Procedūra : 2016/0376(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0391/2017

Pateikti tekstai :

A8-0391/2017

Debatai :

PV 15/01/2018 - 12
CRE 15/01/2018 - 12
PV 12/11/2018 - 14
CRE 12/11/2018 - 14

Balsavimas :

PV 17/01/2018 - 10.5
CRE 17/01/2018 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 13/11/2018 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0010
P8_TA(2018)0442

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1403kWORD 166k
20.12.2017
PE 604.805v03-00 A8-0391/2017

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo

(COM(2016) 0761 – C8-0498/2016 – 2016/0376(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Miroslav Poche

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kurios iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo

(COM(2016) 0761 – C8-0498/2016 – 2016/0376(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0761),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0498/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Europos regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0391/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas bus naudingas aplinkai, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kurią Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nustatė 2015 m. gruodžio mėn. priimdamos Paryžiaus susitarimą;

(1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas per visą energijos tiekimo grandinę, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir galutinį vartojimą, bus naudingas aplinkai, pagerins oro kokybę ir visuomenės sveikatą, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi ir didinti konkurencingumą, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą, tokiu būdu pagerins piliečių gyvenimo kokybę. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kuri buvo nustatyta per 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtą Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP21) (vad. Paryžiaus susitarimas), kuriame teigiama, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas turėtų būti gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad reikia toliau dėti pastangas siekiant apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su generavimo pajėgumais. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ar priimami finansavimo sprendimai. Patobulinimai, didinantys energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinami kaskart, kai tik tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumą Europos visuomenės, ypač piliečių ir įmonių, naudai;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir paklausos valdymui, o ne generavimo pajėgumų didinimui. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ir priimami sprendimai dėl finansavimo. Investicijos, kuriomis siekiama padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinamos kaskart, kai tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti didesnį energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir tokiu būdu prisidėti didinant Europos visuomenės gerovę. Siekdamos visapusiškai pasinaudoti šia nauda ir leisti sėkmingai įgyvendinti numatytas politikos priemones, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, miestais, verslo įmonėmis ir piliečiais visoje Sąjungoje ir užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas dėl technologinių, elgesio ir ekonominių pokyčių būtų susietas su padidėjusiu ekonomikos augimu;

__________________

__________________

9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a)  vertinant visas pirminės energijos (neatsinaujinančiosios ir atsinaujinančiosios) formas reikėtų atsižvelgti į papildomas sąnaudas energijos srityje, reikalingas šiai energijai gauti, elektros energijos gamybos įrenginiams sukurti ir naudoti bei jiems išardyti, taip pat su ja susijusioms grėsmėms aplinkai panaikinti;

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu pakeičiamas pranešimo projekto 3 pakeitimas. Juo siekiama patikslinti, kad kalbama apie sunaudotos energijos kiekį, o ne žmogaus darbą.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2b)  valstybių narių priemonės turėtų būti lydimos gerai parengtų ir veiksmingų Sąjungos finansinių priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos strateginių investicijų fondo ir Europos investicijų banko, kurie turėtų remti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir taikyti išsamią sąnaudų ir naudos analizę taikant diferencijuotų diskonto normų modelį. Finansinė parama daugiausia turėtų būti sutelkta į ekonomiškai efektyvius energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodus, kurie leistų sumažinti energijos suvartojimą. Plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslui pasiekti reikia pašalinti kliūtis, pavyzdžiui, pastarojo meto Eurostato paaiškinimą, kaip registruoti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo nacionalinėse sąskaitose, kad būtų lengviau investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;

(3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.

(4)  būtinybė Sąjungai pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslą ES lygmeniu, išreikštą suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 40 % tikslas 2030 m. Šis tikslas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, kokie bus jų nacionaliniai tikslai, grindžiami jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius privalomus energijos vartojimo efektyvumo tikslus valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 132 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 849 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 34 %, o galutinės – 31 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  nustatant nacionalinius tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje, reikia vadovautis valstybių narių sąžiningumo principu. Energija yra būtina prekė, todėl neišvengiamai nustatomi mažiausi energijos suvartojimo lygiai. Į šią aplinkybę reikia tinkamai atsižvelgti nustatant nacionalinius tikslus. Apskritai šalims, kuriose vieno gyventojo suvartojamos energijos kiekis yra mažesnis už Sąjungos vidurkį, turėtų būti suteikta daugiau lankstumo nustatant nacionalinius tikslus;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b)  energijos sistemų veikimo efektyvumui bet kuriuo metu daro poveikį galimybė sklandžiai ir lanksčiai tiekti į tinklą elektros energiją, gautą iš įvairių šaltinių su skirtingais inercijos laipsniais ir veikimo pradžios intervalais; padidinus minėtą energijos vartojimo efektyvumą bus sudarytos sąlygos geriau panaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pvz., vėjo energiją bus galima derinti su dujų turbinomis, siekiant išvengti per didelės tinklų, kuriuos aptarnauja įprastinės didelės jėgainės su įrengtais energijos blokais, kurie pasižymi didele šilumine inercija, apkrovos;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4c)  Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad energijos būtų suvartojama mažiau ne dėl makroekonominių aplinkybių, o dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4d)  valstybės narės ekonomiškai naudingo energijos vartojimo efektyvumo potencialą turėtų nustatyti atskirai atlikdamos kiekvieno sektoriaus skaičiavimus pagal principą „iš apačios į viršų“, nes tą potencialą lemia energijos rūšių derinys, ekonomikos struktūra ir ekonominės plėtros tempas;

Pagrindimas

Principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas modeliavimas suteikia galimybę valstybėms narėms tiksliau įvertinti ekonomiškai naudingo taupymo galimybes ir pateikti atitinkamų politinių rekomendacijų.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes investicijų telkimo į savo šalies pastatų renovaciją strategijas ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES10, kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;

(5)  iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes strategijas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas savo šalies pastatų renovacijai, ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES10, kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;

__________________

__________________

10 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

10 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, pastatų renovaciją;

(6)  atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir taip paskatintų ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, esminę pastatų renovaciją, kad būtų galima pasiekti ilgojo laikotarpio tikslą – beveik nulinės energijos pastatų fondą. Energijos taupymo įpareigojimas buvo labai svarbus vietos lygmeniu užtikrinant augimą ir kuriant darbo vietas, todėl jį reikėtų pratęsti, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga savo energetikos ir klimato sričių tikslus galėtų pasiekti suteikdama papildomų galimybių ir mažinti energijos suvartojimo priklausomybę nuo augimo. Norint įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų galima paskatinti privatųjį sektorių investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus, taip pat sukurti naujus pajamų modelius energijos vartojimo efektyvumo srities inovacijoms finansuoti, svarbu bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas taip pat daro teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviau energiją vartojantiems pastatams šildyti reikia mažiau kuro, ypač – kietojo kuro. Vadinasi, energijos vartojimo efektyvumo priemonės prisideda prie oro kokybės lauke ir viduje gerinimo ir padeda ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos oro kokybės politikos tikslų, nustatytų visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 (Oro kokybės direktyva)1a. Pastatų suvartojamos energijos mažinimą apskritai ir ypač valstybėse narėse, kuriose sudėtinga laikytis Sąjungos nustatytų išmetamų oro teršalų apribojimų, reikėtų laikyti oro kokybės politikos aspektu, o energijos vartojimo efektyvumas galėtų padėti pasiekti minėtus tikslus;

 

__________________

 

1a 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1–31).

Pagrindimas

Europoje gyvenamųjų pastatų sektoriuje išmetama daug teršalų. Tai lemia šildymui deginamo kietojo kuro dūmai. Dėl šių teršalų didėja mirtingumo, sergamumo ir hospitalizavimo lygis, ypač tais atvejais, kai išmatuotos išmetamų teršalų vertės dažnai gerokai viršija ES oro kokybės teisės aktuose nustatytas ribas.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų po 1,5 % metinio parduodamos energijos kiekio. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas naujomis politikos priemonėmis, priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. arba naujais atskirais veiksmais, kurie yra prieš ankstesnį laikotarpį arba jo metu priimtų politikos priemonių rezultatas, tačiau tokie atskiri energijos taupymą skatinantys veiksmai realiai turi būti pradėti naujuoju laikotarpiu;

(7)  valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų bent 1,5 %. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas turint sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, jeigu galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų ir dėl jų sutaupomas patikrinamas energijos kiekis po 2020 m. Kiekvienu laikotarpiu sumažintas suvartojamos energijos kiekis turėtų būti priskaičiuojamas prie ankstesniu (-iais) laikotarpiu (-iais) turėto pasiekti suvartojamos energijos kiekio mažinimo.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgt į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;

(9)  naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgti į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  siekiant didinti energijos taupymo potencialą elektros energijos perdavimo ir paskirstymo etapuose, svarbu į sutaupyto energijos kiekio apskaičiavimą įtraukti visus energijos tiekimo grandinės etapus;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pripažįstant tai, kad pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;

(10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pastatų sektoriuje esama didelių galimybių dar labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, susijęs su masto ekonomija. Taigi būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  veiksmingas vandens išteklių valdymas gali labai padėti taupyti energiją. Sąjungoje vandens ir nuotekų sektoriuje suvartojama 3,5% visos elektros energijos1a. Be to, iki 2040 m. vandens poreikis turėtų padidėti 25 % (daugiausia miesto teritorijose). Tuo pat metu vandens nuotėkiai sudaro 24 % viso Sąjungoje suvartojamo vandens, taigi švaistomi energijos ir vandens ištekliai. Todėl visos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingiau valdyti vandens išteklius ir mažinti suvartojamo vandens kiekį, gali labai padėti pasiekti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslą1b;

 

__________________

 

1a 2016 m. pasaulio energetikos apžvalga, Tarptautinė energetikos agentūra, 2016 m.

 

1b 2016 m. pasaulio energetikos apžvalga, Tarptautinė energetikos agentūra, 2016 m.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10b)  į šią peržiūrą įtrauktos nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo laikymo infrastruktūros prioritetu pripažįstant, kad jis atitinka TVF ir kitų ekonominių institucijų vartojamą infrastruktūros apibrėžtį, ir atsižvelgiant į jį kaip į esminį veiksnį priimant sprendimus dėl būsimų investicijų į Europos energetikos infrastruktūrą1a;

 

__________________

 

1a 2016 m. birželio 2 d. Europos Parlamento pranešimo dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2012/27/ES) įgyvendinimo (2015/2232(INI)) formuluotė.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10c)  energetikos sektorius – didžiausias vandens išteklių vartotojas Sąjungoje (jame suvartojama 44 proc. visų vandens išteklių)1a. Naudojantis pažangiomis efektyvaus vandens išteklių valdymo technologijomis ir procedūromis galima sutaupyti daug energijos ir kartu padidinti įmonių konkurencingumą;

 

__________________

 

1a 2017 m. balandžio 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Žemės ūkis ir tausus vandens išteklių valdymas Europos Sąjungoje“.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10d)  vandens ir nuotekų sektorius taip pat gali padėti gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mažinti iš iškastinių išteklių išgaunamos energijos pasiūlą. Pavyzdžiui, išgaunant energiją iš dumblo, susidarančio valant nuotekas, energiją galima gaminti vietoje;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis visų pirma turėtų galėti pasinaudoti energijos nepriteklių patiriantys vartotojai. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi, o nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms, be to, tai taps privaloma, tačiau valstybės narės pačios galės spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ir turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis;

(12)  energijos vartojimo pastatuose efektyvumo didinimo priemonės turėtų būti naudingos visiems vartotojams, tačiau pirmiausiai mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant patiriančius energijos nepriteklių. Kiekviena valstybė narė gali pagal konkrečias savo vidaus sąlygas apibrėžti, kas yra energijos nepriteklius ir kokie namų ūkiai yra gaunantys mažas pajamas. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi. Nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms ir paversta prievole, tačiau valstybės narės pačios turėtų spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ja turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys mažas pajamas gaunantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis. Tuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti kiekybiškai įvertinamus savo tikslus, savo priemonėms skirti tinkamą finansinę paramą ir stebėti jų įgyvendinimą;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  reagavimas į elektros energijos paklausą dienos ir nakties metu yra svarbi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, kadangi padeda gerokai padidinti vartotojų energijos taupymo galimybes, sudarant jiems galimybes priimti sprendimus remiantis informacija, kuri nurodo galimybę optimizuoti energijos vartojimą, kai yra energijos paklausa, įskaitant piko valandomis, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti perdavimo tinklais ir gamybos ištekliais;

Pagrindimas

Pakeitimas susijęs su pranešimo projekto 19 pakeitimu, siekiant jį patikslinti, ir su „SmartGrid“.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12b)  nedidelės sąskaitos už suvartotą energiją turėtų būti užtikrinamos padedant vartotojams vartoti mažiau energijos: mažinant pastatų energijos poreikius, didinant prietaisų energijos vartojimo efektyvumą ir suteikiant galimybių naudotis į viešojo transporto sistemą integruotomis mažai energijos vartojančio transporto priemonėmis bei dviračiais. Siekiant gerinti mažas pajamas gaunančių visuomenės grupių sveikatos būklę, svarbiausia yra izoliuoti išorines pastatų sienas ir mažinti energijos poreikius bei suvartojimą;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12c)  labai svarbu didinti visų Sąjungos piliečių informuotumą ir jiems teikti tikslią informaciją apie didesnio energijos vartojimo efektyvumo teikiamą naudą ir galimybes įgyvendinti šios srities priemones. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas, užtikrinamas mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iš trečiųjų šalių importuojamo kuro, taip pat labai svarbus Sąjungos geopolitinei padėčiai ir saugumui;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12d)  Sąjungoje apie 50 mln. namų ūkių patiria energijos nepriteklių. Todėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovos su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu strategijos dalis ir papildyti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą socialinės apsaugos politiką; siekiant užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis būtų tolygiai mažinamas nuomininkų patiriamas energijos nepriteklius, reikėtų atsižvelgti į tokių priemonių ekonominį efektyvumą, taip pat jų prieinamumą pastatų savininkams ir nuomininkams, o valstybių narių lygmeniu tokioms priemonėms turėtų būti užtikrinama tinkama finansinė parama; atsižvelgiant į Paryžiaus klimato susitarimo tikslus, Sąjungos pastatai ilgainiui turės tapti beveik nulinės energijos pastatais. Dabartinis pastatų renovacijos tempas nėra pakankamas, o pastatus, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, patiriantys energijos nepriteklių, sunkiausia renovuoti. Todėl šiame reglamente nustatytos priemonės dėl energijos taupymo įpareigojimo, energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir alternatyvių politikos priemonių yra ypač svarbios.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12e)  vartotojams turėtų būti užtikrinamas visiškas visų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių buvo imtasi, sąnaudų ir naudos, įskaitant grąžos laikotarpius, skaidrumas;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu. Todėl valstybės narės turi turėti galimybę tam tikrą ant pastatų arba juose montuojamais įrenginiais iš atsinaujinančiųjų išteklių savo reikmėms pasigamintos energijos kiekį įskaityti į energijos taupymo reikalavimų įgyvendinimą. Tuo tikslu valstybėms narėms reikėtų leisti naudoti Direktyva 2010/31/ES nustatytas skaičiavimo metodikas;

(13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  energijos balansą valstybių narių verslo įmonėse ir pramonės šakose galima pagerinti remiantis žiedinės ekonomikos principais, tinkamai naudojant pramonines atliekas kaip antrines žaliavas, su sąlyga, kad jų energetikos potencialas bus didesnis už alternatyvių pirminių žaliavų potencialą;

Pagrindimas

Pakeitimas susijęs su pranešimo projekto 22 pakeitimu.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13b)  valstybės narės, pasinaudodamos naujais verslo modeliais ir technologijomis, turėtų stengtis skatinti naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, be kita ko, stambiems ir smulkiems klientams teikiant naujoviškas energijos taupymo paslaugas, ir sudaryti palankesnes sąlygas šiems procesams;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13c)  valstybės narės turėtų vadovautis labai lanksčiu požiūriu, planuodamos ir taikydamos alternatyvias savo šalies prioritetų nustatymo priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu, įtraukdamos energijos vartojimo požiūriu efektyvius produktus ir technologinius gamybos procesus; reikėtų palaikyti veiksmus, kuriais siekiama tikslų, susijusių su efektyviu gamtos išteklių naudojimu ir būtinybe diegti žiedinę ekonomiką;

Pagrindimas

Pakeitimu keičiamas pranešimo projekte pateiktas 23 pakeitimas.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų apimti galutinius vartotojus, perkančius šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms reikmėms, ir daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;

(14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti tikslią, patikimą ir aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Nors individualus matavimas ir toliau turėtų likti privalomas tais atvejais, kai tai techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga, atsižvelgiant į potencialų sutaupytos energijos kiekį, Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas, atsižvelgiant į galimybes naudotis matavimo prietaisais ir jų pajėgumus, siekiant optimizuoti energijos naudojimą. Valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti naujas technologijas, skirtas energijos suvartojimui matuoti, reikia didinti investicijas į vartotojų ir energijos tiekėjų švietimą ir jų įgūdžių ugdymą. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija (ar suvartojimo informacija) susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“, be galutinių vartotojų, perkančių šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms galutinėms reikmėms, turėtų taip pat apimti daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių pavienius butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, kai tie gyventojai su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a)  sąskaitose pateikiama informacija ir metinės ataskaitos yra svarbios vartotojų informavimo priemonės. Duomenys apie suvartojimą ir išlaidas taip pat gali būti kitos informacijos, kuri padeda vartotojams palyginti jų sudarytą susitarimą su kitais pasiūlymais, taip pat pasinaudoti skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo mechanizmais, šaltinis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai labai dažnai skundžiasi dėl ginčijamų sąskaitų, o tai yra veiksnys, prisidedantis prie nuolat žemo vartotojų pasitenkinimo ir jų aktyvumo energetikos sektoriuje lygio, būtina teikti paprastesnes, aiškesnes ir suprantamesnes sąskaitas ir kartu užtikrinti, kad atskiromis priemonėmis, pavyzdžiui, sąskaitose pateikiama informacija, informavimo priemonėmis ir metinėmis ataskaitomis, būtų teikiama visa būtina informacija, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos suvartojimą, palyginti pasiūlymus ir keisti tiekėjus;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14b)  taikant šią direktyvą sąvoka „mažosios ir vidutinės įmonės“ (MVĮ) apima įmones, kuriose, remiantis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB1a priedo 2 straipsnio 1 dalimi, dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinio balanso suma neviršija 43 mln. EUR;

 

_______________

 

1a. 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo

Pagrindimas

Reikia patikslinti MVĮ sąvoką, nes Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnyje nustatyta MVĮ apibrėžtis aiškinama įvairiai ir taip užkraunama didelė administracinė našta.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a)  paskirstyta energijos gamybos įrenginių statyba sumažina perdavimo nuostolius ir leidžia lanksčiai prisitaikyti prie kintančios vietos vartotojų energijos paklausos. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vienetų efektyvumas siekia 80–90 %. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiai (paskirstytos gamybos vienetai), esantys netoli tankiai apgyvendintų vietovių ir kuriuose įrengti šilumos akumuliatoriai, leidžia gaminti elektros energiją ir šilumą ir vėsumą pagal toliau nurodytą formulę:

 

 

 

kai: η – energijos keitimo į galutinę energiją efektyvumas,

 

Ep – pirminė neatsinaujinančioji energija,

 

Eel – elektros energija,

 

Qkog – kogeneracijos būdu gaminama šiluminė energija,

 

Qvės – kogeneracijos būdu gaminama vėsinimo energija;

Pagrindimas

Šis pakeitimas pakeičia pranešimo projekto 24 pakeitimą.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15b)  didesnį energijos vartojimo efektyvumą tiesiogiai lemia šie energijos gamybos ir konversijos procesų etapai: efektyvi pirminės energijos konversija į galutinę energiją, efektyvus šios energijos, kaip elektros energijos, šilumos arba kuro, perdavimas vartotojams ir taupus galutinių vartotojų šios energijos vartojimas; taupymo poveikis vartotojų rinkai neturėtų būti laikomas vieninteliu tokio efektyvumo tikslu, nes jį gali sukelti nepalankios energijos kainos;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius. Elektros PEK apskaičiuojamas pagal metines vidutines vertes. Fizinės energijos turinio apskaičiavimo metodas naudojamas branduolinės elektros energijos ir šilumos gamybai, o techninės konversijos našumo metodas – elektros ir šilumos gamybai iš iškastinio kuro ir biomasės. Ne degimo būdu pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomas metodas – tiesioginis ekvivalentas, grindžiamas bendru pirminės energijos kiekiu. Siekiant apskaičiuoti, kokią pirminės energijos dalį bendroje šilumos ir elektros energijos gamyboje (kogeneracijoje) sudaro elektros energija, naudojamas Direktyvos 2012/27/ES II priede pateiktas metodas. Naudojama vidutinė, o ne ribinė rinkos pozicija. Laikoma, kad ne degimo būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos konversijos našumas yra 100 %, geoterminių jėgainių pagamintos energijos – 10 %, o branduolinių elektrinių –33 %. Bendras kogeneracijos našumas apskaičiuojamas remiantis naujausiais Eurostato duomenimis. Kalbant apie sistemos ribas, visų energijos šaltinių PEK yra 1. Skaičiavimai grindžiami naujausia PRIMES pagrindinio scenarijaus versija. PEK vertė grindžiama 2020 m. prognoze. Analizė apima ES valstybes nares ir Norvegiją. Norvegijos duomenų rinkinys yra grindžiamas ENTSO-E duomenimis;

(16)  vien šios direktyvos taikymo tikslais ir atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti atidžiai analizuojamas ir galbūt peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės energijos rūšių derinį, taikant palyginamą ir skaidrią metodiką.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a)  atsižvelgiant į tai, kad Europos Vadovų Taryba savo 2011 m. birželio 10 d. išvadose dėl efektyvaus energijos vartojimo plano (10709/11) pabrėžė, kad pastatams sunaudojama 40 proc. viso ES suvartojamos pirminės energijos kiekio, o tai sudaro 50 proc. galutinės energijos kiekio, ir siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir paskatinti užimtumą sektoriuose, kuriems reikia specialios kvalifikacijos, pvz., statybos sektoriuje ir statybos produktų gamybos sektoriuje bei tokiose profesinės veiklos srityse, kaip architektūra, miesto planavimas ir konsultavimas šildymo ir vėsinimo technologijų klausimais, valstybės narės turėtų šiose srityse parengti ilgalaikę strategiją ateičiai po 2020 m., sutelkdamos lėšas investicijoms į masinę gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų terminę modernizaciją bei į energijos beveik nevartojančių pastatų statybą;

Pagrindimas

Techniniu požiūriu, būsto sektoriuje lengviausia panaudoti galimybes didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16b)  pirminės energijos koeficientu (PEK) reikėtų naudotis kaip priemone iškastinio kuro vartojimui ir priklausomybei nuo jo mažinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat siekiant plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Atsižvelgiant į tai, elektros energijos taupymo nustatytąjį koeficientą, išreikštą kWh, reikėtų atitinkamai pritaikyti tais atvejais, kai dėl technologinių, ekonominių ar socialinių pokyčių reikia nustatytąjį koeficientą sumažinti. Komisija turėtų išnagrinėti aplinkybes ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nustatytojo pirminės energijos koeficiento (PEK) pakeitimo iki 2024 m.;

Pagrindimas

Dėl technologinių, socialinių ar ekonominių pokyčių nustatytąjį koeficientą gali prireikti pakoreguoti. Kadangi šie pokyčiai sparčiai veja vienas kitą, svarbu, kad Komisija per pakankamai ilgą laikotarpį peržiūrėtų nustatytąjį koeficientą.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  siekiant užtikrinti, kad būtų galima atnaujinti direktyvos priedus ir 14 straipsnio 10 dalyje nurodytas suderintąsias naudingumo atskaitos vertes, būtina išplėsti Komisijai suteiktus įgaliojimus.

Išbraukta.

Pagrindimas

Dėl atnaujinimų visada turėtų būti susitarta su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d.;

(18)  siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d. Ši data yra vėlesnė nei UNFCCC visuotinis padėties įvertinimas 2023 m. ir todėl bus galima visaip suderinti nuostatas su tuo procesu, be kita ko, atsižvelgiant į ekonomikos ir inovacijų pokyčius;

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  valstybės narės, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP yra mažesnis nei vidutinis ES BVP vienam gyventojui, turėtų galėti padidinti pirminės energijos vartojimą su sąlyga, kad jos konversija į galutinę energiją, jos tolesnis perdavimas ir paskirstymas, taip pat naudingai sutaupomi kiekiai vartotojų rinkoje atitiktų reikšmingo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo tikslą visais technologinio proceso, kurį sudaro atlaisvintos pirminės energijos srautas, etapais;

Pagrindimas

Naudojamos energijos vartojimo standartai turėtų būti suderinti visose ES valstybėse narėse.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19b)  vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį plėtojant, rengiant, įgyvendinant ir vertinant direktyvoje nustatytas priemones, kad būtų tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su jų klimato, kultūros ir visuomenės ypatumais;

Pagrindimas

2016 m. vasario mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje pabrėžiamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo plėtojant ES politiką tokiose srityse kaip klimato kaita, energetinis saugumas ir miestų plėtra, kuriose itin svarbios taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo priemonės, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energija. Regionai turi būti įtraukiami visais lygmenimis, kad pagerėtų koordinavimas ir sąveika, ypač šalyse, kuriose aukštas decentralizacijos ir įgaliojimų perdavimo lygis.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19c)  atsižvelgiant į tai, kad energijos gamybos pajėgumai Sąjungoje nevienodai pasiskirstę, bendrą energijos vartojimo efektyvumą galima padidinti importuojant galutinę energiją iš trečiųjų šalių; todėl reikalingos Sąjungos politikos priemonės, kurios ne vien tik reglamentuotų prekybą pirmine energija, kuri apima, be kita ko, dujotiekių ir naftotiekių statybą, bet ir galutinės energijos importą pasienio rajonuose;

Pagrindimas

Galutinės energijos importas, pvz., iš kaimyninių trečiųjų šalių, gali lemti didesnį energijos vartojimo efektyvumą palyginti su energijos importu iš tolimesnių ES vietovių.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2012/27/ES

1 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 30 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po tų datų. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir numatoma, kad turi būti nustatyti 2020 m. ir 2030 m. nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir indėliai.“;

1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, įgyvendinant principą „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ visoje energijos grandinėje, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir galutinį vartojimą, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 40 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po 2030 m., atsižvelgiant į ilgalaikius Sąjungos energetikos ir klimato tikslus 2050 m. ir Paryžiaus susitarimą. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir numatoma, kad turi būti nustatyti 2020 m. nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir 2030 m. privalomi nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai.“;

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2012/27/ES

1 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Šia direktyva prisidedama prie principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimo ir užtikrinama, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas būtų ne mažiau svarbūs nei gamybos pajėgumai. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai priimami su energetikos sistema susiję planai ar finansavimo sprendimai.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2012/27/ES

1 straipsnio 1 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.  Kad sutelktų privačiojo sektoriaus finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir energetinei renovacijai, Komisija pradeda dialogą tiek su viešosiomis, tiek su privačiosiomis finansų įstaigomis, kad būtų numatyti galimi politikos mechanizmai. Atsižvelgiant į didelį energijos efektyvumo didinimo potencialą statybų sektoriuje, reikėtų visų pirma apsvarstyti investavimo į šį sektorių galimybes, didžiausią dėmesį skiriant gyvenamiesiems pastatams su mažas pajamas gaunančiais namų ūkiais, kuriems gresia energijos nepriteklius. Be to, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus investuotojams būtų įdomesnės finansiniu požiūriu ir įmanomos, Komisija apsvarsto galimybes, kaip mažus projektus sujungti į stambesnius. Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Komisija pateikia valstybėms narėms rekomendacijas, kaip paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  2 straipsnyje įterpiamas toks punktas:

 

„1a)  energijos konversijos grandinė – technologinis procesas, kuris prasideda nuo pirminės energijos išlaisvinimo ir jos pateikimo rinkai galutinės energijos forma, kur vartotojai ją pakeičia naudojama energija (darbu);“

Pagrindimas

Šis pakeitimas pakeičia pranešimo projekto 39 pakeitimą ir juo siekiama didesnio aiškumo.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

1b)   2 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

3) galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijos transformavimui ir pačiam energetikos sektoriui;

3)    galutinis energijos suvartojimas – suvartotas vartotojų rinkai tiekiamos elektros energijos kiekis, reikalingas pramonei ir transportui, taip pat namų ūkiams, paslaugų teikėjams ir žemės ūkiui tiekiamos energijos kiekis; šis suvartojamos energijos kiekis priklauso nuo bendro skirstymui skirtos energijos kiekio, įskaitant aktyviąją ir reaktyviąją galią tiekiant tokią energiją;

Pagrindimas

Skirstymui skirtas energijos kiekis visada turėtų viršyti paklausą dėl nevienodo suvartojimo rinkoje, kad nebūtų nutraukiamas elektros tiekimas. Paprastai jis 20 proc. viršija paklausą.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 c punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

2 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c)   2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

 

„9a)   valdžios institucijos pastatas – pagal 5 straipsnį – centrinės valdžios institucijai ar kitai nacionalinei, regioninei ar vietinei valdžios institucijai priklausantis ir jos naudojamas pastatas, įskaitant ligonines, sveikatos priežiūros, švietimo institucijų naudojamus pastatus ir socialinius būstus;“

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Direktyva 2012/27/ES

3 straipsnio 1, 2, 3 dalys

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 straipsnis

3 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo tikslai

Energijos vartojimo efektyvumo tikslai

1.  Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.

1.  Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.

Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:

Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:

a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;

a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne arba galutinės energijos – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;

b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;

b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;

c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir

c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir

d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.

d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.

Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:

Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:

a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;

a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;

b)  BVP pokyčius ir prognozes;

b)  BVP pokyčius ir prognozes;

c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;

c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;

d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir

d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir

e)  ankstyvuosius veiksmus.

e)  ankstyvuosius veiksmus.

2.  Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

2.  Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne ir (arba) galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

3.  Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:

3.  Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:

a)  susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

a)  susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;

b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;

c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:

c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:

i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;

i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;

ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;

ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;

d)   palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

d)   palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne ir (arba) galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Direktyva 2012/27/ES

3 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsnius nusistato orientacinį nacionalinį indėlį į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Nusistatydamos šiuos indėlius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Šiuos indėlius valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos.

4.  Kiekviena valstybė narė nusistato privalomus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, kurie bendrai atitinka 1 straipsnio 1 dalyje

ir Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsniuose nurodytą tikslą.

 

Nusistatydamos savo tikslų lygį valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 132 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 849 mln. tne.

 

Norint užtikrinti valstybėms narėms pakankamą lankstumą siekiant jų privalomų nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir sykiu suteikiant galimybių jų ekonomikoms plėtotis ir didėti pramonės gamybai ir veiklai, joms turi būti leidžiama nusistatyti energijos intensyvumu (tai energijos vartojimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis) pagrįstus tikslus.

 

Nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai nustatomi atsižvelgiant į visas energijos grandinės dalis, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir galutinį vartojimą.

 

Šiuos tikslus valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

5 straipsnis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a)  5 straipsnis pakeičiamas taip:

5 straipsnis

5 straipsnis

Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo

Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo

1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį.

1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ši dalis taikoma visiems šildomiems ir (arba) vėsinamiems pastatams, kurie priklauso valstybės institucijoms, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir administracinę struktūrą.

3 % rodiklis apskaičiuojamas pagal atitinkamos valstybės narės centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų pastatų, kurie kiekvienų metų sausio 1 d. neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių minimalių energinio naudingumo reikalavimų ir kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2. Nuo 2015 m. liepos 9 d. ta ribinė vertė sumažinama iki 250 m2.

3 % rodiklis apskaičiuojamas pagal atitinkamos valstybės narės centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų pastatų, kurie kiekvienų metų sausio 1 d. neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių minimalių energinio naudingumo reikalavimų ir kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2. Nuo 2015 m. liepos 9 d. ta ribinė vertė sumažinama iki 250 m2 ir nuo 2021 m. sausio 1 d. taikoma visiems valstybės institucijoms priklausantiems arba jų naudojamiems šildomiems ir (arba) vėsinamiems pastatams deramai atsižvelgiant į atitinkamą šių institucijų kompetenciją ir administracinę struktūrą.

Tais atvejais, kai valstybė narė reikalauja, kad įsipareigojimas kasmet renovuoti 3 % bendro patalpų ploto apimtų žemesnio nei centrinės valdžios lygio administraciniams padaliniams priklausančių ir jų naudojamų patalpų plotą, 3 % rodiklis apskaičiuojamas pagal atitinkamos valstybės narės centrinės valdžios subjektams ir šiems administraciniams padaliniams priklausančių ir jų naudojamų pastatų, kurie kiekvienų metų sausio 1 d. neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių minimalių energinio naudingumo reikalavimų ir kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2, o nuo 2015 m. liepos 9 d. – 250 m2, bendrą plotą.

 

Įgyvendindamos visapusiškos centrinės valdžios subjektų pastatų renovacijos priemones pagal pirmą pastraipą, valstybės narės pastatu gali laikyti visą pastatą, įskaitant pastato atitvaras, įrangą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą.

Įgyvendindamos visapusiškos valdžios institucijų pastatų renovacijos priemones pagal pirmą pastraipą, valstybės narės pastatu gali laikyti visą pastatą, įskaitant pastato atitvaras, įrangą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą.

Valstybės narės reikalauja, kad įgyvendinant energijos efektyvumo didinimo priemones, kai tai ekonomiškai efektyvu ir techniškai įmanoma, pirmenybė būtų teikiama tiems centrinės valdžios subjektų pastatams, kurių energinis naudingumas yra žemiausias.

Valstybės narės reikalauja, kad įgyvendinant energijos efektyvumo didinimo priemones, kai tai ekonomiškai efektyvu ir techniškai įmanoma, pirmenybė būtų teikiama tiems valdžios institucijų pastatams, kurių energinis naudingumas yra žemiausias.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

2.  Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a)   pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, tokiu mastu, kokiu dėl tam tikrų būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nepriimtinai pakistų charakteringos jų savybės arba išvaizda;

a)   pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, tokiu mastu, kokiu dėl tam tikrų būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nepriimtinai pakistų charakteringos jų savybės arba išvaizda;

b)   pastatams, priklausantiems ginkluotosioms pajėgoms arba centrinės valdžios subjektams ir naudojamiems nacionalinės gynybos tikslams, išskyrus atskiras gyvenamąsias patalpas arba ginkluotųjų pajėgų ir kito nacionalinės gynybos valdžios institucijų įdarbinto personalo naudojamus biurų pastatus;

b)   pastatams, priklausantiems ginkluotosioms pajėgoms arba centrinės valdžios subjektams ir naudojamiems nacionalinės gynybos tikslams, išskyrus atskiras gyvenamąsias patalpas arba ginkluotųjų pajėgų ir kito nacionalinės gynybos valdžios institucijų įdarbinto personalo naudojamus biurų pastatus;

c)   pastatams, naudojamiems kaip kulto vietos ir religinei veiklai.

c)   pastatams, naudojamiems kaip kulto vietos ir religinei veiklai.

3.  Jeigu valstybė narė konkrečiais metais renovuoja daugiau nei 3 % bendro centrinės valdžios subjektų pastatų ploto, perteklių ji gali įskaičiuoti į metinį renovavimo rodiklį kuriais nors iš trejų praėjusių ar ateinančių metų.

3.  Jeigu valstybė narė konkrečiais metais renovuoja daugiau nei 3 % bendro valdžios institucijų pastatų ploto, perteklių ji gali įskaičiuoti į metinį renovavimo rodiklį kuriais nors iš trejų praėjusių ar ateinančių metų.

4.  Valstybės narės gali į centrinės valdžios subjektų pastatų metinę renovavimo normą įskaičiuoti naujus pastatus, naudojamus ir įsigyjamus vietoj konkrečių centrinės valdžios subjektų pastatų, kurie buvo nugriauti kuriais nors iš dvejų praėjusių metų, ar pastatus, kurie dėl intensyvesnio kitų pastatų naudojimo buvo parduoti, nugriauti ar nebenaudojami kuriais nors iš dvejų praėjusių metų.

4.  Valstybės narės gali į valdžios institucijų pastatų metinę renovavimo normą įskaičiuoti naujus pastatus, naudojamus ir įsigyjamus vietoj konkrečių valdžios institucijų pastatų, kurie buvo nugriauti kuriais nors iš dvejų praėjusių metų, ar pastatus, kurie dėl intensyvesnio kitų pastatų naudojimo buvo parduoti, nugriauti ar nebenaudojami kuriais nors iš dvejų praėjusių metų.

5.  1 dalies tikslais valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro ir viešai paskelbia šildomų ir (arba) vėsinamų centrinės valdžios subjektų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2, o nuo 2015 m. liepos 9 d. – 250 m2, išskyrus pastatus, kuriems pagal 2 dalį taikoma išimtis, inventorių. Inventoriuje pateikiami šie duomenys:

5.  1 dalies tikslais valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro ir viešai paskelbia šildomų ir (arba) vėsinamų centrinės valdžios subjektų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2, o nuo 2015 m. liepos 9 d. – 250 m2, išskyrus pastatus, kuriems pagal 2 dalį taikoma išimtis, inventorių. Inventoriuje pateikiami šie duomenys:

a)   patalpų plotas (m2) ir

a)   patalpų plotas (m2)

b)   kiekvieno pastato energinis naudingumas arba atitinkami duomenys apie energijos sąnaudas.

b)   kiekvieno pastato energinis naudingumas;

 

ba)   faktinis išmatuotas energijos suvartojimas.

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d. ši dalis taikoma visiems šildomiems ir (arba) vėsinamiems pastatams, kurie priklauso valstybės institucijoms.

6.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, valstybės narės gali pasirinkti požiūrį, alternatyvų šio straipsnio 1–5 dalims, ir imtis kitų ekonomiškai efektyvių priemonių, įskaitant esmines renovacijas ir pastatų naudotojų elgsenos keitimo priemones, kad ne vėliau kaip 2020 m. reikalavimus atitinkančiuose jų centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose sutaupytas energijos kiekis būtų bent lygiavertis pagal 1 dalį reikalaujamam kiekiui, apie kurį pranešama kasmet.

6.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, valstybės narės gali pasirinkti požiūrį, alternatyvų šio straipsnio 1–5 dalims, ir imtis kitų ekonomiškai efektyvių priemonių, įskaitant esmines renovacijas ir pastatų naudotojų elgsenos keitimo priemones, kad ne vėliau kaip 2020 m. reikalavimus atitinkančiuose jų valdžios institucijoms priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose sutaupytas energijos kiekis būtų bent lygiavertis pagal 1 dalį reikalaujamam kiekiui, apie kurį pranešama kasmet.

Alternatyvaus požiūrio taikymo tikslu valstybės narės gali įvertinti, kiek energijos būtų sutaupyta pagal 1–4 dalis, naudodamos referencinių centrinės valdžios subjektų pastatų energijos suvartojimo prieš renovavimą ir po jo tinkamas standartines vertes ir atsižvelgdamos į jų turimo pastatų fondo ploto įvertinimą. Referencinių centrinės valdžios subjektų pastatų kategorijos turi būti reprezentatyvios atsižvelgiant į tokių pastatų fondą.

Alternatyvaus požiūrio taikymo tikslu valstybės narės gali įvertinti, kiek energijos būtų sutaupyta pagal 1–4 dalis, naudodamos referencinių valdžios institucijų pastatų energijos suvartojimo prieš renovavimą ir po jo tinkamas standartines vertes ir atsižvelgdamos į jų turimo pastatų fondo ploto įvertinimą. Referencinių valdžios institucijų pastatų kategorijos turi būti reprezentatyvios atsižvelgiant į tokių pastatų fondą.

Valstybės narės, pasirenkančios galimybę taikyti alternatyvų požiūrį, ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, kokias alternatyvias priemones jos planuoja patvirtinti, ir nurodo, kaip jos užtikrintų centrinės valdžios subjektams nuosavybės teise priklausančių pastatų energinio naudingumo lygiavertį padidinimą.

Valstybės narės, pasirenkančios galimybę taikyti alternatyvų požiūrį, [per dvylika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai, kokias alternatyvias priemones jos planuoja patvirtinti, ir nurodo, kaip jos užtikrintų valstybės institucijoms nuosavybės teise priklausančių pastatų energinio naudingumo lygiavertį padidinimą.

7.  Valstybės narės skatina viešąsias organizacijas, be kita ko, ir regioniniu, ir vietos lygiu, ir už socialinius būstus atsakingas įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir administracinę struktūrą:

7.  Valstybės narės skatina viešąsias organizacijas, be kita ko, ir regioniniu, ir vietos lygiu, ir už socialinius būstus atsakingas įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir administracinę struktūrą:

a)   patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo planą, kuris būtų atskiras arba platesnės klimato ar aplinkos apsaugos plano dalis ir kuriame būtų nustatyti konkretūs energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslai ir veiksmai, kad būtų sekama centrinės valdžios subjektų pastatų pavyzdžiu, nustatytu 1, 5 ir 6 dalyse;

a)   patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo planą ir ilgalaikę kiekvieno pastato renovacijos strategiją, kurie būtų atskiri arba platesnės klimato ar aplinkos apsaugos plano dalis ir kuriuose būtų nustatyti konkretūs energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslai, taip pat pateikti gyvenimo ciklo sąnaudų vertinimai ir veiksmai, kad būtų sekama valstybės institucijų pastatų pavyzdžiu, nustatytu 1, 5 ir 6 dalyse;

b)   įgyvendinant minėtą planą nustatyti energijos naudojimo vadybos sistemą, įskaitant energijos vartojimo auditą;

b)   įgyvendinant minėtą planą nustatyti energijos naudojimo vadybos sistemą, įskaitant energijos vartojimo auditą;

c)   atitinkamais atvejais renovacijos finansavimui ir energijos vartojimo efektyvumo išlaikymo ar didinimo planų įgyvendinimui ilguoju laikotarpiu naudotis energetinių paslaugų bendrovių paslaugomis ir sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo.

c)   atitinkamais atvejais renovacijos finansavimui ir energijos vartojimo efektyvumo išlaikymo ar didinimo planų įgyvendinimui ilguoju laikotarpiu naudotis energetinių paslaugų bendrovių paslaugomis ir sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo.

 

7a.  Valstybės narės pateikia metinio energijos kiekio, sutaupyto dėl renovacijos, ataskaitą, įskaitant esminių renovacijų dalį ir visą renovuojamą plotą, kaip nurodyta Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 19 straipsnyje.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

7 straipsnis

Įpareigojimas taupyti energiją

Įpareigojimas taupyti energiją

1.  Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:

1.  Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:

a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.

b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų bent 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.

Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.

Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.

 

Kiekvienu laikotarpiu sumažintas suvartojamos energijos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą ankstesniu (-iais) laikotarpiu (-iais) reikalaujamą pasiekti suvartojamos energijos kiekio mažinimą. Kai taikant ankstesnę politiką, programas ir (arba) pavienius veiksmus nebemažinamas suvartojamas kiekis, apskaičiuojant bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo tikslą, kurį reikia pasiekti kiekvieno laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiama į anksčiau sumažinto kiekio praradimą ir į dėl naujų veiksmų naujai sumažintu kiekiu pakeistą praradimą.

B punkto taikymo tikslais, nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų, valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos, politikos priemonės arba politikos priemonės, įvestos tarp 2014 m. sausio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos.

B punkte nurodytu laikotarpiu reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą tuo laikotarpiu reikalaujamą sutaupyti kiekį ir papildo kiekį, kurį reikalaujama sutaupyti pagal a punktą. Tuo tikslu ir nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos politikos priemonės arba ankstesnės politikos priemonės, jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi naujų atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos. Valstybės narės taip pat gali priskaičiuoti dėl pavienių veiksmų, kurių imtasi laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., sutaupytą energijos kiekį, jei dėl jų ir po 2020 m. sutaupomas patikrinamas energijos kiekis.

Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis.

Tik a punkte nurodytu laikotarpiu į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis. Visas transporto sektoriui parduotas energijos kiekis įtraukiamas į b punkte nurodytą laikotarpį ir vėliau.

Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.

Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.

2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:

2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:

a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;

a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;

b)  į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;

b)  į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;

c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalies a ir b punktus;

d)  dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir daro poveikį 2020 m. ir vėliau ir kurie gali būti išmatuoti bei patikrinti, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalį, kiekį; taip pat

d)  dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir tebedaro poveikį 2020 m., kuris gali būti išmatuotas bei patikrintas, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalies a punktą, kiekį; taip pat

e)  į 1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį neįskaičiuoti patikrinamo energijos kiekio, kuris savoms reikmėms pasigaminamas ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, kurie įdiegti dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas.

 

3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:

3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:

a)   energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;

a)   energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;

b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.

b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti tik 2 dalies c punktu;

4.  Energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4.  Energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl 7a ir 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal V priedą.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl 7a ir 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal V priedą.

6.  1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį valstybės narės sutaupo sukurdamos 7a straipsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas arba priimdamos 7b straipsnyje nurodytas alternatyvias priemones. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas valstybės narės gali derinti su alternatyviomis politikos priemonėmis.

6.  1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį valstybės narės sutaupo sukurdamos 7a straipsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas arba priimdamos 7b straipsnyje nurodytas alternatyvias priemones. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas valstybės narės gali derinti su alternatyviomis politikos priemonėmis.

7.  Valstybės narės turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus.“;

7.  Valstybės narės turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus.“;

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą.

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą arba suteiktų galimybę įpareigotosioms šalims į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą kasmet įmokėti sumą, kaip nurodyta 20 straipsnio 6 dalyje.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonių, taip pat gali įtraukti jų teritorijoje veikiančius transportui naudojamų degalų skirstytojus arba mažmeninės prekybos transportui naudojamais degalais įmones. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.

2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų, mažmeninės prekybos energija įmonių ir transporto degalų skirstytojų arba mažmeninės prekybos transporto degalais įmonių. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Jeigu mažmeninės prekybos energija įmonės yra paskirtos įpareigotosiomis šalimis pagal 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad įgyvendindamos savo įsipareigojimus mažmeninės prekybos energija įmonės nesudarytų jokių kliūčių vartotojams pakeisti vieną tiekėją kitu.

Pagrindimas

Vartotojų teisė lengvai pakeisti vieną tiekėją kitu yra itin svarbi siekiant išlaikyti labai konkurencingą tiekėjų rinką ir kartu žemesnes kainas vartotojams. Tam galėtų pakenkti vadinamųjų paketų, kuriais vartotojas ilgam laikui pririšamas prie tiekėjo, pardavimas. Prekybos energija įmonių įpareigojimas pirkti energijos taupymo sertifikatus iš trečiųjų šalių galėtų būti kitas būdas išlaikyti galimybes pakeisti tiekėją.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies 1 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  į savo nustatytą įpareigojimą sutaupyti energijos taip pat įtraukti socialinio pobūdžio reikalavimus, be kita ko, reikalavimą, kad dalis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių būtų pirmenybės tvarka įgyvendintos energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose;

a)  į savo nustatytą įpareigojimą sutaupyti energijos taip pat įtraukti socialinio pobūdžio reikalavimus, be kita ko, reikalavimą, kad vartojimo efektyvumo didinimo priemonės būtų pirmenybės tvarka įgyvendintos mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius, ir socialiniuose būstuose. Valstybės narės apskaičiuoja sumą, sutaupytą tuose namų ūkiuose, palyginti su bendra pagal šį straipsnį visuose namų ūkiuose sutaupytų lėšų suma. Duomenys apie sutaupytą kiekį skelbiami pagal šio straipsnio 6 dalį ir įtraukiami į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 21 straipsnyje.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus ir visiems rinkos dalyviams atviras patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;

b)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus, įtraukus ir visiems rinkos dalyviams atviras akredituotas patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies c a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  leisti energijos kiekį, papildomai sutaupytą miestų centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemose taikant tvaresnes technologijas (dėl kurių sumažėja tiek teršalų, tiek kietųjų dalelių kiekis), įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies c b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb)  skatinti priimti priemones, kuriomis šildymo ir vėsinimo potencialas būtų išnaudojamas energijos taupymo tikslais, ir vėliau papildomai atsilyginti už intervencines priemones, kurias taikant sumažėja tarša;

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies c c punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cc)  sukurti priemones, kuriomis būtų sertifikuojamas energijos kiekis, sutaupytas dėl energijos vartojimo audito arba lygiaverčių energijos naudojimo vadybos sistemų, nurodytų 8 straipsnyje, siekiant šį sutaupytą kiekį įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies c d punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cd)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti galutinės energijos kiekį, kuris buvo sutaupytas efektyvioje šildymo ir vėsinimo infrastruktūroje;

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies c e punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ce)  nustatyti, kad įpareigotosioms šalims, kurios netiekia energijos privatiems namų ūkiams, nereikėtų juose įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių;

Pagrindimas

Daugelis įpareigotųjų įmonių netiekia energijos privatiems namų ūkiams. Taigi šie subjektai negali įgyvendinti nurodytų priemonių namų ūkiuose.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 5 dalies c f punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cf)  įvertinti tokių sistemų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų poveikį tarptautinę konkurenciją patiriančių energijai imlių sektorių konkurencingumui ir imtis priemonių kuo labiau jį sumažinti;

Pagrindimas

Energijai imlūs sektoriai privalo laikytis daugybės įvairių prievolių (pvz., ATPLS). Tos įmonės dažnai patiria tarptautinę konkurenciją, todėl turi būti apsaugotos nuo anglies dioksido nutekėjimo.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnio 6 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a.  Įgyvendindamos savo integruotuosius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus valstybės narės informuoja Komisiją apie savo pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą numatomas politikos priemones. Šių priemonių poveikis apskaičiuojamas ir įtraukiamas į tuos planus. Valstybių narių naudojamas skaičiavimas yra grindžiamas objektyviais nediskriminaciniais kriterijais, kurie parengiami konsultuojantis su Komisija ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 b straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai vartotojai.

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad visą energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai klientai.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 b straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Be to, siekiant įgyvendinti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą, yra tinkamos visos galimybės padidinti energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, dėl transporto priemonėse naudojamų efektyvesnių degalų.

Pagrindimas

Veiksmingų ir švarių degalų kompaundavimo sudedamųjų dalių naudojimas duoda papildomą naudą mažinant transporto išmetamą anglies dioksido kiekį; transportui naudojamas degalų kompaundavimo sudedamąsias dalis galima įskaičiuoti į energijos vartojimo efektyvumo tikslą.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 b straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones valstybės narės atsižvelgia į poveikį namų ūkiams, kurie patiria energijos nepriteklių.

2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones valstybės narės atsižvelgia į poveikį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant patiriančius energijos nepriteklių, ir užtikrina, kad tos priemonės pirmumo tvarka būtų įgyvendintos tuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose.

 

Valstybės narės apskaičiuoja sumą, sutaupytą tuose namų ūkiuose, palyginti su bendra pagal šį straipsnį visuose namų ūkiuose sutaupytų lėšų suma.

 

Tos sutaupytos lėšos viešai skelbiamos ir įtraukiamos į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 21 straipsnį.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

7 c straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a) įterpiamas šis straipsnis:

 

„7c straipsnis

 

Efektyvaus energijos vartojimo paslaugų teikimas.

 

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad paslaugų teikimas efektyvaus energijos vartojimo rinkoje būtų konkurencingas ir vyktų skaidriai, kad taip galutiniam vartotojui būtų užtikrinta su efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis susijusi nauda mažesnių kainų ir geresnės paslaugos kokybės požiūriu. Todėl valstybės narės užtikrina įvairiems ekonomikos subjektams, visų pirma MVĮ, nediskriminacines galimybes patekti į efektyvaus energijos vartojimo paslaugų rinką, sudarydamos vienodas galimybes joje dalyvauti kaip ir vertikaliai integruotiems operatoriams ir nesuteikdamos susidariusio konkurencinio pranašumo energijos paskirstymo ir pardavimo srityse veikiantiems subjektams. Šiuo tikslu valstybės narės priima visus reikiamus teisės aktus, kad integruotieji operatoriai sudarytų tretiesiems subjektams tokias pačias sąlygas ir suteiktų tokias pačias priemones, kurias naudoja efektyvaus energijos vartojimo paslaugų teikimui.“

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.

Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami, atsižvelgiant į pasirinktą technologiją ir funkcionalumą, individualūs skaitikliai ir šildymo valdymo įtaisai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota, ir kitas savybes, jei taikytina derinant su nuostatomis, susijusiomis su Direktyvos (ES) .../... [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija)] 19–22 straipsniuose nurodyta elektros energijos apskaita.

Pagrindimas

Atliekant tiek elektros energijos, tiek dujų apskaitą, didėja vartotojų informuotumas apie faktinį suvartojimo lygį, taigi ji gali paskatinti keisti elgseną, siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir siekiant daugiau jos sutaupyti.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunkčio ii a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

9 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Pažangiąja matavimo sistema galutiniams vartotojams teikiama prieiga prie jų energijos suvartojimo duomenų ir atsiskaitymo laikotarpių rinkos atsiskaitymo laikotarpiais.

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunktis

Direktyva 2012/27/ES

9 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  3 dalis išbraukiama;

d)  3 dalis pakeičiama taip:

 

„3.  „Su duomenų formatu ir funkcijomis susijusios nuostatos suderinamos, kiek tai tikslinga, su Direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) 18–21 straipsniais. Vartotojų duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento). Galutiniams klientams nenustatomas joks mokestis už susipažinimą su savo duomenimis jiems naudingu formatu.“

Pagrindimas

Pagal elektros energijos apskaitos nuostatas vartotojai turi likti savo asmens duomenų savininkais. Jeigu vartotojas norėtų pasidalinti šiais duomenimis siekdamas užtikrinti, kad mažmeninės rinkos būtų konkurencingos, šie duomenys turėtų būti suderinti ir prieinami visiems rinkos dalyviams.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2012/27/ES

9 a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 a straipsnis

9 a straipsnis

Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį

Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį

1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.

Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.

Tais atvejais, kai šiluma, vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio arba centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklo, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas skaitiklis.

2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma arba vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį.

2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma ir vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, kadangi yra proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui.

Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia, kokios sąlygos laikomos techniškai neįmanomomis ir ekonomiškai neefektyviomis.

Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Pasikonsultavusi su Komisija, kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia bendruosius kriterijus, metodiką ir procedūras, kuriais nustatoma, kas yra techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu.

Naujuose pirmoje pastraipoje nurodyto tipo pastatuose arba atliekant kapitalinę tokių pastatų renovaciją, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/31/ES, individualūs skaitikliai įrengiami visuomet.

Naujuose daugiabučiuose pastatuose ir naujų daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyvenamojoje dalyje, kai juose yra centrinis šildymo šaltinis karštam vandeniui arba į juos šiluma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, nepaisant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, įrengiami individualūs karšto vandens skaitikliai.

3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato skaidrias šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:

3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato skaidrias šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:

a)   buitinį karštą vandenį;

a)   buitinį karštą vandenį;

b)   šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);

b)   šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);

c)   butų šildymą arba vėsinimą.

c)   butų šildymą arba vėsinimą.

4.  Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. įrengiamų skaitiklių ir daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu.

4.  Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai įrengiamų skaitiklių ir šilumos daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu. Toliau taikomos 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose išdėstytos techninių galimybių ir ekonominio efektyvumo sąlygos.

Jau įrengti skaitikliai ir dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.

Jau įrengti skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

10 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės iki 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitose už dujas pateikiama informacija būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.

1.  Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės iki 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitose už dujas pateikiama informacija būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis

Direktyva 2012/27/ES

10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.

Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi nurodyti tikslią sąskaitose pateikiamą informaciją, grindžiamą faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.

Pagrindimas

Įjungus pažangiųjų skaitiklių funkcijas, turėtų būti užtikrinama, kad sąskaitos bus tikslios.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 8 punktas

Direktyva 2012/27/ES

10 a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 a straipsnis

10 a straipsnis

Šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymas ir informacija apie suvartojimą

Šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymas ir informacija apie suvartojimą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams naudotojams, turintiems skaitiklius arba daliklius, išrašomos sąskaitos ir jose pateikiama informacija apie suvartojimą būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai yra įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams naudotojams, tai yra fiziniams arba juridiniams asmenims, perkantiems šilumą, vėsumą arba karštą vandenį savo galutiniam vartojimui, ar fiziniams arba juridiniams asmenims, naudojantiems atskirą pastatą arba butą (vienetą) daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamame pastate, į kurį šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, ir nesudariusiems tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju, sąskaitose pateikiama informacija ir informacija apie suvartojimą būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis.

Šis įpareigojimas, išskyrus atvejus, kai suvartojimas matuojamas 9a straipsnio 2 dalyje nurodytais atskirais skaitikliais, gali būti įgyvendintas reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduoda energijos tiekėjui. Tik tuo atveju, jei galutinis vartotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.

Šis įpareigojimas, kai taip nustato valstybė narė, tačiau išskyrus atvejus, kai suvartojimas matuojamas 9a straipsnio 2 dalyje nurodytais atskirais šilumos dalikliais, gali būti įgyvendintas reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią savo skaitiklių rodmenis perduoda galutiniai vartotojai arba galutiniai naudotojai. Tik tais atvejais, jei galutinis klientas ar galutinis naudotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.

2.  Valstybės narės:

2.  Valstybės narės:

a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą arba šilumos daliklių rodmenis, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

b)  užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti sąskaitose pateikiamą informaciją ir elektronines sąskaitas ir kad, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu, vartotojai, to paprašę, gautų aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kaip sudaromos jų sąskaitos;

b)  užtikrina, kad galutiniai klientai turėtų galimybę pasirinkti elektroniniu būdu pateikiamą informaciją apie sąskaitas ir elektronines sąskaitas;

c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VII priedo 3 punktą kartu su sąskaita, grindžiama faktiniu suvartojimu, būtų pateikiama atitinkama informacija;

c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VIIa priedo 3 punktą kartu su sąskaita būtų pateikiama aiški ir suprantama informacija;

d)  gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.

d)  gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.

 

da)  puoselėja kibernetinį saugumą ir užtikrina, kad galutinių naudotojų privatumas ir duomenų apsauga atitiktų atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

 

2a.  Valstybės narės nusprendžia, kas turėtų būti atsakingas už 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos teikimą tiems galutiniams naudotojams, kurie nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto -a papunktis (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

15 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a) 4 dalis papildoma šia pastraipa:

 

„Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, nustato bendrą metodiką, skirtą paskatinti tinklo operatorius mažinti nuostolius, vykdyti investicijų į sąnaudų ir energijos vartojimo atžvilgiu efektyvią infrastruktūrą programą bei tinkamai į apskaitą įtraukti energijos vartojimo efektyvumą ir tinklo lankstumą. Komisija: [12 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima deleguotąjį aktą pagal 23 straipsnį, kuriuo papildoma ši direktyva nustatant tą metodiką.“

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunkčio ii punktas

Direktyva 2012/27/ES

15 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.

Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai atsižvelgia į poreikį užtikrinti šilumos tiekimo tęstinumą jungiantis prie tinklo, užtikrinant prieigą prie jo ir persiunčiant didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą energiją ir laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.

Pagrindimas

Konkurencingas ir saugus šilumos tiekimas yra itin svarbus veiksnys siekiant apsaugoti ekonomiškai efektyvią pramoninę verslo veiklą, patenkinti visų vartotojų poreikius ir apsaugoti juos nuo nenumatytų su šilumos tiekimu susijusių nuostolių.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

19 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a)  įterpiamas šis straipsnis:

 

„ 19a straipsnis

 

Energijos vartojimo efektyvumo veiklos finansavimas pasitelkiant Europos bankus

 

Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suderina savo politikos tikslus siekiant pripažinti, kad energijos vartojimo efektyvumas yra atskiras energijos šaltinis ir investicijos į energijos vartojimo efektyvumą yra jų infrastruktūros investicijų portfelio dalis.

 

EIB ir ERPB, veikdami kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, kuria, rengia ir finansuoja programas ir projektus, pritaikytus efektyvumo sektoriui, įskaitant skirtus energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams.

 

Valstybės narės turi visapusiškai išnaudoti galimybes ir priemones, pasiūlytas pagal Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą.“

Pagrindimas

Siekiant, kad finansų įstaigos teiktų finansines priemones, tinkamas didelio masto investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, reikalingi dideli pokyčiai.

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 b punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

20 straipsnio 6 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11b)  20 straipsnyje įterpiama ši dalis:

 

„6a.   Valstybės narės palengvina grąžinimo į sąskaitą ir (arba) mokesčius įtraukiamomis dalimis planų taikymą, jeigu investicijos į energijos vartojimo efektyvumą iš anksto finansuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansavimo priemonių, šio straipsnio 4 dalyje nurodyto nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo arba įpareigotųjų šalių lėšomis, kaip apibrėžta 7 straipsnio 4 dalyje, ir grąžinamos taikant fiksuoto dydžio priemoką, pridedamą prie su individualiu skaitikliu susietų energijos paskirstymo sąnaudų (grąžinimas į sąskaitą įtraukiamomis dalimis), arba priemoką, pridedamą prie su pastatu susieto turto mokesčio (gražinimas į mokestį įtraukiamomis dalimis). Grąžinimas susiejamas su skaitikliu arba nuosavybe, o ne su savininku arba nuomininku. Grąžos laikotarpiai nustatomi taip, kad reguliariai grąžinamos sumos neviršytų sutaupytų energijos sąnaudų.“

Pagrindimas

Grąžinimo į sąskaitą įtraukiamomis dalimis planai yra patikimesnis lėšų grąžinimo šaltinis, negu kiti finansavimo produktai, o lėšų grąžinimą susiejant su skaitikliu, o ne su savininku arba nuomininku, sumažinamos sandorių ir administravimo išlaidos. Jeigu gerai parengtas, dėl mažesnio energijos suvartojimo į sąskaitą įtraukiamomis dalimis mokančių klientų apmokėjimas bus lygus sutaupytoms komunalinėms sąnaudoms arba už jas mažesnis. Be to, taikant apmokėjimo į sąskaitą įtraukiamomis dalimis planus išvengiama nuomininkų ir savininkų interesų konflikto.

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punktas

Direktyva 2012/27/ES

23 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 13 punktas

Direktyva 2012/27/ES

24 straipsnio 4 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Teikiant į energetikos sąjungos būklės ataskaitą, Komisija pateikia ataskaitą dėl anglies dioksido rinkos veikimo pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 29 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą, atsižvelgdama į šios direktyvos įgyvendinimo poveikį.

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 13 punktas

Direktyva 2012/27/ES

24 straipsnio 12 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12.  Komisija šią direktyvą peržiūri vėliausiai iki 2024 m. vasario 28 d., o po to kas penkerius metus, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.

12.  Komisija šią direktyvą peržiūri vėliausiai iki 2024 m. vasario 28 d., o po to kas penkerius metus, ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas bendras šios direktyvos veiksmingumas ir būtinybė papildomai koreguoti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, ekonomikos ir inovacijų raidą. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 13 punktas

Direktyva 2012/27/ES

24 straipsnio 12 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a.  Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka atskirą išsamią analizę, kurioje nagrinėjamas energijos vartojimo efektyvumo potencialas, susijęs su:

 

a) energijos keitimu ir transformavimu;

 

b) energijos perdavimu ir skirstymu;

 

c) energijos šaltinių gamyba ir paskesniu jų transportavimu (pvz., išgaunant iškastinį kurą ir jį transportuojant į naudojimo vietą išeikvota energija);

 

d) energijos kaupimu.

 

Komisija, remdamasi savo išvadomis, jei tinkama, ne vėliau kaip 2021 m. sausio 31 d. šiuo klausimu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto a papunktis

Direktyva 2012/27/ES

IV priedo 3 išnaša

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „3) Taikytina, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,0. Valstybės narės gali taikyti kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti..

a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „3) Taikytina tik šios direktyvos tikslais ir tuo atveju, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės taiko koeficientą, nustatytą pagal skaidrų metodą, palyginamą visose valstybėse narėse, ir paremtą nacionalinėmis aplinkybėmis, turinčiomis poveikio pirminės energijos suvartojimui. Tos aplinkybės turi būti tinkamai pagrįstos, išmatuojamos, patikrinamos ir paremtos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,0 arba kitą koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti. Tai darydamos valstybės narės atsižvelgia į savo elektros energijos derinį, nurodytą jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateikiamuose Komisijai pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 3 straipsnį. Nustatytasis koeficientas peržiūrimas kas penkis metus, atsižvelgiant į faktinius stebėjimų duomenis.

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų ES arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;

a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės ir pagal ją numatomų naujų atskirų veiksmų. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų ES arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 2 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovacija, su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;

b)  dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovaciją skatinančiomis priemonėmis, su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 2 dalies h punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę. Tai gali būti daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal energetikos sąjungos valdymo teisės aktus, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokiu tempu taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Šis skaičiavimas atliekamas apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal Energetikos sąjungos valdymo reglamentą, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 3 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;

d)  energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės ir pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 3 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Politikos priemonių, kurių imamasi pagal 7 straipsnio 2 dalies e punktą, poveikiui apskaičiuoti valstybės narės gali naudotis pagal Direktyvą 2010/31/ES nustatyta metodika, jei tai atitinka šios direktyvos 7 straipsnio ir šio priedo reikalavimus.

Išbraukta.

Pakeitimas    92

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

VII a priedas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

VII a priedas

VII a priedas

Faktiniu šilumos, vėsumos ir karšto vandens suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai

Šilumos, vėsumos ir karšto vandens sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai

1.   Faktiniu suvartojimu grindžiamas sąskaitų išrašymas

1.   Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas

Tam, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.

Tam, kad galutiniai naudotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.

2.   Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas

2.   Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas

Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite įsigaliojimo datą] faktiniu suvartojimu grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja vartotojas arba jei galutinis vartotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.

Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite perkėlimo į nacionalinę teisę datą] faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama galutiniam naudotojui bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja naudotojas arba jei galutinis naudotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.

Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per mėnesį. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.

Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenys nuskaitomi nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama galutiniam naudotojui bent kartą per mėnesį. Ji taip pat nuolat pateikiama internetu ir atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.

3.  Faktiniu suvartojimo grindžiamoje sąskaitoje pateikiama būtinoji informacija

3.  Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose, grindžiamose faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta tiksli informacija:

a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis;

a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklių rodmenys;

b)  informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį, įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti;

b)  informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį ir susijusį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti, ir paaiškinimas apie įvairius mokesčius, rinkliavas ir tarifus;

c)  galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;

c)  galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;

d) galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.

d) galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.

 

da)  informacija apie atitinkamas skundų nagrinėjimo procedūras, ombudsmenų tarnybas ar alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus;

Be to, valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams išrašomose sąskaitose, kartu su jomis arba jose pateikiamose nuorodose galutiniams naudotojams būtų aiškiai ir suprantamai pateikiamas palyginimas su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju.

db)  palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju.

 

Sąskaitose, kurios nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, turi būti aiškia ir suprantamai nurodyta, kaip apskaičiuota sąskaitoje pateikta suma, taip pat pateikiama bent informacija, nurodyta d ir da punktuose.

Pakeitimas    93

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

IX priedo 1 dalies g punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a.  IX priedo 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

g) Ekonominė analizė. Poveikio aprašas

„g) Ekonominė analizė. Poveikio aprašas

Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.

Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.

Valstybės narės gali priimdamos sprendimus įvertinti ir atsižvelgti į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.

Valstybės narės priimdamos sprendimus įvertina ir atsižvelgia į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.

Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:

Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:

i) Nauda

i) Nauda

Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)

Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)

— Kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai ir sveikatai.

Išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai, su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusi nauda ir nauda sveikatai bei saugai

 

– Poveikis darbo rinkai, energetinis saugumas, konkurencingumas

ii) Kaštai

ii) Kaštai

Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga

Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga

Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais

Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais

Kintami ir pastovūs veiklos kaštai

Kintami ir pastovūs veiklos kaštai

Energijos kaštai

Energijos kaštai

— Kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka ir sveikata

Kaštai, susiję su aplinka, sveikata ir sauga

 

– Darbo rinkos kaštai, energetinis saugumas, konkurencingumas“

Pagrindimas

Atliekant sąnaudų ir naudos analizę pagal nebaigtinį pirmiau pateiktą nebaigtinį poveikio sąrašą tinkamai atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių ekonominį poveikį.

Pakeitimas    94

Pasiūlymas dėl direktyvos

Priedo 2 b punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

XII priedo 1 pastraipos a punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2b.   XII priedo a punktas pakeičiamas taip:

„a) parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys ir tinklo sustiprinimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą, įgyvendinimo;

„a) parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys, tinklo sustiprinimas ir naujų tinklų įdiegimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą ir kitus pasklidžiuosius šaltinius, įgyvendinimo;

Pagrindimas

Turi būti atsižvelgta ir į itin našius tinklus ir naujus pasklidžiuosius energijos šaltinius.

(1)

OL C 246, 2017 7 28, p. 42.

(2)

OL C 342, 2017 10 12, p. 119.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (20.9.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo

COM(2016) 0761 – C8-0498/2016 – 2016/0376(COD))

Nuomonės referentė: Jytte Guteland

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas bus naudingas aplinkai, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kurią Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nustatė 2015 m. gruodžio mėn. priimdamos Paryžiaus susitarimą;

(1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas bus naudingas aplinkai, pagerins oro kokybę, nes efektyviai energiją vartojančius pastatus reikės mažiau šildyti kietuoju kuru, padės gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą mažinant oro taršą ir sukuriant sveiką aplinką patalpose, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kurią Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nustatė 2015 m. gruodžio mėn. priimdamos Paryžiaus susitarimą;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su generavimo pajėgumais. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ar priimami finansavimo sprendimai. Patobulinimai, didinantys energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinami kaskart, kai tik tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumą Europos visuomenės, ypač piliečių ir įmonių, naudai;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse, o finansinės institucijos turi jį pripažinti šiam tikslui suteikdamos lėšų ir priemonių. Komisija turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su generavimo pajėgumais. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ar priimami finansavimo sprendimai. Patobulinimai, didinantys energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinami kaskart, kai tik tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumą Europos visuomenės, ypač piliečių ir įmonių, naudai;

__________________

__________________

9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;

(3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2016 m. birželio mėn. Europos Parlamentas paprašė Komisijos 2030 metams nustatyti privalomą 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą, kuris taip pat atspindėtų ekonomiškai naudingo energijos vartojimo efektyvumo potencialą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a)  didelis apyvartinių taršos leidimų prekybos (ATLPS) perteklius dėl ekonomikos nuosmukio, tarptautinių anglies dioksido kreditų antplūdis ir per didelis paskirtas jų kiekis lėmė mažą ATLPS leidimų kainą. Nesitikima, kad anglies dioksido kaina artimiausioje ateityje padidės iki tokio lygio, kuris būtų pakankamas norint pagerinti energijos taupymo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklius, vadinasi, būtina toliau taikyti konkrečias priemones ir išlaikyti ilgalaikę Sąjungos lygmens energijos taupymo investicijų programą;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.

(4)  reikėtų nustatyti privalomus nacionalinius ir Sąjungos lygmens 2030 m. tikslus. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 40 % energijos efektyvumo tikslas. Be to, valstybės narės pagal Reglamentą (ES) XX/(20XX) [dėl energetikos sąjungos valdymo] parengia nacionalinius energetikos planus, apimančius ir privalomus nacionalinius tikslus. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti nacionalinių tikslų, grindžiamų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Valstybės narės turėtų nusistatyti privalomus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 132 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 849 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 34 %, o galutinės – 31 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, pastatų renovaciją;

(6)  atsižvelgiant į iškastinio kuro mažinimo tikslus pagal Paryžiaus susitarimą ir 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, taip pat į 2050 m. Sąjungos klimato ir energetikos politikos tikslus, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m., numatant ilgalaikę viziją ir su ja susijusias politikos priemones, suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, pastatų renovaciją ir laipsnišką perėjimą prie energijos beveik nenaudojančių pastatų. Bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi yra svarbus siekiant įvertinti, kokiu pagrindu gali būti pritraukiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  energijos vartojimo efektyvumas taip pat turi teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviai energiją naudojantys pastatai mažina šildymo kuru, visų pirma kietuoju kuru, paklausą. Vadinasi, energijos vartojimo efektyvumo priemonės prisideda prie oro kokybės lauke ir viduje gerinimo ir padeda ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos oro kokybės politikos tikslų, nustatytų visų pirma Direktyvoje (ES) 2016/2284 (Oro kokybės direktyva)1a. Energijos paklausos pastatuose mažinimas turėtų būti laikomas bendrosios oro kokybės politikos veiksniu, ypač valstybėse narėse, kurioms sunku pasiekti Sąjungos ribines oro teršalų išmetimo vertes, o energijos vartojimo efektyvumas padėtų pasiekti tuos tikslus;

 

__________________

 

1a 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1–31).

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  ilgalaikės energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir toliau lems mažesnį energijos suvartojimą po 2020 m., tačiau norint, kad jos prisidėtų prie kito Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo įgyvendinimo, dėl tų priemonių taikymo po 2020 m. turėtų būti naujai sutaupoma energijos. Kita vertus, energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(8)  ilgalaikės energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir toliau lems mažesnį energijos suvartojimą po 2020 m., tačiau norint, kad jos prisidėtų prie kito Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir Sąjungos 2050 m. energetikos ir klimato tikslų pagal Paryžiaus susitarimą, dėl tų priemonių taikymo po 2020 m. turėtų būti naujai sutaupoma energijos. Kita vertus, energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pripažįstant tai, kad pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;

(10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik tuo atveju, jei jis sutaupomas taikant naujas politikos priemones, priimtas po 2020 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, jei gali būti įrodyta, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos; ir kad šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Esama daug galimybių toliau didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, o pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas ir ją būtina paspartinti, nes esamiems pastatams atnaujinti likęs laikotarpis santykinai yra gana trumpas. Būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  veiksmingas vandens valdymas gali padėti sutaupyti daug energijos. Sąjungoje vandens sektoriuje suvartojama apie 3,5 % elektros energijos1a. Vandens valymui ir tiekimui naudojant elektriniais motorais varomas siurblių ir slėgio sistemas suvartojama daug energijos. Iki 2040 m. vandens paklausa, visų pirma miestuose, turėtų išaugti 25 %. Kita vertus, vandens nuotėkiai sudaro 24 % viso Europoje sunaudojamo vandens, todėl, be vandens nuostolių, susidaro dar ir energijos nuostolių. Taigi visos priemonės, kuriomis siekiama efektyviau valdyti vandenį ir jo naudoti mažiau, padeda siekti Sąjungos efektyvaus energijos vartojimo tikslo;

 

_______________

 

1a „World Energy Outlook 2016“, Tarptautinė energetikos agentūra, 2016

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10b)  Europoje pramonės sektoriuje suvartojama daugiausia vandens – 44 % 1a. Naudojant pažangias veiksmingo vandens valdymo technologijas ir metodus gali būti sutaupyta daug energijos ir sustiprintas įmonių konkurencingumas. Tas pats pasakytina apie miestus, kuriuose su vandeniu susijusios sąnaudos sudaro 30–50 % savivaldybių sąskaitų už elektros energiją.

 

________________

 

1a 2017 m. balandžio 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Žemės ūkis ir tausus vandens išteklių valdymas Europos Sąjungoje“.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis visų pirma turėtų galėti pasinaudoti energijos nepriteklių patiriantys vartotojai. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi, o nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms, be to, tai taps privaloma, tačiau valstybės narės pačios galės spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ir turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis;

(12)  reikėtų užtikrinti, kad pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis visų pirma galėtų pasinaudoti energijos nedideles pajamas gaunantys vartotojai, kuriems gresia energijos nepriteklius. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi, o nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms, taikant griežtesnį reikalavimą, kad didelė dalis jų būtų įgyvendinama kaip prioritetai, ir ji turėtų tapti privaloma, valstybėms narėms paliekant visišką laisvę pačioms spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ir turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis. Siekiant šio tikslo reikėtų nustatyti tinkamą energijos nepritekliaus apibrėžtį, valstybės narės turi stebėti, kaip įgyvendinamos priemones, o sistemos turėtų būti papildomos atitinkamomis finansinėmis priemonėmis;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  Sąjungoje apie 50 mln. namų ūkių patiria energijos nepriteklių. Todėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovos su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu strategijos dalis ir papildyti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą socialinės apsaugos politiką;

Pagrindimas

Energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti skirtos tiems, kuriems gresia energijos nepriteklius ir kurie neturės lėšų reikiamoms investicijoms. Investicijos į namų ūkius, kuriems gresia energijos nepriteklius, vis dėlto duos daug naudos tiems ūkiams ir plačiajai visuomenei.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12b)  visi vartotojai turėtų turėti galimybę iš jų įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumo priemonių gauti kuo didesnę naudą, o visos išlaidos, grąžos laikotarpiai ir nauda turėtų būti visiškai skaidrūs;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12c)  vadovaujantis COP 21 (Paryžiaus susitarimo) tikslais Sąjungos pastatų ūkis iki 2050 m. turi tapti „energijos beveik nevartojančių pastatų“ ūkiu. Dabartiniai pastatų renovacijos tempai nėra patenkinami ir pastatus, kuriuos nuosavybės teise turi arba kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, kuriems gresia energijos nepriteklius, sunkiausia renovuoti. Todėl 7, 7a ir 7b straipsniuose nustatytos priemonės yra itin svarbios;

Pagrindimas

Energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti skirtos tiems, kuriems gresia energijos nepriteklius ir kurie neturės lėšų reikiamoms investicijoms. Investicijos į namų ūkius, kuriems gresia energijos nepriteklius, vis dėlto duos daug naudos tiems ūkiams ir plačiajai visuomenei.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu. Todėl valstybės narės turi turėti galimybę tam tikrą ant pastatų arba juose montuojamais įrenginiais iš atsinaujinančiųjų išteklių savo reikmėms pasigamintos energijos kiekį įskaityti į energijos taupymo reikalavimų įgyvendinimą. Tuo tikslu valstybėms narėms reikėtų leisti naudoti Direktyva 2010/31/ES nustatytas skaičiavimo metodikas;

(13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasaulio mastu prisiimti įsipareigojimai užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 C, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C. Todėl valstybės narės turėtų priimti plataus užmojo, ilgalaikes renovacijos strategijas pagal galiojančios Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį, turint tikslą iki 2050 m. užtikrinti, kad visi pastatai labai efektyviai vartotų energiją arba jos nevartotų visai, o visa reikalinga energija būtų pagaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų apimti galutinius vartotojus, perkančius šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms reikmėms, ir daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;

(14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Siekiant padėti vartotojams optimizuoti energijos vartojimą, Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu atsižvelgiant į įrengtus matavimo prietaisus. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija arba su informacija apie suvartojimą susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Sąvokos „galutinis vartotojas“ apibrėžtis gali būti suprantama taip, kad tai tik fizinis arba juridinis asmuo, perkantis energiją pagal tiesioginę individualią sutartį, sudarytą su energijos tiekėju. Sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų būti apibūdinama platesnė vartotojų grupė. Sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų, be galutinių vartotojų, perkančių šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms reikmėms, taip pat apimti daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių pavienius butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, ir kai gyventojai su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui; Valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nuspręsti, kaip geriausia parengti detalias priemones, skirtas dažnam išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimui daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojams, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Atskirų skaitiklių duomenų tiekimo ekonominis efektyvumas priklauso nuo to, ar susijusios sąnaudos proporcingos potencialiam sutaupytos energijos kiekiui;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a)  atsižvelgiant į šiuos naujus reikalavimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad inovacijoms ir naujoms technologijoms reikia didesnių investicijų į švietimą ir gebėjimus, kurie yra būtini sėkmingam tokių technologijų įgyvendinimui, taip pat kad gyventojams ir verslo įmonėms būtų galima suteikti galimybių prisidėti prie Komisijos arba valstybių narių nustatytų energijos vartojimo efektyvumo tikslų;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  tam tikros Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio nuostatos dėl energijos transformacijos, perdavimo ir skirstymo turėtų būti panaikintos. Dėl energetikos srities acquis peržiūros valstybių narių įpareigojimai pagal skirtingus su energetika susijusius aktus gali būti restruktūrizuoti. Šis restruktūrizavimas neturėtų turėti poveikio valstybių narių prievolei laikytis esminių Direktyvos 2012/27/ES reikalavimų, kurie gali būti iš dalies arba visiškai perkelti į kitus aktus;

(15)  tam tikros Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio nuostatos dėl energijos transformacijos, perdavimo ir skirstymo turėtų būti suderintos su atitinkamomis elektros rinkos nuostatomis. Dėl energetikos srities acquis peržiūros valstybių narių įpareigojimai pagal skirtingus su energetika susijusius aktus gali būti restruktūrizuoti. Šis restruktūrizavimas neturėtų turėti poveikio valstybių narių prievolei laikytis esminių Direktyvos 2012/27/ES reikalavimų;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d.;

(18)  energetikos teisė ir klimato apsaugos teisė viena kitą papildo ir turėtų viena kitą stiprinti. Todėl, laikydamasi įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, per šešis mėnesius nuo JTBKKK bendros pažangos įvertinimo 2023 m., ir suderinusi su peržiūros procesu pagal Valdymo reglamentą [ ], Komisija turėtų atlikti bendrą Direktyvos 2012/27/ES peržiūrą ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų įvertintas Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumas ir būtinybė pakoreguoti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus. Po to tokia peržiūra ir ataskaita turėtų būti parengtos vėlesniuose bendros pažangos įvertinimuose;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Direktyva 2012/27/ES

1 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 30 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po tų datų. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir numatoma, kad turi būti nustatyti 2020 m. ir 2030 m. nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir indėliai.“;

1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 40 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po tų datų, laikantis anksčiau nustatytų ilgalaikių energetikos sąjungoje prisiimtų energetikos tikslų ir Paryžiaus susitarime nustatyto pasaulinio klimato tikslo. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir laikomasi Sąjungos principo didžiausią dėmesį skirti energijos vartojimo efektyvumui ir teikti visokeriopą naudą klimatui, Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Be to, direktyvoje numatoma, kad turi būti nustatyti 2020 m. nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir 2030 m. privalomi nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir indėliai;

 

Kad sutelktų privatų finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir energetinei renovacijai, Komisija pradeda dialogą tiek su viešosiomis, tiek su privačiosiomis institucijomis, kad būtų numatyti galimi politikos mechanizmai. Atsižvelgiant į didelį energijos efektyvumo didinimo potencialą statybų sektoriuje, reikėtų ypač apsvarstyti investavimo į šį sektorių galimybes, didžiausią dėmesį skiriant gyvenamiesiems pastatams su mažas pajamas gaunančiais namų ūkiais, kuriems gresia energijos nepriteklius. Be to, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus investuotojams būtų finansiniu požiūriu patrauklesnės ir įgyvendinamos, Komisija turėtų apsvarstyti galimybes, kaip mažus projektus sugrupuoti į didesnius. Iki 2019 m. sausio 1 d. Komisija patiekia valstybėms narėms rekomendacijas, kaip paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

2 straipsnio 1 dalies 8 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  2 straipsnis papildomas nauja 8a dalimi:

 

8a)   valstybės institucija – nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens valdžios institucija arba kita viešojo administravimo institucija, įskaitant ligonines ir sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat švietimo įstaigas ir socialinius būstus;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Direktyva 2012/27/ES

3 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 straipsnis

3 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo tikslai

Energijos vartojimo efektyvumo tikslai

1.   Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.

1.   Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir 2030 m. privalomą nacionalinį tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.

Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:

Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:

a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;

a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;

b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;

b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;

c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį, ir

c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį, ir

d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.

d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.

Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:

Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:

a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;

a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;

b)  BVP pokyčius ir prognozes;

b)  BVP pokyčius ir prognozes;

c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;

c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;

 

ca)  technologinius pokyčius, kurie gali palengvinti tikslų įvykdomumą;

d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir

d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą ir

 

da)  2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarimą, pagal kurį reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą išlaikytų gerokai mažesnį nei 2°C ir, pageidautina, ne didesnį kaip 1,5°C, ir

 

db)  2050 m. Sąjungos klimato ir energetikos politikos tikslus;

e)  ankstyvuosius veiksmus.

e)  ankstyvuosius veiksmus.

2. Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

2. Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

3. Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:

3. Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:

a)  susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

a)  susumuoja valstybių narių praneštus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;

b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu ir realiu orientyru, pagrįstu objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;

c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:

c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:

i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;

i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;

ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;

ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;

d)   palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

d)   palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.

4. Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsnius nusistato orientacinį nacionalinį indėlį į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Nusistatydamos šiuos indėlius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Šiuos indėlius valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos.

4. Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) Nr. XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsnius nustato, kokios yra principu „iš apačios į viršų“ grindžiamos techninės ir ekonominės galimybės didinti energijos vartojimo efektyvumą kiekviename sektoriuje, įskaitant tai, kaip konkrečios politinės priemonės visais energetikos sistemos etapais nuo tiekimo, perdavimo ir skirstymo etapo iki energijos galutinio naudojimo, padės siekti privalomų nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, atsižvelgiant į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos tikslą. Nusistatydamos šiuos indėlius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 132 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 849 mln. tne. Nacionalinius tikslus valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos. Valstybės narės taip pat kasmet praneša Komisijai apie pažangą, padarytą siekiant savo tikslų.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipa 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

5 straipsnis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a)  5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

„5 straipsnis

Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo

Pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo

1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį.

1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 % bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kuriuos ji nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ši dalis taikoma visiems šildomiems ir (arba) vėsinamiems pastatams, kurie priklauso valstybės institucijoms, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir administracinę struktūrą.

3 % rodiklis apskaičiuojamas pagal atitinkamos valstybės narės centrinės valdžios subjektams priklausančių pastatų, kurie kiekvienų metų sausio 1 d. neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių minimalių energinio naudingumo reikalavimų ir kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2. Nuo 2015 m. liepos 9 d. ta ribinė vertė sumažinama iki 250 m2.

3 % rodiklis apskaičiuojamas pagal atitinkamos valstybės narės centrinės valdžios subjektams priklausančių pastatų, kurie kiekvienų metų sausio 1 d. neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių minimalių energinio naudingumo reikalavimų ir kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2. Nuo 2015 m. liepos 9 d. ta ribinė vertė sumažinama iki 250 m2 ir nuo 2021 m. sausio 1 d. taikoma visiems valstybės institucijoms priklausantiems arba jų naudojamiems šildomiems ir (arba) vėsinamiems pastatams deramai atsižvelgiant į atitinkamą šių institucijų kompetenciją ir administracinę struktūrą.

Tais atvejais, kai valstybė narė reikalauja, kad įsipareigojimas kasmet renovuoti 3 % bendro patalpų ploto apimtų žemesnio nei centrinės valdžios lygio administraciniams padaliniams priklausančių patalpų plotą, 3 % rodiklis apskaičiuojamas pagal atitinkamos valstybės narės centrinės valdžios subjektams ir šiems administraciniams padaliniams priklausančių pastatų, kurie kiekvienų metų sausio 1 d. neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių minimalių energinio naudingumo reikalavimų ir kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2, o nuo 2015 m. liepos 9 d. – 250 m2, bendrą plotą.

 

Įgyvendindamos visapusiškos centrinės valdžios subjektų pastatų renovacijos priemones pagal pirmą pastraipą, valstybės narės pastatu gali laikyti visą pastatą, įskaitant pastato atitvaras, įrangą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą.

Įgyvendindamos visapusiškos valstybės institucijų pastatų renovacijos priemones pagal pirmą pastraipą, valstybės narės pastatu gali laikyti visą pastatą, įskaitant pastato atitvaras, įrangą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą.

Valstybės narės reikalauja, kad įgyvendinant energijos efektyvumo didinimo priemones, kai tai ekonomiškai efektyvu ir techniškai įmanoma, pirmenybė būtų teikiama tiems centrinės valdžios subjektų pastatams, kurių energinis naudingumas yra žemiausias.

Valstybės narės reikalauja, kad įgyvendinant energijos efektyvumo didinimo priemones, kai tai ekonomiškai efektyvu ir techniškai įmanoma, pirmenybė būtų teikiama tiems valstybės institucijų pastatams, kurių energinis naudingumas yra žemiausias.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

2.  Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a)   pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, tokiu mastu, kokiu dėl tam tikrų būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nepriimtinai pakistų charakteringos jų savybės arba išvaizda;

a)   pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, tokiu mastu, kokiu dėl tam tikrų būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nepriimtinai pakistų charakteringos jų savybės arba išvaizda;

b)   pastatams, priklausantiems ginkluotosioms pajėgoms arba centrinės valdžios subjektams ir naudojamiems nacionalinės gynybos tikslams, išskyrus atskiras gyvenamąsias patalpas arba ginkluotųjų pajėgų ir kito nacionalinės gynybos valdžios institucijų įdarbinto personalo naudojamus biurų pastatus;

b)   pastatams, priklausantiems ginkluotosioms pajėgoms arba centrinės valdžios subjektams ir naudojamiems nacionalinės gynybos tikslams, išskyrus atskiras gyvenamąsias patalpas arba ginkluotųjų pajėgų ir kito nacionalinės gynybos valdžios institucijų įdarbinto personalo naudojamus biurų pastatus;

c)   pastatams, naudojamiems kaip kulto vietos ir religinei veiklai.

c)   pastatams, naudojamiems kaip kulto vietos ir religinei veiklai.

3.  Jeigu valstybė narė konkrečiais metais renovuoja daugiau nei 3 % bendro centrinės valdžios subjektų pastatų ploto, perteklių ji gali įskaičiuoti į metinį renovavimo rodiklį kuriais nors iš trejų praėjusių ar ateinančių metų.

3.  Jeigu valstybė narė konkrečiais metais renovuoja daugiau nei 3 % bendro centrinės valdžios subjektų pastatų ploto, perteklių ji gali įskaičiuoti į metinį renovavimo rodiklį kuriais nors iš trejų praėjusių ar ateinančių metų.

4.  Valstybės narės gali į viešųjų pastatų metinę renovavimo normą įskaičiuoti naujus pastatus, naudojamus ir įsigyjamus vietoj konkrečių centrinės valdžios subjektų pastatų, kurie buvo nugriauti kuriais nors iš dvejų praėjusių metų, ar pastatus, kurie dėl intensyvesnio kitų pastatų naudojimo buvo parduoti, nugriauti ar nebenaudojami kuriais nors iš dvejų praėjusių metų.

4.  Valstybės narės gali į valstybės institucijų pastatų metinę renovavimo normą įskaičiuoti naujus pastatus, naudojamus ir įsigyjamus vietoj konkrečių valstybės institucijų pastatų, kurie buvo nugriauti kuriais nors iš dvejų praėjusių metų, ar pastatus, kurie dėl intensyvesnio kitų pastatų naudojimo buvo parduoti, nugriauti ar nebenaudojami kuriais nors iš dvejų praėjusių metų.

5.  1 dalies tikslais valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro ir viešai paskelbia šildomų ir (arba) vėsinamų centrinės valdžios subjektų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2, o nuo 2015 m. liepos 9 d. – 250 m2, išskyrus pastatus, kuriems pagal 2 dalį taikoma išimtis, inventorių. Inventoriuje pateikiami šie duomenys:

5.  1 dalies tikslais valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro ir viešai paskelbia šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 500 m2, o nuo 2015 m. liepos 9 d. – 250 m2, išskyrus pastatus, kuriems pagal 2 dalį taikoma išimtis, inventorių. Inventoriuje pateikiami šie duomenys:

a)   patalpų plotas (m2) ir

a)   patalpų plotas (m2) ir

b)   kiekvieno pastato energinis naudingumas arba atitinkami duomenys apie energijos sąnaudas.

b)   kiekvieno pastato energinis naudingumas;

 

c)   faktinis pamatuotas energijos suvartojimas.

6.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, valstybės narės gali pasirinkti požiūrį, alternatyvų šio straipsnio 1–5 dalims, ir imtis kitų ekonomiškai efektyvių priemonių, įskaitant esmines renovacijas ir pastatų naudotojų elgsenos keitimo priemones, kad ne vėliau kaip 2020 m. reikalavimus atitinkančiuose jų centrinės valdžios subjektams priklausančiuose pastatuose sutaupytas energijos kiekis būtų bent lygiavertis pagal 1 dalį reikalaujamam kiekiui, apie kurį pranešama kasmet.

6.  Nedarant poveikio Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, valstybės narės gali pasirinkti požiūrį, alternatyvų šio straipsnio 1–5 dalims, ir imtis kitų ekonomiškai efektyvių priemonių, įskaitant esmines renovacijas ir pastatų naudotojų elgsenos keitimo priemones, kad ne vėliau kaip 2020 m. reikalavimus atitinkančiuose jų valstybės institucijoms priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose sutaupytas energijos kiekis būtų bent lygiavertis pagal 1 dalį reikalaujamam kiekiui, apie kurį pranešama kasmet.

Šio alternatyvaus požiūrio taikymo tikslu valstybės narės gali įvertinti, kiek energijos būtų sutaupyta pagal 1–4 dalis, naudodamos referencinių centrinės valdžios subjektų pastatų energijos suvartojimo prieš renovavimą ir po jo tinkamas standartines vertes ir atsižvelgdamos į jų turimo pastatų fondo ploto įvertinimą. Referencinių centrinės valdžios subjektų pastatų kategorijos turi būti reprezentatyvios atsižvelgiant į tokių pastatų fondą.

Šio alternatyvaus požiūrio taikymo tikslu valstybės narės gali įvertinti, kiek energijos būtų sutaupyta pagal 1–4 dalis, naudodamos referencinių valstybės institucijų pastatų energijos suvartojimo prieš renovavimą ir po jo tinkamas standartines vertes ir atsižvelgdamos į jų turimo pastatų fondo ploto įvertinimą. Referencinių valstybės institucijų pastatų kategorijos turi būti reprezentatyvios atsižvelgiant į tokių pastatų fondą.

Valstybės narės, pasirenkančios galimybę taikyti alternatyvų požiūrį, ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, kokias alternatyvias priemones jos planuoja patvirtinti, ir nurodo, kaip jos užtikrintų centrinės valdžios subjektams nuosavybės teise priklausančių pastatų energinio naudingumo lygiavertį padidinimą.

Valstybės narės, pasirenkančios galimybę taikyti alternatyvų požiūrį, per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai, kokias alternatyvias priemones jos planuoja patvirtinti, ir nurodo, kaip jos užtikrintų valstybės institucijoms nuosavybės teise priklausančių pastatų energinio naudingumo lygiavertį padidinimą.

7.  Valstybės narės skatina viešąsias organizacijas, be kita ko, ir regioniniu, ir vietos lygiu, ir už socialinius būstus atsakingas įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir administracinę struktūrą:

7.  Valstybės narės skatina viešąsias organizacijas, be kita ko, ir regioniniu, ir vietos lygiu, ir už socialinius būstus atsakingas įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, deramai atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją ir administracinę struktūrą:

a)   patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo planą, kuris būtų atskiras arba platesnės klimato ar aplinkos apsaugos plano dalis ir kuriame būtų nustatyti konkretūs energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslai ir veiksmai, kad būtų sekama centrinės valdžios subjektų pastatų pavyzdžiu, nustatytu 1, 5 ir 6 dalyse;

a)   patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo planą ir ilgalaikę kiekvieno pastato renovacijos strategiją, kurie būtų atskiri arba platesnės klimato ar aplinkos apsaugos plano dalis ir kuriuose būtų nustatyti konkretūs energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo tikslai, pateikti gyvenimo ciklo sąnaudų vertinimai ir veiksmai, kad būtų sekama valstybės institucijų pastatų pavyzdžiu, nustatytu 1, 5 ir 6 dalyse;

b)   įgyvendinant minėtą planą nustatyti energijos naudojimo vadybos sistemą, įskaitant energijos vartojimo auditą;

b)   įgyvendinant minėtą planą nustatyti energijos naudojimo vadybos sistemą, įskaitant energijos vartojimo auditą;

c)   atitinkamais atvejais renovacijos finansavimui ir energijos vartojimo efektyvumo išlaikymo ar didinimo planų įgyvendinimui ilguoju laikotarpiu naudotis energetinių paslaugų bendrovių paslaugomis ir sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo.“

c)   atitinkamais atvejais renovacijos finansavimui ir energijos vartojimo efektyvumo išlaikymo ar didinimo planų įgyvendinimui ilguoju laikotarpiu naudotis energetinių paslaugų bendrovių paslaugomis ir sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo.“

 

7a.  Valstybės narės pateikia ataskaitą apie metinį energijos kiekį, sutaupytą dėl renovacijos, be kita ko, apie esminių renovacijų dalį ir visą renovuojamą plotą pagal Valdymo reglamento 19 straipsnį [ ].

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio pavadinimas ir 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įpareigojimas taupyti energiją

Energijos taupymo paramos sistemos

1. Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:

1. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti Sąjungos 2050 m. energetikos ir klimato tikslai ir Paryžiaus susitarime numatyti ilgalaikiai tikslai, valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:

a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;

b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.

b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.

 

ba)  nuo 2031 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2029 m. sausio 1 d., metų duomenis;

 

bb)  nuo 2041 m. sausio 1 d. iki 2050 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2039 m. sausio 1 d., metų duomenis.

 

Jei Komisijos peržiūros rodo būtinybę, valstybės narės koreguoja savo metinę taupymo prievolę pagal šiuos laikotarpius: 2014–2020, 2021–2030, 2031–2040 ir 2041–2050 m.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.

Valstybės narės 2031–2040 m. ir 2041–2050 m. laikotarpiais toliau mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad norint, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos, klimato ir iškastinio kuro mažinimo tikslus, turėtų būti pakoreguotas metinis energijos taupymo įpareigojimas.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

B punkto taikymo tikslais, nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų, valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos, politikos priemonės arba politikos priemonės, įvestos tarp 2014 m. sausio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos.

B punkto taikymo tikslais, nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų, valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, prieš arba po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos, politikos priemonės, jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi naujų atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų naujai sutaupoma energijos.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis.

Nuo 2014 iki 2020 m. į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis. Nuo 2021 m. transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis nebegali būti neįtraukiamas į šį apskaičiavimą.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio 1 dalies 5 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.

Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a, b, ba ir bb punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.

Pagrindimas

Šios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos 2030–2050 m. laikotarpiu, siekiant užtikrinti investicijoms reikalingą stabilų pagrindą.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:

2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:

a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;

a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;

b)  į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;

 

c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;

d)  dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir daro poveikį 2020 m. ir vėliau ir kurie gali būti išmatuoti bei patikrinti, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalį, kiekį; ir

 

e)  į 1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį neįskaičiuoti patikrinamo energijos kiekio, kuris savoms reikmėms pasigaminamas ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, kurie įdiegti dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas.

 

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:

3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:

a)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;

a)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a ir c punktais;

b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.

b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b, ba ir bb punktuose nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies c punktu.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 straipsnio 7 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.  Valstybės narės turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus.“;

7.  Valstybės narės, pripažindamos, kad pirminės ir galutinės energijos efektyvumo padidėjimas yra papildomas, turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 a straipsnis

7 a straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos

Energijos vartojimo efektyvumo paramos sistemos

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą.

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo paramos sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą.

2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonių, taip pat gali įtraukti jų teritorijoje veikiančius transportui naudojamų degalų skirstytojus arba mažmeninės prekybos transportui naudojamais degalais įmones. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.

2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonių, taip pat įtraukia jų teritorijoje veikiančius transportui naudojamų degalų skirstytojus ir mažmeninės prekybos transportui naudojamais degalais įmones. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.

3.  Energijos kiekį, kurį privalo sutaupyti kiekviena įpareigotoji šalis, valstybės narės išreiškia galutinės arba pirminės suvartojamos energijos kiekiu. Metodas, taikomas reikalaujamos sutaupyti energijos kiekiui išreikšti, taikomas ir energijos kiekiui, kurį įpareigotosios šalys teigia sutaupiusios, apskaičiuoti. Taikomi IV priede nustatyti perskaičiavimo koeficientai.

3.  Energijos kiekį, kurį privalo sutaupyti kiekviena įpareigotoji šalis, valstybės narės išreiškia galutinės arba pirminės suvartojamos energijos kiekiu. Metodas, taikomas reikalaujamos sutaupyti energijos kiekiui išreikšti, taikomas ir energijos kiekiui, kurį įpareigotosios šalys teigia sutaupiusios, apskaičiuoti. Taikomi IV priede nustatyti perskaičiavimo koeficientai.

4.  Valstybės narės sukuria matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemą, pagal kurią atliekamas dokumentuotas įpareigotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių statistiškai reikšmingos proporcijos ir reprezentatyviojo ėminio auditas. Tas matavimas, kontrolė ir tikrinimas atliekami nepriklausomai nuo įpareigotųjų šalių.

4.  Valstybės narės sukuria matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemą, pagal kurią atliekamas dokumentuotas įpareigotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių statistiškai reikšmingos proporcijos ir reprezentatyviojo ėminio auditas. Tas matavimas, kontrolė ir tikrinimas atliekami nepriklausomai nuo įpareigotųjų šalių.

5.  Valstybės narės energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemoje gali:

5.  Valstybės narės energijos vartojimo efektyvumo paramos sistemoje gali:

a)  į savo nustatytą įpareigojimą sutaupyti energijos taip pat įtraukti socialinio pobūdžio reikalavimus, be kita ko, reikalavimą, kad dalis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių būtų pirmenybės tvarka įgyvendintos energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose;

a)  į savo nustatytą įpareigojimą sutaupyti energijos taip pat įtraukti ir viešai paskelbti socialinio pobūdžio reikalavimus, be kita ko, reikalavimą, kad didelė dalis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių būtų pirmenybės tvarka įgyvendintos mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, kuriems gresia energijos nepriteklius, arba socialiniuose būstuose ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti būtina finansinę paramą taikant tinkamas finansines priemones;

b)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus ir visiems rinkos dalyviams atviras patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;

b)  leidžia įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas, pavyzdžiui, socialinių būstų teikėjus, arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus ir visiems rinkos dalyviams atviras patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;

c)  įpareigotosioms šalims leisti atitinkamais metais sutaupytą energijos kiekį laikyti bet kuriais iš ketverių ankstesnių metų arba trejų paskesnių metų, jei tai nėra po 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto įpareigojimų laikotarpio pabaigos, sutaupytu kiekiu.

c)  įpareigotosioms šalims leisti atitinkamais metais sutaupytą energijos kiekį laikyti bet kuriais iš ketverių ankstesnių metų arba trejų paskesnių metų, jei tai nėra po 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto įpareigojimų laikotarpio pabaigos, sutaupytu kiekiu.

6.  Valstybės narės kartą per metus skelbia kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos įpareigotųjų šalių pakategorės sutaupytos energijos kiekį ir bendrą įgyvendinant sistemą sutaupytą energijos kiekį.

6.  Valstybės narės kartą per metus skelbia kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos įpareigotųjų šalių pakategorės sutaupytos energijos kiekį ir bendrą įgyvendinant sistemą sutaupytą energijos kiekį.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Direktyva 2012/27/ES

7 b straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 b straipsnis

7 b straipsnis

Alternatyvios politikos priemonės

Alternatyvios politikos priemonės

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai vartotojai.

1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai vartotojai.

2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones valstybės narės atsižvelgia į poveikį namų ūkiams, kurie patiria energijos nepriteklių.

2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones ir siekdamos užtikrinti, kad būtų imtasi esamų pastatų didelio masto renovacijos, valstybės narės nustato priemones, skirtas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, arba socialinių būstų gyventojams. Tos priemonės skelbiamos viešai.

3.  Visoms priemonėms, išskyrus susijusias su apmokestinimo priemonėmis, valstybės narės sukuria matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, pagal kurias atliekamas dokumentuotas dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių statistiškai reikšmingos proporcijos ir reprezentatyviojo ėminio auditas. Tas matavimas, kontrolė ir tikrinimas atliekami nepriklausomai nuo dalyvaujančiųjų ir įgaliotųjų šalių.“;

3.  Visoms priemonėms, išskyrus susijusias su apmokestinimo priemonėmis, valstybės narės sukuria matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, pagal kurias atliekamas dokumentuotas dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių statistiškai reikšmingos proporcijos ir reprezentatyviojo ėminio auditas. Tas matavimas, kontrolė ir tikrinimas atliekami nepriklausomai nuo dalyvaujančiųjų ir įgaliotųjų šalių.“;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipa 4 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

8 straipsnio 4 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

4a)  8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurios nėra MVĮ, privalėtų atlikti energijos vartojimo auditą, kurį ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 5 d. ir bent kas ketverius metus, skaičiuojant nuo ankstesnio energijos vartojimo audito, nepriklausomai ir ekonomiškai efektyviai atliktų kvalifikuoti ir (arba) akredituoti ekspertai arba pagal nacionalinės teisės aktus įgyvendintų ir prižiūrėtų nepriklausomos institucijos.

„4.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurios nėra MVĮ, privalėtų atlikti energijos vartojimo auditą, kurį ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 5 d. ir bent kas ketverius metus, skaičiuojant nuo ankstesnio energijos vartojimo audito, nepriklausomai ir ekonomiškai efektyviai atliktų kvalifikuoti ir (arba) akredituoti ekspertai arba pagal nacionalinės teisės aktus įgyvendintų ir prižiūrėtų nepriklausomos institucijos.

 

Valstybės narės skatina MVĮ, kurioms pagal apyvartą tenka daugiau sunaudojamos energijos, palyginti su ES vidurkiu, įvykdyti šioje dalyje nustatytus reikalavimus.“

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 4 b punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

8 straipsnio 6 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

4b)  8 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

6.  Įmonėms, kurios nėra MVĮ ir kurios įgyvendina nepriklausomos organizacijos pagal atitinkamus Europos arba tarptautinius standartus sertifikuotą energijos naudojimo arba aplinkos vadybos sistemą, 4 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, su sąlyga, kad valstybės narės užtikrina, jog atitinkama vadybos sistema apima energijos auditą, kuris atliekamas remiantis būtiniausiais kriterijais, kurie grindžiami VI priedu.

„6.  Įmonėms, kurios nėra MVĮ, ir įmonės, kurios yra MVĮ, kuriose vienam darbuotojui arba apyvartos vienetui tenka daug sunaudojamos energijos ir kurios įgyvendina nepriklausomos organizacijos pagal atitinkamus Europos arba tarptautinius standartus sertifikuotą energijos naudojimo arba aplinkos vadybos sistemą, 4 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, su sąlyga, kad valstybės narės užtikrina, jog atitinkama vadybos sistema apima energijos auditą, kuris atliekamas remiantis būtiniausiais kriterijais, kurie grindžiami VI priedu.“

Pakeitimas37

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.

Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.

Pagrindimas

Vartotojai turi teisę gauti aiškią, suprantamą ir laiku pateikiamą informaciją apie suvartotą energiją. Vis dėlto šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai daugiabučiuose ar daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose yra pagrįsti, tik jei tai techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, nes priešingu atveju gali atsirasti nepageidaujamų padarinių, pvz., nebus mažinama, bet gali kilti nauja energijos nepritekliaus rizika, ir daryti žalą kitoms priemonėms, kurias taikant vartotojai sulauktų geresnių energijos vartojimo efektyvumo rezultatų.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

Direktyva 2012/27/ES

9 a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 a straipsnis

9 a straipsnis

Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį

Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį

1. Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.

1. Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.

Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.

Tais atvejais, kai šiluma, vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio arba iš centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklo, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas skaitiklis.

2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma arba vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį.

2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma arba vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį, jei tai techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą.

Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia, kokios sąlygos laikomos techniškai neįmanomomis ir ekonomiškai neefektyviomis.

Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu ar proporcinga atsižvelgiant į potencialų sutaupytos energijos kiekį, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia, kokios sąlygos laikomos techniškai neįmanomomis ir ekonomiškai neefektyviomis.

Naujuose pirmoje pastraipoje nurodyto tipo pastatuose arba atliekant kapitalinę tokių pastatų renovaciją, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/31/ES, individualūs skaitikliai įrengiami visuomet.

Naujuose pirmoje pastraipoje nurodyto tipo pastatuose arba atliekant kapitalinę tokių pastatų renovaciją, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/31/ES, įrengiami karšto vandens skaitikliai, jei tai techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų sutaupytos energijos kiekį, tuo pat metu užtikrinant, kad dėl to nepadidės energijos nepritekliaus rizika.

3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato skaidrias šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:

3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato ir viešai paskelbia skaidrias nacionalines šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:

4. Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. įrengiamų skaitiklių ir daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu.

4. Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. įrengiamų skaitiklių ir šilumos daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu. Toliau taikomos 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose išdėstytos techninių galimybių ir ekonominio efektyvumo sąlygos.

Jau įrengti skaitikliai ir dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.;

Jau įrengti skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto c papunktis

Direktyva 2012/27/ES

10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.“;

Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą. Siekiant užtikrinti privatumą galutiniams vartotojams, valstybės narės užtikrina, kad skaitikliai būtų konfidencialūs ir naudojami laikantis Reglamento (ES) 2016/679 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) reikalavimų. Valstybės narės taip pat atsižvelgia į tai, jog svarbu, kad matavimo sistemos būtų atsparios kibernetiniams nusikaltimams. Atsižvelgdama į tai, iki Komisija 2019 m. sausio 1 d. išnagrinėja, ar Direktyva 2013/40/ES (dėl atakų prieš informacines sistemas) turėtų būti atnaujinta siekiant į ją įtraukti matavimo sistemas.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas

Direktyva 2012/27/ES

10 a straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams naudotojams, turintiems skaitiklius arba daliklius, išrašomos sąskaitos ir jose pateikiama informacija apie suvartojimą būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams vartotojams, turintiems skaitiklius arba šilumos daliklius, išrašomos sąskaitos ir jose pateikiama informacija apie suvartojimą būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas

Direktyva 2012/27/ES

10 a straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės gali nuspręsti, kas turi pateikti sąskaitų išrašymo ir energijos suvartojimo informaciją, grindžiamą faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, galutiniams naudotojams, t. y. fiziniams arba juridiniams asmenims, užimantiems atskirą pastatą ar butą daugiabučiuose namuose arba universalios paskirties pastate, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio ir kurie nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju.

Pagrindimas

Ne visada įmanoma įpareigojimą pateikti sąskaitas ir informaciją apie suvartojimą galutiniams vartotojams įvykdyti naudojant šilumos daliklius, kadangi jie nematuoja faktinio šilumos suvartojimo ir bus labai brangu ir techniškai sudėtinga juos pakeisti energijos skaitikliais. Sąskaitose nurodoma informacija apie šilumos suvartojimą, pagrįsta šilumos skaitiklių rodmenimis, paprastai turėtų būti teikiama tik galutiniam vartotojui. Galutiniams naudotojams (jeigu jie nėra galutiniai vartotojai) teikiamos informacijos apimtį turėtų nustatyti kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į kiekvienos vietovės pastatų infrastruktūros ypatybes ir esamą teisinį statusą.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas

Direktyva 2012/27/ES

10 a straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių vartotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą arba šilumos daliklių rodmenis, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio vartotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas

Direktyva 2012/27/ES

10 a straipsnio 2 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VII priedo 3 punktą kartu su sąskaita, grindžiama faktiniu suvartojimu, būtų pateikiama atitinkama informacija;

c)  užtikrina, kad visiems galutiniams vartotojams pagal VIIa priedo 3 punktą kartu su sąskaita, grindžiama faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, būtų pateikiama atitinkama informacija;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipa 11 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

19 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a.  Įterpiamas šis 19a straipsnis:

 

19a straipsnis

 

Energijos vartojimo efektyvumo veiklos finansavimas pasitelkiant Europos bankus

 

Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suderina savo politikos tikslus siekiant pripažinti, kad energijos vartojimo efektyvumas yra atskiras energijos šaltinis ir investicijos į energijos vartojimo efektyvumą yra jų infrastruktūros investicijų portfelio dalis.

 

EIB ir ERPB kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais kuria, rengia ir finansuoja programas ir projektus, pritaikytus efektyvumo sektoriui, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius.

 

Valstybės narės visapusiškai išnaudoja galimybes ir priemones, pasiūlytas pagal Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą.

Pagrindimas

Siekiant, kad finansų įstaigos teiktų finansines priemones, tinkamas didelio masto investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, reikalingi dideli pokyčiai.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipa 12 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

24 straipsnio 4 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

12a)  24 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4.   Komisija stebi šios direktyvos įgyvendinimo poveikį direktyvoms 2003/87/EB, 2009/28/EB ir 2010/31/ES, taip pat Sprendimui Nr. 406/2009/EB ir pramonės sektoriams, visų pirma tiems sektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Sprendime 2010/2/ES.

„Komisija stebi šios direktyvos įgyvendinimo poveikį direktyvoms 2003/87/EB, 2009/28/EB ir 2010/31/ES ir Reglamentui Nr. ... (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo) ir kiekvienais metais Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei, remdamasi reguliariai teikiamomis ataskaitomis, Komisija turi įrodymų, kad politikos krypčių sąveika lemia netinkamą anglies dioksido rinkos veikimą, ji pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kokių priemonių imtis siekiant pagerinti jos veikimą.“

 

(Šio pasiūlymo pirminiai / esami 13 ir 14 punktai bus pernumeruoti ir taps atitinkamai 14 ir 15 punktais).

Pagrindimas

Atsižvelgiant į nestabilią pasiūlos / paklausos pusiausvyrą, numatytą po 2020 m., papildomas paklausos sumažėjimas, kurį lėmė ES ATLPS dubliavimasis su kitomis klimato politikos sritimis, gali sukurti tokią situaciją, kai leidimų pasiūla bus nuolatos lygi atitinkamai paklausai arba už ją didesnė. Todėl neigiamas sutampančių klimato politikos sričių poveikis turėtų būti neutralizuojamas į rinkos stabilumo rezervą įtraukiant tokį apyvartinių taršos leidimų kiekį, kuris būtų lygus sumažėjusiam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui už ES ATLPS rinkos ribų.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 13 punktas

Direktyva 2012/27/ES

24 straipsnio 12 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12.  Komisija šią direktyvą peržiūri vėliausiai iki 2024 m. vasario 28 d., o po to kas penkerius metus, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.“;

12.  Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo JTBKKK bendros pažangos įvertinimo 2023 m. ir po tolesnių bendros pažangos įvertinimų atlieka bendrą šios direktyvos peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų įvertinamas šios direktyvos veiksmingumas ir būtinybė pakoreguoti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.“;

Pagrindimas

Šios direktyvos peržiūra turi būti vertinama atsižvelgiant į visuotinį kontekstą priėmus Paryžiaus susitarimą. Plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo priemonės bus svarbiausios įgyvendinant Europos įsipareigojimus ir turi būti atnaujinamos kas 5 metus.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies a papunktis

Direktyva 2012/27/ES

IV priedo 3 išnaša

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „(3) Taikytina, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,0. Valstybės narės gali taikyti kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti.

a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „(3) Taikytina, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,0. Valstybės narės gali taikyti kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti nacionalinėmis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos pirminės energijos suvartojimui. Tos aplinkybės turėtų būti tinkamai pagrįstos, išmatuojamos, patikrinamos ir paremtos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų ES arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;

a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės ir pagal ją numatomų naujų atskirų veiksmų. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų ES arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 2 dalies h punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę. Tai gali būti daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal energetikos sąjungos valdymo teisės aktus, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę – apskaičiuojamas kiekis, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal energetikos sąjungos valdymo teisės aktus, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/12/ES

V priedo 3 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Politikos priemonių, kurių imamasi pagal 7 straipsnio 2 dalies e punktą, poveikiui apskaičiuoti valstybės narės gali naudotis pagal Direktyvą 2010/31/ES nustatyta metodika, jei tai atitinka šios direktyvos 7 straipsnio ir šio priedo reikalavimus.

Išbraukta.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 5 dalies a a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  šaltiniai, pagal kurių duomenis apskaičiuotas energijos pardavimas, įskaitant alternatyvių statistikos šaltinių (jei naudojami ne Eurostato duomenys) naudojimo ir visų gauto kiekio skirtumų pagrindimą;

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

V priedo 5 dalies h punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  priemonių trukmę ir tai, kaip ji apskaičiuojama, arba kuo ji pagrįsta;

h)  priemonių trukmę ir tai, kaip ji apskaičiuojama, arba kuo ji pagrįsta, taip pat bet kokį kitą priimtą metodą, kurį taikant, kaip apskaičiuota, bus pasiektas bent toks pat bendras sutaupytos energijos kiekis;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

VII a priedo pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Faktiniu šilumos, vėsumos ir karšto vandens suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai

Šilumos, vėsumos ir karšto vandens sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

VII a priedo 1 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Faktiniu suvartojimu grindžiamas sąskaitų išrašymas

Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas

Tam, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.

Tam, kad galutiniai naudotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

VII a priedo 2 punkto 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite įsigaliojimo datą] faktiniu suvartojimu grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja vartotojas arba jei galutinis vartotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.

Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite perkėlimo į nacionalinę teisę datą] faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja vartotojas arba jei galutinis vartotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

VII a priedo 2 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per mėnesį. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.

Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per mėnesį. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

VII a priedo 3 dalies pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Faktiniu suvartojimo grindžiamoje sąskaitoje pateikiama būtinoji informacija

Faktiniu suvartojimo arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamoje sąskaitoje pateikiama būtinoji informacija

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2012/27/ES

VII a priedo 3 punkto 1 pastraipos įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta tiksli informacija:

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 punkto b papunktis

Direktyva 2010/31/ES

VII a priedo 3 dalies 1 pastraipos a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis;

a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklių rodmenys;

Pagrindimas

VIIa priedas turi būti iš dalies pakeistas, kad atitiktų 10a straipsnį.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2012/27/ES

IX priedo I dalies g punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a.   IX priedo I dalies g punktas pakeičiamas taip:

g) Ekonominė analizė. Poveikio aprašas

g) Ekonominė analizė. Poveikio aprašas

Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.

Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.

Valstybės narės gali priimdamos sprendimus įvertinti ir atsižvelgti į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.

Valstybės narės priimdamos sprendimus įvertina ir atsižvelgia į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.

Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:

Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:

i) Nauda

i) Nauda

— Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)

— Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)

Kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai ir sveikatai

— Išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai ir sveikatai bei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

 

— Poveikos darbo rinkai, energetinis saugumas, konkurencingumas

ii) Kaštai

ii) Kaštai

— Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga

— Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga

— Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais

— Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais

— Kintami ir pastovūs veiklos kaštai

— Kintami ir pastovūs veiklos kaštai

— Energijos kaštai

— Energijos kaštai

Kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka ir sveikata

— Kaštai, susiję su aplinka ir sveikata

 

— Darbo rinkos kaštai, energetinis saugumas, konkurencingumas

AIŠKINAMOJI DALIS

Siekiant mūsų tikslų pagal Paryžiaus susitarimą

Europos Sąjunga turi rodyti pavyzdį pasaulyje kovojant su klimato kaita. Istorinis Paryžiaus susitarimas mums suteikė aiškią pasaulinio atšilimo mažinimo ir jo skaudžių padarinių švelninimo šiai kartai ir daugeliui ateities kartų sistemą. Energijos vartojimo efektyvumas yra mūsų pagrindinė priemonė mažinant anglies dioksido išmetimą Europos energijos tiekimo, pastatų, transporto ir pramonės sektoriuose. Priėmus šio pranešimo pasiūlymus iki 2030 m. išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų, kaip numatyta, sumažintas 47 proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Tai reiškia, kad mes turėtume be vargo pasiekti mūsų tikslą pagal Paryžiaus susitarimą tą kiekį sumažinti 40 proc. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad Europos klimato apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslai vieni kitus sustiprintų. Vis dėlto turime toliau siekti iki 2050 m. užtikrinti galutinį anglies dioksido poveikio neutralizavimą, todėl mums reikia laikytis įsipareigojimo energijos vartojimo efektyvumo srityje ir po 2030 m.

Energetinis saugumas

Energetinė priklausomybė Europai kelia rimtų ekonominių ir geopolitinių problemų. ES importuoja 53 proc. visos savo sunaudojamos energijos ir tai kainuoja daugiau kaip 1 mlrd. EUR per dieną. Energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis sumažinus bendrą Europai reikalingos energijos kiekį galėsime sumažinti savo priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir taip sustiprinti savo energetinį saugumą. Priėmus šio pranešimo pasiūlymus iki 2050 m. būtų gerokai sumažintas importuojamos energijos kiekis: 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinus importuojamo iškastinio kuro kiekį būtų sutaupyta 288 mlrd. EUR, o laikotarpiu iki 2050 m. būtų sutaupyta dar daugiau.

Energijos nepriteklius

ES 50–125 mln. žmonių gresia energijos nepriteklius, t. y. jie gali neišgalėti šildyti savo namų ar sumokėti sąskaitų. Europos energetikos politikos poveikio energijos nepritekliui negalima ignoruoti ar tiesiog palikti šį klausimą spręsti vykdant nacionalinę socialinę politiką. Europa turi didelių galimybių padidinti energijos vartojimo pastatuose efektyvumą, tačiau sprendimai turi būti parengti taip, kad būtų išvengta nenumatyto poveikio, dėl kurio gali dar labiau padidėti energijos nepritekliaus rizika. Pavyzdžiui, į tokius aspektus turi būti atidžiai atsižvelgta nuostatose dėl individualios apskaitos.

Mums siekiant užtikrinti, kad ateityje pastatų ūkyje būtų išmetama mažiau anglies dioksido, į pastatus, kuriuos nuosavybės teise turi arba kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, bus sunkiau investuoti siekiant gauti naudos. Todėl itin svarbu, kad jau imtumėmės tikslingų veiksmų siekdami padėti šioms gyventojų grupėms. Valstybėms narėms įgyvendinant priemones pirmenybė turėtų būti energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir socialiniams būstams, todėl nuomonės referentė siūlo įpareigoti valstybes nares reikalauti užtikrinti, kad didelė dalis tokių priemonių būtų įgyvendintos namų ūkiuose, kurie patiria energijos nepriteklių, arba socialiniuose būstuose.

Ekonomikos augimas

Laikytasi klaidingo požiūrio, kad augant ekonomikai kartu turi augti ir energijos suvartojimas. Energijos vartojimo efektyvumo priemonių sėkmė parodė, kad įmanoma ne tik sumažinti energijos suvartojimą augant ekonomikai, bet ir kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės gali iš tikrųjų smarkiai prisidėti prie augimo. Nuo 2010 m. galutinis energijos suvartojimas mažėjo, o ES BVP augo. Energijos naudojimo mažinimas yra pigiausias būdas siekti ekonomiškai efektyvaus energijos vartojimo efektyvumo. Nors ekonomikos modeliai yra skirtingi, priėmus šio pranešimo pasiūlymus, BVP padidėtų maždaug nuo nulio iki 4,1 proc., jei bus užtikrintas tinkamas investicijų finansavimas. Šiuo atveju neatsižvelgiama į kitokią energijos vartojimo efektyvumo priemonių ekonominę naudą, pvz., pagerėjusią oro kokybę ir didelę naudą sveikatai.

Šiame pranešime minimos priemonės taip pat skirtos suteikti tikrą postūmį užimtumui. Modeliuojant nustatyta, kad, užtikrinus tinkamą investicijų finansavimą, gali labai smarkiai padidėti užimtumas – nuo 405 000 iki 4,8 mln. žmonių.

Spragų panaikinimas

Atnaujinta direktyva suteikia mums galimybę išspręsti dabartinėje teisėje nustatytas problemas. Viena iš svarbių šios direktyvos priemonių – tikslas kasmet sutaupyti po 1,5 proc. energijos. Vis dėlto buvo numatyta keletas šio reikalavimo išimčių, kuriomis leidžiama valstybėms narėms sumažinti užmojus įskaičiuojant ankstesnius rezultatus arba į apskaičiavimus neįtraukiant tam tikrų sektorių. Tokiu būdu susidarė padėtis, kai pasiekiama tik pusė metinių energijos taupymo tikslinių rodiklių. Nereikėtų leisti, kad šiems tikslams toliau grėstų pavojus, todėl nuomonės referentė siūlo panaikinti daugumą šių spragų. Ji taip pat siūlo toliau taikyti priemones, kurios pasirodė esančios veiksmingos, pvz., renovuoti viešuosius pastatus ir atlikti įmonių energijos vartojimo auditą.

Piliečių interesų gynimas

Europos Parlamentas nuolat balsavo už pažangesnes energijos vartojimo efektyvumo priemones. Būdami piliečių atstovai, Europos Parlamento nariai pripažino, kad tokios priemonės naudingos ne tik aplinkai, bet ir sveikatai, vartotojams ir įmonėms. Pats įspūdingiausias pavyzdys yra tai, kad, priėmus šio pranešimo pasiūlymus, dėl smarkiai pagerėjusios oro kokybės gyvenimo metų padaugėtų 17 mln. Parlamentas turi toliau ginti piliečių, įskaitant vartotojus, norinčius mažesnių energijos sąskaitų ir šiltesnių būstų, įmones, norinčias pigesnės ir švaresnės energijos ir teisinio tikrumo, ir verslininkus, norinčius teisingo atlygio už technologijų pažangą, kuri nuolat didina energijos vartojimo efektyvumą, interesus.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Energijos vartojimo efektyvumas

Nuorodos

COM(2016)0761 – C8-0498/2016 – 2016/0376(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

12.12.2016

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.12.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Jytte Guteland

14.2.2017

Svarstymas komitete

8.6.2017

 

 

 

Priėmimo data

7.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

12

12

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Stefan Eck, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Arne Gericke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nicola Caputo, Jørn Dohrmann, Elena Gentile, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Stefano Maullu, Mairead McGuinness, Keith Taylor, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Bendt Bendtsen, Norbert Erdős, Jill Evans, Barbara Lochbihler, Olle Ludvigsson

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Anneli Jäätteenmäki, Frédérique Ries, Nils Torvalds

EFDD

Piernicola Pedicini

GUE/NGL

Lynn Boylan, Stefan Eck, Merja Kyllönen

PPE

Stefano Maullu

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

Verts/ALE

Marco Affronte, Jill Evans, Benedek Jávor, Barbara Lochbihler, Davor Škrlec, Keith Taylor

12

-

ALDE

Valentinas Mazuronis

ECR

Jørn Dohrmann, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

ENF

Mireille D'Ornano, Sylvie Goddyn, Jean-François Jalkh

PPE

Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer

12

0

ALDE

Jan Huitema

PPE

Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Birgit Collin-Langen, Norbert Erdős, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Peter Liese, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Energijos vartojimo efektyvumas

Nuorodos

COM(2016)0761 – C8-0498/2016 – 2016/0376(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

30.11.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

12.12.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.12.2016

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Miroslav Poche

2.2.2017

 

 

 

Pakeisti pranešėjai

Adam Gierek

 

 

 

Svarstymas komitete

23.3.2017

22.6.2017

4.9.2017

 

Priėmimo data

28.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

30

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jonathan Bullock, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Adam Gierek, Theresa Griffin, András Gyürk, Rebecca Harms, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Michel Reimon, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michèle Alliot-Marie, Pilar Ayuso, Gerben-Jan Gerbrandy, Benedek Jávor, Jude Kirton-Darling, Rupert Matthews, Clare Moody, Markus Pieper, Dennis Radtke, Dominique Riquet, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Albert Deß, Arndt Kohn, Sabine Verheyen

Pateikimo data

6.12.2017


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33

+

ALDE

Angelika Mlinar, Dominique Riquet, Fredrick Federley, Gerben-Jan Gerbrandy, Lieve Wierinck, Morten Helveg Petersen

EFDD

Dario Tamburrano, David Borrelli, Marco Zullo

GUE/NGL

Neoklis Sylikiotis, Paloma López Bermejo, Xabier Benito Ziluaga

S&D

Arndt Kohn, Carlos Zorrinho, Clare Moody, Dan Nica, Edouard Martin, Eva Kaili, José Blanco López, Jude Kirton-Darling, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Miapetra Kumpula-Natri, Miroslav Poche, Patrizia Toia, Peter Kouroumbashev, Theresa Griffin, Zigmantas Balčytis

VERTS/ALE

Benedek Jávor, Claude Turmes, Jakop Dalunde, Michel Reimon, Rebecca Harms

30

-

ECR

Anneleen Van Bossuyt, Edward Czesak, Evžen Tošenovský, Hans-Olaf Henkel, Rupert Matthews, Zdzisław Krasnodębski

EFDD

Jonathan Bullock

ENF

Angelo Ciocca, Barbara Kappel, Christelle Lechevalier

PPE

Albert Deß, Algirdas Saudargas, András Gyürk, Angelika Niebler, Christian Ehler, Cristian-Silviu Buşoi, Dennis Radtke, Henna Virkkunen, Hermann Winkler, Jerzy Buzek, Krišjānis Kariņš, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Michèle Alliot-Marie, Paul Rübig, Pilar Ayuso, Pilar del Castillo Vera, Sabine Verheyen, Seán Kelly, Vladimir Urutchev

2

0

GUE/NGL

Jaromír Kohlíček

S&D

Adam Gierek

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas