Procedūra : 2017/2122(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0365/2017

Pateikti tekstai :

A8-0365/2017

Debatai :

PV 12/12/2017 - 17
CRE 12/12/2017 - 17

Balsavimas :

PV 13/12/2017 - 13.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0494

PRANEŠIMAS     
PDF 1232kWORD 119k
23.11.2017
PE 608.041v02-00 A8-0365/2017

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2017/2122(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėja: Godelieve Quisthoudt-Rowohl

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 EXPLANATORY STATEMENT
 ANNEX I: INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT
 ANNEX II: LIST OF RESOLUTIONS
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2017/2122(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims(1),

–  atsižvelgdamas į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) bendrąsias rekomendacijas Nr. 12, 19 ir 35 dėl smurto prieš moteris, rekomendaciją Nr. 26 dėl dirbančių migrančių ir rekomendaciją Nr. 32 dėl pabėgėlių statuso, prieglobsčio, pilietybės ir moterų be pilietybės su lytimi susijusių aspektų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/167(2) dėl visų migrantų, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 1820, 1888, 1889, 1960, 2106, 2122 ir 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. protokolą(4) ir TDO konvencijas Nr. 43 ir 97,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius principus dėl verslo bendruomenės ir žmogaus teisių(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų(6),

–  atsižvelgdamas į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos patvirtino Jungtinės Tautos, ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti taiką ir gerovę tautoms ir planetai(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 12 d. Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (Stambulo konvencija), kurią ES pasirašė 2017 m. birželio 13 d.(8),

–  atsižvelgdamas į 1976 m. priimtas ir 2011 m. persvarstytas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(11),

–  atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.). Laikotarpio vidurio peržiūra (2017 m. birželio mėn.)“(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“(13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pristatytą Europos Sąjungos visuotinę strategiją dėl užsienio ir saugumo politikos(14), taip pat pirmąją jos įgyvendinimo pažangos ataskaitą (Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų: ES visuotinės strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy), pristatytą 2017 m.(15),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę(17) ir 2016 m. birželio 7 d. komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM/2016/0385)(18),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. priimtas ir 2017 m. persvarstytas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos(19),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje susitikusių vyriausybių atstovų bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(20), kurį priėmė Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija 2017 m. birželio 7 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime(21),

–  atsižvelgdamas į saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires(22),

–  atsižvelgdamas į tarptautinę religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos priimtas išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo(23),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl mirties bausmės(24),

–  atsižvelgdamas į ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, kurios patvirtintos 2001 m. ir persvarstytos 2012 m.(25),

–  atsižvelgdamas į JT protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, stabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu(26) ir Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo(27),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais(28),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(29),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. priimtas ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija(30),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų(31),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. reglamentą, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu(32),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų(33),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m.(34),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(35),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(36), taip pat ankstesnes rezoliucijas šia tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse(37),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(38),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(39),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2016 m. JT ŽTT sesijose(40),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene(41), kurioje Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė raginama pradėti iniciatyvą, kuria siekiama nustatyti Saudo Arabijai ES ginklų embargą,

–  atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuria 2016 m. apdovanotos Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(42) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai, taip pat dėl panašių paveldėto statuso sistemų(43), taip pat atsižvelgdamas į JT gaires dėl diskriminacijos dėl kilmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(44),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0365/2017),

A.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį ES įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) remiantis principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo, ir laikantis JT chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų; kadangi Sąjunga turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

B.  kadangi dėl šiandieninių visame pasaulyje vykdomų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, būtina, kad visa tarptautinė bendruomenė dėtų ryžtingas pastangas;

C.  kadangi žmogaus teisių nedalomumo paisymas ir skatinimas bei žmogaus teisių visuotinumo apsauga yra BUSP kertiniai akmenys; kadangi vykdydamas BUSP kontrolę, Parlamentas turi teisę nuolat gauti informaciją apie pagrindinius BUSP aspektus ir pagrindinius pasirinkimus bei su Parlamentu turi būti konsultuojamasi šiais klausimais (ES sutarties 36 straipsnis);

D.  kadangi 2016 m. birželio mėn. Tarybos priimtoje visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje patvirtinama, kad būtina sistemingai integruoti žmogaus teises į visus politikos sektorius ir visas institucijas, įskaitant tarptautinę prekybą ir prekybos politiką;

E.  kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat pačių ES išorės politikos krypčių darna; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galės greičiau reaguoti ankstyvais žmogaus teisių pažeidimo etapais ir tam tikrais atvejais iš anksto numatyti šiuos pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat ir tarptautinės prekybos bei prekybos politikos srityse;

F.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas – Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;

G.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje numatyta, kad Sąjungos prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais; kadangi prekyba ir žmogaus teisės trečiosiose šalyse gali veikti viena kitą ir kadangi, remiantis įmonių atsakomybės sistema, kaip šiuo metu skelbiama JT, verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės rėmimu; kadangi geras valdymas ir valdžios institucijos, veikdamos bendrų interesų labui, yra svarbios norint pakeisti įmonių elgesį; kadangi ES prisideda prie pastangų parengti privalomą sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių;

H.  kadangi labiausiai pažeidžiamų grupių asmenų, pvz., tautinių, kalbinių ir religinių mažumų, neįgalių asmenų, LGBTI bendruomenės, moterų, vaikų, prieglobsčio prašytojų ir migrantų, žmogaus teisių apsaugai reikėtų skirti ypatingą dėmesį;

I.  kadangi moterys ir vaikai susiduria su grėsmėmis, diskriminacija ir smurtu, visų pirma karo zonose ir autoritarinių režimų valdomose teritorijose; kadangi lyčių lygybė apima esmines Europos vertybes ir yra įtvirtinta ES teisinėje ir politinėje sistemoje; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminacija pastaraisiais metais išaugo;

J.  kadangi valstybės yra galiausiai atsakingos už visų žmogaus teisių apsaugą, įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių sutartis ir konvencijas, stebint žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinant veiksmingas nukentėjusiųjų teisių gynimo priemones;

K.  kadangi vis daugiau žmogaus teisių pažeidimų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, įskaitant genocidą, įvykdo valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai;

L.  kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvę, įskaitant laisvę tikėti arba netikėti, išpažinti pasirinktą religiją arba jos neišpažinti, pasirinkti religiją, jos atsižadėti arba ją pakeisti, būtina užtikrinti visame pasaulyje ir besąlygiškai stiprinti, pirmiausia plėtojant religijų ir kultūrų dialogą; kadangi šventvagystės įstatymai yra plačiai paplitę ir valstybės nustato bausmes – nuo laisvės atėmimo bausmės iki nuplakimo ar mirties bausmės;

M.  kadangi nuomonės ir saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė ir periodinių, skaidrių ir tikrų rinkimų procesų rengimas yra esminiai demokratijos elementai; kadangi silpnose, konfliktus ar represijas patiriančiose visuomenėse rinkimai kartais gali sukelti plačiai plintantį smurtą;

N.  kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, vykstant dialogams žmogaus teisių klausimais, yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant spręsti žmogaus teisių problemas;

O.  kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia tam skirti pakankamai išteklių ir tuos išteklius kuo veiksmingiau panaudoti;

P.  kadangi galimybė gauti vandens ir gyventi sanitarinėmis sąlygomis – pagrindinė žmogaus teisė, ir šios galimybės ribojimas yra viena geopolitinės įtampos priežasčių tam tikruose regionuose;

Q.  kadangi kultūros paveldo vietovėse susiduriama su vis didesnėmis grėsmėmis dėl neteisėtų plėšimų ir vandalizmo, ypač Artimuosiuose Rytuose;

R.  kadangi švietimas atlieka lemiamą vaidmenį užkertant kelią žmogaus teisių pažeidimams ir konfliktams ir padeda stiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose demokratinėse sistemose; kadangi valstybės turėtų remti švietimo institucijas, kurios skatina žmogaus teises, pagarbą ir įvairovę; kadangi didėjantis ryšių kanalų skaičius yra svarbi priemonė, padedanti greitai sužinoti apie žmogaus teisių pažeidimus ir susisiekti su daugeliu nukentėjusių nuo žmogaus teisių pažeidimų ar galinčių juos patirti asmenų trečiosiose šalyse ir suteikti jiems informaciją bei pagalbą; kadangi išsamių išskaidytų duomenų rinkimas yra būtinas, siekiant apsaugoti žmogaus teises, visų pirma pažeidžiamiausių grupių, socialiai atskirtų grupių ir grupių, kurioms gresia socialinė atskirtis; kadangi tinkamų rodiklių naudojimas taip pat yra veiksmingas būdas pažangai, susijusiai su tuo, kaip valstybės vykdo įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, įvertinti;

Bendrosios aplinkybės

1.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad priešinamasi demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, ir jiems visame pasaulyje toliau gresia pavojai; primena, kad ES yra įsipareigojusi skatinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą bei propaguoti demokratinius principus, kuriuos reikia stiprinti visame pasaulyje;

2.  pakartoja tvirtą įsitikinimą, kad ES ir jos valstybės narės privalo aktyviai laikytis žmogaus teisių ir demokratijos, kaip vienas kitą stiprinančių esminių principų, kuriais grindžiama ES, integravimo į visų sričių ES politiką principo, įskaitant išorės aspektus, pvz., vystymąsi, migraciją, saugumą, kovą su terorizmu, plėtrą ir prekybą; todėl pakartoja, kad ypač svarbu užtikrinti didesnę ES vidaus ir išorės politikos darną ir labiau derinti valstybių narių išorės politiką; pabrėžia, kad dėl vis sudėtingesnių pasaulyje vykstančių konfliktų reikia įtraukių, vieningų ir tvirtų tarptautinių priemonių ir bendradarbiavimo; primena, kad ES siekiant padidinti savo, kaip patikimos ir teisėtos tarptautinės veikėjos, tarptautinę įtaką, didelę įtaką turi jos gebėjimas ginti žmogaus teises ir demokratiją tiek savo viduje, tiek išorėje, laikantis savo įsipareigojimų, įtvirtintų steigimo sutartyse;

3.  pabrėžia, koks svarbus tvirtesnis Komisijos, Tarybos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Parlamento ir ES delegacijų tarpusavio bendradarbiavimas siekiant skatinti ir užtikrinti nuoseklią ir vieningą poziciją ginant žmogaus teises ir demokratinius principus; be to, pabrėžia, kad svarbu tvirtai įsipareigoti skatinti šias vertybes daugiašaliuose forumuose, įskaitant laiku atliekamą derinimą ES lygmeniu ir aktyvų požiūrį derybų metu; todėl ragina ES inicijuoti ir bendrai remti rezoliucijas, taip pat aktyviau taikyti tarpregionines iniciatyvas visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose;

4.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. teisinės valstybės, demokratijos principų ir žmogaus teisių pažeidimai buvo reguliariai aptariami Parlamento plenariniuose posėdžiuose, jiems skirtos įvairios Parlamento rezoliucijos, jų klausimai keliami komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų posėdžiuose;

5.  atkreipia dėmesį į savo Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) darbą, šis pakomitetis palaiko glaudžius darbo santykius su EIVT, kitomis ES institucijomis, pilietine visuomene, daugiašalėmis žmogaus teisių institucijomis ir ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;

6.  primena, kad 2016 m. DROI pakomitetis parengė tris pranešimus, o būtent dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse, dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius; ragina Komisiją imtis konkrečių su šiais pranešimais savo iniciatyva susijusių veiksmų;

7.  pažymi, kad 2016 m. įvairiose šalyse vyko daug Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) misijų, siekiant surinkti informaciją ir ja keistis su vietos vyriausybiniais ir nevyriausybiniais žmogaus teisių subjektais, pateikti Europos Parlamento poziciją ir skatinti didinti žmogaus teisių apsaugą ir pagarbą šioms teisėms;

Žmogaus teisių srities problemų sprendimas

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugėja išpuolių prieš religines mažumas, šiuos išpuolius dažnai vykdo nevalstybiniai subjektai, pavyzdžiui, grupuotė ISIS („Da’esh“); apgailestauja dėl to, kad daugelis šalių yra priėmusios ir įgyvendina draudimo keisti religiją ir šventvagystės įstatymus, kuriais veiksmingai ribojama ir net atimama religinių mažumų ir ateistų religijos ar tikėjimo laisvė ir saviraiškos laisvė; reikalauja imtis priemonių siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų, ir ragina ES ir valstybes nares įsitraukti į politines diskusijas siekiant panaikinti tokius įstatymus; ragina ES ir jos valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų labiau gerbiama minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė ir skatinamas kultūrų ir religijų dialogas; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, be kita ko, užtikrinant sistemingą ir nuoseklų ES būstinių ir delegacijų darbuotojų mokymą; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas dėl religijos ir tikėjimo laisvės JT žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT) ir JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA); visapusiškai remia ES specialiojo pasiuntinio religijos ir tikėjimo laisvei už ES ribų skatinti Jáno Figelio darbą;

9.  dar kartą patvirtina, kad saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime yra neatsiejama bet kokios demokratinės visuomenės dalis, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendami tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atsiskaityti, ji taip pat yra teisinės valstybės principo laikymosi ramstis; pabrėžia, kad bet koks saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ribojimas, pvz., internetinio turinio pašalinimas, turi būti vykdomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, numatytas įstatyme ir pagrįstas teisėto tikslo siekimu; todėl pabrėžia, kad ES, vykdydama išorės politiką ir taikydama jos priemones, turėtų aktyviau skatinti saviraiškos laisvę; pakartoja savo prašymą ES ir jos valstybėms narėms atidžiau stebėti visus žodžio laisvės ir žiniasklaidos suvaržymus trečiosiose šalyse ir nedelsiant ir sistemingai tokius apribojimus pasmerkti bei taikyti visus turimus diplomatijos būdus ir priemones šiems apribojimams šalinti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį; smerkia daugelio žurnalistų ir tinklaraštininkų nužudymą ir įkalinimą 2016 m. ir ragina ES veiksmingai juos saugoti; palankiai vertina naują Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), pradėtą įgyvendinti 2016 m., pagal kurią ypatingas dėmesys skiriamas ES delegacijų ir žiniasklaidos subjektų trečiosiose šalyse mokymams, kaip taikyti minėtas gaires; pabrėžia, kad svarbu demaskuoti ir pasmerkti neapykantą ir smurtą kurstančias kalbas, viešinamas internete ir kitur, nes jos kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir žmogaus teisių vertybėms;

10.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pilietinė visuomenė, įskaitant religines organizacijas, visame pasaulyje vis labiau puolama, be kita ko, priimant vis daugiau represinių įstatymų visame pasaulyje, kai kuriais atvejais naudojantis kova su terorizmu kaip pasiteisinimu; pabrėžia, kad mažėjančios pilietinės visuomenės reiškinys yra pasaulinio masto; primena, kad nepriklausomai pilietinei visuomenei tenka pirmaeilis vaidmuo ginant žmogaus teises bei skatinant jų pažangą ir užtikrinant demokratinių visuomenių funkcionavimą, visų pirma skatinant skaidrumą, atskaitomybę ir valdžių atskyrimą; ragina ES ir jos valstybes nares nuolat stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir jų veiklos draudimus ir apribojimus, pvz., įstatymus, kuriais siekiama sumažinti pilietinės visuomenės erdvę arba skatinti NVO, kurias remia autoritarinės vyriausybės (vyriausybės organizuojamos nevyriausybinės organizacijos, VONVO, angl. GONGO), ir apie juos informuoti; taip pat ragina ES, jos valstybes nares ir ES delegacijas naudoti visas turimas priemones, pavyzdžiui, dialogus žmogaus teisių klausimais, politinius dialogus ir viešąją diplomatiją siekiant sistemingai kelti klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kuriems gresia pavojus, ypač atkreipiant dėmesį į asmenis, kurie savo noru ir (arba) dėl savo politinių įsitikinimų ar visuomeninės veiklos neteko laisvės arba yra įkalinti, ir nedviprasmiškai pasmerkti žmogaus teisių gynėjų, taip pat ir tų, kurie veikia aplinkos apsaugos srityje, represijas, bauginimą ir žudymus; ragina sukurti sistemą, kad būtų galima veiksmingai stebėti pilietinės visuomenės erdvę, nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius, kuriais būtų siekiama užtikrinti pilietinei visuomenei palankią teisinę aplinką;

11.  ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatinius darbuotojus toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų; pabrėžia tyliosios diplomatijos priemonių svarbą šioje srityje; palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES kėlė žmogaus teisių gynėjų atvejų klausimus dialoguose ir konsultacijose ES lygmeniu su daugiau kaip 50 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. EDŽTRP neatidėliotinos pagalbos fondo lėšomis ES lygmeniu paremta daugiau kaip 250 žmogaus teisių gynėjų, t. y. 30 proc. daugiau, palyginti su 2015 m.; teigiamai vertina ES žmogaus teisių gynėjų priemonės, kurią įgyvendina pilietinė visuomenė, ProtectDefenders.eu, įsteigimą ir sėkmingą jos veiklą, kurią vykdant suteikta svarbi parama daugeliui žmogaus teisių gynėjų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad programa būtų tęsiama po 2018 m. spalio mėn., ir didinti jos pajėgumus, kad visame pasaulyje būtų teikiama daugiau paramos žmogaus teisių gynėjams;

12.  labai apgailestauja dėl to, kad ir toliau daugelyje šalių vykdomi kankinimai, taikomas nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir mirties bausmės, ir ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant juos panaikinti; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina ES teisės aktų dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamas mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui, peržiūrą; primygtinai ragina EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę aktyviau įsitraukti į kovą su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu, įskaitant mirties bausmę, – dėti daugiau diplomatinių pastangų ir sistemingiau viešai skelbti savo poziciją; taigi pabrėžia, kad kai kuriuose kalėjimuose sąlygos kelia susirūpinimą, juose taip pat nesprendžiamos sveikatos problemos, ir rekomenduoja, kad EIVT, ES delegacijos ir valstybės narės išnaudotų visas esamų priemonių, pvz., ES gairių dėl kankinimo, teikiamas galimybes; palankiai vertina tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. JT GA priėmė JT rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo, šią rezoliuciją parėmė 117 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vis dėlto bendras įvykdytų mirties bausmių skaičius išlieka didesnis už praėjusį dešimtmetį užregistruotą vidurkį; pabrėžia, kad dažnai taikomasi į besipriešinančius visuomenės narius ir pažeidžiamas grupes; ragina valstybes, kurios vis dar laikosi šios praktikos, priimti moratoriumą ir panaikinti mirties bausmę;

13.  pripažįsta, kokios svarbios gali būti šiuolaikinės informacinės ir ryšių technologijos žmogaus teisių skatinimo, gynimo ir žalos atlyginimo srityje pasaulyje, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares naudoti savo informacijos kanalus, kad pagal konkrečias savo sistemas ir kompetenciją reguliariai kartotų Parlamento poziciją dėl įvairių žmogaus teisių klausimų, kartu prisidedant prie ES bendrų pastangų veiksmingumo ir matomumo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau naudojamos tam tikros kibernetinio stebėjimo dvejopo naudojimo technologijos, nukreiptos prieš politikus, aktyvistus ir žurnalistus; todėl palankiai vertina šiuo metu ES institucijų atliekamą darbą siekiant atnaujinti 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(45); griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant grasinimus sukelti pavojų duomenims, įrangos konfiskavimą, nuotolinį stebėjimą ir duomenų nutekėjimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad interneto platformos, stengdamosi pašalinti teroristinį turinį ir propagandą, ištrynė teisėtus vaizdinius įrodymus, susijusius su galimais karo nusikaltimais;

14.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau privatizuojamas teisinės valstybės principas internete, kai privačios bendrovės priima sprendimus dėl pagrindinių teisių, pvz., žodžio laisvės, ribojimo, atsižvelgdamos į savo paslaugos teikimo sąlygas, o ne į demokratiškai priimtus įstatymus;

15.  ragina Komisiją priimti pranešimo ir veiksmų direktyvą, kuri padidintų pašalinimo procedūrų skaidrumą ir proporcingumą, kartu užtikrinant veiksmingas teisių gynimo priemones vartotojams, kurių turinys buvo nepagrįstai pašalintas;

16.  smerkia seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites kaip karo ginklų naudojimą, įskaitant masinį prievartavimą, seksualinę vergovę, prievartinę prostituciją ir įvairų persekiojimą lyties pagrindu, įskaitant prekybą žmonėmis, taip pat sekso turizmą bei visų kitų formų fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą; atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, susiję su lytimi ir seksualiniu smurtu, Romos statute klasifikuojami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; pabrėžia, kad svarbu ginti moterų teises, įskaitant jų lytines ir reprodukcines teises, per teisės aktus, švietimą ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas; teigiamai vertina tai, kad priimtas 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, kuriame išdėstytas išsamus priemonių siekiant pagerinti moterų padėtį lygių teisių ir įgalėjimo srityje sąrašas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat teigiamai vertina tai, kad priimtas dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, kuriuo propaguojama lyčių lygybė ir moterų teisės visame pasaulyje; pabrėžia, jog svarbu, kad visos valstybės narės ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų Stambulo konvenciją; pabrėžia, kad švietimas yra geriausias būdas kovoti su diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir vaikus; prašo Komisijos, EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės dėti daugiau pastangų vykdant savo prievoles ir įsipareigojimus moterų teisių pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) srityje, ir skatina tai padaryti trečiąsias šalis; mano, kad ES turėtų ir toliau integruoti paramą moterims į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas, konfliktų prevencijos ir atstatymo po konfliktų veiklą; dar kartą patvirtina JT ST rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo svarbą; pabrėžia, kad svarbus sistemingas, lygiavertis, visapusiškas ir aktyvus moterų dalyvavimas konfliktų prevencijos ir sprendimo, žmogaus teisių ir demokratinių reformų skatinimo procesuose, taip pat taikos palaikymo operacijose, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konflikto bei demokratinio perėjimo procesuose, vedančiuose į ilgalaikius ir stabilius politinius sprendimus; primena, kad 2016 m. Sacharovo premijos laimėtojos buvo Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar, patyrusios grupuotės ISIS („Da’esh“) seksualinę vergovę;

17.  primena, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o lyčių aspekto integravimas – Sutartyse įtvirtintas vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų; taigi ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į visus ES teisės aktus, gaires, veiksmus ir finansavimą kaip kertinį ES principą, ypatingą dėmesį skiriant ES išorės santykių politikai; pabrėžia, kad būtina stiprinti ES delegacijų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais vaidmenį, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

18.  ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 61-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas skatinant moterų ekonominį įgalėjimą ir keliant klausimus, susijusius su lyčių nelygybe besikeičiančiame profesiniame pasaulyje;

19.  atkreipia dėmesį į teigiamą moterų įgalėjimo indėlį siekiant įtraukios, teisingos ir taikios visuomenės bei darnaus vystymosi; pabrėžia, kad visuose darnaus vystymosi tiksluose lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys ir kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant visapusiškai realizuoti moterų teises ir veiksmingai įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinamas ekonominis ir socialinis įgalėjimas bei moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas čiabuvių moterų įgalėjimui;

20.  pažymi, kad moterys turėtų būti skatinamos jungtis į profesines sąjungas, ir jos neturėtų būti diskriminuojamos, kai siekia gauti finansavimą įmonėms;

21.  ragina ES remti visas moterų asociacijas, kurios kasdien dirba, kad padėtų moterims humanitarinių krizių ir konfliktų situacijose;

22.  dar kartą patvirtina, jog siekiant vaikams suteikti teisinę apsaugą būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją (JT VTK) bei jos fakultatyvinius protokolus; pabrėžia, kad vaikai dažnai susiduria su specifine prievarta, pvz., vaikų santuokomis ar lytinių organų žalojimu, todėl jiems reikia didesnės apsaugos; pabrėžia, kad vaikų darbas, vaikų verbavimas ginkluotuose konfliktuose ir ankstyvos bei priverstinės santuokos tebėra esminės problemos kai kuriose šalyse; prašo, kad ES sistemingai konsultuotųsi su atitinkamomis vietos ir tarptautinėmis vaiko teisių organizacijomis ir palaikydama politinius dialogus ir dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis keltų valstybių, Vaiko teisių konvencijos šalių, prievolės įgyvendinti šią konvenciją klausimą; palankiai vertina Europos Tarybos vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.); prašo, kad ES ir toliau propaguotų ES ir UNICEF vaiko teisių priemonių rinkinį, kuriuo siekiama integruoti vaiko teisių aspektą į vystomąjį bendradarbiavimą pasitelkus savo išorės delegacijas ir šioje srityje atitinkamai apmokyti ES delegacijų darbuotojus; pakartoja prašymą, kad Komisija pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, palankiai vertina tai, kad 2016 m. pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę buvo skirta išteklių remti JT agentūroms, vykdančioms priemones, kurių tikslas – vaiko teisės ir kuriomis siekiama suteikti kuo didesnę naudą vaikams, kuriems reikia pagalbos, ypač sveikatos sistemų, galimybių mokytis, gauti vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūrą, srityse; ragina nedelsiant išspręsti pilietybės neturinčių vaikų, ypač gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, ir migrantų vaikų problemą;

23.  griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinių požymių, kalbos, kultūros, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; pabrėžia, kad ES, vesdama dialogus žmogaus teisių klausimais ir politinius dialogus, taip pat pasinaudodama ES delegacijų ir viešosios diplomatijos veikla, turėtų dėti daugiau pastangų panaikinti visų rūšių diskriminaciją, rasizmą, ksenofobiją ir kitų formų netoleranciją; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau skatinti ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas Jungtinių Tautų konvencijas, kuriomis siekiama šio tikslo;

24.  pakartoja, kad prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą, gabenimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą, kad būtų gautas kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimas, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas; ragina ES ir valstybes nares išlaikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kurį taikant svarbiausia nukentėjusieji, ir imtis priemonių, kad būtų mažinama paklausa, skatinanti asmenų, ypač moterų ir vaikų, visų formų išnaudojimą, kuris lemia prekybą žmonėmis; pakartoja, kad visos valstybės narės turi įgyvendinti Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją ir Direktyvą 2011/36/ES(46) šiuo klausimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepaprastai didelio migrantų ir pabėgėlių pažeidžiamumo, susijusio su išnaudojimu, neteisėtu gabenimu ir prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad būtina ir toliau laikyti atskiromis prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo sąvokas;

25.  smerkia nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, vykdomą nuolatinę segregaciją ir daromas su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; pakartoja savo raginimą plėtoti ES politiką diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu ir raginimą ES pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti didelį susirūpinimą dėl tokių žmogaus teisių pažeidimų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų ir remti atitinkamas iniciatyvas Jungtinių Tautų ir delegacijų lygmeniu – įgyvendinti ir stebėti darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., stebėti naujųjų Jungtinių Tautų gairių dėl diskriminacijos dėl kilmės įgyvendinimą ir teikti paramą valstybėms įgyvendinant Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimais;

26.  reiškia didelį susirūpinimą, kad mažumoms vis dar kyla padidintas pavojus patirti diskriminaciją ir kad jos yra itin pažeidžiamos vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir sutrikimams; pažymi, kad daugelis jų turi labai mažai galimybių būti politiškai atstovaujami arba visai šių galimybių neturi ir patiria labai didelį skurdą; pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti mažumų patiriamus žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad mažumų bendruomenės turi specialių poreikių ir kad reikėtų joms užtikrinti visas ir lygias galimybes visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

27.  palankiai vertina tai, kad ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, ir dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad ją ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų tiek valstybės narės, tiek ES institucijos; pabrėžia, kad neįgalumas neatima iš asmens žmogaus orumo ir tai reiškia valstybės pareigą apsaugoti neįgalius asmenis; pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios į savo išorės veiksmus ir vystymosi pagalbos politiką; palankiai vertina tai, kad neįgalių asmenų teisės įtrauktos į naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

28.  dar kartą pabrėžia, jog pritaria tam, kad nuostatos dėl žmogaus teisių būtų sistemingai įtraukiamos į ES ir trečiųjų šalių tarptautinius susitarimus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus; primena, kad turi būti laikoma, kad visos žmogaus teisės yra vienodos vertės, nedalomos, tarpusavyje priklausomos ir susijusios; ragina Komisiją vykdyti veiksmingą ir sistemingą šių nuostatų įgyvendinimo stebėseną ir teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas apie tai, kaip šalys partnerės paiso žmogaus teisių; ragina Komisiją taikyti labiau struktūruotą ir strateginį požiūrį į žmogaus teisių dialogus, kai bus sudaromi būsimi susitarimai; palankiai vertina BLS + lengvatų sistemą kaip priemonę, kuria skatinama veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių ir darbo standartų; ragina iš tiesų užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų laikomasi, ir tikisi, kad Komisija teiks ataskaitas Parlamentui ir Tarybai apie šių nuostatų ratifikavimą ir pagal jas padarytą pažangą; pakartoja, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

29.  dar kartą patvirtina, kad visos įmonės, įskaitant Europos įmones, vykdančios veiklą trečiosiose šalyse, turėtų visapusiškai laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad taip ir būtų; be to, dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguojant tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus, ir pabrėžia, kad žmogaus teisių ir verslo organizacijų bendradarbiavimas įgalintų vietos subjektus ir skatintų pilietinę visuomenę; pripažįsta, kad pasaulinės vertės grandinės gali padėti stiprinti tarptautinius pagrindinius darbo, aplinkos ir socialinius standartus, suteikti galimybių ir sykiu kelti iššūkių tvariai pažangai ir žmogaus teisių puoselėjimui, ypač besivystančiose šalyse; ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens siekiant tinkamo, teisingo, skaidraus ir tvaraus pasaulinių vertės grandinių valdymo ir sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teisių pažeidimus; vis dėlto pabrėžia, kad su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų atveju reikėtų užtikrinti veiksmingą galimybę nukentėjusiems pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politiką ir įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; palankiai vertina vykstančias derybas dėl privalomos su žmogaus teisėmis susijusios sutarties dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių; ragina ES konstruktyviai dalyvauti šiose derybose;

30.  ragina ES ir jos valstybes nares panaudoti visas savo politines galias, kad būtų išvengta bet kokių veiksmų, kurie gali būti laikomi genocidu, karo nusikaltimu ar nusikaltimu žmoniškumui, vykdymo, reaguoti veiksmingai ir koordinuotai tokių nusikaltimų atveju ir mobilizuoti visus reikiamus išteklius, kad būtų galima patraukti atsakomybėn visus atsakingus asmenis, be kita ko, taikant universaliosios jurisdikcijos principą, padėti nukentėjusiems ir remti stabilizavimo bei susitaikymo procesus; ragina tarptautinę bendruomenę įdiegti priemones, panašias į ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima sumažinti reagavimo į perspėjimą laiką, siekiant neleisti smurtiniams konfliktams kilti, atsinaujinti ir stiprėti;

31.  ragina ES teikti paramą organizacijoms (įskaitant NVO, viešųjų šaltinių tyrimo organizacijas ir pilietinę visuomenę), kurios renka, išsaugo ir apsaugo skaitmeninius ir kitokius įvykdytų nusikaltimų įrodymus, kad būtų palengvintas tarptautinis baudžiamasis persekiojimas;

32.  reiškia didelį susirūpinimą dėl kultūros paveldo naikinimo Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje; pažymi, kad iš 38 pasaulio kultūros paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, 22 yra Artimuosiuose Rytuose; remia Kultūros paveldo iniciatyvos veiklą ir jos tiriamąją veiklą Sirijoje ir Irake, susijusią su archeologinio ir kultūros paveldo sunaikinimu;

33.  palankiai vertina ES pastangas remti Jungtinių Tautų sukurtą tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą mechanizmą (IIIM), kuris padeda tirti Sirijoje įvykdytus sunkius nusikaltimus; pabrėžia, kad reikia sukurti panašų nepriklausomą mechanizmą Irake; ragina ES ir ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, finansiškai prisidėti prie šio tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo;

34.  griežtai smerkia baisius nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai; baisisi padarytais plataus masto nusikaltimais, įskaitant žudynes, kankinimus, žaginimą kaip karo ginklą, pavergimą ir seksualinę vergovę, vaikų verbavimą į kareivius, prievartinį religijos keitimą, sistemingą religinį valymą ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų žudymą; primena, kad 2015 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, visų pirma susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(47), religinių mažumų padėtis ISIS („Da’esh“) valdomose teritorijose prilyginta genocidui; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų remti tokių nevalstybinių grupuočių kaip ISIS („Da’esh“) narių baudžiamąjį persekiojimą, t. y. paraginti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą suteikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) jurisdikciją šiuo klausimu arba užtikrinti, kad teisingumas būtų pasiektas ad hoc tribunolo ar universaliosios jurisdikcijos priemonėmis;

35.  pakartoja, kad visapusiškai remia TBT, Romos statutą, prokuratūrą, prokuratūros proprio motu įgaliojimus ir pažangą pradedant naujus tyrimus – tai esminės priemonės siekiant kovoti su nebaudžiamumu už žiaurius nusikaltimus; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimų ir įtraukti žiaurumo nusikaltimus į nusikaltimų, su kuriais ES kompetentinga kovoti, sąrašą; ryžtingai smerkia visus bandymus pakenkti jo teisėtumui ar nepriklausomumui ir ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai bendradarbiauti, kad būtų remiami TBT tyrimai ir sprendimai, siekiant panaikinti nebaudžiamumą už tarptautinius nusikaltimus, be kita ko, kai kalbama apie TBT ieškomų asmenų sulaikymą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai remti TBT atliekamus tikrinimus, tyrimus ir priimamus sprendimus, imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nebendradarbiavimo su TBT atvejams ir veiksmingai į juos reaguojama, ir teikti tinkamą finansavimą; teigiamai vertina 2016 m. liepos 6 d. Briuselyje įvykusį ES ir TBT atstovų susitikimą, surengtą ruošiantis 2-ajam ES ir TBT apskritojo stalo susitikimui, kad atitinkami TBT ir ES institucijų darbuotojai galėtų nustatyti bendras interesų sritis, keistis informacija apie atitinkamą veiklą ir užtikrinti geresnį abiejų šalių tarpusavio bendradarbiavimą; itin apgailestaudamas atkreipia dėmesį į pastarojo meto pranešimus apie pasitraukimą iš Romos statuto šalių, nes tai komplikuoja nukentėjusiųjų teisę kreiptis į teismą, ir mano, kad tokius veiksmus derėtų griežtai pasmerkti; mano, kad Komisija, EIVT ir valstybės narės turėtų toliau skatinti trečiąsias šalis ratifikuoti ir taikyti Romos statutą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais ir įgalioti jį propaguoti, integruoti ir reprezentuoti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT visose ES užsienio politikos srityse; ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų atskaitomybės mechanizmus ir rezoliucijas, priimamas Jungtinių Tautų daugiašaliuose forumuose, įskaitant Žmogaus teisių tarybą;

36.  primygtinai ragina ES daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis labiau remti teisinę valstybę ir teisminių institucijų nepriklausomumą, kaip esminį demokratijos įtvirtinimo principą; ragina ES remti tinkamą teisingumo vykdymą visame pasaulyje, padedant vykdyti teisėkūros ir institucinių reformų procesus trečiosiose šalyse; be to, ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas sistemingai stebėti teismo procesus, siekiant skatinti teisminių institucijų nepriklausomumą;

37.  reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, tarp kurių vis daugiau moterų, kurie nukenčia nuo konfliktų, smurto, persekiojimo, valdžios neveikimo, skurdo, neteisėtos migracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklų; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant iš tiesų pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis ir surasti ilgalaikius sprendimus, grindžiamus žmogaus teisėmis ir orumu, taigi, spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimus, be kita ko, surasti, pvz., plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje sprendimus, kurie atitiktų tarptautinę teisę ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms tose šalyse; reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto prieš vaikus migrantus, be kita ko, dėl dingusių, nelydimų vaikų migrantų, ir ragina vykdyti perkėlimo, šeimos susijungimo programas ir užtikrinti humanitarinius koridorius; yra labai susirūpinęs dėl šalies viduje priverstų migruotų žmonių skaičiaus didėjimo ir jų padėties ir ragina užtikrinti saugų jų grįžimą, perkėlimą arba integraciją į vietos bendruomenes; ragina ES ir jos valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą švietimo, apgyvendinimo, sveikatos ir kitose humanitarinių veiksmų srityse, kad pabėgėliams būtų teikiama pagalba kuo arčiau jų gimtinės, ir tinkamai įgyvendinti grįžimo politikos priemones; pabrėžia, kad reikia visapusiško žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migraciją, ir ragina ES toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, regioninėmis organizacijomis, vyriausybėmis ir NVO; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos teisės aktų rinkinį ir bendros migracijos sistemos teisės aktus, visų pirma siekiant apsaugoti pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus; pabrėžia, kad saugios šalies ir saugios kilmės šalies sąvokos negali užkirsti kelio individualių prieglobsčio prašymų nagrinėjimui; įspėja dėl ES užsienio politikos naudojimo vadinamojo migracijos valdymo reikmėms; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims bendradarbiavimo migracijos srityje tikslais, skaidrumą ir užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų naudingas struktūroms, susijusioms su žmogaus teisių pažeidimais, bet padėtų gerinti žmogaus teisių padėtį tose šalyse;

38.  mano, kad vystomasis bendradarbiavimas ir žmogaus teisių ir demokratijos principų, įskaitant teisinės valstybės ir gero valdymo principus, propagavimas turėtų būti neatsiejami; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Jungtinės Tautos tvirtina, jog negalima pasiekti visų vystymosi tikslų, jei nesilaikoma žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio; be to, primena, kad ES įsipareigojo remti šalis partneres atsižvelgdama į jų vystymosi padėtį ir jų daromą pažangą žmogaus teisių ir demokratijos srityse;

39.  pažymi, kad moterų, kurioms gresia skurdas arba socialinė atskirtis, yra daugiau negu vyrų, ir prašo Komisijos, kai ji vykdo vystymosi politikos priemones, dėti daugiau pastangų įgyvendinti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones;

40.  primena, kad pagal Tarybos bendrosios pozicijos 944/2008/BUSP antrąjį kriterijų valstybės narės įpareigojamos išnagrinėti, kaip paskirties šalis laikosi žmogaus teisių, kiekvienos ginklų eksporto licencijos atveju; į tai atsižvelgdamas, primena į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje įtrauktą Komisijos įsipareigojimą, susijusį su saugumo pajėgomis ir ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimu, įskaitant deramo patikrinimo politikos parengimą ir įgyvendinimą šioje srityje;

41.  pakartoja savo raginimą priimti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje ypatinga reikšmė būtų teikiama žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės paisymui ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo;

42.  mano, kad ES turėtų ir toliau dėti pastangas, kad didintų pagarbą LGBTI asmenų žmogaus teisėms, vadovaujantis ES gairėmis šiuo klausimu; rekomenduoja visapusiškai įgyvendinti šias gaires, be kita ko, vykdant ES darbuotojų trečiosiose šalyse mokymus; smerkia tai, kad 72 šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, yra susirūpinęs, kad trylikoje iš jų už jį numatyta mirties bausmė, ir mano, kad smurto metodų ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, pvz., priverstinio lytinės tapatybės atskleidimo, neapykantos nusikaltimų, neapykantą kurstančių kalbų tiek internete, tiek realiame gyvenime ir grupinio išprievartavimo, vykdytojai neturėtų likti nenubausti; atkreipia dėmesį į tos pačios lyties asmenų santuokų ir civilinių sąjungų legalizavimą kai kuriose šalyse ir skatina jas pripažinti platesniu mastu; smerkia moterų ir mažumų grupių narių fizinės neliečiamybės pažeidimus; ragina valstybes uždrausti tokią praktiką, bausti jos vykdytojus ir padėti nukentėjusiems;

43.  pabrėžia, kad itin svarbu kovoti su visomis korupcijos formomis, kad būtų galima užtikrinti teisinę valstybę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms; griežtai smerkia visus atvejus, kai į korupciją žiūrima pro pirštus;

44.  primena, kad korupcija kelia grėsmę, nes trukdo užtikrinti lygias galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams, pavyzdžiui, trukdo įgyvendinti teisinės valstybės principą ir tinkamai vykdyti teisingumą; mano, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose ES turėtų pabrėžti sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų, valstybės finansų ir nuosavybės valdymo svarbą, kaip nustatyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją; rekomenduoja ES pasinaudoti savo ekspertinėmis žiniomis ir nuosekliau bei sistemingiau remti trečiųjų šalių pastangas kovoti su korupcija, steigiant nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas ir jas stiprinant; visų pirma ragina Komisiją derėtis dėl kovos su korupcija nuostatų visuose būsimuose prekybos susitarimuose, dėl kurių ji derasi su trečiosiomis šalimis;

45.  pabrėžia itin svarbią valstybių ir kitų atsakingų subjektų atsakomybę ir įsipareigojimus švelninti klimato kaitą, užkirsti kelią neigiamam jos poveikiui žmogaus teisėms ir skatinti politikos suderinamumą, siekiant užtikrinti, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai būtų tinkami, pakankamai ryžtingi, nediskriminaciniai ir kitais atžvilgiais atitinkantys įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, 2050 m. bus daug dėl klimato kaitos priverstų migruoti žmonių; pabrėžia, kad prekybos politika, aplinkos politika ir vystymosi politika labai susijusios ir kad šios politikos kryptys gali turėti didelį teigiamą arba neigiamą poveikį pagarbai žmogaus teisėms; palankiai vertina tarptautinį pasiryžimą skatinti integruoti aplinkos ir gamtinių nelaimių bei klimato kaitos klausimus į žmogaus teisių sritį;

46.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais besivystančiose šalyse labai išaugo žemės grobimo mastas; mano, kad kova su išteklių naudojimu ir grobimu turėtų būti prioritetas; smerkia tokią veiklą kaip žemės grobimas ir beatodairišką gamtos išteklių naudojimą; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir reaguoti į daug Parlamento neseniai priimtų rezoliucijų šiuo klausimu;

47.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisės ir galimybės gauti tokias prekes ir paslaugas, kaip vanduo ir sanitarinės paslaugos, būtų įtrauktos į socialinę, švietimo, sveikatos ir saugumo politiką;

48.  ragina tarptautines institucijas, nacionalines vyriausybes, NVO ir asmenis bendradarbiauti užtikrinant sąveiką, kad būtų įdiegta tinkama reglamentavimo sistema siekiant užtikrinti, kad visiems žmonėms pasaulyje būtų užtikrinta galimybė gauti būtiną vandens kiekį; pabrėžia, kad vanduo turėtų būti laikomas ne preke, o vystymosi ir darnumo aspektu, ir kad vandens sektoriaus privatizavimas neatleidžia šalių nuo jų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina šalis, kuriose vanduo yra viena iš įtampos ir konfliktų priežasčių, bendradarbiauti siekiant dalytis vandeniu, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas sprendimas, siekiant darnos ir taikaus vystymosi regione;

Paramos demokratijai problemų sprendimas ir veikla

49.  pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau aktyviai remti demokratinių ir veiksmingų žmogaus teisių institucijų ir pilietinės visuomenės pastangas skatinti demokratizaciją; palankiai vertina neįkainojamą pagalbą, teikiamą viso pasaulio pilietinės visuomenės organizacijoms pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, kuri tebėra pagrindinė ES išorės žmogaus teisių politikos įgyvendinimo priemonė; be to, palankiai vertina nuoseklias Europos demokratijos fondo pastangas skatinti demokratiją ir pagrindinių teisių ir laisvių paisymą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse;

50.  primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant paremti ir sutvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje;

51.  todėl pakartoja savo raginimą Komisijai parengti ES paramos demokratijai gaires;

52.  rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų parengti labiau visapusišką požiūrį į demokratizacijos procesus, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra tik vienas aspektas, siekiant naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais didinimo visame pasaulyje;

53.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES į visą pasaulį išsiuntė aštuonias rinkimų stebėjimo misijas ir aštuonias rinkimų ekspertų misijas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. ES yra išsiuntusi 17 rinkimų stebėjimo misijų ir 23 rinkimų ekspertų misijas; dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą; šiuo aspektu palankiai vertina ir visapusiškai remia Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės darbą;

54.  primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti ES paramą demokratiniams standartams atitinkamose šalyse;

55.  palankiai vertina Komisijos, EIVT ir valstybių narių pagal dabar dabartinį veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtą įsipareigojimą tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų administravimo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, siekiant, kad jos įgytų daugiau galių, ir taip padedant stiprinti demokratinius procesus;

56.  pabrėžia, kad plėtros politika – viena iš tvirtų priemonių, kuriomis didinama pagarba demokratiniams principams ir žmogaus teisėms, atsižvelgiant į dabartinius politinius pokyčius šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; ragina Komisiją labiau stengtis prisidėti prie tvirtesnės demokratinės politinės kultūros, pagarbos teisinės valstybės principui, žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės ir kovos su korupcija tose šalyse; yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių ir demokratinių principų apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas ir toliau turi būti svarbiausi persvarstytos Europos kaimynystės politikos aspektai; pakartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas naudingi ir šalims partnerėms, ir ES; taip pat pabrėžia, kad ES turi vykdyti įsipareigojimą savo partnerėms, visų pirma kaimyninėms šalims, remti ekonomines, socialines ir politines reformas, ginti žmogaus teises ir padėti diegti teisinės valstybės principą – tai yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką ir užtikrinti stabilumą kaimyninėse šalyse; primena, kad Viduržemio jūros sąjunga gali ir turėtų formuoti politinį dialogą šioje srityje ir skatinti priimti tvirtą žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę regione; primena, kad bet kuri ES narystės siekianti šalis turi visapusiškai užtikrinti žmogaus teises ir griežtai atitikti Kopenhagos kriterijus ir kad dėl neatitikties gali būti sustabdytos derybos;

57.  pabrėžia, kad taikos stiprinimas apima konfliktų prevencijos bei mažinimo ir politinių, socialinių ir ekonominių bei saugumo institucijų atsparumo stiprinimo pastangas, siekiant padėti pagrindą tvariai taikai ir vystymuisi ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių propagavimas yra būtinas siekiant tvarios taikos;

Visapusiško ir nuoseklaus paramos žmogaus teisėms ir demokratijai požiūrio užtikrinimas įgyvendinant ES politiką

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m.; mano, kad metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje politikos patikrinimo, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė ir vertinga šios srities ES prioritetų, pastangų ir iššūkių išsamios apžvalgos priemonė, kurią galima panaudoti siekiant nustatyti tolesnius būdus, kaip tuos iššūkius veiksmingai spręsti;

59.  dar kartą griežtai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dalyvauti diskusijoje su EP nariais dviejose plenarinėse sesijose per metus – vieną kartą, kai pristatoma metinė ataskaita, ir vieną kartą – atsakant į Parlamento parengtą pranešimą; pakartoja, koks svarbus nuolatinis tarpinstitucinis dialogas, visų pirma susijęs su tolesniais veiksmais dėl Parlamento skubių rezoliucijų žmogaus teisių klausimais; primena, kad atsakymai raštu taip pat yra svarbūs tarpinstituciniams santykiams, nes jie suteikia galimybę sistemingai ir nuodugniai reaguoti į visus Parlamento iškeltus klausimus ir taip prisidėti prie veiksmingo koordinavimo stiprinimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT išsamiai atsakyti į raštu pateiktus klausimus ir kelti žmogaus teisių klausimus aukščiausiu dialogo su atitinkamomis šalimis lygmeniu;

60.  giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos pateikė išsamias ataskaitas apie veiklą, kurią ES vykdė žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2016 m.; vis dėlto mano, kad galima būtų gerinti dabartinę metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos formą suteikiant daugiau informacijos apie konkretų ES veiksmų poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai trečiosiose šalyse;

61.  primena savo nuomonę, kad ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2012 m. priėmimas buvo svarbus etapas ES siekiant, kad žmogaus teisės ir demokratija būtų laikomos svarbiausiu išorės santykių aspektu; palankiai vertina tai, kad 2015 m. liepos mėn. Taryba priėmė naują veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m. laikotarpiui, taip pat 2017 m. atliekamą šio plano laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, EIVT, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų dabartinio veiksmų plano įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinant tikrą bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie tai, kaip jos įgyvendina minėtą planą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti priemonių, naudojamų siekiant skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją visame pasaulyje, veiksmingumą ir didinti jų poveikį vietos lygmeniu;

62.  primena savo požiūrį, kad norint nuosekliai ir darniai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę reikia tvirto valstybių narių ir ES institucijų sutarimo ir geresnio jų veiklos koordinavimo bei tikro vietos, nacionalinio ir tarptautinio lygmenų bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis; primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už veiksmų plano ir ES strateginės programos įgyvendinimą ir naudoti juos kaip gaires propaguojant žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose;

63.  pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį atlieka ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais S. Lambrinidis, didindamas ES matomumą ir veiksmingumą ginant ir propaguojant žmogaus teises ir demokratinius principus visame pasaulyje, ir pabrėžia jo vaidmenį skatinant nuosekliai ir darniai įgyvendinti ES žmogaus teisių politiką; palankiai vertina tai, kad ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. vasario 28 d., ir primena savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; todėl rekomenduoja suteikti ES specialiajam įgaliotiniui iniciatyvos teisę, didesnį matomumą visuomenėje, pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės; be to, rekomenduoja ES specialiajam įgaliotiniui padidinti savo veiklos, planų, pažangos ataskaitų ir apžvalgų skaidrumą;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad su ES specialiojo įgaliotinio veikla ir jos poveikiu galima tik iš dalies susipažinti peržiūrint metinę žmogaus teisių ataskaitą, jo socialinio tinklo paskyrą ir prieinamas pasakytas kalbas;

65.  visapusiškai remia konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas, pagal kurias ES veiksmai pritaikomi prie kiekvienos šalies padėties ir poreikių; pakartoja raginimą suteikti EP nariams prieigą prie strategijų turinio; primygtinai pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis; pakartoja, kad konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos turėtų derėti su ES veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į konkrečią padėtį, ir kad šiose strategijose turėtų būti nurodyti išmatuojami pažangos rodikliai ir numatytos galimybės juos pakoreguoti, jei reikia;

66.  palankiai vertina tai, kad visose ES delegacijose ir BSGP misijose paskirti kontaktiniai asmenys žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais; primena savo rekomendaciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires dėl šių asmenų vaidmens delegacijose, kad jie galėtų tobulėti, veikti kaip tikri patarėjai žmogaus teisių klausimais ir veiksmingai atlikti savo darbą;

67.  pripažįsta, kad dialogai su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė siekiant propaguoti žmogaus teises ir jas ginti; palankiai vertina tai, kad dialogai žmogaus teisių klausimais užmezgami su vis daugiau šalių; palankiai vertina ir toliau skatina pilietinės visuomenės dalyvavimą parengiamuosiuose dialoguose; pakartoja raginimą sukurti išsamų mechanizmą, skirtą dialogų žmogaus teisių klausimais funkcionavimo stebėjimui ir peržiūrai;

68.  primena ES įsipareigojimą savo santykiuose su trečiosiomis šalimis itin daug dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad pažanga žmogaus teisių ir demokratijos principų srityje, be kita ko, žmogaus teisių paisymo sąlygos tarptautiniuose susitarimuose, turi būti remiama įgyvendinant visas ES politikos kryptis, susijusias su išorės aspektu, pavyzdžiui, plėtros ir kaimynystės politiką, BSGP, taip pat aplinkos, vystymosi, saugumo, kovos su terorizmu, prekybos, teisingumo ir vidaus reikalų politiką;

69.  primena, kad sankcijos yra pagrindinė BUSP priemonė; ragina Tarybą patvirtinti ES teisės aktuose numatytas sankcijas, kai to reikia norint pasiekti BUSP tikslus, visų pirma tam, kad būtų ginamos žmogaus teisės, įtvirtinama ir remiama demokratija, sykiu užtikrinant, kad tos sankcijos nedarytų poveikio civiliams gyventojams; prašo šias sankcijas skirti pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, kad jie būtų nubausti už įvykdytus nusikaltimus ir pažeidimus;

70.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių nuostatas į teisėkūros ir ne teisėkūros aktų pasiūlymų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos bei investicijų susitarimų poveikio vertinimus; primygtinai ragina Komisiją gerinti poveikio vertinimų kokybę, didinti jų išsamumą ir taip užtikrinti, kad į pasiūlymų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamo akto tekstą būtų sistemingai įtraukiami žmogaus teisių klausimai;

71.  dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia tvirtą ES įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi pažangą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų struktūromis ir Jungtinių Tautų specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (SAARC), Afrikos Sąjunga, Arabų Valstybių Lyga, ir kitomis, atsižvelgiant į ES sutarties 21 ir 220 straipsnius;

72.  pabrėžia, kad, siekdama naujame veiksmų plane užsibrėžtų plataus užmojo tikslų, ES turi skirti pakankamai išteklių ir ekspertų, kalbant tiek apie žmogiškuosius išteklius delegacijose ir būstinėse, tiek apie skiriamas lėšas;

73.  be to, primena, jog itin svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visų Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų veikloje, visų pirma Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos veikloje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą Jungtinių Tautų lygmenyje; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos balsas būtų išgirstas, be kita ko, skatinti vis geresnį tarpregioninių iniciatyvų įgyvendinimą, drauge remti rezoliucijas ir vadovauti jų rengimui; pabrėžia, jog reikia, kad ES prisiimtų vadovaujamą vaidmenį spartinant Jungtinių Tautų reformą, siekiant didinti taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos poveikį bei galią ir užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą ir pažangą tarptautinės teisės srityje;

°

°  °

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 70-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1)

http://www.ohchr.org/Documents/ProfessionalInterest/cedaw.pdf

(2)

http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/167

(3)

https://treaties.un.org/doc/source/docs/A_RES_45_158-E.pdf

(4)

http://www.unhcr.org/3b66c2aa10

(5)

http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf

(6)

http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/globalcompact/A_RES‌_71_1.pdf

(7)

https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld

(8)

https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/rms/090000168008482e

(9)

http://www.oecd.org/corporate/mne/oecdguidelinesformultinationalenterprises.htm

(10)

https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/131181.pdf

(11)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf

(12)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11138-2017-INIT/en/pdf

(13)

https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/staff-working-document-gender-2016-2020-20150922_en.pdf

(14)

http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/regions/files/eugs_review_web_0.pdf

(15)

http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/full_brochure_year_1.pdf

(16)

OL L 76, 2011 3 22, p. 56.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2011:076:0056:0058:LT:PDF

(17)

https://ec.europa.eu/anti-trafficking/sites/antitrafficking/files/communication_on_the_european_agenda_on_migration_en.pdf

(18)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52016DC0385

(19)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_rights_of_child_0.pdf

(20)

https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/european-consensus-on-development-final-20170626_en.pdf

(21)

 https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_human_rights_guidelines_on_freedom_of_expression_online_and_offline_en.pdf

(22)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137585.pdf

(23)

http://www.ceceurope.org/wp-content/uploads/2015/08/CofEU_119404.pdf

(24)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/guidelines_death_penalty_st08416_en.pdf

(25)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/20120626_guidelines_en.pdf

(26)

https://www.osce.org/odihr/19223?download=true

(27)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137584.pdf

(28)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_on_human_rights_dialogues_with_third_countries.pdf

(29)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/guidelines_en.pdf

(30)

 https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/16173_08_en.pdf

(31)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/10019_08_en.pdf

(32)

OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(33)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_hrd_en.pdf

(34)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10255-2016-INIT/lt/pdf

(35)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0344.

(36)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.

(37)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.

(38)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.

(39)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.

(40)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0020.

(41)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.

(42)

OL C 181, 2016 5 19, p. 69.

(43)

http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session31/Documents/A_HRC_31_56_en.doc

(44)

OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.

(45)

OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

(46)

OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(47)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.


EXPLANATORY STATEMENT

Scrutiny towards an EU Human Rights cycle

The main aim of this report is to look at the human rights and democracy challenges in third countries and the parliamentary scrutiny of human rights in external policies for the year 2016. The rapporteur also seeks to clarify the cycle of human rights policy-making within the European Union. The rapporteur sees the role of Parliament as essential for the mainstreaming of human rights in the EU’s external policy.

The rapporteur will therefore

–  scrutinise and comment on the human rights policy of the European Union while keeping a clear focus on the year 2016,

–  give an overview of the actions of the European Parliament in the area of human rights including the awarding of the Sakharov Prize for 2016 and the urgency resolutions adopted,

–  take into account the mid-term review of the 2015-2019 Action Plan which has just been completed by the Council and the Commission and which accompanies the 10-year strategic framework, 2012-2022,

The European Union’s external action and Human Rights

The European Union is founded on a strong engagement to promote and protect human rights, democracy and the rule of law worldwide. Sustainable peace, development and prosperity cannot exist without respect for human rights. This commitment underpins all internal and external policies of the European Union. The European Union actively promotes and defends universal human rights within its borders and when engaging in relations with non-EU countries. Over the years, the EU has adopted important reference documents on the promotion and protection of human rights and developed a range of diplomatic and cooperation tools to support the worldwide advancement of human rights.

The Lisbon Treaty

The Lisbon Treaty places human rights and democracy at the heart of the external relations of the European Union by stating that

The Union’s action on the international scene shall be guided by the principles which have inspired its own creation, development and enlargement, and which it seeks to advance in the wider world: democracy, the rule of law, the universality and indivisibility of human rights and fundamental freedoms, respect for human dignity, the principles of equality and solidarity, and respect for the principles of the United Nations Charter and international law. The Union shall seek to develop relations and build partnerships with third countries, and international, regional or global organisations which share the principles referred to in the first subparagraph. It shall promote multilateral solutions to common problems, in particular in the framework of the United Nations”. (Art 21(1) TEU)

The role of the Council and the HR/VP

Since the entry into force of the Lisbon Treaty, the external relations of the EU are mainly formulated and implemented by the High Representative of the Union for Foreign Affairs and Security Policy, who simultaneously serves as the Vice-President of the Commission. She is assisted by the European External Action Service (EEAS).

Strategic Framework on Human Rights 2012-2021 and Action Plans

In June 2012, the Council adopted a Strategic Framework on Human Rights and Democracy. The framework sets out the general human rights objectives of the EU. The framework defines the principles, objectives and priorities for improving the effectiveness and consistency of EU policy over ten years, 2012 - 2021. These principles include mainstreaming human rights into all EU policies.

The framework is operationalised by the periodic action plan, which accompanies the framework. This Action Plan sets concrete goals associated with timeframes and assigns relevant stakeholders. A first Action Plan for 2012-2014 was adopted which was then followed by a second action plan for 2015-2019. It builds upon the existing body of EU human rights and democracy support policies in the external action area, notably EU Guidelines, toolkits and other agreed positions, and the various external financing instruments. The current Action Plan contains 34 types of actions, which correspond to the following broader objectives: boosting ownership of local actors, addressing human rights challenges, ensuring a comprehensive human rights approach to conflict and crises, fostering better coherence and consistency and a more effective EU human rights and democracy support policy. A midterm review of the Action Plan has recently been adopted.

Human Rights Guidelines

EU Guidelines are not legally binding but they represent a strong political signal that they are priorities for the Union. Guidelines are pragmatic instruments of EU Human Rights policy and practical tools to help EU representations in the field better advance our Human Rights policy. There are 11 Guidelines.


ANNEX I: INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT

(JANUARY - DECEMBER 2016)

COUNTRY

Individual

BACKGROUND

ACTION TAKEN BY THE PARLIAMENT

BAHRAIN

 

 

Mohamed Ramadan

Ali Moosa

Mohammed Ramadan, a 32-year-old airport security guard, was arrested by the Bahraini authorities for allegedly taking part in a bombing in Al Dair on 14 February 2014, together with Ali Moosa, that killed a security officer and wounded several others.

 

A Bahraini court sentenced Ramadan and Moosa to death. However, both retracted their confession, claiming that they confessed after being tortured in the custody of the Criminal Investigations Directorate (CID). This sentence was upheld by the Court of Cassation, Bahrain’s highest court of appeal, in late 2015. A final date for the execution is still to be cleared.

In its Resolution of 4 February 2016, the European Parliament:

- Expresses its concern and disappointment over Bahrain’s return to the practice of capital punishment; calls for the reintroduction of the moratorium on the death penalty as a first step towards its abolition; calls on the Government of Bahrain, and in particular His Majesty Sheikh Hamad bin Isa Al Khalifa, to grant Mohammed Ramadan a royal pardon or to commute his sentence;

- Condemns firmly the continuing use of torture and other cruel or degrading treatment or punishment against prisoners by the security forces; is extremely worried about the prisoners’ physical and mental integrity; Expresses its concern about the use of anti-terrorism laws in Bahrain to punish political beliefs and convictions and prevent citizens from pursuing political activities; Stresses the obligation to ensure that human rights defenders are protected and allowed to conduct their work without hindrance, intimidation or harassment;

Ali Salman

Zainab al-Khawaja

Nabeel Rajab

 

During 2016, Bahrain has intensified its campaign of repression and persecution of human rights defenders and political opposition, with the re-arrest of Nabeel Rajab, in relation to twitter posts published in 2015 and faces up to 13 years of prison charge. Poor prison conditions have brought him to hospital in numerous occasions. Equally, it forced Zainab Al-Khawaja into exile after threats of re-arrest.

 

Bahrain has also targeted opposition groups, such as the Al-Wefaq, whose head, Ali Salman, has been in prison since July 2015

In its resolution, adopted on 7 July 2016, the European Parliament:

- Expresses grave concern about the ongoing campaign of repression against human rights defenders, political opposition and civil society, as well as the restriction of fundamental democratic rights, notably the freedoms of expression, association and assembly, political pluralism and the rule of law in Bahrain; calls for an end to all acts of violence, harassment and intimidation, including at judicial level, and to the censorship of human rights defenders, political opponents, peaceful protesters and civil society actors by state authorities and the security forces and services;

- Calls for the immediate and unconditional release of Nabeel Rajab and other human rights defenders jailed on allegations relating to their rights to free expression, assembly, and association, and for all charges against them to be dropped; calls on the authorities to guarantee the physical and psychological integrity of Nabeel Rajab and to provide him with all necessary medical treatment;

- notes with concern the Bahraini Government’s suppression of legitimate political opposition, including the extension of Sheikh Ali Salman’s sentence, the suspension of the Al-Wefaq National Islamic Society and the freezing of its assets; calls for greater basic freedoms for all Bahraini citizens; insists on an immediate halt to the suppression of different political opinions in the country and the repression of their leading representatives, regardless of their political or religious affiliation;

BRAZIL

 

 

Simiao Vilharva

Clodiodi de Souza

The Guarani-Kaiowá people

According to official local data, in the state of Mato Grosso do Sul, at least 400 indigenous people and 14 indigenous leaders have been murdered, including S. Vilharva and C. de Souza.

The Guarani-Kaiowá people is acutely affected by the poor and inadequate provision of appropriate health care, education and social services. At the same time, most of their lands are located in the Amazon region, and they are entitled by virtue of the Brazilian Constitution of 1988 and international legislations to their ancestral territories.

In its resolution of 24 November 2016, the European Parliament:

- Strongly condemns the violence perpetrated against the indigenous communities of Brazil; deplores the poverty and human rights situation of the Guarani-Kaiowá population in Mato Grosso do Sul;

- Calls on the Brazilian authorities to take immediate action to protect indigenous people’s security and to ensure that independent investigations are carried out into the murder and assault of indigenous people in their attempts to defend their human and territorial rights, so that the perpetrators can be brought to justice;

- Expresses concern about the proposed constitutional amendment 215/2000 (PEC 215), to which Brazilian indigenous peoples are fiercely opposed, given that, if approved, it will threaten indigenous land rights by making it possible for anti-Indian interests related to the agro-business, timber, mining and energy industries to block the new indigenous territories from being recognised;

CAMBODIA

 

 

Sam Rainsy

Kem Sokha

Hong Sok Hour

Pin Ratana

 

Sam Rainsy, the president of the leading opposition party, the CNRP, remains in self-emposed exile and faces trial in absentia, with the acting CNRP president, Kem Sokha, being under investigation. A senator from the opposition, Hong Sok Hour has been under arrest since August 2015.

In its resolution of 9 June 2016, the European Parliament:

- Expresses its deep concerns about the worsening climate for opposition politicians and human rights activists in Cambodia, and condemns all acts of violence, politically motivated charges, arbitrary detention, questioning, sentences and convictions in respect of these individuals;

- Urges the Cambodian authorities to revoke the arrest warrant for, and drop all charges against, opposition leader Sam Rainsy and CNRP members of the National Assembly and Senate, including Senator Hong Sok Hour; calls for the immediate release of the five human rights defenders still in preventive custody, namely Ny Sokha, Nay Vanda, Yi Soksan, Lim Mony and Ny Chakra, for these politicians, activists and human rights defenders to be allowed to work freely without fear of arrest or persecution, and for an end to political use of the courts to prosecute people on politically motivated and trumped-up charges; calls on the National Assembly to reinstate Sam Rainsy, Um Sam An and Hong Sok Hour immediately and to restore their parliamentary immunity;

- Urges the Cambodian authorities to drop all politically motivated charges and other criminal proceedings against ADHOC and other Cambodian human rights defenders, to cease all threats to apply repressive LANGO provisions, together with all other attempts to intimidate and harass human rights defenders and national and international organisations, and to release immediately and unconditionally all those jailed on politically motivated and trumped-up charges;

Ny Sokha, Nay Vanda and Yi Soksan, Ny Chakrya, Soen Sally, Ee Sarom, Thav Khimsan and Rong Chlun

Notable human rights advocates and staffers of national human rights organs and UN agencies are facing charges in politically motivated cases. This is also the case for trade union leaders, such as R. Chlun. This happens in a growing restrictive climate, as the promulgation of the Law on Associations and NGOs (LANGO) and that of the Law on Trade Unions tighten the space for these entities to act.

CHINA

 

 

Gui Minhai, Lui Bo, Zhang Zhiping, Lin Rongji and Lee Po

Gui Minhai, Lui Bo, Zhang Zhiping, Lin Rongji and Lee Po, associated with the publishing house Mighty Current and its bookstore, sold literary works critical of Beijing. They were allegedly abducted by China’s mainland authorities, from Hong Kong and other locations. In early January 2016, Gui Minhai released a media statement in mainland China, maintaining that the travelled voluntarily to mainland China, in what appeared to be a forced confession to an earlier conviction by China.

In the resolution of 04 February 2016, the European Parliament:

- Calls on the Chinese Government to report without delay any information relating to the missing booksellers, and to engage in immediate inclusive and transparent dialogue and communication on the matter between the mainland authorities and those in Hong Kong; notes as a positive development the communication from Lee Po and his reunification with his spouse;

- Expresses its concerns over allegations of mainland China’s law enforcement agencies operating in Hong Kong; recalls that it would be a violation of the Basic Law if mainland law enforcement agencies had been operating in Hong Kong; believes this would be inconsistent with the ‘one country, two systems’ principle; calls on China to respect the guarantees of autonomy granted to Hong Kong in the Basic Law.

Gui Minhai

Gui Minhai, a book publisher and shareholder of the publishing house and of a bookstore selling literary works critical of Beijing, disappeared in Pattaya, Thailand, on 17 October 2015 without trace. Between October and December 2015 four other Hong Kong residents (Lui Bo, Zhang Zhiping, Lam Wing-Kee and Lee Bo) who worked for the same bookstore also disappeared. Apart from Gui Minhai, the other four disappeared ones have returned to Hong kong. There is enough evidence to believe that Chinese authorities detained all detainees, forcing them to record fake confessions in front of TV cameras.

In its resolution of 24 November 2016, the European Parliament:

- Expresses its grave concern over the lack of knowledge of the whereabouts of Gui Minhai; calls for the immediate publication of detailed information on his whereabouts and calls for his immediate safe release and for him to be given the right to communication;

Larung Gar Tibetan Buddhist Academy

The Larung Gar Institute, the largest Tibetan Buddhist centre in the world founded in 1980, is currently facing extensive demolition by the Chinese Government with the objective of downsizing the academy by fifty percent, evicting around 4 600 residents by force and destroying around 1 500 dwellings. The evictees are to be forcibly enrolled in so-called ‘patriotic education’ exercises.

In its resolution of 15 December 2016, the European Parliament:

- Calls on the Chinese authorities to initiate a dialogue and to engage constructively on developments in Larung Gar with the local community and its religious leaders, and to address concerns regarding overcrowded religious institutes by allowing Tibetans to establish more institutes and build more facilities; calls for adequate compensation and the re-housing of Tibetans who have been evicted during the demolitions in Larung Gar at the place of their choice to continue their religious activities;

- Strongly condemns the imprisonment of Ilham Tohti who is serving a life sentence on alleged charges of separatism; deplores the fact that the due process of law was not respected and that he did not benefit from the right to a proper defence; urges the Chinese authorities to respect the norm of granting one visit per month for family members;

- Calls for the immediate and unconditional release of Ilham Tohti and of his supporters detained in relation to his case; further calls for Ilham Tohti’s teaching permit to be restored and for his free movement to be guaranteed within and outside China;

- Is worried about the adoption of the package of security laws and its impact on minorities in China, particularly the law on counter-terrorism that could lead to the penalisation of peaceful expression of Tibetan culture and religion and the law on the management of international NGOs which will come into effect on 1 January 2017 and will place human rights groups under the strict control of the government, as this constitutes a strictly top-down approach instead of encouraging partnership between local and central government and civil society;

Ilham Tohti

Uighur economics professor Ilham Tohti was sentenced to life imprisonment on 23 September 2014 on the charge of alleged separatism after being arrested in January of the same year. There are allegations that the due process of law was not respected, in particular with regard to the right to a proper defence.

In the Xinjiang region, in which the Muslim Uighur ethnic minority is mainly located, has experienced repeated outbreaks of ethnic unrest and violence. Ilham Tohti has always rejected separatism and violence and sought reconciliation based on respect for Uighur culture;

DJIBOUTI

 

 

Omar Ali Ewado

Omar Ali Ewado, was detained incommunicado from 29 December 2015 to 14 February 2016 for publishing a list of the victims of a massacre in which 27 people were killed and more than 150 wounded by the authorities at a cultural celebration in Buldugo on 21 December 2015 and those still missing.

In its resolution of 12 May 2016, the European Parliament:

- Deplores the killings carried out at the cultural ceremony on 21 December 2015 and the ensuing detentions and acts of harassment of human rights defenders and opposition members; expresses its condolences to the families of the victims and demands a full and independent inquiry with a view to identifying and bringing to justice those responsible; reiterates its condemnation of arbitrary detention and calls for the rights of the defence to be respected;

DRC

 

 

Fred Bauma, Yves Makwambala

F. Bauma and Y. Makwambala, human rights activists from the Filimbi (‘Whistle’) movement, were arrested for participating in a workshop intended to encourage Congolese young people to perform their civic duties peacefully and responsibly, were put in jail in May 2015. They were released on 23 August 2016 after a ruling by the Supreme Court of Justice.

In its resolution of 10 March 2016, the European Parliament:

- Expresses deep concern about the deteriorating security and human rights situation in the DRC, and in particular about the continual reports of increasing political violence and the severe restrictions and intimidation faced by human rights defenders, political opponents and journalists ahead of the upcoming electoral cycle; insists on the government’s responsibility to prevent any deepening of the current political crisis or escalation of violence and to respect, protect and promote the civil and political rights of its citizens;

- Strongly condemns any use of force against peaceful, unarmed demonstrators; recalls that freedom of expression, association and assembly is the basis of a dynamic political and democratic life; strongly condemns the increasing restrictions of the democratic space and the targeted repression of members of the opposition, civil society and the media; calls for the immediate and unconditional release of all political prisoners, including Yves Makwambala, Fred Bauma and other Filimbi and LUCHA activists and supporters, and the human rights defender Christopher Ngoyi;

EGYPT

 

 

Giulio Regeni

Giulio Regeni, a 28-year-old Italian doctoral student at Cambridge University, disappeared on 25 January 2016 after leaving his home in Cairo; his body was found on 3 February 2016 next to a road in the outskirts of Cairo. Giulio Regeni was conducting research in Egypt on trade union politics. According to the Italian ambassador to Cairo, G. Regeni was found to have been subjected to severe beating and torture

In its resolution of 10 March 2016, the European Parliament:

- Calls on the Egyptian authorities to provide the Italian authorities with all the documents and information necessary to enable a swift, transparent and impartial joint investigation into the case of Giulio Regeni in accordance with international obligations, and for every effort to be made to bring the perpetrators of the crime to justice as soon as possible;

- Underlines with grave concern that the case of Giulio Regeni is not an isolated incident, but that it occurred within a context of torture, death in custody and enforced disappearances across Egypt in recent years, in clear violation of Article 2 of the EU-Egypt Association Agreement, which states that the relations between the EU and Egypt are to be based on respect for democratic principles and fundamental human rights as set out in the Universal Declaration on Human Rights, which is an essential element of the agreement; calls, therefore, on the European External Action Service (EEAS) and the Member States to raise with the Egyptian authorities the routine practice of enforced disappearances and torture and to press for effective reform of Egypt’s security apparatus and judiciary;

ETHIOPIA

 

 

Bekele Gerba

B. Gerba, Deputy Chairman of the Oromo Federalist Congress (OFC), was arrested on 23 December 2015 and reportedly hospitalised shortly afterwards.

 

In its resolution of 21 January 2016, the European Parliament:

- Strongly condemns the recent use of excessive force by the security forces in Oromia and in all Ethiopian regions, and the increased number of cases of human rights violations; expresses its condolences to the families of the victims and urges the immediate release of all those jailed for exercising their rights to peaceful assembly and freedom of expression;

- Condemns the excessive restrictions placed on human rights work by the Charities and Societies Proclamation, which denies human rights organisations access to essential funding, endows the Charities and Societies Agency with excessive powers of interference in human rights organisations and further endangers victims of human rights violations by contravening principles of confidentiality;

 

Getachew Shiferaw, Yoanathan Teressa and Fikadu Mirkana

These leading activists were arbitrarily arrested, without the Ethiopian authorities presenting any charges when doing so.

 

Eskinder Nega, Temesghen Desalegn, Solomon Kebede, Yesuf Getachew, Woubshet Taye, Saleh Edris and Tesfalidet Kidane

Ethiopia continues to imprison journalists and opposition political party members for their views and opinions, with them having been convicted in unfair trials or are detained without charge.

 

Andargachew Tsege

The British-Ethiopian citizen and leader of an opposition party in exile was arrested in June 2014, after being condemned in absentia to death years earlier. He is still in the death row.

GAMBIA (The)

 

 

Solo Sandeng

Opposition leader and member of the United Democratic Party, was arrested on 14 April 2016 and died in detention shortly after his arrest in suspicious circumstances.

In its resolution of 12 May 2016, the European Parliament:

- Calls for the immediate release of all protestors arrested in relation to the 14 and 16 April 2016 protests; requests that the Government of the Republic of The Gambia ensure due process for any suspects detained on allegations of participating in the attempted unconstitutional change of government; calls on the authorities of The Gambia to guarantee the physical and psychological integrity of these suspects in all circumstances and to secure medical treatment for those injured without delay; expresses its concern regarding the testimonies of torture and ill-treatment of other prisoners;

Ousainou Darboe

O. Darboe was arrested and put in state custody, allegedly suffering from torture.

Alagie Abdoulie Ceesay, Ousman Jammeh, Sheikh Omar Colley, Imam Ousman Sawaneh and Imam Cherno Gassama

Director of the independent radio station Teranga FM, A.A. Ceesay, was arrested on 2 July 2015 by state authorities arbitrarily. The other individuals are former key political figures and religious personalities, and they have also suffered from arbitrary detention by state authorities.

HONDURAS

 

 

Berta Cáceres and Nelson García

On 3 March 2016 Berta Cáceres, a prominent environmentalist and indigenous rights leader and the founder of the Civic Council of Popular and Indigenous Organisations of Honduras (COPINH), was assassinated in her home by unidentified men. Shortly after, on 16 March 2016, Nelson García, also a member of COPINH, was murdered. Both human rights defenders had for many years had resisted the Agua Zacra hydroelectric dam in the Gualcarque River. The Honduran Government has been actively engaged in the investigation of both murderers. However, these deaths come to enlarge the list of human rights defenders killed between 2010 and 2016, amounting to 15 in late 2016.

In its resolution of 14 April 2016, the European Parliament:

- Condemns in the strongest terms the recent assassination of Berta Cáceres, Nelson García and Paola Barraza, as well as each of the earlier assassinations of other human rights defenders in Honduras; extends its sincere condolences to the families and friends of all of those human rights defenders;

- Calls, as a matter of urgency, for immediate, independent, objective and thorough investigations into these and previous murders in order to bring their intellectual and material authors to justice and to put an end to impunity; welcomes the fact that, at the request of the Honduran Government, the investigation into the murder of Ms Cáceres includes representatives of the UN High Commissioner for Human Rights and of the OAS; takes the view that instruments available within the framework of the UN and the IACHR, such as an independent international investigation, as requested by the victims, could help to ensure impartial and fair investigation of these murders;

- Expresses its deep concern at the climate of extreme violence, particularly against LGBTI people and those who defend their rights; stresses the need to carry out immediate, thorough and impartial investigations into the killings of active members of various LGBTI human rights organisations;

Paola Barraza

On 24 January 2016, Paola Barraza was murdered, who was a defender of LGBTI rights, a transexual woman and a member of the Arcoiris association. Her death increases the toll of other prominent LGBTI activists, amounting at least to seven in 2015, and at least 235 since 1994.

CHINA

 

 

Gui Minhai, Lui Bo, Zhang Zhiping, Lin Rongji and Lee Po

Gui Minhai, Lui Bo, Zhang Zhiping, Lin Rongji and Lee Po, associated with the publishing house Mighty Current and its bookstore, sold literary works critical of Beijing. They were allegedly abducted by China’s mainland authorities, from Hong Kong and other locations. In early January 2016, Gui Minhai released a media statement in mainland China, maintaining that the travelled voluntarily to mainland China, in what appeared to be a forced confession to an earlier conviction by China.

In the resolution of 04 February 2016, the European Parliament:

- Calls on the Chinese Government to report without delay any information relating to the missing booksellers, and to engage in immediate inclusive and transparent dialogue and communication on the matter between the mainland authorities and those in Hong Kong; notes as a positive development the communication from Lee Po and his reunification with his spouse;

- Expresses its concerns over allegations of mainland China’s law enforcement agencies operating in Hong Kong; recalls that it would be a violation of the Basic Law if mainland law enforcement agencies had been operating in Hong Kong; believes this would be inconsistent with the ‘one country, two systems’ principle; calls on China to respect the guarantees of autonomy granted to Hong Kong in the Basic Law.

INDIA

 

 

35 crew members, among which Estonians and Britons

On 12 October 2013 the 35-strong crew (including 14 Estonians and 6 Britons, as well as Indians and Ukrainians) of the US-based, Sierra Leone-flagged and privately owned ship the MV Seaman Guard Ohio were arrested in Tamil Nadu state (India) and charged with illegally possessing weapons in Indian waters. Despite attempts to drop the charges against them, the Supreme Court ordered the trial to proceed, which on 12 January 2016 sentenced the 35 sailors to a maximum of five years prison term and a fine of INR 3 000 (EUR 40).

In its resolution of 21 January 2016, the European Parliament:

- Calls on the Indian authorities to ensure that the case of the MV Seaman Guard Ohio crew is dealt with on a basis of full respect for the human and legal rights of the defendants, in line with the obligations enshrined in the various human rights charters, treaties and conventions that India has signed up to.

 

IRAQ

 

 

Yazidi and other minorities

August 2014 ISIS/Daesh attacked Yazidi communities around Sinjar city in Iraq’s Nineveh province, reportedly killing thousands. Several mass graves were found after Kurdish forces retook areas north of Mount Sinjar by December 2014. When the Kurdish forces retook Sinjar city in mid-November 2015, additional killing sites and apparent mass graves were discovered.

The European Parliament recognised on 4 February 2016 that ISIS/Daesh is committing genocide against Christians and Yazidis, among other minorities, which amount to war crimes, crimes against humanity and genocide.

In its resolution of 15 December 2016, the European Parliament:

- Strongly appeals to the international community, in particular to the UN Security Council, to consider the reported mass graves in Iraq as further evidence of genocide and to refer ISIS/Daesh to the International Criminal Court (ICC);

- Is particularly alarmed by the situation of women and children in the conflict, in particular the Yazidi women and children who are victims of persecution, executions, torture, sexual exploitation and other atrocities; insist that a full range of medical services should be made available, in particular for rape victims; calls, as a matter of urgency, for the EU and its Members States to work closely with the World Health Organisation (WHO) and to support it to this end; calls for the immediate release of all women and children who remain captives of ISIS/Daesh.

KAZAKHSTAN

 

 

Guzal Baidalinova and Yulia Kozlova

In December 2015 the Kazakh authorities detained Guzal Baidalinova, a journalist and the owner of the Nakanune.kz online news site, in connection with a criminal case on charges of ‘deliberately publishing false information’. On 29 February 2016 a court acquitted journalist Yulia Kozlova, who also writes for Nakanune.kz.

In its resolution of 10 March 2016, the European Parliament:

- Expresses its concerns about the climate for media and free speech in Kazakhstan; is very concerned about the pressure on independent media outlets and the possible negative implications of new draft legislation on the funding of civil society organisations; points out that freedom of speech for independent media, bloggers and individual citizens is a universal value that cannot be bargained away;

- Regrets the indiscriminate blocking of news, social media and other websites on the grounds that they feature unlawful content, and calls on the Kazakh authorities to ensure that any measure to restrict access to internet resources is based on law; is concerned about the amendments to the Communications Law adopted in 2014;

- Calls on the Kazakh authorities to quash the convictions of bloggers, including Ermek Narymbaev, Serikzhan Mambetalin and Bolatbek Blyalov; calls for the release of Guzal Baidalinova; calls for an end to the harassment of Seytkazy and Aset Matayev; points out, in this connection, that cases involving journalists should be public and that there should be no harassment during the proceedings;

- Is deeply worried about the disrespect and violation of prisoners’ rights in Kazakhstan’s prison system; is concerned about the physical and mental well-being of prisoners Vladimir Kozlov, Vadim Kuramshin (who won the Ludovic Trarieux International Human Rights Prize 2013) and Aron Atabek, who have been convicted on political grounds, and demands that they receive immediate access to necessary medical treatment and are allowed regular visits, including by family members, legal representatives and representatives of human rights and prisoners’ rights organisations;

 

Seytkazy Matayev and Aset Matayev

The head of the National Press Club and journalists’ union, Seytkazy Matayev, underwent a criminal investigation accused of corruption of public funds.

Ermek Narymbaev and Serikzhan Mambetalin, Bolatbek Blyalov

Ermek Narymbaev and Serikzhan Mambetalin were convcited on 22 January 2016 on charges of ‘inciting national discord’ to three years and two years in prison respectively. Bolatbek Blyalov was put under limited house arrest on similar grounds

Vladimir Kozlov, Vadim Kuramshin and Aron Atabek

V. Kozlov, C. Kuramshin and A. Atabek, human rights defenders and lawyers, were convicted on political grounds, and are being deprived of their rights as prisoners.

MALAWI

 

 

Persons with albanism

PWA are facing some of the most extreme forms of persecution and human rights violations, ranging from widespread societal discrimination, verbal abuse and exclusion from public services to killings, abductions, rape and mutilations; whereas human rights observers reported 448 attacks on albinos in 2015 alone across 25 African countries.

It is highly likely that these numbers are underestimated as the authorities do not systematically monitor and document such crimes or lack the capacity and resources to conduct thorough investigations.

In its resolution of 7 July 2017, the European Parliament:

- Expresses its deep concern at the continuous and widespread discrimination and persecution faced by persons with albinism in Africa, in particular following the recent rise in violence in Malawi; strongly condemns all killings, abductions, mutilations and other inhuman and degrading treatment suffered by PWA and expresses its condolences and solidarity to the families of the victims; condemns also any speculative trading in PWA’s body parts;

- Deplores the silence and inertia surrounding these events; recalls that the primary responsibility of a state is to protect its citizens, including vulnerable groups, and urges the Government of Malawi and the authorities of all the countries affected to take all the necessary measures to eliminate all forms of violence and discrimination against PWA and protect their dignity, human rights and well-being, as well as those of their family members.

MYANMAR

 

 

The Rohingya people

Approximately one million Rohingya are one of the world’s most persecuted minorities, and have been officially stateless since the 1982 Burmese Citizenship Law. The Rohingya are unwanted by the Myanmar authorities and by neighbouring countries, although some of the latter host large refugee populations.

The UN High Commissioner for Human Rights Zeid Ra’ad Al Hussein, in his report of 20 June 2016, described the continued serious rights violations against the Rohingya, including arbitrary deprivation of nationality, which renders them stateless, severe restriction of freedom of movement, threats to life and security, denial of the rights to health and education, forced labour, sexual violence and limitations on their political rights, ‘which may amount to crimes against humanity’.

In its resolution of 7 July 2016, the European Parliament:

- Reiterates its deepest concern about the plight of Rohingya refugees in South-East Asia and calls for regional and international mobilisation to provide them with urgent assistance in their extremely vulnerable situation; expresses its condolences to the families of victims of human traffickers, violence and lack of protection from official authorities in destination countries;

- Calls on the Government of Myanmar to safeguard the Rohingya people from any form of discrimination and to end impunity for violations against the Rohingya; recalls the long-overdue statement of 18 May 2015 by the spokesperson for Ms Suu Kyi’s party, the NLD, that the Government of Myanmar should grant citizenship to the Rohingya minority; calls on Ms Suu Kyi, a winner of the Sakharov Prize, to use her key positions in the Government of Myanmar to improve the situation of the Rohingya minority.

The Rohingya people

On 9 October 2016 gunmen attacked three police outposts near the Bangladesh border, leaving nine police officers dead and many weapons missing; whereas the Government of Myanmar claimed the gunmen were Rohingya militiamen and, following this, declared Maungdaw district an ‘operation zone’ with curfews and other severe restrictions, including for journalists and outside observers, who are not allowed to access the area.

According to human rights organisations, local sources report serious human rights abuses by government forces in the so-called operation zone. The Government of Myanmar has reported the deaths of 69 alleged militants and 17 members of the security forces, a claim which cannot be independently verified due to access restrictions.

In its resolution of 15 December 2016, the European Parliament:

- Is extremely concerned about the reports of violent clashes in northern Rakhine State and deplores the loss of lives, livelihoods and shelter and the reported disproportionate use of force by the armed forces of Myanmar; confirms that the Myanmar authorities have a duty to investigate the 9 October 2016 attacks and prosecute those responsible, but that this must be done in accordance with human rights standards and obligations;

- Recommends that the governments of the countries that cope with the influx of Rohingya refugees cooperate closely with the UNHCR, which has the technical expertise to screen for refugee status and the mandate to protect refugees and stateless people; urges those countries to respect the principle of non-refoulement and not to push the Rohingya refugees back, at least until a satisfactory and dignified solution for their situation has been found; calls in particular upon Bangladesh to allow the entry of Rohingya refugees, whilst acknowledging the efforts already made by Bangladesh to host several hundred thousand refugees.

NIGERIA

 

 

Victims of Boko Haram

Boko Haram killed at least 8 200 civilians in 2014 and 2015. It is estimated that more than 2,6 million people have been displaced and more than 14,8 million affected by the Boko Haram insurgency.

Around 270 schoolgirls were abducted by Boko Haram on 14-15 April 2014 from a school in Chibok, north-east Nigeria, and whereas the majority are still missing. It is feared that most were forced to either marry insurgents or to become insurgents themselves, subjected to sexual violence or sold into slavery, and non-Muslim girls were forced to convert to Islam. Boko Haram has abducted more than 2 000 women and girls since 2009, including around 400 from Damasak in Borno state on 24 November 2014.

In its resolution of 14 April 2016, the European Parliament:

- Strongly condemns the recent violence and attacks by Boko Haram, and calls on the Federal Government to protect its population and address the root causes of the violence by ensuring equal rights for all citizens, including by addressing the issues of inequality, control of fertile farmlands, unemployment and poverty; rejects any violent retaliation in breach of humanitarian law perpetrated by the Nigerian military; welcomes, however, the Nigerian Army’s ‘Safe Corridor’ programme designed to rehabilitate Boko Haram fighters;

- Calls on the Nigerian Government to develop a comprehensive strategy that addresses the root causes of terrorism, and to investigate, as promised, evidence that the Nigerian military might have committed human rights violations; welcomes the Abuja Security Summit, to take place in May 2016, and calls on all stakeholders to identify concrete, viable solutions to fight terrorism without sacrificing respect for human rights and democracy; further underlines the importance of regional cooperation in addressing the threat posed by Boko Haram;

PAKISTAN

 

 

Asia Bibi

Asia Bibi has been charged with a blasphemy crime and sentenced to death. Her case is embedded in a more general atmosphere of lack of freedom of religion and belief, where Christians and other minorities face not only persecution by extremists, but also legal discrimination, in particular through Pakistan’s blasphemy laws, which are discriminatory and are widely misused by those with personal and political motives.

Certain student unions at the universities and the Khatm-e-Nubuwwat Lawyers’ Forum, are reportedly the driving force behind the rise in prosecutions for blasphemy charges in the Pakistani courts and is against any attempts by legislators to reform the relevant law.

In its resolution of 14 April 2016, the European Parliament:

- Expresses deep concern at the systemic and grave violations of freedom of religion and belief in Pakistan; stresses the importance of respect for the fundamental rights of all religious and ethnic minorities living in Pakistan so that they can continue to live in dignity, equality and safety, and practise their religion in complete freedom without any kind of coercion, discrimination, intimidation or harassment, in accordance with the founding principles of Pakistan;

 

PHILIPPINES (The)

 

 

Victims of the war on drugs

During his election campaign and first days in office, President Duterte repeatedly urged law enforcement agencies and the public to kill suspected drug traffickers who did not surrender, as well as drug users.

Figures released by the Philippine National Police show that from 1 July to 4 September 2016 police killed over a thousand suspected drug pushers and users, and whereas further police statistics attribute the killing of over a thousand alleged drug dealers and users in the past two months to unknown gunmen; whereas, as reported by Al Jazeera, more than 15 000 drug suspects have been arrested, mostly on the basis of hearsay and allegations put forward by fellow citizens, and whereas almost 700 000 have surrendered ‘voluntarily’ to police and registered for treatment under the Tokhang programme in order to avoid being targeted by police or vigilantes.

In its resolution of 15 September 2016, the European Parliament:

- Understands that in the Philippines millions of people are negatively affected by the high level of drug addiction and its consequences; expresses its strongest concerns, however, at the extraordinarily high numbers killed during police operations and by vigilante groups in the context of an intensified anti-crime and anti-drug campaign targeting drug dealers and users, and urges the Government of the Philippines to put an end to the current wave of extrajudicial executions and killings;

- Urges the Philippine Government to condemn the actions of vigilante groups and to investigate their responsibility for the killings; urges the Philippine authorities to conduct an immediate, thorough, effective and impartial investigation in order to identify all those responsible, to bring them before a competent and impartial civil tribunal and to apply the penal sanctions provided for by the law.

RUSSIA

 

 

Ildar Dadin

In early December 2015 the Russian opposition activist Ildar Dadin was sentenced to three years in jail after organising a series of peaceful anti-war protests and assemblies, being the first person in Russia to be convicted under a tough public assembly law adopted in 2014.

Ildar Dadin was sentenced to two years and a half on appeal, and has reporterdly suffered repeated torture, beatings, inhumane treatment and threats of murder at the hands of the Russian authorities.

The number of political prisoners in Russia has significantly increased in recent years, which was in November 2016 of 102, according to the Memorial Human Rights Centre. At the same time, Russia is severely tightening its control and repression over human rights organisations.

In its resolution of 24 November 2016, the European Parliament:

- Urges the Russian authorities to conduct a thorough and transparent investigation of the allegations made by Ildar Dadin of torture and ill-treatment, with the participation of independent human rights experts; calls for an independent investigation into the allegations of torture, abuse and degrading and inhumane treatment on the part of state officials in Russian detention facilities, labour camps and prisons;

- Reminds Russia of the importance of full compliance with its international legal obligations, as a member of the Council of Europe and the Organisation for Security and Cooperation in Europe, and with fundamental human rights and the rule of law as enshrined in various international treaties and agreements that Russia has signed and is party to; underlines that the Russian Federation can be considered a reliable partner in the sphere of international cooperation only if it keeps up its obligations under international law; in this regard, expresses its concern over the presidential decree withdrawing Russia from the Rome Statute of the ICC;

RWANDA

 

 

Victoire Ingabire

On 30 October 2012 Victoire Ingabire, President of the Unified Democratic Forces (UDF), was sentenced to eight years’ imprisonment for conspiracy to harm the authorities using terrorism, and for minimising the 1994 genocide, on the basis of relations with the Democratic Forces for the Liberation of Rwanda (FDLR).

In September 2016 a delegation from the European Parliament was denied access to jailed opposition leader Victoire Ingabire.

Human rights organisations have denounced the first-instance trial of Victoire Ingabire, as serious irregularities were observed and she was treated unfairly. In its report, Amnesty International points to prejudicial public statements made by the Rwandan President in advance of her trial, and a reliance on confessions from detainees in Camp Kami where torture is alleged to be used.

In 2015, Ms Ingabire appealed to the African Court on Human and Peoples’ Rights, accusing the Rwandan Government of violating her rights. In March 2015, Rwanda withdrew from the jurisdiction of the African Court, claiming that Rwanda’s courts were capable of dealing with all local cases. On year later, the Rwandan Government withdrew its declaration allowing individuals to file complaints directly with the African Court on Human and Peoples’ Rights, only days before judges were to hear a case brought against the Rwandan Government by Victoire Ingabire.

In its resolution of 6 October 2016, the European Parliament:

- Strongly condemns politically motivated trials, the prosecution of political opponents and the prejudging of the outcome of the trial; urges the Government of Rwanda to extend economic and social achievements to the field of human rights in order to fully move towards a modern and inclusive democracy; urges the Rwandan authorities to ensure that Victoire Ingabire’s appeal process is fair and meets the standards set under Rwandan and international law; underlines that trials and the charges brought against accused persons cannot be based on vague and imprecise laws, and the misuse thereof, as is occurring in the case of Victoire Ingabire;

- Expresses its deep concerns at the Rwandan Supreme Court’s denial of appeal and judgement sentencing Victoire Ingabire to 15 years’ imprisonment and at the worsening conditions of her detention; believes that the appeal process conducted in Rwanda did not meet international standards, including Ms Ingabire’s right to presumption of innocence;

- Stresses that Rwanda’s withdrawal in March 2016 from the jurisdiction of the African Court on Human and Peoples’ Rights (ACHPR) just a few days prior to the hearing of the appeal case by Ms Ingabire is circumstantial and is aimed at limiting the direct access of individuals and NGOs to the Court;

- Urges the Rwandan authorities to step up their efforts to investigate the cases of Illuminée Iragena, John Ndabarasa, Léonille Gasangayire and other individuals who are feared to have been forcibly disappeared, to reveal their whereabouts and release or try them, if they are in detention, as well as to ensure the fairness of the trials of actual or suspected government opponents or critics, including those of Frank Rusagara, Joel Mutabazi, Kizito Mihigo and their respective co-accused;

Illuminée Iragena and Léonille Gasengayire

FDU-Inkingi, V. Ingabire’s party, is not able to register as a political party and several of its members were threatened, arrested or detained, including Illuminée Iragena and Léonille Gasengayire

SUDAN

 

 

Khalfálah Alafif Muktar, Arwa Ahmed Elrabie, Al-Hassan Kheiry, Imani-Leyla Raye, Abu Hureira Abdelrahman, Al-Baqir Al-Afif Mukhtar, Midhat Afifadeen and Mustafa Adam

On 29 February 2016 the NISS brutally raided the Khartoum Centre for Training and Human Development (TRACKS), a civil society organisation, following which the director Khalfálah Alafif Muktar and activists Arwa Ahmed Elrabie, Al-Hassan Kheiry, Imani-Leyla Raye, Abu Hureira Abdelrahman, Al-Baqir Al-Afif Mukhtar, Midhat Afifadeen and Mustafa Adam were arrested and charged with criminal conspiracy and waging war against the state, charges which carry the death penalty.

In its resolution of 6 October 2016, the European Parliament:

- Condemns the arbitrary arrest and detention of activists and the ongoing detention of human rights defenders and journalists in Sudan; urges the Government of Sudan to guarantee the peaceful exercise of the freedoms of expression, association and assembly; underlines that the National Dialogue will only succeed if carried out in an atmosphere in which the freedoms of expression, media, association and assembly are guaranteed;

- Reaffirms that freedom of religion, conscience or belief is a universal human right that needs to be protected everywhere and for everyone; demands that the Sudanese Government repeal any legal provisions that penalise or discriminate against individuals for their religious beliefs, especially in the case of apostasy and especially concerning Czech Christian aid worker Petr Jašek, Sudanese pastors Hassan Abduraheem Kodi Taour, Kuwa Shamal and Darfuri graduate student Abdulmonem Abdumawla Issa Abdumawla.

Petr Jašek, Hassan Abduraheem Kodi Taour, Kuwa Shamal and Abdulmonem Abdumawla Issa Abdumawla

Petr Jašek, Hassan Abduraheem Kodi Taour, Kuwa Shamal and Abdulmonem Abdumawla Issa Abdumawla were detained and faced trial on charges of highlighting alleged Christian suffering in war-ravaged areas of Sudan.

TAJIKISTAN

 

 

Abubakr Azizkhodzhaev, Zaid Saidov, Umarali Kuvatov and Maksud Ibragimov

Abubakr Azizkhodzhaev was detained in February 2016 after raising critical concerns about corrupt business practices. Zaid Saidov was sentenced to 29 years in prison in prosecutions linked to his having run for office in the November 2013 presidential elections. Umarali Kuvatov was killed in Istanbul in March 2015 and Maksud Ibragimov was stabbed and kidnapped in Russia before being returned to Tajikistan and sentenced in July 2015 to 17 years’ imprisonment.

In its resolution of 9 June 2016, the European Parliament:

- Calls for the release of all those imprisoned on politically motived charges, including Abubakr Azizkhodzhaev, Zaid Saidov, Maksud Ibragimov, IRPT deputy leaders Mahmadali Hayit and Saidumar Hussaini, and 11 other IRPT members;

- Urges the Tajik authorities to quash the convictions of, and to release, attorneys and lawyers, including Buzurgmehr Yorov, Nodira Dodajanova, Nuriddin Mahkamov, Shukhrat Kudratov and Firuz and Daler Tabarov;

- Urges the authorities of Tajikistan to give defence attorneys and political figures fair, open and transparent trials, to provide substantive protections and procedural guarantees in accordance with Tajikistan’s international obligations and to authorise the reinvestigation by international organisations of all reported violations of human rights and dignity; calls for all those imprisoned or detained to be granted access to independent legal services, together with the right to meet their family members regularly; recalls that, for every sentence issued, clear evidence must be presented to justify the criminal charges brought against the defendant.

Mahmadali Hayit, Saidumar Hussaini, Buzurgmehr Yorov, Nodira Dodajanova, Nuriddin Mahkamov, Shukhrat Kudratov and Firuz and Daler Tabarov

Tajikistan’s political opposition have been systematically targeted; In September 2015 the Islamic Renaissance Party of Tajikistan (IRPT) was banned after being linked to a failed coup earlier that month.

On 2 June 2016 the Supreme Court in Dushanbe sentenced Mahmadali Hayit and Saidumar Hussaini, deputy leaders of the banned IRPT, to life imprisonment on charges of having been behind an attempted coup in 2015.

Several lawyers who applied to act as defence attorneys for IRPT defendants have received death threats and have been arrested, detained and imprisoned; whereas the arrests of Buzurgmehr Yorov, Nodira Dodajanova, Nuriddin Mahkamov, Shukhrat Kudratov and Firuz and Daler Tabarov raise major concerns about compliance with international standards relating to the independence of lawyers, closed trials and limited access to legal representation.

THAILAND

 

 

Andy Hall

The workers’ rights defender Mr Andy Hall, an EU citizen, was sentenced on 20 September 2016 to a three-year suspended jail term and fined THB 150 000 after contributing to a report by Finnish NGO Finnwatch exposing labour rights violations in a Thai pineapple processing plant, Natural Fruit Company Ltd.

Andy Hall was formally indicted for criminal defamation and a computer crime relating to the online publication of the report, and whereas Mr Hall’s two criminal cases were allowed to proceed through the Thai judicial system.

On 18 September 2015 the Prakanong Court in Bangkok, ruling in favour of Mr Hall, upheld the dismissal of the other criminal defamation proceedings brought against him, which have been appealed by Natural Fruit Company Ltd and the Thai Attorney General and which are currently before the Supreme Court

In its resolution of 6 October 2016, the European Parliament:

- Calls on the Thai Government to take all necessary measures to ensure that the rights – including the right to a fair trial – of Mr Hall and other human rights defenders are respected and protected, and to create an enabling environment conducive to the enjoyment of human rights and, specifically, to ensure that the promotion and protection of human rights are not criminalised;

- Calls on the Thai authorities to ensure that the country’s defamation laws are compliant with the International Covenant on Civil and Political Rights (ICCPR), to which it is a state party, and also to revise the Computer Crime Act, the current wording of which is too vague.

UKRAINE

 

 

Crimean Tatars

The Russian Federation has illegally annexed Crimea and Sevastopol and therefore violated international law, including the UN Charter, the Helsinki Final Act, the 1994 Budapest Memorandum and the 1997 Treaty of Friendship, Cooperation and Partnership between the Russian Federation and Ukraine.

Targeted abuses have been registered against the Tatar community, the majority of which opposed the Russian takeover and boycotted the so-called referendum on 16 March 2014, particularly through the enforcement of Russia’s vague and overly broad ‘antiextremist’ legislation to intimidate or silence critics; whereas these abuses include abduction, forced disappearance, violence, torture and extrajudicial killings that the de facto authorities have failed to investigate and prosecute

In its resolution of 4 February 2016, the European Parliament:

- Condemns the severe restrictions on the freedoms of expression, association and peaceful assembly, including at traditional commemorative events such as the anniversary of the deportation of the Crimean Tatars by Stalin’s totalitarian Soviet Union regime and cultural gatherings of the Crimean Tatars; stresses that, in line with international law, the Tatars, as an indigenous people of Crimea, have the right to maintain and strengthen their distinct political, legal, economic, social and cultural institutions; calls for respect for the Mejlis as the legitimate representation of the Crimean Tatar community, and for avoidance of any harassment and systematic persecution of its members; expresses concern at the infringement of their property rights and liberties, their intimidation and incarceration, and disrespect of their civic, political and cultural rights; notes with equal concern the restrictive re-registration requirements for media outlets, as well as for civil society organisations;

- Calls on the Russian Federation authorities and the de facto authorities in Crimea, which are bound by international humanitarian law and international human rights law, to grant unimpeded access to Crimea for international institutions and independent experts from the OSCE, the United Nations and the Council of Europe, as well as for any human rights NGOs or news media outlets that wish to visit, assess and report on the situation in Crimea; calls on the Council and the EEAS to put pressure on Russia in this regard; welcomes the decision of the Secretary General of the Council of Europe to send his Special Representative for Human Rights to Crimea, as this was the first visit following the Russian annexation and is expected to provide a fresh assessment of the situation on the ground; looks forward to his findings; stresses that any international presence on the ground should be coordinated with Ukraine;

Crimean Tatars

On 26 April 2016 the so-called Supreme Court of Crimea ruled in favour of a request by the so-called Prosecutor-General of Crimea, Natalia Poklonskaya, accusing the Mejlis, which had been the representative body of the Crimean Tatars since its establishment in 1991 and had enjoyed full legal status since May 1999, of extremism, terrorism, human rights violations, illegal actions and acts of sabotage against the authorities

The Mejlis has now been declared an extremist organisation and included in the Russian Justice Ministry’s list of NGOs whose activities must be suspended. The activities of the Mejlis have consequently been banned in Crimea and in Russia.

The decision of the so-called Prosecutor-General and so-called Supreme Court of Crimea are intrinsic parts of the policy of repression and intimidation on the part of the Russian Federation, which is punishing this minority for its loyalty towards the Ukrainian state during the illegal annexation of the peninsula in 2014.

In its resolution of 12 May 2016, the European Parliament:

- Strongly condemns the decision of the so-called Supreme Court of Crimea to ban the Mejlis of the Crimean Tatar People, and demands its immediate reversal; considers this decision to constitute systemic and targeted persecution of the Crimean Tatars, and to be a politically motivated action aimed at further intimidating the legitimate representatives of the Tatar community; stresses the importance of this democratically elected decision-making body representing the Crimean Tatar people;

- Points out that the ban on the Mejlis of the Crimean Tatar People, which is the legitimate and recognised representative body of the indigenous people of Crimea, will provide fertile ground for stigmatising the Crimean Tatars, further discriminating against them and violating their human rights and basic civil liberties, and is an attempt to expel them from Crimea, which is their historical motherland; is concerned that the branding of the Mejlis as an extremist organisation may lead to additional charges in accordance with provisions of the Criminal Code of the Russian Federation;

- Recalls that the banning of the Mejlis means that it will be prohibited from convening, publishing its views in the mass media, holding public events or using bank accounts; calls for the EU to provide financial support for the activities of the Mejlis while it is in exile; calls for increased financing for human rights organisations working on behalf of Crimea;

 

VIETNAM

 

 

Lê Thu Hà, Nguyễn

Văn Đài, Trần Minh Nhật, Trần Huỳnh Duy Thức, Thích Quảng Độ,

Vietnamese lawyer and human rights activist, Lê Thu Hà, was arrested on 16 December 2015, at the same time as a prominent fellow human rights lawyer, Nguyễn Văn Đài, who was arrested for conducting propaganda against the state.

On 22 February 2016 human rights defender Trần Minh Nhật was attacked by a police officer at his home in Lâm Hà district, Lâm Đồng Province. Trần Huỳnh Duy Thức, who was imprisoned in 2009 after a trial with no meaningful defence, received a sentence of 16 years followed by five years under house arrest. There is serious concern for the deteriorating health of Buddhist dissident Thích Quảng Độ, who was currently under house arrest.

In its resolution of 9 June 2016, the European Parliament:

- Calls on the Government of Vietnam to put an immediate stop to all harassment, intimidation, and persecution of human rights, social and environmental activists; insists that the government respect these activists’ right to peaceful protest and release anyone still wrongfully held; asks for the immediate release of all activists who have been unduly arrested and imprisoned such as Lê Thu Hà, Nguyễn Văn Đài, Trần Minh Nhật, Trần Huỳnh Duy Thức and Thích Quảng Độ;

- Condemns the conviction and harsh sentencing of journalists and bloggers in Vietnam such as Nguyễn Hữu Vinh and his colleague Nguyễn Thị Minh Thúy, and Đặng Xuân Diệu, and calls for their release;

- Deplores the continuing violations of human rights in Vietnam, including political intimidation, harassment, assaults, arbitrary arrests, heavy prison sentences and unfair trials, perpetrated against political activists, journalists, bloggers, dissidents and human rights defenders, both on- and offline, in clear violation of Vietnam’s international human rights obligations;

Kim Quốc Hoa

The former editor-in-chief of the newspaper Người Cao Tuổi, had his journalist’s licence revoked in early 2015 and was later prosecuted under Article 258 of the criminal code for abusing democratic freedoms, after the newspaper exposed a number of corrupt officials.

ZIMBABWE

 

 

Promise Mkwananzi and Linda Masarira

In May 2016 thousands of demonstrators – informal traders, unemployed young people and, now, professional people – have taken to the streets in a number of urban centres across Zimbabwe to protest against job losses, mass unemployment and the government’s failure to meet people’s basic economic expectations, namely a labour market that provides jobs, a public workforce that is paid on time, a trustworthy stable currency and an affordable price regime.

The protest movement led by clergyman Evan Mawarire, using the hashtag #ThisFlag, has drawn support from churches and the middle class, which had hitherto tended to steer clear of street politics.

On 6 July 2016 the opposition movement #ThisFlag called for a national ‘stay-away’ day in protest against the government’s inaction against corruption, impunity and poverty. This resulted in a massive shutdown of most shops and businesses in the capital and led to a severe crackdown by the authorities.

Promise Mkwananzi, the leader of #Tajamuka, a social movement linked to the July stay-away, who was arrested and charged for inciting public violence, has been released on bail. #Tajamuka activist, Linda Masarira, was arrested during the protest in July 2016.

In its resolution of 15 September 2016, the European Parliament:

- Expresses serious concern about the increase in violence against demonstrators in Zimbabwe in recent months; notes with alarm the recently announced one-month ban on demonstrations; calls on the government and all parties in Zimbabwe to respect the right to demonstrate peacefully in order to address genuine concerns, and urges the Zimbabwean authorities to investigate allegations of excessive use of force and other human rights abuses by elements within the Zimbabwe police, and to hold them to account;

- Expresses its continued concern about the abduction of Itai Dzamara; demands that habeas corpus be respected and that those responsible for his abduction be brought to justice;


ANNEX II: LIST OF RESOLUTIONS

List of resolutions adopted by the European Parliament during the year 2016 and relating directly or indirectly to human rights violations in the world

Country

Date of adoption in plenary

Title

Africa

Ethiopia +(1)

21.01.2016

Ethiopia

Libya *(2)

04.02.2016

Situation in Libya

Egypt +

10.03.2016

Egypt, notably the case of Giulio Regeni

DRC +

10.03.2016

The Democratic Republic of the Congo

DRC *

01.12.2016

Situation in the Democratic Republic of the Congo

Nigeria +

14.04.2016

Nigeria

The Gambia +

12.05.2016

The Gambia

Djibouti +

12.05.2016

Djibouti

Malawi +

07.07.2016

Situation of persons with albinism in Africa, notably in Malawi

Somalia (no individual cases or minority) +

15.09.2016

Somalia

Zimbabwe +

15.09.2016

Zimbabwe

Sudan +

06.10.2016

Sudan

Rwanda +

06.10.2016

Rwanda, the case of Victoire Ingabire

Americas

Honduras +

14.04.2016

Honduras: situation of human rights defenders

Brazil +

24.11.2016

Situation of the Guarani-Kaiowá in the Brazilian state of Mato Grosso do Sul

Asia

North Korea (no individual cases or minority) +

21.01.2016

North Korea

India +

21.01.2016

EU citizens under detention in India, notably Estonian and UK seamen

China +

04.02.2016

The case of the missing book publishers in Hong Kong

Kazakhstan +

10.03.2016

Freedom of expression in Kazakhstan

Pakistan +

14.04.2016

Pakistan, in particular the attack in Lahore

Cambodia +

09.06.2016

Cambodia

Tajikistan +

09.06.2016

Tajikistan: situation of prisoners of conscience

Vietnam +

09.06.2016

Vietnam

Myanmar +

07.07.2016

Myanmar, notably the situation of the Rohingya

The Philippines +

15.09.2016

The Philippines

Thailand +

06.10.2016

Thailand, notably the situation of Andy Hall

China +

24.11.2016

The case of Gui Minhai, jailed publisher in China

Myanmar +

15.12.2016

The situation of the Rohingya minority in Myanmar

China +

15.12.2016

The cases of the Larung Gar Tibetan Buddhist Academy and Ilham Tohti

Europe

Ukraine +

04.02.2016

Human rights situation in Crimea, in particular of the Crimean Tatars

Ukraine +

12.05.2016

Crimean Tatars

Turkey *

27.10.2016

Situation of Journalists in Turkey

Russia +

24.11.2016

The case of Ildar Dadin, prisoner of conscience in Russia

Middle East

Bahrain +

04.02.2016

Bahrain: the case of Mohammed Ramadan

Bahrain +

07.07.2016

Bahrain

Syria *

06.10.2016

Situation in Syria

Iraq *

27.10.2016

Situation in Northern Iraq/Mosul

Syria *

26.11.2016

Situation in Syria

Iraq +

15.12.2016

Mass graves in Iraq

Yemen *

25.02.2016

Situation in Yemen

Cross-cutting issues

UNHRC sessions

21.01.2016

EU priorities for the UNHRC sessions in 2016

Persecution of religious minorities

04.02.2016

Systematic mass murder of religious minorities by ISIS

Migration

12.04.2016

The situation in the Mediterranean and the need for a holistic EU approach to migration

International Humanitarian Law

28.04.2016

Attacks on hospitals and schools as violations of international humanitarian law

Women & migration

08.03.2016

The situation of women refugees and asylum seekers in the EU

Trafficking

12.05.2016

Preventing and combating trafficking in human beings

Trafficking

05.07.2016

The fight against trafficking in human beings in the EU’s external relations

Torture

04.10.2016

Trade in certain goods which could be used for capital punishment, torture or other treatment or punishment

Migration

25.10.2016

Human rights in migration in third countries

Women

13.12.2016

Rights of Women in the Eastern Partnership States

Corporate liability and human rights

25.10.2016

Corporate liability for serious human rights abuses in third countries

Social and environmental standards and human rights

05.07.2016

Social and environmental standards, human rights and corporate responsibility

(1)

+ - urgency resolution according to rule 135, EP RoP

(2)

* - resolutions with human rights-related issues


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (7.11.2017)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2017/2122(INI))

Nuomonės referentas: Jordi Solé

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus;

B.  kadangi ginkluotų konfliktų metu moterys ir vaikai, įskaitant moteris pabėgėles ir vaikus pabėgėlius, yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių;

C.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės grindžiamos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir tai yra esminiai žmogaus orumo elementai; kadangi šios teisės iki šiol užtikrinamos ne visose pasaulio šalyse;

D.  kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje ir su juo susiduriama visais visuomenės lygmenimis nepaisant amžiaus, išsilavinimo, pajamų, socialinės padėties arba kilmės ar gyvenamosios šalies, be to, tai didžiulė kliūtis lyčių lygybei;

E.  kadangi pagal ES moterų ir vyrų lygybės strategiją numatyta lyčių lygybės aspektą integruoti į ES prekybos politiką;

1.  primena, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o lyčių aspekto integravimas– Sutartyse įtvirtintas vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų; taigi ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į visus ES teisės aktus, gaires, veiksmus ir finansavimą kaip kertinį ES principą, ypatingą dėmesį skiriant ES išorės santykių politikai; pabrėžia, kad būtina stiprinti ES delegacijų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais vaidmenį, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

2.  primena, kad ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje yra viena pagrindinių ES priemonių, kuriomis siekiama pagerinti lyčių lygybę trečiosiose šalyse; todėl mano, kad antrasis Lyčių lygybės veiksmų planas turėtų būti parengtas kaip Komisijos komunikatas; ragina Komisiją atsižvelgti į EP rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje plano atnaujinimo;

3.  ragina Komisiją į laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriose moterų teisės yra ribotos arba jų visai nepaisoma, įtraukti išlygas, kuriomis šios šalys būtų raginamos įgyvendinti aktyvią tokių teisių pripažinimo politiką;

4.  ragina valstybes nares ir Komisiją teikti nuolatinę paramą, siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, moterų organizacijas ir moteris lyderes, kurie vykdo aktyvią veiklą vadovaudamiesi įsipareigojimu skatinti, saugoti moterų teises ir stiprinti informavimą apie jas;

5.  ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 61-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas skatinti moterų ekonominį įgalėjimą keliant klausimus, susijusius su lyčių nelygybe besikeičiančiame profesiniame pasaulyje;

6.  atkreipia dėmesį į teigiamą moterų įgalėjimo indėlį siekiant įtraukios, teisingos ir taikios visuomenės bei darnaus vystymosi; pabrėžia, kad visuose darnaus vystymosi tiksluose lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys ir kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant visapusiškai realizuoti moterų teises ir veiksmingai įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinamas ekonominis ir socialinis įgalėjimas bei moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas čiabuvių moterų įgalėjimui;

7.  pažymi, kad moterys turėtų būti skatinamos jungtis į organizacijas, šiuo tikslu pasitelkiant profesines sąjungas, ir jos neturėtų būti diskriminuojamos, kai siekia gauti finansavimą įmonėms;

8.  tvirtai rekomenduoja įgyvendinant EIVT politiką išskirtinį dėmesį skirti švietimui, kad visiems vaikams būtų užtikrinta visapusiška ir lygiateisė galimybė mokytis, visų pirma konfliktų ir humanitarinių bei migracijos krizių sąlygomis, kuriomis vaikai gali netekti pagrindinio ugdymo galimybės; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mergaičių galimybėms mokytis nepatiriant rizikos;

9.  ragina EIVT skatinti moterų, kaip taikdarių, vaidmenį, skatinti moterų dalyvavimą vadovavimo ir sprendimų priėmimo procesuose ir traktuoti šias užduotis kaip ES visuotinės strategijos ir politinių dialogų kertinį akmenį, visų pirma kalbant apie konfliktų prevenciją ir žmogaus teisių bei demokratinių reformų skatinimą vykstant atkūrimo po konflikto procesui;

10.  yra susirūpinęs dėl migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, ypač moterų ir vaikų, ir marginalizuotų grupių narių pažeidžiamos padėties, ir ragina skubiai parengti tinkamus, saugius ir teisėtus migracijos kanalus, imantis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti jų apsaugą, pavyzdžiui, galimybes gauti teisinę pagalbą, psichologinę paramą, suteikti saugias vietas moterims ir vaikams ir galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, įskaitant galimybę naudotis saugaus nėštumo nutraukimo paslaugomis, taip pat kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, jog vykdant šeimos susijungimo procedūras moterims ir mergaitėms, kurios prisijungia prie savo šeimų ES, turi būti suteiktos individualios teisės užtikrinant, kad jos nebūtų priklausomos nuo galimai smurtinių santykių su šeimos nariais vyrais, norėdamos naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir prieiga prie švietimo ar darbo;

11.  ragina ES remti visas moterų asociacijas, kurios kasdien dirba, kad padėtų moterims humanitarinių krizių ir konfliktų situacijose;

12.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir visų formų smurtą lyties pagrindu (įskaitant prekybą žmonėmis, priverstines santuokas, nusikaltimus dėl garbės, moterų lyties organų žalojimą) ir seksualinės prievartos, kaip karo ginklo, naudojimą; ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti visas Stambulo konvencijos (pirmosios teisiškai privalomos tarptautinės priemonės, kuria siekiama vykdyti smurto prieš moteris prevenciją ir kovoti su juo) dalis, siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų šioje srityje nuoseklumą; pabrėžia, kad diskriminacijos ar bet kokios formos smurto jokiu būdu negalima pateisinti religiniais, kultūriniais ir tradicijų skirtumais ar bet kokiomis kitomis aplinkybėmis; ragina ES įgyvendinti aktyvią ir veiksmingą politiką siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites ir smurtui lyties pagrindu;

13.  pabrėžia, kad smurtas prieš moteris (ypač seksualinis priekabiavimas ir seksizmas, nuo kurių daugelis jų kenčia darbo vietoje) – tai viena iš kliūčių, trukdančių moterų ekonominiam įgalėjimui;

14.  smerkia tai, kad kai kuriose trečiosiose šalyse suaugusių ir nepilnamečių santuokos yra teisėtos;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai ir efektyviai kovoti su prekyba žmonėmis; pažymi, jog tyrimai rodo, kad dauguma prekybos žmonėmis aukų yra moterys (atvykusios į Europą moterys priverčiamos dalyvauti prostitucijos rinkoje);

16.  pabrėžia, kad prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos ir visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms padeda užtikrinti prenatalinę priežiūrą ir gebėjimą išvengti rizikingų gimdymų, sumažinant kūdikių ir vaikų mirtingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šeimos planavimas ir galimybės gauti tinkamus moterų higienos produktus ir nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat saugias nėštumo nutraukimo paslaugas yra svarbūs elementai siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir padėti išvengti rizikingų gimdymų, sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą;

17.  smerkia ir atmeta bet kokius teisės aktus, taisykles arba vyriausybių spaudimą, kuriais nepagrįstai ribojama saviraiškos laisvė, ypač moterų ir kitų diskriminuojamų lyties kategorijų asmenų;

18.  mano, jog nepriimtina, kad iki šiol mergaičių ir moterų kūnai, ypač jų lytinės ir reprodukcinės teisės ir sveikata, tebėra ideologinio mūšio laukas; ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamybę ir savarankišką sprendimų priėmimą, ir smerkia dažnus moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių pažeidimus, taip pat atsisakymą leisti joms naudotis šeimos planavimo paslaugomis, kontraceptikais ir saugiomis bei teisėtomis aborto paslaugomis;

19.  griežtai smerkia tai, kad JAV atnaujino ir išplėtė abortui pritariančių organizacijų nefinansavimo taisyklę, ir šios taisyklės daromą poveikį pasaulinei moterų ir mergaičių sveikatos priežiūrai ir jų teisėms, įskaitant lytinį švietimą ir saugius bei teisėtus abortus; ragina ES ir valstybes nares neutralizuoti JAV nutraukto finansavimo poveikį lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir teisių srityje, ypač teikiant finansavimą, specialiai skirtą galimybėms naudotis gimstamumo kontrolės priemonėmis ir saugiomis bei teisėtomis nėštumo nutraukimo paslaugomis, naudojant tiek nacionalinį, tiek ES finansavimą, skiriamą vystymuisi;

20.  smerkia lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų visų formų diskriminaciją ir smurtą prieš juos, ypač homoseksualumo kriminalizavimą kai kuriose trečiosiose šalyse; ragina EIVT didinti ir skatinti visuotinį informuotumą apie LGBTI teises vykdant ES išorės veiksmus, kad būtų galima panaikinti diskriminaciją, su kuria šie asmenys susiduria kasdieniame gyvenime;

21.  pabrėžia, kad lyčių stereotipai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pažeidžiamos moterų teisės ir esama vyrų ir moterų nelygybės, todėl ragina valstybes nares vykdyti naujas visuomenės informavimo kampanijas siekiant kovoti su smurtu prieš moteris, seksualine prievarta, priekabiavimu elektroninėje erdvėje ir lyčių stereotipais; akcentuoja, kad vyrų ir berniukų dalyvavimas šiose kampanijose svarbus kaip tikslas ir kaip pokyčius lemiantis veiksnys;

22.  pažymi, kad moterų, kurioms gresia skurdas arba socialinė atskirtis, yra daugiau negu vyrų, ir prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant kaip vystymosi politikos dalį įgyvendinti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

6.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Arne Gericke, Mary Honeyball, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Niebler, Marijana Petir, Terry Reintke, Michaela Šojdrová, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Kostadinka Kuneva, Edouard Martin, Jordi Solé, Marc Tarabella, Mylène Troszczynski, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ulrike Müller, Gabriele Preuß

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

14

+

ALDE

Ulrike Müller

GUE/NGL

Malin Björk, Kostadinka Kuneva

PPE

Anna Maria Corazza Bildt

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Mary Honeyball, Edouard Martin, Gabriele Preuß, Marc Tarabella, Julie Ward

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Terry Reintke, Jordi Solé

7

-

ECR

Arne Gericke, Jana Žitňanská, Mylène Troszczynski, Angelika Niebler, Marijana Petir, Michaela Šojdrová, Anna Záborská

1

0

PPE

Agnieszka Kozłowska-Rajewicz

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

13.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Victor Boştinaru, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Eduard Kukan, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Alex Mayer, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Jozo Radoš, Michel Reimon, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ana Gomes, Urmas Paet, Soraya Post, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ignazio Corrao, Liliana Rodrigues, Renate Weber


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

43

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Javier Nart, Urmas Paet, Jozo Radoš, Ivo Vajgl, Renate Weber

ECR

Charles Tannock

EFDD

Ignazio Corrao

GUE/NGL

Marie-Christine Vergiat

PPE

Michèle Alliot-Marie, Lorenzo Cesa, Michael Gahler, Tunne Kelam, Eduard Kukan, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Ramona Nicole Mănescu, Alojz Peterle, Julia Pitera, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Traian Ungureanu, Željana Zovko, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica

S&D

Victor Boştinaru, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Ana Gomes, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Tonino Picula, Soraya Post, Liliana Rodrigues, Elena Valenciano

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Jordi Solé

1

NI

Janusz Korwin-Mikke

3

0

EFDD

James Carver

GUE/NGL

Sabine Lösing, Miguel Urbán Crespo

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas