Procedūra : 2017/2028(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0246/2017

Pateikti tekstai :

A8-0246/2017

Debatai :

PV 12/09/2017 - 21
CRE 12/09/2017 - 21

Balsavimas :

PV 13/09/2017 - 9.16
CRE 13/09/2017 - 9.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0346

PRANEŠIMAS     
PDF 757kWORD 86k
28.6.2017
PE 601.131v02-00 A8-0246/2017

dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse

(2017/2028(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Petras Auštrevičius

Nuomonės referentas (*):Stelios Kouloglou, Vystymosi komitetas (*)

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse

(2017/2028(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), kurį įsigaliojo 2005 m. gruodžio 14 d.(1),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir į 2009 m. Tarybos rekomendaciją dėl tolesnės kovos su papirkinėjimu ir 2009 m. Rekomendaciją dėl mokesčių atskaitymo iš užsienio valstybės pareigūnams duodamų kyšių ir kitų susijusių priemonių(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. priimtą ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2015 m. liepos 20 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, priimtas per 2008 m. gruodžio 8 d. vykusį 2914-ąjį Bendrųjų reikalų tarybos posėdį(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 8 d. priimtą Europos investicijų banko (EIB) pranešimą „Draudžiamo elgesio prevencijos ir atgrasymo nuo jo politika Europos investicijų banko veikloje“, („EIB kovos su sukčiavimu politika“)(5),

–  atsižvelgdamas į Verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos, Europos Tarybos civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos ir į rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų komiteto atitinkamai 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26–27 d. priimtą Džakartos pareiškimą dėl kovos su korupcija agentūrų principų(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 22–24 d. priimtą Panamos deklaraciją dėl Tarptautinės kovos su korupcija institucijų asociacijos (IAACA) 7-osios metinės konferencijos ir visuotinio susirinkimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų ir į 2016 m. rugsėjo 29 d. priimtą Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų(17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 5 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos patariamojo komiteto galutinę ataskaitą neigiamo korupcijos poveikio naudojimuisi žmogaus teisėms klausimu(18),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja (AUCPCC)(19),

–  atsižvelgdamas į JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą, kuria siekiama strategijas ir priemones pagrįsti visuotiniais žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais(20),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Transparency International“ metinį korupcijos suvokimo indeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8–0246/2017),

A.  kadangi korupcija yra sudėtingas tiek Šiaurės, tiek Pietų šalis apimantis pasaulinis reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip piktnaudžiavimą patikėtais įgaliojimais siekiant asmeninės ar bendros, tiesioginės ar netiesioginės privačios naudos, kuris kelia rimtą grėsmę viešajam interesui ir socialiniam, politiniam ir ekonominiam stabilumui ir saugumui, nes pakertamas visuomenės pasitikėjimas, kenkiama institucijų efektyvumui ir veiksmingumui ir paminami demokratijos ir žmogaus teisių, etikos, teisingumo, darnaus vystymosi ir gero valdymo principai;

B.  kadangi korupcija gali apimti įvairią veiklą nuo nedidelio masto pastangų daryti įtaką asmenims, valstybės pareigūnams arba viešųjų paslaugų teikimo veiklai iki plataus masto mėginimų sugriauti politinę, ekonominę ir (arba) teisinę sistemas, taip pat kurstyti ir finansuoti terorizmą, skatinti ekstremizmą, mažinti mokestines pajamas ir remti organizuoto nusikalstamumo tinklus;

C.  kadangi korupcijos priežastis yra politinės, ekonominės ir teisminės sistemų negebėjimas užtikrinti tvirtą ir nepriklausomą priežiūrą ir atskaitomybę;

D.  kadangi korupcijos mažinimas nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, skurdo mažinimą, ekonominės gerovės kūrimą, švietimą, socialinę gerovę, sveikatos priežiūrą, infrastruktūros plėtojimą ir konfliktų sprendimą, taip pat stiprinti pasitikėjimą institucijomis, verslu ir politika;

E.  kadangi daugelyje šalių korupcija ne tik yra didelė sisteminė kliūtis demokratijai, teisinės valstybės principo paisymui, politinei laisvei ir darniam vystymuisi, taip pat visoms pilietinėms, politinėms, ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms žmogaus teisėms įgyvendinti, bet taip pat gali lemti daug žmogaus teisių pažeidimų; kadangi korupcija yra viena iš mažiausiai paisomų žmogaus teisių pažeidimų priežasčių, nes ja kurstoma neteisybė, nelygybė, be kita ko, finansinių ir ekonominių išteklių požiūriu, nebaudžiamumas, savavališki veiksmai, politinis ir religinis ekstremizmas ir konfliktai;

F.  kadangi korupcija, keldama grėsmę demokratijos įtvirtinimui ir žmogaus teisių užtikrinimui ir kenkdama valstybės institucijoms, gali lemti socialinius neramumus, įskaitant smurtą, pilietinius protestus ir labai didelį politinį nestabilumą; kadangi korupcija ir toliau yra veiksnys, skatinantis konfliktus besivystančiose šalyse, lemiančius plačiai paplitusius žmogaus teisių, be kita ko, tarptautinės humanitarinės teisės, pažeidimus ir nusikaltėlių nebaudžiamumą, kuris sistemingai nepastebimas; kadangi dėl faktinės padėties korupcijos srityje ir neteisėto valstybės valdžios pareigūnų praturtėjimo užgrobiama valdžia ir valdžioje išsilaiko kleptokratai;

G.  kadangi daugelyje šalių aukšto lygio korupcija lemia žemus žmogaus, socialinio ir ekonominio vystymosi rodiklius, žemą švietimo ir kitų viešųjų paslaugų lygį, ribotas pilietines ir politines teises, nedidelę politinę konkurenciją ir nedidelę žiniasklaidos laisvę internete ir realiame gyvenime arba jų nebuvimą ir trūkumus teisinės valstybės srityje;

H.  kadangi korupcija daro poveikį naudojimuisi žmogaus teisėmis, turi konkrečių neigiamų padarinių ir daro neproporcingą poveikį nepalankiausioje padėtyje esančioms, marginalizuotoms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pvz., moterims, vaikams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, skurstantiems asmenims, čiabuviams ar mažumoms priklausantiems asmenims, nes užkerta jiems kelią vienodomis sąlygomis dalyvauti politiniame gyvenime, naudotis viešosiomis ir socialinėmis programomis ir paslaugomis, teisingumu, apsauga, gamtos ištekliais, įskaitant žemę, įsidarbinti, įgyti išsilavinimą, rūpintis sveikata ir turėti būstą; kadangi korupcija taip pat daro poveikį pažangai siekiant panaikinti diskriminaciją, užtikrinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, nes riboja moterų pajėgumą reikalauti savo teisių; kadangi korupcija iškraipo valstybės išlaidų dydį ir sudėtį, darydama didelę žalą valstybės pajėgumui visapusiškai panaudoti visus turimus išteklius siekiant užtikrinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tinkamą demokratijos ir teisinės valstybės veikimą ir bendros etikos puoselėjimą;

I.  kadangi pagal JT 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) daugiausia dėmesio skiriama taikai, teisingumui, stiprių institucijų kūrimui ir kovai su korupcija; kadangi siekiant visuotinai įgyvendinti 16-ąjį DVT, ES turi skubiai ir tiesiogiai spręsti įvairias su korupcija itin glaudžiai susijusias problemas, pradedant žmogaus teisių pažeidimais ir baigiant skurdu, badu ir neteisybe;

J.  kadangi sprendžiant korupcijos klausimą reikia bendromis pastangomis kovoti ir su aukšto lygio, ir su smulkia korupcija trečiosiose šalyse ir ES valstybėse narėse, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į hierarchinę protekciją, atlygio sistemas ir klientelizmą valdžios struktūrose, kurios dažnai sieja korupcijos nusikaltimus ir nebaudžiamumą aukščiausiuoju lygiu su smulkia korupcija, kuri daro tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui ir jų galimybei naudotis pagrindinėmis paslaugomis;

K.  kadangi, nepaisant nacionalinių priežiūros ir teisėsaugos institucijų puikių gebėjimų, kompetencijos ir ryžto, su korupcija negali būti kovojama neprisiėmus tvirto politinio įsipareigojimo aukščiausiuoju lygiu;

L.  kadangi korupcijos ekonominės pasekmės yra itin neigiamos, ypač turint mintyje jos poveikį gyventojų skurdo ir nelygybės augimui, viešųjų paslaugų kokybei, saugumui, galimybėms gauti visapusiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir įgyti aukštus standartus atitinkantį išsilavinimą, galimybėms naudotis infrastruktūra, socialinėms ir ekonominėms asmeninės ir ekonominės emancipacijos galimybėms, ypač augimo, darbo vietų kūrimo ir įsidarbinimo galimybėms, taip pat atgrasymo nuo verslumo ir investicijų praradimo požiūriu;

M.  kadangi, pvz., korupcija ES kainuoja 179–990 mlrd. EUR BVP per metus(21);

N.  kadangi, anot Pasaulio banko, visame pasaulyje kyšiais kasmet sumokama apie 1 trln. JAV dolerių, o įvertintas bendras ekonominis nuostolis dėl korupcijos yra daug kartų didesnis už šią sumą;

O.  kadangi su korupcija dažnai siejamas organizuotas nusikalstamumas, kuris yra didelė problema daugelyje šalių ir turi tarpvalstybinį aspektą;

P.  kadangi korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai paprastai yra susiję su piktnaudžiavimu įgaliojimais, atskaitomybės stoka, trukdymu vykdyti teisingumą, netinkamos įtakos naudojimu ir įvairių formų diskriminacijos, klientelizmo ir rinkos mechanizmų iškraipymo institucionalizavimu; kadangi korupcija glaudžiai susijusi su trūkumais teisinės valstybės ir gero valdymo srityje ir kadangi korupcija dažnai kenkia institucijų ir subjektų, kuriems patikėta užduotis užtikrinti stabdžių ir atsvarų sistemą ir pagarbą demokratijos principams ir žmogaus teisėms, pvz., parlamentų, teisėsaugos institucijų, teisminių institucijų ir pilietinės visuomenės, veiksmingumui; kadangi šalyse, kuriose teisinę valstybę silpnina korupcija, korumpuoti teisėjai, teisininkai, prokurorai, policijos pareigūnai, tyrėjai ir auditoriai trukdo įgyvendinti ir stiprinti teisines sistemas;

Q.  kadangi korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai – reiškinys, apimantis nesąžiningą elgesį ir silpnas valdžios institucijas, ir kadangi viešųjų ir privačiųjų organizacijų patikimumas ir teisėtumas gali būti užtikrintas tik tada, jei kasdienis valdymas yra pagrįstas visiško sąžiningumo kultūra;

R.  kadangi tokia praktika, kaip rinkimų klastojimas, neteisėtas politinių partijų finansavimas, kronizmas arba juntama neproporcinga pinigų įtaka politikoje griauna politinių partijų ir išrinktųjų atstovų, rinkimų proceso ir valdžios institucijų patikimumą ir pasitikėjimą jais, kenkia demokratiniam teisėtumui ir visuomenės pasitikėjimui politika ir gali labai susilpninti pilietines ir politines teises; kadangi nepakankamas reglamentavimas ir politinio finansavimo skaidrumo ir stebėsenos trūkumas gali suteikti galimybes daryti nederamą poveikį viešųjų reikalų tvarkymui ir kištis į jį; kadangi kaltinimai korupcija taip pat gali būti naudojami kaip politinė priemonė politikų reputacijai diskredituoti;

S.  kadangi korupcija teismų sektoriuje pažeidžia lygybės, nediskriminavimo, teisės kreiptis į teismą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą principus, kurie nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti visas kitas žmogaus teises ir užkirsti kelią nebaudžiamumui; kadangi tai, jog nėra nepriklausomų teismų ir viešojo administravimo, skatina nepasitikėjimą viešojo sektoriaus institucijomis ir taip trukdo laikytis teisinės valstybės principo ir retkarčiais kursto smurtą;

T.  kadangi korupciją sunku kiekybiškai vertinti, nes paprastai ji yra susijusi su neteisėta praktika, kuri yra sąmoningai slepiama, nors ir yra sukurta ir įgyvendinama keletas mechanizmų korupcijai nustatyti, stebėti, kiekybiškai įvertinti ir su ja kovoti;

U.  kadangi tokios naujos technologijos, kaip išsklaidytosios operacijų knygos arba tyrimų naudojant atvirą šaltinį būdai ir metodai, suteikia naujų galimybių padidinti valdžios institucijų veiklos skaidrumą;

V.  kadangi žmogaus teisių apsaugos stiprinimas ir ypač nediskriminavimo principas yra vertinga kovos su korupcija priemonė; kadangi kova su korupcija taikant baudžiamąją ir privatinę teisę reiškia, kad yra imamasi represinių ir taisomųjų veiksmų; kadangi žmogaus teisių, teisinės valstybės principo ir gero valdymo propagavimas ir stiprinimas yra nepaprastai svarbūs elementai siekiant užtikrinti sėkmingas ir tvarias kovos su korupcija strategijas;

W.  kadangi kuriant baudžiamojo teisingumo požiūrio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio sinergiją kovojant su korupcija būtų galima šalinti kolektyvinius ir bendrus korupcijos padarinius ir užkirsti kelią sisteminiam žmogaus teisių padėties blogėjimui, tiesiogiai arba netiesiogiai nulemtam korupcijos;

X.  kadangi tarptautinės kovos su korupcija pastangos dedamos taikant vis pažangesnę institucinę ir teisinę sistemą, tačiau dar esama didelių įgyvendinimo spragų dėl politinės valios arba tvirtų vykdymo užtikrinimo mechanizmų stokos; kadangi žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į kovos su korupcija pastangas padėtų pakeisti nusistovėjusią paradigmą ir galėtų prisidėti prie šių įgyvendinimo spragų šalinimo naudojant esamus nacionalinius, regioninius arba tarptautinius tikrinimo, kaip vykdomos su žmogaus teisėmis susijusios prievolės, mechanizmus;

Y.  kadangi Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją yra vienintelė teisiškai privaloma visuotinė kovos su korupcija priemonė, apimanti penkias pagrindines sritis: prevencines priemones, kriminalizavimą ir teisėsaugą, tarptautinį bendradarbiavimą, turto susigrąžinimą ir techninę pagalbą bei keitimąsi informacija;

Z.  kadangi esamos tarptautinės prievolės yra tinkami mechanizmai siekiant imtis tinkamų ir pagrįstų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai viešajame ir privačiajame sektoriuose ar už ją nubausta, visų pirma remiantis Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu ir kitomis atitinkamomis žmogaus teisių priemonėmis;

AA.  kadangi teisminės institucijos, ombudsmenai ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija ir jų potencialą gali sustiprinti glaudus bendradarbiavimas su nacionalinėmis ir tarptautinėmis kovos su korupcija agentūromis;

AB.  kadangi reikėtų imtis kovos su korupcija veiksmų didinant skaidrumą, atskaitomybę ir imantis kovos su nebaudžiamumu valstybėse priemonių, taip pat teikiant pirmenybę strategijų ir konkrečios politikos, kuriomis ne tik kovojama su korupcija, bet ir padedama formuoti ir (arba) plėtoti viešąją politiką šiuo klausimu, kūrimui;

AC.  kadangi ir pilietinė visuomenė, ir privatusis sektorius gali atlikti lemiamą vaidmenį rengiant institucinę reformą, kuria siekiama didinti skaidrumą ir atskaitomybę; kadangi galima pasimokyti iš žmogaus teisių judėjimų patirties didinant pilietinės visuomenės informuotumą apie korupcijos neigiamus padarinius ir kuriant ryšius su valstybinėmis institucijomis ir privačiuoju sektoriumi siekiant remti kovos su korupcija pastangas;

AD.  kadangi tuomet, kai neužtikrinama laisva žiniasklaida internete ir realiame gyvenime, net tik ribojama pagrindinė teisė į žodžio laisvę, bet ir sukuriamos palankios sąlygos neskaidrios praktikos, korupcijos ir netinkamo elgesio vešėjimui; kadangi nepriklausoma žiniasklaida ir įvairios ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinka atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant skaidrumą ir tikrinimą, pranešant apie korupcijos atvejus, juos tiriant ir viešinant ir didinant visuomenės informuotumą apie korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų ryšį; kadangi kai kuriose šalyse, įskaitant ES valstybes nares, yra priimti įstatymai dėl garbės ir orumo įžeidimo, pvz., yra kriminalizuojami garbės ir orumo įžeidimu laikomi veiksmai, ir taip gali būti ribojama žodžio ir žiniasklaidos laisvė ir atgrasomi informatoriai ir žurnalistai nuo pranešimo apie korupcinę veiklą;

AE.  kadangi daug pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant kovos su korupcija ir žmogaus teisių asociacijas, profesines sąjungas, tyrimo žurnalistus, tinklaraštininkus ir informatorius, atskleidžia korupciją, sukčiavimą, netinkamą valdymą ir žmogaus teisių pažeidimus nepaisydami didelės atsakomųjų priemonių rizikos, be kita ko, darbo vietoje, taip pat kaltinimų šmeižtu, garbės ir orumo įžeidimu ir pavojaus sau; kadangi apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų trūkumas, šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo įstatymai ir nepriklausomų ir patikimų tyrimų stygius gali atgrasyti žmones nuo noro atvirai kalbėti; kadangi ES privalo juos apsaugoti, visų pirma pasiūlydama viešą paramą, be kita ko, dalyvaujant žmogaus teisių gynėjų bylų nagrinėjime ir juos stebint, ir kuo veiksmingiau naudodamasi turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP); kadangi būtina užtikrinti atitiktį galiojantiems teisės aktams ir jų tinkamą įgyvendinimą; kadangi asmenims, viešai demaskuojantiems korupciją, turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad būtų išlaikytas jų tapatybės konfidencialumas, laikantis teisingo bylos nagrinėjimo garantijų; kadangi informatoriams turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga nuo persekiojimo;

AF.  kadangi kova su korupcija taip pat turėtų apimti priemones, kuriomis naikinamas organizuotas nusikalstamumas, mokesčių rojai, pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir neteisėti finansiniai srautai, taip pat ir sąlygas šiems reiškiniams sudarančias sistemas, nes jie užkerta kelią darniam šalių vystymuisi, pažangai, gerovei ir atskaitomybei;

AG.  kadangi daugelis trečiųjų šalių dar nepajėgios keistis su ES šalimis informacija mokesčių srityje ir todėl negauna iš ES šalių jokios informacijos apie savo piliečius, kurie gali slėpti mokesčius;

AH.  kadangi turi būti vykdoma tinkama ES lėšų, skiriamų trečiosioms šalims, be kita ko, ekstremaliosios situacijos atveju, stebėsena taikant aiškią stabdžių ir atsvarų sistemą lėšas gaunančiose šalyse, kad būtų užkirstas kelias korupcijos, kuri galėtų atsirasti, galimybėms, ir viešai demaskuojami bet kokie piktnaudžiavimo atvejai ir korumpuoti pareigūnai;

AI.  kadangi korupcijos ir neteisėtų finansinių srautų suvaldymas yra politinis klausimas, kuriam reikalingas visapusiškas, pasaulinis ir tarpvalstybinis sprendimas (Didysis dvidešimtukas (G 20), Jungtinės Tautos, EBPO, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas);

AJ.  kadangi 2017 m. vasario mėn. Lozanoje (Šveicarija) įvykusiame Tarptautiniame forume už sąžiningumą sporto srityje vyriausybės, tarptautinės sporto institucijos ir kitos organizacijos buvo paskatintos bendradarbiauti kovojant su korupcija sporto srityje;

1.  ragina nacionaliniu ir tarptautiniu mastu imtis bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, atsižvelgiant į tai, kad korupcija nepaiso sienų ir kad kovojant su korupcija turi būti skatinamas ne tik pilietinės visuomenės organizacijų darbas, bet ir šalių ir regionų glaudesnis bendradarbiavimas; ragina valstybes aktyviai dalyvauti tarptautiniuose forumuose, siekiant aptarti klausimus, susijusius su konkrečioms sąlygoms kiekviename regione tinkančia gera praktika ir politikos priemonėmis, ir priimti šiais klausimais bendrus sprendimus, siekiant kovoti su korupcija kaip sudėtiniu ir kompleksiniu reiškiniu, apimančiu daug tarpusavyje susijusių aspektų, kuris trukdo politiniam, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir skatina tarptautinį nusikalstamumą, be kita ko, su terorizmu susijusią veiklą;

2.  priima sprendimą per kiekvieną kadenciją parengti reguliariai atnaujinamą ataskaitą dėl korupcijos ir žmogaus teisių;

3.  mano, kad kova su korupcija turi apimti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės požiūrį, ir įspėja, kad jo neužtikrinus įsigalės skurdas, nelygybė ir bus pakenkta reputacijai, sumažės išorės investicijų, taip pat galimybių jaunimo gyvenime ir nepavyks nutraukti korupcinės praktikos ir terorizmo ryšio;

4.  yra susirūpinęs dėl galiojančių nacionalinių ir tarptautinių kovos su korupcija priemonių, pvz., JT konvencijos prieš korupciją, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų (vadinamųjų J. Ruggie gairių), Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ir EBPO kovos su kyšininkavimu konvencijos, įgyvendinimo ir jų laikymosi užtikrinimo trūkumo; ragina šias priemones pasirašiusias šalis jas visapusiškai taikyti, kad būtų užtikrinta geresnė jų piliečių apsauga; įsipareigoja bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekiant padidinti valstybių, kurios renkasi stiprinti demokratinius procesus ir kurti atskaitingas institucijas, skaičių;

5.  yra susirūpinęs dėl pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant kovos su korupcija asociacijas ir žmogaus teisių judėjimus, narių, žurnalistų, tinklaraštininkų ir informatorių, kurie demaskuoja korupcijos atvejus ir apie juos praneša, patiriamo persekiojimo, grasinimų, bauginimo ir atsakomųjų veiksmų; ragina valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių jų fiziniam ir psichologiniam neliečiamumui garantuoti ir užtikrinti, kad būtų iš karto atliekami nuodugnūs ir nešališki tyrimai siekiant patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn laikantis tarptautinių standartų;

6.  primygtinai ragina 2016 m. Londone įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo kovos su korupcija klausimais dalyvius vykdyti jame prisiimtus įsipareigojimus ir siekti panaikinti korupcijos priežastis ir parengti metodus, kurių reikia siekiant skatinti skaidrumą, taip pat teikti paramą labiausiai nukentėjusiems asmenims;

7.  primena, kad, norint veiksmingai kovoti su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, nepaprastai svarbu parengti ES išorės kovos su korupcija strategiją;

8.  pabrėžia, kad, laikantis Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, ją pasirašiusios valstybės privalo įgyvendinti savo prievoles, susijusias su žmogaus teisėmis, ir ragina šalis, kurios dar jos nepasirašė, tai padaryti; pabrėžia, kad konvenciją pasirašiusios valstybės yra atsakingos už korupcijos prevenciją ir galiausiai už tai, kad būtų reaguojama į bet kokį neigiamą korupcijos poveikį, pasireiškiantį jų teritorijoje;

9.  atkreipia dėmesį į politinių suinteresuotųjų subjektų ir verslo subjektų atsakomybę laikytis žmogaus teisių ir kovoti su korupcija; pabrėžia, kad būtina integruoti žmogaus teisių aspektą į kovos su korupcija strategijas, siekiant įgyvendinti privalomą ir veiksmingą prevencinę politiką, susijusią su tokiais klausimais kaip skaidrumas, įstatymai dėl galimybės susipažinti su vieša informacija, informatorių apsauga ir išorės kontrolė;

10.  rekomenduoja ES padidinti paramą tarptautinėms priemonėms, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą ekonomikos sektoriuose, kuriuose yra didžiausia žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos rizika;

11.  pritaria tam, kad būtų sukurta šiuolaikinė, skaidri ir veiksminga gamtos išteklių valdymo politika ir teisinės sistemos, ir mano, kad tokios priemonės gali būti naudojamos kaip galingas ginklas kovojant su korupcija; šiuo požiūriu teigiamai vertina Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI) ir ragina ES didinti savo paramą siekiant padėti ištekliais turtingoms šalims šią iniciatyvą įgyvendinti kaip galingą visuotinę priemonę iš gamtos išteklių gautų pajamų valdymo skaidrumui ir atskaitomybei skatinti; mano, kad veiksmingos teisinės sistemos sukūrimas siekiant užtikrinti, kad naftos, dujų ir kasybos sektorių tiekimo grandinėse dalyvaujančios įmonės ir kiti suinteresuotieji subjektai tinkamai taikytų GPSI principus, yra itin svarbi priemonė, kurią ES turėtų skatinti;

12.  rekomenduoja, sprendžiant neteisėtų finansinio kapitalo srautų iš Afrikos problemą ir stengiantis juos pažaboti, ypatingą dėmesį skirti tiems kapitalo srautams, kurių šaltinis yra rūdų ir mineralų gavyba konflikto zonose esančiose kasyklose;

13.  pažymi, kad korupcija yra sudėtingas reiškinys, tampriai susijęs su įvairiais ekonominiais, politiniais, administraciniais, socialiniais ir kultūriniais veiksniais, taip pat galios santykiais, ir todėl primena, kad įgyvendinant vystymosi politiką, kuria siekiama prisidėti prie kovos su korupcija, kartu sutelkiant dėmesį į skurdo ir nelygybės mažinimą bei geresnę integraciją, taip pat būtina puoselėti žmogaus teises, demokratiją, teisinės valstybės principą ir viešąsias socialines paslaugas, kad būtų skatinamas geras valdymas ir kuriamas socialinis kapitalas, socialinė įtrauktis ir socialinė sanglauda, atsižvelgiant į kultūrinius ir regioninius ypatumus;

14.  pabrėžia, kad vienas iš veiksmingiausių korupcijos prevencijos būdų – valstybės intervencijų ir biurokratinio tarpininkavimo masto mažinimas ir pasiūlymai dėl paprastesnių reglamentų;

Klausimai dėl korupcijos ir žmogaus teisių palaikant ES dvišalius santykius

15.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti minimalų skaidrumo standartą, reikia integruoti vietinės ir demokratinės atsakomybės už projektus, finansuojamus pagal ES paramos programas, principą; pabrėžia, kad, siekiant padidinti ES finansinės paramos įsisavinimą, ES išorės finansinės priemonės turėtų būti pagrįstos kovos su korupcija normomis, sąlygomis, pagal kurias pagrindinis dėmesys būtų skiriamas, be kita ko, rezultatams ir kurios apimtų aiškius orientyrus, rodiklius bei metines pažangos ataskaitas, ir šalių partnerių prisiimtais įsipareigojimais;

16.  primena, kad reikia vykdyti nuolatinę ES finansuojamų projektų stebėseną ir patraukti priimančiosios šalies valdžios institucijas atsakomybėn, jeigu ES lėšos nenaudojamos tinkamai, ir pabrėžia poreikį įtraukti vietos pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus į sutarčių įgyvendinimo stebėsenos veiklą; taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bet koks rangovas, gaunantis ES lėšų, visiškai atskleistų visą informaciją, kurią buvo paprašyta pateikti, be kita ko, apie savo tikrąjį savininką ir įmonės struktūrą;

17.  rekomenduoja ES ir kitiems tarptautiniams dotacijų ir paskolų teikėjams atlikti dotacijų, paskolų ir paramos paketų auditus ir griežtus išsamius paramą gavusių vyriausybių ir organizacijų patikrinimus, siekiant išvengti to, kad kleptokratinėms valdžios institucijoms ir jų bei su jomis susijusių subjektų kontroliuojamoms organizacijoms būtų suteikta renta; šuo požiūriu laikosi nuomonės, kad taip pat reikėtų skatinti tarpusavio vertinimą;

18.  pabrėžia itin didelę kovos su korupcija darbotvarkės svarbą stojimo į ES derybų procese;

19.  ragina ES į susitarimus su trečiosiomis šalimis šalia nuostatų dėl žmogaus teisių įtraukti nuostatą dėl kovos su korupcija, pagal kurią reikėtų atlikti stebėseną ir konsultuotis, ir, kaip kraštutinę priemonę, nustatyti sankcijas arba tokius susitarimus laikinai sustabdyti, jei būtų nustatyta didelė ir (arba) sisteminė korupcija, kuri lemtų rimtus žmogaus teisių pažeidimus;

20.  ragina ES parengti kovos su aukšto lygio korupcija, kuri pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę laikoma nusikaltimu, principus, spręsti klausimą dėl nuolat pasitaikančių nebaudžiamumo už aukšto lygio korupciją atvejų griežčiau užtikrinant kovos su korupcija įstatymų vykdymą ir įgyvendinti reformas siekiant panaikinti sistemines spragas nacionalinėse teisinėse sistemose, kurios suteikia galimybę aukšto lygio korupcijos būdu įgytas pajamas pervesti į užsienį ir išvengti nacionalinių finansų reguliuotojų ir mokesčių administratorių vykdomos priežiūros;

21.  pabrėžia, kad būtina ypatingą dėmesį skirti nuolatinei ir struktūrizuotai stebėsenai ir vertinimui, ar ES valstybės narės ir šalys, su kuriomis ES yra pasirašiusi ar ketina pasirašyti kokį nors susitarimą, veiksmingai įgyvendina JT konvenciją prieš korupciją;

22.  prašo Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir valstybių narių, atsižvelgiant į ES teisyną kovos su korupcija srityje, tarptautiniu lygmeniu imtis vadovaujamo vaidmens ir skatinti ES šalis partneres kovoti su korupcija;

23.  ragina ES visuose atitinkamuose dialoguose ir konsultacijose su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais propaguoti kovos su korupcija priemones ir veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinamas visuomenės dalyvavimas ir vieša atskaitomybė, įskaitant teisę susipažinti su informacija ir atvirųjų duomenų principų įgyvendinimą, ir finansuoti projektus, kuriais siekiama šias priemones nustatyti ir įgyvendinti bei užtikrinti jų vykdymą;

24.  pabrėžia tyrimo naudojant atvirą šaltinį svarbą kovos su korupcija tyrimų srityje; ragina ES tinkamai finansuoti organizacijas, kurios vykdo tyrimus naudodamosi atvirais šaltiniais ir renka skaitmeninius korupcijos įrodymus siekdamos atskleisti korumpuotus pareigūnus ir užtikrinti atskaitomybę;

25.  ragina ES finansuoti mokslinius tyrimus išsklaidytosios operacijų knygos taikymo srityje, nes ši technologija galėtų padėti padidinti valdžios institucijų turto pardavimo skaidrumą, stebėti ir sekti ES išorės pagalbai skirtų paramos teikėjų lėšų judėjimą ir spręsti rinkimų rezultatų klastojimo problemą;

26.  teigiamai vertina įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir kaimynystės programavimo priemonę atkakliai dedamas pastangas sukurti ir įtvirtinti nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas;

27.  ragina EIVT ir Komisiją parengti bendras programas dėl žmogaus teisių ir kovos su korupcija, visų pirma iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti skaidrumą, kovoti su nebaudžiamumu ir stiprinti kovos su korupcija agentūras; mano, kad šios pastangos turėtų apimti paramą nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, kurios įrodė esančios nepriklausomos ir nešališkos, kad jos galėtų imtis veiksmų ir korupcijos atvejais, be kita ko, panaudojant gebėjimą atliekant tyrimus nustatyti ryšį tarp korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų, bendradarbiavimą su kovos su korupcija agentūromis ir klausimo perdavimą prokuratūroms arba teisėsaugos institucijoms; taip pat ragina ES ir valstybes nares stiprinti savo teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programas, siekiant skatinti keistis geros praktikos pavyzdžiais ir veiksmingomis priemonėmis kovos su korupcija srityje;

28.  ragina ES toliau remti trečiosiose šalyse įsisteigusias kovos su korupcija institucijas, kurios įrodė esančios nepriklausomos ir nešališkos, pvz., Gvatemalos tarptautinę kovos su nebaudžiamumu komisiją, taip pat iniciatyvas, kuriomis siekiama keistis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir didinti pajėgumų stiprinimą; primygtinai ragina tas šalis suteikti institucijoms visas būtinas priemones, įskaitant tyrimo įgaliojimus, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo darbą;

29.  ragina Komisiją ir EIVT toliau skirti lėšų siekiant padėti priimti ir įgyvendinti apsaugos programas, skirtas pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant kovos su korupcija asociacijas ir žmogaus teisių judėjimus, nariams, žurnalistams, tinklaraštininkams ir informatoriams, kurie atskleidžia ir pasmerkia korupcijos atvejus ir žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai ragina ateityje kiekvieną kartą rengiant naujas ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų, paramos vystymuisi redakcijas arba bet kokias rekomendacijas dėl jų įgyvendinimo įtraukti aiškias nuorodas ir priemones, kuriomis siekiama skatinti žmogaus teisių apsaugą ir kovoti su korupcija, kad žmonėms būtų lengviau pranešti apie įtariamą korupcijos veiklą nebijant atsakomųjų veiksmų ir būtų remiamos dėl jos nukentėjusios bendruomenės; palankiai vertina Komisijos neseniai pradėtą konsultacijų procesą informatorių apsaugos klausimu; pabrėžia, kad ES delegacijų žmogaus teisių ryšių punktai taip pat turėtų skirti ypatingą dėmesį šioms tikslinėms grupėms ir palaikyti glaudų ryšį su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais, užtikrinant jų tarptautinį matomumą ir apsaugą, tokiu būdu taip pat nustatant saugius kanalus pranešimams apie pažeidimus teikti;

30.  pabrėžia, kad priežiūros institucijoms, vietos teisėsaugos pareigūnams ir prokurorams, kurie įrodė esantys nepriklausomi ir nešališki, taip pat informatoriams ir konkrečių atvejų liudininkams turi būti teikiama ES pagalbą ir parama per vietoje esančias atstovybes, taip pat kviečiant juos dalyvauti mokymo programose Europoje; pabrėžia, kad atitinkamais atvejais informacija apie šią paramą turėtų būti viešai skelbiama;

31.  ragina ES delegacijas pasinaudoti demaršais ir vietos ir tarptautiniu lygmenimis įgyvendinamomis viešosios diplomatijos priemonėmis siekiant pasmerkti korupcijos ir nebaudžiamumo atvejus, ypač kai dėl jų yra šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės; taip pat ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas į informacinius pranešimus EIVT ir valstybėms narėms įtraukti ataskaitas dėl korupcijos, ar tai būtų sisteminė analizė, ar konkrečių atvejų analizė;

32.  rekomenduoja EIVT ir ES delegacijoms į šalių strategijos dokumentus dėl žmogaus teisių ir demokratijos atitinkamais atvejais įtraukti konkretų korupcijos ir žmogaus teisių sąsajos lyginamąjį standartą ir, dar daugiau, kad vykdydami savo užduotis ES specialieji įgaliotiniai šį klausimą laikytų vienu iš prioritetų; būtent prašo ES spręsti korupcijos klausimą tiesiogiai programavimo ir šalies strategijos dokumentuose ir susieti bet kokią trečiosioms šalims teikiamą paramą biudžetui su konkrečiomis reformomis, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą, ir kitomis kovos su korupcija priemonėmis;

33.  rekomenduoja, kad naudojant Europos demokratijos fondą ir ES visapusišką paramos žmogaus teisių gynėjams mechanizmą (protectdefenders.eu) didžiausias dėmesys būtų skiriamas konkrečioms programoms, sukurtoms siekiant apsaugoti kovos su korupcija aktyvistus, kurie taip pat padeda ginti žmogaus teises;

34.  ragina ES sukurti skundų mechanizmus, kuriais naudodamiesi žmonės, kuriems poveikį daro ES išorės veiksmai, galėtų pateikti skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos atvejų;

35.  pakartoja savo ankstesnėse rezoliucijose pateiktą raginimą, kad ES turėtų nedelsiant pateikti S. Magnickio sankcijų, nukreiptų prieš 32 Rusijos valstybės pareigūnus, atsakingus už Rusijos informatoriaus Sergejaus Magnickio mirti, sąrašą Tarybai, kad jis būtų patvirtintas, ir taikyti šiems pareigūnams tikslines sankcijas, pvz., nustatyti ES masto draudimą išduoti jiems vizą ir įšaldyti finansinį turtą, kurį jie laiko Europos Sąjungoje;

36.  ragina ES valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, kuriais būtų nustatyti aiškūs kriterijai, sudarantys sąlygas parengti vadinamąjį juodąjį sąrašą ir taikyti panašias sankcijas trečiųjų šalių asmenims ir jų šeimos nariams, kurie įvykdė rimtus žmogaus teisių pažeidimus arba kurie yra atsakingi už didelio masto korupcijos veiksmus, prisidėjo juos vykdant, juos užsakė, kontroliavo arba kitaip jiems vadovavo, įskaitant privataus ar viešo turto nusavinimą siekiant asmeninės naudos, su viešųjų pirkimų sutartimis ar gamtos išteklių gavyba susijusią korupciją, kyšininkavimą ar neteisėtai įgyto turto pervedimą į užsienio šalių jurisdikciją arba tokio pervedimo palengvinimą; pabrėžia, kad įtraukimo į sąrašą kriterijai turėtų būti parengti remiantis gerai dokumentais patvirtintais, susijusiais ir nepriklausomais šaltiniais ir įtikinamais įrodymais, kad į sąrašą įtraukti asmenys galėtų naudotis teisių gynimo priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu šį sąrašą viešai paskelbti, siekiant pateikti informacijos, kurios įpareigotiems subjektams reikia atliekant, be kita ko, išsamų kliento patikrinimą pagal ES kovos su pinigų plovimu direktyvą(22);

37.  ragina ES laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo (SESV 208 straipsnis) ir aktyviai prisidėti prie korupcijos mažinimo, taip pat savo išorės politikos priemonėmis tiesiogiai ir aiškiai kovoti su nebaudžiamumu;

38.  ragina ES didinti jos teikiamos oficialios paramos vystymuisi skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant veiksmingai laikytis pagal Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą nustatytų standartų ir tarptautiniu lygmeniu suderintų vystymosi veiksmingumo principų; ragina ES taip pat parengti tvirtą holistinę rizikos valdymo sistemą, siekiant užkirsti kelią tam, kad parama vystymuisi būtų prisidedama prie korupcijos paramą gaunančiose šalyse, pvz., paramą biudžetui susiejant su aiškiais kovos su korupcija tikslais; šiuo tikslu pabrėžia būtinybę nustatyti tvirtus paramos biudžetui įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus;

39.  ragina Komisiją, siekiant panaikinti aukšto lygio korupciją, paramos biudžetui kontekste kreipti dėmesį į su privatizavimu susijusių operacijų ir sandorių dėl viešųjų gėrybių, visų pirma žemės, skaidrumą, ir dalyvauti besivystančioms šalims skirtose EBPO paramos programose valstybinių įmonių bendrojo valdymo srityje;

40.  ragina Komisiją remti besivystančias šalis, kovojančias su mokesčių slėpimu ir vengimu, padedant joms kurti subalansuotas, efektyvias, sąžiningas ir skaidrias mokesčių sistemas;

41.  laikosi nuomonės, kad ES, kaip didžiausia pasaulyje paramos teikėja, turėtų skatinti susiejimo formas, kad ES išorės pagalbos teikimas priklausytų nuo fiskalinių reformų, kuriomis būtų siekiama didinti skaidrumą, numatyti daugiau galimybių pasinaudoti duomenimis ir skatinti metodus, kurių būtų laikomasi kartu su kitais paramos teikėjais.

42.  pabrėžia, kad korupcija daro didžiulį neigiamą poveikį prekybai ir jos teikiamai naudai, ekonominei plėtrai, investicijoms ir viešųjų pirkimų procesams, ir primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į šią sąsają visuose prekybos susitarimuose ir į juos įtraukti vykdytinas nuostatas dėl žmogaus teisių ir kovos su korupcija;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos politika padeda apsaugoti ir remti ES ginamas vertybes, kurios nurodytos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, be kita ko, demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir lygybę; pabrėžia, jog būtina užtikrinti Sąjungos išorės ir vidaus politikos nuoseklumą, ypač atsižvelgiant į kovą su korupcija; pabrėžia, kad šiuo požiūriu Europos teisės aktų leidėjai, sudarydami palankesnes sąlygas prekybos santykiams, turi atlikti ypatingą vaidmenį, nes jie turi vengti, kad minėtos sąlygos nepaskatintų korupcijos praktikos;

44.  mano, kad prekybos susitarimai yra pagrindinis mechanizmas kovos su korupcija priemonėms ir geram valdymui skatinti; palankiai vertina priemones, kurių ES jau ėmėsi vykdydama savo prekybos politiką ir siekdama kovoti su korupcija, pvz., taikydama BLS +, numatydama darnaus vystymosi skyrius ir įtraukdama įsipareigojimus ratifikuoti tarptautines kovos su korupcija konvencijas su prekybos partneriais; dar kartą patvirtina tikslą, nustatytą strategijoje „Prekyba visiems“, t. y., į visus būsimus prekybos susitarimus įtraukti plataus užmojo kovos su korupcija nuostatas; atsižvelgdamas į tai, ragina būsimuose prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimus, susijusius su daugiašalėmis kovos su korupcija konvencijomis, pvz., JT konvencija prieš korupciją ir EBPO kovos su kyšininkavimu konvencija, ir ragina horizontaliąsias nuostatas įtraukti į visapusišką požiūrį ir integruoti jas į esamus prekybos susitarimus, atliekant jų persvarstymą;

45.  pabrėžia, kad prekybos susitarimus pasirašiusios šalys turėtų imtis priemonių siekiant skatinti aktyvų privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės organizacijų ir vidaus patariamųjų grupių dalyvavimą įgyvendinant kovos su korupcija programas bei nuostatas tarptautinėje prekyboje ir investicijų susitarimuose; mano, kad informatorių apsauga turėtų būti įtraukta į būsimus prekybos susitarimus, kai tik ES masto sistema pradės veikti;

46.  pripažįsta, kad svarbu suteikti aiškias gaires įmonėms, siekiant sukurti veiksmingas kovos su korupcija atitikties procedūras, taikomas jų operacijoms, ir tokias įmones remti, visų pirma MVĮ, į prekybos susitarimus įtraukiant konkrečias nuostatas, kad jos galėtų kovoti su korupcija; pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkančio atitikties užtikrinimo metodo; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti pagalbą vykdant gebėjimų stiprinimo projektus kovos su korupcija srityje, pvz., dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikti mokymą siekiant padėti valstybėms ir verslo sektoriui įveikti visus sunkumus, su kuriais jie gali susidurti su šioje srityje;

47.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. vasario mėn. įsigaliojo PPO prekybos lengvinimo susitarimas, kuriame numatytos kovos su korupcija vykdant pasaulio prekybą priemonės; tačiau mano, kad teisės aktų priėmimas ar keitimas pats savaime yra nepakankamas ir kad itin svarbus yra jų įgyvendinimas; pažymi, kad reikia vykdyti ne tik teisėkūros reformą, bet ir teikti mokymus teisminėms institucijoms, užtikrinti visuomenės galimybę susipažinti su informacija ir taikyti skaidrumo priemones, ir ragina ES valstybes nares kovojant su korupcija bendradarbiauti šiais klausimais; taip pat nurodo, kad prekybos susitarimai galėtų padėti stebėti kovos su korupcija politikos vidaus reformą;

48.  ragina Komisiją derėtis dėl vykdytinų kovos su korupcija ir pinigų plovimu nuostatų visuose būsimuose prekybos susitarimuose, vykdant veiksmingą kovos su korupcija nuostatų įgyvendinimo stebėseną; šiuo tikslu ragina valstybes nares remti kovos su korupcija nuostatų įtraukimą į derybų įgaliojimus, kaip siūlo Komisija joms pateiktuose įgaliojimų projektuose; džiaugiasi, kad kovos su korupcija nuostatos yra įtrauktos į derybų dėl ES ir Meksikos susitarimo modernizavimo įgaliojimus; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant kovoti su korupcija didinant derybų dėl prekybos susitarimų skaidrumą ir įtraukiant nuostatas, kuriomis siekiama geresnio bendradarbiavimo reglamentavimo srityje, taip pat muitinės procedūrų ir pasaulinių vertės grandinių vientisumo; mano, kad, siekiant kovoti su korupcija, privalo būti numatytos bendradarbiavimo sąlygos, pvz., keitimasis informacija, ir administracinė ir techninė pagalba, siekiant dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais, kurie padės stiprinti teisinę valstybę ir žmogaus teisių laikymąsi, ir juos skatinti; ragina Komisiją nustatyti aiškias atitinkamas sąlygas ir veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti ir pateikti rezultatus;

49.  primena, kad įgyvendinant susitarimus svarbu palaikyti nuolat vykdomą ir reguliarų dialogą su ES prekybos partneriais, kad būtų galima užtikrinti tinkamą susitarimų apskritai, taip pat kovos su korupcija nuostatų stebėseną ir įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į Komisijos strategijoje „Prekyba visiems“ pateiktą pasiūlymą sisteminės korupcijos ir netinkamo valdymo atvejais pradėti taikyti konsultacijų mechanizmus ir prašo Komisijos svarstyti galimybę sustabdyti susitarimo teikiamus privalumus tokiais sisteminės korupcijos atvejais, taip pat jei nesilaikoma kovos su korupcija įsipareigojimų arba tarptautinių standartų kovos su korupcija srityje, pvz., EBPO bendro duomenų teikimo standarto, EBPO veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, centrinio tikrųjų savininkų registro nuostatų ir Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijų; ragina Komisiją nustatyti aiškias ir atitinkamas sąlygas ir veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti ir pateikti rezultatus; taip pat ragina Komisiją reaguoti tvirtai, proporcingai ir greitai, kai pagalbą gaunančios šalies vyriausybė nesilaiko įsipareigojimo įgyvendinti tai, dėl ko buvo susitarta; ragina Komisiją su prekybos partneriais sukurti konsultavimosi mechanizmus, taikomus sisteminės korupcijos atvejais, ir keistis ekspertinėmis žiniomis siekiant padėti šalims įgyvendinti kovos su korupcija priemones;

50.  pažymi, kad į prekybos susitarimus turi būti įtrauktos privalomos ir vykdytinos nuostatos dėl žmogaus teisių, kuriomis būtų užtikrinta, kad privačiosios įmonės ir valstybės institucijos paisytų žmogaus teisių ir laikytųsi aukščiausių socialinių bei aplinkosaugos standartų – tai būtina siekiant kovoti su korupcija;

ES žvalgybos renkant informaciją apie korupcijos tinklus ir tarpininkus plėtojimas

51.  ragina EIVT imtis vadovaujamo vaidmens kuriant valstybių narių ambasadų ir ES delegacijų trečiosiose šalyse darbo grupes, kurias pasitelkę diplomatijos pareigūnai galėtų analizuoti informaciją apie vietos korupcijos tinklų struktūrą ir jų veiklą iki aukščiausiojo valdžios lygio ir šia informacija keistis, taip pat surinkti pakankami žvalgybinės informacijos, kurios reikia siekiant užkirsti kelią nepriimtiniems ES susitarimams su kleptokratiniais režimais; mano, kad tokia informacija turėtų būti teikiama ES institucijoms diplomatiniais ir saugiais kanalais; be to, siūlo ES delegacijoms ir valstybių narių ambasadoms palaikyti gaudžius ryšius su vietos gyventojais, t. y. plėtoti nuolatinį dialogą su tikromis ir nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis, žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais siekiant gauti patikimos informacijos apie korupciją vietos lygmeniu, svarbiausius skatinančius veiksnius ir areštuotus pareigūnus;

52.  laikosi nuomonės, kad korporacijos taip pat turėtų teikti ES organams informaciją apie visus atvejus, kai jų prašoma duoti kyšius ir (arba) reikalaujama, kad jos investuotų trečiosiose šalyse pasitelkdamos kaip partnerius vietinius tarpininkus arba priedangos įmones;

53.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į surinktą informaciją, konkrečiai šaliai skirtomis gairėmis turėtų būti dalijamasi su civilinių ir karinių pajėgų tarnybomis ir ES paramą teikiančiomis organizacijomis, siekiant didinti informuotumą apie riziką sudarant susitarimus su vietos rangovais, privačiomis apsaugos įmonėmis ir paslaugų teikėjais, kurių tikrieji savininkai galėtų būti susiję su žmogaus teisių pažeidimais ir korupcijos tinklais;

Vidaus ir išorės politikos suderinamumas

54.  mano, kad patikima ir įtakinga kovos su korupcija lydere ES gali tapti tik tinkamai spręsdama organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo problemas savo teritorijoje; šiuo požiūriu apgailestauja, kad Komisija nusprendė nesiimti tolesnių veiksmų dėl savo 2014 m. kovos su korupcija ataskaitos siekiant pateikti naują korupcijos ES valstybėse narėse analizę, nes tai būtų taip pat sustiprinę pasitikėjimą ES jai skatinant įgyvendinti plataus užmojo kovos su korupcija darbotvarkę išorės politikos srityje; pabrėžia, kad Komisija ir kitos ES institucijos turėtų taikyti reguliarių, plataus užmojo ir kruopščiai parengtų ataskaitų teikimo ir įsivertinimo praktiką, kaip reikalaujama pagal JT konvenciją prieš korupciją ir jos peržiūros mechanizmą, ir ragina Komisiją pateikti tolesnių iniciatyvų politikos ir teisėkūros srityse, kurios padėtų kovoti su korupcija ir skatinti didesnį sąžiningumą ir skaidrumą valstybėse narėse;

55.  pažymi, kad korupcijos nelaikymas nusikaltimu bet kurioje ES valstybėje narėje sumažintų pasitikėjimą viešąja politika ir pakenktų ES galimybėms atkakliai siekti įgyvendinti plataus užmojo kovos su korupcija darbotvarkę pasaulyje; remia glaudesnį ES valstybių narių ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimą;

56.  dar kartą ragina valstybes nares prireikus iš dalies pakeisti savo baudžiamosios teisės aktus siekiant nustatyti nacionalinių prokurorų ir teismų jurisdikciją tirti ir nagrinėti su kyšininkavimu ar valstybinių lėšų išeikvojimu susijusias baudžiamąsias veikas, neatsižvelgiant į tai, kur baudžiamoji veika padaryta, jei ta baudžiamąja veika įgytos pajamos nustatytos ar jų plovimas vykdytas atitinkamoje valstybėje narėje arba asmuo glaudžiai susijęs su valstybe nare, pvz., yra jos pilietis, joje gyvena arba turi valstybėje narėje įsikūrusios įmonės arba patronuojamosios įmonės tikrosios nuosavybės;

ES indėlis plėtojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į kovą su korupcija daugiašaliuose forumuose

57.  ragina ES valstybes nares pradėti diskusiją JT lygmeniu dėl kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumo ir įgaliojimų standartų griežtinimo, remiantis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), Tarptautinio nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir JT organų koordinavimo komiteto, ypač Žmogaus teisių tarybos, patirtimi, susijusia su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis (Paryžiaus principai);

58.  pabrėžia, kad reikia stiprinti kovos su korupcija agentūrų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų ryšius, remiantis nacionalinių žmogaus teisių institucijų įgaliojimais siekiant kovoti su korupcija, kaip galimu tiesioginių ar netiesioginių žmogaus teisių pažeidimų šaltiniu;

59.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais pareigybės įsteigimą suteikiant jam išsamius įgaliojimus, apimančius į tikslus orientuotą planą ir periodinį valstybių įgyvendinamų kovos su korupcija priemonių vertinimą; ragina ES valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens mobilizuojant Žmogaus teisių tarybai priklausančių valstybių paramą ir tapti bendromis rezoliucijos, kuria bus numatyti tie įgaliojimai, rėmėjomis;

60.  ragina JT priimti standartus nustatančią priemonę dėl neteisėtų finansinių srautų, kad būtų galima užtikrinti daugiau veiksmingumo;

61.  pabrėžia būtinybę sustiprinti nacionalinio ir tarptautinio masto su korupcija susijusius komunikacijos veiksmus ir piliečių dalyvavimui skatinti skirtas informuotumo didinimo kampanijas, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad korupcija turi neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir lemia, be kita ko, socialinę nelygybę, socialinio teisingumo trūkumą ir didesnį skurdo lygį; ragina ES parengti ir įgyvendinti konkrečias programas dėl galiojančios baudžiamosios ir procesinės teisės ir skundų nagrinėjimo mechanizmus; pabrėžia, kad švietimas ir nešališka, nepriklausoma vieša informacija atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį lavinant socialinius įgūdžius ir mokant apie sąžiningumo principus, kurie naudingi viešajam interesui ir padeda užtikrinti teisinę valstybę ir socialinę bei ekonominę visuomenės plėtrą;

62.  rekomenduoja į visuotinį periodinį vertinimą įtraukti korupcijos, sukeliančios žmogaus teisių pažeidimus ir kylančios iš žmogaus teisių pažeidimų ir silpnos teisinės valstybės, klausimo nagrinėjimą kaip būdą kovoti su korupcija ir skatinti skaidrumą ir geriausią praktiką; pabrėžia pilietinės visuomenės vaidmenį, kurį ji galėtų atlikti prisidėdama prie šio proceso;

63.  ragina sustiprinti tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti, kad kova su korupcija būtų esminė JT darnaus vystymosi tikslų, kaip kovos su skurdu pasaulyje mechanizmo, dalis;

Korupcija ir prekyba žmonėmis

64.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad subjektų, turinčių įvairaus lygio jiems patikėtos valdžios įgaliojimus, pvz., policijos, muitinės pareigūnų, sienų kontrolės institucijų ir migracijos tarnybų, korupcija gali sudaryti palankias sąlygas prekybai žmonėmis, nes šie subjektai gali ignoruoti, toleruoti prekybą žmonėmis, joje dalyvauti ir ją organizuoti;

65.  šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu imtis kovos su korupcija veiksmų, pvz., skatinti skaidrumą ir atskaitomybę administracijose, nustatant visuotinį kovos su korupcija mechanizmą ir užtikrinant geresnį kovos su prekyba žmonėmis strategijų koordinavimą;

66.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti metodai, kuriais labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą, rengiant kovos su korupcija politikos priemones prekybos žmonėmis srityje;

Verslas ir žmogaus teisės

67.  ragina visas JT valstybes nares, ypač ES nares, visapusiškai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir įtraukti konkrečius įsipareigojimus dėl kovos su korupcija priemonių į savo nacionalinius žmogaus teisių veiksmų planus (kaip reikalaujama pagal ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje) arba priimti konkrečius kovos su kyšininkavimu teisės aktus;

68.  teigiamai vertina tai, kad kai kuriuose ES valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose pateikiama nuorodų į korupciją, ir šiuo požiūriu siūlo numatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias korupcijos praktikai ir kyšininkavimui, dėl kurių gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, ir už juos baudžiama; rekomenduoja, kad ES remtų papildomas priemones, kuriomis siekiama skatinti įmonėse patvirtinti kovos su kyšininkavimu ir korupcija kodeksus ir standartus ir jų laikytis, ir kad įmonės, dalyvaujančios viešųjų pirkimų konkursuose, turėtų numatyti išsamų kovos su kyšininkavimu ir korupcija kodeksą ir gero mokesčių valdymo principus; laikosi nuomonės, kad už viešųjų lėšų netinkamą naudojimą, neteisėtą praturtėjimą arba kyšininkavimą turėtų būti baudžiama taikant konkrečias papildomas sankcijas pagal baudžiamąją teisę, ypač jei šie veiksmai tiesiogiai lemia žmogaus teisių pažeidimus, padarytus dėl korupcijos veiksmo;

69.  palankiai vertina pervarstytą Apskaitos direktyvą dėl nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(23), susijusią su didžiųjų įmonių ir grupių ataskaitų teikimo reikalavimais, įskaitant nuostatas dėl jų pastangų žmogaus teisių ir kovos su korupcija srityse; ragina įmones atskleisti visą atitinkamą informaciją, laikantis būsimo rekomendacijų dokumento, kurį turi parengti Komisija;

70.  atnaujina savo raginimą visoms valstybėms ir ES aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti JT neribotos sudėties tarpvyriausybinės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių darbo grupės žmogaus teisių klausimams spręsti šiuo metu vykdomoje veikloje, siekiant parengti teisiškai privalomą priemonę, kuri padės užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, įskaitant pažeidimus dėl korupcijos, juos tirti, siekti teisių gynimo ir turėti galimybę naudotis teisių gynimo priemonėmis; ragina valstybes imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų galima kelti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo asmenims, įvykdžiusiems korupcijos veiksmus, laikantis Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 35 straipsnio;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares taikyti EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

Žemės grobimas ir korupcija

72.  vis dar yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su žemės grobimu, kuri susidarė dėl korporacijų, užsienio investuotojų, nacionalinių ir tarptautinių valstybinių subjektų, pareigūnų ir valdžios institucijų korupcijos praktikos; pabrėžia, kad korupcija sudaro sąlygas užgrobti žemę ir dažnai priverstinai iškeldinti gyventojus, be kita ko, suteikiant trečiosioms šalims neteisėtą žemės kontrolę neatsiklausus joje gyvenančių žmonių sutikimo;

73.  atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimų rezultatai rodo, jog korupcija labai paplitusi žemės administravimo srityje ir daro vis didesnį neigiamą poveikį visais sandorių dėl žemės etapais, todėl atsiranda įvairiausių neigiamų pasekmių žmogaus teisėms, pradedant priverstiniu bendruomenių perkėlimu nesuteikiant tinkamos kompensacijos, baigiant žemės gynėjų žudymu(24); be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad kyla grėsmė, jog žmogaus teisės bus pažeidžiamos vis dažniau dėl didėjančios maisto, kuro ir prekių paklausos ir augančių didelės apimties investicijų į žemę besivystančiose šalyse;

74.  primena, kad finansų sektorius turi atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią korupcijos praktikai, kuri visų pirma sudaro palankesnes sąlygas žemės grobimui; pakartoja, kad bankai ir finansų įstaigos turėtų imtis išsamaus klientų patikrinimo, kad būtų kovojama su pinigų plovimu, kuris susijęs su korupcija, ir užtikrinti, kad jų remiami investuotojai taikytų veiksmingas išsamaus patikrinimo priemones dėl žmogaus teisių; ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti atskleisti išsamią informaciją apie įmonių žemės įsigijimą trečiosiose šalyse ir skirti daugiau paramos besivystančioms šalims, siekiant užtikrinti veiksmingą Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių įgyvendinimą, nes jos yra kovos su korupcija sudarant sandorius dėl žemės priemonė;

Rinkimai ir demokratiškai išrinktų institucijų veikimas

75.  pabrėžia, kad vienas iš kovos su korupcija uždavinių turėtų būti sunkių pažeidimų, kurie iškreipia demokratiją ir politinius procesus, pašalinimas ir nepriklausomų, nešališkų ir veiksmingų teisminių institucijų skatinimas; ragina politines partijas sustiprinti savo, kaip demokratinio atstovavimo ir politinio dalyvavimo kanalų, vaidmenį apsirūpinant efektyviomis priemonėmis; šiuo požiūriu pažymi, kad dėl to politinio finansavimo reguliavimas, įskaitant paramos teikėjų ir kitų finansavimo šaltinių nustatymą, yra labai svarbus išsaugant demokratiją;

76.  susirūpinęs pažymi, kad rinkimų klastojimas ir su rinkimų procesais ir su renkamų atstovaujamųjų organų ir asamblėjų veikimu susijusi korupcija smarkiai pažeidžia pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir menkina pilietines ir politines teises, nes užkertamas kelias lygiam ir sąžiningam atstovavimui ir keliamos abejonės dėl teisinės valstybės principo; atkreipia dėmesį į teigiamą rinkimų stebėjimo misijų vaidmenį siekiant prisidėti prie tinkamos rinkimų eigos ir remti rinkimų įstatymo reformą; ragina šioje srityje toliau bendradarbiauti su specializuotais tarptautiniais organais, pvz., Europos Taryba ar ESBO;

77.  pabrėžia konkretų poreikį laikytis aukščiausių galimų etinių ir skaidrumo standartų tarptautinių organizacijų ir regioninių asamblėjų, kurios atsakingos už demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo apsaugą ir skatinimą, veikloje, susiejant viso pasaulio institucijas ir profesijų atstovus siekiant stiprinti gebėjimus ir puoselėti bendrą sąžiningumo kultūrą; pabrėžia, kad reikia skatinti skaidrią praktiką parengiant elgesio kodeksus ir konkrečias skaidrumo priemones, siekiant užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ir netinkamam elgesiui ir tokius atvejus tirti;

78.  pabrėžia, kad būtina griežtai reguliuoti lobistų veiklą, laikantis atvirumo ir skaidrumo principų, siekiant užtikrinti vienodas galimybes visoms interesų grupėms susisiekti su sprendimus priimančiais asmenimis ir šalinti korupciją bei žmogaus teisių pažeidimų riziką; ragina ES ir valstybes nares nustatyti ir pasmerkti visų formų slaptą, neetišką ir neteisėtą lobistinę veiklą; ragina ES skatinti skaidrų sprendimų priėmimo ir teisėkūros procesą valstybėse narėse ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis;

Didelio masto sporto renginiai ir sąsajos su žmogaus teisių pažeidimais ir korupcija

79.  vis dar yra susirūpinęs dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant darbuotojų teisių pažeidimus, ir aukšto lygio korupcijos, susijusios su didžiaisiais tarptautiniais sporto renginiais ir jiems skirtais didelio masto infrastruktūros projektais; ragina sporto valdančiąsias organizacijas ir tarptautines kovos su korupcija agentūras bei NVO bendradarbiauti siekiant nustatyti skaidrius ir patikrinamus didelių sporto renginių organizatorių ir kandidatų tapti jų priimančiąja šalimi įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad šie kriterijai turėtų būti vieni iš teisės organizuoti tokius renginius suteikimo kriterijų;

80.  mano, kad didelės tarptautinės nevyriausybinės sporto federacijos taip pat turėtų atlikti savo vaidmenį kovojant su korupcija ir užkertant jai kelią ir turėtų dėti daugiau pastangų šiuo tikslu, be to, kad šios federacijos taip pat turėtų pripažinti savo atsakomybę dėl žmogaus teisių ir kad dėl to vyriausybinėms kovos su korupcija agentūroms turėtų būti suteikti didesni įgaliojimai tirti korupcijos atvejus, susijusius su didelėmis tarptautinėmis nevyriausybinėmis sporto federacijomis, ir skirti sankcijas;

81.  mano, kad aukšto lygio korupcija, susijusi su sporto administravimu, susitarimais dėl varžybų baigties, viešaisiais pirkimais, sutartimis dėl sportininkų vardo ir įvaizdžio naudojimo reklamoje, renginių vietos atranka, neteisėtomis lažybomis ir dopingu, taip pat sąsajos su organizuotu nusikalstamumu pakenkė sporto organizacijų patikimumui;

82.  mano, kad sąžiningumas sporto srityje gali prisidėti prie visuotinės vystymosi darbotvarkės ir gero valdymo principų įgyvendinimo tarptautiniu mastu;

Mokesčių rojai

83.  primygtinai ragina įgyvendinti visiško mokesčių rojų ir pinigų plovimo netoleravimo politiką, keliant tarptautinius skaidrumo standartus, ir skatina tvirtesnį tarptautinį bendradarbiavimą siekiant nustatyti slaptų priedangos įmonių ir patikos fondų, kuriais naudojamasi kaip mokesčių slėpimo, sukčiavimo, neteisėtos prekybos, kapitalo srautų, pinigų plovimo kanalais ir siekiant gauti naudos iš korupcijos, savininkus;

84.  primygtinai ragina Europoje ir trečiosiose šalyse įgyvendinti viešo ataskaitų pagal šalis teikimo standartus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad tarptautinės korporacijos teiktų ataskaitas, apimančias pagrindinę finansinę informaciją pagal kiekvieną jurisdikciją, kurioje jos vykdo veiklą, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir mokesčių vengimui;

85.  primena ES pareigą kovoti su tarptautinių korporacijų ir asmenų mokesčių slėpimu ir spręsti opią neteisėtų finansinių srautų iš besivystančių šalių problemą, kuri labai varžo jų galimybę gauti pakankamai lėšų žmogaus teisių prievolėms vykdyti;

86.  teigiamai vertina Europos iniciatyvas nustatyti visuotinio keitimosi informacija apie tikruosius savininkus praktiką, siekiant padidinti bendro duomenų teikimo standartų, kurie galėtų padėti atskleisti finansinius nusikaltimus, veiksmingumą;

87.  ragina visuotiniu mastu bendradarbiauti siekiant atsekti pavogtą turtą ir jį saugiai grąžinti teisėtiems savininkams; pakartoja, kad ES pareiga yra padėti trečiosioms šalims susigrąžinti neteisėtai įgytą turtą, slepiamą ES valstybių narių finansinėse sistemose ir nekilnojamajame turte, ir patraukti nusikaltėlius, jų padėjėjus ir tarpininkus baudžiamojon atsakomybėn; primygtinai ragina ES teikti pirmenybę šiam labai svarbiam klausimui trečiosiose šalyse, kuriose vykdomi demokratizacijos procesai, visų pirma šalinant teisines kliūtis ir sprendžiant nepakankamo finansinių centrų noro bendradarbiauti klausimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tarpusavio teisinės pagalbos teikimo tikslais ir siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą tais atvejais, kai esama pakankamai įrodymų dėl pažeidimo, svarbu, kad turto konfiskavimas būtų atsietas nuo apkaltinamojo nuosprendžio, priimto prašymą pateikusioje valstybėje;

88.  primena, kad korupcija yra glaudžiai susijusi su tokia veikla, kaip pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir neteisėta prekyba; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad skaidrumas turėtų būti kertinis visų kovos su korupcija strategijų akmuo;

89.  pabrėžia, kad ES prioritetine tvarka visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose turi raginti kovoti su mokesčių rojais, bankų paslaptimis ir pinigų plovimu, panaikinti perdėtas profesines paslaptis, užtikrinti viešą visų tarptautinių bendrovių ataskaitų pagal šalis teikimą ir tikrųjų įmonių savininkų viešus registrus; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonių yra tinkamos naudoti kovojant su korupcija ir pinigų plovimu;

Žiniasklaidos laisvė

90.  pabrėžia didelę nepriklausomos žiniasklaidos internete ir realiame gyvenime svarbą kovojant su korupcija ir atskleidžiant žmogaus teisių pažeidimus; ragina Komisiją išnagrinėti galimo neigiamo trečiųjų šalių įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo poveikio klausimą ir imtis atsakomųjų veiksmų ir pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms apsvarstyti garbės ir orumo įžeidimo dekriminalizavimą ir taikyti tik civilines bylas kaip priemonę asmens reputacijai apginti; pabrėžia, kad skaitmeninis saugumas yra svarbus aktyvistų apsaugos elementas; tvirtai rekomenduoja žiniasklaidos priemonių nuosavybės ir rėmimo skaidrumą užtikrinti nacionaliniais teisės aktais;

91.  ragina, ES palaikant tarptautinius santykius su trečiosiomis šalimis, daugiau svarbos suteikti žiniasklaidos laisvės paisymui, atsižvelgiant į jos svarbą; mano, kad ES politinis dialogas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti žiniasklaidos reformas turėtų būti vykdomi atvirai, skaidriai ir jų atžvilgiu turėtų būti atliekamas tikrinimas; šiame kontekste ragina ES užtikrinti, kad ES projektai trečiosiose šalyse būtų naudojami tam, kad, be kita ko, būtų remiama žiniasklaidos laisvė ir įtraukiamos pilietinės visuomenės organizacijos; ragina ES viešai smerkti įstatymų, kuriais apribojama žiniasklaidos laisvė ir pilietinės visuomenės organizacijų veikla, taikymą;

92.  propaguoja atviro ir saugaus interneto vertę didinant informuotumą apie asmenų, organizacijų ir vyriausybių korupcijos veiklą ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad tie, kurie siekia apriboti laisvę internete, tai daro siekdami išvengti atskaitomybės;

93.  atkakliai tvirtina, kad viešųjų pirkimų srityje turėtų būti užtikrintas sąžiningumas, atskaitomybė, atvirumas ir skaidrumas, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojų pinigų vagystei arba netinkamam naudojimui ir tokius atvejus atskleisti;

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose, įskaitant dvišalius forumus, ES turėtų pabrėžti, kad labai svarbu paisyti teisės susipažinti su vieša informacija; ypač pabrėžia, kad reikia nustatyti standartus, kuriais būtų užtikrinta kuo išsamesnė ir greitesnė galimybė susipažinti su tokia informacija, nes galimybės susipažinti su informacija greitis yra nepaprastai svarbus siekiant paisyti žmogaus teisių ir kovoti su korupcija; ragina ES propaguoti galimybę susipažinti su vieša informacija valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1)

https://www.unodc.org/unodc/en/treaties/CAC/

(2)

http://www.oecd.org/daf/anti-bribery/ConvCombatBribery_ENG.pdf

(3)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=LEGISSUM:l33601

(4)

http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E

(5)

http://www.eib.org/attachments/strategies/anti_fraud_policy_20130917_lt.pdf

(6)

http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf

(7)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/06/20-fac-business-human-rights-conclusions/

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0403.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0265.

(13)

OL C 407, 2016 11 4, p. 81.

(14)

OL C 208, 2016 6 10, p. 89.

(15)

OL C 181, 2016 5 19, p. 2.

(16)

https://www.unodc.org/documents/corruption/WG-Prevention/Art_6_Preventive_anti-corruption_bodies/JAKARTA_STATEMENT_en.pdf

(17)

http://nhri.ohchr.org/EN/AboutUs/Governance/Resolutions/A.HRC.RES.33.15%20EN.pdf

(18)

http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session28/Documents/A_HRC_28_73_ENG.doc

(19)

http://www.eods.eu/library/AU_Convention%20on%20Combating%20Corruption_2003_EN.pdf

(20)

https://www.unglobalcompact.org/what-is-gc/mission/principles

(21)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/579319/EPRS_STU%282016%29579319_EN.pdf

(22)

OL L 141, 2015 6 5, p. 73.

(23)

OL L 330, 2014 11 15, p. 1.

(24)

Olivier De Schutter, „Tainted Lands: Corruption in Large-Scale Land Deals“. International Corporate Accountability Roundtable & Global Witness, 2016 m. lapkričio mėn. https://www.globalwitness.org/en/campaigns/land-deals/tainted-lands-corruption-large-scale-land-deals/


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (2.6.2017)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse

(2017/2028(INI))

Nuomonės referentas (*): Stelios Kouloglou

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi korupcija yra tiek Šiaurės, tiek Pietų šalis apimantis pasaulinis reiškinys, nuo kurio itin smarkiai nukenčia labiausiai skurstantys besivystančių šalių gyventojai, nes šis reiškinys trukdo darniam vystymuisi, dėl jo didėja nelygybė ir atotrūkis tarp valdančiojo elito ir daugumos žmonių; kadangi dėl korupcijos pažeidžiamos žmogaus teisės ir kyla grėsmė demokratijai, demokratinei atskaitomybei, geram valdymui, teisinės valstybės principui, teisiniam saugumui, taip pat šalių ekonominiams pajėgumams, socialiniam kapitalui ir pasitikėjimui institucijomis;

B.  kadangi pagal JT 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) daugiausia dėmesio skiriama taikai, teisingumui, stiprių institucijų kūrimui ir kovai su korupcija; kadangi siekiant visuotinai įgyvendinti 16-ąjį DVT tikslą, ES turi skubiai ir tiesiogiai spręsti skirtingas su korupcija itin glaudžiai susijusias problemas, pradedant žmogaus teisių pažeidimais, baigiant skurdu, badu ir neteisybe; kadangi būtinybė kovoti su korupcija visuomet turi būti laikoma didesniu prioritetu nei komercinių interesų siekis;

1.  ragina ES laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo (SESV 208 straipsnis) ir aktyviai prisidėti prie korupcijos mažinimo, taip pat savo išorės politikos priemonėmis tiesiogiai ir aiškiai kovoti su nebaudžiamumu;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimų rezultatai rodo, jog korupcija labai paplitusi žemės administravimo srityje ir daro vis didesnį neigiamą poveikį visais sandorių dėl žemės etapais, todėl atsiranda įvairiausių neigiamų pasekmių žmogaus teisėms, pradedant priverstiniu bendruomenių perkėlimu nesuteikiant tinkamos kompensacijos, baigiant žemės gynėjų žudymu(1); be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad kyla grėsmė, jog žmogaus teisės bus pažeidžiamos vis dažniau dėl didėjančios maisto, kuro ir prekių paklausos ir augančių didelės apimties investicijų į žemę besivystančiose šalyse;

3.  pabrėžia, kad korupcija sudaro įvairias sąlygas žemės grobimui, visų pirma tuomet, kai investuotojai moka kyšius valstybės tarnautojams mainais už palankias žemės nuomos ar įsigijimo sąlygas negavus žmonių, kurie gyvena toje teritorijoje, sutikimo, arba tuomet, kai investuotojai pasikliauna silpna teisine valstybe arba korumpuotomis taisomosiomis schemomis siekiant neleisti žemės naudotojams pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; dar kartą primygtinai ragina investuojančias bendroves siekti gauti laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą iš visų poveikį patiriančių bendruomenių, įskaitant čiabuvių tautas, ir imtis išsamaus patikrinimo priemonių dėl žmogaus teisių, be kita ko, sukuriant tvirtą informatorių apsaugos mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad jų patronuojamosios įmonės ir verslo partneriai neužsiimtų korupcine veikla;

4.  primena, kad finansų sektorius turi atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią korupcinei veiklai, kuri visų pirma sudaro palankias sąlygas žemės grobimui; pakartoja, kad bankai ir finansų įstaigos turėtų imtis išsamaus klientų patikrinimo, skirto kovai su pinigų plovimu, susijusio su korupcija, ir užtikrinti, kad jų remiami investuotojai imtųsi veiksmingų išsamaus patikrinimo priemonių dėl žmogaus teisių; ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti atskleisti išsamią informaciją apie bendrovių žemės įsigijimą trečiosiose šalyse ir skirti daugiau paramos besivystančioms šalims, siekiant užtikrinti veiksmingą Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių įgyvendinimą, nes jos yra kovos su korupcija sudarant sandorius dėl žemės priemonė;

5.  pažymi, kad į prekybos susitarimus turi būti įtrauktos privalomos ir vykdytinos nuostatos dėl žmogaus teisių, kuriomis būtų užtikrinta, kad privačiosios įmonės ir valstybės institucijos paisytų žmogaus teisių ir laikytųsi aukščiausių socialinių bei aplinkosaugos standartų – tai būtina siekiant kovoti su korupcija;

6.  pažymi, kad korupcija yra sudėtingas reiškinys, tampriai susijęs su įvairiais ekonominiais, politiniais, administraciniais, socialiniais ir kultūriniais veiksniais, taip pat galios santykiais, ir todėl primena, kad įgyvendinant vystymosi politiką, kuria siekiama prisidėti prie kovos su korupcija, kartu sutelkiant dėmesį į skurdo ir nelygybės mažinimą bei geresnę integraciją, taip pat būtina puoselėti žmogaus teises, demokratiją, teisinės valstybės principą ir viešąsias socialines paslaugas, kad būtų skatinamas geras valdymas ir kuriamas socialinis kapitalas, socialinė įtrauktis ir socialinė sanglauda, atsižvelgiant į kultūrinius ir regioninius ypatumus;

7.  pažymi, kad siekiant kovoti su korupcija nepaprastai svarbus yra švietimas; ragina ES parengti ir įgyvendinti konkrečias programas, skirtas informuotumui apie korupciją, dėl jos visuomenės mokomą kainą ir kovos su ja priemones didinti, įskaitant esamus baudžiamosios ir procesinės teisės ir skundų nagrinėjimo mechanizmus; yra tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti užtikrinta daugiau švietimo ir informacijos šiuo klausimu vidaus lygmeniu, taip pat jie turėtų būti paskatinti užsienyje ir pritaikyti prie auditorijos (verslininkai, plačioji visuomenė, įskaitant mokinius, ir t. t.);

8.  susirūpinęs pažymi, kad svarbiausiomis tarptautinėmis konvencijomis, pvz., JT konvencija prieš korupciją, ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama kovoti su korupcija ir neteisėtais finansiniais srautais, nepavyksta pasiekti konkrečių rezultatų jų įgyvendinimo etapu; primena, kad, norint veiksmingai kovoti su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, nepaprastai svarbu sukurti ES išorės kovos su korupcija strategiją;

9.  pažymi, kad kova su korupcija ir neteisėtais finansiniais srautais yra politinis atsakas, dėl kurio reikia imtis bendrų veiksmų pasauliniu lygmeniu (G 20, EBPO, JT, Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas), taip pat užtikrinti skaidrumą ir taikyti privalomas taisykles;

10.  ragina ES ir jos valstybes nares taikyti EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

11.  ragina JT priimti standartus nustatančią priemonę dėl neteisėtų finansinių srautų, kad būtų galima užtikrinti daugiau veiksmingumo;

12.  ragina ES didinti jos teikiamos oficialios paramos vystymuisi skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant veiksmingai laikytis pagal Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą nustatytų standartų ir tarptautiniu lygmeniu suderintų vystymosi veiksmingumo principų; ragina ES taip pat parengti tvirtą holistinę rizikos valdymo sistemą, siekiant užkirsti kelią tam, kad parama vystymuisi būtų prisidedama prie korupcijos paramą gaunančiose šalyse, pvz., paramą biudžetui susiejant su aiškiais kovos su korupcija tikslais; šiuo tikslu pabrėžia būtinybę nustatyti tvirtus paramos biudžetui įgyvendinimo mechanizmus;

13.  siekiant panaikinti aukšto lygio korupciją, ragina Komisiją paramos biudžetui kontekste kreipti dėmesį į su privatizavimu susijusių operacijų ir sandorių dėl viešųjų gėrybių, visų pirma žemės, skaidrumą, ir dalyvauti besivystančioms šalims skirtose EBPO paramos programose valstybinių įmonių bendrojo valdymo srityje;

14.  ragina Komisiją remti besivystančias šalis, kovojančias su mokesčių slėpimu ir vengimu, padedant joms kurti subalansuotas, veiksmingas, sąžiningas ir skaidrias mokesčių sistemas;

15.  primena, kad korupcija yra glaudžiai susijusi su tokia veikla, kaip pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir neteisėta prekyba; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad skaidrumas turėtų būti kertinis visų kovos su korupcija strategijų akmuo; ypač pabrėžia, kad svarbu spręsti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo problemas, dėl kurių nepavyksta sutelkti vidaus išteklių socialinei politikai ir daroma žala augimui bei užimtumui, imantis veiksmingų priemonių, kaip antai privalomų ataskaitų pagal šalis teikimo ir įmonių, patikos fondų ar akcijų paketų tikrųjų savininkų atskleidimo;

16.  ragina ES sukurti skundų mechanizmus, kuriais naudodamiesi žmonės, kuriems poveikį daro ES išorės veiksmai, galėtų pateikti skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos atvejų;

17.  laikosi nuomonės, kad ES, kaip didžiausia pasaulyje paramos teikėja, turėtų skatinti susiejimo formas, kad ES išorės pagalbos teikimas priklausytų nuo fiskalinių reformų, kuriomis būtų siekiama didinti skaidrumą, galimybes pasinaudoti duomenimis ir skatinti požiūrius, kurių būtų laikomasi kartu su kitais paramos teikėjais.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Ádám Kósa, Cécile Kashetu Kyenge, Paul Rübig, Judith Sargentini

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Paavo Väyrynen

ECR

Eleni Theocharous

EFDD

Ignazio Corrao

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey

PPE

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Cécile Kashetu Kyenge, Arne Lietz, Linda McAvan, Vincent Peillon, Elly Schlein

VERTS/ALE

Maria Heubuch, Judith Sargentini

 

-

 

 

 

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Olivier De Schutter, „Tainted Lands: Corruption in Large-Scale Land Deals“. International Corporate Accountability Roundtable & Global Witness, 2016 m. lapkričio mėn. https://www.globalwitness.org/en/campaigns/land-deals/tainted-lands-corruption-large-scale-land-deals/


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (30.5.2017)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse

(2017/2028(INI))

Nuomonės referentė: Karoline Graswander-Hainz

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad korupcija daro žalą žmogaus teisėms, lygybei, socialiniam teisingumui, ekonominiam augimui, kovai su skurdu, vystymuisi ir aplinkai; pabrėžia, kad ji daro didžiulį neigiamą poveikį prekybai ir jos teikiamai naudai, ekonominiam vystymuisi, investicijoms ir viešųjų pirkimų procesams, ir ragina Komisiją atsižvelgti į šią sąsają visuose prekybos susitarimuose ir į juos įtraukti vykdytinas žmogaus teisių ir kovos su korupcija nuostatas;

2.  primena, kad prekybos politika padeda saugoti ir remti Sąjungos ginamas vertybes, kurioms skirtas ES sutarties 2 straipsnis, kaip antai demokratija, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms, laisvėms ir pagrindinėms teisėms ar lygybė; pabrėžia, jog būtina, kad Europos Sąjungos politika būtų suderinta su jos vidaus politika, ypač kovos su korupcija srityje; pabrėžia, kad Europos teisės aktų leidėjai, turėdami tai mintyje, turi atlikti ypatingą vaidmenį sudarydami palankesnes sąlygas prekybos santykiams, nes jie turi vengti, kad tomis sąlygomis būtų naudojamasi korupcijos praktikai;

3.  mano, kad prekybos susitarimai yra pagrindinis mechanizmas kovos su korupcija priemonėms ir geram valdymui skatinti; palankiai vertina priemones, kurių ES jau ėmėsi savo prekybos politikoje, kovodama su korupcija, pvz., taikydama BLS +, patvirtindama darnaus vystymosi skyrius ir įtraukdama įsipareigojimus ratifikuoti tarptautines kovos su korupcija konvencijas su prekybos partneriais; dar kartą patvirtina tikslą, nustatytą strategijoje „Prekyba visiems“, t. y., į visus būsimus prekybos susitarimus įtraukti plataus užmojo kovos su korupcija nuostatas; atsižvelgdamas į tai, ragina būsimuose prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimus, susijusius su daugiašalėmis kovos su korupcija konvencijomis, pavyzdžiui, kad Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją ir horizontaliosios nuostatos būtų įtrauktos į visapusišką požiūrį ir būtų integruotos į esamus prekybos susitarimus, atliekant jų persvarstymą;

4.  pabrėžia, kad prekybos susitarimus pasirašiusios šalys turėtų imtis priemonių siekiant skatinti aktyvų privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės organizacijų ir vidaus patariamųjų grupių dalyvavimą įgyvendinant kovos su korupcija programas bei nuostatas tarptautinėje prekyboje ir investicijų susitarimuose; atsižvelgdamas į šiuo metu vykstančias vidines ES diskusijas, palankiai vertina pažangą siekiant sukurti visoje ES veiksmingas informatorių apsaugos priemones ir mano, kad informatorių apsauga turėtų būti įtraukta į būsimus prekybos susitarimus, kai tik ES masto sistema pradės veikti;

5.  pripažįsta, kad svarbu suteikti aiškias gaires įmonėms, kurios norėtų sukurti veiksmingas kovos su korupcija atitikties procedūras, taikomas savo operacijoms, ir tokias įmones remti, visų pirma MVĮ, į prekybos susitarimus įtraukiant konkrečias nuostatas, kad jos galėtų kovoti su korupcija; pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkančio tokios atitikties užtikrinimo metodo; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti pagalbą vykdant gebėjimų stiprinimo projektus kovos su korupcija srityje, pavyzdžiui, dalijimosi geriausia patirtimi ir mokymų siekiant padėti valstybėms narėms ir verslo sektoriui įveikti visus sunkumus, su kuriais jie gali susidurti su šioje srityje;

6.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. vasario mėn. įsigaliojo PPO prekybos lengvinimo susitarimas, kuriame numatytos kovos su korupcija vykdant pasaulio prekybą priemonės; tačiau mano, kad teisės aktų priėmimas ar keitimas pats savaime yra nepakankamas ir kad itin svarbus yra jų įgyvendinimas; pažymi, kad kartu su teisės aktų reforma reikalingi teisminių institucijų mokymai, vieša prieiga prie informacijos ir skaidrumą užtikrinančios priemonės, ir ragina ES valstybes nares bendradarbiauti šioje srityje kovojant su korupcija; taip pat nurodo, kad prekybos susitarimai galėtų padėti stebėti kovos su korupcija politikos vidaus reformą;

7.  ragina Komisiją derėtis dėl vykdytinų kovos su korupcija ir pinigų plovimu nuostatų visuose būsimuose prekybos susitarimuose, kuriuose numatyta veiksminga kovos su korupcija nuostatų įgyvendinimo stebėsena; taigi ragina valstybes nares remti kovos su korupcija nuostatų įtraukimą į derybų įgaliojimus, kaip tai siūlo Komisija joms teikiamuose įgaliojimų projektuose; džiaugiasi, kad kovos su korupcija nuostatos yra įtrauktos į derybų dėl ES ir Meksikos susitarimo modernizavimo įgaliojimus; ragina Komisiją toliau stengtis kovoti su korupcija didinant derybų dėl prekybos susitarimų skaidrumą ir įtraukiant nuostatas, kuriomis siekiama geresnio bendradarbiavimo reglamentavimo srityje, taip pat muitinės procedūrų ir pasaulinių vertės grandinių integralumo; mano, kad, siekiant kovoti su korupcija, privalo būti numatytos bendradarbiavimo sąlygos, pvz., informacijos mainai, ir administracinė ir techninė pagalba, padedanti dalytis geriausia praktika, kuri padės stiprinti teisinę valstybę ir gerinti žmogaus teisių laikymąsi, ir ją propaguoti; skatina Komisiją nustatyti aiškias atitinkamas sąlygas ir veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti ir pateikti rezultatus;

8.  primena, kad įgyvendinant susitarimą svarbu palaikyti nuolatinį dialogą su prekybos partneriais, kad būtų galima užtikrinti gerą susitarimo ir kovos su korupcija nuostatų įgyvendinimą ir jo priežiūrą; atkreipia dėmesį į Komisijos prekybos strategijoje „Prekyba visiems“ pateiktą pasiūlymą sisteminės korupcijos ir netinkamo valdymo atvejais vėl taikyti konsultacijų priemones ir prašo Komisijos svarstyti galimybę šiais sisteminės korupcijos atvejais sustabdyti susitarimo teikiamus privalumus, taip pat jei jie nesilaiko kovos su korupcija įsipareigojimų arba tarptautinių standartų kovos su korupcija srityje, pavyzdžiui, EBPO Bendro duomenų teikimo standarto, EBPO Veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, centrinio tikrųjų savininkų registro nuostatų ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų; ragina Komisiją nustatyti aiškias ir atitinkamas sąlygas ir veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti ir pateikti rezultatus; taip pat ragina Komisiją reaguoti tvirtai, nuosekliai ir greitai, kai pagalbą gaunančios šalies vyriausybė nesilaiko įsipareigojimo įgyvendinti tai, dėl ko buvo susitarta; ragina Komisiją su prekybos partneriais sukurti konsultavimosi mechanizmą, naudojamą tais atvejais, kai vykdoma sisteminė korupcija, ir keistis ekspertinėmis žiniomis siekiant padėti šalims įgyvendinti kovos su korupcija priemones.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Tiziana Beghin, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Karoline Graswander-Hainz, Heidi Hautala, Yannick Jadot, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reimer Böge, Dita Charanzová, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Syed Kamall, Sajjad Karim, Seán Kelly, Fernando Ruas, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Ramon Tremosa i Balcells, Jarosław Wałęsa

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Dita Charanzová, Marietje Schaake, Hannu Takkula, Ramon Tremosa i Balcells

EFDD

Tiziana Beghin

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz

PPE

Reimer Böge, Daniel Caspary, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Seán Kelly, Artis Pabriks, Franck Proust, Viviane Reding, Fernando Ruas, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Adam Szejnfeld, Jarosław Wałęsa

S&D

Maria Arena, Karoline Graswander-Hainz, Agnes Jongerius, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Sorin Moisă, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

2

ENF

Edouard Ferrand, Franz Obermayr

4

0

ECR

David Campbell Bannerman, Syed Kamall, Sajjad Karim, Joachim Starbatty

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Victor Boştinaru, Elmar Brok, James Carver, Lorenzo Cesa, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Alex Mayer, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Kati Piri, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Anders Primdahl Vistisen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reinhard Bütikofer, Luis de Grandes Pascual, María Teresa Giménez Barbat, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Marek Jurek, Igor Šoltes, Ernest Urtasun, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Costas Mavrides


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

47

+

ALDE

Ilhan Kyuchyuk, Ivo Vajgl, Jozo Radoš, Javier Nart, María Teresa Giménez Barbat, Petras Auštrevičius

ECR

Anna Elżbieta Fotyga, Anders Primdahl Vistisen, Bas Belder, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Marek Jurek, Ryszard Antoni Legutko

PPE

Andrey Kovatchev, Andrzej Grzyb, Cristian Dan Preda, Dubravka Šuica, Elmar Brok, Francisco José Millán Mon, Jaromír Štětina, Julia Pitera, Lars Adaktusson, Lorenzo Cesa, Luis de Grandes Pascual, Michèle Alliot-Marie, Ramona Nicole Mănescu, Sandra Kalniete, Tunne Kelam

S&D

Alex Mayer, Ana Gomes, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Costas Mavrides, Demetris Papadakis, Elena Valenciano, Eugen Freund, Ioan Mircea Paşcu, Kati Piri, Nikos Androulakis, Tonino Picula, Victor Boştinaru

VERTS/ALE

Barbara Lochbihler, Ernest Urtasun, Igor Šoltes, Jordi Solé, Reinhard Bütikofer, Tamás Meszerics

3

EFDD

James Carver

NI

Georgios Epitideios, Janusz Korwin-Mikke

4

0

GUE/NGL

Marie-Christine Vergiat, Miguel Urbán Crespo, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas