Procedūra : 2016/0238(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0263/2017

Pateikti tekstai :

A8-0263/2017

Debatai :

PV 13/09/2017 - 20
CRE 13/09/2017 - 20
PV 28/05/2018 - 23
CRE 28/05/2018 - 23

Balsavimas :

PV 14/09/2017 - 8.11
CRE 14/09/2017 - 8.11
PV 29/05/2018 - 7.9
CRE 29/05/2018 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0357
P8_TA(2018)0212

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 998kWORD 123k
18.7.2017
PE 594.033v02-00 A8-0263/2017

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano sudarymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008

(COM(2016) 0493 – C8-0336/2016 – 2016/0238(COD))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Ulrike Rodust

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano sudarymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008

(COM(2016) 0493 – C8-0336/2016 – 2016/0238(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0493),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0336/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. oficialų Jungtinės Karalystės pranešimą pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0263/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas     1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Šiaurės jūros priedugnio žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano sudarymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008

dėl tam tikrų Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano sudarymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008

Pakeitimas     2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir ilgalaikį akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(4)  BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą, kad būtų užtikrinama, kad žvejojamų žuvų rūšių ištekliai atsikurtų ir būtų išlaikomi tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  kalbant apie jūrų biologinių išteklių naudojimą, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas aiškus tikslas atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Todėl pagal to reglamento 2 straipsnio 2 dalį atitinkamas naudojimo lygis turi būti pasiektas, kai įmanoma, 2015 m., ir palaipsniui pasiektas ne vėliau kaip 2020 m., ir po to jis turėtų būti išlaikomas;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių apsaugos priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz. daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;

(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių, visapusiškai laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;

(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, tikslai ir apsaugos priemonės, išteklių išsaugojimo tikslai ir techninės priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekti to reglamento 15 straipsnyje nustatyti kiekybiniai tikslai, būtų kuo labiau vengiama nepageidaujamo laimikio ir jis būtų kiek įmanoma mažinamas;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnio 3 dalį daugiamečiame plane Komisijai gali būti suteikti įgaliojimai nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus;

Pagrindimas

Komisijos pasiūlyme nesiremiama BŽP pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią daugiamečiuose planuose Komisijai gali būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais nustatyti biologiškai pažeidžiamas saugomas teritorijas.

Pakeitimas     7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  kai kuriuos bendro intereso išteklius taip pat naudoja trečiosios šalys, todėl labai svarbu, kad Sąjunga konsultuotųsi su tomis trečiosiomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai būtų valdomi darniai. Jeigu nėra oficialaus susitarimo, Sąjunga, siekdama sudaryti sąlygas darniam valdymui, turėtų padaryti viską, ką gali, kad būtų susitarta dėl bendros tų išteklių žvejybos tvarkos, kurią įgyvendinant turėtų būti užtikrintos, sudarytos ir propaguojamos vienodos sąlygos Sąjungos rinkos veiklos vykdytojams;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač pasiekti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DGTŽL) ir jį išlaikyti ir taip prisidėti prie įpareigojimo iškrauti priedugnio žuvų laimikį, kuriam taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, vykdymo ir prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;

(10)  šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač atkurti žuvų išteklius ir juos išlaikyti tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti demersinių išteklių, kuriems taikomi laimikio apribojimai, laimikį vykdymo ir, kuo labiau sumažinant neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai, prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;

Pakeitimas     9

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  šis planas taip pat turėtų padėti pasiekti, kad aplinkos būklė būtų gera, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, ir kad buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė būtų palanki, kaip reikalaujama atitinkamai Europos Parlamento direktyvoje 2009/147/EB1a ir Tarybos direktyvoje 92/43/EB1b;

 

_____________

 

1a 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

 

1b 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

Pakeitimas     10

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus tikslus;

(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir kad jas nustatant būtų laikomasi daugiamečiuose planuose nustatytų kiekybinių tikslų, laikotarpių ir intervalų;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 1 dalį bendri Sąjungos ir trečiųjų šalių ištekliai turi būti valdomi, kiek įmanoma, pagal bendrus susitarimus, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Be to, tokiems susitarimams turėtų būti taikomi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 1 ir 2 straipsniuose nustatyti tikslai ir 4 straipsnyje nustatytos apibrėžtys;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  jeigu su DGTŽL susiję tikslai nenustatyti, rekomenduojama taikyti atsargumo principą;

(14)  jeigu su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu susiję tikslai nenustatyti, daugiamečiame plane turėtų būti nustatytos priemonės žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Tokiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad atitinkamų išteklių išsaugojimo lygis bent jau prilygtų naudojimo lygiui, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje;

Pagrindimas

Remiantis BŽP pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalimi, taikant daugiamečiame plane numatytas priemones, grindžiamas atsargumo principu, turi būti užtikrinamas bent į didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio kiekybinius tikslus panašus atitinkamų išteklių išsaugojimo lygis.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a)  mėgėjų žvejyba gali daryti žuvų ištekliams didelį poveikį. Valstybės narės turi rinkti duomenis apie mėgėjų žvejybos laimikius, laikydamosi teisės aktuose nustatytų duomenų rinkimo reikalavimų. Tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį neigiamą poveikį ištekliams, plane turėtų būti numatyta galimybė priimti sprendimą dėl specialių valdymo priemonių, laikantis proporcingumo principo. Bet kokios Sąjungos lygmens valdymo ir techninės priemonės, susijusios su mėgėjų žvejyba, turėtų proporcingai atitikti siekiamus tikslus;

Pakeitimas     14

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), rekomenduojama naudoti šiuos ribinius gausos dydžius: minimali gausa (gausabuffer), kuri atitinka Bbufffer atskaitos tašką, nurodytą Šiaurės jūros omarų ilgalaikiame valdymo plane, parengtame Šiaurės jūros patariamosios tarybos42, ir ribinė gausa (gausalimit), kuri atitinka gausos DGTŽL Btrigger (lygų Blim), kaip nurodyta ICES77;

(16)  norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), tikslinga naudoti ICES rekomenduojamus minimalios gausos (Abundancebuffer) ir ribinės gausos (Abundancelimit)) dydžius kaip gausos dydžius, kuriems sumažėjus imamasi veiksmų;

_________________

 

42 Šiaurės jūros omarų ilgalaikis valdymo planas

 

Pagrindimas

Netikslinga teisėkūros procedūra priimamame akte nurodyti patariamosios tarybos rekomendacijų.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimtis žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos ištaisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;

(17)  turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos taisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  tikslinga nustatyti, kad norveginių omarų IIa ir IV ICES zonose BLSK būtų lygūs laimikio ribų, nustatytų kiekvienam funkciniam vienetui, ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų tame BLSK rajone sumai. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti tam tikrus funkcinius vienetus;

(19)  tikslinga, jei įmanoma, kiekvienam funkciniam vienetui nustatyti atskirą norveginių omarų BLSK. Gali būti nuspręsta imtis atskirų priemonių, siekiant apsaugoti atitinkamą funkcinį vienetą;

Pagrindimas

Nustatant vieną bendrą BLSK atskiriems funkciniams vienetams neužtikrinama, kad kurio nors iš jų norveginiai omarai nebus peržvejojami. Nors ICES keletą metų rekomenduoja nustatyti atskirus BLSK atskiriems funkciniams vienetams, šiose zonose BLSK nustatomas visam rajonui.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės;

(20)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos kitos išsaugojimo priemonės, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama palaipsniui užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, arba kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį ekosistemai ir kurios toliau tikslinamos, kai taikytina, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį;

Pagrindimas

Pakeitimas atitinka BŽP pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalies a punktą.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)  turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kontrolę;

(25)  turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą iškraunamo laimikio, kuriam taikomas šis reglamentas, kontrolę;

Pagrindimas

Suderinta su Daugiamečio Baltijos jūros išteklių valdymo plano 28 konstatuojamosios dalies formuluote.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turi būti įvertintas kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;

(26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turėtų būti įvertintas ne vėliau kaip ... [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to – kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šiame reglamente apibrėžiamas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas priedugnio žuvims Sąjungos vandenų ICES IIa, IIIa ir IV rajonuose (toliau – Šiaurės jūra) ir išteklių žvejybai.

1.  Šiame reglamente apibrėžiamas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas demersiniams ištekliams Sąjungos vandenų ICES IIa, IIIa ir IV rajonuose (toliau – Šiaurės jūra reiškia šiuos tris rajonus) ir šių išteklių žvejybai, įskaitant mėgėjų žvejybą.

Pakeitimas     21

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Nepaisant 1 pastraipos, 4, 5, 6 ir 8 straipsniai galioja 1–4 grupės išteklių rajonams, kaip nurodyta 2 straipsnyje.

Išbraukta.

Pagrindimas

Šis pakeitimas įeina į pakeitimus, kuriais siekiama sukurti ne tokią sudėtingą dviejų grupių sistemą.

Pakeitimas     22

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis arba atitinkamų valstybių narių prašymu, mano, kad 2 dalyje nurodytą sąrašą reikia iš dalies pakeisti, ji gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo keitimo.

Pakeitimas     23

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b.  Šiame reglamente taip pat nustatoma įpareigojimo iškrauti visų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje (išskyrus šio straipsnio 1 dalyje jau nurodytus išteklius) nurodytų rūšių laimikį įgyvendinimo tvarka.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  priedugnio žuvų ištekliai – plokščiųjų ir apvaliųjų žuvų rūšys ir norveginiai omarai, kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jos.

1)  demersiniai ištekliai – apvaliosios, plokščiosios ir kremzlinės žuvys, norveginiai omarai (Nephrops Norvegicus) ir šiaurinės paprastosios krevetės (Pandalus borealis), kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jo;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – ICES ar STECF recenzuotos mokslinės rekomendacijos, pagrįstos naujausiais turimais duomenimis ir atitinkančios visus Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, visų pirma jo 25 straipsnyje, nustatytus reikalavimus;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b)  FMSY intervalas – Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos (ICES) apskaičiuotas intervalas, kurį taikant užtikrinama, kad galimas laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 % , palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Viršutinė intervalo ribinė reikšmė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog išteklių dydis pasidarys mažesnis už Blim, būtų ne didesnė kaip 5 %. Ta viršutinė ribinė reikšmė taip pat atitinka ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tokiais atvejais, kai išteklių neršiančių žuvų biomasė mažesnė už minimalų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (MSY Btrigger), F turi būti sumažinamas iki tokios reikšmės, kuri neviršija viršutinės ribinės reikšmės, lygios FMSY vertei, padaugintai iš išteklių neršiančių žuvų biomasės BLSK metais ir padalintai iš MSY Btrigger;

Pagrindimas

Ne tik konstatuojamosiose, bet ir dėstomosiose daugiamečio Šiaurės jūros demersinių išteklių valdymo plano dalyse turėtų būti pateikta aiški nuoroda į ICES rekomendacijų taisyklę.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c)  MSY Flower ir MSY Fupper – mažiausia ir didžiausia FMSY intervalo reikšmės;

Pagrindimas

Ši apibrėžtis nustatyta daugiamečiame Baltijos jūros išteklių valdymo plane ir joje pateikiamos sąvokos, vartojamos pranešėjos iš dalies pakeistame I priede.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2)  1 grupė – priedugnio žuvų ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane:

2)  1 grupė – demersiniai ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane, kaip nurodyta I ir II prieduose:

a)  atlantinės menkės (Gadus morhua) vakarų (Šiaurės jūros, rytinės Lamanšo dalies, Skagerako) IV parajonyje ir VIId ir IIIa kvadrate, toliau vadinamos Šiaurės jūros atlantinėmis menkėmis;

a)  atlantinės menkės (Gadus morhua) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinėmis menkėmis;

b)  juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) (Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos, Skagerako) IV parajonyje ir VIa ir IIIa kvadrate, toliau vadinamos juodadėmėmis menkėmis;

b)  juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIa kvadrate (į vakarus nuo Škotijos) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmėmis menkėmis;

c)  jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos Šiaurės jūros plekšnėmis;

c)  jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinėmis plekšnėmis;

d)  ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV ir VI parajonyje ir IIIa kvadrate (Šiaurės jūra, Rokalas ir Škotijos vakarai, Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos ledjūrio menkėmis;

d)  ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas) ir IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkėmis;

e)  jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami Šiaurės jūros liežuviais;

e)  jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami IV parajonio jūrų liežuviais;

f)  jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate ir 22–24 pakvadratyje (Skagerakas ir Kategatas, Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami Kategato jūrų liežuviais;

f)  jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas) ir 22–24 pakvadračiuose (Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių jūrų liežuviais;

g)  merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje ir VIId kvadrate (Šiaurės jūra ir rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami Šiaurės jūros merlangais;

g)  merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami IV parajonio ir VIId kvadrato merlangais;

 

ga)  europiniams jūrų velniams*(Lophius piscatorius) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas), IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas);

 

gb)  šiaurinėms paprastosioms krevetėms (Pandalus borealis) IVa kvadrato rytinėje dalyje ir IIIa kvadrate.

 

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį, siekiant iš dalies pakeisti 1 grupės išteklių sąrašą, nurodytą šios dalies pirmoje pastraipoje ir šio reglamento I ir II prieduose, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

 

(* Turi būti įtraukti į šio reglamento priedus.)

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3)  2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane:

3)  2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane, kaip nurodyta I ir II prieduose:

Pakeitimas     30

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7)  6 grupė – žvejoti draudžiamos rūšys, kurias žvejoti draudžiama ir kurios įvardytos kaip žvejoti draudžiamos rūšys Sąjungos teisės aktuose, priimtuose Šiaurės jūros bendros žvejybos politikos srityje;

Išbraukta.

Pagrindimas

Pasiūlyme dėl reglamento dėl techninių priemonių (18 straipsnis) ir Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (12 ir 13 straipsnis) jau numatyta galimybė imtis priemonių dėl šių rūšių.

Pakeitimas     31

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8)  7 grupė – priedugnio ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės numatytos kituose Sąjungos teisės aktuose, o ne šiame reglamente;

Išbraukta.

Pakeitimas     32

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 8 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

8a)  Į šias grupes įtraukiami ištekliai keičiami tik remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 10 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10)  DGTŽL Btriggerneršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, žemiau kurio būtina imtis specialių ir tinkamų valdymo priemonių, siekiant užtikrinti, kad išteklių žvejybos mastai kartu su natūralia kaita per ilgą laikotarpį atkurtų DGTŽL užtikrinantį lygį.

10.  MSY Btriggertam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ilguoju laikotarpiu;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 10 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10a)  mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų gyvųjų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Planas padės pasiekti bendros žvejybos politikos tikslų, išvardintų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ypač vadovaujantis žvejybos valdymo atsargumo principu; juo siekiama užtikrinti, kad naudojant gyvuosius biologinius jūros išteklius būtų atkuriamas ir palaikomas toks žvejojamų rūšių populiacijos lygis, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausų žvejybos laimikį.

1.  Planas padės pasiekti bendros žvejybos politikos tikslų, išvardintų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ypač vadovaujantis žvejybos valdymo atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat padės užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų žmonių pragyvenimo lygį, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus; juo siekiama užtikrinti, kad naudojant gyvuosius biologinius jūros išteklius būtų atkuriamas ir palaikomas toks žvejojamų rūšių populiacijos lygis, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Visų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, naudojimo lygis, kuris užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, bet kokiu atveju turi būti pasiektas kuo greičiau ir prireikus palaipsniui, bet ne vėliau kaip iki 2020 m., ir nuo to laiko turi būti išlaikomas. Išteklių, kai neturima mokslinių rekomendacijų ir duomenų, atveju turi būti pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai, kuriais numatoma užtikrinti bent į didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslus panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.

Pagrindimas

Tiek BŽP pagrindinio reglamento tikslai, tiek laiko terminai turėtų būti vienodai taikomi visų grupių ištekliams.

Pakeitimas     36

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Plano tikslas – padėti pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalyje nurodytus socialinius ir ekonominius tikslus, visų pirma išlaikyti nuo žvejybos veiklos priklausomų žmonių pragyvenimo lygį, išsaugoti efektyvią ir skaidrią žvejybos ir akvakultūros produktų rinką ir užtikrinti vienodas sąlygas veiklai, susijusiai su žvejybos ir akvakultūros produktais, kuriais prekiaujama Sąjungoje.

Pagrindimas

Socialiniai ir ekonominiai aspektai ir BŽP socialiniai ir ekonominiai tikslai turėtų visą laiką būti šio daugiamečio plano dalis ir neturėtų būti iš jo išmesti.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Įgyvendinant planą, vadovaujamasi ekosisteminiu žvejybos valdymo principu, siekiant užtikrinti, kad žvejybos neigiamas poveikis jūros ekosistemai būtų minimalus. Jis turi būti suderinamas su Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais, ypač su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.

3.  Įgyvendinant planą, vadovaujamasi ekosisteminiu žvejybos valdymo principu, siekiant užtikrinti, kad žvejybos neigiamas poveikis jūros ekosistemai, visų pirma nykstančioms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius ir jūrų paukščius, būtų minimalus. Jis turi derėti su ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 9 punkte, Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais, ypač su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje, ir direktyvose 2009/147/EB ir 92/43/EEB nustatytais tikslais ir taisyklėmis ir juos papildyti. Be to, plane turi būti numatytos priemonės, kuriomis būtų siekiama sušvelninti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį ir ekonominės veiklos vykdytojams suteikti galimybę įgyti daugiau ekonominių perspektyvų ilguoju laikotarpiu.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Šis planas prisideda prie to, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 1 dalį su trečiosiomis šalimis bendri ištekliai būtų valdomi laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų ir bendros žvejybos galimybės neviršytų šio reglamento I priede nustatytų intervalų reikšmių.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  Įgyvendinant planą atsižvelgiama į Sąjungos dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis. Sudarant būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis atsižvelgiama į šį planą.

Pakeitimas     40

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 4 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  prisidėti prie kitų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių įvykdymo, proporcingai žvejybos vaidmeniui, juos įgyvendinant.

b)  įgyvendinti kitus atitinkamus Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus deskriptorius, proporcingai žvejybos vaidmeniui juos įgyvendinant.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Visų priemonių pagal planą imamasi vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kaip nustatyta šio reglamento 2 straipsnio 1a punkte. Patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos turi būti ICES arba STECF recenzuotos, kai Komisija siūlo tas priemones pagal šio reglamento 4, 5, 6 ir 18 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tikslinis 1 ir 2 grupės išteklių mirtingumas dėl žvejybos kuo greičiau ir palaipsniui turi būti pasiektas iki 2020 m., o vėliau išlaikytas pagal I priede numatytus intervalus.

1.  Tikslinis 1 ir 2 grupės išteklių mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir prireikus palaipsniui iki 2020 m., o vėliau išlaikomas pagal I priede numatytus intervalus ir atitikti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turi atitikti šio reglamento I priedo A dalyje nurodytus tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus.

2.  Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi ir 17 straipsniu, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į plane nurodytus tikslus ir kiekybinius tikslus, vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir turi atitikti šio reglamento I priedo A dalyje nurodytus tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalus.

Pakeitimas     44

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Nepaisant 1 ir 2 punkto, gali būti nustatytos mirtingumo dėl žvejybos galimybių ribos, mažesnės už priedo A skiltyje nurodytus dydžius.

3.  Nepaisant 1 ir 2 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių žvejybos galimybės, kurios atitinka žemesnius mirtingumo dėl žvejybos lygius, nei nustatytieji I priede.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, mišrios žvejybos atveju tai yra būtina, siekiant 3 straipsnyje numatytų plano tikslų;

a)  jeigu, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, mišrios žvejybos atveju tai yra būtina, siekiant 3 straipsnyje numatytų plano tikslų;

Pakeitimas     46

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  sprendimai žvejoti tokiu mastu, kuris atitinka viršutines intervalo reikšmes, grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnio c punkto nuostatų. Išsamūs moksliniai duomenys viešai paskelbiami likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki sprendimų dėl žvejybos galimybių priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį, remiantis I priedo B skiltyje nurodytais intervalais, dienos;

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, tai yra būtina, siekiant išvengti rimtos žalos tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikai; arba

b)  jeigu, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, tai yra būtina, siekiant išvengti didelės žalos tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikai; arba

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad neršiančių žuvų išteklių biomasė bus mažesnė už ribinį neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką (Blim), nustatytą visų pirma II priedo B skiltyje.

Pagrindimas

Analogiškai Daugiamečio Baltijos jūros išteklių valdymo plano 4 straipsnio 7 daliai.

Pakeitimas     49

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b.  Jeigu, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija mano, kad I priede nurodyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nebeatitinka plano tikslų, ji gali skubiai pateikti pasiūlymą dėl tų intervalų pakeitimo.

Pagrindimas

Tikslinga įtraukti šią nuostatą iš Baltijos jūros išteklių valdymo plano.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  3 ir 4 grupės išteklių žvejybos galimybės turi atitikti mokslines rekomendacijas dėl didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio.

1.  3 ir 4 grupės išteklių žvejybos galimybės turi atitikti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu nėra mokslinių rekomendacijų dėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, atitinkančio didžiausią galimą tausų žuvų laimikį, žvejybos galimybės turi atitikti mokslines rekomendacijas, siekiant užtikrinti išteklių tausumą, vadovaujantis atsargumo principu.

2.  Jeigu nėra mokslinių rekomendacijų ir duomenų dėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, atitinkančio didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, žvejybos galimybės ir priemonės turi būti nustatomos žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnio 4 dalies 8 punkte, ir laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

Pagrindimas

Svarbu pabrėžti, jog turi būti taikomas BŽP pagrindiniame reglamente numatytas atsargumo principas, kad pagal BŽP pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalį atitinkamiems ištekliams būtų taikomas bent panašus apsaugos lygis, koks taikomas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio valdymo atveju.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 grupės ištekliai valdomi, vadovaujantis atsargumo principu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas.

5 grupės ištekliai valdomi, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų ir šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų. Tuo, kad nėra tinkamos mokslinės informacijos, negali būti remiamasi siekiant atidėti valdymo priemonių, skirtų jūrų biologiniams ištekliams išsaugoti, taikymą arba jų nesiimti.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad nurodytais metais bet kokių 1 grupei priskirtų neršiančių žuvų išteklių biomasė nurodytais metais nesiekia DGTŽL Btrigger arba kad bet kokių 2 grupės funkcinių vienetų gausa nesiekia gausosbuffer, nurodytos II priedo A skiltyje, būtina imtis visų įmanomų ištaisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atkūrimą iki dydžių, kurie viršytų didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio užtikrinimo dydžius. Tiksliau, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, žvejybos galimybės turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos dydžius, atsižvelgiant į biomasės ar gausos sumažėjimą, kuris turi būti mažesnis už intervalą, nurodytą I priedo A skiltyje.

1.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad nurodytais metais bet kokių 1 grupei priskirtų neršiančių žuvų išteklių biomasė nurodytais metais nesiekia MSY Btrigger arba kad bet kokių 2 grupės funkcinių vienetų gausa nesiekia Abundancebuffer, nurodytos II priedo A skiltyje, būtina imtis visų įmanomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą atitinkamų išteklių ar funkcinio vieneto atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, atsižvelgiant į biomasės ar gausos sumažėjimą, nustatomos tokio lygio žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už intervalą, nurodytą I priedo A skiltyje, ir proporcingai atitinka sumažėjusią biomasę, laikantis ICES rekomendacijų taisyklės. Taikoma šio reglamento 2 straipsnio 1b punkte nurodyta ICES rekomendacijų taisyklė.

Pagrindimas

Kadangi ICES rekomendacijų taisyklė yra siūlomų intervalų apskaičiavimo pagrindas, ji turi būti jų taikymo sąlyga.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kokių neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim arba bet kurio norveginių omarų funkcinio vieneto gausa nesiekia gausoslimit, nurodytos šio reglamento II priedo B skiltyje, turi būti imtasi papildomų atstatomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atkūrimą iki didžiausią galimą tausų žuvų laimikį užtikrinančio lygio. Tiksliau, tomis ištaisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 punkto, sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinę žvejybą ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.

2.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kokių neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim arba bet kurio norveginių omarų funkcinio vieneto gausa nesiekia Abundancelimit, nurodytos šio reglamento II priedo B skiltyje, turi būti imtasi papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma, tomis taisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 punkto, sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kurių išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, neršiančių žuvų biomasė kuriais nors metais yra mažesnė už MSY Btrigger, būtina imtis visų įmanomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir tiesiogiai sumažinti mirtingumą dėl žvejybos, proporcingai atsižvelgiant į sumažėjusią biomasę pagal ICES rekomendacijų taisyklę. Taikoma šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1b punkte nurodyta ICES rekomendacijų taisyklė.

Pagrindimas

Ir 3, 4, 5 ir 7 grupėms turi būti galima taikyti technines priemones viršijančias apsaugos priemones, pvz., sumažinti mirtingumą dėl žvejybos arba taikyti kitas taisomąsias priemones, kuriomis siekiama mažinti sugaunamą kiekį.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kurių išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už Blim arba kitą atitinkamą ribinę vertę, būtina imtis papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma šios taisomosios priemonės gali apimti atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą ir tikslinės išteklių žvejybos sustabdymą.

Pagrindimas

Ir 3, 4, 5 ir 7 grupėms turi būti galima taikyti technines priemones viršijančias apsaugos priemones, pvz., sustabdyti žvejybą arba taikyti kitas taisomąsias priemones, kuriomis siekiama mažinti sugaunamą kiekį.

Pakeitimas     57

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2c.  Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

 

a)   Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsniuose nurodytas neatidėliotinas priemones;

 

b)   priemones pagal šio reglamento 11 ir 11a straipsnius.

 

Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 1 dalyje nurodytus dydžius, pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

Pagrindimas

Tikslinga įtraukti šią nuostatą iš Baltijos jūros išteklių valdymo plano.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Specialios 3–7 grupių apsaugos priemonės

Specialios išsaugojimo priemonės

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis ištaisomųjų veiksmų, siekiant užtikrinti 3–7 grupių priedugnio žuvų išteklių apsaugą, arba jeigu bet kokių 1 grupei priskiriamų neršiančių žuvų išteklių biomasė ar bet kokių 2 grupei priskirtų funkcinių vienetų gausa tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento II priedo A skiltyje, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, remdamasi šio reglamento 18 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu dėl:

Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikia imtis taisomųjų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad visi ištekliai, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų valdomi laikantis šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį dėl:

Pagrindimas

Pakoreguota pagal Daugiamečio Baltijos jūros išteklių valdymo plano 6 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad būtų galima priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų galima užtikrinti išteklių išsaugojimą, sumažinti nepageidaujamą laimikį ir kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  žvejybos įrankio charakteristikų, tiksliau, tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio ar arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

a)  žvejybos įrankio charakteristikų ir specifikacijų, visų pirma tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio arba selektyvumo didinimo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, nustatymo, visų pirma siekiant sumažinti nepageidaujamą 6 grupės išteklių priegaudą;

Pagrindimas

Pakoreguota pagal BŽP pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies b punkto tikslus.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9a straipsnis

 

Nerštaviečių ir žuvų išteklių atkūrimo rajonų nustatymas

 

Ne vėliau kaip iki 2020 m. valstybės narės nustato nerštavietes ir rajonus, remdamosi aiškiais įrodymais, kad juose yra didelės žuvų, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, santalkos, ir pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį parengia bendras rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, atkūrimo rajonų nustatymo.

Pagrindimas

Straipsnis atitinka BŽP pagrindinio reglamento 8 straipsnio tikslus.

Pakeitimas     62

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendri leidžiami sužvejoti kiekiai

Žvejybos galimybės

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Paskirstydamos kvotas valstybės narės taiko objektyvius ir skaidrius kriterijus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.  Kai ištekliai valdomi bendrai su trečiosiomis šalimis, valstybės narės sudaro sąlygas keistis kvotomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 2 dalį.

Pagrindimas

Keitimasis už vienos valstybės vandenų ribų išeinančių žuvų išteklių kvotomis su trečiosiomis šalimis yra svarbi priemonė, siekiant užtikrinti optimalų turimų žvejybos galimybių panaudojimą.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų, norveginių omarų išteklių BLSK ICES IIa ir IV zonose lygi funkcinių vienetų laimikio ribų ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų sumai.

2.  Nustatomi kiekvieno ICES IIa ir IV zonų norveginių omarų funckcinio vieneto išteklių laimikio limitai ir vienas stačiakampių už funkcinių vienetų ribų BLSK.

Pagrindimas

Norveginių omarų gausa atskiruose funkciniuose vienetuose gali būti labai skirtinga. Jei būtų nustatytas vienas BLSK, taikomas funkciniuose vienetuose ir už jų ribų esantiems ištekliams drauge, gali atsitikti taip, kad kai kuriuose funkciniuose vienetuose žvejybos intensyvumas bus per didelis, o kituose – žvejybos galimybės bus neišnaudojamos.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10a straipsnis

 

Mėgėjų žvejybos poveikis

 

1.  Visi turimi duomenys apie mėgėjų žvejybos laimikius turi būti išnagrinėti, siekiant įvertinti galimą tokios žvejybos poveikį reglamentuojamų rūšių ištekliams.

 

2.  Taryba atsižvelgia į 1 dalyje numatytą vertinimą. Išteklių, kurių laimikiai, sužvejoti vykdant mėgėjų žvejybą, laikomi dideliais, atveju Taryba, nustatydama žvejybos galimybes, atsižvelgia į mėgėjų žvejybos laimikius, be kita ko:

 

a)  atsižvelgia į mėgėjų žvejybos laimikių įverčių sumą, rekomenduojamą patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, ir patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl verslinės žvejybos galimybių, t. y. į visą laimikį, kuris turi atitikti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos,

 

b)  nustato mėgėjų žvejybos apribojimus, tokius kaip dienos laimikio apribojimai ir žvejybos draudimo laikotarpiai, arba

 

c)  imasi kitų tinkamomis laikomų priemonių.

Pakeitimas     67

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Su įpareigojimų iškrauti 1–7 grupių išteklių laimikį susijusios nuostatos

Su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios nuostatos

Pakeitimas     68

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  įpareigojimo iškrauti žuvų rūšis, kurių išgyvenimo koeficientas pagal mokslines rekomendacijas yra aukštas, išimčių, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos veiklos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant supaprastinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

a)  nuostatų, kuriomis leidžiama įpareigojimo iškrauti laimikį netaikyti toms rūšims, kurių didelis išgyvenamumas patvirtintas patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, ir

Pakeitimas     69

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač siekiant stebėti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

c)  specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač stebėjimo ir kontrolės tikslais, kad, užtikrinus visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą, būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, ir

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis prisidedama prie to, kad būtų pasiekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatyti tikslai, visų pirma apsaugoti žuvų jaunikliai ir neršiančios žuvys.

Pakeitimas     71

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a straipsnis

 

Techninės priemonės

 

1.   Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių techninių priemonių:

 

a)   žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

 

b)   žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

 

c)   tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai; ir

 

d)   išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

 

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

Pagrindimas

Įtraukiamas Baltijos jūros išteklių valdymo plano 8 straipsnis. Komisijos pasiūlyme techninių priemonių klausimas susiejamas tik su priemonių, skirtų ištekliams apsaugoti, sąvoka. Toks požiūris yra pernelyg siauras. Reikėtų įtraukti specialų skyrių, kad būtų galima įvesti bendresnio pobūdžio technines priemones.

Pakeitimas     72

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Be išankstinio pranešimo įsipareigojimo, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos žvejybinių laivų, kurių ilgis yra aštuoni–dvylika metrų, kapitonai privalo pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms bent vieną valandą prieš numatomą atvykimo į uostą laiką pateikti informaciją, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies a–f punktuose, jeigu laive yra mažiausiai šie žuvų kiekiai:

Išbraukta.

a)  1 grupė: 1000 kg; ir (arba)

 

b)  2 ir 4 grupės: 500 kg; ir / arba

 

c)  3 grupė: 1000 kg; ir (arba)

 

d)  7 grupė: 1000 kg.

 

Pagrindimas

Atsižvelgiant į valdymo sudėtingumą, kuris atsiranda dėl didelio siūlomų grupių skaičiaus, siūlytume išlaikyti Kontrolės reglamento nuostatas, laikantis geresnio reguliavimo principo ir Parlamento rekomendacijų, pateiktų pranešime savo iniciatyva dėl žvejybos kontrolės nuostatų suderinimo.

Pakeitimas     73

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15 straipsnis

Išbraukta.

1–7 grupių žurnalo reikalavimai

 

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalies, Sąjungos žvejybinių laivų, kurių bendras ilgis yra aštuoni ar daugiau metrų ir kurie užsiima priedugnio žuvų žvejyba, kapitonai turi vesti žurnalą, remiantis reglamento 14 straipsniu.

 

Pagrindimas

Ši nuostata neturėtų būti įtraukta į valdymo planą. Ją reikėtų aptarti per išsamesnes diskusijas, kai bus persvarstomas Kontrolės reglamentas.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ne trumpiau nei penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkerius metus Komisija turi užtikrinti plano poveikio ištekliams, kuriems galioja šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimą. Šių vertinimų rezultatus ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to kas penkerius metus Komisija užtikrina, kad būtų atliktas plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai vertinimas ir įvertinta, kokiu mastu pasiekti šio reglamento tikslai, įskaitant tai, ar žuvų ištekliai atsikūrė iki tokio dydžio, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir kokia padaryta pažanga siekiant geros aplinkos būklės. Šių vertinimų rezultatus ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija gali pateikti ataskaitą anksčiau, jeigu manoma, kad tai yra reikalinga.

 

Komisija kasmet, kuo anksčiau po to, kai priimamas tų metų reglamentas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Sąjungos vandenyse ir tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pažangos siekiant šio reglamento tikslų, dėl žuvų išteklių šiuose vandenyse padėties ir dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas. Ataskaita pridedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos.

 

Ataskaitoje pateikiama:

 

1)   išsamios mokslinės rekomendacijos, kuriomis remiantis buvo nustatytos žvejybos galimybės, ir

 

2)   mokslinis pagrindimas, įrodantis, kad nustatytos žvejybos galimybės atitinka šio reglamento tikslus ir nuostatas, visų pirma mirtingumo dėl žvejybos kiekybinius tikslus.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

18a straipsnis

 

Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

 

Laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.

(Šis straipsnis turėtų būti įtrauktas į X skyrių.)

Pagrindimas

Papildyta Daugiamečio Baltijos jūros išteklių valdymo plano 17 straipsnio nuostata dėl paramos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (Reglamentas (ES) Nr. 508/2014), teikiamos taikant laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemones, kad būtų pasiekti plano tikslai.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl reglamento

1 priedas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

I priedas

I priedas

Tikslinis mirtingumas dėl žvejybos

Tikslinis mirtingumas dėl žvejybos

1. 1 grupė

1. 1 grupė

IŠTEKLIAI

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalas, atitinkantis siekiamą didžiausią galimą tausų žuvų laimikį (FMSY)

IŠTEKLIAI

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalai, atitinkantys siekiamą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY)

 

A skiltis

B skiltis

 

A skiltis

B skiltis

 

Skaičiai lentelėje pateikti pagal naujausias ICES specialiai pagal prašymą parengtas rekomendacijas „ES prašymas ICES pateikti tam tikrų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių FMSY intervalus“.

Šiaurės jūros atlantinės menkės

0,22–0,33

0,33–0,49

IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinės menkės

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Juodadėmės menkės

0,25–0,37

0,37–0,52

IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmės menkės

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Šiaurės jūros plekšnės

0,13–0,19

0,19–0,27

IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinės plekšnės

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Ledjūrio menkės

0,20–0,32

0,32–0,43

IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkės

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Šiaurės jūros paprastieji jūros liežuviai

0,11–0,20

0,20–0,37

IV parajonio paprastieji jūrų liežuviai

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Kategato sąsiaurio paprastieji jūros liežuviai

0,19–0,22

0,22–0,26

IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių paprastieji jūrų liežuviai

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Šiaurės jūros paprastieji merlangai

nenustatyta

nenustatyta

IV parajonio ir VIId kvadrato paprastieji merlangai

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

 

 

 

IIIa kvadrato ir IV bei VI parajonių europiniai jūrų velniai

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

 

 

 

IVa kvadrato rytinės dalies ir IIIa kvadrato šiaurinės paprastosios krevetės

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

2. 2 grupė

2. 2 grupė

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalas, atitinkantis didžiausią galimą tausų žuvų laimikį (FDGTŽL) (žvejybos norma)

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalai, atitinkantys siekiamą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY) (žvejybos norma)

 

A skiltis

B skiltis

 

A skiltis

B skiltis

 

Skaičiai lentelėje pateikti pagal naujausias ICES specialiai pagal prašymą parengtas rekomendacijas „ES prašymas ICES pateikti tam tikrų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių FMSY intervalus“.

3 ir 4 FV IIIa kvadratas

0,056–0,079

0,079–0,079

IIIa kvadrato 3 ir 4 FV

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Farno gilumos FV 6

0,07–0,081

0,081–0,081

Farno gilumos 6 FV

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Šiaurės jūros Fladen Ground FV 7

0,066–0,075

0,075–0,075

Fladeno daubos 7 FV

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Forto fjordas FV 8

0,106–0,163

0,163–0,163

Forto fjordo 8 FV

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Mario fjordas FV 9

0,091–0,118

0,118–0,118

Mario fjordo 9 FV

FMSYlower - FMSY

FMSY - FMSYupper

Pagrindimas

Įtvirtinus intervalų apskaičiavimo principą juos galima suderinti su naujausiomis ir patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Kai intervalai, kaip siūlo Europos Komisija, išreiškiami skaičiais, jie nustatomi pagal esamas mokslines rekomendacijas ir galėtų būti koreguojami tik laikantis įprastos teisėkūros procedūros. Be to, išteklių pavadinimai pagal ICES rajonus, parajonius ir kvadratus aiškesni ir tikslesni.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl reglamento

2 priedas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II priedas

II priedas

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

(kaip nurodyta 7 straipsnyje)

(kaip nurodyta 7 straipsnyje)

1. 1 grupė

1. 1 grupė

IŠTEKLIAI

Minimalios neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (tonomis) (DGTŽL Btrigger)

Ribinis biomasės atskaitos taškas (tonomis) (Blim)

IŠTEKLIAI

Minimalios neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (tonomis) (DGTŽL Btrigger)

Ribinis biomasės atskaitos taškas (tonomis) (Blim)

 

 

A skiltis

B skiltis

Šiaurės jūros atlantinės menkės

165 000

118 000

IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinės menkės

165 000

118 000

Juodadėmės menkės

88 000

63 000

IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmės menkės

88 000

63 000

Šiaurės jūros plekšnės

230 000

160 000

IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinės plekšnės

230 000

160 000

Ledjūrio menkės

200 000

106 000

IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkės

150 000

106 000

Šiaurės jūros paprastieji jūros liežuviai

37 000

26 300

IV parajonio paprastieji jūrų liežuviai

37 000

26 300

Kategato sąsiaurio paprastieji jūros liežuviai

2 600

1 850

IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių paprastieji jūrų liežuviai

2 600

1 850

Šiaurės jūros paprastieji merlangai

nenustatyta

nenustatyta

IV parajonio ir VIId kvadrato paprastieji merlangai

nenustatyta

nenustatyta

 

 

 

IIIa kvadrato ir IV bei VI parajonių europiniai jūrų velniai

nenustatyta

nenustatyta

 

 

 

IVa kvadrato rytinės dalies ir IIIa kvadrato šiaurinės paprastosios krevetės

nenustatyta

nenustatyta

2. 2 grupė

2. 2 grupė

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Minimalios gausos atskaitos taškas (milijonais) (gausabuffer)

Ribinės gausos atskaitos taškas (milijonais) (gausalimit)

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Minimalios gausos atskaitos taškas (milijonais) (Abundancebuffer)

Ribinės gausos atskaitos taškas (milijonais) (Abundancelimit)

 

 

A skiltis

B skiltis

3 ir 4 FV IIIa kvadratas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

IIIa kvadrato 3 ir 4 FV

Nenustatyta

Nenustatyta

Farno gilumos FV 6

999

858

Farno gilumos 6 FV

999

858

Šiaurės jūros Fladen Ground FV 7

3 583

2 767

Fladeno daubos 7 FV

3 583

2 767

Forto fjordas FV 8

362

292

Forto fjordo 8 FV

362

292

Mario fjordas FV 9

262

262

Mario fjordo 9 FV

262

262

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti, kad nuorodos į II priedo A ir B skiltis būtų aiškios, šios skiltys turi būti aiškiai pavadintos. Be to, išteklių pavadinimai pagal ICES rajonus, parajonius ir kvadratus aiškesni ir tikslesni.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl reglamento

II a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

IIa priedas

 

Žvejoti draudžiamos rūšys:

 

a)  žvaigždėtosios rajos (Amblyraja radiata);

 

b)  šių rūšių pjūklažuvės:

 

i)  azijinės pjūklažuvės (Anoxypristis cuspidata);

 

ii)  Kvinslando pjūklažuvės (Pristis clavata);

 

iii)  paprastosias pjūklažuvės (Pristis pectinata);

 

iv)  europinės pjūklažuvės (Pristis pristis);

 

v)  žalsvosios pjūklažuvės (Pristis zijsron);

 

c)  milžinrykliai (Cetorhinus maximus) ir baltieji rykliai (Carcharodon carcharias);

 

d)  švelniųjų rajų (Dipturus batis) rūšių grupė (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia);

 

e)  ICES IV parajonio ir ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų mažieji juodieji dygliarykliai (Etmopterus pusillus);

 

f)  rifinės mantos (Manta alfredi);

 

g)  didžiosios mantos (Manta birostris);

 

h)  šių rūšių mobulės:

 

i)  europinės mobulės (Mobula mobular);

 

ii)  mažosios mobulės (Mobula rochebrunei);

 

iii)  japoninės mobulės (Mobula japanica);

 

iv)  Peru mobulės (Mobula thurstoni);

 

v)  ilgaragės mobulės (Mobula eregoodootenkee);

 

vi)  Munko mobulės (Mobula munkiana);

 

vii)  Čilės mobulės (Mobula tarapacana);

 

viii)  trumpapelekės mobulės (Mobula kuhlii);

 

ix)  senegalinės mobulės (Mobula hypostoma);

 

i)  ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų dygliosios rajos (Raja clavata);

 

j)  gitaržuvės (Rhinobatidae);

 

k)  europiniai plokščiakūniai rykliai (Squatina squatina);

 

l)  atlantinės lašišos (Salmo salar) ir šlakiai (Salmo trutta), jeigu velkamaisiais tinklais žvejojama vandenyse už šešių mylių ribos matuojant nuo valstybių narių bazinių linijų ICES II ir IV parajoniuose (Sąjungos vandenyse);

 

m)  langustų (Palinuridae spp.) ir omarų (Homarus gammarus) ikringos patelės, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos ištekliams tiesiogiai atkurti arba perkelti.

Pagrindimas

Pasiūlymo dėl reglamento dėl techninių priemonių (COM(2016) 134 final) I priede išvardytos žvejoti draudžiamos rūšys. Kadangi dėl to reglamento pasiūlymo dar vyksta diskusijos, pranešėja mano, kad reikalinga išsamiau apibrėžti šio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą sąvoką „žvejoti draudžiamos rūšys“. Taigi, žvejoti draudžiamos rūšys, kurioms taikomas šis reglamentas, paimtos iš sąrašo, pateikiamo pasiūlyme dėl reglamento dėl techninių priemonių.

(1)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Komisijos pasiūlymo aplinkybės

Pagrindiniame reglamente daugiamečiai planai laikomi prioritetine daugiamečio tausaus biologinių jūrų išteklių naudojimo priemone. Daugiamečiuose planuose siekiama apimti įvairių tipų žvejybos ypatumus.

Remiantis daugiamečiais planais rengiami išmetimo į jūrą mažinimo planai, kuriuose išsamiau išdėstomas įpareigojimas iškrauti tam tikrų išteklių ir žvejybos laimikį ir suteikiamos išimtys.

Baltijos jūros išteklių planas buvo pirmasis pagal pagrindinį reglamentą priimtas daugiametis planas. Nors jis laikomas kitų jūrų rajonų daugiamečių planų pavyzdžiu, turi būti atsižvelgiama į įvairių tipų žvejybos (ir rajonų) ypatumus.

Poveikio vertinime, kuriuo grindžiamas Komisijos pasiūlymas dėl šio daugiamečio plano (toliau – Šiaurės jūros planas), nurodyti šie tikslai (p. 31):

  per mažai žvejojamų žuvų rūšių žvejybos pagerinimas taikant FMSY intervalus,

  apsaugos priemonės taikant atsargumo principą,

  įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo palengvinimas,

  regionalizavimo priemonių priėmimo sistema.

Komisijos pasiūlymas susijęs tik su demersiniais ištekliais, nes jų valdymas labai skiriasi nuo pelaginių ir pramoninių išteklių valdymo.

2. Pasiūlymo turinys

Struktūra ir aprėptis

Iš esmės Komisija laikėsi Baltijos jūros išteklių plano struktūros. Kai kurios dalys pakeistos arba praleistos.

Didžiausias dėmesys pasiūlyme skiriamas Šiaurės jūros demersinių išteklių mišriajai žvejybai. Jame nekalbama apie biologinę išteklių sąveiką, nes dar neturima pakankamų mokslinių duomenų, kad būtų galima nustatyti sąveikos modelį. Vykdant mišriąją žvejybą gali pasireikšti žvejybą stabdančių žuvų rūšių fenomenas.

Todėl Komisija į savo pasiūlymą įtraukė intervalų koncepciją. Tikimasi, kad intervalai užtikrins tam tikras lankstumo galimybes sprendžiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių problemą.

Demersinius išteklius Komisija suskirstė į šešias grupes pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (toliau – BLSK).

Komisija įvedė Abundancebuffer sąvoką, kurią pateikė Šiaurės jūros patariamoji taryba. Taikant šią sąvoką užtikrinama darnesnė žvejyba negu taikant Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos (ICES) pateiktą Abundancelimit sąvoką.

Nuoseklumas ir mechanizmai

Nors paprastai mokslinės rekomendacijos teikiamos ir ištekliai apskaičiuojami pagal vadinamuosius ICES rajonus, kurie nustatomi remiantis žiniomis ir duomenimis ir ilgainiui gali būti koreguojami pagal išteklių dinamiką, BLSK nustatomi valdymo vienetams, kurie, priešingai nei ICES rajonai, nesikeičia. Dėl to išteklių vienetai ir valdymo vienetai nesutampa.

Kalbant apie Komisijos pasirinktą suskirstymo į grupes metodą, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kuriems ištekliams, kurie priskirtini 3 grupei, būdingi ir 1 grupės orientaciniai dydžiai. Vis dėlto, kadangi šie ištekliai randami daugiausia Šiaurės Atlante, šiais orientaciniais dydžiais bus remiamasi būsimame daugiamečiame Šiaurės Vakarų Atlanto išteklių plane. Tai reiškia, kad Šiaurės jūros išteklių plane tie ištekliai patenka į 7 grupę.

Priskyrimas prie 7 grupės grindžiamas tuo, kad vėliau bus sudaryti daugiamečiai kitų rajonų planai, kuriuose, jei bus išlaikyta ta pati struktūra, ištekliai, kuriems taikomi FMSY intervalai, bus priskiriami prie 1 grupės.

Komisijos pasiūlyme paprastieji merlangai priskirti prie 1 grupės. ICES specialiai pagal prašymą parengtoje rekomendacijoje dėl intervalų nenurodyta jokių paprastiesiems merlangams taikytinų intervalų, todėl I priede jie nenustatyti. Komisija teigia, kad paprastieji merlangai įtraukti į 1 grupę, nes artimiausioje ateityje tikimasi turėti duomenų apie jiems taikytinus intervalus. Naujesnės versijos ICES rekomendacijoje taip pat bus pateikti atnaujinti juodadėmėms menkėms taikytini skaičiai.

Pranešėja buvo informuota, kad 3 ir 6 grupės apima visas rajų rūšis. Prie 3 grupės taip pat priskiriamos Kategato sąsiaurio atlantinės menkės.

Pranešėja pakeitimais siekia padidinti nuoseklumą ir aiškumą, kalbant apie rajonų pavadinimus. Todėl ji koregavo tekstą pagal ICES „Šiaurės jūros“ nomenklatūrą. Patikslinta, kad ICES IIIa kvadratas apima tiek Skageraką, tiek Kategatą, o IIIa kvadrato vakarinė dalis – tik Skageraką.

Kalbant apie Atlantą ir Šiaurės jūrą, BLSK taip pat nustatomi IIa rajono Sąjungos vandenims. Tačiau Komisijos pasiūlyme šis 1 straipsnyje nurodytas rajonas nenurodytas 2 straipsnyje pateiktose atskirų grupių apibrėžtyse. Pranešėja daro prielaidą, kad šis rajonas neįtrauktas į ICES atliktus išteklių skaičiavimus.

1 ir 2 grupės gali būti keičiamos tik laikantis įprastos teisėkūros procedūros, kaip ir priede nustatyti šioms grupėms taikytini intervalai. Prie 3 grupės, priešingai, galėtų būti priskiriami kiti ištekliai, jei Taryba nustatytų jiems taikytiną BLSK. Tuomet šie ištekliai nebepatektų į 5 grupę. Atvirkštinis atvejis būtų tuomet, jei Taryba nuspręstų panaikinti BLSK. Tuomet šie ištekliai iš 3 grupės patektų į 5 grupę.

Baltijos jūros išteklių plane galimybė priimti deleguotuosius aktus numatyta tik dėl priegaudos rūšių, o pagal šį Komisijos pasiūlymą Komisija gali imtis „specialių apsaugos priemonių“ (9 straipsnis) dėl įvairių grupių ir daugelio rūšių.

3. Pranešėjos pozicija

Siekdama paaiškinti aplinkybes, pakoreguoti nuostatas pagal galiojančius teisės aktus, tokius kaip pagrindinis reglamentas ir Baltijos jūros išteklių planas, ir suteikti daugiau lankstumo galimybių atsižvelgiant į atnaujintas mokslines išvadas, pranešėja pateikė pasiūlymo pakeitimų.

Mišrioji žvejyba, intervalai ir lankstumas

Jau Baltijos jūros plane pradėtas taikyti intervalų metodas. Pranešėja taip pat jį taiko, visų pirma atsižvelgdama į Šiaurės jūroje vykdomą mišriąją žvejybą ir žvejybą stabdančių žuvų rūšių problemą.

Intervalais užtikrinama daugiau lankstumo galimybių nustatant BLSK. Kitos lankstumo priemonės jau nustatytos pagrindiniame reglamente. Jos apima galimybes valstybėms narėms paskirstant kvotas atsižvelgti į laimikio sudėtį. Pranešėja pritaria šiam Komisijos požiūriui. Ji mano, kad, siekiant išvengti kvotų neišnaudojimo, visų pirma turėtų būti galimybė keistis kvotomis ir turėtų būti gerinamas selektyvumas. Komisijos teigimu, valstybės narės kol kas nesinaudojo galimybe pasikeisti rūšių kvotomis. Šioje srityje taip pat esama galimybių sumažinti su žvejybą stabdančių žuvų rūšimis susijusių atvejų skaičių. Be to, siekiant užtikrinti darnią su trečiosiomis šalimis bendrų išteklių žvejybą, pagrindinio reglamento 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti žvejybos galimybių mainai su trečiosiomis šalimis.

ICES intervalų viršutinės reikšmės grindžiamos vadinamąja ICES rekomendacijų taisykle. Tai speciali apsaugos priemonė tuo atveju, jei išteklių dydis taptų mažesnis už tam tikrą ribą. Viršutinių reikšmių taikymas pateisinamas tik jei laikomasi ICES rekomendacijų taisyklės. Todėl pranešėja nurodo šią taisyklę dėstomojoje dalyje.

BŽP teisės aktai turėtų būti grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Tai taip pat reiškia, kad teisės aktais turėtų būti suteikiamos tam tikros lankstumo galimybės, kad būtų galima reaguoti į naujas mokslines išvadas. Todėl pranešėja ne nurodo konkrečius skaičius prieduose, o išsamiai išdėsto principą.

Patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos

Jau per derybas dėl Baltijos jūros išteklių plano buvo diskutuojama dėl „patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų“. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) ši sąvoka vartojama 119 straipsnio 1 dalies a punkte, ji vartojama ir pagrindiniame reglamente, pavyzdžiui, 3 straipsnio c punkte, tačiau ji neapibrėžta. Rengiant teisės aktus paprastai remiamasi ICES rekomendacijomis.

Visų pirma per derybas dėl 2017 m. žvejybos Baltijos jūroje kvotų paaiškėjo, kad reikia aiškiau apibrėžti, kas yra „patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos“. Tad pranešėja pateikia apibrėžtį, kurioje numatyta, kad mokslinė rekomendacija prieš ją taikant turi būti paskelbta ir recenzuota.

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES ir Norvegija

Planas turėtų padėti tvirtą pagrindą būsimam išteklių valdymui drauge su trečiosiomis šalimis. Tam turėtų būti išnaudotos visos pagrindinio reglamento 33 straipsnyje numatytos galimybės. Todėl Šiaurės jūrą planą reikėtų parengti nedelsiant.

Kiti klausimai

Komisijos pasiūlyme 6 grupė susijusi su žvejoti draudžiamų rūšių sąrašu, kuris pateiktas Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/127 12 straipsnyje. Pranešėja šiuo konkrečiu atveju siūlo remtis ne tokiu lanksčiu sąrašu, kaip tai padarė ir Komisija savo pasiūlyme dėl techninių priemonių. Toks sąrašas taip pat neleistų prie šios grupės priskirti išteklių, kuriems taikomas nulinis BLSK.

Poveikio vertinimas buvo atliktas tuo metu, kai įsigaliojo pirmasis Šiaurės jūros demersinių rūšių išmetimo į jūrą mažinimo planas. Komisijos teigimu, vienų metų išmetimo į jūrą mažinimo plano įgyvendinimo patirtis neturėjo poveikio pagrindinėms poveikio vertinime daromoms prielaidoms. Pranešėja į būsimą įgyvendinimo vertinimą atsižvelgs tolesniame šio plano rengimo darbe.

Lankstumas, kuris suteikiamas daugiamečiuose planuose numatant regionalizavimo ir deleguotųjų aktų galimybes, negali trukdyti Europos Parlamentui vykdyti kontrolės funkcijos.

Baltijos jūros išteklių plano 17 straipsnyje numatyta parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonėms, jeigu jos priimamos siekiant plano tikslų. Pranešėja įtraukė tokią pačią nuostatą.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Šiaurės jūros priedugnio žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

Nuorodos

COM(2016)0493 – C8-0336/2016 – 2016/0238(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

3.8.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

12.9.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

12.9.2016

BUDG

12.9.2016

ENVI

12.9.2016

REGI

12.9.2016

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

DEVE

18.8.2016

BUDG

31.8.2016

ENVI

31.8.2016

REGI

8.9.2016

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Ulrike Rodust

15.9.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

11.10.2016

9.11.2016

25.1.2017

22.3.2017

 

30.5.2017

 

 

 

Priėmimo data

12.7.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

4

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, David Coburn, Richard Corbett, Sylvie Goddyn, Mike Hookem, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Ulrike Rodust, Annie Schreijer-Pierik, Isabelle Thomas, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Blanco López, Ole Christensen, John Flack, Jens Gieseke, Julie Girling, Anja Hazekamp, Czesław Hoc, Maria Lidia Senra Rodríguez

Pateikimo data

18.7.2017


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

13

+

ALDE

António Marinho e Pinto, Norica Nicolai

ECR

John Flack, Julie Girling, Peter van Dalen

ENF

Sylvie Goddyn

PPE

Alain Cadec

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Ole Christensen, Richard Corbett, Ulrike Rodust, Isabelle Thomas

4

-

GUE/NGL

Anja Hazekamp

Verts/ALE

Marco Affronte, Ian Hudghton, Keith Taylor

7

0

GUE/NGL

Maria Lidia Senra Rodríguez

PPE

Jens Gieseke, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Gabriel Mato, Annie Schreijer-Pierik, Jarosław Wałęsa

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas