Procedūra : 2017/2057(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0267/2017

Pateikti tekstai :

A8-0267/2017

Debatai :

PV 13/09/2017 - 22
CRE 13/09/2017 - 22

Balsavimas :

PV 14/09/2017 - 8.8

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0354

PRANEŠIMAS     
PDF 609kWORD 58k
19.7.2017
PE 604.635v02-00 A8-0267/2017

dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos ramsčio modernizavimo

(2017/2057(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėja: Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández

ERRATA/ADDENDA
PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS

dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos ramsčio modernizavimo

(2017/2057(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sudarytą Susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, ir į jo prekybos ramstį, kuris įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d.(1) (toliau – Asociacijos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. vykusio šeštojo ES ir Čilės asociacijos tarybos posėdžio rezultatus(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. jungtinio konsultacinio komiteto priimtą galutinę deklaraciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497)(4) ir į 2017 m. gegužės mėn. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo(5) bei diskusijoms skirtą dokumentą dėl socialinio Europos aspekto(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir nuomones (C-350/12 P, 2/13, 1/09) ir į 2015 m. sausio 6 d. Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/10/2014/RA dėl informacijos tvarkymo ir galimybės susipažinti su dokumentais(7), ir atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomonę 2/15(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rekomendacijas Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(9),

–  atsižvelgdamas į pakeitimus, kuriuos jis priėmė 2017 m. liepos 4 d. dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(10) ir į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(11),

–  atsižvelgdamas į savo EPRS tyrimą dėl Visuotinio ES ir Meksikos susitarimo ir ES ir Čilės asociacijos susitarimo sąlygų, susijusių su žmogaus teisėmis, poveikio (angl. The effects of human rights related clauses in the EU-Mexico Global Agreement and the EU-Chile Association Agreement)(12),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų ir TDO deramo darbo darbotvarkę;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (Paryžiaus susitarimas), kuri įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.(13) ir kurią Čilė taip pat ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 3 d. ES ir Čilės jungtinio parlamentinio komiteto paskelbtą bendrą deklaraciją(14),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį, 207 straipsnio 3 dalį ir 217 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 24 d. Komisijos priimtą derybinių nurodymų projektą;

  atsižvelgdamas į straipsnį dėl Čilės, paskelbtą Tarptautinės darbo grupės čiabuvių tautų klausimais (IWGIA) metinėje knygoje The Indigenous World 2016 („Čiabuvių pasaulis 2016 m.“)(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0267/2017),

A.  kadangi strategijoje „Prekyba visiems“ tvirtai teigiama, kad „Komisija turi įgyvendinti politiką, kuri būtų naudinga visai visuomenei ir kuria, be pagrindinių ekonominių interesų, būtų skatinami europiniai ir visuotiniai standartai ir vertybės, daugiau dėmesio skiriant darniam vystymuisi, žmogaus teisėms, mokesčių slėpimui, vartotojų apsaugai ir atsakingai bei sąžiningai prekybai“;

B.  kadangi ES ir Čilė yra artimos partnerės, turinčios bendras vertybes ir įsipareigojusios skatinti veiksmingą daugiašalės prekybos valdymą ir žmogaus teisių paisymą, taip pat bendrą gerovę ir saugumą taisyklėmis grindžiamoje visuotinėje sistemoje; kadangi ES yra trečia didžiausia Čilės prekybos partnerė; kadangi Čilė, savo ruožtu, yra svarbi regiono valstybė ir viena iš pastaraisiais dešimtmečiais sparčiausiai besivystančios ekonomikos šalių Pietų Amerikoje ir šalyje vis dar vykdomos reformos;

C.  kadangi dabartinis asociacijos susitarimas, įskaitant jo prekybos ramstį, buvo sudarytas 2002 m.(16) ir buvo labai naudingas nuo 2003 m. jį įgyvendinančioms abiem šalims, nes prekybos prekėmis apimtys išaugo dvigubai ir padidėjo prekybos paslaugomis mastas ir investicijos(17); vis dėlto derėtų atsižvelgti į tai, kad nuo to laiko ES ir Čilė sudarė modernesnius ir platesnio užmojo prekybos susitarimus;

D.  kadangi 2016 m. iš ES į Čilę eksportuotų prekių vertė siekė daugiau kaip 8,6 mlrd. EUR, o iš Čilės į ES eksportuotų prekių vertė – 7,4 mlrd. EUR; kadangi 2015 m. ES į Čilę eksportuotų paslaugų vertė sudarė 3,8 mlrd. EUR, o iš Čilės į ES eksportuotų paslaugų vertė – 2 mlrd. EUR; kadangi ES tiesioginių užsienio investicijų (TUI) atsargos Čilėje sudarė 42,8 mlrd. EUR(18);

E.  kadangi asociacijos susitarimas neapima, inter alia, atskirų skyrių dėl investicijų, MVĮ intelektinės nuosavybės teisių (INT), energetikos ir lyties klausimų, taip pat neapima prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus (TSDC), įskaitant reikalavimus laikytis darbo ir aplinkosaugos standartų ir skatinti geriausią patirtį tokiose srityse, kaip įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ir darnumo užtikrinimas;

F.  kadangi visose ES prekybos derybose reikia išsaugoti vyriausybių teisę ir galimybę reguliuoti siekiant patenkinti visuomenės interesus, kaip antai visuomenės sveikatos apsauga ir skatinimas, socialinės paslaugos, socialinė ir vartotojų apsauga, viešasis švietimas, sauga, aplinkos apsauga, gyvūnų gerovė, visuomenės moralė, privatumo ir duomenų apsaugos užtikrinimas, kultūros įvairovės skatinimas ir apsauga;

G.  kadangi ES prekybos derybomis turi būti užtikrinta, kad šalys pasiektų kuo aukštesnį socialinės, darbuotojų ir aplinkos apsaugos lygį, ir jos gali tapti socialinio teisingumo ir darnaus vystymosi darbotvarkės skatinimo priemone tiek ES, tiek visame pasaulyje; kadangi asociacijos susitarimo modernizavimas turėtų būti laikomas galimybe ES ir jos valstybėms narėms savo prekybos susitarimais toliau skatinti bendrus aukštus standartus ir įsipareigojimus, visų pirma darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos, vartotojų teisių ir visuomenės gerovės srityse; kadangi Komisija paskelbė, jog ketina svarstyti įvairius būdus, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi šių įsipareigojimų, ir kad taip pat bus svarstoma sankcijomis pagrįsta sistema;

H.  kadangi ES ir Čilės jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro abiejų šalių pilietinės visuomenės organizacijos, 2016 m. spalio 4 ir 5 d. surengė savo pirmąjį posėdį, kad peržiūrėtų dabartinio Asociacijos susitarimo įgyvendinimą, taip pat derybas dėl šio susitarimo atnaujinimo, ir pateiktų pilietinės visuomenės indėlį bei paskatintų ES ir Čilės dialogą ir bendradarbiavimą ne tik vyriausybiniais kanalais; kadangi atsižvelgiant į tai, kad susitarimas modernizuojamas, neturėtų būti vėl smarkiai vėluojama įsteigti jungtinį konsultacinį komitetą; kadangi modernizuotam susitarimui įsigaliojus pilietinės visuomenės dalyvavimas turi būti grindžiamas aiškiomis struktūromis, narystės ir ataskaitų teikimo įgaliojimų pusiausvyra;

I.  kadangi ES ir Čilė dalyvavo daugiašalėse derybose, kuriomis siekta labiau liberalizuoti prekybą paslaugomis;

J.  kadangi Čilė – PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų stebėtoja, o ne susitarimo šalis, ji nedalyvauja daugiašalėse derybose dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių;

K.  kadangi 2002 m. ES ir Čilės asociacijos susitarimo 45 straipsnyje į bendradarbiavimui skirtą skyrių įtrauktos nuostatos, kuriose nurodyta, kad šis susitarimas turėtų „prisidėti prie politikos ir programų, kuriomis gerinamas, užtikrinamas ir didinamas teisingas vyrų ir moterų dalyvavimas visuose politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo sektoriuose, stiprinimo“;

L.  kadangi Čilė yra prisijungusi prie Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. Trans-Pacific Partnership, TPP), kurios ateitis šiuo metu nėra aiški, ir su visomis Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno šalimis yra pasirašiusi LPS bei, daugelio nuomone, yra stabili ir patikima partnerė;

M.  kadangi 2010 m. Čilė tapo pirmąja Pietų Amerikos šalimi, tapusia EBPO nare, ir ji turi patikimą makroekonomikos sistemą;

N.  kadangi svarbu kuo įtraukiau padidinti modernizuojant asociacijos susitarimo prekybos ramstį atsirandančias galimybes įmonėms, ypač MVĮ, ir piliečiams ES ir Čilėje; kadangi ryšium su tuo būtų galima padaryti daugiau, pavyzdžiui, platinant prieinamą informaciją, nes tai galėtų paskatinti svarų naudos didėjimą visoms asociacijos susitarimo šalims;

O.  kadangi Čilė su 17 ES valstybių narių yra sudariusi dvišales investicijų sutartis (DIS), kurių turinys neatspindi naujausių pokyčių ir geriausios patirties investicijų politikos srityje ir kurios būtų pakeistos ir nustotų galioti, kai įsigalios Sąjungos ir Čilės susitarimas, į kurį bus įtrauktas investicijų skyrius;

P.  kadangi neproporcingai griežtos Čilės teisės aktų sąlygos, kurių turi laikytis ES žvejybos laivai, šiems laivams trukdo naudotis uosto infrastruktūra Čilėje siekiant iškrauti, perkrauti krovinius, prisipilti kuro ar gauti žvejybos įrankių;

Q.  kadangi šiuo metu Čilės eksporto modelis labai skiriasi nuo Europos modelio, nes jame dominuoja žaliavų, pvz., vario, vaisių ir daržovių eksportas;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir EIVT:

  a) užtikrinti, kad Europos Parlamentas visų derybų metu nedelsiant gautų visą ir tikslią informaciją, kad galėtų nuspręsti, ar duoti pritarimą modernizuoto asociacijos susitarimo su Čile, įskaitant susitarimo prekybos ramstį, sudarymui; atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pagal SESV 217 straipsnį sudaryti asociacijos susitarimai paprastai yra mišraus pobūdžio ir apima į bendros prekybos politiką nepatenkančias sritis, Teisingumo Teismui pateikus nuomonę dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo, reikia gerai apsvarstyti, kaip modernizuoti ES ir Čilės asociacijos susitarimą, siekiant atskirti ir apsaugoti prekybos išimtinės ir pasidalijamosios kompetencijos sritis, ir visapusiškai paisyti kompetencijos paskirstymo tarp Sąjungos ir jos valstybių narių per visą derybų procesą, taip pat siekiant pasirašyti ir sudaryti susitarimus; taigi sudaryti du atskirus susitarimus, aiškiai atskiriant prekybos ir investicijų susitarimą, kuriame yra tik išimtinei Sąjungos kompetencijai priklausantys klausimai, ir antrąjį susitarimą, kuris apima bendros su valstybėmis narėmis kompetencijos klausimus;

  b) atsižvelgti į tai, kad nuo Asociacijos susitarimo įsigaliojimo tiek ES, tiek Čilė sudarė šiuolaikiškesnius, platesnio užmojo ir išsamesnius prekybos susitarimus ir kad jų susitarime nesprendžiami įvairių sričių klausimai, kurie yra svarbūs norint užtikrinti, kad juo būtų prisidedama prie bendro ekonomikos augimo, lygių galimybių, deramo darbo ir darnaus vystymosi, taip pat darbo ir aplinkos apsaugos standartų paisymo ir skatinimo bei lyčių lygybės, kurie naudingi abiejų šalių piliečiams;

  c) laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius ir politinius pokyčius, įvykusius per pastaruosius 15 metų, svarbu ir reikia siekti modernizuoti ES ir Čilės asociacijos susitarimą, ypač su prekyba susijusį jo aspektą, remiantis abipusiškumu, abipuse nauda ir pusiausvyra, ir atsižvelgti į ES ir Čilės jungtinio parlamentinio komiteto nuolat reiškiamą paramą modernizavimui, taip pat į tai, kad jungtinis konsultacinis komitetas palankiai įvertino veiksmus, kuriais siekiama susitarimą atnaujinti;

  d) prisiminti, kad globalizacijos ir prekybos politikos klausimais neseniai Europoje ir kitur buvo aktyviai diskutuota, nes šios politikos nauda gali būti paskirstyta ne po lygiai; manyti, kad būtina numatyti tendencijas ir galimas pasekmes, siekiant užtikrinti įtraukesnį prekybos teikiamos naudos paskirstymą ir suteikti tinkamą apsaugą tiems, kurie negali pasinaudoti susitarimu ir kurie vykstant vėlesniam procesui gali atsidurti prastesnėje padėtyje; todėl plėtoti politikos veiksmus, visų pirma ne tik nacionaliniu, bet ir Sąjungos lygiu ir kitose srityse, ne tik prekybos susitarimų srityje, pavyzdžiui, pramonės, mokesčių ir socialinės politikos srityse;

  e) nepamiršti, kokia svarbi daugiašalė darbotvarkė ir kad visomis dvišalėmis derybomis neturi būti kenkiama daugiašalės pažangos siekiui; atsižvelgti į tai, kad tvirtesni ES ir Čilės dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas taip pat turėtų supaprastinti glaudesnį šalių bendradarbiavimą ir sąveiką daugiašalėje ir keliašalėje aplinkoje; šiuo atžvilgiu skatinti visapusišką Čilės dalyvavimą derybose dėl PPO Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir PPO peržiūrėtos Sutarties dėl viešųjų pirkimų;

  f) modernizavimo procese didžiausią dėmesį skirti bendroms vertybėms ir tęsti nuostatų dėl žmogaus teisių įtraukimo praktiką, kaip tai daroma sudarant visus asociacijos susitarimus;

  g) užtikrinti, kad visame modernizuoto asociacijos susitarimo tekste būtų užtikrinta ir aiškiai bei nedviprasmiškai įtvirtinta šalių teisė ir galimybė priimti ir taikyti savo pačių įstatymus ir kitus teisės aktus, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kad būtų pasiekti teisėti viešosios politikos tikslai, pavyzdžiui, susiję su žmogaus teisių apsauga ir skatinimu, įskaitant tokias sritis kaip prieiga prie vandens, visuomenės sveikata, socialinės paslaugos, viešoji švietimo sistema, sauga, aplinka, visuomenės dorovė, socialinė ir vartotojų apsauga, privatumo ir duomenų apsauga, ir kultūrų įvairovės propagavimu ir apsauga; užtikrinti, kad jokie investuotojų reikalavimai netrukdytų siekti šių tikslų; ryšium su tuo pabrėžti, kad ES laisvosios prekybos susitarimu nesiekiama riboti teisėtus Sąjungos, jos valstybių narių ar subfederalinių subjektų interesus reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą;

  h) derybose dėl prekybos prekėmis siekti gerokai pagerinti rinkos prieinamumą atsižvelgiant į visas tarifų pozicijas, panaikinti nereikalingas kliūtis, įskaitant kliūtis, susijusias su ES laivų galimybėmis naudotis uostų infrastruktūra, kartu atsižvelgiant į tai, kad yra daugybė jautrių žemės ūkio ir pramonės produktų, kuriems reikėtų sudaryti deramas sąlygas, pvz., taikant tarifines kvotas, skiriant tinkamus pereinamuosius laikotarpius arba prireikus jų neįtraukiant į susitarimą; įtraukti tinkamą naudoti ir veiksmingą dvišalę apsaugos sąlygą, kuria sudaroma galimybė laikinai sustabdyti lengvatų taikymą, jeigu dėl atnaujinto asociacijos susitarimo įsigaliojimo importo didėjimas darytų arba galėtų daryti žalą pažeidžiamiems sektoriams;

  i) į savo derybinius nurodymus įtraukti tikslą supaprastinti kilmės taisykles ir muitinės procedūras, siekiant pritaikyti jas prie tikrosios vis sudėtingesnių pasaulinių vertės grandinių padėties; užtikrinti, kad į atnaujintą Asociacijos susitarimą būtų įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos ir priemonės bei įsipareigojimai standartizuoti muitinės taisykles ir praktiką, kad būtų padidintas skaidrumas, veiksmingumas, teisinis tikrumas ir muitinių bendradarbiavimas, kartu atnaujinant ir supaprastinant procedūras, kaip nurodyta PPO susitarime dėl prekybos lengvinimo ir peržiūrėtoje Kioto konvencijoje;

  j) prekybos paslaugomis srityje atsižvelgti į tai, kad pagal dabartinį asociacijos susitarimą nevisiškai išnaudotos paslaugų sektoriaus galimybės ir kad modernizuotame asociacijos susitarime reikėtų spręsti nereikalingų patekimo į rinką ir nacionalinio režimo kliūčių klausimą; atsižvelgti į tai, kad reikėtų prisiimti įsipareigojimus, pagrįstus Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir kad prireikus reikėtų atnaujinti taisykles, kad jos atspindėtų naujus pokyčius; garso ir vaizdo paslaugų neįtraukti į šio susitarimo taikymo sritį; užtikrinti, ir aiškiai numatyti, kad modernizuotas asociacijos susitarimas netrukdytų šalių gebėjimui nustatyti, reguliuoti, teikti ir remti viešąsias paslaugas atsižvelgiant į viešąjį interesą, kad susitarime nebūtų iš vyriausybių reikalaujama privatizuoti jokių paslaugų, taip pat nebūtų užkirstas kelias vyriausybėms teikti viešąsias paslaugas, kurias anksčiau tiekdavo privatieji paslaugų teikėjai, arba valstybei vėl imti kontroliuoti paslaugas, kurias valdžios institucijos anksčiau buvo pasirinkusios privatizuoti, nei trukdyti valdžios institucijoms plėsti visuomenei teikiamas paslaugas išbraukiant visas sąlygas, nuostatas ar įsipareigojimus, kuriais būtų mažinamas būtinas lankstumas, kad dabartinės ir būsimos visuotinės svarbos ekonominės paslaugos vėl būtų valstybės kontroliuojamos;

  k) užtikrinti, kad atnaujintu susitarimu būtų nustatyti reikiami veiksmai, kuriais būtų numatytas didesnis reguliavimo skaidrumas ir savitarpio pripažinimas, įskaitant nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti nešališkumą ir aukščiausių apsaugos standartų, susijusių su reikalavimais, kvalifikacijomis ir licencijomis, laikymąsi, ir šioje srityje numatyti konsultacijų institucinius mechanizmus, kuriuose dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, pvz., MVĮ ir pilietinės visuomenės organizacijos;

  l) užtikrinti, kad, nors prisiimti įsipareigojimai supaprastinti fizinių asmenų atvykimą ir pasilikimą verslo tikslais, užsienio paslaugų teikėjai turi laikytis ES ir valstybių narių socialinių ir darbuotojų teisės aktų ir taikomų kolektyvinių susitarimų, kai darbuotojai naudojasi 4 režimo įsipareigojimais;

  m) užtikrinti, kad visas plataus užmojo bendradarbiavimas reguliavimo klausimais ir standartų harmonizavimas išliktų savanoriški, juos vykdant būtų paisoma reguliavimo institucijų savarankiškumo, jie būtų pagrįsti vien didesniais informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu, siekiant įvardyti nereikalingas kliūtis ir administracinę naštą, ir jais turi būti išsaugotas atsargumo principas; nepamiršti, jog, didinant konvergenciją ir bendradarbiavimą tarptautinių standartų srityje, kartu užtikrinant aukščiausią vartotojų, aplinkos, socialinės ir darbuotojų apsaugos lygį, turi būti siekiama, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje būtų naudingas pasaulio ekonomikos valdymui;

  n) apsvarstyti galimybę į atnaujintą Asociacijos susitarimą įtraukti finansinių paslaugų rizikos ribojimo išlygą, pagrįstą į ES ir Kanados Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) įtraukta išlyga, kad šalims būtų suteikta politinė erdvė reguliuoti savo finansų ir banko sektorius, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą; įtraukti apsaugos priemones ir bendrąsias išimtis, susijusias su kapitalo judėjimu ir mokėjimais, taikytinas tais atvejais, kai kapitalo judėjimas ir mokėjimai sukelia ar gali sukelti didelių sunkumų sklandžiam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui arba ES mokėjimų pusiausvyrai;

  o) įtraukti nuostatas dėl gero mokesčių valdymo ir skaidrumo standartų, kurios dar kartą patvirtintų šalių įsipareigojimą įgyvendinti tarptautinius standartus kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu bei mokesčių vengimu, ypač EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rekomendacijas, taip pat nuostatas, kurios apimtų reikalavimus dėl automatiško keitimosi informacija ir verslo patikos fondų tikrosios nuosavybės viešųjų registrų steigimo, taip pat konkrečias nuostatas skyriuose dėl finansinių paslaugų, kapitalo judėjimo ir įsteigimo, kuriomis būtų nustatyta, kad įmonių mokesčių planavimas turi būti atsekamas;

  p) nepamiršti, kad korupcija kenkia žmogaus teisėms, lygybei ir socialiniam teisingumui ir yra didelė kliūtis ekonomikai augti; įtraukiant specialų skirsnį, kuriame būtų išdėstyti aiškūs ir tvirti įsipareigojimai bei priemonės, kovoti su visų formų korupcija ir įgyvendinti tarptautinius standartus bei daugiašales kovos su korupcija konvencijas;

  q) manyti, kad tvarios nuostatos dėl viešųjų pirkimų atvėrimo, kuriomis skatinama laikytis naudingiausio pasiūlymo principo, apimančio socialinius, aplinkos apsaugos ir inovacijų kriterijus, supaprastintas procedūras ir skaidrumą konkurso dalyvių atžvilgiu, įskaitant veiksmingas galimybes dalyvauti subjektams iš kitų šalių, taip pat gali būti veiksmingos kovos su korupcija priemonės ir jomis gali būti didinamas viešojo administravimo sąžiningumas ir teikiama ekonominė nauda mokesčių mokėtojams; atnaujintame asociacijos susitarime numatyti paprastesnį patekimą į viešųjų pirkimų rinkas, taip pat ir ne centriniu lygmeniu, skaidrias procedūras, pagrįstas nacionaliniu režimu, nešališkumu ir teisingumu;

  r) užtikrinti, kad investicijų politika apimtų gerą valdymą ir sudarytų geresnes sąlygas investicijoms, taip pat plėtoti ir įtvirtinti investuotojų įsipareigojimus tuo pačiu gerinant investuotojų apsaugą;

  s) užtikrinti, kad derybiniuose nurodymuose Komisijai būtų nurodyta vesti derybas dėl modernaus investicijų skyriaus, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę patirtį, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferenciją (UNCTAD), darnaus vystymosi investicijų politikos strategiją ir naujausią Teisingumo Teismo nuomonę dėl ES ir Singapūro LPS;

  t) siekti, kad būtų atlikta reikalinga tarptautinė ginčų sprendimo tvarkos reforma; siekti, kad visos šalys įsipareigotų pirmiausia kreiptis į kompetentingus teismus ir pakeisti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą (IVGS) viešųjų investicijų teismų sistema (angl. ICS), turinčia apeliacinį mechanizmą, griežtas taisykles dėl interesų konfliktų ir įgyvendinamą elgesio kodeksą; atsižvelgti į investuotojų įsipareigojimus ir išsaugoti teisę reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų, pavyzdžiui, susijusių su sveikata ir vandens tiekimu, taip pat darbuotojų ir aplinkos apsauga; siekti išvengti nepagrįsto bylinėjimosi ir apimti visas demokratines procedūrines garantijas, kaip antai teisė į vienodas galimybes kreiptis į teismą (ypatingą dėmesį skiriant MVĮ), užtikrinti teismų nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat siekti daugiašalio investicijų teismo įsteigimo (angl. MIC);

u) užtikrinti, kad modernizuotas asociacijos susitarimas apimtų tvirtą ir plataus užmojo TSDC, į kurį būtų įtrauktos privalomos ir įgyvendinamos nuostatos, kurioms būtų taikomos tinkamos ir veiksmingos ginčų sprendimo mechanizmai, įskaitant įvairius vykdymo užtikrinimo metodus, sankcijomis pagrįstą sistemą, kuri sudarytų sąlygas tinkamai dalyvauti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei; mano, kad į TSDC, be kita ko, reikėtų įtraukti šalių įsipareigojimą priimti ir nacionaliniuose įstatymuose bei teisės aktuose išsaugoti pagrindinėse TDO konvencijose įtvirtintus principus ir veiksmingai įgyvendinti naujausias TDO priemones, visų pirma valdymo konvencijas, deramo darbo darbotvarkę, TDO konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių tautų teisių, Konvenciją dėl darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos, Namų ūkio darbuotojų konvenciją ir Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų, taip pat darbuotojų migrantų darbo standartus ir įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant EBPO tam tikriems sektoriams skirtas gaires ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, taip pat procedūrą, pagal kurią jungtiniame konsultaciniame komitete susirinkę socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė galėtų paraginti pradėti vyriausybės konsultacijas;

v) atsižvelgiant į Čilės pasiektą pažangą dvišalėse prekybos derybose su Urugvajumi ir Kanada, užtikrinti, kad šalys įtrauktų konkretų skyrių dėl prekybos ir lyčių lygybės bei moterų įgalinimo, kuriame būtų nustatyti aiškūs ir išmatuojami tikslai, viršijantys tarptautines žmogaus teises, darbo ir socialinius standartus, kurių laikosi šalys, numatytos aktyvios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti moterų galimybes pasinaudoti asociacijos susitarimu teikiamomis galimybėmis; nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama, inter alia, užtikrinti geresnę profesinio ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą ir naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; taip pat užtikrinti, kad susitarimo šalys įsipareigotų kaupti suskirstytus duomenis, kad būtų galima atlikti nuodugnias asociacijos susitarimo poveikio lyčių lygybei ex ante ir ex post analizes; siekti didesnio moterų valdomų įmonių (visų pirma labai mažų įmonių ir MVĮ) dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, atsižvelgiant į patirtį, įgytą Čilės lyčių lygybės ministerijos, kuri 2015 m. priėmė programą, kuria didinamas moterų verslininkių, kaip tiekėjų, dalyvavimas „Chile Compras“ viešųjų pirkimų rinkoje; remti moterų įmonių tarptautinimą ir skatinti moteris naudotis 4 režimo teikiamomis galimybėmis; užtikrinti, kad lyčių lygybės žinios būtų įtrauktos į derybų grupes ir periodines diskusijas dėl šio skyriaus įgyvendinimo Jungtiniame konsultaciniame komitete, kuris taip pat turėtų būti įtrauktas į lyčių lygybę skatinančias organizacijas;

  w) taip pat įtraukti išsamų skyrių apie labai mažas įmones ir MVĮ, kuriame būtų numatyta didelė pažanga, susijusi su prekybos sąlygų gerinimu, prekybai kylančių kliūčių panaikinimu ir nereikalinga administracine našta, taip pat aktyvios priemonės, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad būtų pakankamai naudojamasi susijusiomis galimybėmis ir kad jos būtų teikiamos visiems pagrindiniams ir galimiems dalyviams (t. y. sukuriant vieno langelio sistemą, tam skirtas interneto svetaines ir skelbiant sektorių gaires, kuriose būtų pateikiama informacija apie procedūras ir naujas prekybos ir investicijų galimybes);

  x) įtraukti skyrių dėl energetikos, kuris apimtų, inter alia, atsinaujinančiosios energijos ir žaliavų klausimus; pripažinti, kad svarbu įgyvendinti daugiašalius aplinkos susitarimus (būtent Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos), įtraukti su prekyba susijusias nuostatas ir įpareigojimus dalyvauti vykdant tarptautines priemones, derybas ir abipusiškai naudingą prekybos ir aplinkos politiką, atitinkančią žiedinės ekonomikos tikslus, įskaitant įsipareigojimus dėl žaliojo ekonomikos augimo, ir remti bei toliau skatinti prekybą aplinkos apsaugos prekėmis ir paslaugomis bei atsinaujinančiąja energija, taip pat klimatui nekenkiančiomis technologijomis, ir investicijas į jas;

y) priimti derybinius nurodymus, pagal kuriuos būtų numatyta sustiprinti gyvūnų gerovės nuostatas, įtrauktas į dabartinį asociacijos susitarimą, vykdant veiksmingą dvišalį bendradarbiavimą šiuo klausimu ir numatant sąlyginį liberalizavimą tais atvejais, kai gaminant tam tikrus produktus kyla pavojus gyvūnų gerovei;

  z) priimti derybinius nurodymus, kuriuose būtų išdėstyti reikalavimai spręsti su konkurencijos teisės ir nuostatų dėl sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių įgyvendinimu susijusius klausimus, kad būtų atsižvelgta į skaidrumo, proceso teisingumo ir nediskriminavimo principus, taip pat į su subsidijomis susijusias taisykles;

  aa) atsižvelgti į tai, kad visuose prekybos susitarimuose vartotojų gerovė turi būti įtvirtinta kaip vienas iš bendrų tikslų ir jais reikia užtikrinti, kad asociacijos susitarimu šalys įsipareigotų taikyti aukšto lygio vartotojų saugos ir apsaugos reikalavimus ir kad būtų laikomasi aukščiausių tarptautinių standartų ir būtų parengta nuosekli geriausia patirtis, ypač susijusi su vartotojų apsauga finansinių paslaugų, produktų ženklinimo ir e. prekybos srityse;

  ab) pripažinti, kad derybose turi būti priimtos tvirtos ir įgyvendinamos nuostatos, apimančios visų intelektinės nuosavybės teisių formų pripažinimą ir apsaugą, įskaitant plataus užmojo nuostatas dėl geografinių nuorodų (GN), pagrįstas į dabartinį Asociacijos susitarimą įtrauktomis nuostatomis, kurios buvo praplėstos, užtikrinant geresnes prieigos prie rinkos galimybes, geresnį įgyvendinimą ir galimybę įtraukti naujas geografines nuorodas; užtikrinti, kad persvarstytas asociacijos susitarimas apimtų intelektinės nuosavybės skyrių, be kita ko, užtikrinantį reikiamą lankstumą, ir kad su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios nuostatos netrukdytų gauti įperkamų svarbiausių vaistų ir gydymo pagal vietines visuomenės sveikatos programas; užtikrinti, kad šis skyrius apimtų daugiau negu numatyta Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), nuostatose;

  ac) užtikrinti, kad šalys garantuotų kuo aukštesnį skaidrumo ir dalyvavimo lygį, užtikrinant, kad būtų pasiekti derybų tikslai, ir kad tai apimtų nuolatinį ir tinkama informacija grindžiamą dialogą su visomis susijusiomis šalimis, įskaitant suinteresuotuosius subjektus, pvz., įmones, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, įskaitant čiabuvių atstovus; šiuo atžvilgiu sistemingai įtraukti kompetentingas parlamentines institucijas, visų pirma ES ir Čilės jungtinį parlamentinį komitetą ir jungtinį konsultacinį komitetą visu asociacijos susitarimo galiojimo ciklu – nuo derybų iki įgyvendinimo ir vertinimo, ir, ryšium su įgyvendinimo etapu, remti oficialaus Čilės pilietinės visuomenės dalyvavimo institucijos sukūrimą, kad būtų atsižvelgta į Čilės visuomenės pliuralizmą, ypatingą dėmesį skiriant jos čiabuvių tautoms; siekiant šio tikslo kartu su Čile užtikrinti, kad visa susijusi informacija būtų skelbiama plačiajai visuomenei prieinamiausiu būdu, įskaitant informacijos suvestines, išverstas į ispanų kalbą, kuri yra bendra oficialioji kalba;

  ad) atsižvelgti į Parlamento raginimus supažindinti visuomenę su prekybos derybų įgaliojimais ir skelbti derybinius nurodymus dėl asociacijos susitarimo modernizavimo iš karto po jų priėmimo;

  ae) užtikrinti, kad asociacijos susitarime būtų numatyti reikiami mechanizmai, kuriais jį įgyvendinant būtų užtikrintas praktinis jo laikymasis, įskaitant šiuolaikinį, veiksmingą tarpvalstybinių ginčų sprendimo mechanizmą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIVT, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Čilės Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1)

OL L 352, 2002 12 30, p. 3.

(2)

Tarybos pranešimas spaudai 197/15, 2015 4 21.

(3)

http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.events-and-activities-eu-chile-jcc-01-declaration

(4)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:52015DC0497

(5)

https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-globalisation_lt.pdf

(6)

https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-social-dimension-europe_lt.pdf

(7)

https://www.ombudsman.europa.eu/lt/cases/decision.faces/lt/58668/html.bookmark

(8)

 http://curia.europa.eu/juris/document/document_print.jsf?doclang=LT&text=&pageIndex=0&part=1&mode=req&docid=190727&occ=first&dir=&cid=472669

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.

(11)

OL C 99E, 2012 4 3, p. 94.

(12)

http://www.europarl.europa.eu/thinktank/LT/document.html?reference=EPRS_STU%282017%29558764

(13)

http://unfccc.int/files/essential_background/convention/application/pdf/english_paris_agreement.pdf

(14)

http://www.europarl.europa.eu/cmsdata/113103/1107500EN.pdf

(15)

http://www.iwgia.org/publications/search-pubs?publication_id=740

(16)

http://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:f83a503c-fa20-4b3a-9535-f1074175eaf0.0004.02/DOC_2&format=PDF

(17)

http://ec.europa.eu/trade/policy/countries-and-regions/countries/chile/

(18)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2006/september/tradoc_113364.pdf


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

11.7.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

2

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Heidi Hautala, Yannick Jadot, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Dita Charanzová, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Sajjad Karim, Gabriel Mato, Georg Mayer, Fernando Ruas, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Constanze Krehl


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

32

+

ALDE

Dita Charanzová, Marietje Schaake, Hannu Takkula

ECR

David Campbell Bannerman, Sajjad Karim, Emma McClarkin, Joachim Starbatty

EFDD

William (The Earl of) Dartmouth

PPE

Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Gabriel Mato, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Fernando Ruas, Tokia Saïfi, Adam Szejnfeld, Jarosław Wałęsa, Iuliu Winkler

S&D

Maria Arena, Karoline Graswander-Hainz, Agnes Jongerius, Jude Kirton-Darling, Constanze Krehl, Bernd Lange, David Martin, Sorin Moisă, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

2

-

EFDD

Tiziana Beghin

ENF

Edouard Ferrand

5

0

ENF

Georg Mayer, Franz Obermayr

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas