Procedūra : 2017/2130(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0308/2017

Pateikti tekstai :

A8-0308/2017

Debatai :

PV 14/11/2017 - 14
CRE 14/11/2017 - 14

Balsavimas :

PV 15/11/2017 - 13.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0440

PRANEŠIMAS     
PDF 609kWORD 60k
16.10.2017
PE 607.922v02-00 A8-0308/2017

dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui

(2017/2130(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjai: Laima Liucija Andrikienė, Knut Fleckenstein

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS

Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui

(2017/2130(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 8 straipsnius ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje bendromis ES ir jos rytinių partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos pastangomis pradėta įgyvendinti Rytų partnerystė,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Varšuvoje, 2013 m. Vilniuje ir 2015 m. Rygoje įvykusių Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią 2017 m. kovo 25 d. Romoje priėmė 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai,

–  atsižvelgdamas į EURONEST parlamentinės asamblėjos, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo, Regionų komiteto ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) rekomendacijas ir veiklą,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) komunikatus dėl Europos kaimynystės politikos (EKP), ypač 2017 m. ataskaitą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros įgyvendinimo (JOIN(2017) 18) ir 2017 m. peržiūrėtą darbinį dokumentą „Rytų partnerystė – 20 tikslų iki 2020 m.: svarbiausia pagrindiniai prioritetai ir apčiuopiami rezultatai“ (SWD(2017) 0300), taip pat į 2016 m. komunikatą dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl EKP ir Rytų partnerystės,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos(1), 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Azerbaidžano žurnalisto Afgano Muchtarli atvejo ir žiniasklaidos padėties Azerbaidžane(2), 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją(3) ir 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją(4) dėl padėties Baltarusijoje, 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(5), 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl moterų teisių Rytų partnerystės valstybėse(6), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(7) ir į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(8)

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 3 d. Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos parlamentų bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0308/2017),

A.  kadangi Rytų partnerystė grindžiama bendru Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos ir Europos Sąjungos įsipareigojimu stiprinti savo santykius ir laikytis tarptautinės teisės ir pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir lyčių lygybei, ir siekti socialinės rinkos ekonomikos, darnaus vystymosi ir gero valdymo;

B.  kadangi Rytų partneryste siekiama bendrų tikslų – skatinti stabilumą, pasitikėjimo stiprinimą ir bendradarbiavimą, remti demokratines reformas, gerus kaimynų santykius, taikų konfliktų sprendimą ir regioninį bendradarbiavimą, stiprinti žmonių tarpusavio ryšius ir skatinti prekybą, siekiant suintensyvinti politinį dialogą ir asociaciją, taip pat ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją;

C.  kadangi, vykdydama savo Visuotinę strategiją ir peržiūrėtą EKP, ES siekia glaudesnių ryšių su savo partnerėmis užtikrinant spartesnę politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su ES, sykiu deda pastangas skatinti politinį stabilizavimą, visuomenės atsparumą ir ekonominę gerovę kaimyninėse šalyse ir suteikia galimybių užmegzti išskirtinius politinius ir ekonominius santykius priklausomai nuo kiekvienos šalies partnerės siekių;

D.  kadangi ES mano, kad bendradarbiavimas savaime jau yra vertybė, ir yra tvirtai įsitikinusi, kad dėl to laimi visos suinteresuotosios šalys, ji yra pasiryžusi toliau bendradarbiauti su visomis Rytų partnerystės šalimis tol, kol nekvestionuojamos pagrindinės Europos vertybės ir joms nekenkiama;

E.  kadangi ES ir jos partnerės turi pritaikyti išteklius ir priemones prie prisiimtų įsipareigojimų ir kadangi partnerės turi daugiau dėmesio skirti sudarytų susitarimų įgyvendinimui;

F.  kadangi 2015 m. Rygoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai paragino padaryti pažangą iki kito aukščiausiojo lygio susitikimo tokiose srityse kaip: 1) institucijų ir gero valdymo stiprinimas, 2) judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai, 3) ekonominė plėtra ir rinkos galimybės ir 4) jungtys, energijos vartojimo efektyvumas, aplinka ir klimato kaita;

G.  kadangi nuo pastarojo aukščiausiojo lygio susitikimo padaryta didelė pažanga, visų pirma sudaryti ir įsigaliojo trys asociacijos susitarimai, įskaitant susitarimą dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE), su Gruzija, Moldova ir Ukraina, taip pat nuo 2017 m. įsigaliojo bevizio režimo susitarimai su Gruzija ir Ukraina (bevizio režimo susitarimas su Moldova galioja nuo 2014 m.), užbaigtos derybos dėl išsamaus ir tvirtesnio partnerystės susitarimo su Armėnija (tai yra pavyzdys, kaip galima suderinti narystę Eurazijos ekonominėje sąjungoje ir dalyvavimą įgyvendinant ES kaimynystės strategijas), pradėtos derybos dėl naujo išsamaus susitarimo su Azerbaidžanu, kai kuriose šių šalių patvirtintos svarbios reformos, Europos Sąjungai teikiant politinę, techninę ir finansinę paramą, ir toliau įgyvendinama kritiško bendradarbiavimo politika Baltarusijos atžvilgiu;

H.  kadangi nuo to laiko, kai Prahoje buvo pradėta įgyvendinti Rytų partnerystė, kai kuriose iš narių steigėjų žmogaus teisių padėtis apskritai pablogėjo ir iš esmės pasikeitė demokratizacijos tendencijos; kadangi vienas iš pagrindinių uždavinių bus palankesnių sąlygų vykstančiam perėjimui prie įtraukios, atskaitingos, stabilios ir perspektyvios demokratijos sukūrimas;

I.  kadangi didesnis judumas ir žmonių tarpusavio ryšių stiprinimas tarp šalių partnerių ir ES tebėra nepakeičiama priemonė siekiant propaguoti Europos vertybes;

J.  kadangi tiek dvišalį, tiek regioninį bendradarbiavimą apimančio naujo strateginio darbo plano, kurį pasiūlė Komisija ir EIVT, tikslas – pateikti gaires būsimam ES ir šešių šalių partnerių bendradarbiavimui, pabrėžiant 20 iki 2020 m. pasiektinų tikslų;

K.  kadangi ES rytinių partnerių nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui tebekelia grėsmę neišspręsti regioniniai konfliktai, įskaitant tai, kad kai kuriuos tų konfliktų pradėjo ir vis dar aktyviai kursto Rusijos Federacija, nepaisydama savo tarptautinių įsipareigojimų laikytis tarptautinės teisinės tvarkos; kadangi ES turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį siekdama taikiai spręsti visus jos kaimynystėje vykstančius konfliktus; kadangi Rusijos agresija prieš Ukrainą, Krymo pusiasalio aneksija ir tolesnė dviejų Gruzijos regionų okupacija, taip pat Rusijos hibridinės grėsmės, be kita ko, destabilizacijos veiksmai ir propaganda, kelia pavojų visos Europos saugumui;

L.  kadangi Rytų partnerystės politika grindžiama kiekvienos partnerės suverenia teise pasirinkti tikslų, kurių ji norėtų siekti palaikydama ryšius su ES, mastą; kadangi tos partnerės, kurios siekia glaudesnių santykių su ES, turėtų galėti tikėtis daugiau paramos ir pagalbos siekiant abipusiškai nustatytų tikslų, jei jos vykdo esamus reformų įsipareigojimus, laikantis principo „parama pagal pažangą“;

1.  teikia toliau išdėstytas rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai:

Rytų partnerystės ateitis

a)  užtikrinti, kad 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimas būtų orientuotas į ateitį, kad per jį būtų užtikrintas naujas dinamizmas ir nustatyta ilgalaikė politika – aiški politinė vizija dėl Rytų partnerystės ateities; užtikrinti, kad šio aukščiausiojo lygio susitikimo išvados pirmiausia suteiktų pagrindą puoselėti pagrindines Europos Sąjungos vertybes, visų pirma pagarbą demokratijai, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, teisinei valstybei, geram valdymui, pilietinėms teisėms, nediskriminavimui ir lyčių lygybei, kuriomis grindžiama Rytų partnerystė, pabrėžti, kad šios vertybės sudaro asociacijos susitarimų esmę, ir pripažinti atitinkamų partnerių įsipareigojimą įgyvendinti ir propaguoti šias vertybes;

b)  dėti pastangas siekiant patenkinti didelius visų šalių partnerių piliečių lūkesčius, kad bus išnaikinta korupcija, kovojama su organizuotu nusikalstamumu ir skatinama teisinė valstybė ir geras valdymas; todėl siekti, kad partnerės atnaujintų įsipareigojimą patvirtinti ir visapusiškai įgyvendinti reformas, susijusias su teisminėmis institucijomis, viešuoju administravimu ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, remiantis tinkamomis veiksmų gairėmis, kuriose būtų aiškiai apibrėžti uždaviniai ir terminai;

c)  stiprinti pilietinę visuomenę šalyse partnerėse ir jos, kaip nepakeičiamos veikėjos demokratijos įtvirtinimo procese ir kaip regioninio bendradarbiavimo platformos, esminį vaidmenį Rytų partnerystėje – be kompromisų prieštarauti visiems teisės aktams ir priemonėms, kuriais siekiama apriboti jos teisėtą veiklą, ir skatinti ją aktyviau dalyvauti rengiant, kontroliuojant ir stebint su partneryste susijusių reformų įgyvendinimą, taip pat skatinti viešųjų institucijų skaidrumą ir atskaitomybę;

d)  skatinti skaidriai vykdomas rinkimų reformas, kuriomis užtikrinama, kad teisinės sistemos atitiktų tarptautinius standartus, ESBO vadovaujamų tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas ir Venecijos komisijos nuomones, ir dėl kurių būtų plačiai konsultuojamasi ir, kiek įmanoma, bendrai sutarta su opozicija ir pilietine visuomene, siekiant pagerinti rinkimų sistemas be jokių privilegijų valdančiosioms partijoms; užtikrinti, kad ES griežtai taikytų esamas sąlygas, susijusias su rinkimų reformomis;

e)  užtikrinti, kad 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose būtų įvertinta tai, kas jau pasiekta, pabrėžtas poreikis vykdyti visus jau prisiimtus įsipareigojimus ir suteiktas naujas postūmis partnerystės ateičiai, be kita ko, užtikrinti apčiuopiami rezultatai piliečiams, visų pirma užimtumo, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo, transporto, jungčių, energetikos nepriklausomumo, judumo ir švietimo srityse, atkreipiant dėmesį į tai, kad naujasis Europos išorės investicijų planas (EIIP) yra svarbi priemonė šiam tikslui siekti;

f)  toliau dėti pastangas siekiant kovoti su nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, be kita ko, įgyvendinant jaunimui skirtų paramos priemonių paketą, tokį kaip „EU4Youth“ programa, ir plėtoti įgūdžius, pritaikytus prie kintančių darbo rinkos poreikių, be kita ko, pasitelkiant profesinį rengimą ir mokymą, skatinti verslumą ir vietos įmones, remti tvarų žemės ūkį, vystyti turizmą ir skaitmeninę ekonomiką ir plėtoti socialinę infrastruktūrą bei viešąjį ir privatųjį paslaugų sektorių, be kita ko, sveikatos priežiūros ir slaugos srityje;

g)  skatinti ir aktyviai remti kovos su diskriminacija politikos įgyvendinimą visuose visuomenės sektoriuose; užtikrinti lyčių lygybę įgyvendinant viešąją politiką ir remti moterų įsidarbinimo galimybes ir verslumą, užtikrinant politikos tęstinumą po tikslinės 2020 m. datos;

h)  įsipareigoti kartu siekti didesnio judumo tarp ES ir šalių partnerių; padėti Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai įgyvendinti vizų režimo liberalizavimo susitarimą ir užtikrinti, kad ateityje neprireiktų taikyti sustabdymo mechanizmų, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant policijos ir muitinės srityse, kad būtų apsisaugota nuo grėsmių saugumui, nusikalstamumo ir užsibuvimo; pradėti dialogus vizų klausimu su Armėnija, skatinti Azerbaidžaną daryti pažangą įgyvendinant vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus, siekiant pradėti dialogą vizų klausimu ateityje, ir užbaigti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų su Baltarusija jos piliečių labui, jeigu šios šalys padarys didelę pažangą pagrindinių vertybių srityje ir išpildys vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose nustatytas tikslias sąlygas;

i)  toliau didinti glaudesnio bendradarbiavimo galimybes švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas dalyvauti tokiose programose, kaip „Erasmus +“, „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ ir „EU4Innovation“, ir užtikrinant, kad Europos investicijų banko grupė, vykdydama programą „InnovFin“, teiktų paskolų garantijas; teikti paramą, kad būtų vykdomos švietimo reformos ir sprendžiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų trūkumo klausimas;

j)  užtikrinti, kad 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimo išvados taip pat suteiktų naują paskatą padidinti tvarų ekonomikos augimą, esamų sektorių modernizavimą, prekybos ir investicijų galimybes, be kita ko, regiono vidaus galimybes siekiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ypač daug dėmesio skiriant verslumui ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

k)  raginti teikti iš naujo pritaikytą ES paramą asociacijos darbotvarkėms ir susijusioms struktūrinėms reformoms, visų pirma toms reformoms, kurias vykdant galima užtikrinti didesnį konkurencingumą, palankesnes verslo sąlygas ir tinkamas galimybes pasinaudoti finansavimo šaltiniais, be kita ko, pasitelkiant iniciatyvą „EU4Business“; atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai (LPS), siekiant išvengti socialinio ir aplinkosauginio dempingo; numatyti tikslinę paramą MVĮ siekiant padėti joms visapusiškai pasinaudoti išsamių ir visapusiškų LPS teikiamomis galimybėmis; skatinti ir remti tikrą ekonomikos sistemos reformą, kuria, pradėjus taikyti atitinkamus įstatymus, būtų siekiama palaipsniui panaikinti monopolijas ir apriboti oligarchų vaidmenį, taip pat didelę bankų ir finansų sektoriaus reformą, kuria būtų siekiama kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;

l)  remti būtinos transporto ir jungčių infrastruktūros plėtrą, be kita ko, įgyvendinant plataus užmojo investicijų į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinį tinklą planą, ir taip pat skatinti regiono vidaus prekybą; remti infrastruktūros projektus, kurie suteiks naujų prekybos galimybių ir sudarys sąlygas intensyvesniems ryšiams ir mainams tarp ES ir šalių partnerių, taip pat tarp partnerių;

m)  padidinti energetinį nepriklausomumą ir energijos vartojimo efektyvumą, pasitelkiant specialiai tam skirtas investicijas ir įvairinant energijos šaltinius, ypač atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, vykdant sustiprintą bendradarbiavimą visose prioritetinėse srityse, kurias apima ES energetikos sąjunga, ir glaudžiau integruojant partnerių ir Europos energijos rinkas, ypač daug dėmesio skiriant jungtims ir infrastruktūrai; užtikrinti, kad naujos dujotiekio, įskaitant dujotiekį „Nord Stream 2“, infrastruktūros dalys regiono jūroje ar pakrantėje visiškai atitiktų ES teisės aktus ir energetikos sąjungos strategiją ir nekenktų regiono energetiniam saugumui; bendradarbiauti su rytinėmis partnerėmis siekiant remti namų ūkius, kuriuos labiausiai paveikė didėjančios energijos kainos;

n)  užtikrinti visapusišką tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos susitarimų ir prievolių laikymąsi; padidinti pastangas siekiant vykdyti įsipareigojimus dėl klimato kaitos, be kita ko, didinant visuomenės informuotumą ir laipsniškai ir tvariai uždarant pasenusias elektrines Armėnijoje ir Ukrainoje; atidžiai stebėti naujų projektų, pvz., atominės elektrinės Astrave (Baltarusija), plėtojimą;

o)  užtikrinti, kad 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose taip pat būtų atsižvelgta į grėsmes saugumui ir konfliktus, kurie daro poveikį partnerių ir viso regiono nepriklausomumui, suverenitetui, teritoriniam vientisumui, pagrindinėms žmogaus teisėms ir politiniam, socialiniam ir ekonominiam stabilumui bei vystymuisi;

p)  įsipareigoti užtikrinti vieningus ES valstybių narių veiksmus, kuriais būtų toliau daromas bendras spaudimas Rusijai, kurios karinės pajėgos regione per pastaruosius metus vis dėlto išaugo, ypač taikant griežtesnes tikslines ribojamąsias priemones, spręsti konfliktą Rytų Ukrainoje visapusiškai ir iš tikrųjų įgyvendinant Minsko susitarimus ir ESBO stebėsenos misijai toliau vykdant savo darbą, spręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą pasiekiant, kad Ženevos tarptautinės diskusijos duotų apčiuopiamų rezultatų ir kad Rusija visapusiškai įgyvendintų 2008 m. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, atkurti visišką Ukrainos suverenitetą Kryme ir Gruzijos suverenitetą okupuotuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose, taip pat Moldovos suverenitetą Padniestrėje, skirti pakankamai dėmesio pavojingai ekologinei padėčiai Rytų Ukrainoje, remti savo partneres didinant jų atsparumą ir panaikinti papildomas grėsmes, kylančias dėl valstybės remiamo tikslinio žudymo, kibernetinio karo, dezinformacijos ir kitų rūšių destabilizacijos veiksmų;

q)  pabrėžti, kad rytų partnerės dalyvavimas karinėse pratybose, nukreiptose prieš ES ir (arba) kai kurias jos partneres, pvz., Rusijos vadovaujamose pratybose „Zapad 2017“ Baltarusijoje, yra nepriimtinas; užtikrinti, kad ateityje partnerė nedalyvautų tokiose pratybose;

r)  raginti nedelsiant nutraukti Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų karo veiksmus, dėl kurių bereikalingai žūsta civiliai gyventojai ir kariai ir stabdomas socialinis ir ekonominis vystymasis; dar kartą patvirtinti, kad remia ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangas išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą ir jų 2009 m. patvirtintus pagrindinius principus, kurie apima teritorinį vientisumą, apsisprendimą ir jėgos nenaudojimą; raginti Armėniją ir Azerbaidžaną gera valia atnaujinti derybas, siekiant įgyvendinti minėtus principus ir išspręsti konfliktą, nes jis negali būti išspręstas naudojant karinę jėgą; raginti Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybes surengti aukšto lygio susitikimą ir įsipareigoti taikyti tikras pasitikėjimo stiprinimo priemones ir skatinti Armėnijos ir Azerbaidžano pilietinių visuomenių dialogą; užtikrinti, kad naujų ES ir kiekvienos atitinkamos šalies susitarimų ratifikavimas priklausytų nuo prasmingų įsipareigojimų ir esminės pažangos siekiant spręsti konfliktą, pvz., tolesnio ugnies nutraukimo paisymo ir 2009 m. pagrindinių principų įgyvendinimo skatinimo;

s)  raginti toliau teikti paramą ES ir ESBO misijų Gruzijoje, Moldovoje ir Rytų Ukrainoje veiklai, nes šios operacijos yra esminės siekiant užtikrinti taiką ir saugumą visų pirma vietos gyventojų labui; užtikrinti, kad šių misijų įgaliojimai būtų veiksmingai įgyvendinti, ir primygtinai raginti Rusiją užtikrinti netrikdomas galimybes joms veikti; svarstyti galimybę remti ginkluotos ESBO policijos misijos dislokavimą Rytų Ukrainoje; kartu su šalimis partnerėmis apsvarstyti galimybę ES imtis didesnio vaidmens sprendžiant šiuos konfliktus, be kita ko, galimybes pradėti plataus užmojo visapusiškas bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, kurių užduotis būtų didinti saugumą ir stabilumą;

t)  raginti ES partneres visapusiškai bendradarbiauti su ES atremiant tokius iššūkius, kaip neteisėta migracija, terorizmas, kibernetiniai nusikaltimai, prekyba žmonėmis, kontrabanda ir neteisėta prekyba;

u)  apsvarstyti galimybę vykdant Rytų partnerystės politiką asocijuotose šalyse, padariusiose esminę pažangą įgyvendinant su asociacijos susitarimais ir išsamiais ir visapusiškais LPS susijusias reformas, taikyti patrauklų ilgesnio laikotarpio „Rytų partnerystės+“ modelį, kuris galėtų galiausiai apimti stojimą į muitų sąjungą, energetikos sąjungą, skaitmeninę sąjungą ir prisijungimą prie Šengeno erdvės, didesnę prieigą prie ES vidaus rinkos, integraciją į ES transporto tinklus, pramonės partnerystes, didesnį dalyvavimą kitose ES programose ir agentūrose, tolesnį bendradarbiavimą BSGP srityje, taip pat tokias skubesnes priemones, kaip papildomus vienašalius lengvatinius muitų tarifus, tarptinklinio ryšio tarifų tarp partnerių ir ES panaikinimo konkretų laikotarpį ir didelės spartos plačiajuosčio ryšio plėtrą; užtikrinti, kad „Rytų partnerystės+“ modeliu galėtų pasinaudoti kitos Rytų partnerystės šalys, kai tik jos būtų pasirengusios prisiimti tokius didesnius įsipareigojimus ir būtų padariusios labai didelę pažangą įgyvendinant abipusiai sutartas reformas;

v)  apsvarstyti naujus būdus neasocijuotųjų šalių pilietinei visuomenei, įmonėms, akademinei ir nepriklausomos žiniasklaidos bendruomenėms, taip pat jaunimui remti, be kita ko, skiriant papildomą finansavimą ir įgyvendinant judumo partnerystes;

w)  užtikrinti, kad abiem atvejais bendri tikslai būtų tiek vidutinės trukmės, tiek, prireikus, ilgalaikiai, ir skatinti kai kurias šalis partneres pereiti nuo rinkimų ciklų principo prie labiau strateginių vizijų;

Rytų partnerystės įgyvendinimas

x)  dar kartą atkreipti dėmesį į diferenciacijos principą ir į tai, kad bendradarbiavimo su ES mastas ir išsamumas priklauso nuo jos ir partnerių užmojų, taip pat reformų spartos ir kokybės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į tai, ar reformos įgyvendinamos visapusiškai ir veiksmingai, visų pirma pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, teisinei valstybei ir geram valdymui požiūriu;

y)  pabrėžti, kad Rytų partneryste siekiama sudaryti sąlygas, kurių reikia siekiant glaudžios politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, įskaitant dalyvavimą ES programose; pakartoti, kad asociacijos susitarimai su Gruzija, Moldova ir Ukraina nėra galutinis jų santykių su ES tikslas; dar kartą pripažinti šių šalių europinius siekius; atkreipti dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį ir atsižvelgiant į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją, kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti ES nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus ir laikosi demokratijos principų, paiso pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių, įskaitant mažumų grupių teises, ir užtikrina teisinės valstybės principo taikymą; atsižvelgiant į tai, primygtinai raginti valstybes nares susitarti dėl plataus užmojo 2017 m. aukščiausio lygio susitikimo deklaracijos, kurioje būtų nustatyti atitinkami ilgalaikiai tikslai;

z)  raginti Gruziją, Moldovą ir Ukrainą daugiau dėmesio skirti visapusiškam asociacijos darbotvarkių įgyvendinimui, kad būtų pasinaudota visomis asociacijos susitarimų teikiamomis galimybėmis, taip pat dalyvauti bendrose diskusijose pažangos, galimybių ir iššūkių, susijusių su reformomis, įgyvendinamomis pagal asociacijos susitarimus / išsamius ir visapusiškus LPS, klausimu; pakartoti, kad, siekiant užtikrinti šalių stabilumą ir vystymąsi ateityje ir jų visuomenių gerovę, svarbu iš tikrųjų įgyvendinti minėtas reformas; dar kartą patvirtinti, kad santykių pagal „Rytų partnerystės+“ modelį stiprinimas ir narystės ES perspektyva reiškia, kad turi būti daroma esminė pažanga įgyvendinant šias reformas, visų pirma teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo srityse;

aa)  užtikrinti, kad dabartinis ir būsimas bendradarbiavimo su partnerėmis lygis ir joms teikiama parama visada būtų susieti su griežtomis sąlygomis ir kad tų sąlygų būtų laikomasi; pabrėžti, kad ES finansinė parama partnerėms priklausys nuo konkrečių reformų veiksmų ir jų veiksmingo įgyvendinimo ir kad ES paskatomis grindžiamas požiūris bus ir toliau naudingas toms partnerėms, kurios aktyviausiai vykdo plataus užmojo reformas; numatyti, kad dotacijos būtų mokamos mažesnėmis dalimis siekiant sudaryti sąlygas ES geriau reaguoti į netikėtas krizes arba reformų stoką; ypač pabrėžti, kad nebus ratifikuojamas joks visapusiškas susitarimas su šalimi, kuri nepaiso ES vertybių, visų pirma neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų, priekabiauja, baugina ir persekioja žmogaus teisių gynėjus, NVO ir žurnalistus; taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad prieš pradedant ir baigiant bet kokį naują dialogą dėl bevizio režimo reikia atitikti aiškius kriterijus; pakartoti, kad ankstesnių pasiekimų atsisakymas sistemingai lems susitarimų, be kita ko, bevizio režimo ir ES finansavimo srityje, laikiną sustabdymą;

ab)  remti Rytų partnerystės daugiašalį aspektą, nes jis padeda didinti daugiašalį pasitikėjimo stiprinimą, visų pirma nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, ir sukuriamos regioninio bendradarbiavimo galimybės, be kita ko, pasinaudojant tarpvalstybinėmis pilietinės visuomenės platformomis, vietos ir regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimu ir tarpvalstybiniais projektais, pvz., žmonių tarpusavio ryšių programomis, kurias įgyvendinant kultūrų dialogas ir jaunoji karta laikomi pokyčių veiksniais;

ac)  atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu tiek viduje, tiek išorėje aiškiai ir veiksmingai informuoti apie politiką, susijusią su Rytų partneryste, ir numatyti komunikacijos veiksmus, pritaikytus konkretiems regionams, visų pirma siekiant užpildyti esamas žinių apie ES ir jos santykius su partnerėmis spragas; pripažinti puikius Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pasiektus rezultatus ir remti jos veiklą skiriant papildomą finansavimą; spręsti uždavinį, kaip reikėtų teikti geresnę informaciją apie konkrečią Rytų partnerystės naudą ir tikslus, kovoti su dezinformacija pateikiant faktais pagrįstą, prieinamą ir kokybišką informaciją visomis šalių partnerių kalbomis ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma saviraiškos laisvės;

ad)  laikytis požiūrio, kad ES parama turėtų būti pritaikyta taip, kad atitiktų bendradarbiavimo su kiekviena partnere bendro užmojo lygį, pagal principą „parama pagal pažangą“; ypač raginti ES suderinti biudžeto priemones, pvz., Europos kaimynystės priemonę ir Europos darnaus vystymosi fondą, su politiniais uždaviniais ir įgyvendinimo strategijomis, visų pirma vykdant jos metinę ir daugiametę biudžeto procedūrą;

ae)  teigiamai vertinti Komisijos pasiūlymus suteikti partnerėms makrofinansinę paramą ir tuo pačiu metu reikalauti nustatyti griežtas ir veiksmingas sąlygas, pridedamas prie pasiūlymų, visų pirma dėl teisinės valstybės principo laikymosi (įskaitant nepriklausomas teismines institucijas ir daugiapartinę parlamentinę sistemą), gero valdymo užtikrinimo (įskaitant veiksmingą kovą su korupcija) ir žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės gynimo; kas šešis mėnesius pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamią rašytinę ataskaitą dėl pažangos, kurią tokią paramą jau gaunančios partnerės padarė šiose trijose srityse; raginti Komisiją parengti naujas makrofinansinės paramos programas šalims partnerėms, kurios sėkmingai užbaigė įgyvendinti ankstesnes programas, sistemingai numatyti minėtas sąlygas būsimuose pasiūlymuose dėl tokios paramos ir užtikrinti, kad jos būtų griežtai vykdomos, visų pirma Moldovos atveju;

af)  raginti Komisiją, Europos investicijų banką ir kitas daugiašales finansų įstaigas siekti sėkmingai įgyvendinti Investicijų planą Europai ir paramos mechanizmą, skirtą Rytų partnerystės šalims, įsipareigojusioms įgyvendinti asociacijos susitarimus; pareikalauti, kad būtų įsteigtas Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai skirtas patikos fondas, remiantis geriausia daugiašalės paramos teikėjų priemonių praktika, kartu pabrėžiant, kad šio patikos fondo veikla daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama privačiosioms ir viešosioms investicijoms, visų pirma į socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, kuriomis siekiama gerinti investicijų įsisavinimo pajėgumą, ir tarptautinių finansų įstaigų ir tarptautinių paramos teikėjų veiklos koordinavimui vietoje; apsvarstyti galimybę surengti paramos teikėjų Ukrainos konferenciją siekiant tenkinti šalies humanitarinius poreikius, kuriuos lemia konfliktas rytinėje šalies dalyje ir Krymo aneksija; užtikrinti, kad visų šių lėšų naudojimas tai pat būtų griežtai tikrinamas, kad būtų išvengta bet kokio netinkamo naudojimo;

ag)  pakartoti, kad tvirtai pritaria parlamentiniam indėliui į Rytų partnerystės politiką ir jos tikrinimui, ypač atsižvelgiant į šios politikos poveikį piliečių gyvenimui; atsižvelgiant į tai, didinti EURONEST parlamentinės asamblėjos vaidmenį naujoje daugiašalėje Rytų partnerystės struktūroje, taip pat parlamentinės asociacijos arba bendradarbiavimo komitetų vaidmenį asociacijos ar bendradarbiavimo tarybose; teigiamai vertinti įgyvendinamas visapusiško paramos demokratijai požiūrio programas; pakviesti šalių partnerių parlamentų narius bendradarbiauti ir tikrinti įgyvendinimą, taip pat keisti geriausios praktikos pavyzdžiais; padidinti Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo dalyvavimą šiame procese;

ah)  atsižvelgti į Parlamento pasiryžimą didinti tarptautinių susitarimų su rytinėmis partnerėmis įgyvendinimo stebėseną ir šiuo tikslu teikiamos ES paramos tikrinimą; reaguoti į Parlamento raginimą partnerėms ir Komisijai užtikrinti didesnį visų ES finansavimo gavėjų skaidrumą; raginti Komisiją ir EIVT kas šešis mėnesius pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamią rašytinę ataskaitą dėl šių susitarimų įgyvendinimo;

ai)  atsižvelgti į Parlamento pasiryžimą didinti jo atliekamą derybų dėl būsimų tarptautinių susitarimų su rytinėmis partnerėmis tikrinimą; raginti Tarybą nedelsiant pateikti Parlamentui visus susijusius derybinius nurodymus, laikantis atitinkamo Tarpinstitucinio susitarimo (2014/C 95/01); teigiamai vertinti veiksmingą Komisijos ir EIVT bendradarbiavimą su Parlamentu teikiant informaciją apie šias derybas, tačiau raginti jas taip pat nedelsiant pateikti derybinių tekstų projektus ir parafuotus susitarimus, laikantis atitinkamo pagrindų susitarimo (2010/L 304/47);

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Europos Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir susipažinti – ES specialiajam įgaliotiniui Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais, ESBO Parlamentinei Asamblėjai, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai ir Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0304.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0267.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0126.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0456.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0487.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0018.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

10.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Alex Mayer, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Anders Primdahl Vistisen, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laima Liucija Andrikienė, Raffaele Fitto, Rebecca Harms, Liisa Jaakonsaari, Urmas Paet, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Helmut Scholz, Traian Ungureanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Heidi Hautala, Răzvan Popa, Gabriele Preuß


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

40

+

ALDE

Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Urmas Paet, Jozo Radoš, Ivo Vajgl

ECR

Raffaele Fitto, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock, Anders Primdahl Vistisen

PPE

Lars Adaktusson, Laima Liucija Andrikienė, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Eduard Kukan, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Traian Ungureanu, Jaromír Štětina

S&D

Goffredo Maria Bettini, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Liisa Jaakonsaari, Alex Mayer, Clare Moody, Demetris Papadakis, Răzvan Popa, Gabriele Preuß, Boris Zala

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Rebecca Harms, Heidi Hautala, Barbara Lochbihler

6

-

EFDD

James Carver

GUE/NGL

Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Helmut Scholz, Miguel Urbán Crespo

NI

Georgios Epitideios

1

0

NI

Janusz Korwin-Mikke

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas