Procedūra : 2017/2067(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0036/2018

Pateikti tekstai :

A8-0036/2018

Debatai :

PV 12/03/2018 - 19
CRE 12/03/2018 - 19

Balsavimas :

PV 13/03/2018 - 7.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0063

PRANEŠIMAS     
PDF 783kWORD 77k
23.2.2018
PE 610.712v02-00 A8-0036/2018

dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos

(2017/2067(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: István Ujhelyi

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos

(2017/2067(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016) 0766),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos(1) ir įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus trukmės pratęsimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Regionų komiteto nuomonę dėl sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“(3),

–  atsižvelgdamas į sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų (C-ITS) diegimo platformos ataskaitas, visų pirma dėl C-ITS sertifikavimo ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti gyvybes“(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0036/2018),

A.  kadangi Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija (toliau – Strategija) yra glaudžiai susijusi su Komisijos politiniais prioritetais, visų pirma jos darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų skatinimo darbotvarke, bendros Europos transporto erdvės, bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimu, klimato apsauga ir Energetikos sąjungos strategija;

B.  kadangi valstybių narių valdžios institucijos ir pramonės sektorius turi reaguoti į neatidėliotiną būtinybę užtikrinti, kad transportas taptų saugesnis, švaresnis, efektyvesnis, tvaresnis, daugiarūšis ir prieinamas visiems eismo dalyviams, įskaitant labiausiai pažeidžiamus asmenis ir riboto judumo asmenis;

C.  kadangi pastarąjį dešimtmetį ES matytos pozityvios tendencijos kelių eismo saugumo srityje sulėtėjo; kadangi 92 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl žmogaus klaidos ir kadangi C-ITS technologijų naudojimas yra svarbus veiksmingam pagalbinių vairavimo sistemų veikimui; kadangi kelių transportas ir toliau užima didžiąją dalį erdvės miestuose, dėl jo įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų ir jam tenka didžioji dalis transporto sektoriaus teršalų, t. y. triukšmo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų;

D.  kadangi C-ITS kelių naudotojams ir eismo valdytojams suteiks galimybę veiksmingiau keistis ir naudotis informacija ir koordinuoti savo veiksmus;

E.  kadangi C-ITS kibernetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių jų įgyvendinimo aspektų, kadangi fragmentiškų saugumo sprendimų taikymas keltų pavojų sąveikumui ir galutinių naudotojų saugumui ir kadangi dėl to akivaizdžiai reikia imtis veiksmų ES lygmeniu;

F.  kadangi algoritminė atskaitomybė ir skaidrumas reiškia, jog bus įgyvendinamos techninės ir veiklos priemonės, užtikrinančios automatizuoto sprendimų priėmimo ir individualaus elgesio tikimybių skaičiavimo proceso skaidrumą ir nediskriminacinį pobūdį; kadangi skaidrumas turėtų reikšti, kad asmenims turėtų būti teikiama svarbi informacija apie taikomą logiką, proceso svarbą ir jo pasekmes; kadangi jis turėtų apimti informaciją apie duomenis, naudojamus apmokant analitikus, ir sudaryti galimybę asmenims suprasti ir stebėti jiems poveikį darančius sprendimus;

G.  kadangi ES turėtų skatinti ir toliau plėtoti skaitmenines technologijas siekiant ne tik sumažinti žmogaus daromų klaidų ir kitus transporto sistemos trūkumus, bet ir sumažinti sąnaudas bei optimizuoti infrastruktūros naudojimą mažinant eismo spūstis ir tokiu būdu sumažinant išmetamą CO2 kiekį;

H.  kadangi dėl skaitmeninio ir judriojo ryšio junglumo šis sąveikos elementas labai pagerins kelių eismo saugumą, eismo efektyvumą, tvarumą ir daugiarūšio transporto sistemą; kadangi sykiu jis išlaisvins didžiulį ekonominį potencialą ir sumažins kelių eismo įvykių skaičių bei energijos suvartojimą; kadangi C-ITS yra itin svarbios kuriant autonomines transporto priemones ir vairavimo sistemas;

I.  kadangi susietasis ir automatizuotas vairavimas yra svarbus sektoriaus skaitmeninio vystymosi elementas ir kadangi koordinavimas su visais naujais sektoriuje naudojamais technologiniais pajėgumais, pavyzdžiui, Europos pasaulinių palydovinės navigacijos sistemomis GALILEO ir EGNOS, jau yra aukšto lygio;

J.  kadangi ES privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, visų pirma 7 ir 8 straipsnių dėl teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugos;

K.  kadangi kai kurios pasaulio šalys (pavyzdžiui, JAV, Australija, Japonija, Korėja ir Kinija) pradeda sparčiai diegti naujas skaitmenines technologijas ir kadangi C-ITS transporto priemonės bei paslaugos jau prieinamos jų rinkose;

Bendrieji principai

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos ir jos kartu su viešojo ir privačiojo sektorių ekspertais vykdytą intensyvią veiklą, kuria padėtas pagrindas šiam komunikatui parengti; remia rezultatus ir todėl ragina nedelsiant visoje Europoje diegti sąveikiąsias C-ITS paslaugas;

2.  pabrėžia, kad reikia sukurti aiškų teisinį pagrindą siekiant paremti C-ITS diegimą, ir palankiai vertina būsimą su ITS direktyva (Direktyva 2010/40/ES) susijusį deleguotąjį aktą, kuriuo užtikrinamas paslaugų tęstinumas, sąveika ir remiamas atgalinis suderinamumas;

3.  atkreipia dėmesį į didelį C-ITS potencialą didinti degalų naudojimo efektyvumą ir kartu sumažinti individualių transporto priemonių išlaidas ir neigiamą eismo poveikį aplinkai;

4.  pabrėžia skaitmeninių technologijų ir susijusių verslo modelių teikiamas galimybes kelių transporto sektoriuje ir pripažįsta, kad strategija yra svarbus žingsnis plėtojant C-ITS ir, galiausiai, – visapusiškai susietą ir automatizuotą judumą; pažymi, kad sąveikiosios, susietosios ir automatizuotos transporto priemonės gali padėti didinti Europos pramonės konkurencingumą, padaryti transportą integruotą ir saugesnį, sumažinti spūstis, energijos suvartojimą bei transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, taip pat pagerinti įvairių rūšių transporto junglumą; turėdamas tai omenyje pažymi, kad turi būti apibrėžti infrastruktūros reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad susijusios sistemos galėtų veikti saugiai ir veiksmingai;

5.  pažymi, kad ES pramonė turėtų pasinaudoti turimu pranašumu, kurį ji pasaulio mastu turi C-ITS technologijų kūrimo ir taikymo srityje; pabrėžia, kad būtina kuo skubiau parengti plataus užmojo ES strategiją, kurioje būtų suderinti nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmai, vengiama suskaidymo, spartinamas C-ITS technologijų, kurių sauga patvirtinta, diegimas ir kiek galima stiprinamas įvairių sektorių (pvz., transporto, energetikos ir telekomunikacijų) bendradarbiavimas; primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečią darbotvarkę ir aiškius 2019–2029 m. tikslus, pirmenybę teikti didžiausią potencialą saugos srityje turinčioms C-ITS paslaugoms, nurodytoms naudojantis C-ITS platforma parengtame paslaugų sąraše, pateiktame II etapo ataskaitoje, ir užtikrinti, kad jomis būtų galima naudotis visose naujose transporto priemonėse visoje Europoje;

6.  pabrėžia, kad reikia numatyti nuoseklią socialinių, su aplinkosauga ir sauga susijusių taisyklių sistemą, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma darbuotojų ir vartotojų teisių, ir garantuoti sąžiningą konkurenciją sektoriuje;

7.  palankiai vertina antrojo C-ITS platformos veiklos etapo rezultatus ir pabrėžia jų svarbą(6);

8.  pabrėžia, kad, nors komunikatas yra svarbus žingsnis rengiant ES sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių strategiją, nereikėtų painioti C-ITS ir šių skirtingų sąvokų;

9.  primygtinai pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad kuriant ir diegiant susietąsias ir automatizuotas transporto priemones ir C-ITS būtų visapusiškai atsižvelgiama į transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir visiško kelių eismo saugumo viziją ir padedama juos įgyvendinti;

10.  primena, kad C-ITS – tai sistemos, kurias naudojant skirtingos ITS stotys (transporto priemonės, pakelėse sumontuota įranga, eismo valdymo centrai ir nešiojamieji prietaisai) gali tarpusavyje palaikyti ryšį ir keistis informacija naudojant standartizuotą ryšių sistemą, ir kad tam labai svarbus atskirų sistemų sąveikumas;

11.  primena, kad susietosios transporto priemonės – tai transporto priemonės, kuriose naudojamos C-ITS technologijos, suteikiančios kelių transporto priemonėms galimybę palaikyti ryšį su kitomis transporto priemonėmis, eismo reguliavimo signalais ir ilgalaike pakelės bei horizontaliąja infrastruktūra – jos turi būti stiprinamos ir pritaikomos, bet jos taip pat gali teikti novatoriškas įkrovimo važiuojant sistemas ir saugiai komunikuoti su transporto priemonėmis ir kitais kelių naudotojais; primena, kad 92 proc. eismo įvykių nutinka dėl žmogaus klaidos ir kad C-ITS technologijų naudojimas yra svarbus veiksmingam pagalbinių vairavimo sistemų veikimui;

12.  primena, kad automatizuotos transporto priemonės – tai transporto priemonės, kurios geba veikti ir manevruoti realiomis eismo sąlygomis ir kuriose vienas ar keli pagrindiniai judėjimo valdymo įtaisai (vairo, greitinimo, stabdymo mechanizmai) ilgą laiką veikia automatizuotai;

13.  pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai naudojamos vis labiau susietos ir automatizuotos transporto priemonės ir tradicinės nesusietos ir neautomatizuotos transporto priemonės, būtina numatyti apsaugos sistemas, kad nebūtų neigiamo poveikio kelių eismo saugai; pažymi, kad būtina toliau tobulinti ir privalomai įrengti tam tikras pagalbines vairavimo sistemas;

14.  ragina Komisiją apsvarstyti, kaip spręsti sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių naudojimo kartu su nesusietosiomis transporto priemonėmis ir vairuotojais klausimą, atsižvelgiant į tai, kad dėl transporto priemonių parko amžiaus ir likusios nesusietųjų asmenų dalies dar ilgai bus daug prie sistemos neprisijungusių transporto priemonių;

15.  apgailestauja, kad nėra parengta aiškaus tarpinio ne pirmo būtinumo paslaugų sąrašo ir vėlesnio laikotarpio paslaugų sąrašo diegimo tvarkaraščio ir kad nėra atliktas visapusiškas poveikio vertinimas bei nepateikta tikslios informacijos apie diegimo iniciatyvas plėtojant C-ITS paslaugas ir galimą paslaugų išplėtimą;

16.  ragina Komisiją teikti prioritetą C-ITS paslaugoms, kurios užtikrina aukščiausią galimą saugos lygį, ir pateikti reikiamas apibrėžtis bei reikalavimus, taip pat kuo greičiau atnaujinti Europos transporto priemonėse esančių informacijos ir ryšių sistemų žmogaus ir mašinos sąsajos principų deklaraciją, nes žmogaus (vairuotojo) ir mašinos sąveika yra svarbi(7)

;

17.  dar kartą primena esminį susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių bei sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų vaidmenį siekiant klimato srities tikslų ir tai, jog būtina užtikrinti, kad jas kuriant ir diegiant bus visapusiškai laikomasi transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir jie bus remiami; palankiai vertina C-ITS naudojimą siekiant pagerinti eismo veiksmingumą, sumažinti degalų suvartojimą bei kelių transporto poveikį aplinkai (pvz. išmetamam CO2 kiekiui) ir optimizuoti miestų infrastruktūros naudojimą;

18.  atkreipia dėmesį į novatoriškų technologijų, pvz., automatizuoto vairavimo ir transporto priemonių grupavimo, galimybes vežant krovinius keliais, nes jos padeda geriau panaudoti sūkurinį srautą sykiu sumažinant kuro sunaudojimą ir išmetant mažiau teršalų; ragina toliau remti šios srities, ypač reikiamos skaitmeninės infrastruktūros, mokslinius tyrimus ir plėtrą;

19.  pabrėžia, kad eismo dalyviams reikia suteikti daugiau galimybių rinktis, teikti daugiau patogesnių, prieinamų bei jų poreikius atitinkančių produktų ir informacijos; atsižvelgdamas į tai prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika, siekiant, be kita ko, ekonominio veiksmingumo; primygtinai ragina visas valstybes nares prisijungti prie platformos „C-Roads“, nes ji turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Strategiją, jei bus laikomasi technologinio neutralumo principo, – tai būtina siekiant skatinti inovacijas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad pažangios skaitmeninės priemonės valstybėse narėse būtų diegiamos plačiai ir koordinuotai, taip pat kad jos apimtų viešąjį transportą; ragina automobilių gamintojus pradėti diegti C-ITS, kad būtų galima įgyvendinti Strategiją;

20.  primygtinai ragina Komisiją parengti statistikos duomenis, kurie papildytų jau turimus duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti skaitmeninimo pažangą įvairiose kelių transporto sektoriaus srityse; pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į jutiklių sistemų mokslinius tyrimus, ir pabrėžia, kad kuriant C-ITS ypatingą dėmesį reikėtų skirti važiavimui mieste, kuris labai skiriasi nuo važiavimo užmiestyje; pažymi, kad važiavimas mieste visų pirma reiškia didesnę sąveiką su motociklininkais, dviratininkais, pėsčiaisiais ir kitais pažeidžiamais eismo dalyviais, įskaitant neįgaliuosius;

21.  primygtinai ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programos atitiktų C-ITS strategiją plėtojančių pramonės šakų žinių poreikius; ragina atlikti naujų karjeros galimybių ir darbo vietų, susijusių su šiuo nauju požiūriu į mobilumą, perspektyvų analizę ir keistis geriausia patirtimi rengiant verslo įmonių ir švietimo sistemos bendradarbiavimo modelius, kurie būtų skirti integruotoms mokymo, inovacijų ir gamybos sritims kurti;

22.  mano, kad C-ITS paslaugos turėtų būti integruotos į Europos kosmoso strategiją, nes C-ITS plėtra paremta geografinės padėties nustatymo technologijomis, kaip antai palydoviniu padėties nustatymu;

23.  pažymi, kad valstybės narės turėtų svarstyti C-ITS diegimą platesnėje judumo kaip paslaugos (MaaS) ir integravimo su kitomis transporto priemonėmis perspektyvoje, visų pirma siekiant išvengti galimo grįžtamojo poveikio, pvz., kelių transporto dalies padidėjimo;

Privatumo ir duomenų apsauga

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu taikyti ES duomenų privatumo ir apsaugos teisės aktus naudojant C-ITS ir susijusios ekosistemos duomenis, ir kad dėl to šiais duomenimis visų pirma turėtų būti naudojamasi tik C-ITS tikslais ir jie neturėtų būti saugomi arba naudojami kitais tikslais; pabrėžia, kad išmaniosios transporto priemonės turėtų visapusiškai atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus ir susijusias taisykles, ir kad C-ITS paslaugų teikėjai turi pateikti lengvai prieinamą informaciją ir aiškias nuostatas ir sąlygas vairuotojams, kad jie, remdamiesi prieš tai suteikta informacija, galėtų duoti laisvą sutikimą pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas ir apribojimus;

25.  pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir algoritminės atskaitomybės įmonėms tvarkant ir analizuojant duomenis; primena, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą jau numatyta teisė būti informuotiems apie duomenų tvarkymo logiką; taip pat pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią vairavimo blokavimui (angl. driving walls), kuris reikštų, kad naudotojai negalėtų vairuoti savo išmaniųjų automobilių, jei atsisakytų duoti sutikimą; ragina išmaniuosiuose automobiliuose įdiegti atsijungimo nuo interneto funkciją, kuri leistų naudotojams išjungti asmens duomenų perdavimą kitiems įtaisams nekliudant vairuoti automobilio;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad į duomenų apsaugą ir konfidencialumą būtina atsižvelgti viso duomenų tvarkymo proceso metu; pabrėžia, kad pritaikytosios ir standartizuotosios privatumo ir duomenų apsaugos įgyvendinimas turėtų būti ITS programų ir sistemų kūrimo pradinis taškas; primena, kad anonimizavimo priemonėmis galima padidinti naudotojų pasitikėjimą paslaugomis, kuriomis jie naudojasi;

Kibernetinis saugumas

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad visose valstybėse narėse svarbu taikyti aukštus kibernetinio saugumo standartus, kad būtų užkirstas kelias kompiuteriniams įsilaužimams ir kibernetiniams išpuoliams, ypač atsižvelgiant į itin didelę C-ITS ryšių saugumo svarbą; pažymi, kad kibernetinio saugumo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių spręstinų uždavinių, nes transporto sistema tampa vis labiau skaitmeninė ir prijungta; pabrėžia, kad automatizuotos ir susietosios transporto priemonės ir duomenų bazės, kuriose saugomi ir (arba) apdorojami duomenys, gali patirti kibernetinį išpuolį, todėl visi trūkumai ir pavojai, kuriuos galima nustatyti ir numatyti kiekviename plėtros etape, turėtų būti pašalinti sukuriant bendrą saugumo politiką, įskaitant griežtus saugumo standartus, ir C-ITS diegimo sertifikavimo politiką;

28.  pabrėžia, kad ES ir visose valstybėse narėse ir pagal visus galimus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis susitarimus turėtų būti taikomi vienodai aukšti ir suderinti saugumo standartai; nurodo, kad tie standartai vis dėlto neturėtų trukdyti trečiosios šalies remontininkams tikrinti transporto priemonėje įrengtų sistemų, kad būtų galima užtikrinti, jog transporto priemonės savininkai, prireikus atlikti reikiamas automobilyje įrengtos programinės įrangos patikras ir (arba) ją taisyti, nebūtų priklausomi nuo automobilio gamintojo;

Ryšių technologijos ir dažniai

29.  mano, kad technologijų požiūriu neutralus mišriojo ryšio metodas, kurį taikant užtikrinamas sujungiamumas ir atgalinis suderinamumas ir naudojamos viena kitą papildančios ryšių technologijos, yra tinkamas metodas ir kad perspektyviausias mišriojo ryšio priemonių rinkinys yra belaidžio trumpojo nuotolio ryšio ir korinių bei palydovinių technologijų derinys, kuris geriausiai tiks diegiant pagrindines C-ITS paslaugas;

30.  atkreipia dėmesį į paminėtą susietųjų automobilių ir Europos palydovinės navigacijos sistemų EGNOS ir GALILEO tarpusavio ryšį; todėl siūlo į kosmoso technologijas įtraukti strategijas, skirtas susietiesiems automobiliams; mano, kad sąveikumas yra svarbiausias tiek saugumo, tiek vartotojų pasirinkimo požiūriu, ir pabrėžia, kad transporto priemonių pajėgumas palaikyti ryšį su 5G ir palydovinės navigacijos sistemomis ateityje turi būti įtrauktas į mišriojo ryšio priemonių rinkinį, kaip nurodyta Komisijos 5G veiksmų plane;

31.  ragina automobilių gamintojus ir telekomunikacijų operatorius, teikiančius C-ITS paslaugas, bendradarbiauti, be kita ko, siekiant užtikrinti sklandų C-ITS ryšių technologijų, kelių mokesčių ir pažangiųjų skaitmeninių tachografo paslaugų diegimą šioms paslaugoms viena kitai netrukdant;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje („Horizontas 2020“), visų pirma siekiant, kad ilguoju laikotarpiu būtų sudarytos galimybės sukurti infrastruktūrą, tinkamą C-ITS plėtrai;

33.  pabrėžia jutiklių sistemų svarbą teikiant duomenis, pavyzdžiui, apie transporto priemonių dinamiką, spūstis ir oro kokybę; ragina daugiau ir labiau koordinuotai investuoti valstybėse narėse, siekiant užtikrinti visapusišką naudojamų jutiklių sąveikumą ir ištirti jų galimą naudojimą kitais, o ne tik saugumo užtikrinimo tikslais, pavyzdžiui, išmetamų dujų stebėjimui nuotoliniu būdu;

34.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad būtų renkama ir kompetentingoms institucijoms teikiama naudojant transporto priemonėse įrengtus jutiklius gaunama informacija apie išmetamus teršalus;

Bendras Europos požiūris

35.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, transporto priemonių gamintojus, kelių valdytojus ir ITS pramonę įdiegti C-ITS iki 2019 m. ir rekomenduoja Komisijai, vietos valdžios institucijoms ir valstybėms narėms skirti tinkamą finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo, kad ateityje kelių infrastruktūrą atnaujinti ir jos priežiūrą vykdyti būtų galima naudojant kompleksinį tematinį metodą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje („Horizontas 2020“) visapusiškai laikantis skaidrumo principo ir reguliariai teikiant informaciją apie bendrą finansavimą;

36.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti iniciatyvas ir veiksmus, kuriais skatinama vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir rinkti informaciją apie C-ITS plėtrą ir poveikį ES transporto politikos srityje; mano, kad, jei iki 2022 m. nebus padaryta didelės pažangos, gali prireikti imtis teisėkūros veiksmų siekiant nustatyti būtiniausias taisykles ir užtikrinti integraciją šioje srityje;

37.  pabrėžia fizinės kelių infrastruktūros, kurią palaipsniui turėtų papildyti skaitmeninė infrastruktūra, kokybės svarbą; rekomenduoja atnaujinti būsimą kelių infrastruktūrą ir vykdyti jos priežiūrą;

38.  pabrėžia, kad turėtų būti sukurta išties daugiarūšio transporto sistema, kurioje visų rūšių transportas būtų integruotas į vieną judumo paslaugą su tikralaike informacija, apimančia integruotąjį bilietų pardavimą ir bendro judumo paslaugas, įskaitant ėjimą pėsčiomis ir važiavimą dviračiu, ir kad ta sistema užtikrintų galimybę žmonėms sklandžiai keliauti ir vežti krovinius nuo durų iki durų ir galimybę padidinti bendrą transporto efektyvumą, tvarumą ir ilgaamžiškumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją užtikrinti ir skatinti ES lygmens bendradarbiavimą ir investicijas transporto sektoriaus skaitmeninimo srityje, pasitelkiant esamas ir naujas lėšas, kad būtų integruojamos įvairių rūšių (C-ITS, ERTMS, SESAR, RIS(8)) pažangiojo transporto sistemos; pabrėžia integruotos informavimo, bilietų rezervavimo ir pardavimo priemonių koncepcijos svarbą siekiant sukurti patrauklias judumo nuo durų iki durų grandines;

39.  ragina į šį planavimo procesą įtraukti keleivių ir krovinių pervežimo transporto vartotojų viziją, nes tai yra svarbus informacijos šaltinis, siekiant papildyti C-ITS panaudojimo galimybes ir kurti verslo modelius, susijusius su šia nauja integruoto tvaraus judumo sąvoka;

40.  ragina ES ir valstybes nares tinkamai įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK) ir būsimą direktyvą dėl produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, siekiant užtikrinti visiems piliečiams galimybę be kliūčių naudotis C-ITS;

41.  rekomenduoja Komisijai skubiai sukurti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų galima užtikrinti tarpvalstybinį sąveikumą, taip pat sistemą, pagal kurią numatomos taisyklės dėl atsakomybės už įvairių rūšių susietųjų transporto priemonių naudojimą; ragina Komisiją iki šių metų pabaigos paskelbti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl prieigos prie transporto priemonėse saugomų duomenų ir išteklių; rekomenduoja, kad šiuo pasiūlymu būtų siekiama sudaryti sąlygas visai automobilių vertės grandinei ir galutiniams vartotojams pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis ir užtikrinti jiems vienodas sąlygas ir maksimalų saugumą saugant transporto priemonėse įmontuotoje įrangoje laikomus duomenis ir sąžiningą, greitą ir neribotą su šiais duomenimis susijusių trečiųjų šalių prieigą prie tų duomenų siekiant apsaugoti vartotojų teises, skatinti inovacijas ir užtikrinti sąžiningą ir nediskriminacinę konkurenciją šioje rinkoje, laikantis technologinio neutralumo principo; pabrėžia, kad reikia prisidėti prie visų miesto ir kaimo infrastruktūros objektų, kurie susiję su viešojo transporto paslaugomis, modernizavimo; ragina Komisiją garantuoti, jog ji visais atvejais užtikrins, kad būtų visapusiškai laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, ir kasmet informuoti Parlamentą apie šią stebėseną;

42.  ragina Komisiją laikytis visuotinio požiūrio į techninį derinimą ir duomenų standartizavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrintas C-ITS, masto ekonomijos gamintojams ir pagerinto patogumo vartotojams suderinamumas;

43.  pabrėžia, kaip svarbu ankstyvuoju etapu pradėti dialogą su socialiniais partneriais ir vartotojų atstovais, siekiant sukurti skaidrumo ir pasitikėjimo atmosferą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyrą socialinėms ir įdarbinimo sąlygoms ir vartotojų teisėms; pažymi, kad C-ITS diegimo veiksmų planas turi būti nustatytas forume „eSafety“ tokiu pat būdu, kaip tai buvo padaryta sistemos „eCall“ atveju;

44.  siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos srityje ir pasiekti vidinius ES tikslus, reikia visapusiškai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos; todėl pabrėžia būtinybę atnaujinti įvairių ES fondų skirstymo kriterijus, kad būtų skatinamos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bei efektyvaus energijos vartojimo priemonės ir C-ITS srityje; mano, jog reikia užtikrinti, kad ES finansavimas nebūtų skiriamas projektams, kurie neatitinka CO2 kiekio mažinimo tikslų ir politikos;

45.  ragina automobilių gamintojus teikti pakankamą ir aiškią informaciją vartotojams apie jų teises, taip pat apie naujų C-ITS technologijų privalumus ir trūkumus saugos požiūriu; skatina vykdyti informacines kampanijas, kad vairuotojai susipažintų su C-ITS technologijomis ir kad būtų galima užtikrinti reikalingą galutinių vartotojų pasitikėjimą ir visuomenės pritarimą; mano, kad naudojant C-ITS galima pagerinti saugą ir transporto sistemos efektyvumą, kartu užtikrinant atitiktį duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms;

°

°  °

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 207, 2010 8 6, p. 1.

(2)

COTER-VI/028.

(3)

OL C 288, 2017 8 31, p. 85.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0423.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0234.

(6)

Galutinė C-ITS platformos II etapo veiklos ataskaita: https://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/2017-09-c-its-platform-final-report.pdf

(7)

2008 m. gegužės 26 d. Komisijos rekomendacija „Saugios ir veiksmingos transporto priemonėse esančios informacijos ir ryšių sistemos. Europos žmogaus ir mašinos sąsajos principų išdėstymo atnaujinimas.“ OL L 216, 2008 8 12, p. 1.Paskelbta: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32008H0653

(8)

Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS); Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR); Upių informacijos paslaugos (RIS).


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanginė dalis

Pasaulis netrukus pasitiks labai sparčiai artėjančią pramonės ir skaitmeninių technologijų revoliuciją, prie kurios ES tam tikru būdu taip pat prisidėjo, bet kuriai nei Europos ekonomika, nei jos visuomenė nėra tinkamai pasirengusios. Valstybių narių išsivystymo ir pasirengimo lygis labai skiriasi, bet neturime leisti, kad dėl skaitmeninimo ir technologinės pažangos šie skirtumai dar labiau padidėtų. Visi Europos piliečiai turi turėti vienodas galimybes gauti naudos iš šiuolaikinės pramonės revoliucijos ir jos teikiamų privalumų. Transporto sektoriaus taip pat laukia didžiulės permainos, ir ES privalo prisidėti, pateikdama savo pačios reikšmingą ilgalaikį atsaką. Privalome tuojau pat patenkinti saugos, efektyvumo ir tvarumo reikalavimus. Transporto sektoriuje taikant pažangias skaitmenines technologijas įvairių rūšių transporto priemonės tarpusavyje gali keistis tikralaikiais duomenimis, taip gali būti mažinamas, pvz., eismo įvykių skaičius, racionalizuojamos transporto sistemos ir mažinamas išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis. Naujosios technologijos, apimančios ir šiame pranešime aptariamą sąveikiąją intelektinę transporto sistemą (C-ITS), Europos politikos formuotojams yra ir didžiulė pažanga, ir svarbi užduotis, susijusi, be kita ko, su teisės aktų, kurie iki šiol buvo nenuoseklūs ir nuolat keldavo naujų problemų, suderinimu. Nėra jokių abejonių, kad Komisija ir Europos institucijos atsilieka šioje srityje ir nesugeba prisitaikyti prie spartaus technologinės revoliucijos plitimo. Tokios padėties ištaisymas yra svarbi ir neatidėliotinai spręstina užduotis. Taip pat turime pripažinti, kad ES reikia lygiagretaus bendradarbiavimo, o ne izoliuotos konkurencijos transporto sektoriui poveikį darančių naujų skaitmeninių technologijų srityje, nes tik taip ji galės įveikti, pvz., JAV ir Kinijos, kurios yra labiau pažengusios C-ITS srityje, keliamus pasaulinio vystymosi iššūkius. Tada šiuolaikinė pramonės revoliucija iš karto taps mums puikia galimybe plėtoti ir užtikrinti transporto sistemų saugą, tačiau kartu reikės vykdyti nuolatinį atsakingą reglamentavimo darbą.

Bendra informacija

Komisija ir Parlamentas intelektinių transporto sistemų ir transporto priemonių klausimu dirba beveik dešimtmetį. Intelektinių automobilių ir pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ įdiegimas yra svarbi šio proceso dalis. Pranešėjas palankiai vertina teisėkūros procedūrą, kuri suteikė Parlamentui galimybę pateikti savo nuomonę dėl automobilių saugumo, vairuotojo pažymėjimų ir vairuotojų mokymo, taip pat dėl Europos mažataršio judumo strategijos. Ypač svarbūs yra Direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl deleguotųjų aktų taikymo termino pratęsimo daliniai pakeitimai. Jie papildo strategiją, išdėstytą Komisijos komunikate dėl intelektinių transporto sistemų diegimo (COM(2016) 0766).

Pranešėjas mano, kad tai svarbu ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoms ir Bendrijos iniciatyvoms, tokioms kaip „C-Roads“ ir „GEAR 2030“, kurios turi būti įgyvendinamos kartu. Ypač svarbūs yra rezultatai, pasiekti įgyvendinant ITS platformos 2016–2017 m. programą, kurią vykdant aštuonių darbo grupių atlikto darbo rezultatus Komisija neseniai paskelbė.

Visiems pramonės sektoriams – telekomunikacijų, automobilių gamybos, energetikos ir transporto – būtina sutelkti jėgas, kad skaitmeninės pažangos rezultatai galėtų būti tinkamai įdiegti ir taikomi. Taip pat svarbu, kad Europos institucijos bendradarbiautų ir kad valstybės narės būtų įtrauktos. Pranešėjas teigiamai vertina Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengtą nuomonę. Dauguma ES naudojamų transporto priemonių yra senos, o jose įdiegtos technologijos nesuteikia galimybės būti prijungtoms prie naujausių technologijų ir skaitmeninio dialogo. Tas pats pasakytina ir apie kelių sistemas, kurios nėra transeuropinių tinklų dalis ir nėra priskiriamos greitkelių sistemoms. Pagrįstai kyla klausimas, kaip turėtume užtikrinti šių transporto priemonių prisijungimo galimybes ir kas už tai mokės.

Kas moka keltininkui?

Pirmo būtinumo sujungimo paslaugų („D1“ C), kurių reikia norint prijungti apie 30 mln. automobilių, įdiegimui finansuoti kasmet reikės apie 3 mlrd. EUR. Plačiajuosčio ryšio tinklų ir transporto infrastruktūros plėtojimui finansuoti gali būti skiriama EITP, ESI fondų ir ESIF lėšų. Be to, šiuo metu pradedama įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus pagal programą „Horizontas 2000“. Pranešėjas yra įsitikinęs, kad technologijos vystosi daug sparčiau nei numatyta strateginiuose planuose. Dėl šios priežasties valstybės narės turi prisidėti ir reikia numatyti finansavimą. Svarbiausia yra nuspręsti, kaip turėtume atsižvelgti į skaitmeninių technologijų vaidmenį kitu finansinio planavimo etapu.

Saugumas ir sauga

Pranešėjas pritaria Komisijos pasiūlymui įdiegti tiek pirmo būtinumo paslaugų („D1“), tiek ne pirmo būtinumo paslaugų („D1.5“) protokolus ir pateikti pirmąjį dokumentų rinkinį 2019 m. ir palankiai vertina užsibrėžtus plataus užmojo tikslus. Tačiau kartu apgailestauja, kad nėra sudaryta tikslių tvarkaraščių ir neatlikta galimybių studija, nors to reikia šiam tikslui pasiekti. Jis pritaria išvadai, kurią padarė specialistų darbo grupė, sprendžianti saugumo ir saugos klausimus antruoju C-ITS platformos veiklos etapu, kad kiekviena transporto priemonė turi atitikti minimalius reikalavimus(1). Pranešėjas įsitikinęs, kad ši technologija ir automatizacija bus naudingos tik tuo atveju, jei prie transporto sistemos bus prijungtos visos be išimties transporto priemonės. Turime judėti į priekį žingsnis po žingsnio. Tarpiniu laikotarpiu, kol visa C-ITS taps prieinama, būtina parengti saugos protokolą, kuris apimtų žmogiškąjį veiksnį ir suteiktų pakankamai laiko žmogaus ir mašinos(2) sąveikai.

Duomenų saugumas

Greito keitimosi tikralaikiais duomenimis plačiu mastu praktika labai sparčiai diegiama ir tampa norma, o tai kelia klausimą dėl tinkamos technologijos taikymo ir duomenų saugumo. Labai svarbu, kad galiojančių ES reglamentų taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant į ją automatizavimo sritį. Komisija neseniai pateikė pasiūlymą dėl kibernetinio saugumo, kuris apima užduotį sukurti naują Europos sertifikavimo sistemą, siekdama užtikrinti, kad skaitmeniniai produktai ir paslaugos galėtų būti naudojami saugiai. Pranešėjas taip pat mano, kad viena iš svarbiausių mūsų laukiančių užduočių – tiksliai nustatyti prieigos prie važiuojančių transporto priemonių duomenų ir prieigos prie „trečiosios šalies“ duomenų sąlygas. Turime užtikrinti, kad būtų įtrauktos visų dalyvaujančių šalių nuomonės ir pasiūlymai ir kad būtų rasti geriausi bendri sprendimai.

Su ryšių technologijomis ir dažniais susiję klausimai

Įvertinę padėtį visos ES mastu ir pastaraisiais mėnesiais pradėtas įgyvendinti programas, matome didelių skirtumų, susijusių su jų įgyvendinimu. Viename numerio linijos gale yra 0 proc. interneto ryšio aprėptis (visai nėra belaidžio vietinio tinklo, o yra tik 2G ryšio tinklas), o kitame gale – sinchronizuotai vairuojamų sunkvežimių vilkstinės. Privalome tinkamai pasirūpinti, kad skaitmeninė atskirtis nepadidėtų. Technologijų klausimu sutariama, kad, jei technologijos nėra tarpusavyje nesuderinamos, atsakymas galėtų būti mišrus esamų technologijų taikymas. Profesinių organizacijų ir Komisijos darbas sprendžiant šį klausimą yra nuolat koordinuojamas.

Kitos svarbios sritys ir pastabos

Dar viena svarbi automatizacijos proceso dalis – būsimas judumas mieste, tad pažanga jį plėtojant turi būti vienas iš pagrindinių klausimų. Miesto centrų ir aplinkinių rajonų sujungimas į intelektinį transporto tinklą yra viena iš pagrindinių regioninės plėtros proceso dalių. Visada kalbame tik apie transporto priemonių susiejimą ir infrastruktūrą. O kaip dėl rizikos grupei priskiriamų eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų? Kaip juos būtų galima įtraukti į kartu veikiančias intelektines sistemas? Kadangi siekiame visiškos automatizacijos, neturime pamiršti ir to, kaip pakis vairuotojo pažymėjimų gavimo sąlygos ir kokius įgūdžius reikės ugdyti rengiant vairuotojus. Kaip reikėtų papildyti vairuotojų mokymą?

(1)

Galutinis antrasis C-ITS platformos veiklos etapas. https://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/2017-09-c-its-platform-final-report.pdf.

(2)

2008 m. Europos Komisijos pateiktas Europos principų dėl žmogaus ir mašinos sąsajos išdėstymas. https://goo.gl/zXSXHe.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (2.2.2018)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos

(2017/2067(INI))

Nuomonės referentė: Christel Schaldemose

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad 2016 m. liepos mėn. priimtoje Europos mažataršio judumo strategijoje pabrėžiama, kad naudojant sąveikiąsias, susietąsias ir automatizuotas transporto priemones galima sukurti judumo ekosistemą, taigi sumažinti energijos suvartojimą ir kelių transporto išmetamų teršalų kiekį, kuris vis dar sudaro didžiąją dalį transporto išmetamų teršalų;

2.  ragina Komisiją pripažinti vis didėjančią per gyvavimo ciklą, įskaitant energijos tiekimo, gamybos ir gyvavimo ciklo pabaigos etapus, išmetamo teršalų kiekio svarbą, pateikiant holistinius pasiūlymus, kuriais gamintojai būtų skatinami taikyti optimalius sprendimus, kad būtų užtikrinta, jog pirminiu ir galutiniu etapu išmetamas teršalų kiekis nedarytų neigiamo poveikio naudai, susijusiai su patobulintu susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių naudojimu;

3.  palankiai vertina Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategiją kaip bendrą veiksmų planą; tvirtai remia tinkamos ES teisinės sistemos, skirtos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų diegimui, įskaitant ES teritorijas, nesusietas su Europos žemynu bei skirtos investicijoms į reikalingą infrastruktūra skatinti, sukūrimą; ragina Komisiją ištirti ITS direktyvos 2010/40/ES galimybes šiuo klausimu;

4.  ragina Komisiją taip pat įtraukti į C-ITS strategiją miesto zonose veikiančias transporto priemones, judančias ore ir vandens keliais, ypatingą dėmesį skiriant daugiarūšio transporto sąveikai ir integracijai, kas padidintų pačių transporto rūšių efektyvumą;

5.  pabrėžia, kad būtina pirmenybę teikti viešajai paramai, kai tai susiję su sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų potencialu plėtoti kolektyvinio transporto rūšis ir dalijimąsi vienu automobiliu; ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su viešojo transporto paslaugas teikiančiomis vietos ir regionų valdžios institucijomis siekiant išnagrinėti sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų galimybes viešojo ir įvairiarūšio transporto sektoriuose, užtikrinti aukšto lygio privataus ir viešojo transporto integraciją ir tvaresnį judumą;

6.  laikosi tvirtos nuomonės, kad diegiant sąveikiąsias intelektines transporto sistemas pagrindinį dėmesį reikia teikti vartotojui, o piliečiams turėtų būti užtikrinta galimybė šias sistemas susieti su savo privačiais automobiliais;

7.  teigiamai vertina sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų potencialą užtikrinti geresnį kelių eismo saugumo ir eismo taisyklių laikymąsi; palankiai vertina sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų pranešimus darant vairavimą saugesniu dėl vairuotojams pateikiamos aktualios ir tikslios informacijos apie eismo padėtį, pavojingas zonas ir kitas problemas netoli jų bei tai, kad transporto valdymo ir informavimo centrai gali tiesiogiai iš transporto priemonių gauti tikslią ir išsamią informaciją apie esamą eismo situaciją – dėl to jie gali greitai ir veiksmingai valdyti eismo srautą ir užtikrinti didesnį saugumą;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik atskirų transporto priemonių tarpusavio, bet ir transporto priemonių ir infrastruktūros ryšiais (apsikeičiant duomenimis) grindžiamos sąveikiosios intelektinės transporto sistemos sukūrimas yra dar vienas reikšmingas uždavinys automobilių elektronikos ir intelektinių transporto sistemų srityje; pabrėžia, kad sąveikiosios sistemos sudaro transporto priemonėms galimybę palaikyti vienoms su kita tiesioginį ryšį bei transporto priemonėms ir sąveikiųjų transporto sistemų mazgams siųsti informaciją į transporto infrastruktūrą, kuri po to šią informaciją perduoda transporto valdymo ir informavimo centrams ir tokiu būdu padeda sumažinti eismo poveikį aplinkai;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai išnaudoti sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų galimybes imantis prevencinių kovos su smogu ir per didele ozono koncentracija, mažinant triukšmą ir išmetamų kietųjų dalelių bei NOx ir CO2 kiekius, priemonių;

10.  primena, kad tai, ar galutiniai naudotojai naudos alternatyviuosius degalus, labai priklauso nuo degalų pildymo arba įkrovimo infrastruktūros prieinamumo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad paklausą galėtų paskatinti lengvai prieinamos informacijos apie tokią infrastruktūrą (pvz., apie šalia esančius laisvus įkrovimo punktus) teikimas; ragina Komisiją suteikti tokių paslaugų teikimui didesnę pirmenybę;

11.  atkreipia dėmesį į didelį sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų potencialą didinti degalų naudojimo efektyvumą sumažinant individualaus transporto išlaidas ir neigiamą eismo poveikį aplinkai;

12.  dar kartą primena apie esminį susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių bei sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų vaidmenį siekiant kovos su klimato kaita tikslų ir tai, jog būtina užtikrinti, kad jas kuriant ir diegiant bus laikomasi ir bus remiami transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai; teigiamai vertina sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų naudojimą siekiant pagerinti eismo veiksmingumą, sumažinti degalų suvartojimą bei kelių transporto poveikį aplinkai (pvz. išmetamam CO2 kiekiui) ir optimizuoti miestų infrastruktūros naudojimą;

13.  atkreipia dėmesį į novatoriškų technologijų, pvz., automatizuoto vairavimo ir transporto priemonių grupavimo galimybes vežant krovinius keliais, nes taip sudaromos sąlygos geriau panaudoti sūkurinį srautą sumažinant kuro sunaudojimą ir išmetant mažiau teršalų; ragina toliau remti šios srities, ypač reikiamos skaitmeninės infrastruktūros, mokslinius tyrimus ir plėtrą;

14.  atkreipia dėmesį į sąveikumo svarbą ir mano, kad Komisija turėtų užtikrinti palankias sąlygas sąveikiosioms sistemoms laikantis technologijų neutralumo principo;

15.  pabrėžia jutiklių sistemų svarbą teikiant duomenis, pavyzdžiui, apie transporto priemonių dinamiką, spūstis ir oro kokybę; ragina daugiau ir labiau koordinuotai investuoti valstybėse narėse, siekiant užtikrinti visapusišką naudojamų jutiklių sąveikumą ir ištirti jų galimą naudojimą kitais, o ne tik saugumo užtikrinimo tikslais, pavyzdžiui, išmetamų dujų stebėjimui nuotoliniu būdu;

16.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad būtų renkama ir kompetentingoms institucijoms pateikiama naudojant transporto priemonėse įrengtus jutiklius gaunama informacija apie išmetamus teršalus;

17.  atkreipia dėmesį į sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų galimybes užtikrinti autonominių transporto priemonių integravimą siekiant išspręsti „paskutinės mylios“, t. y. atstumo nuo transporto mazgo iki galutinės paskirtie vietos, problemą;

18.  pabrėžia, kad sąveikiosios intelektinės transporto sistemos gali smarkiai pagerinti kelių eismo saugumą sumažinant žmogaus klaidas, kurios vis dar yra pagrindinė transporto avarijų priežastis;

19.  ragina Komisiją palengvinti viešųjų ir privačių subjektų , pvz., skaitmeninių žemėlapių ir navigacijos paslaugų teikėjų, prieigą prie su eismu susijusių duomenų, kadangi šios paslaugos yra itin svarbios įvairiarūšiam vežimui, veiksmingesniam maršruto parinkimui ir automatizuotam vairavimui; vis dėlto pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti galutinių naudotojų pasitikėjimą asmens duomenų apsauga, kad jie dalytųsi asmeniniais duomenimis; todėl pritaria Komisijos pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principui, apibrėžtam C-ITS strategijoje;

20.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas vietos ir regionų lygmenimis kuriant ir įgyvendinant sąveikiąsias ir, kai tinkama, suderintas intelektines transporto sistemas visoje ES, įskaitant su Europos žemynu nesusietas teritorijas, yra itin svarbūs;

21.  pabrėžia, kad sąveikiųjų intelektinių tarpvalstybinių transporto sistemų sukūrimas yra vienas iš ES tikslų ir kad veiksmai, kurių imamasi siekiant šio tikslo, deda pagrindus sąveikiųjų intelektinių sistemų naudojimui visoje Europoje; mano, kad sąveikiųjų sistemų technologijos buvo sukurtos vykdant Europos mokslinių tyrimų projektus ir pradėtos naudoti visoje Europoje atliekant bandymus; pabrėžia, kad Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) ir Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) jau standartizavo daugumą sąveikiosioms sistemos reikalingų ir tinkamų technologijų;

22.  ragina Komisiją atsižvelgti į su Europos infrastruktūros tinklų priemone susijusių bandomųjų projektų grįžtamąją informaciją ir rezultatus;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad sistemingas intelektinės transporto sistemos, sudarančios sąlygas saugiam, sklandžiam, ekonomiškam ir aplinkai palankiam asmenų ir prekių judėjimui, sukūrimas yra svarbus šiuolaikinės visuomenės uždavinys; mano, kad įvykdyti šį uždavinį būtų galima sukuriant stabilią ilgalaikę atitinkamų ES ir nacionalinių organų ir mokslinių tyrimų įstaigų partnerystę, kuri užtikrintų, kad, sukūrus technologijas ir transporto sistemas bei pradėjus jas naudoti kasdieniame gyvenime, būtų pasiekti ilgalaikiai ES politikos tikslai;

24.  pažymi, kad ES lygmeniu sąveikiosioms, susietosioms ir automatizuotoms transporto priemonėms jau teikiamas nemenkas finansavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ilgalaikį finansavimą, reikalingą sąveikiosioms intelektinėms transporto sistemoms diegti, užtikrinant įvairių sistemų suderinamumą ir sąveikumą tarptautiniu lygiu.

25.  siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos srityje ir pasiekti vidinius ES tikslus, reikia iš esmės pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos; todėl pabrėžia būtinybę atnaujinti įvairių ES fondų skirstymo kriterijus, kad būtų skatinamos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bei efektyvaus energijos vartojimo priemonės ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityje; mano, kad reikia užtikrinti, jog ES finansavimas nebūtų skiriamas projektams, kurie neatitinka CO2 kiekio mažinimo tikslų ir politikos;

26.  ragina Komisiją kuriant sąveikiąsias intelektines transporto sistemas deramą dėmesį skirti duomenų apsaugai, atsakomybės taisyklėms ir kovos su terorizmu aspektams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Elena Gentile, Martin Häusling, Norbert Lins, Nuno Melo, Ulrike Müller, Christel Schaldemose, Bart Staes, Keith Taylor, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jiří Maštálka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

50

+

ALDE

Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller, Frédérique Ries

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Piernicola Pedicini

GUE/NGL

Stefan Eck, Jiří Maštálka

EPP

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Nuno Melo, Annie Schreijer-Pierik, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

Verts/ALE

Marco Affronte, Martin Häusling, Bart Staes, Keith Taylor

1

-

EFDD

Julia Reid

1

0

PPE

Renate Sommer

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (5.12.2017)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos

(2017/2067(INI))

Nuomonės referentas: Matthijs van Miltenburg

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos parengtą Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategiją (C-ITS); pripažįsta pažangesnio duomenų naudojimo galimybes transporto sektoriuje tiek vartotojams, įskaitant ypatingus neįgaliųjų poreikius, tiek bendrovėms; mano, kad C-ITS – tai vertingas indėlis siekiant saugesnio, efektyvesnio, patogesnio naudoti, ekologiškesnio ir tvaresnio transporto, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir nelaimingų atsitikimų pavojų;

2.  siekiant ES valstybių narių ekonomikos augimo ir konkurencingumo ragina Europos Sąjungą stiprinti pirmaujančią poziciją C-ITS srityje nustatant aukštesnius standartus; ragina visus suinteresuotuosius subjektus paspartinti C-ITS technologijų plėtrą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visoje Sąjungoje reikalingos saugios, konkurencingos, prieinamos, nuolatinės ir patikimos aukštos kokybės paslaugos;

3.  mano, jog būtina nuo pat pradžių užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi vartotojų teisės į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą pagal ES teisinę duomenų apsaugos sistemą; taigi ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimą; ragina automobilių gamintojus deramai ir aiškiai informuoti vartotojus apie jų teises, taip pat apie naujų C-ITS technologijų privalumus bei apribojimus saugos požiūriu; toliau ragina automobilių gamintojus jokiu atveju neparduoti, nesaugoti, nenaudoti ir netvarkyti automobilyje įmontuotoje įrangoje laikomų duomenų kitais tikslais be aiškaus išankstinio sutikimo;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sėkmingai plėtoti ir taikyti sąveikiąsias intelektines transporto sistemas ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kibernetiniam saugumui, pabrėžia, kad reikia parengti bendrą C-ITS ryšių saugumo politiką, įskaitant griežtus saugumo standartus, siekiant apsaugoti transporto sistemą nuo kompiuterinių įsilaužimų ir kibernetinių išpuolių;

5.  pabrėžia technologinio neutralumo, atgalinio suderinamumo, techninio derinimo ir duomenų bei apibrėžčių C-ITS srityje standartizavimo svarbą, taip pat svarbu užtikrinti atvirą rinką; be to, mano, kad sąveiką būtina užtikrinti tiek saugumo sumetimais, tiek dėl vartotojų pasirinkimo; prašo Komisijos kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis užtikrinti sėkmingą diegimą ir sąveika visais lygiais;

6.  ragina Komisiją laikytis visuotinio požiūrio į techninį derinimą ir duomenų standartizavimą, kur tinkama, siekiant užtikrinti, kad būtų suderinti C-ITS, masto ekonomija gamintojams ir pagerintas patogumas vartotojams;

7.  palankiai vertina tai, kad strategijoje daug dėmesio skiriama vartotojų įtraukimui; prašo Komisijos sudaryti sąlygas keitimuisi geriausia patirtimi; pabrėžia, kad reikia paremti tikslinius tarpvalstybinius bandomuosius projektus C-ITS srityje, skiriant jiems tinkamą finansavimą; ragina valstybes nares nedelsiant prisijungti prie platformos „C-Roads“ ir kartu drauge dirbti sąveikos tikslu;

8.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus pagal ITS Direktyvą 2010/40/ES trukmės pratęsimo;

9.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. įsigalios Reglamentas dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos(1) įdiegimo atžvilgiu; atsižvelgiant į tai, primena Komisijai jos įsipareigojimą įvertinti, ar reikia sąveikios, saugios, standartizuotos atviros prieigos platformos.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.12.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Daniel Dalton, Nicola Danti, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Kaja Kallas, Roberta Metsola, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonathan Bullock, Rupert Matthews, Bogdan Brunon Wenta, Flavio Zanonato

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Kaja Kallas, Jasenko Selimovic, Matthijs van Miltenburg

ECR

Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Rupert Matthews, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

PPE

Pascal Arimont, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Roberta Metsola, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Lambert van Nistelrooij, Ivan Štefanec

S&D

Lucy Anderson, Biljana Borzan, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Liisa Jaakonsaari, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Flavio Zanonato

Verts/ALE

Pascal Durand, Igor Šoltes

1

-

EFDD

Jonathan Bullock

2

0

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

ENF

Mylène Troszczynski

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB, OL L 123, 2015 5 19, p. 77.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (29.1.2018)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos

(2017/2067(INI))

Nuomonės referentė: Maria Grapini

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi ES privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, visų pirma 7 ir 8 straipsnių dėl teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugos;

B.  kadangi duomenys, kuriuos perduoda Sąveikiosios intelektinės transporto sistemos (C–ITS), yra asmens duomenys, susiję su asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, ir kadangi C–ITS pranešimai bus perduodami įvairių paslaugų tikslais ir įvairiems dalyviams;

C.  kadangi C–ITS remiasi įvairiausių duomenų, gaunamų iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, transporto priemonių, naudotojų ir infrastruktūros, rinkimu, apdorojimu ir keitimusi jais, ir kadangi būtina sudaryti optimaliausią sąveikiųjų ITS paslaugų sąrašą, kuris būtų svarstomas per išankstines konsultacijas su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis, transporto priemonių gamintojais ir kelių valdytojais;

D.  kadangi šių sistemų įgyvendinimas bus paremtas geografinės padėties nustatymo technologijomis, tokiomis kaip palydovinis padėties nustatymas ir nekontaktinės technologijos, kurios palengvins įvairaus tipo viešųjų ir (arba) komercinių paslaugų teikimą, ir kadangi jos privalo atitikti ES acquis dėl privatumo ir duomenų apsaugos, griežtas konfidencialumo taisykles ir būti suderinamos su Europos kosmoso strategijos tikslais ir praktika;

E.  kadangi sąveikiųjų ITS kibernetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių aspektų norint jas įgyvendinti, kadangi fragmentiškų saugumo sprendimų taikymas keltų pavojų sąveikumui ir galutinių naudotojų saugumui ir kadangi dėl to akivaizdžiai reikia imtis ES lygmens veiksmų;

F.  kadangi algoritminė atskaitomybė ir skaidrumas reiškia, kad bus įgyvendinamos techninės ir veiklos priemonės, užtikrinančios automatizuoto sprendimų priėmimo ir individualaus elgesio tikimybių skaičiavimo proceso skaidrumą ir nediskriminacinį pobūdį; kadangi skaidrumas turėtų reikšti, kad asmenims turėtų būti teikiama svarbi informacija apie taikomą logiką, proceso svarbą ir jo pasekmes; kadangi ji turėtų apimti informaciją apie duomenis, naudojamus apmokant analizuoti, ir sudaryti galimybę asmenims suprasti ir stebėti jiems poveikį darančius sprendimus;

1.  pabrėžia, kad Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktai, visų pirma Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris bus pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 25 d., ir E. privatumo direktyva (2002/58/EC), yra visapusiškai taikytini visais C–ITS sistemų naudojamų duomenų tvarkymo aspektais, ypač susijusiais su tikslų apribojimo, duomenų kiekio mažinimo principais ir duomenų subjektų teisėmis, nes C-ITS pranešimai gali netiesiogiai padėti nustatyti naudotojus;

2.  pabrėžia, kad naudojant išmaniuosius automobilius duomenys automatiškai turėtų būti tvarkomi tik pačiame (-iuose) automobilyje (-uose) ir tik tiek, kiek tai griežtai techniškai būtina C-ITS veikimui, ir turi būti nedelsiant po to ištrinti; pabrėžia, kad bet koks tolesnis tvarkymas ar perdavimas kitiems duomenų valdytojams turi būti galimas tik remiantis informacija pagrįstu, laisvai duotu, aiškiu ir aktyviu naudotojų ir keleivių sutikimu, kad jų duomenys būtų renkami ir tvarkomi; taip pat pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią vairavimo blokavimui (angl. driving walls), kuris reikštų, kad naudotojai negalėtų vairuoti savo išmaniųjų automobilių, jei atsisakytų duoti sutikimą; ragina išmaniuosiuose automobiliuose įdiegti atsijungimo nuo interneto funkciją, kuri leistų naudotojams išjungti asmens duomenų perdavimą kitiems įtaisams nekliudant vairuoti automobilio;

3.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad galutiniai naudotojai naudotųsi naujomis paslaugomis, labai svarbi privatumo ir asmens duomenų apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei teikiamos paslaugos yra paremtos buvimo vietos duomenimis, privalu naudotojui teikti aktualią informaciją, o jis privalo turėti galimybę atšaukti savo sutikimą;

4.  pabrėžia, kad reikia daug daugiau skaidrumo ir algoritminės atskaitomybės įmonėms tvarkant ir analizuojant duomenis; primena, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą jau numatyta teisė būti informuotiems apie duomenų tvarkymo logiką;

5.  pabrėžia, kad reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į C-ITS įrangos veikimo metu iškylančias duomenų saugumo problemas, bet ir į problemas, pasitaikančias dirbant su duomenų bazėmis, kuriose duomenys yra tvarkomi ir (arba) laikomi; be to, pabrėžia, kad atitinkami techniniai, administraciniai ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant privalomą ištisinį šifravimą, turi būti apibrėžti visiems duomenų tvarkymo etapams, taip užtikrinant tinkamą saugumo lygį;

6.  primena, kad C-ITS atveju gamintojai yra pagrindinis atspirties taškas siekiant sugriežtinti atsakomybės tvarką, kuri lems geresnę produktų kokybę ir saugesnę aplinką išorinio prisijungimo ir atnaujinimų galimybės atžvilgiais;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad į duomenų apsaugą ir konfidencialumą būtina atsižvelgti viso duomenų tvarkymo proceso metu; pabrėžia, kad pritaikytosios ir standartizuotosios privatumo ir duomenų apsaugos įgyvendinimas turėtų būti ITS programų ir sistemų kūrimo pradinis taškas; primena, kad anonimizavimo priemonėmis galima padidinti naudotojų pasitikėjimą paslaugomis, kuriomis jie naudojasi;

8.  pažymi, kad pagal ITS direktyvą (2010/40/ES) priimdama deleguotuosius teisės aktus Komisija kurs teisinę duomenų apsaugos sistemą; todėl prašo Komisijos užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir ES acquis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Jan Philipp Albrecht, Michał Boni, Caterina Chinnici, Daniel Dalton, Rachida Dati, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Roberta Metsola, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Sergei Stanishev, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ignazio Corrao, Pál Csáky, Dennis de Jong, Maria Grapini, Anna Hedh, Lívia Járóka, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Ska Keller, Gilles Lebreton, Jeroen Lenaers, Sander Loones, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, John Procter, Emil Radev, Barbara Spinelli, Jaromír Štětina, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Anna Záborská

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

50

+

ALDE

Nathalie Griesbeck, Sophia in ‘t Veld, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Cecilia Wikström

ECR

Daniel Dalton, Jussi Halla-aho, Sander Loones, Monica Macovei, John Procter

EFDD

Ignazio Corrao

ENF

Gilles Lebreton

GUE/NGL

Dennis de Jong, Cornelia Ernst, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat

NI

Udo Voigt

PPE

Asim Ademov, Michał Boni, Pál Csáky, Rachida Dati, Kinga Gál, Lívia Járóka, Barbara Kudrycka, Jeroen Lenaers, Roberta Metsola, Emil Radev, Csaba Sógor, Jaromír Štětina, Traian Ungureanu, Anna Záborská, Tomáš Zdechovský

S&D

Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Jan Philipp Albrecht, Ska Keller, Bodil Valero

3

-

ENF

Auke Zijlstra

PPE

Frank Engel, Axel Voss

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Marian-Jean Marinescu, Renaud Muselier, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Marie-Pierre Vieu, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Michael Detjen, Markus Ferber, Rolandas Paksas, Jozo Radoš, Evžen Tošenovský, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

39

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Jozo Radoš, Dominique Riquet, Pavel Telička

ECR

Jacqueline Foster, Tomasz Piotr Poręba, Evžen Tošenovský, Roberts Zīle

EFDD

Daniela Aiuto, Rolandas Paksas

ENF

Marie-Christine Arnautu

PPE

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Markus Ferber, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Renaud Muselier, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp

S&D

Lucy Anderson, Isabella De Monte, Michael Detjen, Ismail Ertug, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Olle Ludvigsson, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, István Ujhelyi, Janusz Zemke

Verts/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

1

-

EFDD

Jill Seymour

1

0

GUE/NGL

Marie-Pierre Vieu

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 8 d.Teisinis pranešimas