Procedūra : 2017/2054(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0007/2018

Pateikti tekstai :

A8-0007/2018

Debatai :

PV 07/02/2018 - 4
CRE 07/02/2018 - 4

Balsavimas :

PV 07/02/2018 - 7.2
CRE 07/02/2018 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0029

PRANEŠIMAS     
PDF 741kWORD 66k
26.1.2018
PE 608.038v02-00 A8-0007/2018

dėl Europos Parlamento sudėties

(2017/2054(INL) – 2017/0900(NLE))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjai: Danuta Maria Hübner ir Pedro Silva Pereira

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PRIEDAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Parlamento sudėties

(2017/2054(INL)2017/0900(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 10 straipsnį(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties atsižvelgiant į 2014 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos, prie kurios pridėtas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2013/312/ES, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. balandžio 10 d. Didžiojo penktadienio susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45, 52 ir 84 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0007/2018),

A.  kadangi nustatant Europos Parlamento sudėtį turi būti laikomasi ES sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų kriterijų, t. y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko, kad atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių (minimali Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičiaus riba yra šeši) ir kad nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau negu devyniasdešimt šešios vietos;

B.  kadangi ES sutarties 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai;

C.  kadangi ES sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo pabrėžiama, jog svarbu, kad būtų paisoma lygybės ir kad Sąjungos institucijos laikytųsi vienodo požiūrio į piliečius; kadangi itin svarbu užtikrinti didesnę atstovavimo piliečiams lygybę, kad būtų sustiprintas Europos Parlamento, kaip Sąjungos piliečiams atstovaujančios teisės aktų leidybos institucijos, legitimumas;

D.  kadangi Europos Parlamentas išnagrinėjo keletą pasiūlymų dėl nuolatinės matematinėmis formulėmis grindžiamos vietų paskirstymo sistemos, kuriuos jis užsakė parengti ir kurie jam buvo pristatyti;

E.  kadangi 2017 m. kovo 29 d. Jungtinės Karalystės vyriausybė pagal ES sutarties 50 straipsnį Europos Vadovų Tarybai pateikė pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir kadangi dvejų metų laikotarpis deryboms vesti ir susitarimui dėl išstojimo sudaryti baigiasi 2019 m. kovo 29 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vienbalsiai nuspręstų pratęsti šį laikotarpį;

F.  kadangi per kitus Europos Parlamento rinkimus, vyksiančius 2019 m., Jungtinė Karalystė nebebus Europos Sąjungos narė, nebent dabartinė teisinė padėtis pasikeistų;

G.  kadangi savo 2015 m. lapkričio 11 d. pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, Europos Parlamentas išdėstė savo poziciją dėl bendros rinkimų apygardos, kurioje iškeltų kandidatų sąrašų pirmosiose vietose būtų įrašyti kiekvienos vadinamosios politinės šeimos kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas, sukūrimo;

H.  kadangi kelios valstybės narės neseniai išreiškė pritarimą bendros rinkimų apygardos sukūrimui, pradedant nuo 2019 m. Europos Parlamento rinkimų; kadangi norint sukurti bendrą rinkimų apygardą būtina iš dalies pakeisti Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise; remiantis Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksu, toks pakeitimas turi būti priimtas ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki Europos Parlamento rinkimų;

I.  kadangi sukūrus tokią rinkimų apygardą sustiprėtų Europos pilietybės suvokimas ir europinis rinkimų į Europos Parlamentą pobūdis;

J.  kadangi per Europos Parlamento rinkimus bendroje rinkimų apygardoje kaip tarpvalstybiniai sąrašai turėtų būti priimtini ne tik Europos politinių partijų sudaryti sąrašai, bet ir nacionalinių politinių partijų arba judėjimų, nesusijusių su Europos politine partija, tačiau atitinkančių Europos mastu iš anksto nustatytus kriterijus, pateikti sąrašai;

K.  kadangi savo 2015 m. lapkričio 11 d. pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, Europos Parlamentas prašė nustatyti privalomą slenkstį rinkimų apygardose ir vienos rinkimų apygardos valstybėse narėse, kuriose naudojama sąrašų sistema ir renkama daugiau Parlamento narių nei tam tikras nustatytas skaičius; mano, kad šis slenkstis turi būti nustatytas atsižvelgiant į naują vietų paskirstymą;

1.  pažymi, kad dabartinis vietų paskirstymas Europos Parlamente, kaip nustatyta Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2013/312/ES, taikomas tik 2014–2019 m. parlamentinei kadencijai; todėl pabrėžia, kad būtina priimti naują sprendimą dėl Europos Parlamento sudėties per 2019–2024 m. parlamentinę kadenciją;

2.  pripažįsta faktą, kad dabartinis vietų paskirstymas kai kuriais atvejais neatitinka proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo, todėl nustatant Europos Parlamento sudėtį po 2019 m. Europos Parlamento rinkimų tai turėtų būti pakoreguota;

3.  pripažįsta, jog kelios valstybės narės laikosi pozicijos, kad priimant sprendimą dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente reikia atsižvelgti į balsavimo sistemą Taryboje;

4.  pabrėžia, kad, nors matematinės formulės teikia daug galimybių sukurti nuolatinę vietų paskirstymo sistemą ateityje, Parlamentui nėra politiškai perspektyvu šiuo etapu siūlyti nuolatinę sistemą;

5.  kadangi per kitus Europos Parlamento rinkimus, vyksiančius 2019 m., Jungtinė Karalystė nebebus valstybė narė, nebent dabartinė teisinė padėtis pasikeistų;

6.  siūlo nuo kitų Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių 2019 m., taikyti naują vietų paskirstymo sistemą, kuri atitiktų ES sutarties 14 straipsnyje nustatytus kriterijus; jei minėta teisinė situacija, susijusi su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, pasikeistų, per 2014–2019 m. parlamentinę kadenciją taikyta vietų paskirstymo sistema turėtų būti taikoma iki tol, kol teisiškai įsigalios Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos;

7.  pabrėžia, kad atsilaisvinus vietoms, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos, bus lengviau patvirtinti naują vietų paskirstymo Parlamente sistemą, atitinkančią proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą; be to, pabrėžia, kad taikant siūlomą naują vietų paskirstymo sistemą bus galima sumažinti Parlamento narių skaičių; pažymi, kad net ir dalies Jungtinės Karalystės atlaisvintų vietų pakanka užtikrinti, kad jokia valstybė narė neprarastų vietų ir kad būtų galima nemažai vietų skirti bendrai rinkimų apygardai;

8.  pabrėžia, kad sumažinus Parlamento narų skaičių lieka nemažai vietų, kurios gali būti panaudotos prisitaikant prie galimų Europos Sąjungos plėtros etapų ateityje ir renkant Parlamento narius pagal tarpvalstybinius sąrašus bendroje rinkimų apygardoje;

9.  primena, kad pagal Didžiojo penktadienio susitarimą Šiaurės Airijos gyventojai turi teisę į Airijos arba Jungtinės Karalystės pilietybę (arba abi), o turėdami teisę į Airijos pilietybę jie turi teisę ir į Sąjungos pilietybę;

10.  primena, kad Sutartyse apibrėžtas proporcingo narių mažinimo principas grindžiamas valstybei narei skiriamų vietų skaičiumi, o ne kandidatų pilietybe;

11.  ragina Tarybą skubiai baigti Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise peržiūrą;

12.  pabrėžia, kad Europos Parlamento pasiūlyta Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise reforma padės sustiprinti europinį rinkimų pobūdį ir nusiųsti pozityvų signalą dėl Europos projekto ateities;

13.  pabrėžia, kad atlikus Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise peržiūrą turi būti nustatytas teisinis pagrindas bendrai rinkimų apygardai sukurti;

14.  mano, kad siūlomas paskirstymas, grindžiamas Sutarčių principais, yra tvirtas pagrindas siekiant nustatyti metodą, pagal kurį vietos būtų paskirstomos ateityje, laikantis ES sutarties 14 straipsnyje nustatytų kriterijų, visų pirma proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo, taip pat užtikrinant, kad toks paskirstymas būtų atliekamas teisingai, skaidriai ir objektyviai, atsižvelgiant į naujausius demografinius pokyčius, ir kad jis būtų suprantamas Sąjungos piliečiams;

15.  remdamasis savo iniciatyvos teise, įtvirtinta ES sutarties 14 straipsnio 2 dalyje, pateikia Europos Vadovų Tarybai pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis; pabrėžia, jog būtina skubiai priimti šį sprendimą (jam priimti reikalingas Parlamento pritarimas), kad valstybės narės galėtų laiku priimti reikiamus nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos jos galėtų surengti rinkimus į 2019–2024 m. kadencijos Europos Parlamentą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo kartu su minėtuoju Konstitucinių reikalų komiteto pranešimu Europos Vadovų Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Šiame straipsnyje nustatyta, kad „piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente“.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0082.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0395.


PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl

Europos Vadovų Tarybos sprendimo

kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

1)  Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyti Europos Parlamento sudėties kriterijai, t. y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko, kad atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių (minimali Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičiaus riba yra šeši) ir kad nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau negu devyniasdešimt šešios vietos;

2)  Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija, kurioje Sąjungos lygiu piliečiai tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente, o valstybės narės atstovaujamos Taryboje jų vyriausybių, kurios pačios yra demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo piliečiams. Todėl Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalis dėl Europos Parlamento sudėties taikoma Sutartyse nustatytų platesnių institucinių taisyklių, taip pat apimančių ir nuostatas dėl sprendimų priėmimo Taryboje, kontekste;

3)  Tarybos sprendimu, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, turi būti numatytas tinkamas teisinis pagrindas bendrai rinkimų apygardai, apimančiai visą Europos Sąjungos teritoriją, sukurti ir, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnio 1 dalyje, nustatomos tokios bendros rinkimų apygardos sukūrimo sąlygos;

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies nuostatas vadovaujamasi šiais principais:

– paskirstant vietas Europos Parlamente visapusiškai išnaudojamas Europos Sąjungos sutartyje valstybėms narėms nustatytas minimalus ir maksimalus vietų skaičius, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių,

–  proporcingo narių skaičiaus mažinimo principas apibrėžiamas taip: kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir tos valstybės narės vietų skaičiaus – prieš juos suapvalinant iki pilnų skaičių – santykis kinta atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių taip, kad kiekvienas Europos Parlamento narys iš daugiau gyventojų turinčios valstybės narės atstovautų didesniam skaičiui piliečių negu Europos Parlamento narys iš mažiau gyventojų turinčios valstybės narės, kita vertus, kuo didesnis valstybės narės gyventojų skaičius, tuo daugiau vietų jai gali būti skirta,

  paskirstant vietas atsižvelgiama į demografinius pokyčius valstybėse narėse.

2 straipsnis

  Bendrą valstybių narių gyventojų skaičių apskaičiuoja Komisija (Eurostatas), remdamasi valstybių narių pateiktais naujausiais duomenimis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1260/2013 nustatytą metodą(1).

3 straipsnis

1. 2019–2024 m. parlamentinei kadencijai nustatomas toks kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų atstovų į Europos Parlamentą skaičius:

Belgija

21

Bulgarija

17

Čekija

21

Danija

14

Vokietija

96

Estija

7

Airija

13

Graikija

21

Ispanija

59

Prancūzija

79

Kroatija

12

Italija

76

Kipras

6

Latvija

8

Lietuva

11

Liuksemburgas

6

Vengrija

21

Malta

6

Nyderlandai

29

Austrija

19

Lenkija

52

Portugalija

21

Rumunija

33

Slovėnija

8

Slovakija

14

Suomija

14

Švedija

21

2. Vis dėlto, jei 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos pradžioje Jungtinė Karalystė dar bus Europos Sąjungos narė, kiekvienos valstybės narės atstovų Europos Parlamente, pradedančių eiti savo pareigas, skaičius atitiks Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2013/312/ES(2) 3 straipsnyje numatytą skaičių, kol teisiškai įsigalios Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos.

Teisiškai įsigaliojus Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos, kiekvienoje valstybėje narėje renkamų atstovų į Europos Parlamentą skaičius atitiks šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičių.

Atstovai Europos Parlamente, užimantys papildomas vietas, atsiradusias dėl skirtumo tarp vietų skaičiaus, skirto atitinkamai valstybei narei pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas, savo pareigas Parlamente pradės eiti tuo pat metu.

4 straipsnis

Įsigaliojus tinkamam teisiniam pagrindui tarpvalstybiniams sąrašams sudaryti, sukuriama visą Sąjungos teritoriją apimanti bendra rinkimų apygarda. Tokiai bendrai rinkimų apygardai taikomos sąlygos nustatomos Tarybos sprendimu, kuriuo priimamos nuostatos, keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.

Vis dėlto, jei 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos pradžioje Jungtinė Karalystė dar bus Europos Sąjungos narė ir jei Europos Parlamente bus pagal tarpvalstybinius sąrašus išrinktų atstovų, jie pradės eiti savo pareigas tik teisiškai įsigaliojus Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos.

Bendroje rinkimų apygardoje renkamų atstovų skaičius nustatomas atsižvelgiant į valstybių narių skaičių.

5 straipsnis

Likus pakankamai laiko iki 2024–2029 m. parlamentinės kadencijos pradžios, Europos Parlamentas pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį pateikia Europos Vadovų Tarybai pasiūlymą dėl atnaujinto vietų paskirstymo.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta …

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

.

(1)

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1260/2013 dėl Europos demografinės statistikos (OL L 330, 2013 12 10, p. 39).

(2)

2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2013/312/ES, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis (OL L 181, 2013 6 29, p. 57).


AIŠKINAMOJI DALIS

Vietų Parlamente paskirstymas yra politiškai opus klausimas, nes turi tiesioginį poveikį piliečių atstovavimui vienintelėje tiesiogiai renkamoje Europos Sąjungos institucijoje. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu užtikrinti, kad sprendimas dėl Europos Parlamento sudėties būtų pagrįstas sąžiningais, skaidriais, objektyviais, tvariais ir teisingais principais.

Skirstant vietas Europos Parlamente būtina laikytis Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio bendrųjų nuostatų. Šiomis nuostatomis nustatytas Parlamento narių skaičius, kiekvienai valstybei narei skiriamas didžiausias ir mažiausias vietų skaičius ir reikalaujama, kad šios vietos būtų paskirtos pagal proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą. Šis principas šiuo metu yra apibrėžtas Europos Vadovų Tarybos sprendime 2013/312/ES.

Dabartinė vietų Parlamente paskirstymo sistema tik iš dalies atitinka proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą, apibrėžtą antrinėje teisėje. Dabartinė vietų paskirstymo sistema patvirtinta kaip pragmatiškas sprendimas, kuriuo taip pat siekiama iš dalies kompensuoti disbalansą, atsirandantį dėl dabartinės balsavimo Taryboje sistemos. 2013 m. politinio kompromiso būdu buvo pasiektas šis pragmatiškas sprendimas, pagrįstas principu, kad „niekas negauna daugiau ir nepraranda daugiau nei vienos vietos“. Toks politinis kompromisas reiškė, kad kai kuriais atvejais kiekvienas Europos Parlamento narys iš mažiau gyventojų turinčių valstybių narių atstovavo daugiau piliečių negu kolegos iš santykinai daugiau gyventojų turinčių valstybių narių(1). Tai prieštarauja dabartinei proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo apibrėžčiai.

Europos Parlamentas visada suprato, kad, siekiant užtikrinti tarpinstitucinę pusiausvyrą, svarstant nuolatinės vietų paskirstymo sistemos nustatymą labai svarbu kartu peržiūrėti balsavimo Taryboje sistemą(2). Šis klausimas paminėtas 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis (2013/312/ES). Vis dėlto reikia pažymėti, kad Tarybos balsavimo taisyklių pakeitimo atveju reikėtų keisti Sutartis.

Daugelį metų Europos Parlamentas pripažįsta, kad svarbu turėti nuolatinę sistemą, skirtą sąžiningai, objektyviai ir skaidriai(3) paskirstyti vietas Europos Parlamente prieš kiekvienus naujus Europos Parlamento rinkimus, laikantis Sutartyse įtvirtintų nuostatų. Parlamentas stengėsi surasti tinkamą metodą ir šiuo tikslu užsakė keletą tyrimų, skirtų keliems vietų paskirstymo matematiniams modeliams ištirti. Vis dėlto nuolatinė sistema vis dar neįdiegta.

Savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento sudėties atsižvelgiant į 2014 m. vyksiančius rinkimus(4) Parlamentas įsipareigojo pasiūlyti vietų paskirstymo sistemą. Šią idėją Europos Vadovų Taryba įtvirtino savo 2013 m. birželio mėn. sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis(5) (jam pritarė Parlamentas), 4 straipsnyje. Šiuo sprendimu Parlamentas įpareigojamas iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl sistemos, „kurią taikant ateityje – prieš kiekvienus naujus Europos Parlamento rinkimus – būtų galima <...> paskirstyti vietas valstybėms narėms...“, nustatymo. Dėl svarių politinių priežasčių, susijusių su Jungtinės Karalystės 2016 m. birželio 23 d. referendumu, Parlamentas negalėjo iki 2016 m. pabaigos parengti pasiūlymo, kaip reikalaujama Europos Vadovų Tarybos sprendime.

Pranešėjai išnagrinėjo daugybę pasiūlymų dėl nuolatinės vietų paskirstymo Europos Parlamente pagal matematines formules sistemos(6). Tarp pasiūlymų, kurie labiausiai atitiko visus kriterijus, buvo fiksuoto skaičiaus, proporcingo gyventojų skaičiui ir kvadratinei šakniai iš gyventojų skaičiaus, metodas (angl. FPS (Fix, Proportional to population and Square root to population) method). Jį taikant gaunama įdomių rezultatų, kuriuos reikia toliau nagrinėti ir į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama ateityje, t. y. skirstant vietas nuo 2024 m. rinkimų.

Nors šis ir kiti metodai atitinka formalias sąlygas, būtinas Parlamento sudėčiai, kuri visiškai atitiktų ES sutarties 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nustatyti, jie nėra sprendimas, kuris taip pat būtų politiškai priimtinas ilguoju laikotarpiu ir dabartinėmis aplinkybėmis. Dėl šių dabartinių politinių aplinkybių labai sunku šiuo etapu nustatyti nuolatinę vietų paskirstymo Parlamente sistemą. Politinį netikrumą dar labiau padidina teisinis netikrumas, atsiradęs dėl to, kad Jungtinė Karalystė aktyvavo 50 straipsnį, ypač todėl, kad dėl kai kurių valstybių narių teisinių apribojimų procedūra, susijusi su šios rezoliucijos priede pateikiamo Europos Vadovų Tarybos sprendimo finalizavimu, turi būti baigta iki 2018 m. vasaros. Iki to laiko Jungtinė Karalystė iš ES nebus išstojusi. Todėl yra teisiškai ir politiškai neįmanoma šiuo etapu pasiūlyti nuolatinės vietų paskirstymo Parlamente sistemos.

Be to, kadangi Europos Parlamentas jau yra pabrėžęs, kad yra svarbus ryšys tarp nuolatinės vietų paskirstymo Parlamente sistemos ir balsavimo Taryboje sistemos peržiūros, kurią galima atlikti tik peržiūrėjus Sutartis, pranešėjai mano, kad sistemos nustatymo klausimas turėtų būti atidėtas vėlesniam laikui, kai politinės aplinkybės bus palankios išsamioms diskusijoms apie institucijų pusiausvyrą surengti.

Pranešėjų pasiūlymas: principais grindžiamas sprendimas

Pranešėjai pateikia Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl Europos Parlamento sudėties projektą, kuriame nustatomas sąžiningas, objektyvus ir aiškiais principais grindžiamas vietų paskirstymas valstybėms narėms. Atsižvelgdami į tai, kad likus pakankamai laiko iki rinkimų valstybėms narėms reikia turėti teisinį tikrumą dėl atstovų, kurie bus renkami Europos Parlamento 2019–2024 m. kadencijai, skaičiaus, pranešėjai siūlo išlaikyti šiuo metu taikomą vietų paskirstymo sistemą tuo laikotarpiu, kol Jungtinė Karalystė vis dar bus Sąjungos narė. Kai Jungtinė Karalystė oficialiai ir teisiškai išstos iš Sąjungos, būtų pradėta taikyti nauja vietų paskirstymo sistema.

Ši nauja vietų paskirstymo sistema grindžiama trimis principais:

1.  vadovaujamasi proporcingo narių skaičiaus mažinimo principu, kaip reikalaujama ES sutarties 14 straipsnyje;

2.  nė viena valstybė narė nepraranda vietų Parlamente;

3.  perskirstoma tik nedidelė Jungtinei Karalystei išstojus iš ES likusių laisvų vietų dalis.

Siūlomas sprendimas yra perspektyvi galimybė esant dabartinėms politinėms aplinkybėms ir jame visapusiškai atsižvelgiama į pirmiau minėtus tris principus ir į visus ES sutarties 14 straipsnyje išvardytus kriterijus. Pranešėjai siūlo panaudoti minimalų Jungtinei Karalystei priklausiusių vietų, likusių pasibaigus oficialiam ir teisiniam Jungtinės Karalystei išstojimo iš ES procesui, skaičių – tuomet Europos Parlamentą sudarytų 705 nariai. Tai reikštų, kad 46 vietos lieka laisvos galimai būsimai plėtrai arba iš dalies naudotinos bendroje rinkimų apygardoje.

Be to, pagal naują principais grindžiamą vietų paskirstymo sistemą ištaisomi visi proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo pažeidimai, o jokia valstybė narė nepraranda vietų Parlamente, tačiau sykiu sumažinamas Parlamento narių skaičius.

Iš I priedo matyti pranešėjų pasiūlymo poveikis vietų paskirstymui valstybėms narėms. Visų pirma jis įrodo, kad siūlomame sprendime paisoma proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo laikantis šių dviejų kriterijų:

1)  nė viena mažiau gyventojų turinti valstybė narė negauna daugiau vietų nei daugiau gyventojų turinti valstybė narė,

2)  gyventojų skaičiaus ir vietų Parlamente santykis didėja, kai gyventojų skaičius padidėja prieš suapvalinant iki pilnų skaičių.

Dėl bendros rinkimų apygardos pranešėjai pabrėžia, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atliekant Europos Sąjungos rinkimų teisės reformą. Europos Parlamento 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos pabrėžiama galimybė sukurti bendrą rinkimų apygardą, kurioje iškeltų kandidatų sąrašų pirmosiose vietose būtų įrašyti kiekvienos vadinamosios politinės šeimos kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas. Todėl, kai jau bus priimtas teisinis pagrindas, rengiant būsimus rinkimus turėtų būti svarstomas klausimas dėl bendros rinkimų apygardos ir dėl dalies Parlamento vietų atidėjimo šiuo tikslu.

(1)

Europos Parlamento nariai iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos atstovavo didesniam piliečių skaičiui nei EP nariai iš Vokietijos, EP nariai iš Nyderlandų atstovavo didesniam piliečių skaičiui nei EP nariai iš Rumunijos, EP nariai iš Švedijos ir Austrijos – didesniam piliečių skaičiui nei iš Vengrijos, EP nariai iš Danijos – didesniam piliečių skaičiui nei iš Bulgarijos, o EP nariai iš Airijos – didesniam piliečių skaičiui nei EP iš Slovakijos.

(2)

Šis klausimas keliamas Europos Parlamento rezoliucijose P6_TA(2007)0429 ir P7_TA-PROV(2014)0082.

(3)

Pranešimas dėl vietų Europos Parlamente paskirstymo valstybėms narėms

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/note/join/2011/432760/IPOL-AFCO_NT(2011)432760_EN.pdf ir išsami analizė „Europos Parlamento veiklos reforma: sudėtis, procedūra ir teisėtumas“: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/510002/IPOL_IDA(2015)510002_EN.pdf

(4)

P6_TA(2013)0082.

(5)

2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis

(6)

Išsami analizė „Europos Parlamento sudėtis“ (C teminis skyrius, PE583.117) ir prof. Victoriano Ramirezo Gonzalezo pasiūlymai dėl FPS metodo ir prof. G. Grimmetto, prof. F. Pukelsheimo, prof. V. Ramirezo Gonzalezo, prof. W. Slomczynski ir prof. K. Zyczkowski siūlomas sprendimas „700 narių sudėtis neprarandant nė vienos vietos“.


PRIEDAS

Principais pagrįstas sprendimas dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente per 2019–2024 m. kadenciją

 

Gyventojų skaičius 2017 m.(1)

Dabartinis vietų paskirstymas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Naujas vietų paskirstymas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

82 064 489

96

854 838

96

854 838

Prancūzija

66 661 621

74

900 833

79

854 636

Jungtinė Karalystė

65 341 183

73

895 085

 

 

Italija

61 302 519

73

839 761

76

806 612

Ispanija

46 438 422

54

859 971

59

800 662

Lenkija

37 967 209

51

744 455

52

744 455

Rumunija

19 759 968

32

617 499

33

617 499

Nyderlandai

17 235 349

26

662 898

29

615 548

Belgija

11 289 853

21

537 612

21

537 612

Graikija

10 793 526

21

513 977

21

513 977

Čekija

10 445 783

21

497 418

21

497 418

Portugalija

10 341 330

21

492 444

21

492 444

Vengrija

9 830 485

21

468 118

21

468 118

Švedija

9 998 000

20

499 900

21

476 095

Austrija

8 711 500

18

483 972

19

458 500

Bulgarija

7 153 784

17

420 811

17

420 811

Danija

5 700 917

13

438 532

14

407 208

Suomija

5 465 408

13

420 416

14

390 386

Slovakija

5 407 910

13

415 993

14

386 279

Airija

4 664 156

11

424 014

13

358 781

Kroatija

4 190 669

11

380 970

12

349 222

Lietuva

2 888 558

11

262 596

11

262 596

Slovėnija

2 064 188

8

258 024

8

258 024

Latvija

1 968 957

8

246 120

8

246 120

Estija

1 315 944

6

219 324

7

187 992

Kipras

848 319

6

141 387

6

141 387

Liuksemburgas

576 249

6

96 042

6

96 042

Malta

434 403

6

72 401

6

72 401

IŠ VISO

510 860 699

751

 

705

 

23.1.2018

(1)

Kaip nustatyta Tarybos sprendime 2016/2353.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 52a straipsnio 4 dalį

Kazimierz Ujazdowski ECR frakcijos vardu

Nesutinkame su sprendimu perskirstyti vietas po „Brexit‘o“. EP praras puikią galimybę sumažinti savo narių skaičių iki 678 narių. Mažesnis Europos Parlamentas būtų veiksmingesnis ir kainuotų mažiau, o tai itin palankiai įvertintų piliečiai. Be to, pranešimo autoriai, prieštaraudami ankstesnėms EP rezoliucijoms, nepateikė objektyvių kriterijų, taikytinų naujam paskirstymui, todėl šis vietų paskirstymas yra savavališkas.

ECR frakcija taip pat nesutinka su raginimais ateityje sudaryti tarpvalstybinį sąrašą. Tarpvalstybiniai EP nariai, išrinkti ne tradicinėse rinkimų apygardose, tik nutolintų piliečius nuo ES. Naivu manyti, kad dėl to padidės atskaitomybė ir dalyvavimas Europos Parlamento rinkimuose, nes rezultatas, deja, bus priešingas.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michał Boni, Mercedes Bresso, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Guy Verhofstadt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Pervenche Berès, Roberto Gualtieri, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jérôme Lavrilleux, Georg Mayer, Rainer Wieland


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

dėl pasiūlymo dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis, projekto

21

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Guy Verhofstadt

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

PPE

Michał Boni, Elmar Brok, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin

S&D

Pervenche Berès, Mercedes Bresso, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, Claudia Țapardel, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Pascal Durand, Josep-Maria Terricabras

4

-

ECR

Morten Messerschmidt, Kazimierz Michał Ujazdowski

ENF

Georg Mayer

NI

Diane James

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rezoliucijos projekto

20

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Guy Verhofstadt

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

PPE

Michał Boni, Elmar Brok, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Paulo Rangel, György Schöpflin

S&D

Pervenche Berès, Mercedes Bresso, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, Claudia Țapardel, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Pascal Durand, Josep-Maria Terricabras

4

-

ECR

Morten Messerschmidt, Kazimierz Michał Ujazdowski

ENF

Georg Mayer

NI

Diane James

1

0

PPE

Markus Pieper

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. vasario 2 d.Teisinis pranešimas