PRANEŠIMAS dėl Europos kosmoso strategijos
5.7.2017 - (2016/2325(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Constanze Krehl
- PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
- Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
- Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
- Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
- Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
- INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
- GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos kosmoso strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinės dalies 4 ir 189 straipsnius,
atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ (COM(2016) 0705),
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES kosmoso pramonės politika“ (COM(2013) 0108),
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011) 0152),
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016) 0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016) 0300),
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016) 0588) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016) 0306),
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016) 0590),
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas“ (COM(2010) 0308),
– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010[1],,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008[2],
atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa[3],
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra[4],
– atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos išvadas ir 2016 m. balandžio 14 d. ministrų priimtą Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Hagos manifestą dėl kosmoso politikos,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros bendrą pareiškimą dėl Europos ateities kosmose bendros vizijos ir tikslų, kurį Komisija ir agentūra pasirašė 2016 m. spalio 26 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos saugumui ir gynybai skirtų kosmoso pajėgumų[5],
atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros[6],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“[7],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos[8],
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomosios transporto programos. Trumpojo ir vidutinio laikotarpio ES politika“[9],
– atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. tyrimą dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros Europoje[10],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0250/2017),
A. kadangi kosmoso teikiama nauda visuomenei yra įvairiapusė ir jis gali suteikti galimybių kurti konkurencingesnę Europos ekonomiką plėtojant daugybę naujų produktų ir paslaugų ir remiant žemės ūkį, miškininkystę, žvejybą ir jūrų transportą; kadangi palydovinės technologijos gali suteikti geresnę prieigą prie ryšių technologijų, didelės skiriamosios gebos Žemės stebėjimo sistemų, leidžiančių realiuoju laiku keistis informacija, greitai reaguoti į gaivalines nelaimes ir užtikrinti veiksmingesnę pasienio kontrolę ir saugumo kontroles;
B. kadangi kosminės technologijos, duomenys ir paslaugos gali būti naudojami įvairiose ES politikos srityse ir įgyvendinant pagrindinius politikos prioritetus, pvz., bendrosios skaitmeninės rinkos ir Europos ekonomikos skatinimui, taip pat klimato kaitos problemų sprendimui;
C. kadangi Europos piliečiams kosmoso sritis yra ne išlaidos, o investicija, ir kadangi plataus užmojo ES kosmoso strategija gali užtikrinti ES savarankiškumą ir vietą strateginėje kosmoso erdvėje, kartu skatindama augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą su kosmosu susijusios gamybos, operacijų ir galutinės grandies rinkos paslaugų srityse;
D. kadangi 2007 m. Parlamento ir Tarybos priimti politiniai sprendimai lėmė, kad Europos palydovinėms navigacijos programoms, t. y., Europos geostacionarinei navigacinei tinklo sistemai (EGNOS) ir Europos palydovinei navigacijos sistemai „Galileo“ buvo skirtas biudžetas ir pasiektas susitarimas dėl programų valdymo struktūros;
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ ir pritaria Komisijos visiškam įsipareigojimui siekti, kad visuomenė ir ekonomika iš kosmoso gautų kuo daugiau naudos, didinant kosmoso technologijų ir taikmenų panaudojimą viešajai politikai remti, konkurencingam ir novatoriškam Europos kosmoso sektoriui pasaulio mastu skatinti, Europos savarankiškumui kosmoso srityje stiprinti ir Europos, kaip pasaulinės veikėjos ir tarptautinės partnerės, vaidmeniui bendradarbiaujant kosmoso srityje stiprinti;
2. primena Komisijai, kad būtina užtikrinti ES kosmoso programų tęstinumą ir apmąstyti programų „Galileo“ ir „Copernicus“ plėtojimo ateityje galimybes, visų pirma siekiant sudaryti investicijoms palankią ir nuspėjamą aplinką galutinės grandies sektoriuje; laikosi nuomonės, kad to galima pasiekti tik užtikrinant pavyzdinėms Europos kosmoso programoms ir galutinės grandies duomenų infrastruktūrai ilgalaikį viešąjį finansavimą, kartu pripažįstant reikšmingo privačiojo sektoriaus dalyvavimo poreikį;
3. pabrėžia valstybių narių, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos (EUMETSAT) laimėjimus kosmoso srityje naudojant naujas technologijas, vykdant tiriamąsias misijas, Žemės stebėjimą ir plėtojant meteorologijos pajėgumus;
4. mano, kad būtina įvertinti programas „Galileo“ ir „Copernicus“ prieš Komisijai pateikiant naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto rengiant kitą DFP; laikosi nuomonės, kad atliekant šį vertinimą, be kita ko, reikėtų spręsti klausimus, susijusius su būsimu Europos GNSS agentūros (GSA) vaidmeniu įgyvendinant programą „Galileo“ ir jos galimu vaidmeniu programoje „Copernicus“, kaip būtų galima supaprastinti GSA santykius su EKA ir dabartinį Agentūros pagrindinių ir pavestų užduočių atskyrimo klausimą; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš pavedant GSA bet kokias naujas užduotis jai būtų suteikta pajėgumų;
5. pabrėžia, kad vertinimo rezultatai taip pat turėtų būti panaudoti būsimose diskusijose dėl ES ir EKA santykių, atsižvelgiant į 2016 m. spalio 26 d. pasirašytą ES ir EKA bendrą pareiškimą; ragina Komisiją kartu su EKA išsiaiškinti, kokių yra būdų supaprastinti sudėtingą Europos kosmoso valdymo institucinę sandarą ir drauge pagerinti pareigų paskirstymą siekiant geresnio efektyvumo ir išlaidų veiksmingumo;
6. pabrėžia, kad GSA turi būti paskirta pakankamai darbuotojų, kad būtų galima užtikrinti sklandų Europos GNSS programų veikimą ir eksploatavimą; prašo Komisijos patikrinti, ar GSA skiriama pakankamai išteklių atsižvelgiant į dabartines ir būsimas užduotis; mano, kad personalo politika ir priėmimo tvarka turėtų būti pritaikytos naujoms Agentūrai pavestoms užduotims, laikantis 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo;
7. pabrėžia, kad siekiant susidoroti su dabartiniais ir būsimais iššūkiais kitame ES biudžete reikėtų numatyti daugiau lėšų kosmoso reikalams siekiant paremti visą vertės grandinę (kosmoso ir antžeminį segmentą, Žemės stebėjimą, navigaciją ir ryšius), ir tai turėtų būti užtikrinta atliekant būsimą DFP peržiūrą; pakartoja, kad sėkminga galutinės grandies rinkų plėtra visų pirma priklauso nuo programų „Galileo“ ir „Copernicus“ įgyvendinimo pagal grafiką ir jų nuolatinės raidos, o jų tinkamam finansavimui reikėtų teikti pirmenybę; pabrėžia poreikį priimant sprendimus dėl biudžeto kitoje DFP išlaikyti ir plėtoti Europos pridėtinę vertę ir unikalų ES kosmoso programų indėlį;
8. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pasinaudoti ES kosmoso programų sinergija ir taip atitinkamai padidinti jų veiksmingumą ir sąnaudų efektyvumą; taip pat mano, kad informacijos mainai tarp ES agentūrų, vykdančių ES kosmoso politiką, turėtų vykti aktyviau siekiant dar didesnės sąveikos; atkreipia dėmesį į tai, kad veiklos sritys vis dažniau sutampa; ragina Komisiją paskelbti metinę ES agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo pobūdžio ir masto ataskaitą;
9. pabrėžia, kad svarbu nustatyti ir pašalinti esamas kliūtis vidaus rinkos veikimui kosmosu grindžiamų produktų ir paslaugų srityje;
Maksimalus kosmoso naudos visuomenei ir ES ekonomikai padidinimas
10. pabrėžia, kad kosmoso programos ir jų paslaugos yra pagrindinis turtas tokiose politikos srityse ir ekonomikos sektoriuose, kaip energetika, klimatas, aplinka, saugumas ir gynyba, sveikatos priežiūra, žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, transportas, turizmas, skaitmeninė rinka ir judrusis ryšys, regioninė politika ir vietos planavimas; mano, kad esama didžiulių galimybių spręsti tokius uždavinius, kaip migracija, sienų valdymas ir tvarus vystymasis; atkreipia dėmesį į Europos kosmoso strategijos svarbą vykdant visapusišką ES jūrų politiką; taip pat pažymi didelę nuotolinio stebėjimo palydovų ar sistemų naudojimo komerciniais tikslais naudą visuomenei;
11. ragina Komisiją paspartinti visapusišką ekonominį programų „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“ panaudojimą nustatant atitinkamus patekimo į rinką tikslus, pagerinant prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų bei jų tvarkymą siekiant sudaryti sąlygas įmonėms, MVĮ ir startuoliams kurti kosmoso duomenimis grindžiamas taikomąsias programas, užtikrinant geresnę integraciją su kitomis skaitmeninėmis paslaugomis, kaip antai pažangiosiomis transporto sistemomis, Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, upių informacijos paslaugomis, Europos Sąjungos laivybos informacijos sistema „SafeSeaNet“ ir tradicinėmis navigacijos sistemomis, ir didinant kosminių sprendimų potencialą; pabrėžia palydovinės navigacijos ir žemės stebėjimo duomenų ir paslaugų naudą piliečiams ir įmonėms;
12. palankiai vertina Komisijos veiksmus rengiant viešųjų pirkimų procedūras dėl debesijos platformų Žemės stebėjimo duomenims, siekiant užtikrinti, kad Europa visapusiškai panaudotų ekonominę naudą, gautą iš jos pavyzdinių kosmoso programų, ir sukurtų tvarią prieigą naudotojams ir ugdytų kompetenciją; ragina Komisiją paspartinti savo darbą šioje srityje, kad pirmosios duomenų platformos pradėtų veikti 2018 m.; mano, kad visi konkursai dėl šių platformų turėtų būti atviri privatiems dalyviams;
13. prašo Komisijos įvertinti pagal programą „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų veikimą, ypač siekiant supaprastinti ir patobulinti viešųjų pirkimų procedūras, kad MVĮ būtų paprasčiau teikti paraiškas;
14. pabrėžia, kad reikia „su kosmosu suderinamų“ teisės aktų, ir primena savo prašymą, pateiktą pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros, kad Komisija, prieš teikdama naujus pasiūlymus dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, atliktų sistemingas suderinamumo su kosminės erdvės programomis patikras; ragina Komisiją pašalinti kosminių technologijų naudojimo viešajame sektoriuje kliūtis, pvz., siekiant vykdyti stebėseną, kaip laikomasi naujų ir galiojančių ES teisės aktų; mano, kad naudojant kosmines technologijas galima žymiai pagerinti viešąją politiką; kaip pavyzdį galima pateikti pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ ir skaitmeninį tachografą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas naudoti kosmines technologijas, pavyzdžiui, pirkti Europos Žemės stebėjimo duomenis arba paslaugas norint pasiekti politikos tikslus;
15. atkreipia dėmesį į bandomąjį projektą pašalinant objektus iš orbitos ir naudojant novatoriškas medžiagas, kuriuo siekiama išbandyti būsimos kosmoso sektoriui skirtos Jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI) įgyvendinamumą ir veiksmingumą; pripažįsta, kad siekiant užtikrinti Europos kosmoso sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą ir siekiant, kad ES taptų pasauline veikėja kosmoso srityje, būtina skirti pakankamai išteklių, tiek viešųjų, tiek privačiųjų;
16. mano, kad programos „Copernicus“ indėlis sprendžiant klimato kaitos problemas galėtų būti dar labiau padidintas; ragina Komisiją kuo greičiau sukurti programa „Copernicus“ grindžiamus pajėgumus stebėti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant išmetamą CO2 kiekį; šie pajėgumai dabar kuriami pagal programą „Horizontas 2020“[11], siekiant patenkinti COP 21 susitarime nustatytus poreikius ir sudaryti sąlygas veiksmingai jį įgyvendinti; pritaria būsimų palydovų, kurie būtų skirti atitinkamai stebėti CO2 ir metaną, kūrimui;
17. palankiai vertina tai, kad paskelbta apie „Galileo“ pradines paslaugas 2016 m. gruodžio 15 d.; pabrėžia, kad galimybė plačiai naudoti „Galileo“ signalą yra išankstinė sąlyga siekiant sukurti stiprią galutinės grandies rinką kosmoso taikmenoms ir paslaugoms, ir kad šiuo tikslu reikėtų imtis tinkamų priemonių, įskaitant, kai tinkama, reglamentavimo priemones, siekiant, kad ES parduodamų prietaisų standartai būtų visiškai suderinami su „Galileo“ ir EGNOS, ir paskatinti naudoti su „Galileo“ ir EGNOS jau suderintus prietaisus pasaulinėje rinkoje; be to, ragina Komisiją apsvarstyti priemones, galinčias sustiprinti Europos GNSS galutinės grandies pramonės konkurencingumą;
18. ragina Komisiją užtikrinti, kad GNSS paremti laikrodžiai, naudojami ypatingos svarbos infrastruktūroje, būtų suderinti su „Galileo“ ir EGNOS, nes tai labai svarbu saugumo požiūriu;
19. pabrėžia galimybę palydovais užtikrinti nepertraukiamą itin aukšto pralaidumo tinklą, visų pirma atokiose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, o tai nepaprastai svarbu siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį, plėtojant sparčiojo ryšio tinklus ir plečiant daiktų internetą, užtikrinant tokias paslaugas, kaip autonominis vairavimas, išmanusis laivynų ir krovinių valdymas, e. valdžia, e. mokymasis ir e. sveikata; atkreipia dėmesį į sausumos ir kosmoso technologijų papildomumą tiekiant itin aukšto pralaidumo tinklus; primygtinai ragina Komisiją tai pripažinti ir tinkamai atsižvelgti į palydovų indėlį šioje srityje; taip pat pabrėžia, kad būtina atitinkamas dažnių juostas rezervuoti šių palydovinių paslaugų teikimui; ragina spręsti šiuos klausimus šiuo metu atliekant teisėkūros darbą telekomunikacijų tinklų srityje ir atitinkamai investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; taip pat mano, kad Europos kosmoso erdvės strategija turėtų būti įgyvendinama ją koordinuojant su Komisijos skaitmeninės srities strategijomis, remiant valstybėms narėms ir pramonei, kad būtų skatinamas veiksmingas paklausa pagrįstas palydovinio ryšio naudojimas siekiant visoje ES užtikrinti visuresį ryšį;
20. pabrėžia svarbų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) vaidmenį skatinant galutinės grandies kosmoso rinkas, svarbiausia, vykdant viešuosius pirkimus, taip pat ir tose šalyse, kurios dar neturi didelio kosmoso sektoriaus, ir kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl sanglaudos politikos ateities; remia tikslinių pajėgumų stiprinimo priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms ir regionams, kuriuose kosmoso pajėgumai tik formuojasi, vykdymą; pabrėžia, kad regioninis aspektas yra itin svarbus siekiant suteikti piliečiams naudos iš kosmoso, ir kad įtraukus vietos ir regionų valdžios institucijas būtų galima kurti sąveiką su pažangiomis specializacijos strategijomis ir ES miestų darbotvarke; todėl remia didesnį regioninių ir vietos valdžios institucijų, įskaitant atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, dalyvavimą įgyvendinant sėkmingą ES kosmoso politiką, pabrėžia, kad Regionų komitetas turėtų būti pripažįstamas kaip visateisis „Copernicus“ naudotojų forumo narys siekiant pabrėžti regionų ir vietos subjektų kaip „Copernicus“ duomenų naudotojų svarbą;
21. pabrėžia, kad tokie naudotojai, kaip MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijos, vis dar neturi pakankamai informacijos apie finansavimo galimybes, įskaitant Europos investicijų banko teikiamas galimybes, su „Galileo“ ir „Copernicus“ susijusiems projektams, ir kad būtina skubiai gerinti tikslingą informavimą apie šias galimybes;
22. pripažįsta kosmoso technologijų ir dviejų ES pavyzdinių kosmoso programų vaidmenį užtikrinant, kad žemės, jūrų, oro ir kosminis transportas taptų pažangesnis, saugesnis ir tvaresnis, ir kad jis būtų integruotas į strateginiu požiūriu svarbius ateities sektorius, pvz., autonominių ir susietų automobilių ir bepiločių orlaivių sektorius; mano, kad kosmoso strategija gali padėti patenkinti naujus transporto srities poreikius, t. y. saugų ir sklandų susisiekimą, patikimesnį padėties nustatymą, įvairiarūšiškumą ir sąveikumą; ragina Komisiją į dialogą su kosmoso sektoriumi įtraukti transporto sektoriaus suinteresuotuosius subjektus siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti Europos kosmines technologijas transporto rinkoje turint tikslą padidinti ES transporto paslaugų konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose; prašo Komisijos ir valstybių narių atkreipti dėmesį į kosminio turizmo plėtrą;
23. ragina Komisiją remti orlaivių tūpimo pagal EGNOS procedūrą operacijų vykdymą ne tik mažesniuose, bet ir didžiuosiuose oro uostuose; pakartoja, kad sistema EGNOS galėtų teikti finansinių privalumų ir padėti užtikrinti didesnį tikslumą, atsparumą ir saugumą naudojantis saugumo požiūriu labai svarbiomis programomis, kaip antai orlaivių nutupdymo atvejais, ir primena, kaip svarbu pirmiausia pradėti taikyti EGNOS sistemą Pietryčių ir Rytų Europoje, o vėliau – ir Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose; mano, kad „Galileo“ galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį transporto kontrolės srityje kaip kertinis akmuo pereinant nuo dabartinės radarinės prie palydovinės stebėsenos sistemos;
24. be to, pabrėžia, jog svarbu, kad orlaiviuose būtų įdiegta automatinės priklausomosios apžvalgos ir transliavimo sistema (ADS-B) ir kad veiklos vykdytojai būtų įpareigojami ją įdiegti, siekiant užtikrinti orlaivių stebėsenos realiuoju laiku tikslumą ir patikimumą, taip pat sutaupyti degalų;
25. pabrėžia ES kosmoso programų svarbą sprendžiant jūrų ir jūrininkystės klausimus, vykdant žvejybos veiklą ir apskritai plėtojant mėlynąją ekonomiką, pvz., kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; stebint ir vertinant vandenynų ir žuvų išteklių būklę; remiant žuvų augintojų veiklos produktyvumą; sudarant palankesnes sąlygas jūrų moksliniams tyrimams; teikiant paieškos ir gelbėjimo paslaugas ir palydovinį ryšį laivuose esančiai medicininei įrangai; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į kosminės vandenynų priežiūros pajėgumų ir geresnio sistemų „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“ koordinavimo poreikį;
Pasaulio mastu konkurencingo ir novatoriško Europos kosmoso sektoriaus skatinimas
26. pabrėžia, kad kosmoso sektoriaus sėkmė ir konkurencingumas, taip pat pažangių technologijų plėtra labai priklauso nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų; ragina 9-ojoje bendrojoje programoje numatyti daugiau lėšų specialioje su kosmosu susijusioje biudžeto eilutėje; pabrėžia, kad ES, EKA ir valstybėms narėms svarbu visapusiškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti veiksmingumą ir išvengti dubliavimosi, visų pirma tose srityse, kuriose keli subjektai finansuoja mokslinius tyrimus; mano, kad reikėtų skatinti ir finansuoti kuo įvairesnių kosminių technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas; primygtinai ragina Komisiją išplėsti MVĮ priemonės, skirtos verslo galimybėms didinti, taikymo sritį su kosmosu susijusių produktų ir paslaugų srityje ir ją taikyti tiek programai „Horizontas 2020“, tiek būsimoms bendrosioms programoms;
27. ragina Komisiją vykdant viešuosius pirkimus užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu, visų pirma turint omenyje kainas, kurias įmonės taiko kitiems klientams visame pasaulyje, norint garantuoti, kad būtų laikomasi taisyklių ir kad darbo rinkos dalyviai taikytų sąžiningą praktiką, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kosmoso pramonė susiduria su vis aršesne tarptautine konkurencija; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti inovacinių viešųjų pirkimų programų naudojimą;
28. pabrėžia, kad svarbu sustiprinti Europos pramoninę bazę ir užtikrinti ES strateginę autonomiją įvairinant tiekimo šaltinius ir kuo geriau išnaudojant įvairius ES tiekėjus; todėl mano, kad reikėtų proporcingai skatinti pramonės atstovų dalyvavimą visais lygmenimis, ir ragina Komisiją remti Europos kosmoso sektorių visoje vertės grandinėje; mano, kad kosmoso klasteriai galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį kosmoso ir pramonės strategijoje;
29. ragina Komisiją remti naujų Europos masto kosmoso verslo modelių ir technologijų, galinčių iš esmės pakeisti sektorių ir sumažinti sąnaudas, plėtrą (pvz., Europos technologijų, kuriomis naudojantis galima į kosmosą siųsti nedidelius palydovus, kaip antai daugkartinio naudojimo balionus arba paleidimo įrenginius);
30. ragina Komisiją atsižvelgti į MVĮ padėtį ir poreikius nustatant viešojo pirkimo sutarčių kosmoso infrastruktūros ir paslaugų srityje trukmę siekiant sudaryti vienodas sąlygas kosmoso srityje dirbančioms įmonėms;
31. pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į Europos piliečių švietimą ir mokymą kosmoso klausimais, taip pat kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti kosmoso teikiamomis galimybėmis pereinant prie skaitmeninės visuomenės; pabrėžia kosmoso politikos laimėjimus įkvepiant ateities kartas ir stiprinant Europos tapatybės jausmą; todėl pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir stiprinti koordinuotą požiūrį į Europos švietimą kosmoso srityje, kad jis galėtų pritraukti jaunimo rinktis karjerą kosmoso mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje;
32. pabrėžia, kad pagrindinė ir svarbiausia Europos kosmoso pramonės pajėgumų plėtojimo priemonė yra dalyvavimas EKA pasirenkamosiose programose, pagal kurias Europos įmonės, universitetai ar mokslinių tyrimų institutai gali dalyvauti rengiant pažangiąsias kosmoso misijų ir sistemų technologijas; pabrėžia, kad dalyvavimas tokiose programose suteikia jiems verslo galimybių šioje srityje arba galimybę dalyvauti technologijoms ir žinioms imliuose moksliniuose projektuose, kurie taip pat gali turėti teigiamą poveikį transporto sektoriui;
Europos galimybių savarankiškai užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje ir patikimoje aplinkoje didinimas
33. primena, kad ES kosmoso programos yra civilinio pobūdžio ir pakartoja įsipareigojimą nemilitarizuoti kosmoso; vis dėlto pripažįsta, kad kosmoso sektorius turi Europai svarbų strateginį aspektą ir kad būtina gerinti civilinio, saugumo ir gynybos aspektų sinergiją, o kosmoso pajėgumus išnaudoti saugos ir saugumo poreikiams tenkinti, kartu atsižvelgiant į geopolitinę aplinką bei bendrą saugumo ir gynybos politiką; mano, kad Komisija turėtų išanalizuoti Europos kosmoso programų ir Europos gynybos veiksmų plano, pasiūlyto 2016 m. lapkričio mėn., sąveiką, kad būtų užtikrintas visapusiškas suderinamumas šioje strateginėje srityje;
34. ragina Komisiją telkti institucinių klientų iš Europos Sąjungos ir valstybių narių paslaugų poreikius siekiant užtikrinti nepriklausomą, ekonomiškai efektyvią ir patikimą prieigą prie kosmoso, naudojant Europos paleidimo įrenginius „Ariane“, „Vega“ ir vėlesnes jų versijas; mano, kad tai yra strateginės svarbos reikalas vykdant nenumatytų atvejų ir krizės valdymo funkcijas ir įgyvendinant atsparią Europos saugumo ir gynybos politiką;
35. pritaria Komisijos tikslui vertinti įvairius būdus, kaip būtų galima paremti Europos įrenginių paleidimo infrastruktūrą, kai tai yra būtina ES politikos tikslams ir poreikiams įgyvendinti autonomijos, saugumo ir konkurencingumo požiūriu; atitinkamai pabrėžia strateginę Europos kosmodromo, įsikūrusio Kuru (Prancūzijos Gviana), svarbą ir poreikį atidžiai stebėti jo ekonominę ir socialinę naudą teritorijai, kurioje jis įsikūręs;
36. primena, kad nepriklausomos prieigos prie kosmoso sąvoka negali būti atsieta nuo nepriklausomo Europos gebėjimo kurti, plėtoti, leisti, valdyti ir eksploatuoti kosmoso sistemas;
37. pažymi, kad trūksta žinių apie tai, kaip po 3–4 metų bus tęsiama paleidimo įrenginių Europoje programa („Ariane 6“ ir „Vega C“), ir apie šios programos finansavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad neparengta jokių vidutinės trukmės ir ilgalaikių paleidimo programų; primygtinai ragina Komisiją pateikti darbo programos dėl paleidimo įrenginių Europoje pasiūlymą ateinantiems 20 metų;
38. ragina Komisiją skatinti alternatyvių paleidimo technologijų kūrimą ir į visus paleidimo įrenginius ir kosmoso priemones integruoti ekologiško dizaino principus;
39. mano, kad kitos kartos palydovinėse sistemose turėtų būti ir toliau plėtojamas „Galileo“ infrastruktūros saugumas, įskaitant antžeminį segmentą, ir sistemų „Galileo“ ir „Copernicus“ dvejopo naudojimo galimybės, didesnis tikslumas ir geresnis kodavimas; primena, kad „Galileo“ paslauga valstybinėms institucijoms, kuria gali naudotis tik valdžios institucijų įgalioti vartotojai, galėtų būti labai svarbi priemonė ateityje kovojant su kylančiomis grėsmėmis, ypač krizės atveju;
40. atkreipia dėmesį į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumą valstybinių ir nevalstybinių subjektų kišimuisi ar išpuoliams ir į daugelį kitų pavojų, įskaitant susidūrimus su kosmoso šiukšlėmis ar kitais palydovais; primena, jog svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir gyvybiškai svarbias komunikacijos priemones ir kurti atsparias technologijas; pripažįsta didėjančią kosmoso ir kosmoso technologijų dvejopo naudojimo svarbą, visų pirma komunikacijos, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo, reagavimo į nelaimes ir ginklų kontrolės srityse, ir pabrėžia didelę kosmoso pajėgumų svarbą kovojant su terorizmu; ragina daugiau investuoti siekiant paspartinti naujų kosmoso pajėgumų ir technologijų plėtrą; mano, kad būtina padidinti pajėgumus, padėsiančius reaguoti į kosmose kylančias grėsmes, nes tai atitinkamai sustiprintų Europos kosmoso sektoriaus galimybes reaguoti į besikeičiančias rinkas, veikėjus ir technologijas;
41. ragina Komisiją mažinti kosminių šiukšlių keliamą pavojų stiprinant dabartines kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugas siekiant sukurti nepriklausomą sistemą, kuri galėtų atpažinti kosminių šiukšlių grėsmes Europos kosmoso infrastruktūrai, sukurti priemones susidūrimams išvengti, o ilguoju laikotarpiu ir aktyviai šalinti kosmoso šiukšles; pritaria ketinimams išplėsti ES SST taikymo sritį ir rengti kosmoso stebėjimais grindžiamas oro prognozes, taip pat siūlo papildomą dėmesį skirti šalia Žemės skriejantiems objektams dėl jų galimo katastrofiško poveikio susidūrimo atveju; pabrėžia, kad turėtų būti remiamasi šios srities pajėgumais ir ekspertų žiniomis, įskaitant jau turimas EKA, ir jie turėtų būtų plečiami; patvirtina, kad siekiant paskatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas būtina teikti kuo daugiau atvirųjų duomenų;
42. dar kartą atkreipia dėmesį į didėjančią kosmoso programų kibernetinio saugumo svarbą; pažymi, kad ši problema ypač svarbi turint omenyje tai, kad didelė ekonomikos dalis remiasi su kosmosu susijusiomis paslaugomis; ragina Komisiją sumažinti ES kosminiam turtui kylančią riziką imantis atitinkamų su kosmosu susijusios infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinių grėsmių priemonių, įskaitant, jei tinkama, kodavimo naudojimą; be to, prašo Komisijos užtikrinti, kad visos atitinkamos agentūros turėtų nenumatytų atvejų planus galimų kibernetinių išpuolių atvejais;
43. mano, kad planuojama iniciatyva „Govsatcom“ yra labai perspektyvi priemonė siekiant užtikrinti Europos institucinių veikėjų prieigą prie saugių, veiksmingų ir ekonomiškai efektyvių paslaugų, patenkinti vartotojų poreikius įvairiose srityse ir kartu skatinti augimą, konkurencingumą ir inovacijas visame Europos palydovinių telekomunikacijų sektoriuje; ragina Komisiją, jei poveikio vertinimas bus pakankamai teigiamas, planuojamą iniciatyvą „Govsatcom“ rengti ekonomiškai efektyviu būdu, galbūt sutelkiant pajėgumus ir jais dalijantis arba perkant paslaugas iš sertifikuotų komercinių ryšių palydovų, ir užtikrinti, kad šia iniciatyva būtų kuriama didelė pridėtinė vertė ir vengiama dubliuoti esamas struktūras;
44. pabrėžia, kaip svarbu vykdyti visapusišką Europos kosmoso politiką, kuria siekiama veiksmingai prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos stiprinimo atitinkamoms institucijoms užtikrinant nepriklausomą žvalgybą, pavyzdžiui, informuojant apie padėtį tikruoju laiku;
Europos kaip pasaulinės veikėjos vaidmens stiprinimas ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas
45. ragina Komisiją remti ES kosminį turtą ir kosmoso pramonės pajėgumus visais svarbiais išorės santykių aspektais;
46. mano, kad norint užtikrinti taikią ir saugią kosminės erdvės aplinką reikės bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir skatinti atsakingo elgesio normas bei tvarumą, visų pirma tyrinėjant kosminę erdvę, ir ragina Komisiją šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybėmis narėmis;
47. pabrėžia, kad reikia tarptautiniu lygmeniu koordinuoti eismo kosmose ir kosminių šiukšlių valdymą, nes įrengus planuojamas vadinamąsias „megakonsteliacijas“ ir susidarius šalia Žemės skriejančių objektų perkrovoms orbitose jų turėtų padaugėti, – tai gali būti vis mažesnių palydovų paleidimo sąnaudų pasekmė;
48. prašo Komisijos stebėti esamus privačiojo sektoriaus planus tokiose srityse, kaip kosmoso kasyba, ir svarstyti, kokį poveikį tai galėtų daryti esamai teisinei sistemai ir ypač Kosminės erdvės sutarčiai; mano, kad turėtų būti laikomasi pagrindinių šios sutarties principų ir kad būtina išvengti lenktynių dėl ribotų išteklių kosmose; primygtinai ragina valstybes nares siekti suderinto požiūrio europiniu lygmeniu ir pašo Komisijos imtis iniciatyvos tarpininkaujant dėl konsensuso; pripažįsta, kad kosmosas yra bendras žmonijos paveldas;
49. labai palankiai vertina Komisijos ketinimą naudotis ekonominės diplomatijos priemonėmis naujoms Europos kosmoso pramonės verslo galimybėms atverti; pabrėžia, kad Komisija, o atitinkamais atvejais – valstybių narių valdžios institucijos (tiesiogiai arba per EKA) ir tokie organai, kaip Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), turėtų remti Europos subjektus trečiųjų šalių rinkose; rekomenduoja iš anksto parengti šios koordinuotos paramos planus;
Veiksmingesnio įgyvendinimo užtikrinimas
50. atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti plėtojant ES kosmoso politiką ir kad jis turėtų būti kviečiamas į visus pasitarimus, kuriuos rengia Komisija, Taryba, EIVT ir EKA kosmoso tema;
51. mano, kad demokratinė parama yra svarbi investicijoms į kosmoso sritį; ragina Komisiją pateikti tinkamai parengtą ir išsamią ryšių strategiją dėl kosminių technologijų naudos piliečiams ir įmonėms; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinant šią strategiją grįsti ją šiais trimis ramsčiais, kurių kiekvienas apima svarbią visuomenės grupę: a) didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinas investicijas kosmoso srityje; b) informuoti MVĮ ir verslininkus apie kosmoso pavyzdinių programų teikiamas galimybes; c) įtraukti mokymą apie kosmosą į švietimo programas siekiant pašalinti gebėjimų trūkumą; prašo Komisijos kuo greičiau pateikti Parlamentui veiksmų gaires dėl šios ryšių strategijos sukūrimo;
52. ragina Komisiją parengti strategijoje siūlomų priemonių įgyvendinimo grafiką, reguliariai teikti jų įgyvendinimo ataskaitas, jei reikia, pasiūlyti teisės aktų ir imtis papildomų konkrečių ir apčiuopiamų veiksmų, kurių reikia norint laiku pasiekti strategijoje nurodytus tikslus;
53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos kosmoso agentūrai.
- [1] OL L 122, 2014 4 24, p. 44.
- [2] OL L 347, 2013 12 20, p. 1.
- [3] OL L 158, 2014 5 27, p. 227.
- [4] OL L 150, 2014 5 20, p. 72.
- [5] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0267.
- [6] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0268.
- [7] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0534.
- [8] OL C 227 E, 2013 8 6, p. 16.
- [9] OL C 380 E, 2012 12 11, p. 1.
- [10] Kosmoso sektoriaus rinkos plėtra Europoje, ITRE komitetui skirtas tyrimas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius, 2016, ISBN 978–92–823–8537–1.
- [11] https://ec.europa.eu/research/participants/data/ref/h2020/wp/2016_2017/main/h2020-wp1617-leit-space_en.pdf p.48.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (31.5.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos kosmoso strategijos
(2016/2325(INI))
Nuomonės referentas: Geoffrey Van Orden
PASIŪLYMAI
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pripažįsta didėjančią kosmoso ir kosmoso technologijų svarbą vykdant saugumo ir gynybos operacijas, visų pirma komunikacijos, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo srityse, įskaitant sienų kontrolę ir jūrų stebėjimą, reagavimą į nelaimes ir ginklų kontrolę, taip pat vykdant prekybinę ir civilinę veiklą ir pabrėžia didelę kosmoso pajėgumų svarbą kovojant su terorizmu; be to, ragina investuoti siekiant paspartinti naujų kosmoso pajėgumų ir technologijų plėtrą;
2. atkreipia dėmesį į pasaulio saugumo, infrastruktūros ir kosminių ryšių technologijų pažeidžiamumą valstybinių ir nevalstybinių subjektų kišimosi ar išpuolių, kibernetinių išpuolių ir puolamųjų kosminių ginklų tyrimų, taip pat kosminių šiukšlių ar susidūrimo su palydovais atžvilgiu; pažymi, kad svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir ryšius, taip pat sukurti atsparias technologijas ir peržiūrėti 1967 m. Kosminės erdvės sutartį siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą, padarytą nuo praėjusio šimtmečio 7-ojo dešimtmečio;
3. įspėja dėl tokių šalių kaip Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas vykdomų puolamųjų kosminių ginklų tyrimų ir rizikos, kurią jie galėtų kelti gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai ir ryšiams, taip pat dabartinėms ir planuojamoms kosminėms sistemoms;
4. primena, kad siekiant išlaikyti ir sustiprinti Europos saugumą, gynybą ir stabilumą svarbu užkirsti kelią slaptų kosmoso technologijų eksportui į pavojų regioniniam ir pasaulio saugumui ir stabilumui keliančias šalis; remia investicijas į paleidimo pajėgumus, kaip antai „Vega C“ ar „Ariane 6“, ir jų kūrimą, kad Europos šalys turėtų savarankišką ir patikimą prieigą prie kosmoso erdvės;
5. ragina Europos Sąjungą kosmoso srityje tapti savarankiškesnę; taigi mano, kad ES bendradarbiavimas su Rusija, pavyzdžiui, paleidžiant palydovus „Galileo“ ir „Copernicus“, gali pakenkti slaptų kosminių sistemų saugumui;
6. ragina investuoti į kosmoso technologijų, turto ir pajėgumų apsaugos priemones tiek pagal ES remiamas programas, tiek pagal kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) programą;
7. mano, kad atitinkamais atvejais turėtų būti pasinaudota esamais dvišaliais Europos šalių ir galingų taikių kosminių valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas, Indiją ir Japoniją, ryšiais siekiant sustiprinti bendrus saugumo ir gynybos interesus ir padidinti gyvybiškai svarbius kosmose kylančios grėsmės nustatymo, sulaikymo ir reagavimo į ją pajėgumus bei sustiprinti atitinkamas pagrindines priemones, kad būtų patobulinta kosmoso politika, nes taip padidėtų Europos kosmoso sektoriaus gebėjimas reaguoti į kintančias rinkas, subjektus ir technologijas ir būtų skatinama laikytis sutarčių ir konvencijų, susijusių su veikla kosminėje erdvėje;
8. ragina valstybes nares vėl dėti pastangas Jungtinėse Tautose, kad būtų pasiektas susitarimas dėl siūlomo Veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodekso siekiant propaguoti tarptautinius atsakingo, skaidraus ir taikaus elgesio principus ir galiausiai užtikrinti daugiau saugos, saugumo ir tvarumo bei užkirsti kelią ginklavimuisi kosmose; pabrėžia, jog tai turėtų būti daroma akcentuojant, kad norint stiprinti subjektų tarpusavio pasitikėjimą kosmoso veikla turi apimti didelį rūpestingumą, deramą stropumą ir tinkamą skaidrumą, atsižvelgiant į greitą veiklos kosmose augimą per pastaruosius metus –daugiau nei 70 šalių turi palydovus, o devynios šalys turi paleidimo į kosmosą pajėgumų;
9. pripažįsta, kad investicijos į kosmoso pajėgumų srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą atneša labai didelę ekonominę grąžą ir užtikrina dvejopo naudojimo sinergiją kosmoso programose ir civilinių bei gynybos aspektų sinergiją; skatina kurti dvejopo naudojimo sistemas, kurios atitiktų ES valstybių narių kosmoso saugumo tikslus, ir pabrėžia poreikį skatinti taikų elgesį kosmose; taip pat pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau eksploatuoja dvejopo naudojimo palydovines sistemas, kurios palaiko civilines ir vyriausybines (karines) operacijas, ir atkreipia dėmesį į įsilaužimo riziką, būdingą dvejopo naudojimo sistemoms; ragina pramonę ir operatorius tiekti itin saugias sistemas aiškiai atskiriant naudojimą viešaisiais ir neviešaisiais tikslais;
10. pripažįsta, kad, išskyrus „Galileo“ paslaugą valstybinėms institucijoms ir „Copernicus“, atsakomybė už civilinių ir karinių kosmoso pajėgumų vystymą ir toliau yra nacionalinio lygmens; pažymi, kad Europos Sąjungos tikslų saugumo ir gynybos srityje iš dalies siekiama įgyvendinant tarpvyriausybinės Europos kosmoso agentūros ir Europos gynybos agentūros administracinį susitarimą.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
30.5.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
54 6 3 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Petras Auštrevičius, Mario Borghezio, Victor Boştinaru, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Janusz Korwin-Mikke, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Geoffrey Van Orden, Anders Primdahl Vistisen, Boris Zala |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Laima Liucija Andrikienė, Angel Dzhambazki, Neena Gill, Ana Gomes, Marek Jurek, Antonio López-Istúriz White, David Martin, Norica Nicolai, Soraya Post, Marietje Schaake, Jean-Luc Schaffhauser, Igor Šoltes, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Vladimir Urutchev |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
54 |
+ |
|
ALDE |
Petras Auštrevičius, Iveta Grigule, Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Norica Nicolai, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Ivo Vajgl |
|
ECR |
Angel Dzhambazki, Anna Elżbieta Fotyga, Marek Jurek, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Anders Primdahl Vistisen |
|
EFDD |
Fabio Massimo Castaldo |
|
PPE |
Michèle Alliot-Marie, Laima Liucija Andrikienė, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Ramona Nicole Mănescu, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Vladimir Urutchev, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica |
|
S&D |
Nikos Androulakis, Victor Boştinaru, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Ana Gomes, Andrejs Mamikins, David Martin, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Soraya Post, Boris Zala |
|
VERTS/ALE |
Klaus Buchner, Ulrike Lunacek, Tamás Meszerics, Jordi Solé, Bodil Valero, Igor Šoltes |
|
6 |
- |
|
ENF |
Jean-Luc Schaffhauser |
|
GUE/NGL |
Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat |
|
NI |
Georgios Epitideios |
|
3 |
0 |
|
EFDD |
James Carver |
|
ENF |
Mario Borghezio |
|
NI |
Janusz Korwin-Mikke |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (9.6.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos kosmoso strategijos
(2016/2325(INI))
Nuomonės referentė: Evelyne Gebhardt
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi Komisija komunikate „Europos kosmoso strategija“ nurodo, kad Europos kosmoso pramonė vis labiau tampa pasaulinės pridėtinės vertės grandinės dalimi ir kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, ypač su daiktų internetu susijusius produktus, kurie taip pat itin svarbūs ne kosmoso sektoriaus įmonėms ir gali būti pritaikyti vartotojų reikmėms;
B. kadangi Europos piliečiams kosmoso sritis nėra išlaidos, tai – investicija, o plataus užmojo ES kosmoso strategija gali užtikrinti Europos autonomiją ir vietą strateginėje kosmoso erdvėje, kartu skatindama augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą su kosmosu susijusios gamybos, operacijų ir galutinės grandies rinkos paslaugų srityse;
1. ragina Komisiją skatinti konkurencingumą ir inovacijas kosmoso sektoriuje taikant formules, pagal kurias remiamasi ne tik struktūriniais ir investicijų fondais, bet ir privačiuoju sektoriumi tose srityse, kuriose jo dalyvavimas yra svarbus; pabrėžia, kad turėtų būti skatinami išsamūs moksliniai tyrimai kosmoso srityje taikant dosnų ir perspektyvų požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į tai, kad ilgainiui labai svarbu užtikrinti infrastruktūrą ir paslaugas, kad būtų sukurta palanki aplinka investicijoms į galutinės grandies sektorių, ir taip pat rasti būdų finansiškai ir ne finansiškai remti pramonės ir taikomųjų mokslų srities mokslinių tyrimų veiklą ir fundamentaliuosius šios srities tyrimus, nes fundamentalieji kosmoso tyrimai turi tiesioginės įtakos taikomai technologijai ir aprūpina šį sektorių aukštos kvalifikacijos darbuotojais, kurie yra svarbiausias inovacijų veiksnys;
2. ragina Komisiją išanalizuoti su kosmosu susijusios rinkos veikimą, tiek paleidimo įrenginių ir kosmoso priemonių sektoriuje, tiek juos naudojančių paslaugų sektoriuje; ragina Komisiją užtikrinti, kad taikoma sistema būtų tinkama konkurencingam požiūriui, pagal kurį Europos tiekėjai raginami eiti į kitas rinkas;
3. pabrėžia, kad plačiajai visuomenei naudojant kosmoso technologijų srities viešųjų mokslinių tyrimų rezultatus pagrindiniai ES politiniai prioritetai gali būti praturtinti konkurencingais ir įvairioms sritims svarbiais sprendimais, o tai padėtų sutelkti ir suderinti siūlomus šios srities politikos sprendimus, ypač tokiose srityse kaip klimato kaita, tvarus gamtos išteklių valdymas, migracija, sienų kontrolė, ryšio užtikrinimas atokiuose Sąjungos regionuose gyvenantiems žmonės ir nepertraukiamo ryšio poreikis būsimuose 5G tinkluose;
4. ragina Komisiją užtikrinti tinkamą programų EGNOS, GALILEO ir „Copernicus“ finansavimą ir nustatyti perspektyvias šių programų taikymo rinkoje tikslus ir priemones, taip pat remti prietaikų, kuriomis išnaudojamas kosmoso duomenų ir galutinės grandies paslaugų potencialas, kūrimą, siekiant, kad būtų skatinamas integruotos ir suvienytos šio sektoriaus bendrosios rinkos kūrimas, ypač dėl to, kad kosmoso sprendimų potencialas dar ne iki galo išnaudotas ir kosmoso sektorius turi būti geriau susietas su kitomis politikos ir ekonomikos sritimis ES ir valstybių narių lygmeniu; šiuo atžvilgiu pažymi, kad naudojant kosmoso technologiją galima paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą;
5. ragina Komisiją skatinti alternatyvių paleidimo technologijų kūrimą ir ekologiško dizaino principų taikymą visuose paleidimo įrenginiuose ir kosmoso priemonėse;
6. pažymi, kad visos kosmoso sistemos grindžiamos informacinėmis technologijomis, kurioms vis didesnį poveikį daro neleistina prieiga prie programinės įrangos, o tai gali labai pakenkti duomenų, įskaitant palydovinius vaizdus, geografinės vietos nustatymo informaciją ir palydovinį ryšį, patikimumui;
7. todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai ir tomis valstybėmis narėmis, kurios taip pat yra pasirašiusios 1967 m. Kosminės erdvės sutartį ir su ja susijusią Konvenciją dėl civilinės atsakomybės, skatinti taikyti tarptautinius atsakingo elgesio kosminėje erdvėje principus, grindžiamus pripažinimu, kad kosmosas yra bendras žmonijos paveldas, ir siekti visuotinio pritarimo Kosminės erdvės sutarčiai ir Mėnulio sutarčiai Jungtinėse Tautose ir kituose atitinkamuose daugiašaliuose forumuose;
8. pabrėžia, kad skubiai būtina panaikinti Konvencijos dėl civilinės atsakomybės 2 straipsnio reglamentavimo spragą ir užtikrinti, kad valstybės, toleruojančios, finansuojančios, skatinančios ar kurstančios kibernetinius išpuolius prieš kosmoso sistemas, galėtų būti tiesiogiai patrauktos atsakomybėn; pabrėžia, kad valstybės, kurios nesilaiko šios prievolės, turėtų būti laikomos tiesiogiai atsakingomis pagal Kosminės erdvės sutarties VI straipsnį;
9. ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad būtų plačiai naudojamas patikimas visų kosmoso priemonių ir antžeminių įrenginių šifravimas, ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti ryšių saugumą ir infrastruktūros atsparumą;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad nuotolinio stebėjimo palydovų ir sistemų naudojimas komerciniais tikslais tapo įprastu reiškiniu, duodančiu didelės naudos visuomenei;
11. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad nuotolinio stebėjimo sistemų tiekimas rinkai teiktų naudą ES vartotojams ir verslo įmonėms, visų pirma MVĮ; be to, pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą, veikiančią vidaus rinką ir skatinti saugumą, saugą ir ekonominę kosmoso veiklos plėtrą būtina nustatyti vienodas taisykles, kad dėl skirtingų taisyklių vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija arba nekiltų nevienodos grėsmės saugumui; ragina nustatyti teisinę sistemą su vienodomis taisyklėmis, kurios padėtų iš nuotolinio stebėjimo sistemų gautus duomenis padaryti prieinamus vidaus rinkoje ir juos būtų galima pakartotinai panaudoti procesuose, kurie sukuria pridėtinę vertę, ir kurios padėtų apsaugoti tuos duomenis nuo neleistinos prieigos.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
8.6.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
29 2 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Morten Løkkegaard, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Lucy Anderson, Pascal Arimont, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Kaja Kallas, Julia Reda, Marc Tarabella, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Georges Bach, Peter Jahr, Markus Pieper |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
29 |
+ |
|
ALDE ECR ENF PPE
S&D
VERTS/ALE |
Dita Charanzová, Kaja Kallas, Morten Løkkegaard Daniel Dalton, Anneleen Van Bossuyt Mylène Troszczynski Pascal Arimont, Georges Bach, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Peter Jahr, Antonio López-Istúriz White, Jiří Pospíšil, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Lambert van Nistelrooij Lucy Anderson, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella Julia Reda, Igor Šoltes |
|
2 |
- |
|
PPE |
Markus Pieper, Sabine Verheyen |
|
1 |
0 |
|
EFDD |
Robert Jarosław Iwaszkiewicz |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (2.6.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos kosmoso strategijos
(2016/2325(INI))
Nuomonės referentė: Gesine Meissner
PASIŪLYMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pripažįsta kosminių technologijų vaidmenį užtikrinant, kad žemės, jūrų, oro ir kosminis transportas taptų pažangesnis, saugesnis, tvaresnis ir labiau integruotas; palankiai vertina Komisijos komunikatą ir mano, kad jis gali padėti patenkinti naujus transporto poreikius, t. y. saugų ir sklandų susisiekimą, patikimesnį padėties nustatymą, įvairiarūšiškumą ir sąveikumą;
2. primena, kad kosmosas ir prieiga prie kosmoso yra visų pirma priklausomi nuo perdavimo priemonės (palydovai, paleidimo įrenginiai, raketos); todėl pripažįsta, kad kosminės technologijos ir paslaugos (palydovų duomenys, geografinės vietos nustatymas) yra strategiškai svarbios daugeliui sektorių, pvz., transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir gynybos;
3. pabrėžia, kad transporto sektorius turi didelį potencialą suteikti naujų, novatoriškų verslo galimybių tolesnių naudotojų grandies sektoriuje, kalbant apie saugumą, aplinkosaugos efektyvumą, duomenų perdavimą, navigacijos paslaugas, paieškos ir gelbėjimo paslaugas ir eismo kontrolę bei valdymą ir kt.; pabrėžia, kad įmonėms būtina turėti galimybę susipažinti su duomenimis ir bendradarbiauti su universitetais, mokslininkais ir viešuoju bei privačiuoju sektoriais;
4. primena mokymo ir profesinių gebėjimų ugdymo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES kosmoso sektorius būtų iš tikrųjų nepriklausomas ir savarankiškas; prašo Komisijos įgyvendinant strategiją „Horizontas 2020“ ir būsimas mokslinių tyrimų ir plėtros programas toliau remti tuos veiksmus, kuriais skatinamas švietimas, mokymas ir rezultatų sklaida su kosmosu susijusiose srityse;
5. pabrėžia, kad pagrindinė ir svarbiausia Europos kosmoso pramonės pajėgumų plėtojimo priemonė yra dalyvavimas Europos kosmoso agentūros (EKA) pasirenkamosiose programose, pagal kurias Europos įmonės, universitetai ar mokslinių tyrimų institutai gali dalyvauti rengiant pažangiąsias kosmoso misijų ir sistemų technologijas. Būtent dalyvavimas tokiose programose suteikia jiems verslo galimybių šioje srityje arba galimybę dalyvauti technologijoms ir žinioms imliuose moksliniuose projektuose, kurie taip pat gali turėti teigiamą poveikį transporto sektoriui;
6. pripažįsta ES kosminės erdvės programų GALILEO ir Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) potencialą ir būtinybę skatinti naudoti jų duomenis ir kurti rinkos galimybes atliekant galiojančių teisės aktų peržiūrą ir galbūt parengiant jų naują redakciją, taip pat atliekant sistemingas kosminės erdvės programų suderinamumo patikras;
7. ragina Komisiją remti naujų Europos masto kosmoso verslo modelių ir technologijų, kurie suteikia galimybę iš esmės pertvarkyti sektorių ir sumažinti sąnaudas, plėtrą (pvz., Europos technologijų, kuriomis naudojantis galima į kosmosą siųsti nedidelius palydovus, kaip antai daugkartinio naudojimo balionus arba paleidimo įrenginius);
8. pažymi, kad ES transporto sektorius, visų pirma eismo valdymas, stebėsenos sistemos ir palydovinės stebėsenos sistemos, priklauso nuo kosminių technologijų ir jų gebėjimo tiksliai nustatyti padėtį bet kuriuo metu; akcentuoja tikslesnio ir konkretesnio palydovinio sekimo ir vietos nustatymo, užtikrinamo naudojant tokias technologijas, kaip Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo moksliniai tyrimai (SESAR) aviacijos sektoriuje ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) jūrų laivybos sektoriuje, privalumus;
9. pažymi, kad GALILEO paslauga valstybinėms institucijoms yra svarbi priemonė, padedanti valstybių narių valdžios institucijoms teikti viešojo saugumo ir skubios pagalbos paslaugas, ypač krizės atveju;
10. pakartoja, kad priėmus reglamentus, kuriais įpareigojama įdiegti GNSS pagrįstą vietos nustatymo paslaugą, tokios programos, kaip pagalbos iškvietos sistema „eCall“ ir skaitmeninis tachografas, sulaukė sėkmės, ir mano, kad kosmoso strategija pagerins kelių eismo saugumą; pažymi, kad palydoviniai duomenys gali būti svarbūs automatiniam vairavimui;
11. remia Komisijos vyriausybinio palydovinio ryšio iniciatyvą (GOVSATCOM), kuria siekiama užtikrinti patikimų, saugių ir ekonomiškai efektyvių palydovinio ryšio paslaugų teikimą Europos ir valstybių narių institucijoms ir infrastruktūrai; pabrėžia šios iniciatyvos svarbą transportui, ypač Arkties jūrų transportui, oro eismo valdymui ir nepilotuojamų orlaivių kontrolei ir valdymui;
12. mano, kad strategija turėtų padėti užtikrinti nepriklausomą prieigą prie kosmoso paslaugų ir duomenų ir technologinę nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių; vis dėlto pažymi, kad tarptautinės partnerystės yra Europos pramonės sėkmės veiksnys ir kad bendradarbiavimas su kitais pasauliniais strateginiais partneriais gali padėti išvengti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros dubliavimo ar sutapimo, o tai gali svariai prisidėti siekiant efektyvesnių investicijų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti tarptautinio bendradarbiavimo programas, taip pat su trečiųjų šalių agentūromis ir įstaigomis, siekiant skatinti vidaus rinkoje sukurtas Europos kosmines technologijas ir jų konkurencingumą pasaulio rinkoje kuriant ir įgyvendinant šiam sektoriui skirtą tikrą ekonominės diplomatijos strategiją;
13. ragina Komisiją sparčiai įgyvendinti kosmoso strategiją, siekiant sudaryti transporto sektoriui sąlygas nedelsiant pradėti naudotis geresne jūrų stebėsena, daugiarūšiu transportu, patobulintu keleivių aptarnavimu ir siuntinių pristatymu, bepiločių orlaivių navigacija ir autonominiu vairavimu, taip pat pagerinti saugumą, tinkamai užtikrinant privatumą ir duomenų apsaugą; mano, kad GALILEO ir EGNOS programos gali labai padėti tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus transporto srityje; yra įsitikinęs, kad palydovinės navigacijos sistemos turėtų būti dar labiau integruotos į kitas skaitmenines paslaugas, kaip antai pažangiąsias transporto sistemas (ITS), Europos geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS), upių informacijos paslaugas (RIS), „SafeSeaNet“, taip pat į tradicines navigacijos sistemas;
14. ragina Komisiją remti ES kosmoso sektorių numatant visapusišką GALILEO panaudojimą ir palankiai vertina Komisijos ketinimą imtis konkrečių priemonių, įskaitant reglamentavimą, siekiant užtikrinti sistemos GALILEO įsitvirtinimą rinkoje, skatinti visapusiškai suderinamų ir sąveikių Europoje naudojamų prietaisų, pvz., lustų rinkinių ir imtuvų, kūrimą, ir primygtinai ragina, kad šios priemonės būtų taikomos visoms transporto rūšims (oro, kelių, geležinkelio, jūrų ir vidaus vandenų transportui);
15. mano, kad būtina patvirtinti teisės nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta tam tikrų transporto infrastruktūros imtuvų atitiktis programai GALILEO, pirmiausia tokiuose strateginiu požiūriu svarbiuose ateities sektoriuose, kaip autonominių ir susietų automobilių ir bepiločių orlaivių, kad transporto sektoriuje būtų skatinama diegti su Europos kosmine erdve susijusius sprendimus;
16. mano, kad kuriant kitos kartos palydovines sistemas turėtų būti ir toliau plėtojamas GALILEO infrastruktūros saugumas;
17. pabrėžia, kad sistema EGNOS užtikrinamas tikslumas ir vientisumas yra itin svarbus oro, jūrų, geležinkelių ir kelių transporto navigacijai; pakartoja, kaip svarbu pirmenybę teikti sistemos EGNOS išplėtimui Pietryčių ir Rytų Europos valstybėse, kad ji apimtų visą ES, o vėliau ją taikyti ir Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose;
18. pakartoja, kad sistema EGNOS galėtų teikti finansinių privalumų ir padėti užtikrinti didesnį tikslumą, atsparumą ir saugumą naudojantis saugumo požiūriu labai svarbiomis programomis, kaip antai orlaivių nutupdymo atvejais, taip pat skrydžių stebėsenos ir skrydžių atšaukimo bei triukšmo mažinimo srityse; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad sistema EGNOS būtų įdiegta visuose Europos oro uostuose;
19. pabrėžia programos „Copernicus“ svarbą transportui ir keleivių saugumui, ypač laivybos maršrutų sudarymo paslaugų, miesto transporto tinklų kūrimo ir oro taršos stebėsenos srityse; pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia toliau lengvinti ir skatinti naudojimąsi „Copernicus“ duomenimis, ir ragina Komisiją toliau plėsti jos infrastruktūrą;
20. mano, kad turėtų būti ir toliau plėtojamos sistemų GALILEO ir „Copernicus“ dvejopo pajėgumų naudojimo galimybės, siekiama didesnio tikslumo ir geresnio kodavimo;
21. primena, kad ypatingai svarbu paspartinti oro eismo kontrolės pertvarką – pereiti nuo dabartinės radarinės prie palydovinės stebėsenos sistemos, nes stebėseną realiuoju laiku galima užtikrinti tik 30 proc. mūsų planetos, ir mano, kad vykdant šią pertvarką GNSS technologija galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį;
22. be to, pabrėžia, jog svarbu, kad orlaiviuose būtų įdiegta kosmoso technologijomis grindžiama transliavimo automatinė priklausomoji apžvalga (ADS-B) ir kad veiklos vykdytojai būtų įpareigojami ją įdiegti, siekiant užtikrinti orlaivių stebėsenos realiuoju laiku tikslumą ir patikimumą, taip pat sutaupyti degalų;
23. pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti Europos kosmoso infrastruktūrą, todėl remia kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugų įgyvendinimą visu pajėgumu; pabrėžia, kad itin svarbu vykdyti tinkamus tyrimus ir vengti kosminės taršos apskirtai ir kosminių šiukšlių konkrečiai, arba jas sumažinti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia bandomojo projekto dėl švaresnės kosminės erdvės, kuri būtų užtikrinama taikant pašalinimo iš orbitos metodą ir kosminei įrangai naudojant inovatyvias medžiagas, svarbą siekiant apriboti kosminių šiukšlių kiekio didėjimą ir rasti tvarius ilgalaikius sprendimus dėl kosminėje erdvėje naudojamų medžiagų taikant inovacijas; pakartoja, kad šiuo bandomuoju projektu siekiama išbandyti būsimos kosmoso sektoriui skirtos Jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI) įgyvendinamumą ir veiksmingumą, turint tikslą pritraukti investicijų;
24. nurodo, kad trūksta informacijos apie tai, kaip po trejų–ketverių metų bus tęsiama paleidimo įrenginių Europoje programa („Ariane 6“ ir „Vega C“), ir apie šios programos finansavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad neparengta jokių vidutinės trukmės ir ilgalaikių paleidimo programų; primygtinai ragina Europos Komisiją pateikti darbo programos dėl paleidimo įrenginių Europoje pasiūlymą ateinantiems 20 metų;
25. pabrėžia, kad Europos kosmoso pramonė susiduria su nesąžininga ir vis aršesne tarptautine konkurencija, nes institucinės trečiųjų šalių rinkos nėra atviros Europos subjektams, todėl jie atsiduria nepalankioje padėtyje;
26. mano, kad atsižvelgiant į šį įrodytą institucinių rinkų abipusio atvirumo nebuvimą strateginiu požiūriu itin svarbiame palydovų paleidimo sektoriuje, ES kartu su savo partneriais, paleisdama palydovus pagal Europos programas, pirmenybę taip pat turėtų teikti Europos paleidimo įrenginiams savo institucinėse rinkose;
27. remia Komisijos pasiūlymą sutelkti Europos institucinių klientų paklausą siekiant užtikrinti nepriklausomo, ekonomiškai efektyvaus ir patikimo naudojimosi kosmine erdve galimybes; primygtinai siūlo, kad Komisija taptų pagrindiniu Europos paleidimo įrangos sektoriaus instituciniu klientu ir išsiaiškintų, kokiomis priemonėmis būtų galima remti Europos paleidimo infrastruktūros plėtojimą, siekiant užtikrinti, kad ES kosmoso sektorius galėtų veiksmingai konkuruoti su kitais pasaulinio lygmens subjektais;
28. ragina Komisiją atsižvelgti į GALILEO ir COPERNICUS sistemų sąveiką, ir, kai tinkama, į kitą su kosmosu susijusią jų veiklą, siekiant jas ekonomiškai veiksmingai įgyvendinti (pvz., išnaudoti Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūros (GSA) pajėgumus), kad jos duotų kuo daugiau naudos Europos ekonomikai; prašo Komisijos skatinti investuoti į transportui skirtą kosminę veiklą pasitelkiant pažangias finansavimo priemones (pvz., Europos strateginių investicijų fondą (ESIF)) ir jai skirti pakankamą finansavimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP); ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal kitą 2014–2020 m. DFP būtų skiriamas finansavimas GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ infrastruktūrai atnaujinti ir vartotojų ir tiekėjų grandies segmentų GNSS taikomosioms programoms ir žemės stebėsenos veiklai remti, neviršijant Devintosios bendrosios programos (BP 9) (įskaitant Jungtinę technologijų iniciatyvą) ir Europos GNSS programų biudžeto;
29. ragina Komisiją skatinti ir remti aktyvesnį MVĮ ir startuolių dalyvavimą vykdant veiklą kosminėje erdvėje ir atliekant su kosmosu susijusius mokslinius tyrimus; ragina Komisiją į dialogą su kosmoso sektoriumi įtraukti transporto sektoriaus suinteresuotuosius subjektus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kosminėms technologijoms įsisavinti transporto rinkoje, taip pat siekiant užtikrinti skaidrumą; ragina Komisiją sudaryti Europos transporto sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams galimybę susipažinti su kosmoso srities moksliniais tyrimais ir duomenimis, siekiant paskatinti plačiau naudotis naujomis novatoriškomis technologijomis ir taip padidinti transporto paslaugų konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose;
30. prašo Komisijos ir valstybių narių atkreipti dėmesį į vis didėjančią kosminio turizmo plėtrą.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
30.5.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
40 1 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Bruno Gollnisch, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Kosma Złotowski |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Jakop Dalunde, Kateřina Konečná, Peter Kouroumbashev, Patricija Šulin, Evžen Tošenovský |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Barbara Kudrycka, Maria Noichl, Flavio Zanonato |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
40 |
+ |
|
ALDE |
Izaskun Bilbao Barandica, Gesine Meissner, Dominique Riquet, Pavel Telička |
|
ECR |
Jacqueline Foster, Evžen Tošenovský, Kosma Złotowski |
|
EFDD |
Daniela Aiuto |
|
ENF |
Georg Mayer |
|
GUE/NGL |
Tania González Peñas, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen |
|
PPE |
Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Barbara Kudrycka, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Wim van de Camp, Patricija Šulin |
|
S&D |
Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Ismail Ertug, Peter Kouroumbashev, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Jens Nilsson, Maria Noichl, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, David-Maria Sassoli, Flavio Zanonato, Janusz Zemke, Claudia Țapardel |
|
Verts/ALE |
Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor |
|
1 |
- |
|
EFDD |
Jill Seymour |
|
1 |
0 |
|
NI |
Bruno Gollnisch |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (27.4.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos kosmoso strategijos
(2016/2325(INI))
Nuomonės referentas: Ricardo Serrão Santos
PASIŪLYMAI
Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi siekiant nustatyti bendrą Europos stebėsenos vaidmenį aplinkos ir saugumo stebėsenos srityje 1998 m. Baveno manifestu sukurta Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos programa; kadangi nuo 2012 m. ši iniciatyva vadinama „Copernicus“;
B. kadangi 2007 m. Parlamento ir Tarybos priimti politiniai sprendimai lėmė, kad Europos palydovinėms navigacijos programoms, t. y., Europos geostacionarinei navigacinei tinklo sistemai (EGNOS) ir Europos palydovinei navigacijos sistemai „Galileo“ buvo skirtas biudžetas ir pasiektas susitarimas dėl programų valdymo struktūros;
C. kadangi sistema „Galileo“ bus palydovinės paieškos ir gelbėjimo sistemos COSPAS-SARSAT dalis;
D. kadangi žvejyba yra didelės rizikos darbas, kuriame bet kada gali įvykti nelaimingas atsitikimas ir žvejo gyvybė paprastai priklauso nuo to, kaip greitai jam bus suteikta medicininė pagalba;
E. kadangi siekiant geresnės atsargų ir jūros aplinkos analizės, būtina pateikti daugiau duomenų ir užtikrinti greitesnį jų pateikimą;
1. palankiai vertina Europos kosmoso strategiją, kuri yra labai svarbi žvejybos veikloje ir sprendžiant laivybos ir jūrinius klausimus, taip pat teikia daug galimybių žmonėms plėtoti veiklą jūroje ir apsaugoti jūrų aplinką;
2. pripažįsta Europos kosmoso strategijos svarbą administracinių organų ir kitų suinteresuotųjų subjektų suderintiems veiksmams;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai kalbama apie oro ir jūrų ryšį – nevartojami žodžiai „vandenynas“ ir „jūrų“;
4. pripažįsta, kad kosminės technologijos, duomenys ir kosminėmis technologijomis grindžiamoms paslaugos jau teikia naudos daugeliui viešosios politikos sričių ir ekonomikos sektorių, įskaitant žvejybos veiklos prognozę ir kontrolę ir laivybos kelių stebėseną, išsiliejusios naftos aptikimą ir stebėseną ir paieškos bei gelbėjimo operacijas jūroje, neteisėtą žvejybą ir piratavimą;
5. pripažįsta, kad turėdamos galimybę pasinaudoti pastovesniais ir greitesnį atsaką duoti leidžiančiais kosminės vandenynų priežiūros pajėgumais, valdžios institucijos reaguos greičiau, o geriau planuodamos savo veiksmus, ypač kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, nemažai sutaupys;
6. pabrėžia, jog svarbu naudoti naujausias technologijas ir skatinti naujų sistemų kūrimą, kad būtų geriau stebima neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir veiksmingiau su ja kovojama;
7. pabrėžia, kokios svarbios programos „Galileo“ ir EGNOS, nes jos savo vaidmeniu padeda stiprinti jūrų saugumą ir navigaciją ir tobulinti kitas tarptautines programas bei prisideda prie technologinio Europos nepriklausomumo;
8. primena Komisijai, kad ir siekiant pagerinti saugumą, svarbu geriau koordinuoti sistemas „Galileo“, EGNOS ir susijusias „Copernicus“ tarnybas;
9. pripažįsta, kad būtina kurti saugias palydovinio ryšio sistemas siekiant patenkinti esamus ir būsimus Europos jūrų bendruomenės poreikius, įskaitant jūrų stebėjimą, grindžiamą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis, kurios labai priklauso nuo palydovinio ryšio;
10. palankiai vertina Komisijos vyriausybinio palydovinio ryšio iniciatyvą (GOVSATCOM);
11. pabrėžia, kokia svarbi programa „Copernicus“, siekiant visiškai suprasti žuvininkystei svarbius aspektus: klimatą ir orų prognozes, natūralius biologinius vandenynų procesus ir agresyvų antropogeninį poveikį;
12. palankiai vertina neseniai pradėtą teikti programos „Copernicus“ jūrų tarnybos „Vandenynų būklės ataskaitą“ – tai 80 Europos mokslo srities specialistų, atstovaujančių daugiau nei 25 institucijoms, pastangos, kurios yra žingsnis pirmyn siekiant, kad būtų sukurta reguliariai pateikiamų metinių ataskaitų apie pasaulio vandenynų ir Europos jūrų būklę sistema;
13. pabrėžia, jog būtina, kad vaizdiniai duomenys, įskaitant vandenynų paviršiaus temperatūros registravimo grafikus, skirtus žuvininkystei, ir duomenis apie jūros aplinką, būtų lengvai prieinami įvairioms pramonės šakoms, įvairioms vyriausybinėms agentūroms, tarptautinėms organizacijoms, vietos planuotojams ir privatiems naudotojams; pabrėžia, kad „Copernicus“ jūrų aplinkos stebėsenos sistema, kurią valdo bendrovė „Mercator Ocean“, „Copernicus“ atmosferos stebėjimo sistema ir „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba, kurias valdo Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras, turėtų siūlyti Europos žvejams konkrečias priemones, prieinamas atitinkamomis Europos kalbomis;
14. pabrėžia, kad būtina iš esmės pagerinti švietimo ir mokymo priemones, kurios leidžia visapusiškai pasinaudoti su kosmine erdve susijusių priemonių teikiama nauda;
15. mano, kad tobulinant kosmines technologijas ateityje bus galima lengviau aptikti žuvų išteklius ir geriau juos įvertinti;
16. mano, kad Europos kosmoso strategijos užmojis dėl klimato kaitos ir jo poveikio jūrų aplinkai turėtų būti platesnis;
17. pripažįsta tinklų „Copernicus Relay“ ir „Copernicus Academy“ svarbą skatinant suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą, atkreipiant dėmesį į regioninius vartotojus ir didinant programos „Copernicus“ duomenų ir paslaugų skatinimo mastą;
18. pripažįsta, kad užtikrinus greitesnį ir tikslesnį duomenų pateikimą padidės žuvų augintojų produktyvumas dėl žalingo dumblių žydėjimo stebėsenos;
19. pripažįsta, jog svarbu užtikrinti, kad sprendžiant visuotinius ir visuomeninius iššūkius būsima mokslinių tyrimų veikla tvirčiau susietų technologines galimybes kosmoso srityje su kitomis politikos sritimis;
20. sutinka, kad „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“ programos galimybės dar nėra visapusiškai ištirtos, ir pripažįsta galimybę kosmoso strategijos klausimu sujungti viešąjį ir privatųjį sektorius;
21. pabrėžia, kad kosmoso srities technologijoms ir jų in situ komponentams reikia daug lėšų ir kad labai svarbu ir toliau skirti reikalingų šiam sektoriui išteklių iš ES biudžeto;
22. pabrėžia, kad ES kosmoso pramonė siūlo užimtumą daugiau kaip dviem šimtams tūkstančių specialistų, sukuria mažiausiai 46 mlrd. eurų pridėtinę vertę, prisideda prie socialinių ir ekonominių naujovių ir tyrinėjimo žvejybos bei mėlynosios ekonomikos srityse;
23. ragina centralizuotai rinkti iš palydovų gaunamus duomenis ir šiuo tikslu sukurti centrinės perkančiosios organizacijos mechanizmą, siekiant skatinti dalytis duomenimis ir sukurti masto ekonomiją; mano, kad gerosios patirties pavyzdžiu galima laikyti tai, kad Europos jūrų saugumo agentūra renka duomenis, kuriais gali naudotis įvairios ES agentūros, įskaitant Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą;
24. pažymi, kad Komisija siūlo „skatinti naudojimąsi su kosmine erdve susijusiais sprendimais“, ypač teikiant techninę pagalbą naujoviškų tarpvalstybinių kosmoso sprendimų viešųjų pirkimų klausimais;
25. pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti paieškos bei gelbėjimo pajėgumus, todėl skatina toliau integruoti „Galileo“ palydovą į šių rūšių sistemas;
26. mano, kad esamų ir būsimų pajėgumų sujungimas į tikrą Europos kosminę jūrų stebėsenos sistemą, kuri bus naudinga didelei daliai institucinių vartotojų ir kurios paslaugomis bus galima naudotis komerciniais eksporto tikslais, galėtų būti vadovėlinis atvejis novatoriškiems Komisijos užmojams kosmoso sektoriuje;
27. remia sparčiojo ir patikimo palydovinio ryšio, skirto medicininei įrangai, tiek laivams, tiek paieškos ir gelbėjimo komandoms, kurios turėtų turėti galimybę bendrauti, keistis medicininiais duomenimis su ligoninėmis, kad būtų galima kuo greičiau priimti sprendimą dėl tinkamiausios veiksmų eigos;
28. primena, kad atokiausi regionai ir užjūrio šalys bei teritorijos suteikia Europai neeilinio masto ir geografinių galimybių – sudaromos sąlygos įrengti diegimo stotis ir stebėsenos įrenginius bei informacijos rinkimo vietoje sistemas visame pasaulyje; apgailestauja, kad atokiausi regionai ir užjūrio šalys ir teritorijos strategijoje neminimos;
29. pabrėžia, kad viešo kosminės erdvės naudojimo prioritetai, įskaitant stebėjimą, turėtų būti susiję su Europos iniciatyvų, pvz., Jūrų strategijos pagrindų direktyva, teisėkūros poreikiais;
30. pripažįsta, kosmoso infrastruktūros ir susijusių paslaugų sukuriamą galimybę veiksmingai prisidėti prie tarptautinio vandenynų valdymo tikslų, pvz., įgyvendinti COP 21 susitarimą ir sušvelninti klimato pokyčių poveikį vandenynams, pakrantėms ir ekosistemoms, kovoti su jūrų tarša ar skatinti jūrinių teritorijų planavimą pasauliniu lygmeniu;
31. primena, jog svarbu užtikrinti, kad būtų patenkinti įvairių ES agentūrų, pavyzdžiui, Europos jūrų saugumo agentūros ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, poreikiai, ir pabrėžia, kad šios institucijos taip pat prisidės prie Europos kosmoso strategijos tikslų įgyvendinimo; primygtinai ragina ES agentūras, pirmiausia Europos jūrų saugumo agentūrą, Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, bendradarbiauti ir dalytis iš palydovų gaunama informacija;
32. ragina Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą visapusiškai naudotis savo naujomis sustiprintomis galiomis ir teikti stebėjimo ir ryšių paslaugas, kurioms naudojamos naujausios technologijos, visų pirma, kosminės erdvės infrastruktūros, ieškant laivų, kuriuose gabenami migrantai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms jūroje;
33. pabrėžia palydovinio ryšio programinės įrangos galimybes pagerinti žuvininkystės priežiūrą ir prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos;
34. primena, kad privačiajam sektoriui patentų ir privačios informacijos kūrimas yra svarbiausias aspektas kosmoso erdvės tyrinėjimo atžvilgiu ir tai turi būti akcentuojama rengiant Europos kosmoso erdvės strategiją;
35. primena, kad technologijų ir pramonės plėtra yra labai vertinga Europos kosmoso strategijai, ir mano, kad šios sritys nėra visapusiškai išnagrinėtos strategijoje;
36. pabrėžia, kad į būsimos devintosios bendrosios programos (BP9), skirtos laikotarpiui po 2021 m., tikslus turi būti įtrauktas tiek ES kosmoso strategijos, žvejybos ir „mėlynosios“ ekonomikos integravimas, tiek specializuotos žinių institucijos dalyvavimas šiose srityse;
37. įspėja apie sparčią naujųjų technologijų, pagrįstų padidintu intelektu, kognityvinėmis kompiuterinėmis sistemomis ir nervų sistemomis, nors šie elementai nepaminėti Europos kosmoso strategijoje, plėtrą;
38. mano, kad Europos kosmoso strategija siekia tik artimiausią ateitį ir kad joje trūksta platesnio užmojo rengiant galimus naujus, aiškią viziją turinčius ir sutelkiančius projektus, be kita ko, pažangiosios žuvininkystės valdymo srityje;
39. mano, kad Europa turi tapti pasauline lydere „mėlynosios“ kosmoso technologijos srityje, jeigu ir toliau įgyvendins, naudos ir gerins:
– programą „Copernicus“, kuri skirta gelbėjant žmonių gyvybes jūroje ir per potvynius,
– „Galileo“ – Europos pasaulinę navigacijos palydovų sistemą,
– EGNOS, Europos diferencinę visuotinę padėties nustatymo sistemą, jau teikiančią navigacijos paslaugas, skirtas apsaugoti žmonių gyvybes, jūroje esantiems naudotojams,
– palydovinio ryšio duomenimis valdomas „mėlynąsias“ bepilotes skraidykles, kurias galima naudoti vykdant gelbėjimo darbus jūroje, krante ir Sąjungos vidaus vandenyse, pvz., tokią, kurią sukūrė 2015 m. palydovinės navigacijos srities apdovanojimo laimėtojas.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
25.4.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
16 1 3 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Linnéa Engström, Sylvie Goddyn, Carlos Iturgaiz, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Jens Gieseke, Verónica Lope Fontagné |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
John Stuart Agnew |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
16 |
+ |
|
ALDE Group |
António Marinho e Pinto |
|
ENF Group |
Sylvie Goddyn |
|
PPE Group |
Alain Cadec, Jens Gieseke, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Verónica Lope Fontagné, Gabriel Mato, Jarosław Wałęsa |
|
S&D Group |
Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Richard Corbett, Ulrike Rodust, Ricardo Serrão Santos |
|
Verts/ALE Group |
Marco Affronte, Linnéa Engström |
|
1 |
- |
|
EFDD Group |
John Stuart Agnew |
|
3 |
0 |
|
ECR Group |
Remo Sernagiotto, Ruža Tomašić, Peter van Dalen |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
21.6.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
54 1 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Pilar Ayuso, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Christian Ehler, Fredrick Federley, Francesc Gambús, Adam Gierek, Theresa Griffin, Françoise Grossetête, András Gyürk, Rebecca Harms, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Constanze Krehl, Miapetra Kumpula-Natri, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Olle Ludvigsson, Florent Marcellesi, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Dan Nica, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Davor Škrlec, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Lieve Wierinck, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
54 |
+ |
|
ALDE Group |
Fredrick Federley, Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Lieve Wierinck |
|
ECR |
Edward Czesak, Hans-Olaf Henkel, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský |
|
EFDD Group |
David Borrelli, Dario Tamburrano |
|
ENF Group |
Angelo Ciocca |
|
GUE/NGL Group |
Jaromír Kohlíček |
|
PPE Group |
Pilar Ayuso, Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Christian Ehler, Francesc Gambús, Françoise Grossetête, András Gyürk, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Herbert Reul, Paul Rübig, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen |
|
S&D Group |
José Blanco López, Adam Gierek, Theresa Griffin, Eva Kaili, Peter Kouroumbashev, Constanze Krehl, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Csaba Molnár, Dan Nica, Miroslav Poche, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho |
|
Verts/ALE Group |
Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Florent Marcellesi, Michel Reimon, Davor Škrlec |
|
1 |
- |
|
GUE/NGL Group |
Paloma López Bermejo |
|
1 |
0 |
|
GUE/NGL Group |
Xabier Benito Ziluaga |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė