PRANEŠIMAS dėl siūlymo skirti Hannu Takkula Audito Rūmų nariu

26.10.2017 - (C8‑0330/2017 – 2017/0814(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Indrek Tarand

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlymo skirti Hannu Takkula Audito Rūmų nariu

(C8‑0330/2017 – 2017/0814(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0330/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0338/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 19 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Hannu Takkula Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

1 PRIEDAS. Hannu Takkula GYVENIMO APRAŠYMAS

Išsilavinimas

Laplandijos universiteto edukologijos daktaro diplomas (2016)

Laplandijos universiteto edukologijos magistro diplomas (1993)

Mokymai nacionalinės gynybos klausimais (1997)

Mokymai ekonominės politikos valdymo klausimais (1997)

Profesinė karjera

Europos Parlamento narys (2004–2014 ir nuo 2015)

Suomijos parlamento narys (1995–2004)

Anetjärvi (Posijas) pradinės mokyklos mokytojas (1992–1995)

Vietos radijo stoties „Roi“ vyriausiasis redaktorius (Rovaniemis) (1990–1992)

Laisvai samdomas kultūros srities žurnalistas (1987–1990)

Įmonės „Nopan rakennusliike Oy“ buhalteris (1985–1986)

Tamperės operos choristas (1984–1986)

Suomijos žaidimų automatų asociacijos „Raha-automaattiyhdistys“ (RAY) krupjė (1982–1983)

Bendrovių „Seuturakennus Oy“ ir „Oulun Rakennus“ kurjeris (1979–1981)

Apdovanojimai

Suomijos liūto ordino (FLKI) pirmojo laipsnio kavalierius (2003)

Veikla

Suomijos centro partijos pirmininko pavaduotojas (2002–2003)

Suomijos tinklinio asociacijos pirmininko pavaduotojas (2015–2016)

Asociacijos „Teosto ry“ valdybos narys-ekspertas (2014–2016)

Suomijos ir Izraelio prekybos asociacijos apskaitininkas (2009–2015)

Suomijos asociacijos „Psoriasis“ pirmininkas (2004–2011)

Suomijos valstybės sporto tarybos narys (2002–2007)

2005 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionato organizacinio komiteto narys (2003–2005)

Suomijos nacionalinio operos fondo valdybos narys (1994–2004)

Tinklinio klubo „Napapiirin Palloketut“ pirmininkas (2000–2007)

Laplandijos jaunimo klubų asociacijos pirmininkas (1997–2002)

Suomijos festivalio „Jutajaiset“ pirmininkas (1997–2002)

Rovaniemio rajono savivaldybės tarybos narys (2000–2004)

Ounasvaros slidininkų asociacijos viešųjų ryšių komiteto narys (1990–1992)

Sporto asociacijos „Posion Pyrintö“ jaunių treneris, viešųjų ryšių komiteto narys (1992–1996

Suomijos pedagogikos studentų sąjungos „SOOL ry“ pirmininkas (1990)

Kalbų mokėjimas

Suomių (gimtoji kalba), anglų (laisvai, darbo kalba), švedų (vidutinis lygis, 1992 m. kalbos mokėjimo pažymėjimas)

Pareigos Suomijos nacionaliniame parlamente

Ankstesnė narystė ir pareigos Suomijos nacionaliniame parlamente

Valstybės auditorius 2004 01 01–2004 09 08

Suomijos delegacijos ESBO parlamentinėje asamblėjoje narys 2003 04 02–2004 07 20

Suomijos delegacijos Europos Taryboje narys 2003 04 02–2004 07 20

Konvento dėl Europos ateities narys 2003 06 01–2003 12 31

Suomijos parlamento auditorius 1997 02 11–1999 12 31

Delegatas Nacionaliniame valstybinių pensijų fonde 1997 06 16–2003 04 01

Suomijos delegacijos Šiaurės Taryboje narys 2000 02 11–2003 03 18

Rinkikų kolegijos narys 1995 03 31–1999 03 23

Didžiojo komiteto (t. y. ES reikalų komiteto) narys 2003 04 29–2004 07 20, (pirmininko pavaduotojas) 2003 04 30–2004 07 20

Gynybos komitetas (pavaduojantis narys) 2003 04 02–2004 07 20

Užsienio reikalų komitetas 1999 04 07–2004 07 20

Ateities komitetas (pavaduojantis narys) 1996 02 27–1999 03 23

Aplinkos komitetas 1995 04 05–2003 03 18

Švietimo ir kultūros komitetas 1995 04 05–1999 03 23, (pavaduojantis narys) 1999 04 07‑2003 03 18

Veikla Europos Parlamente

Frakcijos

Nuo 2015 04 27  : Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija

2009 07 14–2014 06 30: Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija

2004 07 20–2009 07 13: Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija

Pirmininko pavaduotojas

2007 02 01–2009 07 13: Kultūros ir švietimo komitetas

Narys

Nuo 2017 02 01  : Biudžeto kontrolės komitetas

Nuo 2015 04 29  : Tarptautinės prekybos komitetas

Nuo 2015 04 29  : Delegacija ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis

Nuo 2015 04 29  : Parlamentinės konferencijos PPO klausimais iniciatyvinė grupė

2012 02 13–2014 06 30: Delegacija ryšiams su Australija ir Naująja Zelandija

2012 01 19–2014 06 30: Kultūros ir švietimo komitetas

2009 09 16–2014 06 30: Delegacija Viduržemio jūros sąjungos parlamentinėje asamblėjoje

2009 09 16–2014 06 30: Delegacija ryšiams su Izraeliu

2009 07 16–2012 01 18: Kultūros ir švietimo komitetas

2007 03 14–2009 07 13: Delegacija ryšiams su Australija ir Naująja Zelandija

2007 01 31–2007 01 31: Kultūros ir švietimo komitetas

2007 01 15–2007 01 30: Kultūros ir švietimo komitetas

2004 09 15–2007 03 13: Delegacija ryšiams su Australija ir Naująja Zelandija

2004 07 21–2007 01 14: Kultūros ir švietimo komitetas

Pavaduojantis narys

Nuo 2015 09 02  : Delegacija ryšiams su Australija ir Naująja Zelandija

Nuo 2015 09 01  : Delegacija ryšiams su Baltarusija

Nuo 2015 09 01  : Delegacija EURONEST parlamentinėje asamblėjoje

Nuo 2015 04 29  : Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Nuo 2015 04 29  : Delegacija ES ir Turkijos jungtiniame parlamentiniame komitete

Nuo 2015 04 29  : Regioninės plėtros komitetas

2015 09 01–2017 02 06: Kultūros ir švietimo komitetas

2012 01 19–2014 06 30: Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

2009 09 16–2012 02 12: Delegacija ryšiams su Australija ir Naująja Zelandija

2009 07 16–2012 01 18: Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

2007 03 14–2009 07 13: Delegacija ryšiams su Izraeliu

2007 01 31–2009 07 13: Tarptautinės prekybos komitetas

2007 01 31–2009 07 13: Žmogaus teisių pakomitetis

2007 01 15–2007 01 30: Transporto ir turizmo komitetas

2004 09 15–2007 03 13: Delegacija ryšiams su Izraeliu

2004 09 15–2009 07 13: Delegacija AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje 2004 09 03–2007 01 14: Transporto ir turizmo komitetas

2004 07 30–2004 09 02: Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas 2004 07 22–2004 07 29: Transporto ir turizmo komitetas

Jungtinės grupės

Nuo 2015 04 27  : Jungtinė grupė sporto klausimais

2004 09 20–2014 06 30: Jungtinė grupė sporto klausimais

2004 09 20–2014 06 30: Jungtinė grupė „Muzikos draugai“

Publikacijos:

Knygos: Tulevaisuuden Puolesta, Sydänääniä Euroopasta (2014); Quo vadis, Europe? (2009);

Mistä löytyisi rohkeus? (2007); Aamussa tuoksuu voitto-runosarja (poezijos rinkinys, 1985)

Straipsniai: įvairių leidinių, pvz., Kaleva, Itä-Häme, Suomenmaa, Koillissanomat, Karjalainen, Forum24, Sanansaattaja, skiltininkas (1995–2004)

Įrašai: LP: Karavaani (1987); CD: Matkan varrelta… (2013)

Pomėgiai ir interesai

Sportas, muzika ir organizacinė veikla

2 PRIEDAS. Hannu Takkula ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Profesinė patirtis

1.  Profesinė patirtis viešųjų finansų srityje. Nurodykite savo profesinę patirtį viešųjų finansų – biudžeto planavimo, biudžeto vykdymo, biudžeto valdymo, biudžeto kontrolės ar audito – srityje.

Dirbau užimdamas įvairius postus viešojo administravimo srityje ir mano pareigų sritis, be kito, apėmė biudžeto planavimą, biudžeto vykdymą, biudžeto kontrolę ir auditą. Mano profesinę patirtį viešųjų finansų srityje išplėtė savivaldybės tarybos nario veikla ir daugiau nei 20 metų trukęs parlamentinis darbas, iš pradžių Suomijos parlamente ir vėliau Europos Parlamente. Įgijus šios patirties finansinės veiklos veiksmingumo vertinimas tapo natūraliu mano veiklos metodu vykdant bet kokią profesinę veiklą.

1997 m. Suomijos Parlamentas paskyrė mane delegatu į Suomijos socialinio draudimo įstaigą. Suomijos socialinio draudimo įstaiga yra nepriklausoma institucija, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė, ir šios įtaigos administravimą ir veiklą prižiūri parlamento paskirti delegatai. Mano, kaip delegato, pareiga buvo kontroliuoti Socialinio draudimo įstaigos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Delegatai tikrina įstaigos metines finansines ataskaitas ir jų pagrindimus ir priima sprendimus dėl vyriausybės biudžeto įvykdymo patvirtinimo remiantis reikalingu teisiniu pagrindu. Kiekvienais metais apie savo veiklą teikėme pranešimą parlamentui. Delegato pareigas iš viso ėjau septynerius metus, taigi galėjau visapusiškai susipažinti su biudžeto valdymo, biudžeto kontrolės ir viešųjų finansų audito aspektais.

Dvejus metus dirbau kaip Suomijos parlamento auditorius. Auditoriai yra atsakingi už parlamento ir jo organų finansinių ataskaitų ir administravimo auditą. Mano pareigų vykdymas buvo susijęs su šiais parlamento organais: parlamento administracija, parlamento ombudsmeno biuru, Suomijos nacionaline audito tarnyba ir Tarptautinių santykių ir ES reikalų mokslinių tyrimų institutu (Suomijos tarptautinių reikalų institutas).

Taip pat ėjau valstybės auditoriaus pareigas. Eidamas šias pareigas turėjau tikrinti valstybės biudžeto valdymo teisėtumą ir tinkamumą ir reikalavimų laikymąsi. Valstybės auditoriai vykdydami savo pareigas daugiausia dėmesio skiria viešųjų finansų bendros padėties ir valdymo stebėjimui, taip pat aspektams, apie kuriuos reikėtų informuoti Parlamentą.

Kaip valstybės auditorius vykdžiau kontrolę lankydamasis įvairiose įstaigose ir jas audituodamas. Aš taip pat galėjau nuspręsti, kokias organizacijas reikėtų patyrinėti. Taip, pavyzdžiui, inicijavau politechnikos mokyklų poveikio regioninei ekonomikai tyrimą, kurio rezultatai padėjo regioninio lygmens politikos formuotojams geriau suprasti investicijų į švietimą svarbą regioniniam vystymuisi.

Europos Parlamente dirbau Biudžeto kontrolės komitete, kuris prižiūri, kaip naudojamos ES biudžeto lėšos. Kaip šio komiteto narys, be kitų pareigų, buvau pranešėjas, rengęs pranešimą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF). Mano narystė Biudžeto kontrolės komitete suteikė galimybę atidžiau stebėti, kaip valdomas Sąjungos biudžetas. Vykdydamas komitete pavestas pareigas turėjau galimybę išsamiau susipažinti su įvairių programų ir institucijų Europos Sąjungoje veikla ir finansavimu. Darbas, susijęs su naryste šiame komitete, padėjo pagilinti kadencijos Europos Parlamente metų įgytą bendrą supratimą apie Sąjungos tikslų, veiklos ir finansų santykį.

2.  Nurodykite svarbiausius savo laimėjimus per profesinę karjerą.

Didžiąją karjeros dalį dirbau politikos srityje. Man politika visada reiškė siekį kartu su kolegomis rasti bendrai rūpimų klausimų sprendimą, taigi kiekvienas laimėjimas ir pasiekimas užtikrintas padedant tvirtiems tinklams ir dalijantis įgūdžiais ir žiniomis. Negalima sakyti, kad sprendimas yra vieno asmens laimėjimas.

Taip pat esu dirbęs viešajame ir privačiajame sektoriuose ir užėmiau postus nevyriausybinėse organizacijose. Kiekvienu karjeros etapu pasiekta rezultatų, kurie buvo svarbūs tuo konkrečiu laikotarpiu.

Mano karjeros pradžioje, ko gero, svarbiausias pasiekimas susijęs su darbu vietiniame Rovaniemio radijo kanale. Buvau paaukštintas – iš naujienų žurnalisto tapau vyriausiuoju redaktoriumi ir vykdomuoju direktoriumi. Man buvo pavesta pagerinti ir pertvarkyti radijo kanalo, kuris turėjo finansinių sunkumų, veiklą. Kadangi esu dirbęs kaip buhalteris, turėjau profesinių įgūdžių, būtinų siekiant sėkmingai atlikti šią užduotį. Pakankamai greitai pasiekiau ir viršijau valdybos nustatytus finansinius tikslus. Tai buvo pirmoji nuoroda, kad sugebu veiksmingai dirbti finansų valdymo srityje. Sėkmingai įvykdyta pavesta užduotis ir puikus valdybos įvertinimas buvo vienas iš svarbiausių su politika nesusijusių laimėjimų per mano karjerą.

Kalbėdamas apie svarbiausius politinės karjeros etapus, norėčiau paminėti, kad 2002 m. ėjau Suomijos centro partijos pirmininko pavaduotojo pareigas ir ryšium su tuo 2003 m. buvau koalicijos derybininkas. Kai koalicija buvo sudaryta, buvau atsakingas už visą Švietimo ir kultūros ministerijos administracinį sektorių. Mano pareigos apėmė politinių programų ir biudžeto sudarymą per 2003–2007 m. vyriausybės kadenciją. Buvau atsakingas už tai, kad dokumentacijos procesas Švietimo ir kultūros ministerijos administraciniame sektoriuje būtų sėkmingai užbaigtas, ir tai buvo vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgdamas parlamentas patvirtino vyriausybės programą. Manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių laimėjimų per mano karjerą.

Kaip Europos Parlamento narys dalyvavau rengiant daugybę teisės aktų, darančių įtaką piliečių gyvenimui. Manau, kad mano kaip pranešėjo, rengusio pranešimą dėl programos „Europa piliečiams“, darbas yra vienas svarbiausių mano kaip Europos Parlamento nario laimėjimų. Mano pranešimas buvo skirtas pirmajai programai „Europa piliečiams“. Darbas nagrinėjant temą, kuri buvo nauja Komisijai ir valstybių narių atstovams, buvo susijęs su iššūkiais ir įdomus. Mano nuomone, faktas, kad valstybėse narėse programa buvo palankiai priimta ir gauta daug teigiamų piliečių atsiliepimų, įrodo mano gebėjimą kontroliuoti plačios tematikos sritis ir koordinuoti institucijų ir interesų grupių bendradarbiavimą.

Kalbėdamas apie asmeninį lygmenį, paminėčiau, kad, ko gero, geriausio įvertinimo sulaukiau iš vieno buvusio mokinio, kuris pasakė, kad mano mokymas reiškė naujos ir šviesesnės ateities pradžią. Manau, kad jaudinama išgirsti, kad mano darbe taikyti mokymo metodai ir paskatos buvo labai vertingi mano mokinio gyvenime.

3.  Kokios turite darbo tarptautinėse daugiakultūrėse ir daugiakalbėse organizacijose arba institucijose, įsikūrusiose ne Jūsų kilmės šalyje, patirties?

Kai studijavau universitete, buvau išrinktas Suomijos pedagogikos studentų sąjungos pirmininku ir tai man suteikė galimybę pirmą kartą susipažinti su Šiaurės šalių ir tarptautiniu studentų judėjimu. Vėliau, kai rengiau savo daktaro disertaciją apie mokytojų rengimą Europoje, glaudžiai bendradarbiavau su visų valstybių narių švietimo ministrais ir su keliais universitetais.

Kaip Suomijos parlamento narys, dalyvavau tarpparlamentinio bendradarbiavimo veikloje, kurią vykdė Tarpparlamentinė sąjunga. Taip pat dalyvavau Šiaurės šalių bendradarbiavimo veikloje kaip Šiaurės tarybos narys. Be to, atstovavau Suomijai ESBO parlamentinėje asamblėjoje, taip pat Europos Taryboje ir jos Žmogaus teisių komitete.

Kaip Suomijos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys, kasmet dalyvaudavau Suomijos delegacijoje, kuri vykdavo į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, ir Arkties tarybos posėdžiuose, taip pat kaip Suomijos parlamento Didžiojo komiteto (t. y. ES reikalų komiteto) narys – Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) posėdžiuose.

Būdamas Europos Parlamento nariu, dirbau Parlamentinės konferencijos PPO klausimais iniciatyviniame komitete. Kaip Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narys, esu vykdęs kelias ataskaitų teikimo užduotis ir atidžiai stebėjau Europos Sąjungos prekybos politiką ir jos įgyvendinimą. Vykdydamas Europos Parlamento nario pareigas, aktyviai dalyvavau įgyvendinant parlamentinį bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalimis, taip pat delegacijų, sprendžiančių su Naująja Zelandija, Australija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis susijusius klausimus, veikloje. Kaip Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas, taip pat pirmininkavau Komisijos Auksinių žvaigždžių apdovanojimo atrankos komitetui. Šių apdovanojimų tikslas – stiprinti kultūrų dialogą.

Mano ilgalaikis tikslas Europos Parlamente – remti daugiakalbystę ir mažumų kalbas. Nuo 2008 m., bendradarbiaudamas su Kembridžo universiteto ESOL kalbos mokėjimo patikrinimo skyriumi organizuoju „Kalbų savaitę“ Parlamente. 2013 m. Kembridžo universitetas man skyrė apdovanojimą „Už ypatingus nuopelnus“, pripažindamas mano darbą daugiakalbystės rėmimo srityje.

Manau, kad, kaip Audito Rūmų narys, būsiu kompetentingas nagrinėti veiklą, vykdomą skirtingomis kultūrinėmis aplinkybėmis, ir suprasti skirtingas tos veiklos pradines aplinkybes ir problemas.

4.  Ar Jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote ankstesnes vadovaujamas pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Visais atvejais, kai ėjau pareigas, kurių atžvilgiu numatytas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, man šis patvirtinimas buvo suteiktas. Svarbiausios iš mano vadovaujamųjų pareigų buvo Suomijos centro partijos pirmininko pavaduotojo, Suomijos žvynelinės asociacijos pirmininko, Laplandijos jaunimo klubų asociacijos pirmininko pareigos ir Rovaniemio vietos radijo stoties vykdomojo direktoriaus pareigos.

5.  Nurodykite savo ankstesnes pareigas, į kurias buvote paskirtas pagal politinę procedūrą.

Prieš vykdant parlamentinę veiklą buvau išrinktas į įvairias pareigas dėl savo profesinės kvalifikacijos. Demokratinių rinkimų būdu buvau išrinktas į Suomijos parlamentą ir vėliau į Europos Parlamentą iš Suomijos centro partijos kandidatų sąrašo.

6.  Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per savo karjerą, kuriuos priimant dalyvavote.

Per visą savo karjerą siekiau stiprinti aktyvios pilietinės visuomenės struktūras, kad kiekvienas galėtų turėti galimybę tobulėti ir daryti pažangą profesinių įgūdžių srityje. Tai reiškia pagrindinių Europos vertybių, pvz., demokratijos, žmogaus teisių, nuomonės laisvės ir teisinės valstybės principo stiprinimą taip, kad nepalankioje padėtyje esantys piliečiai taip pat turėtų socialinės apsaugos priemones, kurios jiems reikalingos kaip laimingo ir saugaus gyvenimo pagrindas.

1. Suomijos švietimo srities teisės aktų reforma

Vienas iš svarbiausių tinkamo ir harmoningo piliečių gyvenimo veiksnių yra galimybė naudotis geru švietimu nemokamai. Kaip Švietimo ir kultūros komiteto narys, atlikau itin svarbų vaidmenį reformuojant mūsų švietimo srities teisės aktus 1995–1997 m. ir taip padėjau kurti tvirtą Suomijos visuomenės ateities pagrindą. Praėjo tik porą metų, ir dėl Suomijos mokyklose teikiamo geresnio švietimo pasiekta geresnių rezultatų atliekant įgūdžių ir žinių vertinimus, taip pat mūsų visuomenės kompetencijos padidėjimo. To pasiekta padėjus pagrindą mūsų mokyklų sistemos sėkmei tarptautinio lyginamojo vertinimo, kaip antai pagal PISA (Tarptautinio mokymosi vertinimo programa, pagal kurią tiriami 15 metų vaikai) ir PIRLS (Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas, kurio metu tiriami maždaug 9 metų vaikai), srityje.

Ypač svarbu buvo tai, kad visos politinės frakcijos parėmė minėtą komiteto iniciatyvą. Šios reformos gerai priimtos ir praktiniu lygmeniu. Susiję sprendimai buvo labai svarbūs pradedant naują tarptautinį Suomijos švietimo politikos etapą. Mūsų švietimo įstatymų reforma buvo pavyzdys daugeliui valstybių Sąjungoje ir už jos ribų. Dalijantis mūsų geriausios praktikos pavyzdžiais šis sprendimas (priimtas nacionaliniu lygmeniu) padėjo skatinti ir plėtoti švietimą, mokymąsi ir įgūdžius platesniu mastu.

2. Konventas dėl Europos ateities

Kaip Suomijos parlamento narys, dalyvavau Konvente dėl Europos ateities, atstovavau savo frakcijai ir pačiai Suomijai. Konventas aktyviai veikė 2002 ir 2003 m. Jo tikslas buvo supaprastinti Sąjungos struktūras ir pasiekti, kad Sąjunga būtų atviresnė ir demokratiškesnė.

Mano nuomone, buvo labai svarbu dirbti Konvente dėl Europos ateities rengiant Europos Sąjungos plėtros būdą ir diskutuojant, kaip būtų galima formuoti ir planuoti ES struktūras atsižvelgiant į valstybių narių, kurių būtų iki 30, poreikius. Manau, svarbu, jog, papildomai prie Sąjungos plėtros į Rytus pagrindo sukūrimo, Konventas taip pat nustatė, kad visos Europos valstybės, norinčios vadovautis mūsų bendromis vertybėmis ir įvykdyti narystės sąlygas, nustatytas pagal Kopenhagos kriterijus, yra kviečiamos prisijungti prie Sąjungos.

Konventas dėl Europos ateities pateikė konstitucijos projektą, kuriame apibrėžtas naujas Sąjungos pagrindas, pagal kurį galima plėtra. Be to, buvo pabrėžtos bendros pagrindinės vertybės, susietos su demokratija, ir sutvirtinti narystės principai. Kaip Konvento narys, dalyvavau priimant esminį ir plataus poveikio sprendimą, kuriuo padėtas pagrindas vieningesnei ir didesnei Europai.

Vienas iš svarbiausių šios plėtros principų buvo vienodas požiūris į senąsias ir naująsias valstybes nares bei jų piliečius. Norėjome panaikinti Europos susiskaidymą. Kaip Europos masto sprendimų priėmėjas, tikrai didžiavausi savo žemynu, kai buvo rengiamas šis sprendimas. Būdamas Audito Rūmų nariu, norėčiau tęsti savo darbą remdamasis šia patirtimi, siekiant užtikrinti, kad visiems ES piliečiams būtų taikomas vienodas požiūris ir teisė žinoti, kaip bendros Sąjungos lėšos, kurios surenkamos iš jų, naudojamos Sąjungai sąžiningai ir harmoningai plėtoti.

3. Vystymosi ir prekybos politika Europos Sąjungoje

Trečiasis svarbus sprendimas susijęs su prekybos politika, kuri turi didelį poveikį vystymosi politikai. Suomijos parlamento Užsienio reikalų komitete atstovavau savo frakcijai ir buvau atsakingas už vystymosi klausimus. Atlikdamas šį vaidmenį atidžiai vadovavausi dvišaliais Suomijos vystymosi projektais.

Kaip Europos Parlamento Užsienio prekybos komiteto narys, 2015 m. dalyvavau daugiašalėse Dohos raundo baigiamosiose derybose Nairobyje. Šio ministrų lygmens susitikimo rezultatas buvo sprendimas panaikinti eksporto subsidijas, o tai labai svarbu vystomojo bendradarbiavimo srityje. Eksporto subsidijų panaikinimu remiamas žemės ūkis besivystančiose šalyse, taigi, taip pat skatinamas finansinis stabilumas. Šis sprendimas taip pat atspindi Sąjungos solidarumą prekybos politikos srityje, kuri yra viena iš mūsų priemonių, skirtų įtakai besivystančiose šalyse daryti ir padėti joms kurti būtinas geresnio savo piliečių gyvenimo sąlygas.

Dėl darbo prekybos politikos srityje esu taip pat susipažinęs su šio politikos sektoriaus paramos mechanizmais, visų pirma dėl to, kad esu susipažinęs su makrofinansinės paramos Sąjungos kaimyninėms šalims mechanizmu. Manau, kad šie sprendimai, susiję su vystymosi ir prekybos politika, yra itin svarbūs ne tik Sąjungai, jie svarbūs ir žmonijai apskritai.

Nepriklausomumas

7.  Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai eidami savo pareigas turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs vykdytumėte šį įsipareigojimą eidamas savo būsimas pareigas?

Nepriklausomumas – svarbiausias reikalavimas, taikomas Audito Rūmų narių darbui. Kad auditą vykdančios institucijos veiksmai būtų tolygūs ir veiksmingi, būtinas nešališkumas ir nepriklausomumas, o auditorius turi užtikrinti, kad jo arba jos sprendimams nedarytų poveikio jokie išorės veiksniai. Kaip Audito Rūmų narys, besąlygiškai laikysiuosi šio principo. Vykdydamas savo pareigas, nevykdysiu vyriausybių ar kitų šalių nurodymų. Noriu laikytis visiško nepriklausomumo reikalavimo ir atsisakysiu bet kokios veiklos, dėl kurios kiltų šio principo pažeidimo pavojus.

Jei susiklostytų aplinkybės, kuriomis būtų bent mažiausia interesų konflikto galimybė, nedelsdamas praneščiau apie tai Audito Rūmų pirmininkui ir paprašyčiau nurodymų dėl tolesnių veiksmų. Šitokiu elgesiu galėčiau atlikti tai, kas nuo manęs priklauso, jog užtikrinčiau, kad nekiltų pavojaus mano nešališkumui ir jis būtų išlaikytas vykdant visą mano veiklą.

8.  Ar Jūs arba Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinti partneriai ir vaikai) turi kokią nors įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje?

Ne. Vienas iš mano sūnų turi MVĮ, kuri valdo saunos užsakymo paslaugas Suomijoje, ir šios įmonės veikla neturi ir neturės jokių sąsajų su Sąjungos veikla ar operacijomis, finansuojamomis ES lėšomis.

9.  Ar esate pasirengęs deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti?

Taip, žinoma. Kaip Europos Parlamento narys, esu deklaravęs savo finansinius įsipareigojimus. Audito Rūmų pirmininkui deklaruosiu visus savo finansinius ir kitus įsipareigojimus ir, jei reikės, juos paviešinsiu. Tai svarbu dėl skaidrumo principo ir siekiant stiprinti piliečių pasitikėjimą.

10.  Ar esate šiuo metu susijęs su kokiu nors teismo procesu? Jei taip, prašome pateikti daugiau informacijos.

Ne, nesu.

11.  Ar atliekate kokį nors aktyvų arba vykdomojo pobūdžio vaidmenį politiniame gyvenime? Jei taip, tai kokiu lygmeniu? Ar per pastaruosius 18 mėnesių ėjote kokias nors politines pareigas? Jei taip, prašome pateikti daugiau informacijos.

Esu Europos Parlamento narys ir Suomijos centro partijos delegacijos Europos Parlamente pirmininkas. Taip pat esu Suomijos centro partijos valdybos pakaitinis narys.

12.  Ar Jus paskyrus Audito Rūmų nariu būsite pasirengęs atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?

Taip.

13.  Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su kuriais būtų susiję asmenys iš Jūsų kilmės valstybės narės?

Kaip Audito Rūmų narys, atlikdamas visus veiksmus turėčiau veikti visiškai nepriklausomai ir nešališkai. Tai reiškia, kad kiekvieną pažeidimo, sukčiavimo ar korupcijos atvejį vertinsiu vienodai, nesvarbu, kur pažeidimai buvo padaryti ar kurios šalies piliečiai yra su jais susiję. Kaip Audito Rūmų narys aš negaliu turėti dvigubų standartų spręsdamas visus klausimus, ir aš visada turiu dirbti visiškai nešališkai ir nepriklausomai.

Pažeidimų, sukčiavimo ir korupcijos prevencija yra itin svarbi siekiant užtikrinti Europos Sąjungos patikimumą. Jei įtarčiau sukčiavimą, nedelsdamas apie jį praneščiau Audito Rūmų pirmininkui ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF). Piliečiai turi galėti pasitikėti Europos Sąjungos įstaigomis bet kokiomis aplinkybėmis, ypač Audito Rūmais ir jų narių nešališkumu.

Pareigų vykdymas

14.  Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje viešojoje įstaigoje bruožai? Kaip Audito Rūmai galėtų padėti užtikrinti, kad jų būtų paisoma?

Patikimo finansų valdymo kultūra viešojo administravimo institucijose turėtų būti besąlyginis reikalavimas. Nepriekaištingas mokesčių mokėtojų pinigų valdymas turėtų būti viena iš pagrindinių Sąjungos piliečių teisių. Pagal gero administravimo principą itin svarbu ne tik veikti pagal taisykles, bet ir pakankamai keistis informacija.

Patikimo finansų valdymo principas reikalauja, kad būtų užtikrinami trys dalykai: ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas. Audito Rūmų vaidmuo įgyvendinant šį principą – teikti nepriklausomas audito ataskaitas susijusiose srityse ir jas laiku paskelbti. Tokiu būdu Europos Parlamentas ir ES piliečiai informuojami tinkamu laiku apie tai, kaip tvarkomos jų lėšos. Ataskaitose turėtų būti išsamiai apibūdinama geroji patirtis ir sritys, kuriose reikia tobulėti. Dalydamiesi tiek teigiamais, tiek neigiamais klausimais galime gerinti finansų valdymą ir daryti jam poveikį kuo veiksmingiau.

Savalaikiškumas užtikrinamas sekant teisėkūros procesus – tai darydami Audito Rūmai gali pasirinkti savo specialiųjų ataskaitų tikslus tokiu būdu, kad jie kuo labiau tiktų teisėkūros procesui ir teiktų Parlamentui jam reikalingą informaciją. Tai taip pat pasakytina apie pačių Audito Rūmų veiksmingą lėšų naudojimą.

Visų pirma dėmesys turi būti sutelkiamas į procesų skaidrumą. Kiekvienam mokesčių mokėtojui turėtų būti aišku, kam skiriami pinigai ir kaip jie naudojami. Dalijimasis šia informacija turėtų būti ne išimtis, o taisyklė. Sąjungos piliečiai turi būti tikri, kad jų lėšos tvarkomos tinkamai.

15.  Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo kontrolės įgaliojimus. Kaip pagerintumėte Audito Rūmų ir Europos Parlamento (visų pirma, Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta bendrų išlaidų viešoji priežiūra ir padidinta šių išlaidų teikiama ekonominė nauda?

Mano profesinė patirtis, įgyta Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitete, be abejonės bus naudinga gerinant bendradarbiavimą tarp Audito Rūmų ir Europos Parlamento. Teikiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnyje (pagal kurį įsteigiami Audito Rūmai) nurodytą pagalbą, būtina, kad Audito Rūmai, planuodami savo darbą ir auditą, atsižvelgtų į Europos Audito Rūmų ir Europos Parlamento bendradarbiavimo svarbą.

Norint, kad šis bendradarbiavimas būtų sėkmingas, turi veikti sąveika. Veiksmingą bendradarbiavimą tarp dviejų institucijų reikia planuoti į ateitį: aiški metinė Audito Rūmų darbo programa ir suplanuoti būsimų audito ataskaitų terminai padėtų Parlamentui ir ypač Biudžeto kontrolės komitetui lengviau planuoti savo darbą. Tokiu būdu gali būti užtikrinama, kad užduotys būtų vykdomos laiku ir galima išvengti situacijų, kai klausimas negali būti svarstomas Parlamente, kol jo neišnagrinėjo Biudžeto kontrolės komitetas vykdydamas teisėkūros ir biudžeto procesą. Audito Rūmai turėtų teikti Europos Parlamentui metinį planą pakankamai anksti, kad Parlamentas galėtų parengti savo darbo planą ir tvarkaraštį.

Kaip pažymėjau 14 punkte, savalaikiškumas yra viena iš būtinų sąlygų norint kontroliuoti finansų veiksmingumą ir užtikrinti ypatingą veiksmingumą.

16.  Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į šio audito išvadas turėtų būti atsižvelgiama vykdant valdymo procedūras?

Veiklos auditas padeda atsakyti į pagrindinį klausimą dėl lėšų naudojimo – ar jos naudojamos tinkamai. Lėšos gali būti naudojamos visiškai pagal taisykles, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jos naudojamos ekonomiškai, veiksmingai arba darant poveikį. Rezultatyvumas turėtų būti pabrėžiamas dar labiau, nes taip galima tikrai nustatyti, ar lėšos buvo panaudotos tinkamai.

Audito Rūmai vykdo veiklos auditą, kad pateiktų pastabų ir rekomendacijų, o už tai, kad į jas būtų atsižvelgiama, yra atsakinga Komisija, visų pirma už atitinkamą sritį atsakingas Komisijos narys ir atitinkamas generalinis direktorius.

Į Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgiama vykdant administracinę veiklą, plėtojant veiksmus. Atliekant auditą gaunama informacija turėtų būti naudojama esamiems administravimo procesams pagerinti ir būsimiems procesams planuoti. Tokiu būdu galima kuo geriau pasinaudoti atliktais auditais ir juos atlikus gauta informacija.

17.  Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

Nėra bendradarbiavimo, jeigu nėra dialogo ir sąveikos. Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimo gerinimas taip pat galėtų prasidėti nuo dalijimosi geriausia praktika. Ypač įstaigų bendradarbiavimą palengvintų dalijimasis nacionalinių audito institucijų geriausios praktikos pavyzdžiais. Atsižvelgiant į šių metų metinėje ataskaitoje pateiktą praktiką, geriausia praktika gali būti nustatyta ir ja dalijamasi tarptautiniu mastu, be kita ko, už ES sienų.

Bendri auditai taip pat yra bendradarbiavimo forma, sudaranti sąlygas vystyti gerąją praktiką. Vykdant bendrą veiklą reikia laikytis Sutartyse nustatyto nepriklausomumo principo. Visų pirma darbo pasidalijimo ir išvengto persidengimo srityje nacionalinių audito institucijų ir Audito Rūmų bendradarbiavimas galėtų padėti sutaupyti vertingų išteklių.

Dirbdamas Audito Rūmų nariu, aktyviai įsitraukčiau į dialogą tiek su Europos Parlamentu, tiek su nacionalinėmis audito institucijomis. Gero bendradarbiavimo pagrindas yra tai, kad Audito Rūmai aktyviai dalijasi informacija apie savo veiklą ir taip stiprina skaidrumo principą tarp Europos Parlamento ir nacionalinių audito institucijų.

18.  Kaip patobulintumėte Audito Rūmų teikiamas ataskaitas, kad Europos Parlamentui būtų perduota visa reikiama informacija apie valstybių narių Europos Komisijai pateiktų duomenų tikslumą?

Siekiant tvarkingai vykdyti biudžetą, reikia, kad valstybės narės Komisijai teiktų patikimą ir tikslią informaciją. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga savo piliečiams už finansų valdymo taisyklių laikymąsi, gero valdymo principus ir už teisingos bei pakankamos informacijos apie mokėjimų priežastis teikimą Komisijai.

Išmanydamas Europos Parlamento, ypač Biudžeto kontrolės komiteto, kuris glaudžiai bendradarbiauja su Audito Rūmais, darbą, tikrai atsižvelgsiu į ataskaitų teikimo Europos Parlamentui naudą. Investicijos turėtų būti nukreipiamos taip, kad pagerėtų ataskaitų turinio kokybė ir Europos Parlamento nariams būtų teikiama tinkama informacija: turėtų būti siekiama sukurti pridėtinę Parlamento darbo vertę, ypač kalbant apie biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimus. Visa Audito Rūmų Europos Parlamentui teikiama informacija turi būti aiški ir kokybei turėtų būti skiriamas nuolatinis dėmesys.

Metinė Audito Rūmų ataskaita nėra vienintelė keitimosi informacija galimybė: priešingai, yra keli būdai, kaip keistis analizėmis apie informacijos patikimumą. Audito Rūmai taip pat galėtų greitai rengti trumpas ataskaitas dėl valstybių narių tam tikrose politikos srityse teikiamos informacijos tikslumo.

Per ateinančius metus ES išmokės rekordinę sanglaudos finansavimo, kurį paveikė neįprasti vėlavimai, sumą. Tokiais atvejais visų pirma turėtų būti galima labiau pasitikėti, kad visa informacija bus pateikta teisingai ir tinkamai, užtikrinant, kad Audito Rūmai savo ištekliais naudotųsi veiksmingai, siekdami pašalinti klaidingas mokėjimų priežastis. Vis didėjant auditavimo spaudimui, bus itin svarbu tiksliai nukreipti išteklius, ir tai Audito Rūmai turi kruopščiai planuoti.

Kelis kartus paminėjau dalijimąsi informacija. Komisija turėtų aktyviai ir aiškiai informuoti valstybes nares apie tai, kokią informaciją jos turi pateikti. Parlamentas daug kartų atkreipė dėmesį į tai, kad informacija yra prieinama internetu. Kai reikia keistis informacija, visada diskutuojama, kaip išvengti administracinės naštos. Užtikrinant pusiausvyrą daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tinkamos ir pakankamos informacijos apie mokėjimų priežastis prieinamumui, o ne administracinių procedūrų racionalizavimui. Visu tuo siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinio principo, kad Europos Sąjungos piliečiai turėtų žinoti, kaip ir kodėl panaudojamos Sąjungos lėšos.

Subsidiarumo klausimai

19.  Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Taip. Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai savo pareigas turi vykdyti nepriklausomai ir profesionaliai Sąjungos bendro intereso labui. Siekiant šias pareigas atlikti gerai ir sėkmingai, labai svarbu išlaikyti pasitikėjimu pagrįstus santykius su Parlamentu ir Biudžeto kontrolės komitetu.

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Dalinis Audito Rūmų sudėties atnaujinimas. Suomijos kandidatas
Nuorodos	12248/2017 – C8-0330/2017 – 2017/0814(NLE)
Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo	21.9.2017
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CONT 5.10.2017
Pranešėjai        Paskyrimo data	Indrek Tarand 2.10.2017
Priėmimo data	19.10.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 9 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Inés Ayala Sender, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Arndt Kohn, Bogusław Liberadzki, Monica Macovei, Notis Marias, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Indrek Tarand, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Ashworth, Karin Kadenbach, Julia Pitera, Patricija Šulin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Jan Huitema, Wajid Khan, Momchil Nekov, Monika Smolková, Lieve Wierinck
Pateikimo data	26.10.2017