais su saugumu, siekiant stiprinti regioninius pajėgumus, ypač atsižvelgiant į tvirtesnį dialogą ir bendradarbiavimą jūrų saugumo, piratavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse ir paramą Europolo ir ASEAN policijos (Aseanapolo) bendradarbiavimui, kovą su terorizmu, kibernetinį saugumą, klimato saugumą, pasitikėjimo stiprinimo priemones, prevencinę diplomatiją ir tarpininkavimą, krizių valdymą, pasirengimą nelaimėms ir pagalbą, taip pat humanitarinę pagalbą; remia didesnį ES indėlį ir dalyvavimą ASEAN regioniniame forume;

9.  teigiamai vertina tai, kad 2016 m. rugsėjo 15 ir 16 d. Tailande surengtas 3-asis ASEAN ir ES aukšto lygio dialogas dėl bendradarbiavimo jūrų saugumo srityje, per kurį buvo nustatytos ir pasiūlytos būsimos konkretaus ASEAN ir ES bendradarbiavimo sritys jūrų saugumo ir prevencinės diplomatijos klausimais; tikisi, kad bus sušauktas 4-asis ASEAN ir ES aukšto lygio dialogas dėl bendradarbiavimo jūrų saugumo srityje, kuris vyktų 2017 m. Filipinuose;

10.  pakartoja, kad ES remia esminę ASEAN reikšmę ir jos svarbų vaidmenį skatinant dialogą ir bendradarbiavimą siekiant užtikrinti taiką, saugumą, stabilumą ir klestėjimą Ramiojo vandenyno regione ir už jo ribų; ragina sukurti veikiančius ir efektyvius ginčų sprendimo mechanizmus, numatytus ASEAN chartijos 8 skyriuje ir prie Chartijos pridėtame 2010 m. protokole, įskaitant teisiškai privalomas priemones ir taisykles; atkreipia dėmesį į patirtį, įgytą per 40 metų Europos žemyne taikant požiūrį į saugumą, kuris apima ne tik politinį ir karinį aspektą, bet ir ekonominį, aplinkos ir žmogiškąjį aspektą; yra įsitikinęs, kad šia patirtimi gali pasinaudoti ASEAN siekdama taikaus savo regiono vystymosi; atkreipia dėmesį į ES interesą aktyviau bendradarbiauti su regionu dalyvaujant visuose ASEAN vadovaujamuose procesuose;

11.  atkreipia dėmesį į ypatingą ES patirtį institucijų stiprinimo, bendrosios rinkos, reguliavimo konvergencijos, konfliktų ir krizių valdymo, jūrų saugumo, tarpininkavimo ir humanitarinės pagalbos ir pagalbos nelaimės atveju srityse, taip pat jos pastarąją pažangą gynybos integracijos srityje ir sėkmingą patirtį nustatant regionines normas bei tvirtą regioninę žmogaus teisių ir demokratijos struktūrą, taip pat jos norą dalytis šia patirtimi, kai tai naudinga; atkreipia dėmesį į derybas dėl ES ir ASEAN išsamaus oro susisiekimo susitarimo (angl. CATA) ir platesnio masto sujungiamumo darbotvarkės; pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu pusė ES finansinės paramos, numatytos ASEAN, skiriama tam, kad būtų paremtas ASEAN sujungiamumas;

12.  pabrėžia poreikį daugiašaliu lygmeniu bendradarbiauti su kitomis regiono šalimis ir teritorijomis, pvz., ASEAN stebėtojomis Papua Naująja Gvinėja ir Rytų Timoru, taip pat Kinija, Japonija ir Taivanu;

13.  mano, kad geopolitiniu požiūriu labai verta skatinti vėl pradėti derybas dėl regioninio ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimo, ir teigiamai vertina pastarojo ES už prekybą atsakingos Komisijos narės Cecilios Malmström ir ASEAN ekonomikos ministrų susitikimo išvadas dėl tyrimo taikymo sričiai apibrėžti šiuo tikslu, taip pat veiksmus, kurių imtasi siekiant galutinio regionų susitarimo tikslo; strateginiu požiūriu ragina imtis visų veiksmų siekiant ištirti galimybes sudaryti laisvosios prekybos susitarimus su visomis ASEAN šalimis; primena, kad ASEAN yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė už Europos ribų, o ES – antra pagal dydį ASEAN prekybos partnerė;

14.  pabrėžia, kad nacionalinės ir užsienio bendrovės, veikiančios ASEAN šalyse, turi vykdyti veiklą laikydamosi įmonių socialinės atsakomybės principų; primygtinai ragina ASEAN šalis užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma socialinių, aplinkosaugos ir darbo teisių; ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti TDO konvencijas ir laikytis pagrindinių darbo standartų; ragina ASEAN ir jos valstybes nares veiksmingai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, skatinti tinkamą užimtumo apsaugą ir deramas darbo sąlygas, taip pat sukurti aplinką, kuri sudarytų geresnes sąlygas plėtoti profesines sąjungas; ragina Komisiją ir EIVT pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant, kad būtų labiau laikomasi minėtų nuostatų; be to, atkreipia dėmesį į poreikį pašalinti visų formų priverčiamąjį ar privalomąjį darbą ir vaikų darbą;

15.  ragina Europos įmones, investuojančias ASEAN regione, vykdyti savo įmonių socialinės atsakomybės prievoles ir laikytis Europos standartų, susijusių su vartotojų, darbo ir aplinkosaugos teisėmis, ir paisyti čiabuvių gyventojų teisių;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti institucionalizuotą socialinį Azijos ir Europos tautų forumo (angl. AEPF) ir atitinkamų ES pilietinės visuomenės struktūrų dialogą;

17.  pažymi, kad ASEAN paskelbė, jog yra orientuota į žmones ir žmonėms skiriamas pagrindinis dėmesys, ir kad regioninių integracijos procesų teisėtumas ir svarba, tiek ES, tiek ASEAN, priklauso nuo kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į procesą ir komunikacijos apie jo pasiekimus; mano, kad žmonių, ypač jaunimo, tarpusavio ryšiai yra labai svarbi kultūrinių mainų priemonė, ir ragina gerokai išplėsti programos „Erasmus +“ priemonę, skirtą ASEAN; atkreipia dėmesį į tai, kad ASEAN šalyse yra daug erdvės profesiniam mokymui, ir į bendradarbiavimo dualinio mokymo sistemos, kuri taikoma kai kuriose ES valstybėse narėse, srityje perspektyvas; taip pat primygtinai ragina plėtoti kultūros diplomatijos veiklą laikantis 2016 m. birželio mėn. komunikato dėl ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos ir pastarojo Parlamento pranešimo šiuo klausimu; pabrėžia svarbią Azijos ir Europos fondo funkciją ir mano, kad reikėtų išplėsti paramą šio fondo darbui;

18.  pabrėžia, kad struktūrinių mainų ir bendradarbiavimo regionų ir vietovių (miestų partnerystė) lygmeniu koncepcija yra įdomi priemonė siekiant didinti abipusę praktinę patirtį, ir atkreipia dėmesį į konkrečias iniciatyvas, pvz., Merų paktą arba „Under2 MOU“, kurios turėtų būti aktyviai viešinamos;

19.  siūlo švęsti šiųmetę ASEAN ir ES santykių sukaktį pradedant iniciatyvą „ES ir ASEAN jaunųjų lyderių mainų programa“, kuri būtų įgyvendinta Singapūro pirmininkavimo ASEAN laikotarpiu 2018 m.; jeigu ji būtų sėkminga, siūlo, kad būtų sukurtas metinis forumas, kuris padėtų jauniems ES ir ASEAN lyderiams keistis idėjomis ir megzti santykius siekiant paremti ES ir ASEAN santykius ateityje; be to, siūlo su ASEAN partneriais atitinkamame regione partneryje išanalizuoti mokslinių tyrimų institutų ar akademinių programų, kuriomis būtų siekiama tirti integracijos procesus ir jų patirtį, abipusio finansavimo praktinę taikymo sritį;

20.  pabrėžia, kad reikia skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, taip pat gerinti mergaičių ir moterų gyvenimus; pabrėžia, kad todėl galimybė naudotis švietimo paslaugomis yra nepaprastai svarbi ir gali lemti socialinius bei ekonominius pokyčius;

21.  pabrėžia, kad ES taip pat turėtų intensyvinti dialogus politikos klausimais ir bendradarbiavimą tokiais klausimais kaip pagrindinės teisės, įskaitant tautinių ir religinių mažumų teises, ir bendro intereso klausimais, įskaitant teisinės valstybės ir saugumo, saviraiškos laisvės ir laisvo informacijos srauto apsaugos, kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, korupcija, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir prekyba žmonėmis bei narkotikais, kovos su terorizmu, ginklų neplatinimo, nusiginklavimo, jūrų saugumo ir kibernetinio saugumo klausimus;

22.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. spalio mėn. surengtas pirmasis ES ir ASEAN politinis dialogas žmogaus teisių klausimais, ir tikisi, kad tokie dialogai bus tęsiami; yra labai susirūpinęs dėl demokratijos padėties blogėjimo ir žmogaus bei mažumų teisių pažeidimų, taip pat dėl nuolat vykdomų represijų ir diskriminacijos regiono šalyse ir dėl negebėjimo užtikrinti pakankamai veiksmų laisvės pabėgėliams ir asmenims be pilietybės arba pilietinei visuomenei, visų pirma aplinkos apsaugos, žemės teisių ir darbo teisių aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams bei žiniasklaidos darbuotojams; įspėja, kad tuo atveju, jeigu nepavyks išspręsti problemų, susijusių su mažumų marginalizacija, iškils grėsmė ASEAN tvarumui ir ilgalaikei sėkmei; apgailestauja, kad dėl represinio požiūrio į narkotikų vartotojus sumokėta didelė žmogiškoji kaina ir įvykdytos neteisminės egzekucijos; pabrėžia, kad reikia įgalėti pilietinę ASEAN visuomenę, užtikrinant prasmingas konsultacijas su NVO ir visuomeniniais judėjimais regioninės politikos formavimo kontekste;

23.  reiškia susirūpinimą dėl kliūčių, su kuriomis susidurta siekiant panaikinti mirties bausmę regione, ir ragina visas ASEAN šalis susilaikyti nuo to, kad būtų vėl pradėta taikyti mirties bausmė, ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų; teigiamai vertina pastangas, kurios padarytos kovojant su prekyba žmonėmis ir priverčiamuoju darbu, ir ragina visas vyriausybes padidinti aukų apsaugą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

24.  ragina ASEAN skirti pakankamai išteklių savo Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai (angl. AICHR); tikisi, kad į AICHR penkerių metų darbo planą bus įtraukti konkretūs ir patikrinami tikslai ir priemonės ir kad jos įgaliojimai bus sustiprinti, kad ji galėtų aktyviai stebėti ir tirti žmogaus teisių pažeidimus, už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir užkirsti jiems kelią; ragina AICHR apsvarstyti ir diskutuoti dėl papildomo ASEAN žmogaus teisių teismo sukūrimo, kuris būtų panašus į teismus kituose pasaulio regionuose;

25.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares ieškoti visų bendradarbiavimo su ASEAN šalimis galimybių siekiant sustiprinti demokratiją; remia Regioninės ES ir ASEAN dialogo priemonės Žmogaus teisių priemonės biuro, kuris siekia viešinti žmogaus teisių klausimus ir veiksmus ir didinti informuotumą apie žmogaus teises, darbą; primygtinai ragina ASEAN valstybes nares toliau ratifikuoti JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus, taip pat Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) statutą ir remti pereinamojo laikotarpio teisingumo, susitaikymo ir kovos su nebaudžiamumu visame regione iniciatyvas;

26.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ASEAN valstybėse narėse gyvena milijonas asmenų be pilietybės; pažymi, kad Mianmaro rohinjai yra vienintelė pasaulyje didžiausia asmenų be pilietybės grupė, kurią sudaro daugiau kaip vienas milijonas asmenų, patenkančių į UNHCR bepilietybės įgaliojimus, tačiau didelės asmenų be pilietybės bendruomenės taip pat gyvena Brunėjuje, Vietname, Filipinuose, Tailande, Malaizijoje ir kitur; ragina ASEAN valstybes nares bendradarbiauti ir keistis gerais pavyzdžiais ir pastangomis, kad visame regione būtų nutraukta bepilietybė;

27.  pripažįsta ES vaidmens svarbą užtikrinant iki šiol ASEAN šalių padarytą pažangą ir ragina ES nuolat vykdyti dialogą tam, kad regionas būtų remiamas jam siekiant demokratizacijos, vystymosi ir integracijos;

28.  yra susirūpinęs dėl to, kad klimato kaita darys didelį poveikį ASEAN valstybėms; primena, kad ASEAN regionas ir toliau yra vienas iš pažeidžiamiausių regionų šiuo požiūriu; primygtinai ragina ASEAN valstybes nares paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir skubiai sumažinti miškų naikinimą, veiksmingai pažaboti miškų gaisrus ir taikyti labiau aplinką tausojančias technologijas transporto ir pastatų srityse; palankiai vertina ES iniciatyvą dėl naujo specialaus ES ir ASEAN dialogo dėl darnaus vystymosi; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į ES paramą, skiriamą siekiant pašalinti nesprogusius sprogmenis kai kuriose regiono šalyse; primygtinai ragina ES ir ASEAN bendradarbiauti tvaraus turizmo, aprūpinimo maistu ir biologinės įvairovės, ypač koralų rifų ir mangrovių, apsaugos srityse ir imtis veiksmų siekiant veiksmingai spręsti regiono peržvejojimo problemą; pabrėžia, kad reikia teikti paramą ASEAN šalims, kad būtų padidinta biologinės įvairovės apsauga ir tvarus naudojimas, taip pat kad būtų sistemingai atkuriamos miškų ekosistemos; primygtinai ragina ASEAN valstybes nares dėti pastangas, kuriomis būtų siekiama padidinti jų greito reagavimo į gaivalines nelaimes pajėgumą pagal ASEAN susitarimą dėl nelaimių valdymo ir reagavimo į nelaimes;

29.  ragina ES institucijas ir valstybes nares teikti tinkamą prioritetą dažniems politiniams kontaktams, visų pirma ministrų lygmeniu, ir visapusiškai pasinaudoti ASEAN valstybės narės, atsakingos už ASEAN dialogo santykių su ES koordinavimą ir pirmininkavimą ASEAN, teikiamomis galimybėmis; primena reikalavimus dėl tarpregioninės ES ir ASEAN parlamentinės asamblėjos ir primygtinai ragina plėsti parlamentinę viešąją diplomatiją įvairiose politikos srityse; kol kas primygtinai ragina stiprinti bendradarbiavimą su ASEAN tarpparlamentine asamblėja (angl. AIPA) vykdant reguliarius ir struktūrinius mainus; ragina ES institucijas ir valstybes nares taip pat pasinaudoti galimybėmis intensyviai keistis informacija regioniniais klausimais, pateikiamais metiniame Šangri-La dialogo forume;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ASEAN tarpparlamentinei asamblėjai, ASEAN sekretoriatui ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

  OL C 85, 1980 4 8, p. 83.

(2)

  OL L 154, 2012 6 15, p. 1.

(3)

  OL C 482, 2016 12 23, p. 75.

(4)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0276.

(5)

  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0468.

(6)

  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0467.

(7)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0262.

(8)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0263.

(9)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0380.

(10)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0274.

(11)

  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0413.

(12)

  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0277.

(13)

  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0343.

(14)

  OL C 353, 2016 9 27, p. 52.

(15)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0506.

(16)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0316.

(17)

  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0465.

(18)

  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0002.

(19)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0349.

(20)

  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0088.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

58

2

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Mario Borghezio, Victor Boştinaru, Elmar Brok, James Carver, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Kati Piri, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Anders Primdahl Vistisen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laima Liucija Andrikienė, Reinhard Bütikofer, Luis de Grandes Pascual, Neena Gill, María Teresa Giménez Barbat, Ana Gomes, Marek Jurek, Patricia Lalonde, Javi López, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Igor Šoltes, Renate Sommer, Ernest Urtasun, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pál Csáky, Dietmar Köster, Costas Mavrides, Alex Mayer


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

58

+

ALDE

Petras Auštrevičius, María Teresa Giménez Barbat, Iveta Grigule, Ilhan Kyuchyuk, Patricia Lalonde, Javier Nart, Jozo Radoš, Ivo Vajgl

ECR

Bas Belder, Anna Elżbieta Fotyga, Marek Jurek, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Anders Primdahl Vistisen

PPE

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Laima Liucija Andrikienė, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Pál Csáky, Arnaud Danjean, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Francisco José Millán Mon, Ramona Nicole Mănescu, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Renate Sommer, Luis de Grandes Pascual, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica

S&D

Nikos Androulakis, Francisco Assis, Victor Boştinaru, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Ana Gomes, Dietmar Köster, Javi López, Andrejs Mamikins, Costas Mavrides, Alex Mayer, Clare Moody, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Kati Piri, Elena Valenciano

Verts/ALE

Reinhard Bütikofer, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Jordi Solé, Ernest Urtasun, Igor Šoltes

2

-

EFDD

James Carver

NI

Georgios Epitideios

6

0

ENF

Mario Borghezio

GUE/NGL

Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat

NI

Janusz Korwin-Mikke

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas