Procedūra : 2017/2015(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0023/2018

Pateikti tekstai :

A8-0023/2018

Debatai :

PV 12/03/2018 - 15
CRE 12/03/2018 - 15

Balsavimas :

PV 13/03/2018 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0066

PRANEŠIMAS     
PDF 838kWORD 87k
6.2.2018
PE 610.717v02-00 A8-0023/2018

dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose

(2017/2015(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėjos: Eleonora Forenza, Malin Björk

(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose

(2017/2015(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, 157 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės (dok. 00337/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas. Dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą, pridėtą prie 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų (dok. 07166/2011),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017) 0491),

–  atsižvelgdamas į BLS reglamentą (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008)(1),

–  atsižvelgdamas į Konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentą (2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/8217, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo)(2),

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), visų pirma į jos 4 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama vergija ir priverstinis darbas, taip pat 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusią ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus JT specialiosiose sesijose „Pekinas +5“ (2000 m.), „Pekinas +10“ (2005 m.) ir „Pekinas +15“ (2010 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į jos 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veiklos ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“, ir į 1994 m. Amerikos šalių konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir panaikinimo (Paros Beleno konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. ES ir jos valstybių narių bendrą strategiją „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“ ir į 2017 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Prekyba ir investicijos klestėjimui užtikrinti. Atnaujinama 2007 m. bendra ES pagalbos prekybai strategija“ (COM(2017) 0667),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant darnaus vystymosi politikos principus (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir Konvenciją dėl motinystės apsaugos (Nr. 183),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Briuselyje įvykusiame ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimto 2015–2017 m. veiksmų plano 7 skyrių,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos ramsčio modernizavimo(13),

–  atsižvelgdamas į pirmininkaujančių valstybių narių trejeto deklaraciją dėl moterų ir vyrų lygybės, kurią Estija, Bulgarija ir Austrija, Europos Sąjungos Tarybai aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. pirmininkaujančios valstybės narės, pristatė 2017 m. liepos 19 d.,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio mokslinių tyrimų apie moteris centro tyrimą „Prekybos liberalizavimas ir moterų reprodukcinė sveikata. Ryšiai ir seka“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. žmogaus socialinės raidos Afrikoje ataskaitą „Spartesnis lyčių lygybės užtikrinimas ir moterų įgalėjimas Afrikoje“(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. EBPO ataskaitą „Moterų ekonominio įgalėjimo didinimas skatinant verslumą ir lyderystę verslo srityje EBPO šalyse“(15),

–  atsižvelgdamas į naujausių aukšto lygio tarptautinių diskusijų dėl lyčių ir prekybos rezultatus, ypač į bendrai ES ir PPO / UNCTAD / Tarptautinio prekybos centro surengtas diskusijas, įskaitant 2017 m. birželio mėn. Briuselyje bendrai Europos Komisijos ir Tarptautinio prekybos centro surengtą Tarptautinį forumą moterų ir prekybos klausimais(16) arba anksčiau, 2016 m. birželio mėn., Ženevoje įvykusią parlamentinės konferencijos PPO veiklos klausimais metinę plenarinę sesiją „Prekyba kaip socialinės pažangos skatinimo priemonė. Lyčių perspektyva“(17) ir 2015 m. liepos mėn. Ženevoje įvykusią PPO plenarinę sesiją „Kas laukia PPO ateityje? Prekyba ir lyčių klausimai: moterų įgalėjimas pasitelkiant įtraukias tiekimo grandines“(18),

–  atsižvelgdamas į didėjančias tarptautines pastangas skatinti lyčių lygybę įgyvendinant prekybos politiką, tokias kaip UNCTAD programa, susijusi su lyčių aspektu ir vystymusi(19) (ji apima prekybos poveikio moterims tyrimus, mokymo prekybos ir lyčių klausimais priemonių rinkinį ir internetinę mokymo programą apie vadinamojo lyčių čempionų statuso sukūrimą), ir Pasaulio banko 14 veiklos sričių, kurias bankas įgyvendina nuo 2016 m. ir kiekviena kurių turi lyčių strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Tarptautinio prekybos ir darnaus vystymosi centro (ICTSD) teminį dokumentą „Pasaulinių vertės grandinių lyčių aspektai“(20),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. ICTSD teminį dokumentą „Paslaugų lyčių aspektai“(21),

–  atsižvelgdamas į JT padalinio „Moterys“ 2015 m. ataskaitą „Moterų pažanga pasaulyje 2015–2016 m. Ekonomikos pokyčiai, naudojimasis teisėmis“(22),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. tinklo WIDE+ dokumentą lyčių ir ES prekybos pozicijos klausimais „Kaip, siekiant apsaugoti moterų teises, pertvarkyti ES prekybos politiką“(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. tyrimą „Lyčių lygybė prekybos susitarimuose“(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. tyrimą „ES prekybos politika. Nuo lyčių aspekto ignoravimo link lyčių aspekto paisymo“(25),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0023/2018),

A.  kadangi SESV 8 straipsnyje teigiama, kad Europos Sąjunga, vykdydama visus savo veiksmus Sąjungos viduje ir už jos ribų, siekia pašalinti lyčių nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę bei kovoti su diskriminacija, be kita ko, dėl lyties, nustatant ir įgyvendinant politikos kryptis ir veiksmus;

B.  kadangi prekybos politika galėtų būti priemonė siekiant skatinti pasaulio ir Europos vertybes, įskaitant lyčių lygybę; kadangi ES prekybos ir investicijų susitarimai ir politika lyčių požiūriu nėra neutralūs, o tai reiškia, kad jie dėl struktūrinės nelygybės daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams; kadangi moterys patiria su lytimi susijusių suvaržymų, tokių kaip ribotos galimybės gauti išteklių ir juos valdyti, teisinė diskriminacija ir dėl tradicinių lyčių vaidmenų joms tenkanti per didelė neapmokamo priežiūros darbo našta;

C.  kadangi lyčių lygybė turėtų būti taikoma vienodai ir moterims, ir vyrams; kadangi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir partnerystė tarptautiniu ir vietos lygmenimis yra labai svarbūs skatinant sąveiką, kurios reikia norint pasiekti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą bei didinti informuotumą tokiais klausimais kaip: nuosavybės teisės; galimybė užsitikrinti finansavimą, švietimą ir profesinį mokymą; įmonių elgesys; viešasis pirkimas; skaitmeninė atskirtis ir šališkumas kultūros požiūriu;

D.  kadangi prekybos politika siekiama, be kita ko, užtikrinti darnų ir teisingą ekonomikos augimą ir vystymąsi, kurio reikia norint garantuoti skurdo mažinimą, socialinį teisingumą ir deramą darbą bei geresnes gyvenimo sąlygas tiek moterims, tiek vyrams, taip pat apsaugoti moterų teises; kadangi lyčių lygybė bei moterų ir mergaičių įgalėjimas turi būti ne tik visų JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) aspektas, bet tai yra ir atskiras tikslas; kadangi DVT darbotvarkėje pripažįstama, kad prekyba prisideda prie darnaus ir teisingo vystymosi skatinimo ir galėtų padėti skatinti diegti aukščiausius tarptautinius darbo ir aplinkos standartus bei žmogaus teises; kadangi ES prekybos politika yra svarbi darnaus vystymosi tikslų sistemos dalis, o ryškus lyčių aspektas ir yra esminis šios sistemos, kurios tikslas – užtikrinti teisingesnius ir visiems naudingus rezultatus, elementas; kadangi prekybos politika taip pat gali suteikti daugiau galimybių moterų verslumui, daugiau galimybių dalyvauti pameistrystės veikloje ir daugiau užimtumo galimybių;

E.  kadangi dėl sudėtingo tarptautinės prekybos ir lyčių aspekto santykio reikia turėti nuodugnių žinių apie dalyvaujančias jėgas, įskaitant ekonominės ir socialinės dinamikos nustatymą, analizę ir stebėjimą, kurių reikia siekiant sukurti veiksmingą prekybos politiką, kuria būtų siekiama ekonominės plėtros, kuri taip pat skatintų moterų įgalėjimą ir lyčių lygybę; kadangi todėl vykdant prekybos politiką turi būti atsižvelgiama į jos tiesioginį ir netiesioginį poveikį lyčių aspektui, taip pat į konkrečias vietos sąlygas, kad būtų galima išvengti esamos lyčių nelygybės ir stereotipų padėties atkūrimo arba bloginimo ir aktyviai stiprinti lyčių lygybę; kadangi prekybos politikos sėkmingumas turėtų būti vertinamas ir pagal tai, ar ji turi teigiamą ir vienodą poveikį ir moterims, ir vyrams;

F.  kadangi ekonominis vystymasis ir lyčių lygybė dažnai yra tarpusavyje susiję dalykai; kadangi plačiu mastu sutariama, kad visuomenės, kuriose mažiau lyčių nelygybės, dažnai ir sparčiau auga;

G.  kadangi prekybos liberalizavimo poveikis asmenims taip pat priklauso nuo jų geografinės vietos ir nuo ekonomikos sektoriaus, kuriame jie veikia; kadangi ir tarp šalių, ir jose esama svarbių skirtumų, susijusių su gamybos struktūromis, moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygiu ir socialinės apsaugos sistemomis; kadangi moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų tokiuose sektoriuose kaip drabužių ir tekstilės gamyba, telekomunikacijos, turizmas, priežiūros ekonomika ir žemės ūkis, kuriuose jos, palyginti su vyrais, dažniau dirba mažiau apmokamą ar prastesnį darbą oficialaus ir neformaliojo užimtumo sektoriuje; kadangi tai gali lemti piktnaudžiavimą darbo vietoje ir diskriminavimą, lyčių skirstymą pagal profesijas ir veiklos rūšis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų skirtumus ir su lytimi susijusius gamybos išteklių, infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo apribojimus; kadangi laisvosios prekybos susitarimai (LPS) gali paskatinti pokyčius užimtumo srityje ir darbo vietų praradimą, ypač į eksportą orientuotuose sektoriuose, kuriuose moterys dažnai sudaro daugumą darbuotojų; kadangi todėl konkrečioms šalims ir sektoriams skirti lyčių aspekto vertinimai teikia svarbią pridėtinę vertę rengiant prekybos susitarimus;

H.  kadangi 2011 m. ES nuo eksporto priklausė apytikriai viena darbo vieta iš devynių (11 proc.), kuriose ES dirba moterys;

I.  kadangi, remiantis 2017 m. Komisijos tyrimo duomenimis, beveik 12 mln. moterų ES turi darbą, kuris priklauso nuo prekių ir paslaugų eksporto į kitas pasaulio šalis(26);

J.  kadangi UNCTAD, remdamasi faktais pagrįstais tyrimais, primygtinai pabrėžia apribojimus, su kuriais moterys susiduria norėdamos pasinaudoti prekybos teikiamomis galimybėmis, kurių atsiradimą lemia tokie veiksniai kaip techninio mokymo geresnėms darbo vietoms gauti trūkumas, viešųjų paslaugų namų ūkio pareigoms palengvinti trūkumas, taip pat ribota galimybė gauti išteklių, įskaitant kreditus ir žemę, ir juos valdyti, ribota galimybė gauti informacijos ir naudotis tinklais; kadangi šiuo pagrindu UNCTAD rekomenduoja įvertinimuose atsižvelgti į galimą prekybos politikos poveikį lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui tokiose srityse kaip užimtumas, smulkus verslas, kainos, našumas žemės ūkyje, natūrinis ūkininkavimas ir migracija(27);

K.  kadangi dabartinė ES prekybos politika ir jos strategija „Prekyba visiems“ grindžiama trimis pagrindiniais principais: veiksmingumo, skaidrumo ir vertybių, bet joje neatsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą; kadangi Komisija, vykdydama pagalbos prekybai strategijos peržiūrą, atnaujino ir išplėtė savo įsipareigojimą dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo teigdama, kad lyčių lygybė – ne tik pagrindinė žmogaus teisė, bet ji yra ir labai svarbi ekonominiam vystymuisi, kuo labiau išnaudojant įvairias turimas ES politikos priemones, kad būtų padidintas jų bendras poveikis augimui ir skurdo mažinimui; kadangi pagal nuostatas, įtrauktas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ES turėtų sukurti pagrindą moterų ir vyrų lygybės principo įgyvendinimui užtikrinant moterims vienodas sąlygas ir galimybes politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime, taip pat švietimo, sveikatos apsaugos ir užimtumo srityse;

L.  kadangi prekyba ir prekybos susitarimai daro poveikį moterims kaip galimoms verslininkėms, vartotojoms, darbuotojoms arba neformaliojo sektoriaus darbuotojoms; kadangi būtina pripažinti ir geriau suprasti su lytimi susijusį prekybos politikos poveikį norint pateikti tinkamą politinį atsaką; kadangi norint pasiekti šį tikslą būtina parengti tinkamą metodiką siekiant užtikrinti, kad visada būtų įvertinamas galimas ES prekybos politikos ir susitarimų poveikis lyčių lygybei ir moterų teisėms; kadangi Komisija turėtų atlikti kiekybinius pagal lytis suskirstytus tyrimus pagal tokius sektorius kaip, be kita ko, verslas, mokslas ir technologijos; kadangi iki šiol ES sudaro prekybos susitarimus neatlikdama jų poveikio moterims ir lyčių lygybei vertinimų; kadangi Komisija paskelbė, kad į modernizuotą Čilės ir ES asociacijos susitarimą pirmą kartą ES būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių ir prekybos;

M.  kadangi atliekant prekybos susitarimų poveikio darniam vystymuisi vertinimus nepakankamai atsižvelgiama į lyčių klausimus ir moterų teises;

N.  kadangi prekybos politikos poveikio lytims ex ante vertinimas gali prisidėti prie moterų įgalėjimo ir gerovės ir kartu padėti sumažinti esamus skirtumus bei išvengti lyčių nelygybės didėjimo;

O.  kadangi, persvarstant dabartinius ES daugiašalius ir dvišalius susitarimus, paaiškėjo, kad 20 proc. susitarimų su ES nepriklausančiais prekybos partneriais pateikiamos nuorodos į moterų teises ir kad į 40 proc. šių susitarimų įtrauktos nuorodos, susijusios su siekiu skatinti lyčių lygybę; kadangi šiuose susitarimuose nuorodos dėl moterų įgalėjimo skatinimo dažniausiai pateikiamos savanoriškai, o kai jos yra įpareigojančios, praktiškai jų įgyvendinti neįmanoma; kadangi, remiantis pastarojo Komisijos tyrimo duomenimis, dar esama vyrų ir moterų nelygybės galimybių įsidarbinti srityje; kadangi tyrimas rodo, kad įgalėjus moteris pasaulio BVP iki 2025 m. galėtų išaugti 28 mlrd. JAV dolerių ir kad, atsižvelgiant į moterų vaidmenį bendruomenėse, tai yra labai svarbu tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir skurdo panaikinimo požiūriu;

P.  kadangi ir besivystančiose, ir išsivysčiusiose šalyse labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro didžiausią privačiojo sektoriaus dalį ir jose dirba didžiausia darbuotojų dalis; kadangi, remiantis Tarptautinio prekybos centro duomenimis, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės kartu sudaro 95 proc. visų pasaulio įmonių, joms tenka apytikriai 50 proc. pasaulio BVP ir jose dirba daugiau nei 70 proc. visų darbuotojų; kadangi iki 40 proc. visų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių priklauso moterims kai tuo tarpu tik 15 proc. eksportuojančių įmonių vadovauja moterys; kadangi vis dėlto iš EBPO duomenų matyti, kad moterys verslininkės dažnai vis dar uždirba 30–40 proc. mažiau nei jų kolegos vyrai(28);

Q.  kadangi visoje Europoje vykę vieši debatai dėl tokių prekybos srities derybų kaip dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ir prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) ir reakcija į juos parodė, kad reikia skaidrių ir visa apimančių derybų, kuriose būtų atsižvelgta į Europos piliečių daugelyje šalių išreikštą didelį susirūpinimą; kadangi įgyvendinant ES prekybos politiką neturėtų būti mažinami jokie ES standartai ir kadangi viešosios paslaugos niekada neturėtų būti įtrauktos į derybas; kadangi bet koks ginčų sprendimo mechanizmas turėtų būti skirtas tam, kad užtikrintų atskirų vyriausybių galimybę vykdyti reguliavimą viešojo intereso labui ir siekti viešosios tvarkos tikslų; kadangi turi būti tikimasi pažangos kitose svarbiose susirūpinimą keliančiose srityse, pvz., su žmogaus teisėmis susijusių įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimų stiprinimo; kadangi pasaulinių vertės grandinių atžvilgiu reikalingas pasaulinis visa apimantis požiūris į įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus;

R.  kadangi JT pagrindiniai verslo, prekybos ir žmogaus teisių principai yra privalomi visoms valstybėms ir visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, sektoriaus, vietos, nuosavybės teisės ar struktūros;

S.  kadangi 2016 m. Tarybos priimtoje visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje patvirtinama, kad būtina sistemingai integruoti žmogaus teises į visus politikos sektorius ir visas institucijas, įskaitant tarptautinę prekybą ir prekybos politiką;

T.  kadangi bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) siekiama, be kitų dalykų, prisidėti prie skurdo panaikinimo ir skatinti darnų vystymąsi ir gerą valdymą; kadangi BLS+ apima sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančios besivystančios šalys ratifikuotų ir įgyvendintų 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo; kadangi labai svarbu reguliariai stebėti jų įgyvendinimą, prireikus imtis veiksmų ir ypatingą dėmesį skirti lyčių lygybei; kadangi Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra viena iš svarbiausių konvencijų, taikomų pagal sistemą BLS+;

U.  kadangi daugiau kaip 40 proc. žemės ūkio darbų pasaulio Pietų šalyse atlieka moterys;

V.  kadangi dėl pasaulinės prekybos plėtros ir besivystančių šalių integracijos į pasaulines vertės grandines gali kilti lyčių nelygybės pavojus, jei šia nelygybe būtų naudojamasi norint pagaminti ekonomiškai konkurencingesnius produktus; kadangi tai daugybei moterų taip pat suteikė galimybę pereiti iš neformaliojo sektoriaus į oficialų sektorių; kadangi kilmės taisyklės tampa vis svarbesnės pasaulinėse vertės grandinėse, nes jomis grindžiama gamyba vyksta keliose šalyse; kadangi taikant aiškesnes ir geriau apibrėžtas kilmės taisykles galima sukurti sistemą, kuri padėtų užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę visose tiekimo grandinių dalyse, o tai gali daryti teigiamą poveikį moterims, ypač dirbančioms aprangos sektoriuje;

W.  kadangi šios naujos su prekyba susijusios moterų užimtumo galimybės besivystančiose šalyse labai prisidėjo prie namų ūkio pajamų didinimo ir skurdo mažinimo;

X.  kadangi aprangos sektoriuje dažniausiai dirba moterys; kadangi svarbu priminti, kad per 2012 m. rugsėjo mėn. Pakistano Karačio mieste įvykusį gaisrą žuvo 289 asmenys, kad per tais pačiais metais Bangladeše esančiame drabužių siuvimo fabrike „Tazreen Fashions“ įvykusį gaisrą žuvo 117 asmenų ir buvo sužeista daugiau kaip 200 darbuotojų ir kad per pastato „Rana Plaza“ griūtį, įvykusią 2013 m. taip pat Bangladeše, žuvo 1 129 žmonės ir buvo sužeista apytikriai 2 500 asmenų; kadangi visos šios nelaimės įvyko drabužių siuvimo fabrikuose;

Y.  kadangi dauguma darbuotojų gamybos eksportui zonose yra moterys; ir kadangi gamybos eksportui zonose kai kuriose šalyse netaikomi vietos darbo teisės aktai, draudžiama arba ribojama profesinių sąjungų veikla ir darbuotojams neužtikrinama galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis akivaizdžiai nesilaikant pagrindinių TDO standartų;

Z.  kadangi viešasis ir privatusis sektoriai, pilietinė visuomenė (visų pirma moterų teisių organizacijos), socialiniai partneriai ir profesinės sąjungos turi žinių ir galimybių atlikti pagrindinį vaidmenį formuojant ir stebint prekybos politiką ir renkant duomenis, kurie gali suteikti žinių apie problemas, su kuriomis moterys susiduria liberalizuojant prekybą, siekiant stiprinti moterų teises, jų ekonominį įgalėjimą ir moterų verslumo skatinimą;

AA.  kadangi tokiais renginiais kaip 2017 m. birželio 20 d. Komisijos surengtu Tarptautiniu forumu moterų ir prekybos klausimais daugeliui ekonomikos sektoriaus suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės atstovų suteikiama galimybė keistis informacija apie iniciatyvas, susijusias su prekybos poveikiu lyčių lygybei, ir pradėti jas įgyvendinti;

AB.  kadangi daugiašalės platformos ir tarpvyriausybiniai forumai, tokie kaip JT forumas DVT klausimais ir forumas „Women20“ (W20), atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant su lyčių klausimu susijusią ekspertų diskusiją ir jų tarpusavio veiklą ir kuriant tinkamą pagrindą sutarimui pasiekti;

AC.  kadangi viešosios paslaugos, esamos ar būsimos visuotinės svarbos paslaugos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (visų pirma vanduo, sanitarija, sveikata, priežiūra, socialinės paslaugos, socialinės apsaugos sistemos, švietimas, atliekų tvarkymas ir viešasis transportas, tačiau vien tuo neapsiribojant) neturi būti įtrauktos į derybas dėl prekybos susitarimų ar į bet kokių ES sudarytų prekybos susitarimų taikymo sritį; kadangi Komisija įsipareigojo užtikrinti, kad šios paslaugos priklausys valstybių narių kompetencijai ir kad nebus galima reikalauti vyriausybių privatizuoti bet kokią paslaugą, taip pat nebus galima užkirsti kelio bet kuriuo metu bendro intereso tikslu apibrėžti, reguliuoti, teikti ir remti paslaugas;

AD.  kadangi prekyba paslaugomis ir viešieji pirkimai gali daryti neproporcingą įtaką moterims ir kadangi viešieji pirkimai išlieka priemone, kuri vyriausybėms sudaro galimybę daryti teigiamą poveikį palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, ypač moterims; kadangi dėl sveikatos ir priežiūros paslaugų privatizavimo kyla pavojus, kad išaugs nelygybė ir kad jis gali turėti neigiamą poveikį daugelio moterų darbo sąlygoms; kadangi viešųjų paslaugų arba viešojo aptarnavimo sektoriuje dirbančių moterų skaičius viršija vidurkį ir kadangi moterys kaip šių paslaugų naudotojos labiau nei vyrai priklauso nuo aukštos kokybės, įperkamų, prieinamų ir paklausa grindžiamų viešųjų paslaugų, ypač kalbant apie socialines paslaugas, tokias kaip vaiko ir priklausomų asmenų priežiūra; kadangi dėl sumažėjusių nacionalinių namų ūkių pajamų ir viešųjų paslaugų skaičiaus bei išaugusių kainų ši priežiūros našta dažnai perkeliama beveik tik ant moterų pečių, todėl tai trukdys užtikrinti lyčių lygybę;

AE.  kadangi intelektinės nuosavybės teisių sistema prisideda prie ES žinių ekonomikos; kadangi su patentais susijusios nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių, kuriomis draudžiama generinių vaistų gamyba, gali daryti didelį poveikį konkretiems moterų sveikatos reikalavimams; kadangi moterys labiau nei vyrai priklauso nuo galimybės gauti įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus ir jų prieinamumo, ypač kalbant apie jų lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises; kadangi galimybės gauti vaistų ES nepriklausančiose šalyse neturėtų būti ribojamos remiantis intelektinės nuosavybės teisių apsauga;

AF.  kadangi priimant sprendimus dėl prekybos ir prekybos susitarimų moterys dalyvauja tik nedideliu mastu, nes derybų grupės, parlamentai ir vyriausybės dar anaiptol nėra pasiekę lyčių pusiausvyros; kadangi lyčių pusiausvyra šiose institucijose galėtų ne tik padėti tinkamiau integruoti lyčių lygybės klausimus, bet ir padidinti demokratinį sprendimų priėmimo proceso teisėtumą;

AG.  kadangi Komisijoje ir EIVT skiriama nepakankamai žmogiškųjų išteklių užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų integruotas į ES prekybos politiką ir visų pirma į visą prekybos derybų procesą;

AH.  kadangi Komisija, rengdama teisinę sistemą, skirtą palyginti naujoms prekybos politikos sritims, pvz. e. prekybai, turėtų nuo pat pradžių atsižvelgti į jų poveikį lyčių vaidmenims, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir neapmokamo darbo mastui;

AI.  kadangi paaiškėjo, kad prekyba konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis yra tiesiogiai susijusi su plačiu mastu išplitusiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant išžaginimą ir seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites, vaikų ir vergų darbą ir masinę priverstinę migraciją;

I.  Lyčių lygybės stiprinimas prekyboje. Pagrindiniai aspektai ir tikslai

1.  pabrėžia, kad ES įpareigota vykdyti vertybėmis grindžiamą prekybos politiką, kuri apimtų aukšto lygio darbo ir aplinkos teisių apsaugos, taip pat pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių, įskaitant lyčių lygybę, paisymo užtikrinimą; primena, kad į visus ES prekybos susitarimus turi būti įtrauktas plačių užmojų ir vykdytinas skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi; pabrėžia, kad ES susitarimų su prekyba susiję įsipareigojimai niekada neturėtų būti svarbesni nei žmogaus teisės, moterų teisės ar aplinkos apsauga, taip pat jais turėtų būti atsižvelgiama į vietos, socialinę ir ekonominę aplinką;

2.  primena, kad lyčių lygybė yra tinkamai įtvirtinta visose ES politikos srityse, kaip nustatyta SESV 8 straipsnyje; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje nustatyta, jog „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“; ragina Komisiją padidinti įvairių sričių, pavyzdžiui, prekybos, vystymosi, žemės ūkio, užimtumo, migracijos ir lyčių lygybės, politikos suderinamumą;

3.  pabrėžia, kad vykdant sąžiningą ir įtraukią tarptautinę prekybos politiką būtina aiški sistema, kuri padėtų padidinti moterų įgalėjimą ir pagerinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas, stiprinti lyčių lygybę, apsaugoti aplinką ir didinti socialinį teisingumą, tarptautinį solidarumą ir tarptautinę ekonominę plėtrą;

4.  pabrėžia, kad pagrindinis prekybos politikos tikslas turi būti abipusiai naudingo ekonomikos augimo skatinimas; primena, kad, nors prekybos politika gali būti skatinamos kitos vertybės, kurias Europos Sąjunga propaguoja daugiašaliu lygmeniu, galimybės išspręsti visuotinius klausimus pasitelkiant prekybos politiką ir prekybos susitarimus turi ribas;

5.  primygtinai pabrėžia, kad naujos kartos prekybos susitarimais turėtų būti skatinami atitinkami tarptautiniai standartai ir teisinės priemonės, taip pat ir lyčių lygybės srityje, pvz., Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platforma, pagrindinės TDO konvencijos ir DVT;

6.  pabrėžia, kad ES susitarimų su prekyba susiję įsipareigojimai niekada neturėtų būti svarbesni nei žmogaus teisės; palankiai vertina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir ragina valstybes nares vadovaujantis JT pagrindiniais principais priimti ir detalizuoti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į moterų teises ir poreikį kovoti su smurtu dėl lyties; ragina Komisiją naudoti prekybos derybas siekiant paskatinti ES prekybos partnerius priimti savo nacionalinius veiksmų planus; remia vykstančias derybas dėl tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms skirtos privalomos su žmogaus teisėmis susijusios JT priemonės sukūrimo; pabrėžia ES aktyvaus dalyvavimo šiame tarpvyriausybiniame procese svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti prekybos partnerius konstruktyviai dalyvauti šiose derybose;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES prekybos partneriai visapusiškai laikytųsi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 ir 17 straipsnių, nes tai yra priemonė kovoti su lyčių nelygybe socialinių ir ekonominių teisių srityje;

8.  primena, kad tik valstybės narės yra kompetentingos reguliuoti ir sustabdyti visuotinės svarbos paslaugų liberalizavimą ir todėl ragina jas apsaugoti pagrindinius tikslus, pvz., susijusius su lyčių lygybe, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, visuomenės sveikata bei socialiniais ir aplinkos standartais;

9.  pabrėžia, kad vyriausybės turi išsaugoti turimas galimybes skirti lėšų moterų teisėms ir lyčių lygybei įgyvendinti, siekiant užtikrinti įtraukią ir tvarią visuomenės ateitį; todėl pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pagal DVT Nr. 17.15 gerbti šalies partnerės demokratinę politinę laisvę reguliuoti ir priimti tinkamus sprendimus, atsižvelgiant į savo šalies aplinkybes, reaguoti į savo šalies gyventojų poreikius ir vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus lyčių lygybės srityje;

10.  primena, kad paragino Komisiją panaikinti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemą ir pabrėžia, kad bet koks ginčų sprendimo mechanizmas turėtų padėti užtikrinti atskirų vyriausybių pajėgumą vykdyti reguliavimą visuomenės labui ir siekti viešosios tvarkos tikslų, įskaitant priemones, kuriomis siekiama skatinti lyčių lygybę, taip pat stipresnes darbo, aplinkosaugos ir vartotojų teises;

11.  pažymi, kad prekybai taikomos nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių dažnai daro poveikį visuomenės sveikatai ir specifinėms moterų sveikatos reikmėms; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad prekybos susitarimų nuostatose dėl intelektinės nuosavybės teisių būtų deramai atsižvelgta į moterų teises, visų pirma turint mintyje jų poveikį moterų sveikatai, įskaitant galimybes gauti įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus; ragina Komisiją ir Tarybą skatinti geografinių nuorodų (GN) apsaugą, kaip ypatingai svarbią kaimo vietovėse gyvenančių moterų įgalėjimo priemonę; taip pat ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares persvarstyti klausimą dėl apsaugos taikymo išplėtimo ne žemės ūkio produktams, atsižvelgiant į tai, kad ES jau susitarė saugoti ne žemės ūkio produktus su GN laisvosios prekybos susitarimuose (LPS);

12.  primena, kad DVT siekti reikia turėti pagal lytis išskirstytus duomenis, kad būtų galima stebėti pažangą įgyvendinant visus tikslus, įskaitant DVT Nr. 5 dėl lyčių lygybės; pabrėžia, kad nėra tinkamų duomenų apie prekybos poveikį lyčių lygybei ir ragina rinkti pakankamai ir tinkamų pagal lytį suskirstytų duomenų apie prekybos poveikį; pabrėžia, kad turint tokius duomenis būtų galima nustatyti metodus su aiškiais ir išmatuojamais rodikliais regioniniu, nacionaliniu ir sektorių lygmenimis, patobulinti analizę ir apibrėžti tikslus, kuriuos reikia pasiekti, bei veiksmus, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad moterys ir vyrai vienodai pasinaudotų prekybos teikiama nauda; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kiekybinei ir kokybinei pagal lytį suskirstytai darbo raidos, turto nuosavybės ir finansinės įtraukties sektoriuose, kuriems turėjo poveikį prekyba, analizei; ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Pasaulio banku, Jungtinėmis Tautomis, EBPO ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), taip pat su nacionaliniais statistikos biurais, siekiant pagerinti tokių duomenų rinkimą ir prieinamumą; ragina ES ir jos valstybes nares į ex ante ir ex post poveikio vertinimus įtraukti pagal konkrečias šalis ir konkrečius sektorius suskirstytą ES prekybos politikos ir susitarimų poveikį lytims; pabrėžia, kad per prekybos derybas reikėtų atsižvelgti į lyčių aspekto analizės rezultatus (atsižvelgiant ir į teigiamą, ir į neigiamą poveikį viso proceso metu, pradedant derybų etapu ir baigiant įgyvendinimu) ir kartu reikėtų taikyti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui ar jį kompensuoti;

II.  Lyčių lygybės stiprinimas prekyboje. Su konkrečiais sektoriais susiję aspektai ir tikslai

13.  pabrėžia, kad visuotinės svarbos paslaugos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant vandenį, socialines paslaugas, socialinės apsaugos sistemas, švietimą, atliekų tvarkymą, viešąjį transportą ir sveikatos priežiūrą, tačiau vien tuo neapsiribojant, neturi būti įtrauktos į prekybos derybų taikymo sritį ir turi priklausyti valstybių narių vyriausybių kompetencijai; ragina ES užtikrinti, kad prekybos ir investicijų sutartys neskatintų viešųjų paslaugų, kurios galėtų daryti poveikį moterims kaip paslaugos teikėjoms ir kaip paslaugos naudotojoms ir didinti lyčių nelygybę, privatizavimo; pabrėžia, kad viešo socialinių paslaugų teikimo klausimas yra ypač aktualus lyčių lygybės požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad dėl pasikeitusių galimybių naudotis šiomis paslaugomis, naudotojo mokesčių už jas ir jų kokybės neapmokamas priežiūros darbas lyčių atžvilgiu gali pasiskirstyti netolygiai; atkreipia dėmesį į tai, kad vyriausybės ir nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turi visiškai išsaugoti teisę ir gebėjimą nustatyti, reguliuoti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su visuotinės galimybės naudotis visuotinės svarbos paslaugomis ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu;

14.  pabrėžia, kad prekybos politika gali daryti poveikį galimybei naudotis būtiniausiomis sveikatos paslaugomis ir todėl gali daryti įtaką politikos tikslams, programoms ir paslaugoms, kuriomis siekiama užtikrinti ir toliau skatinti reprodukcinės ir lytinės sveikatos priežiūros prieinamumą ir teises; todėl pabrėžia, kad pagrindinė sveikatos priežiūra, visų pirma galimybė pasinaudoti su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusiomis paslaugomis, nėra įtraukiama į prekybos derybas ir pažymi, kad ji priklauso valstybių narių kompetencijai;

15.  ragina nustatyti privalomas, vykdytinas ir veiksmingas priemones, padėsiančias kovoti su išnaudojimu ir pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas moterims, dirbančioms į eksportą orientuotuose pramonės šakose, laikantis tikslo pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas moterims susirūpinimą keliančiose šalyse ir sektoriuose, visų pirma drabužių, tekstilės ir žemės ūkio sektoriuose, siekiant išvengti to, kad prekybos liberalizavimas prisidėtų prie darbuotojų teisių suprastėjimo ir didesnio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; mano, kad tokios priemonės ir bendrų apibrėžčių nustatymas turėtų suteikti galimybę su tarptautinėmis organizacijomis (tokiomis kaip JT, PPO, TDO ir EBPO) imtis skaidresnių ir geriau koordinuotų veiksmų; teigiamai vertina Bangladešo tvarumo susitarimą kaip gerą pavyzdį ir žingsnį pirmyn kalbant apie stebėsenos mechanizmo nustatymą ir ragina visiškai laikytis jo sąlygų; šiuo požiūriu ragina Komisiją, visus tarptautinius veikėjus ir visas susijusias įmones pripažinti naująsias EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas, skirtas atsakingoms tiekimo grandinėms drabužių ir avalynės sektoriuose, ir jų laikytis;

16.  ragina daugiau dėmesio skirti moterims, dirbančioms neformaliąjame sektoriuje, ir pripažinti, kad reikia sustiprinti šio sektoriaus darbuotojų moterų deramo darbo standartus;

17.  pabrėžia, kad dažnai labiausiai dėl to nukenčia moterys ir mergaitės, nes prekyba žmonėmis darbo tikslais yra glaudžiai susijusi su prekyba žmonėmis seksualiniais tikslais;

18.  pabrėžia, kad paprastai poveikis, atsirandantis augant žemės ūkio produktų eksportui, yra mažiau palankus moterims nei vyrams, nes iš naujų tendencijų matyti, kad smulkieji ūkininkai, kurių didelę dalį sudaro moterys, dažnai negali konkuruoti užsienio rinkose dėl paveldėjimo teisės aktų, nepakankamo kreditų, informacijos, žemės ir tinklų prieinamumo ir galimybių laikytis naujų taisyklių ir standartų; pabrėžia, kad ypač būtina stengtis padidinti teigiamą prekybos poveikį moterims žemės ūkio sektoriuje, kuriame, kaip nustatyta, moterys yra ypač pažeidžiamos, bet taip pat turi akivaizdžių galimybių būti įgalėtos; pabrėžia, kad moterų valdomos įmonės gautų naudos iš lyčių stereotipų panaikinimo, didesnių galimybių patekti į rinką ir geresnių sąlygų gauti finansavimą sudarymo, rinkos formavimo ir tinklų bei iš gebėjimų stiprinimo ir mokymo veiklos pagerinimo; pažymi, kad prekybos liberalizavimas galėtų daryti neigiamą poveikį moterims tam tikruose sektoriuose, pvz. žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektoriuose; pabrėžia, kad, nors darbuotojos moterys vyrauja pasaulio maisto gamybos sektoriuje (jam priskiriama 50–80 proc. visų pasaulio dirbančių žmonių), joms priklauso mažiau nei 20 proc. žemės ir dėl šios priežasties auganti komercinė žemės paklausa sudaro sunkumų skurdžiau gyvenančioms moterims gauti arba išlaikyti saugias ir teisingas galimybes naudotis žeme; primena, kad reikia užkirsti kelią galimam neigiamam prekybos susitarimuose numatytų intelektinės nuosavybės teisių nuostatų, pvz., dėl sėklų privatizavimo, poveikiui apsirūpinimo maistu savarankiškumui;

19.  pabrėžia, kad natūriniuose ūkiuose dirbančios moterys susiduria su papildomomis kliūtimis, siekdamos išlaikyti apsirūpinimo maistu savarankiškumą, nes prekybos susitarimuose numatoma tvirta naujų augalų veislių apsauga pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija);

20.  pabrėžia, kad ES žemės ūkio produktų importas gali būti pavojingas tradiciniams smulkiems ūkiams ir tuo pačiu metu kelti pavojų moterų pragyvenimo šaltiniams;

21.  primena labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą ES ekonominei struktūrai; ragina Komisiją toliau siekti remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ypatingą dėmesį ir priemones skiriant moterų valdomoms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina ES ir jos valstybes nares steigiant eksporto pagalbos tarnybas didelį dėmesį skirti ypatingoms moterų vadovaujamų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių aplinkybėms siekiant pasinaudoti LPS teikiamomis galimybėmis ir stiprinti paslaugas, technologijas ir infrastruktūrą (pavyzdžiui, prieigos prie interneto), kurios yra labai svarbios moterų ir moterų vadovaujamų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ekonominiam įgalėjimui užtikrinti; ragina Komisiją padėti užmegzti ES moterų verslininkių ir jų kolegių iš besivystančių šalių partnerystę;

III.  Lyčių lygybės stiprinimas prekyboje. ES lygmeniu būtini veiksmai

22.  primygtinai pabrėžia, kad tam tikrais ES prekybos politikos elementais, pvz., prekybos ir darnaus vystymosi skyriais ir sistema BLS+ ir jų stebėsena, galima padėti propaguoti žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę, darbuotojų teises ir aplinkos apsaugą, ir užtikrinti pagarbą šioms teisėms; primygtinai pabrėžia, kad ES prekybos susitarimuose būtina numatyti privalomas ir vykdytinas nuostatas siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę bei aplinkos ir darbo apsaugą, taip pat užtikrinti, kad ES prekybos politika derėtų su bendraisiais Sąjungos tikslais – darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir lyčių lygybės siekiais;

23.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad DVT, visų pirma tikslas Nr. 5 dėl lyčių lygybės, ir 2016–2019 m. strateginiai įsipareigojimai užtikrinti lyčių lygybę būtų visapusiškai atspindėti ES prekybos politikoje;

24.  apgailestauja dėl to, kad ES prekybos strategijoje „Prekyba visiems“ nekalbama apie lyčių lygybę; palankiai vertina tai, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. ataskaitoje dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo nagrinėjamas lyčių lygybės prekybos srityje klausimas ir nurodoma, kad būtina didinti ES politikos formuotojų informuotumą apie tai, kokios įtakos lyčių lygybei turi prekybos priemonės; ragina Komisiją atliekant strategijos „Prekyba visiems“ laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgti į šį aspektą ir užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas ir integruotas į ES prekybos ir investicijų politiką, nes tai padėtų kuo labiau padidinti bendrą prekybos galimybių visiems teikiamą naudą; primena, kad prekybos politika galėtų padėti skatinti lyčių lygybę tarptautinėje arenoje ir turėtų būti naudojama kaip priemonė moterų gyvenimo ir darbo sąlygoms pagerinti, kad jos būtų tokios pačios kaip ir vyrų, pavyzdžiui, remti vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumų panaikinimą skatinant kurti geresnės kokybės darbo vietas moterims;

25.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad į ES prekybos susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl viešųjų pirkimų turėtų teigiamą poveikį, ypač lyčių aspekto požiūriu; ragina Komisiją toliau teikti paramą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose srityje ir parengti konkrečias priemones, skirtas moterų valdomoms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama supaprastinti procedūras ir padidinti skaidrumą konkursų dalyviams, įskaitant dalyvius iš ES nepriklausančių šalių; ragina toliau skatinti socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais atsakingus viešuosius prikimus, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti vienodą elgesį su vyrais ir moterimis, vienodą užmokestį abiejų lyčių darbuotojams ir skatinti lyčių lygybę remiantis „Chile Compras“ tvarių viešųjų pirkimų taisyklių taikymo patirtimi;

26.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimą priimti, išlaikyti ir įgyvendinti lyčių lygybės įstatymus, reglamentus ir politiką, įskaitant reikiamas aktyviąsias priemones, kuriomis skatinama lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas visais lygmenimis;

27.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad į prekybos derybas dėl dabar galiojančio Čilės ir ES asociacijos susitarimo modernizavimo pirmą kartą ES būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių ir prekybos; pabrėžia, kad būtina susipažinti su šio skyriaus turiniu; ragina Komisiją ir Tarybą propaguoti ir remti tai, kad į ES prekybos ir investicijų susitarimus būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių, parengtas remiantis esamais pavyzdžiais, pvz., Čilės ir Urugvajaus ir Čilės ir Kanados LPS, ir užtikrinti, kad jame būtų konkrečiai numatytas įsipareigojimas skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą; ragina skatinti visuose ES prekybos susitarimuose prisiimti tarptautinius įsipareigojimus dėl moterų teisių, lyčių lygybės, lyčių aspekto integravimo ir moterų įgalėjimo, remiantis Pekino veiksmų platforma ir DVT; į šiuos prekybos susitarimus taip pat ragina įtraukti nuostatas, pagal kurias būtų užtikrinama, kad jų institucinė struktūra garantuotų periodinių reikalavimų atitikties peržiūrų, esminių diskusijų rengimą ir keitimąsi informacija bei geriausia patirtimi lyčių lygybės ir prekybos klausimais, be kita ko, įtraukiant moteris ir lyčių lygybės ekspertus visais susijusių administracijų, įskaitant prekybos derybų grupes, jungtinius komitetus, ekspertų grupes, vietos patarėjų grupes, jungtinius konsultacinius komitetus ir ginčų sprendimo institucijas, lygmenimis;

28.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skatinti sudaryti daugiašalius susitarimus siekiant išplėsti ES teisės aktais, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą, pvz., Reglamentu dėl naudingųjų iškasenų konflikto zonose, suteikiamos apsaugos taikymo sritį;

29.  ragina Europos investicijų banką (EIB) užtikrinti, kad bendrovių, dalyvaujančių projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, būtų reikalaujama vadovautis vienodo darbo užmokesčio ir užmokesčio skaidrumo, taip pat lyčių lygybės principais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB(29);

30.  yra įsitikinęs, kad Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra labai svarbi visoms politikos sritims, įskaitant prekybą; pabrėžia, kad prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra prisijungusios visos valstybės narės; todėl ragina Komisiją į prekybos susitarimus įtraukti nuorodą į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir imtis veiksmų, kad ES prisijungtų prie šios Konvencijos ir ją ratifikuotų; ragina valstybes nares lyčių lygybės principą įtraukti į savo teisės sistemas, panaikinant visus diskriminacinius teisės aktus ir priimant tinkamus teisės aktus, kuriais būtų draudžiama moterų diskriminacija;

31.  ragina ES užtikrinti, kad į prekybos susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, pagrįstos TDO pagrindiniais darbo standartais ir konvencijomis; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti šias konvencijas, ypač Konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams Nr. 189 ir Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų Nr. 156, nes jomis atsižvelgiama į viso pasaulio darbuotojų poreikius, ir užtikrinti, kad į prekybos susitarimus būtų įtrauktos socialinės teisės, nediskriminavimas ir vienodas požiūris; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares toliau dirbti TDO, siekiant įgyvendinti šias konvencijas ir sustiprinti tarptautinius deramo darbo standartus pasaulinėse vertės grandinėse, ypatingą dėmesį skiriant moterims; primena, kad veiksmingas šių standartų ir konvencijų įgyvendinimas turi teigiamą poveikį moterų darbo sąlygoms ES ir ES nepriklausančiose šalyse; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES ir kitų parterių prekybos susitarimai prisidėtų prie tokios praktikos kaip darbuotojų, ypač moterų, išnaudojimas panaikinimo;

32.  ragina Komisiją užtikrinti, kad socialiniai ir aplinkosaugos standartai, visų pirma darbo teisės, remiami laisvosios prekybos susitarimais ir autonominiais režimais, būtų taikomi visoje prekybos partnerių teritorijoje ir visų pirma gamybos eksportui zonose;

33.  pabrėžia, kad būtina stebėti, kaip įgyvendinamos ES bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos BLS ir BLS+, visų pirma atsižvelgiant į svarbiausių konvencijų įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad konvencijos dėl BLS+ apima 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111) ir Konvenciją dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100); pabrėžia, kad laikantis šio pobūdžio konvencijų ir jas įgyvendinant padedama užtikrinti didesnę lyčių lygybę; pripažįsta, kad sistemos BLS ir BLS+ yra naudingos žmogaus teisių pagarbos skatinimo priemonės; ragina Komisiją rasti būdų patobulinti šias sistemas tokiomis priemonėmis kaip sąlygos panaikinti įteisintą moterų diskriminaciją sugriežtinimas ir tolesnis ekonominių paskatų susiejimas su veiksmingu svarbiausių žmogaus teisių ir moterims ypač svarbių aplinkosaugos ir darbo konvencijų įtvirtinimu, įgyvendinimu ir tinkama stebėsena; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos atliktą BLS sistemų laikotarpio vidurio vertinimą;

34.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares per PPO lygmeniu vykstančias derybas užtikrinti: kad būtų deramai atsižvelgiama į lyčių lygybę rengiant naujas taisykles ir susitarimus ir įgyvendinant bei peržiūrint galiojančius susitarimus, įtrauktus į PPO prekybos politikos peržiūros mechanizmą; kad visas derybų PPO procesas būtų skaidresnis ir kad į lyčių aspektą būtų atsižvelgiama visose šiuo metu vykstančiose ir būsimose derybose tokiose srityse kaip žemės ūkis, žuvininkystė, paslaugos ir e. prekyba; be to, ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares remti siekį ir skatinti užtikrinti geresnę moterų padėtį pasaulinėse vertės grandinėse (kuo tinkamiau panaudojant PPO tokias priemones kaip prekybos lengvinimo susitarimas), rengti gebėjimų stiprinimo programas ir organizuoti reguliarias ekspertų diskusijas bei keitimąsi gerąja patirtimi, remti siekį priimti su lytimis susijusias priemones PPO administracinėje struktūroje ir, kalbant konkrečiau, užtikrinti, kad PPO sekretoriatas būtų techniškai pajėgus atlikti prekybos taisyklių lyčių aspekto analizę (įskaitant priemones poveikio lytims vertinimams visais jo darbo etapais atlikti, pvz., techninę pagalbą gaunančių moterų kiekybiniams tyrimams atlikti); galiausiai ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pasinaudoti PPO priemonėmis lyčių klausimams spręsti tiek savo jurisprudencijoje, tiek vykstančiose prekybos derybose, taip pat remti siekį pagerinti bendradarbiavimą tarp PPO ir kitų tarptautinių organizacijų, siekiančių skatinti įtraukią tarptautinę prekybą ir moterų teises bei lygybę, tokių kaip UNCTAD, JT Moterys ir TDO;

35.  ragina Komisiją remti tarptautines pastangas skatinti lyties aspekto įtraukimą į prekybos politiką ir programas, tokias kaip, pvz., Tarptautinio prekybos centro iniciatyva „Ji prekiauja“ (angl. She Trades), kuria siekiama iki 2020 m. įtraukti į rinkas vieną milijoną moterų verslininkių(30), ir šiuo požiūriu skatina tarptautiniu mastu keistis geriausia patirtimi, susijusia su politika ir programomis, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą, tokiose organizacijose ir institucijose kaip PPO, Tarptautinis prekybos centras ir JT;

36.  ragina Komisiją, vadovaujantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis, laisvosios prekybos susitarimuose sustiprinti įmonių socialinę atsakomybę ir išsamų patikrinimą; primygtinai ragina ES laisvosios prekybos susitarimuose sustiprinti įmonių socialinę atsakomybę ir atsižvelgti į išsamų patikrinimą bei skatina PPO savo prekybos politikoje atsižvelgti į lyčių lygybę; pabrėžia, kad svarbu, jog į šį klausimą atsižvelgtų ir kitos tarptautinės ir daugiašalės organizacijos ir forumai, pvz., JT, Pasaulio bankas ir EBPO; primena, kad 2010 m. Parlamentas prašė, jog bendrovės skelbtų savo įmonių socialinės atsakomybės balansus ir paragino visoms įmonėms nustatyti išsamaus patikrinimo reikalavimus ir įtvirtinti įmonių socialinės atsakomybės sąvoką; todėl teigiamai vertina tai, kad pagal Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą didelės įmonės nuo 2017 m. privalo atskleisti nefinansinę ir kitokią informaciją;

37.  pabrėžia, kad reikia patobulinti elgesio kodeksus, ženklus ir sąžiningos prekybos sistemas ir užtikrinti jų suderinimą su tarptautiniais standartais, tokiais kaip JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai, JT pasaulinis susitarimas ir EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms;

38.  ragina ES užtikrinti, kad už prekybos politiką ir derybas atsakingų ES institucijų sekretoriatai turėtų žinių ir būtų techniškai pajėgūs įtraukti lyties aspektą į visą derybų procesą nuo pradžios iki taikymo ir vertinimo; teigiamai vertina tai, kad Prekybos GD struktūroje paskirtas ryšių lyčių klausimais palaikymo koordinatorius, atsakingas už stebėjimą, ar ES prekybos susitarimuose atsižvelgiama į lyčių aspektus, ir už lyčių aspekto integravimo į ES prekybos politiką užtikrinimą; prašo Komisijos rengti mokymą lyčių klausimais ar pasinaudoti mokymu, kurį rengia, pvz., UNCTAD, siekiant užtikrinti, kad pareigūnai ir derybininkai suprastų klausimus, susijusius su lyčių lygybe ir prekyba; ragina valstybes nares visais savo prekybos ministerijų lygmenimis įdarbinti moteris; ragina tarptautines organizacijas, tokias kaip PPO, Pasaulio bankas, TVF ir TDO, skatinti vienodą moterų dalyvavimą savo vidaus struktūrose, visų pirma vadovaujamose pareigose; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviai prisidėti prie pastangų organizuoti nuolatinę su lyčių aspektu ir prekyba susijusią diskusiją ir veiklą;

39.  ragina Komisiją ir Tarybą ir valstybes nares skatinti prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimą užtikrinti geresnį moterų dalyvavimą tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus sprendimus priimančiuose organuose;

40.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti skaidrias derybas dėl prekybos ir visiškai atsižvelgti į geriausią kitų derybų metu įgytą patirtį ir užtikrinti, kad visais derybų etapais laiku ir reguliariai būtų informuojamas Parlamentas; ragina užtikrinti derybų grupių lyčių pusiausvyrą, kad jos galėtų visapusiškai atsižvelgti į visus prekybos susitarimų lyčių aspektus; ragina ES ir valstybes nares vykdant su prekyba susijusias konsultacijas ir ES, ir PPO lygmeniu užtikrinti įtraukaus dalyvavimo galimybes, be kita ko, moterų teisių organizacijoms, profesinėms sąjungoms, įmonėms, pilietinei visuomenei ir plėtros organizacijoms bei teikiant deryboms svarbias iniciatyvas ir skelbiant informaciją padidinti skaidrumą Europos piliečiams;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant vystomąjį bendradarbiavimą užtikrinti, kad lyčių lygybės tikslui būtų skiriamas ypatingas dėmesys ir kad jis būtų integruojamas į visas pagalbos programas, ypač susijusias su pagalbos prekybai strategija; ragina ES daugiau lėšų skirti su lyčių lygybe susijusioms bendradarbiavimo programoms ir moterų profesiniam mokymui; ragina Komisiją remti mažiausiai išsivysčiusias šalis finansiškai ir stiprinant jų gebėjimus siekiant padidinti prekybos, plėtros ir žmogaus teisių, įskaitant lyčių lygybę, suderinamumą; pabrėžia, kad sumažėjusių mokestinių pajamų, kurias lėmė tarifų sumažinimas, klausimas turi būti sprendžiamas įgyvendinant ir finansuojant Darnaus vystymosi darbotvarkę;

42.  ragina Komisiją skatinti moterų verslumą besivystančiose šalyse, ypatingą dėmesį skiriant toms šalims, kuriose moterys dažniau nei vyrai susiduria su suvaržymais, susijusiais su kreditų, infrastruktūros ir gamybos išteklių prieinamumu;

43.  ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti rengimo stažuotėms programas, skirtas paslaugų teikėjams, darbdaviams, specialistams ir kitiems pramonės suinteresuotiesiems subjektams mokyti dirbti tinkle kartu su savo kolegomis iš visos ES ir mokytis iš įvairių sėkmingai įgyvendinamų programų pavyzdžių, taip siekiant sukurti palankias sąlygas moterims pasinaudoti laisvosios prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu stengtis pritaikyti tokių sričių kaip švietimas ir profesinis mokymas politiką siekiant skatinti didesnę lyčių lygybę eksporto teikiamų užimtumo galimybių pasiskirstymo požiūriu;

45.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimą vykdyti dvišalio bendradarbiavimo veiklą, kuria būtų siekiama padidinti moterų pajėgumą ir sudaryti joms geresnes sąlygas visapusiškai pasinaudoti šių prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis, ir, turint tai mintyje bei siekiant pradėti ir palengvinti bendradarbiavimą, įsteigti bendrą prekybos ir lyčių komitetą ir stebėti jo taikymą užtikrinant, kad jame tinkamai dalyvautų privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, įskaitant lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srities ekspertus ir šioje srityje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat garantuojant, kad bendruomenėms ir sektoriams būtų plačiai atstovaujama, pasitelkiant prieinamas konsultavimo priemones (pvz., elektronines diskusijas) ir neapsiribojant struktūriniais dialogais;

46.  ragina Komisiją toliau aiškintis, kaip ES politika ir prekybos susitarimai gali padėti skatinti moterų ekonominį įgalėjimą ir jų dalyvavimą tokiose srityse kaip gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika (angl. STEM) ir kaip panaikinti lyčių skirtumus naujų technologijų prieinamumo ir galimybių jomis naudotis požiūriu;

º

º  º

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 303, 2012 10 31, p. 1.

(2)

OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(3)

OL C 290E, 2006 11 29, p. 107.

(4)

OL C 99E, 2012 4 3, p. 31.

(5)

OL C 99E, 2012 4 3, p. 94.

(6)

OL C 353E, 2013 12 3, p. 38.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0203.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0235.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0354.

(14)

UNDP, 2016 m. žmogaus socialinės raidos Afrikoje ataskaita: http://www.undp.org/content/dam/undp/library/corporate/HDR/Africa%20HDR/AfHDR_2016_lowres_EN.pdf?download.

(15)

EBPO techninė ataskaita „Moterų ekonominio įgalėjimo didinimas skatinant verslumą ir lyderystę verslo srityje EBPO šalyse“: http://www.oecd.org/gender/Enhancing%20Women%20Economic%20Empowerment_Fin_1_Oct_2014.pdf.

(16)

Tarptautinis forumas moterų ir prekybos klausimais, Briuselis, 2017 m. birželio mėn. http://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=1632.

(17)

Parlamentinė konferencija PPO veiklos klausimais, plenarinė sesija „Prekyba kaip socialinės pažangos skatinimo priemonė. Lyčių perspektyva“, Ženeva, 2016 m. birželio mėn. https://www.wto.org/english/forums_e/parliamentarians_e/ipuconf2016_e.htm.

(18)

PPO sesija „Kas laukia PPO ateityje? Prekyba ir lyčių klausimai: moterų įgalėjimas pasitelkiant įtraukias tiekimo grandines“, Ženeva, 2015 m. liepos mėn. https://www.wto.org/english/tratop_e/devel_e/a4t_e/global_review15prog_e/global_review15prog_e.htm.

(19)

UNCTAD svetainė: http://unctad.org/en/Pages/DITC/Gender-and-Trade/Trade,-Gender-and-Development.aspx.

(20)

2016 m. rugsėjo mėn. Tarptautinio prekybos ir darnaus vystymosi centro (ICTSD) teminis dokumentas „Pasaulinių vertės grandinių lyčių aspektai“: https://www.ictsd.org/sites/default/files/research/the_gender_dimensions_of_global_value_chains_0.pdf.

(21)

https://www.ictsd.org/sites/default/files/research/the_gender_dimensions_of_services.pdf.

(22)

http://progress.unwomen.org/en/2015/pdf/unw_progressreport.pdf.

(23)

https://wideplus.org/2017/06/25/wide-gender-and-trade-position-paper-is-available/.

(24)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/571388/IPOL_STU(2016)571388_EN.pdf.

(25)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/549058/EXPO_IDA(2015)549058_EN.pdf.

(26)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/june/tradoc_155632.pdf.

(27)

Ex ante vertinimų atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimas siekiant užtikrinti moterims kuo didesnę prekybos reformų naudą: http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/presspb2016d7_en.pdf.

(28)

2014 m. EBPO pagrindinė ataskaita „Moterų ekonominio įgalėjimo didinimas skatinant verslumą ir lyderystę verslo srityje EBPO šalyse“ http://www.oecd.org/gender/Enhancing%20Women%20Economic%20Empowerment_Fin_1_Oct_2014.pdf.

(29)

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(30)

http://www.intracen.org/itc/women-and-trade/SheTrades/.


AIŠKINAMOJI DALIS

Prekyba nėra lyčių požiūriu neutrali ir prekybos politika daro su lytimi susijusį poveikį. Europos Parlamentas pranešime dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo (2015/2038(INI)) ir pranešime dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms (2016/2301(INI)) atkreipė dėmesį į daugelį su lytimi susijusių aspektų prekybos politikoje.

Prekybos ir investicijų susitarimai turi skirtingą įtaką moterims ir vyrams dėl struktūrinės lyčių nelygybės: moterys gauna mažesnį darbo užmokestį ir apskritai lyčių nelygybė vis dar yra didelė. Lyčių lygybė nėra užtikrinta nė vienoje šalyje. Be to, moterys ir vyrai dirba skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Dauguma moterų dirba tokiuose sektoriuose, kaip antai, žemės ūkio, neformaliajame ir neapmokamos priežiūros sektoriuose arba kaip sezoninės darbuotojos. Šios darbuotojos, kurių indėlis į pasaulio ekonomiką yra didžiulis, išlieka nepastebėtos vykdant prekybos politiką ir jas labiausiai veikia dabartinė prekybos ir investavimo praktika.

Lyčių lygybė yra visuotinis tikslas, numatytas daugelyje tarptautinių priemonių, pavyzdžiui, JT Chartijoje, 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir 1979 m. Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. ES tvirtai įsipareigojo skatinti ir užtikrinti lyčių lygybę savo pagrindinėse sutartyse, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Prekybos politika, kaip bet kuria kita ES politika, reikia prisidėti prie platesnių JT tikslų, kaip antai, darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir visų pirma prie tikslo Nr. 5, pagal kurį nurodoma, kad lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių įgalėjimo tikslas turi būti pasiektas iki 2030 m. Šis tikslas yra horizontalaus pobūdžio ir yra susijęs su visų kitų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu.

ES prekybos politika

Europos Komisija padarė pažangą – lyčių lygybės aspektą įtraukė į kai kurias ES politikos sritis. Vykstant minėtam politiniam procesui, prekybos politika visgi lieka nuošalyje ir Prekybos GD sistemingai nesprendžia su lyčių lygybe susijusių klausimų. Į naujus prekybos susitarimus įtraukiamas tvarumui skirtas skyrius, bet į juos neįtraukiamos žmogaus teisės, o su tvarumu susiję įsipareigojimai nėra privalomi skirtingai nei su prekyba susiję įsipareigojimai. Panašu, kad ES labiau suinteresuota sudaryti sandorius, o ne užtikrinti tvarią prekybą ir žmogaus teisių apsaugą. Šį klausimą būtina kuo greičiau spręsti, visų pirma, kalbant apie naujos kartos prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu ES derasi ir kuriuos ratifikuoja, pavyzdžiui, IEPS (ES ir ES Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas), TPIP (Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas) ir TISA (prekybos paslaugomis susitarimas), kurie dabar apima paslaugas, standartus ir taisykles.

Tai reiškia, kad nauji prekybos susitarimai daro didesnį poveikį žmogaus teisėms dėl jų platesnės, palyginti su ankstesniais susitarimais, taikymo srities. Taip pat klimato kaitos poveikis tampa vis labiau matomas, todėl reikia aktyviau ir sparčiau užtikrinti aplinkos apsaugos susitarimų vykdymą.

ES prekybos politika susiaurina ekonomikos politiką – apsiribojama BVP ir eksporto didinimu; taigi remiamasi ekonomikos teorija, pagal kurią neapmokamo priežiūros darbo ir reprodukcijos sritis tampa nematoma. Pranešėjos mano, kad prekybos politika turi būti siekiama sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus, o lyčių nelygybė yra vienas svarbiausių šių skirtumų priežasčių.

Dabartinė neoliberali sistema nėra vienintelė sistema, kuria remiantis gali būti sudaromi prekybos susitarimai. Iš tiesų ji kenkia darniam vystymuisi ir žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, kurios yra žmogaus teisių dalis. Ši išvada padaryta remiantis daugybe empirinių mokslinių tyrimų, kurie parodo laisvosios prekybos susitarimų poveikį.

Pranešėjos reiškia susirūpinimą, nes vis daugiau pilietinės visuomenės narių, tarptautinių organizacijų ekspertų ir akademinės bendruomenės narių yra labai sunerimę dėl dabartinės ES prekybos politikos.

Pranešėjos surengė aktyvias konsultacijas su moterų ir mergaičių teisių organizacijomis ir iš jų matyti, kad svarbu pilietinę visuomenę įtraukti į prekybos derybas daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis. Su pilietine visuomene turėtų būti konsultuojamasi vykdant poveikio darniam vystymuisi vertinimą, kurį reikia atlikti prieš tai, kai Taryba suteikia Komisijai derybų įgaliojimus, siekiant turėti daugiau informacijos įgaliojimų suteikimo ir derybų etapais ir užtikrinti reprezentatyvų ir platų lyčių lygybės klausimų integravimą.

 Pranešėjų tikslas – pristatyti konkrečias rekomendacijas dėl to, ką ES galėtų ir turėtų padaryti siekdama pagerinti savo įsipareigojimą lyčių lygybės srityje, ir paraginti Komisiją ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį į visas savo politikos sritis, įskaitant prekybos politiką, ir užtikrinti, kad, be kita ko, būtų veiksmingai laikomasi Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims nuostatų. ES turi nedelsiant ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. TDO standartais, įskaitant Namų ūkio darbuotojų konvenciją Nr. 189 ir Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų Nr. 156, turi būti remiamasi sprendžiant bet kokį su žmogaus teisėmis susijusį ginčą ir stebint ES prekybos susitarimų vykdymą.

Padėtį, kai, vykdant derybas dėl prekybos susitarimų ir atliekant poveikio vertinimus, per mažai atsižvelgiama į lyčių aspektą ir turima per mažai su lyčių aspektu susijusių žinių, būtina taisyti ir reikėtų užtikrinti skaidraus moterų ir mergaičių teises ginančių grupių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybę, kai taikomi susiję stebėsenos mechanizmai.

Prekyba ir lyčių aspektas įvairiuose sektoriuose

Poveikis lytims gali būti teigiamas arba neigiamas, tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių ar konteksto ir svarbiausia nuo to, ar prekybos priemonės yra sukurtos ir įgyvendinamos taip, kad būtų galima atsižvelgti į su lytimi susijusį struktūrinį aspektą atitinkamame sektoriuje.

Su prekybos politika yra susiję įvairūs sektoriai, pvz., paslaugų, gamybos, žemės ūkio, drabužių, intelektinės nuosavybės teisių sektoriai, ir kiekviename iš jų galima matyti su lytimi susijusį priežasties ir poveikio sąryšį.

Pavyzdžiui, maisto sektoriuje su lytimi susijęs skirtingo vartojimo poveikis atsiranda dėl to, kad moterys yra linkusios prisiimti svarbiausią atsakomybę už maisto pirkimą ir ruošimą savo vaikams ir šeimoms. Moterys yra labai svarbios žemės ūkiui ir maisto produktų gamybos sektoriui pasaulio Pietų šalyse. Smulkios ūkininkės pagamina pusę ir daugiau žemės ūkio produkcijos Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Pietų Azijoje ir, ko gero, moterų skaičius labai išaugo pastaraisiais metais, nes esama bendros žemės ūkio feminizacijos tendencijos. Tuo pačiu metu smulkaus masto ūkiams kyla grėsmė, kad jie negalės konkuruoti su tarptautine liberalizuota maisto gamybos rinka.

Prekybos ir vystymosi politiką reikėtų reformuoti siekiant užtikrinti ne tik apsirūpinimo maistu saugumą, bet ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą remiant vietos gamybą, o ne ją žlugdant. Tai svarbu, nes, jei bus netaikomos papildomos priemonės, tai dėl klimato kaitos bus tiesiogiai ir pražūtingai paveikta daugelio vyrų ir moterų galimybė valdyti savo maisto ir vandens atsargas, turėti tvarų būstą, kvėpuoti švariu oru ir naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes kai kur pasaulyje jau matomas stiprus poveikis, kuris skiriasi priklausomai nuo lyties, kadangi moterys paveikiamos kitaip nei vyrai.

Tarptautinės prekybos politikos priemonės taip pat veikia valdžios sektoriaus išlaidas ir pagrindinių paslaugų teikimą. Kalbant apie IEPS ir TISA susitarimus pasakytina, kad sveikatos priežiūros paslaugų pagyvenusiems žmonėms liberalizavimas darys didesnį poveikį moterims nei vyrams, nes moterys paprastai gyvena ilgiau, tačiau labiau skursta nei vyrai, taip pat dėl to, kad jos atlieka didesnį vaidmenį kaip priežiūros teikėjos kitiems šeimos nariams, net ir senatvėje.

Kalbant konkrečiau, pasakytina, kad, jei prekyba paslaugomis nebus kruopščiai apibrėžta ir reguliuojama, tai ji gali daryti neigiamą poveikį lyčių lygybei, visų pirma dėl poveikio neapmokamo priežiūros darbo pasiskirstymui. Moterys stipriau pajus prekybos susitarimų pasekmes viešajame sektoriuje (visų pirma tokiose srityse, kaip antai, švietimas, sveikatos priežiūra ar socialinis darbas), nes jos sudaro 70 proc. šio sektoriaus darbo jėgos. Paslaugų liberalizavimas ir privatizavimas (pasekmės: didesni mokesčiai už vaikų priežiūrą, mažiau paslaugų pagyvenusiems asmenims ir neįgaliesiems, ligoninių privatizavimas ir uždarymas) lemia tai, kad valstybės užtikrinamos teisės pakeičiamos rinka grindžiamomis individualizuotomis teisėmis tiems, kurie gali jas įpirkti, o negalintiems jų įpirkti asmenims lemia skurdą ir atskirtį.

Įvairiuose su prekybos politika susijusiuose sektoriuose turi būti prisidedama prie žmogaus teisių skatinimo siekių. Privatizavus, pavyzdžiui, vandens tiekimo ir sanitarijos, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas (visų pirma su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas) būtų labai paveiktas pažeidžiamiausių visuomenės grupių, t. y. moterų, mažumų grupių, migrantų, neįgaliųjų, vaikų, čiabuvių, LGBTI asmenų ir pagyvenusių žmonių, gyvenimas. Saugaus aborto galimybė ir galimybė gauti šeimos planavimo informaciją, paslaugas ir prekes leidžia asmenims ir poroms pasirinkti, ar, kada ir kiek vaikų turėti. Šeimos planavimas yra svarbus kalbant apie galimybę gauti išsilavinimą ir deramai apmokamą darbą.

Jungtinių Tautų gyventojų fondo 2013 m. metinėje ataskaitoje pateikta svarbių išvadų dėl žmogaus teisių, lytinės ir reprodukcinės sveikatos, populiacijos dinamikos, skurdo mažinimo ir ekonominio vystymosi sąsajų. Pranešėjos taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad LGBTI asmenų sveikatos draudimas ir jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos skiriasi.

Prieiga prie visuotinių sveikatos priežiūros paslaugų, garantuojama kaip pagrindinė žmogaus teisė, turi tapti privalomu prekybos susitarimo elementu. Žmogaus teisės neturėtų būti laikomos netarifinėmis kliūtimis, bet traktuojamos kaip gerovės, lygybės ir socialinio teisingumo užtikrinimo priemonė. ES prekybos susitarimai turėtų skatinti ir palengvinti šalių galimybę reglamentuoti ir užtikrinti socialinę apsaugą.

Atsižvelgiant į tai svarbu paminėti, kad įvairios priemonės, pavyzdžiui, poveikio vertinimas ir prekybos poveikio tvarumui vertinimas, gali būti naudingos vertinant prekybos politikos poveikį socialinėms ir žmogaus teisėms. Kita su prekyba susijusi priemonė yra ES bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema BLS ir sistema BLS+, pagal kurią besivystančioms šalims suteikiama galimybė lengvatinėmis sąlygomis patekti į ES rinką ir kuri apima nuostatas dėl žmogaus teisių. Taip pat pagal lytį suskirstyti ir taikant tarpsektorinį principą parengti statistiniai duomenys yra esminė priemonė, kuria reikia naudotis visais politikos ciklo etapais. Svarbu tiksliai žinoti, kokį skirtingą poveikį prekybos susitarimai daro įvairių grupių moterims ir vyrams.

Nors prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai ir ES tikslai lyčių lygybės srityje nėra aiškūs, tačiau akivaizdu, kad vadovaujantis feministiniu požiūriu (feministinis požiūris – tai požiūris, kurį taikant siekiama teisingumo visiems, o ne tik moterims ir mergaitėms) ekonominės politikos, įskaitant prekybą ir investicijas, tikslas turi būti užtikrinti pragyvenimo šaltinį visiems, apsaugoti aplinką ir ekosistemas, taip pat socialinius ir žmogiškuosius išteklius. Tokia ekonomikos politika taip pat turi apimti priežiūros darbą ar reprodukcinį darbą. Taigi ekonomika negali būti reglamentuojama vadovaujantis siaurais augimo, konkurencingumo ir efektyvumo didinimo principais, kurie šiuo metu yra svarbiausi prekybos darbotvarkėje. ES prekybos politiką reikia modernizuoti ir iš naujo įvertinti vadovaujantis labiau feministiniu požiūriu.


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (22.11.2017)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose

(2017/2015(INI))

Nuomonės referentė: Lola Sánchez Caldentey

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingus Tarptautinės prekybos komitetą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi lyčių lygybė ir galių suteikimas visoms moterims ir mergaitėms yra ne tik svarbus visų 2015 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) aspektas, bet ir atskiras tikslas; kadangi prekyba ir prekybos liberalizavimas turi labai skirtingą poveikį moterims ir vyrams, tas poveikis gali būti ir neigiamas, o tai gali iš esmės pakeisti lyčių vaidmenis, santykius ir nelygybės padėtį; kadangi prekybos politika pasaulio Pietų šalyse gyvenančioms moterims daro kitokį poveikį nei pasaulio Šiaurės šalyse gyvenančioms moterims; kadangi nacionalinės valdžios institucijos privalo taikyti tinkamus mechanizmus, siekdamos užtikrinti, kad pačios moterys galėtų visapusiškiau naudotis neabejotinais prekybos liberalizavimo vaisiais;

B.  kadangi suteikiant galias moterims, propaguojant jų teises ir užtikrinant joms galimybes naudotis ištekliais galima paspartinti vystymąsi; kadangi prekybos susitarimai, neskiriant dėmesio šiam klausimui, gali dar labiau pabloginti ir taip nepalankią moterų padėtį visuomenėje arba didinti nelygybę ir apskritai kelti pavojų žmonių pragyvenimo šaltiniams;

C.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje teigiama: „Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“. kadangi SESV 207 ir 208 straipsniuose tvirtinama, kad Sąjungos bendra prekybos politika ir politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje turi būti „vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“; kadangi ES sutarties 21 straipsnyje nustatyti tokie principai: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principai bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymasis; kadangi ES prekybos politika yra svarbi integruotos tvaraus vystymosi politikos sistemos dalis ir kadangi sistemingas dėmesys lyčių aspektui ir efektyvus moterų teisių konvencijų vykdymas prekybos ir investicijų politikos srityse yra esminiai tokios sistemos veiksniai, siekiant, kad būtų derinamos socialinės ir ekonominės priemonės ir užtikrinami teisingesni ir visiems naudingi rezultatai;

D.  kadangi naujų prekybos susitarimų su kitomis pasaulio šalimis ir (arba) regionais priėmimas gali paskatinti pokyčius užimtumo srityje ir į eksportą orientuotų darbo vietų praradimą; kadangi tai daro ypač didelį poveikį moterims, nes dažnai su eksportu susijusiuose sektoriuose moterų yra dauguma;

E.  kadangi daugiau kaip 40 proc. žemės ūkio darbų pasaulio Pietų šalyse atlieka moterys; kadangi daugiausia moterų ūkininkauja smulkiuosiuose arba natūriniuose ūkiuose, jos neturi reikiamos prieigos prie informacijos, kreditų, žemės ar tinklų, kad galėtų sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje;

F.  kadangi pasaulio Pietų šalių nacionaliniai biudžetai paremti pajamomis iš importo tarifų; kadangi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, siekiant kompensuoti tokius pajamų nuostolius, sudaro papildomų finansinių kliūčių moterims ir jų šeimoms;

G.  kadangi visuose sektoriuose mažai apmokamą, mažai įvertinamą ir mažų garantijų darbą dirba daugiau moterų nei vyrų, todėl greičiausiai moterys gaus mažiau naudos iš prekybos liberalizavimo proceso nei vyrai; kadangi moterys, kurios laikomos turinčiomis silpnesnę derybinę poziciją, dažnai yra išnaudojamos, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą pasaulio ekonomikoje;

1.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad ES užsienio politikoje būtų visapusiškai atsižvelgiama į DVT (ypač į 5-ąjį tikslą pasiekti lyčių lygybę), taip pat į 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plane ir „2016–2019 m. strateginėje užduotyje siekiant lyčių lygybės“ numatytus tikslus ir kad jie būtų įgyvendinami; ragina vykdyti vystymuisi palankią ir į lyčių lygybę orientuotą prekybos politiką, kuri padėtų užtikrinti vienodas prekybos partnerių derybų sąlygas;

2.  susirūpinęs pažymi, kad prekybos ir lyčių aspekto sąsajas vis dar kliudo įvertinti daug įvairių veiksnių – vienas iš tokių veiksnių yra duomenų trūkumas; pabrėžia, kad reikia geriau suprasti prekybos susitarimų lyčių dinamiką, o tam reikia visuose atitinkamuose ekonomikos sektoriuose naudoti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis;

3.  pabrėžia, kad duomenys, naudojami vertinant prekybos poveikį, turėtų būti suskirstomi pagal sektorius, nes įvairiuose sektoriuose prekybos liberalizavimo poveikis skiriasi; pažymi, kad prekybos liberalizavimas galėtų daryti neigiamą poveikį moterims tam tikruose sektoriuose, pvz. žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektoriuose; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, nors jos vyrauja pasaulio maisto gamybos sektoriuje (jame dirba 50–80 proc. moterų), joms priklauso mažiau nei 20 proc. žemės, todėl auganti komercinė žemės paklausa taip pat sudaro sunkumų skurdžiau gyvenančioms moterims gauti arba išlaikyti saugias ir teisingas galimybes naudotis žeme;

4.  primena, kad reikia labiau derinti skirtingas, tačiau glaudžiai tarpusavyje susijusias politikos kryptis, pavyzdžiui, prekybos, vystymosi, užsienio reikalų, užimtumo, migracijos ir lyčių lygybės kryptis;

5.  ragina Komisiją atnaujinti savo prekybos strategiją „Prekyba visiems“ ir numatyti joje aiškesnę lyčių aspektą; pabrėžia, kad svarbu geriau integruoti lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo aspektus į būsimą ES prekybos strategiją;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti derinti, viena vertus, prekybos ir investicijų politiką, ir, kita vertus, tarptautines konvencijas ir įsipareigojimus žmogaus teisių, vystymosi ir lyčių lygybės srityse; pabrėžia, kad siekiant stebėti prekybos ir investicijų politikos ir susitarimų poveikį lytims turėtų būti naudojami esami mechanizmai (pavyzdžiui, pagal darnaus vystymosi tikslus, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir prekybos politikos peržiūros mechanizmą) ir priemonės, pvz., poveikio darniam vystymuisi vertinimai, prekybos poveikio lytims vertinimai ir skurdo ir socialinio poveikio analizės; todėl ragina Komisiją remti mažiausiai išsivysčiusias šalis (MIŠ) finansiškai ir stiprinant jų gebėjimus, kai šios šalys rengia analizes;

7.  pabrėžia, kad vykdant ES prekybos ir investicijų politiką būtina toliau gerinti lyčių aspekto analizę ir perspektyvas, jas įtraukiant į tarptautinių finansų įstaigų, paramos teikėjų ir tarpvyriausybinių organizacijų programas, kuriomis stiprinami su prekyba susiję pajėgumai, atliekant ex ante analizę, vykdant stebėseną ir privalomus ex post vertinimus, ir taip siekiant įveikti galimą neigiamą skirtingų prekybos priemonių poveikį lytims, įskaitant poveikį lyčių aspekto požiūriu žemės paskirstymui, aprūpinimui maistu, darbo vietų perkėlimui ir (arba) praradimui ir galimiems migracijos srautams; pabrėžia, kad reikia privalomo reguliaraus ES ir besivystančiose šalyse padarytos pažangos ir nesėkmių lyčių lygybės srityje vertinimo; pabrėžia, kad išsamiai analizuojant prekybos poveikį lytims neturėtų būti apsiribojama užimtumui daromu poveikiu, tačiau taip pat turėtų būti atsižvelgiama į poveikį vartojimui ir viešųjų paslaugų teikimui;

8.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES prekybos partneriai visapusiškai laikytųsi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 ir 17 straipsnių, siekiant kovoti su lyčių nelygybe socialinių ir ekonominių teisių srityje;

9.  pakartoja, kad labai svarbu užtikrinti galimybes visiems naudotis kokybiškomis paslaugomis; ragina ES užtikrinti, kad jos prekybos ir investicijų politika netrukdytų valstybėms puoselėti žmogaus teisių ar neturėtų neproporcingo poveikio pažeidžiamesnėms grupėms, įskaitant moteris; ragina ES užtikrinti, kad prekybos ir investicijų sutartys neskatintų viešųjų paslaugų privatizavimo, nes tai gali skatinti lyčių nelygybę; pabrėžia, kad viešo socialinių paslaugų teikimo klausimas yra ypač aktualus lyčių lygybės požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad dėl pasikeitusių galimybių naudotis šiomis paslaugomis ir jų kokybės neapmokamas priežiūros darbas lyčių atžvilgiu pasiskirsto netolygiai; todėl pabrėžia, kad visada ir visur turėtų būti užtikrintos tokios paslaugos ir prekės kaip prieiga prie vandens, sanitarijos, švietimo ir sveikatos priežiūros (įskaitant moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra ir teisėmis);

10.  pabrėžia, kad vyriausybės turi išsaugoti turimas galimybes skirti lėšų moterų teisėms ir lyčių lygybei įgyvendinti, siekiant užtikrinti įtraukią ir tvarią visuomenės ateitį; todėl pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pagal darnaus vystymosi tikslą Nr. 17.15 gerbti šalies partnerės demokratinę politinę laisvę reguliuoti ir priimti tinkamus sprendimus, atsižvelgiant į savo šalies aplinkybes, reaguoti į savo šalies gyventojų poreikius ir vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus lyčių lygybės srityje; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad nei ES prekybos ir investicijų priemonėmis, nei ES prekybos sutartyse numatytomis intelektinės nuosavybės teisių nuostatomis nebūtų keliamas pavojus atskirų vyriausybių gebėjimui pakeisti savo teisės aktus įtraukiant priemones, skirtas žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę, propaguoti; pažymi, kad intelektinės nuosavybės teisių (INT) nuostatos, susijusios su patentais, kuriais draudžiama gaminti generinius vaistus, gali daryti didelę įtaką specifinėms moterų sveikatos reikmėms ir kad INT nuostatos prekybos susitarimuose yra naudojamos stambių farmacijos bendrovių interesams apsaugoti ir pigių generinių vaistų gamybai apriboti; pabrėžia, kad tokie įperkami pagrindiniai vaistai yra ypač svarbūs moterims; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia pripažinti, jog prekybos susitarimuose numatyti mechanizmai, pvz., investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas ar investicinių teismų sistema, gali būti pavojingi, nes jie gali kelti grėsmę atskirų vyriausybių gebėjimui pakeisti savo teisės aktus įtraukiant priemones, skirtas lyčių lygybei propaguoti bei socialinėms paslaugoms, darbo standartams ir su vartotojų teisėmis susijusiam reguliavimui sustiprinti;

11.  pažymi, kad klimato kaita ir poveikis aplinkai, visų pirma besivystančiose šalyse, dažnai daro nevienodą poveikį moterims ir vyrams ir jų poveikį ypatingai junta moterys, o tai gali trukdyti toliau siekti DVT Nr. 5; todėl pabrėžia, kad svarbu nuosekliai ir visapusiškai į ES prekybos politiką integruoti darnaus vystymosi tikslą Nr. 13.b, kuriame numatyta skatinti mechanizmus, pagal kuriuos siekiama didinti gebėjimus veiksmingai planuoti ir valdyti klimato kaitos veiksmus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kad būtų remiamos šalių pastangos laikytis Paryžiaus susitarimo, ir sykiu skiriamas dėmesys moterims, turint mintyje tai, kad moterys pirmosios patiria klimato kaitos padarinius;

12.  primena, kad reikia užkirsti kelią galimam neigiamam prekybos sandoriuose numatytų intelektinės nuosavybės teisių nuostatų poveikiui moterų sveikatai ir apsirūpinimo maistu savarankiškumui, ypač daromam apribojant prieigą prie vaistų ir privatizuojant sėklas;

13.  pabrėžia, kad reikia didinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus, įskaitant visais lygmenimis priimamus prekybos politikos ir derybų procesų sprendimus, kad būtų galima užtikrinti geresnį lyčių aspekto supratimą ir sudaryti moterims sąlygas naudotis privalumais, kuriuos besivystančiose šalyse teikia prekybos sukuriamos naujos galimybės ir dėl jos moterų įgyjamos galios;

14.  dar kartą pabrėžia, kad visais ES prekybos susitarimais turėtų būti skatinama lyčių lygybė naudojant veiksmingus ir įgyvendinamus mechanizmus, įskaitant konkrečią priemonę, sudarančią sąlygas stebėti, kaip laikomasi nuostatų, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė, lyčių aspekto integravimas ir pagarba moterų teisėms;

15.  pripažįsta, kad ES bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS), o ypač BLS+ sistemą, būtų galima pagerinti susiejant ekonomines paskatas su veiksmingu svarbiausių žmogaus teisių konvencijų tvirtinimu ir įgyvendinimu;

16.  palankiai vertina pastaraisiais metais padarytą pažangą, pasiektą sudarius Bangladešo tvarumo susitarimą ir parengus ES medienos reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 995/2010) bei ES reglamentą dėl konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų (Reglamentas (ES) Nr. 2017/821), ir ragina Komisiją privalomas išsamaus patikrinimo prievolių sistemas pradėti taikyti ir kituose sektoriuose, siekiant užtikrinti, kad ES, jos prekybininkai ir veiklos vykdytojai vykdytų pareigą paisyti žmogaus teisių ir laikytis aukščiausių socialinių standartų, įskaitant su lyčių lygybe susijusius standartus;

17.  pabrėžia, kad natūriniuose ūkiuose dirbančios moterys susiduria su papildomomis kliūtimis, siekdamos išlaikyti apsirūpinimo maistu savarankiškumą, nes prekybos susitarimuose numatoma tvirta naujų augalų veislių apsauga pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija);

18.  pabrėžia, kad dėl ES žemės ūkio produktų importas gali būti pavojingas tradiciniams smulkiems ūkiams, o sykiu kelti pavojų moterų pragyvenimo šaltiniams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Maurice Ponga, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleftherios Synadinos, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Thierry Cornillet, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Brian Hayes, Florent Marcellesi, Paul Rübig

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

13

+

ALDE

Thierry Cornillet, Paavo Väyrynen

EFDD

Ignazio Corrao

GUE/NGL

Lola Sánchez Caldentey

NI

Eleftherios Synadinos

S&D

Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Elly Schlein

VERTS/ALE

Maria Heubuch, Florent Marcellesi

6

-

EFDD

Mireille D’Ornano

PPE

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Maurice Ponga, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

3

0

ECR

Eleni Theocharous

PPE

Frank Engel, Brian Hayes

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

4

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Heinz K. Becker, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Salvatore Cicu, Anna Maria Corazza Bildt, Eleonora Forenza, Iratxe García Pérez, Arne Gericke, Karoline Graswander-Hainz, Anna Hedh, Mary Honeyball, France Jamet, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Jude Kirton-Darling, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Patricia Lalonde, Bernd Lange, Florent Marcellesi, David Martin, Anne-Marie Mineur, Angelika Mlinar, Sorin Moisă, Angelika Niebler, Maria Noichl, Artis Pabriks, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Catherine Bearder, Goffredo Maria Bettini, Izaskun Bilbao Barandica, Linnéa Engström, Lívia Járóka, Seán Kelly, Edouard Martin, Clare Moody, Branislav Škripek, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso, Jakop Dalunde, José Inácio Faria, Dariusz Rosati, Sven Schulze, Miguel Urbán Crespo


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

45

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Patricia Lalonde, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Eleonora Forenza, Anne-Marie Mineur, João Pimenta Lopes, Helmut Scholz, Miguel Urbán Crespo

PPE

Pilar Ayuso, Salvatore Cicu, Anna Maria Corazza Bildt, José Inácio Faria, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Seán Kelly, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Sorin Moisă, Angelika Niebler, Dariusz Rosati, Tokia Saïfi, Sven Schulze, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jarosław Wałęsa, Iuliu Winkler

S&D

Maria Arena, Goffredo Maria Bettini, Vilija Blinkevičiūtė, Iratxe García Pérez, Karoline Graswander-Hainz, Anna Hedh, Mary Honeyball, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Edouard Martin, Clare Moody, Maria Noichl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández

VERTS/ALE

Jakop Dalunde, Linnéa Engström, Florent Marcellesi, Ernest Urtasun, Monika Vana

4

-

ECR

Arne Gericke, Branislav Škripek, Jan Zahradil

PPE

Artis Pabriks

5

0

ALDE

Catherine Bearder

ENF

France Jamet

PPE

Heinz K. Becker, Marijana Petir, Michaela Šojdrová

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 2 d.Teisinis pranešimas