Procedūra : 2017/2208(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0046/2018

Pateikti tekstai :

A8-0046/2018

Debatai :

PV 12/03/2018 - 20
CRE 12/03/2018 - 20

Balsavimas :

PV 13/03/2018 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0067

PRANEŠIMAS     
PDF 716kWORD 79k
27.2.2018
PE 612.353v02-00 A8-0046/2018

dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES

(2017/2208(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Michela Giuffrida

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES

(2017/2208(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174, 175 ir 176 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 103/2006(1),

  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl biudžeto apribojimų poveikio regionų ir vietos valdžios institucijoms, susijusio su ES struktūrinių fondų išlaidomis valstybėse narėse(3),

  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(4),

  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas: pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį“(5),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų(7),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos darbo dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“ (SWD(2017)0132),

–  atsižvelgdamas į pažangiosios specializacijos strategijų ex-ante sąlygas,

–  atsižvelgdamas į Septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą, kurią Komisija paskelbė 2017 m. spalio 9 d.,

  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0046/2018),

A.  kadangi užsitęsusi ekonomikos ir finansų krizė ES teritorijoje padarė neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir regioniniu lygmeniu, nors sanglaudos politika prisidėjo maždaug trečdaliu ES biudžeto, skirtu didinti ekonomikos augimą, stiprinti užimtumą ir mažinti skirtumus tarp regionų; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai ir įgyvendinant Europos semestrą, išnagrinėti galimybę teikti bendrą regioninį ir nacionalinį finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir išnagrinėti, kaip jis veikia nacionalinį deficitą;

B.  kadangi sanglaudos politika, įgyvendinama pasitelkus Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą (SF), yra pagrindinė ES investavimo, ekonomikos augimo ir plėtros politika, suderinta su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir skirta mažinti regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus ir remti konvergenciją bei tokiu būdu gerinti ES piliečių gyvenimo kokybę;

C.  kadangi pagrindiniai ERPF, ESF ir SF 2014–2020 m. laikotarpio tikslai – investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kuriomis siekiama stiprinti darbo rinką, regionų ekonomiką ir Europos teritorinį bendradarbiavimą, gerinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą Sąjungoje ir galiausiai sumažinti atskirų Europos regionų užimtumo lygio skirtumus;

D.  kadangi, remiantis Komisijos mažiau išsivysčiusių regionų ataskaita, 8 valstybėse narėse yra 47 mažiau išsivystę regionai; kadangi ataskaita gali padėti geriau suprasti sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria mažiau išsivystę regionai, ir todėl ji turėtų būti viešai prieinama visomis oficialiomis ES kalbomis;

E.  kadangi sanglaudos politika yra svarbi visuose mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir daugumoje jų sudaro labai didelę valstybės investicijų dalį;

F.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose našumo, užimtumo ir mokyklos lankymo lygiai yra žemesni negu kituose tos pačios valstybės narės regionuose;

G.  kadangi Komisijos ataskaitoje išskiriami du mažiau išsivysčiusių regionų tipai: lėto augimo regionai – mažiau išsivystę ir pereinamojo laikotarpio regionai, kurie nepasiekė ES vidurkio 2000–2013 m. laikotarpiu valstybėse narėse, kuriose 2013 m. BVP vienam gyventojui taikant perkamosios galios standartą (PGS) nesiekė ES vidurkio, ir kurie apima beveik visus mažiau išsivysčiusius ir pereinamojo laikotarpio regionus Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje; mažas pajamas gaunantys regionai – visi regionai, kuriuose 2013 m. BVP vienam gyventojui taikant PGS yra mažesnis nei 50 proc. ES vidurkio ir kurie apima keletą mažiau išsivysčiusių regionų Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje;

H.  kadangi lėto augimo regionai patiria ekonomikos sąstingį, visų pirma dėl sumažėjusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, kitaip nei mažas pajamas gaunantys regionai, kurie iš esmės išlaiko savo vystymosi potencialą;

I.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose daroma mažiau viešųjų ir privačiųjų investicijų nei kituose regionuose ir kadangi tai taip pat lemia būtinybė laikytis Stabilumo pakte nustatytų įsipareigojimų dėl valstybės skolos grąžinimo;

J.  kadangi mažiau išsivysčiusiems regionams dažnai būdingas struktūrinių reformų trūkumas ir tai sumažina jau ir taip nedidelių viešųjų investicijų poveikį;

K.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose esama trūkumų viešojo transporto, ekonomikos ir energetikos infrastruktūros srityse ir jiems reikalingos veiksmingesnės ir efektyvesnės investicijos;

L.  kadangi Komisija laikosi nuomonės, kad reikia glaudesnės sąsajos tarp sanglaudos politikos ir Europos semestro konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų;

M.  kadangi mažiau išsivystę regionai ir visų pirma mažas pajamas gaunantys regionai dažnai susiduria su jaunimo ir kvalifikuotų darbuotojų emigracija, o pastarieji abu yra reikalingi ekonominiam ir socialiniam atitinkamų zonų atsigavimui, ir todėl šie regionai tampa mažiau patrauklūs užimtumo ir investicijų požiūriu;

N.  kadangi turėtų būti patobulinta mažas pajamas gaunančių regionų ir lėto augimo regionų apibrėžtis;

O.  kadangi svarbu didinti galutinių vartotojų informuotumą apie ES finansuojamas regionines ir vietos programas ir pasiektus rezultatus, neatsižvelgiant į konkretaus regiono finansavimo lygį;

P.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose reikalingas geras valdymas ir veiksmingas viešasis administravimas, nes jie labai padeda sudaryti sąlygas ekonomikos augimui; kadangi sumažinant perteklines taisykles ir kontrolę, sutrumpinant procedūras ir padarant jas paprastesnes bei geriau pasinaudojant IRT priemonėmis būtų prisidedama prie didesnio veiksmingumo ir gero valdymo mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Q.  kadangi, remiantis Septintąja ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, mažiau išsivysčiusių regionų Viešojo sektoriaus kokybės indeksas yra pats žemiausias ir dėl to sumažėja viešųjų investicijų poveikis;

R.  kadangi patikimi, atnaujinti ir suskirstyti rodikliai ir statistiniai duomenys yra svarbūs priimant gerai informacija pagrįstus, skaidresnius ir objektyvesnius bei sąžiningesnius politinius sprendimus;

S.  kadangi turėtų būti pašalintos augimo kliūtys ir sumažintas atotrūkis mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

T.  kadangi mažiau išsivysčiusių regionų MVĮ finansuojamos už daug didesnes palūkanas ir joms kyla daugiau sunkumų gaunant paskolą iš bankų sektoriaus, kad galėtų bendrai finansuoti ESI fondų projektus;

U.  kadangi keturiuose iš penkių mažiau išsivysčiusių regionų mažiausiai 25 proc. gyventojų gyvena miestuose ir jų prieigose (funkcinėje miesto zonoje) ir viename iš penkių mažiau išsivysčiusių regionų funkcinėje miesto zonoje gyvena daugiau kaip 50 proc. jų gyventojų;

V.  kadangi tradicinė veikla, pvz., mažos apimties smulkioji žvejyba ar ūkininkavimas, apibrėžia tapatybes ir gyvenimo būdą daugelyje mažiau išsivysčiusių regionų pakrančių ir kaimo vietovių ir yra svarbi ekonominiu, teritoriniu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais; kadangi reikia parengti vystymosi strategijas siekiant padidinti pajėgumus išlaikyti ir pritraukti talentus, priimti naujas technologijas ir skatinti naujas investicijas;

1.  palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė darbo dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“; pažymi, kad ataskaitoje siūloma įvairių teigiamų sprendimų, kaip remti ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir darbo vietų kūrimą šiuose regionuose; be to, pabrėžia, kad jų konkurencingumo analizė svariai prisideda prie būsimų diskusijų apie sanglaudos politiką;

2.  palankiai vertina mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų bandomųjų iniciatyvų įgyvendinimą dviejuose Rumunijos ir dviejuose Lenkijos regionuose (pastarojoje jie buvo vykdomi su Pasaulio banko parama), visų pirma apsibrėžiant strateginius prioritetus ir konkrečius, greitai įgyvendinamus veiksmus; laukia šių iniciatyvų rezultatų paskelbimo;

3.  pabrėžia, kad sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ir skatinant viešąsias bei privačiojo sektoriaus investicijas visuose ES regionuose, tiek tiesiogiai, tiek padedant kurti palankią aplinką investicijoms; mano, kad visa ES, siekdama skatinti bendrą harmoningą savo vystymąsi, turėtų vykdyti veiksmus, dėl kurių sustiprėtų jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir kuriais būtų siekiama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir mažiau išsivysčiusių regionų atsilikimą;

4.  ragina Komisiją apibrėžti mažiau išsivysčiusius regionus NUTS III lygmeniu, remiantis bendrosiomis ekonomikos ir socialinėmis sąlygomis, ir tikslingiau panaudoti šių regionų finansavimą laikantis ESI fondų programavimo ciklų;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti specializuotas strategijas, programas ir veiksmus skirtingiems mažiau išsivysčiusiems regionams, atsižvelgiant į tendencijas ir subregioninius skirtumus, nes pasirinkti keliai ir iššūkiai, su kuriais susiduria mažai pajamų gaunantys regionai ir lėto augimo regionai labai skiriasi priklausomai nuo jų ypatumų, naudojant pažangiosios specializacijos strategijas, spartinti jų konvergenciją ir užtikrinti geriausius darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi sprendimus; mano, kad šios strategijos, programos ar veiksmai turėtų būti suderinti su Miestų darbotvarke, nes mažiau išsivystę regionai nėra vien tik kaimo vietovės;

6.  pabrėžia, kad nedarbo lygis, ypač jaunimo, tebėra labai aukštas ir, kartu su maža MVĮ plėtra ir investicijomis, tai yra viena iš opiausių ir neatidėliotinų problemų daugumoje mažiau išsivysčiusių regionų; pabrėžia svarbų vidurinio ir aukštojo išsilavinimo, profesinio mokymo, mokymosi darbo vietoje ir žinių perdavimo vaidmenį kovojant su nerimą keliančiu jaunimo nedarbo lygiu ir dideliu iš šių regionų išvykstančio jaunimo skaičiumi; pabrėžia švietimo ir mokymo bei didesnių investicijų svarbą MVĮ ir šeimos įmonių poreikiams ir plėtrai; mano, kad jaunimo dalyvavimas užtikrina geresnius veiklos rezultatus, nes jie dažnai pateikia naujoviškų sprendimų;

7.  pažymi, kad turintys regiono ekonomikos poreikius atitinkantį išsilavinimą ir tinkamai parengti žmogiškieji ištekliai daro didelę įtaką darbo rinkos konkurencingumui, našumui ir patrauklumui ir gali klestėti aplinkoje, kurioje užtikrintas ekonomikos augimas, atvirumas visuomenei ir privačiosioms investicijoms; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į esamą mažiau išsivysčiusių regionų padėtį, visų pirma į neigiamą migracijos rodiklį ir neigiamą jo poveikį užimtumo lygiui; pabrėžia žemės ūkio ir žuvininkystės vaidmenį mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nes jų dėka, skatinant šeimos įmones ir darbo vietas bei sudarant sąlygas socialinei įtraukčiai, tiekiamas maistas ir užtikrinamas aprūpinimas maistu;

8.  pažymi, kad įvairinimas ūkininkams ir žvejams, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tapo būtinybe kaip būdas suteikti papildomų pajamų šaltinių ir skatinti ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą; vis dėlto pažymi, kad toks įvairinimas jokiu būdu neturi pakeisti labiau tradicinės veiklos, pvz., tvarios žvejybos; ragina valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas remti mėlynosios ekonomikos ir panašius projektus, siekiant padėti mažiau išsivysčiusių regionų gyventojams susikurti aplinką tausojančių pajamų šaltinių;

9.  tikisi, kad įgyvendinant strategiją „ES 2020“ užimtumo, švietimo ir mokymo srityje, taip pat būsimą ES ilgalaikę strategiją ir jos tikslus toliau bus tinkamai atsižvelgiama į specifinius mažiau išsivysčiusių regionų poreikius, ypač į nuolatinius infrastruktūrų trūkumus ir žmogiškojo kapitalo vystymą, atkreipiant ypatingą dėmesį į mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir su juo susijusias neigiamas pasekmes užimtumui; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, išnagrinėti galimo ESF bendro finansavimo lygio padidėjimo poveikį kitu finansavimo laikotarpiu;

10.  mano, kad programuojant ir įgyvendinant ESI fondus būtina iš tikrųjų suderinti struktūrines išlaidas, socialinę politiką ir pramonės politiką, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, darnus vystymasis ir darbo vietų kūrimas dotacijas derinant su finansinėmis priemonėmis ir pritraukiant papildomą finansinę paramą ir taip padedant šalinti likusius trūkumus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad mažos rizikos finansinėms priemonėms galėtų būti teikiama pirmenybė didesnės rizikos finansinių priemonių atžvilgiu, kai tam palankios ekonomikos perspektyvos;

11.  pažymi, kad sanglaudos politika gali būti taisomoji priemonė šalinant konkurencingumo skirtumus ir disbalansą bei regionų makroekonominius skirtumus, taip pat paskatinti kurti patrauklią ir tvarią aplinką įmonėms ir gyventojams; pabrėžia, kad lėto augimo regionuose nustatytos pagrindinės problemos yra galimybė gauti kreditą, sutarčių vykdymo užtikrinimas ir mažumų investicijų apsauga, o mažas pajamas gaunančiuose regionuose didžiausios problemos yra nemokumo problemų sprendimas, elektros energijos tiekimas ir sutarčių vykdymo užtikrinimas;

12.  pažymi, kad mažiau išsivystę regionai patiria didelį migracijos spaudimą; mano, kad prie šios problemos sprendimo gali būti sėkmingai prisidėta ESI fondų lėšomis tik jeigu taip pat veiksmingai taikomas solidarumo principas; mano, kad pabėgėliai ir migrantai, gaunantys tarptautinę apsaugą, turi gauti tinkamus mokymus ir išsilavinimą, jei norime, kad jie įsitrauktų į darbo rinką;

13.  pažymi, kad daugelis atsiliekančių regionų problemų yra panašios į atokiausių regionų patiriamas problemas; todėl palankiai vertina Komisijos savo komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su atokiausiais ES regionais“(9) pasiūlytą strategiją;

14.  mano, kad norint užtikrinti, kad būtų įgyvendintas mažiau išsivysčiusių regionų potencialas, įgyvendinant sanglaudos politiką galėtų būti atsižvelgta ne tik į BVP, bet ir į demografinius ir socialinio vystymosi kriterijus, pvz., regioninės socialinės pažangos indeksą, ir aplinkosaugos ir kitus rodiklius ir jie galėtų būti įtraukti į būsimas Komisijos ataskaitas dėl mažiau išsivysčiusių regionų;

15.  pabrėžia ekonomikos ir finansų krizės, dėl kurios sumažėjo biudžeto politikos maržos ir buvo sumažintos viešosios investicijos, neigiamą poveikį, visų pirma lėto augimo regionuose; kita vertus, pabrėžia, kad svarbu sumažinti skolą siekiant panaikinti biudžeto deficitą ir viešąsias investicijas pritaikyti ekonomikos augimo reikalavimams;

16.  mano, kad sanglaudos politika daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui; pabrėžia, kad atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus reikia taikyti susitartą poziciją dėl Stabilumo ir augimo pakto, susijusią su lankstumu dėl ciklinių sąlygų, struktūrinėmis reformomis ir valdžios investicijomis, kuriomis siekiama įgyvendinti pagrindines struktūrines reformas ir panašius projektus; mano, kad būtina išaiškinti sanglaudos politikos struktūrinių reformų įgyvendinimo aplinkybes ir tikslą; tačiau pažymi, kad tokios struktūrinės reformos valstybėse narėse ir regionuose pagal paramos programas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų pagal sanglaudos politiką vykdomoms investicijoms;

17.  ragina imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų padidinta visų regionų tarpusavio konvergencija, įskaitant veiksmus siekiant užtikrinti jų atsparumą netikėtiems sukrėtimams;

18.  pažymi, kad mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ypač mažas pajamas gaunančiuose regionuose, sunkiau gauti finansavimą dėl aukštesnių palūkanų ir iš dalies dėl to, kad kredito įstaigos vengia prisiimti riziką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti palankesnes sąlygas gauti finansavimą siekiant padėti MVĮ, skatinti kurti naujus verslo modelius ir skatinti augimą mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

19.  pabrėžia ES lėšų svarbą didinant šių regionų ekonominį atsparumą ir sanglaudą, taip pat konkurencingumą, investicijas ir bendradarbiavimo galimybes; taigi pripažįsta vietos veiklos grupių indėlį rengiant vietos strategijas, siūlo, kad Komisija išnagrinėtų galimybę pasiūlyti didesnę paramos dalį skirti bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, taip padedant spręsti problemas ir didinti gebėjimus; primena, kad mažiau išsivystę regionai dažnai susiduria su sunkumais gaunant finansavimą, taip pat su biurokratiniu ir administraciniu delsimu, kuris kliudo vykdyti ES lėšų operacijas;

20.  mano, kad regionams, kuriems taikomos dabartinės Europos semestre nustatytos makroekonominės sąlygos, galėtų būti ieškoma teigiamų paskatų;

21.  atsižvelgia į patikimo ekonominio valdymo svarbą veiksmingam bendram ESI fondų veikimui, kurio galutinis tikslas – ištaisyti trūkumus ir išvengti delsimo; šiuo požiūriu pritaria, kad reikia išnagrinėti ir po to peržiūrėti patį Europos semestro ir sanglaudos politikos sąsajos loginį pagrindą;

22.  mano, kad solidarumas, stipresni instituciniai gebėjimai, gero administravimo principo laikymasis, geresnės jungtys ir skaitmeninimas šiuose regionuose daro didelį poveikį jų ekonomikos augimui ir veiksmingesniam bei efektyvesniam turimų išteklių panaudojimui; dėl šios priežasties atkreipia dėmesį į paveiktų regionų administracijos ir institucijų rėmimo ir kokybės gerinimo klausimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti geriausios patirties pavyzdžius didesnio viešojo administravimo efektyvumo srityje, nes pagrindinė mažiau išsivysčiusiems regionams skirta rekomendacija turėtų būti veiksmingas valdymas;

23.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia partnerystės principo ir daugiapakopio valdymo svarbą ir tai, kad jie turi būti stiprinami nedarant poveikio subsidiarumo principui; mano, kad, siekiant sukurti veiksmingą Europos pridėtinę vertę piliečiams, būtinas visų lygių valdžios sektoriaus ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant šiems regionams skirtas strategijas ir specialias programas bei veiksmus;

24.  dar kartą pabrėžia inovacijų, skaitmeninimo ir vietoje teikiamų paslaugų (sveikatos priežiūros, socialinių, pašto) bei infrastruktūros gerinimo svarbą siekiant sukurti palankią aplinką ir gerą pagrindą augimui skatinti ir mažiau išsivysčiusių regionų sanglaudai didinti; mano, kad didelės spartos interneto ryšio teikimas yra išankstinė kaimo ir kalnų vietovių gyvybingumo sąlyga; atkreipia dėmesį į daugiasektorių projektų, kuriais skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė plėtra, potencialą, kurį galima panaudoti pasitelkiant Europos fondų sinergiją;

25.  siūlo, kad Europos semestro konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų būti daugiametės, vykdant laikotarpio vidurio stebėseną ir peržiūrą, ir taikomos kaip teigiamos paskatos siekiant pradėti įgyvendinti struktūrines reformas, o ne kaip priemonės, kuriomis būtų galima neleisti pasinaudoti investicijomis pagal sanglaudos politiką, siekiant prisidėti prie bendrų Sąjungos tikslų;

26.  mano, kad reikėtų kruopščiai išanalizuoti priemones, kuriomis ESI fondų efektyvumas susiejamas su patikimu ekonomikos valdymu, įskaitant visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; taip pat mano, kad reikėtų persvarstyti ESI fondų loginį pagrindą, atsižvelgiant į būsimą programavimo laikotarpį ir jo įgyvendinimą 2014–2020 m.; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti patikslinimus, susijusius su Europos semestro ir sanglaudos politikos sąsaja; šiuo atžvilgiu siūlo teigiamų paskatų sistemą, kurios ribos būtų nustatytos naujoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) ir kuri galėtų būti naudojama kaip priemonių rinkinys, leistinas naudoti valstybėms narėms laikantis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ir kitų reikalavimų pagal Europos semestrą;

27.  mano, kad itin svarbu remti produktyvią ir vietos verslo veiklą, būdingą mažiau išsivysčiusiems regionams, įskaitant tvarų turizmą, žiedinę ekonomiką, vietos energetikos pertvarką, žemės ūkį, pagamintus produktus, ir į MVĮ orientuotas inovacijas; mano, kad sąveika, kuri skatinama veiksmingai derinant finansavimą iš regioninių ir nacionalinių institucijų ir ES priemones, naudojant integruotas teritorines investicijas, turėtų padėti kurti naujas ekonomines galimybes, ypač jaunimui;

28.  pabrėžia, kad svarbu išnaudoti visas ES teikiamas galimybes siekiant darnaus vystymosi ir augimo šiuose regionuose; mano, kad valstybės narės, rengdamos veiklos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, turėtų skirti ypatingą dėmesį mažiau išsivysčiusiems regionams; todėl primena, kad svarbu skatinti naudoti tiesiogiai valdomas ir ESIF lėšas, jas kartu derinant su sanglaudos politikos teikiamomis galimybėmis;

29.  pabrėžia patikimų, atnaujintų, suskirstytų statistinių duomenų svarbą; todėl prašo Komisijos ir Eurostato pateikti statistinius duomenis, kurie būtų kuo išsamesni ir suskirstyti geografiniu požiūriu, kad juos būtų galima panaudoti kuriant tinkamas sanglaudos politikos priemones, taip pat ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose; šiuo atžvilgiu palankiai vertina šioje Komisijos ataskaitoje pateiktą informaciją;

30.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti esamą sąsają tarp sanglaudos politikos ir makroekonominio valdymo, primindamas, kad sanglaudos politika yra tiesiogiai grindžiama Sutartimis ir yra viena iš ryškiausių Europos politikos priemonių bei svarbiausia Europos solidarumo ir pridėtinės vertės išraiška visuose Europos regionuose; mano, kad sanglaudos politikos ir ekonomikos valdymo procesų ryšys vykdant Europos semestrą turi būti suderintas, abipusis ir sutelktas į teigiamų paskatų sistemą; pritaria tam, kad būtų toliau pripažįstamas teritorinis aspektas, kuris būtų naudingas Europos semestrui, mano, kad reikia atitinkamai išlaikant pusiausvyrą atsižvelgti į ekonomikos valdymą ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslus, nustatytus Sutartyse, ir į tvaraus augimo, užimtumo ir aplinkos apsaugos tikslus;

31.  primena, kad būtina visiems politikos subjektams pripažinti sanglaudos politikos kaip pagrindinės Europos ekonominės politikos priemonės vaidmenį siekiant skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kuriomis atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir teritorinius regionų ypatumus;

32.  ragina valstybes nares, kaip siūloma Komisijos ataskaitoje, priimti nacionalines ir regionines vystymosi strategijas ir programas, kuriomis būtų siekiama remti mažiau išsivysčiusius regionus ir gerinti jų administracinius gebėjimus, valdymą ir kitus pagrindinius ekonomikos augimo veiksnius; ragina Komisiją šiuo klausimu suteikti techninę, profesinę ir praktinę pagalbą valstybėms narėms, regionams ir savivaldybėms, kad būtų pasinaudota geriausia patirtimi ir remiamas viešųjų paslaugų skaitmeninimas;

33.  ragina, kad sanglaudos politika ir toliau būtų vienas Sąjungos prioritetų ir kad jai būtų skiriamas platiems užmojams pakankamas finansavimas, netgi atsižvelgiant į ES biudžetui taikomą spaudimą, ir kad būtų kuriamos didesnės sinergijos su kitais ES fondais ir pritraukiama papildoma finansinė parama pasitelkiant finansines priemones daugiamečio programavimo laikotarpiui po 2020 m.; pabrėžia, kad neturi būti pakenkta tokioms vertybėms kaip Europos solidarumas, kurį įkūnija sanglaudos politika;

34.  primena, kad Parlamentas atsakingas už tinkamos teisėkūros sistemos, skirtos būsimai sanglaudos politikai, sukūrimą ir patvirtinimą; pabrėžia, kad būtina išsaugoti pagrindinį sanglaudos politikos vaidmenį ir tikslą pagal SESV 174 straipsnį siekiant ne tik pasiekti konvergenciją, bet ir užkirsti kelią teritorijų atsilikimui; nurodo, kad reikia supaprastinti taisykles ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp politikos supaprastinimo ir tinkamos kontrolės bei sumažinti pernelyg didelės administracinę naštą; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę išplėsti Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl ERPF 7 straipsnio taikymą, finansuojant miestų ir jų aplinkinių teritorijų jungtis mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

35.  ragina Komisiją labiau remti inovacijų sistemų, pvz., pažangiai specializacijai skirtų inovacinių strategijų, vystymą ir stiprinti įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų sąveiką mažiau išsivysčiusiuose regionuose; taip pat pabrėžia, kad gerą ryšio prieigą turinčios teritorijos yra itin svarbios mokslinių tyrimų partnerystės veiklai, taip pat Europos inovacijų partnerystės iniciatyvoms, kad taikant naujovišką praktiką galėtų būti toliau skatinamas tvarus žemės ūkis ir susijusių sektorių įmonių plėtra mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir jų nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(3)

OL C 181, 2016 5 19, p. 29.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0245.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0254.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401.

(9)

2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatas (COM (2017)0623).


AIŠKINAMOJI DALIS

Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu 2015 m. pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama išnagrinėti augimą ir investicijas ribojančius veiksnius mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose (t. y. mažiau išsivysčiusiuose regionuose).

Šiuo pranešimu siekiama rasti galimus sprendimus siekiant remti augimą ir padidinti pajamas šiuose regionuose.

Kalbama apie 47 regionus, priklausančius 8 valstybėms narėms. Šiems regionams priskiriami:

•  lėto augimo regionai – regionai, kurių BVP artimas Europos vidurkiui, tačiau kuriuose visiškai nėra augimo. Taip yra Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Portugalijos regionuose.

•  Mažas pajamas gaunantys regionai – regionai, kurių BVP vis dar labai žemas, tačiau kuriuose nustatytos teigiamos augimo tendencijos. Šiuose regionuose, kurių atsilikimo lygis buvo daug didesnis negu kitų regionų, sanglaudos politika duoda puikių rezultatų (kalbama apie Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos regionus).

Bendrosios aplinkybės

Makroekonominė padėtis daro didelį poveikį regiono augimui. Krizės sukeltas makroekonominis disbalansas gali sužlugdyti 2 dešimtmečius įgyvendinant sanglaudos politiką dėtas pastangas, visų pirma lėto augimo regionuose, kuriuose aukštas valstybės ir privačiojo sektoriaus skolos lygis trukdo jų vystymuisi.

Mažiau išsivysčiusiuose regionuose našumo, mokyklos lankymo ir užimtumo lygiai yra žemesni. Darbo rinkos nelankstumas ir nepakankamai dinamiška verslo aplinka daro neigiamą poveikį jų ekonomikai.

Dėl nepakankamai išvystytų regioninių inovacijų sistemų, kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir žemos institucijų kokybės kyla grėsmė šių regionų augimo galimybėms.

Žemas pajamas gaunančiuose regionuose dėl emigracijos, visų pirma jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos, į užimtumo požiūriu patrauklesnius regionus nuolat mažėja gyventojų skaičius.

Viešosios ir privačiojo sektoriaus investicijos ypač sumažėjo lėto augimo regionuose.

Komisija nurodo galimus sprendimus, kaip antai įmonių tarpusavio santykių, taip pat įmonių ir aukštojo mokslo įstaigų santykių gerinimas, investicijos į infrastruktūras ir švietimą, susisiekimo tarp miestų ir aplinkinių teritorijų gerinimas, didesnės investicijos į viešąsias institucijas siekiant gerinti valdžios sektoriaus veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat stiprinti Europos semestro ir sanglaudos politikos sąsajas nustatant investicijų sritis.

Aiškinamasis memorandumas

Pranešėja mano, kad Europos Komisijos ataskaitoje pateikiama svarstytinų pasiūlymų. Komisija pabrėžia, kad nelanksčios darbo rinkos, kuriose vyrauja kolektyvinės derybos, yra neveiksmingos.

Pranešėjos nuomone, svarbiausias klausimas, kurį reikia išspręsti, – sanglaudos politikos ir Europos ekonominės politikos santykio nustatymas.

Pranešime ši problema sprendžiama trijose pagrindinėse srityse.

Valstybės skola ir ekonomikos augimas

Komisija teigia, kad valstybės skola yra kliūtis augimui, trukdanti geram sanglaudos politikos veikimui, ir savo ataskaitoje tiesiogiai susieja sanglaudos politiką ir valstybės skolą teigdama, jog pastaroji daro įtaką struktūrinių fondų gebėjimui skatinti vystymąsi ir augimą.

Pranešėjos nuomone, dėl Stabilumo pakte nustatytų įsipareigojimų dėl valstybės skolos grąžinimo sumažėja viešųjų investicijų galimybė ir mažiau išsivystę regionai, labiausiai priklausomi nuo šių išteklių, patiria su tuo susijusius sunkumus dažniau nei kiti regionai. Pranešėja atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto apribojimai stabdo įgyvendinant sanglaudos politiką vykdomas investicijas labiau nei nacionalinė valstybės skola. Todėl, siekiant, kad sanglaudos politika galėtų skatinti vystymąsi ir užimtumą, svarbu, kad bendram finansavimui nebūtų taikomi Stabilumo pakte nustatyti biudžeto apribojimai.

Sanglaudos politikos ir makroekonominių sąlygų santykis

Pranešėja mano, jog makroekonominių sąlygų sistema turi būti pertvarkyta, kad nebūtų keliamas pavojus investicijoms didžiausius struktūrinius sunkumus patiriančiose teritorijose. Įgyvendinant sanglaudos politiką, taip pat kitas Sąjungos politikos kryptis, sąlygos pirmiausia turėtų būti orientuotos į pagrindinių vertybių laikymąsi ir sambūvį, o ne į makroekonominius rodiklius.

Pranešėja teigia, kad į makroekonomines sąlygas ir toliau turės būti atsižvelgiama kaip į rodiklį, pagal kurį imamasi sanglaudos priemonių, tačiau pozityviai ir konstruktyviai, siekiant skatinti ir remti reformas.

Sanglaudos politika ir Europos semestras

Pranešėja pažymi, jog Komisija tikisi, kad sanglaudos politika ir Europos semestro konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos bus glaudžiau susijusios, tačiau nenurodo kaip. Rekomendacijos turėtų būti ne kliūtis, o paskata ir parama regionams. Kadangi visų pirma lėto augimo regionuose būtina pradėti struktūrines reformas, rekomendacijos turėtų būti daugiametės.


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (25.1.2018)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES

(2017/2208(INI))

Nuomonės referentė: Viorica Dăncilă

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Komisija turi užtikrinti pagal antrąjį bendrosios žemės ūkio politikos ramstį šiuo metu vykdomų investicijų rūšies tęstinumą, nes šios investicijos yra labai svarbi finansavimo priemonė, skirta ekonomikos augimui didinti, konkurencingumui, inovacijoms ir užimtumui mažiau išsivysčiusių regionų kaimo ir kalnuotose vietovėse skatinti ir darniai kaimo plėtrai užtikrinti; kadangi pagal antrąjį ramstį taip pat teikiamos finansinės paskatos investuoti į kaimo vietoves, siekiant atsižvelgti į konkrečius teritorinius poreikius; kadangi šios finansinės paskatos savo ruožtu padeda siekti kompleksinių tikslų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo srityse, kadangi pagal pirmąjį ramstį teikiamos paskatos ir remiama žemės ūkio ir ekologiška žemės ūkio praktika, o visa tai naudinga aplinkai, be to, žmonės, pavyzdžiui, jaunieji ūkininkai, skatinami užsiimti žemės ūkio veikla,

B.  kadangi žemės ūkis teikia daug daugiau darbo vietų mažas pajamas gaunantiems ir lėtai besivystantiems regionams, palyginti su 28 ES šalių vidurkiu; kadangi šis darbo vietų skaičius yra penkis kartus didesnis mažas pajamas gaunančiuose regionuose ir 2,6 karto lėtai besivystančiuose regionuose;

C.  kadangi ataskaita dėl mažiau išsivysčiusių regionų iš esmės susijusi su 2000–2013 m. laikotarpiu ir joje pateikiami atnaujinti duomenys iki 2014 m. ar 2015 m., taip pat joje nenagrinėjamas žemės ūkio sektorius;

D.   kadangi prastas politinių prioritetų nustatymas, nedidelės investicijos, nepakankama fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra, žemas sujungiamumo lygis, ribotos galimybės naudotis elektroninėmis paslaugomis, dažnai nepakankami instituciniai gebėjimai arba vietos viešųjų paslaugų trūkumas, įgūdžių trūkumas ir vis augantis kaimo ir žemės ūkio bendruomenių įsiskolinimo lygis yra pagrindinės kliūtys sėkmingai vystyti gyvybingą ir savarankišką kaimo verslą ir burti bendruomenes, verčiančios daugelį jaunuolių palikti kaimo vietoves ir iš jų emigruoti, dėl to kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema dar labiau paūmėja ir kyla pavojus regiono ateities perspektyvoms,

E.  kadangi kai kuriuose mažas pajamas gaunančiuose ES regionuose žemės pasisavinimo ir koncentravimo problema yra didelė kliūtis siekiant padėti regionams plėtotis ir augti;

F.  kadangi viena didžiausių ir sudėtingiausių ES problemų yra kaimo vietovių padėties gerinimas, šią problemą galima spręsti taikant pažangų metodą;

G.  kadangi lyčių klausimai paprastai dažniau aptariami neprivalomos politikos srityse, o ne privalomos, pavyzdžiui, regioninės politikos, kuriai teikiama didesnė finansinė parama;

1.  laikosi nuomonės, kad žemės ūkis, žemės ūkio maisto produktų sektorius ir kaimo vietovių verslumas yra sprendimo, kuriuo siekiama didinti tvarų augimą, atgaivinti kaimo vietoves, skatinti šeimos ūkius, kurti naujas darbo vietas ir palengvinti plačią ir nediskriminuojančią socialinę įtrauktį, dalis, taip pat puiki kovos su skurdu ir nelygybe priemonė; žemės ūkis padeda didinti pajamų lygį mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir kartu tvariai išsaugoti kaimo vietoves, remti ekosistemines paslaugas, stabdyti kaimo gyventojų skaičiaus ir galimybių gauti viešąsias paslaugas mažėjimą; atkreipia dėmesį į strateginį vaidmenį, kuris mažiau išsivysčiusiuose regionuose tenka žemės ūkiui, nes užsiimant šia veikla šiuose regionuose tiekiami maisto produktai ir užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas;

2.  mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunų gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse, nes jie yra būtinas išteklius siekiant atkurti ekonomiką ir socialinį gyvenimą atitinkamose vietovėse;

3.  pažymi, kad kaimo vietovėse ne tik dirba ūkininkai ir auginami maisto produktai, čia taip pat gyvena milijonai į bendruomenes susibūrusių europiečių, kurie turi vis mažiau galimybių;

4.  ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti į švietimą, siekiant mažiau išsivysčiusiuose žemės ūkio regionuose pritraukti aukštos kokybės žmogiškųjų išteklių ir juos išlaikyti;

5.  pabrėžia kaimo plėtros fondų svarbą didinant šių regionų ekonominį atsparumą, teritorinę sanglaudą ir konkurencingumą taikant konkrečius projektus, grindžiamus principu „iš apačios į viršų“, investicijomis, bendradarbiavimo galimybėmis ir infrastruktūros vystymu; taigi pripažįsta vietos veiklos grupių indėlį rengiant vietos strategijas, remiant suinteresuotųjų asmenų tinklus ir individualių LEADER projektų vertinimą bei tvirtinimą, todėl ragina didesnę paramos dalį skirti bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, taip padedant spręsti problemas ir didinti gebėjimus; pabrėžia žinių perdavimo ir geresnių galimybių mažiau išsivysčiusiuose regionuose diegti žemės ūkio naujoves užtikrinimo svarbą; pažymi, kad į žemės ūkio veiklą įtraukiant jaunimą pasiekiama geresnių rezultatų, nes jie prisideda ieškant naujoviškų sprendimų ir ūkininkavimo srityje diegia naujausias technologijas;

6.   pabrėžia, kad siekiant patenkinti šių regionų poreikius labai svarbu ir po 2020 m. toliau skirti pakankamus ES regioninės plėtros fondus, visų pirma turint omenyje žemės ūkio augimo galimybes, ir atsižvelgti į poreikį toliau finansuoti visus ES regionus, nes globalizacijos, klimato kaitos ir pramonės pereinamojo laikotarpio padarinius patiria ne tik mažiau išsivystę regionai, kaip nurodyta Komisijos 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje, – didelis poveikis daromas ir, pavyzdžiui, retai apgyvendintoms vietovėms; pripažįsta svarbų pirmojo ramsčio mokėjimo sistemų vaidmenį, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, todėl ragina užtikrinti, kad jų lygis kuo labiau atitiktų pagal dabartinę BŽŪP nustatytąjį;

7.   pabrėžia, kad kaimo plėtrai ir BŽŪP skiriamas finansavimas negali būti mažinamas dėl ES biudžetui daromo spaudimo; pabrėžia, kad „Brexit’as“ turės įtakos visoms valstybėms narėms ir gali turėti neigiamos įtakos kaimo regionams; ragina nustatyti ir remti šiuos regionus;

8.  pabrėžia, kad reikia didesnio kaimo plėtros fondų valdymo lankstumo, ir pažymi, kad svarbu žemės ūkio finansavimui netaikyti biudžeto apribojimų;

9.  pabrėžia, kad reikia visapusiškų ir laiku įgyvendinamų plėtros strategijų ne tik siekiant spręsti kai kurias pagrindines mažiau išsivysčiusių žemės ūkio regionų problemas, bet ir stiprinti jų gebėjimus naudoti naujas technologijas, pritraukti talentingų žmonių ir juos išlaikyti, taip pat kurti ir skatinti naujas investicijas;

10.  mano, kad vienas didžiausių iššūkių mažiau išsivysčiusiuose regionuose – padidinti žemės ūkio sektoriaus našumą ir užimtumą;

11.  pabrėžia, kad labai svarbus galimas sinergetinis poveikis, kuris mažiau išsivysčiusių regionų žemės ūkio srityje sudaro didelę, tačiau vis mažėjančią visų darbo vietų dalį, siekiant suteikti tvirtą pagrindą galimybėms plėtoti tradicinius kokybiškus produktus, pavyzdžiui, produktus, kuriems taikoma geografinių nuorodų (toliau – GN) apsauga, kalnų ūkių produktus arba vietos specializuotus produktus, ir remti apsirūpinimo maistu saugumo bei tvarios aplinkosaugos priemones; taip pat atkreipia dėmesį į galimybę plėtoti turizmo veiklą, ypač agrarinį turizmą; pabrėžia Parlamento 2015 m. raginimą ES GN apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams; mano, kad taip išplėtus apsaugą būtų skatinami visi kaimo regionai ES, nes tradiciniams produktams būtų suteikiama pridėtinės vertės, o kaimo regionuose būtų kuriamos darbo vietos; skatina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl GN apsaugos taikymo ir ne žemės ūkio produktams;

12.  pabrėžia, kad svarbu remti vietos iniciatyvas, susijusias su vietos produktų perdirbimu, prekyba jais, jų platinimu ir vartojimu, taip pat remti vietos prekybą;

13.  dar kartą pabrėžia inovacijų, tinkamai plėtojamo skaitmeninimo ir vietoje teikiamų paslaugų (sveikatos priežiūros, socialinių, pašto) bei infrastruktūros gerinimo, taip sukuriant palankią aplinką ir gerą pagrindą augimui skatinti ir mažiau išsivysčiusių regionų sanglaudai didinti, svarbą; pabrėžia, kad geros infrastruktūros, ypač sparčiojo interneto ryšio, teikimas yra būtina kaimo vietovių gyvybingumo išlaikymo sąlyga, galinti padėti spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse problemą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, reikalingus šių vietovių augimui; primena, kad švietimas ir mokymas yra labai svarbūs siekiant plėtros, kurią gali būti lengviau skatinti užtikrinant internetines tarpusavio sąsajas; palankiai vertina Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ūkininkavimo ateities, šiame dokumente numatoma žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse telkti daugiau investicijų (o tai gali būti labai naudinga užimtumui) ir skatinti vietos bendruomenes plėtoti pažangiųjų kaimų iniciatyvą, siekiant skaitmeninti ir plėtoti paslaugų infrastruktūrą;

14.  atkreipia dėmesį į socialinį ūkininkavimo modelį ir galimybę jį taikant suburti kaimo vietovių žmones, visų pirma priartinant ūkininkavimą prie piliečių; mano, kad šis modelis yra svarbi priemonė, kuria vietos bendruomenei siūloma įvairių terapinės paramos paslaugų, kartu ūkininkus priartinant prie platesnės bendruomenės;

15.  pažymi, kad visiškas naujoviškų projektų, pavyzdžiui, pažangiųjų kaimų iniciatyvos, įgyvendinimas labai priklauso nuo padidinto sujungiamumo ir švietimo; primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant kaimo vietovėse sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, skatinti šeimos ūkininkavimą, geresnę aplinkosaugos vadybą, socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir darbo vietų kūrimą taikant pažangius metodus;

16.  pažymi, kad skatinti su tradiciniais lyčių vaidmenis susijusius pokyčius tam, kad moterys vis dažniau galėtų dalytis regioninės plėtros teikiama nauda, savaime yra vertinga ir tai taip pat gali padėti didinti prekybos ir pramonės konkurencingumą, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

17.  palankiai vertina su kartų kaita susijusius prioritetus, kuriuos Komisija nustatys per kitą BŽŪP reformą; mano, kad tai padės užtikrinti ES kaimo regionų tvarumą;

18.  pažymi, kad įvairinimas daugeliui ūkininkų, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tapo būtinybe, taip jie galėti naudotis papildomais pajamų šaltiniais;

19.   pabrėžia, jog gerą ryšio prieigą turinčios teritorijos, kuriose pirmenybė teikiama kaimo vietovėms ir skatinama jų plėtra, yra itin svarbios mokslinių tyrimų partnerystės veiklai, taip pat Europos inovacijų partnerystės iniciatyvoms, kad naujoviškos praktikos galėtų toliau skatinti tvarią žemės ūkio ir susijusių sektorių įmonių plėtrą bei augimą mažiau išsivysčiusių regionų kaimo vietovėse; mano, kad atsižvelgiant į tai būtina skatinti ES regionų bendradarbiavimą NUTS 2 lygiu, kuris atrodo tinkamiausias;

20.  pabrėžia teritorinio požiūrio naudą, nes jis padeda užtikrinti pakankamą infrastruktūrą ir kiekvieno regiono socialinį kapitalą; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sumažinti ūkininkavimo spaudimą kaimo regionuose reikia teikti paslaugas, pavyzdžiui, profesinio konsultavimo, finansinių konsultacijų ir konsultavimo ūkių valdymo praktikos klausimais; pakartoja, kad siekiant išlaikyti šias vietoves būtina išsaugoti viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo, profesinio mokymo, sveikatos priežiūros, viešąsias socialines paslaugas, viešąjį transportą ir viešąsias pašto paslaugas; ragina valstybes nares svarstyti galimybę mažiau išsivysčiusių regionų bendruomenėms padėti atitinkamomis priemonėmis, kurias taikant kuriamos uždarosios gamybos grandinės ir padedama užtikrinti, kad šiuose regionuose ir toliau būtų vykdomi pridėtinės vertės kūrimo procesai, taigi atsirastų gyvybinga kaimo ekonomika ir kaimo vietovėse didėtų gyventojų skaičius;

21.  ragina Komisiją užtikrinti, kad bendram finansavimui, skiriamam iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, nebūtų taikomi apribojimai pagal Stabilumo ir augimo paktą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Stefan Eck, Jens Gieseke, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Hannu Takkula, Tom Vandenkendelaere, Thomas Waitz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Stanisław Ożóg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37

+

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Esther Herranz García, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Czesław Adam Siekierski, Tom Vandenkendelaere

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Karin Kadenbach, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

ECR

Richard Ashworth, Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson, Stanisław Ożóg

ALDE

Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Hannu Takkula

GUE/NGL

Stefan Eck, Luke Ming Flanagan

Verts/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

EFDD

Marco Zullo

1

-

EFDD

John Stuart Agnew

2

0

ENF

Philippe Loiseau, Laurenţiu Rebega

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (31.1.2018)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES

(2017/2208(INI))

Nuomonės referentas: Nicola Caputo

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mažos apimties priekrantės žvejybos inovacijų ir įvairinimo nuo žuvininkystės priklausomuose regionuose(1),

  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl su žuvininkyste susijusio turizmo vaidmens įvairinant žuvininkystę(2),

  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“(3),

  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos(4),

  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 1379/2013 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo(5),

  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl naujo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF)(6),

A.  kadangi žvejyba, ypač mažos apimties smulkioji žvejyba, kaip nurodyta atitinkamoje Komisijos ataskaitoje, yra tradicinė veikla, kuri dėl savo specifikos nulemia gyventojų tapatybę ir gyvenimo būdą daugelyje lėtai besivystančių regionų (pavyzdžiui, Mezzogiorno (Italijos) , Graikijos, Kroatijos, Ispanijos ir Portugalijos) ir mažas pajamas gaunančių regionų (pavyzdžiui, Bulgarijos ir Rumunijos) pakrančių rajonuose;

B.  kadangi 12 proc. pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltinis priklauso nuo žvejybos ir akvakultūros; kadangi dėl to žuvų išteklių prekyba gali padaryti didžiulį socialinį ekonominį poveikį, nes apie 40 proc. gaminių patenka į tarptautines rinkas, o metinė eksporto vertė viršija 115 mlrd. eurų;

C.  kadangi mažos apimties žvejyba, smulkioji žvejyba, priekrantės žvejyba ir vėžiagyvių žvejyba dideliuose ES pakrančių rajonuose, įskaitant salas ir atokiausius regionus, yra svarbios ekonominiu, teritoriniu, socialiniu ir kultūriniu požiūriu, todėl, atsižvelgiant į pramoninę ir didelės apimties žvejybą, taip pat pramoninę akvakultūrą, reikia saugoti ir remti šį sektorių;

D.  kadangi smulkiojoje žvejyboje naudojami įrankiai ir metodai, darantys mažesnį poveikį nykstantiems ištekliams;

E.  kadangi smulkioji žvejyba daro didelį poveikį mažiau išsivysčiusių Sąjungos pakrančių ir salų bendruomenių ateičiai; kadangi reikia skatinti jaunuolius integruotis į šį sektorių ir siūlyti jiems tinkamą profesinį rengimą, taip pat ir smulkiosios bei priekrantės žvejybos srityse, siekiant padėti užtikrinti nuo žvejybos priklausomų vietovių vystymąsi ir pastovų gyventojų skaičių;

F.  kadangi, siekiant užtikrinti didžiausią galimas tausios žvejybos laimikį (MSY), būtina vadovautis regioniniu požiūriu, pagal kurį atsižvelgiama į mokslinius kriterijus ir socialinius bei ekonominius aspektus;

G.  kadangi ES yra didžiausia žuvų išteklių rinka pasaulyje ir dėl šios priežasties vis didėja poreikis užtikrinti ne tik našią, bet ir subalansuotą bei tausią žvejybą;

H.  kadangi padėtis žvejybos sektoriuje ir toliau blogėja, o tai toliau prisideda prie didelio ekonominio nuosmukio daugelyje pakrančių ir salų rajonų, įskaitant mažiau išsivysčiusius regionus, lemia gyventojų skaičiaus sumažėjimą ir gyventojų išsikėlimą į rajonus, kuriuose siūlomos geresnės užimtumo ir švietimo perspektyvos;

I.  kadangi su šiais regionais susijusios priemonės, patvirtintos įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką, turi būti tvarios socialiniu ir ekonominiu požiūriu, siekiant užtikrinti, kad smulkiosios žvejybos veikla ir toliau būtų vykdoma; kadangi vykdant priekrantės žvejybą sugaunamų žuvų rūšys turi didelę socialinę ir ekonominę vertę, nors sudaro tik nedidelę verslinės žvejybos dalį;

J.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatyta, kad „skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, [...] valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus [...]. Taikytini kriterijai gali būti, inter alia, [...] indėlis į vietos ekonomiką [...]“; kadangi šiomis aplinkybėmis ES turi skirti ypatingą dėmesį mažiau išsivysčiusių regionų laivynams;

K.  kadangi moterys atlieka labai svarbų vaidmenį smulkiosios žvejybos srityje, ypač vykdydamos su perdirbimo grandine ir vėžiagyvių žvejyba susijusias užduotis;

L.  kadangi ES sanglaudos politika siekiama sumažinti regionų ir valstybių narių skirtumus bei paskatinti ekonominį, socialinį ir teritorinį suartėjimą; kadangi žvejybos sektorius ir su juo tiesiogiai arba netiesiogiai susiję sektoriai atlieka svarbų vaidmenį pakrančių regionų vystymosi srityje

M.  kadangi žvejybos, vėžiagyvių žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, taip pat pagalbiniuose pramonės sektoriuose ir žuvininkystės produktų pardavimo bei perdirbimo sektoriuose sukuriama daug tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, todėl šie sektoriai turi didelę socialinę ir ekonominę reikšmę;

N.  kadangi kai kurie mažiau išsivysčiusių regionų priekrantės žvejybos rajonai yra šalia ekonomiškai išsivysčiusių regionų ir turistinių vietovių, tačiau vis tiek negali užsitikrinti pakankamo ekonomikos augimo;

O.  kadangi jūros išteklių naudojimo intensyvumas tokiuose regionuose didėja ir turizmas dažnai plėtojamas žvejybos sektoriaus sąskaita, nors abu sektoriai yra suderinami ir papildo vienas kitą;

P.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje pripažįstama ypatinga atokiausių regionų ekonominė ir socialinė padėtis, kurią struktūriniu požiūriu sunkina tam tikri veiksniai (atokumas, izoliuotumas, mažas plotas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, priklausomumas nuo keleto produktų ir pan.), kurių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą;

Q.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ypač atokiausiuose regionuose, didžiosios dalies vietos gyventojų išgyvenimas priklauso nuo smulkiosios pakrančių ir vietinės žvejybos; kadangi šiam sektoriui trūksta jaunimo, nes jis nelabai patrauklus, žemai vertinamas, o darbas jame dažnu atveju prastai atlyginamas;

R.  kadangi, siekiant užtikrinti iš atokiausių regionų gaunamų žvejybos produktų konkurencingumą pagrindinėse paskirties rinkose, taip pat reikia užtikrinti, kad jų kaina nebūtų pakelta dėl transporto išlaidų;

S.  kadangi mėgėjų žvejyba bei su šia veikla susijęs turizmas daro didelį poveikį ekonomikai ir galėtų paskatinti šių regionų ekonomikos įvairinimą;

T.  kadangi pagal Sąjungos mėlynosios ekonomikos strategiją raginama ir remiama pakrantės rajonų ekonominė plėtra;

U.  kadangi jūrų ir pakrančių turizmo srityje dirba 3,2 mln. žmonių ir iš viso sukuriama 183 000 mln. EUR ES bendrosios pridėtinės vertės;

1.  atkreipia dėmesį į žvejybos, ypač smulkiosios žvejybos, ir darnaus pakrančių ir jūrų turizmo svarbą siekiant vystyti įtraukią socialinę ir aplinką tausojančią jūrų ekonomiką; pabrėžia, kad būtina įvairinti turizmo pasiūlą, skatinant ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą, kuria, siekiant kompensuoti metų laikų kaitą, visus metus būtų sudaromos palankios sąlygos ir skatinama naudotis jūrų paveldu, povandeninio turizmo, gastronominio turizmo paslaugomis ar užsiimti vandens sportu; mano, kad reikia skirti didesnę finansinę paramą MVĮ, kurios kuria naujoviškus sprendimus pakrančių ir jūrų turizmo srityje, pasitelkdamos tokias finansines priemones kaip „Horizontas 2020“;

2.  pažymi, kad beveik visur įvairinimas tapo būtinybe daugeliui smulkių žvejų, o ypač tiems žvejams mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nes jų pajamos iš žvejybos veiklos dažnai yra nepakankamos ir jiems reikia ieškoti papildomų pajamų šaltinių, pvz., su šiuo sektoriumi susijusių turizmo galimybių, kaip antai turistinės žvejybos; ragina Komisiją ir valstybes nares remti įvairių ES fondų, taip pat EJRŽF, naudojimą, siekiant šiuose rajonuose plėtoti su žuvininkyste susijusį turizmą ir žuvies perdirbimo pramonę ir taip įvairinti pajamų šaltinius; tačiau pabrėžia, kad tokiu įvairinimu jokiu būdu neturi būti keliamas pavojus tradicinei žvejybos veiklai, o smulkiųjų žvejų darbas turi būti pripažįstamas ir finansiškai remiamas, net ir biologinio poilsio laikotarpiais;

3.  ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti į viso žvejybos sektoriaus profesinį mokymą ir technologinę plėtrą, siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius į mažiau išsivysčiusius regionus ir užtikrinti, kad jie ten liktų; pažymi, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir profesinio mokymo žvejybos sektoriuje skatinimas yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti tvarų ir konkurencingą augimą; pabrėžia, kad ESF gali atlikti svarbų vaidmenį tobulinant švietimą ir profesinį mokymą, taip pat smulkiosios ir priekrantės žvejybos srityse; pabrėžia, kad svarbu steigti vietos veiklos grupes ir kad jos veiktų ir paremtų žuvininkystės sektorių;

4.  ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas užtikrinti tvarią inovacinę infrastruktūrą, įskaitant, pavyzdžiui, spartų interneto ryšį ir kokybiškas IT, siekiant padėti mažiau išsivysčiusių regionų žvejams įvairinti ir tobulinti jų vykdomą tradicinės žvejybos veiklą, taip pat padaryti ją geriau suderinamą su kitais ekonominės veiklos sektoriais, ypač papildomais sektoriais; atkreipia dėmesį į mažiau išsivysčiusių pakrančių regionų daugiasektorių projektų, kuriais skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė plėtra, potencialą, kurį galima panaudoti pasitelkiant Europos fondų, kaip antai ERPF, EJRŽF ir ESF, sinergiją; pabrėžia, kad labai svarbi yra mėlynoji ekonomika, galinti paskatinti mažiau išsivysčiusių pakrančių ir salų regionų ekonomikos augimą;

5.  pabrėžia, kad, norint padidinti sektoriaus konkurencingumą ir pagerinti jo padėtį rinkoje, būtina remti užimtumą ir skatinti steigti gamintojų ir skirtingų pramonės šakų organizacijas;

6.  atkreipia dėmesį į Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kuris pirmą kartą apima integruotos jūrų politikos ir žuvininkystės finansavimą, taip pat Europos investicijų banko (EIB) svarbą siekiant skatinti darnų ir aplinkai nekenksmingą žvejybos, akvakultūros ir žuvų perdirbimo vystymąsi, pajamų įvairinimą nuo šių sektorių priklausomose žvejų bendruomenėse, ypač smulkiąją priekrančių žvejybą, moterų ir jaunimo profesinį mokymą ir naujų verslininkų pritraukimą į sektorių; ragina valstybes nares sparčiau naudotis EJRŽF lėšomis ir ypač jame numatytomis sumomis, kurios skiriamos vietos gyventojų profesiniam mokymui ir kvalifikacijos įgijimui bei tradicinę žvejybą papildančios veiklos pradžiai; mano, kad norint užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti su atvežtiniais produktais, reikia išsaugoti ar net padidinti subsidijas žuvų transportavimui iš atokiausių regionų iki pateikimo tarptautinei rinkai; pabrėžia, kad siekiant ir toliau remti nuo žvejybos priklausomų pakrančių regionų vystymąsi, būtina skirti pakankamą EJRŽF finansavimą laikotarpiui po 2020 m.;

7.  pabrėžia, kad žvejai, visų pirma smulkieji žvejai, daugelyje mažiau išsivysčiusių regionų susiduria su sunkumais gauti finansavimą, nes tuose regionuose didelė skolų našta ir spaudimas viešiesiems finansams, taip pat dėl biurokratinių ir administracinių procedūrų vėlavimo, susijusio su paties EJRŽF veikimu; todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis siekiant parengti tinkamas finansines priemones, kurios būtų pritaikytos žvejų ir jų įmonių poreikiams; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti paprastesnę ir spartesnę EJRŽF naudojimo mažiau išsivysčiusiuose regionuose procedūrą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atokiausiuose regionuose įdiegti paramos žvejybai priemonę, panašią į žemės ūkio srities priemones, taikomas atokiausiuose regionuose pagal programą POSEI, kuri padėtų optimaliai išnaudoti žvejybos galimybes šiuose regionuose;

8.  kad būtų sprendžiamos su konkrečiais atokiausių regionų patiriamais sunkumais susijusios problemos, ragina įgyvendinant ES politiką, reglamentus, fondų veiklą ir programas žuvininkystės politikos srityje, ypač susijusius su EJRŽF, visapusiškai taikyti SESV 349 straipsnį;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti įvairių ES fondų, taip pat EJRŽF, naudojimą, siekiant atitinkamuose regionuose plėtoti su žuvininkyste susijusį turizmą ir žuvies perdirbimo pramonę ir taip įvairinti pajamų šaltinius;

10.  siekiant sudaryti sąlygas išlikti atokiausių regionų žuvininkystės sektoriui ir laikantis diferencijuoto požiūrio į mažas salas ir teritorijas, minimo 14 darnaus vystymosi tiksle (DVT), ragina Komisiją numatyti paramos priemones remiantis SESV 349 straipsniu, kad būtų galima finansuoti (ES ir nacionaliniu lygmeniu) atokiausių regionų smulkiosios ir tradicinės žvejybos laivus, kurie visą savo laimikį iškrauna atokiausių regionų uostuose ir prisideda prie vietos darnaus vystymosi, kad taip būtų padidinta žmonių sauga, laikomasi Europos higienos standartų, kovojama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir pasiektas didesnis aplinkosaugos veiksmingumas;

11.  remia valstybes nares, kurios, skatindamos investicijas ir kovodamos su skurdu, atitinkamiems regionams taiko lengvatinę apmokestinimo tvarką;

12.  pabrėžia, kad svarbu vystyti ir skatinti aplinkos ir žuvų bei vartotojų gerovės atžvilgiais darnią akvakultūrą; be to, pabrėžia ne tik jos, kaip ekonominės veiklos, kuriančios gerai apmokamas, stabilias darbo vietas (ji jau sukūrė 80 000 darbo vietų ES), potencialą, bet ir jos svarbą mažinant Europos žuvų išteklių peržvejojimą ir ES priklausomybę nuo žuvies ir jūros gėrybių importo iš trečiųjų šalių. ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas remti mėlynosios ekonomikos projektus, siekiant padėti mažiau išsivysčiusių regionų gyventojams susikurti aplinką tausojančių pajamų šaltinių; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų išspręstos problemos, susijusios su žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams tenkančia administracine našta.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Linnéa Engström, João Ferreira, Sylvie Goddyn, Mike Hookem, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Norica Nicolai, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, Ole Christensen, Norbert Erdős, Seán Kelly, Verónica Lope Fontagné

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tim Aker, João Pimenta Lopes

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22

+

ALDE

António Marinho e Pinto, Norica Nicolai

ECR

Peter van Dalen, Remo Sernagiotto, Ruža Tomašić

ENF

Sylvie Goddyn

GUE/NGL

João Ferreira, João Pimenta Lopes

PPE

Alain Cadec, Norbert Erdős, Carlos Iturgaiz, Seán Kelly, Werner Kuhn, Verónica Lope Fontagné, Jarosław Wałęsa

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Richard Corbett, Ulrike Rodust, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas

VERTS/ALE

Linnéa Engström, Ian Hudghton

2

-

EFDD

Tim Aker, Mike Hookem

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0109.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0280.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316.

(4)

OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(5)

OL L 354, 2013 12 28, p. 1.

(6)

OL L 149, 2014 5 20, p. 1.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Raymond Finch, John Flack, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Paul Nuttall, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Andor Deli, Ivana Maletić, Urmas Paet, Georgi Pirinski, Bronis Ropė, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Anna Hedh, Bogdan Brunon Wenta


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

31

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Urmas Paet

ECR

John Flack, Sławomir Kłosowski, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

PPE

Daniel Buda, Andor Deli, Krzysztof Hetman, Ivana Maletić, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller, Milan Zver

S&D

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Anna Hedh, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Georgi Pirinski, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Kerstin Westphal

VERTS/ALE

Bronis Ropė

3

-

EFDD

Raymond Finch, Paul Nuttall

ENF

Steeve Briois

3

0

EFDD

Eleonora Evi

GUE/NGL

Martina Michels, Ángela Vallina

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 9 d.Teisinis pranešimas