Pranešimas - A8-0383/2017Pranešimas
A8-0383/2017

PRANEŠIMAS dėl Europos Centrinio Banko 2016 m. metinės ataskaitos

28.11.2017 - (2017/2124(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Jonás Fernández


Procedūra : 2017/2124(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0383/2017
Pateikti tekstai :
A8-0383/2017
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Centrinio Banko 2016 m. metinės ataskaitos

(2017/2124(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2016 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, ypač į jo 3 ir 15 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitą (M. Monti ataskaitą),

–  atsižvelgdamas į makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP),

–  atsižvelgdamas į straipsnį „MFI lending rates: pass-through in the time of non-standard monetary policy“ (liet. „Pinigų finansų įstaigų palūkanų normos: poveikio perdavimas nestandartinės pinigų politikos laikais“) leidinyje „ECB Economic Bulletin“ (Nr. 1/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešimą dėl Europos pramonės ir pinigų politikos,

–  atsižvelgdamas į „Transparency International“ ataskaitą „Two sides of the same coin? Independence and accountability of the European Central Bank“ (liet. „Dvi to paties medalio pusės? Europos Centrinio Banko nepriklausomumas ir atskaitingumas“),

–  atsižvelgdamas į ECB puslapį „Apie viską paprasčiau“ tema „Kas yra pinigai?“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. paskelbtą ECB skubios paramos likvidumui padidinti (angl. ELA) susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendaciją 2010/191/ES dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio[1],

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo 11 straipsnį[2],

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 128 straipsnio 1 dalį dėl eurų kaip teisėtos mokėjimo priemonės pobūdžio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 6 d. ECB pirmininko kalbą,

–  atsižvelgdamas į SESV 127 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV 127 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgiant į ECB grįžtamąją informaciją apie Europos Parlamento nuomonę, pateiktą jo rezoliucijoje dėl ECB 2015 m. metinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0383/2017),

A.  kadangi 2016 m. kovo 9 ir 10 d. posėdyje ECB valdančioji taryba patvirtino šias tolesnės priemonės siekiant pirminio tikslo – užtikrinti kainų stabilumą – ir su antraeiliu tikslu – remti ekonomiką įgyvendinant pinigų politiką: 1) sumažino savo pagrindines palūkanų normas ir nustatė žemesnę indėlių galimybės normą (-0,4 %), 2) padidino kas mėnesį vykdomą pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP, angl. APP) iki 80 mlrd. EUR; 3) į turto pirkimo programą įtraukė naują bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP, angl. CSPP), kad būtų galima pirkti euro zonoje įsteigtų nebankinių bendrovių eurais išleistas investicinio reitingo obligacijas ir 4) paskelbė naują tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO, angl. TLTRO), kurių išpirkimo terminas yra keturi metai, seriją;

B.  kadangi savo 2016 m. gruodžio 7 ir 8 d. posėdyje ECB valdančioji taryba nusprendė pratęsti turto pirkimo programos galiojimo laikotarpį 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., arba prireikus ilgiau, tačiau bet kuriuo atveju iki tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, infliacijos tendencija tvariai pakis ir atitiks Valdančiosios tarybos vidutinės trukmės laikotarpio tikslą), sulėtinus jos vykdymo tempą nuo 80 mlrd. EUR iki 60 mlrd. EUR per mėnesį;

C.  kadangi Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariai ne kartą pabrėžė, kaip svarbu įgyvendinti našumo didinimo reformas euro zonoje, taip pat ekonomikos augimą skatinančią fiskalinę politiką, laikantis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

D.  kadangi, atsižvelgiant į Eurosistemos 2017 m. rugsėjo mėn. makroekonomines prognozes, tikimasi, kad metinė infliacija euro zonoje, apskaičiuota remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI, angl. HICP), pasieks 1,5 % 2017 m., 1,2 % 2018 m. ir 1,5 % 2019 m.;

E.  kadangi pirminis Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) tikslas yra palaikyti kainų stabilumą, kurį nustato ECB valdančioji taryba kaip kasmetinį euro zonos SVKI padidėjimą, kuris nesiekia 2 proc., bet artimas šiai ribai vidutinės trukmės laikotarpiu; kadangi ECB prognozės buvo gerokai mažesnės už nustatytą vidutinio laikotarpio infliacijos tikslą kiekvienais iš ketverių metų nuo 2013 m., o šiuo metu ECB prognozuoja, kad infliacija nepasieks šio tikslinio lygio iki 2020 m.;

F.  kadangi ECB mano, kad silpną infliacijos dinamiką, be kita ko, lemia lėtas darbo užmokesčio augimas ir žemos energijos kainos;

G.  kadangi pagal SESV 127 straipsnio 5 dalį reikalaujama, kad Europos centrinių bankų sistema (ECBS) padėtų išlaikyti finansinį stabilumą;

H.  kadangi 2016 m. ECB grynasis pelnas sudarė 1,19 mlrd. EUR, palyginti su 1,08 mlrd. EUR 2015 m.;

I.  kadangi didesnės grynosios pajamos iš palūkanų, gautų iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įskaitant TPP ir JAV dolerių portfelius, įneša didžiausią įnašą į grynąjį pelną;

J.  kadangi augimas ir nedarbo lygis geografiniu požiūriu vis dar labai nevienodai paskirstytas, tai nulemia pavojingą ekonomikos trapumą ir kelia pavojų darniam vystymuisi;

K.  kadangi SESV 123 straipsnyje ir Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos bei Europos Centrinio Banko statuto 21 straipsnyje draudžiamas vyriausybių finansavimas pinigų politikos priemonėmis;

L.  kadangi vis daugiau „FinTech“ įmonės turi didelį potencialą didinti finansinę įtrauktį euro zonoje, taip pat didėja poreikis taikyti tiek mikrolygio, tiek makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ir stebėseną;

Apžvalga

1.  pabrėžia, kad pagal ECB statuto 7 straipsnį nei nacionalinis centrinis bankas (NCB), nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narys negali siekti gauti ar priimti jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurio kito subjekto nurodymų; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Europos centrinio banko kaip euro zonos pinigų institucijos savarankišką vaidmenį, kaip nustatyta Sutartyje; vis dėlto pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnę atskaitomybę ir skaidrumą, proporcingai jo savarankiškumo lygiui;

2.  atkreipia dėmesį į federalinį ECB pobūdį, nes valstybėms narėms nenumatyta galimybė vetuoti sprendimus, o nacionalinės vyriausybės taip pat neturi galimybės įsikišti, taigi ECB gali imtis ryžtingų veiksmų įvairiais klausimais, pvz., prisidėti siekiant įveikti krizę;

3.  atkreipia dėmesį į ECB 2012–2016 m. laikotarpiu vykdytos skatinamosios pinigų politikos, įskaitant mažas palūkanų normas ir turto pirkimo programą, indėlį į ciklinį ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat užkertant kelią defliacijai, išlaikant palankias finansavimo sąlygas įmonėms ir namų ūkiams ir išsaugotą finansinį stabilumą bei tinkamą mokėjimo sistemų veikimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl netradicinių pinigų politikos priemonių pasekmių santaupas turintiems asmenims ir pensijų sistemos ir draudimo sistemos finansinei pusiausvyrai, taip pat dėl nekilnojamojo turto burbulų, kurie turėtų būti atidžiai stebimi ECB ir mažinami;

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad euro zonos bankai nepasinaudojo palankia aplinka, kurią sukūrė ECB, siekdami stiprinti savo kapitalo bazes, o, kaip matyti iš Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenų, dažniau mokėdavo didelius dividendus, kartais viršijančius nepaskirstytųjų pajamų lygį;

5.  toliau nerimauja dėl vis dar didelio antrinės rinkos neturinčio turto ir turtu užtikrintų vertybinių popierių, kurie kaip užstatas pasiūlyti Eurosistemai vykdant refinansavimo operacijas, kiekio; pakartoja prašymą ECB pateikti informaciją, kuria remdamiesi centriniai bankai priėmė tokius vertybinius popierius, ir atskleisti tokio turto vertinimo metodus; pabrėžia, kad toks atskleidimas būtų naudingas ECB suteiktų priežiūros funkcijų parlamentinei kontrolei atlikti;

6.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad euro zonoje, nepaisant prekybos disbalanso mažėjimo, vėl didėja TARGET 2 disbalansas, o tai parodo tebesitęsiantį kapitalo nutekėjimą iš euro zonos periferijos;

Kainų stabilumas

7.  primena, kad, remiantis Eurostato duomenimis, 2016 m. vidutinė infliacija euro zonoje buvo tik 0,2 %, o infliacija išskaičiavus energijos kainas sudarė 0,9 %; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta 2016 m. ECB metinėje ataskaitoje, 2016 m. ir toliau nebuvo pastebėtas grynosios infliacijos padidėjimas;

8.  pažymi, kad tikimasi, jog infliacija euro zonoje bent iki 2020 metų nesieks 2 proc., nepaisant ECB vykdomos labai palankios skatinamosios pinigų politikos, o tai reiškia, kad euro zonos ekonomika veikia ne pilnu pajėgumu, nors dėl pastarojo meto euro kurso kilimo, be kitų veiksnių, yra sunkiau užtikrinti kainų stabilumą;

9.  pažymi, kad, paties ECB vertinimu, be jo politikos priemonių paketo infliacija būtų vidutiniškai beveik 0,5 % mažesnė nei šiuo metu 2016–2019 m. laikotarpiui prognozuojamas lygis;

10.  sutinka su ECB, kad valstybių narių lygmeniu reikalingas subalansuotas darnių ir ekonomikos augimui palankių nacionalinės fiskalinės politikos priemonių derinys visapusiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto, įskaitant jo lankstumą, taip pat socialiniu požiūriu subalansuotos ir plataus užmojo našumą didinančios reformos, kad dabartinis ciklinis atsigavimas pereitų į ilgalaikio, tvaraus ir stabilaus struktūrinio ekonominio vystymosi scenarijų ilguoju laikotarpiu;

11.  mano, kad, atsižvelgiant į esamus pinigų politikos perdavimo kanalų trūkumus, ECB turi užtikrinti, kad būtų pasiektas kainų stabilumas, kurį ECB valdytojų tarybą apibrėžia kaip infliacijos lygį, kuris priartėja prie 2 proc., bet jų nesiekia; mano, kad ECB vis gi turėtų atidžiai įvertinti savo politikos naudą ir šalutinį poveikį, visų pirma kalbant apie planuojamus veiksmus, siekiant kovoti su defliacija ateityje; mano, kad siekiant kurti tikrumą ir pasitikėjimą finansų rinkomis, ECB visų pirma turėtų aiškiai ir glaustai informuoti apie savo pinigų politikos priemones;

12.  mano, kad besitęsianti krizė parodė poreikį įvairinti teorines žinias, kuriomis grindžiama centrinių bankų politikos sistema; prašo ECB savo kitoje metinėje ataskaitoje išnagrinėti krizės poveikį jos teorinio pagrindo kitimui;

Ekonomikos augimas ir užimtumas

13.  primena, kad vadovaujantis ECB statuto 2 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsniu bei išsamesnėmis nuostatomis, išdėstytomis SESV 282 straipsnyje, ECB privalo, nepažeisdamas pagrindinio kainų stabilumo tikslo, remti „Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis“, siekiant padėti siekti Sąjungos tikslų, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje;

14.  pažymi, kad BVP augimas euro zonoje buvo stabilus, bet nedidelis, tačiau teigiamas, palyginti su ankstesniais metais, ir nuosekliai didėjo, 2015 m. sudarė 2 proc., o 2016 m. – 1,8 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Komisijos rudens ekonomikos prognozėje numatoma, kad BVP augimas 2017 m. pasieks 2,2 proc., o 2018 m. – nei 2,3 proc.;

15.  pabrėžia, kad, remiantis 2016 m. ECB metine ataskaita, investicijos padidėjo šiek tiek lėčiau nei ankstesniais metais; pabrėžia, kad ECB pastangos pinigų politikos srityje kol kas neturėjo apčiuopiamo poveikio investicijų sektoriui ES ekonomikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad tokio poveikio stoka daro neigiamą poveikį, ypač periferiniuose Sąjungos regionuose;

16.  pabrėžia, kad, anot Tarptautinio valiutos fondo 2017 m. balandžio mėn. leidinio „World Economic Outlook“ (liet. „Pasaulio ekonomikos perspektyvos“), 2016 m. euro zonoje gamybos apimties atotrūkis sudarė 1,2 proc. potencialaus BVP ir tikimasi, kad šis atotrūkis išliks iki 2019 m., o tai rodo, kad euro zonos BVP bus mažesnis, nei jo galimybės prognozavimo laikotarpiu;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad, anot ECB, pinigų politika buvo pagrindinis ciklinio ekonomikos atsigavimo euro zonoje veiksnys, kurios augimas daugiausia buvo ir bus lemiamas, be kitų veiksnių, vidaus paklausos, paremtos palankių finansavimo sąlygų ir reformų, kuriomis buvo pagerintos darbo rinkos, didinamas našumas ir stiprinamas konkurencingumas kai kuriose valstybėse narėse, nors naftos kainų kritimas taip pat buvo naudingas, pridėjęs 1,7 proc. prie augimo 2016–2019 m. laikotarpiu;

18.  mano, kad, kaip pažymėjo ECB pirmininkas, pinigų politikos nepakanka siekiant išlaikyti ekonomikos atsigavimą, ji taip pat negali padėti spręsti struktūrinių Europos ekonomikos problemų, nebent ją papildytų kruopščiai parengtos, socialiniu požiūriu sąžiningos ir palankios ilgalaikį augimą ir konkurencingumą skatinančios politikos priemonės valstybių narių lygmeniu, kartu su patikima fiskalinė politika ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto; be to, sutinka su ECB, kad būtina stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) institucinę struktūrą siekiant remti pirmiau minėtas reformas, ir tam, kad euro zona būtų atsparesnė makroekonominiams sukrėtimams;

19.  apgailestauja, kad nepaisant to, kad nedarbo lygis sumažėjo nuo 10,5 proc. 2015 m. gruodžio mėn. iki 9,6 proc. 2016 m. gruodžio mėn., daugelis euro zonos šalių vis dar kenčia dėl aukšto nedarbo lygio ir bendra paklausa euro zonoje tebėra prasta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuolatinė nelygybė ES gali būti žalinga tinkamai ir įtraukiam ekonomikos vystymuisi; todėl ragina įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų siekiama didinti našumą, daugiausia dėmesio skiriant gebėjimams, kurie leistų sudaryti dar palankesnes sąlygas kurti kokybiškas darbo vietas, taip pat darbo užmokesčio didėjimui;

20.  atkreipia dėmesį į ECB metinėje ataskaitoje pateikiamą ECB politikos pasekmių turto paskirstymui analizę; ragina ECB toliau nagrinėti jo vykdomos pinigų politikos poveikį turto paskirstymui, be kita ko, pajamų nelygybei, ir atsižvelgti į tų tyrimų rezultatus rengiant pinigų politiką;

21.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti visišką pinigų politikos veiksmingumą, einamosios sąskaitos disbalansą reikia ištaisyti tinkamomis fiskalinės ir ekonominės politikos priemonėmis bei našumą didinančiomis reformomis;

Kredito pasiūla ir bankų priežiūra

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors M1 pinigų masė 2016 m. išaugo 8,8 % , M3 toliau auga tik 5 % per metus, o tai rodo, kad pinigų politikos perdavimas nėra visiškai veiksmingas, o pinigų srityje vyksta anomalūs reiškiniai, taip pat trūksta tinkamų kredito pasiūlos; todėl pabrėžia kapitalo rinkų sąjunga (KRS) svarbą, nes ji galėtų pasiūlyti ekonomikos alternatyvias finansavimo priemones bankų sistemai sunkiais laikais;

23.  pripažįsta, kad pinigų politika šiek tiek sumažino kredito kainą ir padėjo pagerinti galimybes gauti finansavimą įmonėms ir namų ūkiams euro zonoje, ypač tam tikrose valstybėse narėse, kaip pažymėta 2016 m. ECB metinėje ataskaitoje kurioje teigiama, kad skolinimosi sąnaudos euro zonos namų ūkiams toliau skiriasi įvairiose šalyse; todėl mano, kad šios politikos poveikis yra ribotas dėl menkos kreditų paklausos, neišspręstų struktūrinių problemų kai kurių valstybių narių bankų sistemose ir nepakankamo finansų įstaigų tarpusavio pasitikėjimo;

24.  ragina toliau gerinti MVĮ galimybes gauti kreditą, tokiu būdų stiprinant įtrauktį į ekonominį vystymąsi;

25.  teigiamai vertina tai, kad nuo 2015 m. labai mažų paskolų palūkanų normos toliau krito sparčiau nei didelių paskolų, o tai dar labiau sumažino labai mažų ir didelių paskolų palūkanų normų skirtumą; be to, pažymi, kad labai mažų ir didelių paskolų palūkanų normų skirtumas dabar yra panašus visose euro zonos šalyse;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad ilgą laiką beveik be pokyčių išliekanti palūkanų normų struktūra galėtų turėti įtakos bankų sistemos stabilumui ir pelningumui; tačiau pritaria ECB vertinimui, kad banko pelningumas galiausiai priklauso nuo jo verslo modelio, taip pat nuo jo struktūros ir balanso, nepriklausomai nuo žemų palūkanų normų; taip pat pažymi, kad ES bankų sektoriui būdinga įvairovė, kurią, be kita ko, lemia nacionalinės ypatybės, o tai savo ruožtu padeda užtikrinti finansų sistemos stabilumą;

27.  pripažįsta, kad, nors dabartinė žemų palūkanų normų politika turi laikiną teigiamą poveikį neveiksnių paskolų (NP, angl. NPL) lygiui, reikėtų struktūriniu būdu veiksmingai spręsti problemą dėl didelės rizikos, kurią kelia neveiksnios paskolos; atkreipia dėmesį į ECB ir BPM pastangas euro zonos bankų priežiūros ir pagalbos jiems srityje siekiant sumažinti neveiksnių paskolų poveikį jiems, ypač 2017 m. kovo mėn. ECB pateiktas gaires bankams dėl neveiksnių paskolų tvarkymo ir į jo veiksmus dėl atskirų bankų, taip pat veiksmų planą, kuriam 2017 m. liepos 11 d. pritarė ECOFIN taryba, nepažeisdama Parlamento įgaliojimų, susijusių su 1-ojo lygio teisės aktais; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamai įgyvendinant Tarybos veiksmų planą reikalingos bendros bankų, priežiūros institucijų, reguliavimo institucijų ir nacionalinės valdžios institucijų pastangos; ragina atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris pasižymi didele aprėptimi, metodikos tinkamumu ir patvarumu; rekomenduoja atidžiai stebėti pokyčius nekilnojamojo turto rinkose; mano, kad bet kokios papildomos priemonės turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma Europos Parlamento prerogatyvų;

Bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP)

28.  palankiai vertina patobulinimus, kuriuos padarė ECB, atskleisdamas Eurosistemos pagal ECB bendrovių sektoriaus pirkimo programą turimų vertybinių popierių sąrašą, tačiau pažymi, kad ši programa tiesiogiai naudinga visų pirma stambioms korporacijoms;

29.  ragina ECB ir toliau užtikrinti visišką skaidrumą nurodant pirkimų pagal BSPP apimtis pagal kiekvieną įmonę praėjus pagrįstam laikotarpiui; ragina ECB paskelbti visus BSPP duomenis vienoje vartotojams patogioje lentelėje, kuri gali sudaryti sąlygas geresniam programos viešam atskaitingumui; pabrėžia, kad bet kokiu atveju visiškas skaidrumas turėtų būti užtikrintas po programos vykdymo pabaigos; be to, ragina ECB paviešinti kriterijus, taikomus norint nustatyti bendrovių obligacijų, skirtų pirkimams pagal BSPP, atitiktį reikalavimams, siekiant išvengti galimų konkurencijos iškraipymų rinkoje; pabrėžia, kad obligacijų atitiktis vertinama atsižvelgiant į rizikos valdymo kriterijus, o ne į jas išleidusių bendrovių dydį;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad ECB kaip ES institucijai yra taikomas Paryžiaus susitarimas;

31.  pritaria tam, kad gerai veikianti, diversifikuota ir integruota kapitalo rinka galėtų paremti bendros pinigų politikos perdavimą; mano, kad kapitalo rinkų sąjunga (KRS) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį didinant kapitalo fondą Europos Sąjungoje; ragina palaipsniui, laiku ir visapusiškai sukurti ir įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungą;

32.  pažymi teigiamą ECB nuomonę dėl Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS, angl. EDIS) kaip trečiojo bankų sąjungos ramsčio, sukūrimo; pabrėžia, koks svarbus vaidmuo tenka indėlių draudimui stiprinant pasitikėjimą ir užtikrinant vienodą indėlių saugumą bankų sąjungoje; pabrėžia, kad Europos indėlių garantijų sistema galėtų padėti dar labiau sustiprinti ir užtikrinti finansinį stabilumą; pripažįsta, kad reikia derinti rizikos pasidalijimą ir rizikos mažinimą;

33.  atkreipia dėmesį į Komisijos svarstymus dėl Europos saugaus turto sukūrimo euro zonos bankų sąjungos tikslais;

34.  atkreipia dėmesį į 2017 m. birželio 23 d. ECB valdančiosios tarybos priimtą sprendimą dėl rekomendacijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas ECBS ir ECB statuto 22 straipsnis, siekiant suteikti teisinį pagrindą, kad Eurosistema galėtų atlikti savo vaidmenį kaip emisijos centrinis bankas siūlomoje priežiūros sistemos reformoje, skirtoje pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ), tokiu būdu suteikiant ECB kompetenciją reglamentuoti tarpuskaitos sistemų veiklą, įskaitant pagrindines sandorio šalis, su tikslu veiksmingai kovoti su rizika, kurią šios sistemos kelia sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ir bendros pinigų politikos įgyvendinimui; šiuo metu vertina šią rekomendaciją ir laukia diskusijų dėl šio pasiūlymo;

Fiziniai pinigai ir skaitmeninės valiutos

35.  sutinka su ECB fizinių pinigų kaip teisėtos atsiskaitymo priemonės svarbos, atsižvelgiant į tai, kad euras yra vienintelė teisėta mokėjimo priemonė euro zonoje, ir primena visoms euro zonos valstybėms narėms, kad eurų banknotai ir monetos turėtų būti norma atliekant mažmeninius sandorius, nepažeidžiant minėtos valstybės narės teisė nustatyti viršutines mokėjimo grynaisiais ribas siekiant kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo finansavimu ir organizuotu nusikalstamumu; siūlo Eurosistemai išleisti proginius Karolio Didžiojo (pr. Charlemagne) banknotus, kurie taip pat būtų teisėta atsiskaitymo priemonė;

36.  atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl „centrinių bankų skaitmeninės valiutos“ ar „skaitmeninių bazinių pinigų“, kurie būtų prieinami daugeliui sandorio šalių, įskaitant namų ūkius; ragina Komisiją ir ECB apsvarstyti tokias sistemas siekiant suteikti visuomenei daugiau galimybių naudotis mokėjimo sistemomis, kartu su fiziniais pinigais, taip pat galimus sunkumus, susijusius su ECB pinigų leidimo monopoline teise; pabrėžia, kad pažanga virtualiųjų valiutų srityje negali lemti mažmeninių mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimų arba visiškai panaikinti atsiskaitymus grynaisiais;

37.  pabrėžia kibernetinio saugumo svarbą finansų sektoriui; palankiai vertina ECB atliktą darbą šioje srityje, įskaitant bandomojo modelio, skirto pranešimams apie kibernetinius incidentus, diegimą 2016 m. vasario mėn. ir bendradarbiavimą G 7 formatu;

Atskaitomybė ir skaidrumas

38.  prašo ECB toliau numatyti reikiamą paramą Graikijai ir bet kuriai kitai valstybei narei, atliekant finansinės pagalbos programos vykdymo priežiūrą; mano, kad tokia parama galėtų apimti, nedarant poveikio jo nepriklausomam statusui, Graikijos valstybės obligacijų įtraukimą į VSPP, remiantis tinkamumo kriterijais, taikomais visoms valstybėms narėms, ir Graikijos juridinių subjektų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji ir privatinė teisė, įtraukimą į POPP3 pagal tuos pačius tinkamumo kriterijus;

39.  ragina ECB kartu su Europos priežiūros institucijomis (EPI) įvertinti visas Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES pasekmes ir pasirengti bankų ir jų veiklos persikėlimui į euro zoną; mano, kad itin svarbu stiprinti ne euro zonoje atliekamos tarpuskaitos eurais priežiūrą siekiant išvengti priežiūros spragų ir finansinio stabilumo problemų; komitetų lygmeniu pradeda diskusijas dėl 2017 m. birželio mėn. Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamos ERIR nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių priežiūros, kad būtų pasiektas priežiūros stiprinimas;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais nustatė, kad ECB senjoražo pajamos galėtų tapti vienu iš naujų nuosavų išteklių šaltiniu, kuris papildytų ES biudžetą; pabrėžia, kad norint paversti tokį pelną ES nuosavais ištekliais reikėtų keisti ECBS ir ECB statutą, jį taip pat reikėtų pritaikyti prie ypatingos euro zonai nepriklausančių valstybių narių padėties;

41.  mano, kad ECB nepriklausomumas, taigi ir jo atskaitomybės laipsnis turi būti proporcingi jo svarbai; pabrėžia, kad ECB pareigos ir užduotys turi būti skaidrios plačiosios visuomenės atžvilgiu, taip pat reikia didesnės ECB atskaitomybės Parlamentui; pabrėžia, kad reikia pateikti preliminariai atrinktų kandidatų sąrašus, kad Parlamentas galėtų atlikti savo institucinį vaidmenį skiriant valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir kitus ECB vykdomosios valdybos narius;

42.  pažymi, kad dialogas pinigų politikos klausimais yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti pinigų politikos sprendimų skaidrumą Parlamento akyse, taigi ir plačiosios visuomenės atžvilgiu; palankiai vertina tai, kad reguliariai vyksta dialogas dalyvaujant ECB pirmininkui ir kitiems Vykdomosios valdybos nariams kalbant apie dialogą pinigų politikos klausimais ir kitus formatus; mano, kad dialogas pinigų politikos klausimais galėtų būti toliau stiprinamas, jį taip pat būtų galima atnaujinti siekiant jį labiau sufokusuoti, kad keitimasis nuomonėmis su ECB pirmininku ir kitais Vykdomosios valdybos nariais per dialogą pinigų politikos klausimais vyktų interaktyviai tikslingai, atsižvelgiant į 2014 m. kovo mėn. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto užsakytas ekspertų rekomendacijas ir atsiliepimus; taip pat ragina ECB pareigūnai ir toliau taikyti sveikintiną praktiką pateikti atsakymus raštu, kai po keitimosi nuomonėmis lieka neišspręstų klausimų;

43.  palankiai vertina ECB 2016 m. priimtą sprendimą savo metinėje ataskaitoje skelbti jo pateiktą grįžtamąją informaciją apie Parlamento pateiktus duomenis ir ragina ECB toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti skaidrumą, kad būtų geriau paaiškintos jo vykdomos pinigų politikos priemonės; primena savo prašymą ECB įtraukti skyrių arba pridėti kaip priedą prie savo metinės ataskaitos, kuriame pateikiamos išsamios pastabos apie ankstesnių metų Parlamento ataskaitą;

44.  prašo ECB užtikrinti savo vidaus audito komiteto narių nepriklausomumą; primygtinai ragina ECB, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, paskelbti ECB valdančiosios tarybos narių metines finansinių interesų deklaracijas; ragina ECB užtikrinti, kad etikos komitetui nevadovautų buvęs ECB valdančiosios tarybos pirmininkas arba kiti ankstesni nariai ar asmenys, kurių atžvilgiu galimi interesų konfliktai; ragina ECB valdančiąją tarybą laikytis ES tarnybos nuostatų ir elgesio kodekso nuostatų, taip pat reikalauti, kad kadenciją baigusiems nariams pasibaigus jų įgaliojimams būtų taikomas dvejų metų laikotarpis, per kurį jie negali eiti jokių pareigų; pabrėžia, kad ECB vykdomosios valdybos nariai tuo pačiu metu neturėtų eiti kitų pareigų kaip forumų ar kitų organizacijų, kuriose dalyvauja ECB prižiūrimų bankų vadovai, nariai;

45.  ragina ECB priimti aiškią ir visuomenei prieinamą informavimo apie pažeidimus politiką;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dabartinės ECB laikinųjų darbuotojų įdarbinimo politikos, pagal kurią taip pat naudojamasi pakartotinėmis terminuotosiomis darbo sutartimis, gali atsirasti nestabilumas darbo aplinkoje ir sumažėti profesinė sanglauda ECB viduje; yra susirūpinęs dėl tariamų kronizmo atvejų ir didelio nepasitenkinimo lygio ECB darbuotojų gretose; pažymi ir palankiai vertina ECB iniciatyvas siekiant spręsti šiuos klausimus, be kita ko, pasitelkiant sustiprintą dialogą su darbuotojų atstovais, ir ragina jį toliau dėti šias pastangas; ragina ECB užtikrinti vienodą požiūrį ir lygias galimybes visiems savo darbuotojams, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas institucijos viduje;

47.  palankiai vertina ECB pastangas, kuriomis siekiama didinti aiškumą ir skaidrumą, kiek tai susiję su skubios paramos likvidumui padidinti (angl. ELA) teikimu ir jos kainų nustatymu, atsižvelgiant į 2017 m. gegužės mėn. sudarytą susitarimą dėl skubios paramos likvidumui padidinti; atkreipia dėmesį į tai, kad būtų galima dar labiau patikslinti centrinio banko lėšų teikimą euro zonoje esančioms įstaigoms;

48.  teigiamai vertina ECB taikomą praktiką viešai skelbti savo bendrai taikomus sprendimus, reglamentus, rekomendacijas ir nuomones, tokiu būdu sumažėjo atvejų, kai netaikomi informacijos atskleidimo reikalavimai; prašo ECB didinti skaidrumo visuomenės atžvilgiu, be kita ko, per viešas konsultacijas, kai skelbimas nelabai sutrikdytų rinkų veikimą;

49.  pabrėžia, kad nereikėtų painioti ECB priežiūros vaidmens ir pinigų politikos vaidmens, ir dėl to jam vykdant savo pagrindines funkcijas neturėtų kilti jokio interesų konflikto;

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir ECB.

  • [1]  OL L 83, 2010 3 30, p. 70.
  • [2]  OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

7

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Thierry Cornillet, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Cătălin Sorin Ivan, Barbara Kappel, Wajid Khan, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Andrea Cozzolino, Herbert Dorfmann, Frank Engel, Ashley Fox, Ramón Jáuregui Atondo, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Siegfried Mureşan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Bogdan Brunon Wenta, Wim van de Camp

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

40

+

ALDE

Caroline Nagtegaal, Ramon Tremosa i Balcells, Thierry Cornillet

ECR

Pirkko Ruohonen-Lerner

PPE

Anne Sander, Bogdan Brunon Wenta, Brian Hayes, Frank Engel, Gabriel Mato, Georgios Kyrtsos, Gunnar Hökmark, Herbert Dorfmann, Ivana Maletić, Luděk Niedermayer, Markus Ferber, Siegfried Mureşan, Theodor Dumitru Stolojan, Thomas Mann, Tom Vandenkendelaere, Wim van de Camp

S&D

Alfred Sant, Andrea Cozzolino, Costas Mavrides, Cătălin Sorin Ivan, Hugues Bayet, Jakob von Weizsäcker, Jonás Fernández, Neena Gill, Olle Ludvigsson, Pedro Silva Pereira, Pervenche Berès, Peter Simon, Ramón Jáuregui Atondo, Roberto Gualtieri, Udo Bullmann, Wajid Khan

VERTS/ALE

Ernest Urtasun, Molly Scott Cato, Philippe Lamberts, Sven Giegold

7

-

EFDD

Marco Valli

ENF

Bernard Monot, Gerolf Annemans, Marco Zanni

GUE/NGL

Miguel Viegas, Paloma López Bermejo

NI

Sotirios Zarianopoulos

7

0

ECR

Ashley Fox, Kay Swinburne, Stanisław Ożóg, Sander Loones

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Dimitrios Papadimoulis, Matt Carthy

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė