Procedūra : 2017/2013(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0357/2017

Pateikti tekstai :

A8-0357/2017

Debatai :

PV 12/12/2017 - 2
CRE 12/12/2017 - 2

Balsavimas :

Priimti tekstai :


PRANEŠIMAS     
PDF 2371kWORD 254k
16.11.2017
PE 604.514v03-00 A8-0357/2017

dėl pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir vengimo tyrimo

(2017/2013(INI))

Tyrimo komitetas įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti

Pranešėjai: Petr Ježek, Jeppe Kofod

ERRATA/ADDENDA
IŠVADOS
 OVERVIEW OF ACTIVITIES DURING THE MANDATE
 I. COMMITTEE COMPOSITION
 II. COMMITTEE MEETINGS and MISSIONS
 III. ACTIVITIES OF THE COMMITTEE
 1. Programme of hearings and missions
 2. List of speakers (hearings and missions)
 3. Fact-finding missions of the PANA Committee Mission reports
 3.01. Mission to United Kingdom (9-10 February 2017)
 3.02. Mission to Malta (20 February 2017)
 3.03. Mission to Luxembourg (2-3 March 2017)
 3.04. Mission to United States (21-24 March 2017)
 3.05. Mission to Portugal (22-23 June 2017)
 3.06. Mission to Cyprus (7 July 2017)
 3.07. Mission to Switzerland (14-15 September 2017)
 4. State of play on ‘Who refused to participate in hearing/delegation and why?’
 IV. LIST OF EXTERNAL STUDIES
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

IŠVADOS

dėl pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir vengimo tyrimo

Tyrimo komitetas pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 226 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 116 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2016 m. birželio 8 d. sprendimą dėl Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymo, komiteto įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(2),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo atskleistą informaciją dėl užjūrio įmonių naudojimo, kuri vadinama Panamos dokumentais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Adis Abebos veiksmų darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyvą 2006/70/EB, nustatančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama stiprinti kovą su teroristų finansavimu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos(12),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją 2012/771/ES dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų(13), ir 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją 2012/772/ES dėl agresyvaus mokesčių planavimo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją(15) ir 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją(16) dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(17),

–  atsižvelgdamas į ES FŽP platformos atliktą informacijos apie ES finansinės žvalgybos padalinius sisteminimą ir jų įgaliojimų skirtumų bei kliūčių, trukdančių gauti informaciją ir ja keistis, analizę (2016 m. gruodžio 15 d.),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos (Varšuvos konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016) 0024),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 7 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą(18) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB (COM(2016) 0450 – C8 0265/2016 – 2016/0208(COD)),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d, paskelbtą EBPO pranešimą „Mokesčių ir kovos su pinigų plovimu institucijų bendradarbiavimo gerinimas: mokesčių administratorių galimybės gauti finansinės žvalgybos padalinių tyrimą informaciją baudžiamaisiais ir civiliniais tikslais“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėn. paskelbtą galutinę ataskaitą apie Europos Komisijos Vidaus reikalų GD finansuojamą projektą dėl kovos su pinigų plovimu ir kovos su teroristų finansavimo ekonominiu ir teisiniu efektyvumu (ECOLEF) (JLS/2009/ISEC/087),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (pasiūlymas dėl informacijos atskleidimo pagal valstybę),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (COM(2017) 0335),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (COM(2016) 0685),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016) 0683),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. EBPO „Daugiašalę su mokesčių sutartimi susijusių BEPS prevencinių priemonių įgyvendinimo konvenciją“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 15 d. JT „Neteisėtų finansinių srautų, žmogaus teisių ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. galutinį tyrimą“, kurį parengė nepriklausomas ekspertas užsienio skolų ir kitų susijusių šalių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio visapusiškam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, ypač ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis srityje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 22 d. JT specialiosios pranešėjos ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Magdalenos Sepúlvedos Carmonos pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnį,

A.  kadangi 2016 m. birželio 8 d. Parlamentas sudarė Tyrimo komitetą įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (PANA komitetas);

B.  kadangi pažeidimas reiškia neteisėtą Sąjungos institucijų ar įstaigų arba valstybių narių elgesį, t. y. įstatymus pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą, įgyvendinant Sąjungos teisės aktus;

C.  kadangi netinkamas administravimas reiškia prastą arba nevykdomą administravimą, kai, pvz., institucija nesilaiko gero administravimo principų, ir kadangi netinkamo administravimo pavyzdžiai apima administracinius pažeidimus ir neveikimą, piktnaudžiavimą įgaliojimais, kyšių davimą ir gavimą, nesąžiningą elgesį, neteisėtas procedūras, netinkamą veikimą ar nekompetentingumą, diskriminaciją, vėlavimus, kurių galima išvengti, informacijos neteikimą arba atsisakymą teikti informaciją, aplaidumą ir kitus trūkumus, kurie atspindi netinkamą Sąjungos teisės taikymą bet kurioje iš sričių, įtrauktų į šį teisės aktą;

D.  kadangi pinigų plovimas susijęs su neteisėtu pinigų nuslėpimu, taip pat naudojantis tarptautiniais nusikaltėlių tinklais, siekiant užmaskuoti neteisėtai gautų pajamų pobūdį, kad atrodytų, jog jos gautos iš teisėtų šaltinių; kadangi tokie nusikaltimai vadinami pirminiais nusikaltimais ir, remiantis Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) 2012 m. rekomendacijomis ir Ketvirtąja kovos su pinigų plovimu direktyva, taikoma nuo 2017 m. birželio 26 d., apima mokestinius nusikaltimus;

E.  kadangi 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje pabrėžta, kad reikia kovoti su terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo ryšiu, ir atkreiptas dėmesys į tai, kad organizuotas nusikalstamumas per skirtingus kanalus skatina terorizmą, be kita ko, tiekiant ginklus, finansuojant pasitelkiant narkotikų kontrabandą ir skverbiantis į finansų rinkas;

F.  Kadangi šis komitetas buvo sudarytas po to, kai buvo paskelbti vad. Panamos dokumentai; kadangi Panamos dokumentai – tai iki šiol didžiausio masto informacijos, susijusios su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nutekėjimo atvejis; kadangi iš teisinių paslaugų įmonės ir licencijuotos patikos bendrovės „Mossack Fonseca“ nutekėjo 2,6 terabaitų konfidencialios informacijos, kurią sudaro 11,5 mln. dokumentų, o tai yra daugiau duomenų nei jų nutekėjo skandalų „Wikileaks“ (2010 m.), „Offshore Leaks“ (2013 m.), „Luxleaks“ (2014 m.) ir „Swissleaks“ (2015 m.) atvejais kartu sudėjus;

G.   kadangi Panamos dokumentų paskelbimas į Tarptautinį tiriamosios žurnalistikos konsorciumą susivienijusių 107 žiniasklaidos organizacijų iš 80 šalių žurnalistų, kurie išanalizavo su įmonės „Mossack Fonseca“ operacijomis susijusius dokumentus, naudodamiesi moderniausia programine įranga dideliam nutekėjusių duomenų kiekiui apdoroti, nuodugnaus tiriamojo darbo rezultatas;

H.  kadangi Panamos dokumentai rodo, kokios svarbios yra laisva žiniasklaida ir tiriamoji žurnalistika, taip pat parodo informatorių vaidmenį veikiančiose demokratinėse visuomenėse, o Europos Parlamentas juos laiko vertingu informacijos šaltiniu ir būtinu veiksniu skatinant skaidrumą, atskaitomybę bei sąžiningumą tiek viešosiose, tiek privačiose institucijose;

I.  kadangi informavimas apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais, gali būti apibrėžiamas kaip pažeidimo atskleidimas arba pranešimas apie jį, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) korupciją, sukčiavimą, interesų konfliktus, mokesčių vengimą ir slėpimą, pinigų plovimą, organizuoto nusikalstamumo skverbimąsi ir veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti bet kurią iš pirmiau minėtų veikų;

J.  kadangi informatoriai, pateikdami informaciją apie praktiką, kuri galėtų kelti grėsmę arba pakenkti viešiesiems interesams, tai daro remdamiesi savo saviraiškos ir informacijos laisve – abi šios teisės įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje, ir vedami stipraus atsakomybės bei pilietinės moralės jausmo; kadangi informatoriai dažnai rizikuoja savo pačių saugumu, kuris saugomas pagal ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį;

K.  kadangi būtina užtikrinti, kad būtų deramai baudžiama už bet kokios rūšies atsakomuosius veiksmus informatorių atžvilgiu, nes, pasak EBPO, daugiau kaip trečdalis organizacijų, kuriose veikia pranešimų teikimo mechanizmas, neturi raštu išdėstytos politikos dėl informaciją pranešančių asmenų apsaugos nuo represinių veiksmų arba apie ją nežino;

L.  kadangi, pvz., Komisija savo 2016 m. liepos 5 d. komunikate nurodo, kad informatorių apsauga viešajame ir privačiajame sektoriuose padeda spręsti netinkamo valdymo atvejus ir pažeidimus, įskaitant tarpvalstybinę korupciją, pabrėždama, kad dėl pastarosios Europos mokesčių administratoriai netenka teisėtų mokestinių pajamų;

M.  kadangi svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis įmonių ir privačių asmenų laikosi teisės; kadangi dėl to būtina atskleisti neteisėtą veiklą ir panaikinti spragas nesukuriant nereikalingos naštos įstatymų besilaikantiems mokesčių mokėtojams;

N.  kadangi paskelbus Panamos dokumentus nutekėję duomenys apima konfidencialius 213 634 užjūrio įmonių duomenis kartu su dvylikos dabartinių ir ankstesnių valstybės vadovų, beveik 200 politikų iš viso pasaulio ir daugybės įžymybių iš įvairių sričių vardais; kadangi įmonė „Mossack Fonseca“ įsteigė ir valdė tas užjūrio įmones 1970–2015 m. ir šių duomenų nutekėjimo metu 55 728 jų tebevykdė veiklą; kadangi dauguma, t. y. apie 90 proc., veiklą tebevykdžiusių įmonių buvo įsisteigusios Jungtinės Karalystės Mergelių Salose, Panamoje ar Seišeliuose;

O.  kadangi ketvirtadalis pasaulio TUI akcijų sutelkta dviejose valstybėse narėse – Nyderlanduose ir Liuksemburge(19); kadangi, remiantis turimais statistiniais duomenimis, Nyderlandai yra daugiausia priedangos įmonių turinti valstybė narė ES;

P.  kadangi „Mossack Fonseca“, kuriai tenka apie 5–10 proc. dydžio užjūrio paslapties rinkos dalis ir kuri turėjo įsteigusi įmones 21 jurisdikcijoje(20), nėra didžiausia teisinių paslaugų įmonė, užtikrinusi slaptumą lengvatinio apmokestinimo centruose; kadangi tai reiškia, kad Panamos dokumentus galime laikyti tik ledkalnio viršūne;

Q.   kadangi, remiantis Europolo duomenimis, Panamos dokumentai susiję tik su 0,6 proc. visų kasmet užfiksuojamų pinigų plovimo atvejų;

R.  kadangi Europos Parlamento Panamos dokumentų tyrimo komitetas (PANA) sušaukė posėdžius, įgyvendino faktų nustatymo misijas ir užsakė tyrimus, siekdamas atlikti tolesnį tyrimą, neapsiribojantį Panamos dokumentuose užfiksuota praktika(21);

S.  kadangi mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas yra neteisėta veikla, susijusi su mokestinių prievolių vengimu, o, kita vertus, mokesčių vengimas yra nederamas arba abejotinas apmokestinimo tvarkos išnaudojimas siekiant sumažinti mokestines prievoles arba jų išvengti kartu pažeidžiant bent teisės akto, kurio, kai teigiama, buvo laikomasi, tikslą(22); kadangi agresyviu mokesčių planavimu laikomas naudojimasis mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų neatitikimais mokestinės prievolės mažinimo tikslu; kadangi Panamos dokumentuose atskleisti įvairūs užjūrio subjektų naudojimo atvejai, kuriais siekta tikslingai vengti mokesčių ar juos nuslėpti arba plauti pinigus; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje(23), kuri yra susijusi su piktnaudžiavimo apmokestinimo srities teisės aktu principu, buvo priimtas sprendimas, kad valstybių narių piliečiai negali bandyti netinkamai arba apgaulingai naudotis ES teisės nuostatomis; kadangi keletas valstybių narių apmokestinimo klausimams taiko piktnaudžiavimo teisės aktais sąvoką(24);

T.  kadangi dėl pastarųjų laikotarpio duomenų nutekėjimo atvejų informuotumas apie pinigų plovimo, mokesčių slėpimo, mokestinio sukčiavimo schemas ir korupciją smarkiai išaugo ir šios problemos tapo vienu iš didžiausią rūpestį keliančiu tarptautiniu politiniu klausimu, taip pat sukėlė ES piliečių susirūpinimą;

U.  kadangi siekiant veiksmingai išspręsti šias problemas, reikalingas didesnis mokesčių politikos ir kitų ekonomikos valdymo formų, pvz., prekybos politikos ir investicijų garantijas užtikrinančių sutarčių. suderinamumas;

V.  kadangi dėl nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų sumažėja valstybių narių nacionalinės mokestinės pajamos ir kyla grėsmė finansinės sistemos stabilumui(25); kadangi mokesčių slėpimas ir vengimas sukuria nesąžiningą konkurenciją, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių ir didelių įmonių, kurios nenaudoja sudėtingų struktūrų, atžvilgiu; kadangi pinigų plovimas, mokesčių vengimas ir slėpimas kenkia teisingam mokestinių pajamų paskirstymui valstybėse narėse ir taip iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje; kadangi dėl masinio turtingų asmenų ir didelį grynąjį kapitalą turinčių įmonių mokesčių vengimo ne tik nukenčia eiliniai mokesčių mokėtojai, bet ir kyla grėsmė geram valdymui, makroekonominiam stabilumui, socialinei sanglaudai bei visuomenės pasitikėjimui institucijomis;

W.  kadangi pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių valstybėse narėse ir, remiantis turimais duomenimis, bendras numatytų PVM pajamų ir iš tiesų surinktų pajamų skirtumas – PVM nepriemoka – sudaro 159,5 mlrd. EUR;

X.  kadangi dėl su Panamos dokumentais susijusio mokesčių nuostolio nacionalinių valdžios institucijų prarastomis lėšomis galima buvo išlaikyti 1,5 mln. darbo vietų visoje Europoje(26);

Y.  kadangi už reguliavimo ir priežiūros sistemą ir apmokestinimą atsakingos valdžios institucijos; kadangi valdžios institucijos, vykdydamos su reguliavimu, bendrovių registrais, mokesčių teisės taikymu ir priežiūra susijusią veiklą, atlieka svarbų vaidmenį mokesčių rojų ir lengvatinių mokesčių centrų egzistavime; kadangi šie centrai gali veikti tik tuo atveju, jei vyriausybės sukuria būtinas sąlygas;

Z.  kadangi užsienio struktūros, siūlančios taikyti lengvatinių mokesčių režimus, negalėtų egzistuoti be tarpininkų, tokių kaip bankai, apskaitos įmonės, konsultantai mokesčių klausimais, privataus turto valdytojai ir teisininkai, pagalbos tiek mokesčių rojuose, tiek kitose jurisdikcijose;

AA.  kadangi tam tikros vyriausybės ir jurisdikcijos, įskaitant ES, specializuojasi kurti arba kuria konkurenciją iškreipiančius lengvatinius mokesčių režimus tarptautinių bendrovių ir turtingų asmenų, kurie patys šiose jurisdikcijose neturi ekonominio pagrindo, o yra tik jiems atstovaujančios priedangos įmonės, naudai;

AB.  kadangi, kitaip nei „LuxLeaks“ atveju, tariamas politikoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas neteisėtoje veikloje, kuri atskleista Panamos dokumentuose, gali paskatinti atvejus, kai kai kurios vyriausybės nenori deramai nagrinėti tokių atvejų; kadangi kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse, kuriose toleruojamas mažas skaidrumas ir kuriose esama įtarimų dėl valdžios pareigūnų korupcijos, nekyla noras imtis jokių priemonių dėl Panamos dokumentuose atskleistos informacijos;

AC.  kadangi Komisija rėmėsi įvertinimais, pagal kuriuos metinė pajamų nuostolių dėl mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo suma vien ES siekia bent 1 trln. EUR(27); kadangi tai daro tiesioginę įtaką nacionaliniams biudžetams ir ES biudžetui;

AD.  kadangi bendras „vystymosi finansavimo nuostolis“ besivystančiose šalyse (t. y. prarastos mokestinės pajamos ir reinvestuotos pajamos, kurios prarastos kaip pelnas) sudaro 250 mlrd. EUR per metus;

AE.  kadangi 2014 m. ne mažiau kaip 7,6 trln. USD iš viso pasaulyje turimo finansinio privataus turto, sudarančio 95,5 trln. USD, buvo neapskaityta; kadangi 8 proc. viso pasaulio privataus finansinio turto laikoma lengvatinių mokesčių centruose ir dėl to pasaulio mastu kasmet prarandama 190 mlrd. USD mokestinių pajamų; kadangi, remiantis apytikriais apskaičiavimais, lengvatinių mokesčių centruose laikoma 2,6 trln. USD Europos privataus finansinio turto ir dėl to kasmet prarandama 78 mlrd. USD mokestinių pajamų(28);

AF.  kadangi, remiantis 2011 m. atliktais apskaičiavimais, dėl didelių bendrovių mokesčių slėpimo ir vengimo pasaulyje kiekvienais metais buvo prarandama apie 3,1 trln. USD(29);

AG.  kadangi Rusijos advokatas Sergejus Magnitskis atskleidė didelio atgarsio sulaukusį tarptautinio pinigų plovimo atvejį, susijusį su Panamos dokumentais, ir ES valstybėse narėse bei visame pasaulyje atlikti susiję tyrimai dėl pinigų plovimo;

AH.  kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja paragino gerinti tarptautinį bendradarbiavimą tiriant iš S. Magnitskio smerkiamų apgaulingo mokesčių grąžinimo gautų lėšų „pėdsaką“; tačiau tiek Sergejaus Magnitskio atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, tiek jo atskleistų nusikaltimų kaltininkai ir naudos gavėjai nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn;

AI.  kadangi visame pasaulyje tarptautinio pinigų plovimo mastas apytikriais apskaičiavimais sudaro 2–5 proc. BVP; kadangi, remiantis Eurojusto statistika, daugėja pinigų plovimo atvejų(30) ir tam reikia suderinto įvairių jurisdikcijų atsako kovojant su tokiais tarptautiniais pažeidimais;

AJ.  kadangi keletas ES valstybių narių bei užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) yra įtrauktos į 100 slapčiausių šalių sąrašą(31); kadangi Liuksemburgas ir Vokietija atitinkamai yra 6 ir 8 vietose;

AK.  kadangi Panamos dokumentuose užfiksuotas ir atskleistas sistemingas naudojimasis neteisėta praktika, tokia kaip dokumentų tvirtinimas atgaline data, ir akivaizdus atitinkamų teisininkų, privataus turto valdytojų ir kitų tarpininkų pagrindinių deramo klientų tikrinimo reikalavimų nepaisymas, taip pat veiklos perdavimo atveju, kaip rodo dokumentuose užfiksuoti faktai, pvz., kai buvo palaikomi verslo santykiai su įmonėmis, kurių nominalieji direktoriai atstovavo iki 1 000 priedangos įmonių arba buvo mirę prieš keletą metų;

AL.  kadangi Panamos dokumentuose taip pat atskleista, kad vyriausybės, parlamentai ir nacionaliniai bei Europos valdžios institucijos nesugebėjo priimti teisės aktų kovos su pinigų plovimu ir mokesčių kontrolės srityje ir neužtikrino jų vykdymo, taip sudarydami sąlygas finansiniams nusikaltimams;

AM.  kadangi valstybės narės kartu pradėjo bent 1 300 tyrimų ir auditų dėl Panamos dokumentuose atskleistos informacijos; kadangi valstybės narės nustatė daugiau kaip 3 000 ES įsisteigusių mokesčių mokėtojų ir įmonių, susijusių su Panamos dokumentais; kadangi atlikus tyrimus nacionalinės valdžios institucijos per paskutinius dvylika mėnesių jau susigrąžino dešimtimis milijonų dolerių skaičiuojamą mokesčių už anksčiau nedeklaruotas lėšas sumą(32);

AN.  kadangi Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas į savo ataskaitą dėl Panamos dokumentų įtraukė nuorodą dėl pareikštinių akcijų ir apibūdino jas kaip būdą apsaugoti įmonių savininkų anonimiškumą, nes dėl jų sudėtinga nustatyti faktinius įmonių savininkus; kadangi viena šalis gali visiškai anonimiškai kitai perduoti tikrą ir faktinę nuosavybę nepaliekant jokio pėdsako ir papildomų dokumentų; kadangi asmuo arba subjektas pareikštinėmis akcijomis gali valdyti įmonę, tuo pačiu metu vykdydamas viešosiomis lėšomis finansuojamą veiklą;

AO.  kadangi ES pirmauja pasaulyje kovos su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir slėpimu srityje; kadangi taip turi būti ir toliau taikant griežtesnius standartus ir rekomendacijas šiose srityse, kad būtų didinamas pasaulinis lygis;

1. Mokesčių slėpimas ir vengimas

1.1. Lengvatinių mokesčių struktūros

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad esama įvairių apibrėžčių, susijusių su tuo, kas yra lengvatinių mokesčių centras, mokesčių rojus, slaptumo rojus, nebendradarbiaujanti mokesčių jurisdikcija ar pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalis; pažymi, kad suvienodintų apibrėžčių nebuvimas yra vienas pagrindinių faktorių, trukdančių priimti tinkamus ir veiksmingus teisės aktus, skirtus kovai su mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo reiškiniais;

2.  primena, kad priklausomai nuo pasirinktos užjūrio finansinio centro apibrėžties lengvatinio finansų apmokestinimo centro dydis ir apyvarta gali siekti nuo 1 iki 21 trln. USD(33);

3.  pripažįsta, kad lengvatinių mokesčių centrams dažniausiai būdingos šios ypatybės: 1) verslas nukreiptas pirmiausia į nerezidentus; 2) negriežti ar vidutiniškai griežti priežiūros ir finansiniai reikalavimai ir (arba) minimalūs informacijos atskleidimo reikalavimai; 3) juose taikomos mažų (dydis nenurodomas) arba nulinių mokesčių taikymo schemos(34); 4) finansų sistemos su vietos finansiniam tarpininkavimui neproporcingu išorės turtu ir atsakomybe; 5) itin konkreti ir ribojama mokestinė nauda arba tam tikra administracinė praktika, kuriomis mokesčių planuotojams suteikiami atrankiniai pranašumai;

4.  pažymi, kad „laisvieji uostai“ taip pat yra užjūrio saugojimo subjektai, sudarantys galimybę pinigų plovimui ir neapmokestinamai prekybai vertybėmis; pabrėžia, kad EBPO kritiškai vertina „laisvuosius uostus“, būtent tai, kad šios rūšies saugojimo subjektai galėtų būti naudojami pinigų plovimui, nes jie apeina tarptautines skaidrumo taisykles,

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija ir Elgesio kodekso grupė rengia bendrą ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą;

6.   palankiai vertina tai, kad Komisija parengė ir reguliariai atnaujina ES didelės rizikos trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai strategiškai skiriasi ir kelia pavojų Sąjungos finansinei sistemai, sąrašą;

7.  pripažįsta, kad šie du pirmiau paminėti sąrašai gali sutapti, nes kai kurios šalys gali būti įtrauktos į abu sąrašus, tačiau tikslų, kriterijų, sudarymo proceso ir taikymo padarinių požiūriu jie skiriasi; vis dėlto mano, kad abu sąrašai turėtų vienas kitą papildyti ir kad kartu jie užtikrins aukšto lygio valstybių narių mokesčių bazių, ES finansų sistemos vientisumo ir tinkamo bendrosios rinkos veikimo apsaugą;

8.  pažymi, kad Europos investicijų banko valdomi projektai susiję su įmone „Mossack Fonseca“ ir kad Komisija 2016 m. užkirto kelią 18-ai projektų ir neleido, kad 1 mlrd. EUR atsidurtų mokesčių rojuose;

9.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprų įvairių priedangos įmonių ir sprendimų dėl mokesčių bei tam tikrų mokesčių jurisdikcijų ir ES valstybių narių ryšį;

1.2. Bendras ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją sąrašas

10.  teigiamai vertina Tarybos siekį iki 2017 m. pabaigos parengti bendrą ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą, siekiant sumažinti išorės riziką valstybių narių mokesčių bazėms, kurią kelia trečiosios šalys ir ES artimos jurisdikcijos, atsisakančios laikytis apmokestinimo srityje taikomų tarptautinių gero valdymo standartų; tačiau pažymi, kad patikros procesas, kurį atlieka Tarybos Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas), nevisiškai skaidrus ir EP neleidžiama naudotis savo tikrinimo įgaliojimais; pabrėžia, kad pirmiau minėtas sąrašas turėtų būti tikroviškas ir objektyvus, kad būtų patikimas ir atkurtų pasitikėjimą ES kovos su mokesčių rojais veiksmais;

11.  pažymi, kad šiuo sąrašu(35) siekiama pateikti bendrą ES trečiųjų šalių jurisdikcijų vertinimo, tikrinimo ir jų sąrašų sudarymo metodologiją, suteikiančią valstybėms narėms galimybę nustatyti jurisdikcijas, atliekančias atitinkamą vaidmenį mokesčių vengimo ir slėpimo srityje(36); pažymi, kad Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) panaikino aiškią nuliui lygaus pelno mokesčio, kaip mokesčių rojų apibrėžties ir nustatymo tokiame sąraše kriterijaus, nuorodą;

12.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino siūlomą sąrašo sudarymo procesą ir paragino užtikrinti, kad iki 2017 m. pabaigos ES sąrašas būtų parengtas; apgailestauja, kad Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) nepakankamai skaidriai vykdo šį procesą;

1.3. Keitimasis informacija

13.  primena, kad pagal EBPO bendrą duomenų teikimo standartą reikalaujama, kad jurisdikcijos gautų informaciją iš savo finansinių įstaigų ir ta informacija kasmet automatiškai keistųsi su kitomis jurisdikcijomis; apgailestauja, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nėra įsipareigojusios laikytis šio naujo tarptautinio standarto; nurodo, kad bendras duomenų teikimo standartas turi trūkumų, ir palankiai vertina tai, kad EBPO siekia tobulinti šį standartą, kad jis taptų veiksmingesnis; apgailestauja, kad 2017 m. tik mažiau nei pusė įsipareigojusių jurisdikcijų bus įgyvendinusios bendro duomenų teikimo standartus;

14.  primena, kad 2011 m. vasario 15 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba patvirtino Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB (pirmoji DAB); primena, kad pagal šią direktyvą nacionalinės mokesčių administravimo institucijos privalo pateikti kitai valstybei narei jos prašomą informaciją apie mokesčių mokėtoją net tuo atveju, jeigu šią informaciją turi tik bankas ar kita finansinė įstaiga; pažymi, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais ši direktyva įgyvendinama, išskyrus nuostatas, susijusias su automatiniais mainais tam tikrų kategorijų informacija(37), kurios įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.;

15.  primena, kad pirmoji DAB buvo sėkmingai išplėsta keletu naujų redakcijų ir į ją įtrauktas automatinis keitimasis informacija apie mokesčius, automatinis keitimasis informacija apie sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką, privalomą keitimąsi informaciją apie mokesčius pagal šalis ir keitimasis informacija apie kovą su pinigų plovimu, kuria valstybių narių nacionaliniams mokesčių administratoriams bus suteikta prieiga prie finansinės žvalgybos padalinių tikrųjų savininkų centrinių registrų;

16.  teigiamai vertina 2017 m. birželio 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES, kuriuo siekiama nustatyti privalomą reikalavimą dėl mainų informacija apmokestinimo srityje, susijusią su tarpvalstybiniais susitarimais, apie kuriuos turi būti pranešama (Šeštoji DAB);

1.4. Nustatyti faktai

17.  pažymi, kad užjūrio subjektai dažnai steigiami kaip priedangos įmonės(38), neturint ekonominio pagrindo vykdyti veiklą įsisteigimo šalyje arba fiziškai joje nedalyvaujant;

18.  pabrėžia, kad pagrindiniai įmonių steigimo motyvai dažniausiai susiję su siekiu paslėpti pinigų ir turto kilmę ir pagrindinio tikrojo savininko tapatybę, išvengti paveldėjimo pajamoms, pajamų ar kapitalo prieaugiui taikomo mokesčio ir jį nuslėpti šalyse, kuriose pagrindiniai tikrieji savininkai(39) yra rezidentai, paslėpti turtą nuo kreditorių ar paveldėtojų, išvengti sankcijų(40), užmaskuoti nusikalstamą veiką ir pinigų plovimą, pervesti asmens ar įmonės turtą į naują įmonę neprisiimant ankstesniojo savininko įsipareigojimų arba neapmokestinti į patikos paslaugų įmonę perkeltą turtą; pažymi, kad kai kuriuose Panamos dokumentuose atskleista, kad tarpininkai ir „Mossack Monseca“ žinojo apie šiuos motyvus;

19.  priduria, kad tarptautinių bendrovių atveju priedangos įmonėmis taip pat naudojamasi sandorių kainodarai palengvinti įgyvendinant agresyvaus mokesčių planavimo sistemas; Primena Parlamento poziciją, kad agresyvus daugiašalių įmonių mokesčių planavimas nesuderinamas su įmonių socialine atsakomybe(41);

20.  konstatuoja, kad tarp ES valstybių narių daugiausiai Panamos dokumentuose atskleistų užjūrio įmonių turėjo Jungtinė Karalystė (17 973), šiek tiek mažiau – Liuksemburgas (10 877) ir Kipras (6 374), taip pat jų turėjo Latvija, Airija, Ispanija, Estija ir Malta(42); nurodo, pvz., kad tam tikru metu „Mossack Fonseca“ vos per vieną savaitę Liuksemburge įsteigė 115 įmonių(43); pabrėžia, kad iš 21-os šalies, kurias „Mossack Fonseca“ daugiausia naudoja priedangos įmonėms ir kitoms sudėtingoms struktūroms steigti, 12 šalių, be Jungtinės Karalystės, yra Britanijos užjūrio teritorijos, Britanijos karalysčių savivaldos sritys arba Tautų Sandraugos narės; 

21.  susirūpinęs pažymi, kad „Football Leaks“ atskleista informacija ir keletas neseniai atskleistų pavienių mokesčių vengimo atvejų futbolo pasaulyje parodė, kad nacionalinės teisės aktuose vis dar esama daugybės spragų ir neatitikimų teisės į atvaizdą apmokestinimo ir futbolininkų tarptautinių perdavimų apmokestinimo srityse; 

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis nustatytu akcininkų, kurie yra fiziniai asmenys, skaičiumi, ES piliečiams priklauso apytikriai 9 proc. įmonės „Mossack Fonseca“ įteigtų užjūrio įmonių(44);

23.  pabrėžia, kad tuo metu, kai duomenys nutekėjo, 55 728 įmonės tebevykdė savo veiklą ir apytikriai 90 proc. jų buvo įsisteigusios Jungtinės Karalystės Mergelių Salose, Panamoje ar Seišeliuose;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijų ir tam tikrų ES valstybių narių įmonių registrų centrai ir valdžios institucijos dažnai nereikalauja tikrųjų savininkų, kvalifikuotų akcininkų, stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir generalinių valdytojų tapatybei nustatyti būtinos informacijos arba informacijos apie balansą, taip pat pelno ir nuostolio ataskaitos, arba ja nesikeičia; pažymi, kad nustatant pagrindinius tikruosius savininkus, kai kuriose šalyse remiamasi tik informacijos apie tikrąjį savininką savideklaracijomis, neatliekant jokio papildomo patikrinimo(45);

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje lengvatinių mokesčių teritorijų mokestinės ir informacijos teikimo prievolės netaikomos(46); yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios iš šių jurisdikcijų į savo nacionalinės teisės aktus ar administracinę praktiką įtraukia kliūtis informacijos mainams su užsienio kompetentingomis institucijomis;

26.  pažymi, kad nė viena iš trijų jurisdikcijų, būtent Jungtinės Karalystės Mergelių Salos, Panama ir Seišeliai, šiuo metu nėra įtraukta į EBPO Fiskalinių reikalų komiteto parengtą nebendradarbiaujančių mokesčių rojų sąrašą; primena, kad Jungtinės Karalystės Mergelių Salos, Panama ir Seišeliai buvo išbraukti iš sąrašo 2000–2002 m., po to, kai oficialiai įsipareigojo įgyvendinti EBPO nustatytus visuotinius skaidrumo ir keitimosi informacija standartus, nors nebuvo nustatyta, kad šie standartai veiksmingai įgyvendinami, ir šios šalys toliau veikia kaip mokesčių rojai; apgailestauja, kad nuo 2017 m. liepos mėn. į EBPO mokesčių rojų sąrašą įtraukta tik viena šalis;

27.  pabrėžia, kad kai kurios jurisdikcijos siūlo galimybę būti rezidentu keliose jurisdikcijose, naudojantis dvigubais pasais arba investuotojo vizų programomis, pagal kurias leidžiama gauti leidimą gyventi mainais už investiciją tose jurisdikcijose(47); atkreipia dėmesį į pavyzdžius ir konkrečius atvejus, kaip tokios investuotojų vizų programos buvo nederamai naudojamos pinigų plovimo tikslais(48);

28.  pabrėžia, kad kiekviena lengvatinių mokesčių jurisdikcija teikia asmenims ir įmonėms konkrečiai jų verslo modeliui pritaikytas paslaugas; pabrėžia, kad užjūrio paslaugų teikėjai naudojasi tam tikrų jurisdikcijų teikiama mokesčių nauda ir specialiais režimais, kad numatytų struktūras, kuriomis nuslepiama tikrojo savininko tapatybė ir galima per keletą minučių tas struktūras perkelti į kitą jurisdikciją, jeigu to reikia (pvz., kai mokesčių institucijos pradeda tyrimą ankstesnėje jurisdikcijoje);

29.  pažymi, kad dauguma Panamos dokumentuose atskleistų lengvatinių mokesčių struktūrų buvo įsteigtos iš Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės ir Kipro ir kad šios šalys tuo metu turėjo įtarti, jog dėl to kitos valstybės narės, kuriose pagrindiniai tikrieji savininkai yra rezidentai, patirs mokesčių bazės nuostolį; pažymi, kad pvz., Liuksemburge daugybė užjūrio įmonių buvo įsteigtos tik siekiant išvengti išskaičiuojamojo mokesčio(49) (šis mokestis buvo taikomas tik fiziniams asmenims, bet ne užjūrio įmonėms) ir kad įsigaliojus pirmajai DAB kai kurios jų tebevykdė savo veiklą; pažymi, kad didesnis skaidrumas, susijęs su pagrindinių tikrųjų savininkų tapatybe, pasitelkiant viešųjų registrų steigimą, veiktų kaip atgrasymo nuo nusižengimų priemonė;

30.  pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 75 proc. korupcijos atvejų, susijusių su valdžios institucijų tiriama nuosavybe, buvo susiję su slaptose jurisdikcijose įregistruotomis anoniminėmis įmonėmis; priduria, kad 78 proc. susijusių įmonių buvo įregistruotos arba Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijose, arba Britanijos karalysčių savivaldos srityse; pažymi, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė turi įgaliojimus pasitelkti specialiąsias prerogatyvas, pagal kurias JK užjūrio teritorijos ir Britanijos karalysčių savivaldos sritys būtų priverstos sukurti centrinius viešus įmonių savininkų registrus ir panaikinti savo mokesčių slaptumą;

31.  nurodo, kad Europos Sąjungoje didelės įmonės ir turtingi asmenys piktnaudžiauja specialiomis ekonominėmis zonomis, kaip Madeira, kad paslėptų savo pelną ir nemokėtų už jį mokesčių; todėl mano, kad Komisija turi peržiūrėti šių sistemų statusą, jeigu pirminiai tikslai nepasiekti, taip pat peržiūrėti ES regioninės pagalbos gaires remiantis griežtesnėmis mokesčių sąlygomis;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybėse narėse reguliavimo ir priežiūros institucijoms bei institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už taikomų mokesčių teisės aktų vykdymo užtikrinimą, trūksta tinkamų išteklių, įskaitant kvalifikuotus žmogiškuosius, technologinius ir finansinius išteklius; pažymi, pvz., kad tik Europos bankininkystės institucija (EBI) skirsto išteklius, kad užtikrintų turto ir įsipareigojimų valdymo suderinimą su kitomis ES finansų institucijomis, tačiau už šį klausimą atsakingas tik 0,8 etatinio darbuotojo; apgailestauja, kad nėra bendrų mokesčių slėpimo ir vengimo apibrėžčių, nes jos supaprastintų valstybių narių bendradarbiavimą; nurodo, kad dviejų ar daugiau valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui ir teisinei pagalbai baudžiamosiose bylose, susijusiose su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu, trukdo nesuderinti nacionalinės teisės aktai; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Liuksemburge, paprastas mokesčių slėpimas nebuvo ir vis dar nėra laikomas sunkiu nusikaltimu, ir taip užkertamas kelias tarptautiniam administraciniam bendradarbiavimui ir teisinei pagalbai baudžiamosiose bylose; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse, pvz., tame pačiame Liuksemburge, nusikaltimo įvykdymo laikas buvo ir vis dar yra laikomas senaties termino skaičiavimo pradiniu tašku, todėl galbūt užkertamas kelias tarptautiniam administraciniam bendradarbiavimui ir teisinei pagalbai baudžiamosiose bylose; palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės, pvz., Liuksemburgas, jau pakeitė savo nacionalinės teisės aktus arba planuoja tai padaryti, kad pašalintų tarptautiniam administraciniam bendradarbiavimui ir teisinei pagalbai kylančias kliūtis baudžiamosiose bylose;

33.  pažymi, kad Komisija pradėjo 18-ą pažeidimo bylų prieš valstybes nares dėl nepakankamo pirmosios DAB perkėlimo į nacionalinę teisę(50), 13 bylų dėl antrosios DAB įgyvendinimo DAC2(51) ir 8 bylas dėl trečiosios DAB įgyvendinimo; primena, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. birželio 4 d. turėjo savo nacionalinės teisės aktuose įgyvendinti direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo dėl mokesčių administracijos ataskaitų pagal šalis teikimo; pažymi, kad vis dar nesiimta veiksmų dėl 11 valstybių narių (Bulgarijos, Kipro, Kroatijos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Čekijos ir Slovakijos)(52);

34.  pabrėžia, kad dėl šių išteklių stygiaus mokesčių administravimo institucijose sumažėja pajėgumas veiksmingai laikytis DAB nustatyto reikalavimo dėl spontaninio keitimosi informacija ir kad tai yra sisteminė problema ES;

35.  daro išvadą, kad DAB nuostatos dėl spontaninio keitimosi informacija, ypač 1, 2 straipsniai ir 8 straipsnio 1 dalis, nebuvo įgyvendintos, todėl atsirado netinkamo administravimo dėl aplaidumo ar neveikimo atvejai; pabrėžia, kad valstybės narės turėjo pagrindą manyti, jog dėl lengvatinių mokesčių struktūrų kitos valstybės narės prarado mokesčių pajamas, bet toms kitoms valstybėms narėms šios mokestinės informacijos nepateikė; nurodo, kad jau 2012 m. Tarybos Elgesio kodekso grupė verslo apmokestinimo srityje pripažino, kad stinga spontaninių informacijos apie sprendimus mainų(53); daro išvadą, kad Komisija veiksmingai neįgyvendino DAB nuostatų;

2. Pinigų plovimas

2.1. Kovos su pinigų plovimu teisės aktai  

36.  primena, kad Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) nustatė visuotinius kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartus ir kad visi jos nariai, įskaitant Panamos dokumentuose nurodytus pagrindinius lengvatinių mokesčių centrus, įsipareigojo šiuos standartus įgyvendinti;

37.  pažymi, kad Europos Tarybos Varšuvos konvencija yra išsamiausia tarptautinė konvencija dėl pinigų plovimo, ir prašo šalių priimti teisines priemones, kad būtų supaprastinta pinigų plovimo prevencija, tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už jį, taip pat veiksmingas nusikaltimo pajamų ir priemonių užšaldymas ir konfiskavimas; apgailestauja, kad iki šiol Varšuvos konvenciją ratifikavo tik 18 valstybių narių(54);

38.  pripažįsta, kad dabartinis ES kovos su pinigų plovimu pagrindas – 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva), pagal kurią pinigų plovimo rizika nustatoma trimis lygmenimis, t. y. viršvalstybiniu lygmeniu, valstybių narių lygmeniu ir subjektų, kurie taikydami deramo savo klientų patikrinimo praktiką privalo teikti ataskaitas, lygmeniu; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad nėra labiau suderinti valstybių narių požiūriai į kovą su finansiniais nusikaltimais(55);

39.  pabrėžia, kad Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą sudaro keturios pagrindinės nuostatos, t. y. nuostatos, susijusios su deramu klientų patikrinimu, informacijos teikimo prievolėmis, duomenų saugojimo prievolėmis ir vykdymo užtikrinimu; primena, kad Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimo data – 2007 m. gruodžio 15 d.;

40.  pažymi, kad Ketvirtąja kovos su pinigų plovimu direktyva pagerinamos galimybės atlikti griežtesnį deramą klientų patikrinimą pradedant verslą su didelės rizikos šalimis, patobulinamos apibrėžtys ir prievolės, susijusios su politikoje dalyvaujančiais asmenimis ir pagrindiniais tikraisiais savininkais, nuo 15 000 EUR iki 10 000 EUR sumažinama mokėjimams grynaisiais taikoma riba ir išplečiamas įpareigotųjų subjektų sąrašas, įtraukiant į jį visą azartinių lošimų sektorių, o ne tik kazino salonus; primena, kad nustatant komercinių juridinių subjektų tikrųjų savininkų tapatybę, taikomas vienas kriterijus, kurį sudaro 25 proc. akcijų ir dar viena didesnė nei 25 proc. akcija ar nuosavybės dalis; primena, kad Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva įsigaliojo 2017 m. birželio 26 d., tačiau tik šešios valstybės narės Europos Komisijai pranešė laiku visiškai ją įgyvendinusios nacionaliniuose teisės aktuose(56); ragina kitas susijusias valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą ;

2.2. ES pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašas

41.  primena, kad 2016 m. liepos 14 d. Komisija Deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849, ir sudaromas sąrašas, į kurį įtraukta vienuolika trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, būtent Afganistanas, Bosnija ir Hercegovina, Gajana, Irakas, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Sirija, Uganda, Vanuatu, Jemenas, Iranas ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR);

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad šis sąrašas yra FATF parengto sąrašo kopija ir į jį neįtraukta nė viena iš Panamos dokumentuose paminėtų valstybių;

43.  primena, kad Komisija pasiūlė sąrašą iš dalies pakeisti, išbraukiant Gajaną ir įtraukiant Etiopiją; pakartoja Parlamento prieštaravimus dėl šių 2017 m. sausio 19 d. ir gegužės 17 d. deleguotųjų aktų;

44.  pažymi, kad nuo 2007 m. FATF atliko daugiau nei 80 šalių peržiūras, siekdama nustatyti, kaip šios šalys laikosi reikalavimų ir kokių trūkumų jose yra, ir kad 61 šalis buvo įtraukta į viešąjį sąrašą, kuriame nurodytos šalys, turinčios strateginių trūkumų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje; atkreipia dėmesį į FATF tvirtinimus, kad nuo tada 51 šalis įvykdė reikalingas reformas siekiant pašalinti minėtus trūkumus, t. y. sukūrė teisinę ir reguliavimo sistemas ir įgyvendino reformas, įsipareigojo laikytis tarptautinių standartų mokesčių srityje, tokių kaip EBPO bendri duomenų teikimo standartai, ir buvo išbrauktos iš sąrašo; pabrėžia, kad iš sąrašo neturėtų būti pašalinama ne vien tik įsipareigojus vykdyti reformas, bet atlikus išsamų FATF vertinimą, kuriuo buvo patvirtinta, kad praktiškai atlikti pokyčiai;

45.  apgailestauja dėl to, kad FATF vertinimo ir tarpusavio peržiūros proceso rezultate buvo sudarytas sąrašas, kuris nėra naudingas kovojant su pinigų plovimu;

2.3. Finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP)

46.  primena, kad pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą kiekviena valstybė narė privalo įsteigti finansinės žvalgybos padalinį (FŽP), kad būtų dalijamasi informacija tarp skirtingų valstybių narių žvalgybos tarnybų, kovojama su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kad kiekvienas nacionalinis FŽP turi būti aprūpintas jo užduotims atlikti tinkamais ištekliais ir kad FŽP turi būti suteiktos priemonės, kuriomis jiems būtų užtikrinta galimybė veiksmingai ir tinkamu laiku gauti finansinę, administracinę ir teisėsaugos informaciją, kurios jiems reikia tam, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo užduotis, įskaitant atitinkamų valdžios institucijų duomenų bazių sąveiką;

47.  primena, kad institucijos ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems direktyva taikoma(57), privalo informuoti FŽP, jeigu jie įtaria, kad yra vykdoma ar buvo įvykdyta nusikalstama pinigų plovimo arba terorizmo finansavimo veika arba buvo bandymų ją įvykdyti, ir užpildyti pranešimus apie įtartinus sandorius, taip pat reikalaujama, kad gavę prašymą jie pateiktų visą susijusią informaciją;

48.  pažymi, kad nėra vienodos įtartinų sandorių apibrėžties arba kad kai kuriais atvejais galiojanti apibrėžtis laikoma netinkama;

49.  pabrėžia, kad valstybės narės privalo reikalauti, kad jų kredito ir finansų įstaigos sukurtų ir taikytų sistemas, suteikiančias joms galimybę skubiai pateikti visą FŽP prašomą informaciją, laikantis savo nacionalinių teisės aktų;

50.  pažymi ir teigiamai vertina tai, kad Europole pradėtas FŽP bendradarbiavimas tinkle „FIU.net“; primena, kad Egmonto grupę, t. y. tarptautinį FŽP bendradarbiavimo organą, sudaro 154 FŽP iš viso pasaulio; apgailestauja, kad keletui FŽP Europoje, remiantis nacionalinės teisės aktais, vis dar neleidžiama tiesiogiai keistis duomenimis su užsienio teisėsaugos organais; apgailestauja, kad Europolui stinga tyrimo įgaliojimų, kad tirtų mokesčių slėpimą ir pinigų plovimą;

2.4. Nustatyti faktai

51.  pažymi, kad daugybė tarpininkų, pvz., „Berenberg“ bankas Vokietijoje arba „Pilatus“ bankas Maltoje, tinkamu mastu netaikė privalomų griežtesnio deramo klientų patikrinimo priemonių nei pradėdami verslo santykius su savo klientais, nei juos plėtodami net tais atvejais, kai būta įtarimų dėl pinigų plovimo; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad įpareigotieji subjektai neinformavo arba nepakankamu mastu informavo kompetentingus FŽP apie įtarimus dėl pinigų plovimo atvejų(58);

52.  mano, kad daugeliu atvejų nebuvo atlikta jokių tyrimų siekiant nustatyti pagrindinius tikruosius užjūrio subjektų savininkus arba tokie tyrimai buvo neišsamūs; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to nebuvo nustatytas subjekto savininkas ir jį kontroliuojanti struktūra ir (arba) nebuvo gauta informacija apie verslo santykių tikslą ir numatomą pobūdį; pabrėžia, kad iš viešų Panamos dokumentų matyti, kad „Mossack Fonseca“ žinojo, kad kai kurie jų klientai ar patronuojamosios įmonės ne visada tinkamai vykdė deramą klientų tikrinimą(59); pabrėžia, kad „Mossack Fonseca“ pripažino, kad tam tikrais atvejais jie nežinojo, kas yra registruojamų įmonių tikrieji savininkai(60);

53.  smerkia tai, kad „Mossack Fonseca“, norėdami patenkinti ypatingus savo klientų poreikius, teikė brangesnes paslaugas nevykdydami deramo klientų tikrinimo patikros, puikiai žinodami, kad šios paslaugos susijusios su didesniu pinigų plovimo pavojumi(61);

54.  pabrėžia, kad dėl to nacionaliniai FŽP ar kitos kompetentingos institucijos neturi pakankamai dokumentų, kad galėtų atlikti tinkamus tyrimus ir analizes pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus;

55.  pažymi, kad keletas valstybių, įskaitant kai kurias valstybes nares, neseniai sukūrė ne ES rezidentų pilietybės programas, vad. auksines vizas arba investuotojų programas, pagal kurias pilietybė suteikiama mainais į finansines investicijas į jų šalį, tinkamai netikrinant pajamų šaltinio ir neatliekant deramo klientų tikrinimo, taip susilpnėjo kontrolė kovos su pinigų plovimu tikslais; pabrėžia, kad pagal šias programas gauta dviguba pilietybė gali taip pat pakenkti tikslams automatiškai keistis informacija apie mokesčius;

56.  pažymi, kad pastaba dėl dokumentų ir tyrimo trūkumo taip pat taikytina tam tikriems draudimo paslaugų įmonių teikiamiems ir per draudimo tarpininkus ar bet kurį kitą pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą finansų įstaigai priskiriamą subjektą siūlomiems gyvybės draudimo liudijimams;

57.  primena, kad kai kurie FŽP pateikė prašymas dėl didesnio informacijos prieinamumo didinant bendradarbiavimą su savo partneriais ir prieigos prie daugiau informacijos šaltinių, pvz., centralizuotų bankų sąskaitų duomenų ar nekilnojamojo turto arba gyvybės draudimo produktų registrų(62);

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais mokesčių administravimo arba priežiūros institucijos atskleidė faktus apie lengvatinių mokesčių struktūrų buvimą, bet FŽP jų nepranešė(63);

59.  pažymi, kad didžiausia problema kovos su pinigų plovimu tyrimuose ES yra ilgas ir neveiksmingas mechanizmas, taip pat teisines ir techninės kliūtys, kuriomis užkertamas kelias ES FŽP tarpusavio bendradarbiavimui ir (arba) jis gerokai nukeliamas; pažymi, kad ES valstybių narių FŽP struktūra ir įgaliojimai valstybėse narėse skiriasi ir jiems dažnai trūksta išteklių ir kad šie skirtumai daro poveikį ES valstybių narių FŽP taikomiems informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos būdams ir galiausiai jų tarpusavio mainams informacija; pabrėžia, kad dėl šių priežasčių iš ES valstybių narių FŽP gaunami atsakymai yra suskaidyti, asimetriški ir nepalyginami(64);

60.  primena, kad svarbu, jog nepriklausomi ir autonominiai FŽP tiesiogiai ir išimtinai gautų pranešimus apie įtartinus sandorius, nes kai ne visose valstybėse narėse tai vyksta;

61.  apgailestauja, kad pati Komisija negali atlikti tinkamo pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių vertinimo, nes neturi šiai Kovos su pinigų plovimu direktyvoje nustatytai prievolei vykdyti pakankamai kvalifikuotų darbuotojų;

62.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus naujus teisės aktus daugėja pranešimų apie įtartinus sandorius, taip pat į tai, kad išteklių trūkumas reiškia, jog FŽP gali spręsti tik dalį su problema susijusių klausimų(65); pažymi, kad Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai sudaro 67 proc. visų ES pateiktų pranešimų apie įtartinus sandorius; pažymi, kad pateiktų pranešimų apie įtartinus sandorius skaičius, regis, neatitinka reguliuojamų sektorių veiklos(66); pažymi, kad kai kurie FŽP gauna riba pagrįstus pranešimus, kurie gali praplėsti jų galimybes gauti informacijos(67);

63.  palankiai vertina tinklo „FIU.net“ platformos Europole atliekamą darbą, bet apgailestauja, kad dabartinė tinklo „FIU.net“ platforma Europole nėra pakankamai veiksminga dėl nevienodo valstybių narių naudojimosi ja masto ir dėl išteklių ir kompetencijos trūkumo ES lygmeniu;

64.  pažymi, kad, pasak Europolo, koduotos valiutos kelia pinigų plovimo grėsmę, ir kad dėl to kovos su pinigų plovimu strategijos turėtų būti sutelktos taip pat į naujas pinigų plovimo technikas(68);

65.  pažymi, kad Europolas palygino savo asmenų ir įmonių, kurie, įtariama, susiję su Panamos dokumentais, duomenų bazę r nustatė 3 469 galimus atitikmenis; kadangi 1 722 tokie atitikmenys susiję su pinigų plovimu, o 116 – su terorizmu; kadangi dauguma tų atvejų nustatyta Jungtinėje Karalystėje tikriausiai dėl jos finansų sektoriaus dydžio; pažymi, kad grupuotės „Islamo valstybė“ valdomi bankai turi prieigą prie SWIFT ir dėl to gali siųsti pinigus į ES ir per ją; pažymi, kad bankai Tyrimo komiteto nariams patvirtino užpildę daugybę pranešimų apie įtartinus sandorius, susijusius su teroristų finansavimu; pažymi, kad nei Komisija, nei Taryba, bankai ar FŽP negali pateikti informacijos apie tai, kiek banko sąskaitų ES valstybėse narėse įšaldyta dėl teroristų finansavimo;

66.  pažymi, kad vėlavimas reaguojant į prašymus daro neigiamą poveikį FŽP tarpusavio bendradarbiavimui ir kad atsakymai į šiuos prašymus dažnai yra prastos kokybės ir neišsamūs, o tai yra kliūtis tarptautiniam bendradarbiavimui, kurią sudaro patys FŽP; apgailestauja, kad tam tikri FŽP riboja perduodamos informacijos naudojimą, taip pat draudžia juos naudoti teisminio persekiojimo ar mokestinių tyrimų reikmėms; pažymi, kad kai kurie Europos FŽP mano, kad jų prašymams bendradarbiauti su ne Europos partneriais buvo trukdoma dėl teisinių ir administracinių kliūčių trečiųjų šalių jurisdikcijose;

67.  apgailestauja, kad ne visiems ES FŽP suteikti įgaliojimai prašyti informacijos iš įgaliotųjų subjektų ir kad daugeliu atvejų šie prašymai gali būti pateikiami tik tuo atveju, jeigu prieš tai buvo gauta pranešimų apie įtartinus sandorius; pažymi, kad dėl to kai kurie FŽP negali prašyti informacijos iš ataskaitas teikiančių subjektų užsienio šalių FŽP vardu, jeigu susiję įtartini sandoriai nėra įtraukti į jų duomenų bazę;

68.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra aiškių gairių dėl nacionalinių FŽP ir nacionalinių mokesčių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą;

69.  palankiai vertina tai, kad mokestiniai nusikaltimai neseniai buvo pripažinti pirminiu pinigų plovimo nusikaltimu, priėmus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, kurios perkėlimo į nacionalinę teisę terminas suėjo 2017 m. birželio 26 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvoje aiškiai nurodoma, jog mokestinių nusikaltimų apibrėžčių nacionalinėje teisėje skirtumai nevaržys FŽP galimybės keistis informacija; apgailestauja dėl to, kad Europoje nenustatyta bendra mokestinių nusikaltimų apibrėžtis(69) ir tai iki šiol kenkia su mokestiniais nusikaltimais susijusių atvejų tyrimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už juos Sąjungoje, ir dėl to, kad kai kurios Europos šalys tik labai rimtus nusikaltimus mokesčių tvarkai laiko mokestiniais nusikaltimais; pažymi, kad tarptautinio FŽP tarpusavio bendradarbiavimo vis dėlto gali būti atsisakyta dėl didelių skirtumų tarp valstybių narių, susijusių su tuo, kaip pirminiai pinigų plovimo nusikaltimai yra apibrėžti ir kriminalizuojami; atkreipia dėmesį į vykdomas derybas dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria siekiama nustatyti būtinąsias taisykles, susijusias su nusikalstamos veikos ir sankcijų apibrėžtimi pinigų plovimo nusikaltimų srityje;

70.  pažymi, kad į Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą įtraukta prievolė sukurti centrinius pagrindinių tikrųjų savininkų registrus; apgailestauja, kad kol kas šią prievolę įvykdė ne visos valstybės narės ir kad ne visi FŽP turi prieigą prie šios informacijos apie pagrindinius tikruosius savininkus; pažymi, kad suteikus visuomenei galimybę susipažinti su tais centriniais registrais padėtų tam tikriems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant kompetentingas valdžios institucijas, įpareigotuosius subjektus ir piliečius, nustatyti pagrindinius tikruosius savininkus ir (arba) anomalijas ir įtarimus dėl pažeidimų bei padidintų atskaitomybę;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad sistemindama informaciją ir analizuodama FŽP tarpusavio skirtumus, ES FŽP platforma nustatė keletą trūkumų; pažymi, kad šiuos trūkumus lemia tai, kad nėra įgyvendintos Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatos, pirmiausia susijusios su prieiga prie bankų sąskaitų informacijos, arba jos buvo netinkamai įgyvendintos, o taip pat tai, kad labai skiriasi nacionaliniai požiūriai;

72.   palankiai vertina tai, kad iki 2016 m. gegužės mėn. 16 valstybių narių buvo įgyvendinusios automatinius mechanizmus, kuriais jiems suteikiamos galimybės nustatyti banko ir mokėjimo sąskaitų savininkus, arba buvo pradėjusios juos įgyvendinti(70); taip pat pažymi, kad ataskaitoje atkreiptas dėmesys į deramų FŽP pajėgumų gauti informaciją iš įpareigotųjų subjektų ir atlikti bendrą tarpvalstybinių atvejų analizę stygių, kad būtų nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės, pavojus ir tendencijas(71);

73.  atkreipia dėmesį, kad sistemindama informaciją ES FŽP platforma taip pat padarė išvadą, kad stinga pakankamai išsamių ir suderintų Europos taisyklių kovos su pinigų plovimu srityje;

74.  pabrėžia, kad kai kurios valstybių narių institucijos, atsakingos už taisyklių, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, taikymą ir jų reikalavimų vykdymo užtikrinimą, kaip paaiškėjo, nėra visiškai nepriklausomos nuo politinės įtakos; nurodo, kad kai kuriose valstybėse narėse policija savo nuožiūra gali nuspręsti, ar tirti iš FŽP gautą ir jo patvirtintą informaciją, o neveikimo atveju tai gali reikšti netinkamą administravimą; pažymi, kad Maltos FŽP parengė ataskaitą dėl įtarimų dėl pinigų plovimo, su kuriuo susiję Maltos politikoje dalyvaujantys asmenys, dėl kurio iki šiol nepradėtas policijos tyrimas; yra susirūpinęs dėl įtarimų dėl to, kad kompetentingos valdžios institucijos galimai nesilaiko KRD IV įtvirtintų kovos su pinigų plovimu nuostatų, visų pirma suinteresuotųjų subjektų kvalifikavimo reikalavimų ir valdymo įstaigų tinkamumo ir deramumo reikalavimų suteikiant banko licenciją(72);

75.  pažymi, kad bent vienos valstybės narės – Maltos – vyriausybėje buvo ministras, kuris priklausė Panamos dokumentuose minimiems politikoje dalyvaujantiems asmenims; pažymi, kad daugelyje valstybių narių, kuriose Komitetas vykdė faktų nustatymo misiją(73), atskleidus Panamos dokumentus, buvo pradėti tyrimai; vis dėlto apgailestauja, kad tam tikrose šalyse, įskaitant Maltą, nepaisant FŽP pateiktų įrodymų dėl didelės pinigų plovimo grėsmės, nebuvo pradėtas policijos tyrimas; apgailestauja dėl to, kad šis nepradėtas tyrimas užkirto kelią galimybei nustatyti ir, jei reikia, taikyti sankcijas tarpininkams Maltoje, kurie galėjo nesilaikyti savo įsipareigojimų, įskaitant deramą klientų tikrinimą; atkreipia dėmesį į internetinių lošimų sektorių ir jo licencijų išdavimo procedūras Maltoje, kurios gali neatitikti teisės aktų, nes internetinių lošimų sektorius dėl milžiniško sandorių ir (arba) finansinių srautų masto bei netiesioginių aspektų yra didelės rizikos sektorius, kaip nurodyta jo atliktame viršnacionalinės rizikos vertinime(74); smerkia tai, kad Komisija toliau nenagrinėjo to, kad Malta galimai nesilaikė Kovos su pinigų plovimu direktyvos, nepaisant to, kad į tai buvo atkreiptas jos dėmesys; 

76.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios ES valstybės narės beveik nesilaiko tarptautinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartų, kaip matyti iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ar Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) tarpusavio vertinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad 22 valstybėms narėms, kurios neįgyvendino Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatų, buvo pateikti pranešimai apie pažeidimus ir kad šešioms valstybėms narėms (Belgijai, Prancūzijai, Ispanijai, Airijai, Lenkijai ir Švedijai) 2008 m. buvo iškeltos Teisingumo Teismo bylos; pažymi, kad ieškinys Lenkijai buvo atšauktas, bet kitoms penkioms valstybėms narėms buvo nustatytos sankcijos dėl to, kad jos laiku neįgyvendino direktyvos; vis dėlto pabrėžia, kad kyla klausimų dėl to, ar pažeidimų nagrinėjimo procedūrų pakanka tam, kad būtų patikrinta direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse kokybė;

77.  remdamasis savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių rekomendacijomis(75), pakartoja pritariantis esminiam Komisijos, kaip kompetentingos konkurencijos institucijos, vaidmeniui vykdomuose valstybių narių valstybės pagalbos, suteiktos per tarptautines bendroves, tyrimuose, susijusiuose su sprendimais dėl mokesčių, ir apgailestauja dėl Airijos vyriausybės sprendimo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Komisijos sprendimo, kuriuo Airijai pavesta susigrąžinti 13 mlrd. EUR mokesčių, kurių nesumokėjo Apple, Inc.;

78.  daro išvadą, kad valstybės narės veiksmingai neįgyvendino Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos dėl to, kad nesiėmė tinkamų veiksmų šiems trūkumams pašalinti; rimtai susirūpinęs tuo, kad valstybės narės, nesuteikusios FŽP įgaliojimų bendradarbiauti, kaip numatyta Trečiojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, pažeidžia SESV 4 straipsnį dėl lojalaus bendradarbiavimo(76); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija galbūt neužtikrino šių nuostatų vykdymo, nes nepradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrų;

79.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės dažnai taikė mokestinę amnestiją lengvatinio apmokestinimo zonose laikomo nedeklaruoto turto reguliavimo priemonėms, todėl galimai neteisėtai įgytam turtui buvo suteiktas teisėtumas ir užkirstas kelias pinigų plovimo tyrimams jų jurisdikcijose;

80.  apgailestauja, kad dėl darbuotojų stygiaus Komisija nevykdė tinkamos Kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūros; taip pat pažymi, kad Komisija neatliko nepriklausomo ES pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašo vertinimo;

81.  apgailestauja dėl to, kad 2011–2014 m. Europos nacionalinės bankų priežiūros ir nacionalinės mokesčių institucijos nekreipė dėmesio į kapitalo pervedimą iš Portugalijos į lengvatinio apmokestinimo zonas ir dėl to netaikant jokių mokesčių ar kovos su pinigų plovimu kontrolės priemonių daugiausia į Panamą pervesta ne mažiau kaip 10 mlrd. EUR, iš kurių 8 mlrd. EUR pervedė su „Group Espírito Santo“ susijusios akcinės bendrovės iki „Bank Espírito Santo“ žlugimo, tačiau tuo metu reguliavimo institucijos jau vykdė šio banko ir grupės tyrimą; pažymi, kad, remiantis tyrimą pradėjusio prokuroro neseniai iškeltais kaltinimais, „Group Espírito Santo“ papirko buvusį ministrą pirmininką José Sócrates‘ą;

3 Tarpininkai(77)

3.1. Teisinė sistema

82.  primena, kad pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą dabartinė įpareigotųjų subjektų apibrėžtis apima finansų ir kredito įstaigas, auditorius, apskaitininkus ir mokesčių konsultantus, notarus, patikos ir įmonių paslaugų teikėjus, nekilnojamojo turto agentus, lošimo paslaugų teikėjus ir kitus nepriklausomus teisininkus; primena, kad, remiantis Ketvirtąja kovos su pinigų plovimu direktyva, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad už priežiūrą atsakingos jų kompetentingos institucijos turėtų tinkamus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, kad galėtų vykdyti savo funkcijas (Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 37 straipsnis ir Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 48 straipsnis), ir pažymi, kad FATF ir MONEYVAL tarpusavio vertinimo ataskaitose nustatyti su ištekliais susiję trūkumai;

83.  primena, kad pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą įpareigotieji subjektai privalo atlikti deramą klientų patikrinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomiems teisininkams ši prievolė taikoma tik tuo atveju, jeigu jiems nėra taikoma teisininko profesinės paslapties laikymo prievolė ar privilegija;

84.  primena, kad ypač klientų, kurie yra politikoje dalyvaujantys asmenys ir kiti didesnę grėsmę keliantys klientai, atžvilgiu reikalaujama atlikti griežtesnį deramą patikrinimą, siekiant nustatyti turto ar lėšų šaltinį; primena reikalavimą, kad kredito ir finansų įstaigos sukurtų ir taikytų sistemas, suteikiančias joms galimybę skubiai reaguoti į FŽP paklausimus ir pateikti jiems visą informaciją laikantis nacionalinių teisės aktų reikalavimų;

85.  pabrėžia, kad valstybės narės turi įsteigusios įvairiausius priežiūros organus skirtingų rūšių įpareigotiesiems ataskaitas teikiantiems subjektams kontroliuoti pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą, taigi konsultantų ir tarpininkų veiklą reguliuoja ir prižiūri vyriausybės organai arba profesijos atstovams atstovaujantys savireguliavimo organai;

86.  primena, kad tam tikrais atvejais savireguliavimo organai ėmėsi veiksmų dėl tarpininkų nusižengimų tik po to, kai buvo atskleisti Panamos dokumentai, tokiu būdu buvo įrodyta, kad reguliavimo ir sankcijų mechanizmai yra netinkami arba neveiksmingi;

87.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių mokesčių slėpimas, kurį tie tarpininkai palengvina, nelaikomas pirminiu pinigų plovimo nusikaltimu, nes jų baudžiamajame kodekse jis nėra priskiriamas sunkų nusikaltimų kategorijai, taip pat pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse mokesčių slėpimas yra laikomas netinkamu elgesiu ir todėl būtų priskiriamas tik administracinės teisės pažeidimams; pabrėžia, kad Ketvirtąja kovos su pinigų plovimu direktyva, kurios perkėlimo į nacionalinę teisę terminas suėjo 2017 m. birželio 26 d., šį klausimą siekiama suderinti;

88.  pažymi, kad Taryba paragino Komisiją „apsvarstyti teisėkūros iniciatyvas dėl privalomų atskleidimo taisyklių, remiantis EBPO BEPS projekto 12 veiksmu, siekiant nustatyti veiksmingesnes atgrasymo priemones tarpininkams, kurie padeda įgyvendinant mokesčių slėpimo ar vengimo schemas“;

89.  teigiamai vertina 2017 m. birželio 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl privalomų mainų informacija apmokestinimo srityje, susijusia su tarpvalstybiniais susitarimais, apie kuriuos turi būti pranešama; pažymi, kad jame į visus su tarpvalstybiniais sandoriais susijusius požymius įtraukti susitarimai, kai gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje netaikomas joks pelno mokestis arba taikomas nuliui lygus pelno mokestis arba teisės aktais nustatytas pelno mokestis yra mažesnis nei pusė vidutinio teisės aktais nustatyto pelno mokesčio Sąjungoje;

90.  apgailestauja dėl to, kad pasiūlyme numatytas tik įpareigojimas teikti ataskaitas, o ne neatidėliotinas atskleistos sistemos uždraudimas, po to, kai atlikta peržiūra ir nustatytas nederamas mokesčių sistemos naudojimas;

91.  primena, kad pagal Direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros valstybės narės privalo užtikrinti, kad finansų įstaigoms, kurios yra pripažintos atsakingomis už rimtą nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, pažeidimą, būtų taikomos administracinės sankcijos; primena, kad KRD IV reikalaujama, kad kompetentingos valdžios institucijos neišduotų leidimo pradėti kredito įstaigų veiklos, jeigu, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir racionalų kredito įstaigos valdymą, jų netenkina suinteresuotųjų subjektų ar narių tinkamumas, be kita ko, jeigu nėra pakankamai pagrindo įtarti, kad vykdomas arba vykdytas pinigų plovimas arba teroristų finansavimas arba jį bandyta vykdyti, arba, kad dėl siūlomo įsigijimo galėtų padidėti tokia grėsmė;

92.  primena, kad Europos Parlamentas, balsuodamas dėl TAXE ir TAX2 specialiųjų komitetų pranešimų, balsavo už griežtą konsultantų veiklos reglamentavimą, kad būtų draudžiamas bet koks interesų konfliktas ir atskiriamos jų konsultavimo paslaugos, teikiamos mokesčių administratoriams ir privatiems klientams;

93.  primena, kad 2006 m. direktyva dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito turėjo būti įgyvendinta ne vėliau nei iki 2008 m. birželio 29 d.;

94.  pažymi, kad 2014 m. iš dalies pakeista direktyva dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito ir reglamentas dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų turėjo būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 17 d., išskyrus reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų 16 straipsnio 6 dalį, kuri turėjo būti įgyvendinta ne vėliau nei iki 2017 m. birželio 17 d.; pažymi, kad Panamos dokumentuose atskleistas poreikis peržiūrėti Direktyvą 2014/56/ES;

3.2 Nustatyti faktai

95.  pažymi, kad Panamos dokumentuose iš viso minima 14 000 tarpininkų, iš kurių 2 700, arba 19 proc., yra ES(78);

96.  pažymi, kad Panamos dokumentuose minimi tarpininkai yra atsakingi už apytikriai 20 proc., arba 39 700, visų įmonės „Mossack Fonseca“ įsteigtų įmonių sukūrimą;

97.  atkreipia dėmesį į tai, kad tarpininkais dažniausiai būna teisės paslaugų įmonės, apskaitininkai, patikos ir patikėtinio paslaugas teikiančios įmonės ir bankai ir kad mokesčių ir finansines paslaugas, pvz., lengvatinio apmokestinimo zonų steigimą ir mokesčių planavimą, taip pat gali teikti daug kitų profesionalų, kurių veikla savireguliuojama arba nereguliuojama;

98.  pažymi, kad pirmiausia bankų, privataus turto valdytojų, auditorių ir teisės patarėjų veikla ir toliau yra nepakankamai apibrėžta ir reglamentuojama ES teisėje, taip pat valstybių narių bei trečiųjų šalių nacionalinėje teisėje; mano, kad būtent dėl tarptautinio jų paslaugų pobūdžio sunku teisingai ir tinkamai kontroliuoti jų veiklą ir taikyti jiems sankcijas;

99.  pažymi, kad tai, ar tarpininkų veikla yra prižiūrima, ar savireguliuojama, priklauso nuo jurisdikcijos ir tarpininko arba konsultanto rūšies; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis šių struktūrų yra įsisteigusios už įpareigotųjų subjektų jurisdikcijos ribų ir todėl daugeliu atvejų teisės aktų reikalavimai netaikomi; pažymi, kad dauguma ES tarpininkų yra įsisteigę Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Kipre(79), kurios patenka į Panamos dokumentuose(80) išvardytų aktyviausius tarpininkus turinčių šalių dešimtuką, taip pat kitose Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse (pvz., Lichtenšteine) ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančiose šalyse (pvz., Šveicarijoje);

100.  pažymi, kad atsakomybė už apytikriai trečdalio užjūrio subjektų įsteigimą tenka patikos ir patikėtinio paslaugas teikiančioms įmonėms bei įmonių paslaugų teikėjams iš svarbiausios grupės, kuriai reikėjo, kad įmonė „Mossack Fonseca“ steigtų užjūrio subjektus, taip pat apskaitininkams, patarėjams mokesčių klausimais, teisininkams ir konsultantams(81); primena, kad „Mossack Fonseca“ daugiausia klientų įgijo pagal tarpininkų rekomendacijas ir kad tiems naujiems klientams taikytos negriežtos deramo klientų tikrinimo procedūros(82);

101.  pabrėžia, kad tarpininkai padeda steigti priedangos įmones ir atidaryti sąskaitas, dažnai paskirdami nominalųjį direktorių turtui valdyti tikrojo savininko vardu, todėl pagrindinio tikrojo savininko tapatybė yra anonimiška; primena Prancūzijos FŽP pateiktus įrodymus, kad bankai, teisės įmonės, buhalteriai ir kiti tarpininkai yra pagrindiniai lengvatinio apmokestinimo struktūrų ir klientų tinklų kūrėjai, o „Mossack Fonseca“ daugiausia atliko jų įgyvendinimo paslaugų teikimo paslaugas;

102.  pabrėžia, kad nekilnojamojo turto rinka suteikia asmenims daug galimybių plauti arba investuoti neteisėtai įgytas lėšas, nes nekilnojamasis turtas perkamas per anonimines priedangos įmones arba patikos paslaugų įmones, tinkamai neatliekant deramo patikrinimo, ypač kai valstybių narių teisės aktais užsienio įmonėms ir kitoms teisinėms struktūroms suteikiama galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą neatskleidžiant tikrojo savininko tapatybės(83), kaip matyti, pvz., iš Londono nekilnojamojo turto rinkos; pažymi, kad būtina griežtinti šio sektoriaus kontrolę ir kovos su pinigų plovimu taisykles; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybę visuomenei ir institucijoms išsamiai susipažinti su informacija, susijusia su nekilnojamojo turto turėjimu ir kontrole, pasitelkiant Europos lygmeniu centralizuotą nekilnojamojo turto registrą;

103.  pabrėžia, kad draudimo produktai, ypač gyvybės draudimas, yra labai patraukli ir paprasta pinigų plovimo priemonė ir kad pinigų plovėjai ir teroristinės organizacijos imasi ypatingų priemonių, kad paslėptų savo finansinę veiklą ir jos būtų neįmanoma atskirti nuo teisėtų sandorių;

104.  yra susirūpinęs dėl pastarosios naujų strateginių kanalų ir novatoriškų pinigų plovimo formų kūrimo tendencijos, apimančios, pvz., neteisėto kapitalo perdavimą ir išvalymą pasitelkiant prabangaus nekilnojamojo turto verslą, prekybą vertybiniais popieriais ir gyvybės draudimo liudijimais; pažymi, kad neteisėtos lėšos, panaudotos išperkant šiuos sandorius, tampa teisėtomis lėšomis, gautomis iš teisėtų sandorių; todėl tikisi, kad kovos su pinigų plovimu taisyklės taip pat bus taikomos prabangaus nekilnojamojo turto rinkai, kad būtų užkirstas kelias naujiems neteisėtiems reiškiniams;

105.  atkreipia dėmesį į tai, kad įpareigotieji subjektai kai kuriais atvejais buvo perdavę savo prievolę atlikti deramą klientų patikrinimą trečiosioms šalims, todėl deramas klientų patikrinimas buvo atliekamas nedideliu mastu arba visai neatliekamas; pabrėžia, kad kovos su pinigų plovimu įpareigojimai taikomi tik įpareigotiesiems subjektams, patenkantiems į Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo sritį, o ne trečiosioms šalims; nurodo, kad, remiantis Europos Parlamento įgaliojimu pradėti trišales derybas dėl Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos, valstybės narės turėtų reikalauti, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą asmenų, kuriems įpareigotieji subjektai ir savireguliavimo organai delegavo su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusias užduotis, veiklos stebėseną;

106.  pažymi, kad tam tikri įpareigotieji subjektai, siekdami išvengti privalomo deramo klientų patikrinimo ir taip užtikrinti pagrindinio tikrojo savininko anonimiškumą, pasinaudojo teisiniu arbitražu tarp skirtingų jurisdikcijų;

107.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse mokesčių slėpimas nėra laikomas nusikalstama veika ir kad dėl to kyla pavojus, jog šio reiškinio mastas dar padidės; pažymi, kad iš mokesčių konsultantų tikimasi, jog jie savo klientams ras palankiausias mokesčių schemas, kitaip jie privalės savo klientams atlyginti žalą;

108.   su nerimu pažymi, kad, remiantis tam tikrų valstybių narių teisės aktais, tam tikriems tarpininkams negresia baudžiamoji atsakomybė už prisidėjimą prie mokesčių slėpimo, jeigu tokia nusikalstama veika vykdoma kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

109.  atkreipia dėmesį į nepakankamą kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija priežiūros srityje valstybėse narėse ir visos ES mastu;

110.  pabrėžia, kad galiojančių ES teisės aktų vykdymas nėra pakankamu mastu užtikrintas ir kad tai suteikia tarpininkams galimybę formaliai vykdyti savo pareigas, tokias kaip deramas klientų patikrinimas ir kitos informacijos teikimo prievolės, apeinant taisykles, ypač paminėjus „profesinę paslaptį“ ar „banko paslaptį“; apgailestauja, kad tarpininkai, visų pirma finansų subjektai, taiko decentralizuotą požiūrį, kai pernelyg skiriasi skirtingų filialų kovos su pinigų plovimu standartai; mano, kad tarpininkų būstinė visada turėtų būti atsakinga už tinkamą kovos su pinigų plovimų standartų įgyvendinimą visose verslo srityse ir filialuose;

111.  su dideliu nerimu pažymi, kad dėl skaitmeninių technologijų vystymosi ir vis didėjančio ir plačiai paplitusio jų naudojimo prekybos, ekonomikos ir finansiniuose sandoriuose, lengva sužlugdyti kovos su pinigų plovimu ir mokesčių kontrolės priemones, o nacionalinės mokesčių, teisėsaugos ir teisminės institucijos nėra deramai pasirengusios spręsti tokių problemų;

Bankų vaidmuo ir atsakomybė

112.  pažymi, kad bankai, kitos finansinės įstaigos ir privataus turto valdytojai aktyviai dalyvauja inicijuodami tokią praktiką ir sukūrė apytikriai šeštadalį Panamos dokumentuose atskleistų subjektų; pabrėžia, kad bankai tarpininkavo apytikriai 9 proc. įmonės „Mossack Fonseca“ įsteigtiems subjektams; pažymi, kad kai kurie Panamos dokumentuose nurodyti bankai 2008–2012 m. išgelbėti viešosiomis lėšomis;

113.  pabrėžia, kad didžioji neteisėtų grynųjų pinigų srautų, susijusių su pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir vengimo reiškiniais, dalis eina per tarptautinę bankų sistemą; apgailestauja, kad Europos bankai, kurių aktyvus ir sistemingas dalyvavimas šioje neteisėtoje veikloje buvo įrodytas, toliau laisvai vykdo savo veiklą ir jiems nepritaikytos jokios sankcijos;

114.  pripažįsta, kad bankai dalyvavo keturiose plačiose veiklos srityse, būtent lengvatinių mokesčių struktūrų teikimas ir valdymas, banko sąskaitų teikimas užjūrio subjektams, kitų finansinių produktų teikimas ir korespondentinė bankininkystė(84), tačiau taip pat, kad nustatyta, jog finansinių paslaugų pramonė – bankai, investicijų konsultantai ar teisės įmonės – savo klientams siūlė mokesčių slėpimo galimybes(85);

115.  su dideliu nerimu pažymi, kad dažnai nacionalinės ir Europos reguliavimo institucijos neišnagrinėja turto kilmės ir taip kleptokratinių režimų politikoje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems nusikaltėliams suteikiama galimybė investuoti ir užimti akcininkų pozicijas bankuose, finansų ir draudimo įstaigose bei didelėse ekonominėse grupėse ES ir iš esmės padedama plauti tą turtą ES finansų sistemoje; pabrėžia, kad tai apima nesugebėjimą užtikrinti Europos bankų, įmonių ir ekonominių grupių bei jų kontroliuojančiųjų ar patronuojančiųjų struktūrų, įsteigtų nebendradarbiaujančiose ar menkai kovos su pinigų plovimu priemones įgyvendinančiose jurisdikcijose, sąsajų konsoliduotos priežiūros ir tikrinimo;

116.  pabrėžia, kad bankai atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant įtartinus sandorius ir pranešant apie juos nacionaliniams FŽP, tačiau taip pat tam tikri bankai nepalengvina nacionalinių FŽP ir turto susigrąžinimo tarnybų atliekamų tyrimų, pvz., nepateikdami visos informacijos apie įtartinus subjektus ar sandorius skaitmeniniu formatu; atkreipia dėmesį į Komiteto pateiktus įrodymus, kad tam tikri bankai atidarė savo klientų sąskaitas neįvykdę deramo klientų patikrinimo reikalavimų ir nenustatę tikrųjų savininkų tapatybės; pažymi, kad priežiūros institucijos skyrė baudas keletui Panamos dokumentuose nurodytų bankų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartų nesilaikymo, tačiau pritaikytos sankcijos tebėra ne tokios griežtos, kokios už panašius pažeidimus taikomos Jungtinėse Amerikos Valstijose; apgailestauja dėl to, kad nuo priežiūros institucijų finansiniams įpareigotiesiems subjektams skirtos baudos gali būti išskaitomos mokesčių tikslais;

117.  pripažįsta, kad nuo 2007 m., kai buvo atskleista, kad bankai dideliu mastu skatino nesilaikyti 2005 m. ES direktyvos dėl taupymo pajamų apmokestinimo nuostatų, bankų tarpininkavimo steigiant lengvatinių mokesčių struktūras veiklos mastas smarkiai sumažėjo; pabrėžia, kad dėl finansų krizės atsiradę su reputacija ir reguliavimu susiję rizikos veiksniai taip pat prisidėjo prie to, kad užjūrio subjektų, kuriems bankai tarpininkauja, skaičius nuo 2008 m. sumažėjo(86); vis dėlto pripažįsta, kad pasauliniu lygmeniu statistiniai duomenys bent iki 2014 m.(87) neparodo bendro per mokesčių rojus nukreipiamų lėšų mažėjimo, o labiau rodo naudojamų jurisdikcijų ir priemonių reorganizaciją; pažymi, kad atsižvelgiant į laipsnišką išskaičiuojamojo mokesčio, taikomo Liuksemburge, Austrijoje ir Belgijoje (iki 2009 m.), didėjimą nuo 15 proc. 2005 m. iki 20 proc. 2008 m.ir iki 35 proc. 2011 m., vis daugiau lengvatinio apmokestinimo lėšų skirta priedangos įmonėms, veikiančioms tokiose jurisdikcijoje, kaip Bahamos, Singapūras ir Honkongas; vis dėlto pažymi, kad, kaip matyti iš Panamos dokumentų, tarpininkavimo verslą perėmė kitos profesijos, būtent teisininkai;

118.  pažymi, kad dideliems bankams pavaldžios privačiosios bankininkystės įstaigos finansiniuose centruose atliko labai svarbų vaidmenį, teikdamos tarpvalstybines paslaugas turtingiems asmenims; pažymi, kad 20 didžiausių Europos bankų duomenimis, vienas iš keturių jų pelno eurų yra lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijoje ir tai 2015 m. sudarė 25 mlrd. EUR ir kad lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijose bankų vykdomas verslas neproporcingas tose jurisdikcijose esantiems 11 procentų pasaulio gyventojų ir 5 procentams pasaulio BVP(88);

119.  pabrėžia, kad bankininkystės įstaigos ne visada laikėsi savo vidaus gairių ar reguliavimo reikalavimų (susijusių su deramu klientų patikrinimu) ir kad bankai, užuot laikęsi politikos „pažink savo klientą“, kartais nepriskirdavo klientų atitinkamai didelės rizikos kategorijai, o vėlesnės griežtesnio deramo klientų patikrinimo ataskaitos buvo neišsamios(89); su susirūpinimu atkreipia dėmesį į atvejus, kai finansų įstaigos, taip pat ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, priklauso politikoje dalyvaujantiems asmenims ar jų pažįstamiems ir jie jas valdo bei daro įtaką tam, kaip jie vykdo savo deramo klientų patikrinimo patikras;

120.  pažymi, kad derami klientų patikrinimai iš esmės grindžiami banko sąskaitas atidarančių subjektų savideklaracijomis arba informacija, kurią jie pateikia anketose, o tinkamas jų profilio tyrimas neatliekamas(90);

121.  pažymi, kad atrodo, jog kai kurie Komitetui tarpininkų pateikti atsakymai prieštarauja iš Panamos dokumentų gautai informacijai(91); smerkia visus Komitetui pateiktus galimai klaidingus pareiškimus;

Bankų priežiūra

122.  pažymi, kad priežiūros veikla, kurios valstybių narių kompetentingos institucijos ėmėsi paskelbus Panamos dokumentus, buvo įvairi – nuo kryžminės visų prižiūrimų bankų duomenų patikros, atsitiktinės patikros iki visiško neveikimo;

123.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse kompetentingos institucijos įgaliojimai apsiriboja priežiūra, kuria siekiama nustatyti, ar yra taikomos pinigų plovimu kontrolės priemonės; pažymi, kad finansų priežiūros institucijoms skirtingose valstybėse narėse suteikiami skirtingi įgaliojimai trukdo visapusiškai įgyvendinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartą ir gerą bendradarbiavimą; pažymi, kad didžiausia rizikos priežiūros įstaiga ES, ECB, pagal bendrą priežiūros mechanizmą neturi kompetencijos prižiūrėti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standarto ir kad tai užkerta kelią kompetentingų institucijų keitimuisi konfidencialia informacija su ECB;

124.  pažymi, kad kompetentingų institucijų galimybę tikrinti visai banko grupei taikomos politikos ir procedūrų vykdymą kartais varžo nacionaliniai duomenų apsaugos ir banko paslapties teisės aktai;

125.  pažymi, kad, remiantis Europos bankininkystės institucijos (EBI) pateikta informacija, iki 2016 m. gruodžio mėn. buvo atliktos beveik 1 300 bankų patikros pagal dokumentus arba patikros pagal dokumentus ir bankuose; tikisi, kad galutiniai rezultatai bus pateikti ne vėliau nei iki 2017 m. trečio ketvirčio; atkreipia dėmesį į tai, kad jau turimi rezultatai leidžia iš anksto spėti, jog kai kuriais atvejais nustatyta trūkumų;

126.  pažymi, kad 2016 m. gruodžio mėn. EBI savo Priežiūros tarybos nariams išsiuntė klausimyną, kad po Panamos dokumentų paskelbimo būtų konsoliduotas priežiūros veiksmų suvokimas; pažymi, kad vis dar nepaskelbti šio klausimyno rezultatai;

127.  pažymi, kad keletas kompetentingų institucijų ėmėsi spręsti su Panamos dokumentų byla susijusius klausimus neapsiribodamos pinigų plovimu ir kad tik nedaugelis jų nustatė akivaizdų ryšį su mokestiniais nusikaltimais;

128.  atkreipia dėmesį į tai, kad net iki to laiko, kai buvo atskleisti Panamos dokumentuose nurodyti faktai, valstybių narių kompetentingos institucijos nevykdė veiksmingos finansinių institucijų priežiūros ir netaikė tinkamų sankcijų finansinėms įstaigoms, kurioms taikomas KRD IV dokumentų rinkinys ir kurios buvo pripažintos atsakingos už rimtus pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus; pažymi, kad iš apie „Azerbaijan Laundromat“ atskleistos informacijos matyti, kad kai kurios finansų priežiūros institucijos neužtikrino, kad finansų įstaigos laikytųsi savo Kovos su pinigų plovimu direktyvos įsipareigojimų, net ir po to, kai 2012 m. priimtos naujos FATF rekomendacijos;

129.  pabrėžia, kad 20 pagrindinių ES bankų fiksuoja didesnį pelną specialių mokesčių jurisdikcijose nei būtų galima pagrįsti jose vykdoma faktine ekonomine veikla, nes daugeliu atveju tose šalyse nebūna įdarbintas nė vienas asmuo ir tose jurisdikcijose mokami maži mokesčiai arba jie iš viso nemokami(92); mano, kad ES kompetentingos institucijos negali užtikrinti veiksmingos ES bankų vykdomos priežiūros trečiosiose šalyse ir kad tai gali kelti pavojų bankų sąjungos finansiniam stabilumui;

130.  pažymi, kad 20 kompetentingų ES bankų priežiūros institucijų ėmėsi priežiūros veiklos iš karto po to, kai buvo paskelbti Panamos dokumentai(93);

Teisininkai ir teisinių paslaugų įmonės

131.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama reguliuojant teisininkų ir teisės paslaugų įmonių, dalyvaujančių steigiant ir palaikant lengvatinių mokesčių struktūras, veiklą, nes dažnai jie veikia tarpvalstybiniu mastu ir bent vienoje trečiojoje šalyje, kur teisės aktų reikalavimai nėra tikrinami arba klientų tikrinimo patikros jiems netaikomos(94);

132.  pabrėžia, kad teisininkai ir teisinių paslaugų įmonės dažnai teikia konsultacijas mokesčių ir investicijų klausimais ir pagalbą steigiant lengvatinių mokesčių struktūras, neretais atvejais palaikydami tiesioginį ryšį su pagrindiniais tikraisiais savininkais;

133.  pažymi, kad teisininkai ir kiti daugiausia savireguliuojamų profesijų atstovai pateikia nedaug pranešimų apie įtartinus sandorius(95), taip pat pažymi, kad teikti pranešimus teisininkus dažnai paskatina žiniasklaidoje atskleisti faktai;

134.  pripažįsta, kad daugelyje valstybių narių teisininkų veiklos priežiūrą vykdo advokatūros ir profesionalios advokatų asociacijos, kurios aktyviai neprižiūri savo narių, o veikiau imasi veiksmų reaguodamos į klientų skundus; apgailestauja, kad statistiniai duomenys apie nacionalinių advokatų asociacijų taikomas sankcijas ir drausminimo priemones nėra visose ES šalyse viešai prieinami;

135.  pažymi, kad teisininko profesijos atstovams taikomos griežtos sankcijos (civilinės ir kartais baudžiamosios) už bet kokį Kovos su pinigų plovimu direktyvoje nustatytų prievolių nesilaikymą; vis dėlto atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios griežtos drausminimo procedūros retai baigiasi teisės praktikuoti atėmimu(96);

136.  pažymi, kad teisės aktų nuostatos dėl tam tikrų paskirtų praktikuojančių profesionalų, tokių kaip teisininkai ir notarai, teisės naudojantis advokato paslaptimi atsisakyti liudyti ar pateikti įrodymų su mokesčiais susijusiose bylose yra neaiškios ir nenuoseklios visose valstybėse narėse, neminint to, kad jos skiriasi tarp valstybių narių;

137.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių pagal teritoriškumo principą teisininkams negali būti taikomos sankcijos už tai, kad jie konsultuoja nerezidentus dėl to, kaip paslėpti mokesčius ar plauti pinigus kitoje jurisdikcijoje;

138.  pažymi, kad teisės patarėjai nesilaiko teisinių prievolių, pasitelkdami „profesinę paslaptį“, kad būtų išvengta deramo klientų patikrinimo vykdymo, kai jie veikia ne kaip teisininkai, bet kaip finansinių paslaugų teikėjai(97);

Apskaitininkai, apskaitos įmonės ir auditoriai

139.  pažymi, kad apskaitos įmonių personalą sudaro pirmiausia profesionalūs apskaitininkai, auditoriais ir teisės ir mokesčių srities specialistai;

140.  pažymi, kad Panamos dokumentuose nurodytose jurisdikcijose (Jungtinės Karalystės Mergelių Salos, Panama ir Seišeliai) įsisteigusioms užjūrio įmonėms audito reikalavimai netaikomi; vis dėlto pabrėžia, kad kai užjūrio subjektai yra konsoliduojami patronuojančiosiose įmonėse, jų auditas turėtų būti atliekamas; pažymi, kad priežiūros institucijos kai kuriose jurisdikcijose reikalauja, kad bankai ir kiti finansiniai tarpininkai atliktų dalies savo procesų, pvz., kovos su pinigų plovimu procedūros, auditą;

141.  pažymi, kad apskaitos įmonių vaidmuo Panamos dokumentuose atskleistose schemose pirmiausia susijęs su lengvatinių mokesčių struktūrų konsultavimu ir palaikymu ir kad auditoriai jose aktyviai nedalyvavo, nes užjūrio įmonėms reikalavimas atlikti auditą dažnai netaikomas; vis dėlto pažymi, kad 4 didžiosios apskaitos įmonės, dominuojančios rinkoje, atliko vaidmenį kituose mokesčių skandaluose, pvz., „Luxleaks“, ir kad jų finansinių konsultacijų ir audito veikla suteikia galimybę dideliems interesų konfliktams;

142.  pažymi, kad apskaitos įmonės dažnai nustato vidaus gaires dėl praktikos, kurią laiko priimtina, tačiau šio savireguliavimo nepakanka, kad būtų veiksmingai kovojama su jų skatinamu ir vykdomu mokesčių vengimu ir slėpimu;

143.  pažymi, kad auditoriai ir mokesčių konsultantai veikė kaip pasauliniu mastu integruotos įmonės, prisistatydamos kaip įvairūs atskiri juridiniai subjektai, kurie neturi bendrų savininkų, tačiau yra sutartimis įpareigoti laikytis bendrų standartų naudojantis bendruoju pavadinimu, kad būtų sumažinta atsakomybė, sumažintos jų reguliavimo išlaidos ir pavojus, atribota jų teisinė rizika ir jų klientai apsaugoti nuo reguliavimo tyrimo(98);

144.  apgailestauja, kad apskaitininkų FŽP pateikiamų pranešimų apie įtartinus sandorius skaičius nedidelis ir neatspindi sektoriui kylančios pinigų plovimo grėsmės(99);

145.  pabrėžia, kad apskaitos įmonės ne tik atliko svarbų vaidmenį rengiant agresyvaus mokesčių planavimo sistemas klientams, bet ir padėjo nacionalinėms vyriausybėms rengti mokesčių kodeksus ir teisės aktus ir taip sukėlė didelį interesų konfliktą;

146.  yra susirūpinęs dėl netvarkos ir interesų konfliktų, kurie daro įtaką auditoriams ir konsultantams, teisininkams ir teisės įmonėms, kurie dažnai atlieka vyriausybės konsultantų vaidmenį rengiant teisės aktų projektus, kuriant kovos su pinigų plovimu priemones ir netgi vykdant reguliavimo institucijų tyrimus ir auditą, kartu taip pat teikiant paslaugas arba anksčiau teikus paslaugas kontroliuojamoms įmonėms;

Patikos, kitų panašių juridinių struktūrų ir patikėtinio paslaugas teikiančios įmonės

147.  primena, kad patikos ir patikėtinio paslaugas teikiančios įmonės bei panašios teisinės struktūros dažnai atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir palaikant užjūrio įmones; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad Europolo atlikti Panamos dokumentų tyrimai, po kurių jos įtariamų nusikaltėlių duomenų bazėje rasti 3 469 galimi atitikmenys, taip pat atskleidė platų patikos struktūrų naudojimą turtui ir tapatybėms paslėpti;

148.  pažymi, kad patika – tai trijų šalių (patikėtojo, patikėtinio ir naudos gavėjo) pasirašyta atskira sutartimi sukurtas turto rinkinys;

149.  apgailestauja, kad politikos formuotojams sausumos teritorijos jurisdikcijose sunku imtis priemonių, nukreiptų į patikos ir patikėtinio paslaugas teikiančias įmones, dėl riboto fizinio šių įmonių dalyvavimo ir teisės aktų leidėjų ir valdžios institucijų turimos ribotos informacijos apie juos;

150.  pažymi, kad patikos paslaugų įmonės veikia pagrindinių tikrųjų savininkų vardu, bet jų tiesioginiai klientai daugeliu atvejų yra kiti tarpininkai, pvz., kitos patikos paslaugų įmonės, teisinių paslaugų ir apskaitos įmonės ir bankai;

151.  pažymi, kad patikos paslaugų įmonės gali būti savarankiškos įmonės arba įmonės, priklausančios kitos rūšies paslaugų įmonėms, tokioms kaip teisinių paslaugų įmonės ar bankai;

152.  pažymi, kad patikos paslaugas teikiančios įmonės taip pat gali būti tarptautinių ekonominių grupių sudėtingų mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo sistemų dalis ir dažnai yra tarptautinių sistemų dalis(100);

153.  pabrėžia riziką, kad tam tikros komercinės ir nekomercinės patikos paslaugų įmonės ateityje galėtų tapti dar didesnėmis piktnaudžiavimo priemonėmis, nes jos nėra juridiniai subjektai ir todėl joms, kitaip nei įmonėms, netaikomi jokie apskaitos reikalavimai ar teisiniai reikalavimai atskleisti informaciją, pvz., savo metines finansines ataskaitas; be to, nėra patikos paslaugų įmonių registro, o dėl to mokesčių institucijoms labai sudėtinga gauti informaciją apie patikos paslaugų įmonių turtą;

4. Su trečiosiomis šalimis susiję aspektai

4.1. Nustatyti faktai

154.  primena, kad tam tikrose trečiosiose šalyse, pvz., JAV, pagal teisės aktus šiuo metu neprivaloma centralizuotai rinkti informaciją ir pranešti apie pagrindinius tikruosius juridinių subjektų savininkus(101);

155. pabrėžia, kad kai kurios trečiųjų šalių jurisdikcijos dalijasi informacija apie pagrindinius tikruosius savininkus su Europos FŽP tik žvalgybos tikslais, tačiau neatsiliepia į prašymus bendradarbiauti, todėl ši informacija negali būti naudojama teisme; 

156.  pabrėžia, kad kai kurios trečiosios šalys taiko specialius mokesčių režimus įmonėms pritraukti; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose jurisdikcijose nepaprastai lengva įsteigti įmonę neatskleidžiant tapatybės, nes reikalaujama pateikti labai nedaug informacijos; pažymi, kad norint internete sukurti paprastus teisinius dokumentus, reikia atlikti tik keletą veiksmų; apgailestauja, kad tai galėtų paskatinti praktikos, kuria siekiams išvengti mokesčių ir juos paslėpti, plitimą;

157.  pažymi, kad JAV yra priėmusios mažesnio užmojo teisės aktus dėl kovos su pinigų plovimu, ypač dėl pagrindinių tikrųjų savininkų skaidrumo, nei ES, kadangi JAV nėra centralizuoto pagrindinių tikrųjų savininkų registro, tačiau veiksmingiau įgyvendina teisės aktus kovos su pinigų plovimu srityje ir užtikrina jų vykdymą;

158.  atkreipia dėmesį į JAV taikomą mokesčių atidėjimo sistemą, kuri suteikia tarptautinėms įmonėms galimybę neribotą laikotarpį laikyti savo užjūrio pelną užjūrio teritorijose ir susigrąžinant jį išvengti mokėtinų mokesčių;

159.  primena savo prašymą didinti ES vaidmenį tarptautiniu mastu laikantis vieningos nuomonės ir stengtis kurti bendrą ES dvišalių sutarčių sistemą mokestinių klausimų srityje kaip priemonę, skirtą kovoti su palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimu; mano, kad laisvosios prekybos susitarimai turi būti sudaromi kartu didinant bendradarbiavimą mokesčių srityje, taikant mokesčių vengimo prevencijos nuostatas ir turėtų apimti gero mokesčių valdymo principus;

160.  pažymi, kad Komisija pateikia komentarus dėl kiekvieno FATF ar Moneyval atliekamo valstybių narių vertinimo ir siūlo ateityje viešai skelbti šiuos komentarus;

4.2. Besivystančios šalys

161.  pabrėžia, kad tuo metu, kai nelygybė didėja, mažiau išsivysčiusios šalys neproporcingai nukenčia dėl mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo per lengvatinių mokesčių struktūras; pažymi, kad 30 proc. Afrikos finansinio turto laikoma lengvatinių mokesčių jurisdikcijose ir dėl to prarandama 14 mlrd. USD mokestinių pajamų(102);

162.  pabrėžia, kad neteisėti finansiniai srautai turi pražūtingų padarinių besivystančioms šalims(103); pažymi, kad savo 2014 m. ataskaitoje organizacija „Global Financial Integrity“ (GFI) apskaičiavo, kad dėl neteisėtų finansinių srautų besivystančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys 2003–2012 m. prarado 6,6 trln. USD ir kad netenkamų pinigų srauto mastas didėja didžiuliu tempu, kuris vidutiniškai siekia 9,4 proc. per metus(104);

163.  atkreipia dėmesį į nepriimtiną situaciją, kai tam tikros įmonės, vykdančios veiklą besivystančiose šalyse, naudojasi korupcija, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, fiktyvios sandorių kainodaros ir įmonių savininkų anonimiškumo praktiką, siekdamos kuo labiau sumažinti mokestinę našta arba pinigų plovimo tikslais, o milijonai žmonių negauna tinkamos mitybos, sveikatos priežiūros ir išsilavinimo(105);

164.  pažymi, kad besivystančiose šalyse nėra elektroninių finansinių sąskaitų registrų, dėl to kompetentingoms institucijoms sudėtinga ar netgi neįmanoma gauti finansinės informacijos arba apskaitos informacijos;

165.  yra susirūpinęs, kad daugelis besivystančių šalių nuo 2017 m. pabaigos arba 2018 m. susidurs su sunkumais įgyvendinant EBPO automatinio keitimosi informacija sistemą, nes joms stinga techninių, žmogiškųjų ir institucinių pajėgumų, o dėl to jos nepasinaudos šios pagrindinės kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonės pranašumais; pažymi, kad, kalbant apie bendradarbiavimą visuotiniu mastu, dar reikia nustatyti bendrą požiūrį į paprastus principus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą rezultatą; yra susirūpinęs tuo, kad diegiant dviejų lygių tarptautinę automatinio keitimosi informacija sistemą besivystančioms šalims gresia pavojus likti nuošalyje dėl stingančių pajėgumų vykdyti abipusius mainus;

166.  pažymi, kad dėl neteisėtų finansinių srautų Afrikos žemynas kasmet praranda ne mažiau kaip 50 mlrd. USD, arba už jos gaunamą tarptautinę pagalbą dvigubai didesnę sumą; žino apie primygtinį besivystančių šalių atstovų raginimą užkirsti kelią mokesčių rojų kūrimuisi, nes juose laikomas neteisėtu verslu besiverčiančių įmonių kapitalas(106);

167.  mano, kad pajėgumų didinimas mokesčių srityje šalyse, kurioms mokesčių vengimas ir slėpimas daro įtaką, gali suteikti didelę naudą; primena tiesioginį surinktų mokesčių ir vyriausybės institucinio pajėgumo ryšį; šiuo atžvilgiu primena, kad moksliniai įrodymai rodo, kad 10 proc. didesnis mokesčių valdymo pajėgumas atitinka 1,5 proc. BVP augimą per metus;

168.  pažymi, kad ES veiksmai daro įtaką mokesčių skaidrumui, taip pat pasitelkiant Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, kurie savo portfelinėse investicijose naudoja neskaidrias investicijų struktūras, investicinę veiklą, ir reikalauja imtis veiksmų šioms problemoms spręsti;

169.  išreiškia susirūpinimą dėl vis didesnio neteisėtų finansinių srautų, kurie trukdo ekonomikos augimui, socialiniam vystymui, kovai su nelygybe, vyriausybės įgaliojimų suteikimui ir instituciniams pajėgumams, neigiamo poveikio;

170.  pažymi, kad besivystančios šalys neįtrauktos į BEPS procesą kaip lygiavertės derybų partnerės ir jam nepavyko veiksmingai išspręsti skurdžiausių šalių problemų mokesčių srityje, įskaitant pasaulinį mokesčių sutarčių tinklą, kuris dažnai besivystančioms šalims trukdo apmokestinti jų teritorijoje gautą pelną; pabrėžia, kad tik visapusiškas besivystančių šalių dalyvavimas pasaulinėje mokesčių reformoje gali veiksmingai išspręsti pasaulinę problemą;

5. Informatoriai

171.  atkreipia dėmesį į tai, kad „LuxLeaks“, Panamos dokumentų, Šveicarijos, Bahamų ir futbolo žaidėjų duomenų nutekėjimo skandalai ir daugybė kitų duomenų nutekėjimo atvejų parodė, kokį svarbų vaidmenį informatoriai gali atlikti kovojant su pinigų plovimu, sukčiavimu, agresyviu mokesčių planavimu ir korupcija ar kitaip atskleidžiant paslėptą veiklą; todėl pabrėžia, kad informatorių apsauga gali padėti apsaugoti viešąjį interesą, skatinti gerą valdymą ir stiprinti teisinę valstybę; pažymi, kad kol įpareigotiesiems subjektams dėl nepranešimo arba netinkamo pranešimo valdžios institucijoms apie įtarimus dėl pinigų plovimo gresia tik nedidelės baudos, labai trukdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai;

172.  atkreipia dėmesį į profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų atliekamą vaidmenį remiant informatorius ir jiems padedant spręsti problemas savo organizacijoje;

173.  apgailestauja, kad kai kurios šalys vykdo informatorių persekiojimą, naudodamosi juo kaip būdu užtikrinti slaptumą(107); labai apgailestauja, kad skandalo „LuxLeaks“ atveju persekiojimas iki šiol buvo vykdomas tik informatorių ir žurnalistų atžvilgiu, o su „LuxLeaks“ dokumentuose atskleistais sprendimais dėl mokesčių susijusių įmonių ir tarpininkų praktika nebuvo visapusiškai ištirta; primena, kad Europos Parlamentas ne kartą ragino imtis veiksmų siekiant pagerinti informatorių ir žurnalistų apsaugą;

174.  palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo metu vertina galimybę ateityje imtis horizontaliųjų ir tolesnių sektorinių veiksmų ES lygmeniu informatorių apsaugai sustiprinti; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu Parlamentas rengia pranešimą savo iniciatyva, kuriame pateiks savo rekomendacijas šiuo klausimu;

6. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

175.  primena, kad, atsižvelgiant į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės turi gerbti viena kitą ir viena kitai padėti vykdant Sutartimis nustatytas užduotis;

176.  pažymi, kad lojalaus bendradarbiavimo principas apima reikalavimą, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių, siekiant išlaikyti Sąjungos teisės taikymo sritį ir veiksmingumą; primena, kad valstybės narės turėtų susilaikyti nuo priemonių, kurios galėtų kelti didelę grėsmę tikslui pasiekti ES teisėje nustatytą rezultatą;

177.  teigiamai vertina bendradarbiavimą su Komisija, nes buvo išklausyti Pirmininkas J.-C. Juncker, Komisijos narė V. Jourová ir Komisijos narys P. Moscovici, o komiteto posėdžiuose tai pat dalyvavo Komisijos pareigūnai; tačiau apgailestauja dėl to, kad kai kurie atsakymai, pateikti keičiantis nuomonėmis, buvo visiškai nepatenkinami;

178.  teigiamai vertina atsakymus, kuriuos komiteto išplatintame klausimyne pateikė 25 valstybių narių finansų ir teisingumo ministrai; tačiau apgailestauja dėl to, kad Malta ir Vengrija atsakymų nepateikė, o Malta, kaip Tarybai pirmininkaujanti šalis, buvo ypač nebendradarbiaujanti(108);

179.  atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimui dėl galimybės susipažinti su neįslaptintais konfidencialiais dokumentais su Komisija pasiekti prisireikė šešių mėnesių ir kad šis vėlavimas buvo viena iš pagrindinių kliūčių komiteto darbe; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi gauti dokumentai buvo naujausi ir kad dažnai jie buvo smarkiai suredaguoti ar įrašai užtušuoti, o tai buvo dar viena didelė kliūtis komiteto darbui; primena, kad šiuose neįslaptintuose dokumentuose pateiktą informaciją Komisijos ir Tarybos buvo laikoma konfidencialia, dėl to Komitetui nebuvo leista jos įtraukti į savo galutinį pranešimą;

180.  pažymi, kad komitetas kelis kartus kvietė dabar pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios valstybių narių atstovus dalyvauti klausymuose, siekiant aptarti bendradarbiavimą ir tolesnę veiklą kovos su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu srityse, bet apgailestauja, kad visais atvejais šie prašymai buvo atmesti nuolat motyvuojant menkais argumentais;

181.  pažymi, kad, nepaisant Tarybai pateiktų prašymų, komitetas negavo pakankamų dokumentų; todėl reiškia abejonę dėl Tarybos politinės valios didinti skaidrumą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu ir laikytis Sutarties ir lojalaus bendradarbiavimo principo; pabrėžia, kad Parlamentas mano, jog piliečiams turėtų būti suteikta galimybė žinoti jų atitinkamų vyriausybių poziciją tokiais svarbiais klausimais;

182.  apgailestaudamas pažymi, kad nuo Europos Parlamento Panamos dokumentų tyrimo komiteto įsteigimo Taryba bandė trukdyti jos darbui, taip pat 2016 m. liepos 1 d. paskelbus informacinį pranešimą nuolatinių atstovų komitetui, susijusį su PANA komitetu, kuriame valstybės narės paragintos laikytis suderinto ir vienodo požiūrio, kad būtų apribota tyrimo taikymo sritis ir pasisakė už galimybę atsisakyti dalyvauti tyrime esant tam tikroms aplinkybėms;

183.  atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pirmininkas atmetė kvietimą dalyvauti komiteto klausyme, pateikęs neaiškias formalias priežastis („ne ES institucija“);

184.  mano, kad Tarybos ir jos Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) bendradarbiavimas iki šiol buvo nepatenkinamas ir kad tai savaime jau yra didelė kliūtis, trukdanti PANA komitetui dirbti ir nustatyti faktus;

185.  pažymi, kad Komisijai ir Tarybai toliau nepritariant pasiūlymui dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų, Parlamento tyrimo ir specialiųjų komitetų kompetencijos, palyginti su panašiais komitetais valstybėse narėse ar JAV Kongrese, iki šiol nepakankamos, pvz., teisės iškviesti liudytojus ir dokumentų prieinamumo užtikrinimo požiūriais;

186.  tikisi, kad bus išplėsti mokesčių institucijų priežiūros įgaliojimai, kad būtų užtikrinta didesnė neskaidrumo priežiūra ir didesnė finansinė žvalgyba;

187.  todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių mano, kad kai kurios valstybės narės, taip pat Taryba ir jos organai pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą;

7. Išvados

188.  mano, kad pagrindinė problema, glūdinti Panamos dokumentuose, yra pinigų judėjimas tarp skirtingų jurisdikcijų, siekiant minimumo sumažinti mokesčius arba jų nemokėti ar plauti pinigus, tiek užjūrio, tiek vidaus teritorijose; tiki, kad norint kovoti su šia praktika skubiai reikia stipresnės politinės valios, geresnio reglamentavimo bei geresnės galiojančių taisyklių stebėsenos ir griežtesnio jų vykdymo užtikrinimo;

189.  mano, kad kai kurios tarptautinės įmonės ir turtingi asmenys, pasinaudodami patikos paslaugų įmonėmis, priedangos įmonėmis, mokesčių rojais ir sudėtingomis tarptautinėmis finansinėmis struktūromis, sėkmingai nuslėpė savo turtą nuo mokesčių institucijų ir kitų subjektų, turinčių teisėtų finansinių pretenzijų jiems, ir tokiu būdu apsaugojo savo imunitetą, izoliuodami savo turtą teisiniame vakuume;

190.  daro išvadą, kad nepakankamas ES institucijų ir agentūrų, valstybių narių ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir skirtingų teisės aktų dėl mokesčių slėpimo, jų vengimo ir pinigų plovimo koordinavimas yra sisteminė problema;

191.  daro išvadą, kad valstybės narės linkusios neteikti atitinkamos pageidaujamo kiekio ir pageidaujamos kokybės informacijos ir, regis, apskritai nesistengia ryžtingai kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu ir taip pažeidžiamas ES sutartyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas; daro išvadą, kad šios valstybės narės siekia nuslėpti savo netinkamą elgesį;

192.  primena, kad skaidrumas, keitimasis informacija, tinkamas įgyvendinimas ir tolesnis kovos technikos didinimas yra vienos iš pagrindinių kovos su mokesčių slėpimu, jų vengimu ir pinigų plovimu priemonių; daro išvada, kad užtikrintas visų didelių įmonių mokesčių informacijos viešų ataskaitų teikimas pagal šalis;

193.  mano, kad iki to laiko, kai buvo atskleisti Panamos dokumentuose nurodyti faktai, galiojančių ES teisės aktų nepakako ir jie ne visada buvo veiksmingai vykdomi, tad tarpininkai galėjo formaliai vykdyti savo pareigas, pvz., deramo klientų patikrinimo ir kitas informacijos teikimo prievoles, apeidami taisykles; pažymi, kad nuo tada atlikta nemažai peržiūrų, pvz., Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir Kovos su pinigų plovimu direktyvos, ir pateikta naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., dėl informacijos teikimo pagal šalis ir tarpininkų veiklos reguliavimo, taip pat buvo atnaujinti kiti pasiūlymai, pvz., pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB); pažymi, kad Komisijos pirmininkas įsipareigojo parengti pasiūlymus, kuriais būtų skatinamas didesnis valstybių narių bendradarbiavimas mokesčių srityje įsipareigojant atsakyti į grupinius prašymus mokesčių srityje, kad viena valstybė narė galėtų kitoms teikti reikiamą informaciją, kad būtų vykdomas tarptvalstybinių mokesčių vengėjų baudžiamasis persekiojimas, taip pat pagal SESV 116 straipsnį pateikti pasiūlymus dėl mokesčių reformos, taikant Tarybos ir Europos Parlamento bendro sprendimo procedūrą siekiant panaikinti konkurencijos sąlygų iškraipymą vidaus rinkoje; 

194.  visų pirma mano, kad padaryta didelė laipsniška pažanga sprendžiant klausimą, susijusi su pagrindinių tikrųjų savininkų registru ir teisėtu interesu grindžiama prieiga prie jo; pabrėžia, kad atliekama Kovos su pinigų plovimu direktyvos peržiūra siekiama padidinti ES finansinės žvalgybos padalinių įgaliojimus ir palengvinti jų bendradarbiavimą, nors jų taikymo sritis vis dar pernelyg ribota, taip pat pabrėžia, kad reikia keistis finansine informacija ne tik tam, kad būtų kovojama su visais ekonominiais nusikaltimais, bet ir tam, kad būtų galima atsekti pajamas, gautas vykdant su sukčiavimu susijusią veiklą;

195.  mano, kad tinkamas pagrindinių tikrųjų savininkų tapatybės nustatymas išlieka viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių panaikinti neteisėtas mokesčių vengimo schemas, ir kad tarptautinis PANA komiteto atskleistų finansinių srautų ir įmonių struktūrų pobūdis šią problemą apsunkina;

196.  pabrėžia, kad mokesčių vengiančių subjektų kūrybiškumas didėja sparčiau, nei yra rengiami teisės aktai, ir kad tarpininkai ir pagalbininkai nėra linkę pažeisti įstatymų, bet jų laikosi kūrybiškai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad naudojimasis šalių reglamentavimo sistemų nesutapimais yra vienas iš pagrindinių tokią praktiką skatinančių veiksnių;

197.  daro išvadą, kad privataus turto valdymas išlieka apskritai nereguliuojama profesija ir kad turėtų būti nustatytos tarptautinės taisyklės ir tarptautiniai standartai, kad ši grupė būtų tinkamiau reguliuojama ir apibrėžta;

198.  pažymi, kad pelnas turėtų būti apmokestinamas jo gavimo vietoje; apgailestauja, kad dėl nepakankamų Sąjungos teisės aktų arba neveiksmingo jų įgyvendinimo buvo sudarytos sąlygos Panamos dokumentuose atskleistiems veiksmams ir finansinėms struktūroms, dėl kurių šis pagrindinis principas buvo apeitas; mano, kad reikia nustatyti bendrą ES požiūrį, kuriuo būtų vadovaujamasi kovojant su priedangos įmonėmis trečiosiose šalyse, užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) ir atokiausiuose regionuose (OR), taip pat siekiant galutinai nutraukti praktiką, kuria siekiama išvengti deramos mokesčių dalies mokėjimo ES, ir kuris būtų grindžiamas tikrųjų savininkų skaidrumu;

199.  daro išvadą, kad ši situacija buvo įmanoma dėl to, kad valstybės narės nepakankamu mastu įgyvendino teisės aktus, o Komisija nepakankamu mastu užtikrino jų vykdymą; apgailestauja, kad kartais dėl politinių priežasčių netgi teisės aktais ar pakankamu darbuotojų skaičiumi neužtikrinamas teisės aktų įgyvendinimas;

200.  mano, kad su valstybėmis narėmis susijusioms užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), iš kurių kelios paminėtos Panamos dokumentuose, stinga reikiamos infrastruktūros, finansinių išteklių ir žmogiškųjų pajėgumų, kad būtų užtikrinta vietinė finansų sektoriaus priežiūra(109);

201.  pažymi, kad Komisija neturi pakankamai išteklių, kad galėtų užtikrinti visapusišką ES kovos su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir jų vengimu teisės aktų vykdymą;

202.  apgailestauja, kad tam tikros valstybės narės dažnai blokuoja mokesčių politikos klausimus Tarybos lygmeniu, siekdamos apsaugoti mokesčių rojus; todėl ragina panaikinti valstybių narių vieningumo principą mokesčių srityje, kad būtų pasiekta pažanga kovojant už teisingą apmokestinimą ir mažinant ES piliečiams tenkančią naštą;

203.  daro išvadą, kad finansinės žvalgybos padaliniai atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su pinigų plovimu; vis dėlto atkreipia dėmesį į jų struktūros skirtumus ES ir į tai, kad jie neturi pakankami personalo, kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis, įskaitant pranešimų apie įtartinus sandorius, kurių dėl naujų teisės aktų daugėja, nagrinėjimą, ir kad jie gali spręsti tik dalį su šia problema susijusių klausimų; daro išvadą, kad valstybių narių institucijos, atsakingos už taisyklių, susijusių su mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu, taikymą ir jų reikalavimų vykdymo užtikrinimą, turi būti visiškai nepriklausomos nuo politikų įtakos; daro išvadą, kad būtina užtikrinti, kad po FŽP atliktų tyrimų policija imtųsi baudžiamųjų veikų tyrimų, jeigu to reikalauja situacija, ir pabrėžia, kad kitaip policijos neveikimas turi būti laikomas netinkamu administravimu; apgailestauja, kad daugeliu atveju FŽP yra politiškai šališki;

204.  pažymi, kad sunkumai, su kuriais susiduriama dalijantis informacija tarp FŽP, ir sunkumai naudojant iš pranešimų apie įtartinus sandorius ir pranešimų apie įtartiną veiklą gautą informaciją iš dalies kyla dėl nevienodo FŽP išsivystymo skirtingose pasaulio dalyse;

205.  daro išvadą, kad atitinkamais atvejais sankcijos ne visada taikomos arba jos nėra pakankamai atgrasomos; šiame kontekste apgailestauja, jog valstybės narės toliau priešinasi tam, kad ES imtųsi sankcijų prieš trečiąsias šalis, kurių mokesčių sistema laikoma žalinga Sąjungai;

206.  daro išvadą, kad, remiantis PANA komiteto nustatytais faktais, galima nustatyti keletą netinkamo administravimo įgyvendinant ES teisės aktus atvejų, t. y. atvejų, susijusių su:

  valstybių narių valdžios institucijų nesugebėjimu spontaniškai perduoti informaciją kitai valstybei narei, kai esama pagrindo manyti, kad kitose valstybėse narėse gali būti prarasti mokesčiai (Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 9 straipsnio 1 dalis) ir Komisijos nesugebėjimu užtikrinti veiksmingo Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje įgyvendinimo;

  valstybių narių valdžios institucijų nesugebėjimu imtis veiksmų dėl rimto ir nuolatinio nesugebėjimo nustatyti tikrųjų savininkų klientų tikrinimo patikros srityje ar reikalauti, kad kliento ir tikrojo savininko tapatybės tikrinimas būtų vykdomas prieš pradedant verslo santykius arba vykdant sandorį (Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 9 straipsnio 1 dalis) ir Komisijos nesugebėjimu užtikrinti veiksmingo Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimo;

  valstybių narių nesugebėjimu užtikrinti, kad kovos su pinigų plovimu įpareigotieji subjektai galėtų būti laikomi atsakingais už nacionalinių nuostatų pažeidimus, įskaitant informacijos apie tikruosius savininkus pateikimą kompetentingoms valdžios institucijoms (Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 39 straipsnio 1 dalis), ir Komisijos nesugebėjimu užtikrinti veiksmingo Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimo;

  Komisijos nesugebėjimu pateikti trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą;

  valstybių narių valdžios institucijų nesugebėjimu skirti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones institucijoms, kurios atsakingos už rimtą nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, pažeidimą, kaip reikalaujama Direktyvos 2013/36/ES (KRD IV) 67 straipsnio 1 dalies o punkte ir 67 straipsnio 2 dalyje, ir Komisijos nesugebėjimu užtikrinti veiksmingo KRD IV įgyvendinimo;

  valstybių narių nesugebėjimu nuoširdžiai bendradarbiauti Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje ir nesugebėjimu laikytis nuoširdaus bendradarbiavimo principo, kaip reikalaujama SESV IV straipsnyje; Komisijos nesugebėjimu atlikti Sutarčių sergėtojos vaidmenį;

207.  apgailestauja dėl nepakankamo kai kurių ES institucijų bendradarbiavimo su PANA komitetu; nurodo, kad tai yra lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimas;

208.  mano, kad Tarybos Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) uždarumas ir slaptumas, taip pat neveiksminga sprendimų priėmimo tvarka, grindžiama bendru sutarimu, daro neigiamą poveikį veiksmingam ir greitam labai svarbių kovos su mokesčių slėpimų teisės aktų rengimui, priėmimui ir įgyvendinimui ES; todėl pabrėžia, kad reikia padidinti atskaitomybę ir skaidrumą, susijusius su šios grupės veikloje dalyvaujančių valstybių narių veiksmais, pareiškimais ir pozicijomis, ir iš esmės pertvarkyti Elgesio kodekso grupę;

209.  mano, kad vienbalsiškumo reikalavimas Taryboje norint iš dalies pakeisti ar priimti ES teisės aktus sulėtina pažangą mokesčių srityje;

210.  labai apgailestauja, kad labai daug suinteresuotųjų subjektų atsisakė susitikti su PANA komiteto delegacijomis arba dalyvauti klausymuose PANA komitete arba tinkamai neatsakė į klausimus;

211. smerkia Daphne's Caruana'os Galizia'os, kuri buvo viena iš tų žurnalistų, kurie aršiai kovoja su korupcija ir pinigų plovimu, ir kuri išsamiai informavo apie Panamos dokumentus, nužudymą. Ji žuvo 2017 m. spalio 16 d. susprogdinus jos automobilį; pakartoja, kad tokie atvejai visiškai nepriimtini ES valstybėse narėse;

212.  todėl mano, kad, kalbant apie tikslą visapusiškai išsiaiškinti šios problemos mastą ir šiose schemose taikomus metodus, dar liko nemažai neatsakytų klausimų, ir siūlo Europos Parlamento nuolatiniame komitete ar aukšto lygio darbo grupėje toliau vykdyti su tyrimais susijusias užduotis.

(1)

OL L 113, 1995 5 19, p. 1.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0253.

(3)

OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(4)

OL L 214, 2006 8 4, p. 29.

(5)

  OL L 141, 2015 6 5, p. 73.

(6)

  OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(7)

  OL L 64, 2011 3 11, p. 1.

(8)

  OL L 359, 2014 12 16, p. 1.

(9)

  OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

(10)

  OL L 158, 2014 5 27, p. 77.

(11)

  OL L 158, 2014 5 27, p. 196.

(12)

  OL L 156, 2012 6 16, p. 1.

(13)

  OL L 338, 2012 12 12, p. 37.

(14)

  OL L 338, 2012 12 12, p. 41.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(16)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.

(17)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0457.

(18)

A8-0056/2017.

(19)

Žr. Eurodad, „Fifty shades of tax dogging“ („Penkiasdešimt mokesčių vengimo atspalvių“), p. 19, 2015 m. spalio mėn.

(20)

Žr. Willem Pieter de Groen, „Role of advisors and intermediaries in the schemes revealed in the Panama Papers“ („Konsultantų ir tarpininkų vaidmuo Panamos dokumentuose atskleistose schemose“), Europos politikos studijų centras, 2017 m. balandžio mėn.

(21)

Dėl viso veiklos sąrašo, įskaitant kalbėjusių asmenų vardus, žr. šio pranešimo II dalį, į kurią įtrauktos į Kiprą, Portugaliją, Maltą, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą ir Šveicariją išsiųstų delegacijų ataskaitos.

(22)

EBPO (2017 m.), Mokesčių srities terminų žodynėlis, Paryžius, EBPO.

(23)

ETT byla C-255/02 – Halifax ir kiti, 2006 m. vasario 21 d.; 2006 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo byla C-196/04, Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas.

(24)

Būtent Prancūzija, Italija, Lenkija ir Nyderlandai.

(25)

Žr. pvz., Anna Meyendorff ir Anyan V. Thakor „Designing financial systems in transition economies: strategies for reform in Central and Eastern Europe“ 2002 m., 102 psl. [Rusija kaip pavyzdys] arba Keith Blackburn, Niloy Bose ir Salvatore Capasso, ‘Tax evasion, the underground economy and financial development’ (2012 m.): http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S016726811200128X.

(26)

PANA komiteto tyrimas „Panamos dokumentais atskleistų schemų poveikis atrinktų valstybių narių ekonomikai ir finansams“.

(27)

https://ec.europa.eu/taxation_customs/fight-against-tax-fraud-tax-evasion/a-huge-problem_en

(28)

Žr. Gabriel Zucman, „The Hidden Wealth of Nations – The Scourge of Tax Havens“ („Paslėptas šalių turtas: mokesčių rojų rykštė“), Kalifornijos universitetas, 2015 m.

(29)

Teisingo apmokestinimo tinklas (angl. Tax Justice Network), 2011 m. lapkričio mėn.

(30)

148 pinigų plovimo atvejai 2012 m., 202 atvejai 2013 m., 221 atvejis 2014 m. ir 258 atvejai 2015 m.

(31)

Finansinio slaptumo indeksas 2015 m., Teisingo apmokestinimo tinklas.

(32)

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas, 2017 m., „Where Are They Now? A Year Later, Mixed Fortunes For Panama Papers Line-Up“.

(33)

Tyrimas PANA komitetui „Offshore activities and money laundering: recent findings and challenges“ („Užjūrio veikla ir pinigų plovimas: naujausi nustatyti faktai ir iššūkiai“, prof. dr. Brigitte Unger, Utrechto universiteto ekonomikos mokykla, Nyderlandai.

(34)

Unger, op. cit.

(35)

Parengė Komisijos narys P. Moscovici.

(36)

Preliminari trečiųjų šalių jurisdikcijų rodiklių suvestinė buvo paskelbta 2016 m. rugsėjo mėn. Ją sudaro du rodiklių rinkiniai, taikytini nustatant ES valstybėms narėms keliamą riziką: 1) jurisdikcijos ekonominių saitų su ES, su finansinėmis paslaugomis susijusios veiklos apimties ir finansinio stabilumo veiksnių vertinimai; 2) jurisdikcijos keliamos rizikos vertinimas, nustatant, ar jurisdikcijos yra pakankamai skaidrios ir taiko palankius įmonių pelno apmokestinimo režimus arba nulinius įmonių pelno mokesčio tarifus.

(37)

Su darbo santykiais susijusios pajamos, direktoriaus atlyginimas, pajamos iš kapitalo padidėjimo, tam tikri gyvybės draudimo produktai, pensijos ir nekilnojamojo turto turėjimas ir pajamos iš jo.

(38)

remiantis EBPO apibrėžtimi, priedangos įmonė – tai įmonė, kuri yra oficialiai įregistruota, turi juridinį įmonės statusą arba yra kitaip teisiškai ekonomikoje organizuota, bet kuri toje ekonomikoje nevykdo jokios kitos veiklos, išskyrus perleidžiamąją funkciją.

(39)

Pagrindinis tikrasis savininkas yra fizinis asmuo, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už įmonę.

(40)

Žr., pvz., bendrą „Nordea Group Compliance“, „Nordea Operational Risk“ ir „Mannheimer Swartling Advokat“ ataskaitą dėl banko „Nordea“ (2016 m.) „Report on Investigation of Nordea Private Banking in Relation to Offshore Structures“ („Su lengvatinių mokesčių struktūromis susijusios banko „Nordea“ privačiosios bankininkystės veiklos tyrimo ataskaita“).

(41)

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje – pranešėjai Anneliese Dodds ir Ludek Niedermayer – Priimti tekstai, P8_TA(2015)0457).

(42)

„Role of advisors and intermediaries in the schemes revealed in the Panama Papers“ („Konsultantų ir tarpininkų vaidmuo Panamos dokumentuose atskleistose schemose“), Willem Pieter de Groen, Europos politikos studijų centras, 2017 m. balandžio mėn.

(43)

Jano Lukaso Strozyko įsikišimas, Norddeutsche Rundfunk, 2016 m. rugsėjo 27 d. PANA komiteto klausyme.

(44)

„Role of advisors and intermediaries in the schemes revealed in the Panama Papers“ („Konsultantų ir tarpininkų vaidmuo Panamos dokumentuose atskleistose schemose“), Willem Pieter de Groen, Europos politikos studijų centras, 2017 m. balandžio mėn.

(45)

Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) pirmininko Danielio Thelesklafo kalba per 2016 m. spalio 13 d. klausymą PANA komitete.

(46)

EBPO Generalinio sekretoriaus ataskaita G 20 finansų ministrams, Baden Badenas, Vokietija, 2017 m. kovo mėn.: http://www.oecd.org/tax/oecd-secretary-general-tax-report-g20-finance-ministers-march-2017.pdf

(47)

Brooke Harrington, „Capital without borders, wealth managers and the one percent“ („Kapitalas be sienų, turto valdytojų ir vienos procentinės dalies“), Harvardo universiteto leidykla, 2016 m.

(48)

‘The golden visa deal: We have in effect been selling off British citizenship to the rich’, David Pegg, The Guardian, 2017 m. liepos 4 d.

(49)

Žr., pvz., bendrą „Nordea Group Compliance“, „Nordea Operational Risk“ ir „Mannheimer Swartling Advokat“ ataskaitą dėl banko „Nordea“ (2016 m.) „Report on Investigation of Nordea Private Banking in Relation to Offshore Structures“ („Su lengvatinių mokesčių struktūromis susijusios banko „Nordea“ privačiosios bankininkystės veiklos tyrimo ataskaita“). Šį faktą susitikime su PANA komiteto delegacija taip pat patvirtino Belgijos nacionalinis tyrimo komitetas.

(50)

14 veiksmų imtasi dėl to, kad valstybės narės nepranešė apie vidaus nuostatas (nesilaikant 2013 m. sauso 1 d. perkėlimo į nacionalinę teisę termino). Kita pažeidimo byla pradėta dėl neperkėlimo į nacionalinę teisę (įskaitant spontaninį keitimąsi informacija) ir imtasi šešių veiksmų dėl galimai netinkamo pirmosios DAB perkėlimo į nacionalinę teisę. Trys bylos iš minėtų šešių vis dar nagrinėjamos.

(51)

Perkėlimo į nacionalinę teisę galutinis terminas buvo 2016 m. sausio 1 d.

(52)

Graikijos ir Portugalijos bylos turėtų būti greitai baigtos nagrinėti.

(53)

2012 m. rugsėjo 10 d. Tarybos Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) aiškinamasis dokumentas: „2012 m. balandžio 17 d. posėdyje dėl kodekso aptarta stebėsena parodė, kad praktikoje neįvyko jokie spontaniniai informacijos apie sprendimus mainai.

(54)

Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Latvija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir JK.

(55)

„Fighting tax crimes – cooperation between Financial Intelligence Units“ („Kova su mokestiniais nusikaltimais: finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas“), dr. Amandine Scherrer ir dr. Anthony Amicelle, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS), 2017 m. kovo mėn.

(56)

Šios šešios valstybės narės yra: Čekija, Vokietija, Italija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Austrija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Latvija, Slovakija ir Ispanija pranešė tik iš dalies ją įgyvendinusios.

(57)

Ši direktyva taikoma (2 straipsnis): kredito įstaigoms; finansų įstaigoms; auditoriams, išorės apskaitininkams ir mokesčių konsultantams; notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams; patikos ar įmonių paslaugų teikėjams; nekilnojamojo turto agentams; kitiems prekėmis prekiaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims ir kazino salonams.

(58)

Banko „Nordea“ privačiosios bankininkystės veiklos tyrimas parodė, kad bankas nesilaikė tarptautinių gairių ar reglamentavimo reikalavimų Liuksemburge. Kalbant konkrečiau, bankas nepriskyrė klientų atitinkamai didelės rizikos kategorijai, taigi vėlesnės griežtesnio deramo klientų patikrinimo ataskaitos buvo neišsamios. Griežtesni deramo klientų patikrinimo reikalavimai apima, pvz., informacijos apie lėšų šaltinį ir sąskaitų paskirtį rinkimą. Be to, deramas patikrinimas turi būti reguliariai kartojamas ir iš naujo vertinamas. Tačiau šis vadinamasis nuolatinis deramas patikrinimas nebuvo sistemingai atliekamas. Remiantis vidiniu banko veiklos tyrimu („Nordea“, 2016 m.), daugeliu atvejų informacija nebuvo atnaujinama. Panašias įgyvendinimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo problemas nurodė ir buvęs Vokietijos banko „Berenberg“ atitikties užtikrinimo pareigūnas, liudijęs PANA komitete.

(59)

2010 m. rugsėjo 24 d. e. laiške Jürgen Mossack rašė, kad „atrodo, kad „Mossfon UK“ nevykdo kruopščiai (arba galbūt iš viso) nevykdo išsamaus patikrinimo ir galbūt nuo šiol mus reikės atlikti deramą esamų ir būsimų „Mossfon UK“ klientų tikrinimą!“.

(60)

E. laiške, susijusiame su „Mossack Fonseca“ ir „UBS“ susirašinėjimu, „Mossack Fonseca“ atstovas parašė: „Jis paaiškino, kad „UBS niekada nebuvo mūsų partneris, su kuriuo buvo sudaryta sutartis. Aš nepritariau šiam klausimui ir pridūriau, kad tam tikrais atvejais mes net nežinome, kad yra tikrasis savininkas.... Atsakiau, kad anksčiau, gavus konkretų „UBS“ ir kitų bankų prašymą, mums nebuvo nurodyta tikrojo savininko tapatybė“.

(61)

2009 m. gegužės 5 d. e. laiške „Mossack Fonseca“ atstovas paaiškino, kad kaina už dviejų fondų kūrimą „yra didesnė iš esmės dėl to, kad klientas fondą naudos specialioms reikmėms, ir dėl mūsų teikiamų specialių lanksčių paslaugų (neatliekant deramo patikrinimo), nes tai, be abejonės, reiškia didesnę riziką“.

(62)

Kaip siūlyta PANA faktų nustatymo misijos ų JK metu.

(63)

„Fighting tax crimes – cooperation between Financial Intelligence Units“ („Kova su mokestiniais nusikaltimais: finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas“), dr. Amandine Scherrer ir dr. Anthony Amicelle, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS), 2017 m. kovo mėn.

(64)

ES FŽP platformos atliktas informacijos apie ES finansinės žvalgybos padalinius sisteminimas ir jų įgaliojimų skirtumų bei kliūčių, trukdančių gauti informaciją ir ja keistis, analizė, 2012 m. gruodžio 15 d.

(65)

2017 m. birželio 21 d. PANA komitete surengtas FŽP klausymas.

(66)

Jungtinės Karalystės FŽP galbūt yra daugiausiai pranešimų gaunanti šalis ES, nes ji veikia vienoje iš didžiausių finansų rinkų Europoje ir vykdo Įtartinos veiklos režimą. Pranešimų skaičius Nyderlanduose yra neįprastai didelis ir tai galima paaiškinti tuo, kad jie gauna ne pranešimus apie įtartinus sandorius, o pranešimus apie neįprastus sandorius, kurių didžioji dalis gaunama iš pinigų keitimo ir (arba) pervedimo įstaigų, kurios įpareigotos pranešti apie visus sandorius, kurių vertė viršija 2000 EUR.

(67)

Būtent Kipras, Malta ir Liuksemburgas gauna labai mažai pranešimų apie įtartinus sandorius, palyginti su jų jurisdikcijose reguliuojamų sektorių dydžiu.

(68)

2016 m. lapkričio 14 d. klausymas PANA komitete.

(69)

ar įvykdytas mokestinis nusikaltimas kriminalizuojamas, kai jis įvykdytas netyčia, praleidus ar abiem atvejais ir ar mokestinius nusikaltimus nagrinėja administracinės įstaigos ar teisminės institucijos.

(70)

Italija, Ispanija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Prancūzija, Čekija, Lenkija, Vokietija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Nyderlandai ir Austrija.

(71)

Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas „Member States' capacity to fight tax crimes, Ex-post impact assessment“ („Valstybių narių pajėgumas kovoti su mokestiniais nusikaltimais, ex post poveikio vertinimas“) http://www.europarl.europa.eu/cmsdata/125760/EPRS_STUD_603.257_MS_capabilities_tax_crimes.pdf

(72)

Nutekintos finansinės Maltos žvalgybos ir analizės padalinio (angl. FIAU) ataskaitos.

(73)

Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir Kipras.

(74)

COM(2017) 0340, p. 5.

(75)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(76)

„Fighting tax crimes – cooperation between Financial Intelligence Units“ („Kova su mokestiniais nusikaltimais: finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas“), dr. Amandine Scherrer ir dr. Anthony Amicelle, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS), 2017 m. kovo mėn.

(77)

Šiame skyriuje nurodytos procentinės dalys nustatytos remiantis Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumo pateiktais duomenimis, kuriuos EP Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais prašymu išanalizavo Europos politikos studijų centras (CEPS).

(78)

  „Role of advisors and intermediaries in the schemes revealed in the Panama Papers“ („Konsultantų ir tarpininkų vaidmuo Panamos dokumentuose atskleistose schemose“), Willem Pieter de Groen, Europos politikos studijų centras, 2017 m. balandžio mėn.

(79)

„Role of advisors and intermediaries in the schemes revealed in the Panama Papers“ („Konsultantų ir tarpininkų vaidmuo Panamos dokumentuose atskleistose schemose“), Willem Pieter de Groen, Europos politikos studijų centras, 2017 m. balandžio mėn.

(80)

10 pagrindinių šalių, kuriose tarpininkai vykdo veiklą, Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumas.

(81)

Remiantis Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo duomenų bazėje susisteminta informacija apie tarpininkus, kuriems tenka atsakomybė už apytikriai 86 proc. subjektų.

(82)

2012 m. vasario 3 d. „Mossack Fonseca“ atsiųstame e. laiške įmonės atstovas aiškina, kad su HSBC privačiu banku „Bank Lux“ sudarytas susitarimas tiesiogiai bendradarbiauti su „Mossack Fonseca“ ir kad nauji klientai gaus „DDlight“, tik atsižvelgiant į banko pateiktą informaciją.

(83)

Maíra Martini „Doors wide open: corruption and real estate in four key markets“ („Plačiai atvertos durys: korupcija ir nekilnojamasis turtas keturiose svarbiose rinkose“, 2017 m.

(84)

B. Obermayer ir F. Obermaier, 2016 m.

(85)

PANA komitetui pateikti rašytiniai Norberto Naulino atsakymai, 2016 m. lapkričio 14 d. klausymas PANA komitete.

(86)

Su lengvatinių mokesčių struktūromis susijusios banko „Nordea“ privačiosios bankininkystės veiklos tyrimo ataskaita, 2016 m. birželio 20 d., ir misija Belgijos parlamento Tyrimo komitete, 2017 m. balandžio 26 d.

(87)

Remiantis TVF, Tarptautinių atsiskaitymų banko, Europos Komisijos ir ekonomisto Gabrieliaus Zucmano duomenimis.

(88)

Oxfam „Opening the vaults“ („Saugyklų atvėrimas“), 2017 m.

(89)

2017 m. vasario 9 d. klausymas PANA komitete.

(90)

2016 m. spalio 13 d. ir 2017 m. sausio 24 d. klausymai PANA komitete.

(91)

pvz., „Société Générale“ Komitetui nurodė, kad jie nėra dviejų fondų „Rousseau“ ir „Valvert“, dėl kurių sukūrimo jie kreipėsi į „Mossack Fonseca“, tikrieji savininkai, tačiau tai paneigta Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo žurnalistų paskelbtuose Panamos dokumentuose; panašiai Maltos tarpininkė „Nexia BT“ atsakė į mūsų komiteto klausimus raštu ir nurodė, kad vienas iš jos steigėjų nėra susijęs su Maltos Ministro Pirmininko štabo pirmininku Keith Schembri, nors jis pasirašė rekomendacinį laišką, skirtą „Mossack Fonseca“, ir paaiškino, kad jį ir K. Schembri daugelį metų sieja verslo ir asmeniniai santykiai.

(92)

Oxfam, „Opening the vault: The use of tax havens by Europe’s biggest banks“ („Saugyklų atvėrimas: Europos didžiausių bankų naudojami mokesčių rojai“), 2017 m. kovo mėn. https://www.oxfam.org/en/research/opening-vaults

(93)

PANA komitetui pateikti rašytiniai EBI atsakymai, 2016 m. spalio 13 d. klausymas PANA komitete.

(94)

kaip Šveicarijoje, kur teisininkai, veikdami kaip įgaliotieji direktoriai, pagal Šveicarijos teisės aktus nėra įpareigoti vykdyti deramo klientų patikrinimo.

(95)

Žr., pvz., FAT tarpusavio vertinimo ataskaitas arba tyrimą „Fighting tax crimes – cooperation between Financial Intelligence Units“ („Kova su mokestiniais nusikaltimais: finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas“), dr. Amandine Scherrer ir dr. Anthony Amicelle, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS), 2017 m. kovo mėn.

(96)

„Rules on independence and responsibility regarding auditing, tax advice, accountancy, account certification services and legal services“(„Taisyklės dėl nepriklausomumo ir atsakomybės, susijusių su auditais, konsultacijomis mokesčių klausimais, apskaita, sąskaitų sertifikavimo ir teisinėmis paslaugomis“), Ian Roxan ir Saipriya Kamath (Londono ekonomikos mokykla) ir Willem Pieter De Groen (Europos politikos studijų centras), 2017 m. balandžio mėn.

(97)

PANA komiteto keitimasis nuomonėmis su nacionaliniais parlamentais ir Marku Piethu, 2017 m. sausio 31 d.

(98)

Richard Murphy ir Saila Naomi Stausholm, „The Big 4, a study on opacity“ („Didysis ketvertas: neskaidrumo tyrimas“), 2017 m. liepos mėn.

(99)

Žr., pvz., FAT tarpusavio vertinimo ataskaitas arba tyrimą „Kova su mokestiniais nusikaltimais: finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas“, dr. Amandine Scherrer ir dr. Anthony Amicelle, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS), 2017 m. kovo mėn.

(100)

PANA komitetui pateikti rašytiniai Brooke Harrington atsakymai, 2017 m. sausio 24 d. klausymas PANA komitete.

(101)

PANA komiteto misijos į JAV 2017 m. kovo 21–24 d. ataskaita.

(102)

Gabriel Zucman, Teresa Lavender Fagan ir Thomas Piketty (2015 m.), „The hidden wealth of nations: The scourge of tax havens“ („Paslėptas šalių turtas: mokesčių rojų rykštė“), Čikagos universiteto leidykla, 2015 m.

(103)

OECD, ‘Illicit Financial Flows from Developing Countries: Measuring OECD Responses, 2014, p. 15.

(104)

Organizacija „Global Financial Integrity“.

(105)

Mark Tran, „Tax Evasion Still Crippling Africa as Rich Countries Fail to Deliver Support“ („Mokesčių slėpimas tebežaloja Afriką, nes turtingos šalys jų neremia“), dienraštis „The Guardian“, 2013 m. gegužės 10 d.

(106)

2017 m. balandžio 6 d. klausymas besivystančių šalių tema PANA komitete.

(107)

„Overcoming the shadow economy“ („Kova su šešėline ekonomika“), Joseph E. Stiglitz ir Mark Pieth, 2016 m. lapkričio mėn.

(108)

Danija pateikė išsamius atsakymus į PANA komiteto klausimyną 2017 m. rugpjūčio 30 d.

(109)

Mokesčių slėpimas, pinigų plovimas ir mokesčių skaidrumas ES užjūrio šalyse ir teritorijose, Dr. Isabelle Ioannides ir Jan Tymowski, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS), 2016 m. balandžio mėn.


OVERVIEW OF ACTIVITIES DURING THE MANDATE

July 2016 - December 2017

* * *


I. COMMITTEE COMPOSITION

1. Bureau

Werner Langen

Chairman

EPP

Ana Gomes

1st Vice-Chair

S&D

Pirkko Ruohonen-Lerner

2nd Vice-Chair

ECR

Fabio De Masi

3rd Vice-Chair (until 22 October 2017)

GUE/NGL

Eva Joly

4th Vice-Chair

Greens/EFA

 

 

2. Coordinators

Dariusz Rosati

EPP

Markus Ferber

(Deputy Coordinator)

EPP

Peter Simon

S&D

Bernd Lucke

ECR

Michael Theurer (until 30 June 2017)

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz (from 1st July 2017)

ALDE

Louis Michel(Deputy Coordinator)

 

ALDE

Patrick Le Hyaric

GUE/NGL

Matt Carthy(Deputy Coordinator)

 

GUE/NGL

Sven Giegold

Greens/EFA

David Coburn

EFDD

Barbara Kappel

ENF

3. Co-Rapporteurs

Jeppe Kofod

S&D

Petr Jezek

ALDE

 

4. Shadow-Rapporteurs

Ludek Niedermayer

EPP

Angel Dzhambazki

ECR

Miguel Urbán Crespo

GUE/NGL

Molly Scott Cato

Greens/EFA

Marco Valli

EFDD

Barbara Kappel

ENF

5. Members

The committee is composed of 65 Members distributed by political groups as follows:

EPP

20

S&D

17

ECR

6

ALDE

6

GUE/NGL

4

Greens/EFA

4

EFDD

3

ENF

4

N-A

1

List of Members as of 18 October 2017

FULL Members

 

SUBSTITUTES

L

EPP

19/20

 

L

EPP

19/20

DE

M. BALZ Burkhard

 

 

BG

M. ADEMOV Asim Ahmedov

 

MT

M. CASA David

 

 

FR

M. CADEC Alain

 

FR

M. ENGEL Frank

 

 

EL

M. CHRISTOFOROU Lefteris

 

DE

M. FERBER Markus

 

 

FR

Mme DATI Rachida

 

PT

M. FERNANDES José Manuel

 

 

EN

M. HAYES Brian

 

ES

M. DE GRANDES PASCUAL Luis

 

 

SV

M. HÖKMARK Gunnar

 

DE

M. KARAS Othmar

 

 

DE

M. JAHR Peter

 

FR

M. LAMASSOURE Alain

 

 

EN

M. KELLY Seán

 

NL

Mme DE LANGE Esther

 

 

EL

M. KYRTSOS Georgios

 

DE

M. LANGEN Werner

(Chair)

 

HR

Mme MALETIĆ Ivana

 

FR

Mme LE GRIP Constance

 

 

DE

M. MANN Thomas

 

ES

M. MATO Gabriel

 

 

IT

M. MARTUSCIELLO Fulvio

 

PT

M. MELO Nuno

 

 

EN

M. SCHÖPFLIN György

 

MT

Mme METSOLA Roberta

 

 

DE

M. SCHULZE Sven

 

CS

M. NIEDERMAYER Luděk

 

 

SK

M. ŠTEFANEC Ivan

 

FI

Mme PIETIKÄINEN Sirpa

 

 

RO

M. STOLOJAN Theodor Dumitru

 

PL

M. ROSATI Dariusz

 

 

IT

M. TAJANI Antonio

 

SL

Mme TOMC Romana

 

 

HU

M. WINKLER Iuliu

 

NL

M. VANDENKENDELAERE Tom

 

 

MT

M. ZAMMIT DIMECH Francis

 

L

S&D

15/17

 

L

S&D

17/17

FR

M. BAYET Hugues

 

 

FR

Mme BERÈS Pervenche

 

IT

M. COFFERATI Sergio Gaetano

 

 

EN

Mme CHILDERS Nessa

 

IT

M. GASBARRA Enrico

 

 

FR

Mme DELVAUX Mady

 

PT

Mme GOMES Ana

(1st VC)

 

SL

Mme FAJON Tanja

 

IT

M. GUALTIERI Roberto

 

 

PL

Mme GERINGER DE OEDENBERG Lidia Joanna

ES

M. JÁUREGUI ATONDO Ramón

 

 

EN

Mme GILL Neena

 

EL

Mme KAILI Eva

 

 

DE

M. LIETZ Arne

 

DA

M. KOFOD Jeppe

 

 

SV

M. LUDVIGSSON Olle

 

DE

M. KÖSTER Dietmar

 

 

EN

Mme MCAVAN Linda

 

ET

Mme LAURISTIN Marju

 

 

HU

M. NIEDERMÜLLER Péter

 

ES

M. LÓPEZ AGUILAR Juan Fernando

 

 

RO

M. PAVEL Emilian

 

FR

M. MAUREL Emmanuel

 

 

FR

Mme ROZIÈRE Virginie

 

DE

Mme REGNER Evelyn

 

 

MT

M. SANT Alfred

 

DE

M. SIMON Peter

 

 

PT

M. DOS SANTOS Manuel

 

NL

M. TANG Paul

 

 

IT

Mme SCHLEIN Elly

 

L

ECR

6/6

 

HU

M. SZANYI Tibor

 

 

IT

M. VIOTTI Daniele

 

BG

M. DZHAMBAZKI Angel

 

 

 

L

ECR

4/6

PL

M. LEGUTKO Ryszard Antoni

 

 

DE

M. LUCKE Bernd

 

 

EN

M. KARIM Sajjad

 

FI

Mme RUOHONEN-LERNER Pirkko

(2nd VC)

 

NL

M. LOONES Sander

 

EN

Mme SWINBURNE Kay

 

 

IT

M. SERNAGIOTTO Remo

 

LV

M. ZĪLE Roberts

 

 

EN

M. TANNOCK Charles

 

L

ALDE

6/6

 

L

ALDE

6/6

CS

M. JEŽEK Petr

 

 

LT

M. AUŠTREVIČIUS Petras

 

FR

M. MICHEL Louis

 

 

ES

M. CALVET CHAMBON Enrique

 

NL

Mme VAN NIEUWENHUIZEN Cora

 

 

FR

M. CORNILLET Thierry

 

ES

Mme PAGAZAURTUNDÚA RUIZ Maite

 

FR

Mme GRIESBECK Nathalie

 

DE

M. THEURER Michael

 

 

NL

Mme IN ‘T VELD Sophia

 

ES

M. TREMOSA I BALCELLS Ramon

 

 

SV

M. TORVALDS Nils

 

L

GUE/NGL

4/4

 

L

GUE/NGL

4/4

EN

M. CARTHY Matt

 

 

ES

Mme ALBIOL GUZMÁN Marina

 

DE

M. DE MASI Fabio

(3rd VC)

 

EL

M. HADJIGEORGIOU Takis

 

FR

M. LE HYARIC Patrick

 

 

EL

M. KOULOGLOU Stelios

 

ES

M. URBÁN CRESPO Miguel

 

 

PT

M. VIEGAS Miguel

 

L

Greens/EFA

4/4

 

L

Greens/EFA

4/4

FR

M. DURAND Pascal

 

 

FI

Mme HAUTALA Heidi

 

DE

M. GIEGOLD Sven

 

 

DE

M. REIMON Michel

 

FR

Mme JOLY Eva

(4th VC)

 

ES

M. SOLÉ Jordi

 

EN

Mme SCOTT CATO Molly

 

 

ES

M. URTASUN Ernest

 

L

EFDD

3/3

 

L

EFDD

3/3

EN

M. COBURN David

 

 

EN

M. BATTEN Gerard

 

EN

M. FINCH Raymond

 

 

EN

M. CARVER James

 

DE

Mme VON STORCH Beatrix

 

 

IT

M. VALLI Marco

 

L

ENF

4/4

 

L

ENF

3/4

IT

M. BORGHEZIO Mario

 

 

IT

M. FONTANA Lorenzo

 

DE

Mme KAPPEL Barbara

 

 

FR

M. MONOT Bernard

 

FR

M. LEBRETON Gilles

 

 

DE

M. PRETZELL Marcus

 

IT

M. ZANNI Marco

 

 

 

 

 

L

N-A

1/1

 

 

 

 

EL

M. ZARIANOPOULOS Sotirios

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


II. COMMITTEE MEETINGS and MISSIONS

The constitutive meeting took place on 12 July 2016.

The PANA Committee held 30 ordinary meetings and 16 Coordinators’ meetings from July 2016 until November 2017.

PANA Committee meetings

  28 meetings in Brussels

  2 meetings in Strasbourg

1 joint meeting

  with ECON with National Parliaments, in Brussels, on 31 January 2017

1 joint hearing

  with JURI on ‘The EU-wide protection of whistleblowers’, in Brussels, on 21 June 2017

2 workshops

  on ‘How to better prepare works of Inquiry Committee’, in Brussels, on 19 and 20 October 2016

  on ‘Offshore activities and money laundering: recent findings and challenges , in Brussels, on 26 January 2017

Coordinators’ meetings

  12 July 1016 in Brussels

  8 September 2016 in Brussels

  12 September 2016 in Strasbourg

  12 October 2016 in Brussels

  8 November 2016 in Brussels

  21 November 2016 in Strasbourg

  7 December 2016 in Brussels

  23 January 2017 in Brussels

  2 February 2017 in Brussels

  13 February 2017 in Strasbourg (‘Joint PANA/AFCO/EMIS Coordinators’ meeting’)

  13 March 2017 in Strasbourg

  3 April 2017 in Strasbourg

  4 May 2017 in Brussels

  30 May 2017 in Brussels

  12 October 2017 in Brussels

  28 November 2017 in Brussels

Shadow-Rapporteurs meetings

  11 September 2017 in Strasbourg

  25 September 2017 in Brussels

  2 October 2017 in Strasbourg

  9 October 2017 in Brussels

  11 October 2017 in Brussels

In addition, the Chair, Werner Langen, the two co-rapporteurs, Jeppe Kofod and Petr Jezek, and the Greens Coordinator, Sven Giegold, were invited to a meeting with the Members of Belgian Special Committee into the Panama Papers, on 26 April 2017, in the premises of the Belgian Parliament.

* * *

The PANA Committee held 7 fact-findings missions from February 2017 until September 2017:

  9-10 February - Mission to United Kingdom

  20 February - Mission to Malta

  2-3 March - Mission to Luxembourg

  21-24 March - Mission to USA (Washington and Delaware)

  22-23 June - Mission to Portugal

  7 July - Mission to Cyprus

  14-15 September - Mission to Switzerland


III. ACTIVITIES OF THE COMMITTEE

1. Programme of hearings and missions

Date

Topic / objective

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Thursday, 13 October 2016

9.00 - 12.30

Public hearing

Anti-money laundering and tax evasion: Who sets the rules and how?

Wednesday, 19 October 2016, 15.00 - 18.00

Thursday, 20 October 2016

9.00 - 17.30

Workshop

“How to better prepare works of Inquiry Committee”

Tuesday, 8 November 2016

14.00 - 15.30Public hearing

 

Hearing with Věra Jourová, Member of the European Commission responsible for Justice, Consumers and Gender Equality on “Anti-Money Laundering: state of play of the implementation of EU legislation

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Wednesday, 16 November 2016

11.00 - 12.30

Extraordinary meeting

Exchange of views with Professor Joseph E. Stiglitz

Wednesday, 7 December 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

Hearing with Pierre Moscovici, Member of the European Commission responsible for Economic and Financial Affairs, Taxation and Customs on “Fight against tax evasion and anti-money laundering: state of play of progress made at EU level

Tuesday, 24 January 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Thursday, 26 January 2017

11.00 - 12.00

Committee meeting

Working document on the inquiry into Money Laundering, Tax Avoidance and Tax Evasion

Thursday, 26 January 2017

14.00 - 16.00

Workshop

Workshop on "Offshore activities and money laundering: recent findings and challenges”

Interparliamentary week

Tuesday, 31 January 2017

9.30 - 11.15

Joint hearing ECON/PANA with National Parliaments

Panama Papers, Bahamas leaks: which follow-up did national Parliaments give to the revelations? Which lessons can be learned?

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Thursday, 9 February pm - Friday 10 February 2017

Mission

Mission to United Kingdom

Monday, 20 February 2017

Mission

Mission to Malta

Thursday, 2 March pm - Friday 3 March am

Mission

Mission to Luxembourg

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

21 to 24 March 2017

Mission

Mission to USA

Thursday, 6 April 2017

9.00 - 12.00 (Strasbourg)

Public hearing

Impact of the schemes revealed by the Panama Papers

Thursday, 27 April 2017

14.30 - 18.00

Committee meeting

Presentation of studies (Part I)

Session 1: Money laundering and tax evasion: What’s the impact on Member States and how effective are they in fighting it?

Tuesday, 2 May 2017

15.00 - 18.30

Committee meeting

Presentation of studies (Part II)

Session 2: Offshore practices: The roles and responsibilities of intermediaries and the relations of EU Member States with their overseas countries and territories

Thursday, 4 May 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Hearing with Commissioner Pierre Moscovici, Member of the European Commission responsible for Economic and Financial Affairs, Taxation and Customs

Tuesday, 9 May 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Cooperation in tax matters with European jurisdictions

Tuesday, 30 May 2017

15.00 - 16.30

Public hearing

Hearing with the President of the European Commission, J.C. Juncker

Tuesday, 30 May 2017

16.45 - 17.30

Public hearing

Hearing with F. Rocha Andrade

Wednesday, 21 June 2017

9.00 - 11.00

Joint PANA/JURI public hearing

Joint PANA-JURI hearing

The EU-wide protection of whistleblowers’

Wednesday, 21 June 2017

15.00 - 17.30

Public hearing

Financial Intelligence Units (FIUs) ins and outs and the Russian "Laundromat" case

Thursday, 22 June 2017

Friday, 23 June 2017

Mission

Mission to Portugal

Monday, 3 July 2017

19.00 - 20.30 (Strasbourg)

Public hearing

Hearing with Věra Jourová, Member of the European Commission responsible for Justice, Consumers and Gender Equality

Friday, 7 July 2017

Mission

Mission to Cyprus

Monday, 10 July 2017

16.30 - 18.30

Committee meeting

Consideration of draft report + draft recommendation

Tuesday, 11 July 2017

14.00 - 16.00

Committee meeting

Exchange of views with EU Finance Ministers

Thursday, 14 September

Friday, 15 September 2017

Mission

Mission to Switzerland

Tuesday, 26 September 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Hearing on “Tax planning: do celebrities and companies breach the EU law?”

Thursday, 12 October 2017

10.00 - 12.30

Committee meeting

Consideration of amendments

Wednesday, 18 October

14.00 - 17.30

Committee meeting

Vote on draft report and draft recommendation

Tuesday, 28 November 2017

10.00 - 12.30

Public hearing

Hearing on "Money Laundering: The case of NLB financial group Slovenia and Azerbaijan Laundromat revelations"

Tuesday, 28 November 2017

15.00 - 18.00

Public hearing

Hearing on “The Paradise Papers - What are they about and why are they relevant”


2. List of speakers (hearings and missions)

Name

Date

Meeting/Delegation

Organisation

Function

Country

Link

Gerard Ryle

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

International Consortium of Investigative Journalists (ICIJ)

Director

United States

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Bastian Obermayer

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

Süddeutsche Zeitung

Journalist

Germany

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Frederik Obermaier

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

Süddeutsche Zeitung

Journalist

Germany

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Kristof Clerix

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

Knack Magazine

Journalist

Belgium

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Oliver Zihlmann

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

Sonntagszeitung /

Le Matin Dimanche

Journalist

Switzerland

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Julia Stein

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

Norddeutscher Rundfunk (NDR)

Journalist

Germany

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Jan Strozyk

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

Norddeutscher Rundfunk (NDR)

Journalist

Germany

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Minna Knus

Tuesday, 27 September 2016

09.00 - 11.30

Public hearing

MOT (Finnish Broadcasting Company)

Journalist

Finland

Panama papers – Discussion with the investigative journalists behind the revelations

Michael Lennard

Thursday, 13 October 2016

9.00 - 12.30

Public hearing

International Tax Cooperation Section U.N. Dept. of Economic and Social Affairs - United Nations (UN)

Chief of International Tax Cooperation Section U.N.

Switzerland

Anti-money laundering and tax evasion: Who sets the rules and how?

Caroline Malcolm

Thursday, 13 October 2016

9.00 - 12.30

Public hearing

OECD’s Centre for Tax Policy and Administration

Senior Counsellor and Advisor to the Director and Deputy Director

France

Anti-money laundering and tax evasion: Who sets the rules and how?

Daniel Thelesklaf

Thursday, 13 October 2016

9.00 - 12.30

Public hearing

Committee on the Evaluation of Anti-Money Laundering Measures and the Financing of Terrorism (MONEYVAL)

President

France

Anti-money laundering and tax evasion: Who sets the rules and how?

Isabelle Vaillant

Thursday, 13 October 2016

9.00 - 12.30

Public hearing

European Banking Authority (EBA)

Director for Regulations

European Union

Anti-money laundering and tax evasion: Who sets the rules and how?

Elise J. Bean

Wednesday, 19 October 2016 and

Thursday, 20 October 2016

Workshop

Levin Center at Wayne State University Law School

Co-Director of Training and Conferences

United States

“How to better prepare works of Inquiry Committee”

Katie Bailey

Wednesday, 19 October 2016 and

Thursday, 20 October 2016

Workshop

U.S. House of Representatives' Subcommittee on Government Operations within the Committee on Oversight and Government

Staff Director

United States

“How to better prepare works of Inquiry Committee”

Věra Jourová

Tuesday, 8 November 2016

14.00 - 15.30Public hearing

 

European Commission

Commissioner responsible for Justice, Consumers and Gender Equality

European Commission

European Union

Hearing with Commissioner Věra Jourová

Giovanni Kessler

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

European Anti-Fraud Office (OLAF)

Director General

European Union

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Simon Riondet

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

EUROPOL

Business manager – Head of the Financial intelligence Group

European Union

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Klaus Meyer-Cabri

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

EUROJUST

German Member of EUROJUST’s College

European Union

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Philippe de Koster

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

CTIF-CFI (Belgian Financial Intelligence Unit)

President

Belgium

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Michel Claise

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

Ministry of Justice

Prosecutor

Belgium

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Norbert Naulin

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

“EOKS” (Investigation Group

Organised Crime – Tax Fraud)

Head of the special investigation unit “EOKS” of the North Rhine-Westphalia tax authorities who analyse leaked data

Germany

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Patrick Montagner

Monday, 14 November 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

College of the French prudential supervisor

Deputy Secretary General

France

“Anti-money laundering and tax evasion: Who assures compliance with the rules and enforces them?

Joseph E. Stiglitz

Wednesday, 16 November 2016

11.00 - 12.30

Public hearing

Columbia University in New York

University Professor at Columbia University Former Chair of the Panama Papers Inquiry Committee

United States

Exchange of views with Professor Joseph E. Stiglitz

Pierre Moscovici

Wednesday, 7 December 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

European Commission

Commissioner responsible for Economic and Financial Affairs, Taxation and Customs

European Union

Hearing with Commissioner Pierre Moscovici and Ashish Kumar, Policy Analyst at Financial Action Task Force (FATF)

Ashish Kumar

Wednesday, 7 December 2016

15.00 - 18.30

Public hearing

Financial Action Task Force (FATF)

Policy Analyst

France

Hearing with Commissioner Pierre Moscovici and Ashish Kumar, Policy Analyst at Financial Action Task Force (FATF)

Ronen Palan

Tuesday, 24 January 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Tax Justice Network

Senior advisor

United Kingdom

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Brooke Harrington

Tuesday, 24 January 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

 

Copenhagen Business School

Associate Professor

Denmark

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Daniel Hall

Tuesday, 24 January 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Burford Capital

Director and co-head of Burford’s global corporate intelligence

United Kingdom

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Rupert Manhart

Tuesday, 24 January 2017

09.00 - 12.30

Public hearing

Anti-money laundering Committee of The Council of Bars and Law Societies of Europe (CCBE)

Chair

Belgium

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Richard Frimston

Tuesday, 24 January 2017

09.00 - 12.30

Public hearing

Anti-money laundering Committee of The Council of Bars and Law Societies of Europe (CCBE)

Member of the CCBE and expert on topics relating to tax, beneficial ownership, and offshore activities aspects

Belgium

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Wim Mijs

Tuesday, 24 January 2017

09.00 - 12.30

Public hearing

European Banking Federation (EBF)

Chief Executive Officer

Belgium

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Roger Kaiser

Tuesday, 24 January 2017

09.00 - 12.30

Public hearing

European Banking Federation (EBF)

Senior Policy Adviser

Belgium

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Stef van Weeghel

Tuesday, 24 January 2017

09.00 - 12.30

Public hearing

Price Waterhouse Coopers (PWC)

Global Tax Policy Leader

Belgium

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part I)

Brigitte Unger

Thursday, 26 January 2017

14.00 - 16.00

Workshop

Utrecht University

Chair of public sector economics

The Netherlands

Working document on the inquiry into Money Laundering, Tax Avoidance and Tax Evasion

Mark Pieth

Interparliamentary week

Tuesday, 31 January 2017

9.30 - 11.15

Joint hearing ECON/PANA with National Parliaments

University of Basel, Switzerland

Professor of Criminal Law and Criminology

Former Member of Panama Papers Inquiry Committee

Switzerland

Panama Papers, Bahamas leaks: which follow-up did national Parliaments give to the revelations? Which lessons can be learned?

Ed Groot

Interparliamentary week

Tuesday, 31 January 2017

9.30 - 11.15

Joint hearing ECON/PANA with National Parliaments

Dutch Parliamentary Committee of Inquiry into Tax structures

Chair

The Netherlands

Panama Papers, Bahamas leaks: which follow-up did national Parliaments give to the revelations? Which lessons can be learned?

Ahmed Ahmed Laaouej

Interparliamentary week

Tuesday, 31 January 2017

9.30 - 11.15

Joint hearing ECON/PANA with National Parliaments

Belgian Special Committee on the Panama Papers

Chair

Belgium

Panama Papers, Bahamas leaks: which follow-up did national Parliaments give to the revelations? Which lessons can be learned?

Kai Jan Krainer

Interparliamentary week

Tuesday, 31 January 2017

9.30 - 11.15

Joint hearing ECON/PANA with National Parliaments

Committee on Finance of the Austrian National Council

Vice-Chair

Austria

Panama Papers, Bahamas leaks: which follow-up did national Parliaments give to the revelations? Which lessons can be learned?

Benedikt Strunz

 

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Norddeutscher Rundfunk/ NDR

Journalist

Germany

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Aleksandra Helena Sobisz

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Berenberg Bank

Former compliance officer

Germany

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Katrin Keikert

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Berenberg Bank

Former compliance officer

Germany

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Michael Kemmer

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Association of German Banks

General Manager and member of the Board of Directors

Germany

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

 

Thorsten Höche

 

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Association of German Banks

Head of the legal department

Germany

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Ulrike Paul

 

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Bundesrechtsanwaltskammer (BRAK or German Federal Bar)

Vice-President

Germany

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Frank Johnigk

 

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Bundesrechtsanwaltskammer (BRAK or German Federal Bar)

Head of the Department Money Laundering and Criminal Law

Germany

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Søren Kristensen

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Danish Broadcasting Corporation (DR), International Consortium of Investigative Journalists (ICIJ)

Journalist

Denmark

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Matthew Elderfield

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Nordea

Head of Group Compliance and Member of Nordea Executive Management

Sweden

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Johan Ekwall

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Nordea

Chief of staff

Sweden

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Biörn Riese

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Mannheimer Swartling

Member of the Corporate Sustainability & Risk Management,

M&A and Corporate Commercial groups

Sweden

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Andreas Steen

Thursday, 9 February 2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Mannheimer Swartling

Member of Corporate Commercial practice

group

Sweden

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part II)

Prem Sikka

Thursday, 9 February

Friday 10 February 2017

Mission to UK

Essex Business School

Professor of Accounting

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Sol Picciotto

Thursday, 9 February

Friday 10 February 2017

Mission to UK

Lancaster University

Emeritus Professor, Senior Fellow, International Centre for Tax & Development

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Rita de la Feria

Thursday, 9 February

Friday 10 February 2017

Mission to UK

University of Leeds

Professor

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Murray Worthy

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Anti-corruption organisation Global Witness

Expert on money laundering

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Rachel Davies

Thursday, 9 February

Friday 10 February 2017

Mission to UK

Transparency International UK

Senior Advocacy Manager

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Richard Murphy

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Tax Justice Network

Chartered accountant and political economist

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Oliver Pearce

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Oxfam

Policy Manager for tax and inequality

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Peter Dempsey

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Self-employed

Lawyer

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Douglas Flint

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

Group Chairman

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Paul Rankin

Thursday, 9 February

Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

Managing Director Group Government Affairs

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Iain McKinnon

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

Group Head of Tax

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Paul Kelly

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

Head of Tax Transparency

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Hank Cole

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

Global Head of Operational Intelligence

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Barbara Patow

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

Global Head of Strategic Initiatives, AML

United Kingdom

Mission to United Kingdom

David Rowe-Francis

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

UK Head of AML

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Will Morgan

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

HSBC

Group Government Affairs, Financial System Integrity

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Ian Messer

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Law Society of Scotland

Representative of Solicitors Regulation Authority (SRA)

United Kingdom

Mission to United Kingdom

John Riches

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Law Society of England and Wales (LSEW)

Chair, Society of Trust and Estate Practitioners (STEP) Public Policy Committee

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Sandy Bhogal

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Law Society of England and Wales (LSEW)

Chair of International Tax Law

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Edward Craft

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Law Society of England and Wales (LSEW)

Member of the LSEW Company Law Committee

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Amy Bell

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Law Society of England and Wales (LSEW)

Chair of the LSEW AML Task Force

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Robert Hodgkinson

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Institute of Chartered Accountants in England and Wales (ICAEW)

Executive Director

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Frank Haskew

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Institute of Chartered Accountants in England and Wales (ICAEW)

Head of Tax

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Ian Young

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Institute of Chartered Accountants in England and Wales (ICAEW)

International Tax Manager

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Simon Tosserams

Thursday, 9 February Friday 10 February 2017

Mission to UK

Institute of Chartered Accountants in England and Wales (ICAEW)

EU Affairs Executive

United Kingdom

Mission to United Kingdom

Edward Scicluna

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

EU Presidency

Maltese Government

Minister of Finance

Malta

Mission to Malta

Joe V. Bannister

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Malta Financial Service Authority

Chair

Malta

Mission to Malta

Marianne Scicluna

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Malta Financial Service Authority

Director-General

Malta

Mission to Malta

Anton Bartolo

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Malta Financial Service Authority

Director of Enforcement

Malta

Mission to Malta

Lawrence Cutajar

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Maltese Police

Police Commissionner

Malta

Mission to Malta

Daphne Caruana Galizia

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Self-employed

Journalist

Malta

Mission to Malta

Ivan Camilleri

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Times of Malta

Journalist

Malta

Mission to Malta

Matthew Vella

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Malta Today

Journalist

Malta

Mission to Malta

Alexander Balzan

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

One News

Journalist

Malta

Mission to Malta

Pierre Mifsud

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

EMD Advocates

Founding partner

Malta

Mission to Malta

Malcolm Booker

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Deloitte Malta

Chief Executive Officer

Malta

Mission to Malta

Manfred Galdes

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

ARQ Risk and Compliance

Ltd.

Director

Malta

Mission to Malta

Paul Mifsud

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Sparkasse Bank

Managing Director

Malta

Mission to Malta

Konrad Mizzi

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Maltese Government

Minister within the Office of the Prime Minister

Malta

Mission to Malta

Beppe Fenech Adami

Monday, 20 February 2017

Mission to Malta

Parliament of Malta

National Deputy

Malta

Mission to Malta

Pierre Gramegna

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

Luxembourg Government

Minister for Finance

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Félix Braz

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

Luxembourg Government

Minister for Justice

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Eugène Berger

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

Luxembourg Chamber of Deputies

Member of Finance Committee

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Fabien Grasser

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

Le Quotidien Luxembourg

Journalist

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Anthony A Simcic

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

HSBC Luxembourg

Managing Director Head of Private Banking

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Claude Marx

Thursday, 2 March pm - Friday 3 March am

Commission de Surveillance du Secteur Financier (CSSF)

Director-General

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Claude Simon

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

Commission de Surveillance du Secteur Financier (CSSF)

Member of the management Board and Member of SSM Board of Supervisors

Luxembourg

Mission to Luxembourg

François Prum

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

Luxembourgish Bar

Head of Luxembourgish Bar

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Wim Piot

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

PwC Luxembourg

Managing Partner and Tax Leader

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Elizabeth Jane McCormick

Thursday, 2 March - Friday 3 March 2017

Mission to Luxembourg

KPMG

Global Head of Tax

Luxembourg

Mission to Luxembourg

Patrick Suet

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

Société Générale Bank & Trust

Chairman

France

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Anne Michel

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

Le Monde, ICIJ

Journalist

France

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Sylvie David-Chino

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

BNP Paribas

Global Head of IFS Compliance

France

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Albert Allo

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

TracFin (Traitement du renseignement et action contre les circuits financiers clandestins)

Deputy Director

France

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Olivier Boutellis-Taft

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

Accountancy Europe, NGO

Chief Executive Officer

Belgium

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Paul Gisby

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

Accountancy Europe, NGO

Manager for taxation and transparency

Belgium

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Oliver Zihlmann

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

Sonntagszeitung | Le Matin Dimanche, ICIJ

Journalist

Switzerland

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Jean-Bernard Schmid

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

Swiss Ministry of Justice

Public Prosecutor

Switzerland

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Peter Lutz

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

Self-regulatory organisation for the combating of money laundering of the Swiss Bar Association and Swiss Notary Association

President

Switzerland

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Giuseppe Marino

Monday, 6 March 2017

15.00 - 18.30

Public hearing

University of Milan

Professor Theory & Practice of International Tax Law

Italy

The role of lawyers, accountants and bankers in Panama Papers (Part III)

Caroline Vicini

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delegation of the European Union to the United States

Deputy Head of Delegation

Washington DC,

United States

Mission to USA

Elise Bean

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Levin Center at Wayne State University Law School

Co-Director of Training and Conferences

Washington DC,

United States

Mission to USA

Gerard Ryle

21 to 24 March 2017

Mission to USA

International Consortium of

Investigative Journalists (ICIJ)

Director

Washington DC,

United States

Mission to USA

Gary Kalman

21 to 24 March 2017

Mission to USA

FACT Coalition

Executive Director

Washington DC,

United States

Mission to USA

Tom Cardamone

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Global Financial Integrity

Managing Director

Washington DC,

United States

Mission to USA

Jane Gravelle

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Government and Finance Division

Researcher

Washington DC,

United States

Mission to USA

Ron Wyden

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Committee on Finance

National Deputy

(Senator)

Washington DC,

United States

Mission to USA

Richard Neal

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Ways and Means Committee

National Deputy

Washington DC,

United States

Mission to USA

Tom Carper

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Subcommittee on Investigations

National Deputy

(Senator)

Washington DC,

United States

Mission to USA

Orrin Hatch

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Committee on Finance

National Deputy

(Senator)

Washington DC,

United States

Mission to USA

Peter C. Schwartzkopf

21 to 24 March 2017

Mission to USA

House Representatives of the General Assembly

National Deputy

Delaware,

United States

Mission to USA

Valerie Longhurst

21 to 24 March 2017

Mission to USA

House Representatives of the General Assembly

National Deputy

Delaware,

United States

Mission to USA

Daniel B. Short

21 to 24 March 2017

Mission to USA

House Representatives of the General Assembly

National Deputy

Delaware,

United States

Mission to USA

David B. McBride

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delaware General Assembly

National Deputy

(Senator)

Delaware,

United States

Mission to USA

Margaret

Rose Henry

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delaware General Assembly

National Deputy

(Senator)

Delaware,

United States

Mission to USA

F. Gary Simpson

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delaware General Assembly

National Deputy

(Senator)

Delaware,

United States

Mission to USA

Charles M. Elson

21 to 24 March 2017

Mission to USA

John L Weinberg Center for Corporate Governance at the University of

Delaware

Professor

Delaware,

United States

Mission to USA

Jeffrey W. Bullock

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delaware Executive Branch

National deputy

(Secretary of State)

Delaware,

United States

Mission to USA

Rick Geisenberger

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delaware Executive Branch

National deputy

(Secretary of Treasury)

Delaware,

United States

Mission to USA

Kristopher Knight

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delaware Executive Branch

National deputy

(Deputy Secretary of State and Director of the Corporations Division)

Delaware,

United States

Mission to USA

Matt Denn

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Delaware Department of Justice

Attorney General

Delaware,

United States

Mission to USA

Lawrence A. Hamermesh

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Widener University

Professor of Corporate and Business Law

Delaware,

United States

Mission to USA

 

Paul L. Regan

21 to 24 March 2017

Mission to USA

Widener University

Associate Director, Institute of Delaware

Corporate and Business Law

Delaware,

United States

Mission to USA

Alvin Mosioma

Thursday, 6 April 2017

9.00 - 10.30 (Strasbourg)

Public hearing

Tax Justice Network - Africa

Founding Executive Director

Kenya

Impact of the schemes revealed by the Panama Papers

Nuhu Ribadu

Thursday, 6 April 2017

9.00 - 10.30 (Strasbourg)

Public hearing

Nigerian government

(former anti-corruption official)

Official

Nigeria

Impact of the schemes revealed by the Panama Papers

Will Fitzgibbon

Thursday, 6 April 2017

9.00 - 10.30 (Strasbourg)

Public hearing

International Consortium of Investigative Journalists (ICIJ)

Journalist

USA

Impact of the schemes revealed by the Panama Papers

Ahmed Ahmed Laaouej

Wednesday 26 April 2017

16.00 - 17.30

Meeting in the premises of the Belgian Parliament

Belgian Special Committee on the Panama Papers

Chair

Belgium

Meeting with the Members of Belgian Special Committee into the Panama Papers

Luk Van Biesen

Wednesday 26 April 2017

16.00 - 17.30

Meeting in the premises of the Belgian Parliament

Belgian Special Committee on the Panama Papers

National Deputy

Belgium

Meeting with the Members of Belgian Special Committee into the Panama Papers

Roel Deseyn

Wednesday 26 April 2017

16.00 - 17.30

Meeting in the premises of the Belgian Parliament

Belgian Special Committee on the Panama Papers

National Deputy

Belgium

Meeting with the Members of Belgian Special Committee into the Panama Papers

Mark Delanote

Wednesday 26 April 2017

16.00 - 17.30

Meeting in the premises of the Belgian Parliament

Belgian Special Committee on the Panama Papers

National Deputy

Belgium

Meeting with the Members of Belgian Special Committee into the Panama Papers

Mike Beke

Thursday, 27 April

2017

14.30 - 18.00

Committee Meeting

Blomeyer & Sanz

Researcher

Spain

Presentation of studies (Part I)

David Buck

Thursday, 27 April

2017

14.30 - 18.00

Committee Meeting

Centre for Strategy & Evaluation Services (CSES)

Researcher

United Kingdom

Presentation of studies (Part I)

Jack Malan

Thursday, 27 April

2017

14.30 - 18.00

Committee Meeting

Centre for Strategy & Evaluation Services

Researcher

United Kingdom

Presentation of studies (Part I)

Amandine Scherrer

Thursday, 27 April

2017

14.30 - 18.00

Committee Meeting

European ParliamentEuropean Parliamentary

 

Research Service (EPRS)

Researcher

European Union

Presentation of studies (Part I)

Anthony Amicelle

Thursday, 27 April

2017

14.30 - 18.00

Committee Meeting

International Centre for Comparative Criminology, Université de Montréal, Canada

Researcher

Canada

Presentation of studies (Part I)

Willem Pieter de Groen

 

Tuesday, 2 May 2017

15.00 - 18.30

Committee meeting

Centre for European Policy Studies (CEPS)

Researcher

Belgium

Presentation of studies (Part II)

Ian Roxan

Tuesday, 2 May 2017

15.00 - 18.30

Committee meeting

London School of Economics (LSE)

Researcher

United Kingdom

Presentation of studies (Part II)

Herman Bröring

Tuesday, 2 May 2017

15.00 - 18.30

Committee meeting

Centre for European Financial Services Law at the University of Groningen

Researcher

The Netherlands

Presentation of studies (Part II)

Peter Clegg

Tuesday, 2 May 2017

15.00 - 18.30

Committee meeting

University of the West of England, Bristol

Researcher

United Kingdom

Presentation of studies (Part II)

Alexandre Maitrot de la Motte

 

Tuesday, 2 May 2017

15.00 - 18.30

Committee meeting

University of Paris-Est Créteil

Researcher

France

Presentation of studies (Part II)

Pierre Moscovici

Thursday, 4 May

2017

9.00 - 12.30

Public hearing

European Commission

Commissioner responsible for Economic and Financial Affairs, Taxation and Customs

European Union

Hearing with Commissioner Pierre Moscovici

Rui Gonçalves

Tuesday, 9 May

2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Government of Madeira

Regional Secretary for Finance

Madeira, Portugal

Cooperation in tax matters with European jurisdictions

James Tipping

Tuesday, 9 May

2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Finance Centre of the Government of Gibraltar

Finance Director

Gibraltar, UK

Cooperation in tax matters with European jurisdictions

Richard Walker

Tuesday, 9 May

2017

9.00 - 12.30

Public hearing

States of Guernsey Policy & Resources Committee

Director of financial crime policy

Guernsey, Channel Islands

Cooperation in tax matters with European jurisdictions

Colin Powell

Tuesday, 9 May

2017

9.00 - 12.30

Public hearing

Government

Adviser to the Chief Minister

Jersey, Channel Islands

Cooperation in tax matters with European jurisdictions

Jean-Claude Juncker

Tuesday, 30 May

2017

15.00 - 16.30

Public hearing

European Commission

President of the European Commission

European Union

Hearing with the President of the European Commission, J.C. Juncker

 

Fernando Rocha Andrade

 

Tuesday, 30 May

2017

16.45 - 17.30

Public hearing

Government of Portugal

Secretary of State of Tax affairs

Portugal

Hearing with F. Rocha Andrade

Vigjilenca Abazi

 

Wednesday, 21 June 2017

9.00 - 11.00

Joint PANA/JURI public hearing

Maastricht University

Academic

The Netherlands

Joint PANA-JURI hearing

The EU-wide protection of whistleblowers’

Cathy James

Wednesday, 21 June 2017

9.00 - 11.00

Joint PANA/JURI public hearing

Public concern at work

Whistleblower

United Kingdom

Joint PANA-JURI hearing

The EU-wide protection of whistleblowers’

Frédérique Berrod

Wednesday, 21 June 2017

9.00 - 11.00

Joint PANA/JURI public hearing

College of Europe

Academic

Belgium

Joint PANA-JURI hearing

The EU-wide protection of whistleblowers’

Rosita Hickey

Wednesday, 21 June 2017

9.00 - 11.00

Joint PANA/JURI public hearing

EU Ombudsman

Head of Strategic Inquiries

European Union

Joint PANA-JURI hearing

The EU-wide protection of whistleblowers’

Charlotte Grass

Wednesday, 21 June 2017

9.00 - 11.00

Joint PANA/JURI public hearing

Group Vallourec

Head of Competition and Conformity

France

Joint PANA-JURI hearing

The EU-wide protection of whistleblowers’

Sebastian Fiedler

Wednesday, 21 June 2017

15.00 - 17.30

Public hearing

Bund Deutscher Kriminalbeamter (BDK)

Vice-Chair

Germany

Financial Intelligence Units (FIUs) ins and outs and the Russian "Laundromat" case

Paolo Costanzo

Wednesday, 21 June 2017

15.00 - 17.30

Public hearing

Italian FIU, Banca d'Italia

Manager at Banca d’Italia

Italy

Financial Intelligence Units (FIUs) ins and outs and the Russian "Laundromat" case

Paul Cristian Radu

Wednesday, 21 June 2017

15.00 - 17.30

Public hearing

 

International Consortium of Investigative Journalists (ICIJ)

Journalist

Romania

Financial Intelligence Units (FIUs) ins and outs and the Russian "Laundromat" case

Viesturs Burkāns

Wednesday, 21 June 2017

15.00 - 17.30

Public hearing

Latvian Office for Prevention of Laundering of Proceeds Derived from Criminal Activity

Head of Latvian FIU

Latvia

Financial Intelligence Units (FIUs) ins and outs and the Russian "Laundromat" case

Duarte Pacheco

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Parliamentary Inquiry Committee of Banco Espírito Santo (BES) and working group on combating economic, financial and fiscal crime

National Deputy

Portugal

Mission to Portugal

Cecília Meireles

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Parliamentary Inquiry Committee of Banco Espírito Santo (BES) and working group on combating economic, financial and fiscal crime

National Deputy

Portugal

Mission to Portugal

Eurico Brilhante Dias

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Parliamentary Inquiry Committee of Banco Espírito Santo (BES) and working group on combating economic, financial and fiscal crime

National Deputy

Portugal

Mission to Portugal

Mário Centeno

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Government of Portugal

Minister of Finance

Portugal

Mission to Portugal

Helena Borges

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Tax and Customs Authority

Public Authority

Director General

Portugal

Mission to Portugal

Fernando Rocha Andrade

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Government of Portugal

Secretary of State of Tax affairs

Portugal

Mission to Portugal

Fernando Teixeira dos Santos

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Government of Portugal

Former Minister of Finance

Portugal

Mission to Portugal

Sérgio Vasques

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Government of Portugal

Former Secretary of State of Tax Affairs

Portugal

Mission to Portugal

Maria Luís Albuquerque

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Government of Portugal

Former Minister of Finance

Portugal

Mission to Portugal

Paulo Núncio

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Government of Portugal

Former Secretary of State of Tax Affairs

Portugal

Mission to Portugal

Elisa Ferreira

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Banco de Portugal

Board member in charge of prudential supervision

Portugal

Mission to Portugal

Luís Máximo dos Santos

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Banco de Portugal

Board member in charge of legal enforcement and money laundering matters

Portugal

Mission to Portugal

Luís Costa Ferreira

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Banco de Portugal

Head of the Banking Prudential Supervision Department

Portugal

Mission to Portugal

João Raposo

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Banco de Portugal

Head of the Legal Enforcement Department

Portugal

Mission to Portugal

Micael Pereira

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Expresso (ICIJ)

Journalist

Portugal

Mission to Portugal

João Pedro Martins

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Público

Economist and Offshore researcher

Portugal

Mission to Portugal

Pedro Crisóstomo

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Público

Journalist

Portugal

Mission to Portugal

Amadeu Guerra

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Ministry of Justice

Deputy Attorney General

Portugal

Mission to Portugal

José Ranito

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Ministry of Justice

Prosecutor

Portugal

Mission to Portugal

Tahamara Dias

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Ministry of Justice

Prosecutor

Portugal

Mission to Portugal

Mariana Raimundo

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Financial Intelligence Unit (FIU) Portugal

Director

Portugal

Mission to Portugal

João Paulo Batalha

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Transparency International (TIAC) Portugal

Executive Director

Portugal

Mission to Portugal

Susana Coroado

Thursday, 22 June

Friday, 23 June 2017

Mission to Portugal

Transparency International (TIAC) Portugal

Vice-Chair

Portugal

Mission to Portugal

Věra Jourová

Monday, 3 July 2017

19.00 - 20.30 (Strasbourg)

Public hearing

European Commission

Commissioner responsible for Justice, Consumers and Gender Equality

 

European Union

Hearing with Commissioner Věra Jourová

Harris Georgiades

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Government of the Republic of Cyprus

Minister of Finance

Cyprus

Mission to Cyprus

Yiorgos Lakkotrypis

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Government of the Republic of Cyprus

Minister of Energy, Commerce, Industry and Tourism of the Republic of Cyprus

Cyprus

Mission to Cyprus

Kypros Kyprianou

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Government of the Republic of Cyprus

Ministry of Interior

Cyprus

Mission to Cyprus

Christos Patsalides

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Government of the Republic of Cyprus - Ministry of Finance

Permanent Secretary

Cyprus

Mission to Cyprus

Yiannis Tsangaris

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Government of the Republic of Cyprus - Ministry of Finance

Tax Commissioner

Cyprus

Mission to Cyprus

George Panteli

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Government of the Republic of Cyprus - Ministry of Finance

Director of Economic Research and EU Affairs

Department

Cyprus

Mission to Cyprus

Demetra Kalogerou

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Cyprus Securities and Exchange Commission

President

Cyprus

Mission to Cyprus

Eva Rossidou-Papakyriacou

Thursday, 6 July

Friday, 7 July 2017

Mission to Cyprus

Cyprus Unit for Combating Money Laundering (MOKAS)

Director

Cyprus