Procedūra : 2016/0381(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0314/2017

Pateikti tekstai :

A8-0314/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/04/2018 - 6.8

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0099

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1310kWORD 155k
18.10.2017
PE 603.067v02-00 A8-0314/2017

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo

(COM(2016) 0765 – C8-0499/2016 – 2016/0381(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Bendt Bendtsen

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS: PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo

(COM(2016) 0765 – C8-0499/2016 – 2016/0381(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0765),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0499/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Nyderlandų Sento ir Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

–  atsižvelgdami į 2017 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0314/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Sąjunga įsipareigojusi užtikrinti tvarią, konkurencingą, saugią ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą. Energetikos sąjungos nuostatose ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatyti didelio užmojo Sąjungos įsipareigojimai dar labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (iki 2030 m. bent 40 proc., palyginti su 1990 m.), padidinti suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį (bent 27 proc.) ir sutaupyti bent 27 proc. energijos (peržiūrint šį lygį turint omenyje 30 proc. Sąjungos lygį)10 ir padidinti Europos energetinį saugumą, konkurencingumą ir tvarumą;

(1)  Sąjunga įsipareigojusi užtikrinti tvarią, konkurencingą, saugią ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą ir aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Energetikos sąjungos nuostatose ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatyti didelio užmojo Sąjungos įsipareigojimai dar labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (iki 2050 m. nuo 80 iki 95 proc., palyginti su 1990 m.), padidinti suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, vadovaujantis Direktyva .../2018/ES [dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją COD (2016)0382], ir sutaupyti energijos, vadovaujantis Direktyva 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva .../2018/ES [COD 2016/0376], ir padidinti Europos energetinį saugumą, konkurencingumą, įperkamumą ir tvarumą;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  Sąjunga įsipareigojusi iki 2050 m. sukurti saugią, konkurencingą ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą12. Siekiant šio tikslo valstybėms narėms ir investuotojams reikalingi orientyrai, padedantys užtikrinti, kad iki 2050 m. pastatuose nebebūtų naudojama iškastinių išteklių energijos. Siekdamos iki 2050 m. užtikrinti pastatų ūkio atitiktį šiam reikalavimui valstybės narės turėtų nustatyti tarpinius žingsnius vidutinio laikotarpio (2030 m.) ir ilgojo laikotarpio (2050 m.) tikslams pasiekti;

(6)  Sąjunga įsipareigojusi iki 2050 m. sukurti saugią, konkurencingą ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, nepaprastai svarbu, kad esamas pastatų ūkis, kuriame Sąjungoje išmetama maždaug 36 proc. viso CO2 kiekio, pasižymėtų itin efektyviu energijos naudojimu ir jo priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų panaikinta iki 2050 m. bei pasiektas beveik nulinės energijos standartas. Valstybės narės turėtų siekti ekonomiškai efektyvios energijos tiekimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir galutinės energijos vartojimo mažinimo pusiausvyros. Šiuo tikslu valstybės narės ir investuotojai turi turėti aiškią viziją, pagal kurią vykdytų savo politiką ir priimtų sprendimus dėl investicijų, – tai turėtų apimti gerai apibrėžtus nacionalinius orientyrus ir veiksmus trumpojo laikotarpio (2030 m.), vidutinio laikotarpio (2040 m.) ir ilgojo laikotarpio (2050 m.) energijos vartojimo efektyvumo tikslams pasiekti.

__________________

12 Komunikatas dėl energetikos veiksmų plano iki 2050 m., (COM(2011) 885 final).

 

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  2015 m. Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (priimtas per Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių 21-ąją klimato kaitos konferenciją) turi atsispindėti Sąjungos pastangose mažinti pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro. Atsižvelgiant į tai, kad beveik 50 proc. Sąjungos galutinės energijos naudojama šildymui ir vėsinimui, iš kurių 80 proc. naudojama pastatuose, Sąjungos energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo ES pastangų atnaujinti savo pastatų ūkį teikiant pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir taupymui, visapusiškai taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir taip pat veiksmingo atsinaujinančiosios energijos naudojimo užtikrinimui.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES13 numatytos nuostatos dėl ilgalaikių renovacijos strategijų turėtų būti perkeltos į Direktyvą 2010/31/ES, kurioje jos nuoseklumo sumetimais tinka geriau;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES numatytos nuostatos dėl ilgalaikių renovacijos strategijų turėtų būti perkeltos į Direktyvą 2010/31/ES, kurioje jos nuoseklumo sumetimais tinka geriau, ir jos turėtų būti atnaujintos siekiant paaiškinti plačius užmojus, susijusius su pastatų ūkiu, kuriame energija būtų naudojama itin efektyviai ir kurio priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų panaikinta. Ilgalaikės renovacijos strategijos ir jų skatinamos renovacijos prisidės prie augimo ir konkurencingumo didinimo kuriant vietines, neperduodamas darbo vietas ir vartotojams suteiks pastatus, kuriuose bus efektyviai, sveikai ir saugiai vartojama energija;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a)  Siekiant sudaryti sąlygas, kuriomis būtų veiksmingai pasiekti Sąjungos klimato ir energijos tikslai bei ekonomiškai efektyvi pastatų renovacija, nacionalinės ilgalaikės renovacijos strategijos turėtų apimti aspektus, susijusius su sveikatos ir vidaus patalpų gerinimu, įskaitant renovacijos metu atliekamą asbesto ir kitų kenksmingų medžiagų pašalinimą, taip užkertant kelią neteisėtam kenksmingų medžiagų pašalinimui ir sudarant sąlygas galiojančių teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip antai Direktyva 2009/148/EB1a ir Direktyva (ES) 2016/22841b, laikymuisi;

 

__________________

 

1a2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB.

 

1b2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7b)  siekiant sukurti pastatų ūkį, kuris energiją naudotų itin efektyviai ir kurio priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų panaikinta, bei užtikrinti, kad įgyvendinant ilgalaikes renovacijos strategijas būtų pasiekta reikalinga pažanga, visų pirma didinant esmines renovacijas, valstybės narės turi numatyti išmatuojamus, tikslingus veiksmus, įskaitant veiksmus, skirtus prasčiausiai veikiantiems nacionalinio pastatų ūkio segmentams, energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, socialiniams būstams ir namų ūkiams, kurie susiduria su skirtingų paskatų dilemomis, atsižvelgiant į įperkamumą. Siekdamos toliau remti būtiną nacionalinio nuomojamų pastatų fondo tobulinimą, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nuomojamiems pastatams pagal energinio naudingumo sertifikatus nustatyti arba nuolat taikyti tam tikro lygio energinio naudingumo reikalavimus.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7c)  Atsižvelgiant į Komisijos atliktą poveikio vertinimą, kuriame nurodyta, kad siekiant ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Sąjungos plataus masto užmojus energijos vartojimo efektyvumo srityje, būtina, kad vidutinis renovacijų lygis siektų 3 proc., todėl svarbu, kad valstybės narės nurodytų tikėtinus rezultatus ir įnašą siekiant bendro energijos vartojimo efektyvumo tikslo (-ų) iki 2030 m. [X proc.] padidinti energijos vartojimo efektyvumą pagal Direktyvą 2012/27/EU, kurią iš dalies keičia Direktyva .../2018/ES [COD 2016/0376], atsižvelgiant į tai, kad kaskart 1 proc. sutaupant energijos, 2,6 proc. sumažėja dujų importas, ir taip aktyviai prisidedama prie Sąjungos nepriklausomumo energetikos srityje.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7d)  įgyvendinant plataus užmojo tikslus iš esmės renovuoti turimą pastatų ūkį, Sąjungoje bus sukurta milijonai darbo vietų, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Todėl svarbu, valstybės narės turi aiškiai susieti savo nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas ir tinkamas iniciatyvas, skirtas įgūdžiams tobulinti ir švietimui statybos ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose skatinti;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkės turėtų būti suderintos tarpusavyje ir atitikti bendrus tikslus. Energetikos sistemos skaitmeninimas lemia daug pokyčių energetikos sektoriuje nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo iki modernių energetikos tinklų ir išmaniosioms technologijoms diegti parengtų pastatų. Siekiant suskaitmeninti pastatų sektorių turėtų būti numatytos kryptingos iniciatyvos išmaniosioms sistemoms ir skaitmeninimo sprendimams fizinėje aplinkoje populiarinti;

(8)   bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkės turėtų būti suderintos tarpusavyje ir atitikti bendrus tikslus. Energetikos sistemos skaitmeninimas lemia daug pokyčių energetikos sektoriuje nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo iki modernių energetikos tinklų ir išmaniosioms technologijoms diegti parengtų pastatų. Tai suteikia naujų energijos taupymo galimybių suteikiant vartotojams tikslesnę informaciją apie jų vartojimo modelius ir sudarant galimybes sistemos operatoriui geriau valdyti tinklą. Siekiant suskaitmeninti pastatų sektorių ir skatinti sistemingą išmaniųjų miestų vystymąsi turėtų būti numatytos kryptingos iniciatyvos tinkamoms ir išmaniosioms sistemoms ir skaitmeninimo sprendimams fizinėje aplinkoje populiarinti, atsižvelgiant į silpniau su skaitmeninimu susipažinusius vartotojus; Šiomis paskatomis reikėtų atsižvelgti į Sąjungos ryšių tikslus ir į užmojus vystyti didelio galingumo ryšių tinklus, kurie būtini kuriant sujungtas, pažangias bendruomenes, taip pat užtikrinti, kad šių tinklų plėtrai netrukdytų sprendimai, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį sujungiamumui.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  siekiant šią direktyvą pritaikyti pagal technikos pažangą Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ji būtų papildyta nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas pažangumo rodiklis ir sudaromos sąlygos jį įgyvendinti. Pažangumo rodiklis turėtų būti naudojamas vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir komunikacines technologijas ir elektronines sistemas, padedančias optimizuoti eksploatavimą ir sąveikauti su energijos tinklu. Pažangumo rodiklis padės geriau informuoti pastatų savininkus ir naudotojus apie pastatų automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos pridėtinę vertę ir pastato naudotojams suteiks pasitikėjimo šių naujų patobulintų funkcijų faktinėmis galimybėmis taupyti energiją;

(9)  siekiant šią direktyvą pritaikyti pagal technikos pažangą Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ji būtų papildyta nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas pažangumo rodiklis ir sudaromos sąlygos jį įgyvendinti pagal šioje direktyvoje nurodytus metodus. Pažangumo rodiklis turėtų nuosekliai atitikti energetinio naudingumo sertifikatus ir turėtų būti naudojamas vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir komunikacines technologijas ir elektronines sistemas, padedančias optimizuoti eksploatavimą, naudingumą, patogumą patalpose ir sąveikauti su energijos tinklu. Pažangumo rodiklis padės geriau informuoti pastatų savininkus ir naudotojus apie pastatų automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos pridėtinę vertę ir pastato naudotojams suteiks pasitikėjimo šių naujų patobulintų funkcijų faktinėmis galimybėmis taupyti energiją;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  inovacijos ir naujos technologijos leidžia pastatų sektoriui prisidėti prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Pvz., pastatų sektorius gali paveikti infrastruktūros, būtinos elektra varomų transporto priemonių pažangiajam įkrovimui, plėtrą, taip pat sudaryti pagrindą valstybėms narėms pasirinkti naudoti automobilių baterijas kaip elektros energijos šaltinį. Kad būtų atsižvelgta į šį tikslą, reikėtų išplėsti techninių pastatų sistemų apibrėžtį;

(10)  inovacijos ir naujos technologijos leidžia pastatų sektoriui prisidėti prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įskaitant transporto sektorių. Pvz., pastatų sektorius gali paveikti infrastruktūros, būtinos elektra varomų transporto priemonių pažangiojo įkrovimo išdėstymo plėtrai, ir taip pat sudaryti pagrindą valstybėms narėms pasirinkti naudoti automobilių baterijas kaip elektros energijos šaltinį. Kad būtų atsižvelgta į šį tikslą, reikėtų išplėsti techninių pastatų sistemų apibrėžtį;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  Parengiamaisiais kabelių arba vamzdžių klojimo darbais sudaromos tinkamos sąlygos sparčiai diegti įkrovimo prieigą, jeigu ir kai to reikia. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad elektros energija varomų transporto priemonių plėtra vyksta subalansuotu ir ekonomiškai efektyviu būdu. Ypatingai, kad atliekant kapitalinę renovaciją, susijusią su elektros energijos infrastruktūra, tuomet reikėtų atlikti parengiamuosius kabelių ir vamzdžių klojimo darbus, siekiant užtikrinti pakankamai vamzdžių, kabelių ir elektros energijos, vadovaujantis Direktyvoje 2014/94/ES apibrėžtu įkrovimo prieigos transporto priemonių stovėjimo vietose įrengimu.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10b)  aiškiai iki 2050 m. nuo iškastinio kuro nepriklausomų pastatų ūkio vizijai reikalingi dideli užmojai. Kai energijos vartojimas bus beveik lygus nuliui, numatytos energijos dalis bus labiau lemiama visame pastatų gyvavimo cikle. Būsima nuo iškastinio kuro nepriklausomų pastatų ūkio vizija turėtų apimti numatytą pastatų energiją. Todėl pastatai iš medienos daro teigiamą poveikį klimatui;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10c)  reikėtų skatinti tyrimus ir naujų sprendimų ieškojimą, kad būtų galima optimizuoti pastatų ir istorinių vietų energinio naudingumo lygį, kartu užtikrinant kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10d)  valstybės narės turėtų atsižvelgti į inovacijas ir naujas technologijas ir prašyti didesnių investicijų į švietimą ir įgūdžius, kurios būtinos norint sėkmingai įgyvendinti tokias technologijas.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10e)  šia direktyva sudėtinga iš anksto nulemti plėtrą ir inovacijas elektroninio judumo, pastatų ar pažangiųjų sistemų srityje. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti taikomas technologinio neutralumo principas;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10f)  gamta grindžiami sprendimai, kaip antai tinkamai išdėstyti gatvių želdynai, apželdinti stogai ir sienos, užtikrinantys pastatų izoliaciją ir pavėsį jiems, padėtų sumažinti energijos paklausą ir pagerinti pastato energinį naudingumą, nes reikėtų mažiau šildyti ir vėsinti;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 g konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10g)  elektros energija varomų transporto priemonių infrastruktūros reikalavimai, nustatyti šioje direktyvoje, turėtų tapti valstybių narių holistinio strateginio miestų planavimo dalimi, kuria siekiama skatinti alternatyvias, saugias ir tvarias transporto rūšis ir taikyti nuoseklų požiūrį į elektros energijos infrastruktūrą, pavyzdžiui, transporto stovėjimo vietų infrastruktūroje įrengiant vietas elektriniams dviračiams ir riboto judumo asmenims.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  poveikio vertinime išskirti du esamų nuostatų rinkiniai, kurių tikslai galėtų būti įgyvendinami veiksmingiau nei dabar. Pirma, įpareigojimas dar prieš pradedant statybas atlikti didelio veiksmingumo alternatyvių sistemų galimybių studiją tampa nereikalinga našta. Antra, paaiškėjo, kad su šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimu susijusios nuostatos nepakankamai padeda užtikrinti šių techninių sistemų veikimo nei pradžioje, nei vėliau. Šiandien nepakankamai atsižvelgiama net į pigius techninius sprendimus, kurių grąžos laikotarpis labai trumpas, pvz., šilumos sistemos hidraulinį balansavimą ir termostatinių reguliavimo vožtuvų įrengimą arba pakeitimą. Su tikrinimu susijusios nuostatos iš dalies keičiamos siekiant užtikrinti geresnius tikrinimo rezultatus;

(11)  poveikio vertinime išskirtos esamos nuostatos, kurių tikslai galėtų būti įgyvendinami veiksmingiau nei dabar. Paaiškėjo, kad su šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimu susijusios nuostatos nepakankamai padeda užtikrinti šių techninių sistemų veikimo nei pradžioje, nei vėliau. Be to, šiandien nepakankamai atsižvelgiama net į pigius techninius sprendimus, kurių grąžos laikotarpis labai trumpas, pvz., šilumos sistemos hidraulinį balansavimą ir termostatinių reguliavimo vožtuvų įrengimą arba pakeitimą, ir turėtų būti toliau nagrinėjami tokie sprendimai, įskaitant ir tokius, kaip padėti energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams. Su tikrinimu susijusios nuostatos iš dalies keičiamos siekiant užtikrinti geresnius tikrinimo rezultatus;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  Naujų pastatų atžvilgiu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prieš pradedant jų statybą būtų apsvarstytas techninis, aplinkosauginis ir ekonominis didelio veiksmingumo alternatyvių sistemų pagrindimas ir į jį būtų atsižvelgta. Tokios sistemos turėtų apimti: decentralizuotos aprūpinimo energija sistemas, grindžiamas atsinaujinančių išteklių energija arba atliekine šiluma; kogeneracija; centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo ir šilumos siurblius;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11b)  2009 m. PSO gairėse nurodyta, kad vidaus patalpų oro kokybės srityje didesnio energinio naudingumo pastatuose naudotojams užtikrinamas aukštesnio lygio komfortas ir gerovė, taip pat gerinamos sveikatos sąlygos. Šiluminiai tilteliai, nepakankama izoliacija ir nenumatyti oro keliai gali lemti už rasos tašką žemesnę paviršiaus temperatūrą ir drėgmę. Todėl reikia užtikrinti visišką ir vienodą pastato, taip pat jo balkonų, apdailos, stogų, sienų, durų ir grindų, izoliaciją;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  nustatyta, kad didelių įrenginių atveju tikrinimą galima veiksmingai pakeisti pastato automatizavimu ir elektronine techninių pastato sistemų stebėsena. Tokia įranga turėtų būti laikoma ekonomiškai efektyviausia alternatyva tikrinimui dideliuose negyvenamuosiuose pastatuose ir daugiabučiuose pastatuose, kurie yra pakankamo dydžio, kad įranga atsipirktų greičiau nei per trejus metus. Todėl dabartinė galimybė rinktis alternatyvias priemones panaikinama. Mažų įrenginių atveju įrengėjų atliekamas sistemų veikimo dokumentavimas ir tos informacijos registravimas energinio naudingumo sertifikavimo duomenų bazėse padės tikrinti atitiktį visoms techninėms pastatų sistemoms nustatytiems minimaliems reikalavimams ir didins energinio naudingumo sertifikatų reikšmingumą. Be to, dabartinis reguliarus saugos tikrinimas ir planinė priežiūra ir toliau leis teikti tiesiogines rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo;

(12)  pastato automatizavimas, įrenginių valdymas ir elektroninė techninių pastato sistemų stebėsena suteikia dideles galimybes tiek vartotojams, tiek įmonėms užtikrinti ekonomiškai efektyvų ir didelį energijos taupymą. Nustatyta, kad ypač didelių įrenginių atveju gali būti veiksmingai taikomas pastato automatizavimas ir elektroninė techninių pastato sistemų stebėsena ir kai kuriais atvejais tuo galima pakeisti tikrinimą dideliuose negyvenamuosiuose pastatuose ir daugiabučiuose pastatuose, kurie yra pakankamo dydžio, kad įranga atsipirktų greičiau nei per trejus metus, nes tai sudaro galimybes pagal suteiktą informaciją imtis veiksmų, taip laikui bėgant užtikrinant energijos taupymą. Todėl dabartinė galimybė rinktis alternatyvias priemones panaikinama, tačiau turėtų būti galima techninėms sistemoms, kurioms aiškiai taikoma ESCO programa, netaikyti reikalavimo dėl tikrinimo. Kad būtų išvengta dvigubo tikrinimo, įrenginiams, kuriuos valdo viešųjų paslaugų ar tinklo operatorius, ir kurių tikrinimai atliekami sistemos lygmeniu, neturėtų būti taikomas šis reikalavimas. Mažų įrenginių atveju įrengėjų atliekamas sistemų veikimo dokumentavimas ir tos informacijos registravimas energinio naudingumo sertifikavimo duomenų bazėse padės tikrinti atitiktį visoms techninėms pastatų sistemoms nustatytiems minimaliems reikalavimams ir didins energinio naudingumo sertifikatų (ENS) reikšmingumą. Be to, dabartinis reguliarus saugos tikrinimas ir planinė priežiūra ir toliau leis teikti tiesiogines rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12 a)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad esamų pastatų energinio naudingumo didinimu taip pat būtų prisidedama prie sveikos patalpų vidaus aplinkos, įskaitant asbesto ir kitų kenksmingų medžiagų pašalinimą ir siekiant išvengti tokių problemų, pvz., pelėsiai, taip pat užtikrinant pastatų pagrindines saugos struktūras, ypač priešgaisrinės saugos ir seisminės saugos.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12b)  svarbu užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama pagerinti pastatų energinį naudingumą, neturėtų būti sutelktos tik į pastato atitvarus, bet turėtų apimti visus pastato elementus ir technines sistemas;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant užtikrinti, kad su energijos vartojimo efektyvumu susijusios finansinės priemonės būtų kuo geriau panaudotos pastatų renovacijai, jos turėtų būti susijusios su renovacijos apimtimi, o jis turėtų būti vertinamas lyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus.

(13)  siekiant užtikrinti, kad su energijos vartojimo efektyvumu susijusios viešosios finansinės priemonės būtų kuo geriau panaudotos pastatų renovacijai, jos turėtų būti susijusios su renovacijos apimtimi ir jomis turėtų būti skatinami holistinės pastatų renovacijos kaip geriausias būdas užtikrinti didžiausią energinį naudingumą ir didesnį patogumą patalpose; Tokia renovacija turėtų būti vertinama lyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus, kai tai proporcinga renovacijos apimčiai ar taikant panašius tinkamus ir proporcingus dokumentavimo metodus.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  finansiniai mechanizmai ir paskatos nacionalinėse ilgalaikėse renovacijos strategijose turėtų užimti pagrindinę vietą ir turėtų būti aktyviai skatinami valstybėse narėse, įskaitant sąlygų sudarymą energijos požiūriu efektyviems hipotekos standartams, skirtiems sertifikuotoms energijos vartojimo požiūriu veiksmingoms pastatų renovacijoms, viešoms institucijoms skirtų investicijų į efektyvaus energijos vartojimo pastatų ūkį skatinimą, pvz., išaiškinant viešųjų investicijų apskaitos standartus ir vartotojams suteikiant prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones dėl finansavimo galimybių, susijusių su energijos vartojimo požiūriu veiksmingomis pastatų renovacijomis;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13b)  mechanizmai, kuriais finansuojami nauji efektyviai energiją vartojantys pastatai, taip pat efektyvaus energijos vartojimo priemonės pastatų ūkyje, turėtų būti gauti privačiųjų ir viešųjų šaltinių. Privačiųjų investicijų srityje reikėtų sumažinti investicijų į pastatų ūkio modernizavimą riziką. Į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ypač reikėtų atsižvelgti nustatant efektyvaus energijos vartojimo priemones viešuosiuose pastatuose, kad būtų sumažinta finansinė našta mažesniems ir finansiškai silpnesniems miestams, regionams ir valstybėms narėms. Be to, valstybės narės turėtų skatinti efektyvaus energijos vartojimo priemones, ypač socialinio būsto ir silpniausių rinkos dalyvių apgyvendinimo srityje, teikiant viešąją finansinę paramą, kuriai taip pat galima panaudoti Sąjungos fondus;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13c)  jeigu energinio naudingumo sertifikatu patvirtinama, kad padidintas pastato energinis naudingumas, turėtų būti įmanoma sertifikato kainą įtraukti į valstybės narės numatytą paskatą;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  gauti finansavimą lengviau, kai turima geros kokybės informacijos. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad viešieji pastatai, kurių bendras naudingasis grindų plotas viršija 250 m2, atskleistų savo faktiškai suvartojamos energijos kiekį;

(14)  gauti finansavimą lengviau, kai turima geros kokybės informacijos. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybei, regionui arba savivaldybei priklausantys viešieji pastatai ar privatiesiems subjektams priklausantys viešai naudojami pastatai, kurių bendras naudingasis grindų plotas viršija 250 m2, atskleistų savo faktiškai suvartojamos energijos kiekį.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  dabartinės su energinio naudingumo sertifikatais susijusios nepriklausomos kontrolės sistemos turėtų būti sustiprintos siekiant užtikrinti, kad sertifikatai būtų geros kokybės ir galėtų būti naudojami tikrinant atitiktį reikalavimams ir rengiant statistinius duomenis apie regioninius ar nacionalinius pastatų ūkius. Reikalingi geros kokybės duomenys apie pastatų ūkį, kurių dalis galėtų būti gaunami iš registrų ir duomenų bazių, kurias energinio naudingumo sertifikavimo reikmėms šiuo metu kuria ir tvarko beveik visos valstybės narės;

(15)  dabartinės su energinio naudingumo sertifikatais susijusios nepriklausomos kontrolės sistemos turėtų būti sustiprintos siekiant užtikrinti, kad sertifikatai būtų geros kokybės ir galėtų būti naudojami tikrinant atitiktį reikalavimams ir rengiant suderintus statistinius duomenis apie vietos, regioninius ar nacionalinius pastatų ūkius. Reikalingi geros kokybės duomenys apie pastatų ūkį, kurių dalis galėtų būti gaunami iš registrų ir duomenų bazių, kurias energinio naudingumo sertifikavimo reikmėms šiuo metu kuria ir tvarko beveik visos valstybės narės;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  norint pasiekti efektyvaus energijos vartojimo politikos tikslus dėl pastatų, reikėtų gerinti energinio naudingumo sertifikatų skaidrumą užtikrinant, kad būtų nustatyti ir nuosekliai taikomi visi skaičiavimams – tiek sertifikavimo, tiek minimalių energinio naudingumo reikalavimų taikymo tikslais – būtini parametrai. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias, pvz., kad įrengtų, pakeistų arba atnaujintų techninių pastatų sistemų naudingumas būtų dokumentuojamas pastatų sertifikavimo ir atitikties reikalavimams tikrinimo reikmėms;

(16)  norint pasiekti efektyvaus energijos vartojimo politikos tikslus dėl pastatų, reikėtų gerinti energinio naudingumo sertifikatų skaidrumą užtikrinant, kad būtų nustatyti ir nuosekliai taikomi visi skaičiavimams – tiek sertifikavimo, tiek minimalių energinio naudingumo reikalavimų taikymo tikslais – būtini parametrai. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias, pvz., kad įrengtų, pakeistų arba atnaujintų techninių pastatų sistemų naudingumas būtų dokumentuojamas pastatų sertifikavimo ir atitikties reikalavimams tikrinimo reikmėms; Komisija, siekdama užtikrinti puikų energinio naudingumo sertifikatų sistemos veikimą, turėtų persvarstyti šios direktyvos taikymą, įvertinti poreikį toliau vykdyti energinio naudingumo sertifikatų derinimą.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a)  jau parengtų CEN Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo standartų rinkinio pripažinimas, skatinimas ir taikymas visose ES valstybėse narėse darytų teigiamą poveikį šio direktyvos peržiūrai;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  2016 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2016/1318 dėl beveik nulinės energijos pastatų paaiškinta, kaip direktyva galėtų padėti tuo pat metu užtikrinti pastatų ūkio pertvarką ir perėjimą prie tvaresnio energijos tiekimo, o tai taip pat atitinka šildymo ir vėsinimo strategiją. Siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą reikėtų atnaujinti pastatų energinio naudingumo skaičiavimo bendrąją sistemą remiantis Europos standartizacijos komiteto darbu, kurį jis atliko pagal Europos Komisijos suteiktą Įgaliojimą M/480;

(17)  2016 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2016/1318 dėl beveik nulinės energijos pastatų paaiškinta, kaip direktyva galėtų padėti tuo pat metu užtikrinti pastatų ūkio pertvarką ir perėjimą prie tvaresnio energijos tiekimo, o tai taip pat atitinka šildymo ir vėsinimo strategiją. Siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą reikėtų atnaujinti pastatų energinio naudingumo skaičiavimo bendrąją sistemą remiantis Europos standartizacijos komiteto atliktu darbu, kurį jis atliko pagal Europos Komisijos suteiktą Įgaliojimą M/480; Pastatų energinio naudingumo skaičiavimus reikėtų taikyti siekiant užtikrinti optimalų energinį naudingumą, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir nors energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu (kilovatvalandėmis vienam kvadratiniam metrui per metus), valstybės narės tai turėtų papildyti papildomu skaitiniu rodikliu, atsispindinčiu viso pastato bendrus energijos poreikius.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti energijos kiekį, kurio reikia su įprastu pastatų naudojimu susijusiam energijos poreikiui patenkinti, valstybės narės negalėtų tinkamai pasiekti veikdamos vienos. Direktyvos tikslai galėtų būti geriau įgyvendinti veikiant Sąjungos lygmeniu, nes tai užtikrintų bendrų tikslų, sampratos ir politinio postūmio nuoseklumą. Todėl Sąjunga priima priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Taip pat pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(19)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti energijos kiekį, kurio reikia su įprastu pastatų naudojimu susijusiam energijos poreikiui patenkinti, valstybės narės negali pakankamai pasiekti, tačiau galima geriau dėl būtinybės užtikrinti bendro tikslo, supratimo ir politinės paskatos nuoseklumą to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; Šia direktyva visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių ypatumus ir skirtumus bei į jų kompetenciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalį. Be to, šios direktyvos tikslas – leisti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Sąjungoje pereiti prie energiją ypač efektyviai vartojančių pastatų ūkio,

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

1 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1)  1 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

 

„Valstybės narės gali visam rajonui, o ne vienam pastatui taikyti būtinuosius bendro pastatų energinio naudingumo reikalavimus, kad būtų taikomas integruotas požiūris į rajono energetikos ir judumo sistemą, laikantis holistinės atnaujinimo programos, jeigu kiekvienas pastatas gauna būtinąjį reikalavimą dėl bendro energinio naudingumo.“

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 1 dalies 3 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, įmontuoto apšvietimo, pastatų automatinio veikimo ir kontrolės, elektros energijos gamybos vietoje, vietoje esančios elektromobilumo infrastruktūros techninė įranga arba šių sistemų, įskaitant tas, kurioms naudojama atsinaujinančių išteklių energija, kombinacija;

3.  techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, vidaus patalpų oro kokybės valdymo, buitinio karšto vandens, įmontuoto vidaus ir lauko apšvietimo sistemų, saulės šviesos laidumo, liftų ir eskalatorių, pastatų automatinio veikimo ir kontrolės, pastatų duomenų perdavimo ir saugojimo, elektros energijos gamybos ir saugojimo vietoje, vietoje esančios elektromobilumo infrastruktūros techninė įranga arba šių sistemų, įskaitant tas, kurioms naudojama atsinaujinančių išteklių energija, kombinacija;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/EB

2 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

 

„3a)  priemonių taikymo pradžios momentas – tinkamas momentas atlikti pastato energinio naudingumo renovacijai pastato gyvavimo cikle, pvz., ekonominio veiksmingumo, išlaidų veiksmingumo ar sutrikdymo požiūriu;“

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b)  2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

 

„3b)  pastato renovacijos pasas – ilgalaikis veiksmų planas, pagrįstas kokybės kriterijais ir kuriame vadovaujamasi energijos vartojimo auditu, ir kuriame išvardytos tinkamos priemonės ir renovacijos, kuriomis galima pagerinti konkretaus pastato energinį naudingumą;“

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 c punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c)  2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

 

„3c)   pastatų automatinio veikimo ir kontrolės sistema – sistema, apimanti visus produktus, programinę įrangą ir inžinerijos paslaugas, skirtas automatinei kontrolei, įskaitant blokuojančias priemones, stebėseną ir optimizavimą, ir veikimui, žmogaus įsikišimui ir valdymui siekiant energijos požiūriu efektyvaus, ekonominio ir saugaus techninių pastatų sistemų veikimo;”

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 d punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 1 dalies 3 d punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1d)  2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

 

„3d)  pasyvus elementas – pastato atitvarų elementas arba kiti pasyvių metodų, kuriais siekiama sumažinti energijos poreikius šildymo ir vėsinimo reikmėms ir energijos naudojimą apšvietimo ir vėdinimo reikmėms taip didinant šiluminį ir vizualų patogumą, elementai;“

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 e punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 1 pastraipos 17 punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

1e)  2 straipsnio 17 punktas pakeičiamas taip:

17.  vardinė atiduodamoji galia – didžiausia šiluminė galia, matuojama kW, kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui;

„17.  vardinė atiduodamoji galia didžiausia šiluminė galia, matuojama kW, kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui, kai:

 

a)  pilnutinė apkrova – didžiausia techninių pastato sistemų, skirtų patalpų šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir buitinio karšto vandens reikmėms, pajėgumo paklausa; ir

 

b)  dalinė apkrova – pilnutinės apkrovos pajėgumo dalis, atitinkanti vidutines veikimo sąlygas;“

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 f punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 1 dalies 19 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1f)  2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

 

„19a)  nuo iškastinio kuro nepriklausomas pastatų ūkis – pastatų ūkis, sudarytas iš beveik energijos nevartojančių pastatų, ir kuriame kaip įmanoma efektyviau vartojama energija;“

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pirmą dalį sudaro Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo16 4 straipsnis, išskyrus jo paskutinę pastraipą;

a)  įterpiama ši 1 dalis:

 

„1.   Valstybės narės nustato ilgalaikę renovacijos strategiją, kuria siekiama iki 2050 m. pertvarkyti nacionalinį tiek viešų, tiek privačių gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų ūkį į labai efektyviai energiją vartojančių ir nuo iškastinio kuro nepriklausomų pastatų ūkį. Šioje strategijoje nurodyti veiksmai, skirti investicijų telkimui, siekiant sudaryti palankias sąlygas renovavimui, būtinam pasiekti 2050 m. tikslus. Šią strategiją sudaro:

 

a)  nacionalinio pastatų ūkio apžvalga, apimanti tipinių pastatų tipologiją, atitinkamais atvejais grindžiamą statistine atranka;

 

b)  ekonomiškai efektyvių metodų ir veiksmų, skirtų skatinti technologijų požiūriu neutralią renovaciją, susijusią su pastato tipu ir klimato zona, nustatymas, atsižvelgiant į atitinkamus skatinamuosius veiksnius per pastato gyvavimo ciklą;

 

c)  politikos sritys ir veiksmai, kuriais siekiama skatinti ekonomiškai efektyvią esminę pastatų renovaciją, įskaitant keliais etapais vykdomą esminę renovaciją ir šilumos ir vėsinimo poreikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, pvz., pastato renovacijos pasų schemos įdiegimą;

 

d) politikos sritys ir veiksmai, skirti paremti tikslines nebrangias energijos vartojimo efektyvumo priemones ir renovacijas;

 

e)  politikos priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama spręsti problemas, susijusias su prasčiausiai veikiančiais nacionalinio pastatų ūkio segmentais, namų ūkiais, kurie patiria energijos nepriteklių, ir namų ūkiais, kurie susiduria su skirtingų paskatų dilemomis, taip pat su daugiabučiais pastatais, kuriems kyla sunkumų atlikti renovaciją, tuo pat metu atsižvelgiant į įperkamumą;

 

f)  politikos priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama spręsti problemas, susijusias su visais viešais pastatais, įskaitant socialinius būstus;

 

g)  politikos priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama paspartinti technologinį perėjimą prie išmaniųjų ir susietųjų pastatų ir bendruomenių ir taip pat įdiegti didelio pralaidumo tinklus;

 

h)  nacionalinių iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti įgūdžius ir švietimą statybos ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose, taip pat švietimą tiek pasyvių elementų, tiek ir pažangiųjų technologijų srityje, apžvalga;

 

i)  ateities perspektyva, kuria galėtų vadovautis privatūs asmenys, statybos pramonės subjektai, viešosios institucijos, įskaitant savivaldybes ir būsto kooperatyvus, ir finansų įstaigos, priimdami investicinius sprendimus;

 

j)  įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos, pvz., susijusios su sveikatos priežiūra, sauga ir oro kokybe, įvertinimas;

 

Valstybių narių ilgalaikių renovacijos strategijų rengimą ir įgyvendinimą remia struktūruotos, nuolatinės suinteresuotųjų subjektų platformos, įskaitant vietos ir regionų bendruomenių atstovus, socialinio dialogo atstovus, pvz., darbuotojus, darbdavius, MVĮ ir statybos sektorių, taip pat mažumų atstovus.

 

 

__________________

 

16 OL L 315, 2012 11 14, p. 13.

 

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės 1 dalyje nurodytoje ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustato veiksmų planą su aiškiais etapais ir priemonėmis, kuriuo siekiama įgyvendinti ilgojo laikotarpio 2050 m. tikslą panaikinti nacionalinio pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro, apibrėžiant iki 2030 m. įgyvendintinus konkrečius etapus.

Valstybės narės 1 dalyje nurodytose ilgalaikėse renovacijų strategijose nustato veiksmų planą su aiškiais etapais ir veiksmais, kuriuo siekiama įgyvendinti ilgojo laikotarpio 2050 m. tikslą užtikrinti labai efektyviai energiją naudojantį pastatų ūkį ir panaikinti nacionalinio pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro, apibrėžiant iki 2030 m. ir 2040 m. įgyvendintinus konkrečius etapus ir taip pat išmatuojamus pažangos rodiklius.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės ilgalaikėse renovacijų strategijose nustato, kaip jų orientyrais prisidedama siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslo (-ų) iki 2030 m. [X %] padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip nustatyta Direktyvoje 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva ...2018/ES [COD 2016/0376], ir pagal Sąjungos tikslą iki 2050 m. nuo 80 iki 95 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, ilgalaikė renovacijos strategija padeda sumažinti energijos nepriteklių.

Be to, ilgalaikėse renovacijos strategijose nurodomi atitinkami veiksmai, kuriais padedama sumažinti energijos nepriteklių, kartu remiant vienodas galimybes naudotis finansavimo priemonėmis, skirtomis pažeidžiamuose namų ūkiuose atlikti energijos vartojimo efektyvumo renovacijas.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Siekdamos padėti priimti kryptingus 1 dalies d punkte nurodytus investicinius sprendimus valstybės narės parengia mechanizmus, kuriais siekiama:

3.  Siekdamos suteikti galimybes ir padėti priimti kryptingus 1 dalyje nurodytus investicinius sprendimus, valstybės narės parengia arba išlaiko mechanizmus, kuriais siekiama:

a)  jungti projektus, kad investuotojams būtų lengviau finansuoti 1 dalies b ir c punktuose nurodytą renovaciją;

a)  jungti projektus, įskaitant investuotojų platformas, kad investuotojams būtų lengviau finansuoti 1 dalyje nurodytą renovaciją;

b)  sumažinti energijos vartojimo efektyvumo operacijų riziką investuotojams ir privačiajam sektoriui; ir

b)  energijos vartojimo efektyvumo operacijų numanomos rizikos investuotojams ir privačiajam sektoriui sumažinimas, pavyzdžiui, kapitalo reikalavimuose nustatant mažesnį sertifikuotomis energetinio naudingumo renovacijomis paremtą užtikrinimo priemonių rizikos koeficientą;

c)  naudoti viešąjį finansavimą papildomoms privačiojo sektoriaus investicijoms telkti arba konkretiems rinkos trūkumams šalinti.“

c)  naudoti viešąjį finansavimą papildomoms privačiojo sektoriaus investicijoms telkti, įskaitant pagal Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą, arba konkretiems rinkos trūkumams šalinti;

 

ca)  laikantis dabartinių Eurostato gairių ir 2010 m. Europos sąskaitų sistemoje pateiktų paaiškinimų, investicijų į efektyviai energiją naudojančių pastatų ūkį gairių ir paaiškinimų dėl apskaitos taisyklių interpretavimo, remti holistinį požiūrį į valdžios institucijų investicijas;

 

cb)  remti projektų vystymo pagalbos teikimą, taip pat sudaryti palankias sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių būrimuisi į grupes ir konsorciumus, kad būtų galima pasiūlyti galimiems užsakovams kompleksinius sprendimus; ir

 

cc)  nustatyti prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, pvz., vieno langelio sistemą vartotojams, pagal kurią jie būtų informuojami apie konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo renovacijomis, ir apie prieinamas finansavimo priemones, skirtas pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijoms.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Komisija valstybėms narėms teikia rekomendacijas, pagrįstas geriausios patirties apie energijos vartojimo efektyvumui skirtų sėkmingų valstybinio ir privačiojo finansavimo programų, pavyzdžių rinkimu ir sklaida ir taip pat informacija apie mažų energijos renovacijos projektų jungimo schemas. Be to, Komisija teikia valstybėms narėms rekomendacijas apie finansines paskatas renovuoti, žvelgiant iš vartotojo perspektyvos ir atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo skirtumus valstybėse narėse;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  Kiekviena valstybė narė surengia viešąsias konsultacijas, įtraukdamos visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, apie ilgalaikės renovacijos strategijos projektą ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki jų ilgalaikių renovacijos strategijų pateikimo Komisijai. Kiekviena valstybė narė paskelbia viešų konsultacijų rezultatų santrauką, pridedama ją kaip priedą prie savo ilgalaikės renovacijos strategijos.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 c dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3c.  Kiekviena valstybė narė į integruotos nacionalinės energijos ir klimato politikos įgyvendinimo pažangos ataskaitą įtraukia savo ilgalaikės renovacijos strategijos įgyvendinimo detales, įskaitant apie suplanuotą politiką ir veiksmus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl Europos Sąjungos valdymo, 2016/0375 (COD)] (Valdymo reglamentas) [ 19 straipsnio a punkte] nurodytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

 

„Naujų pastatų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad prieš pradedant jų statybą būtų apsvarstytas techninis, aplinkosauginis ir ekonominis didelio naudingumo alternatyvių sistemų pagrįstumas, jei yra galimybė, ir į jį būtų atsižvelgta.“

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2010/31/ES

7 straipsnio 5 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4)  7 straipsnio penkta pastraipa išbraukiama;

4)  7 straipsnio penkta pastraipa pakeičiama taip:

 

„Kai vykdoma pastatų renovacija dideliu mastu, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į labai efektyvias alternatyvias sistemas tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai pagrįsta, ir taip pat, kad dėmesys būtų skirtas priešgaisrinei saugai ir sveikoms patalpų mikroklimato sąlygoms.“

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  1 dalies trečia pastraipa išbraukiama;

a)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

 

Valstybės narės reikalauja, kad naujuose pastatuose būtų įrengti savireguliavimo įtaisai, kurie reguliuoja kambario temperatūros lygį kiekviename atskirame kambaryje. Esamuose pastatuose, kai šildymo generatoriai pakeičiami, būtina įrengti savireguliavimo įtaisus, kurie atskirai reguliuoja kambario temperatūrą.“

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visuose naujuose negyvenamuosiuose pastatuose ir visuose esamuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija ir kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, bent kas dešimtoje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų įrengta Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo17 apibrėžta įkrovimo prieiga, kuri galėtų paleisti ir sustabdyti įkrovimą pagal kainos signalus. Šis reikalavimas visiems negyvenamiesiems pastatams, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad visuose naujuose negyvenamuosiuose pastatuose ir visuose esamuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų ir kuriuose atliekama kapitalinė pastato ar transporto priemonių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūros renovacija, bent vienoje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų įrengta įkrovimo vieta, o kas dešimtoje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų atlikti atitinkami parengiamieji kabelių ir vamzdžių klojimo darbai, kad būtų galima įrengti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2014/94/ES apibrėžtą įkrovimo prieigą.

 

2a.   Valstybės narės reikalauja, kad iki 2025 m. sausio 1 d. visuose viešuose ir komercinės paskirties negyvenamuose pastatuose, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, būtų įrengtas minimalus įkrovimo prieigos vietų skaičius.

 

2b.  Valstybės narės mišrios paskirties pastatams, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, taiko 2 dalies nuostatas, jei jie yra nauji ar juose vyksta kapitalinė pastato ar transporto priemonių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūros renovacija.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti ankstesnėje pastraipoje nurodytų reikalavimų pastatams, kurie priklauso 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje apibrėžtoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir yra jų naudojami.

2c. Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 2 dalyje nurodytų reikalavimų pastatams, kurie priklauso 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje apibrėžtoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir yra jų naudojami.

__________________

__________________

17 OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

 

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad naujai pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija ir kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, būtų atlikti parengiamieji kabelių klojimo darbai, kad bet kurioje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų galima įdiegti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo įrangą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama pastato elektros infrastruktūros ar šalia esančio pastato arba jame įrengtos transporto priemonių stovėjimo aikštelės kapitalinė renovacija, ir kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, būtų atlikti tinkami parengiamieji kabelių arba vamzdžių klojimo darbai, kad būtų galima įdiegti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo įrangą.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų viešiesiems pastatams, kuriems jau taikoma Direktyva 2014/94/ES.“;

4.  Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų viešiesiems pastatams, jei jiems jau taikomi reikalavimai, panašūs į priemones, kuriomis Direktyva 2014/94/ES perkeliama į nacionalinę teisę.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 4 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Valstybės narės užtikrina, kad privačiųjų subjektų valdomoms viešosioms transporto priemonių stovėjimo aikštelėms būtų taikomi 2 ir 3 dalyje nurodyti reikalavimai.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 4 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b.  Valstybės narės pašalina reguliavimo kliūtis ir užtikrina, kad būtų nustatyta supaprastinta savininkams ir nuomininkams taikoma leidimų suteikimo ir patvirtinimo tvarka tam, kad būtų sudarytos sąlygos gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose diegti įkrovimo prieigas.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 4 c dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4c.  Valstybės narės papildomai prie reikalavimų, taikomų elektros energija varomų transporto priemonių infrastruktūrai, atsižvelgia į tai, kad pastatuose būtina įdiegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir specialias infrastruktūras, pvz., elektromobilumo koridoriai, taip pat reikalinga nuosekli tausojamojo ir ekologiško judumo politika, įvairių transporto rūšių naudojimas ir miestų planavimas.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Valstybės narės užtikrina, kad įrengiant, pakeičiant arba atnaujinant techninę pastato sistemą būtų įvertintas, užfiksuotas dokumentuose ir perduotas pastato savininkui visos pakoreguotos sistemos bendras energinis naudingumas, kad šiuos duomenis būtų galima panaudoti tikrinant atitiktį pagal 1 dalį nustatytiems minimaliems reikalavimas ir išduodant energinio naudingumo sertifikatus. Valstybės narės užtikrina, kad ši informacija būtų įtraukta į 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinę energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazę.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad įrengiant, pakeičiant arba atnaujinant techninę pastato sistemą būtų įvertintas visos pakoreguotos sistemos bendras energinis naudingumas visos ir dalinės apkrovos sąlygomis ir, kur tinkama, būtų įvertintas poveikis patalpų oro kokybei. Rezultatai užfiksuojami dokumentuose ir perduodami pastato savininkui, kad šiuos duomenis būtų galima panaudoti tikrinant atitiktį pagal 1 dalį nustatytiems minimaliems reikalavimas ir išduodant energinio naudingumo sertifikatus. Valstybės narės užtikrina, kad ši informacija būtų įtraukta į 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinę energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazę.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijai suteikti įgaliojimai pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildyta pažangumo rodiklio apibrėžtimi ir sąlygomis, kuriomis pažangumo rodiklis būtų pateikiamas kaip papildoma informacija būsimiems nuomininkams arba pirkėjams.

Komisijai suteikti įgaliojimai pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą pažangumo rodiklio apibrėžtimi, pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir pagal Ia priede nurodytą koncepciją ir metodiką. Apibrėžtis apima informaciją apie tai, kaip po bandomojo etapo rodiklis galėtų būti nustatytas, kaip šis rodiklis būtų susietas su 11 straipsnyje nurodytais energinio naudingumo sertifikatais ir kaip būtų pateikiamas kaip papildoma ir reikšminga informacija būsimiems investuotojams, nuomininkams, pirkėjams ir rinkos dalyviams.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pažangumo rodiklis apima lankstumo galimybes, sustiprintas funkcijas ir gebas, kurias užtikrina glaudžiau apjungti įmontuoti pažangieji prietaisai, integruoti į įprastas technines pastato sistemas. Šios ypatybės pastato naudotojams ir pačiam pastatui užtikrins didesnes galimybes reaguoti į patogumo arba eksploatavimo reikalavimus, dalyvauti valdant poreikį ir prisidėti prie optimalaus, sklandaus ir saugaus įvairių energijos sistemų ir rajono infrastruktūrų, prie kurių pastatas prijungtas, veikimo.“;

Pažangumo rodiklis apima didesnį energijos taupymą, lyginamąją analizę ir lankstumo galimybes, sustiprintas funkcijas ir gebas, kurias užtikrina glaudžiau apjungti įmontuoti pažangieji prietaisai, integruoti į įprastas technines pastato sistemas. Šios ypatybės pastato naudotojams ir pačiam pastatui užtikrins didesnes galimybes reaguoti į patogumo arba eksploatavimo reikalavimus, ypač dalinės apkrovos sąlygomis, be kita ko, priderindamos energijos suvartojimą, siekiant, dalyvauti valdant poreikį ir prisidėti prie optimalaus, veiksmingo, sklandaus ir saugaus įvairių energijos sistemų, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą vietoje, ir rajono infrastruktūrų, prie kurių pastatas prijungtas, veikimo.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

10 straipsnio 6 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su energijos, sutaupytos dėl tokios renovacijos, kiekiu. Sutaupytą kiekį nustatoma palyginant pieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus.

6.  Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su energijos, sutaupytos dėl tokios renovacijos, kiekiu. Sutaupytą kiekį nustatoma, kai tai proporcinga inovacijos apimčiai, remiantis energijos auditu ar palyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus arba naudojant standartines energijos taupymo pastatuose skaičiavimo vertes arba panašią tinkamą, skaidrią dokumentavimo metodiką.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

10 straipsnio 6 a dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6a.  Valstybių narių sukurtose energinio naudingumo sertifikatams registruoti skirtose duomenų bazėse turi būti galimybė atsekti faktinį energijos suvartojimą atitinkamuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kategorijos. Duomenų bazėse laikomi pastatų, kuriuose nuolat lankosi visuomenė ir kurio naudingasis grindų plotas viršija 250 m², faktinio energijos suvartojimo duomenys yra nuolat atnaujinami.

6a.  Valstybių narių naujai sukurtose ar jau esamose energinio naudingumo sertifikatams registruoti skirtose duomenų bazėse turi būti galimybė atsekti faktinį energijos suvartojimą atitinkamuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kategorijos. Duomenų bazėse laikomi valstybinėms institucijoms priklausančių, jų valdomų ar juose įsikūrusių pastatų, kurių naudingasis grindų plotas viršija 250 m², faktinio energijos suvartojimo duomenys.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

10 straipsnio 6 b dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6b.  Pateikus prašymą ES duomenų apsaugos reikalavimus atitinkanti anoniminių duomenų suvestinė pateikiama bent valdžios institucijoms statistinėms arba mokslinių tyrimų reikmėms.“;

6b.  Pateikus prašymą ES duomenų apsaugos reikalavimus atitinkanti anoniminių duomenų suvestinė pateikiama bent valdžios institucijoms statistinėms arba mokslinių tyrimų reikmėms ir pastatų savininkams sudaromos sąlygos susipažinti su visais duomenimis.“;

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti pastatams šildyti naudojamų sistemų prieinamas dalis, kaip antai šilumos generatorių, kontrolės sistemą ir cirkuliacinį (-ius) siurblį (-ius), negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su centralizuota technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW. Šio tikrinimo metu vertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Katilo dydžio vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato šildymo poreikiai.“;

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti pastatams šildyti naudojamų sistemų prieinamas dalis, kaip antai šilumos generatorių, kontrolės sistemą ir cirkuliacinį (-ius) siurblį (-ius), negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su technine pastato sistema, skirta erdvių ir buitinio karšto vandens šildymo reikmėms ir kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 70 kW. Šio tikrinimo metu vertinamas šilumos generatoriaus naudingumo koeficientas dalinės ir visos apkrovos sąlygomis ir šilumos generatoriaus dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Šilumos generatoriaus dydžio vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato šildymo poreikiai;

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„2.  Kaip alternatyva 1 daliai, valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrintų, kad negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, būtų įrengtos pastatų automatinio veikimo ir kontrolės sistemos. Šios sistemos geba:

2.  Valstybės narės reikalauja, kad iki 2023 m. negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, būtų įrengtos pastatų automatinio veikimo ir kontrolės sistemos. Šios sistemos geba:

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  nuolat stebėti, analizuoti ir koreguoti energijos suvartojimą;

a)  nuolat stebėti, registruoti, analizuoti ir koreguoti energijos suvartojimą, kad būtų užtikrintas didžiausias energijos vartojimo efektyvumas visos ir dalinės apkrovos sąlygomis;

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Kaip alternatyva 1 daliai, valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrintų, kad gyvenamuosiuose pastatuose su centralizuota technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW, būtų įrengta:

3.  Valstybės narės gali reikalauti nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrintų, kad gyvenamuosiuose pastatuose su technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia patalpų ir buitinio vandens šildymui yra didesnė nei 70 kW, būtų įrengta:

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  nuolatinės elektroninės stebėsenos funkcija, kuri matuoja sistemos veiksmingumą ir informuoja pastato savininkus arba valdytojus, jei jis smarkiai sumažėja arba jei būtina atlikti sistemos techninę apžiūrą, ir

a)  nuolatinės elektroninės stebėsenos funkcija, kuri matuoja sistemos veiksmingumą ir informuoja pastato savininkus arba valdytojus, jei jis smarkiai sumažėja arba jei būtina atlikti sistemos techninę apžiūrą, ir

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą ir naudojimą.“;

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą, kaupimą ir naudojimą visos ir dalinės apkrovos sąlygomis, įskaitant hidraulinį subalansavimą;

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Pastatams, kurie atitinka 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, netaikomi 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi techninėms pastatų sistemoms, kurioms aiškiai taikomas sutartas energinio naudingumo kriterijaus arba susitarimas dėl sutarto energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygio, pavyzdžiui, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte, arba tokioms, kurias valdo komunalinės įmonės arba tinklo valdytojas ir todėl joms taikomos naudingumo stebėsenos priemonės iš sistemos pusės.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti oro kondicionavimo sistemų prieinamas dalis negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su centralizuota technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW. Tikrinimo metu vertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams. Dydžio vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje oro kondicionavimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų prieinamas dalis negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su technine pastato oro kondicionavimo ir vėdinimo sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 12kW. Tikrinimo metu vertinamas oro kondicionavimo ir vėdinimo įrangos naudingumo koeficientas visos ir dalinės apkrovos sąlygomis ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams. Dydžio vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje oro kondicionavimo ar vėdinimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.

 

Pagal oro kondicionavimo sistemos tipą ir vardinę atiduodamąją galią valstybės narės gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą, atsižvelgdamos į sistemos tikrinimo sąnaudas ir numatomas energijos išlaidas, kurias būtų galima sutaupyti dėl tikrinimo.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Kaip alternatyva 1 daliai, valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrintų, kad negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, būtų įrengtos pastatų automatinio veikimo ir kontrolės sistemos. Šios sistemos geba:

2.  Valstybės narės reikalauja, kad iki 2023 m. negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, būtų įrengtos pastatų automatinio veikimo ir kontrolės sistemos. Šios sistemos geba:

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  nuolat stebėti, analizuoti ir koreguoti energijos suvartojimą;

a)  nuolat stebėti, analizuoti, registruoti ir koreguoti energijos suvartojimą, kad būtų užtikrintas optimalus energijos vartojimo efektyvumas visos ir dalinės apkrovos sąlygomis;

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Kaip alternatyva 1 daliai, valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrintų, kad gyvenamuosiuose pastatuose su centralizuota technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW, būtų įrengta:

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad gyvenamuosiuose pastatuose su technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia oro kondicionavimui ar vėdinimui yra didesnė nei 12 kW, būtų įrengta:

a)  nuolatinės elektroninės stebėsenos funkcija, kuri matuoja sistemos veiksmingumą ir informuoja pastato savininkus arba valdytojus, jei jis smarkiai sumažėja arba jei būtina atlikti sistemos techninę apžiūrą, ir

a)  nuolatinės elektroninės stebėsenos funkcija, kuri matuoja sistemos veiksmingumą ir informuoja pastato savininkus arba valdytojus, jei jis smarkiai sumažėja arba jei būtina atlikti sistemos techninę apžiūrą, ir

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą ir naudojimą.

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą, kaupimą ir naudojimą visos ir dalinės apkrovos sąlygomis, įskaitant hidraulinį subalansavimą.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Pastatams, kurie atitinka 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, netaikomi 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 3 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi techninėms pastatų sistemoms, kurioms aiškiai taikomas sutartas energinio naudingumo kriterijaus arba susitarimas dėl sutarto energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygio, pavyzdžiui, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte, arba tokioms, kurias valdo komunalinės įmonės arba tinklo valdytojas ir todėl joms taikomos naudingumo stebėsenos priemonės iš sistemos pusės.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9)  19 straipsnyje „2017“ pakeičiama į „2028“;

9)  19 straipsnyje „2017“ pakeičiama į „2024“;

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

19 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9a)  19 straipsnis papildomas šia dalimi:

 

„Komisija visų pirma įvertina poreikį toliau vykdyti energinio naudingumo sertifikatų derinimą pagal 11 straipsnį.“

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 b punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

19 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9b.  įterpiamas šis straipsnis:

 

„19a straipsnis

 

Komisija iki 2020 m. atlieka galimybių studiją, kurioje išaiškina pastatų renovacijos paso įdiegimo galimybes ir tvarkaraštį, kuris galėtų tapti energinio naudingumo sertifikato rekomendacijų skirsnio dalimi, siekiant konkrečiam pastatui parengti ilgalaikį laipsniškos renovacijos veiksmų planą.”

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punktas

Direktyva 2010/31/ES

20 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus, jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvius būdus didinti pastato energinį naudingumą ir, atitinkamais atvejais, apie esamas finansines priemones pastato energiniam naudingumui didinti.

Valstybės narės visų pirma teikia informaciją nepriklausomomis, prieinamomis ir skaidriomis konsultacinėmis priemonėmis, pvz., vieno langelio sistema pastatų savininkams, valdytojams ir nuomininkams teikia informaciją, kaip ekonomiškai efektyviais būdais didinti pastato energinį naudingumą, įskaitant apie renovacijų konsultacijas, apie energinio naudingumo sertifikatus, jų paskirtį ir tikslus, kaip pakeisti iškastinio kuro katilus tvaresnėmis alternatyvomis ir apie esamas finansines priemones pastato energiniam naudingumui didinti.

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies 1 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

I priedo 1 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„1.  Pastato energinis naudingumas atspindi jo įprastą energijos naudojimą šildymo, vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo ir apšvietimo reikmėms.

„1.  Pastato energinis naudingumas skaidriai atspindi jo įprastą energijos naudojimą (šildymo, vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo ir apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms).

Pastato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu (kilovatvalandėmis vienam kvadratiniam metrui per metus), kuris suvienodintas tiek energinio naudingumo sertifikavimo, tiek atitikties minimaliems energinio naudingumo reikalavimams tikslais. Energinis naudingumas ir taikoma jo nustatymo metodika turi būti skaidrūs ir atviri inovacijoms.

Pastato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu (kilovatvalandėmis vienam kvadratiniam metrui per metus), kuris suvienodintas tiek energinio naudingumo sertifikavimo, tiek atitikties minimaliems energinio naudingumo reikalavimams tikslais. Energinio naudingumo nustatymo metodika turi būti skaidri ir atvira inovacijoms.

Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo laikydamosi susijusių Europos standartų, kuriuos pagal Europos Komisijos suteiktą Įgaliojimą M/480 sukūrė Europos standartizacijos komitetas, nacionalinių priedų sistemos.;

Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo atsižvelgdamos į susijusių Europos standartų, kuriuos pagal Europos Komisijos suteiktą Įgaliojimą M/480 sukūrė Europos standartizacijos komitetas, nacionalinių priedų sistemoje nurodytą terminologiją ir apibrėžtis.

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

I priedo 2 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„2.   Patalpų šildymo ir vėsinimo, buitinio karšto vandens ir tinkamos ventiliacijos reikmėms reikalingos energijos kiekis apskaičiuojamas taip, kad būtų užtikrintas valstybių narių apibrėžtas būtinasis sveikatos ir patogumo lygis.

„2.  Patalpų šildymo ir vėsinimo, buitinio karšto vandens, apšvietimo, ventiliacijos ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms reikalingos energijos kiekis apskaičiuojamas taip, kad būtų pasiektas kuo aukštesnis valstybių narių nacionaliniu ar regionų lygmeniu apibrėžtas sveikatos, patalpų oro kokybės ir patogumo lygis. Ypač jokių vidinių pastato paviršių temperatūra negali būti mažesnė už rasos taško temperatūrą.

Pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis kiekvieno energijos nešiklio pirminės energijos koeficientais, kurie gali būti grindžiami nacionaliniais ar regioniniais metiniais svertiniais vidurkiais arba individualiai rajono sistemai prieinama konkrečia informacija.

Pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis kiekvieno energijos nešiklio pirminės energijos koeficientais, kurie gali būti grindžiami nacionaliniais ar regioniniais metiniais ir taip pat galbūt sezoniniais ar mėnesiniais svertiniais vidurkiais arba individualiai rajono sistemai prieinama konkrečia informacija.

Į pirminės energijos koeficientus neįtraukiama energijos nešiklio atsinaujinančių išteklių energijos dalis, kad apskaičiavimo metu būtų vienodai traktuojama: a) atsinaujinančių išteklių šaltinio energija, kuri gaminama vietoje (neskaičiuojama individualaus skaitiklio, t. y. neapskaitoma kaip tiekiama energija), ir b) atsinaujinančių išteklių energija, tiekiama per energijos nešiklį.“;

Atlikdamos skaičiavimus, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į energijos poreikius ir vėliau taip pat atsižvelgia į: a) atsinaujinančių išteklių energiją , kuri gaminama ir naudojama vietoje (neskaičiuojama individualaus skaitiklio, t. y. neapskaitoma kaip tiekiama energija), ir b) atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tiekiamą per energijos nešiklį.

 

Taikant pirminės energijos koeficientus užtikrinama, kad būtų siekiama optimalaus pastatų energinio naudingumo ir taip būtų remiamas 9 straipsnio reikalavimų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu.

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

I a priedas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Įterpiamas šis priedas:

 

„Ia PRIEDAS

 

8 straipsnio 6 dalyje nurodyto pastatų pažangumo rodiklio bendri apibrėžties metodikos principai

 

1.  Komisija nustato bendrus metodikos principus, kaip nustatyti pažangumo rodiklio vertę, įvertindama pastato ar pastato vieneto galimybę pritaikyti jo eksploataciją pagal jo naudotojų ir tinklo poreikius ir pagerinti jo energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą energinį naudingumą.

 

Rengiant metodiką atsižvelgiama į tam tikrus aspektus, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemas, pažangiuosius termostatus, įmontuotus buitinius prietaisus, įkrovimo prieigas elektra varomoms transporto priemonėms, energijos kaupimą ir išsamias funkcijas ir šių aspektų sąveiką. Tie poveikiai vertinami atsižvelgiant į galimą naudą energijos vartojimo efektyvumo ir naudingumo lygiams ir į sudarytas sąlygas lankstumui, patalpų mikroklimato sąlygas ir patogumą atitinkamame pastate ar pastato vienete.

 

2.  Pažangumo rodiklis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal tris pagrindines funkcijas, susijusias su pastatu ir jo techninėmis sistemomis:

 

a)  galimybė veiksmingai palaikyti aukštą pastato energinį naudingumą ir eksploatavimą mažinant energijos paklausą ir naudojant daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių (elektros ir šilumos), taip pat pastato gebėjimas valdyti savo paklausą arba energijos gamybą vietoje arba pertvarkant savo išteklius;

 

b)  galimybė pritaikyti veikimo režimą atsižvelgiant į pastato naudotojų poreikius ir užtikrinti aukštus sveikatos ir mikroklimato sąlygų standartus, pakankamai dėmesio skiriant galimybei naudotis patogiais ekranais, nuotolinio valdymo įtaisais ir informacijos teikimui apie patalpų oro kokybę ir energijos suvartojimą; ir

 

c)  pastato bendros elektros energijos paklausos lankstumas, įskaitant jo galimybės naudoti aktyvų ir pasyvų bei numanomą ir akivaizdų apkrovos atsaką, matuojamas pagal tai, kiek pastato apkrovos gali būti bet kada perkelta (didžiausias galia kW), ir gebėjimas tą lankstumą (kWh) perduoti į tinklą, įskaitant išleidimą ir įleidimą.

 

Taip vartotojai galėtų ir būtų skatinami aktyviai dalyvauti elektros energijos tiekimo rinkoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB*.

 

Nustatant bendrus metodikos principus atsižvelgiama į Europos standartus, ypač tuos, kurie parengti pagal įgaliojimą M/480.

 

3.  Bendrais metodikos principais užtikrinama visiška pažangiųjų skaitiklių, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemų, įmontuotų buitinių prietaisų, pastato pažangiųjų termostatų ir patalpų oro jutiklių bei ventiliacijos sąveika ir skatinama naudoti lyginamuosius kriterijus ir Europos standartus, įskaitant pažangiųjų prietaisų nuorodų ontologiją. Nustatant pažangumo rodiklį atsižvelgiama į atvirumą trečiųjų šalių sistemoms ir nustatoma jo vertė, kalbant apie tokias infrastruktūras kaip elektros tinklas ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, elektra varomų transporto priemonių infrastruktūra ir reagavimo į paklausą agregatorius, siekiant užtikrinti ryšių, sistemų kontrolės ir atitinkamų duomenų ar signalų perdavimo atitiktį.

 

4.  Bendri metodikos principai apima duomenų tvarkymo pastate ar už pastato ribų procesą, tie duomenys galėtų apimti pačiame pastate atsiradusius duomenis arba pastato ar naudotojo arba jame esančių asmenų gautus duomenis. Šis procesas grindžiamas protokolais, pagal kuriuos pastate esantys asmenys ir atitinkami produktai ar prietaisai gali keistis nustatytos tapatybės ir šifruotais pranešimais. Visų pirma, kai tvarkomi asmens duomenys, pavyzdžiui, duomenys, gauti iš dažnai atliekamo ir nuotolinio matavimo arba matavimo atskirais skaitikliais, arba pažangiųjų elektros energijos tinklų operatorių tvarkomi duomenys, turi būti užtikrinti pastato naudotojo nuosavybės, duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo principai. Šie bendri metodikos principai apima realiojo laiko duomenis ir su energija susijusius duomenis, gaunamus naudojantis debesija grindžiamais sprendimais ir užtikrina duomenų, pažangiųjų skaitiklių rodmenų ir duomenų perdavimo saugumą ir galutinių vartotojų privatumą, laikantis atitinkamų Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų ir taip pat geriausių prieinamų kibernetinio saugumo metodų.

 

5.  Nustatant bendrus metodikos principus atsižvelgiama į teigiamą esamų ryšių tinklų įtaką, visų pirma į tai, ar yra sparčiajam ryšiui parengta fizinė pastato infrastruktūra, pavyzdžiui, savanoriškas pasirengimo plačiajuosčiam ryšiui žymėjimas, ir ar daugiabučiuose pastatuose yra prieigos punktas, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES 8 straipsnio**.

 

6.  Bendroje metodikoje nustatomas tinkamiausia pažangumo rodiklio parametro forma ir vaizdavimas – jie turi būti paprasti, skaidrūs ir lengvai suprantami vartotojams, savininkams, investuotojams ir reagavimo į paklausą rinkos dalyviams. Ja papildomas energinio naudingumo sertifikatas tiek, kiek tai yra susiję su pastato energiniu naudingumu.

 

__________________

 

*   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).

 

**   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL L 155, 2014 5 23, p. 1).“

(1)

  OL C 246, 2017 7 28, p. 48.

(2)

  OL C 342, 2017 10 12, p. 119.


AIŠKINAMOJI DALIS

Sąjungos pastatų ūkiui tenka didelė Europos galutinės energijos paklausos dalis, ypač energijos, gaunamos iš iškastinio kuro. Geresnis pastatų energetinis naudingumas labai padėtų pagerinti energijos tiekimo saugumą ir sumažinti energijos importą į Europą, sumažinti Europos energijos vartotojų sąskaitas už energiją, gyvenimo sąlygas padaryti sveikesnes ir padidinti augimą bei darbo vietų kūrimą, visų pirma MVĮ.

Kad įvykdytume savo tarptautinius įsipareigojimus pagal COP 21 susitarimą ir kad būtų ekonomiškai efektyviai pasiekti pačios Sąjungos tikslai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityje, sektoriai, kuriems netaikoma ATLPS, kaip antai pastatų ir transporto, turi išnaudoti savo potencialą. Todėl tam, kad būtų užtikrintas energijos požiūriu labai efektyvus Europos pastatų ūkis ir sumažinta jo priklausomybė nuo iškastinio kuro, reikalinga plataus užmojo ir perspektyvi Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo.

Ilgalaikio planavimo ir valstybių narių veiksmų stiprinimas

Svarbiausias elementas, būtinas siekiant užtikrinti esamo pastatų ūkio renovaciją, yra nacionalinės ilgalaikės renovacijos strategijos, įtrauktos į nacionalinius klimato ir energetikos planus, numatytus pagal valdymo reglamentą.

Pranešėjas rekomenduoja stiprinti reikalavimus dėl nacionalinių ilgalaikių renovacijos strategijų turinio, siekiant užtikrinti reikiamą visų pirma esamo pastatų ūkio renovaciją. Valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į subsidiarumo principą, turi užtikrinti, kad būtų parengtos visapusiškos ir plataus užmojo renovacijos strategijos, kuriose būtų nurodomi konkretūs veiksmai, skirti žemiausio energetinio naudingumo pastatams, sprendžiamas skirtingų paskatų klausimas, svarstomi svarbūs pastato gyvavimo ciklo etapai, sprendžiamas viešųjų investicijų teisinių apskaitos apribojimų klausimas ir užtikrinama prieiga prie informacijos apie esamas finansines priemones pastatų energetinei renovacijai, skirtas vartotojams.

Proporcingi reikalavimai elektromobilumui

Komisijos pasiūlymo tikslas – pasinaudojant direktyvos persvarstymu dar labiau prisidėti prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo naudojant infrastruktūrą šalia pastatų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas diegti elektra varomų transporto priemonių infrastruktūrą.

Pranešėjas siūlo, kad direktyvos reikalavimuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas parengiamiesiems kabelių arba vamzdžių klojimo darbams, siekiant užtikrinti proporcingą išlaidų lygį ir šį reikalavimą taikyti tik atitinkamiems renovacijos darbams, t. y. elektros infrastruktūrai arba transporto priemonių stovėjimo aikštelėms, siekiant užtikrinti, kad nesumažėtų paskatos renovuoti. Be to, pranešėjas pageidauja, kad šis reikalavimas taip pat būtų taikomas privačiųjų subjektų valdomoms viešosioms transporto priemonių stovėjimo aikštelėms, siekiant užtikrinti, kad viešosios institucijos atitinkamai prisidėtų.

Geresnis reglamentavimas ir tinkamos paskatos atlikti renovaciją

Pirminiame Komisijos pasiūlyme pateikiama keletas pasiūlymų atnaujinti esamą direktyvą, siekiant užtikrinti mažesnę administracinę naštą vykdant renovaciją ir sudaryti geresnes sąlygas atlikti pastatų energetinę renovaciją.

Pranešėjas remiasi šiuo pasiūlymu, kad būtų užtikrintas geresnis reglamentavimas ir teikiamos tinkamos paskatos atlikti pastatų energetinę renovaciją. Tie pasiūlymai apima pasiūlymo elementų, susijusių su pastatų automatizavimo naudojimu, stiprinimą, siekiant patikslinti jo vertę ir teisę, ir paaiškinti jo naudojimą kaip patikrinimų alternatyvą supaprastinimo tikslais. Pranešėjas taip pat apibrėžia įgaliojimų parengti pažangumo rodiklį suteikimo Komisijai konkrečias sąlygas, aprėptį ir tikslą. Be to, pranešėjas siūlo aiškiau apibrėžti dokumentavimo reikalavimus, susijusius su dėl renovacijos sutaupytos energijos kiekiu, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo įvedant alternatyvias ir pakankamai saugias dokumentavimo galimybes nemažinant motyvacijos vykdyti renovacijas.

Tikslus pastatų energinio naudingumo vaizdas

Komisija siūlo, kad skaičiuojant pirminės energijos koeficientą į jį nebūtų įtraukiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ir kad apskaičiavimo metu būtų vienodai traktuojama vietoje ir ne vietoje gaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija. Pirminės energijos koeficientas naudojamas apskaičiuoti pastato energinį naudingumą.

Pranešėjas tvirtina, kad reikia palikti nuorodą į vienodą vietoje ir ne vietoje gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos traktavimą, siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, tačiau reikia išbraukti nuorodą į tai, kad privaloma jos neįtraukti, nes tai gali pakenkti teisingam pastatų faktinio energijos suvartojimo ir energinio naudingumo vaizdui. Taip gali sumažėti motyvacija atlikti patobulinimus, kuriais būtų didinamas energijos vartojimo efektyvumas. Visi kiti su pirminės energijos koeficientu susiję klausimai ir toliau reglamentuojami Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos.


PRIEDAS: PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Struktūra

European Building Automation and Controls Association, EU.bac

Velux

Danish Energy Association

Rockwool

DG Energy

Veolia

Schöck

DONG Energy

Estonian Energy Ministry

Buildings Performance Institute Europe, BPIE

AFCO Worldwide

European Heat Pump Association, EHPA

KREAB

EUFORES

Confederation of Danish Industries, DI

Active House Alliance

European Alliance to Save Energy, EU-ASE

EUROPEAN RENEWABLE ENERGIES FEDERATION asbl

Schneider Electric

EpiCenter

EON

Danish District Heating Association, DANVA

Electric Underfloor Heating Alliance

ENEL SPA

Confederation of Danish Enterprises

Novozymes

Euroheat & Power

UNION FRANCAISE DE L’ELECTRICITE

Bosch

AmCham EU

The Danish Construction Association

Danish Ministry for Climate and Energy

Eco Council Denmark

Smart Energy Demand Coalition EU

WWF

Danish Association of Construction Clients, DACC

Local Government Denmark

European Historic Houses Association

International Union of Property Owners

Director General of the European Property Federation

Council of European Municipalities and Regions

Orgalime

CEZ group

Eni

European Environmental Bureau (EEB)

Climate Action Network Europe

European Energy Forum

HydrogenEurope

GD4S coalition

Eurelectric

SolarPowerEurope

WindEurope

FireSafeEurope

VOEWG

Swedish PermRep

Green Building Council Denmark

Confederation of Norwegian Enterprise

REHVA

ENGIE

Statoil

E.on

Fleishman Hillard

GRDF

Saint Gobain

PlasticsEurope

European Construction Industry Federation

Grace Public Affairs

Smart Energy Demand Coalition

European Forum for Manufacturing

British Chamber of Commerce in Belgium

Council of Gas Detection and Environmental Monitoring (CoGDEM)

European Facility Management Coalition

EuroCommerce

EDSO for Smart Grids

EnerginetDK

EnergyCoalition

Danfoss

Grundfoss

EnergiWatch

Cembreau

EDF

Dalkia

Enel

BDEW - German Association of Energy and Water Industries

EPEE

European Builders Confederation (EBC)

Eurima

EuroAce - European Alliance of Companies for Energy Efficiency in Buildings

FIEC - European Construction Industry Federation

Tesla

CoGen

European Federation of Building and Woodworkers

European Aluminium

Fédération du Commerce et de la Distribution

Knauf Insulation

The European Chemical Industry Council, CEFIC

CableEurope

BASF

ABB

Norsk Hydro ASA

CEMEX

Association of North German Chambers of Commerce and Industry

European Engineering Industries Association

International Energy Agency

European Copper Institute

BDR Thermea

EC Power A/S

Platform for Eletro-Mobility

European Solar Thermal Industry Federation (ESTIF)

German Federation of Companies in the Gas and Water Industry (figawa)

Glass for Europe

Shell

GreenEnergyOptions, GEO

SustainSolutions

European Mortgage Federation

European Construction Industry Federation

Siemens

Vattenfall

EUnited

HSSE

Dow

Renault Group

Transport & Environment

Bellona

Austrian Federal Economic Chamber (WKÖ)

Vestas

Housing Europe

Danish Social Housing Federation

Dutch Social Housing Federation

French Social Housing Federation

German Social Housing Federation

European Union of House builders and Developers

BEUC

World Green Building Council (WorldGBC)

Snam S.p.A.

BDI/BDA The German Business Representation

European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services

German Retail Federation

Architects' Council of Europe - Conseil des Architectes d’Europe

Swedish Petroleum and Biofuel Institute

AFEP

Cercle de l'Industrie

ES-SO European Solar Shading Organization

E3G - Third Generation Environmentalism

European Economic and Social Committee

European Heating Industry (EHI)

Federal Chamber of German Architects

European Federation of National Organisations Working with the Homeless

NALCO Water

Avisa Partners

LightingEurope AISBL

BMW Group

Ecofys

Danske Arkitektvirksomheder

United Technologies Corporation UTC

EU association for engineering building services and installers

European Geothermal Energy Council

AEBIOM

EuroFuel

Rud-Pedersen

Client Earth


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (19.9.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo

COM(2016) 0765 – C8-0499/2016 – 2016/0381(COD)

Nuomonės referentė: Anneli Jäätteenmäki

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos pasiūlymu mėginama padidinti Europos pastatų ūkio energijos naudojimo efektyvumą ir reikšmingai prisidėti prie ES klimato tikslų. Pasirinktas metodas yra galiojančios direktyvos įgyvendinimo stiprinimas ir kelių nuostatų, kurios neapsiriboja dabartine situacija, pasiūlymas. Pagrįstai pakartojama, kad daugiausia dėmesio skirti energijos vartojimo efektyvumui yra pagrindinis principas.

Atsižvelgiant į žemą Europos pastatų metinį renovacijos rodiklį (apie 0,4-1,2 %, priklausomai nuo valstybės narės) ir sudėtingą ES teisės aktų sąveiką, taip pat į nacionalinius statybos kodeksus, statybos praktiką, ekonomines tendencijas ir pastatų ūkio nuosavybės struktūrą, vis dar esama didžiulių neišnaudotų galimybių taupyti energiją. Žvelgiant į dabartinę tendenciją artimiausiais metais padėtis radikaliai nepakis.

Nesiimant papildomų priemonių, renovacija energijos vartojimo efektyvumo tikslu bus vykdoma tada, kai ji bus ekonomiškai tikslinga ir turės tinkamas paskatas, raginančias siekti energijos naudojimo efektyvumo tikslų.

Svarbu, kad valstybės narės žinotų, kokie yra jų pastatai, ir atitinkamai padėtų skirtingiems veikėjams nustatyti renovacijos prioritetus remiantis išlaidų efektyvumu. Tai yra skatinama 2 straipsnio dėl ilgalaikių renovacijos strategijų pakeitime.

Šiuo metu skubiai reikalingos plačiai prieinamos finansinės priemonės, kurios apimtų ir remtų teigiamus su energijos naudojimo efektyvumu susijusios renovacijos aspektus, pvz., aukštesnę turto vertę ir sveikesnes gyventojų gyvenimo sąlygas. Turėtų būti skatinamos Komisijos pastangos sudaryti sąlygas gauti finansavimą, pvz., pagal iniciatyvą „Pažangusis išmaniųjų pastatų finansavimas“.

Pranešėja norėtų pabrėžti du svarbiausius klausimus: sveikatai nekenksminga statyba ir Komisijos pasiūlymas dėl elektromobilumo.

Pirmiausia, sveikatai nekenksmingų pastatų svarbos neįmanoma pervertinti. Sveikatai nekenksmingas pastatas yra suprojektuotas taip, kad patenkintų jo gyventojų poreikius ir galėtų būti pritaikytas būsimiems poreikiams tenkinti. Jis sukonstruotas iš patvarių, pataisomų ir tinkamų perdirbti nenuodingų medžiagų. Jis efektyviai naudoja energiją ir sykiu gali ją gaminti, turi pakankamai natūralios šviesos, yra tinkamai vėdinamas ir šildomas taip, kad būtų palaikoma gera patalpų oro kokybė ir temperatūra.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją savo laiko dalį praleidžia pastatuose. Remiantis skaičiavimais, dešimtys milijonų europiečių kenčia nuo blogos patalpų oro kokybės, kurią dažnai sukelia per didelė drėgmė, skatinanti pelėsių augimą ir galinti pažeisti pastato konstrukcijas.

Tokį poveikį patiria įvairiausi pastatai: nuo privačių būstų iki viešųjų pastatų. Tai, kaip statomi ir prižiūrimi pastatai, daro didžiulę įtaką visuomenės sveikatai ir visų gyventojų gerovei.

Neefektyviai energiją naudojantys pastatai ir energijos nepriteklius yra glaudžiai susiję. Jei dėl finansavimo stokos bus atidėliojama gyvenamųjų namų renovacija, gyvenimo sąlygos gali ir toliau prastėti, o gyvenamųjų pastatų ūkio vertė sumažės.

Pranešėjos nuomone, antrasis svarbiausias klausimas yra pasiūlymas dėl elektromobilumo, pateiktas iš dalies pakeistame 8 straipsnyje.

Pasiūlymas apima visus naujus ir esamus negyvenamuosius pastatus, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija ir kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų. Pasiūlymas taip pat apima naujai pastatytus gyvenamuosius pastatus ir pastatus, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija. Pirmosios kategorijos pastatuose bent 10 proc. transporto priemonių stovėjimo vietų turėtų būti įrengta įkrovimo prieiga. Antrosios kategorijos pastatuose kabeliai turėtų būti pakloti visose transporto priemonių stovėjimo vietose.

Pranešėjos nuomone, Komisijos pasiūlyti įkrovimo infrastruktūros įsipareigojimai trukdo veiksmingai paskirstyti tiek privačias, tiek valstybės lėšas.

Šiuo metu įkrovimo technologijos yra sparčiai vystomos. Daugelis valstybių narių jau ėmėsi veiksmų įkrovimo infrastruktūrai sukurti. Įkrovimo prieigos kaina mažėja. Privačios ir komunalinės įmonės turi gyvybingų verslo projektų tinklo kūrimui ir elektra varomų transporto priemonių įkrovimo kainų nustatymui.

Naujiems negyvenamiesiems ir gyvenamiesiems pastatams būtina infrastruktūra gali būti nuo pat pradžių įtraukta į projektavimo procesą. Todėl tikslinga užtikrinti naujų pastatų ilgaamžiškumą nutiesiant kabelių kanalus. Taip būtų užtikrintas pakankamas lankstumas kabelių dydžių aspektu ir būtų užtikrinama, kad prireikus būtų lengva sukurti reikalingą įkrovimo infrastruktūrą.

Esamiems negyvenamiesiems pastatams įsipareigojimas turėtų būti supaprastintas, taikant jį tik tais atvejais, kai renovacija susijusi su pastato elektros infrastruktūra. Tai padėtų išlaikyti aukštesnę investicijų į praktinį energijos naudojimo efektyvumo didinimą grąžą.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Sąjunga įsipareigojusi užtikrinti tvarią, konkurencingą, saugią ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą. Energetikos sąjungos nuostatose ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatyti didelio užmojo Sąjungos įsipareigojimai dar labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (iki 2030 m. bent 40 proc., palyginti su 1990 m.), padidinti suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį (bent 27 proc.) ir sutaupyti bent 27 proc. energijos (peržiūrint šį lygį turint omenyje 30 proc. Sąjungos lygį10) ir padidinti Europos energetinį saugumą, konkurencingumą ir tvarumą;

(1)  Sąjunga įsipareigojusi užtikrinti tvarią, konkurencingą, saugią ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą ir aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Energetikos sąjungos nuostatose ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatyti plataus užmojo Sąjungos įsipareigojimai dar labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (iki 2030 m. bent 40 proc., palyginti su 1990 m.), padidinti suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį (bent 27 proc.) ir sutaupyti bent 27 proc. energijos (peržiūrint šį lygį turint omenyje bent 30 proc. Sąjungos lygį10), padidinti Europos energetinį saugumą, konkurencingumą ir tvarumą ir didinti galimybes gauti įperkamos energijos, kad būtų sumažintas energijos nepriteklius;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a)  Komisija bendrai finansavo nemažai projektų, kuriuose skatinama regioninio bendradarbiavimo patirtis ir geroji praktika, kuria galima dalytis Sąjungos lygmeniu, siekiant geriau įgyvendinti šią direktyvą. Tokių projektų pavyzdžiai: „Marie“ ir jį papildantis projektas „Sherpa“, taip pat projektai „ELIH-Med“ ir „Proforbiomed“;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a)  padidinus pastatų energinį naudingumą sumažėja šildymo kuro, visų pirma kietojo šildymo kuro, paklausa ir taip dėl mažesnio išmetamų teršalų kiekio ekonomiškai efektyviai prisidedama prie oro kokybės gerinimo ir Sąjungos oro kokybės politikos tikslų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/22841a, siekimo. Todėl energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas oro kokybės politikos sudėtine dalimi, ypač tose valstybėse narėse, kuriose sudėtinga pasiekti Sąjungos išmetamų oro teršalų ribas ir kuriose energijos vartojimo efektyvumas galėtų padėti pasiekti tuos tikslus;

 

_________________

 

1a 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. –31).

Pagrindimas

Gyvenamųjų namų sektorius atsakingas už svarbią išmetamų teršalų, pvz., BaP, PM2.5 ir PM10, dalį Europoje, kurią sudaro gyvenamųjų namų šildymui naudojamo kietojo kuro deginimo dūmai. Šie teršalai didina mirtingumą, sergamumą ir hospitalizavimą, ypač dėl to, kad nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės dažnai viršija ES oro kokybės teisės aktuose nustatytas ribines vertes.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2b)  maždaug 50 milijonų namų ūkių Sąjungoje patiria energijos nepriteklių. Energijos nepriteklių galima apibrėžti kaip namų ūkių negebėjimą išlaikyti pakankamo energijos tiekimo lygio, kad būtų užsitikrinti minimalūs patogumai ir sveikatos lygis, o jį lemia aplinkybių derinys, pvz., žemos pajamos, aukštos energijos kainos ir prasta būsto kokybė. Dabartiniai pastatų renovacijos tempai nėra patenkinami, o pastatus, kuriuos nuosavybės teise turi arba kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, kuriems gresia energijos nepriteklius, sunkiausia renovuoti;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  vadovaujantis COP21 (Paryžiaus susitarimas) tikslais, Sąjungos pastatų ūkis iki 2050 m. turi tapti energijos beveik nevartojančių pastatų ūkiu. Dabartiniai pastatų renovacijos tempai nėra patenkinami, o pastatus, kuriuos nuosavybės teise turi arba kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, kuriems gresia energijos nepriteklius, sunkiausia renovuoti;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  Sąjunga įsipareigojusi iki 2050 m. sukurti saugią, konkurencingą ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą12. Siekiant šio tikslo valstybėms narėms ir investuotojams reikalingi orientyrai, padedantys užtikrinti, kad iki 2050 m. pastatuose nebebūtų naudojama iškastinių išteklių energijos. Siekdamos iki 2050 m. užtikrinti pastatų ūkio atitiktį šiam reikalavimui valstybės narės turėtų nustatyti tarpinius žingsnius vidutinio laikotarpio (2030 m.) ir ilgojo laikotarpio (2050 m.) tikslams pasiekti;

(6)  Sąjunga įsipareigojusi iki 2050 m. sukurti saugią, konkurencingą ir nuo iškastinio kuro nepriklausančią energetikos sistemą12. Laikantis Paryžiaus susitarimo ir siekiant šio tikslo valstybėms narėms ir investuotojams reikalingi plataus užmojo tikslai ir aiškūs orientyrai bei priemonės, padedantys užtikrinti, kad iki 2050 m. pastatuose nebebūtų naudojama iškastinių išteklių energijos ir kad pastatų energinis naudingumas atitiktų beveik nulinės energijos standartą. Siekdamos iki 2050 m. užtikrinti pastatų ūkio atitiktį šiam reikalavimui valstybės narės turėtų nustatyti tarpinius žingsnius ir kryptį vidutinio laikotarpio (2030 m. ir 2040 m.) ir ilgojo laikotarpio (2050 m.) tikslams pasiekti ir didinti esamo pastatų ūkio renovacijos mastą, nes dabartiniai pastatų renovacijos rodikliai yra nepakankami;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  siekiant iki 2050 m. įgyvendinti pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, apibrėžiant pastatų energijos efektyvumą reikės taikyti holistinį požiūrį. Statant naujus pastatus ir atliekant esamų renovaciją turėtų būti siekiama kurti tokius pastatus, kurie patenkintų gyventojų poreikius ir galėtų būti pritaikyti būsimiems poreikiams tenkinti. Jie turėtų būti statomi iš patvarių, pataisomų ir tinkamų perdirbti nenuodingų medžiagų, efektyviai naudoti energiją ir taip pat galėti ją gaminti, juose turėtų būti pakankamai natūralios šviesos, jie turėtų atitikti saugumo reikalavimus, įskaitant priešgaisrinę saugą, jie turėtų būti tinkamai vėdinami ir šildomi taip, kad būtų palaikoma gera patalpų oro kokybė ir temperatūra;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6b)  Sąjungos pastangos sumažinti pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro turi atspindėti Paryžiaus susitarimo tikslus atsižvelgiant į tai, kad beveik 50 proc. Sąjungos galutinės energijos paklausos tenka šildymui ir vėsinimui, o 80 proc. šios energijos sunaudojama pastatuose. Taigi, Sąjungos energijos ir klimato tikslai vėliausiai iki 2050 m. turi būti pasiekti tiekiant beveik 100 proc. atsinaujinančiosios energijos, o tai galima pasiekti tik sumažinant energijos suvartojimą ir visapusiškai taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, nes energijos vartojimo efektyvumo priemonės yra ekonomiškai efektyviausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo būdas;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6c)  kadangi jau sukurta apie 90 proc. 2050 m. urbanistinės aplinkos, reikia didesnio užmojo pastangų, kad būtų paspartinta esamo pastatų ūkio renovacija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Kadangi 30 metų – palyginti trumpas laikas dabartiniam pastatų ūkiui atnaujinti, šiandien nustatomos iniciatyvos ir standartai lems, ar Sąjunga pasieks savo ilgalaikius klimato ir energetikos tikslus;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES13 numatytos nuostatos dėl ilgalaikių renovacijos strategijų turėtų būti perkeltos į Direktyvą 2010/31/ES, kurioje jos nuoseklumo sumetimais tinka geriau;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES13 numatytos nuostatos dėl ilgalaikių renovacijos strategijų13 turėtų būti perkeltos į Direktyvą 2010/31/ES, kurioje jos nuoseklumo sumetimais tinka geriau ir kurioje jomis įgyvendinami valstybių narių planai iki 2050 m. pasiekti energijos beveik nevartojančių pastatų ūkį. Turint omenyje šį ilgalaikį tikslą, jas reikėtų papildyti privalomais 2030 m. ir 2040 m. orientyrais. Ilgalaikės renovacijos strategijos ir jomis paremti renovavimo darbai prisidės prie ekonomikos augimo didinimo kuriant darbo vietas ir vartotojams tiekiant švarią ir įperkamą energiją. Valstybių narių nacionalinėse ilgalaikėse renovacijos strategijose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas finansavimo priemonėms ir finansinėms paskatoms ir jas reikėtų aktyviai remti. Taip pat turėtų būti parengta techninės pagalbos ir konsultacijų vartotojams teikimo ir specialistų rengimo strategija;

_________________

_________________

13 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

13 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a)  Sąjungoje vien statybos pramonės sektoriuje tiesiogiai dirba 18 mln. žmonių; joje sukuriama 9 proc. BVP. Energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis pastatų sektoriuje įgyvendinant plataus užmojo tikslus iš esmės palaipsniui renovuoti esamą pastatų ūkį galima paspartinti šio sektoriaus modernizavimą ir Sąjungoje sukurti milijonus darbo vietų, visų pirma labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Apskaičiuojant bazinį sąnaudų optimalumą rengiant valstybių narių ilgalaikės renovacijos strategijas ir sprendimus dėl jų būtiniausių veiksmingumo kriterijų reikia deramai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo priemonių bendros naudos, pvz., darbo vietų kūrimo, turto vertės, mažesnės priklausomybės nuo importo, sveikatos arba vidaus ir lauko oro kokybės, ekonominę vertę, pasitelkiant suderintas pamatines vertes, kurios įtrauktos į gaires dėl Sąjungos sąnaudų optimalumo apskaičiavimo metodikos;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7b)  kadangi pastatų ūkis Sąjungoje šiuo metu modernizuojamas siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo lygio, jis taip pat tampa vis sudėtingesnis. Nuolat didėja skirtingų specialistų bendradarbiavimo vietoje poreikis. Tinkami profesiniai įgūdžiai atlieka labai svarbų vaidmenį išnaudojant šias galimybes ir gerinant pastatų ūkį. Sisteminis mąstymas turėtų būti ugdomas nuo pat studijų pradžios, per visą statybininkų karjerą. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo aiškiai susieti savo nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas ir tinkamas iniciatyvas, kad būtų skatinami gebėjimai ir išsilavinimas, tęstinis statybos ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose dirbančių techninių darbuotojų ir specialistų mokymas ir įgūdžiai, o bendruomenės grupės ir mažosios įmonės būtų informuojamos apie energetiką, energijos vartojimo efektyvumo priemones ir pastatų renovaciją;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7c)  nacionalinėse renovacijos strategijose turėtų būti nurodyti laukiami rezultatai, taip pat kaip bus prisidedama prie trumpalaikio (2030 m.), vidutinio laikotarpio (2040 m) ir ilgalaikio (2050 m.) bendrojo energijos vartojimo efektyvumo tikslo įgyvendinimo;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  siekiant šią direktyvą pritaikyti pagal technikos pažangą Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ji būtų papildyta nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas pažangumo rodiklis ir sudaromos sąlygos jį įgyvendinti. pažangumo rodiklis turėtų būti naudojamas vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir komunikacines technologijas ir elektronines sistemas, padedančias optimizuoti eksploatavimą ir sąveikauti su energijos tinklu. Pažangumo rodiklis padės geriau informuoti pastatų savininkus ir naudotojus apie pastatų automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos pridėtinę vertę ir pastato naudotojams suteiks pasitikėjimo šių naujų patobulintų funkcijų faktinėmis galimybėmis taupyti energiją;

(9)  siekiant šią direktyvą pritaikyti pagal technikos pažangą Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais ji būtų papildyta nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas pažangumo rodiklis ir sudaromos sąlygos jį įgyvendinti. Pažangumo rodiklis turėtų būti naudojamas vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir komunikacines technologijas ir elektronines sistemas, padedančias optimizuoti eksploatavimą, visų pirma skirstyti ir vartoti energiją (pavyzdžiui, vandenį, orą ir kt.), ir sąveikauti su energijos tinklu. Pažangumo rodiklis padės geriau informuoti pastatų savininkus ir naudotojus apie pastatų automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos pridėtinę vertę ir pastato naudotojams suteiks pasitikėjimo šių naujų patobulintų funkcijų faktinėmis galimybėmis taupyti energiją;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  inovacijos ir naujos technologijos leidžia pastatų sektoriui prisidėti prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Pvz., pastatų sektorius gali paveikti infrastruktūros, būtinos elektra varomų transporto priemonių pažangiajam įkrovimui, plėtrą, taip pat sudaryti pagrindą valstybėms narėms pasirinkti naudoti automobilių baterijas kaip elektros energijos šaltinį; Kad būtų atsižvelgta į šį tikslą, reikėtų išplėsti techninių pastatų sistemų apibrėžtį;

(10)  inovacijos ir naujos technologijos leidžia pastatų sektoriui prisidėti prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Pvz., pastatų sektorius gali paveikti infrastruktūros, būtinos elektra varomų transporto priemonių pažangiajam įkrovimui, plėtrą, taip pat sudaryti pagrindą valstybėms narėms pasirinkti naudoti automobilių baterijas kaip elektros energijos šaltinį. Siekiant energijos vartojimo efektyvumo tikslo vanduo taip pat gali būti energijos šaltinis pastatuose. Šilumos rekuperatoriai gali būti pavyzdys, kaip galima gaminti šilumą iš nuotekų. Norint atsižvelgti į bendrą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą reikėtų išplėsti techninių pastatų sistemų apibrėžtį;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  vanduo yra pagrindinė daugelio pastato techninių sistemų, pavyzdžiui, šildymo ir aušinimo sistemos ar kitų buitinių sistemų, sudedamoji dalis. Vandens tiekimui naudojamoms siurblių ir slėgio sistemoms reikia daug energijos. Be to, vandens nuotėkis sudaro 24 proc. viso suvartojamo vandens Sąjungoje, todėl patiriami energijos ir vandens nuostoliai. Reikia veiksmingiau valdyti vandens vartojimą ir jį mažinti naujuose ir renovuotuose pastatuose, nes taip būtų prisidedama prie racionalaus išteklių vartojimo tikslo;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10b)  papildomo pastatų energinio naudingumo didinimo priemonėmis reikėtų atsižvelgti į ES 2021 m. naujiems pastatams nustatytus energijos beveik nevartojančių pastatų lyginamuosius standartus ir į 2050 m. reikalavimą dėl visiškai energijos nevartojančių pastatų ūkio, šioje srityje taip pat reikėtų atsižvelgti į vietos ir klimato sąlygas bei klimatą pastatuose; sveikatos ir saugumo reikalavimus, įskaitant priešgaisrinės saugos reikalavimą, taip pat išlaidų veiksmingumą, įskaitant su energija nesusijusią naudą;

Pagrindimas

Valstybės narės, kurios atsilieka energinio naudingumo reikalavimų gerinimo srityje, vadovaujasi Komisijos rekomendacijoje (ES) 2016/1318 nustatytu energijos beveik nevartojančių pastatų lyginamuoju standartu.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10c)  alternatyvių, saugių ir tvarių transporto priemonių, pvz., dviračių, naudojimo skatinimas taip pat prisideda prie bendro ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir jį valstybės narės turėtų įtraukti į ilgalaikes strategijas, kuriomis siekiama visoje Sąjungoje didinti pastatų ūkio renovacijos mastą;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10d)  valstybės narės turėtų teikti paskatų už mažo anglies dioksido kiekio natūralių statybinių medžiagų ir žalių stogų naudojimą atliekant kapitalinę pastatų renovaciją, nes jais galima veiksmingai pagerinti oro kokybę, spręsti blogėjančių klimato sąlygų klausimą, visų pirma miesto teritorijose, ir gerinti bendrą pastatų energinį naudingumą;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  poveikio vertinime išskirti du esamų nuostatų rinkiniai, kurių tikslai galėtų būti įgyvendinami veiksmingiau nei dabar. Pirma, įpareigojimas dar prieš pradedant statybas atlikti didelio veiksmingumo alternatyvių sistemų galimybių studiją tampa nereikalinga našta. Antra, paaiškėjo, kad su šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimu susijusios nuostatos nepakankamai padeda užtikrinti šių techninių sistemų veikimo nei pradžioje, nei vėliau. Šiandien nepakankamai atsižvelgiama net į pigius techninius sprendimus, kurių grąžos laikotarpis labai trumpas, pvz., šilumos sistemos hidraulinį balansavimą ir termostatinių reguliavimo vožtuvų įrengimą arba pakeitimą. Su tikrinimu susijusios nuostatos iš dalies keičiamos siekiant užtikrinti geresnius tikrinimo rezultatus.

(11)  poveikio vertinime išskirti du esamų nuostatų rinkiniai, kurių tikslai galėtų būti įgyvendinami veiksmingiau nei dabar. Pirma, įpareigojimas dar prieš pradedant statybas atlikti didelio veiksmingumo alternatyvių sistemų galimybių studiją tampa nereikalinga našta. Antra, paaiškėjo, kad su šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimu susijusios nuostatos pakankamai nepadeda užtikrinti šių techninių sistemų veikimo nei pradžioje, nei vėliau. Šiandien nepakankamai naudojami pigūs techniniai sprendimai, kurių grąžos laikotarpis labai trumpas, pvz., šilumos sistemos hidraulinis balansavimas ir termostatinių reguliavimo vožtuvų įrengimas arba pakeitimas; šiais sprendimais, įskaitant sprendimus, kaip padėti energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, turėtų būti visapusiškai naudojamasi. Su tikrinimu susijusios nuostatos iš dalies keičiamos siekiant užtikrinti geresnius tikrinimo rezultatus. Reikėtų atsižvelgti į tokius rodiklius, kaip pradinis pastato projektas ir jo orientavimas, kad būtų nustatytas aukštesnis energijos vartojimo efektyvumo atskaitos taškas ir taip būtų galima sutaupyti atlikus kitų patobulinimų, pvz., įrenginių, atitvarų ar apšvietimo srityse. Norint gauti duomenis tikruoju laiku, kad įrenginius būtų galima bet kada optimizuoti, reikia parengti stebėsenos sistemų įgyvendinimo planą;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  nustatyta, kad didelių įrenginių atveju tikrinimą galima veiksmingai pakeisti pastato automatizavimu ir elektronine techninių pastato sistemų stebėsena. Tokia įranga turėtų būti laikoma ekonomiškai efektyviausia alternatyva tikrinimui dideliuose negyvenamuosiuose pastatuose ir daugiabučiuose pastatuose, kurie yra pakankamo dydžio, kad įranga atsipirktų greičiau nei per trejus metus. Todėl dabartinė galimybė rinktis alternatyvias priemones panaikinama. Mažų įrenginių atveju įrengėjų atliekamas sistemų veikimo dokumentavimas ir tos informacijos registravimas energinio naudingumo sertifikavimo duomenų bazėse padės tikrinti atitiktį visoms techninėms pastatų sistemoms nustatytiems minimaliems reikalavimams ir didins energinio naudingumo sertifikatų reikšmingumą. Be to, dabartinis reguliarus saugos tikrinimas ir planinė priežiūra ir toliau leis teikti tiesiogines rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo;

(12)  nustatyta, kad didelių įrenginių atveju tikrinimą galima veiksmingai pakeisti pastato automatizavimu ir elektronine techninių pastato sistemų stebėsena ir priežiūra. Tokia įranga turėtų būti laikoma ekonomiškai efektyviausia alternatyva tikrinimui dideliuose negyvenamuosiuose pastatuose ir daugiabučiuose pastatuose, kurie yra pakankamo dydžio, kad įranga atsipirktų greičiau nei per trejus metus. Todėl dabartinė galimybė rinktis alternatyvias priemones panaikinama. Mažų įrenginių atveju įrengėjų atliekamas sistemų veikimo dokumentavimas ir tos informacijos registravimas energinio naudingumo sertifikavimo duomenų bazėse padės tikrinti atitiktį visoms techninėms pastatų sistemoms nustatytiems minimaliems reikalavimams ir didins energinio naudingumo sertifikatų reikšmingumą. Be to, dabartinis reguliarus saugos tikrinimas ir planinė priežiūra ir toliau leis teikti tiesiogines rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  pastatų techninių sistemų diegimas turėtų būti susijęs ne tik su įranga (naujomis technologijomis, pažangia įranga), bet ir su sistemomis, kuriomis valdomas jų veikimas ir tarpusavio sąveika. Tai visų pirma susiję su energijos tiekimu pastatams ir veiksmingo vandens ir oro valdymo sistemomis;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12b)  keliais etapais vykdomos esminės renovacijos atveju techninės pastatų sistemos ir pastatų automatika bei kontrolės sistemos taip pat suteikia galimybę išnaudoti palyginti trumpą grąžos laikotarpį turinčias taupymo galimybes, kad būtų įmanoma per ilgesnį laiką daugiau sutaupyti ir reinvestuoti į kitą renovacijos etapą;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant užtikrinti, kad su energijos vartojimo efektyvumu susijusios finansinės priemonės būtų kuo geriau panaudotos pastatų renovacijai, jos turėtų būti susijusios su renovacijos apimtimi, o jis turėtų būti vertinamas lyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus.

(13)  siekiant užtikrinti kuo geresnį privačiųjų ir viešųjų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių finansinių priemonių panaudojimą esminei pastatų renovacijai, jos turėtų būti susijusios su renovacijos apimtimi ir turėtų būti skatinamas holistinis požiūris į renovaciją, kad būtų užtikrintas didelis visų pastato dalių ir techninių sistemų, įskaitant pastato priežiūrą, energinis naudingumas ir geresnė patalpų vidaus aplinkos kokybė bei teigiamas poveikis sveikatai, gerovei, patogumui ir našumui. Tokie renovacijos darbai turėtų būti vertinami lyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus arba taikant panašius skaidrius ir proporcingus metodus;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  ilgalaikės renovacijos strategijos su aiškiais orientyrais ir priemonėmis skatina privačiojo sektoriaus investicijas į energijos vartojimo efektyvumą; reikėtų toliau skatinti ilgalaikes investicijas suteikiant didesnes galimybes refinansuoti portfelius, kurių turtas turi su energijos naudojimo efektyvumu susijusios renovacijos aspektų;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13b)  siekiant paskatinti renovacijas, reikėtų skatinti ilgalaikes privataus finansavimo ir rizikos mažinimo priemones įgyvendinant energijos požiūriu efektyvios hipotekos standartus, skirtus sertifikuotoms energijos vartojimo požiūriu veiksmingoms pastatų renovacijoms. Turėtų būti taikomas mažesnis energijos požiūriu efektyvias hipotekas teikiančių finansų įstaigų rizikos koeficientas pagal kapitalo reikalavimus. Šie reikalavimai turėtų atspindėti galimą energijos vartojimo efektyvumo poveikio mažinimo pavojų ir turėtų būti persvarstyti atsižvelgiant į duomenų gavimo pavojaus mažinimą, o tam tikrais atvejais reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti mažesnį kapitalo poreikio koeficientą energijos požiūriu efektyvios hipotekos užstatui;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13c)  šiuo aspektu pavieniuose butuose atliekami nedidelės apimties energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbai išlieka svarbūs. Šie darbai dažnai naudingi mažinant energijos nepriteklių;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13d)  jeigu energinio naudingumo sertifikatu patvirtinama, kad padidintas pastato energinis naudingumas, sertifikato kaina gali būti įtraukta į valstybės narės numatytą paskatą;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  gauti finansavimą lengviau, kai turima geros kokybės informacijos. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad viešieji pastatai, kurių bendras naudingasis grindų plotas viršija 250 m2, atskleistų savo faktiškai suvartojamos energijos kiekį;

(14)  gauti finansavimą lengviau, kai nustatyta plataus užmojo ir stabili ilgalaikė sistema bei turima geros kokybės informacijos. Ši informacija taip pat apima energinio naudingumo sertifikatus, priežiūros ir stebėsenos bei energinio naudingumo duomenų bazių informaciją. Viešieji pastatai, įskaitant valdžios institucijoms priklausančius ir jų valdomus bei naudojamus pastatus, nesvarbu, ar jų savininkas yra valstybė narė, regionas ar savivaldybė, ar privatus asmuo, turėtų atlikti savo vaidmenį ir būti pavyzdys, t. y. turėtų būti paversti energijos beveik nevartojančiais pastatais pagal Direktyvą 2012/27/ES, o jų faktiškai suvartojamos energijos kiekis turėtų būti vieša informacija;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  dabartinės su energinio naudingumo sertifikatais susijusios nepriklausomos kontrolės sistemos turėtų būti sustiprintos siekiant užtikrinti, kad sertifikatai būtų geros kokybės ir galėtų būti naudojami tikrinant atitiktį reikalavimams ir rengiant statistinius duomenis apie regioninius ar nacionalinius pastatų ūkius. Reikalingi geros kokybės duomenys apie pastatų ūkį, kurių dalis galėtų būti gaunami iš registrų ir duomenų bazių, kurias energinio naudingumo sertifikavimo reikmėms šiuo metu kuria ir tvarko beveik visos valstybės narės;

(15)  dabartinės su energinio naudingumo sertifikatais susijusios nepriklausomos kontrolės sistemos turėtų būti sustiprintos siekiant užtikrinti, kad sertifikatai būtų geros kokybės ir galėtų būti naudojami tikrinant atitiktį reikalavimams ir rengiant suderintus statistinius duomenis apie vietos, regioninius ir nacionalinius pastatų ūkius. Reikalingi geros kokybės duomenys apie pastatų ūkį, dalis jų galėtų būti gaunama iš registrų ir duomenų bazių, kuriuos energinio naudingumo sertifikavimo reikmėms šiuo metu kuria ir tvarko beveik visos valstybės narės;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  norint pasiekti efektyvaus energijos vartojimo politikos tikslus dėl pastatų, reikėtų gerinti energinio naudingumo sertifikatų skaidrumą užtikrinant, kad būtų nustatyti ir nuosekliai taikomi visi skaičiavimams – tiek sertifikavimo, tiek minimalių energinio naudingumo reikalavimų taikymo tikslais – būtini parametrai. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias, pvz., kad įrengtų, pakeistų arba atnaujintų techninių pastatų sistemų naudingumas būtų dokumentuojamas pastatų sertifikavimo ir atitikties reikalavimams tikrinimo reikmėms;

(16)  norint pasiekti efektyvaus energijos vartojimo tikslus dėl pastatų, kurie yra Sąjungos privalomo tikslo iki 2030 m. bent 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą dalis, reikėtų gerinti energinio naudingumo sertifikatų skaidrumą užtikrinant, kad būtų nustatyti ir nuosekliai taikomi visi skaičiavimams – tiek sertifikavimo, tiek minimalių energinio naudingumo reikalavimų taikymo tikslais – būtini parametrai. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias, pvz., kad įrengtų, pakeistų arba atnaujintų techninių pastatų sistemų naudingumas būtų dokumentuojamas pastatų sertifikavimo ir atitikties reikalavimams tikrinimo reikmėms;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti valstybėms narėms nusistatyti didesnio užmojo energinio naudingumo reikalavimus, taikomus pastatams ir jų elementams, jei tos priemonės atitinka Sąjungos teisę. Tai, kad tam tikrais atvejais šie reikalavimai gali riboti gaminių, kuriems taikomi kiti taikytini Sąjungos derinamieji teisės aktai, įrengimą ar naudojimą, yra suderinama su šios direktyvos ir Direktyvos 2012/27/EB tikslais, jei dėl tokių reikalavimų nėra nepagrįstai sudaromos kliūtys rinkoje;

(18)  šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti valstybėms narėms nusistatyti griežtesnių energinio naudingumo ir patalpų vidaus oro kokybės reikalavimų, taikomų pastatams ir jų elementams, jei tos priemonės atitinka Sąjungos teisę. Tai, kad tam tikrais atvejais šie reikalavimai gali riboti gaminių, kuriems taikomi kiti taikytini Sąjungos derinamieji teisės aktai, įrengimą ar naudojimą, yra suderinama su šios direktyvos ir Direktyvos 2012/27/EB tikslais, jei dėl tokių reikalavimų nėra nepagrįstai sudaromos kliūtys rinkoje;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)  valstybės narės turėtų savo pastato atitvarų skaidrių ar permatomų pastato elementų energinio naudingumo apskaičiavimą pagrįsti energijos balansu, t. y. atsižvelgti į energijos nuostolius ir iš pasyviosios saulės energijos gautą energiją;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18b)  miestų, regioninės ir vietos valdžios institucijos jau rodo pavyzdį įgyvendindamos energijos vartojimo efektyvumo priemones, rengdamos renovacijos programas ir sudarydamos savarankiškos energijos gamybos galimybes. Tokie organai, kaip merų paktas, Pažangieji miestai ir bendruomenės ar 100 proc. atsinaujinančiąją energiją naudojančios bendruomenės savo narių veiksmais prisideda prie energinio naudingumo didinimo ir suteikia galimybę dalytis geriausia patirtimi energetikos pertvarkos įgyvendinimo srityje. Visų pirma iš rajono lygmens projektų matyti, kad reikia apsvarstyti į vietos energetikos sistemą, vietos judumo planą ir apskritai ekosistemą įtrauktų pastatų vaidmenį;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18c)  reikia turėti galimybę parengti daugiapakopio valdymo ir makroregioninio bendradarbiavimo strategiją, kuria būtų atsižvelgiama į Sąjungos klimato įvairovę ir uždavinius, susijusius su klimato kaita įvairiuose Europos regionuose;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18d)  ši direktyva turėtų būti taikoma kaip papildoma energetikos sąjungos ir naujojo Sąjungos energetikos sektoriaus valdymo priemonė kovojant su energijos nepritekliumi. Dėl šios priežasties Sąjunga raginama suformuluoti aiškią bendrą energijos nepritekliaus apibrėžtį ir pasinaudoti įvairiais esamais tyrimais, kad ši apibrėžtis būtų nustatyta kuo skubiau;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 3 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, įmontuoto apšvietimo, pastatų automatinio veikimo ir kontrolės, elektros energijos gamybos vietoje, vietoje esančios elektromobilumo infrastruktūros techninė įranga arba šių sistemų, įskaitant tas, kurioms naudojama atsinaujinančių išteklių energija, kombinacija;“;

3.  techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vidaus oro kokybės, vėdinimo, vandens sistemų, buitinio karšto vandens, įmontuoto apšvietimo, pastatų automatinio veikimo ir kontrolės, įskaitant energetinį valdymą, elektros energijos gamybos vietoje, vietoje esančios elektromobilumo infrastruktūros techninė įranga arba šių sistemų, įskaitant tas, kurioms naudojama atsinaujinančių išteklių energija, derinys;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 3 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

 

„3a.  nuo iškastinio kuro nepriklausomas pastatų ūkis – labai efektyviai energiją naudojančių pastatų ūkis, kuris buvo renovuotas pasiekiant bent energijos beveik nevartojančių pastatų lygį ir kurio likusius energijos poreikius patenkina atsinaujinantieji energijos šaltiniai;“;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 b punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 straipsnio 19 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b)  2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

 

„19a.  priemonių taikymo pradžios momentas – tinkamas momentas pastato energetinei renovacijai pastato gyvavimo cikle, pvz., išlaidų veiksmingumo ar sutrikdymo požiūriu;“;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pirmą dalį sudaro Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo16 4 straipsnis, išskyrus jo paskutinę pastraipą;

a)  įterpiama ši 1 dalis:

 

„1.   Valstybės narės nustato ilgalaikę renovacijos strategiją, skirtą tiek viešųjų, tiek privačiųjų investicijų telkimui nacionalinio gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų ūkio renovacijos srityje, siekdamos paskatinti ir nukreipti pastatų ūkio pertvarkymą, kad iki 2050 m. būtų sukurtas nuo iškastinio kuro nepriklausomas ir labai efektyviai energiją naudojančių pastatų ūkis. Šią strategiją sudaro:

 

a)  nacionalinio pastatų ūkio apžvalga, atitinkamais atvejais grindžiama statistine atranka;

 

b)  ekonomiškai efektyvių renovacijos metodų nustatymas pagal pastato tipą ir klimato zoną, atsižvelgiant į pradžios momentus per pastato gyvavimo ciklą;

 

c)  politika ir priemonės, skirtos ekonomiškai efektyviai esminei pastatų renovacijai skatinti, įskaitant keliais etapais vykdomą esminę renovaciją;

 

d)  į ateitį orientuotas požiūris, kuriuo vadovautųsi atskiri asmenys, statybos pramonės subjektai ir finansų institucijos, priimdami investicinius sprendimus;

 

e)  įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos apskaičiavimas;

 

f)  papildomos ir (arba) alternatyvios renovacijos priemonės, pvz., susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo, nepriklausomos ir lengvai prieinamos konsultavimo energetikos klausimais paslaugos, priemonės, kuriomis siekiama gerinti vartotojų elgesį, arba prisijungimas prie efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemų;

 

g)  politikos priemonės ir veiksmai su kiekybiškai apibrėžtais tikslais, kuriais siekiama spręsti problemas, susijusias su prasčiausiai veikiančiais nacionalinio pastatų ūkio segmentais, namų ūkiais, kurie patiria energijos nepriteklių, ir namų ūkiais, kurie susiduria su skirtingų paskatų dilemomis.“;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a a papunktis (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  pridedama ši dalis:

 

„1a.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę energetikos sistemą, apibrėžia esamų pastatų ūkį pagal jų amžių, tipologiją ir energijos tiekimą, siekdamos parengti privalomus etapus ir priemones renovacijos poreikiams tenkinti.

 

Valstybės narės stebi pažangą, pasiektą įgyvendinant šiuos etapus. Įrodymai turėtų būti viešai skelbiami bent kartą per trejus metus, o atnaujinta strategija taip pat turi būti pateikiama Komisijai.

 

Valstybės narės užtikrina viešąsias konsultacijas dėl ilgalaikės renovacijos strategijos ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki strategijos pateikimo Komisijai. Viešųjų konsultacijų rezultatai skelbiami kaip priedas kartu su strategija.“

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a b papunktis (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 1 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ab)  pridedama ši dalis:

 

„1b.  Prie ilgalaikių renovacijos strategijų pridedami nacionaliniai veiksmų planai. Valstybės narės patvirtina nacionalinius veiksmų planus, kuriuose nustatomos ilgalaikių renovacijos strategijų tikslų įgyvendinimo pažangos siekimo, vertinimo ir stebėsenos priemonės. Visuomenė dalyvauja rengiant nacionalinius veiksmų planus, atitinkančius Direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo reikalavimus.“

Pagrindimas

Nacionaliniu lygmeniu rengiamuose veiksmų planuose turėtų būti aiškiai apibrėžtos priemonės, skirtos ilgalaikėse renovacijos strategijose numatytiems nacionalinio pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams pasiekti, stebėti ir vertinti. Rengiant ir tvirtinant nacionalinius veiksmų planus užtikrinamas visuomenės dalyvavimas.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a c papunktis (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 1 c dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ac)  pridedama ši dalis:

 

„1c.  Valstybės narės nurodo, kaip jų gairės padeda siekti tikslo iki 2030 m. 30 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą pagal Direktyvą 2012/27/ES, su atsinaujinančiąja energija susijusio Sąjungos tikslo pagal Direktyvą 2009/28/ES ir Sąjungos tikslo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti bent 80 proc.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės 1 dalyje nurodytoje ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustato veiksmų planą su aiškiais etapais ir priemonėmis, kuriuo siekiama įgyvendinti ilgojo laikotarpio 2050 m. tikslą panaikinti nacionalinio pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro, apibrėžiant iki 2030 m. įgyvendintinus konkrečius etapus.

Valstybės narės 1 dalyje nurodytoje ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustato veiksmų planą su aiškiais etapais, veiksmais ir priemonėmis, kuriais siekiama įgyvendinti ilgojo laikotarpio 2050 m. tikslą gerokai pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sukurti pastatų ūkį, kuris energiją naudotų itin efektyviai ir kurio priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų panaikinta, apibrėžiant iki 2030 ir 2040 m. įgyvendintinus konkrečius etapus.

 

Nustatydamos šiuos etapus, valstybės narės nurodo, kaip jais prisidedama siekiant Sąjungos privalomo tikslo iki 2030 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą pagal Sąjungos tikslą iki 2050 m. bent 80 – 95 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

 

Be to, ilgalaikėje renovacijų strategijoje turi būti numatyti konkretūs veiksmai ir finansavimo priemonės, kuriais būtų mažinamas energijos poreikis ir padedama sumažinti energijos nepriteklių.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, ilgalaikė renovacijos strategija turi padėti sumažinti energijos nepriteklių.

Be to, ilgalaikė renovacijos strategija turi padėti sumažinti energijos nepriteklių ir joje turi būti nustatytas socialinių būstų ūkio renovavimo veiksmų planas aiškiai nurodant etapus ir priemones. Siekdamos užtikrinti ir palaikyti geras patalpų mikroklimato sąlygas, valstybės narės nustato ir šalina netikėtą ir nepageidaujamą pastatų renovacijos šalutinį poveikį sveikatai ir patogumui.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Ilgalaikė strategija taip pat skatina pažangių technologijų naudojimą statybų sektoriuje ir apima iniciatyvas, kuriomis skatinami įgūdžiai ir švietimas, susiję su pažangių ir prijungtų technologijų diegimu pastatuose, taip pat politiką bei veiksmus, kuriais siekiama paspartinti technologinį perėjimą prie pažangių ir prijungtų pastatų.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  jungti projektus, kad investuotojams būtų lengviau finansuoti 1 dalies b ir c punktuose nurodytą renovaciją;

a)  padėti projektų rengėjams kurti, įgyvendinti ir stebėti savo energijos renovacijų projektus, taip pat diegti mechanizmus, kuriais jungiami projektai, kad investuotojams būtų lengviau finansuoti 1 dalies b ir c punktuose nurodytą renovaciją;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  sumažinti energijos vartojimo efektyvumo operacijų riziką investuotojams ir privačiajam sektoriui ir

b)  sumažinti energijos vartojimo efektyvumo operacijų riziką investuotojams ir privačiajam sektoriui, pvz., remiant su energijos renovacijomis susijusių paskolų lygio veiklos rezultatų atskleidimą, vertinimo sistemos, kuria energijos vartojimo efektyvumas siejamas su padidėjusia turto verte, kūrimą, taip pat skatinant turto, susijusio su energijos renovacijomis, portfelių refinansavimą, ir

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  teikti nepriklausomas ir lengvai prieinamas skaidrias konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, taip pat prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, pvz., vieno langelio sistemą vartotojams, pagal kurią jiems būtų teikiama informacija apie pastatų renovacijai reikalingų lėšų struktūrizavimą ir teikimą ir pagalba dėl pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, įskaitant esminę renovaciją ir keliais etapais vykdomą renovaciją, medžiagų ir technologijų pasirinkimą ir energetinio naudingumo rezultatų stebėseną;

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb)  palengvinti MVĮ jungimąsi į grupes, kad jos galėtų siūlyti galimiems užsakovams kompleksinius sprendimus; taip pat

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  plėtoti daugiapakopį valdymą, apimantį regionus ir, kiek įmanoma, valdymą vietos lygmeniu, taip pat turimą patirtį pastatų energinio naudingumo srityje, plėtojant tokius projektus kaip MARIE, SHERPA, ELIH-MED ar PROFORBIOMED.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b a papunktis (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

2 a straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  pridedama ši dalis:

 

„3a.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 23 straipsnį, siekiant papildyti šį straipsnį tolesniais kriterijais, taikytinais ilgalaikei renovacijos strategijai.“;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

4 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a.  4 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a)  pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės tiek, kiek laikantis tam tikrų minimalių energinio naudingumo reikalavimų nepageidautinai pakistų jų savybės ar išvaizda;

„a)  pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, arba nesaugomi gyvenamieji pastatai, pastatyti iš natūralių medžiagų, laikantis tradicijų, naudojant rankų darbą, kurių nedidelis skaičius pastatomas kiekvienais metais1a tiek, kiek laikantis tam tikrų minimalių energinio naudingumo reikalavimų nepageidautinai pakistų jų savybės, unikalumas ar išvaizda;

 

_________________

 

1a Skaičius neturi viršyti vienos tūkstantosios statybos projektų per metus skaičiaus valstybėje narėje.“

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

 

„Supaprastinus reikalavimą pasiekti beveik nulinės energijos pastatų standartą, valstybės narės, laikydamosi Direktyvos... * 15 straipsnio 8 dalies ir Direktyvos ... [Energijos vartojimo efektyvumo direktyva] 14 straipsnio, užtikrina, kad prieš pradedant statybą būtų apsvarstytas techninis, aplinkosauginis ir ekonominis didelio naudingumo alternatyvių sistemų, kaip antai decentralizuotų energijos tiekimo sistemų, pagrįstų atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, centralizuoto ar grupinio šildymo, grindžiamo atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ir labai efektyvių šilumos siurblių, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB VII priede, pagrindimas.

 

_________________

 

*Direktyva COM(2016) 767 final/2 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija).“

Pagrindimas

Siekiant sumažinti administracinę naštą valstybėms narėms, kartu užtikrinant, kad jos laikytųsi Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (naujos redakcijos) 15 straipsnio 8 dalies ir Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnio 3 dalies c punkto, nuostatos dėl didelio naudingumo alternatyvių energijos vartojimo efektyvumo sistemų galimybių vertinimo turėtų būti supaprastintos. Reikia pažymėti, kad šis reikalavimas mažina tikimybę, kad infrastruktūra bus naudojama neefektyviai, taip pat pernelyg didelių sąnaudų riziką, turint omenyje tai, kad įrengti įrenginiai paprastai vidutiniškai tarnauja daugiau nei 25 metus.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

7 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a)  7 straipsnyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

 

„Valstybės narės užtikrina, kad didinant energinį naudingumą būtų prisidedama prie sveikos ir patogios patalpų vidaus aplinkos.“

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Direktyva 2010/31/ES

7 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4)  7 straipsnio penkta pastraipa išbraukiama;

4)  7 straipsnio penkta pastraipa pakeičiama taip:

 

„Supaprastinus reikalavimą pasiekti beveik nulinės energijos pastatų standartą, valstybės narės, laikydamosi Direktyvos... * 15 straipsnio 8 dalies ir Direktyvos ... [Energijos vartojimo efektyvumo direktyva] 14 straipsnio, užtikrina, kad prieš pradedant statybą būtų apsvarstytas techninis, aplinkosauginis ir ekonominis didelio naudingumo alternatyvių sistemų, kaip antai decentralizuotų energijos tiekimo sistemų, pagrįstų atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, centralizuoto ar grupinio šildymo, grindžiamo atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ir labai efektyvių šilumos siurblių, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB VII priede, pagrindimas.

 

_________________

 

*Direktyva COM(2016) 767 final/2 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija).“

Pagrindimas

Siekiant sumažinti administracinę naštą valstybėms narėms, kartu užtikrinant, kad jos laikytųsi Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (naujos redakcijos) 15 straipsnio 8 dalies ir Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnio 3 dalies c punkto, nuostatos dėl didelio naudingumo alternatyvių energijos vartojimo efektyvumo sistemų galimybių vertinimo turėtų būti supaprastintos. Reikia pažymėti, kad šis reikalavimas mažina tikimybę, kad infrastruktūra bus naudojama neefektyviai, taip pat pernelyg didelių sąnaudų riziką, turint omenyje tai, kad įrengti įrenginiai paprastai vidutiniškai tarnauja daugiau nei 25 metus.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  1 dalies trečia pastraipa išbraukiama;

a)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

 

„Valstybės narės reikalauja, kad naujai įrengtos ar pakeistos šildymo sistemos būtų hidrauliškai balansuojamos, taip pat teikia paskatų esamų šildymo sistemų hidrauliniam balansavimui. Jei šildymo generatoriai pakeičiami esamuose pastatuose, valstybės narės taip pat reikalauja hidraulinio balansavimo, nebent sistema jau yra subalansuota.

 

Valstybės narės reikalauja, kad naujuose pastatuose būtų įrengti savireguliavimo įtaisai, kurie reguliuoja kambario temperatūros lygį kiekviename kambaryje atskirai. Esamuose pastatuose, kai keičiami šildymo generatoriai, būtina įrengti savireguliavimo įtaisus, kurie atskirai reguliuoja kiekvieno kambario temperatūrą.“

Pagrindimas

Hidraulinis balansavimas padeda išvengti padėties, kai toliau nuo šilumos siurblio įrengti radiatoriai nepakankamai aprūpinami karštu vandeniu, o arti siurblio esantys radiatoriai jo gauna per daug. Jis padeda išlaikyti vienodą temperatūrą ir optimaliai panaudoti energiją. Savireguliavimo įtaisai kambario temperatūrai reguliuoti ir hidraulinis balansavimas yra labai ekonomiškai efektyvios energiją pastatuose taupančios priemonės. Kai kuriose valstybėse narėse termostatinių radiatorių vožtuvų įrengimas kaip standartas numatytas nuo 1978 m., kitose dar dažniau naudojami įprasti radiatorių vožtuvai. Pakeitus naudojamus įprastus radiatorių vožtuvus būtų galima 4 proc. priartėti prie 2020 m. energijos vartojimo mažinimo tikslo. Pakeitus įprastus radiatorių vožtuvus viename pastate vidutiniškai sutaupoma 13–19 proc. tam pastatui šildyti reikalingos energijos. Šių priemonių atsipirkimo laikotarpis yra vos keli mėnesiai.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunkčio įžanginė dalis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  2 dalis pakeičiama taip:

b)  2 dalies pabaigoje įterpiamos šios pastraipos:

 

(Šiuo pakeitimu siekiama išlaikyti Direktyvos 2010/31/ES 8 straipsnio 2 dalį).

(Atsižvelgiant į Direktyvą dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija), ypač į 19–22 straipsnius, 18 straipsnį ir III priedą.)

Pagrindimas

Įrengus tikslius pažangiuosius skaitiklius galima: suteikti galimybę vartotojams dalyvauti ir prisidėti prie energijos taupymo pastatuose, didinant vartotojų informuotumą. Todėl nuostatos dėl pažangiųjų matavimo sistemų neturėtų būti pašalintos iš šios direktyvos taikymo srities. Valstybės narės toliau skatina pažangiųjų matavimo sistemų diegimą pagal persvarstytą Elektros energijos direktyvą, kai pastatas statomas arba atliekama kapitalinė jo renovacija, nes tai užtikrins ir ekonomiškesnį diegimą.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad visuose naujuose negyvenamuosiuose pastatuose ir visuose esamuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija ir kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, bent kas dešimtoje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų įrengta Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo apibrėžta įkrovimo prieiga, kuri galėtų paleisti ir sustabdyti įkrovimą pagal kainos signalus. Šis reikalavimas visiems negyvenamiesiems pastatams, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.

Valstybės narės užtikrina, kad visuose naujuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, ir visuose esamuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė su pastato arba transporto priemonių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūra susijusi renovacija ir kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų pastato viduje arba jos tiesiogiai ribojasi su pastatu, bent kas trečioje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų nutiesti atitinkami kabeliai ir vamzdžiai, kad būtų galima įrengti Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo apibrėžtą įkrovimo prieigą, ir būtų įrengta bent viena Direktyvoje 2014/94/ES apibrėžtos įkrovimo prieigos vieta, kurios galia kiekvienoje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų bent 7 kW ir kuri galėtų dinamiškai koreguoti įkrovimą pagal kainos signalus. Šis reikalavimas visiems negyvenamiesiems pastatams, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.

_________________

_________________

17 OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

17 OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

Pagrindimas

Į naujų negyvenamųjų pastatų projektavimą būtiną elektros infrastruktūrą galima įtraukti iš pat pradžių. Kitaip tariant, išmintinga užtikrinti naujų pastatų ilgaamžiškumą iš anksto nutiesiant atitinkamus kabelius ar jų kanalus. Esamiems negyvenamiesiems pastatams šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tik tada, kai renovacija susijusi su pastato arba transporto priemonių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūra. Transporto priemonių stovėjimo aikštelėje turėtų būti įrengta viena simbolinė įkrovimo stotelė.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad naujai pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija ir kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, būtų atlikti parengiamieji kabelių klojimo darbai, kad bet kurioje transporto priemonių stovėjimo vietoje būtų galima įdiegti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo įrangą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, jeigu renovacija apima elektros energijos infrastruktūrą arba automobilių stovėjimo aikšteles, kurios yra pastato viduje arba tiesiogiai ribojasi su pastatu ir kuriose yra daugiau kaip dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų, būtų atlikti tinkami parengiamieji kabelių ar vamzdžių klojimo darbai, kad visose transporto priemonių stovėjimo vietose naudojant geriausią turimą technologiją būtų galima įdiegti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo įrangą.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto c papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Valstybės narės užtikrina, kad įrengiant, pakeičiant arba atnaujinant techninę pastato sistemą būtų įvertintas, užfiksuotas dokumentuose ir perduotas pastato savininkui visos pakoreguotos sistemos bendras energinis naudingumas, kad šiuos duomenis būtų galima panaudoti tikrinant atitiktį pagal 1 dalį nustatytiems minimaliems reikalavimas ir išduodant energinio naudingumo sertifikatus. Valstybės narės užtikrina, kad ši informacija būtų įtraukta į 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinę energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazę.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad įrengiant, pakeičiant arba atnaujinant techninę pastato sistemą būtų įvertintas, užfiksuotas dokumentuose ir perduotas pastato savininkui visos pakoreguotos sistemos bendras energinis naudingumas ir, kai tinkama, patalpų oro kokybės rodiklis, kad šiuos duomenis būtų galima panaudoti tikrinant atitiktį pagal 1 dalį nustatytiems minimaliems reikalavimams ir išduodant energinio naudingumo sertifikatus. Valstybės narės užtikrina, kad ši informacija būtų įtraukta į 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinę energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazę.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto c papunktis

Direktyva 2010/31/ES

8 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pažangumo rodiklis apima lankstumo galimybes, sustiprintas funkcijas ir gebas, kurias užtikrina glaudžiau apjungti įmontuoti pažangieji prietaisai, integruoti į įprastas technines pastato sistemas. Šios ypatybės pastato naudotojams ir pačiam pastatui užtikrins didesnes galimybes reaguoti į patogumo arba eksploatavimo reikalavimus, dalyvauti valdant poreikį ir prisidėti prie optimalaus, sklandaus ir saugaus įvairių energijos sistemų ir rajono infrastruktūrų, prie kurių pastatas prijungtas, veikimo.“;

Pažangumo rodiklis apima lankstumo galimybes, sustiprintas funkcijas ir gebas, kurias užtikrina glaudžiau apjungti įmontuoti pažangieji prietaisai, integruoti į įprastas technines pastato sistemas. Šios ypatybės pastato naudotojams ir pačiam pastatui užtikrins didesnes galimybes reaguoti į patalpų oro kokybės ir šiluminio patogumo arba eksploatavimo reikalavimus, dalyvauti valdant poreikį ir prisidėti prie optimalaus, sklandaus, tinkamo ir saugaus įvairių energijos sistemų ir rajono infrastruktūrų, prie kurių pastatas prijungtas, veikimo;

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

10 straipsnio 6 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su energijos, sutaupytos dėl tokios renovacijos, kiekiu. Sutaupytą kiekį galima nustatyti palyginant pieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus.

6.  Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su energijos, sutaupytos dėl tokios renovacijos, kiekiu ir su nuo energijos nepriklausančia nauda, pvz., su pagerėjusia patalpų oro kokybe. Sutaupytą kiekį ir pagerėjimą galima nustatyti palyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus arba kito tinkamo, skaidraus ir proporcingo metodo, kuris rodo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą ir su energija nesusijusią naudą, pvz., geresnę oro kokybę, ir pateikia reikšmingos informacijos, remiant privačių ir viešųjų finansų sutelkimą investicijoms į pastatų energinio naudingumo ar patalpų oro kokybės pagerinimą, rezultatus. Tie sertifikatai taip pat pateikiami skaitmenine forma, su galimybe įtraukti atitinkamą informaciją, kad būtų galima nustatyti ir prognozuoti pastatų tobulinimo poveikį. Jeigu nauju energinio naudingumo sertifikatu patvirtinama, kad padidintas pastato energinis naudingumas, sertifikato kaina gali būti įtraukta į valstybės narės numatytą paskatą;

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

10 straipsnio 6 a dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6a.  Valstybių narių sukurtose energinio naudingumo sertifikatams registruoti skirtose duomenų bazėse turi būti galimybė atsekti faktinį energijos suvartojimą atitinkamuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kategorijos. Duomenų bazėse laikomi pastatų, kuriuose nuolat lankosi visuomenė ir kurio naudingasis grindų plotas viršija 250 m², faktinio energijos suvartojimo duomenys.

6a.  Valstybių narių sukurtose energinio naudingumo sertifikatams registruoti skirtose duomenų bazėse turi būti galimybė atsekti faktinį energijos suvartojimą atitinkamuose pastatuose, nepriklausomai nuo jų dydžio ir kategorijos. Duomenų bazėse laikomi viešųjų pastatų, kurių naudingasis grindų plotas viršija 250 m2, ir pastatų, kuriuose nuolat lankosi visuomenė ir kurio naudingasis grindų plotas viršija 250 m², faktinio energijos suvartojimo duomenys.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 a punktas (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

11 straipsnio 9 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a)  11 straipsnis papildomas šia dalimi:

 

„9a. Komisija įvertina būtinybę toliau derinti energinio naudingumo sertifikatus pagal 11 straipsnį ir atsižvelgiant į galimybę nustatyti atsitiktinės kontrolės sistemas nacionaliniu lygmeniu jiems stebėti.“

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti pastatams šildyti naudojamų sistemų prieinamas dalis, kaip antai šilumos generatorių, kontrolės sistemą ir cirkuliacinį (-ius) siurblį (-ius), negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su centralizuota technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW. Šio tikrinimo metu vertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Katilo dydžio vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato šildymo poreikiai.“;

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti šilumos generatoriaus prieinamas dalis negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su šilumos generatoriumi, kurio bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW. Šio tikrinimo metu vertinamas šilumos generatoriaus naudingumo koeficientas ir šilumos generatoriaus dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais, individualaus patalpų temperatūros reguliavimo kiekvienoje patalpoje ir šildymo sistemos hidraulinio balansavimo efektyvumas. Šilumos generatoriaus dydžio ir hidraulinio balansavimo vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato šildymo poreikiai.“;

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/EB

14 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  nuolat stebėti, analizuoti ir koreguoti energijos suvartojimą;

a)  nuolat stebėti, analizuoti ir koreguoti energijos suvartojimą, taip pat vėdinimo ir (arba) kitus elementus, susijusius su gera patalpų oro kokybe;

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą ir naudojimą.“;

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą, kaupimą ir naudojimą, įskaitant individualią patalpų temperatūrą ir dinamines hidraulinio balansavimo funkcijas.“

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Nepaisant 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali nuspręsti imtis priemonių užtikrinti, kad naudotojams būtų suteiktos tinkamos konsultacijos dėl šildymo generatorių pakeitimo, kitų šildymo sistemos keitimų bei alternatyvių sprendimų siekiant įvertinti šildymo generatoriaus naudingumo koeficientą ir tinkamą jo dydį. Bendras šio požiūrio poveikis turi būti lygiavertis poveikiui, atsirandančiam dėl priemonių, kurių imamasi pagal 1 dalį.

Pagrindimas

Kai kuriose valstybėse narėse jau taikomos lygiavertės priemonės atliekant patikrinimus, pvz., konsultavimo sistemos, kurios pasirodė esančios sėkmingos didinant šildymo sistemų energijos vartojimo efektyvumą. Šis lankstumas ir tokia alternatyvi priemonė turėtų būti išlaikyti valstybėse narėse.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

14 straipsnio 3 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  1 dalis netaikoma techninėms pastato sistemoms, kurioms aiškiai taikomas susitarimas dėl sutarto energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygio arba kito sutarto energinio naudingumo kriterijaus, pavyzdžiui, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte.

Pagrindimas

Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose turi būti stiprinamas sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo, nes jomis taikomas holistinis požiūris į renovaciją, įskaitant finansavimą, statybos darbų atlikimą ir energijos valdymą. Tokiu atveju pastato savininkas ir energijos paslaugų įmonė sudaro sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo. Tikrinimas ir auditas yra sutarties dalis.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti oro kondicionavimo sistemų prieinamas dalis negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su centralizuota technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW. Tikrinimo metu vertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams. Dydžio vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje oro kondicionavimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.

1.  Valstybės narės parengia priemones, būtinas siekiant reguliariai tikrinti oro kondicionavimo sistemų prieinamas dalis ir stebėti jų techninės priežiūros poreikį negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose iš viso sunaudojama daugiau kaip 250 MWh pirminės energijos per metus, ir gyvenamuosiuose pastatuose su centralizuota technine pastato sistema, kurios bendra vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei 100 kW. Tikrinimo metu vertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir jos dydžio atitikimas pastato vėsinimo poreikiams. Dydžio vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jei toje oro kondicionavimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/EB

15 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  nuolat stebėti, analizuoti ir koreguoti energijos suvartojimą;

a)  nuolat stebėti, analizuoti ir koreguoti energijos suvartojimą, taip pat vėdinimo ir (arba) kitus elementus, susijusius su gera patalpų oro kokybe;

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 3 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą ir naudojimą.“;

b)  efektyvi kontrolės funkcija, padedanti užtikrinti optimalią energijos gamybą, skirstymą, kaupimą ir naudojimą.“;

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti imtis priemonių užtikrinti, kad naudotojams būtų suteiktos tinkamos konsultacijos dėl oro kondicionavimo sistemų pakeitimo, kitų oro kondicionavimo sistemos keitimų bei alternatyvių sprendimų siekiant įvertinti oro kondicionavimo sistemos naudingumo koeficientą ir tinkamą jos dydį. Bendras tokio požiūrio poveikis turi būti lygiavertis poveikiui, atsirandančiam taikant 1 dalies nuostatas.

Pagrindimas

Kai kurioms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti lygiavertes patikrinimų priemones, pvz., konsultavimo sistemas. Šis lankstumas ir tokia alternatyvi priemonė turėtų būti išlaikyti valstybėse narėse.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

15 straipsnio 3 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  1 dalis netaikoma techninėms pastato sistemoms, kurioms aiškiai taikomas susitarimas dėl sutarto energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygio arba kito sutarto energinio naudingumo kriterijaus, pavyzdžiui, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte.

Pagrindimas

Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose turi būti stiprinamas sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo, nes jomis taikomas holistinis požiūris į renovaciją, įskaitant finansavimą, statybos darbų atlikimą ir energijos valdymą. Tokiu atveju pastato savininkas ir energijos paslaugų įmonė sudaro sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo. Tikrinimas ir auditas yra sutarties dalis.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas

Direktyva 2010/31/ES

19 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  19 straipsnyje „2017“ pakeičiama į „2028“;

(9).  19 straipsnis pakeičiamas taip:

 

„19 straipsnis

 

Peržiūra

 

Komisija, kuriai padeda pagal 26 straipsnį įsteigtas komitetas, ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. atlieka šios direktyvos vertinimą, atsižvelgdama į jos taikymo metu sukauptą patirtį ir padarytą pažangą, ir, jei būtina, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

 

Komisija iki 2020 m. pabaigos pateikia galimo direktyvos taikymo srities išplėtimo poveikio vertinimą, atsižvelgdama į 2024 m. numatytą jos galimą peržiūrą, kad į ją būtų įtraukta įkūnytoji energija, reikalinga pastato ir atskirų jo dalių statybai;“

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas

Direktyva 2010/31/ES

23 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  5, 8 ir 22 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo data].

2.  5, 8 ir 22 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo XXX [direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 pastraipos 1 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

I priedo 1 punkto 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pastato energinis naudingumas atspindi jo įprastą energijos naudojimą šildymo, vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo ir apšvietimo reikmėms.

Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis šildymo, vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo ir apšvietimo reikmėms apskaičiuotu arba faktiškai suvartojamu energijos kiekiu ir atspindi jo įprastą energijos naudojimą šildymo, vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo ir apšvietimo reikmėms.

Pagrindimas

Der Text aus dem aktuellen Anhang I der Richtlinie 2010/31/EU wurde wieder eingeführt. Um die Gesamtenergieeffizienz eines Gebäudes zu bestimmen, ist es nicht ausreichend einzig den Primärenergiebedarf zu evaluieren. Zuerst sollte die Energiemenge berechnet werden, die gebraucht wird, um den typischen Energieverbrauch eines Gebäudes zu decken. Dieser Endenergieverbrauch und der Primärenergiebedarf eines Gebäudes sollten zur Bewertung der Gesamtenergieeffizienz verwendet werden. Die Primärenergie beschreibt vielmehr die Qualität der verwendeten Energie als die Menge der Energie, die zur Deckung des Energiebedarfs eines Gebäudes nötig ist.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 pastraipos 1 punkto a papunktis

Direktyva 2010/31/ES

I priedo 1 punkto 3 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo laikydamosi susijusių Europos standartų, kuriuos pagal Europos Komisijos suteiktą Įgaliojimą M/480 sukūrė Europos standartizacijos komitetas, nacionalinių priedų sistemos.;

Per dvejus metus nuo patvirtinimo oficialiu balsavimu Europos standartizacijos komitete, valstybės narės įgyvendina ir savo nacionalinėje apskaičiavimo metodikoje taiko pastatų energinio naudingumo standartus, laikydamosi susijusių Europos standartų, kuriuos pagal Europos Komisijos suteiktą Įgaliojimą M/480 sukūrė Europos standartizacijos komitetas, nacionalinių priedų sistemos.;

Pagrindimas

Siekiant išvengti vidaus rinkos fragmentacijos ir paspartinti inovacijas bei sutaupyti daugiau energijos visoje Europoje būtina taikyti ES masto požiūrį. Nacionalinių standartizacijos įstaigų neseniai patvirtinti pastatų energinio naudingumo standartai leidžia apskaičiuoti pastatų energinį naudingumą visoje ES naudojant tą pačią metodiką. Ši metodika grindžiama naujausiais duomenimis ir ją taikant rinkose padedama diegti efektyviausias šildymo technologijas. Dvejų metų pereinamasis laikotarpis leis planuotojams ir architektams išbandyti šiuos pastatų energinio naudingumo standartus ir pašalinti likusius trūkumus.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 pastraipos 1 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

I priedo 2 punkto 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Patalpų šildymo ir vėsinimo, buitinio karšto vandens ir tinkamos ventiliacijos reikmėms reikalingos energijos kiekis apskaičiuojamas taip, kad būtų užtikrintas valstybių narių apibrėžtas būtinasis sveikatos ir patogumo lygis.

Patalpų šildymo ir vėsinimo, buitinio karšto vandens ir tinkamos ventiliacijos reikmėms reikalingos energijos kiekis, išreikštas galutine ir pirmine energija, apskaičiuojamas taip, kad būtų pasiektas kuo aukštesnis valstybių narių apibrėžtas sveikatos, patalpų oro kokybės ir patogumo lygis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad bet kokio pastato viduje esančio paviršiaus temperatūra nenukristų žemiau rasos taško ir būtų išvengta perkaitimo.

Pagrindimas

Perkaitimas yra taip pat svarbi problema, kuri turi įtakos pastatų naudotojų sveikatai ir patogumui, taip pat pastatų energiniam naudingumui.

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 pastraipos 1 punkto b papunktis (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

I priedo 2 punkto 3 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės užtikrina, kad apskaičiavimo metodika ir pirminės energijos koeficientai, taikomi įvairiems atsinaujinančiosios energijos nešikliams vietoje ir konversijos technologijoms, tinkamai atspindėtų konkretaus energijos nešiklio charakteristikas, atsižvelgiant į bendrą energetikos sistemą, visų pirma galimą alternatyvų energijos nešiklio, kuris konvertuojamas ir sunaudojamas vietoje, naudojimą, ir eksporto galimybes siekiant panaudoti vietoje pagamintą energiją išorėje.

Pagrindimas

Įvairaus pobūdžio atsinaujinantieji energijos ištekliai vietoje yra skirtingi, pvz., jie įvairiai naudojami, skirtingai sąveikauja su bendrąja energetikos sistema ir pan. Vadinasi, pirminės energijos koeficientai nustatant energinio naudingumo reikalavimus turėtų būti skirstomi į dvi pagrindines grupes: 1) konversijos technologijos, kurioms naudojami vietoje generuojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, kurie negali būti eksportuojami (aplinkos šiluma), arba konversijos technologijos, kurioms naudojami vietoje generuojami atsinaujinantieji energijos ištekliai ir kurie gali būti eksportuojami (nedidelės vėjo jėgainės); 2) konversijos technologijos, kurioms naudojami ne vietoje generuojami atsinaujinantieji energijos ištekliai (granulės jomis kūrenamiems katilams).

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 pastraipos 1 punkto c a papunktis (naujas)

Direktyva 2010/31/ES

I priedo 5 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  papildoma šiuo punktu:

 

„5a. Apskaičiuojant pastato atitvaro skaidraus arba permatomo pastato elemento energinį naudingumą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į savo energijos balansą, t. y. į energijos nuostolius ir energijos vartojimo efektyvumą, gaunamą iš pasyvios saulės spinduliuotės, kartu su visais susijusiais aspektais, nurodytais 3, 4 ir 5 punktuose.“

Pagrindimas

Valstybės narės iki šiol nėra linkusios apskaičiuoti pastato elementų, sudarančių pastato atitvarą, energinio naudingumo. Bendri skaičiavimo metodai padėtų labiau užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pastatų energinis naudingumas

Nuorodos

COM(2016)0765 – C8-0499/2016 – 2016/0381(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

12.12.2016

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.12.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Anneli Jäätteenmäki

20.2.2017

Svarstymas komitete

29.5.2017

 

 

 

Priėmimo data

7.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Stefan Eck, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Arne Gericke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nicola Caputo, Jørn Dohrmann, Elena Gentile, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Stefano Maullu, Mairead McGuinness, Keith Taylor, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Bendt Bendtsen, Norbert Erdős, Jill Evans, György Hölvényi, Barbara Lochbihler, Olle Ludvigsson, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

53

+

ALDE

Catherine Bearder, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries, Nils Torvalds

ECR

Jørn Dohrmann, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Piernicola Pedicini

ENF

Mireille D'Ornano, Sylvie Goddyn, Jean-François Jalkh

GUE/NGL

Lynn Boylan, Stefan Eck, Merja Kyllönen

PPE

Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Birgit Collin-Langen, Norbert Erdős, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, György Hölvényi, Peter Liese, Norbert Lins, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Stefano Maullu, Mairead McGuinness, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Benedek Jávor

0

-

 

 

6

0

ALDE

Jan Huitema

VERTS/ALE

Marco Affronte, Jill Evans, Barbara Lochbihler, Davor Škrlec, Keith Taylor


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pastatų energinis naudingumas

Nuorodos

COM(2016)0765 – C8-0499/2016 – 2016/0381(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

30.11.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

12.12.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.12.2016

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Bendt Bendtsen

25.1.2017

 

 

 

Svarstymas komitete

28.2.2017

29.5.2017

10.7.2017

 

Priėmimo data

11.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

1

11

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jonathan Bullock, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, András Gyürk, Rebecca Harms, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Michel Reimon, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mario Borghezio, Rosa D’Amato, Jude Kirton-Darling, Olle Ludvigsson, Florent Marcellesi, Luděk Niedermayer

Pateikimo data

23.10.2017


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

51

+

ALDE

Fredrick Federley, Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Lieve Wierinck

GUE/NHL

Jaromír Kohlíček, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis, Xabier Benito Ziluaga

PPE

Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Christian Ehler, András Gyürk, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Janusz Lewandowski, Nadine Morano, Angelika Niebler, Luděk Niedermayer, Aldo Patriciello, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská

S&D

José Blanco López, Adam Gierek, Theresa Griffin, Eva Kaili, Jude Kirton-Darling, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Dan Nica, Miroslav Poche, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Florent Marcellesi, Michel Reimon, Claude Turmes

1

-

EFDD

Jonathan Bullock

11

0

ECR

Edward Czesak, Ashley Fox, Hans-Olaf Henkel, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský

EFDD

David Borrelli, Rosa D'Amato, Dario Tamburrano

ENF

Mario Borghezio, Christelle Lechevalier

PPE

Hermann Winkler

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas