Procedūra : 2017/2085(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0330/2017

Pateikti tekstai :

A8-0330/2017

Debatai :

PV 13/11/2017 - 16
CRE 13/11/2017 - 16

Balsavimas :

PV 14/11/2017 - 5.2
CRE 14/11/2017 - 5.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0423

PRANEŠIMAS     
PDF 593kWORD 71k
23.10.2017
PE 606.166v02-00 A8-0330/2017

Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes

(2017/2085(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Dieter-Lebrecht Koch

Nuomonės referentas (*):

Daniel Dalton, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes

(2017/2085(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes. Ataskaita apie pažangių transporto priemonių saugos elementų, jų ekonominio veiksmingumo ir taikymo galimybių stebėjimo ir vertinimo rezultatus, kurie svarbūs persvarstant bendrosios transporto priemonių saugos bei pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugos reglamentus“ (COM(2016)0787) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0431),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų(1)

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 78/2009 dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, susijusio su pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB ir panaikinantis direktyvas 2003/102/EB bei 2005/66/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/719, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos kelių transporto(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010)0389),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (COM(2012)0636),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Įvairių naujų technologijų ir nereguliuojamų priemonių, taikomų transporto priemonėje esančių žmonių saugos ir pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos srityse, nauda ir taikymo galimybės“, kurią parengė Transporto mokslinių tyrimų laboratorija ir kuri buvo paskelbta 2015 m. kovo 31 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos Komisijos 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių šeštojo tikslo įgyvendinimo ir pirmojo etapo rengiant sužalojimų mažinimo strategiją (SWD(2013)0094),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kelių eismo saugumo siekiant pritarti 2017 m. kovo mėn. Valetos deklaracijai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos paskelbtą dokumentų paketą „Europa kelyje“, kuriame yra aštuonių teisėkūros iniciatyvų, sutelktų į kelių transportą, rinkinys,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/260 dėl eismo saugos gerinimo pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0330/2017),

A.  kadangi kiekvienais metais Europos keliuose žūsta apie 25 500 žmonių ir apie 135 000 sunkiai sužeidžiama, todėl reikia daugiau ir veiksmingesnių priemonių, suderintų su valstybėmis narėmis, kad būtų priartėta prie visiškai saugaus eismo vizijos tikslo, kad keliuose niekas nežūtų;

B.  kadangi kelių eismo saugumas priklauso nuo tokių trijų veiksnių kaip transporto priemonė, infrastruktūra ir vairuotojo elgesys, būtina imtis kelių eismo saugumo didinimo priemonių visose trijose srityse ir reikėtų imtis veiksmingų priemonių aktyvaus ir pasyvaus saugumo srityse;

C.  kadangi vidutinis lengvųjų automobilių, lengvųjų komercinių transporto priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių amžius Europos Sąjungoje nuolat didėja ir dabar viršija 10 metų, ir kadangi transporto priemonės amžius turi tiesioginės įtakos eismo įvykio sukeltiems padariniams ir sužalojimams;

D.  kadangi dėl pagalbinių vairavimo sistemų transporto priemonės yra saugesnės, be to, jomis riboto judumo ir vyresnio amžiaus asmenims suteikiama galimybių aktyviai ir saugiai dalyvauti kelių eismo sistemoje;

E.  kadangi naudojantis pažangiomis valdymo sistemomis sumažinamos spūstys, vairuotojams pranešama apie galimą pavojų kelyje ir taip prisidedama prie avarijų tikimybės mažinimo;

F.  kadangi daroma sparti pažanga pereinant prie autonomiškai važiuojančių transporto priemonių ir kadangi kelių eismo saugumas yra skubiai spręstinas klausimas, todėl Komisija vėliausiai iki 2018 m. pirmo ketvirčio turi pateikti peržiūrėtą Bendrosios saugos reglamentą, nes bet koks tolesnis atidėliojimas būtų nepriimtinas;

G.  kadangi 38 % visų žūčių įvyksta miestų teritorijose ir dažnai žūsta pažeidžiami eismo dalyviai, valstybės narės, planuodamos miesto eismą, turėtų atsižvelgti ir į pažeidžiamus eismo dalyvius ir gerinti jiems sudaromas sąlygas, susijusias su transporto priemonėmis, pvz., automobiliais ir autobusais; kadangi Komisija turėtų pateikti peržiūrėtą Pėsčiųjų saugos reglamentą;

H.  kadangi yra aiški sąsaja tarp kelių eismo saugumo ir profesionalių eismo dalyvių darbo sąlygų;

Bendrieji reikalavimai

1.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų atlikti veiksmingus ir reguliarius vairuotojų patikrinimus, nes pagrindinės eismo įvykių priežastys ir toliau yra atitinkamoms važiavimo sąlygoms netinkamas, viršytas greitis, dėmesio nukreipimas ir vairavimas apsvaigus nuo alkoholio arba narkotikų, didelis nuovargis, todėl:

a)  ragina Komisiją nustatyti procentinę transporto priemonių kategorijoms M1 ir N1 priklausančių tikrintinų transporto priemonių dalį;

b)  ragina Komisiją numatyti griežtesnę kontrolę, kad būtų tinkamai užtikrinamas vairuotojų, kurie yra profesionalūs eismo dalyviai, privalomo darbo laiko ribojimo ir poilsio trukmės reikalavimo vykdymas;

c)  ragina valstybes nares aktyviau keistis geriausia praktika, visų pirma pažangių vykdymo užtikrinimo strategijų srityje, ir numatytų atgrasomas baudas pažeidėjams;

2.  pažymi, kad maždaug 25 % metinio žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus sudaro žuvusieji dėl alkoholio vartojimo; todėl ragina Komisiją įvertinti kokią pridėtinę vertę galėtų turėti ES mastu suderinta alkoholio kiekio kraujyje riba, kuri pradedantiesiems vairuotojams pirmuosius dvejus metus, o profesionaliems vairuotojams visada būtų 0,0 %, ir palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse vykdomą vairavimo išgėrus netoleravimo politiką;

3.  ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad Valetos 2017 m. kovo 27 d. pirmininkaujanti Malta paskelbė deklaraciją dėl kelių eismo saugos didinimo, į savo naują 2020–2030 m. kelių eismo saugos strategiją įtraukti tikslą per pusę sumažinti ES keliuose sunkiai sužeidžiamų žmonių skaičių;

4.  ragina valstybes nares iš esmės pagerinti savo kelių infrastruktūrą reguliariai ir veiksmingai vykdant jos ir eismo ženklų bei eismo signalizavimo sistemų priežiūros darbus, tinkamai ją atnaujinant, kad tiktų eismo srautams, ir taikant naujoviškas priemones, kuria suteikiamos visos pagalbinių vairavimo sistemų funkcijos ir sustiprinama sąveiką ir taip sukuriama vadinamoji pažangioji infrastruktūra; ragina Komisiją nustatyti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad Europos kelių infrastruktūra būtų tinkamos būklės;

5.  pažymi, kad įrengus infrastruktūras (pavyzdžiui, tam tikrų rūšių apsauginių užtvarų ar konstrukcijų, raginančių mažinti greitį) gali kilti daugiau arba sunkesnių kelių eismo įvykių, būtent kalbant apie dvirates transporto priemones; todėl ragina Komisiją siūlyti įvairias standartizavimo priemones, kuriomis būtų galima mažinti pavojų;

6.  konstatuoja, kad daugelis vairuotojų nežino, kad reikia formuoti skubios pagalbos transporto priemonių pravažiavimo koridorius greitkeliuose ir kaip tai daryti, todėl ragina Komisiją nustatyti bendrus tokių koridorių formavimo standartus ir pradėti Europos informavimo kampaniją;

7.  konstatuoja, kad beveik pusė keliuose žuvusių pėsčiųjų ir dviratininkų yra vyresni kaip 65 metų ir kad eismo įvykiai yra pagrindinė jaunų žmonių mirties priežastis; ragina valstybes nares sudaryti vyresniems žmonėms ir jauniems vairuotojams sąlygas saugiai dalyvauti eismo sistemoje parengiant tinkamai skelbiamas programas, kuriomis būtų vykdoma su amžiumi susijusių eismo įvykių rizikos prevencija;

8.  pažymi, kad pėsčiųjų ir dviratininkų dalis sudaro 51 % eismo įvykiuose miesto zonoje žuvusiųjų skaičiaus, todėl ragina miestus į savo judumo planus įtraukti kelių ir eismo įvykių skaičiaus mažinimo tikslus; taip pat ragina valstybes nares labiau atsižvelgti į pažeidžiamus eismo dalyvius – spręsti avaringiausių vietų problemą ir statyti bei prižiūrėti daugiau saugesnės pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros arba plėsti ir modernizuoti esamą infrastruktūrą ir kartu užtikrinti, kad ji būtų geriau pažymėta; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu, neapsiribojančių vien esamomis finansavimo schemomis, siekiant padėti įgyvendinti plačiai vykdomus dviračių infrastruktūros patobulinimus, ir įgalioti taikyti naujas aktyviosios ir pasyviosios transporto priemonių saugos technologijas, kuriomis visų pirma būtų apsaugoti pažeidžiami kelių eismo dalyviai;

9.  pažymi, kad kai kurie dviratininkai nežino ir (arba) nesilaiko kelių eismo taisyklių, todėl kartais patenka į situacijas, pavojingas dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Ragina Komisiją teikti siūlymus, pagal kuriuos būtų galima aktyviau naudotis dviračiais, kuriais galima darniai pasiekti kitas miesto transporto priemones;

10.  ragina intelektinių transporto sistemų ir viešojo transporto įmones toliau kurti transporto priemonių technologijas, skatinančias vairuotojus įvažiavus į miestų vietoves įsijungti saugesnį vairavimo režimą;

11.  pažymi, kad naujosios transporto priemonės, pavyzdžiui, elektriniai dviračiai ir kiti elektriniai judumo įtaisai tampa vis populiaresni, todėl ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti su tokiomis transporto priemonėmis susijusius specifinius saugos reikalavimus ir pateikti pasiūlymų, kaip juos saugiai integruoti į kelių eismą, kartu atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

12.  pažymi, kad vystant ir tobulinant apsaugos sistemas užtikrinamas saugumas kelyje, tačiau tam reikia tam tikro adaptacijos laikotarpio; todėl ragina Komisiją skirti pakankamai laiko jas vystyti, prieš įgyvendinant specialius techninius teisės aktus;

13.  primena, kad su odometrais susijęs sukčiavimas lieka neišspręsta problema, ypač naudotų automobilių rinkoje, kaip pažymėjo Komisija atlikdama savo tyrimą dėl naudotų automobilių rinkos veikimo vertinant vartotojo požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šią manipuliavimo odometrais ir jų gadinimo problemą taikant veiksmingas priemones ir teisės aktus;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuo keliuose yra daugiau transporto priemonių, tuo daugiau gali įvykti eismo įvykių, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti naudoti kolektyvines ir pasidalijamas judumo priemones, ypač miestų teritorijose, siekiant sumažinti maršrutinių transporto priemonių parką ir padidinti dviračių ir profesionalių vairuotojų vairuojamų transporto priemonių skaičių;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad įranga, kurią privaloma vežiotis transporto priemonėje, valstybėse narėse skiriasi, todėl ragina Komisiją sudaryti privalomą objektų, kuriems turėtų būti taikomas įrangos vežiojimo reikalavimas, sąrašą;

16.  mano, kad ES ir jos tyrimų centrai turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant autonomines transporto priemones, nes jos iš pagrindų pakeis automobilių sektorių, ypač kelių eismo saugumo požiūriu, nes skaičiuojama, kad per metus bus išgelbstima tūkstančiai gyvybių ir bus prisidėta prie vidaus rinkos skaitmeninimo;

Pagalbinės vairavimo sistemos siekiant padidinti kelių eismo saugumą

17.  pabrėžia, kad maždaug 92 % visų eismo įvykių priežastis yra žmogaus klaidų ir transporto priemonės ir (arba) infrastruktūros tarpusavio sąveika, ir todėl turėtų būti privaloma įmontuoti tik tas pagalbines vairavimo sistemas, kurios, kaip įrodyta moksliškai, iš esmės prisideda prie kelių eismo saugumo didinimo, yra efektyvios išlaidų požiūriu ir parengtos parduoti rinkoje; be to, mano, kad dėl jų neturėtų neproporcingai didėti automobilio kaina, nes tuomet ši priemonė būtų neįperkama tiems, kam ji yra skirta, ir kad pagalbines vairavimo sistemos, kurios yra svarbios kelių eismo saugumui, turėtų būti nuolat tikrinamos;

18.  ragina Komisiją vykdant transporto priemonių rinkos priežiūrą išbandyti minėtuosius saugos įtaisus;

19.  mano, kad geresni saugos standartai ir įranga bus naudingi tik tuomet, jeigu esamos ir būsimos nuostatos bus veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos; šiuo atžvilgiu ragina stiprinti tipo patvirtinimo institucijų ir techninių tarnybų Europos lygmens priežiūrą Sąjungoje; be to, ragina stiprinti kelių transporto priemonių priežiūrą po pateikimo rinkai visoje Sąjungoje ir padaryti ją labiau nepriklausomą, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės ir toliau atitiktų saugos kriterijus;

20.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai nustatoma neatitikimų, Europos vartotojai turėtų turėti galimybę pasikliauti greitomis, tinkamomis ir suderintomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant, jei reikia, transporto priemonių atšaukimą Sąjungos mastu; mano, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų atsakyti už bet kokią žalą, padarytą neatitikties ar atšaukimo paveiktų transporto priemonių savininkams;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti esamų eksploatuojamų transporto saugos lygį ir remti plėtrą ir inovacijas, leisiančius padidinti jau eksploatuojamų automobilių saugumą, skatinant ir remiant transporto priemonių modifikavimą jose įrengiant ekonomiškai efektyvias kelių eismo saugos sistemas, suteikiančius vairuotojui galimybę geriau reaguoti į pavojingą situaciją;

22.  ragina gamintojus ir veiklos vykdytojus:

a)  sudaryti sąlygas vairuotojams atpažinti, kokia yra kiekvienos pagalbinės vairavimo sistemos veikimo būsena;

b)  išjungiamų sistemų atveju numatyti dviejų pakopų išjungimo mechanizmą, kad vairuotojas iš pradžių galėtų išjungti tik įspėjamąjį signalą ir tik antru etapu išjungti pačią sistemą;

c)  pasirūpinti, kad kiekvieną kartą užvedus transporto priemonę būtų atkuriama pagalbinės vairavimo sistemos veikimo būsena, ir

d)  vykdyti kainų politiką, kuria vartotojai būtų skatinami pasirinkti transporto priemones, kuriose įdiegtos saugumo ir pagalbinio vairavimo sistemos;

23.  pabrėžia, kad aiškūs įspėjamieji signalai turėtų pakankamai skirtingi, jog būtų intuityviai aišku, su kokia sistema yra susijusi pagalba, ir kad įspėjamuosius signalus taip pat be jokių sunkumą turėtų galėti pastebėti vyresnio amžiaus, negalią, pavyzdžiui, klausos ir regos negalią, turintys asmenys ir riboto judumo asmenys; todėl ragina susijusius subjektus nustatyti tinkamus bendrus standartus su galimybe veiklos vykdytojams priimti specifinius sprendimus;

24.  palankiai vertina tai, kad beveik visiems pagal Europos naujų automobilių vertinimo programą (Euro NCAP) išbandytiems automobiliams skiriamos penkios žvaigždutės ir kad dauguma automobilių gamintojų sėkmingai reagavo į iššūkį įvykdyti naujus Euro NCAP reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad Euro NCAP bando ne visus Europoje parduodamus automobilių modelius ir ne visi to paties tipo automobiliai parduodami su ta pačia specifikacija, o vairuotojams ne viskas gali būti aišku, taigi sukuriamas klaidingas pasitikėjimas transporto priemone palyginti su faktiniu įsigyto modelio veikimu; todėl primena, kaip svarbu turėti tvirtą bazinį standartą privalomiems saugos reikalavimams, kuriais užtikrinama, kad visi automobiliai, naudojami ir parduodami ES, būtų aprūpinti visa būtina saugos įranga;

25.  mano, kad Euro NCAP turėtų visuomet atspindėti faktinį specifinio modelio automobilio saugumą, ir ragina ją vertinant naujų transporto priemonių saugą išsikelti aukštesnius tikslus nei teisės aktais nustatyti būtinieji reikalavimai bei atsižvelgti į naujausius teisės aktais nustatytus būtinuosius reikalavimus, kad būtų galima daryti dar didesnę pažangą kuriant aukštus kelių eismo saugumo standartus užtikrinančias transporto priemones ir kad taip Europa išsaugotų savo plačius užmojus ir veiktų kaip pasaulio lyderė automobilių saugos srityje;

26.  ragina Komisiją standartų nustatymą derinti su Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JT EEK), kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarptautiniu mastu ir drauge kuo labiau sumažinta prievolės įmontuoti pagalbines vairavimo sistemas išimčių, kad tokiu būdu būtų padidintas visuotinis kelių eismo saugumas; pažymi, kad gamintojai turėtų parengti medžiagą, kurioje pateikiama aiški informacija, padėsianti vairuotojams lengviau perprasti įvairias pagalbos vairuotojui sistemas ir jų funkcijas;

27.  ragina laikytis suderinto Europos požiūrio, pagal kurį atsižvelgiama į visus galiojančius tarptautinės ir nacionalinės teisės aktus ir užtikrinamas jų papildomumas;

28.  ragina Komisiją ištirti specialiosios paskirties transporto priemonių dalį eismo įvykiuose mieste ir prireikus panaikinti esamas prievolės įmontuoti pagalbines vairavimo sistemas išimtis;

29.  pabrėžia, kad į vairuotojų mokymą turėtų būti įtraukti periodiniai ir papildomi mokymai, kaip naudotis privalomu pagalbiniu vairavimo mechanizmu, ypatingą dėmesį skiriant pagyvenusiems ir riboto judumo asmenims; primygtinai ragina vairavimo mokyklas į mokymo programą įtraukti su šių sistemų naudojimu susijusius klausimus, taip pat vairuotojo pažymėjimo gavimą susieti su profesionaliu ir praktiniu vairavimo mokymu kelyje;

30.  pažymi, kad finansinės paskatos, pvz., draudimo arba mokestinės, tokioms priemonėms kaip papildomų saugai svarbių pagalbinių vairavimo sistemų įmontavimas naujuose ir naudotuose automobiliuose arba jų įtraukimas į vairuotojų mokymą, gali padėti transporto priemonėms, kurios yra pažangių saugos elementų, patekti į rinką; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę numatyti tokius mechanizmus;

31.  ragina Komisiją ir reikalauja rinkos dalyvius pasirūpinti atvirų standartų ir sąsajų, kuriais bus toliau gerinamas sąveikumas, naudojimu, kad būtų galima atlikti nepriklausomus patikrinimus naudojantis atitinkamais transporto priemonių ir sistemų duomenimis, įskaitant naujausią su jais susijusią informaciją, ir kad juos galėtų atlikti visi kvalifikuoti specialistai, kartu atsižvelgiant į atitinkamus duomenis ir intelektinę nuosavybę;

32.  pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta aukšto lygio duomenų apsauga pagal Reglamentą (ES) 2016/679 (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą) ir paisoma teisės į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, taip pat užtikrintas aukšto lygio IT saugumas, kad būtų užkirstas kelias naujiems eismo įvykių pavojams dėl valdymo sistemų nuotolinės manipuliacijos arba suderinamumo konfliktų ir rekomenduoja išnagrinėti duomenų nuosavybės principą;

33.  pabrėžia, kad svarbu naudoti iš palydovinių padėties nustatymo sistemų gaunamą patikimą informaciją apie buvimo vietą ir laiką, ir taikyti EGNOS / GNSS sistemą aktyviai kelių eismo saugai; ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas mažiau kaip vieno metro EGNOS / GNSS aktyvios kelių saugos sistemų tikslumas, siekiant pereiti nuo sistemos gebėjimo sumažinti transporto priemonės greitį prie jos gebėjimo automatiškai įsikišti ir keisti transporto priemonės judėjimo trajektoriją; ragina propaguoti didesnį kelių eismo saugumą integruojant sistemų EGNOS ir GALILEO duomenis į transporto priemonėje įmontuotą valdymo sistemą;

Saugos priemonės siekiant išvengti eismo įvykių

34.  palankiai vertina tai, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. avarinis stabdymas jau yra privalomas visuose naujuose sunkvežimiuose ir autobusuose, tačiau ragina Komisiją nustatyti, kad į lengvuosius automobilius, lengvuosius krovininius automobilius, autobusus ir ypač sunkiąsias transporto priemones būtų privaloma įmontuoti automatinio avarinio stabdymo sistemas su dviratininkų, pėsčiųjų, lengvųjų variklinių dviračių transporto priemonių ir motociklų nustatymo funkcija, nes dėl autonominio stipraus stabdymo ir dėl to sutrumpėjusio stabdymo kelio jos pasižymi dideliu eismo įvykių prevencijos potencialu;

35.  ragina naudoti saugesnį sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priekinės dalies dizainą, kad juos geriau matytų pėstieji ir dviratininkai, taip pat užtvarus, kad būtų galima išvengti susidūrimų ir sumažinti susidūrimų pasekmes;

36.  ragina nustatyti, kad privaloma įmontuoti išjungiamą pažangią pagalbinę greičio ribos, ženklų „Stop“ ir šviesoforų rodymo sistemą, kuri įsikiša ir padeda vairuotojui neviršyti greičio ribos, ir ragina valstybes nares užtikrinti nepriekaištingą kelių eismo ženklų būklę pasirūpinant, kad kelio ženklai būtų gerai įskaitomi; pabrėžia, jog norint, kad ši pažangi pagalbinė sistema tinkamai veiktų, būtina turėti internetu atnaujinamus kelių žemėlapius su dabartinių greičio ribų nuorodomis;

37.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti kelių eismo saugumą transporto priemonių sulėtėjimas turi būti geriau parodomas kitiems eismo dalyviams aiškiais transporto priemonėse įmontuotais šviesos signalais, ir tikisi, kad bus privaloma naudoti avarinio stabdymo rodytuvą mirksinčio stabdžių žibinto arba avarinio signalo žibintų pavidalu;

38.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į pagalbinės eismo juostos laikymosi sistemos, kuri ne tik įspėja, bet ir tinkamai įsikiša, tačiau netrukdo vairuotojui tiesiogiai imtis veiksmų, svarbą kelių eismo saugumui ši sistema turėtų būti privaloma; pažymi, jog norint naudoti šią įspėjamąją sistemą, būtina, kad horizontalieji ir vertikalieji kelio ženklai būtų tokios būsenos, kurioje galėtų būti aiškiai atpažįstami;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad sunkvežimių ir autobusų vairuotojų tiesioginio matymo lauko išplėtimas ir aklųjų zonų sumažinimas arba panaikinimas yra nepaprastai svarbūs didinant šių transporto priemonių saugą keliuose; todėl ragina Komisiją įpareigoti taikyti plataus užmojo diferencijuotus tiesioginio matymo standartus ir nustatyti privalomą priekinių, šoninių ir galinių kamerų, jutiklių ir posūkių pagalbinių sistemų naudojimą, tačiau šios priemonės turėtų atitikti Direktyvą (ES) 2015/719 ir dėl jų neturėtų būti nukelti joje nustatyti įgyvendinimo terminai;

40.  pabrėžia, kad būtina numatyti antialkoholinio variklio užrakto ir vairuotojo išsiblaškymo ir mieguistumo aptikimo sistemų įrengimo išankstines sąlygas, ir ragina kaip vairuotojų, kurie vairavo neblaivūs arba būdami neblaivūs sukėlė eismo avariją ir buvo už tai nubausti, reintegracijos priemonę naudoti antialkoholinį variklio užraktą;

41.  konstatuoja, kad sunkiosios transporto priemonės yra susijusios su 15 % žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus ir kad kasmet maždaug 1 000 žuvusiųjų dėl sunkiųjų transporto priemonių yra pažeidžiami eismo dalyviai; todėl ragina Komisiją paspartinti privalomą sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms skirtų plataus užmojo diferencijuotų tiesioginio matymo standartų, pažangiųjų greičio reguliavimo sistemų ir pažangiųjų avarinio stabdymo sistemų (AEBS) su dviratininkų ir pėsčiųjų aptikimo funkcija įdiegimą;

Saugos priemonės siekiant švelninti eismo įvykių padarinius

42.  nurodo, kad padangų oro slėgis yra svarbus kelių eismo saugumui, degalų suvartojimui ir išmetamų teršalų kiekiui, todėl ragina Komisiją numatyti privalomas padangų oro slėgio stebėjimo sistemas; taip pat ragina Komisiją į ES teisę perkelti su padangų oro slėgio stebėjimo sistemomis susijusius JT EEK sutartus pakeitimus, kuriais siekiama, kad šios sistemos tinkamai veiktų realiomis važiavimo sąlygomis;

43.  mano, kad būtinas privalomas pažangios priminimo prisisegti saugos diržus sistemos montavimas visose visų transporto priemonių priekinėse sėdynėse ir M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių galinėse sėdynėse;

44.  mano, jog svarbu nustatyti, kad siekiant išvengti kaklo sužeidimo būtų privaloma sumontuoti automatinio saugos diržų reguliavimo sistemas;

45.  ragina Komisiją nuo 2019 m. prievolę įmontuoti pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ taikyti ir motociklams, sunkiesiems krovininiams automobiliams bei autobusams ir sudaryti sąlygas ją įmontuoti, kad ji pasiektų kuo daugiau kelių transporto priemonių;

46.  ragina parengti tikslią ir patikimą ES masto eismo įvykių statistiką, įskaitant eismo įvykių priežasčių statistiką, poveikio duomenis ir sužeidimų bei eismo įvykio dalyvių išvardijimą, ir pažymi, kad šioje srityje labai naudinga gali būti eismo įvykių duomenų bazė, tačiau duomenys turi būti anoniminiai ir naudojami tik eismo įvykių tyrimo tikslais;

47.  ragina rinkti visą ES apimančius statistinius duomenis apie transporto priemonėse ne dėl susidūrimo mirusius ar sužeistus asmenis; konstatuoja, kad nėra renkami statistiniai duomenys apie nuo šilumos smūgio transporto priemonėje nukentėjusius asmenis;

48.  ragina taikyti geresnes priešgaisrinės saugos taisykles autobusams, varomiems skirtingų rūšių energija, įskaitant suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus, siekiant kuo labiau padidinti keleivių saugą;

49.  konstatuoja, kad naudojant perprojektuotą sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priekinę apsaugą nuo palindimo būtų galima 20 % sumažinti dėl automobilių ir sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priešpriešinio susidūrimo žuvusiųjų žmonių skaičių, ragina Komisiją įpareigoti visose naujose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse naudoti patobulintas smūgio energiją sugeriančias priekines apsaugas nuo palindimo;

50.  ragina atlikti privalomus susidūrimo iš priekio, šono ir galo bandymus, taikomus

a)  sportinėms universalioms transporto priemonėms (angl. SUV) su paaukštintomis sėdynėmis ir kurių svoris ne didesnis kaip 2 500 kg ir

b)  elektra varomoms ir kitas naujas varymo technologijas naudojančioms transporto priemonėms;

51.  ragina Komisiją taip pat atnaujinti variklinių transporto priemonių pasyviųjų saugos sistemų bandymų reikalavimus, siekiant įtraukti visų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, įskaitant ne tik pėsčiuosius, bet ir dviratininkus, apsaugą per priekinius ir galinius susidūrimus;

52.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rinka turėtų pakankamai ir realiai pagrįsto laiko prisitaikyti prie šių priemonių;

53.  pabrėžia, kad Direktyva (EU) 2015/719 dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių masės ir matmenų suteikiama daug galimybių pagerinti sunkvežimių saugą; ragina Komisiją nedelsiant pateikti savo vertinimą ir paspartinti su šia direktyva susijusį darbą;

oo   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 200, 2009 7 31, p.1.

(2)

OL L 35, 2009 2 4, p.1.

(3)

OL L 127, 2014 4 29, p.134.

(4)

OL L 68, 2015 3 13, p. 9.

(5)

OL L 115, 2015 5 6, p.1.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0310.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0228.

(8)

OL L 75, 2016 2 26, p. 49.

(9)

OL L 56E, 2013 2 26, p. 54.

(10)

OL L 168E, 2013 6 14, p. 72.


AIŠKINAMOJI DALIS

Užsibrėžtas tikslas iki 2020 m. per pusę sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičių ir tikslas iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus, toli gražu nepasiekti. Einame teisingu keliu. Europos keliai ne tik tapo saugesni, jie yra vieni iš saugiausių kelių pasaulyje! Tačiau kiekvienais metais Europos keliuose žūsta apie 25 500 žmonių ir apie 135 000 sunkiai sužeidžiama.

Kadangi kelių eismo saugumas priklauso ir nuo transporto priemonės, ir nuo infrastruktūros, ir nuo paties vairuotojo, turi būti imamasi veiksmingų aktyvių ir pasyvių saugos priemonių visais trimis lygmenimis.

Kelių eismo saugumo didinimo priemonės

Kelių eismo saugumo didinimo priemonėsInfrastruktūra yra lemiamas veiksnys. Tiesiant ir prižiūrint kelius turėtų būti visų pirma atsižvelgiama į pažeidžiamus eismo dalyvius. Pėsčiųjų ir dviratininkų dalis mirtinuose eismo įvykiuose miesto zonoje kelią išgąstį – ji sudaro 43 % žuvusiųjų skaičiaus. Transporto rūšių atskyrimas arba dviračių takų tiesimas ir įrengimas yra sprendimai, kuriems valstybės narės turėtų skirti didesnį dėmesį. Be to, pagalbinės vairavimo sistemos veikia tik kai esama gerai išplėtotos ir prižiūrimos infrastruktūros. Tai, be kita ko, reiškia, kad kelio ženklai turi būti įskaitomi be jokio vargo ir kad horizontalusis kelio ženklinimas turi būti neabejotinai atpažįstamas.

Tačiau žmogiškasis veiksnys taip pat labai svarbus, todėl pranešėjas mano, kad siekiant pagerinti kelių eismo saugumą svarbu įpareigoti valstybes nares atlikti daugiau patikrinimų keliuose. Kai kurioms transporto priemonių kategorijoms (be kita ko, M2, M3, N2, N3) jau buvo nustatyta procentinė tikrintinų transporto priemonių dalis; Komisija turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti tokią dalį ir M1 bei N1 kategorijų transporto priemonėms.

Be to, labai svarbu pasirūpinti geresne prieiga prie eismo įvykių statistikos ir duomenų bankų. Turimoje statistikoje ir bankuose yra labai daug spragų. Būtų svarbu išvardyti eismo įvykių priežastis, sužeidimus ir eismo įvykių dalyvius, nes tai yra svarbi pagrindinė informacija tyrimams ir tolesniam saugos priemonių plėtojimui.

Privalomas saugai svarbių pagalbinių vairavimo sistemų montavimas

Transporto priemonės yra esminis su kelių eismo saugumu susijęs veiksnys. Iš to, kad 45 % eismo įvykiuose žuvusių asmenų yra transporto priemonėse buvę asmenys ir kad apie 95 % visų eismo įvykių priežastis yra žmogaus klaidos, tokios kaip netinkamumas vairuoti, pervargimas, netinkamas situacijos įvertinimas ir nedėmesingumas, tenka daryti išvadą, jog skubiai būtina teisės aktais nustatyta prievolė montuoti su saugumu susijusias pagalbines vairavimo sistemas.

Vairavimo saugumo sistemos labai padeda gerinti ir taisyti netinkamą žmogaus elgesį ir taip itin prisideda prie kelių eismo saugumo didinimo. Tačiau naudojant pagalbines vairavimo sistemas galima ne tik išvengti žmogaus klaidų ir eismo įvykių, bet ir sumažinti degalų (energijos) suvartojimą ir pagerinti eismo srautą.

Transporto priemonėms keliami saugumo reikalavimai taip pat daro įtaką moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms Europoje ir padeda kurti darbo vietas. Be to, privalomas pagalbinių vairavimo sistemų montavimas grindžia kelią automatizuotam ir, galiausiai, autonominiam vairavimui, nes tai jau nebėra vien tik tolimos ateities planai. Taigi susiklosto visiems naudinga padėtis, kuria turime išmintingai pasinaudoti.

Išmintingai leisime teisės aktus tik tuo atveju, jei, užuot vis atidėliojusi Reglamento (EB) Nr. 661/2009 peržiūrą, Komisija iki 2018 m. pradžios pateiks atitinkamą pasiūlymą. Taip galima žengti dar vieną esminį žingsnį kelių eismo saugumo gerinimo link.

Išmintingai teisės aktus galima leisti tik tuo atveju, jei nelaikysime jų bendru pageidavimų, susijusių su pagalbinių vairavimo sistemų montavimu, sąrašu. Pranešėjo nuomone, turi būti privaloma montuoti tik tas pagalbines vairavimo sistemas, kurios iš tikrųjų padeda didinti kelių eismo saugumą, yra efektyvios išlaidų požiūriu ir, be to, parengtos parduoti rinkoje, taigi jos beveik neskleidžia netikro pavojaus signalų. Jo manymu, tai yra toliau išvardytos aktyvių ir pasyvių saugos priemonių funkciją atliekančios pagalbinės vairavimo sistemos:

– automatinio avarinio stabdymo sistema su pėsčiųjų ir dviratininkų aptikimo funkcija

– avarinio stabdymo rodymo sistema

– pažangi greičio ribos rodymo sistema

– įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistema

– posūkių pagalbinė sistema ir kameros sunkvežimiuose siekiant sumažinti akląją zoną

– padangų oro slėgio stebėjimo sistemos

– priminimo prisisegti galinių sėdynių saugos diržus sistemos

– pagalbos iškvietos sistema „eCall“ motocikluose.

Dabar jau beveik visi gamintojai siūlo pagalbines vairavimo sistemas, maždaug ketvirtadalyje visų naujų automobilių įmontuota viena ar kelios pagalbinės vairavimo sistemos, tačiau tai reiškia, kad trijuose ketvirtadaliuose transporto priemonių yra įmontuotos vien tik pagal įstatymus privalomos pagalbinės vairavimo priemonės. To priežastis, be abejonių, yra antkainis, kurį sudaro pagalbinių vairavimo sistemų kaina. Pranešėjas mano, kad kelių eismo saugumas neturėtų priklausyti nuo pinigų, todėl visi vairuotojai turėtų gauti naudos iš saugai svarbių pagalbinių vairavimo sistemų. Kelių eismo saugumas iš principo neturėtų priklausyti nuo ES piliečių piniginės storio.

Argumentus, kad privalomai montuojant pagalbines vairavimo sistemas labai padidės naujų transporto priemonių kaina, galima atremti argumentu, kad susiejant technologijas, pvz., tuo pačiu metu naudojant kameras pažangiai greičio ribos rodymo sistemai ir įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemai, taip pat dėl didelio panaudotų dalių skaičiaus, kainos labai nepadidės.

Išmintingai leisime teisės aktus, jei, be kita ko, juose bus numatomi konkretūs reikalavimai ir laikotarpiai, suteikiantys realistiškų įgyvendinimo galimybių ir taip užtikrinantys planavimo tikrumą pramonei. Vis dėlto ši užduotis turėtų būti konkrečiai suformuluota atliekant pačią teisės aktų peržiūrą, o ne šiame savo iniciatyva teikiamame pranešime.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (28.9.2017)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl automobilių saugos didinimo ES siekiant išsaugoti gyvybes

(2017/2085(INI))

Nuomonės referentas (*): Daniel Dalton

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestaudamas pažymi, kad 2016 m. visoje Europos Sąjungoje kelių eismo įvykiuose žuvo 25 500 žmonių, o dar 135 000 buvo sunkiai sužeista;

2.  pripažįsta pažangą, kurią Sąjunga, daug metų taikydama ES transporto priemonių saugos srities teisės aktus, padarė mažindama eismo įvykių skaičių ir su tuo susijusias išlaidas; pabrėžia, kad nepaisant to pastaraisiais metais žūčių mažėjimo rodikliai nustojo augti ir mano, jog reikėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas ES tikslas nuo 2010 iki 2020 m. perpus sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių;

3.  pripažįsta, kad, nors automobilių keleiviai naudojasi geresne transporto priemonių sauga, žūstančių neapsaugotų kelių eismo dalyvių dalis didėja; mano, kad būsimoje veikloje ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams, kaip antai pėstiesiems ir dviratininkams;

4.  pripažįsta, kad gerinti kelių eismo saugumą ES yra itin svarbu, kad būtų sumažintas žuvusiųjų ir sunkiai sužeistų žmonių Europos Sąjungos keliuose skaičius; todėl palankiai vertina Komisijos paskelbtą saugumo technologijų, kurias reikės įtraukti per kitą taisyklių peržiūrą, sąrašą;

5.  mano, kad geresni saugos standartai ir įranga bus naudingi tik tuomet, jeigu esamos ir būsimos nuostatos bus veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos; šiuo atžvilgiu ragina stiprinti tipo patvirtinimo institucijų ir techninių tarnybų Europos lygmens priežiūrą Sąjungoje; be to, ragina stiprinti kelių transporto priemonių priežiūrą po pateikimo rinkai visoje Sąjungoje ir padaryti ją labiau nepriklausomą, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės ir toliau atitiktų saugos kriterijus;

6.  mano, kad siekiant pagerinti kelių eismo saugumą reikia nuoseklaus ir integruoto požiūrio ir ragina įtraukti su kelių eismo saugumu susijusias temas į visas atitinkamas politikos sritis, įskaitant švietimą aplinkosaugos klausimais, vartotojų politiką ir bendradarbiavimą policijos ir teismo veiklos srityse;

7.  pabrėžia, kad nuosekli kelių eismo saugumo politika turi apimti visus veiksnius, tokius kaip vairuotojų elgesys, kelių infrastruktūra ir transporto priemonėse įmontuoti saugos įtaisai; šiam tikslui būtini palyginami ir geros kokybės duomenys, kuriuos, paisant duomenų naudotojų duomenų privatumo, būtų galima naudoti iš anksto numatant elgesį ir kuriant technologinius sprendimus;

8.  mano, kad atliekant technines apžiūras valstybėse narėse turi būti tikrinama, ar transporto priemonių saugos elementai atlieka visas funkcijas; šis reikalavimas turėtų būti taikomas ir aktyviems, ir pasyviems saugos elementams;

9.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai nustatoma neatitikimų, Europos vartotojai turėtų turėti galimybę pasikliauti greitomis, tinkamomis ir suderintomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant, jei reikia, transporto priemonių atšaukimą Sąjungos mastu; mano, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų atsakyti už bet kokią žalą, padarytą neatitikties ar atšaukimo paveiktų transporto priemonių savininkams;

10.  mano, kad išsami sąnaudų ir naudos analizė, atlikta atitinkamų Komisijos ex ante poveikio vertinimų forma, yra itin svarbi bet kokiems naujiems Sąjungos saugos reikalavimams, ir kad visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikia rūpestingai suderinti galimas pramonės išlaidas ir platesnę naudą visuomenei dėl išsaugotų gyvybių ir išvengtų sužeidimų; be to, rekomenduoja, kad naujų ES kelių eismo saugumo reikalavimų įgyvendinimas būtų suderintas su JT Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) veikla; rekomenduoja siekti, kad Europa išsaugotų savo plačius užmojus kaip pasaulio lyderė, siekiant nustatyti griežtesnius pasaulinius saugos standartus ir sumažinti aukų keliuose skaičių; mano, kad toks tikslas gali paskatinti inovacijas ir investicijas ES, taip pat skatinti mūsų pramonės sektorių konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą;

11.  mano, kad bet kokios naujos ES saugos priemonės turėtų būti taikomos proporcingai atsižvelgiant į projektavimo ir gamybos problemas, su kuriomis susiduria smulkieji ir specialius užsakymus vykdantys gamintojai;

12.  palankiai vertina tai, kad beveik visiems pagal Euro NCAP vartotojų bandymo programą išbandytiems automobiliams skiriamos penkios žvaigždutės ir kad didžioji dauguma automobilių gamintojų sėkmingai reagavo į iššūkį įvykdyti naujus Euro NCAP reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad Euro NCAP bando ne visus Europoje parduodamus automobilių modelius ir ne visi to paties tipo automobiliai parduodami su ta pačia specifikacija, o to vartotojai gali nežinoti, taigi sukuriamas klaidingas pasitikėjimas transporto priemone palyginti su faktiniu įsigyto modelio veikimu; todėl primena, kaip svarbu turėti tvirtą bazinį standartą privalomiems saugos reikalavimams, kuriais užtikrinama, kad visi automobiliai, naudojami ir parduodami Europos Sąjungoje, būtų aprūpinti visa būtina saugos įranga;

13.  teigiamai vertina tai, kaip rinkos principais grindžiama technologinė plėtra jau pagerino ES kelių eismo saugumą, ir ragina toliau tirti galimybes, kurias šioje srityje suteikia skaitmeninė revoliucija, laikantis Sąjungos teisės aktų, pvz., dėl duomenų apsaugos ir privatumo; mano, kad svarbu išsamiau išnagrinėti duomenų nuosavybės principą; ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti naujus standartus autonominio avarinio stabdymo, pagalbos laikantis eismo juostoje ir atbulinės eigos aptikimo technologijų motorinėms transporto priemonėms bei sunkiasvorių krovininių transporto priemonių didelio matomumo kabinų ir priekinių aklosios zonos kamerų ir aptikimo priemonių srityse; ragina visus suinteresuotuosius subjektus geriau ir efektyviau rinkti informaciją ir duomenis apie eismo įvykių priežasčių tyrimą ir jais keistis, tuos duomenis savanoriškai renkant ir jais keičiantis tolesnių tyrimų tikslais; mano, kad ES ateinančiais metais gali remti visiškai autonominių transporto priemonių, kurios iš pagrindų pakeis automobilių sektorių, ypač kelių eismo saugumo požiūriu, kūrimą;

14.  ragina Komisiją pateikti reikalavimus, administruojamus taikant tipo patvirtinimo procesus, kuriais būtų didinamas budrumas susijęs su pėsčiaisiais ir dviratininkais ir gerinama sunkvežimių, turinčių didelę akląją zona, sauga; primena Direktyvoje 96/63/EB dėl masės ir matmenų, iš dalies pakeistoje Direktyva (ES) 2015/719, nustatytus reikalavimus ir ragina peržiūrėti Komisijai suteiktus įgaliojimus, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų tikslą, arba juos atnaujinti būsimuose teisės aktuose, siekiant suteikti teisinį tikrumą, kad būtų galima imtis veiksmų šioje srityje;

15.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę būsimuose pasiūlymuose nustatyti, kad visose transporto priemonėse būtų privaloma montuoti padangų oro slėgio stebėjimo sistemas, ugnies gesintuvus, plaktukus langų stiklams išdaužti ir peilius saugos diržams perpjauti;

16.  palankiai vertina tai, jog klasifikacijos organas siekia, kad nuostatos būtų privalomos, nes tai galėtų padėti labiau suvienodinti apsaugos lygį, ir pabrėžia to svarbą;

17.  palankiai vertina gruodžio mėn. Komisijos paskelbtą saugumo technologijų, kurias reikės įtraukti per kitą taisyklių peržiūrą, sąrašą; pripažįsta, kad pagalbines vairavimo sistemas, pvz., automatinio avarinio stabdymo ir pažangaus greičio palaikymo sistemas, padarius standartinėmis bus padedama Europai siekti aukštesnio lygio automatizacijos; ragina tokius elementus standartizuoti ir atlikti jų nepriklausomus tyrimus, kad būtų pasirengta savaeigių transporto priemonių diegimui;

18.  mano, kad ES ir jos tyrimų centrai turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant autonomines transporto priemones, kurios iš pagrindų pakeis automobilių sektorių, ypač kelių eismo saugumo požiūriu, nes skaičiuojama, kad per metus bus išgelbstima tūkstančiai gyvybių ir bus prisidėta prie vidaus rinkos skaitmeninimo;

19.  pripažįsta senesnių transporto priemonių modifikavimo, prireikus įdiegiant papildomas saugos priemones, esančias naujesniuose modeliuose, pridėtinę vertę; mano, kad modifikavimo skatinimas naudojant mažesnius mokesčius ir mažesnes draudimo įmokas galėtų būti efektyvi transporto priemonių saugos gerinimo Europoje priemonė.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

28.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Edward Czesak, Kaja Kallas, Adam Szejnfeld, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Vladimir Urutchev

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

34

+

ALDE

Dita Charanzová, Kaja Kallas, Matthijs van Miltenburg

ECR

Edward Czesak, Daniel Dalton Nosheena Mobarik, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

GUE/NGL

Jiří Maštálka

PPE

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Adam Szejnfeld, Vladimir Urutchev, Lambert van Nistelrooij, Ivan Štefanec, Mihai Ţurcanu

S&D

Lucy Anderson, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler

Verts/ALE

Pascal Durand, Igor Šoltes

2

-

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

ENF

Marcus Pretzell

1

0

EFDD

John Stuart Agnew

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

12.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Deirdre Clune, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lars Adaktusson, Francisco Assis, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Ivo Belet, Udo Bullmann, Nicola Caputo, Matt Carthy, Alberto Cirio, Rosa D’Amato, Daniel Dalton, Jakop Dalunde, Mark Demesmaeker, Martina Dlabajová, Bas Eickhout, André Elissen, Rosa Estaràs Ferragut, Jill Evans, Markus Ferber, Knut Fleckenstein, Michael Gahler, Enrico Gasbarra, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Theresa Griffin, Kateřina Konečná, Peter Kouroumbashev, Werner Kuhn, Philippe Loiseau, Ramona Nicole Mănescu, Rolandas Paksas, Bolesław G. Piecha, João Pimenta Lopes, Marek Plura, Franck Proust, Jozo Radoš, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Ulrike Rodust, Jens Rohde, Olga Sehnalová, Patricija Šulin, Pavel Svoboda, Dario Tamburrano, Ivica Tolić, Evžen Tošenovský, Matthijs van Miltenburg, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Herbert Dorfmann, Jaromír Kohlíček


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

43

+

ALDE

Jozo Radoš, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg

ECR

Tomasz Piotr Poręba, Evžen Tošenovský, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

EFDD

Daniela Aiuto, Peter Lundgren

EPP

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Herbert Dorfmann, Dieter-Lebrecht Koch, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

GUE/NGL

Jaromír Kohlíček, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen

S&D

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Jens Nilsson, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, Olga Sehnalová, István Ujhelyi, Janusz Zemke, Claudia Țapardel

Verts/ALE

Jakop Dalunde, Bas Eickhout, Keith Taylor

1

-

ECR

Jacqueline Foster

1

0

ENF

Marie-Christine Arnautu

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas