Procedūra : 2017/2053(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0041/2018

Pateikti tekstai :

A8-0041/2018

Debatai :

PV 13/03/2018 - 13
CRE 13/03/2018 - 13

Balsavimas :

PV 14/03/2018 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0076

PRANEŠIMAS     
PDF 830kWORD 95k
26.2.2018
PE 616.543v02-00 A8-0041/2018

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Biudžeto komitetas

Pranešėjai: Gérard Deprez, Janusz Lewandowski

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Europos Parlamentas,

  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį ir 332 straipsnio 2 dalį,

  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a ir 171 straipsnius,

  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 608/2014, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės(2),

  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti(3),

  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Sąžininga ir veiksminga apmokestinimo sistema Europos Sąjungos bendrajai skaitmeninei rinkai“ (COM(2017)0547),

  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities(4),

  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(5),

  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Derybos dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP): įgyta patirtis ir tolesni veiksmai“(6),

  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl nuosavų išteklių sistemos projekto(7),

  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(8),

  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl pasirengimo porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui(9),

  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. ataskaitą „ES finansavimas ateityje – Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais galutinė ataskaita ir rekomendacijos“,

  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnį,

  atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0041/2018),

A.  kadangi pagal 1957 m. kovo 25 d. Romos sutartį Europos ekonominė bendrija turėjo būti finansuojama nacionaliniais įnašais tik pereinamuoju laikotarpiu, o po jo – taikant nuosavų išteklių sistemą;

B.  kadangi per 1970 m. balandžio mėn. Liuksemburge vykusį susitikimą Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos, atsisakant nacionalinių įnašų ir pradedant teikti du tikrus nuosavus išteklius, būtent žemės ūkio mokesčius ir muitus, kurie buvo papildyti trečiaisiais ištekliais, pagrįstais pridėtinės vertės mokesčiu (PVM);

C.  kadangi 1988 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba numatė valstybių narių BNP pagrįstus nuosavus išteklius, atsižvelgdama į tai, kad įplaukų, gaunamų iš turimų nuosavų išteklių, nepakanka siekiant padengti visas ES biudžeto išlaidas;

D.  kadangi BNP pagrįstų išteklių dalis labai padidėjo nuo 11 proc. 1988 m. iki 69 proc. 2014 m. ir šiandien šie de facto papildantys ir subalansuojantys ištekliai yra didžiausias ES biudžeto įplaukų šaltinis; kadangi šiuo metu PVM pagrįsti ištekliai sudaro maždaug 12 proc. ES biudžeto, tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, žemės ūkio mokesčiai ir cukraus ir izogliukozės mokesčiai) – apie 13 proc., o likusi procentinė dalis – tai kitos įplaukos, įskaitant ES darbuotojų mokamus mokesčius arba įmonių, pažeidusių konkurencijos teisę, sumokėtos baudos;

E.  kadangi nuo 1984 m. Fontenblo vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame buvo nustatyta Jungtinei Karalystei taikoma korekcija, pagal kurią sugrąžinama 66 proc. JK grynojo įnašo, laipsniškai buvo pritaikytos įvairios kitos korekcijos ir korekcijos mechanizmai siekiant šalinti kai kurių valstybių narių vadinamųjų veiklos biudžetų balansų trūkumus; kadangi šiuo metu tokios korekcijos iš esmės yra susijusios su JK taikomos korekcijos finansavimo mažinimu arba bendru BNP arba PVM pagrįsto įnašo mažinimu;

F.  kadangi Parlamentas per pastarąjį dešimtmetį keliose rezoliucijose atkreipė dėmesį į ES nuosavų išteklių sistemos problemas ir sudėtingumą ir nuolat ragino atlikti išsamią reformą siekiant, kad sistema būtų paprastesnė, skaidresnė ir demokratiškesnė, be kita ko, nustatyti naujus ir tikrus nuosavus išteklius, kurie turėtų palaipsniui ir tiek, kiek įmanoma, pakeisti BNP pagrįstus įnašus;

G.  kadangi 2011 m. Komisija pasiūlė plataus užmojo tiesės aktų rinkinį dėl nuosavų išteklių (COM(2011)0510) ir pateikė jį kartu su pasiūlymais dėl 2014–2020 m. DFP, siekdama supaprastinti valstybių narių įnašus, numatyti naujus nuosavus išteklius – reformuotą PVM ir finansinių sandorių mokestį (FSM) – ir reformuoti korekcijos mechanizmus; kadangi Taryba į šiuos pasiūlymus neatsižvelgė;

H.  kadangi pasibaigus deryboms dėl 2014–2020 m. DFP buvo įsteigta Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais, kurią sudarė visų trijų pagrindinių ES institucijų atstovai ir kuriai pirmininkavo Mario Monti; kadangi 2016 m. gruodžio mėn. Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais pateikė savo galutinę ataskaitą ir rekomendacijas, kurios sudaro išsamiai išdėstytos Parlamento pozicijos, pateiktos šiame pranešime, pagrindą; pabrėžia, kad minėtą ataskaitą vieningai priėmė visi grupės nariai, įskaitant Tarybos paskirtus narius;

1.  pažymi, kad Komisija pateiks savo pasiūlymus dėl DFP po 2020 m. ne vėliau kaip 2018 m. gegužės mėn.; tikisi, kad Komisijos pasiūlyta būsima DFP apims plataus užmojo pasiūlymus persvarstyti sprendimą dėl nuosavų išteklių ir visus susijusius teisėkūros procedūra priimtus aktus, taip pat numatyti naujus nuosavus išteklius; pabrėžia, kad per būsimas Tarybos ir Parlamento derybas kitos DFP išlaidų ir įplaukų klausimai bus traktuojami kaip vienas bendras paketas; pareiškia, kad nebus pasiektas joks susitarimas dėl DFP, jei nebus padaryta atitinkama pažanga nuosavų išteklių klausimu;

2.  pateikia šį pranešimą, kad pareikštų savo poziciją dėl pagrindinių ES nuosavų išteklių sistemos reformos elementų, be kita ko, naujų nuosavų išteklių krepšelio sudėties, taip pat dabartinės sistemos elementų, kurie turėtų likti galioti; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į Parlamento poziciją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ES nuosavų išteklių, kurie turėtų būti plataus užmojo ir pateikiami kartu su pasiūlymais dėl DFP po 2020 m.; yra įsitikinęs, kad, siekiant palengvinti susitarimo dėl kitos DFP sudarymą, būtina padaryti didelę pažangą ES biudžeto įplaukų srityje;

I.  Teisinė sistema ir sprendimų priėmimo procesas

3.  primena, kad SESV 311 straipsnyje nurodoma, kad „Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis. Neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais“; todėl pabrėžia, kad teisinis reikalavimas suteikti ES biudžetui tikrų nuosavų išteklių tiesiogiai išplaukia iš Sutarties;

4.  primena, jog SESV 310 straipsnyje nurodoma, kad „biudžete nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos“; atitinkamai pažymi, kad įplaukos turėtų padengti visas išlaidas, kurias kasmet patvirtina biudžeto valdymo institucija; pabrėžia, kad ES biudžete negali susidaryti metinis deficitas, taip pat kad biudžetas negali būti finansuojamas skolinantis pinigus finansų rinkose;

5.  pažymi, kad pagrindinis teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriame nustatomos su nuosavų išteklių sistema susijusios nuostatos, – vadinamasis sprendimas dėl nuosavų išteklių, pasikonsultavus su Parlamentu, vieningai priimamas Taryboje ir kad šį sprendimą turi ratifikuoti visos valstybės narės; pabrėžia, kad tai – viena iš sudėtingiausių teisėkūros procedūrų, numatytų Sutartyje;

6.  pažymi, kad šiame teisėkūros procedūra priimamame akte Taryba nustato, be kita ko, nuosavų išteklių viršutinę ribą, ir gali nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją; pabrėžia, kad, nors sprendimo dėl nuosavų išteklių galiojimo pabaigos data nenumatyta, jis yra tiesiogiai susijęs su atitinkama DFP, kurioje nustatytas didžiausiais išlaidų lygis laikotarpiu, kuriam ji skirta;

7.  primena, kad Lisabonos sutartyje numatytos naujos nuostatos dėl įgyvendinimo teisės aktų dėl nuosavų išteklių ir suteikiama galimybė Tarybai, gavus Parlamento pritarimą, kvalifikuota balsų dauguma priimti reglamentą; tačiau apgailestauja dėl to, kad kelios įgyvendinimo nuostatos, ypač susijusios su BNP pagrįstų išteklių apskaičiavimu, vis dar įtrauktos į sprendimą dėl nuosavų išteklių; todėl ragina užtikrinti sklandesnę sprendimo dėl nuosavų išteklių priėmimo procedūrą ir jį priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, t. y. kvalifikuota balsų dauguma Taryboje ir taikant bendro sprendimo su Parlamentu procedūrą; primena, kad pagal ES sutarties 48 straipsnio 7 dalį Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį aktus, kuriems netaikoma įprasta teisėkūros procedūra, priimti pagal šią procedūrą, nes ji yra daug demokratiškesnė ir atviresnė; ragina Europos Vadovų Tarybą nedelsiant pradėti taikyti minėtą mechanizmą;

8.  primena, kad valstybės narės yra atsakingos už savo fiskalinę politiką, ir pabrėžia, kad apmokestinimo kompetencija yra esminė valstybių narių suverenumo dalis; pabrėžia, kad ES nuosavų išteklių reforma nėra nacionalinio suvereniteto perdavimas šioje srityje, bet verčiau ja dabartinė sistema suderinama su ES Sutarčių dvasia ir raide;

II.  Dabartinės nuosavų išteklių sistemos reformos priežastys

i.  Poreikis šalinti esamos sistemos trūkumus

9.  pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra labai sudėtinga, nesąžininga, neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams; ypač atkreipia dėmesį į apskaičiavimų, susijusių su nacionalinėmis korekcijomis ir korekcijos mechanizmais, kurie taikomi nuosavų išteklių sistemai arba statistiniu PVM pagrįstiems ištekliams, neskaidrumą; be to, pabrėžia, kad šiai sistemai netaikoma jokia veiksminga parlamentinė kontrolė ES lygmeniu ir iš esmės ji stokoja demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės;

10.  pabrėžia, kad dėl to, kaip nuosavų išteklių sistema vystėsi, laipsniškai pakeičiant tikrus nuosavus išteklius vadinamaisiais nacionaliniais įnašais, neproporcingai didelis dėmesys skiriamas gryniesiems valstybių narių balansams, taigi iš esmės ignoruojamas ES biudžeto indėlis siekiant bendrų Europos tikslų visų ES piliečių naudai; todėl apgailestauja, kad visa nacionalinių įnašų į ES biudžetą dalis, apskaičiuota remiantis BNP arba kaip statistiniu PVM pagrįstų išteklių procentinė dalis, sudaro apie 83 proc. visų ES įplaukų;

11.  yra įsitikinęs, jog dėl to, kad BNP pagrįsti ištekliai sudaro didžiausią dalį, ES biudžeto požiūriu, tiek įplaukų, tiek išlaidų srityse, įsitvirtino tinkamos grąžos (pranc. juste retour) logika, kuri visiškai užvaldė Tarybos diskusijas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į, viena vertus, Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos ir daugelio kitų susijusių korekcijų bei kitų korekcijos mechanizmų nustatymą įplaukų srityje ir, kita vertus, negebėjimą susitarti dėl pakankamo ES biudžeto asignavimų lygio per metinę biudžeto procedūrą; laikosi nuomonės, kad ES privalo atsisakyti grynojo veiklos balanso sąvokos, nes faktiškai visos valstybės narės gauna naudos iš ES biudžeto;

12.  ypač mano, kad sprendimui dėl metinio ES biudžeto dydžio poveikį daro politinės ir finansinės aplinkybės nacionaliniu lygmeniu, dėl kurių nustatomi apribojimai per biudžeto derybas, kurios dažnai Taryboje baigiasi grynųjų įnašų mokėtojų ir grynųjų paramos gavėjų nulinės sumos žaidimu, neatsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimus, be kita ko, Tarybos prisiimtus įsipareigojimus; mano, kad dėl to daug ES politikos priemonių, kuriomis sukuriama didžiausia Europos pridėtinė vertė, dažnai yra tos priemonės, kurių išlaidas siūloma mažinti, ir todėl pakenkiama pačiam ES projektui;

13.  pažymi, kad nacionaliniai įnašai į ES biudžetą yra aiškiai apibrėžti nacionalinių biudžetų išlaidų dalyje ir dažnai laikomi finansine našta, kuri nusveria dėl ES išlaidų sričių sukuriamą naudą, kuri dažnai yra mažiau matoma; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia spręsti per mažo visuomenės informuotumo apie ES biudžeto naudą problemą;

14.  todėl yra įsitikinęs, kad taikant dabartinę nuosavų išteklių sistemą iš esmės pažeidžiama Sutarties raidė ir dvasia; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad, siekiant suderinti ES biudžeto finansavimą su Sutarties reikalavimais ir visos Sąjungos poreikiais, būtina atlikti išsamią ES išteklių reformą;

ii.  Poreikis užtikrinti Sąjungos galimybes finansuoti savo politikos priemones ir spręsti naujus uždavinius

15.  pabrėžia, kad DFP po 2020 m. reikia užtikrinti tinkamą ES politikos priemonių ir programų, kuriomis sukuriama aiški Europos pridėtinė vertė, finansavimą, tačiau taip pat suteikti papildomas priemones uždaviniams, kurie jau nustatyti tokiose srityse, kaip augimas ir darbo vietos, klimato kaita, aplinkos apsauga, konkurencingumas, sanglauda, inovacijos, migracija, ES išorės sienų kontrolė, saugumas ir gynyba, spręsti;

16.  be to, pabrėžia, kad reikia vengti dabartinės DFP trūkumų ir nuo pat pradžių numatyti tokį išteklių lygį, kuriuo būtų sudarytos sąlygos Sąjungai įgyvendinti savo politikos darbotvarkę turint pakankamą finansavimą ir veiksmingai reaguoti į nenumatytus įvykius ar krizes, kurie gali įvykti kitos finansinės programos laikotarpiu; pabrėžia, kad reikia spręsti pasikartojančią nepakankamų mokėjimų asignavimų metinės biudžeto procedūros metu problemą; primena, kad labai daug lėšų mobilizuota pagal DFP lankstumo nuostatas, nes tai buvo būtina jau vien siekiant atremti migracijos ir pabėgėlių krizę;

17.  tikisi, kad, neatsižvelgiant į finansinį susitarimą, JK išstojimo iš ES pasekmės bus svarbus klausimas taip pat ir kitoje DFP ir priimant visus susijusius sprendimus dėl biudžeto; yra įsitikinęs, kad, prieš priimant sprendimą dėl DFP po 2020 m., turėtų būti panaikintas dėl „Brexit‘o“ susidaręs trūkumas ir tuo pačiu metu turėtų būti užtikrinta, kad ES ištekliai nebūtų sumažinti ir ES programoms nebūtų padarytas neigiamas poveikis;

18.  teigiamai vertina Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio pasiūlymą ES biudžete sukurti atskirą eilutę, skirtą euro zonai, kuris buvo įtrauktas į jo Europos Parlamente skaitytą pranešimą apie Sąjungos padėtį ir vėliau išplėtotas 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikate dėl naujų biudžeto priemonių Sąjungos sistemoje euro zonos stabilumui užtikrinti (COM(2017)0822); šiuo tikslu ragina numatyti ES biudžeto pajėgumą viršijant esamas viršutines ribas;

III.  Siekiant priimtinos ir subalansuotos nuosavų išteklių sistemos

Naujos nuosavų išteklių sistemos sukūrimą reglamentuojantys principai ir prielaidos

19.  siekdamas užtikrinti stabilius finansus ES lygmeniu pritaria tam, kad būtų sukurta skaidri, paprastesnė ir sąžiningesnė nauja nuosavų išteklių sistema, remiantis dabartinės sistemos elementais tais atvejais, kai parodoma, kad jie buvo veiksmingi; mano, kad nuosavų išteklių sistemos reforma turėtų būti pagrįsta tam tikrais pagrindiniais principais;

20.  pabrėžia poreikį susieti įplaukas su politikos tikslais, visų pirma su bendrosios rinkos, energetikos sąjungos, taip pat aplinkos, klimato ir transporto politikos priemonėmis; atsižvelgdamas į tai yra įsitikinęs, kad ES biudžete dėmesys turėtų būti sutelktas į politikos priemones, kuriomis sukuriama Europos pridėtinė vertė, kaip apibrėžta Parlamento rezoliucijoje dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities(10);

21.  pabrėžia, kad operaciniu požiūriu nauji nuosavi ištekliai negali būti visi suteikti vienu metu, ir atkreipia dėmesį į poreikį juos palaipsniui įgyvendinti; todėl mano, kad nuosavų išteklių sistemos reforma galėtų būti įgyvendinta taikant dviejų etapų metodą: visų pirma, suteikiant techniniu požiūriu mažiau sudėtingus nuosavus išteklius, kurių surinkimas būtų lengvai valdomas pagrįsta kaina, ir antra, palaipsniui suteikiant kiekvienus papildomus naujus nuosavus išteklius, remiantis nustatytu tvarkaraščiu, kol visi ištekliai bus teikiami visu pajėgumu;

22.  mano, kad naujų nuosavų išteklių suteikimas turėtų turėti dvejopą tikslą, t.y., visų pirma, jais turėtų būti iš esmės sumažinta (siekiama 40 proc.) BNP pagrįstų įnašų dalis ir taip užtikrintos sutaupytos valstybių narių biudžetų lėšos, ir antra, jais turėtų būti sudarytos galimybės finansuoti didesnes ES išlaidas pagal DFP po 2020 m., taip pat padengiant dėl JK išstojimo iš ES susidarantį trūkumą; šiame kontekste primena, kad naujais nuosavais ištekliais nesiekiama padidinti bendros fiskalinės ES mokesčių mokėtojų naštos, nes naujų nuosavų išteklių suteikimas neturėtų daryti jiems poveikio;

23.  ragina panaikinti visas korekcijas ir korekcijos mechanizmus ir užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad „Brexit’as“ reikš, jog JK taikoma korekcija ir susijusios „korekcijos korekcijos“ taps nebeaktualios ir bus nebetaikomos, o statistiniu PVM pagrįstų nuosavų išteklių reforma taps neišvengiama;

24.  mano, kad tradiciniai nuosavi ištekliai, t. y. muitai, žemės ūkio mokesčiai ir cukraus ir izogliukozės mokesčiai, yra patikimas ir tikras ES įplaukų šaltinis, nes jie tiesiogiai susiję su tuo, kad ES yra muitų sąjunga, ir su ja susieta teisine kompetencija bei bendra prekybos politika; todėl laikosi nuomonės, kad tradiciniai nuosavi ištekliai turėtų ir toliau būti ES biudžeto įplaukų šaltinis; mano, kad jei surinkimo išlaidų dalis, kurią pasilieka valstybės narės, būtų sumažinta, didesnė šių įplaukų dalis galėtų būti skirta ES biudžetui;

25.  pripažįsta, kad BNP pagrįstas įnašas suteikia patikimą, stabilų ir sąžiningą ES biudžeto įplaukų šaltinį ir kad šiam įnašui labai pritaria dauguma valstybių narių; todėl laikosi nuomonės, kad jis turėtų būti išsaugotas, tačiau tik kaip subalansuojantys ir papildantys ES biudžeto ištekliai ir taip biudžeto požiūriu būtų nustota vadovautis tinkamos grąžos logika; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad BNP pagrįstas įnašas būtų klasifikuojamas taip pat visuose nacionaliniuose biudžetuose, būtent, kaip ES įplaukos, o ne nacionalinių valdžios institucijų išlaidos;

Kriterijai, kuriuos taikant nustatomi nauji nuosavi ištekliai

26.  pritaria Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitoje pateiktai nuomonei, kad, siekiant nustatyti galimus naujus nuosavus išteklius, turi būti atsižvelgta į šiuos kriterijus: teisingumas / sąžiningumas, efektyvumas, pakankamumas ir stabilumas, skaidrumas ir paprastumas, demokratinė atskaitomybė ir biudžetinė drausmė, dėmesys Europos pridėtinei vertei, subsidiarumo principas ir valstybių narių fiskalinis suverenumas ir apribotos politinių sandorių išlaidos;

27.  atsižvelgiant į tai, ragina Komisiją išnagrinėti toliau nurodyto naujų nuosavų išteklių krepšelio nustatymą;

Galimų naujų nuosavų išteklių krepšelis

a.  Tikslas – sustiprinti bendrąją rinką, padidinti jos skaidrumą ir užtikrinti vienodesnes sąlygas

•  Pridėtinės vertės mokestis

28.  primena, kad nuo PVM taikymo pradžios prieš beveik 50 metų šis mokestis buvo naudojamas kaip pagrindas ES biudžeto nuosaviems ištekliams apskaičiuoti ir kad šie ištekliai šiuo metu sudaro apie 12 proc. ES įplaukų;

29.  tačiau pažymi, kad dabartinė sistema turi didelių trūkumų, nes ištekliai skaičiuojami remiantis statistiniu pagrindu; jie bereikalingai sudėtingi ir tiesiogiai nesusiję su piliečiais; jie yra tik valstybių narių gautų įplaukų dalies pervedimas, taigi jais, palyginti su BNP pagrįstais ištekliais, nesuteikiama jokios pridėtinės vertės, taip pat, įnašo apskaičiavimo pagrindas yra neskaidrus ir nėra lygybės tarp mokesčių mokėtojų;

30.  apgailestauja dėl to, kad OLAF nuolat nustato sunkaus sukčiavimo muitų srityje atvejų valstybėse narėse ir dėl to prarandama daug Sąjungos biudžeto pajamų; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukčiautojai, patekdami į muitų sąjungą, galėtų ir toliau rasti silpniausią grandį tarp valstybių narių ir Sąjungos biudžetas galėtų ir toliau patirti nuostolių net ir kitos DFP laikotarpiu; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kurių reikia siekiant sustabdyti šią Sąjungos biudžetui kenkiančią veiklą;

31.  primena 2011 m. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl naujų PVM pagrįstų išteklių, kuriuo būtų buvęs nustatytas fiksuotasis visoje ES taikomas tarifas, grindžiamas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo grynąja verte arba prekių importu, kuriems būtų taikomas standartinis ir bendras PVM tarifas; pažymi, kad, nors šis pasiūlymas nebuvo priimtas, 2013 m. vasario mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą tęsti su šiuo dokumentu susijusį darbą; mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis atsiranda galimybė, kad galbūt įvyks proveržis šiuo klausimu;

32.  palankiai vertina aukšto lygio darbo grupės pasiūlymą dėl jos vizijos, kad PVM pagrįsti nuosavi ištekliai turėtų būti paprastesni ir turėtų būti sumažintos jų administracinės išlaidos ir sustiprintas ES PVM politikos ir faktinių pajamų iš PVM ryšys;

33.  atkreipia dėmesį į 2016 m. balandžio 7 d. paskelbtą Komisijos PVM veiksmų planą („Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“) (COM(2016)0148) ir į vėlesnį 2017 m. spalio 4 d. pasiūlymą dėl ES PVM erdvės esminių principų ir pagrindinių reformų; pritaria išsamiai PVM sistemos reformai Europos Sąjungoje, kuria turėtų būti siekiama išplėsti mokesčio bazę, sumažinti galimybes sukčiauti ir reikalavimų laikymosi išlaidas ir užtikrinti naujas įplaukas; mano, kad maža tokių naujų įplaukų dalis turėtų būti skiriama ES biudžetui;

34.  mano, kad supaprastinti PVM pagrįsti ištekliai turėtų būti grindžiami visos ES PVM sistemų bendru vardikliu, ir pažymi, kad dėl to jais nebūtų panaikinti visi nacionaliniai ypatumai, kurie yra pateisinami dėl įvairių priežasčių;

35.  pritaria tam, kad būtų nustatytas vienodas mokesčio tarifas (1–2 proc.) įplaukoms, gaunamoms iš reformuoto PVM, kurį visą kaip Sąjungos nuosavus išteklius surinktų valstybių narių administracijos; mano, kad tokia sistema galėtų užtikrinti ES dideles ir stabilias pajamas patiriant nedideles administracines išlaidas;

36.  pabrėžia, kad Komisija jau pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl didelės ES PVM taisyklių reformos ir kad 2018 m. laukiama papildomų iniciatyvų; primygtinai tvirtina, kad reikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš kitos DFP taikymo pradžią baigti PVM reformą;

37.  ragina Komisiją, laukiant, kol bus priimti atitinkami PVM teisės aktai, pateikti pasiūlymą dėl reformuotų PVM pagrįstų nuosavų išteklių, kuris būtų jos būsimo teisės aktų rinkinio dėl ES nuosavų išteklių dalis; mano, kad tokiame pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į pagrindinius PVM reformos, dėl kurios šiuo metu diskutuojama, rezultatus;

•  Įmonių pelno mokestis

38.  primena, kad savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(11) Parlamentas primygtinai ragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) ir „kartu pasiūlyti tinkamą ir teisingą paskirstymo būdą, kad būtų galima visapusiškai spręsti žalingos mokesčių praktikos Sąjungoje problemą, užtikrinti įmonėms aiškumą ir paprastumą bei paskatinti tarpvalstybinę ekonominę veiklą Sąjungoje“;

39.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl BKPMB ir primena savo prašymą, kad ši konsoliduotoji bazė būtų išplėsta ir po pereinamojo laikotarpio aprėptų visas įmones; pabrėžia, kad dabartiniai pasiūlymai dėl BKPMB taip pat turėtų apimti skaitmeninę ekonomiką; atsižvelgdamas į šiuos pasiūlymus siūlo, kad įmonės skaitmeninė veikla turėtų būti traktuojama taip pat, kaip ir tos įmonės fizinė buveinė, apibrėžiant ir nustatant nuolatinę skaitmeninę buveinę;

40.  pritaria Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais vertinimui, kad BKPMB galėtų būti naujų nuosavų išteklių pagrindas, atitinkantis visus grupės nustatytus kriterijus; pabrėžia, kad BKPMB taip pat yra pagrindinis elementas plėtojant bendrąją rinką – Europos viešąją gėrybę, nes dėl jos išvengiama netinkamos valstybių narių konkurencijos mokesčių srityje ir mokesčių optimizavimo, kuris daro žalą vienodoms sąlygoms;

41.  primena, kad dėl visų formų mokesčių slėpimo ES, Komisijos skaičiavimu, per metus praranda apie 1 trilijoną EUR; pabrėžia, kad, taikant koordinuotą kovos su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu politiką ir skaidrumu, bendradarbiavimu ir koordinavimu pagrįstą sistemą, reikia susigrąžinti įplaukas iš nesurinktų mokesčių;

42.  prašo Komisijos, remiantis BKPMB direktyvos peržiūros išvadomis, pasiūlyti sukurti naujus Sąjungos biudžeto nuosavus išteklius, kurie būtų apskaičiuojami remiantis valstybių narių gautomis įplaukomis iš BKPMB; pritaria tam, kad būtų nustatytas vienodas mokesčio tarifas įplaukoms, gaunamoms iš BKPMB, kuris būtų renkamas kaip nuosavi ištekliai; mano, kad tokia sistema galėtų užtikrinti ES dideles ir stabilias pajamas patiriant nedideles administracines išlaidas;

•  Senjoražas

43.  laikosi nuomonės, kad Europos Centrinio Banko pelno pajamos (ECB pajamos, gaunamos leidžiant pinigus), taigi tiesiogiai susijusios su ES pinigų sąjunga, turėtų būti ne išmokamos nacionaliniams iždams, bet sudaryti naujų nuosavų išteklių pagrindą;

b.  Tikslas – sumažinti finansines spekuliacijas ir padidinti mokesčių sistemos teisingumą sektoriuose, kuriuose taikomos agresyvaus mokesčių planavimo priemonės arba agresyvus mokesčių optimizavimas

•  Finansinių sandorių mokestis (FSM) Europos lygmeniu

44.  pritaria tam, kad po to, kai 2011 m. Komisija pateikė pasiūlymą, 11 valstybių narių grupė ėmėsi veiksmų pagal tvirtesnį bendradarbiavimą siekdama nustatyti finansinių sandorių mokestį; primygtinai ragina visas kitas valstybes nares prisijungti prie minėtos grupės, kad nebūtų sutrikdytos finansų rinkos ir būtų užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas;

45.  pritaria Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais vertinimui, kad finansinių sandorių mokestis galėtų būti naujų Sąjungos biudžeto nuosavų išteklių pagrindas, ir tuo pačiu metu mano, kad reikėtų išnagrinėti kitus finansinės veiklos apmokestinimo būdus;

46.  todėl ragina sukurti naujus Sąjungos biudžeto nuosavus išteklius, kurie būtų apskaičiuojami remiantis pasirinktu finansinės veiklos apmokestinimo metodu;

•  Įmonių apmokestinimas skaitmeniniame sektoriuje

47.  teigiamai vertina 2017 m. rugsėjo 16 d. neformalaus Finansų ministrų tarybos posėdžio išvadas, kuriose raginama sukurti naujas skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo taisykles, reaguojant į keturių finansų ministrų laišką, kuriame prašoma, kad Komisija išnagrinėtų veiksmingus sprendimus, grindžiamus koncepcija, kad turėtų būti nustatytas vadinamasis išlyginamasis mokestis, taikomas ES skaitmeninio sektoriaus įmonių sukuriamai apyvartai; pabrėžia, kad savo 2017 m. rugsėjo 21 d. komunikate „Sąžininga ir veiksminga apmokestinimo sistema Europos Sąjungos bendrajai skaitmeninei rinkai“ Komisija dar kartą patvirtina, kad BKPMB – tai sistema, kuri sudaro sąlygas persvarstyti taisykles siekiant numatyti šiuolaikišką ir stabilią skaitmeninių įmonių apmokestinimo tvarką ir spręsti mokesčių klausimus, kylančius skaitmeninėje ekonomikoje; ragina numatyti ES lygmens koordinuotą požiūrį, net ir trumpalaikiams sprendimams priimti, siekiant užkirsti kelią bendrosios rinkos iškraipymams, kurie atsiranda dėl vienašališkų veiksmų, ir išvengti skaitmeninio sektoriaus įmonių mokesčių rojų sukūrimo;

48.  pritaria, kad skaitmeninei ekonomikai turėtų būti taikoma moderni ir stabili fiskalinė sistema, kad būtų skatinamos inovacijos, sprendžiamos rinkos susiskaidymo ir nesąžiningos konkurencijos problemos ir visiems subjektams sudaromos sąlygos pasinaudoti naujomis teisingomis ir subalansuotomis sąlygomis, tuo pačiu metu užtikrinant, kad skaitmeninės platformos ir įmonės sumokėtų jiems priklausančią mokesčių dalį ten, kur sukuriamas jų pelnas; be to, pabrėžia, kad būtina užtikrinti verslo investicijų mokestinį tikrumą, siekiant šalinti esamus trūkumus, ir užkirsti kelią naujų apmokestinimo spragų atsiradimui bendrojoje rinkoje;

49.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad skaitmeninėje rinkoje būtų pradėtos taikyti mokesčių priemonės siekiant apriboti mokesčių slėpimą ir iškraipymą, agresyvaus mokesčių planavimo arba mokesčių optimizavimo schemas, taip pat netinkamą Europos mechanizmų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; mano, kad dėl tokios praktikos iškraipoma konkurencija bendrojoje rinkoje, o valstybės narės praranda joms priklausančias mokestines pajamas;

50.  iš esmės ragina sukurti naujus Sąjungos biudžeto nuosavus išteklius, kurie būtų gaunami apmokestinant skaitmeninės ekonomikos sandorius; tačiau mano, kad, atsižvelgiant į svarbias vykstančias derybas ES ir EBPO lygmenimis, dar anksti priimti sprendimą dėl tikslios tokių išteklių nustatymo tvarkos;

51.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad bet kokia ES institucijų nustatyta tvarka, pvz., registracijos arba stebėsenos sistemų ar reguliavimo mechanizmų srityje, turėtų nedelsiant būti sudarytos sąlygos rinkti muitus ir mokesčius Sąjungos biudžeto naudai, remiantis jų Europos pridėtine verte; mano, kad tai yra ES viešosios gėrybės, kurios, kaip nurodo Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais, suteikia pagrindą nustatyti mokestį, kuris būtų „kitos įplaukos“ iš Sąjungos politikos priemonių;

c.  Tikslas – skatinti energetikos pertvarką ir kovą su visuotiniu atšilimu

•  Aplinkosaugos mokesčiai

52.  patvirtina, kad kova su klimato kaita, taip pat pertvarka siekiant tvarios, žiedinės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir energetikos sąjungos tikslai, dėl kurių bendrai susitarta, yra pagrindiniai ES politikos tikslai;

53.  pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad tik taikant bendrus energijos ar aplinkosaugos mokesčius ES lygmeniu gali būti užtikrinta sąžininga įmonių konkurencija ir tinkamas bendrosios rinkos veikimas, taigi jie būtų varomoji jėga siekiant pažangesnio ir tvaresnio vystymosi modelio;

54.  pabrėžia ekologinių mokesčių svarbą, nes jie – ypač tinkamas mechanizmas siekiant prisidėti suteikiant Europos nuosavų išteklių; ragina Komisiją toliau teikti pasiūlymus dėl papildomų ekologinių nuosavų išteklių, kaip apibrėžta Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitoje ir kaip nurodė už ES biudžetą atsakingas Komisijos narys, kurie būtų suderinami su tam tikromis Sąjungos politikos priemonėmis, pvz., susijusiomis su energija (energijos mokestis), aplinka ir klimatu (anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas, plastiko mokestis ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS)) ir transportu (automobilinių degalų ir lėktuvo bilietų mokesčiai), kad būtų skatinami būsimi papildomi Sąjungos nuosavi ištekliai;

55.  ragina, kad nemaža iš ATLPS aukcionų gautų pajamų dalis nuo 4-ojo etapo pradžios (2021 m.) ir vėliau būtų laikoma naujais ES nuosavais ištekliais; primena, kad šią galimybę svarstė Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais ir aiškiai siūlė Komisija savo 2018 m. vasario 14 d. komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0098); be to, ragina pradėti taikyti anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmą kaip būdą suteikti naujų ES biudžeto nuosavų išteklių, kurio poveikis taip pat turėtų būti vienodų sąlygų užtikrinimas tarptautinėje prekyboje ir gamybos perkėlimo į kitas šalis mažinimas, tuo pačiu metu įtraukiant klimato kaitos išlaidas į importuojamų prekių kainą;

56.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę ES lygmeniu pradėti taikyti plastiko ir vienkartinio naudojimo prekių mokestį, kad būtų skatinama naudoti tvaresnes alternatyvas;

57.  mano, kad nuosavi ištekliai, pagrįsti elektros energijos mokesčiu, sutaptų su ATLPS taikymo sritimi ir keltų abejonių, susijusių su investavimo sąlygų stabilumu ir namų ūkių finansine našta;

58.  mano, kad tuo atveju, kai pernelyg didelė našta dėl vienų ar kitų nuosavų išteklių tenka tam tikrai valstybei narei, tokia našta galėtų būti palengvinta suteikiant papildomą paramą pagal ES programas, kuri būtų ribotos trukmės ir dydžio, laikantis Sąjungos uždavinių ir tikslų; pabrėžia, kad tokia parama negali būti suteikta nustatant bet kokias naujas korekcijas ar korekcijos mechanizmus ES biudžeto įplaukų srityje;

59.  pabrėžia, kad su aplinkosauga susijusių mokesčių taikymas neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei nustatyti energijos išteklių naudojimo sąlygas, jų skirtingų energijos šaltinių pasirinkimui ir bendrai jų energijos tiekimo struktūrai;

Kiti įplaukų šaltiniai

60.  primena, kad, nors nuosavi ištekliai turėtų būti pagrindinė ES biudžeto įplaukų sudedamoji dalis, jie papildomi „kitomis įplaukomis“, kaip nurodoma SESV 311 straipsnyje, kurias sudaro: ES darbuotojų mokamas jų darbo užmokesčiui taikomas mokestis; institucijų administracinės veiklos įplaukos, pvz., pajamos dėl parduotų prekių, nuomos, paslaugų teikimo ir banko palūkanų; ES nepriklausančių šalių įnašai į tam tikras ES programas; delspinigiai už pavėluotus mokėjimus; įmonių mokamos baudos, dažniausiai tais atvejais, kai jos pažeidė ES konkurencijos teisę ir įplaukos iš ES skolinimosi ir skolinimo veiklos;

61.  pažymi, kad kiekvienų finansinių metų likutis pertekliaus atveju įrašomas į kitų metų biudžetą kaip įplaukos ir kad kitos įplaukos, likučiai ir techniniai patikslinimai, įskaitant ankstesnių metų perteklių, sudaro apie 6 proc. visų įplaukų; pabrėžia, kad pastaraisiais metais „kitas įplaukas“ daugiausia sudarė baudos – vien jos siekia 2,5 proc. visų įplaukų (išskyrus asignuotąsias įplaukas);

62.  apgailestauja dėl to, kad iki šiol diskusijose dėl ES finansavimo į tokių kitų įplaukų galimybes buvo neatsižvelgiama; mano, kad, net jei tokios įplaukos negali būti kiti nuosavi ištekliai dėl jų lygio, nepastovumo ir nenuspėjamumo, jos vis dėlto suteikia galimybę patenkinti išaugusius finansinius poreikius pagal kitą DFP;

63.  primena, kad teisinės procedūros, kuriomis reglamentuojamos tokios įplaukos ir galimi pakeitimai, yra lankstesnės nei tos, kuriomis reglamentuojami nuosavi ištekliai, nes jos nustatytos ne sprendime dėl nuosavų išteklių, bet antrinės teisės aktuose ir todėl joms netaikomas vieningumo reikalavimas;

64.  dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad visos įplaukos, gaunamos iš baudų, kurias sumoka įmonės už ES konkurencijos teisės pažeidimus, ar baudų, susijusių su vėlavimu sumokėti nacionalinius įnašus į ES biudžetą, turėtų sudaryti papildomas ES biudžeto įplaukas ir dėl to neturėtų būti atitinkamai sumažintas BNP įnašas;

65.  taigi ragina ES biudžeto įplaukų srityje įsteigti specialų rezervą, kuris bus palaipsniui papildomas kitomis nenumatytomis įvairiausių rūšių įplaukomis; mano, kad šis rezervas turėtų būti naudojamas siekiant patenkinti papildomus mokėjimų poreikius, ypač susijusius su bendrosios įsipareigojimų maržos ar DFP specialių priemonių mobilizavimu;

66.  atkreipia dėmesį į ES biudžetui sukuriamas galimybes dėl mokesčių, mokėtinų už ES politikos priemonių ir ypač Europos sistemų, pvz., būsimos Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS), skirtos trečiųjų šalių piliečiams, įgyvendinimą; mano, kad tam tikrais atvejais tokios įplaukos galėtų būti skiriamos tai pačiai politikos sričiai arba tikslui; mano, kad, turint mintyje ES programas ir politikos priemones po 2020 m., turėtų būti sistemingiau atsižvelgiama į tokios rūšies numatomas pajamas, siekiant suteikti ES biudžetui papildomą įplaukų šaltinį;

67.  pabrėžia, kad 2016 m., ES decentralizuotoms agentūroms priskirtos įplaukos, pvz., iš įmonių gaunami mokesčiai ir rinkliavos, taip pat įnašai iš nacionalinių biudžetų, sudarė maždaug 1 mlrd. EUR; ragina Komisiją kitoje DFP pasiūlyti nuoseklų agentūrų finansavimo mokesčiais metodą;

***

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

(2)

OL L 168, 2014 6 7, p. 29.

(3)

OL L 168, 2014 6 7, p. 39.

(4)

OL C 27E, 2008 1 31, p. 214.

(5)

OL C 380E, 2012 12 11, p. 89.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0378.

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0432.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0097.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (22.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Nuomonės referentas: Wim van de Camp

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina atlikti nuosavų išteklių reformas, kurias vykdant dėmesys būtų sutelktas į šiuolaikinius prioritetus, užtikrinamas ekonominis naudingumas ir veiksmingas finansų valdymas, būtų sukurtas nuspėjamas ir stabilus nepriklausomo, skaidraus ir subalansuoto ES biudžeto pagrindas ir padedama atremti esamą ir didėjantį spaudimą ES biudžetui, supaprastinti dabartinę sudėtingą ir neskaidrią korekcijų tvarką turint siekį ją panaikinti ir užtikrinti galimybę teikti finansines lėšas, reikalingas mūsų piliečių poreikiams patenkinti;

2.  ragina sumažinti ES priklausomybę nuo nacionalinių PVM ir BNP grindžiamų įnašų, atsižvelgiant į galimybę taikyti sistemą, pagal kurią PVM pagrįsti nuosavi ištekliai būtų pakeisti nacionaliniu lygmeniu nustatyto PVM dalimi;

3.  teigiamai vertina iniciatyvas dėl išsamios ES nuosavų išteklių reformos siekiant padidinti valstybių narių ir piliečių paramą iš tikrųjų patikimam ir nepriklausomam ES biudžetui, kuris skatintų tvarią ES ekonomiką ir užtikrintų pridėtinę Europos lygmens vertę;

4.  pažymi, kad muitų sąjunga yra vienas pagrindinių ES ramsčių ir nepaprastai svarbi ES (nes tai vienas iš didžiausių prekybos blokų pasaulyje) derantis dėl prekybos susitarimų; atkreipia dėmesį į tai, kad ES tarptautinė prekyba yra tiesiogiai susijusi su ES tradiciniais nuosavais ištekliais, kuriuos taip pat sudaro muitai importui iš ES nepriklausančių šalių ir cukraus mokesčiai, kurie 2015 m. sudarė 12,8 proc. visų ES pajamų;

5.  pabrėžia, kad reikia tirti, kokį poveikį tradiciniams nuosaviems ištekliams daro ES sudaromi (laisvosios) prekybos susitarimai, ir numatyti pajamų šaltinius siekiant kompensuoti galimą šių išteklių sumažėjimą ir taip reaguoti į su tuo susijusį galimą nestabilumą;

6.  ragina atlikti išsamų teisinį vertinimą ir išnagrinėti galimybes sukurti tvarumu ir išmetamaisiais teršalais pagrįstus muitus ir mokesčius prekybai prekėmis ir paslaugomis ir tokias priemones įtraukti į ES tarptautinę prekybos politiką ir susitarimus siekiant ne tik paskatinti prekybos partnerius vykdyti klimatui nekenkiančią gamybą, bet ir kartu užtikrinti nuosavų išteklių šaltinį; ryšium su tuo pabrėžia, kad tokios priemonės turėtų būti nustatytos tik tuo atveju, jeigu neabejotinai atitinka PPO taisykles ir jas taikant užtikrinamos vienodos sąlygos tarptautiniu mastu ir ES įmonių, kurių svarbią dalį sudaro MVĮ, konkurencingumas;

7.  primena savo ankstesnius raginimus siekti modernesnio, veiksmingesnio, rezultatyvesnio, aiškesnio ir labiau suderinto ES požiūrio dėl muitinės taisyklių ir procedūrų, kuriuo remiantis būtų siekiama optimizuoti esamą ES muitų sistemą ir užtikrinti jos įgyvendinimą, taip pat skatinamas bendradarbiavimas turint aiškų tikslą – reaguoti į ir spręsti mokesčių slėpimo ir bet kokio tipo nesąžiningos konkurencijos problemas, kad būtų galima veiksmingai surinkti muitus bei mokesčius, priskirtinus ES nuosaviems ištekliams;

8.  pažymi, kad prekybos apsaugos priemonės yra ES nuosavų išteklių šaltinis, tačiau dėl savo pobūdžio jos negali ir neturi būti laikomos nuspėjamu ir stabiliu pagrindu numatant nuolatinius įnašus į ES nuosavus išteklius; pabrėžia, kad prekybos apsaugos priemonės neturėtų būti pirmiausia naudojamos kaip ES nuosavų išteklių šaltinis, nes jos turėtų būti nustatomos tik tinkamai ir proporcingai, laikantis taikytinų taisyklių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

6

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Nadja Hirsch, Yannick Jadot, France Jamet, Bernd Lange, David Martin, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reimer Böge, Seán Kelly, Sander Loones, Fernando Ruas, Lola Sánchez Caldentey, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Virginie Rozière

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25

+

ALDE

Nadja Hirsch, Hannu Takkula

EFDD

Tiziana Beghin, David Borrelli

PPE

Laima Liucija Andrikienė, Reimer Böge, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Seán Kelly, Sorin Moisă, Artis Pabriks, Fernando Ruas, Tokia Saïfi, Adam Szejnfeld, Jarosław Wałęsa, Iuliu Winkler

S&D

Maria Arena, Karoline Graswander-Hainz, Bernd Lange, David Martin, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Virginie Rozière, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Yannick Jadot

6

-

ECR

David Campbell Bannerman, Sander Loones, Emma McClarkin, Joachim Starbatty

ENF

France Jamet, Franz Obermayr

4

0

EFDD

William (The Earl of) Dartmouth

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Anne-Marie Mineur, Lola Sánchez Caldentey

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (27.11.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Nuomonės referentas: Nedzhmi Ali

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi dėl ribotų išteklių padėties reikšmę iš naujo reikėtų skirti ES finansinių interesų apsaugai didinant ES biudžeto įplaukas dėl išaugusios sąlyginės nuosavų išteklių vertės; kadangi tokią iš naujo teikiamą svarbą taip pat reikėtų skirti Komisijos ir valstybių narių tvirtesniam bendradarbiavimui ir bendram darbui;

B.  kadangi ES biudžetas yra visų pirma investicijų biudžetas su tam tikromis perskirstymo funkcijomis tarp valstybių narių ir jis visų pirma naudojamas siekiant remti bendrą ES politiką ir tikslus, suteikiant pradinių lėšų vidutinės trukmės ir ilgalaikėms investicijoms;

C.  kadangi vienas pagrindinių ES biudžeto tikslų turėtų būti spartesnio augimo ir darbo vietų kūrimo rėmimas mažiau išsivysčiusiuose regionuose norint užtikrinti vienodą socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį visose valstybėse narėse, kurioms siekiant šio tikslo labai naudingas būtų didesnis nuosavų išteklių naudojimas;

1.  mano, kad naudojant nuosavus išteklius daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama projektams, kurie gali sukurti didžiausią Europos pridėtinę vertę; pabrėžia, kad lėšos turėtų būti sutelktos į sritis, kuriose finansavimas Europos lygmeniu yra būtinas arba kuriose finansavimas nacionaliniu lygmeniu būtų nepakankamas siekiant Europos tikslo;

2.  pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra pernelyg sudėtinga ir pagal ją skiriamas nevienodas dėmesys valstybių narių gryniesiems balansams; pritaria tam, kad būtų pradėti naudoti nauji nuosavi ištekliai, kurie sumažintų ES biudžeto priklausomumą nuo BNP pagrįstų valstybių narių įnašų ir sudarytų sąlygas geriau skirstyti ES finansavimą ES politikos sritims ir prioritetams; laikosi nuomonės, kad naujų tikrų nuosavų išteklių dalis turėtų būti padidinta iki bent 50 proc. ES biudžeto įplaukų;

3.  mano, kad būsimos derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP), taip pat dėl „Brexit’o“ suteikia galimybę ES reformuoti savo nuosavų išteklių sistemą; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų parengti reformą, grindžiamą aiškiais ir bendrai sutartais principais; todėl ragina valstybes nares imtis išsamios sistemos reformos ir užtikrinti, kad būsimas ES finansavimas būtų stabilesnis, tvaresnis ir nuspėjamesnis, taip pat skaidresnis ir būtų garantuojama didesnė atskaitomybė ES piliečiams; ragina Komisiją apsvarstyti rekomendacijas, kurias pateikė Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais savo ataskaitoje dėl ES finansavimo ateityje;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti reforma tam, kad būtų pradėtos taikyti paskatos ir valstybės narės būtų raginamos investuoti į Europos projektą, ir panaikinti visus koregavimo mechanizmus ir korekcijas, nes taip būtų užtikrinta paprastesnė, stabilesnė, sąžiningesnė ir skaidresnė struktūra; šiuo požiūriu laikosi nuomonės, kad nacionaliniai įnašai į ES biudžetą turėtų būti neįtraukti apskaičiuojant deficitą pagal Stabilumo ir augimo paktą;

5.  ragina valstybes nares atsižvelgti į riziką, kuri gali kilti įplaukų rinkimo sistemai dėl didesnių nuosavų išteklių ir dėl to reikėtų nustatyti reikiamas apsaugos priemones;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia stiprinti esamas kontrolės sistemas ir pradėti taikyti naujus sukčiavimo ir pažeidimų, kurie gali kelti grėsmę ES finansiniams interesams renkant naujus nuosavus išteklius, prevencijos mechanizmus; šiuo požiūriu ragina Komisiją būti pasirengusią pasiūlyti atitinkamas priemones, kuriomis būtų apsaugomi ES finansiniai interesai, kai ir jei valstybės narės nustatys naujus nuosavus ES biudžeto išteklius;

7.  apgailestauja dėl muitinės kontrolės veiksmų skirtumų ES ir dėl didelio skaičiaus sukčiavimo atvejų, nes tai daro neigiamą poveikį nuosavų išteklių surinkimo sistemai; pabrėžia muitinių patikrinimų ir susijusio muito mokesčių surinkimo svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl PVM nepriemokos ir tarpvalstybinio sukčiavimo PVM srityje prarandamos įplaukos; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama labai daug ES ir valstybių narių biudžeto įplaukų; ragina Komisiją sustiprinti bendrą muitinės kontrolės politiką ir ją iš tikrųjų suderinti, kad būtų galima pagerinti įprastų nuosavų išteklių surinkimą;

8.  primena, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas informacijos mainams su tokiomis institucijomis, kaip OLAF ir Europolas, ir juos paspartinti, siekiant kovoti su sukčiavimu muitų srityje ir tarpvalstybiniais mokestiniais nusikaltimais; atkreipia ypatingą dėmesį į tarptautinių sukčiavimo PVM srityje atvejų (vadinamųjų karuselinio sukčiavimo atvejų) skaičiaus padidėjimą ir ragina Komisiją dar labiau sustiprinti priemones, skirtas šios rūšies sukčiavimo prevencijai ir apsisaugojimui nuo jo užtikrinti; mano, kad labai svarbu optimizuoti PVM išteklius praktiniu lygmeniu, kad nebūtų užkrauta dar didesnė našta ES piliečiams ir valstybėms narėms;

9.  mano, kad bet kokie patvirtinti nauji ištekliai turėtų atitikti tris pagrindinius kriterijus – paprastumo, teisingumo ir demokratinės kontrolės; primena, kad svarstant naujų finansavimo išteklių galimybes turėtų būti atsižvelgta į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais nurodytus principus; atkreipia dėmesį į tai, kad nauja sistema turėtų būti suprantama Europos mokesčių mokėtojams bei skaidri ir smerkia nulinės sumos žaidimo politiką, kurią šiuo metu taiko kai kurios ES šalys; laikosi nuomonės, kad biudžeto derybos vedamos ne vadovaujantis Europos pridėtinės vertės principu, bet nacionaliniais tinkamos grąžos sumetimais ir biudžeto balansais;

10.  be to, ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti kitus mokesčiais grindžiamus išteklius, turimus ES, kurie galėtų teikti daugiau Europos pridėtinės vertės tam tikrose su rizika susijusiose politikos srityse, tuo pat metu stiprinant ES biudžetą ir mažinant BNP ir PVM pagrįstus išteklius; mano, kad dabartinė PVM pagrįsta nuosavų išteklių sistema turėtų būti pakeista nacionaliniu lygmeniu surinktų PVM mokesčių dalies tinkamu pervedimu; mano, kad nauji ištekliai taip pat galėtų būti gauti iš tokių Europos politikos sričių, kaip aplinkos, energetikos, klimato ar transporto politika;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavų išteklių naudojimas turėtų būti sutelktas į Europos viešąsias gėrybes, kurios gali būti vienodai naudingos visoms valstybėms narėms ir kurių siekiant veiksmai ES lygmeniu yra ne tik svarbūs, bet ir būtini, arba į tuos atvejus, kai nacionalinių finansavimo galimybių nepakanka siekiant ES prioritetų ir tikslų; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į ES biudžeto svarbą siekiant remti tolesnę ES integraciją ir valstybių narių sanglaudą; atkreipia dėmesį į dvi didesnės Europos pridėtinės vertės sritis, kurias taip pat labai vertina piliečiai, t. y. moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, taip pat vidaus ir išorės saugumas;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę padaryti mažiau tose srityse, kuriose Sąjungos pridėtinė vertė suvokiama kaip nedidelė arba kuriose jos rezultatai laikomi neatitinkančiais pažadų; tačiau pabrėžia, kad tais atvejais, kai nustatyti plataus užmojo europiniai tikslai, reikėtų atitinkamai skirti pakankamai lėšų ir kad tais atvejais, kai nustatyti nauji tikslai, reikėti suteikti naujų išteklių;

13.  reiškia savo įsitikinimą, kad nuosavų išteklių išlaidos vidaus ir išorės saugumo projektams bus taip pat teigiamai įvertintos piliečių, taigi išaugs šių projektų Europos pridėtinė vertė; reiškia susirūpinimą dėl žemo išlaidų lygio kai kuriose pagrindinėse saugumo srityse, pvz., žemo išlaidų, skiriamų parengiamiesiems veiksmams dėl bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje ir mokslinių tyrimų, lygio;

14.  palankiai vertina tai, kad daugiau nuosavų išteklių naudojama remiant projektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, nors vis dar lieka abejonių dėl finansuojamų projektų rūšių; pabrėžia, kad daugiausia išlaidų turėtų būti numatyta projektams, kurie yra pelningi ilguoju laikotarpiu ir duoda naudos ES, o ne tam, kad būtų finansuojamos programos, kurios teikia trumpalaikę naudą;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad labai maža dalis Sąjungos biudžeto skiriama su klimatu susijusioms išlaidoms finansuoti; teigia, kad iš nuosavų išteklių gautas įplaukas reikėtų panaudoti projektams, kuriais sukuriama didesnė Europos pridėtinė vertė, įskaitant kovą su klimato kaita;

16.  ragina vykdyti atviras diskusijas dėl sanglaudos politikai ir bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) numatytų mokėjimų lygio išlaikymo kitu programavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į šių politikos sričių teikiamą papildomumą ir didelę pridėtinę vertę siekiant Europos stabilumo, konkurencingumo ir ekonomikos augimo;

17.  ragina tikslingai stiprinti pajėgumus tose valstybėse narėse, kurios patiria sunkumų įgyvendinant tokias centralizuotai valdomas programas, kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), „Horizontas 2020“ ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF);

18.  ragina Komisiją kitais metais pateikti Parlamentui komunikatą, kuriame būtų paaiškinta, kaip ji ketina suderinti ilgalaikius politinius tikslus, pvz., strategiją „Europa 2020“, ir padėtį, kuri susidarys po 2020 m. DFP; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES kito dešimtmečio darbotvarkė turėtų atlikti lemiamą vaidmenį kitų DFP rengimo procese;

19.  primena, kad skiriant nuosavus išteklius reikėtų atsižvelgti į ilgalaikius projektus, pvz., programą „Horizontas 2020“ ir J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos 10 prioritetų; ragina Komisiją orientuoti savo prioritetus į sėkmingą šių ilgalaikių projektų įgyvendinimą;

20.  mano, kad paprastesnės ir aiškesnės taisyklės padės sparčiai paskirstyti išteklius ir padidins efektyvumą ir skaidrumą, o dėl to sumažės klaidų; prašo Komisijos parengti veiksmų planą pagal šias gaires;

21.  reiškia susirūpinimą dėl to, kaip matuojamas išlaidų paskirstymas; laikosi nuomonės, kad biudžeto balanso sistema nėra tinkama tvarkant projektus, kurie apima Europos pridėtinę vertę, nes šie projektai galėtų būti įgyvendinti tik vienoje valstybėje narėje ir dėl to gali kilti pusiausvyros sutrikimų tarp atitinkamos šalies ir kitų šalių sąskaitų;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad politika, kuri būtų naudinga visiems ES piliečiams ir suteiktų daugiau Europos pridėtinės vertės, nėra patraukli grynųjų balansų požiūriu; todėl mano, kad turėtų būti parengtas naujas projektų vertės vertinimo metodas ir turėtų būti pradėta taikyti supaprastinta pranešimų teikimo procedūra;

23.  pakartoja, kad labai svarbu skirti nuosavų išteklių projektams, kurie gali sukurti didžiausią Europos pridėtinę vertę, o ne vien tik atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės sąskaitas; ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymų dėl naujų nuosavų išteklių; mano, kad jie galėtų sumažinti atitinkamą BNP pagrįstų nacionalinių įnašų į ES biudžetą dalį ir taip padėtų atitraukti antieuropietišką dėmesį, sutelktą tik į tinkamą grąžą grynųjų balansų požiūriu;

24.  mano, kad Komisija kaip priemonę sustiprinti ES biudžetą turėtų išnagrinėti galimybę surinkti CO2 mokestį nustatant anglies dioksido kainą, naudojant apmokestinimo arba rinkos priemones; mano, kad tokia priemonė galėtų suteikti didelę Europos pridėtinę vertę, nes šis mokestis galėtų veikti kaip paskata keisti vartotojų bei gamintojų elgesį siekiant, kad ateityje į aplinką būtų išmetama mažiau anglies dioksido; vis dėlto mano, kad bet koks mokesčiais grindžiamas ES sprendimas turėtų būti kuo neutralesnis atsižvelgiant į tam tikros valstybės narės visą mokesčių santykį; pažymi, kad tokiu mokesčiu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į dabartines apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas, siekiant išvengti besidubliuojančių ir nesuderinamų priemonių ir tikslų.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Arndt Kohn, Monica Macovei, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Hannu Takkula, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brian Hayes, Karin Kadenbach, Younous Omarjee, Julia Pitera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tiziana Beghin, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17

+

ALDE

ECR

GUE/NGL

PPE

S&D

Greens

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová, Hannu Takkula

Monica Macovei

Younous Omarjee

Ingeborg Gräßle, Brian Hayes, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Arndt Kohn, Karin Kadenbach, Inés Ayala Sender, Tiemo Wölken

Bart Staes

1

-

EFDD

Tiziana Beghin

1

0

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (29.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Nuomonės referentas: Luigi Morgano

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi naujausi tyrimai rodo, kad dauguma Europos piliečių pritaria, kad ES imtųsi daugiau veiksmų tokiose srityse, kaip gynyba ir saugumas, švietimas ir inovacijos, ir socialinė ir ekonominė politika ir kad tokie veiksmai darytų poveikį biudžetui;

B.  kadangi „Brexit’as“ turės didelį poveikį ES biudžeto pajamoms;

C.  kadangi BNP grindžiami įnašai buvo sukurti siekiant kompensuoti išlaidas, kurios nedengiamos iš kitų ES lygmens pajamų ir todėl galėtų būti liekamojo pobūdžio; kadangi BNP pagrįstų įnašų dalis padidėjo nuo 13,2 % 1991 m. iki 66,3 % 2016 m. ir šiandien tai pagrindinis ES biudžeto finansavimo šaltinis;

1.  palankiai vertina svarstymų dokumente dėl ES finansų ateities išdėstytą požiūrį, pagal kurį pagrindiniai ES biudžeto principai turi būti Europos pridėtinės vertės teikimas, palyginti su nacionaliniais biudžetais, masto ekonomijos siekimas ir veiksmingiausio ir tikslingo ES lėšų naudojimo užtikrinimas, kad būtų „maksimaliai padidinta kiekvieno išleisto euro nauda“;

2.  pabrėžia, kad ES nuosavų išteklių sistemos reforma neturėtų sukurti papildomos mokesčių naštos ES piliečiams ir neturėtų dar labiau mažinti ES nuosavų išteklių sistemos;

3.  mano, kad pernelyg didelis priklausymas nuo BNP pagrįstų įnašų, kaip pagrindinio ES biudžeto finansavimo šaltinio, įtvirtina „tinkamos grąžos“ logiką; palankiai vertina Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbą ir ypač tas siūlomas priemones, kuriomis siekiama kompensuoti BNP pagrįstų įnašų dalį; teigia, kad naudojant tradicinius ir naujus tikrus nuosavus išteklius bent iš dalies būtų galima pakeisti ir taip sumažinti BNP pagrįstus įnašus;

4.  mano, kad nuosavų išteklių sistemos reforma turėtų būti grindžiama paprastumo, stabilumo, lankstumo, skaidrumo, teisingumo, demokratijos ir ES pridėtinės vertės principais, siekiant sudaryti sąlygas piliečiams geriau suprasti, kaip ES biudžetas yra finansuojamas;

5.  mano, kad, kaip pabrėžiama aukšto lygio grupės ataskaitoje, pirmenybė turėtų būti teikiama tikriems nuosaviems ištekliams ir aiškiam Europos mastui;

6.  palankiai vertina aukšto lygio grupės pasiūlymą dėl jo vizijos, susijusios su PVM pagrįstu nuosavu ištekliumi siekiant jį padaryti paprastesnį, mažinant jo administracines išlaidas ir sustiprinant ryšį su ES PVM politika ir faktinėmis pajamomis iš PVM; mano, kad norint vykdyti tokią PVM pagrįsto nuosavo ištekliaus reformą būtų prisidėta prie veiksmingesnės kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu; be to, mano, kad tik galutinė ES PVM sistema ir su ja susijęs nuosavas išteklius sukurtų Europos piliečiams sąžiningą ES biudžeto sistemą;

7.  mano, kad Komisija, remdamasi Bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) direktyvos peržiūros išvadomis, turėtų pasiūlyti sąlygas, kuriomis Sąjungos biudžetui skiriama iš BKPMB susidariusių biudžeto pajamų dalis siekiant atitinkamai sumažinti valstybių narių biudžeto įnašus;

8.  palankiai vertina diskusijas dėl galimų mokesčių, kuriais būtų remiamos ES pastangos spręsti aplinkos problemas;

9.  pabrėžia, kad turėtų būti panaikintos visos su pajamomis susijusios korekcijos; mano, kad nacionalinių muitinių iš muitų tarifų ir išgrynintų mokesčių gaunamų valdymo išlaidų dalis neturėtų viršyti susijusių administracinių išlaidų;

10.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl specialios euro zonai skirtos ES biudžeto eilutės sukūrimo;

11.  pabrėžia, kad, nors ES reikia pakankamų finansinių išteklių, svarbu nedidinti piliečiams tenkančios mokesčių naštos;

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2017 m. gruodžio 6 d. „EPS dokumentų rinkinį“, kuriame išdėstyti pasiūlymai įsteigti vadinamąją Europos ekonomikos ir finansų ministeriją, Europos stabilumo mechanizmą pertvarkyti į Europos valiutos fondą ir ES sistemoje sukurti naujų euro zonos stabilumui skirtų biudžeto priemonių;

13.  mano, jog siekiant užtikrinti, kad euro zona būtų naudinga visiems piliečiams, galėtų būti naudinga sukurti euro zonos biudžeto pajėgumus, skiriant specialią ES biudžeto eilutę laikantis Sąjungos sistemos, tačiau viršijant daugiametėje finansinėje programoje apskaičiuotas įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas ir laikantis Sutartyse nustatytų teisinių apribojimų, išvengiant dubliavimosi su esamomis politikos kryptimis ir nesuskaidant biudžeto; nurodo, kad šiems biudžeto pajėgumams turėtų būti suteiktos makroekonominio stabilizavimo funkcijas atlikti padedančios priemonės; vis dėlto pabrėžia, jog reikia, kad valstybės narės laikytųsi Stabilumo ir augimo pakto, taip pat laikytųsi jo esamų lankstumo išlygų; pabrėžia, kad reikia taip pat apsaugoti investicijas, užkirsti kelią nedarbui ir nesaugumui, paskatinti struktūrines reformas siekiant modernizuoti valstybių narių ekonomiką, sukurti ekonominę ir socialinę konvergenciją ir stiprinti finansų sistemą visoje Europoje;

14.  mano, kad, kaip siūlė aukšto lygio grupė, euro zonos biudžeto pajėgumai galėtų būti iš dalies finansuojami iš nuosavų išteklių, kurie gali būti lengviau įgyvendinti euro zonoje, pavyzdžiui, iš pajamų, gaunamų iš finansinių sandorių mokesčio, dalies; vis dėlto pabrėžia, kad biudžete reikėtų vengti ryšio tarp konkrečių rūšių pajamų ir išlaidų;

15.  mano, kad turėtų būti nustatytas aiškus ryšys tarp biudžeto išlaidų ir strateginių tikslų, kad būtų užtikrinamas priemonių, dėl kurių susitarta Europos lygiu, demokratinis teisėtumas; mano, kad, siekiant sustiprinti visuomenės pritarimą Europos nuosaviems ištekliams, jie turėtų turėti aiškią ES pridėtinę vertę;

16.  mano, kad viešosios politikos ES ir nacionaliniu lygiu teisėtumas, ypač biudžeto ir fiskalinės politikos atveju, remiasi demokratija, skaidrumu ir aiškiu ryšiu tarp sprendimų priėmimo, atskaitomybės ir atsakomybės; atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko pasiūlymą Komisijoje įsteigti vadinamojo Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybę; mano, kad tai galėtų padidinti demokratinę ES ekonomikos valdymo atskaitomybę, ypač Europos Parlamento atžvilgiu;

17.  mano, kad Tarybos sprendimas dėl nuosavų išteklių turėtų būti priimamas remiantis didesniu Europos Parlamento įtraukimu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

13

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, David Coburn, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Barbara Kappel, Wajid Khan, Wolf Klinz, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Bernard Monot, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Kay Swinburne, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Jakob von Weizsäcker

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Matt Carthy, Mady Delvaux, Herbert Dorfmann, Ramón Jáuregui Atondo, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Luigi Morgano, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Edward Czesak, Manolis Kefalogiannis, Rainer Wieland

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

PPE

Burkhard Balz, Herbert Dorfmann, Markus Ferber, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Manolis Kefalogiannis, Esther de Lange, Werner Langen, Verónica Lope Fontagné, Ivana Maletić, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Tom Vandenkendelaere, Rainer Wieland

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Mady Delvaux, Jonás Fernández, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Wajid Khan, Olle Ludvigsson, Luigi Morgano, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

13

-

ALDE

Caroline Nagtegaal

ECR

Edward Czesak, Sander Loones, Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Kay Swinburne

EFDD

David Coburn, Marco Valli

ENF

Gerolf Annemans, Bernard Monot

GUE/NGL

Matt Carthy, Martin Schirdewan

3

0

ALDE

Wolf Klinz

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Dimitrios Papadimoulis

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (8.12.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Nuomonės referentas: Ivo Belet

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti perėjimą prie tvarios, žiedinės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, pasiekti bendrai sutartus energetikos sąjungos tikslus ir vykdyti pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, 2020–2030 m. laikotarpiu reikia skirti daug papildomų investicijų;

2.  yra įsitikinęs, kad norint padaryti apčiuopiamą pažangą šiose pagrindinėse ES politikos srityse ir iki amžiaus vidurio neutralizuoti anglies dioksido poveikį, labai svarbu į ES biudžetą integruoti klimato aspektą ir atlikti išsamią jo reformą; pažymi, kad Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio c dalyje pabrėžiama, jog reikia „užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą“;

3.  mano, kad ES biudžeto reforma turėtų būti grindžiami subsidiarumo, solidarumo ir tvarumo principais siekiant užtikrinti veiksmingesnį ES biudžetą, grindžiamą derinamais naujais ir esamais nuosavais ištekliais, kurie tiesiogiai ir skaidriai prisidėtų prie investicijų į projektus, turinčius aiškią Europos pridėtinę vertę piliečiams, įmonėms ir aplinkai;

4.  primena, kad nustačius naujus nuosavus išteklius arba kitų rūšių ES pajamas ES biudžetas turėtų tapti mažiau priklausomas nuo valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų įnašų ir lemti šių įnašų mažinimą;

5.  mano, kad nuosavi ištekliai, pagrįsti elektros energijos mokesčiu, sutaptų su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) taikymo sritimi ir keltų abejonių, susijusių su investavimo sąlygų stabilumu ir namų ūkių finansine našta;

6.  pažymi, kad Aplinkos GD susijęs su antra pagal dydį baudų, paskirtų dėl ES teisės aktų nesilaikymo, suma – 2014–2017 m. laikotarpiu ji siekė 284 mln. EUR; ragina tiesiogiai su ES teisės aktais ir jų vykdymo užtikrinimu susijusias įplaukas į ES biudžetą įrašyti kaip „kitas pajamas“ ir jas skirti investicijoms į projektus, turintiems didžiausią Europos pridėtinę vertę aplinkos srityje; tačiau primena, kad už baudas gaunamos įplaukos nėra stabilus ES biudžeto pajamų šaltinis;

7.  ragina dalį įplaukų, surinktų ATLPS aukcionuose, pradedant 4-uoju etapu (2021 m.) ir vėliau, nukreipti į konkrečius, tvarius ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ES projektus, pagal kuriuos, pvz., maksimaliai išnaudojama esama ir, jei reikia, kuriama nauja tarpvalstybinė energetikos infrastruktūra (pavyzdžiui, siekiant palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą), energijos kaupimą ir investicijas į pažangias inovacijas pramonėje, kad būtų prisidedama prie teisingo perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip būtų galima panaudoti esamus ir būsimus ES fondus ir programas siekiant remti teisingą perėjimą daug anglių naudojančiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose; atkreipia dėmesį į tai, kad prognozuojama, jog pajamų, gautų parduodant apyvartinius taršos leidimus aukcione, daugės prasidėjus 4-ajam etapui;

8.  ragina atlikti analizę, ar įplaukos, gaunamos taikant bendrai sutartas nacionalinių kelių mokesčių sistemas, pagrįstas atstumu, kelionės laiku ir transporto išmetamaisiais teršalais, gali prisidėti finansuojant ES projektus, kuriais skatinamas netaršaus ir mažataršio judumo, be kita ko, netaršių ir mažataršių transporto priemonių, mažataršių alternatyviųjų transportui skirtų energijos išteklių ir tvaraus daugiarūšio transporto, ypač greitųjų geležinkelių ir mažataršės vidaus laivybos, vystymas; ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant kelių mokesčių sistemas atsižvelgti į ypatingą padėtį atokiose ir kaimo vietovėse, kurioms būdingi, pavyzdžiui, ilgi atstumai ir viešojo transporto nebuvimas;

9.  mano, kad papildomos įplaukos, gaunamos iš išmetamaisiais teršalais grindžiamų ES vidaus aviacijos įnašų, turėtų būti naudojamos ypač siekiant intensyvinti mokslinius tyrimus ir investicijas į ES mažo anglies dioksido kiekio technologijų orlaivius ir siekiant toliau tobulinti veiksmingą oro erdvės naudojimą;

10.  mano, kad, neturint suderintų tarptautinių žibalo apmokestinimo priemonių, reikėtų svarstyti mokestį, grindžiamą skrydžių taršos anglies dioksidu intensyvumu;

11.  mano, kad galimos būsimos įmokos, grindžiamos laivų išmetamu teršalų kiekiu, turėtų būti vėl investuojamos į Europos laivybos sektorių, skiriant lėšų švaresnių technologijų bei tvarių laivų srities mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimui;

12.  mano, kad įplaukos, gaunamos taikant Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), skirtą trečiųjų šalių piliečiams, turėtų būti naudojamos siekiant investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą švaraus ir mažataršio oro transporto srityje bei toliau tobulinti veiksmingą oro erdvės naudojimą ir padidinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų finansavimą;

13.  ragina ištirti galimybę pradėti naudoti nuosavus išteklius, kurie atspindėtų bendrojoje rinkoje parduodamų vartotojų prekių, įskaitant į bendrąją rinką importuojamas prekes, anglies dioksido kiekį, pvz., anglies dioksido koregavimo pasienyje priemonę arba anglies dioksido mokestį, kuris palaipsniui pakeistų dalį dabartinių PVM pagrįstų nuosavų išteklių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

7.12.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, Karl-Heinz Florenz, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Rory Palmer, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, John Procter, Julia Reid, Annie Schreijer-Pierik, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Krzysztof Hetman, Merja Kyllönen, Gesine Meissner, Nuno Melo, Ulrike Müller, Gabriele Preuß, Bart Staes, Claude Turmes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Norbert Erdős, Sven Schulze

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37

+

ALDE

Gerben-Jan Gerbrandy, Gesine Meissner, Ulrike Müller

EFDD:

Piernicola Pedicini

GUE/NGL:

Stefan Eck, Merja Kyllönen

NI:

Zoltán Balczó

PPE:

Ivo Belet, Angélique Delahaye, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Karl-Heinz Florenz, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Krzysztof Hetman, Peter Liese, Norbert Lins, Nuno Melo, Annie Schreijer-Pierik, Sven Schulze

S&D:

Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Susanne Melior, Rory Palmer, Pavel Poc, Gabriele Preuß, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE:

Marco Affronte, Bas Eickhout, Martin Häusling, Bart Staes, Claude Turmes

7

-

ECR:

Jørn Dohrmann, Arne Gericke, Urszula Krupa, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

EFDD:

Julia Reid

ENF:

Sylvie Goddyn

1

0

GUE/NGL:

Luke Ming Flanagan

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (24.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Nuomonės referentas: Nicola Caputo

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina atlikti išsamią nuosavų išteklių sistemos reformą nedidinant fiskalinės naštos mokesčių mokėtojams ir, be kita ko, numatyti tvirtus prioritetus ir naujus nuosavus išteklius, kurie galėtų padėti sumažinti BNP grindžiamus įnašus – jie 2016 m. sudarė 65,4 % Sąjungos pajamų; nurodo, kad šiuo metu didžiąją ES biudžeto pajamų dalį vis dar sudaro nacionaliniai PVM ir BNP grindžiami įnašai, kurie nelaikomi tikrais nuosavais ištekliais; pabrėžia, kad ES reikia stabilaus pobūdžio nuosavų išteklių, ir pažymi, kad, pavyzdžiui, baudžiamojo pobūdžio mokesčiai negali būti numatyti kaip pajamos, taigi jie nėra tinkami ir kaip nuspėjamas pajamų šaltinis; taip pat ragina laipsniškai panaikinti visų rūšių korekcijas; pabrėžia, kad dabartinė sistema apima sudėtingus ir neskaidrius koregavimo mechanizmus, kurie prisideda prie to, kad kiekvienais metais nepakanka mokėjimų asignavimų;

2.  nurodo, kad Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitoje pateikta naujų pasiūlymų, įskaitant PVM grindžiamų nuosavų išteklių ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformas, anglies dioksido mokestį, transporto apmokestinimą, elektros energijos apmokestinimą ir iš bendrosios skaitmeninės rinkos gaunamas pajamas; pabrėžia, kad naujų nuosavų išteklių nustatymas galėtų užtikrinti didesnį biudžeto pajamų ir išlaidų politikos suderinamumą; pabrėžia, kad nepaisant šių pasiūlymų, valstybių narių įnašai ir toliau turi likti pagrindiniai nuosavi ištekliai taikant paprastesnę, skaidresnę, teisingesnę ir demokratiškai atskaitingą sistemą, pagal kurią pajamos yra tinkamai naudojamos;

3.  ragina visas šalis padaryti tinkamas išvadas, atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitą, ir išnagrinėti galimybes įgyvendinti jos rekomendacijas siekiant padėti Sąjungos biudžetą padaryti skaidresnį, stabilesnį, paprastesnį, darnesnį, sąžiningesnį ir labiau nuspėjamą, kartu didesnį dėmesį skiriant solidarumui ir perskirstymui tarp turtingesnių ir vargingesnių šalių; taigi pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra gana sudėtinga ir jai trūksta skaidrumo ir kad šis klausimas turi būti sprendžiamas bendromis ES institucijų ir valstybių narių pastangomis;

4.  nurodo, kad šie naujų rūšių nuosavi ištekliai yra labai svarbūs siekiant finansuoti naujus Sąjungos prioritetinius uždavinius, pavyzdžiui, migracijos, Paryžiaus klimato susitarimo bei vidaus saugumo ir gynybos srityse, ir kompensuoti numatomą 9–12 mlrd. EUR per metus pajamų sumažėjimą, kuris gali atsirasti dėl „Brexit’o“; taip pat pažymi, kad, siekiant išsaugoti ES biudžeto Europos pridėtinę vertę, reikia naujų nuosavų išteklių, kad būtų galima sudaryti sąlygas ES tinkamai finansuoti ir savo tradicinę politiką, ir naujus prioritetus, išvengti galimo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidų mažinimo, apie kurį rašoma Komisijos parengtame diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities;

5.  pabrėžia, kad žemės ūkio muitai yra tuo pat metu politikos įrankis ir BŽŪP finansavimo priemonė ir kad dėl laisvosios prekybos susitarimų pajamos iš muitų sumažės; pažymi, kad Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais savo ataskaitoje rekomenduoja juos palikti BŽŪP biudžete ir ateityje, nes jie yra paprasti, veiksmingi ir tikri Sąjungos nuosavi ištekliai; atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinių nuosavų išteklių dalis metams bėgant nuolat mažėjo, nes sumažėjo vidutiniai muitų tarifai ir tai nebuvo pakankamai kompensuota didinant prekybos apimtis;

6.  pabrėžia, kad papildomos pajamos, įskaitant konkurencijos bylų baudas ir didesnius, nei tikėtasi, muitus, nesuteikia papildomų išlaidų galimybių, tačiau sumažina BNP grindžiamus įnašus;

7.  nurodo, kad pertvarkyti PVM grindžiami nuosavi ištekliai (jie pakeistų esamus nuosavus išteklius), pelno mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai, finansinių sandorių mokestis arba kiti finansinės veiklos mokesčiai padėtų pagerinti bendrosios rinkos veikimą;

8.  pabrėžia BŽŪP pridėtinę vertę skatinant inovacijas, konkurencingumą ir tvarumą žemės ūkio sektoriuje ir didinant ilgalaikį Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat užtikrinant maisto produktų kainų stabilumą kartu su stabilesnėmis ūkių pajamomis ir tvarios kaimo plėtros priemonėmis, kurias taikant investuojama į kaimo bendruomenes ir ūkius ir taip užkertamas kelias gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse bei išnaudojamas kaimo vietovių potencialas; pripažįsta, kad būtina reformuoti BŽŪP siekiant pelnyti žemės ūkio sektoriuje nedirbančių piliečių pasitikėjimą ir pagrįsti būtinybę teikti nuolatinę paramą kuriant ekologiškesnes viešąsias gėrybes ir užtikrinant teisingesnį išmokų paskirstymą tarp valstybių narių ir jų viduje; be to, pabrėžia, kad būtina išsaugoti žemės ūkio muitų įnašą į ES finansus;

9.  pažymi, kad vykdant BŽŪP visų pirma maždaug 500 mln. Europos piliečių užtikrinama galimybė kiekvieną dieną gauti aukštos kokybės maisto produktų už prieinamą kainą; be to, nurodo, kad tai kiekvienam ES piliečiui kasdien vidutiniškai kainuoja 32 centus – tai jų indėlis užtikrinant galimybę gauti saugių ir sveikų maisto produktų ir turėti įvairų žemės ūkio kraštovaizdį; pabrėžia, kad BŽŪP, kaip vienintelė visiškai integruota ES lygmens politika, užtikrina didžiausią Europos pridėtinę vertę ir kad nacionaliniu lygmeniu finansuojama žemės ūkio politika kainuotų daug daugiau;

10.  pabrėžia, kad netiesiogiai pajamų didėjimą būtų galima paskatinti supaprastinus ir sumažinus biurokratiją BŽŪP srityje;

11.  ragina užtikrinti, kad visos lėšos, kurios buvo paskirtos pagal finansinės drausmės mechanizmą žemės ūkio sektoriuje, bet nebuvo panaudotos, ateinančiais biudžetiniais metais būtų panaudotos tiesioginėms išmokoms;

12.  mano, kad BŽŪP yra veiksminga ir kad reikia dar kartą patvirtinti jos, kaip vienos pagrindinių priemonių įgyvendinant ES veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse, visų pirma, ūkininkavimo sektoriuje, teisėtumą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

7

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Stefan Eck, Jens Gieseke, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Hannu Takkula, Tom Vandenkendelaere, Thomas Waitz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Stanisław Ożóg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Hannu Takkula

EFDD

Marco Zullo

ENF

Rebega Laurentiu

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Esther Herranz García, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Czesław Adam Siekierski, Tom Vandenkendelaere

S & D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Karin Kadenbach, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

7

-

ECR

Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson, Stanisław Ożóg

EFDD

John Stuart Agnew

GUE/NGL

Stefan Eck, Luke Ming Flanagan

5

0

ECR

Richard Ashworth

ENF

Philippe Loiseau

VERTS/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (11.10.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

(2017/2053(INI))

Nuomonės referentė: Mercedes Bresso

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pakartoja, kad tvirtai remia išsamią Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformą; primena, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema prieštarauja Sutarčių dvasiai atsižvelgiant į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog Sąjunga nepriima jokio akto, galinčio turėti poveikį biudžetui, neužtikrindama, kad dėl to atsiradusios išlaidos gali būti finansuojamos neviršijant nuosavų Sąjungos išteklių, ir kad SESV 311 straipsnyje nurodoma, jog visas Sąjungos biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais; tačiau pabrėžia, kad iš tiesų dauguma ES biudžeto įplaukų sudaro nacionaliniai įnašai, teikiami BNP (69,1 proc.) ir PVM (12,4 proc.) procentinės dalies forma, kurie nelaikomi tikrais nuosavais ištekliais, nes jie lėmė nulinės sumos žaidimą tarp valstybių narių;

2.  pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra gana sudėtinga ir stokoja skaidrumo; todėl ragina ES institucijas ir valstybes nares efektyviai ir konstruktyviai šalinti šiuos trūkumus;

3.  mano, kad Parlamento vaidmuo vykdant nuosavų išteklių patvirtinimo procedūrą turėtų būti sustiprintas; mano, kad perėjimas nuo vieningo balsavimo prie kvalifikuotos balsų daugumos ir įprasta teisėkūros procedūra tvirtinant nuosavus išteklius suteiktų Parlamentui ir Tarybai vienodas teises priimant sprendimus dėl ES biudžeto įplaukų ir išlaidų;

4.  pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti galimybe, kurią suteikia „Brexit“, ir ragina valstybes nares ir Komisiją išsamiai persvarstyti dabartinę taikomų korekcijų ir pataisų sistemą, kuri ne tik prieštarauja Sutarčių dvasiai, bet, kaip paaiškėjo, taip pat lemia tai, kad diskusijos dėl ES biudžeto Europos pridėtinės vertės perorientuojamos į diskusijas dėl „grynojo balanso“ poveikio valstybių narių įnašams, neatsižvelgiant į ES biudžeto šalutinį poveikį;

5.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijas, ES biudžeto atžvilgiu turėtų būti numatyta tikrų nuosavų išteklių sistema;

6.  ragina Komisiją pradėti svarstymus, kokiu būdu lėšos, tiesiogiai gaunamos įgyvendinant ES politiką, galėtų tapti ES biudžeto įplaukomis;

7.  mano, kad bet kuri nuosavų išteklių sistemos reforma turėtų būti grindžiama teisingumo, stabilumo, vieningumo, solidarumo, tvarumo, subsidiarumo ir suprantamumo Europos piliečiams principais; primena M. Monti ataskaitoje išdėstytus principus, kuriais naudojosi Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais siekdama įvertinti galimus naujus nuosavus išteklius, ir laikosi nuomonės, kad šie principai – tai naudingos gairės siekiant apsvarstyti reformas; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamas ES biudžeto įplaukas, kad ES politika būtų tinkamai ir patikimai finansuojama, ypač po „Brexit“;

8.  mano, jog reforma įplaukų srityje turėtų būti įgyvendinama kartu su reforma išlaidų srityje, kad būtų padidinta ES išlaidų Europos pridėtinė vertė, užtikrinant akivaizdžią ES išlaidų ir ES politikos bei prioritetų sąsają ir remiant ES politiką svarbiausiose ES kompetencijos srityse, kuriose daug galimybių sukurti Europos pridėtinę vertę, pvz., bendrosios rinkos, aplinkos apsaugos ir klimato politikos, energetikos sąjungos, bendros gynybos politikos ir fiskalinių taisyklių įvairovės mažinimo bendrojoje rinkoje, kaip rekomenduojama M. Monti ataskaitoje(1);

9.  primena, kad vykdant būsimas reformas svarbu išsaugoti ES biudžeto vieningumą ir apriboti programų bei priemonių, kurios neįtrauktos į ES biudžetą, naudojimą, kad jos būtų pasitelkiamos tik tvirtai pagrįstais atvejais ir būtų tinkamai tikrinamos, kaip rekomendavo Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia išsamiai apsvarstyti diskusijų dėl Europos ateities, kurias pradėjo Komisija 2017 m. kovo mėn., poveikį nuosavų išteklių sistemos reformai; mano, kad visiems penkiems ES ateities scenarijams, kuriuos 2017 m. kovo mėn. pateikė Komisija, įgyvendinti reikėtų papildomų lėšų, gautų iš tikrų nuosavų išteklių, siekiant Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų tikslų, kurie dabar įtraukti į naujus Sąjungos prioritetus; pabrėžia, kad svarbu laikytis biudžeto vieningumo principo ir mažinti, o ne didinti, jo sudėtingumą, kad būtų užtikrintas ES politikos nuoseklumas Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Diane James, Alain Lamassoure, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ashley Fox, Enrique Guerrero Salom, Jérôme Lavrilleux, Jasenko Selimovic

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tadeusz Zwiefka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

14

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

PPE

Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Jérôme Lavrilleux, Paulo Rangel, György Schöpflin, Tadeusz Zwiefka

S&D

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Enrique Guerrero Salom, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Pascal Durand

3

-

ECR

Ashley Fox, Kazimierz Michał Ujazdowski

NI

Diane James

0

0

 

 

Pastaba. Markus Pieper (PPE) pranešė, kad jis taip pat balsavo už nuomonės projektą.

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2016 m. gruodžio mėn. priimta Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais galutinė ataskaita ir rekomendacijos „ES finansavimas ateityje“.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

22.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, John Howarth, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Xabier Benito Ziluaga, Jean-Paul Denanot, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Stanisław Ożóg, Pavel Poc, Nils Torvalds, Helga Trüpel, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Anders Primdahl Vistisen


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

31

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Gérard Deprez, Urmas Paet, Nils Torvalds

ECR

Zbigniew Kuźmiuk, Stanisław Ożóg

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Esteban González Pons, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Inese Vaidere, Tomáš Zdechovský

S&D

Jean-Paul Denanot, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, John Howarth, Vladimír Maňka, Pavel Poc, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Manuel dos Santos

VERTS/ALE

Jordi Solé, Indrek Tarand, Helga Trüpel

4

-

ECR

Anders Primdahl Vistisen

ENF

André Elissen, Marco Zanni

NI

Eleftherios Synadinos

1

0

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 9 d.Teisinis pranešimas