Procedūra : 2017/2052(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0048/2018

Pateikti tekstai :

A8-0048/2018

Debatai :

PV 13/03/2018 - 13
CRE 13/03/2018 - 13

Balsavimas :

PV 14/03/2018 - 8.9

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0075

PRANEŠIMAS     
PDF 1453kWORD 234k
28.2.2018
PE 615.478v02-00 A8-0048/2018

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Biudžeto komitetas

Pranešėjai: Jan Olbrycht, Isabelle Thomas

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ir į dalinius pakeitimus, padarytus 2017 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratom) Nr. 2017/1123(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities (COM(2017) 0358),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(6),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą(7),

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Žmogaus teisių srityje ES veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų patiriamos problemos“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę savo iniciatyva dėl ES teikiamo pilietinės visuomenės organizacijų finansavimo,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0048/2018),

A.  kadangi dėl dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) buvo susitarta 2013 m. ir pagal ją pirmą kartą nustatytas tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų realios vertės sumažinimas palyginti su ankstesniu finansinio programavimo laikotarpiu, nepaisant to, kad daugėjo ES kompetencijos sričių ir didėjo jos užmojai, kaip nustatyta atitinkamai Lisabonos sutartyje ir strategijoje „Europa 2020“; be to, kadangi dėl joje numatyto didelio įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygio atotrūkio per pirmuosius dvejus DFP vykdymo metus susikaupė daug neapmokėtų sąskaitų; kadangi vėlai patvirtinus DFP ir susijusį teisinį pagrindą atsirado įgyvendinimo vėlavimų, tokio vėlavimo pasekmės juntamos iki šiol ir dėl to dabartinės DFP pabaigoje gali susikaupti mokėjimo prašymų, kurie turės būti perkeliami į kitą laikotarpį; kadangi Parlamentui primygtinai reikalaujant į DFP buvo įtraukta naujų nuostatų, siekiant kiek įmanoma daugiau išnaudoti jos viršutines ribas ir nustatyti lankstumo mechanizmus;

B.  kadangi greitai paaiškėjo, jog 2014–2020 m. DFP neatitinka realių poreikių ir politinių užmojų, nes nuo pat laikotarpio pradžios ji naudota siekiant įveikti daug krizių ir spręsti naujai iškylančius uždavinius investicijų, socialinės atskirties, migracijos ir pabėgėlių, jaunimo užimtumo, saugumo, žemės ūkio, aplinkos ir klimato kaitos srityse, nors tvirtinant programą jie nebuvo numatyti; kadangi dėl to dabartinė DFP jau po dvejų jos vykdymo metų pasiekė savo galimybių ribas, turimos maržos buvo išnaudotos, lankstumo nuostatos ir specialiosios priemonės plačiu mastu mobilizuotos, esamos politikos kryptys ir programos susidūrė su sunkumais ar net buvo sumažinta jų apimtis, taip pat, siekiant kompensuoti nepakankamo lygio ir nepakankamai lankstų ES biudžetą, sukurti tam tikri nebiudžetiniai mechanizmai;

C.  kadangi šie trūkumai tapo akivaizdūs jau 2016 m. pabaigoje, kai buvo pradėta DFP laikotarpio vidurio peržiūra ir tikslinimas, taigi reikėjo imtis skubių veiksmų, kaip tvirtino Parlamentas savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje; kadangi atliekant laikotarpio vidurio tikslinimą pavyko susitarti tam tikru mastu išplėsti šiuo metu taikomų lankstumo nuostatų galimybes, tačiau nepavyko peržiūrėti DFP viršutinių ribų;

D.  kadangi Komisija 2018 m. gegužės mėn. pateiks savo pasiūlymus dėl DFP po 2020 m., be kita ko, dėl būsimų nuosavų išteklių, nors Tarybos reglamente (ES) 1311/2013 nustatyta, kad jie turėjo būti parengti iki 2018 m. sausio 1 d.; kadangi po to gana greitai tikimasi sulaukti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl finansinių programų ir priemonių projektų;

1.  priima šią rezoliuciją, siekdamas pateikti Parlamento poziciją dėl DFP po 2020 m., ypatingą dėmesį skirdamas tikėtiniems jos prioritetams, dydžiui, struktūrai, trukmei, lankstumui ir kitiems horizontaliesiems principams, ir siekdamas nurodyti konkrečias atitinkamų ES politikos sričių, kurioms bus taikoma kita finansinė programa, biudžeto kryptis; tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kitos DFP kartu su naujuoju tarpinstituciniu susitarimu, kuriame bus atsižvelgiama į Parlamento pozicijas ir pasiūlymus; pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje taip pat numatytas Parlamento dalyvavimo kitos DFP priėmimo procedūroje pagrindas;

2.  tuo pat metu priima atskirą rezoliuciją, kurioje išdėsto savo poziciją dėl ES nuosavų išteklių sistemos, laikydamasis Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijų; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į Parlamento poziciją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES nuosavų išteklių, kurie turėtų būti plataus užmojo ir pateikiami kartu su pasiūlymais dėl DFP; pabrėžia, kad būsimose derybose kitos DFP išlaidų ir pajamų sritys bus traktuojamos kaip vienas bendras paketas ir kad susitarimas dėl DFP nebus pasiektas, jei nuosavų išteklių srityje nebus padaryta atitinkamos pažangos;

I. Kitos DFP prioritetai ir su ja susiję sunkumai

3.  palankiai vertina diskusijas dėl kitos DFP kaip galimybę parengti pagrindą stipresnei ir tvaresniai Europai, naudojant vieną iš apčiuopiamiausių priemonių – Sąjungos biudžetą; mano, kad kita DFP turėtų atitikti platesnę strategiją ir Europos ateities metmenis; mano, kad DFP numatytos biudžeto lėšos turi atspindėti ES politinį projektą ir jos politikos prioritetus;

4.  yra įsitikinęs, kad kita DFP turėtų būti parengta atsižvelgiant į nusistovėjusias Sąjungos politikos kryptis ir prioritetus, kuriais siekiama skatinti taiką, demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir lyčių lygybę, didinti gerovę, skatinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, numatyti kokybišką užimtumą ir kurti deramas darbo vietas, kovoti su klimato kaita ir skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių ir piliečių solidarumą; mano, kad šie principai yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos bei ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir stiprinti Europos pozicijas pasaulyje; mano, kad jie kaip niekada svarbūs turint mintyje būsimus Europos siekius;

5.  mano, kad kita DFP turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai rasti sprendimus ir sutvirtėjusiai išbristi iš dešimtmetį trukusių krizių: ekonomikos ir finansų nuosmukio, jaunimo nedarbo, nuolatinio skurdo ir socialinės atskirties, migracijos ir pabėgėlių reiškinio, klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių, aplinkos blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo, terorizmo ir nestabilumo – tai tik keletas pavyzdžių; pabrėžia, kad šios visuotinės tarpvalstybinės problemos, turinčios pasekmių šalių viduje, atskleidžia mūsų ekonomikų ir visuomenių tarpusavio saitus ir atkreipia dėmesį į tai, jog būtina imtis bendrų veiksmų;

6.  nurodo, kad ES turi vykdyti savo įsipareigojimą būti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie yra pasaulinis veiksmų planas siekiant sukurti tvaresnes, teisingesnes ir klestinčias visuomenes planetos lygmeniu; pabrėžia, kad kita DFP turi būti suderinta su darnaus vystymosi tikslais; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą darnaus vystymosi tikslus įtraukti į ES politiką ir iniciatyvas; tikisi, kad ES įvykdys savo įsipareigojimus siekiant šių tikslų; be to, pabrėžia, kad paskelbus Europos socialinių teisių ramstį ir ES bei valstybėms narėms įsipareigojus užtikrinti socialiai atsakingesnę Europą reikėtų tam numatyti atitinkamų finansinių išteklių; mano, kad patvirtinus Paryžiaus susitarimą reikėtų gerokai, palyginti su dabartine DFP, padidinti su klimatu susijusias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą;

7.  pabrėžia, kad kita DFP suteikia galimybę Sąjungai parodyti, jog ji solidari ir gali reaguoti į politinius pokyčius, pvz., „Brexit’ą“, populistinių ir nacionalistinių judėjimų stiprėjimą ir pirmavimo pasaulyje pokyčius; pabrėžia, kad nesutarimai ir tik savo interesų paisymas nėra tinkama reakcija į visuotines problemas ir piliečiams rūpimus klausimus; mano, kad „Brexit’o“ derybos ypač gerai parodo, kad nauda būti Sąjungos nariu yra daug didesnė nei išlaidos, susijusios su įnašais į jos biudžetą; atsižvelgdamas į tai, ragina visapusiškai laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, pvz., Didžiojo penktadienio susitarimo dėl teisinės valstybės principo ir demokratijos užtikrinimo;

8.  taigi ragina teikti nuolatinę paramą jau vykdomai politikai, ypač Sutartyse įtvirtintai ilgalaikei ES politikai, tai yra, bendrai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai ir sanglaudos politikai, taip pat sanglaudos politikai, nes jos neša apčiuopiamą Europos projektų naudą ES piliečiams; atmeta bet kokį mėginimą iš naujo nacionalizuoti šias politikos sritis, nes taip nebus nei sumažinta mokesčių mokėtojams ir vartotojams tenkanti finansinė našta, nei pasiekta geresnių rezultatų, tačiau, vietoje to, bus trukdoma ekonomikai augti, solidarumui vykdyti ir bendrajai rinkai veikti, o kartu dar labiau didinama nelygybė ir teritorijų bei ekonomikos sektorių skirtumai; ketina kitu programavimo laikotarpiu 27 valstybių narių Europos Sąjungoje užtikrinti tokio pat lygio finansavimą šiose politikos srityse, kartu toliau gerinant jų veiksmingumą ir supaprastinant su jomis susijusias procedūras;

9.  mano, kad Europa turėtų suteikti perspektyvą jaunajai kartai, taip pat į ateitį orientuotoms įmonėms, kurios prisideda prie ES sėkmės pasaulinėje arenoje; yra pasiryžęs iš esmės stiprinti dvi pavyzdines ES programas, t. y. bendrąją mokslinių tyrimų programą ir programą „Erasmus +“, kurios, naudodamos šiuo metu joms skirtas lėšas, negali patenkinti labai didelių poreikių, be kita ko, joms pateikiamų aukščiausios kokybės paraiškų; tvirtai pritaria nemažam išteklių padidinimui siekiant kovoti su jaunimo nedarbu ir remti mažąsias ir vidutines įmones vykdant programas, kurios pakeis Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME); taip pat pritaria tam, kad būtų padidintos Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) skiriamoms lėšos;

10.  ragina Sąjungą atlikti savo vaidmenį trijose naujose dabartinės DFP laikotarpiu atsiradusiose politikos srityse, susijusiose su vidaus ir išorės aspektais:

–  parengiant visapusišką prieglobsčio, migracijos ir integracijos politiką ir šalinant pagrindines migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo į trečiąsias šalis priežastis,

–  stiprinant išorės sienų apsaugą ir skatinant stabilumą, visų pirma saugant žmogaus teises užsienyje, vykdant konfliktų prevenciją ir išorės vystymosi politiką,

–  užtikrinant bendrą vidinį Europos piliečių saugumą ir sutelkiant gynybos srities mokslinius tyrimus ir pajėgumus, sykiu pabrėžiant, kad šių sričių veiksmai neturėtų būtų vykdomi ES vystymosi politikos sąskaita;

11.  pabrėžia, kad būsima sistema turėtų apimti dviejų naujų rūšių finansinę paramą, aiškiai nurodomą Sąjungos ekonominėje darbotvarkėje, tai yra, toliau naudoti paramos investicijoms sistemas, pvz., Europos strateginių investicijų fondą, ir plėtoti euro zonos valstybėms narėms skirtą stabilizavimo funkciją, galbūt naudojant siūlomą steigti Europos valiutos fondą, kartu su specialia konvergencijos priemone, skirta valstybėms narėms, norinčioms įsivesti eurą;

12.  pabrėžia, kad, visų pirma, į Sąjungos biudžeto dalį turėtų sudaryti specifiniai euro zonos biudžeto pajėgumai, apskaičiuojami viršijant daugiametėje finansinėje programoje numatytas viršutines ribas, nedarant poveikio kitoms DFP, jie turėtų būti finansuojami euro zonos ir kitų dalyvaujančių narių iš pajamų šaltinio, dėl kurio turi susitarti dalyvaujančios valstybės narės, ir laikomi asignuotosiomis pajamomis ir garantijomis; mano, kad esant stabiliai padėčiai, fiskalinis pajėgumas galėtų būti finansuojamas iš tikrų nuosavų išteklių, vadovaujantis M. Monti ataskaitos dėl būsimo ES finansavimo rekomendacijomis;

13.  dar kartą patvirtina principą, kad papildomi politiniai prioritetai turėtų būti siejami su papildomomis finansinėmis priemonėmis, nesvarbu, ar jos atsiranda tuo metu, kai priimama nauja DFP, ar kai ji vykdoma, ir pabrėžia, kad siekiant finansuoti naujus poreikius neturėtų būti kenkiama esamoms politikos kryptims ir programoms; be to, tikisi, kad bus numatytos pakankamos lankstumo nuostatos siekiant prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių, kurios gali susidaryti daugiametės finansinės programos laikotarpiu;

14.  mano, kad stipresnę ir ambicingesnę Europą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta daugiau finansinių išteklių; atsižvelgdamas į anksčiau minėtus iššūkius ir prioritetus ir į Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Sąjungos, ragina gerokai padidinti Sąjungos biudžetą; numato, kad reikiama DFP viršutinė išlaidų riba bus 1,3 % ES–27 BNP, nepaisant įvairių kitų priemonių, kurioms finansavimas bus skaičiuojamas viršijant viršutines ribas;

15.  yra įsitikinęs, kad, jei Taryba nesusitars gerokai padidinti savo nacionalinių įnašų į ES biudžetą, vienintelė galimybė tinkamai finansuoti kitą DFP yra nustatyti naujus tikrus ES nuosavus išteklius;

II. Horizontalieji klausimai

ES biudžeto principai ir biudžeto tikroviškumas

16.  primena ES biudžeto valdymo principus – vieningumą, biudžeto tikslumą, metinį periodiškumą, pusiausvyrą, universalumą, konkretumą, papildomumą, subsidiarumą, patikimą finansų valdymą ir skaidrumą, kurių reikia laikytis rengiant ir vykdant Sąjungos biudžetą;

17.  dar kartą primena savo ilgalaikę poziciją, kad Sąjungos politinis užmojis turi būti derinamas su atitinkamais finansiniais ištekliais, ir primena, kad SESV 311 straipsnyje tvirtinama, jog Sąjunga turi pasirūpinti priemonėmis, kurių reikia jos tikslams pasiekti ir politikai vykdyti;

18.  atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad visapusiškas Tarybos priimtų politinių sprendimų ir iniciatyvų įgyvendinimas galimas tik tuo atveju, jei kartu užtikrinamas būtinas finansavimas, ir pabrėžia, kad bet koks kitas požiūris Sąjungos biudžetą padaro netikrovišką ir mažina piliečių pasitikėjimą;

19.  mano, kad DFP, kurioje ES politiniai prioritetai išreiškiami konkrečiomis investicijomis, yra puiki ilgalaikių ES išlaidų ir tam tikro stabilaus viešųjų investicijų lygio valstybėse narėse užtikrinimo priemonė; vis dėlto apgailestauja, kad trūksta ilgalaikės strategijos, dėl kurios būtų tarpusavyje susitarta prieš priimant kitą DFP; be to, primena, kad ES biudžetas – visų pirma investicijų biudžetas, kuris gali būti naudojamas kaip papildomas ir papildantis šaltinis veiksmams, kurių imamasi nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, finansuoti;

Taikymo trukmė

20.  laikosi nuomonės, kad sprendimas dėl DFP trukmės turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp dviejų prieštaringų reikalavimų, visų pirma, reikalavimo, kad kelios ES politikos kryptys (ypač tos, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, pvz., žemės ūkio ir sanglaudos politika) būtų grindžiamos stabilumu ir nuspėjamumu, užtikrinamu įsipareigojant bent septyneriems metams, ir, antra, poreikio užtikrinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę, suderinant kiekvieną finansinę programą su penkerių metų politiniu Europos Parlamento ir Europos Komisijos darbo ciklu;

21.  pabrėžia, kad politiniu požiūriu būtina, kad kiekvienas naujai išrinktas Parlamentas galėtų daryti esminę įtaką DFP savo kadencijos metu, tiek skiriamų sumų, tiek politinių prioritetų atžvilgiu; pabrėžia, kad Europos Parlamento rinkimai suteikia ES piliečiams galimybę tiesiogiai pareikšti savo poziciją dėl Sąjungos biudžeto prioritetų, į kurią turėtų būti atsižvelgta po rinkimų patikslinant finansinę programą; todėl mano, kad per kiekvieną politinį ciklą Komisija privalo pasiūlyti, o Parlamentas ir Taryba privalo spręsti arba dėl būsimos DFP sudarymo, arba dėl privalomo tuo metu vykdomos DFP laikotarpio vidurio tikslinimo;

22.  pabrėžia, jog reikia, kad DFP trukmė palaipsniui būtų prilyginta 5+5 metų laikotarpiui, atliekant privalomą laikotarpio vidurio tikslinimą; ragina Komisiją parengti aiškų pasiūlymą, kuriuo būtų nustatomas praktinio 5+5 metų trukmės finansinės programos vykdymo metodas; yra įsitikinęs, kad vienas penkerių metų laikotarpis negali būti laikomas DFP trukme, nes dėl to susidarytų didelių kliūčių laikytis kai kurių ES politikos sričių programavimo ir įgyvendinimo reikalavimų;

23.  vis dėlto pripažįsta, kad, turint mintyje tai, jog kiti Europos Parlamento rinkimai vyks 2019 m. pavasarį, o dabartinė DFP bus vykdoma iki 2020 m. gruodžio mėn., negalima 5+5 metų sprendimo įgyvendinti nedelsiant, nes nebūtų rastas sprendimas, kaip tinkamai suderinti skirtingus ciklus; taigi mano, kad kita DFP turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui (2021–2027), kartu nustatant privalomą laikotarpio vidurio tikslinimą, ir tai būtų paskutinį kartą taikomas pereinamasis sprendimas;

Laikotarpio vidurio tikslinimas

24.  yra įsitikinęs, kad būtina išsaugoti teisiškai privalomą DFP laikotarpio vidurio peržiūrą ir tikslinimą, įtvirtintą naujame DFP reglamente; primena, kad 2016 m. laikotarpio vidurio tikslinimas buvo pirmas kartas istorijoje, kai buvo vykdomas faktinis DFP reglamento tikslinimas, ir tai teigiamai įvertino Taryba ir Parlamentas, visų pirma turėdami mintyje DFP lankstumo nuostatų stiprinimą;

25.  mano, kad atlikti 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą turėtų būti siūloma ir sprendžiama tinkamu laiku, siekiant sudaryti galimybes kitos kadencijos Parlamentui ir Komisijai atitinkamai patikslinti finansinę programą; pabrėžia, kad persvarstant bet kurią DFP turėtų būti užtikrinamas Parlamento dalyvavimas ir išsaugotos jo, kaip lygiavertės biudžeto valdymo institucijos, prerogatyvos; be to, pabrėžia, kad atliekant bet kokį faktinį tikslinimą taip pat tikslinamos DFP viršutinės ribos, jei būtų nustatyta, kad jos nepakankamos likusiam laikotarpiui;

Lankstumas

26.  pabrėžia, kad dabartinės DFP vykdymo laikotarpiu, siekdama užtikrinti papildomus asignavimus, kurių reikėjo reaguojant į krizes arba finansuojant naujus prioritetus, biudžeto valdymo institucija patvirtino esminį DFP reglamente numatytų lankstumo mechanizmų ir specialiųjų priemonių mobilizavimą;

27.  taigi mano, kad lankstumo nuostatos pagal dabartinę DFP veikė gerai ir sudarė galimybes priimti sprendimus dėl nemažų finansinių lėšų, kurių ypač reikėjo siekiant įveikti migracijos ir pabėgėlių srautų sukeltus sunkumus ir panaikinti investicijų spragas; primena, kad Parlamentas buvo kelių tokių nuostatų iniciatorius ir jis jas tvirtai gynė per derybas dėl ankstesnės DFP;

28.  mano, kad reikia ir toliau stiprinti šias nuostatas, kad būtų geriau reaguojama į naujas problemas, nenumatytus įvykius ir kintančius politinius prioritetus, atsirandančius vykdant ilgalaikį planą, tokį kaip DFP; ragina užtikrinti, kad kita DFP būtų dar lankstesnė, nes tai turėtų sudaryti galimybę kiek įmanoma daugiau panaudoti bendras DFP įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas;

DFP lankstumo mechanizmai

29.  mano, kad kitoje DFP turėtų būti nustatytos tokio lygmens viršutinės ribos, kad būtų galima ne tik finansuoti ES politiką, bet ir numatyti pakankamą kiekvienos išlaidų kategorijos įsipareigojimų maržą;

30.  yra įsitikinęs, kad visos nepaskirstytos maržos turėtų būti be jokių apribojimų perkeliamos į ateinančius finansinius metus ir biudžeto vykdymo institucijai leidžiama jas mobilizuoti vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą bet kokiu tikslu, kuris laikomas būtinu; taigi ragina išlaikyti bendrąją įsipareigojimų maržą, netaikant jokių taikymo srities ir laiko apribojimų;

31.  primena, kad naudojant bendrąją įsipareigojimų maržą galima mobilizuoti nepaskirstytas maržas tik iki N-1 metų, kai tik jos patvirtinamos po techninio patikslinimo, kuris atliekamas prieš pateikiant biudžeto projektą; vis dėlto mano, kad labai svarbu išnagrinėti būdus taip pat mobilizuoti N metų nepaskirstytas maržas, kad būtų galima finansuoti ir papildomus poreikius, kurių gali kilti per tuos metus;

32.  yra tvirtai įsitikinęs, kad įsipareigojimai, kuriuos patvirtino biudžeto valdymo institucija, turėtų būti naudojami jų pirminiam tikslui ir kad turėtų būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad tai galiotų visose politikos srityse; ypač ragina Komisiją toliau aktyviai dirbti šia linkme; vis dėlto yra įsitikinęs, kad jei įsipareigojimai vis dėlto panaikinami, nes veiksmai, kuriems jie buvo skirti, buvo visiškai arba iš dalies neįgyvendinti, jie turi sugrįžti į ES biudžetą ir biudžeto vykdymo institucija turėtų juos panaudoti per metinę biudžeto procedūrą; mano, kad panaikinti įsipareigojimai turėtų būti tiesiogiai įtraukti į bendrąją įsipareigojimų maržą, o ne į kokią nors konkrečią specialią priemonę ar rezervą;

33.  primena, kad panaikinti įsipareigojimai atsiranda iš įsipareigojimų, kurie jau buvo biudžeto valdymo institucijos patvirtinti, ir normaliomis aplinkybėmis jie turėjo būti panaudoti atitinkamiems mokėjimams, jei veikla, kuriai finansuoti jie buvo skirti, būtų buvusi vykdoma taip, kaip numatyta; todėl pabrėžia, kad panaikintų įsipareigojimų grąžinimas į ES biudžetą yra visiškai pagrįstas, tačiau tai neturėtų tapti būdu apeiti atitinkamas panaikinimo taisykles, kurios įtvirtintos sektoriniuose reglamentuose;

34.  nurodo, kad visoje DFP reikia užtikrinti visų mokėjimų maržų perkėlimą į kitus finansinius metus taikant nuostatas dėl bendrosios mokėjimų maržos; nepritaria bet kokiems apribojimams ar viršutinėms riboms, taikomiems nustatant galimų perkelti maržų lygį, kaip nustatyta šiuo metu galiojančioje DFP, ir primena, kad šios maržos gali būti mobilizuotos tik tuo atveju ir tik tokiu mastu, kokiu biudžeto valdymo institucija nusprendžia tai daryti; pabrėžia, kad bendroji mokėjimų marža galėtų būti svarbi priemonė reaguojant į bet kokią galinčią susidaryti naują mokėjimų krizę;

35.  pabrėžia, kad DFP reglamente turėtų būti išlaikyta galimybė nenumatytomis aplinkybėmis – jei finansavimo poreikiai viršytų esamas maržas ir specialias priemones – persvarstyti viršutines ribas; ragina DFP reglamente numatyti supaprastintą tikslinio persvarstymo procedūrą, neviršijant patvirtintos viršutinės ribos;

36.  siūlo finansuojant visas ES programas išlaikyti galimybę asignavimus telkti laikotarpio pradžioje arba laikotarpio pabaigoje, siekiant sudaryti sąlygas imtis anticiklinių veiksmų, atitinkančių faktinio įgyvendinimo tempą, ir tinkamai reaguoti į dideles krizes; be to, ragina šiuo metu Tarpinstitucinio susitarimo 17 punkte įtvirtintą teisėkūros lankstumą, kuris sudaro galimybes pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų programų bendrą finansinį paketą pakoreguoti +/- 10 proc. padidinti iki +/- 15 proc.;

37.  nurodo, kad lankstumo galima užtikrinti perkeliant lėšas toje pačioje DFP išlaidų kategorijoje, siekiant nukreipti finansinius išteklius tiksliai ten, kur jų reikia, ir taip užtikrinant geresnį ES biudžeto vykdymą; mano, kad mažesnis išlaidų kategorijų skaičius padeda didinti DFP lankstumą; vis dėlto prašo, kad Komisija, tvirtindama didelius savarankiškus perkėlimus, aktyviai informuotų biudžeto valdymo instituciją ir su ja konsultuotųsi;

Specialios DFP priemonės

38.  pritaria bendrai DFP specialiųjų priemonių struktūrai, visų pirma patvirtina lankstumo priemonę, neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Sąjungos solidarumo fondą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF), ir atkreipia dėmesį į tai, kad jų lėšos buvo plačiai mobilizuotos pagal dabartinę DFP; ragina gerinti jų finansinius paketus ir veiklos nuostatas;

39.  ypač ragina gerokai padidinti lankstumo priemonės finansinį paketą bent jau iki metinio 2 mlrd. EUR asignavimo; primena, kad lankstumo priemonė nėra susieta su jokia konkrečia politikos sritimi, todėl gali būti panaudota bet kokiam tikslui, kuriam jos reikia; taigi mano, kad ši priemonė gali būti naudojama visiems naujiems finansiniams poreikiams, iškylantiems per DFP laikotarpį, patenkinti;

40.  pažymi neatidėliotinos pagalbos rezervo vaidmenį greitai reaguojant į konkrečius reikalavimus teikti pagalbą trečiosioms šalims, įvykus nenumatytiems įvykiams, ir pabrėžia ypatingą šio rezervo svarbą dabartinėmis aplinkybėmis; ragina gerokai padidinti jo finansinį paketą iki metinio 1 mlrd. EUR asignavimo;

41.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad mobilizuota nemažai ES solidarumo fondo lėšų siekiant suteikti pagalbą ištikus tam tikroms didelėms stichinėms nelaimėms, turėjusioms didelį poveikį biudžetui; taip pat pabrėžia, kad ši priemonė daro teigiamą poveikį visuomenės nuomonei; ragina padidinti jos finansinį paketą iki metinio 1 mlrd. EUR asignavimo;

42.  mano, kad, naudodama EGF, Europos Sąjunga rodo solidarumą ir teikia paramą darbuotojams, netekusiems darbo dėl globalizacijos ar dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės vykstančių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, tačiau visos EGF teikiamos galimybės dar nėra visapusiškai išnaudotos, jo naudojimas gali būti toliau gerinamas integruojant jį į ilgalaikę strategiją, kad būtų veiksmingai padedama atleistiems darbuotojams sugrąžinant juos į darbo rinką visose valstybėse narėse; mano, kad ateityje persvarstant EGF reikėtų apsvarstyti jo taikymo sritį ir pagerinti koordinavimą su kitomis priemonėmis; mano, kad pagal naują DFP persvarsčius EGF jam turėtų būti skiriami bent tokio pat dydžio metiniai asignavimai;

43.  siūlo sukurti specialų DFP specialiosioms priemonėms skirtą rezervą, į kurį būtų skiriami kiekvienos priemonės nepanaudoti asignavimai; mano, kad šis rezervas turėtų veikti be jokių laiko apribojimų; reikalauja, kad šis rezervas būtų naudojamas bet kuriai DFP specialiajai priemonei finansuoti, kai tos priemonės išteklių prireikia už jos finansinį pajėgumą didesnėms reikmėms finansuoti, po to, kai biudžeto valdymo institucija priima sprendimą;

44.  pažymi, šiuo metu kiekvienai DFP specialiajai priemonei taikomos skirtingos taisyklės dėl laikotarpio, kuriam leidžiama perkelti neišleistus asignavimus; mano, kad šios taisyklės turėtų būti suderintos siekiant, kad visoms šioms priemonėms būtų galima taikyti tą pačią N+1 taisyklę;

45.  mano, kad nenumatytų atvejų rezervo lėšų naudojimas turėtų likti kraštutine priemone; pabrėžia, kad tai yra vienintelė specialioji priemonė, kurią galima panaudoti tik mokėjimų asignavimams, ir kad jos naudojimas padėjo reaguoti į 2014 m. mokėjimų krizę; todėl ragina padidinti jo didžiausią metinę sumą iki 0,05 proc. ES BNP;

46.  pabrėžia, kad DFP specialiųjų priemonių įsipareigojimai ir mokėjimai turėtų būti apskaičiuojami viršijant DFP viršutines ribas; mano, kad šių priemonių mokėjimų asignavimų įtraukimo į biudžetą klausimas buvo nedviprasmiškai išspręstas per 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, taip užbaigiant ilgalaikį ginčą su Taryba dėl šio klausimo interpretavimo; pritaria tam, kad į DFP reglamentą būtų įtraukta aiški nuostata, tvirtinanti, kad mokėjimai, atliekami mobilizuojant DFP specialiųjų priemonių įsipareigojimus, turėtų būti skaičiuojami virš metinių DFP viršutinių ribų;

47.  pažymi, kad pagal dabar galiojantį TIS, norint mobilizuoti tris specialiąsias DFP priemones, reikia specialios Parlamento balsų daugumos pritarimo; mano, kad ši nuostata yra pasenusi, nes pagal ją reikalaujama specialiosios balsų daugumos pritarimo, kurio reikėjo priimant ES biudžetą prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai; ragina laikytis vienodo požiūrio turint mintyje balsavimo dėl šių priemonių mobilizavimo reikalavimus, kurie turėtų būti tokie patys kaip ir priimant ES biudžetą;

Pajamos – specialus rezervas

48.  dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad visos pajamos, gaunamos iš baudų, kurias sumoka bendrovės už ES konkurencijos teisės pažeidimus, ar baudų, susijusių su vėlavimu sumokėti nacionalinius įnašus į ES biudžetą, turėtų sudaryti papildomą ES biudžeto pajamų punktą, atitinkamai nesumažinant BNP įnašų;

49.  taigi ragina ES biudžeto pajamų dalyje įsteigti specialų rezervą, kuris bus palaipsniui papildomas kitomis nenumatytomis įvairiausių rūšių pajamomis; mano, kad šis rezervas turėtų būti naudojamas siekiant patenkinti papildomus mokėjimų poreikius, ypač susijusius su bendrąja įsipareigojimų marža ar su DFP specialiosiomis priemonėmis;

Veiksmingas ir efektyvus ES išteklių naudojimas

50.  pritaria tam, kad Europos pridėtinės vertės užtikrinimas turėtų būti vienas pagrindinių principų, kuriais turėtų vadovautis ES institucijos, priimdamos sprendimą dėl išlaidų rūšių kitoje DFP; vis dėlto nurodo, kad ši sąvoka aiškinama labai įvairiai, ir ragina parengti vieną, aiškią ir lengvai suprantamą atitinkamų kriterijų apibrėžtį, pagal kurią būtų atsižvelgiama į teritorinius ypatumus ir kuri, jei įmanoma, apimtų pamatuojamus veiklos rodiklius; perspėja dėl bet kokių mėginimų naudoti tokią apibrėžtį siekiant sukelti abejonių dėl ES politikos krypčių ir programų svarbos vadovaujantis tik kiekybiniais arba trumpalaikiais ekonominiais motyvais;

51.  atkreipia dėmesį į Europos pridėtinės vertės sąvokos nuorodą, pateiktą keliuose Komisijos dokumentuose; dar kartą atkreipia dėmesį į kriterijų, kuriuos nustatė Parlamentas savo šiuo klausimu parengtoje rezoliucijoje(8), sąrašą; primena, kad ES ištekliai turėtų būti naudojami siekiant finansuoti Europos viešąsias gėrybes, taip pat veikti kaip katalizatorius teikiant paskatas valstybėms narėms visais administraciniais lygmenimis imtis veiksmų siekiant įgyvendinti Sutarties tikslus ir pasiekti bendrus ES tikslus, kurių kitaip nebūtų galima pasiekti; pritaria tam, kad ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuoti veiksmams, kurie gali būti naudingi visai ES, kurių nė viena valstybė narė atskirai negali veiksmingai įvykdyti ir kurie sudaro galimybes geresniam sąnaudų ir naudos santykiui, palyginti su veiksmais, kurių imamasi tik nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu; be to, mano, kad ES biudžeto lėšomis turėtų būti prisidedama prie taikos ir stabilumo ES kaimynystėje ir už jos ribų kūrimo ir rėmimo; mano, kad Europos pridėtinė vertė sukuriama vykdant programas tiek pagal pasidalijamąjį, tiek pagal tiesioginį valdymą ir kad abu šie metodai papildo vienas kitą siekiant ES tikslų; turėdamas mintyje visas šias aplinkybes, tikisi, kad valstybės narės derybose dėl kitos DFP nesilaikys „tinkamos grąžos“ logikos, pagal kurią atsižvelgiama tik į nacionalinius interesus grynojo balanso požiūriu;

52.  mano, kad geresnės išlaidos, t. y. veiksmingesnis ir nediskriminuojantis kiekvieno ES biudžeto euro panaudojimas, gali būti užtikrintas ne tik nukreipiant ES lėšas į veiksmus, kuriančius didžiausią Europos pridėtinę vertę ir užtikrinančius didžiausią ES politikos priemonių ir programų veiksmingumą, nustatomus remiantis išsamiu dabartinių išlaidų vertinimu, bet ir užtikrinant didesnę ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų sąveiką bei atliekant apčiuopiamą išlaidų struktūros gerinimą; pritaria Audito Rūmų 2016 m. metinės ataskaitos rekomendacijoms dėl veiksmingos vertinimo rodiklių sistemos, paprastesnio ir subalansuoto atsiskaitymo už veiklos rezultatus ir dėl lengvesnės prieigos prie vertinimo rezultatų;

53.  ragina kitoje DFP iš esmės supaprastinti ES biudžeto sistemą, siekiant palengvinti lėšų įsisavinimą; ypač pabrėžia, kad būtina sumažinti nereikalingą priemonių, kurios naudojamos panašios rūšies veiksmams – pavyzdžiui, inovacijų, MVĮ ar transporto sričių veiksmams – finansuoti, dubliavimąsi, nekeliant pavojaus prarasti svarbius įvairių programų elementus, ir kad reikia panaikinti esamą įvairių finansavimo formų ir šaltinių konkurenciją, siekiant užtikrinti didžiausią galimą papildomumą ir nustatyti darnią finansinę programą; mano, kad tai sudarytų geresnes sąlygas aiškiau informuoti piliečius apie ES prioritetus;

54.  pabrėžia, kad atliekant ES išlaidų būklės patikrą neturėtų būti mažinamas ES užmojų lygis ar pradėta ES politikos priemones ir programas skirstyti pagal sektorius, taip pat dotacijos neturėtų būti keičiamos kitomis finansinėmis priemonėmis siekiant sutaupyti šiek tiek lėšų, nes didžioji dalis ES biudžeto remiamų veiksmų pagal šias priemones nėra tinkami finansuoti; mano, kad atliekant ES išlaidų būklės patikrą visų pirma turėtų būti siekiama nustatyti būdus, kaip pagerinti ES išlaidų programų vykdymą;

55.  ragina išsamiai suderinti taisykles, siekiant sukurti visoms ES biudžeto priemonėms skirtą bendrą taisyklių sąvadą, kartu atsižvelgiant į specifines konkrečių fondų ir sektorių ypatybes; ragina Komisiją spręsti klausimą dėl įvairių finansavimo šaltinių derinimo, nustatant aiškias gaires šiuo klausimu, ir užtikrinant vienodas galimybes gauti visų rūšių finansavimą visose valstybėse narėse;

56.  taip pat ragina iš esmės supaprastinti paramos gavėjams skirtas įgyvendinimo atskiruose sektoriuose taisykles ir sumažinti administracinę naštą toliau standartizuojant ir supaprastinant procedūras ir programavimo dokumentus; vis dėlto nurodo, kad reikia daugiau stiprinti gebėjimus ir teikti daugiau techninės pagalbos paramos gavėjams; ragina pereiti prie rizika grindžiamo vertinimo;

Biudžeto vieningumas, tikslumas ir skaidrumas

57.  primena, kad vieningumo principas, pagal kurį visi Sąjungos pajamų ir išlaidų straipsniai turi būti nurodomi biudžete, yra Sutarties reikalavimas ir pagrindinė būtina demokratinė sąlyga, jei norima, kad biudžetas būtų skaidrus, teisėtas ir atskaitingas; apgailestauja, kad šio principo vis dažniau nepaisoma, nors finansinis sudėtingumas didėja – pradedant istoriniu Europos plėtros fondo (EPF) palikimu, tai pratęsiant Europos stabilumo mechanizmo (ESM) įsteigimu ir baigiant pastaruoju metu gausėjančiais ad hoc nebiudžetiniais mechanizmais, taikant naujoviškas finansines priemones ir kuriant išorinius patikos fondus ar priemones, kurie neįrašomi į Sąjungos balansą;

58.  abejoja už Sąjungos biudžeto ribų steigiamų priemonių pagrįstumu ir pridėtine verte; mano, kad sprendimai nustatyti arba toliau taikyti tokias priemones iš tiesų yra skatinami bandymų nuslėpti tikruosius finansinius poreikius ir apeiti DFP ir nuosavų išteklių viršutinių ribų apribojimus; apgailestauja dėl to, kad steigiant šias priemones dažnai ignoruojama triguba Parlamento, kaip teisėkūros, biudžeto ir kontrolės institucijos, atsakomybė ir nepaisoma tikslo didinti skaidrumą plačiosios visuomenės ir naudos gavėjų atžvilgiu;

59.  todėl primena savo ilgalaikę poziciją, kad Europos plėtros fondas kartu su kitomis į DFP neįtrauktomis priemonėmis turėtų būti integruotas į Sąjungos biudžetą siekiant padidinti jo teisėtumą ir Sąjungos vystymosi politikos veiksmingumą ir efektyvumą; vis dėlto pabrėžia, kad atitinkami finansiniai paketai turėtų būti pridėti viršijant sutartas DFP viršutines ribas, kad šių priemonių įtraukimas į biudžetą neturėtų daryti žalingo poveikio nei pačių priemonių finansavimui, nei kitoms ES politikos sritims ir programoms; iš esmės palankiai vertina pasiūlymą įtraukti Europos stabilumo mechanizmą į Sąjungos finansų sritį kaip Europos valiutos fondą, nedarant poveikio jos būsimam modeliui;

60.  mano, kad ES patikos fondai gali duoti pridėtinės vertės, tam tikromis aplinkybėmis sutelkiant jų lėšas iš įvairių pagalbos teikėjų, tačiau, juos naudojant, suplanuotas ES finansavimas neturėtų būti paprasčiausiai pervadinamas kitais vardais ir pradiniai ES finansavimo priemonių tikslai neturėtų būti keičiami; pabrėžia, kad būtina sustiprinti jų kūrimo ir vykdymo parlamentinį tikrinimą; primygtinai tvirtina, kad ES patikos fondai turėtų remti tik už Sąjungos ribų vykdomus veiksmus;

61.  be to, mano, kad tada, kai manoma, jog būtina atlikti tam tikrą dalį nebiudžetinių operacijų, kad būtų pasiekti tam tikri konkretūs tikslai, pavyzdžiui, panaudojant finansines priemones arba patikos fondus, tokių operacijų skaičius ir trukmė turėtų likti riboti, jos turėtų būti visiškai skaidrios, pagrįstos įrodant jų papildomumą ir pridėtinę vertę ir vykdomos griežtai laikantis sprendimų priėmimo procedūrų ir atskaitomybės nuostatų;

62.  mano, kad pagal kitą DFP Sąjungos biudžete turėtų būti siekiama tiksliau nurodyti asignuotųjų pajamų apimtį ir jų poveikį faktinėms išlaidoms, visų pirma atsirandančioms iš trečiųjų šalių įnašų; pabrėžia, kad tai dar svarbiau atsižvelgiant į JK pageidavimą ne valstybės narės statusu dalyvauti tam tikrose Sąjungos biudžeto programose pagal naują DFP po 2020 m., kaip pareikšta per derybas dėl jos išstojimo iš Sąjungos;

Mokėjimų lygis

63.  primena, kad mokėjimų asignavimai logiškai ir teisiškai atsiranda iš įsipareigojimų asignavimų, ir ragina nustatyti tinkamo lygio būsimas mokėjimų viršutines ribas, paliekant tik ribotą ir realistišką įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų skirtumą; tikisi, kad nustatant būsimus mokėjimų asignavimus bus atsižvelgiama į būtinybę vykdyti dabartinio finansinio laikotarpio įsipareigojimus, kurie pavirs mokėjimais tik po 2020 m., ir į būtinybę vykdyti po 2020 m. pradedamų vykdyti programų ir priemonių įsipareigojimus;

64.  primena, kad ankstesnės DFP laikotarpio pabaigoje susikaupė daug neapmokėtų sąskaitų, kurios buvo perkeltos į dabartinį laikotarpį, ir perspėja apie pavojų, kad pereinant į kitą DFP tokia mokėjimų krizė gali vėl pasikartoti ir tai gali turėti neigiamų pasekmių naudos gavėjams, pvz., studentams, universitetams, MVĮ ir mokslininkams; atkreipia dėmesį į dabartinę nepakankamo mokėjimų vykdymo tendenciją, nes vėluojama įgyvendinti 2014–2020 m. programas, todėl pagal kitos DFP viršutines ribas turės būti įvykdyta vis daugiau neįvykdytų įsipareigojimų; prašo Komisijos ir valstybių narių, be kita ko, finansų ministrų lygmeniu, išanalizuoti pagrindines tokių vėlavimų priežastis ir pasiūlyti konkrečių priemonių, kaip palengvinti biudžeto vykdymą ateityje;

65.  atkreipia dėmesį į preliminarius derybų dėl finansinio susitarimo Jungtinei Karalystei išstojant iš Sąjungos rezultatus, pagal kuriuos sudaromos galimybės JK visapusiškai dalyvauti finansuojant ir įgyvendinant 2014–2020 m. programas su visomis su tuo susijusiomis finansinėmis pasekmėmis;

Finansinės priemonės

66.  pabrėžia, kad ES biudžete yra daug įvairių priemonių ES lygmeniu remiamai veiklai finansuoti ir kad jas galima suskirstyti į dvi kategorijas – dotacijas ir kitas finansines priemones garantijų, paskolų, rizikos pasidalijimo ar nuosavo kapitalo forma; taip pat atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondą, kurio tikslas – sutelkti privatų ir viešąjį kapitalą visoje ES, siekiant remti projektus ES ekonomikai svarbiose srityse ir papildyti ribotą finansavimą;

67.  pripažįsta šių finansinių priemonių teikiamas galimybes didinti ekonominį ir politinį Sąjungos biudžeto poveikį; vis dėlto pabrėžia, kad jos gali būti taikomos tik projektams, kuriuos įgyvendinant gaunama pajamų, neoptimalios investavimo padėties arba rinkos nepakankamumo atvejais, todėl tai yra tik papildoma, o ne alternatyvi finansavimo forma, palyginti su dotacijomis; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis neturėtų būti siekiama pakeisti jau taikomų viešojo ar privačiojo finansavimo schemų ir jas naudojant turėtų būti laikomasi nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų;

68.  primena savo raginimą Komisijai nustatyti, kuriose ES politikos srityse būtų naudingiausia teikti dotacijas, kuriose geriau naudoti finansines priemones ir kuriose dotacijos galėtų būti derinamos su finansinėmis priemonėmis, ir apsvarstyti tinkamą šio derinio pusiausvyrą; yra įsitikinęs, kad pagal kitą DFP subsidijos ir toliau turėtų būti pagrindinis ES projektų finansavimo būdas; pabrėžia, kad paskolos, garantijos, rizikos pasidalijimo ir nuosavo kapitalo finansavimas turėtų būti naudojami atsargiai, remiantis tinkamais ex-ante įvertinimais ir tik tada, kai galima įrodyti, kad jų naudojimas turės aiškią pridėtinę vertę ir darys sverto poveikį; pažymi, kad būtų galima padidinti finansinių priemonių panaudojimą ir sinergiją su dotacijomis; ragina dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti naudos gavėjams palankesnes sąlygas naudotis finansinėmis priemonėmis ir užtikrinti daugiau lankstumo įvairiuose sektoriuose naudojant skirtingas finansines priemones, kad būtų panaikinta daugybė ribojamųjų taisyklių, kurios paramos gavėjams trukdo pasinaudoti keliomis programomis, kai jie įgyvendina projektus, kurių tikslai sutampa;

69.  ragina Komisiją kitoje DFP supaprastinti ir suderinti finansinių priemonių naudojimo taisykles siekiant kuo labiau padidinti jų taikymo veiksmingumą; atkreipia dėmesį į galimą pasiūlymą – jį reikėtų išsamiai aptarti – įsteigti vieną fondą, kuris apimtų centralizuotai valdomas ES lygmens finansines priemones; mano, kad reikėtų nustatyti aiškią struktūrą, pagal kurią būtų pasirenkamos skirtingų rūšių finansinės priemonės, skirtos įvairioms politikos sritims ir įvairių rūšių veiksmams finansuoti, ir kad atitinkamos finansinės priemonės turėtų būti ir toliau įrašomos į biudžetą atskirose biudžeto eilutėse, kad būtų suteikta daugiau aiškumo dėl investicijų; tačiau pabrėžia, kad toks taisyklių suderinimas negali daryti įtakos finansinėms priemonėms, kurias valstybės narės valdo pagal sanglaudos politiką arba išorės veiksmų srityje;

70.  primena ne kartą kartotus Parlamento prašymus užtikrinti didesnį iš Sąjungos biudžeto remiamų finansinių priemonių įgyvendinimo skaidrumą ir demokratinę kontrolę;

Struktūra

71.  mano, kad DFP struktūra turėtų padėti ES piliečiams geriau suprasti ES politinius ir biudžeto prioritetus, ir ragina aiškiau nurodyti visas ES išlaidų sritis; yra įsitikinęs, kad turėtų būti atitinkamai atsižvelgta į rengiant šią rezoliuciją nurodytus būsimų ES išlaidų pagrindinius ramsčius;

72.  todėl mano, kad dabartinį išlaidų kategorijų išdėstymą reikia šiek tiek pagerinti, tačiau jokiems nepagrįstiems radikaliems pokyčiams nepritaria; todėl siūlo toliau nurodytą DFP po 2020 m. struktūrą;

1 išlaidų kategorija. Stipresnė ir tvari ekonomika

 

Apima programas ir priemones, pagal kurias teikiama parama šiose srityse:

pagal tiesioginio valdymo principą:

–  mokslinių tyrimų ir inovacijų

–  pramonės, verslininkystės ir mažųjų ir vidutinių įmonių

–  ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės transformacijos

–  didelių infrastruktūros projektų

–  transporto, energetikos, kosmoso

–  aplinkosaugos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos

 

 

2 išlaidų kategorija. Tvirtesnė sanglauda ir solidarumas Europoje

 

Apima programas ir priemones, pagal kurias teikiama parama šiose srityse:

–  ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (pagal pasidalijamąjį valdymą):

  investicijos į inovacijas, mokslinius tyrimus, skaitmeninimą, pramonės pertvarką, MVĮ, transportą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą, aplinką ir energetiką

  užimtumas, socialiniai reikalai ir socialinė įtrauktis, lyčių lygybė, skurdo mažinimas ir demografiniai iššūkiai

–  švietimo, jaunimo ir mokymosi visą gyvenimą

–  kultūros, pilietiškumo, žiniasklaidos ir komunikacijos

–  demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių

–  sveikatos ir maisto saugos

–  prieglobsčio, migracijos ir integracijos, teisingumo ir vartotojų

–  paramos nacionalinėmis administracijomis ir darbo koordinavimo

 

 

3 išlaidų kategorija. Tvirtesnis ir tvarus žemės ūkis ir žuvininkystė

 

Apima programas ir priemones, pagal kurias teikiama parama šiose srityse:

–  žemės ūkio ir kaimo plėtros

–  jūrų reikalų ir žuvininkystės

 

 

4 išlaidų kategorija. Didesnė atsakomybė pasaulyje

 

Apima programas ir priemones, pagal kurias teikiama parama šiose srityse:

–  tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi

–  kaimynystės

–  plėtros

–  humanitarinės pagalbos

–  demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir lyčių lygybės

–  prekybos

 

 

5 išlaidų kategorija. Saugumas, taika ir stabilumas visiems

 

Apima programas ir priemones, pagal kurias teikiama parama šiose srityse:

–  saugumas, įskaitant kibernetinį saugumą

–  reagavimo į krizes ir stabilumo, įskaitant civilinę saugą

–  bendros užsienio ir saugumo politikos

–  gynybos, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas

 

 

6 išlaidų kategorija. Europos gyventojams tarnaujantis veiksmingas administravimas

 

–  ES tarnautojų finansavimas

–  ES institucijų pastatų ir įrangos finansavimas

 

73.  primygtinai ragina Komisiją ES biudžeto priede nurodyti visas su ES susijusias išlaidas, kurios padengiamos ne iš ES biudžeto ir atsiranda kaip tarpvyriausybinių susitarimų ir procedūrų rezultatas; mano, kad kasmet teikiant tokią informaciją būtų aiškiau matomos visos investicijos, dėl kurių valstybės narės prisiima įsipareigojimus ES lygmeniu;

III. Politikos sritys

Stipresnė ir tvari ekonomika

74.  pabrėžia, kad svarbu sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, energetikos sąjungą, bendrą Europos transporto erdvę ir bendrąją skaitmeninę rinką kaip pagrindinius Europos bendrosios rinkos elementus;

75.  mano, kad būsimoje DFP turėtų būti numatyta didesnė biudžeto išteklių koncentracija tose srityse, kurios teikia akivaizdžią Europos lygmens pridėtinę vertę ir skatina ekonomikos augimą, konkurencingumą, tvarumą ir užimtumą visuose ES regionuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą kuriant tvarią, pasaulyje pirmaujančią žinių ekonomiką ir apgailestauja, kad pagal dabartinę DFP dėl nepakankamo finansavimo tik maža dalis labai aukštos kokybės šios srities projektų gavo ES finansavimą;

76.  todėl ragina pagal kitą DFP gerokai padidinti bendrą 9-ajai bendrajai programai skirtą biudžetą ir numatyti, kad jis turėtų siekti bent 120 mlrd. EUR; mano, kad toks lygis būtų tinkamas siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulyje, pirmavimą mokslo, technologijų ir pramonės srityse, galimybę reaguoti į visuomenei aktualius uždavinius ir padėti pasiekti ES tikslus klimato kaitos srityje ir darnaus vystymosi tikslus; ypač ragina stengtis, kad būtų skatinamos pažangiausios ir rinkas kuriančios inovacijos, visų pirma, skirtos MVĮ;

77.  taip pat ragina daugiau dėmesio skirti mokslinių tyrimų rezultatų ir inovacijų diegimui pasitelkiant bendrąsias įmones ir kitas priemones ir remti investicijas į svarbiausias technologijas siekiant sumažinti investicijų trūkumą inovacijų srityje; pabrėžia, kad šis lėšų didinimas turi būti derinamas su finansavimo procedūrų supaprastinimu; palankiai vertina Komisijos pastangas šioje srityje ir primygtinai ragina jas tęsti kitu programavimo laikotarpiu, kad būtų galima užtikrinti geresnes galimybes pasinaudoti finansavimu ir vienodas sąlygas pareiškėjams taikant naują paraiškų vertinimo sistemą; pabrėžia, kad reikia numatyti priemones siekiant skatinti proporcingą pareiškėjų iš visų ES valstybių narių dalyvavimą;

78.  palankiai vertina neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą užtikrinti Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo finansavimą ateinančiais metais; pabrėžia šio fondo svarbą finansuojant mokslinius tyrimus šiame pramonės sektoriuje; todėl mano, kad būtina rasti ilgalaikį sprendimą, kuriuo remiantis būtų užtikrintas finansavimas laikotarpiui po 2020 m. ir fondas būtų įtrauktas į Sąjungos biudžetą, kad Parlamentas galėtų vykdyti savo funkciją, t. y. biudžeto kontrolės institucijos vaidmenį;

79.  pabrėžia, kad MVĮ ir labai mažos įmonės yra pagrindinis ekonomikos augimo, inovacijų ir užimtumo skatinimo veiksnys, nes jose sukuriama 85 proc. visų naujų darbo vietų; pripažįsta svarbų jų vaidmenį užtikrinant ekonomikos atsigavimą ir skatinant tvarią ES ekonomiką; primena, kad ES esama daugiau kaip 20 mln. MVĮ ir kad jos sudaro 99 proc. visų įmonių; mano, kad kitoje DFP svarbus politikos tikslas ir toliau turėtų būti MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimas visose valstybėse narėse siekiant dar labiau padidinti jų konkurencingumą ir tvarumą; todėl pabrėžia, kad reikia skatinti verslumą ir gerinti MVĮ verslo aplinką, siekiant sudaryti sąlygas joms realizuoti visas savo galimybes šių dienų pasaulinėje ekonomikoje;

80.  džiaugiasi specialios Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME), numatytos pagal dabartinę DFP, sėkme; atkreipia dėmesį į aukštus šios programos įgyvendinimo rodiklius ir pajėgumą ją vykdant panaudoti dar daugiau lėšų; todėl ragina Komisiją dvigubai padidinti programai COSME skirtą finansinį paketą, kad jis atitiktų realius ES ekonomikos poreikius ir didelį dalyvavimo programoje poreikį;

81.  dar kartą primena savo tvirtą įsipareigojimą remti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), kurio tikslas – pagal dabartinę DFP sutelkti 500 mlrd. EUR naujų investicijų į realiąją ekonomiką; mano, kad ESIF jau veiksmingai ir kryptingai paskatino ekonomikos sektorius, kurie padeda užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; atkreipia dėmesį į teigiamą ESIF teikiamo finansavimo MVĮ visoje Sąjungoje poveikį; todėl teigiamai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šios investicijų sistemos tolesnio taikymo ir gerinimo numatant tam skirtą biudžetą, kuris nebūtų finansuojamas esamų politikos priemonių ir programų sąskaitą pagal naują DFP; pabrėžia, kad bet koks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti grindžiamas Komisijos ataskaitos išvadomis ir nepriklausomu vertinimu; tikisi, kad naujame pasiūlyme bus nurodyta, kaip veiksmingai reaguoti į bet kokias ESIF taikymo problemas, ir numatyta, be kita ko, padidinti fondo geografinę aprėptį, kad jo nauda būtų juntama visoje Sąjungoje;

82.  primygtinai pabrėžia, kad DFP yra svarbi nuo ilgalaikių investicijų priklausantiems sektoriams, pvz., tvaraus transporto sektoriui; pabrėžia, kad transporto infrastruktūra yra bendrosios rinkos pagrindas, taip pat tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas; pažymi, kad norint sukurti bendrą Europos transporto erdvę, sujungtą su kaimyninėmis šalimis, reikia didelės transporto infrastruktūros ir tai turi būti laikoma pagrindiniu ES prioritetu užtikrinant konkurencingumą ir ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, be kita ko, ir periferinėse ir salų vietovėse; todėl mano, kad pagal būsimą DFP turėtų būti numatytas pakankamas finansavimas projektams, kuriais, visų pirma, prisidedama prie to, kad būtų sukurtas transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinis tinklas ir jo koridoriai, kurie turėtų būti plečiami toliau; primena 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje nustatytus su transportu susijusius tikslus atsižvelgiant į siekį kovoti su klimato kaita ir skatina valstybes nares investuoti į pažangų, tvarų ir integruotą viešąjį transportą;

83.  mano, kad atnaujinta ir veiksmingesnė EITP programa turėtų apimtų visas transporto rūšis, įskaitant kelių ir geležinkelių infrastruktūrą ir vidaus vandenų kelius; mano, kad pagal ją prioritetas turėtų būtų skiriamas geresnėms visa apimančių susisiekimo tinklų ir transporto, kuriuo naudojantis padedama mažinti išmetamą CO2 kiekį, rūšių jungtims ir didžiausias dėmesys turėtų būti telkiamas į jungtis ir tinklo sukūrimą periferinėse vietovėse; pakartoja, kad svarbu stiprinti sąveikumą pasinaudojant Europos geležinkelių eismo valdymo sistema ir sudaryti galimybes visapusiškai pasinaudoti Bendro Europos dangaus iniciatyva; ragina baigti kurti skaitmeninę Europos skrydžių valdymo sistemą;

84.  ragina kitoje DFP numatyti atskirą turizmui skirtą biudžeto eilutę siekiant sukurti tikrą Europos turizmo politiką, galinčią daug prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

85.  ragina Komisiją skatinti investicijas į naujos kartos technologijų kūrimą ir jų diegimą; pabrėžia, kad svarbu garantuoti finansavimą siekiant, kad būtų sukurta bendroji skaitmeninė rinka visapusiškai panaudojant dažnių spektrą, užtikrinti fiksuotojo ryšio tinklų atnaujinimą, judriojo ryšio tinklų tankinimą, skatinti 5G diegimą ir gigabitinį junglumą ir daryti tolesnę pažangą ES telekomunikacijų taisyklių derinimo srityje bei taip siekti sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, kuri padėtų gerinti interneto ryšį visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad pasinaudojant EITP telekomunikacijų sektoriumi ir toliau turėtų būti remiama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklai ir užtikrinamas jų prieinamumas, be kita ko, atokiuose regionuose ir kaimo vietovėse, taip pat didinamas skaitmeninis raštingumas, tinklų sujungiamumas ir sąveikumas; pabrėžia, kad reikia remti skaitmeninę Europos ekonomikos ir visuomenės transformaciją ir investuoti į būtinas technologijas, pvz., didelius duomenų kiekius, dirbtinį intelektą arba itin našias kompiuterines sistemas, infrastruktūrą ir skaitmeninius įgūdžius, siekiant stiprinti ES konkurencingumą ir gerinti Europos gyventojų gyvenimo kokybę;

86.  mano, kad būtina užtikrinti tvarų įperkamos energijos tiekimą Europoje; todėl ragina nuolat remti investicijas, kuriomis užtikrinamas energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų įvairinimas, didinamas energetinis saugumas, energetinė nepriklausomybė, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiosios energijos vartojimas, be kita ko, pasinaudojant EITP energetikos sektoriumi; ypač pabrėžia visapusės paramos teikimo svarbą, visų pirma, remiant daug anglies dioksido išmetančius regionus, energetikos pertvarką, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, elektros energijos gamybos modernizavimą, tarpvalstybinių jungiamųjų linijų gerinimą, pažangiųjų tinklų, anglies dvideginio surinkimo, saugojimo ir panaudojimo technologijų taikymą ir centralizuoto šilumos tiekimo modernizavimą; mano, kad, atsižvelgiant į kovos su klimato kaita tikslus, reikėtų atitinkamai paremti energetikos sektoriaus pertvarką, visų pirma, nuo anglies priklausančiuose regionuose ir šalyse, kad būtų galimai veiksmingai prisidėti prie strateginio perėjimo prie mažataršės ekonomikos; ragina sukurti pakankami išteklių turintį fondą siekiant remti tinkamą perėjimą, visų pirma, plėtojant ir naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, energijos kaupimo, elektromobilumo sprendimus ir infrastruktūros objektus, modernizuojant elektros energijos gamybą ir tinklus, diegiant pažangiąsias elektros energijos gamybos technologijas, įskaitant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS), anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) ir anglies dujofikavimo technologijas, modernizuojant centralizuotą šilumos tiekimą, įskaitant didelio naudingumo kogeneraciją, anksti prisitaikant prie būsimų su aplinka susijusių standartų, restruktūrizuojant daug energijos suvartojančius sektorius ir atsižvelgiant į poveikį visuomenei, socialinei sričiai, ekonomikai ir aplinkai;

87.  pabrėžia strateginę didelio masto infrastruktūros projektų, pavyzdžiui, tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER), Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS), pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GALILEO), Europos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programos („Copernicus“) ir vyriausybinio palydovinio ryšio (GOVSATCOM) svarbą būsimam ES konkurencingumui, saugumui ir politinei įtakai; mano, kad ES biudžete turėtų būti užtikrintas šių didelės apimties projektų finansavimas, tačiau tuo pat metu turėtų būti nustatyta ir tikslinio šių lėšų panaudojimo sąlyga, kad dėl galimo išlaidų viršijimo nekiltų grėsmė kitų sričių Sąjungos politikos finansavimui ir sėkmingam įgyvendinimui, kaip buvo ankstesnės DFP laikotarpiu tam tikrais atskirais atvejais; primena, kad šiuo tikslu didžiausia suma šiems projektams šiuo metu nustatyta DFP reglamente, ir ragina numatyti panašias nuostatas naujame reglamente;

88.  pabrėžia vadovaujančio ES vaidmens svarbą išsaugant, užtikrinant ir gerinant aplinkos kokybę ir kovojant su klimato kaita, ekosistemų būklės prastėjimu ir biologinės įvairovės nykimu; pabrėžia, kad stabilus ir tinkamas finansavimas yra itin svarbus siekiant įgyvendinti tarptautinius ES įsipareigojimus, pvz., susijusius su Paryžiaus susitarimu; primena, kad kita DFP turėtų padėti Sąjungai pasiekti šiuos tikslus ir pereiti iki 2050 m. prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; pabrėžia, kad ES neturėtų finansuoti projektų ir investicijų, trukdančių siekti šių tikslų; prašo planuojant būsimas ES išlaidas nuolat atsižvelgti į klimato kaitos klausimus; atsižvelgdamas į tai, ragina, kad atitinkamos programos, pvz., „LIFE +“, būtų tinkamai finansuojamos ir kad finansavimas būtų didinamas, taip pat ragina numatyti specialius finansinius paketus, skirtus biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui;

Tvirtesnė sanglauda ir solidarumas Europoje

89.  pabrėžia, kad sanglaudos politika po 2020 m. turėtų ir toliau būti svarbiausia Europos Sąjungos investicijų politika, apimanti visus ES regionus ir padedanti spręsti kompleksines socialines ir ekonomines problemas, didžiąją dalį išteklių visgi skiriant labiausiai pažeidžiamiems regionams; mano, kad be Sutartyje įtvirtinto tikslo sumažinti išsivystymo lygio skirtumus ir didinti konvergenciją, vykdant sanglaudos politiką, daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama bendrų ES politinių tikslų siekiui, todėl siūlo, kad pagal kitą DFP, naudojant tris sanglaudos politikos fondus, t. y. Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą, pagrindinis dėmesys būtų skiriamas augimo ir konkurencijos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, skaitmeninimo, pramonės pertvarkos, MVĮ, transporto, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, aplinkosauginio tvarumo, tinkamos energetikos pertvarkos, užimtumo, socialinės įtraukties, lyčių lygybės, skurdo mažinimo ir atsako į demografinius iššūkius rėmimui; pabrėžia, kad šie trys fondai yra ES sanglaudos politikos dalis ir gali kartu veikti tik taikant vieną bendrą šios politikos sistemą; taip pat ragina stiprinti teritorinį bendradarbiavimą, įskaitant tarpvalstybinį komponentą, ir numatyti su miestais susijusį šios politikos aspektą, taip pat specialias nuostatas dėl kaimo, kalnų, salų ir atokių vietovių;

90.  mano, jog itin svarbu, kad 27 valstybių narių Europos Sąjungoje būtų išlaikytas bent 2014–2020 m. biudžeto lygio (palyginamosiomis kainomis) sanglaudos politikos po 2020 m. finansavimas; pabrėžia, kad BVP turėtų likti vienas iš rodiklių skiriant sanglaudos politikos lėšas, tačiau mano, kad turėtų būti taip pat numatyti papildomi socialiniai, aplinkos ir demografiniai rodikliai siekiant geriau atsižvelgti į regionų visose ES valstybėse narėse naujo pobūdžio skirtumus; be to, pritaria tam, kad nauju programavimo laikotarpiu būtų toliau taikomi elementai, dėl kurių dabartinės DFP vykdymo laikotarpiu sanglaudos politika tapo modernesnė ir labiau orientuota į rezultatus, t. y. paramos telkimas pagal temas, ex ante sąlygos, veiklos rezultatų planas ir sąsaja su ekonomikos valdymu;

91.  yra tvirtai pasiryžęs vykdyti pagal SESV 9 straipsnį numatytus įsipareigojimus ir taip siekti socialinės Europos ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, pagrįsto didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos tvariu augimu, kai siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, skatinama moterų ir vyrų lygybė, kartų solidarumas ir vaiko teisių apsauga, kaip numatyta Sutartyje; pažymi, kad norint tai įgyvendinti būtina tinkamai finansuoti socialinės politikos priemones, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sustiprinti esamas priemones, kurios padeda siekti šių tikslų, kaip antai ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyva, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, EGF ir EaSI; primygtinai ragina, kad jos būtų išlaikytos ir pagal kitą daugiametę finansinę programą ir būtų toliau taikomos daugiausia jas finansuojant dotacijomis;

92.  primena savo raginimą Komisijai ir visoms valstybėms narėms sukurti specialų vaikų garantijoms skirtą fondą, kuriuo naudojantis ir taikant kovos su skurdu politikos priemones vaikams būtų skiriamas pagrindinis dėmesys ir kuris padėtų užtikrinti tinkamus išteklius būtinoms politikos priemonės įgyvendinti, įskaitant pagalbą tėvams įveikti socialinę atskirtį ir rasti darbą pasinaudojant tikslinėmis priemonėmis;

93.  pabrėžia, kad ESF, visų pirma, turėtų labiau remti socialinio dialogo plėtojimą, t. y. turėtų būti padedama stiprinti socialinių partnerių gebėjimus, be kita ko, atskirų Europos sektorių ir tarpsektoriniu lygmeniu, ir kad šis įpareigojimas turėtų būti privalomas valstybėms narėms visuose ES regionuose;

94.  ypač pabrėžia, kad reikia toliau kovoti su jaunimo nedarbu ir atskirtimi, visų pirma, kalbant apie nesimokantį ir nedirbantį jaunimą (NEET), laikantis visapusiško su jaunimo politika ES lygmeniu susijusio požiūrio; todėl ragina Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas padvigubinti, visapusiškai įgyvendinti ES jaunimo garantijų iniciatyvą ir tuo pat metu užtikrinti greito ir supaprastinto lėšų panaudojimo galimybę ir nuolatinį bei stabilų finansavimą kitu programavimo laikotarpiu; pabrėžia, kad reikalingas geresnis reguliavimas siekiant užtikrinti nediskriminacines dalyvavimo programoje galimybes jauniems žmonėms, kilusiems iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos; mano, kad investicijos, kuriomis siekiama skatinti švietimą bei mokymą ir, visų pirma, skaitmeninių įgūdžių ugdymą, ir toliau lieka vienu iš svarbiausių ES prioritetų; pabrėžia, kad vykdant šią programą neturi būti pakeičiamos išlaidos, anksčiau finansuotos iš nacionalinių biudžetų;

95.  nurodo, jog remia kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto, demokratijos, pilietiškumo ir pilietinės visuomenės sričių programas, kurių Europos lygmens pridėtinė vertė aiškiai matoma ir kurios yra pelniusioms ilgalaikį naudos gavėjų populiarumą; todėl pritaria tolesnėms investicijoms į 2020 m. švietimo ir mokymo programą remiant programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kad būtų toliau teikiama pagalba visų amžiaus grupių asmenims ir, visų pirma, jaunuoliams; pakartoja, kad pritaria programų „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ išorės aspekto stiprinimui; be to, rekomenduoja, kad būtų tęsiama Europos solidarumo korpuso veikla ir numatyti atitinkami ištekliai, bet tai padaryta ne kitų ES programų sąskaita; taip pat pabrėžia svarbų kultūros ir kūrybos sektorių indėlį į augimą ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje;

96.  rekomenduoja sukurti vidaus Europos demokratijos fondą, kurį valdytų Komisija, siekiant labiau paremti pilietinę visuomenę ir NVO, dirbančias demokratijos ir žmogaus teisių srityse;

97.  ypač ragina, kad pagal kitą DFP programai „Erasmus+“ skirtos lėšos būtų bent jau trigubai didesnės siekiant padėti kuo daugiau jaunuolių, jaunimo organizacijų, vidurinių mokyklų mokinių ir gamybinę praktiką atliekančių asmenų ir suteikti jiems sąlygas įgyti vertingų gebėjimų ir gyvenimui svarbių įgūdžių sudarant mokymosi visą gyvenimą, į mokinį orientuoto, neformaliojo ir savaiminio mokymosi, taip pat savanoriškos veiklos ir darbo su jaunimu galimybes; ragina ypatingą dėmesį skirti žmonėms, kilusiems iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, kad jie galėtų dalyvauti programoje, taip pat neįgaliesiems;

98.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant projektą „Europos tinklo „Interrail“ bilietas 18-ojo gimtadienio proga“ ir parengti specialią programą kitos DFP laikotarpiu numatant pakankamus metinius asignavimus, kad būtų galima patenkinti visų jaunų europiečių, kuriems atitinkamais metais sukanka 18 metų, prašymus dėl nemokamo geležinkelio bilieto; pabrėžia, kad toks projektas taptų pagrindiniu veiksniu didinant Europos savimonę ir identitetą, visų pirma, tuomet, kai susiduriama su tokiomis grėsmėmis, kaip antai, populizmas ir klaidingos informacijos platinimas; pakartoja, jog tam, kad būtų galima įgyvendinti tokios programos tikslą, iš Komisijos tikimasi, kad ji pateiks pasiūlymą dėl tinkamo teisinio pagrindo;

99.  tikisi, kad po 2020 m. Europos Sąjungoje prieglobsčio ir migracijos srityje bus pereinama nuo krizės valdymo režimo prie nuolatinės bendros Europos politikos vykdymo; pabrėžia, kad veiksmai šioje srityje turėtų būti vykdomi pasinaudojant specialia priemone, t. y. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF); pabrėžia, kad visu kitos DFP laikotarpiu būsimam fondui ir atitinkamoms teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srities agentūroms turi būti numatytas tinkamo lygio finansavimas, kad būtų galima spręsti kompleksines šios srities problemas; taip pat mano, kad Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą turėtų papildyti kiti komponentai, visų pirma, Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir išorės veiksmų finansavimo priemonės, kad šis klausimas būtų sprendžiamas ir kitose politikos srityse, nes nė viena atskira priemonė negalėtų patenkinti tokių didelių ir sudėtingų šioje srityje iškylančių poreikių; be to, pripažįsta, kad integruojant pabėgėlius ir migrantus į Europos visuomenę svarbų vaidmenį atlieka kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto programos; prašo Komisijos įvertinti, ar galima sustiprinti Europos miestų vaidmenį Europos prieglobsčio politikos srityje nustatant paskatų sistemą, pagal kurią miestams, priimantiems pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, būtų tiesiogiai teikiama finansinė parama pabėgėlių apgyvendinimui ir ekonominiam vystymuisi;

100.  pripažįsta bendradarbiavimo šalinant bendras grėsmes visuomenės sveikatai pridėtinę Europos lygmens vertę; pažymi, kad nė viena valstybė narė negali viena išspręsti tarpvalstybinių sveikatos problemų, ir ragina kitoje DFP numatyti ES atsakomybę įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, susijusius su visuomenės sveikata, sveikatos sistemomis ir su aplinka susijusiomis sveikatos problemomis, ir remti valstybių narių pastangas šalinti sveikatos priežiūros skirtumus; mano, kad remiantis teigiamais veiksmų, šiuo metu vykdomų šioje srityje, rezultatais į kitą DFP reikėtų įtraukti išsamią kitos kartos sveikatos programą, kurią įgyvendinant tarpvalstybiniu mastu būtų sprendžiami minėti klausimai, pvz., kuriamos inovatyvios sveikatos priežiūros priemonės, be kita ko, skaitmeninės sveikatos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, Europos referencijos centrų tinklai, ir valstybėms narėms būtų suteikiama parama, t. y. ekspertinės žinios ir keitimosi duomenimis, įrodymais bei gerąja praktika galimybė; primena, kad gera sveikata yra būtina sąlyga siekiant kitų ES nustatytų tikslų ir kad tokiose srityse, kaip antai, žemės ūkis, aplinka, užimtumas, socialiniai klausimai ar įtrauktis, vykdoma politika taip pat turi įtakos europiečių sveikatai; taigi ragina kitos DFP laikotarpiu gerinti poveikio sveikatai vertinimus ir tarpsektorinį bendradarbiavimą šioje srityje;

Tvirtesnis ir tvarus žemės ūkis ir žuvininkystė

101.  patvirtina, kad modernizuota bendra žemės ūkio politika yra labai svarbi, kad būtų užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas ir savarankiškumas, išsaugotos kaimo bendruomenės ir garantuotas užimtumas, darnus vystymasis, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė ir kad Europos gyventojams būtų tiekiami aukštos kokybės maisto produktai prieinamomis kainomis; nurodo, kad maisto produktams taikomi ir su sveikata susiję reikalavimai išaugo, taip pat padidėjo būtinybė remti ūkininkus, kad jie pradėtų taikyti aplinką tausojančio ūkininkavimo praktiką, ir būtinybė švelninti klimato kaitą; pabrėžia, kad reikia remti ūkininkų pajamų užtikrinimą ir stiprinti BŽŪP ir viešųjų gėrybių tiekimo ryšį; pabrėžia, kad BŽŪP yra viena iš labiausiai integruotų politikos sričių, ji daugiausia finansuojama ES lygiu, taigi ji pakeičia nacionalines išlaidas;

102.  pabrėžia, kad pagal kitą DFP 27 ES valstybių narių BŽŪP biudžetas turėtų būti išlaikytas bent tokio pat lygio, koks jis yra šiuo metu (palyginamosiomis kainomis); pabrėžia, kad siekiant atremti naujus iššūkius, su kuriais susidurs naujoji BŽŪP, būtinas patikimas finansų paskirstymas, pagrįstas dabartinės politikos ir būsimų poreikių analize; pabrėžia, kad tiesioginės išmokos užtikrina aiškią Europos lygmens pridėtinę vertę ir sustiprina bendrąją rinką, nes išvengiama valstybių narių konkurencijos iškraipymo; prieštarauja bet kokio pobūdžio grįžimui prie nacionalinių išmokų ir bet kokiam bendram tiesioginių išmokų nacionaliniam finansavimui šioje srityje; pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti priemones, kurios padeda išlaikyti gamybą sektoriuose, kurie yra nepaprastai svarbūs pažeidžiamuose regionuose, reformuoti žemės ūkio krizių rezervą, didinti finansavimą atsižvelgiant į įvairias cikliškai vykstančias krizes jautriuose sektoriuose, sukurti naujas priemones, kuriomis būtų galima sumažinti kainų svyravimą, ir padidinti finansavimą, skiriamą Atokiausiems regionams ir saloms skirtoms programoms (POSEI); primygtinai ragina Komisiją tęsti tiesioginių išmokų konvergencijos procesą ir užtikrinti maisto tiekimo grandinei reikalingą finansinę ir teisinę sistemą siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika; pažymi, kad ES kaimo vietovės susiduria su didelėmis problemomis ir todėl reikalinga speciali parama;

103.  atkreipia dėmesį į žuvininkystės sektoriaus, jūrų aplinkos ir vadinamosios mėlynosios ekonomikos socialinę, ekonominę ir ekologinę svarbą ir į jų įnašą į ES apsirūpinimo maistu savarankiškumą, t. y. užtikrinant Europos akvakultūros ir žuvininkystės tvarumą ir švelninant poveikį aplinkai; nurodo, kad bendra žuvininkystės politika priskiriama ES išimtinei kompetencijai; ryšium su tuo pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti šią politiką būtina išlaikyti specialų, tvirtą, nepriklausomą ir prieinamą žuvininkystės fondą; ragina atkurti Atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI) žuvininkystės srityje, kadangi atokiausiems ES regionams tai labai svarbi programa; ragina bent jau išlaikyti tokį žuvininkystės sektoriui skiriamų finansinių asignavimų lygį, koks yra numatytas pagal dabartinę DFP, ir, jei kiltų naujų poreikių, padidinti jūrų reikalams skiriamus finansinius asignavimus; perspėja apie galimas neigiamas griežtojo „Brexit’o“ pasekmes šiam sektoriui; pažymi, kad papildomų finansavimo galimybių gali suteikti kitos finansinės priemonės, papildančios negrąžintiną paramą;

Didesnė atsakomybė pasaulyje

104.  pabrėžia, kad visame pasaulyje kyla daugybė iššūkių, įskaitant konfliktus, kibernetinius išpuolius, terorizmą ir radikalizaciją, dezinformaciją, gaivalines nelaimes, klimato kaitą ir aplinkos būklės blogėjimą, žmogaus teisių pažeidimus ir lyčių nelygybę; mano, kad Sąjungai tenka ypač didelė politinė ir finansinė atsakomybė, kurios pagrindas yra iš tiesų europinė taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama užsienio politika ir parama stabilumui, saugumui, demokratiniam valdymui ir darniam vystymuisi šalyse, kurios yra mūsų partnerės, taip pat skurdo mažinimas ir atsakas į krizes;

105.  pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti išorės veiksmams skirtus asignavimus, kad Sąjunga galėtų atlikti savo vaidmenį įgyvendindama savo bendrą strategiją ir plėtros, kaimynystės, vystymosi politiką ir reaguoti į ekstremaliąsias situacijas; tikisi, kad kitoje DFP bus atsižvelgta į precedento neturinčius pietinių ir rytinių kaimyninių šalių, susiduriančių su konfliktais ir patiriančių migracijos ir pabėgėlių sukeltų problemų padarinius, poreikius; ragina skirti daugiau asignavimų siekiant patenkinti didėjantį humanitarinės pagalbos poreikį dėl gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, kad būtų išvengta bet kokio įsipareigojimų ir mokėjimų neatitikimo; mano, kad Sąjunga turi padidinti finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA);

106.  primena, kad ES vystymosi politika pagrįsta įsipareigojimų rinkiniais, t. y. darnaus vystymosi tikslais, Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarke, Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos ir Europos konsensusu dėl vystymosi, taip pat politikos suderinamumo vystymosi labui ir pagalbos veiksmingumo principais; atkreipia dėmesį į ES ir jos valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą iki 2030 m. padidinti savo oficialią paramą vystymuisi (OPV) iki 0,7 proc. BNP ir, be kita ko, skirti 20 proc. ES oficialios paramos vystymuisi socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai, o mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti 0,20 proc. BNP oficialios paramos vystymuisi forma;

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad parama vystymuisi gali atlikti svarbų vaidmenį šalinant pagrindines migracijos priežastis ir prisidėti prie stabilumo, tačiau mano, kad OPV neturėtų būti naudojama siekiant padengti paramos teikėjų vidaus išlaidas, susijusias su pabėgėliais; atkreipia dėmesį į tai, kad OPV gali padėti sutelkti lėšas iš kitų šaltinių, ir pabrėžia, kad reikia didinti bendradarbiavimą su privačiojo sektoriaus atstovais, jei įmanoma, toliau tęsiant Išorės investicijų plano vykdymą, remiantis jos vertinimu;

108.  pritaria tam, kad finansavimas būtų tiesiogiai skiriamas pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams, visų pirma, trečiosiose šalyse, kur demokratijai ir teisinei valstybei kyla pavojus; ryšium su tuo pabrėžia, kad taikant išorės finansavimo priemones reikia greitai reaguoti į politinius įvykius ir kad būtina aktyviau taikyti paramos pagal pažangą principą;

109.  yra pasirengęs apsvarstyti galimybę taikyti supaprastintą ir racionalizuotą išorės finansavimo priemonių struktūrą, jeigu ją taikant didinamas skaidrumas, atskaitomybė, veiksmingumas, nuoseklumas ir lankstumas ir atsižvelgiama į pagrindinius politikos tikslus; ragina išsaugoti atskiras specialias Pasirengimo narystei pagalbos, kaimynystės, vystymosi ir humanitarinės pagalbos priemones dėl jų konkrečių politinių ir finansinių aspektų; pažymi, kad tokia struktūra turėtų apimti į biudžetą, viršijant sutartą viršutinę ribą, įtrauktą EPF (be Afrikos taikos priemonės) ir skaidriau įtraukiamus atitinkamus patikos fondus ir priemones;

110.  primena, kad svarbu užtikrinti didesnį lankstumą ir taip sudaryti galimybę sutelkti papildomų išteklių ir greitai panaudoti lėšas; galėtų apsvarstyti galimybę, apskritai didinant išorės finansavimo priemones, padidinti ir nepaskirstytąjį rezervą, siekiant didesnio vidinio lankstumo; tačiau pabrėžia, kad toks lankstumas neturėtų būti užtikrintas ilgalaikių politinių uždavinių ir geografinių ir teminių prioritetų sąskaita ir mažinant ilgalaikio finansavimo nuspėjamumą, parlamentinio tikrinimo ir konsultavimosi su šalimis partnerėmis ir pilietine visuomene galimybes;

Saugumas, taika ir stabilumas visiems

111.  mano, kad nauja išlaidų kategorija „Saugumas, taika ir stabilumas visiems“ būtų įrodymas, kad šiai naujai politinei atsakomybei Sąjunga teikia pirmenybę, pripažįsta jos specifiškumą ir užtikrina jos vidaus ir išorės aspektų nuoseklumą;

112.  pabrėžia, kad finansavimo lygis ir mechanizmai vidaus saugumo srityje turėtų būti stiprinami nuo pat pradžių ir per visą būsimos DFP laikotarpį siekiant išvengti, kad nebūtų nuolat kiekvienais metais naudojamasi DFP lankstumo nuostatomis; ragina skirti pakankamai išteklių teisėsaugos institucijoms (Europolui, Eurojustui ir CEPOL), o Europos didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūrai („eu-LISA“) suteikti lėšų jos naujoms pareigoms vykdyti ir administruoti; pabrėžia ES pagrindinių teisių agentūros vaidmenį padedant suprasti radikalėjimo, marginalizacijos, neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų reiškinius ir į juos reaguoti;

113.  mano, kad kitoje DFP turi būti remiamas Europos gynybos sąjungos steigimas; tikisi, kad, atsižvelgiant į Komisijos pranešimus šioje srityje, bus pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taip pat apimančių specialią ES gynybos mokslinių tyrimų programą ir pramonės plėtros programą, kurias papildytų valstybių narių investicijos į bendradarbiavimo įrangą; ryšium su tuo dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai įsitikinęs, kad papildomi politiniai prioritetai turėtų būti siejami su papildomais finansiniais ištekliais, primena, kad didesnis bendradarbiavimas gynybos srityje, mokslinių tyrimų ir įrangos telkimas ir dubliavimosi panaikinimas paskatins Europos gynybos pramonės strateginę autonomiją ir konkurencingumą ir padės užtikrinti didžiulę naudą efektyvumo požiūriu, kuri, kaip dažnai įvertinama, gali siekti apie 26 mlrd. EUR per metus;

114.  atsižvelgdamas į tai, kad skiriama daugiau dėmesio Sąjungos saugumui ir gynybai, prašo iš naujo įvertinti visas išorės saugumo išlaidas; ypač laukia, kol, įtraukus į biudžetą EPF, bus reformuotas mechanizmas Athena ir Afrikos taikos priemonė; palankiai vertina neseniai valstybių narių prisiimtus įsipareigojimams pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pateikti paaiškinimą dėl jo finansavimo ateityje; ragina, kad priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, pakeisiančioje programoje dėmesys būtų sutelkiamas į reagavimą į krizes ir pajėgumų stiprinimą remiant saugumą ir vystymąsi ir kad tuo pat metu būtų rastas teisiškai pagrįstas sprendimas dėl karinių gebėjimų stiprinimo;

115.  atkreipia dėmesį į didžiulę ES civilinės saugos mechanizmo, kuriuo naudojantis buvo galima koordinuoti ES pagalbą gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių Sąjungoje ir už jos ribų atvejais, svarbą; atkreipia dėmesį į abejonių nekeliančią civilinės saugos operacijų pridėtinę vertę, nes jas vykdant veiksmingai kovojama su nelaimėmis, kurių vis dažnėja ir kurių pobūdis sudėtingėja, ir tuo pat metu ištikus nelaimei skatinamas su Europa susijęs ES piliečių solidarumo jausmas; palankiai vertina neseniai Komisijos pateiktus pasiūlymus stiprinti ES civilinės saugos pajėgumus stiprinant pasirengimo nelaimėms ir jų prevencijos priemones ir, be kita ko, įsteigti specialų Sąjungos lygmens operacinių pajėgumų rezervą; ragina pagal kitą daugiametę finansinę programą aktyvesniems veiksmams šioje srityje numatyti atitinkamą finansavimą;

Europos gyventojams tarnaujantis veiksmingas administravimas

116.  mano, kad stiprus, veiksmingas ir aukštos kokybės viešasis administravimas yra būtinas norint vykdyti Sąjungos politiką ir atkurti pasitikėjimą bei stiprinti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir piliečiais visais lygmenimis; šiuo požiūriu pabrėžia institucijų, kurias sudaro demokratiškai išrinkti nariai, vaidmenį; primena, kad, pasak Audito Rūmų, ES institucijos, įstaigos ir agentūros įgyvendino tikslą darbuotojų skaičių sumažinti 5 proc., kaip nustatyta jų etatų planuose; mano, kad joms nebeturėtų būti taikomas tokio pobūdžio tolesnio horizontalaus mažinimo principas; reiškia didžiulį pasipriešinimą siekiui pakartotinai pasitelkti vadinamąjį agentūrų darbo vietų perskirstymo fondą;

117.  palankiai vertina institucijų, įstaigų ir agentūrų iniciatyvas toliau didinti veiksmingumą, vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą ir sujungiant tam tikras funkcijas, ir taip sutaupyti Sąjungos biudžeto lėšų; pabrėžia, kad kai kurių agentūrų atveju būtų galima dar labiau padidinti veiksmingumą, ypač didinant panašias užduotis atliekančių agentūrų bendradarbiavimą, pavyzdžiui, finansų rinkos priežiūros srityje, ir kelias darbo vietas turinčių agentūrų atveju; iš esmės ragina atlikti išsamų galimybių sugrupuoti agentūras pagal strateginį jų užduočių ir rezultatų pobūdį vertinimą siekiant kurti agentūrų, pvz., žvelgiant į Europos bankininkystės instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją Paryžiuje, sąveiką;

118.  mano, kad ES institucijos ir įstaigos turėtų laikytis geografinės pusiausvyros ir lyčių pusiausvyros;

* * *

119.  ragina Komisiją pasiūlyti mechanizmą, kurį taikant Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių nepaisančios valstybės narės gali turėti finansinių pasekmių; vis dėlto įspėja, kad galutiniams Sąjungos biudžeto naudos gavėjams jokiu būdu negali turėti įtakos taisyklių pažeidimai, padaryti ne dėl jų kaltės; todėl yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžetas nėra tinkama priemonė spręsti ES sutarties 2 straipsnio nesilaikymo klausimą, ir kad bet kokias galimas finansines pasekmes nepriklausomai nuo biudžeto vykdymo turėtų prisiimti valstybė narė;

120.  pabrėžia, kad būtina panaikinti diskriminaciją, taip pat lyčių nelygybę ir smurtą dėl lyties siekiant vykdyti ES įsipareigojimus įtraukios Europos požiūriu; todėl remia tai, kad pagal kitą DFP į visas ES politikos sritis būtų integruotas lyčių aspektas ir jose būtų įtvirtinti lyčių lygybės įsipareigojimai, taip pat sustiprintas biudžeto aspektas kovojant su visais diskriminacijos atvejais, ypatingą dėmesį skiriant lyčių aspektui migracijos ir prieglobsčio politikos bei ES išorės politikos srityse;

121.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad moterys turėtų galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas konkrečioms pažeidžiamų asmenų, įskaitant nepilnamečius ir kitas grupes, pavyzdžiui, LGBTI bendruomenę, reikmėms;

122.  pritaria tam, kad speciali parama būtų skiriama nepalankioje padėtyje esančioms tikslinėms grupėms, ypač neįgaliesiems ir romams, remti, aiškiai neįtraukiant segregacijos praktikos, ir visų pirma tam, kad nuoroda į romus liktų ESF ir ERPF naudos gavėjų sąraše;

123.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl izoliacijos nuo žemyninės Europos atokiausi regionai ir užjūrio šalys ir teritorijos susiduria su specifiniais gamtiniais, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais; mano, kad turėtų būti nustatytos jiems pritaikytos priemonės ir tinkamai pagrįstos nukrypti leidžiančios nuostatos; ragina pagal kitą DFP toliau teikti ES finansinę paramą atokiausiems regionams ir užjūrio šalims ir teritorijoms, ypač pagal sanglaudos politiką atokiausiems regionams ir pagal specialią užjūrio šalims ir teritorijoms skirtą priemonę, kad jie turėtų prieigą prie mokslinių tyrimų programų ir galėtų įveikti konkrečius jų patiriamus klimato kaitos iššūkius;

124.  primygtinai ragina Komisiją, siekiant Europos Sąjungos biudžeto patikimo finansų valdymo ir skaidrumo, apsvarstyti galimybę sukurti tinkamas sąlygas, kad būtų išvengta korupcijos ir su ES lėšomis susijusio finansinio sukčiavimo; reiškia ypatingą susirūpinimą sukčiavimu muitų srityje, dėl kurio netenkama daug Sąjungos biudžeto pajamų; ragina valstybes nares, prieštaravusias Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinei sistemai, iš naujo apsvarstyti savo poziciją siekiant greitai išspręsti šią problemą;

IV. Procedūra ir sprendimų priėmimo tvarka

125.  primena, kad DFP reglamentui priimti reikia Parlamento pritarimo; be to, pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba priimant metinį ES biudžetą yra dvi lygios biudžeto valdymo institucijos, o dėl sektorių teisės aktų, kuriuose nustatoma didžioji ES programų dalis ir jų finansiniai paketai, sprendžiama pagal įprastą teisėkūros procedūrą; todėl tikisi, kad vykdant sprendimų priėmimo procedūrą dėl kitos DFP bus išsaugotas Parlamento vaidmuo ir Sutartyse išdėstytos prerogatyvos; atkakliai tvirtina, kad DFP reglamentas nėra tinkama priemonė keisti ES finansinį reglamentą; primygtinai ragina Komisiją, kai tik reikės keisti ES finansinį reglamentą, pateikti atskirą pasiūlymą dėl šio reglamento persvarstymo;

126.  yra pasirengęs nedelsiant pradėti struktūrinį dialogą su Komisija ir Taryba dėl DFP po 2020 m., kuriuo būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas paskui vyksiančioms deryboms ir sudaryti galimybes pasiekti susitarimą iki šios Parlamento kadencijos pabaigos; yra pasirengęs su Taryba aptarti šioje rezoliucijoje nustatytas pozicijas, kad būtų galima geriau suprasti Parlamento lūkesčius dėl kitos DFP;

127.  pabrėžia, kad Komisijai pateikus pasiūlymus, kurie turi būti paskelbti 2018 m. gegužės mėn., oficialus sprendimas dėl kitos DFP turėtų būti priimtas per vienus metus; mano, kad, nepaisant pirminio delsimo pateikti Komisijos pasiūlymus, reikėtų laiku pasiekti susitarimą dėl programos laikotarpiu po 2020 m., kad būtų paskleista svarbi politinė žinia, susijusi su Sąjungos galimybėmis toliau siekti konsensuso dėl ES ateities ir atitinkamų finansinių išteklių; pabrėžia, kad šis tvarkaraštis, be kita ko, sudarys sąlygas greitai priimti visus sektorinius reglamentus ir tokiu būdu nedelsiant 2021 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti naujas programas; primena, kad ankstesnių finansinių programų atveju naujos programos iš esmės būdavo pradedamos įgyvendinti praėjus tam tikram skaičiui metų nuo laikotarpio pradžios;

128.  todėl pabrėžia, kad reikia nedelsiant pradėti esmines visų trijų institucijų diskusijas; pabrėžia, kad visi DFP reglamento elementai, įskaitant DFP viršutines ribas, bus įtraukti į derybas dėl DFP ir turėtų būti svarstomi tol, kol bus pasiektas galutinis susitarimas; šiuo požiūriu primena kritišką Parlamento poziciją dėl procedūros, pagal kurią priimtas dabartinis DFP reglamentas, ir dėl šiame procese Europos Vadovų Tarybos prisiimto dominuojančio vaidmens neatšaukiamai nusprendžiant dėl kai kurių elementų, įskaitant DFP viršutines ribas ir kelias su sektorių politika susijusias nuostatas;

129.  laikosi nuomonės, kad dėl procedūrų, susijusių su būsimomis derybomis dėl DFP, ir ypač Parlamento dalyvavimo skirtinguose šio proceso etapuose, turėtų būti kuo greičiau susitarta per Bulgarijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpį ir prieš pateikiant pasiūlymus dėl DFP; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad Komisija Parlamentui laiku teiks tiek pat informacijos, kiek Tarybai; mano, kad šie metodai, kaip ir metinė biudžeto procedūra, ilgainiui turėtų būti įtvirtinti Tarpinstituciniame susitarime;

130.  mano, kad DFP reglamento priėmimui taikomas vienbalsiškumo reikalavimas yra tikra kliūtis šiame procese; šiuo požiūriu ragina Europos Vadovų Tarybą aktyvuoti SESV 312 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pereigos, kad būtų leidžiama DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma; be to, primena, kad taip pat galima pasinaudoti bendra ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata dėl pereigos siekiant taikyti įprastą teisėkūros procedūrą; pabrėžia, kad užtikrinus, jog DFP reglamentas būtų priimamas kvalifikuota balsų dauguma, būtų laikomasi ne tik sprendimų priėmimo proceso, taikomo priimant iš esmės visas ES daugiametes programas, bet ir metinės ES biudžeto tvirtinimo procedūros;

°

°  °

131.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(2)

OL L 163, 2017 6 24, p. 1.

(3)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0363.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (25.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl kitos DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentas: Pier Antonio Panzeri

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES susiduria su daugybe sunkumų, kurie kelia grėsmę regioniniam ir visuotiniam stabilumui ir saugumui ir kuriuos įveikti galima tik įgyvendinant tikrą vertybėmis paremtą Europos užsienio politiką, pagal kurią būtų numatyti ilgalaikiai strateginiai išorės veiksmai; primena Romos deklaracijoje išreikštą ES vadovų siekį užtikrinti, kad Sąjunga „būtų didelė spręsdama didelius klausimus ir maža spręsdama mažus“; pabrėžia, kad bendra išorės ir saugumo politika teikia didelę pridėtinę vertę ES piliečiams; ragina parengti plataus užmojo daugiametę finansinę programą (DFP), atitinkančią tą didžiulę pridėtinę vertę, numatant daug daugiau asignavimų išorės veiksmams (4 išlaidų kategorija) ir tokiu būdu bendrą užsienio politiką padarant pagrindine ES funkcija, siekiant reaguoti į dabartinius iššūkius ir naujus Europos prioritetus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, jog reikia didesnio tikslinio finansavimo strateginėse srityse, kaip antai paramos vystymuisi, skurdo panaikinimo, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, įstatymais pagrįstos tarptautinės tvarkos stiprinimo, atstatymo po krizių, gero valdymo ir aplinkos, ekonominio ir socialinio atsparumo skatinimo šalyse partnerėse srityse, kad Europa galėtų veiksmingai reaguoti į dabartinius visuotinius iššūkius, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, grėsmes saugumui ir ginkluotus konfliktus, kibernetinius išpuolius, terorizmą, radikalizaciją, propagandą, tikslinę dezinformaciją, gaivalines nelaimes ir klimato kaitą, taip pat kai kurių iš šių problemų sukeltus su pabėgėliais ir migracija susijusius sunkumus; pabrėžia, padidintas finansavimas turėtų būti nukreiptas į naujų Europos prioritetų, nurodytų Visuotinėje ES strategijoje, atnaujintoje Europos kaimynystės politikoje, plėtros politikoje ir Europos gynybos veiksmų plane, įgyvendinimą; pabrėžia, jog ES taip pat turi stiprinti savo institucinius gebėjimus, kad galėtų daryti didesnę įtaką vykdydama užsienio ir saugumo politiką;

3.  ragina panaikinti ES strateginių politinių prioritetų ir išorės finansavimo priemonių neatitikimą; pabrėžia, jog ES lygmeniu nustatant naujus išorės veiksmų ir bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetus turėtų būti skiriama naujų išteklių veiklos ir administraciniu lygmenimis, kad išorės veiksmai būtų patikimi ir veiksmingi;

4.  primena, kad svarbu užtikrinti didesnį lankstumą, suteikiantį galimybę sutelkti papildomų išteklių reaguojant į nenumatytas situacijas ir artimiausiais metais panaudoti nepanaudotus išteklius; pabrėžia, jog reikia užtikrinti galimybę naudotis ištekliais, kad būtume pasirengę reaguoti į sparčiai kylančias naujas grėsmes, tokias kaip hibridinis karas ir kibernetiniai išpuoliai; vis dėlto pabrėžia, kad didesnis lankstumas neturėtų būti užtikrintas aukojant ilgalaikius politikos tikslus ar šiuo metu taikomas programas, kurias vykdant gaunama pageidaujamų rezultatų; ragina gerokai sustiprinti DFP numatytus lankstumo mechanizmus (specialiąsias priemones) ir kartu stiprinti strategines politines gaires; kartoja, kad remia Komisijos pasiūlymą steigti nuolatinį ES krizių rezervą, kad būtų išvengta ad hoc sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, patikos fondų steigimo;

5.  ragina supaprastinti ir modernizuoti išorės finansavimo priemones, pavyzdžiui, sujungiant į vieną priemonę visas Užsienio reikalų komiteto kompetencijos sričiai priklausančias šiuo metu naudojamas temines išorės finansavimo priemones (priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), partnerystės priemonę ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP)); mano, kad toks sujungimas galėtų apimti vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), taip pat Europos plėtros fondo (EPF) (be Afrikos taikos priemonės) įtraukimą į biudžetą, jei tam pritartų atsakingas Vystymosi komitetas; vis dėlto ragina dabartinę Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) ir Europos kaimynystės priemonę dėl jų ypatingo politinio ir finansinio pobūdžio toliau naudoti kaip atskiras priemones; primygtinai tvirtina, kad bet koks sujungimas turėtų būti vykdomas tik su sąlyga, kad nauja teminė priemonė bus vykdoma vadovaujantis politiniais tikslais ir kiek įmanoma labiau užtikrinant ilgalaikio finansavimo nuspėjamumą visoms programoms, kartu numatant labai daug lankstumo; be to, mano, kad taikant supaprastintą struktūrą būtina kartu taikyti tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą ir užtikrinti pakankamai skaidrumo, įskaitant didesnį strateginės politikos indėlį ir Parlamento vykdomą įgyvendinimo priežiūrą;

6.  pabrėžia, kad patikos fondai buvo įsteigti dėl to, kad ES biudžetui trūksta išteklių ir lankstumo, kurių reikia norint greitai ir visapusiškai reaguoti į dideles krizes; mano, kad veikiantys ES patikos fondai gali kurti pridėtinę vertę sutelkdami lėšas konkrečiomis situacijomis; pažymi, kad paprastas turimo ES finansavimo perskirstymas arba restruktūrizavimas politiniais tikslais savaime nėra išteklių padidinimas ir dėl jo tampa dar sudėtingiau vykdyti demokratinę priežiūrą ir biudžeto kontrolę; pakartoja, kad pirminių ES finansinių priemonių tikslų negalima keisti juos priskyrus patikos fondų išlaidų kategorijai; pabrėžia, kad būtina sustiprinti ES patikos fondų vykdomos veiklos, pagal ES Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę ir remiantis Afganistano ir ES deklaracija dėl tolesnių bendrų veiksmų migracijos srityje bei pagal panašias būsimas iniciatyvas vykdomos veiklos parlamentinę kontrolę; primena, kad tokiomis ES biudžetui nepriklausančiomis ad hoc priemonėmis turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, jei Komisija gali pateikti aiškių įrodymų, jog laikomasi su ES pridėtine verte ir papildomumu susijusių reikalavimų; primena ES biudžeto vieningumo, kaip vieno iš pagrindinių biudžeto principų, svarbą; pritaria tam, kad reikia naudoti naujoviškus finansinio bendradarbiavimo būdus, pavyzdžiui, dotacijų ir tarptautinių ir Europos finansų įstaigų, įskaitant Europos investicijų banką, teikiamų paskolų derinius;

7.  mano, kad ES išorės finansavimo priemonės yra itin svarbios, norint, kad ES išorės veiksmai, ypač vykdomi Europos kaimynystėje (dabartinė Europos kaimynystės priemonė) ir narystei besirengiančiose valstybėse (dabartinė PNPP II), būtų veiksmingi; ragina geriau suderinti ir labiau koordinuoti išorės finansavimo priemones; nurodo, kad priemonėje, kuri pakeis Europos kaimynystės priemonę, reikėtų didesnį dėmesį skirti demokratijos stiprinimui, stabilizavimui, taikos procesams, atstatymui po krizės ir atsparumui tiek Rytų, tiek Pietų valstybėse, taip pat reikėtų daugiau remti augimą ir užimtumą, visų pirma kalbant apie jaunus absolventus; ragina Komisiją kitu Europos kaimynystės priemonės programavimo laikotarpiu padidinti finansavimą jaunuolių įsidarbinamumo gerinimo vietoje projektams;

8.  pabrėžia, kad į rezultatus nukreiptas PNPP II taikymo metodas, skirtas šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, turėtų būti sustiprintas pagal laikotarpio po 2020 m. pasirengimo narystei pagalbos programą, siekiant veiksmingai prisidėti prie tų šalių demokratizacijos ir jų ekonominio bei socialinio vystymosi, ypač atsižvelgiant į naujausius politinius įvykius Vakarų Balkanuose; pabrėžia, kad taikant finansavimo priemones reikia greitai reaguoti į politinius įvykius ir tais atvejais, kai nesilaikoma demokratijos ir teisinės valstybės principų, remti visų pirma pilietinę visuomenę; primena principo „parama pagal pažangą“ svarbą ir ragina Komisiją aktyviai naudotis atitinkamuose reglamentuose numatytomis galimybėmis šį principą taikyti; ragina Komisiją siūlyti teisines priemones, pagal kurias tais atvejais, kai nustatomas didelis ir nuolatinis politinis regresas, būtų galima sustabdyti valdžios institucijoms skiriamas lėšas; ragina Komisiją pagal būsimą DFP sustabdyti Turkijai skiriamas lėšas, kol nebus laikomasi aiškių gairių, ir nukreipti lėšas Turkijos pilietinės visuomenės organizacijoms;

9.  ragina didinti suderinamumą ir skatinti geriau subalansuotą politinį dialogą su šalimis partnerėmis; dar kartą tvirtina, kad siekiant įvertinti ES lėšų efektyvumą ir gerinti jų veiksmingumą reikia gerinti stebėsenos ir vertinimo sistemas; pabrėžia, kad pasitelkdama visas priemones ES turėtų siekti užtikrinti didesnį ES projektų ir iniciatyvų matomumą trečiosiose šalyse ir Sąjungoje;

10.  pabrėžia, kad parama teisinei valstybei, demokratijai, žmogaus teisėms ir lyčių lygybei turėtų išlikti ES užsienio politikos kertinis akmuo, ir laikosi nuomonės, kad šie klausimai ir toliau turėtų būti kompleksiniai klausimai, susiję su visomis ES priemonėmis ir užsienio politikos tikslais, ypač atsižvelgiant į Vakarų Balkanuose, Europos kaimyninėse šalyse ir už jų ribų vykstančias permainas; be to, primena, kad šią paramą reikia papildyti veiksmais, siekiant sudaryti palankias sąlygas integraciniam augimui, kuris būtų naudingas visiems, ypač jaunuoliams ir moterims; siekiant didinti atsparumą dezinformacijai ragina daugiau dėmesio skirti paramos saviraiškos laisvei didinimui naudojant finansavimo priemones; atkreipia ypatingą dėmesį į EDŽTRP ir ją po 2020 m. pakeisiančios priemonės vaidmenį, įskaitant jos teikiamą paramą rinkimų stebėjimui;

11.  atkreipia dėmesį į turimas galimybes pagal IcSP skatinti ES saugumą ir sienų vientisumą ir prisidėti prie taikos ir stabilumo visame pasaulyje, visų pirma tuose regionuose, kurie nukentėjo nuo nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

9

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, László Tőkés, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brando Benifei, Rebecca Harms, Marek Jurek, Jo Leinen, Miroslav Poche, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Jozo Radoš, Ivo Vajgl

PPE

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Barbara Kudrycka, Eduard Kukan, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, László Tőkés, Traian Ungureanu

S&D

Francisco Assis, Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Eugen Freund, Jo Leinen, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Miroslav Poche, Tiemo Wölken

9

-

ECR

Marek Jurek

EFDD

James Carver

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat

NI

Georgios Epitideios, Janusz Korwin-Mikke

8

0

ECR

Amjad Bashir, Bas Belder, Ryszard Antoni Legutko

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Rebecca Harms, Tamás Meszerics, Alyn Smith, Bodil Valero

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (31.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentas: Paul Rübig

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas, įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje, yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą;

1.  mano, kad rengiant kitą daugiametę finansinę programą (DFP) turi būti vadovaujamasi ES įsipareigojimu įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos; taip pat mano, kad ES parama tokiam įgyvendinimui besivystančiose šalyse turi būti padidinta, visapusiškai taikant politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir užtikrinant, kad ES parama vystymuisi visiškai atitiktų pagalbos veiksmingumo principus, toliau skiriant daug dėmesio tokiems ilgalaikiams tikslams, kaip skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir atskirtimi, demokratinio valdymo ir žmogaus teisių propagavimas ir darnaus ir integracinio vystymosi didinimas, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kurios susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais;

2.  pažymi, kad 2017 m. dėl gaivalinių nelaimių, visų pirma miško gaisrų, Europoje žuvo daugiau nei 200 žmonių ir sudegė daugiau nei milijonas hektarų miško, o tai yra tris kartus didesnis skaičius nei Europos pastarųjų penkerių metų vidurkis; pažymi, kad tokie gaisrai – nelaimės žmogiškuoju, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais ir reikia reaguoti Europos ir Europos Viduržemio jūros regiono lygmeniu; mano, kad ES turėtų padėti užkirsti kelią gaisrams ir su jais kovoti, taip pat atkurti vietoves po nelaimių, ypač su miško gaisrais susijusių nelaimių atveju; laikosi nuomonės, kad nacionaliniu lygmeniu kovai su gaisrais skiriami ištekliai yra riboti; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad gaisro gesinimo orlaiviai, visų pirma „Canadair“, į kai kuriuos nacionalinius orlaivių parkus patenka savo naudingo gyvavimo laiko pabaigoje ir todėl turi būti kuo greičiau atnaujinti; ragina valstybes nares ir ES užtikrinti, kad bendrų pajėgumų stiprinimas būtų prioritetas per diskusijas dėl kitos DFP;

3.  mano, kad speciali vystymosi priemonė būtų geriausia galimybė siekiant užtikrinti kokybišką vystymosi politiką besivystančių šalių, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių, labui, numatant pagrindinį skurdo panaikinimo tikslą ir laikantis tarptautiniu mastu sutartų vystymosi ir pagalbos veiksmingumo principų;

4.  ragina sukurti Europos ir Afrikos „Erasmus“ programą ir Afrikoje įsteigti Europos universitetų filialus, siekiant užtikrinti glaudžią partnerystę, didinti jaunimo profesinės integracijos gebėjimą ir kovoti su protų nutekėjimu;

5.  mano, kad vystomasis bendradarbiavimas turi būti įgyvendintas visapusiškai laikantis tarptautiniu mastu sutartų pagalbos veiksmingumo principų ir jį įgyvendinant turėtų būti remiami šalių partnerių nacionaliniai planai ir strategijos siekiant darnaus vystymosi tikslų;

6.  pabrėžia, kad kitoje DFP turi būti užtikrintas dabartinis Europos pagalbos kokybės lygis ir poveikis ir suteiktos reikiamos projektų įgyvendinimo ir stebėsenos garantijos;

7.  atkreipia dėmesį į įsipareigojimus, prisiimtus Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje ir naujame Europos konsensuse dėl vystymosi;

8.  pabrėžia poreikį vykdyti Europos konsensuse dėl vystymosi patvirtintą įsipareigojimą skirti 20 proc. ES oficialios paramos vystymuisi (OPV) socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai; pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į DVT sveikatos srityje, visų pirma į kovą su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat saugumo, maisto, švietimo, užimtumo, vandens ir sanitarijos, energijos, pramonės, inovacijų, infrastruktūros, gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės, lyčių, aplinkosaugos ir klimato politikos srityse;

9.  primena apie ES įsipareigojimą į kitą DFP integruoti lyčių aspektą ir užtikrinti, kad kita DFP būtų orientuota į darnumą, taip garantuojant, kad visose ES politikos srityse būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui; be to, primena, kad reikia investuoti į patikimus tvarios socialinės raidos variklius, pvz., lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises;

10.  primena įsipareigojimus, ypač finansinius, prisiimtus pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą, taip pat įsipareigojimus, prisiimtus pagal naują Europos konsensusą dėl vystymosi; pabrėžia, kad reikia ypač padidinti pastangas ir finansavimą siekiant padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir apriboti visuotinį atšilimą, taip pat reikia panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kuris kenkia aplinkai;

11.  atsižvelgdamas į tai ragina geriau pasinaudoti visomis programomis pagal kitos DFP išlaidų kategorijas, pvz., mokslinių tyrimų programomis, siekiant papildyti ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus ir remti pastangas spręsti pasaulinius uždavinius ir, be to, užtikrinti, kad veiksmingai suderinus politiką vystymosi labui jokia ES politikos priemonė ar programa neprieštarautų skurdo panaikinimo, nelygybės mažinimo šalyse partnerėse, žmogaus teisių ir darnaus visuomeninio, ekonominio bei aplinkosauginio vystymosi skatinimo tikslams;

12.  atkreipia dėmesį į Europos konsensuso dėl vystymosi – ES institucijų ir valstybių narių taikomo bendro požiūrio į vystymosi politiką ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą sistemos – vaidmenį; pažymi, kad DFP turėtų būti atspindėti pagrindiniai vystymuisi skirtų išlaidų prioritetai, atitinkantys šį pareiškimą, integruojant pagalbos veiksmingumo ir politikos suderinamumo vystymosi labui principus;

13.  pakartoja, jog reikia sukurti sąlygas jaunimui, kad būtų užtikrinta jų tolima ateitis ir kad jie taptų aktyviais savo šalių piliečiais, ir ragina imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti moterų įgalėjimą ekonominėje, politinėje ir socialinėje srityje;

14.  mano, kad, norint padėti panaikinti neigiamą nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimo poveikį, būtina didinti investicijas siekiant užtikrinti galimybes pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis;

15.  ragina užtikrinti vienodas galimybes vyrams ir moterims patekti į sprendimų priėmimo struktūras ir pasinaudoti ekonominiais, socialiniais, politiniais, technologiniais ir kultūriniais ištekliais ir paslaugomis; prašo atsižvelgti į visas priemones, kuriomis siekiama kovoti su smurtu prieš moteris;

16.  ragina, kad kita DFP būtų orientuota į darnumą, nes tai – praktinis būdas užtikrinti, kad priimant ES finansavimo sprendimus būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui; mano, jog tokiu požiūriu turėtų būti užtikrinta, kad ES vidaus ir išorės finansavimas atitiktų vystomojo bendradarbiavimo tikslus, ir turėtų būti kuo labiau padidintas viso ES biudžeto veiksmingumas, užkertant kelią nenuoseklioms ir neracionalioms išlaidoms;

17.  pabrėžia, kad ES lygmens vystomojo bendradarbiavimo politikos pridėtinė vertė buvo aiškiai įrodyta; atkreipia dėmesį į labai svarbų OPV vaidmenį mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir nestabiliose valstybėse ir primygtinai ragina ES vykdyti savo įsipareigojimą mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti 0,20 proc. BNP oficialios paramos vystymuisi forma; atkreipia dėmesį į tai, kad OPV sudaro galimybes palengvinti vystymuisi skirto finansavimo mobilizavimą iš kitų – privačiųjų ir viešųjų, nacionalinių ir tarptautinių – šaltinių; remia naujas ES pastangas skatinti privačiąsias investicijas derinant dotacijas ir paskolas ir teikiant garantijas, taip pat šalyse, kuriose poreikiai yra dideli, bet taip pat yra didelė rizika; pažymi, kad dėl to atsiras didelių finansavimo poreikių; pabrėžia, kad parama vystymuisi turėtų būti programuojama daugeliui metų, užtikrinant nuspėjamumą, tačiau taip pat paliekant lankstumo galimybių, ir turėtų būti naudojami įvairūs ir papildomi įgyvendinimo metodai, grindžiami šalių pajėgumais, poreikiais ir veiklos rezultatais; mano, kad derinimas turėtų ne pakeisti, bet papildyti tradicinį vystymosi finansavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dalyvaujantys privačiojo sektoriaus atstovai turi laikytis griežtų skaidrumo ir atskaitomybės standartų;

18.  ragina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, laikantis pripažintų tarptautinių standartų, siekiant kovoti su neteisėtu kapitalo judėjimu ir mokesčių slėpimu;

19.  pakartoja, kad pilietinės visuomenės organizacijos turi atlikti svarbų vaidmenį palaikant ryšius su pažeidžiamais ir labiausiai skurstančiais visuomenės nariais; pažymi, kad reikia užtikrinti pakankamus pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus ir paramą, kad jos galėtų remti ir stebėti ES bei nacionalinės politikos įgyvendinimą ir teikti ataskaitas dėl jo, taip pat prisidėti tobulinant finansinius mechanizmus; mano, kad ES lėšos yra nepaprastai svarbios siekiant stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus ir kad turėtų būti užtikrintos vietos visuomeninių organizacijų galimybės gauti šių lėšų;

20.  primena, kad daugelyje vidutines pajamas gaunančių šalių vis dar išlieka didelė nelygybė, ir todėl ragina Komisiją toliau numatyti konkrečius finansinius asignavimus šioms šalims; mano, kad šalių skirstymas pagal finansinius asignavimus ir bendradarbiavimo sąlygas turėtų būti pagrįstas įvairiausiais kriterijais, atsižvelgiant į įtraukią žmogaus socialinę raidą, žmogaus teises ir nelygybės mastą, taip pat kiekvienos šalies darnaus vystymosi prioritetus;

21.  mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti pagalbą, ir pabrėžia, koks svarbus yra atsakomybės už paramą vystymuisi principas, pagal kurį šalys partnerės turi prisiimti įsipareigojimus, nes jos yra pagrindiniai subjektai, atsakingi už vystymosi strategijų parengimą; todėl siūlo apsvarstyti, ar reikėtų teikti ES finansuojamą mokymą siekiant pagerinti galimybes pasinaudoti turimomis ES lėšomis;

22.  rekomenduoja, prieš skiriant daugiau OPV išteklių siekiant suteikti investicijų garantijas ir panašias paramos sąlygas, išsamiai įvertinti Europos darnaus vystymosi fondo papildomumą finansiniu ir vystymosi aspektais ir poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai bei socialinį poveikį;

23.  primena, kad dėl išteklių ir lankstumo trūkumo vis dažniau steigiami patikos fondai, kurie naudojasi vystymosi lėšomis, pvz., ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, daro žalą biudžeto vieningumui ir gali kelti pavojų demokratinei atsakomybei, skaidrumui, atskaitomybei ir pagalbos veiksmingumui; mano, kad šios priemonės turi būti naudojamos aiškiai pagrįstais atvejais, jos turi būti papildomojo pobūdžio ir laikinos ir jomis turėtų būti siekiama spręsti konkrečius uždavinius, o ne siekti ilgalaikių vystymosi tikslų;

24.  ragina Komisiją, siekiant didinti ES pagalbos veiksmingumą, toliau stiprinti savo dvišalių ir daugiašalių vystomojo bendradarbiavimo programų derinimą ir nuoseklumą, ypač kai kalbama apie tą pačią šalį;

25.  ragina, kad kitoje DFP, nuo pat pradžių numatant daugiau lėšų gerai prižiūrimai humanitarinės pagalbos priemonei ir didelį neatidėliotinos pagalbos rezervą, būtų atspindėti precedento neturintys poreikiai, susiję su humanitarine pagalba ir nelaimių rizikos mažinimu, pasirengimu nelaimėms bei epidemijoms ir atsparumo didinimu besivystančiose šalyse; atkreipia dėmesį į didėjantį spaudimą šiems poreikiams, kuris kyla dėl konfliktų, karų ir priverstinio perkėlimo, žmogaus teisių pažeidimų, blogo valdymo ir korupcijos, pagrindinių socialinių paslaugų prasto teikimo ar neteikimo, didėjančios nelygybės, klimato kaitos ir konkurencijos dėl ribotų išteklių padarinių; ragina Komisiją parengti pasiūlymą, pagal kurį būtų numatyta, kad humanitarinės pagalbos veiksmų srityje mokėjimai sistemingai atitiktų įsipareigojimus, siekiant užtikrinti, kad mokėjimams būtų skiriama pakankamai lėšų; ragina apsvarstyti galimybę skirti daugiau išteklių civilinės saugos priemonei ir užtikrinti didesnį jų lankstumą, kad ES galėtų vietoje teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia;

26.  mano, kad, nors Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra veiksminga priemonė kovojant su miško gaisrais, tačiau jis yra neišsamus ir turi būti toliau tobulinamas; todėl teigiamai vertina 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą, kuriame ji siūlo sukurti autonominį rezervo pajėgumą „rescEU“, ir tai, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmui skiriama papildoma 280 mln. EUR suma siekiant finansuoti tikrą ES rezervo pajėgumą, visų pirma įtraukiant ES gaisrų gesinimo orlaivius; ragina valstybes nares ir Komisiją pripažinti, kad turima nacionalinė infrastruktūra yra ir europinio pobūdžio, ir taip parodyti, kad remia Europos civilinės saugos ir rizikos valdymo centrų tinklo sukūrimą; ragina valstybes nares įtraukti Komisijos pasiūlymą į naują DFP, siekiant sudaryti sąlygas kuo greičiau pradėti finansuoti ES orlaivius „Canadairs“ ir jų plėtrą;

27.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus dėl reagavimo į nelaimes stiprinimo ES lygmeniu, visų pirma pasitelkiant autonominį rezervo pajėgumą „rescEU“, kuris greitai bus sukurtas; ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad turima nacionalinė infrastruktūra yra ir europinio pobūdžio, ir taip parodyti, kad remia parengiamuosius veiksmus dėl Europos civilinės saugos ir rizikos valdymo centrų tinklo sukūrimo;

28.  siekdamas kontroliuoti migraciją ragina investuoti labai daug lėšų, kad būtų paremta industrializacija, elektrifikacija ir infrastruktūros plėtra – tai gali padėti užtikrinti įtraukų ekonomikos augimą ir deramas darbo vietas; ragina numatyti priemones, kurias taikant būtų nutraukta prekyba žmonėmis ir vergovė, taip pat visi žmogaus teisių pažeidimai, ypač Libijoje;

29.  mano, kad, kalbant apie vystymuisi ir humanitarinei pagalbai skirtus išteklius ir šios pagalbos finansines priemones, būtina didinti skaidrumą, atskaitomybę ir gerinti ataskaitų teikimą kartu užtikrinant greitą biudžeto valdymo institucijos atliekamą patvirtinimą, kai tai būtina, ypač atsižvelgiant į naujai nustatytą Darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant įgyvendinti politikos suderinamumo vystymosi labui principus;

30.  pažymi, kad reikia stiprinti esminį Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės vaidmenį propaguojant Europos vertybes visame pasaulyje ir stiprinant žmogaus teises ir demokratiją vykdant ES išorės veiksmus;

31.  ragina, kad būtų stiprinami kilmės ir tranzito šalių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai atitinkamose srityse, kad savanoriški grįžimai būtų valdomi kuo veiksmingiau ir būtų remiama visų sugrąžintų asmenų reintegracija;

32.  pabrėžia, kad išorės finansavimo priemonės pagal naują DFP turėtų būti suderintos su darnaus vystymosi tikslais ir nauju Europos konsensusu dėl vystymosi, kuriuose deramas darbas pripažįstamas kaip pagrindinis veiksnys siekiant įtraukaus ir darnaus vystymosi;

33.  mano, kad naudojant ES išorės finansavimo priemones pirmenybė turėtų būti teikiama deramo darbo galimybių kūrimui, taip pat būtinoms išankstinėms sąlygoms ir aplinkybėms, kuriomis sudaromos galimybės darbuotojams ir profesinėms sąjungoms atstovauti jų interesams ir laisvai veikti; atsižvelgdamas į tai mano, kad kitoje DFP turėtų būti numatyta konkreti finansinė priemonė, kuria būtų remiamas socialinis dialogas ir socialiniai partneriai besivystančiose šalyse;

34.  ragina, kad pagal kitą DFP būtų numatyti tinkami ištekliai EIVT ir ES delegacijoms, kad jos galėtų pasiekti savo tikslus ir vykdyti įsipareigojimus vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityje;

35.  ragina, kad kita DFP būtų suderinta su Paryžiaus susitarimo tikslais; pabrėžia, kad reikia didinti klimato politikai besivystančiose šalyse skirtą finansavimą, kad būtų remiami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai ir biologinės įvairovės apsauga; ragina veiksmingai integruoti klimato kaitos aspektą ir aplinkosaugos klausimus į ES išorės finansavimo priemones;

36.  pažymi, kad Jungtinės Karalystės indėlis į Sąjungos vystymosi biudžetą sudaro 12 proc.; pabrėžia, kad būtina numatyti lėšų kompensuoti ES vystomojo bendradarbiavimo lėšoms, prarastoms dėl „Brexit‘o“; primena savo ilgalaikę poziciją, kad Europos plėtros fondas (EPF) kartu su kitomis į DFP neįtrauktomis priemonėmis turėtų būti integruotas į ES biudžetą; pabrėžia, kad tokia integracija turėtų reikšti, kad finansinis paketas būtų pridėtas virš dabartinės viršutinės DFP ribos, kad nebūtų pakenkta kitų ES politikos priemonių ir programų finansavimui;

37.  primygtinai ragina išlaikyti bendrą ES vystymosi politikos finansavimo lygį kartu su garantuotu rezervu ir rasti ilgalaikį sprendimą dėl ES saugumo išlaidų, kurios yra susijusios ir suderintos su vystomuoju bendradarbiavimu, finansavimo;

38.  teigiamai vertina galimus įtraukimo į biudžetą privalumus, pvz., didesnį EPF demokratinį teisėtumą ir efektyviau bei veiksmingiau teikiamą ES pagalbą vystymuisi;

39.  primygtinai tvirtina, kad EPF įtraukimas į ES biudžetą neturėtų lemti bendrų ES paramos vystymuisi išlaidų sumažinimo;

40.  pabrėžia, kad Komisijos vaidmuo vykdant ES lėšų stebėseną būti sustiprintas ir oficialiai įtvirtintas priežiūros komitetuose ir kad ex ante sąlygos turėtų būti stebimos ir planavimo, ir reguliavimo lygmenimis; mano, kad pilietinė visuomenė ir paslaugų naudotojai taip pat turėtų visapusiškai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir stebint projektus;

41.  pakartoja savo poziciją, kad EPF turėtų būti integruotas į ES biudžetą; tačiau pabrėžia, kad tokia integracija turėtų būti susieta su geografiniu lėšų paskirstymu remiantis šalių poreikiais ir viršutinių ribų tikslinimu jas labai padidinant, siekiant išvengti dabartinių EPF išteklių sumažinimo;

42.  ragina būti atsargiems kalbant apie bet kokį pagalbos struktūros tikslinimą, kad nebūtų pakenkta atskiriems regionams skirtų išorės veiksmų geografiniams prioritetams, pagalbos teikimo nuspėjamumui ir politiniam aiškumui;

43.  pažymi, kad diaspora atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant vystymosi, vykdydama pinigų perlaidas, perduodama įgūdžius ir su finansais nesusijusias vertybes, o tai padeda skatinti taiką, demokratiją, gerą valdymą ir socialinį stabilumą;

44.  primena labai didelę dabartinėje DFP numatytų specialių priemonių, ypač neatidėliotinos pagalbos rezervo, svarbą reaguojant į nenumatytus įvykius, įskaitant pačias skubiausias humanitarines krizes už ES ribų;

45.  pabrėžia, kad kitoje DFP taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos ES įvairiuose politikos sektoriuose įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus 2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais, kad būtų sumažinti humanitarinės pagalbos poreikiai ir pagerintas jos teikimas;

46.  pabrėžia, kad 2015 m. liko neįvykdytas 0,7 proc. OPV / BNP įsipareigojimas, ir atkreipia dėmesį į dabartinį ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą pasiekti šį lygį iki 2030 m.; ragina kitoje DFP į tai atsižvelgti ir užtikrinti ES ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų vykdymą; ragina valstybes nares, kurios dar nepasiekė įsipareigoto lygio, parengti veiksmų planą, kuriame būtų išsamiai išdėstyta, kaip jos tai padarys laiku; primena, kad ES valdoma OPV prisidedama vykdant valstybių narių įsipareigojimus ir ji gali ženkliai padidinti OPV išlaidų veiksmingumą vystymosi srityje, be kita ko, sumažinant susiskaidymą ir sudarant palankesnes sąlygas taikyti paskatomis grindžiamą požiūrį šalių partnerių atžvilgiu; primena, kad neužtikrinus saugumo vystymasis yra neįmanomas; pabrėžia poreikį taikyti vystymosi veiksmingumo ir politikos suderinamumo vystymosi labui principus visoms finansavimo priemonėms ir būdams;

47.  ragina kitoje DFP nustatyti konkrečią struktūrą, skirtą užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), kad jos galėtų pasinaudoti finansine parama, kuri būtų pritaikyta prie UŠT ir ES partnerystės siekių ir grindžiama bendrais jų ir Europos Sąjungos interesais ir uždaviniais, kaip numatyta SESV ketvirtojoje dalyje, nes jos – ES šeimos narės ir regionų, kurie strategiškai svarbūs ES, narės, tuo pat metu skatinant jų regioninę integraciją;

48.  mano, kad iš tikrųjų supaprastinus ES išorės finansavimo priemones galėtų būti padidintas suderinamumas ir sudarytos palankesnės sąlygos demokratinei kontrolei ir tikrinimui; tačiau pabrėžia, kad vykdant tokį supaprastinimą turėtų būti paisoma Parlamento teisės tikrinti ir vystymosi veiksmingumo principų ir kad ES vystymosi finansavimo pagrindinis tikslas ir toliau turėtų būti skurdo panaikinimas, visų pirma dėmesį sutelkiant į mažiausiai išsivysčiusias šalis ir nestabilią padėtį;

49.  pabrėžia, kad dabartinės DFP laikotarpiu 4 išlaidų kategorijos ištekliams buvo daromas didelis spaudimas ir vystymuisi skirtos lėšos vis dažniau buvo naudojamos kaip rezervas naujiems prioritetams kitose politikos srityse finansuoti; pabrėžia, jog reikia užtikrinti lankstumą, kad būtų galima reaguojant į nenumatytus įvykius ir krizes greičiau pasinaudoti finansavimu; tačiau pabrėžia, kad didesnis lankstumas neturėtų būti užtikrintas pažeidžiant pagalbos veiksmingumo principus ir sumažinant pagalbos teikimo nuspėjamumą, nes taip būtų padaryta žala toms priemonėms, kurios sukurtos siekiant ilgalaikių vystymosi tikslų, taip pat didesnis lankstumas neturėtų lemti parlamentinio tikrinimo ir konsultavimosi su šalimis partnerėmis ir pilietine visuomene apribojimo; ragina atlikti DFP vystymosi programų laikotarpio vidurio vertinimą;

50.  pakartoja, kad svarbu skatinti glaudesnį bendradarbiavimą sprendžiant problemas, susijusias su neteisėta prekyba narkotikais, jų gamyba ir neteisėtu vartojimu, vaikais kariais, neteisėtu gamtos išteklių naudojimu ir netvariu jų valdymu, nusikalstamumu jūroje ir terorizmu;

51.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į klimato kaitą, besivystančios šalys yra pažeidžiamiausios ir joms daromas didžiausias poveikis; todėl ragina Komisiją integruoti klimato kaitos klausimus į visas finansavimo priemones ir padidinti dabartinį tikslą, pagal kurį 20 proc. viso ES finansavimo turi būti panaudojama su klimato kaita susijusiems veiksmams;

52.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares liautis dirbtinai didinti pagalbą ir neįtraukti išpūstos pagalbos punktų (pvz., su pabėgėliais susijusios išlaidos, priskirtosios studentų išlaidos, sąlygotoji pagalba, paskolų palūkanos ir skolos mažinimas) į OPV ataskaitas;

53.  mano, kad nepaprastai svarbu besivystančiose šalyse skatinti taiką, saugumą ir teisingumą, ir pripažįsta, kad, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslą Nr. 16, reikia numatyti su saugumu susijusių išlaidų; pakartoja, kad kuriant specialią ir atskirą priemonę siekiant remti pajėgumų stiprinimą saugumo ir vystymosi srityje turėtų būti išvengta, kad vystymosi priemonės ir finansavimas būtų orientuoti visų pirma į saugumą;

54.  ragina ES didinti savo paramą tvariam žemės ūkiui siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, teikiant tikslinę paramą smukiesiems ūkininkams, pasėlių įvairinimo, agrarinės miškininkystės ir agroekologinei praktikai;

55.  pažymi, kad parama vystymuisi gali atlikti svarbų vaidmenį migracijos srityje šalinant priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis ir didinant migracijos ir judumo naudą vystymuisi; tačiau laikosi nuomonės, kad OPV neturėtų būti naudojama siekiant padengti paramos teikėjų vidaus išlaidas pabėgėliams, migracijos politikos eksternalizavimą už ES ribų ir grąžinimo į kilmės šalis bei readmisijos išlaidas; nepritaria minčiai, kad partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis būtų grindžiami pagalbos sąlygomis, pagal kurias reikėtų užtikrinti sienų kontrolę, migracijos srautų valdymą ar sudaryti readmisijos susitarimus;

56.  pakartoja, kad tvirtai ragina toliau skirti didesnę ES paramą ir finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios pačios savaime yra vystymosi srities veikėjos, ir užtikrinti visapusišką ir laisvą pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą vykdant politinį dialogą ir programuojant ir įgyvendinant įvairiausias ES bendradarbiavimo priemones;

57.  mano, kad Parlamentas turėtų išnagrinėti galimybes sukurti išsamaus horizontaliojo mechanizmo struktūrą siekiant stebėti visuotinės Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangą tokiu būdu, kad būtų atsižvelgta į jos integruotą ir nedalomą pobūdį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, György Hölvényi, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleftherios Synadinos, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ádám Kósa, Paul Rübig, Judith Sargentini, Adam Szejnfeld

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jean Lambert, Miroslav Mikolášik

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17

+

ALDE

Charles Goerens

EFDD

Ignazio Corrao

PPE

György Hölvényi, Ádám Kósa, Miroslav Mikolášik, Paul Rübig, Adam Szejnfeld, Bogdan Brunon Wenta

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Elly Schlein

Verts/ALE

Jean Lambert, Judith Sargentini

2

-

NI

Eleftherios Synadinos

PPE

Joachim Zeller

2

0

EFDD

Mireille D’Ornano

GUE/NGL

Lola Sánchez Caldentey

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (23.11.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

būsima DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentas: Petri Sarvamaa

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Daugiametės finansinės programos (DFP) tikslai

1.  atkreipia dėmesį į tai, jog DFP turėtų būti planuojama remiantis tokiomis sumomis, kurios gali padėti užtikrinti strateginį augimą, padidinti ES pridėtinę vertę, kad ES ekonomika taptų stipresnė ir visuomenė taptų labiau proeuropietiška; pažymi, kad ES biudžetas turėtų būti aiškus ir skaidrus;

Biudžeto ir strateginių ciklų suderinimas

2.  pažymi, kad septynerių metų trukmės DFP nėra suderinta nei su Parlamento ir Komisijos penkerių metų kadencijomis, nei su Sąjungos 10 metų strateginio planavimo ciklu ir strategija „Europa 2020“; laikosi nuomonės, kad tokia nedarna galėtų pakenkti Sąjungos demokratinam teisėtumui ir politinio valdymo efektyvumui, atsižvelgiant į tai, kad gali susiklostyti aplinkybės, kai Parlamentas ir Komisija privalės laikytis susitarimų dėl politinių tikslų ir finansų, dėl kurių buvo įsipareigota per ankstesnį finansavimo laikotarpį; pabrėžia, jog tai galėtų sudaryti įspūdį, kad Europos Parlamento rinkimai yra gana nereikšmingi ilgalaikio biudžeto ir strateginio planavimo požiūriu;

3.  primena Parlamento poziciją, kad DFP trukmė turėtų būti sumažinta nuo septynerių iki penkerių metų siekiant ją suderinti su politiniais Parlamento ir Komisijos įgaliojimais(1), netrukdant įgyvendinti ar administruoti vykdomų programų ir tuo pačiu metu užtikrinant ilgalaikę 5+5 metų programos strategiją ir privalomą laikotarpio vidurio peržiūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. bus proga ilgalaikę strategiją suderinti su biudžeto ciklu, ir rekomenduoja pasinaudoti šia proga; mano, kad Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimybę pradėti taikyti persidengimo principu grindžiamą programą, pagal kurią kiekviena DFP, kuri būtų tos pačios trukmės kaip ir dabar, iš dalies padengtų ankstesniąją, darant prielaidą, kad persidengimas galėtų padėti sušvelninti natūraliai susidarančius aktyviausius ir ramiausius laikotarpius;

Išsami ES išlaidų peržiūra

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje ir specialiosiose ataskaitose(2) pabrėžė daugelį atvejų, kai ES išlaidas buvo galima planuoti strategiškiau ir pasiekti geresnių rezultatų; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad ištekliai, skiriami pagrindinėms išlaidų programoms ir schemoms, dažnai nebuvo suderinti su nustatytais 10 metų strateginio planavimo ciklo politiniais tikslais ir tai gali lemti prieštaringus rezultatus;

5.  ragina Komisiją teikiant pasiūlymą dėl DFP po 2020 m. kartu išsamiai išdėstyti strateginius prioritetus, kuriais grindžiamas DFP projektas; pabrėžia, kad šie prioritetai turėtų būti apsvarstyti rengiant išsamią strategiją „Europa 2030“, kurią, prieš Tarybai priimant dokumentų rinkinį dėl DFP po 2020 m., turėtų nuodugniai išnagrinėti Europos Parlamentas;

6.  prašo Komisijos prieš rengiant pasiūlymą dėl naujos DFP atlikti išsamią ir visapusišką išlaidų peržiūrą, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu:

–  ES biudžeto išteklių paskirstymas atspindi ES strateginius prioritetus ir galimybes sukurti pridėtinę vertę, visų pirma vykdant politiką, kuriai, kaip matoma, sunaudojama daug išteklių, nors ji iš esmės atlieka tik perskirstymo funkciją, pavyzdžiui, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), ir naujausiose prioritetinėse politikos srityse, kuriose kintančių aplinkybių laikotarpiu turima nepakankamai biudžeto priemonių, pavyzdžiui, imigracijos politikos ir išorės veiksmų;

–  ES programomis ir schemomis prisidedama įgyvendinant strateginius prioritetus, teikiama ekonominė nauda ir kontroliuojama pažeidimų rizika, kaip siūloma Europos Audito Rūmų 2016 m. lapkričio 3 d. informaciniame pranešime dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos peržiūros(3);

–  kiek nuosekliai suderinamos įvairios ES programos ir projektai, ypač tose vietovėse, kuriose neaiškiai nustatyti tikslai arba įgyvendinimas gali lemti prieštaringus rezultatus ir neveiksmingą lėšų naudojimą;

–  tam tikros programos pasirodė esančios visiškai neveiksmingos ar neteikiančios jokios pridėtinės vertės, taigi būtų galima numatyti jas panaikinti siekiant skatinti tas programas, kurios pasirodė teikiančios tikrąją pridėtinę vertę;

7.  prašo Komisijos, prieš rengiant pasiūlymą dėl naujos DFP, atlikti lyginamąją 2014–2020 m. laikotarpio dotacijų ir grąžinamosios finansinės paramos, daugiausia teikiamos pasitelkiant finansines priemones, įgyvendinimo sąnaudų analizę, kad būtų galima nustatyti faktinius tokių sąnaudų lygius, kaip rekomenduojama Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2016(4);

8.  ragina Komisiją rengiant DFP pasiūlymą ir išsamią strategiją „Europa 2030“ atidžiai atsižvelgti į išlaidų peržiūros rezultatus; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad Komisija užtikrintų, kad administracinės ir kontrolės priemonės būtų patikimos visais lygiais ir visuose ES biudžeto programos etapuose ir kad būtų galima veiksmingai nustatyti sukčiavimą ir pažeidimus ir jų išvengti; ragina Komisiją pereiti prie rizika pagrįsto vertinimo, kurį taikant kontrolei skiriami ištekliai galėtų būti labiau sutelkti tuose regionuose ir politikos srityse, kuriuose pažeidimų rizika yra didesnė;

Tikslų ir iškylančių naujų prioritetų lankstumas

9.  pažymi, kad Sąjungos politika gali turėti skirtingus trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, kurių įgyvendinimas negali būti nustatytas vienoje DFP; mano, kad reikėtų apsvarstyti naujos pusiausvyros tarp politinės darbotvarkės prioritetų nustatymo, politikos įgyvendinimo ir finansinių programų poreikių galimybes;

10.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę suteikti tikrą biudžeto lankstumą atsižvelgiant į politinius tikslus, visų pirma persidengimo principu grindžiamą biudžeto sudarymo programą su penkerių metų planavimo perspektyva, tikslų ir politikos krypčių tikslinimo sąlyga ar sąlygomis, ir persidengimo principu grindžiamą vertinimo programą; norėtų daugiau vidinio lankstumo tarp išlaidų kategorijų ir metų, siekiant sudaryti sąlygas maksimaliai išnaudoti naujosios DFP viršutines ribas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad DFP laikotarpiu ES gali susidurti su daugeliu naujų iššūkių; ragina Komisiją suteikti lankstumo planuojant biudžetą, kad ji galėtų veiksmingiau reaguoti į netikėtai besikeičiančias aplinkybes; atsižvelgdamas į tai, mano, kad deramų neatidėliotinų priemonių vis dar reikia imtis, jas koordinuojant su kitais veiksmais, kad Europoje būtų sušvelnintos krizės, ypač tokiose srityse kaip žemės ūkis ir migracija, taip pat priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Parlamento vaidmens įgyvendinant ir priimant daugiametę finansinę programą būtų visapusiškai paisoma ir kad Taryba nesiimtų veiksmų, jeigu negauna Parlamento pritarimo;

12.  primena Parlamento susirūpinimą, kad finansinis sudėtingumas, susidarantis dėl daugiau nei tūkstančio finansų inžinerijos priemonių, patikos fondų ir daugelio finansinių priemonių, kuriomis remiamos Sąjungos politikos kryptys ir kurios nėra įtraukiamos į Sąjungos balansą, sąveikos, yra pagrindinė priežastis, kodėl demokratinė atskaitomybė už begalę biudžetų gali būti neįmanoma; be to, siekiant supaprastinti begalę biudžetų, taip pat ragina užtikrinti daugiau lankstumo įvairiuose sektoriuose naudojant skirtingas finansines priemones, kad būtų panaikinta daugybė ribojamųjų taisyklių, kurios paramos gavėjams trukdo pasinaudoti keliomis programomis, kai jie įgyvendina projektus, kurių tikslai sutampa;

13.  pakartoja savo raginimą įtraukti Europos plėtros fondą į ES biudžetą, kad būtų galima geriau kontroliuoti ir šalinti pagrindines pernelyg didelės migracijos priežastis tokiu būdu, kuris atitiktų Sąjungos politiką ir strategijas, naudojant iš Sąjungos biudžeto kompetencijos srities kylančias priemones ir metodus; mano, kad bendros Europos problemos vystymosi politikos srityje gali būti geriau valdomos bendrai jas administruojant iš ES biudžeto;

Tinkamai pagrįsti poreikiai ir Europos pridėtinė vertė

14.  pritaria Europos Audito Rūmų informaciniame pranešime dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros pateiktam pasiūlymui, kad geriau nustatyti programų ir schemų trukmę pagal politikos ir piliečių poreikius, o ne grįsti ją finansinio planavimo laikotarpio trukme(5);

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės ir Komisija prieš nustatant išlaidas turėtų galėti pateikti tinkamai pagrįstus ES finansavimo poreikius ir nustatyti siektinus tikslus bei rezultatus, ir pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į tikrus piliečių poreikius taikant integruotą ir teritorinį požiūrį; ragina Komisiją siekiant išvengti bet kokių galimų dviprasmybių priimant sprendimus dėl ES išlaidų aiškiai apibrėžti ES pridėtinės vertės kriterijus; be to, pažymi, kad veiksmingumo, efektyvumo ir patikimo finansų valdymo principų turėtų būti laikomasi prieš priimant kiekvieną sprendimą dėl biudžeto;

16.  mano, kad geriausiai ES skaidrumo reikalavimus atitinka tie regionai, kurie rengia savo apskaitą vadovaudamiesi Europos viešojo sektoriaus apskaitos standartais; be to, pažymi, kad dvigubo įrašo apskaita būtų geriausias būdas palengvinti regionams ir skatinamojo finansavimo įstaigoms taikomą pareigą teikti ataskaitas Komisijai; ragina ES bendrai finansuoti viešųjų apskaitos standartų įgyvendinimą ir nuolatinį pritaikymą, nes tai būtų dar viena paskata;

17.  ragina Komisiją dar labiau sustiprinti ir racionalizuoti ES sanglaudos politikos išlaidų struktūrą ir sudėtį siekiant sėkmingai pašalinti didėjančius skirtumus ir atotrūkį tarp miesto ir kaimo vietovių, ir skirtingų valstybių narių, pakeisti didėjančių skirtumų procesus ir įveikti susiskaidymą, ir užtikrinti būsimą stabilią ES, kaip demokratinės, tvirtos ir darnios bendruomenės plėtrą; pabrėžia savo poziciją, kad papildomi politikos prioritetai turėtų būti siejami su papildomomis finansavimo priemonėmis, o ne finansuojami darant žalą esamoms ES politikos priemonėms; laikosi nuomonės, kad pagal Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką vis dar galima teikti paramą mažiau išsivysčiusiems regionams ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimui, tačiau ragina Komisiją ne tik teikti finansinę paramą vien tik ją perskirstant, tačiau, turint omenyje tikrus piliečių poreikius, dar daugiau dėmesio skirti augimo, inovacijų, judumo vystymui ir modernizavimui, klimato kaitai, žemės apsaugai nuo žmogaus sukeltų ir gaivalinių nelaimių, energetikai ir perėjimui prie ekologiškos ekonomikos, ir ES politikos poveikiui teritoriniu požiūriu, tuos pačius kriterijus taikant visoje ES; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis vieta pagrįstas požiūris sukuria europinę pridėtinę vertę, taip pat vertę ES piliečiams ir yra labai svarbus siekiant pažangios, tvarios ir integracinės Europos tikslo, nes jis suteikia lankstumo rengiant integruotą atsaką į įvairius teritorinius poreikius tuo pačiu metu neprarandant pagrindinio ES politikos dėmesio teminėms sritims;

18.  pakartoja savo raginimą supaprastinti sanglaudos politikos valdymo sistemą visais valdymo ir kontrolės sistemos lygmenimis – ji turėtų būti labiau grindžiama įvairių audito institucijų tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, siekiant sumažinti administracinę naštą; mano, kad įgyvendinant ekonominę, socialinę ir teritorinę Sąjungos sanglaudos politiką reikėtų daugiau dėmesio skirti konkretiems atitinkamų regionų poreikiams, siekiant pašalinti realius jų trūkumus ir stiprinti jų privalumus;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad skirstant ES lėšas turėtų būti geriau atsižvelgiama į ankstesnį sanglaudos paramos gavėjų vystymąsi; ragina Komisiją pateikti persvarstytą sanglaudos projektų bendro finansavimo normų sistemą, pripažįstant ankstesnius pokyčius ir sumažinant ES finansavimo dalį tose srityse, kuriose, kaip paaiškėjo, jau padaryta pažanga;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rasti naują pusiausvyrą tarp, viena vertus, BŽŪP ir sanglaudos politikos ir, kita vertus, kitos ES vidaus politikos ir sustiprintų Sąjungos išorės pajėgumų, be kita ko, saugumo ir gynybos srityje; ragina Komisiją rengiant pasiūlymą dėl DFP po 2020 m. ir reformuojant ir įgyvendinant ES finansines priemones, kaip antai Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), akcentuoti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje; pritaria tolesnei Europos integracijai ir konkrečioms iniciatyvoms saugumo ir gynybos srityje;

21.  primena savo pastabas(6) dėl netvarios BŽŪP išlaidų struktūros: susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 44,7 % visų Sąjungos ūkių turėjo mažesnes negu 4 000 EUR metines pajamas; dar labiau susirūpinęs pažymi, kad vidutiniškai 80 % BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gavo apie 20 % mokėjimų, ir rekomenduoja, kad Komisija įgaliotų nustatyti BŽŪP išmokų ribą siekiant ištaisyti šią nenormalią padėtį; pabrėžia, kad nepastovumo ar krizių laikotarpiu didesniems ūkiams nebūtinai reikalinga tokio pat lygio parama ūkio pajamoms stabilizuoti, kokia reikalinga mažesniems ūkiams, nes pirmieji dažnai gali pasinaudoti masto ekonomija, kuri paprastai juos padaro atsparesnius; mano, kad BŽŪP finansavimo programose daugiau dėmesio galėtų būti skiriama ūkininkams, kurie patiria konkrečius suvaržymus: turi mažus ūkius, jų ūkiai yra nepalankių klimato ir geografinių sąlygų vietovėse ir retai apgyvendintuose regionuose;

22.  ragina Komisiją, kadangi ji svarsto, kaip supaprastinti ir modernizuoti BŽŪP, įgalioti parengti kitokią politikos koncepciją ar kitokį tiesioginių išmokų paskirstymo modelį, rasti geresnį būdą skirti viešųjų lėšų agrarinės aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo tikslams; vis dėlto pabrėžia, kad reikia teikti atsveriančią finansinę kompensaciją, kuri padengtų maisto produktų gamybos aukštų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų išlaikymo išlaidas ir dideles gamybos sąnaudas, susijusias su sudėtingomis klimato sąlygomis tam tikrose geografinėse vietovėse, nes Europos ūkininkai dažnai patiria sunkumų dėl pasaulinės konkurencijos;

Kaip panaikinti neįvykdytus įsipareigojimus: tikro vertinimo ir veiksmingų biudžeto pajėgumų stygiaus poveikis

23.  labai apgailestauja dėl išliekančio didelio neįvykdytų įsipareigojimų lygio, viena vertus susidarančio dėl to, kad valstybės narės vėluoja pateikti mokėjimo prašymus ir, kita vertus, jį lemia Komisija, nes ji gerokai vėluoja siūlydama programas; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių aplinkybių veiksmingas biudžeto vertinimas ir peržiūra tampa neįmanomi – tiek programavimo laikotarpio viduryje, tiek jo pabaigoje; apgailestauja, kad dėl to biudžeto valdymo institucijos praranda prognozavimo pajėgumus; ypač apgailestauja dėl to, kad 2016 m. pabaigoje labai padaugėjo neįvykdytų įsipareigojimų ir jų suma pasiekė 238 mlrd. EUR ir ji, palyginti su 2015 m., yra 21 mlrd. EUR didesnė, t. y. dvigubai didesnė nei tikėtasi iš pradžių;

24.  pažymi, kad ši padėtis iš esmės susidarė dėl to, kad valstybės narės pateikė labai mažai mokėjimo prašymų, ir pabrėžė, kad tai 2014–2020 m. gali pakenkti ESI fondų veiksmingumui; prašo Komisijos išnagrinėti pagrindines priežastis, dėl kurių valstybės narės vėluoja pateikti mokėjimo prašymus, ir, visų pirma, siekiant iš naujo įvertinti bendrą struktūrinių fondų sandarą, paspartinti Komisijos vykdomą ES programavimą ir stebėseną bei valstybių narių valdžios institucijų vykdomą įgyvendinimą;

25.  ragina Komisiją abejoti n + 2 ir n + 3 taisyklių, taikomų atliekant mokėjimus iš struktūrinių fondų, pridėtine verte ir pateikti pasiūlymą, kuriame nurodoma, kad iki programavimo laikotarpio pabaigos valstybės narės privalo į ES biudžetą grąžinti nepanaudotas struktūrinių fondų lėšas;

Rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymas: nustatymo, kada nutraukti finansavimą, sistema

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai modernizuoti ir pertvarkyti ES biudžetą pagal rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus, taip pat įvertinti tokio biudžeto sudarymo socialinį poveikį ir visada į jį atsižvelgti, siekiant, kad jis atitiktų naujus prioritetus, dėl kurių susitarta 27 ES valstybių narių mastu, ir paremti fiskalinio stabilizavimo funkciją euro zonai naudojantis nuosavais ištekliais;

27.  mano, kad jeigu būtų siūlomi būtent euro zonos valstybėms narėms skiriami galimi nauji biudžeto pajėgumai, jie turėtų būti parengti atsižvelgiant į Sąjungos sistemą ir jiems turėtų būti taikoma tinkama demokratinė peržiūra ir atskaitomybė dalyvaujant veikiančioms institucijoms, ir bet kuri šių pajėgumų teikiama finansinė pagalba turi priklausyti nuo susitartų struktūrinių reformų įgyvendinimo;

28.  primygtinai teigia, kad ES biudžeto tikslas turėtų būti pasiekti politinius tikslus, apibrėžtus ES politinėje strategijoje ir atspindėtus pagal DFP išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes, ir kad biudžeto eilutės turėtų būti suskirstytos pagal šią sistemą ir programų ataskaitas siekiant šių tikslų, o ne grupuojamos pagal veiklą; ragina Komisiją parengti labiau integruotą metodą siekiant naudoti įvairių biudžeto eilučių lėšas, kad teikiant finansavimą būtų galima reaguoti į realias problemas regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; taip pat pabrėžia, kad tvirtesnio bendradarbiavimo išlaidos turėtų būti įtrauktos į ES biudžetą;

29.  primena, kad savo rezoliucijoje, pridėtoje prie 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Parlamentas paragino Komisiją pasiūlyti būtinus ESI fondų modelio ir vykdymo mechanizmo atnaujinimus taip pat atsižvelgiant į aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais pasiūlymus, kad būtų sustiprintas sanglaudos politikos indėlis siekiant pašalinti Sąjungos regionų ir valstybių narių nelygybės skirtumus, ir kitam programavimo laikotarpiui numatyti lengviau valdomus ir išmatuojamus veiklos rodiklius, įskaitant tokių programų socialinį poveikį; primygtinai reikalauja, kad visos būsimos išlaidos būtų sutelktos į programas ir priemones, kurių papildoma ES nauda pasitvirtino ir kad kitos kartos programų ir schemų centre turi būti rezultatyvumas kartu su geresne geografine pusiausvyra ir tai turėtų užtikrinti sąžiningą finansavimo paskirstymą visoje Europoje;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansai turėtų gebėti patenkinti naujų prioritetų, pvz., kovos su terorizmu, migracijos valdymo, be kitų dalykų, geriau šalinant pagrindines priežastis, gerinant integraciją sienų kontrolės būdu, finansinius poreikius ir sumažinti finansinę spragą, kuri gali atsirasti dėl „Brexit’o“;

31.  ragina Komisiją tobulinti savo komunikacijos piliečiams apie ES lėšų pridėtinę vertę strategiją;

Kaip spręsti biudžeto trūkumo po „Brexit’o“ problemą: racionalizuoti biudžetą ir numatyti naujus išteklius

32.  mano, kad nors Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Sąjungos yra nevykęs ir jis darys neigiamą poveikį piliečių gyvenimo Jungtinėje Karalystėje ir ES pasilikusiose valstybėse narėse ateičiai, jis taip pat sudaro galimybę iš naujo apibrėžti ir reformuoti 27 valstybių narių ES politinius siekius ir reikalingas biudžeto priemones ir metodus; mano, kad 27 valstybių narių ES turėtų įvykdyti plataus užmojo biudžeto reformą ir siekti išlaikyti panašaus dydžio kaip ir 28 ES valstybių narių biudžetą;

33.  mano, kad tos politikos sritys, kurios, tikėtina, labiausiai nukentės nuo biudžeto trūkumo, atsiradusio dėl „Brexit’o“, turėtų būti apsaugotos nuo didelių kliūčių siekiant užkirsti kelią bet kokios dabartinės ekonominės, socialinės ar administracinės sistemos destabilizavimui; ypač atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti Sąjungos išteklius augimo, darbo vietų kūrimo, socialinės sanglaudos, mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų srityse, siekiant stiprinti Sąjungos pirmavimą pasaulyje; taigi ragina Komisiją rengiant DFP pasiūlymą ir jo poveikio vertinimą įvertinti įvairių „Brexit’o“ scenarijų padarinius;

34.  vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant biudžeto trūkumo problemą pagrindinis tikslas turėtų būti ne viešojo finansavimo didinimas, bet tvaresnio finansinio pagrindo užtikrinimas visose politikos srityse ir maksimalaus privačiojo sektoriaus išteklių sverto panaudojimas; taigi ragina ES išlaidų srityje iš esmės pereiti nuo dotacijomis grindžiamų subsidijų prie labiau finansinės, į priemones orientuotos sistemos, kurią taikant vis dėlto taip pat būtų atidžiai atsižvelgiama į skirtingų naudos gavėjų pajėgumus ir finansinius poreikius; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šis perėjimas turėtų būti vykdomas tokiu būdu, kad nepakenktų skaidriam biudžeto ir biudžeto kontrolės priemonių valdymui;

35.  primena, kad finansinės priemonės nėra tinkamos visų rūšių intervencijoms tokiose politikos srityse kaip, pvz., sanglaudos politika; pažymi, kad paskolos, kapitalas ar garantijos gali atlikti papildomą vaidmenį, tačiau jomis reikėtų naudotis atsargiai, remiantis tinkamu išankstiniu vertinimu, ir dotacijos turėtų būti papildomos tik tada, kai matoma, kad tokios finansinės priemonės teikia pridėtinę vertę ir galėtų turėti sverto poveikį pritraukiant papildomą finansinę paramą;

36.  ypač pabrėžia, kad reikia atsisakyti nereikalingo 1 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) viršutinės ribos, praktiškai taikomos pagal dabartinę 2014–2020 m. DFP, nustatymo, nes ši riba dažnai varžo biudžetą ir besikeičiant aplinkybėms tampa žymiai sunkiau jį subalansuoti; ragina valstybes nares savo diskusijose dėl biudžeto svarstyti lankstumą;

37.  ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl naujų išteklių, kurie padėtų sumažinti tik BNP pagrįstus nacionalinius įnašus į ES biudžetą; pažymi, kad naujoji sistema galėtų panaikinti antieuropietišką apskaitos „tinkamos grąžos“ požiūrį, pagal kurį neproporcingai didelis dėmesys skiriamas gryniesiems valstybių narių balansams, ir kuris, Tarybos diskusijose dėl biudžeto, deja, dominuoja jau daugelį metų;

38.  mano, kad Komisija visų pirma kaip galimybę sustiprinti 27 valstybių narių sudaromos ES biudžetą turėtų išnagrinėti galimybę surinkti CO2 mokesčius nustatant anglies dioksido kainą (naudojant apmokestinimo arba rinkodara grindžiamas priemones), kaip teigė Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais savo ataskaitoje dėl ES finansavimo ateityje(7); mano, kad tokia priemonė taip pat galėtų suteikti papildomą pridėtinę vertę Europoje, nes šis mokestis galėtų veikti kaip paskata keisti vartotojų bei gamintojų elgesį siekiant, kad ateityje į aplinką būtų išmetama mažiau anglies dioksido; vis dėlto mano, kad bet koks mokesčiais grindžiamas ES sprendimas turėtų būti kuo neutralesnis tam tikros valstybės narės viso mokesčių santykio atžvilgiu, ir turėtų būti grindžiamas didesniais rizikos dalyvių įnašais; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant tokį CO2 mokestį reikėtų atsižvelgti į dabartines apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo ir prieštaringų priemonių ir tikslų;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat apsvarstyti ir kitus mokesčiais grindžiamus išteklius, turimus 27 ES valstybėse narėse, kad galėtų teikti daugiau Europos pridėtinės vertės tam tikrose su rizika susijusiose politikos srityse, tuo pat metu stiprinant ES biudžetą;

40.  ragina Komisiją pasinaudoti galimybe pertvarkyti ES biudžetą ir netaikyti visų permokos grąžinimo mechanizmų, nes taip būtų užtikrinta teisingesnė, sąžiningesnė ir daugiau paskatų teikianti struktūra visoms valstybėms narėms.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

10

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Arndt Kohn, Monica Macovei, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Hannu Takkula, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brian Hayes, Karin Kadenbach, Younous Omarjee, Julia Pitera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tiziana Beghin, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

10

+

ALDE

ECR

PPE

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová, Hannu Takkula

Monica Macovei

Ingeborg Gräßle, Brian Hayes, Julia Pitera, Petri Sarvamaa, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

8

-

EFDD

GUE/NGL

S&D

VERTS/ALE

Tiziana Beghin

Luke Ming Flanagan, Younous Omarjee

Inés Ayala Sender, Karin Kadenbach, Arndt Kohn, Tiemo Wölken

Bart Staes

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

  Žr. 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijos „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą “ (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309) 73 dalį ir 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, įvykdymo patvirtinimo dalį (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0143), 5 dalį.

(2)

  Žr., pavyzdžiui, Europos Audito Rūmų 2016 m. specialiąsias ataskaitas Nr. 4, 8, 19, 23.

(3)

  Žr. 55 punktą.

(4)

  Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“.

(5)

  Žr. 39 ir 40 punktus.

(6)

  Žr. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0143), 207 dalį.

(7)

  Europos Komisija, „ES finansavimas ateityje – Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaita ir rekomendacijos“, 2017 m. sausio 4 d., 41–43 p.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (28.2.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu Marita Ulvskog (pirmininkė)

Pozicija

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teikia atsakingam Biudžeto komitetui šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 nurodomoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174, 175, 311, 312 ir 323 straipsnius,

Pakeitimas    2

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 nurodomoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0000/2018),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones bei pakeitimus (A8–0000/2018),

Pakeitimas    3

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

B konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

B.  kadangi greitai paaiškėjo, jog 2014–2020 m. DFP neatitinka realių poreikių ir politinių užmojų, nes nuo pat laikotarpio pradžios ji naudota siekiant įveikti daug krizių ir spręsti naujai iškylančius uždavinius investicijų, migracijos ir pabėgėlių, jaunimo užimtumo, saugumo, žemės ūkio ir aplinkos apsaugos srityse, nors tvirtinant programą jie nebuvo numatyti; kadangi dėl to dabartinė DFP jau po dvejų jos vykdymo metų pasiekė savo galimybių ribas, turimos maržos buvo išnaudotos, lankstumo nuostatos ir specialiosios priemonės plačiu mastu mobilizuotos, esamos politikos kryptys ir programos susidūrė su sunkumais ar net buvo sumažinta jų apimtis, taip pat, siekiant kompensuoti nepakankamo lygio ES biudžetą, sukurti tam tikri nebiudžetiniai mechanizmai;

B.  kadangi greitai paaiškėjo, jog 2014–2020 m. DFP neatitinka realių poreikių ir politinių užmojų, nes nuo pat laikotarpio pradžios ji naudota siekiant įveikti daug krizių ir spręsti naujai iškylančius uždavinius investicijų, socialinės atskirties, migracijos ir pabėgėlių, jaunimo užimtumo, saugumo, žemės ūkio ir aplinkos apsaugos srityse, nors tvirtinant programą jie nebuvo numatyti; kadangi dėl to dabartinė DFP jau po dvejų jos vykdymo metų pasiekė savo galimybių ribas, turimos maržos buvo išnaudotos, lankstumo nuostatos ir specialiosios priemonės plačiu mastu mobilizuotos, esamos politikos kryptys ir programos susidūrė su sunkumais ar net buvo sumažinta jų apimtis ir kilo pavojus, kad nebus pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, pvz., skurdo mažinimo tikslas, taip pat, siekiant kompensuoti nepakankamo lygio ES biudžetą, sukurti tam tikri nebiudžetiniai mechanizmai;

Pakeitimas    4

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

3a.  pažymi, kad norint patvirtinti ir įgyvendinti mūsų įsipareigojimus augimo ir darbo vietų kūrimo srityje itin svarbu pelnyti visapusišką ES piliečių paramą dabartinių biudžeto apribojimų aplinkybėmis; todėl ragina geriau panaudoti turimas lėšas, pabrėžia, kad Europos Sąjunga susiduria ne su didesnių išlaidų, bet su veiksmingesnių išlaidų iššūkiu;

Pakeitimas    5

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

3b.  pabrėžia, kad pažeidžiamų asmenų grupių skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties politikos priemonės nedavė planuotų rezultatų, ir primena Komisijai jos įsipareigojimą pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip nustatyti į rezultatus orientuoto viešojo biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį kiekvienai biudžeto eilutei būtų nustatyti tikslai ir rezultatai, vertinami taikant veiklos rodiklius;

Pakeitimas    6

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

4.  yra įsitikinęs, kad kita DFP turėtų būti parengta atsižvelgiant į nusistovėjusias Sąjungos politikos kryptis ir prioritetus, kuriais siekiama skatinti taiką, demokratiją ir žmogaus teises, didinti gerovę, ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą, tvarų vystymąsi ir naujoves ir skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių ir piliečių solidarumą; mano, kad šie principai yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos bei ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir stiprinti Europos pozicijas pasaulyje; mano, kad jie kaip niekada svarbūs turint mintyje būsimus Europos siekius;

4.  yra įsitikinęs, kad kita DFP turėtų būti parengta atsižvelgiant į nusistovėjusias Sąjungos politikos kryptis ir prioritetus, kuriais siekiama skatinti taiką, demokratiją ir žmogaus teises, didinti gerovę, ilgalaikę ir tvarią ekonominę plėtrą ir augimą, kokybišką užimtumą su visomis darbo teisėmis, kuris lemtų deramo darbo vietas, naujoves ir skatinti visų jos piliečių lygias galimybes, o ypač – lyčių lygybę, skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių ir piliečių solidarumą; mano, kad šie principai yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos bei ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir stiprinti Europos pozicijas pasaulyje; mano, kad jie kaip niekada svarbūs turint mintyje būsimus Europos siekius;

Pakeitimas    7

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

4a.  pabrėžia, kad ES turi vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartis, pvz., skatinti žmonių gerovę, visišką užimtumą, socialinę pažangą, socialinę sanglaudą, socialinį teisingumą ir apsaugą, sąžiningą konkurenciją, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą, vaiko teisių apsaugą, geros kokybės švietimo plėtojimą ir Europos kultūros paveldo žinias bei sklaidą; primygtinai pabrėžia, kad Sąjunga šių tikslų turi siekti tinkamomis priemonėmis, kuriomis užtikrinamas nuolatinis jos piliečių gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas ir prisidedama prie Chartijoje numatytų pagrindinių teisių išsaugojimo ir plėtojimo, taip pat didinama jų apsauga;

Pakeitimas    8

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

4 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

4b.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga turi įgyvendinti savo įsipareigojimą būti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus;

Pakeitimas    9

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

5.  mano, kad kita DFP turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai rasti sprendimus ir sutvirtėjusiai išbristi iš dešimtmetį trukusių krizių: ekonomikos ir finansų nuosmukio, migracijos ir pabėgėlių reiškinio, klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių, terorizmo ir nestabilumo – tai tik keletas pavyzdžių; pabrėžia, kad šios visuotinės tarpvalstybinės problemos, turinčios pasekmių šalių viduje, atskleidžia mūsų ekonomikų ir visuomenių tarpusavio saitus ir atkreipia dėmesį į tai, jog būtina imtis bendrų veiksmų;

5.  mano, kad kita DFP turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai rasti sprendimus ir sutvirtėjusiai išbristi iš dešimtmetį trukusių krizių: ekonomikos, socialinio ir finansų nuosmukio, didėjančios nelygybės, skurdo, ypač vaikų skurdo, taip pat socialinės atskirties, migracijos ir pabėgėlių reiškinio, klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių, terorizmo ir nestabilumo – tai tik keletas pavyzdžių; pabrėžia, kad šios visuotinės tarpvalstybinės problemos, turinčios pasekmių šalių viduje, atskleidžia mūsų ekonomikų ir visuomenių tarpusavio saitus ir atkreipia dėmesį į tai, jog būtina imtis bendrų veiksmų;

Pakeitimas    10

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

7.  taigi ragina teikti nuolatinę paramą jau vykdomai politikai, ypač Sutartyse įtvirtintai ilgalaikei ES politikai, tai yra, bendrai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai ir sanglaudos politikai; atmeta bet kokį mėginimą iš naujo nacionalizuoti šias politikos sritis, nes taip nebus nei sumažinta mokesčių mokėtojams ir vartotojams tenkanti finansinė našta, nei pasiekta geresnių rezultatų, tačiau, vietoje to, bus trukdoma ekonomikai augti ir bendrajai rinkai veikti ir kartu didinami teritorijų ir ekonomikos sektorių skirtumai; ketina kitu programavimo laikotarpiu 27 valstybių narių Europos Sąjungoje užtikrinti tokio pat lygio finansavimą šiose politikos srityse, kartu toliau gerinant jų pridėtinę vertę ir supaprastinant su jomis susijusias procedūras;

7.  taigi ragina teikti nuolatinę paramą jau vykdomai politikai, ypač Sutartyse įtvirtintai ilgalaikei ES politikai, tai yra, bendrai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai ir sanglaudos politikai; atmeta bet kokį mėginimą iš naujo nacionalizuoti šias politikos sritis, nes taip nebus nei sumažinta mokesčių mokėtojams ir vartotojams tenkanti finansinė našta, nei pasiekta geresnių rezultatų, tačiau, vietoje to, bus trukdoma ekonomikai augti, solidarumui vykdyti ir bendrajai rinkai veikti, o kartu dar labiau didinama nelygybė ir teritorijų bei ekonomikos sektorių skirtumai; ketina kitu programavimo laikotarpiu 27 valstybių narių Europos Sąjungoje užtikrinti bent tokio pat lygio finansavimą šiose politikos srityse, kartu toliau gerinant jų pridėtinę vertę ir supaprastinant su jomis susijusias procedūras;

Pakeitimas    11

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

17.  mano, kad daugiametė finansinė programa, kurioje ES politiniai prioritetai išreiškiami konkrečiomis investicijomis, yra puiki ilgalaikio Europos projekto planavimo ir tam tikro stabilaus viešųjų investicijų lygio valstybėse narėse užtikrinimo priemonė; be to, primena, kad ES biudžetas – visų pirma investicijų biudžetas, kuris gali būti naudojamas kaip papildomas ir papildantis šaltinis veiksmams, kurių imamasi nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, finansuoti;

17.  mano, kad daugiametė finansinė programa, kurioje ES politiniai prioritetai išreiškiami konkrečiomis investicijomis, be kita ko, socialinėmis investicijomis, yra puiki ilgalaikio Europos projekto planavimo ir tam tikro stabilaus viešųjų investicijų lygio valstybėse narėse užtikrinimo priemonė; be to, primena, kad ES biudžetas – visų pirma investicijų biudžetas, kuris gali būti naudojamas kaip papildomas ir papildantis šaltinis veiksmams, kurių imamasi nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, finansuoti;

Pakeitimas    12

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

17a.  ragina daugiau investuoti į kokybiškų darbo vietų kūrimą į ateitį orientuotuose sektoriuose, socialinėje ekonomikoje ir socialiniame, sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuose;

Pakeitimas    13

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

37 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

37.  mano, kad EGF naudojimas, solidariai teikiant ES pagalbą ir paramą darbuotojams, netekusiems darbo dėl globalizacijos ar dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės vykstančių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, nepateisino lūkesčių ir turi būti gerinamas; be kita ko, laikosi nuomonės, kad EGF paramos įgyvendinimo procedūros trunka pernelyg ilgai ir yra labai sudėtingos; mano, kad pagal naują DFP persvarsčius EGF jam turėtų būti skiriami bent tokio pat dydžio metiniai asignavimai;

37.  mano, kad EGF naudojimas, solidariai teikiant ES pagalbą ir paramą darbuotojams, netekusiems darbo dėl globalizacijos ar dėl pasaulio ekonomikos ir finansų krizės vykstančių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, nebuvo visapusiškas galimybių požiūriu ir galėtų būti toliau gerinamas, siekiant veiksmingai padėti atleistiems darbuotojams (taip pat ir MVĮ) ir juos vėl integruoti į darbo rinką, taip pat suteikti pagalbą daugiau valstybių narių;

Pakeitimas    14

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

47 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

47.  ragina kitoje DFP iš esmės supaprastinti ES biudžeto sistemą; pabrėžia, kad būtina sumažinti priemonių, kurios naudojamos panašios rūšies veiksmams – pavyzdžiui, inovacijų, MVĮ ar transporto sričių veiksmams – finansuoti, dubliavimąsi ir kad reikia panaikinti esamą įvairių finansavimo formų ir šaltinių konkurenciją, siekiant užtikrinti didžiausią galimą papildomumą ir nustatyti darnią finansinę programą;

47.  ragina kitoje DFP iš tikrųjų supaprastinti ES biudžeto sistemą; pabrėžia, kad būtina sumažinti priemonių, kurios naudojamos panašios rūšies veiksmams – pavyzdžiui, inovacijų, MVĮ ar transporto sričių veiksmams – finansuoti, dubliavimąsi, nerizikuojant prarasti svarbių įvairių programų elementų, ir kad reikia panaikinti esamą įvairių finansavimo formų ir šaltinių konkurenciją ir sukurti didesnę priemonių sąveiką, siekiant užtikrinti didžiausią galimą papildomumą ir geriau spręsti tokias struktūrines problemas, kaip nedarbas ir demografiniai iššūkiai, taip sudarant sąlygas nuoseklesnei finansinei programai;

Pakeitimas    15

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

62.  ragina Komisiją kitoje DFP supaprastinti ir suderinti finansinių priemonių naudojimo taisykles siekiant kuo labiau padidinti jų taikymo veiksmingumą; svarsto galimybę įsteigti vieną fondą, kuris apimtų ES lygmens finansines priemones, kurios centralizuotai valdomos pagal tokias programas, kaip, viena vertus, Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), „Horizontas 2020“, COSME, „Kūrybiška Europa“ ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir, kita vertus, Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – dėl šio pasiūlymo reikėtų diskutuoti toliau; mano, kad priėmus tokį sprendimą dėl skėtinės struktūros būtų galima nustatyti aiškią struktūrą, pagal kurią būtų pasirenkamos skirtingų rūšių finansinės priemonės, skirtos įvairioms politikos sritims ir įvairių rūšių veiksmams finansuoti; tačiau pabrėžia, kad į tokį fondą niekada negalėtų būti įtrauktos finansinės priemonės, kurias valstybės narės valdo pagal sanglaudos politiką;

62.  ragina Komisiją kitoje DFP supaprastinti ir suderinti finansinių priemonių naudojimo taisykles siekiant kuo labiau padidinti jų taikymo veiksmingumą; svarsto galimybę įsteigti vieną fondą, kuris apimtų ES lygmens finansines priemones, kurios centralizuotai valdomos pagal tokias programas, kaip, viena vertus, Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), „Horizontas 2020“, COSME, „Kūrybiška Europa“ ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir, kita vertus, Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – dėl šio pasiūlymo reikėtų diskutuoti toliau; mano, kad priėmus tokį sprendimą dėl skėtinės struktūros galėtų būti nustatyta aiški struktūra, pagal kurią būtų pasirenkamos skirtingų rūšių finansinės priemonės, skirtos įvairioms politikos sritims ir įvairių rūšių veiksmams finansuoti; tačiau pabrėžia, kad į tokį fondą niekada negalėtų būti įtrauktos finansinės priemonės, kurias valstybės narės valdo pagal sanglaudos politiką;

Pakeitimas    16

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

65 dalies 2 paantraštės 1 dalies 1 pastraipa

Nuomonės projektas

Pakeitimas

–  investicijos į inovacijas, skaitmeninimą, reindustrializaciją, MVĮ, transportą, prisitaikymą prie klimato kaitos

–  investicijos į inovacijas, skaitmeninimą, reindustrializaciją, MVĮ, transportą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir demografinius iššūkius

Pakeitimas    17

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

65 dalies 2 išlaidų kategorijos 1 pastraipos 2 punktas

Nuomonės projektas

Pakeitimas

–  užimtumas, socialiniai reikalai ir socialinė įtrauktis

–  užimtumas, socialiniai reikalai ir socialinė įtrauktis, nelygybės mažinimas ir kova su skurdu

 

  įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie darbo rinkos poreikių

 

  valstybių narių ir šalių kandidačių užimtumo rodiklių skirtumų mažinimas;

Pakeitimas    18

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

65 dalies 2 išlaidų kategorijos 2 pastraipa

Nuomonės projektas

Pakeitimas

–  švietimo ir mokymosi visą gyvenimą

–  švietimo, ypač daug dėmesio skiriant skaitmeniniams ir verslumo įgūdžiams, ir mokymosi visą gyvenimą

Pakeitimas    19

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

68 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

68.  mano, kad būsimoje DFP turėtų būti numatyta didesnė biudžeto išteklių koncentracija tose srityse, kurios teikia akivaizdžią Europos pridėtinę vertę ir skatina ekonomikos augimą, konkurencingumą bei užimtumą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą kuriant tvarią, pasaulyje pirmaujančią, žiniomis pagrįstą ekonomiką ir apgailestauja, kad pagal dabartinę DFP dėl nepakankamo finansavimo tik maža dalis labai aukštos kokybės šios srities projektų gavo ES finansavimą;

68.  mano, kad būsimoje DFP turėtų būti numatyta didesnė biudžeto išteklių koncentracija tose srityse, kurios teikia akivaizdžią Europos pridėtinę vertę ir skatina ekonominę plėtrą ir socialinę įtrauktį, konkurencingumą bei užimtumą;

Pakeitimas    20

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

74 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

74.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti finansavimą bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimui, visapusiškai panaudojant dažnių spektrą, 5G diegimą ir gigabitinį junglumą ir darant tolesnę pažangą ES telekomunikacijų taisyklių derinimo srityje, siekiant sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, skirtą interneto ryšio gerinimui visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad EITP telekomunikacijų sektorius ir toliau turėtų remti skaitmeninių paslaugų infrastruktūras ir plačiajuosčio ryšio tinklus, užtikrinant jų prieinamumą, be kita ko, atokiuose regionuose ir kaimo vietovėse, taip pat didinant skaitmeninį raštingumą, tinklų sujungimą ir sąveikumą;

74.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti finansavimą bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimui, visapusiškai panaudojant dažnių spektrą, 5G diegimą ir gigabitinį junglumą ir darant tolesnę pažangą ES telekomunikacijų taisyklių derinimo srityje, siekiant sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, skirtą interneto ryšio gerinimui visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad EITP telekomunikacijų sektorius ir toliau turėtų remti skaitmeninių paslaugų infrastruktūras ir plačiajuosčio ryšio tinklus, užtikrinant jų prieinamumą, be kita ko, atokiuose regionuose ir kaimo vietovėse, taip pat didinant skaitmeninį raštingumą, tinklų sujungimą ir sąveikumą; pabrėžia, kad svarbu gerinti ES piliečių ir darbo jėgos skaitmeninius įgūdžius;

Pakeitimas    21

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

81 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

81.  pabrėžia, kad sanglaudos politika po 2020 m. turėtų ir toliau būti svarbiausių Europos Sąjungos investicijų politika, apimanti visus ES regionus, didžiąją dalį išteklių vis dėlto skiriant labiausiai pažeidžiamiems regionams; mano, kad, be Sutartyje įtvirtinto tikslo sumažinti išsivystymo lygio skirtumus ir didinti konvergenciją, daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama bendrų ES politinių tikslų siekimui, todėl siūlo, kad pagal kitą DFP naudojant tris sanglaudos politikos fondus – Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą – pagrindinis dėmesys būtų skiriamas inovacijų, skaitmeninimo, reindustrializacijos, MVĮ, transporto, prisitaikymo prie klimato kaitos, užimtumo ir socialinės įtraukties rėmimui; be to, ragina pagal šią politiką stiprinti teritorinį bendradarbiavimą ir miesto aspektą;

81.  pabrėžia, kad sanglaudos politika po 2020 m. turėtų ir toliau būti pagrindinė Europos Sąjungos investicijų politika, apimanti visus ES regionus, didžiąją dalį išteklių vis dėlto skiriant labiausiai pažeidžiamiems regionams; mano, kad, be Sutartyje įtvirtinto tikslo sumažinti išsivystymo lygio skirtumus ir didinti konvergenciją užtikrinant valstybių narių tarpusavio solidarumą, daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama bendrų ES politinių tikslų siekimui, todėl siūlo, kad pagal kitą DFP naudojant tris sanglaudos politikos fondus – Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą – pagrindinis dėmesys būtų skiriamas siekiant remti ES piliečių atsiliekančiuose regionuose gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą, dėmesį sutelkiant į inovacijas, skaitmeninimą, reindustrializaciją, MVĮ, transportą, prisitaikymą prie klimato kaitos, užimtumą, socialinę įtrauktį ir skurdo mažinimą, taip pat demografinius iššūkius (įskaitant gyventojų skaičiaus mažėjimą ir gyventojų sklaidą); be to, ragina pagal šią politiką stiprinti teritorinį bendradarbiavimą ir miesto aspektą;

Pakeitimas    22

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

82 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

82.  mano, jog itin svarbu, kad 27 valstybių narių Europos Sąjungoje būtų išlaikytas bent 2014–2020 m. biudžeto lygio sanglaudos politikos po 2020 m. finansavimas; pabrėžia, kad BVP turėtų likti vienas iš rodiklių skiriant sanglaudos politikos lėšas, tačiau mano, kad turėtų būti taip pat numatyti papildomi socialiniai, aplinkos ir demografiniai rodikliai siekiant geriau atsižvelgti į naujo pobūdžio ES regionų skirtumus; be to, pritaria tam, kad nauju programavimo laikotarpiu būtų toliau taikomi tie veiksmai, dėl kurių dabartinės DFP vykdymo laikotarpiu sanglaudos politika tapo modernesnė ir labiau orientuota į rezultatus;

82.  mano, kad 27 valstybių narių Europos Sąjungoje bent tokio paties kaip 2014–2020 m. biudžeto lygio sanglaudos politikos po 2020 m. finansavimo nepakaks tam, kad būtų mažinami skirtumai, ypač dėl dešimtmetį trukusios ekonomikos krizės susidarę socialiniai skirtumai; todėl ragina iš esmės padidinti šios politikos lėšas, ypač skiriamas ESF; pabrėžia, kad BVP turėtų likti vienas iš rodiklių skiriant sanglaudos politikos lėšas, tačiau mano, kad turėtų būti taip pat numatyti papildomi socialiniai, aplinkos ir demografiniai rodikliai siekiant geriau atsižvelgti į naujo pobūdžio ES regionų skirtumus; be to, pritaria tam, kad nauju programavimo laikotarpiu būtų toliau taikomi tie veiksmai, dėl kurių dabartinės DFP vykdymo laikotarpiu sanglaudos politika tapo modernesnė ir labiau orientuota į rezultatus ir socialinę įtrauktį;

Pakeitimas    23

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

83.  yra tvirtai pasiryžęs siekti socialinės Europos ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir atkreipia dėmesį į esamas priemones, kurios padeda siekti šių tikslų, kaip antai ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyva, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, EGF ir EaSI; mano, kad jos turėtų būti išsaugotos ir kitoje DFP;

83.  yra tvirtai pasiryžęs vykdyti pagal SESV 9 straipsnį numatytus įsipareigojimus ir taip siekti socialinės Europos ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, pagrįsto didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos tvariu augimu, kai siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, skatinama moterų ir vyrų lygybė, kartų solidarumas ir vaiko teisių apsauga, kaip numatyta Sutartyje; atkreipia dėmesį į tai, kad norint tai įgyvendinti būtina tinkamai finansuoti socialinės politikos priemones, turint mintyje tai, kad šiuo metu nepakankamai lėšų panaudojama socialiniams klausimams spręsti, ir pabrėžia, kad dėl to reikia didinti esamų priemonių, kurios padeda siekti šių tikslų, kaip antai ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyva, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, EGF ir EaSI, finansavimą; primygtinai ragina jas išsaugoti kitoje DFP ir toliau jas įgyvendinti daugiausia finansuojant dotacijomis;

Pakeitimas    24

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

83a.  mano, kad tinkama finansinių išteklių dalis, numatyta sanglaudos politikai, turėtų būti skirta Europos socialiniam fondui, kad jo lėšomis būtų galima sėkmingai atremti naujus iššūkius, pvz., susijusius su siekiu laiku įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir plėtoti socialinį dialogą, taip pat toliau skatinti kurti deramo darbo vietas, kovoti su ilgalaikiu nedarbu ir integruoti vyresnio amžiaus darbuotojus į darbo rinką, ugdyti jų įgūdžius ir teikti mokymosi visą gyvenimą paslaugas, skatinti socialines investicijas į kokybiškas socialines paslaugas ir socialinę ekonomiką, kovoti su skurdu, nelygybe ir demografiniais pokyčiais; primygtinai ragina toliau užtikrinti ESF autonomiją, kad jis galėtų toliau prisidėti skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą;

Pakeitimas    25

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

83b.  ypač pabrėžia, kad ESF turėtų išplėsti savo paramą ir aprėpti socialinio dialogo plėtojimą, visų pirma gerinant socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą, be kita ko, Europos sektorių ir tarpsektoriniu lygmenimis, ir kad šis įsipareigojimas turėtų būti privalomas valstybėms narėms visuose ES regionuose ir turėtų būti skirta tinkamų ESF išteklių dvišalei ir (arba) vienašalei gebėjimų stiprinimo veiklai, kurios imasi socialiniai partneriai siekdami sustiprinti socialinį dialogą; pabrėžia, kad visuomet reikia atsižvelgti į paramos gavėjų, kurie turi nedidelius administracinius pajėgumus, poreikius;

Pakeitimas    26

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

83c.  atkreipia dėmesį į tai, kad žmonių, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties pavojus, bendras skaičius tebėra labai didelis – 2016 m. jis siekė 118 mln. (arba 23,5 proc.) visų ES gyventojų, taigi gerokai atsiliekama nuo strategijos „Europa 2020“ tikslo skurdo ir socialinės atskirties srityje; todėl ragina padidinti finansinius išteklius, skirtus socialinės politikos priemonėms; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę mažiausiai 30 proc. ESF lėšų skirti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ir atidžiai stebėti, kad numatyta dalis būtų veiksmingai naudojama šiuo tikslu; taip pat atkreipia dėmesį į ypatingą Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo vaidmenį padedant organizacijoms, kurios remia labiausiai skurstančius asmenis, ir sprendžiant tokias struktūrines problemas, kaip maisto trūkumas, taip pat didėjantis energijos nepriteklius;

Pakeitimas    27

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

83 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

83d.  atkreipia dėmesį į esminį vaidmenį, kurį atlieka EaSI programa rengiant tinkamus novatoriškus politikos sprendimus, siekiant sėkmingai spręsti įvairiausias vis sudėtingesnes užimtumo ir socialines problemas, taip pat suteikiant reikiamą paramą įvairių organizacijų, dalyvaujančių įgyvendinant socialinės politikos priemones, institucinių gebėjimų stiprinimui ir veikimui, ypač daug dėmesio skiriant aktyvesniam socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, taip pat sėkmingai skatinant sąžiningą ir savanorišką tarpvalstybinį darbuotojų judumą ir toliau sudarant geresnes galimybes pažeidžiamoms grupėms, labai mažoms įmonėms ir socialinėms įmonėms pasinaudoti mikrofinansavimu; todėl primygtinai ragina pagal EaSI programą ir toliau 55 proc. lėšų skirti programos PROGRESS krypčiai;

Pakeitimas    28

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

84 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

84.  visų pirma pabrėžia, kad reikia nuolat kovoti su nedarbu, ypač su jaunimo nedarbu, todėl ragina per kitą programavimo laikotarpį padvigubinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansinį paketą; mano, kad investicijos, kuriomis siekiama skatinti švietimą ir mokymą, o ypač skaitmeninių įgūdžių ugdymą, ir toliau lieka vienu iš svarbiausių ES prioritetų;

84.  pabrėžia, kad kova su jaunimo nedarbu, ypač su nesimokančio ir nedirbančio jaunimo nedarbu, ir toliau turėtų būti pagrindinis prioritetas, ir todėl ragina laikotarpiu po 2020 m. padvigubinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansinį paketą, tuo pačiu metu užtikrinant greitą ir supaprastintą lėšų išmokėjimą ir pertvarkant iniciatyvą, kad ji būtų stabilesnė ES finansavimo priemonė; mano, kad tinkamos investicijos yra būtinos siekiant skatinti švietimą ir mokymą, visų pirma siekiant remti dualinį švietimą ir įgūdžių, ypač skaitmeninių, ugdymą, verslumo ir kokybiškos pameistrystės skatinimą tarp jaunimo, nes tai yra priemonės, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas ir tiesioginė prieiga prie darbo rinkos, tuo pačiu metu visų pirma užtikrinant deramas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą;

Pakeitimas    29

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

84 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

84a.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimas, ypač pagal 1a ir 1b išlaidų kategorijas, neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet turėtų būti naudojamas papildomai paramai žmonėms, kurie patiria socialinę atskirtį ir nedarbą, teikti papildant ir stiprinant nacionalines programas, vadovaujantis valstybių narių sprendimais;

Pakeitimas    30

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

85 dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

85.  tvirtina, kad remia kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto ir pilietiškumo sričių programas, kurių Europos pridėtinė vertė aiškiai matoma ir kurios jau ilgą laiką populiarios jas naudojančiose šalyse; todėl pritaria tolesnėms investicijoms į strateginę programą „ET 2020“, remiant programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kad būtų toliau teikiama pagalba jaunuoliams ir jiems sudaromos galimybės įgyti naudingų gebėjimų ir praktinių įgūdžių dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą veikloje, naudojantis į besimokantįjį orientuotu ir neformaliuoju švietimu bei savišvietos galimybėmis; visų pirma ragina kitoje DFP patrigubinti „Erasmus +“ finansinį paketą, siekiant padėti didesniam skaičiui jaunuolių ir besimokančiųjų visoje Europoje ir išnaudoti visas šios programos galimybes; be to, rekomenduoja tęsti Europos solidarumo korpuso steigimą ir dar kartą tvirtina, kad pritaria programų „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ išorės aspekto stiprinimui;

85.  tvirtina, kad remia kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto ir pilietiškumo sričių programas, kurių Europos pridėtinė vertė aiškiai matoma ir kurios jau ilgą laiką populiarios jas naudojančiose šalyse; todėl pritaria tolesnėms investicijoms į strateginę programą „ET 2020“, remiant programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kad būtų toliau teikiama pagalba jaunuoliams ir jiems sudaromos galimybės įgyti naudingų gebėjimų ir praktinių įgūdžių dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą veikloje, naudojantis į besimokantįjį orientuotu ir neformaliuoju švietimu bei savišvietos galimybėmis; visų pirma ragina kitoje DFP patrigubinti „Erasmus +“ finansinį paketą, siekiant padėti didesniam skaičiui jaunuolių ir besimokančiųjų visoje Europoje ir išnaudoti visas šios programos galimybes; rekomenduoja, kad programa „Erasmus +“ būtų tvirtas ir nepriklausomas ES prekės ženklas, ir sudaryti sąlygas savarankiškai taikyti jų labai didelę praktinę patirtį; taip pat dar kartą tvirtina, kad pritaria programų „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ išorės aspekto stiprinimui;

Pakeitimas    31

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

85 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

85a.  pažymi, kad Komisija pradėjo įgyvendinti Europos solidarumo korpuso iniciatyvą dar prieš diskusijas dėl jos ir patvirtinimą Taryboje bei Europos Parlamente, kurie šiuo metu svarsto, kaip patobulinti Komisijos pasiūlymą; rekomenduoja ją tęsti ir primygtinai ragina skirti tinkamų išteklių, kurie nebūtų perkelti iš esamų programų ar fondų; atsižvelgdamas į tai visų pirma pabrėžia, kad reikia numatyti lėšų nesusilpninant programos „Erasmus +“;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (26.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentė: Anneli Jäätteenmäki

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją parengti tokią kitos daugiametės finansinės programos (DFP) struktūrą, kuri aiškiai atspindėtų ES ateinančių metų prioritetus ir tiesiogiai bei skaidriai prisidėtų prie investicijų į projektus, turinčius aiškią Europos pridėtinę vertę, visų pirma susijusius su ištekliais, kurių reikia siekiant pereiti prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, išlaikyti ir sustiprinti vadovaujantį ES vaidmenį kovojant su klimato kaita ir užtikrinti, kad ji galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslų, taip pat savo vidaus ir išorės įsipareigojimų bei tikslų biologinės įvairovės srityje;

2.  atkreipia dėmesį į Aukšto lygio darbo grupės tvarių finansų klausimais pirmąsias rekomendacijas(1), įskaitant su DPF susijusias rekomendacijas ir pabrėžiama, kad darnaus vystymosi tikslus turėtų remti finansinė sistema, kuria galėtų būti skatinamas ilgalaikis ir tvarus augimas; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti ir atkreipti dėmesį į šias rekomendacijas ateinančiai DFP, įskaitant poreikį parengti būsimų ES finansinių taisyklių ir politikos testą tvarumo požiūriu siekiant, kad finansinės priemonės pasiektų daugiau politinių iniciatyvų rezultatų;

3.  ragina Komisiją įvertinti BŽŪP žalinimo ir Kaimo plėtros fondo aplinkos apsaugos priemonių tikrąjį poveikį aplinkos būklei ir jas finansuoti atsižvelgiant į tikrus jų rezultatus; pabrėžia atskiro gamtos ir biologinės įvairovės finansavimo ir atskiro perėjimo prie tvaraus žemės ūkio finansavimo būtinybę;

4.  ragina Komisiją atsižvelgti į Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus ir ypač į tai, jog panašu, kad jos tikslų nepavyks pasiekti iki 2020 m.; ragina Komisiją suteikti šiems ir papildomiems tikslams iki 2050 m. pasiekti reikalingų išteklių, ypatingą dėmesį skiriant su aplinka susijusiems sunkumams;

5.  pažymi, kad Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje pabrėžiama, jog reikia užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą, ir kad labai svarbu atitinkamai pertvarkyti DFP po 2020 m., siekiant iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kita DFP būtų suderinta su JT darnaus vystymosi tikslais, nes taip būtų padidintas ES išlaidų nuoseklumas ir pasiekta geresnė pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių ir ekologinių aspektų;

7.  pabrėžia, kad dėl „Brexit’o“ Sąjungos biudžetas sumažės; todėl ragina Komisiją nustatyti aiškius ir griežtus prioritetus, nes bus turima mažiau pinigų;

8.  pabrėžia, kad kita DFP turi būti suderinama su įsipareigojimų, kuriuos Sąjunga prisiėmė išorės santykiuose, tokių kaip Jungtinių Tautų nustatyti darnaus vystymosi tikslai, vykdymu ir su jos ilgalaikiais tikslais su klimatu susijusių išlaidų srityje ir aktyviai prie to prisidėti bei atlikti ES biudžeto reformą siekiant veiksmingesnio biudžeto, pagrįsto papildomais nuosavais ištekliais; mano, kad šį tikslą galima pasiekti tik į ES išlaidas visapusiškai integravus klimato aspektą, taip pat kai tai susiję su poveikio švelninimu ir prisitaikymu; todėl ragina Komisiją sukurti skaidrų ir patikimą apskaičiavimo metodą, pagal kurį būtų galima pateikti įrodymų dėl numatomo su klimatu susijusių išlaidų poveikio, taip pat dėl jų korekcinio koeficiento, taikytino baigiamajam vertinimui vykdant pareigą teikti ataskaitas;

9.  pažymi, kad sėkmingam vidutinės trukmės metodui aplinkos politikos srityje reikalingas finansinis stabilumas; todėl mano, kad ir kitai DFP įgyvendinti septynerių metų laikotarpis būtų tinkamas su sąlyga, kad bus atitinkamo lankstumo ir užtikrinus galimybę atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą;

10.  primena, kad norint pasiekti klimato politikos tikslus ir pagerinti aplinkos būklę, reikia derinti veiklą įvairiose politikos srityse; ragina šiame kontekste atsižvelgti į galimą sanglaudos politikos finansavimą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie tvarios, žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos yra vienintelis būdas užtikrinti Sąjungos piliečių ir Europos ekonomikos sveiką gyvenamąją aplinką bei ilgalaikę gerovę; mano, kad ES turėtų būti pasaulinė lyderė perėjimo prie tvarios, žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir tvarios gamybos ir vartojimo sistemos srityje; atsižvelgdamas į tai, primena apie būtino mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo svarbą;

12.  primena, kad kita DFP turėtų padėti Sąjungai pasiekti ne tik jos aplinkos apsaugos ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus, bet ir vykdyti daugiašalius įsipareigojimus, susijusius su tvaria plėtra ir aplinka, tokius kaip darnaus vystymosi tikslai ar Biologinės įvairovės konvencija ir, visų pirma, jos Aičio tikslas; pabrėžia, kad ES neturėtų finansuoti projektų ir investicijų, kurie trukdo siekti šių tikslų, apsunkina jų įgyvendinimą arba nėra suderinami su jų siekimu;

13.  pabrėžia, kad ES turėtų padėti regionams, kuriuose labai didelis oro taršos lygis, norint iš esmės pagerinti oro kokybę, nes problemos daugeliu atvejų yra susijusios su šių regionų energijos nepritekliumi;

14.  pabrėžia, kad svarbu, jog tinkamai finansuojamos programos, kurios padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir apsaugoti aplinką, pavyzdžiui, programa LIFE, būtų tęsiamos ir stiprinamos kaip atskiri padidinto finansavimo fondai kitos DFP įgyvendinimo laikotarpiu; pabrėžia, kad programa LIFE yra vienintelė ES biudžeto finansinė priemonė, kuri visa yra skirta aplinkai, gamtos apsaugai ir kovai su klimato kaita remti; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimos žemės ūkiui, kaimo ir regioninei plėtrai skirtos finansinės priemonės apimtų specialiai biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui numatytus finansinius paketus, kuriuos bendrai valdytų nacionalinės ir regioninės aplinkos apsaugos institucijos;

15.  atkreipia dėmesį į galimybes, kurias suteikia žalioji infrastruktūra ir gamta grindžiami sprendimai visuomenei teikiant paslaugas ekonomiškai efektyviu būdu; pabrėžia, kad būtina sąžiningai apsvarstyti šias žaliąsias paslaugų teikimo alternatyvas priimant sprendimus, susijusius su kaimo ir regioniniu finansavimu ir ragina sukurti priemonę, skirtą transeuropiniam žaliosios infrastruktūros tinklui (TEN-G) įsteigti, kad būtų galima pasinaudoti biologinės įvairovės teikiamais privalumais;

16.  pabrėžia, kad būtina, jog įvairūs fondai būtų labiau susiję ir efektyviau veiktų išvien sprendžiant nacionalinius, regioninius ir vietos uždavinius, pavyzdžiui, siekiant nuo anglių priklausantiems regionams sudaryti teisingo perėjimo galimybes, kovoti su energijos nepritekliumi arba biologinės įvairovės nykimu;

17.  pripažįsta ES bendradarbiavimo sprendžiant bendras grėsmes visuomenės sveikatai pridėtinę vertę; mano, kad, remiantis šiuo metu vykdomos sveikatos programos pirminiais teigiamais rezultatais, į kitą DFP reikėtų įtraukti išsamią sveikatos programą, kurią įgyvendinant tarpvalstybiniu mastu būtų sprendžiami sveikatos klausimai ir valstybėms narėms teikiama parama ekspertinių žinių bei keitimosi duomenimis, įrodymais ir gerąja patirtimi būdu; ragina sekančioje DFP aiškiai atspindėti, inter alia, stipriai padidinant sveikatos programos finansavimą, ES ateinančių metų prioritetus įgyvendinant 3-ąjį darnaus vystymosi tikslą dėl visuomenės sveikatos, sveikatos sistemų ir su aplinka susijusių sveikatos problemų bei remti valstybes nares siekiant pašalinti sveikatos priežiūros skirtumus, kurie kenkia socialinei sanglaudai ir trukdo Europos integracijai;

18.  pripažįsta tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės – pagrindinių ES darbo kovojant su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir skatinant aplinkos tvarumą elementų vaidmenį; mano, kad būtina užtikrinti, jog bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) būtų suderinta su ES aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės ir klimato tikslais bei politika; primena, kad kita DFP turėtų nukreipti BŽŪP po 2020 m. sąžiningos, efektyvios ir veiksmingos ūkininkavimo politikos linkme, kurios pagrindinis tikslas būtų palengvinti perėjimą prie tvarių maisto produktų gamybos ir ūkininkavimo sistemų Europoje ir pabrėžia, kad šiems tikslams pasiekti reikia skirti pakankamai lėšų; palankiai vertina Komisijos strateginį požiūrį, kuris buvo pristatytas 2011 m. lapkričio 29 d. komunikate „Aprūpinimo maistu ir žemės ūkio ateitis“ (COM(2017)0713), kuriuo siekiama užtikrinti daugiau lankstumo valstybėms narėms, joms ieškant tinkamų priemonių valdyti savo žemės ūkio sektorius taip, kad jie veiksmingiausiu būdu pasiektų bendrų aplinkos apsaugos tikslų;

19.  ragina Komisiją toliau remti bandymų su gyvūnais alternatyvų mokslinius tyrimus ir inovacijas ir skirti daugiau finansinių išteklių ES vykdomiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srities projektams; prašo Komisijos ir valstybių narių toliau finansuoti alternatyvų plėtrą ir dirbti tarptautinėse struktūrose siekiant pagreitinti alternatyvių metodų įteisinimą ir pripažinimą bei perduodant žinias remti tas trečiąsias šalis, kuriose mokslininkai gali neturėti informacijos apie alternatyvius metodus bei padėti finansiškai jeigu tyrimo laboratorijos neturi reikiamos infrastruktūros;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad kitoje DFP būtina atsižvelgti į vietos ir regionų bendruomenių, kurių didelė dalis atstovų dirba nuo anglies priklausomuose sektoriuose, socialines problemas, susijusias su privalomu perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės; Prašo ES lėšas ir programas skirti nuosekliai, palengvinant teisingą tų bendruomenių perėjimą ir remti darbuotojų perskirstymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat švietimą, darbo paieškos iniciatyvas ir veiklos pradžią vykdant glaudų dialogą su socialiniais partneriais;

21.  pabrėžia, jog svarbu stiprinti ir integruoti klimato ir energetikos politiką, ypač visus energetikos sąjungos tikslus, kuriuos reikėtų remti esamomis, t. y. sanglaudos politikos srities ir naujomis priemonėmis;

22.  ragina užtikrinti, kad ES agentūrų finansavimas atitiktų joms pavestas užduotis;

23.  atsižvelgdamas į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą atkreipia dėmesį į poreikį sukurti visapusišką priemonę, skirtą nuo anglių priklausantiems regionams ir šalims, siekiant remti teisingą energetikos pertvarką, ypač kai tai susiję su atsinaujinančiųjų išteklių vystymu ir diegimu, elektros energijos gamybos ir tinklų modernizavimu, ankstyvu prisitaikymu prie ateities su aplinkos apsauga susijusiais standartais, nuo anglių priklausomų sektorių restruktūrizavimo procesu, centralizuoto šilumos tiekimo modernizavimu (įskaitant didelio naudingumo kogeneraciją) energijos kaupimu, elektromobilumo sprendimais ir infrastruktūromis bei su energijos vartojimo efektyvumo sprendimais;

24.  primena netinkamo lėšų naudojimo prevencijos bei tyrimo ir kovos su sukčiavimu politikos svarbą; taip pat pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant sukurti pavojingiausių produktų, kurie gali pakenkti visuomenės sveikatai bei saugumui ir aplinkai, stebėsenos ankstyvame etape sistemą.

25.  primena, kad gera sveikata yra būtina sąlyga siekiant kitų ES nustatytų tikslų ir kad tokios politikos sritys, kaip žemės ūkis, aplinka, socialinė politika, įtrauktis ir užimtumas turi įtakos sveikatai; Todėl kitos DFP laikotarpiu ragina stiprinti poveikio sveikatai vertinimą ir sektorių bendradarbiavimą;

26.  pabrėžia decentralizuotų ES agentūrų (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), Europos aplinkos agentūros (EAA), Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos vaistų agentūros (EMA)) svarbą įgyvendinant ES tikslus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga; ragina Komisiją pagal kitą DFP užtikrinti joms tvarias ir saugias apsirūpinimo ištekliais struktūras;

27.  ragina po 2020 m. padidinti viso sanglaudos politikos priemonėms skiriamo ES biudžeto dalį, pripažįstant svarbų Europos struktūrinių ir investicijų fondų indėlį į aplinkos apsaugos ir sveikatos priežiūros infrastruktūros gerinimą ir regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą; pabrėžia, kad finansinių priemonių veiksmingumas nepakeičia absoliutaus dotacijų poreikio kai kuriose srityse, ypač kai kalbama apie novatoriškus ir rizikingus projektus;

28.  pabrėžia, kad ES išorės politikos finansavimas turėtų išlaikyti aukštą užmojo lygį su klimatu ir aplinkos apsauga susijusių išlaidų srityje;

29.  ragina teisėkūros procesą, susijusį su kitos DFP patvirtinimu, užbaigti iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų siekiant suteikti pakankamai laiko deryboms dėl ES sektorių teisės aktų ir išvengti vėlavimų įgyvendinant naujas programas;

30.  pabrėžia, kad kitos DFP laikotarpiu reikia teikti ES finansinę paramą branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimui po 2020 m. siekiant užtikrinti veiksmingą aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą nuo radiacijos keliamų pavojų; atkreipia dėmesį į unikalų pobūdį ilgo ir sudėtingo eksploatavimo nutraukimo ir atliekų šalinimo proceso, kuriam vykdyti reikia turėti specialią techninę įrangą, aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir tinkamų finansinių išteklių;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

3

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Joëlle Mélin, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Elena Gentile, Martin Häusling, Norbert Lins, Nuno Melo, Ulrike Müller, Christel Schaldemose, Bart Staes, Keith Taylor, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

France Jamet, Jiří Maštálka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

43

+

ALDE

Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller, Frédérique Ries

EFDD

Piernicola Pedicini

GUE/NGL

Stefan Eck, Jiří Maštálka

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Nuno Melo, Annie Schreijer-Pierik, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

Verts/ALE

Marco Affronte, Martin Häusling, Bart Staes, Keith Taylor

3

-

EFDD

Julia Reid

ENF

France Jamet, Joëlle Mélin

8

0

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

EPP

Renate Sommer

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/170713-sustainable-finance-report_en.pdf


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (15.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentas: Marian-Jean Marinescu

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kaip svarbu sukurti energetikos sąjungą nustatant perspektyvią kovos su klimato kaita politiką, taip pat sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kapitalo rinkų sąjungą ir Europos mokslinių tyrimų erdvę, kaip pagrindines bendrosios rinkos dalis; pažymi, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politika yra pagrindinis strateginis energetikos, pramonės ir skaitmeninės politikos sričių komponentas, ir pabrėžia, kad šiose srityse reikia skirti pakankamai biudžeto išteklių;

2.  primena, kad dabartinė 2014–2020 m. laikotarpio daugiametė finansinė programa (DFP) mokėjimų požiūriu apima mažiau kaip 1 % valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų ir kad pagal ją lėšos buvo labai sumažintos, palyginti su ankstesne DFP, o tai trukdė ekonominei ir socialinei sanglaudai bei neleido laikytis ES solidarumo principo; pažymi, kad, nors ekonomikos ir socialinė krizė, nuo kurios valstybės narės nukentėjo, dar tikrai nesibaigė, reikia imtis veiksmų reaguojant į naujus prioritetus, iššūkius ir nenumatytas krizes; todėl mano, kad DFP po 2020 m. biudžetas turėtų būti padidintas, palyginti su dabartiniu laikotarpiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad kitos DFP struktūra būtų tokia, kad būtų aiškiai atspindėti dabartiniai ir nauji prioritetai ir sudarytos sąlygos reaguoti į nenumatytas krizes; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad nauji prioritetai turėtų būti finansuojami naujomis lėšomis, nekeliant pavojaus ilgalaikiams politikos tikslams ir programoms;

3.  mano, kad prioritetas yra iki 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų baigti rengti DFP po 2020 m. reglamentą ir visus kitus Europos politikai laikotarpiu po 2020 m. skirtus dokumentus; ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymus dėl visų sričių Europos politikos, remiantis dabar galiojančiais reglamentais ir atnaujintais reglamentais pagal dabartinę DFP, kad būtų išvengta vėlavimo programuojant ir įgyvendinant naujuoju laikotarpiu;

4.  mano, kad pagal kitą DFP dėmesys turėtų visų pirma būti skiriamas sritims ir projektams, turintiems aiškią Europos pridėtinę vertę, sritims, kurios skatina reindustrializaciją, ekonomikos augimą, konkurencingumą ir tikras inovacijas, taip pat darbo vietų kūrimą, pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa, siekiant paspartinti perėjimą prie tvarios, pasaulyje pirmaujančios, žiniomis pagrįstos ekonomikos;

5.  pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti pakankamą finansavimą naujai darniai pramonės politikos strategijai remti, kad ES neatsiliktų kalbant apie vis didėjančią konkurenciją ir intensyviai kuriamas inovacijas skaitmeninimo srityje, ekologiškas tendencijas kitose pasaulio dalyse ir palaipsniui taptų pasaulio lydere darnumo, inovacijų, skaitmeninimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos srityse; ragina būtinas finansines programas užtikrinti ir išplėsti taikant specialią pagerintą investicijų programą ir finansavimą, kurie padėtų kurti išsamią pramonės strategiją, skirtą pagrindiniams su ES aplinkos apsaugos politika derinamiems ES pramonės sektoriams;

6.  ragina Komisiją užtikrinti inovacijų finansavimą, kuriuo siekiama plėtoti infrastruktūrą, jungimo į lizdą ir saugojimo sprendimus, skirtus vandeniliu ir elektra varomoms transporto priemonėms, ir toliau remti bei plėtoti iniciatyvas, kaip antai Europos masto elektromobilumo iniciatyva ir Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė;

7.  primena apie Europos Audito Rūmų įvertinimą, susijusį su dar ES neįvykdytu įsipareigojimu skirti 20 % savo biudžeto klimato politikai: pakartoja savo poziciją, kad perspektyvi kovos su klimato kaita politika, principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas, mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, atsinaujinančioji energija, pažangi ir moderni infrastruktūra turėtų būti energetikos sąjungos pagrindas ir todėl šiems dalykams turėtų būti teikiama pirmenybė pagal kitą DFP;

8.  mano, kad kitu DFP laikotarpiu reikėtų numatyti didesnį ES finansavimą, įskaitant struktūrinius ir investicijų fondus, siekiant labiau integruoti ES energetikos rinką ir padėti pasiekti Paryžiaus susitarimą atitinkančius ES klimato kaitos tikslus, ypač pagrindiniams energetikos infrastruktūros projektams, pvz., bendro intereso projektams;

9.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti visapusišką paramą daug anglių naudojantiems ir daug anglies dioksido išmetantiems pereinamojo laikotarpio regionams siekiant paremti perėjimą prie kitokio energijos vartojimo modelio bei mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir modernizuoti elektros energijos gamybą, elektros energijos tinklus ir anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir panaudojimo technologijas, visų pirma pramonės sektoriuose, taip pat modernizuoti centralizuotą šilumos tiekimą; mano, kad energetikos sektoriaus pertvarka, atsižvelgiant į užmojus ir tikslus klimato srityje, turėtų būti vykdoma pagal kitą DFP panaudojant esamus fondus arba sukuriant Energetikos pertvarkos fondą, kuris palengvintų struktūrinius pokyčius daug energijos vartojančiuose sektoriuose ir daug anglies dioksido išskiriančiose elektros energiją gaminančiose jėgainėse ir paskatintų investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas bei novatoriškus sprendimus;

10.  mano, kad turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių siekiant užtikrinti, kad gerai veiktų energetikos sąjunga, būtų sukurta tvari ES tinklų jungtis, Europos Sąjungoje būtų atnaujinti ir išplėsti transporto ir skirstomieji tinklai, valdoma energijos paklausa, pasiūla ir saugojimas; pabrėžia, kad svarbu sujungti Europą su Kaspijos jūros regionu, Artimaisiais Rytais ir Centrine Azija ir investuoti į Rytinės Viduržemio jūros dalies dujų koridorių, kad būtų sumažinta ES priklausomybė nuo Rusijos dujų; pakartoja, kad būtina stiprinti daugiašalį energetikos srities bendradarbiavimą Juodosios jūros regione;

11.  pabrėžia, kad reikia atnaujintos ir veiksmingesnės bei aplinkos požiūriu tvaresnės Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), kurią taikant būtų panaikintos trūkstamos pagrindinio Europos energetikos ir skaitmeninio tinklo grandys, prisidedant prie didelio našumo ir tvarių transeuropinių tinklų kūrimo; atsižvelgiant į Europos tinklus, ragina prioritetą teikti horizontaliesiems projektams, kurie sujungtų infrastruktūros, skaitmeninius, energetikos ir transporto projektus;

12.  atkreipia dėmesį į naujausią tendenciją didinti finansinių priemonių naudojimą; pakartoja, kad kitoje DFP finansinėmis priemonėmis negalima pakeisti dotacijų, kuriomis finansuojami moksliniai tyrimai ir inovacijos, energijos vartojimo efektyvumas, pastangos kovoti su energijos nepritekliumi, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir inovacinės technologijos, nes tik skiriant dotacijas galima užtikrinti stabilų finansavimą, didžiausius faktinius rezultatus ir suinteresuotųjų subjektų, pvz., akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų centrų, vietos viešųjų valdžios institucijų, MVĮ, pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių, platesnio masto dalyvavimą; be to, pabrėžia investicijų į mažiau brandžias technologijas svarbą, ypač atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

13.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti finansavimą bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimui, visapusiškai panaudojant dažnių spektrą, 5G ir gigabitinį junglumą ir darant tolesnę pažangą ES telekomunikacijų taisyklių derinimo srityje, siekiant sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, skirtą interneto ryšio gerinimui visoje Sąjungoje, įskaitant atokias kaimo vietoves; ragina Komisiją suteikti paramą, reikalingą siekiant pašalinti kalbos kliūtis ir skatinti investicijas, kurios padėtų iki 2025 m. sukurti Europos gigabitinę visuomenę; pabrėžia, kad skiriant visas tokias lėšas dėmesys turėtų būti skiriamas pagrindiniam skaitmeniniam tinklui (angl. Digital Spine), kuris užtikrintų, kad atokesnės bendruomenės galėtų naudotis skaidulinio kabelio tinklu ir tranzitiniu tinklu, taigi aukščiausios kokybės gigabitinėmis jungtimis švietimo ir viešųjų paslaugų srityse, ir mobiliosiomis bazinėmis stotimis siekiant remti 5G technologiją vietoje;

14.  be to, pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti ES priemones, susijusias su investicijomis, be kita ko, į inovacijas, žinias, įgūdžius ir galimybes patekti į rinką MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms; pažymi, kad svarbu toliau teikti finansavimą su MVĮ susijusioms programoms, kaip antai, MVĮ priemonei ir COSME, nesuvaržant kitų programų, kad būtų galima toliau stiprinti MVĮ Europos Sąjungoje konkurencingumą ir tvarumą;

15.  pabrėžia, kad svarbu siekti geriau informuoti apie Komisijos naujų programų poveikį;

16.  primena, kad valstybės narės nustatė tikslą, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų lėšos siektų 3 % BVP, iš kurių du trečdalius galėtų skirti privatusis sektorius; ragina valstybes nares laikytis savo nacionalinių investavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas įsipareigojimų, kad būtų pasiektas minėtas tikslas; ragina valstybes nares padidinti savo nacionalines investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą; pabrėžia, kad tokios priemonės, kaip politikos rėmimo priemonės, turėtų būti ir toliau naudojamos siekiant gerinti nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų veiksmingumą; ragina numatyti taisykles, kuriomis, koordinuojant Komisijai, būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti sąveiką tarp būsimos 9-osios bendrosios programos ir nacionalinių biudžetų;

17.  pakartoja Parlamento raginimą padidinti bendrą biudžetą, 9-ajai bendrajai programai skiriant bent jau 120 mlrd. EUR, kad būtų galima reaguoti į visuomeninius uždavinius, užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulyje, mokslo ir pramonės pirmavimą inovacijų srityje ir padėti siekti ES klimato politikos tikslų; taip pat ragina daugiau dėmesio skirti mokslinių tyrimų rezultatų ir inovacijų diegimui pasitelkiant bendrąsias įmones ir remti investicijas į svarbiausias technologijas siekiant sumažinti investicijų trūkumą inovacijų srityje; ypač ragina stengtis, kad būtų skatinamos pažangiausios, rinkas kuriančių inovacijų iniciatyvos, ypač skirtos MVĮ;

18.  palankiai vertina Komisijos nuolatines pastangas supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programą; ragina tęsti šias pastangas dėl 9-osios bendrosios programos siekiant pareiškėjams iš visų valstybių narių suteikti geresnes galimybes naudotis nauja paraiškų vertinimo sistema, skirta paraiškoms įvertinti remiantis pasiūlymų pridėtine verte ir galimais rezultatais, ir sudaryti vienodas sąlygas ja naudotis; ragina Komisiją įvertinti, ar dažnesnis vienkartinių išmokų naudojimas yra geriausias variantas naudos gavėjams ir auditoriams; pabrėžia, kad pradėtas taikyti vienas bendras audito modelis ir platesnis naudos gavėjų taikomų apskaitos metodų pripažinimas naudos gavėjams reikštų didelį bendrosios programos supaprastinimą; mano, kad principas „iš apačios į viršų“, turėtų būti stiprinamas kitoje bendrojoje programoje, nes tai padėtų skatinti inovacijas; pabrėžia, kad investicijos į mokslo ir technologinę infrastruktūrą, yra būtinos siekiant, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų puikūs; atkreipia dėmesį į pažangumo ženklo sėkmę;

19.  pabrėžia Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) ir jo žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) svarbą, jiems reikia atitinkamų išteklių, kad galėtų toliau plėtoti savo veiksmus švietimo srityje, skatinti naujų įmonių steigimą ir remti naujoves, kuriomis būtų prisidedama prie žmonių sveikatos, energetikos sistemos pertvarkymo, skaitmeninės technologijos ir kovos su klimato kaita ir kurios padėtų spręsti pagrindinius uždavinius ir teiktų naudą visai visuomenei;

20.  yra tvirtai įsitikinęs, kad 9-ojoje bendrojoje programoje numatytas biudžetas, skiriamas sveikatai – pagrindiniam žmonių gyvenimo kokybę ir gerovę lemiančiam veiksniui, turėtų būti didesnis nei skirtasis pagal programą „Horizontas 2020“ ir kad reikalingos sumos turėtų būti skiriamos toms priemonėms, kuriomis užtikrinama, kad pirmenybė būtų skiriama viešųjų mokslinių tyrimų poreikiams ir teisingai viešųjų investicijų grąžai; pabrėžia, kad sveikatą lemiantys veiksniai yra įvairūs ir, be kita ko, apima maistą, aplinką ir gyvenimo būdą; taigi ragina bendros sveikatos koncepciją taikyti ir mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros politikos srityje;

21.  mano, kad dotacijų ir naujoviškų finansinių priemonių, susijusių su inovacijomis, informacinių ir ryšių technologijomis ir energetikos infrastruktūra, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), derinys galėtų palengvinti projekto įgyvendinimą ir skatinti bei užtikrinti privatų finansavimą;

22.  ragina peržiūrėti ESIF, kuris atliktų savo vaidmenį ekonominio papildomumo požiūriu – skatinti projektus, kurių išorinis poveikis pripažintas teigiamu, bet kurių rizika didesnė, negu ta, kurią prisiimti privatusis sektorius būtų pasirengęs pats vienas, ir sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir rinkos, taip pat sutelkti dėmesį į rinkos inovacijų skatinimą; ragina iš esmės sustiprinti Europos investavimo konsultacijų centro vaidmenį ir pajėgumą, visų pirma imantis aktyvaus vaidmens rengiant projektus; primena, kad ESIF finansavimas pagal kitą DFP neturėtų daryti neigiamo finansinio poveikio kitoms programoms;

23.  ragina Komisiją per DFP parengti išsamią, nuoseklią ir ilgalaikę pramonės politikos programą siekiant palengvinti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriui, kad būtų padidintas jo konkurencingumas ir sudarytos jam sąlygos savo potencialą Sąjungos labui realizuoti kuriant kokybiškas darbo vietas ir užtikrinant augimą; ragina susieti bendrąją mokslinių tyrimų ir plėtros programą ir programą „Kūrybiška Europa“; ragina Komisiją laikytis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalies ir kultūros ir kūrybos sektorių nustatyti kaip horizontalų ES schemų ir programų finansavimo prioritetą, ypač bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) atveju;

24.  ragina Komisiją pasiūlyti būsimoje DFP numatyti reguliavimo procedūras, skiriamas lengvinti, skatinti ir koordinuoti sąsajoms tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir programos „Horizontas 2020“, skirtos mokslinių tyrimų ir technologijų projektams, kurie gali stiprinti inovacijų pajėgumus nepažangiuose regionuose; ragina Komisiją aktyviau dalyvauti koordinuojant įvairių Europos fondų pagal įvairias išlaidų kategorijas remiamus mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, įskaitant pažangiosios specializacijos strategijas ir valstybės pagalbos taisyklių persvarstymą;

25.  pabrėžia, kad kitame ES biudžete turėtų būti numatytas pakankamas su kosmosu susijęs finansavimas, kad būtų galima tęsti ir toliau tobulinti kosmoso programas „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“, atsižvelgiant į atsirandančius naudotojų poreikius ir ES politinius prioritetus, ypač į didėjantį kibernetinį saugumą, ir apimant pradžios programas, naujas technologijas ir kosmoso stebėjimą ir sekimą (SST);

26.  yra tvirtai įsitikinęs, kad su kosmosu susijęs finansavimas 9-ojoje bendrojoje programoje turėtų būti didesnis, palyginti su programa „Horizontas 2020“, ir kad reikėtų skirti reikiamą sumą būsimai jungtinei technologijų iniciatyvai dėl naujoviškų kosmoso įrangos medžiagų ir pašalinimui iš orbitos, taip stiprinant ES kosmoso inovacijų konkurencingumą; ragina diegti integruotą vyriausybinio palydovinio ryšio programą (GOVSATCOM), užtikrinant, kad Europos viešojo sektoriaus institucijos galėtų naudotis ekonomiškai efektyviomis ir saugiomis palydovinio ryšio paslaugomis; primena savo ilgalaikę poziciją, kad SST paramos sistemą reikėtų pertvarkyti į Sąjungos programą ir kad reikėtų išplėsti jos įgaliojimus, taip pat mano, kad reikėtų atitinkamai padidinti šiai veiklai skirtą biudžetą;

27.  atkreipia dėmesį į Europos gynybos fondą ir neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos, kuri turėtų apimti 2019–2020 m. laikotarpį; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą įgyvendinant DFP pateikti išsamesnę gynybos pramonės plėtros programą ir programą, skirtą gynybos srities moksliniams tyrimams remti visų valstybių narių labui, siekiant vykdyti technologijų plėtrą, kuri paskui išsklistų į kitas visuomenės dalis; mano, kad būsimoje DFP šios su gynyba susijusios programos turėtų būti finansuojamos iš papildomų išteklių ir todėl neturėtų turėti įtakos galiojančių programų biudžeto užmojams;

28.  primena Parlamento poziciją, kad bet kokie nauji politiniai įsipareigojimai turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, bet ne per lankstumo priemones ar asignavimų perskirstymą iš esamų programų; reikalauja, kad pakankamai lėšų būtų skirta esamoms programoms, patenkančioms į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto kompetencijos sritį;

29.  primena, kad svarbu užtikrinti didesnį lankstumą, sudarantį sąlygas sutelkti papildomų išteklių reaguojant į nenumatytas situacijas; vis dėlto primena, kad intensyvus DFP lankstumo priemonių taikymas nėra geriausias būdas reaguoti į sudėtingas krizes, kurios, panašu, dar tęsis; yra įsitikinęs, kad būtina į ES biudžetą įtraukti naujus ES nuosavus išteklius ir įplaukas siekiant, kad kitos DFP lygis atitiktų šiuolaikinius Sąjungos poreikius ir užmojus su ITRE susijusiose srityse; prašo rimtai apsvarstyti Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitoje siūlomas galimybes; ragina ES biudžeto finansavimą susieti su politikos sritimis, kuriose ES paskatino didelį kainų sumažėjimą (pvz., energetikos politika, telekomunikacijų politika), nes tai būtų veiksmingiausias ir rinkos požiūriu neutralus metodas;

30.  pažymi, kad rengiant kitą DFP reikės atsižvelgti į tai, kad JK palieka ES, ir į šio reiškinio poveikį ES biudžetui; išreiškia pageidavimą, kad ITRE komiteto kompetencijos sritims priklausančios ES programos būtų toliau vykdomos nedarant joms poveikio ir kad būtų imtasi tinkamų priemonių šiam pageidavimui patenkinti;

31.  ragina Komisiją įvertinti visus įvairių sričių politikos ir finansinių priemonių, įskaitant jos su energija susijusias finansines priemones ir fondus, vertinimus, visų pirma, kiek tai susiję su rezultatų vertinimu, ir panaudoti šiuos vertinimus rengiant naują DFP;

32.  primena, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) suteikta daugiau atsakomybės ir todėl reikia pakankamų išteklių, kad jos galėtų atlikti visas savo užduotis: ir senas, ir naujas; pabrėžia, kad Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos agentūrai (GSA) ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai (EERRI) taip pat reikia pakankamai išteklių, kad jos galėtų tinkamai ir efektyviai vykdyti savo pareigas; ragina skirti pakankamai lėšų ir darbuotojų visoms agentūroms, kurios patenka į ITRE komiteto kompetencijos sritį, kad jos turėtų pajėgumų tinkamai atlikti savo užduotis;

33.  mano, jog būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) turėtų būti užtikrintas kuo didesnis nuspėjamumas ir lankstumas, kad būtų galima ją visapusiškai išnaudoti; be to, mano, jog būsimoje DFP turėtų būti užtikrinta, kad bet koks perteklius, susidaręs dėl nepakankamo ES biudžeto įgyvendinimo, ir dėl neužtikrinto įgyvendinimo panaikinti įsipareigojimai vėl būtų įtraukti į ES biudžetą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

9

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jonathan Bullock, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Edward Czesak, Fredrick Federley, Ashley Fox, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Janusz Lewandowski, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Nadine Morano, Aldo Patriciello, Miroslav Poche, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Patrizia Toia, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Boni, Mario Borghezio, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Werner Langen, Morten Løkkegaard, Florent Marcellesi, Marian-Jean Marinescu, Rupert Matthews, Clare Moody, Răzvan Popa, Dennis Radtke, Michèle Rivasi, Sofia Sakorafa, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Max Andersson, Ingeborg Gräßle

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

45

+

ALDE

Fredrick Federley, Gerben-Jan Gerbrandy, Kaja Kallas, Morten Løkkegaard, Angelika Mlinar, Lieve Wierinck

ECR

Edward Czesak, Zdzisław Krasnodębski

PPE

Bendt Bendtsen, Michał Boni, Jerzy Buzek, Ingeborg Gräßle, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Marian-Jean Marinescu, Nadine Morano, Aldo Patriciello, Dennis Radtke, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Hermann Winkler, Anna Záborská

S&D

José Blanco López, Jens Geier, Theresa Griffin, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Edouard Martin, Csaba Molnár, Clare Moody, Miroslav Poche, Răzvan Popa, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

9

-

EFDD

David Borrelli, Jonathan Bullock

ENF

Mario Borghezio, Christelle Lechevalier

VERTS/ALE

Max Andersson, Reinhard Bütikofer, Florent Marcellesi, Michèle Rivasi, Claude Turmes

7

0

ECR

Ashley Fox, Hans-Olaf Henkel, Rupert Matthews, Anneleen Van Bossuyt

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Sofia Sakorafa

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (1.12.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

„Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentas: Marian-Jean Marinescu

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primygtinai teigia, kad daugiametė finansinė programa (DFP) yra strategiškai svarbi nuo ilgalaikių investicijų priklausantiems sektoriams, pvz., transporto sektoriui; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą ir nedelsiant pradėti bendradarbiauti su Taryba ir Parlamentu, kad iki 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų būtų parengta DFP po 2020 m.;

2.  pabrėžia, kad transporto infrastruktūra yra bendrosios rinkos pagrindas, taip pat augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas ir itin svarbi siekiant užtikrinti keturias pagrindines laisves, susijusias su asmenimis, kapitalu, prekėmis ir paslaugomis; pažymi, kad, siekiant sukurti bendrą Europos transporto erdvę, susijusią su kaimyninėmis šalimis, reikia užtikrinti, kad pagrindinė transporto infrastruktūra, taip pat tinkamas finansavimas būtų laikomi pagrindiniu ES konkurencingumo ir teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos prioritetu;

3.  pabrėžia Paryžiaus susitarime (COP 21) nustatytų tikslų svarbą transporto atžvilgiu, siekiant kovoti su klimato kaita; pabrėžia, kad turėtų būti numatytos finansinės priemonės perėjimui nuo kelių prie geležinkelių, taip pat prie vandens ir vidaus vandenų kelių transporto užtikrinti, taip pat siekiant skatinti valstybes nares investuoti į pažangų, tvarų, integruotą viešąjį transportą; taip pat rekomenduoja skirti dėmesio transporto triukšmo ir vibracijų mažinimo klausimui, kad piliečiams būtų suteikta kokybiška aplinka;

4.  pabrėžia, kad reikia remti tvirtos pramonės politikos, kuria siekiama stiprinti transporto sektoriaus saugą, saugumą, visuomenės sveikatą ir aplinkos apsaugą bei bendrą Europos konkurencingumą, formavimą ir įgyvendinimą, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintos geresnės jungtys ir būtų lengviau keliauti; mano, kad dideli duomenų rinkiniai yra strateginė priemonė, padėsianti įgyvendinti ES transporto politikos tikslus, ir pabrėžia, kad būtina apsaugoti infrastruktūrą, kuri ypač svarbi transportui, nuo kibernetinių grėsmių;

5.  pabrėžia, kad ypatingos svarbos transporto infrastruktūra turėtų būti laikoma strateginiu Europos Sąjungos interesu;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinant transporto infrastruktūros projektus Europos pridėtinė vertė gali būti sukurta tik tuo atveju, jei ES savo būsimoje DFP galės numatyti reglamentavimo sistemą ir finansinių lėšų, kurios atitiktų jos tikslus;

7.  mano, kad sanglaudos politikos infrastruktūros projektams skirta dalis bendrame ES biudžete turėtų būti padidinta po 2020 m., nes Sanglaudos fondas ir Europos regioninės plėtros fondas labai padeda mažinti regionų infrastruktūros ir socialinius ir ekonominius skirtumus, gerinti vidutinę infrastruktūros kokybę ir mažinti susisiekimo tarp labiau išsivysčiusių teritorijų ir atsiliekančių regionų spragas;

8.  mano, kad įgyvendinant būsimą DFP turėtų būti sudarytos galimybės didinti ES finansavimą, įskaitant struktūrinius ir investicijų fondus, skirtą projektams, kurie prisideda visų pirma prie transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinio tinklo ir jo koridorių sukūrimo, taip pat finansavimą, skiriamą elektromobilių infrastruktūros plėtrai ir kitiems alternatyvios energijos transporto sprendimams; pakartoja, kad finansinės priemonės negali pakeisti dotacijų TEN-T projektams, kurios turėtų likti pagrindine priemone įgyvendinant būsimą Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), nes kai kurios transporto rūšys, kaip antai geležinkeliai arba vandens keliai, privatiems investuotojams nepatrauklios;

9.  mano, kad dotacijos neturėtų būti naudojamos ekonominiu požiūriu netvarių projektų nuostoliams kompensuoti;

10.  ragina Komisiją būsimoje DFP pasiūlyti nuoseklias ir skaidrias priemones, kuriomis, remiant ES agentūroms, būtų palengvinama, skatinama ir koordinuojama Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, EITP ir programos „Horizontas 2020“ sinergija įgyvendinant su transportu susijusius projektus, visų pirma siekiant remti šiuos projektus tarpvalstybiniuose regionuose ir palei transeuropinį transporto tinklą; ragina nustatyti koordinavimo sistemą siekiant optimizuoti dotacijų ir finansinių priemonių sinergiją; ragina Mobilumo ir transporto GD aktyviau dalyvauti koordinuojant transporto infrastruktūrą įvairiuose Europos fonduose;

11.  mano, kad būsimoje DFP turėtų būti numatyta galimybė toliau vystyti ir išplėsti esamus pagrindinius ir visa apimančius TEN-T tinklo koridorius, taip pat į atitinkamas trečiąsias šalis, kad būtų remiami bendro intereso projektai transporto sektoriuje;

12.  pabrėžia, kad „Brexit“ turės ne tik bendrą poveikį biudžetui, bet ir ypač didelį tiesioginį ir netiesioginį poveikį ES transporto politikai, visų pirma aviacijos ir jūrų transporto srityje;

13.  ragina Europos koordinatorius kruopščiai įvertinti dabartiniu programavimo laikotarpiu įgyvendintus projektus ir įvykdytus patobulinimus TEN-T koridoriuose ir pateikti vertinimą Komisijai ir Parlamentui; ragina Komisiją apsvarstyti šį vertinimą ruošiant būsimą DFP;

14.  pabrėžia, kad bendro ES finansavimo pagrindinis prioritetas vykdant Europos teritorinį bendradarbiavimą (ETB – INTERREG), be kita ko, turėtų būti mažo masto tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai siekiant vėl sukurti trūkstamas regionines tarpvalstybines jungtis;

15.  pabrėžia, kad būsimojoje Devintojoje bendrojoje programoje būtina skirti pakankamai lėšų, įskaitant lėšas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, tokioms sritims, kaip elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės bei autonominiai ir susieti automobiliai;

16.  mano, kad stiprinant ES makroregioninių strategijų valdymą bus prisidėta prie ES pridėtinės vertės projektų kūrimo;

17.  pabrėžia, kad svarbu į Dunojaus strategiją įtraukti visas šalis, per kurias teka Dunojus, kad būtų išvengta trukdžių laivybai; ragina nustatyti principą „iš viršaus į apačią“, kad būtų užtikrintas efektyvus Dunojaus strategijos įgyvendinimas, visų pirma vidaus vandens kelių tinkamumo laivybai atžvilgiu;

18.  mano, kad būtina užtikrinti, kad EITP būtų atnaujinta ir veiksmingesnė, apimtų visas transporto rūšis, įskaitant kelių infrastruktūrą ir vidaus vandenų kelius, ir ją įgyvendinant didžiausias dėmesys būtų skiriamas jungtims ir tinklo sukūrimui periferinėse vietovėse, taikant bendrus standartus; pabrėžia, kad EITP turėtų būti numatyta daugiau lėšų, kad būtų patenkinti visi transporto poreikiai, be kita ko, skaitmeniniai sprendimai, perėjimas prie kitų transporto rūšių ir netaršus transportas; mano, kad EITP lėšomis turėtų būti remiamos bandomosios visų rūšių transporto priemonėms naudingos programos, kad būtų sustiprinta sauga, saugumas, aplinkos apsauga ir ES konkurencingumas; pabrėžia, kad investavimas į transporto infrastruktūrą yra investavimas į ilgalaikį ekonomikos augimą ir darbo vietas; todėl ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl atnaujinto EITP reglamento, kad jis galėtų būti patvirtintas iki 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų;

19.  primena, kad EITP reglamento priede, kuriame pateiktas iš anksto galimam ES finansavimui 2014–2020 m. numatytų projektų sąrašas, devyni pagrindinio tinklo koridoriai yra nurodyti pagal jų pridėtinę vertę TEN-T plėtrai ir jų įsipareigojimų įvykdymo terminą; mano, kad patobulintoje ir veiksmingesnėje EITP pirmenybė turėtų būti skiriama labiau tiesioginėms pagrindinio tinklo ir visa apimančių susisiekimo tinklų jungtims, taip pat joje turėtų pabrėžiama parama stipresnėms visa apimančių susisiekimo tinklų jungtims, įskaitant, pvz., horizontaliuosius prioritetus, kaip antai dėl jūrų greitkelių; mano, kad tai turėtų būti atsispindėta bet kokiame iš anksto nustatytų projektų sąraše, kuris bus įtrauktas į kitą EITP reglamentą;

20.  pabrėžia, kad reikėtų išsaugoti finansavimą siekiant sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, ir mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti saugos gerinimui, geležinkelių jungčių tarp valstybių narių užbaigimui ir esamos geležinkelių infrastruktūros priežiūros užtikrinimui; mano, kad finansavimas taip pat turėtų būti naudojamas siekiant sumažinti triukšmą ir atnaujinti antrines geležinkelių jungtis; be to, pabrėžia, kad Komisijai koordinuojant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) turėtų būti siekiama suteikti paskatų investuotojų dalyvavimui ir kad ERTMS plėtra turėtų būti pagreitinta siekiant toliau įgyvendinti bendrus techninius standartus ir maksimaliai padidinti naudą, susijusią su sąveikumu; pabrėžia, kad turėtų būti padidintas bendrosios įmonės „Shift2Rail“ bendras finansavimas;

21.  pakartoja, kad svarbu sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis Bendruoju Europos dangumi, nes tai itin svarbus žingsnis į priekį Europos oro erdvės srityje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą ir skaidrų lėšų naudojimą, be kita ko, oro erdvės naudotojų atžvilgiu, siekiant įdiegti ir įgyvendinti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) komponentus; ragina įgyvendinant SESAR programą skirti lėšų moksliniams tyrimams bepiločio orlaivio oro eismo valdymo (ATM) srityje ir siekiant sukurti Europos skaitmeninį oro eismo valdymą; pakartoja, kad Bendro Europos dangaus sistemoje veiksmingas oro eismo valdymas gali padėti 10 proc. sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekį; ragina skirti pakankamai finansinių išteklių bendrajai įmonei „Švarus dangus“;

22.  pabrėžia, kad Reglamento (EB) Nr. 216/2008 peržiūroje numatoma išplėsti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) įgaliojimus; pabrėžia, kad svarbu EASA skirti pakankamą finansavimą, kad būtų užtikrintas sėkmingas šių naujų įgaliojimų perėmimas;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų toliau skiriama lėšų ES pavyzdinei kosminės erdvės programai „Galileo“, Europos geostacionarinei navigacinei tinklo sistemai (EGNOS) ir programai „Copernicus“; ragina toliau skirti reikiamas sumas bendrajai įmonei „Švarus dangus“ ir būsimai Jungtinei technologijų iniciatyvai dėl kosminių technologijų Europoje (STEPP); prašo Komisijos greitai parengti pasiūlymą dėl būsimo vyriausybinio palydovinio ryšio ir atitinkamo finansavimo; dar kartą pabrėžia, jog svarbu pasiekti, kad EGNOS aprėptų visą Europą, taip pat išplėsti šią sistemą į kaimynystės politikos šalis; mano, kad šiuose sektoriuose būtinas tinkamas mokslinių tyrimų biudžetas, kad būtų užtikrintos savarankiškos Europos galimybės naudotis kosmoso erdve;

24.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti tinkamą bendrųjų įmonių, įskaitant SESAR, „Shift2Rail“ ir „Švarus dangus“, finansavimą; mano, kad bendroji įmonė „Shift2Rail“ turėtų skirti pirmenybę sąveikumo projektams ir užtikrinti kuo didesnę bendros Europos geležinkelių erdvės sąveikumo naudą; mano, kad svarbu skirti tokį finansavimą, kuris sudarytų galimybes prižiūrėti infrastruktūrą ir laikytis kokybės kriterijų, kad būtų užtikrinta didesnė vartotojų apsauga ir sauga;

25.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti reikiamą finansavimą novatoriškų ir veiksmingų pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programų plėtojimui, taip pat naudotojų poreikiais pagrįstoms ir pridėtinę vertę teikiančioms paslaugoms;

26.  ragina Komisiją įgyvendinant būsimą DFP remti institucijų užsakymų, susijusių su palydovų paleidimu naudojant Europos paleidimo įrenginius, programą ir kosminių šiukšlių stebėjimo programą;

27.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti finansavimą siekiant sukurti integruotą jūrų politiką kaip pavyzdinę tarpsektorinio ir tarpvalstybinio valdymo iniciatyvą, taip pat siekiant užtikrinti įvairiarūšio transporto jungčių optimizavimą ir perėjimą prie švaraus ir skaitmeninio transporto paslaugų ir tvarių transporto rūšių, įskaitant viešąjį transportą ir vidaus vandenų kelių transportą; pabrėžia, kad siekiant remti tarpvalstybinius veiksmus, būtina pagreitinti upių informacijos paslaugų naudojimą;

28.  ragina Komisiją iš naujo paskatinti ES vaidmenį Viduržemio jūros regione įgyvendinant Viduržemio jūros uostų, kaip nepaprastai svarbių Europos prekybos centrų, atnaujinimo ir modernizavimo strategiją;

29.  primena, kad uostai veikia kaip prekybos vartai, energetikos mazgai ir pramonės klasteriai; pabrėžia uostų padėtį Europos transporto tinkle; pabrėžia, kad būtina užtikrinti finansavimą vidaus vandenų kelių pagrindinio tinklo, integruoto į įvairių rūšių tinklą, sukūrimui ir tobulinimui; pabrėžia, kad uostams ir vidaus vandenų keliams būtinas pakankamas finansavimas, kad jie įveiktų esamus ir būsimus iššūkius teikdami pažangias, efektyvias ir tvarias transporto sistemas; pripažįsta, kad uostai ir vidaus vandenų keliai gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes jie sudaro galimybes alternatyvios energijos sprendimams;

30.  pabrėžia, kad ateinančiu laikotarpiu taip pat turėtų būti užtikrintas intelektinių transporto sistemų (ITS) projektų ir sąveikaujančių ITS finansavimas, atsižvelgiant į transporto poreikius;

31.  ragina Komisiją įtraukti į biudžetą specialų punktą, skirtą tiems uostams, kuriems tenka migracijos krizės ekonominės ir socialinės naštos valdymas;

32.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka Europos transporto agentūros, derinant ir į Europos ekonominę erdvę integruojant įvairias transporto rūšis; atsižvelgdamas į tai, kad pagal teisės aktus joms patikimas vis didesnis vaidmuo ir vis daugiau pareigų, prašo būsimoje biudžeto sistemoje priimti atitinkamą sprendimą dėl jų veiklos išteklių;

33.  pabrėžia, kad svarbu pereiti prie tvaraus, novatoriško ir skaitmeninio turizmo sektoriaus, kuriam reikalingas geresnis turizmo ir infrastruktūros projektų koordinavimas; mano, kad reikia sukurti specialią biudžeto eilutę turizmui siekiant pradėti įgyvendinti tikrą Europos turizmo politiką; mano, kad tokios iniciatyvos, kuriomis skatinama jaunimo novatoriškų tvarių kelionių patirtis, turėtų būti vertinamos palankiai; tačiau mano, kad jos neturėtų pakeisti kitų iniciatyvų kultūros srityje, ir siūlo toliau remti atitinkamas priemones pakankamam finansavimui užtikrinti;

34.  pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti ilgalaikį Europos turizmo konkurencingumą ir tvarumą, taip pat visapusiškai atsižvelgiant į šio sektoriaus inovacijas ir IRT sprendimus; mano, kad reikėtų persvarstyti rezervavimo procesus ir numatyti centralizuotą į klientus orientuotą skaitmeninę rezervavimo sistemą;

35.  ragina Komisiją bendrai finansuoti „EuroVelo“ tinklo ir ES geležinkelių tinklo sujungimą ir taip paskatinti tvarų turizmą skirtinguose regionuose;

36.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti lėšas infrastruktūrai pagal kaimynystės politiką, kad būtų užtikrinta TEN-T plėtra ir tarpvalstybinis infrastruktūros koordinavimas;

37.  pabrėžia, kad įvairius transporto sektorius, visų pirma su pramone susijusius jų aspektus, būtina įtraukti į svarstymus Komisijoje ir EIVT bei įvairiuose generaliniuose direktoratuose, siekiant parengti ekonominės diplomatijos strategiją, kad tarptautiniu lygmeniu būtų skatinami šio sektoriaus Europos subjektai;

38.  mano, jog būsimoje DFP turėtų būti užtikrintas kuo didesnis nuspėjamumas ir lankstumas, kad būtų galima visapusiškai panaudoti joje numatytus išteklius, užtikrinant sąžiningą paskirstymą visuose Sąjungos regionuose, ir todėl turėtų būti užtikrinta, kad bet koks perteklius, susidaręs dėl nepakankamo ES biudžeto įgyvendinimo, ypač viešosios politikos sektoriuje, ir dėl neužtikrinto įgyvendinimo panaikinti įsipareigojimai vėl būtų įtraukti į atitinkamo sektoriaus biudžetą; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Sąjungą išlaikyti didelę bendro finansavimo dalį atrenkant projektus pagal DFP; pabrėžia, kad svarbus aktyvesnis Mobilumo ir transporto GD dalyvavimas koordinuojant transporto infrastruktūrą įvairiuose Europos fonduose;

39.  pabrėžia, kad ES investicijos į naujas tvaraus transporto technologijas, ypač į varomosios jėgos rūšis (pvz., į elektra, vandeniliu, biodegalais ir kt. varomas transporto priemones), turi būti grindžiamos technologinio neutralumo principu, paliekant rinkai ir piliečiams galimybę rinktis iš įvairių transporto rūšių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Jill Seymour, Pavel Telička, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Mark Demesmaeker, Jill Evans, Maria Grapini, Peter Kouroumbashev, Jozo Radoš, Olga Sehnalová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Juan Fernando López Aguilar

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38

+

ALDE

Gesine Meissner, Jozo Radoš, Dominique Riquet, Pavel Telička

ECR

Mark Demesmaeker, Jacqueline Foster, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Merja Kyllönen

PPE

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Massimiliano Salini, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

S&D

Lucy Anderson, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Maria Grapini, Peter Kouroumbashev, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Juan Fernando López Aguilar, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Olga Sehnalová, Janusz Zemke

VERTS/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Jill Evans

3

-

EFDD

Peter Lundgren, Jill Seymour

ENF

Marie-Christine Arnautu

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (11.10.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentas: Derek Vaughan

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Tarybos Reglamente Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP), nurodoma, kad Komisija iki 2018 m. sausio 1 d. turėtų pateikti savo pasiūlymą dėl būsimos DFP po 2020 m.; kadangi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kitos DFP turi būti kuo greičiau pateikti, kad būtų galima priimti sprendimus dėl sanglaudos politikos ateities ir susitarti dėl naujo finansavimo kuo greičiau ir dar nepasibaigus dabartiniam programavimo laikotarpiui ir taip išvengti vėlavimų programuojant naują laikotarpį;

B.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga turėtų skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei solidarumą tarp valstybių narių ir regionų ir juose; kadangi regioninės sanglaudos politika yra viena iš pagrindinių ES politikos sričių, pasižyminti didele pridėtine verte, skatinanti solidarumą, mažinanti vystymosi skirtumus ir teikianti Europos integracijos naudą tiesiogiai ES piliečiams visuose regionuose; kadangi, be to, įgyvendinant regioninės sanglaudos politiką ir taikant solidarumo principą Europa sutelkiama ir stiprinama jos ekonomika, taip pat didinama socialinė konvergencija ir padedama užtikrinti, kad ES būtų juntamesnė ir matomesnė jos piliečiams parodant, kad vietoje pasiekiami konkretūs rezultatai; kadangi dėl to nepaprastai svarbu, kad DFP būtų numatyta pakankamai (bent tiek pat, kiek dabartiniu laikotarpiu) sanglaudos politikai skiriamų lėšų, kad jos atitiktų iššūkius, su kuriais, tikimasi, įgyvendinant šią politiką bus tinkamai susidorota;

C.  kadangi reikia imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES kylantys biudžeto iššūkiai neturėtų neigiamo poveikio regioninės politikos biudžetui, taip pat ir pereinant prie naujų nuosavų išteklių finansavimui užtikrinti; kadangi sanglaudos politika suteikia tarpvalstybinių ir kitokių teritorinio bendradarbiavimo priemonių, kad būtų užtikrintas tolesnis bendradarbiavimas su JK regionais po to, kai JK išstos iš ES, palaikant kontaktus ir bendradarbiaujant su JK piliečiais siekiant bendrų tikslų;

D.  kadangi kai kuriuos pasiūlymus dėl naujų nuosavų išteklių, pateiktus Aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinėje ataskaitoje ir rekomendacijose, kaip antai finansinių sandorių mokestį, anglies dioksido mokestį, kuris būtų taikomas visiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniams, ir Europos įmonių pelno mokestį, verta išnagrinėti atsižvelgiant į platesnį kontekstą, nes jie derėtų ir su 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslais, ir su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais;

E.  kadangi sanglaudos politika labai prisidėjo prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, taip pat padėjo įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir siekti jos tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo; kadangi ES vis dar esama pavojaus, kad iki 2020 m. nebus pasiekta šių tikslų, visų pirma skurdo sumažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimo ir kovos su nedarbu srityse; kadangi šią strategiją reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į laikotarpį po 2020 m., kad ja būtų prisidedama prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. laimėjimų; kadangi kitoje DFP reikėtų užtikrinti jos finansavimą ir pagrindinį vaidmenį suteikti sanglaudos politikai; kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką buvo pasiekta svarbių rezultatų ir sudarytos sąlygos sumažinti ekonominius ir socialinius Europos regionų skirtumus; tačiau kadangi 47 regionai aštuoniose valstybėse narėse vystymosi požiūriu vis dar atsilieka;

1.  patvirtina didelę Europos pridėtinę vertę, kurią sukuria sanglaudos politika, kadangi ja įgyvendinami Sutartyje įtvirtinti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslai ir mažinami įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumai, nes ja:–

  skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas regioniniu ir vietos lygmenimis, visų pirma atsiliekančiose teritorijose, o taip prisidedama prie konvergencijos, daromas šalutinis teigiamas poveikis, didinamas ekonominis bendradarbiavimas, bendrasis makroekonominis stabilumas ir visos Sąjungos konkurencingumas;–

  teikiamos Europos lygmens viešosios gėrybės, remiant tarpvalstybinę infrastruktūrą;–

  skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir padedama sukurti tvirtą ilgalaikės taikos ir demokratijos Europoje pagrindą;–

  taikomas pasidalijamasis valdymas ir subsidiarumo principas siekiant suburti įvairių valdymo lygmenų įvairius suinteresuotuosius subjektus ir veiksmingai susidoroti su socialine ir ekonomine rizika bei pasinaudoti galimybėmis;

2.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl būsimos DFP ir sanglaudos politikos po 2020 m. dokumentų rinkinį ir primygtinai ragina greitai pradėti derybas siekiant užtikrinti, kad programavimo laikotarpiu po 2020 m. būtų laiku panaudoti Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai; mano, kad sanglaudos politika turėtų ir toliau teikti naudą piliečiams visuose regionuose, tačiau daugiausia lėšų turėtų būti skiriama labiausiai pažeidžiamiems regionams; mano, kad turėtų būti parengtas ir pristatytas naujas, BVP papildantis socialinių ir aplinkosauginių rodiklių rinkinys, kad ESI fondų lėšas būtų galima paskirstyti teisingiau ir kad būtų geriau atsižvelgiama į skirtingų rūšių nelygybę;

3.  pažymi, kad sanglaudos politika turėtų ir toliau būti pagrindinė ES viešųjų investicijų ir vystymosi politika, tačiau reikia padaryti dar daugiau siekiant išryškinti pagrindinį ir nepaprastai svarbų sanglaudos politikos vaidmenį siekiant ES politinių tikslų; todėl mano, kad reikia daug dėmesio skirti užimtumui, gebėjimams, inovacijoms, MVĮ, socialinei įtraukčiai ir konkretiems ES tikslams, pvz., skaitmeninimui ir reindustrializacijai, taip pat stiprinti socialinį aspektą, teritorinį bendradarbiavimą ir miestų aspektą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad sanglaudos politika neturi pateikti sprendimo ir būti finansavimo priemonė kiekvienu nenumatytu atveju ir kad ji neturėtų prisidėti prie naujų programų sukūrimo; pažymi, kad nauji iššūkiai neturėtų trukdyti siekti tradicinių ilgalaikių Sutartyse nustatytų sanglaudos politikos tikslų;

4.  taigi ragina daugiametėje finansinėje programoje laikotarpiu po 2020 m. ir toliau numatyti sanglaudos politikai bent dabartinį lėšų lygį, taip užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp investicijų į piliečius ir investicijų piliečiams ir tarp trijų sanglaudos politikos aspektų – ekonominio, socialinio ir teritorinio – taip pat užtikrinant galimybę pasiekti ES politinius tikslus; mano, kad DFP sanglaudai skirtą dalį reikėtų padidinti, o dabartiniai įsipareigojimai neturėtų būti mažinami; primena, kad, atsižvelgiant į vėlyvą laikotarpio pradžią ir tikėtiną mokėjimo prašymų kiekį jo pabaigoje, labai svarbu padidinti 1b išlaidų kategorijos mokėjimų viršutinę ribą siekiant užtikrinti likvidumą ir investicijų srautą ir išvengti galimo politinės rizikos poveikio; pažymi, kad būsimos ES programos ir priemonės neturėtų būti kuriamos, o esamos – remiamos nukreipiant vykdomas investicijas; pripažįsta, kad prie sanglaudos politikos galima svariai prisidėti sudarant palankesnes sąlygas vykdyti struktūrines reformas teikiant paskatas, pvz., nustatant ex ante sąlygas, o ne numatant sankcijas, ir ragina Komisiją išnagrinėti kitas skatinamąsias nacionalinių ir regioninių pastangų rėmimo priemones; pabrėžia, kad didelis dėmesys ir toliau turi būti skiriamas mažiau išsivysčiusiems regionams; pabrėžia, kad pagal DFP turėtų būti remiami Europos semestre apibrėžti prioritetai, visų pirma atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, tuo pačiu metu atsižvelgiant į Sutartyse įtvirtintus sanglaudos politikos tikslus; primena, kad nauji ES prioritetai ir iniciatyvos turėtų būti finansuojami naujomis lėšomis ir kad neturėtų būti trukdoma įgyvendinti sanglaudos politiką naudojant jos dabartines lėšas kaip tokių naujų prioritetų ir iniciatyvų finansavimo šaltinį;

5.  mano, kad regioninį finansavimą reikėtų apsaugoti ir reikėtų toliau jį tikslingai skirti visiems ES regionams, taip pat jis daugiausia turėtų būti skiriamas dotacijomis, kurias papildytų finansinės priemonės, kurios, savo ruožtu, turi atlikti svarbų vaidmenį tam tikrais atvejais, atlikus deramą ex ante vertinimą, taikant aiškią strategiją ir rinkinį kriterijų, kuriais remiantis būtų galima išsiaiškinti, kokio pobūdžio finansavimas yra tinkamiausias siekiant užsibrėžtų tikslų, ir kurios, jei tinkama, būtų deramai integruotos į dotacijas; pabrėžia, kad tuo atveju, jei ES biudžetai sumažėtų, reikėtų daugiau dėmesio sutelkti į pagrindinius ES tikslus ir Europos pridėtinę vertę, ypač daug dėmesio skiriant augimo skatinimui ir darbo vietų kūrimui, taip pat nelygybės ir regionų skirtumų mažinimui; atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad finansinės priemonės yra tinkamos tik pajamų duodančių projektų finansavimui; todėl mano, kad ir toliau bus reikalingos dotacijos ir subsidijos; atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su tokiais finansiniais produktais, kaip nuosavybės vertybiniai popieriai, patikos fondai ir kitų tipų obligacijos; pažymi, kad finansinių priemonių dalies didinimas neturėtų daryti poveikio nekompensuojamiems finansiniams įnašams, nes taip būtų pažeista reikalinga pusiausvyra; pažymi, kad privalomi tikslai, susiję su finansinių priemonių naudojimu pagal DFP po 2020 m., negali būti laikomi perspektyvia galimybe; mano, kad valstybių narių vaidmuo turėtų būti pabrėžiamas nustatant tinkamus bendro finansavimo procentinius dydžius, užtikrinančius jų įsipareigojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad esama skirtingų nuomonių makroekonominių sąlygų klausimu, ir pabrėžia, kad sanglaudos politikos ir ekonominio valdymo procesų pagal Europos semestrą ryšys turi būti suderintas, abipusis ir daryti kuo mažesnį poveikį visiems ESI fondų paramos gavėjams; mano, kad finansuojant iš ESI fondų būtina daugiausia dėmesio skirti sritims, kuriose labiausiai reikia imtis bendrų veiksmų, pvz., skatinant augimą ir konkurencingumą arba padedant prisitaikyti prie klimato kaitos ir efektyviai naudoti išteklius; pabrėžia, kad ES finansavimas turėtų papildyti nacionalinius biudžetus, suteikti tikro papildomumo ir užtikrinti, kad veiksmų būtų imamasi srityse, kurios neįtrauktos į finansavimą iš nacionalinių biudžetų;

6.  mano, kad bet koks sprendimas, kuriuo būtų nustatoma trumpalaikė DFP, yra nepriimtinas, nes tai trukdytų ilgalaikiam planavimui ir darytų neigiamą poveikį politikos, įskaitant sanglaudos politiką, nuspėjamumui; mano, kad vienintelė alternatyva dabartiniam DFP laikotarpiui yra 5 + 5 metai, nustatant privalomą laikotarpio vidurio peržiūrą, jei Komisija užtikrins sklandų perėjimą nuo vieno programavimo laikotarpio prie kito, o tam reikėtų griežtesnių įsipareigojimų panaikinimo taisyklių, trumpesnių programų uždarymo procedūrų ir greitesnių programų rengimo ir pradėjimo procesų; ragina būsimoje DFP suteikti daugiau priežiūros galimybių piliečiams, be kita ko, stiprinant partnerystės principą sanglaudos politikoje ir pritaikant jį prie kitų sričių politikos; pakartoja savo raginimą integruoti lyčių aspektą į visas ES biudžeto dalis;

7.  ragina atnaujinti regioninės plėtros programų prioritetus, siekiant atsižvelgti į kintančias sąlygas ir pasinaudoti naujų technologijų privalumais; laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika visų pirma turėtų būti siekiama stiprinti žinių ekonomiką ir skatinti inovacijas; taip pat mano, kad reikalingas didesnis DFP lankstumas, kad būtų galima atremti nenumatytus iššūkius; pabrėžia, kad Komisijos pozicija finansavimo požiūriu yra siekti tinkamos stabilumo ir lankstumo pusiausvyros; mano, kad regioniniai nedarbo rodikliai ir regioninės socialinės pažangos indeksas būtų tinkami kriterijai; pabrėžia, kad tokio aukšto lygio augimo, kurio reikia siekiant darbo vietų kūrimo ir vystymosi, negalima pasiekti neįdėjus bendrų pastangų, kad būtų įgyvendintas geros ekonominės politikos priemonių rinkinys, kurį turėtų sudaryti investicijos, struktūrinės reformos ir fiskalinis konsolidavimas; atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos vaidmenį siekiant tikslų, numatytų Paryžiaus susitarime (COP 21), ir užtikrinant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos; pažymi, kad siekiant ateityje užtikrinti geresnį sanglaudos politikai numatyto biudžeto vykdymą, sanglaudos politiką reikia gerokai supaprastinti remiantis Aukšto lygio grupės rekomendacijomis, taip pat apsvarstyti platesnį proporcingumo principo taikymą ir diferencijuoti regionus įgyvendinant ESI fondų programas; atkreipia dėmesį į regioninės politikos svarbą siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius regionus, pvz., mažiausiai išsivysčiusius ir atokiausius regionus;

8.  pabrėžia, kad skatinant Europos integraciją ir pažangų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą svarbios regioninės tarpvalstybinės iniciatyvos; pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir Sanglaudos fondas ir toliau turėtų būti svarbiausi investicijų į infrastruktūrą šaltiniai ir kad finansavimo asignavimai turėtų atitikti vyraujančią didelę paklausą ir pernelyg didelį paraiškų skaičių; pažymi, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas (Interreg) yra viena iš svarbiausių sričių, kurioje sukuriama Europos pridėtinė vertė, užtikrinant visoje ES nepaisant sienų vykdomų bendrų projektų tęstinumą ir sąsajas; laikosi nuomonės, kad šios tarpvalstybinės iniciatyvos ypač aiškiai rodo Europos Sąjungos pridėtinę vertę;

9.  primena, kad parodytas didelis teigiamas investicijų į 1a išlaidų kategorijos sritis poveikis politikai; mano, kad tokioms programoms, kaip pakeisianti programą „Horizontas 2020“ programa, turėtų būti skirta dvigubai daugiau lėšų nei pagal dabartinę bendrąją programą; pažymi, kad sąmatos, paklausa ir sėkmės rodikliai rodo, kad dėl tokio asignavimų padidinimo sumažėtų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo trūkumas;

10.  ragina Komisiją užtikrinti didesnę įvairių ES fondų, be kita ko, sanglaudos politikos, programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Europos strateginių investicijų fondo, sinergiją bei papildomumą ir sudaryti jiems dar palankesnes sąlygas, siekiant užkirsti kelią tam, kad panašiems projektams būtų taikomos skirtingos taisyklės vien dėl to, kad jie buvo įgyvendinami remiantis skirtingomis priemonėmis, ir siekti tikslo sukurti panašiems projektams vienodas taisykles, įskaitant atvejus, kai jie finansuojami pagal skirtingas ES politikos sritis ir priemones, nes tai padėtų sumažinti biurokratizmą ir padėtų paramos gavėjams lengviau panaudoti ES lėšas, nedarant poveikio ESI fondų finansinių asignavimų vientisumui; pažymi, kad būtų galima padidinti finansinių priemonių panaudojimą ir sinergiją su dotacijomis; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypač daug dėmesio reikėtų skirti valstybės pagalbos taisyklėms, siekiant sudaryti vienodas sąlygas dotacijoms ir finansinėms priemonėms; mano, jog būtina, kad visų ESI fondų, įskaitant Sanglaudos fondą ir Europos socialinį fondą, veikimas būtų pratęstas laikotarpiu po 2020 m.;

11.  atsižvelgiant į naują DFP, mano, jog būtina užtikrinti, kad biudžeto taisyklės ir taisyklės dėl sanglaudos politikos išlaidų pagaliau būtų supaprastintos subalansuotu būdu, nedarant žalos horizontaliesiems sanglaudos politikos principams, siekiant daryti teigiamą poveikį kitos DFP tvarumui ir sumažinti paramos gavėjų naštą; ragina Komisiją toliau nagrinėti galimybę taikyti bendro taisyklių sąvado metodą, kad daugiau paramos gavėjų būtų paskatinti teikti paraiškas dėl ES finansavimo, nes tai būtų postūmis nustatyti gerokai aiškesnes ir paprastesnes įgyvendinimo taisykles ir užtikrinti integruotą strateginį ES paramos planavimą; ragina nustatyti atlygio valstybėms narėms už supaprastinimą priemonę, taikomą už veiksmingas priemones, kuriomis mažinamas biurokratizmas ir tobulinamas ES lėšų valdymas; pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti DFP veiklos rezultatų atitiktį sąlygoms, svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą, kad nekiltų grėsmės investicijoms; pabrėžia, kad „Omnibus“ dokumentų rinkinys suteikia daugiau galimybių užtikrinti siūlomą supaprastinimą ir lankstumą; todėl mano, kad jis turėtų būti įgyvendinamas ir toliau plėtojamas po 2020 m.; ragina Komisiją padidinti veiksmingumą ir išplėsti gebėjimų stiprinimo paramos pasiūlą vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijoms ir paramos gavėjams; prašo Komisijos pasinaudoti teigiamais ex ante sąlygų sistemos elementais ir kartu sumažinti atitinkamą administracinę naštą, susijusią su vertinimu ir procedūra; ragina Komisiją sustiprinti administracinio gebėjimų ugdymo veiksmus siekiant užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą; ragina plačiau taikyti priemones, pasiūlytas naujausioje Komisijos ataskaitoje „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėtai besivystančiuose regionuose. Pranešimas dėl atsiliekančių regionų“;

12.  ragina padidinti Europos solidarumo fondo biudžetą ir toliau šį fondą persvarstyti, ypač iš dalies pakeisto Europos Sąjungos solidarumo fondo reglamento 4a straipsnyje nustatytą didžiausią išankstinių mokėjimų ribą (šiuo metu ne daugiau kaip 30 mln. EUR), siekiant veiksmingai ir greitai pašalinti daugiau gaivalinių nelaimių padarytos žalos.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

9.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

4

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Franc Bogovič, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, John Flack, Iratxe García Pérez, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Paul Nuttall, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Andor Deli, Raffaele Fitto, John Howarth, Ivana Maletić, Tonino Picula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

James Carver, Esther Herranz García, Susanne Melior

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

27

+

ALDE

Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Raffaele Fitto, John Flack, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Andor Deli, Esther Herranz García, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Maria Spyraki, Joachim Zeller, Lambert van Nistelrooij

S&D

Andrea Cozzolino, Iratxe García Pérez, John Howarth, Louis-Joseph Manscour, Susanne Melior, Jens Nilsson, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Derek Vaughan

4

-

EFDD

James Carver, Paul Nuttall

ENF

Steeve Briois

NI

Konstantinos Papadakis

4

0

EFDD

Rosa D’Amato

GUE/NGL

Martina Michels, Ángela Vallina

Verts/ALE

Monika Vana

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (26.1.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentė: Sofia Ribeiro

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į labai didelę bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) – seniausios Sąjungos bendros politikos – svarbą siekiant viešųjų tikslų ir reaguojant į besikeičiančias problemas, vieną po kitos įgyvendinant reformas, kurios yra nepaprastai svarbios, pvz., gaminant kokybiškus maisto produktus ir taip pat tiekiant ne maisto prekes ir teikiant paslaugas, užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir kaimo gyventojų stabilizavimą ir išsaugojimą, kad maždaug 500 mlrd. Europos vartotojų būtų užtikrintas maistas prieinama kaina, teritorinė pusiausvyra ir socialinė sanglauda, taip pat garantuojamas kaimo vietovių tvarumas ilguoju laikotarpiu; taip pat pažymi, kad tai kiekvienam ES piliečiui kainuoja tik 0,32 EUR per dieną; primena, kad žemės ūkis ir maisto pramonė sudaro 16 % visos Europos pramonės apyvartos ir šioje srityje sukuriama daugiau nei 44 mln. darbo vietų visoje maisto tiekimo grandinėje, 10 mln. darbo vietų – tiesiogiai žemės ūkyje, veikia 11 mln. ūkių ir per metus gaunama 130 mlrd. EUR pajamų iš eksporto; pabrėžia, kad BŽŪP, vykdoma pasitelkiant jos du ramsčius, padeda stabilizuoti ūkininkų pajamas ir skatina aplinkosaugos programas ir ekonominę veiklą kaimo vietovėse;

2.  pažymi, kad pagal dabartinę 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) BŽŪP pirmą kartą nėra ES politikos sritis, kuriai skiriamas didžiausias biudžetas (per pastaruosius tris dešimtmečius jos DFP dalis, deja, sumažėjo nuo 75 % iki tik 38 % DFP); aiškiai nurodo, kad, įgyvendinus daug politikos reformų, BŽŪP išlaidos buvo sumažintos ir tapo tikslingesnės, orientuotos į rinką ir skirtos ES žemės ūkio konkurencingumui didinti;

3.  taip pat pažymi, kad tolesnių uždavinių ir tikslų, kurie nebūtinai kompensuojami rinkoje, integravimas į BŽŪP buvo įgyvendintas nedidinant jos biudžeto ir tuo metu, kai vyko ES plėtra ir buvo priimamos naujos valstybės narės; pabrėžia, kad išaugo iššūkiai ir poreikiai, be kita ko, pvz., poreikis užtikrinti, kad maisto tiekimas būtų saugus, o gamtos ištekliai – apsaugoti, būtų plėtojama tvari ūkininkavimo praktika, žalinimas, investicijos į naujas ūkininkavimo technologijas ir švelninamas klimato kaitos poveikis bei padariniai;

4.  primygtinai ragina Komisiją padidinti arba bent išlaikyti dabartinio lygio BŽŪP biudžetą po 2020 m., kad būtų galima išsaugoti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą ir padėti ūkininkams visuose sektoriuose, pasiekti svarbiausius tikslus – didinti ūkininkų pajamas, apsaugoti ir kurti darbo vietas, inovacijas ir siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), taip pat laikytis įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimą; pabrėžia, kad dar labiau sumažinus BŽŪP biudžetą bus daromas neigiamas poveikis ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui ir regioniniam vystymuisi Europos ūkininkų bendruomenėse ir kaimo vietovėse, o tam griežtai prieštarauja Parlamentas;

5.  mano, kad BŽŪP biudžetas turi atspindėti šios politikos didelę Europos pridėtinę vertę, kurią sudaro bendroji maisto bei žemės ūkio produktų rinka ir ES lygmens nauda socialiniu, aplinkosaugos ir sanglaudos aspektais, ir pažymi, kad BŽŪP nebėra tik sektoriaus politika; mano, kad BŽŪP biudžeto kaip ES-27 BVP dalies sumažinimas neigiamai atsilieptų BŽŪP veiksmingumui siekiant Sąjungos tikslų; mano, kad šios politikos biudžetas turi būti tokio dydžio, kad būtų garantuotas jos visapusiškas Sąjungos statusas finansiniu požiūriu;

6.  pažymi, kad BŽŪP – visapusiška ir visavertė ES politika ir viena iš kertinių Europos integracijos akmenų; pažymi, kad įgyvendinant šią politiką pasiekiama vis daugiau visuomeninių tikslų ir lanksčiai reaguojama į naujus iššūkius ir kintančius ES ir jos visuomenės poreikius vykdant reformas, pažymi, kad šia politika užtikrinamos konkurencijos sąlygos bendrojoje rinkoje, taigi ji lemia sąlygų, pagal kurias vykdoma žemės ūkio veikla, nuspėjamumą ir stabilumą;

7.  su susirūpinimu pažymi, kad neaiški BŽŪP ateitis DFP kontekste jau sukėlė neigiamą poveikį kaimo vietovėse, blogai nuteikė žemės ūkyje dirbančius asmenis ir sukūrė padėtį, galinčią lemti sektoriaus ir maisto tiekimo krizes Europos Sąjungoje;

8.  pabrėžia, kad BŽŪP ir jos biudžetas sudaro bendrą Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus veikimo sistemą, o be šių Europos projekto elementų būtų užkirstas kelias veiksmingos bendrosios maisto ir žemės ūkio produktų rinkos veikimui Europos Sąjungoje, nes valstybės narės konkuruotų tarpusavyje pagal paramą žemės ūkiui ir taip iškreiptų konkurenciją;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos užmojai yra dideli, atsižvelgiant į prekybos derybas ir patekimo į Europos žemės ūkio rinką liberalizavimą, užtikrinamą vieniems iš pasaulio konkurencingiausių žemės ūkio produktų gamintojų; kita vertus pabrėžia, jog Europos visuomenė tikisi, kad žemės ūkio gamyba Europos Sąjungoje bus vykdoma laikantis vienų griežčiausių normų ir standartų maisto kokybės ir saugos, gyvūnų gerovės, aplinkos ir klimato apsaugos srityse; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kokia svarbi BŽŪP kompensacinė funkcija ir su ja susijusi finansinė parama siekiant išlaikyti Europos žemės ūkio konkurencingumą;

10.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir supaprastinti BŽŪP finansavimo sistemą, sumažinti ūkininkams tenkančią finansinę ir administracinę naštą ir užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą apie BŽŪP ir jos biudžeto naudą, nes skelbiama pagalbos suma gali būti klaidingai suprasta, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė nežino, jog nuo 1962 m., kai buvo sukurta BŽŪP, valstybės narės sutelkė savo išteklius, kad sukurtų bendrą politiką ir bendrąją žemės ūkio produktų rinką, taigi jai nebėra nacionalinio atitikmens valstybėse narėse; pabrėžia poreikį didinti informuotumą apie svarbų ES vaidmenį remiant Europos maisto produktų gamybą ir atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant BŽŪP europiečiams ne tik gaminami labai aukštos kokybės produktai labai prieinamomis kainomis, bet taip pat sukuriama nematoma nauda užtikrinant, kad vartotojai turėtų papildomų disponuojamų pajamų kitiems ekonomikoms sektoriams skatinti; pabrėžia, kad ši praktika gali būti tęsiama tik tuo atveju, jeigu BŽŪP biudžeto lygis bus padidintas ar bent išlaikytas; atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu kiekviena politikos sritis būtų visiškai finansuojama iš ES biudžeto, BŽŪP sudarytų tik 1 proc. to biudžeto, o tai yra pagrįsta, nes ją įgyvendinant tiekiamas maistas daugiau kaip 500 mln. Europos gyventojų; pabrėžia, kad dėl BŽŪP patiriama mažiau nei 0,4 proc. bendrų viešųjų išlaidų ES ir valstybėse narėse, o tai yra nedidelė suma, palyginti su 49 proc. ES BVP, vidutiniškai panaudojamais viešosioms išlaidoms; pažymi, kad ES ūkininkai laikosi aukštų gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir maisto saugos standartų, todėl turėtų būti remiami, kad tęstų šią svarbią praktiką;

11.  pabrėžia, kad dabartinis žemės ūkio rinkų nepastovumas ir dideli kainų svyravimai parodo, kad reikia išlaikyti žemės ūkio subsidijas, nes jos leidžia veiksmingiau valdyti ir kontroliuoti rinkos nepakankamumą; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad per pastaruosius kelerius metus padidėjusios maisto produktų kainos ir produkcijos pardavimai nepadarė poveikio ūkininkams; primygtinai tvirtina, kad reikia teikti konkrečią paramą, siekiant spręsti problemas, susijusias su tuo, kad ūkininkai neturi pakankamai galimybių gauti kreditą ir mažėja ūkininkavimo pajamos; taip pat primena, kad Europos vartotojai nėra pasirengę mokėti už maisto produktus kainos, kuri būtų neabejotinai didesnė, jei žemės ūkio sektorius negautų viešosios paramos;

12.  pabrėžia, kad, nors žemės ūkio subsidijos sudaro tik nedidelę sumą, palyginti su visu valstybių narių BVP, jos yra būtinos siekiant užtikrinti ūkininkavimo tęstinumą ir apsaugoti ūkininkų pajamas; pakartoja, kad BŽŪP yra nepaprastai svarbi siekiant padėti sumažinti ūkio pajamų svyravimą, taip pat padėti jauniems ūkininkams pradėti veiklą ūkininkavimo sektoriuje ir užtikrinti, kad jų ūkiai būtų pelningi, taip sukuriant tiesioginį ir netiesioginį užimtumą sektoriuje;

13.  pažymi, kad reikia valdyti pajamų nepastovumą, kurį lemia kainų svyravimas dėl prastėjančių sąlygų žemės ūkio sektoriuje, ypač dėl to, kad didėja gamybos sąnaudos; pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP nepakankamai dėmesio skiriama ūkio pajamų ir žemės ūkio rinkų nestabilumui ir kad dėl sumažėjusio BŽŪP biudžeto ši problema turbūt taps dar sudėtingesnė ir taip paveiks pažeidžiamiausius pramonės sektorius;

14.  ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl pinigų sumos, kuri būtų skiriama Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF), jeigu visoje ES tiesioginėms išmokoms būtų taikoma 150 000 EUR, 100 000 EUR ir 50 000 EUR riba;

15.  primena, jog numatoma, kad „Brexit’as“ BŽŪP darys 3,8–4,1 mlrd. EUR per metus poveikį, ir todėl ragina Komisiją kompensuoti šį praradimą nustatant alternatyvias finansavimo formas, pvz., padidinti valstybių narių įnašus, išreikštus bendrųjų nacionalinių pajamų procentine dalimi, sukurti naujus nuosavus išteklius, pritarti kai kurioms Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais pasiūlytoms reformoms ir pagerinti BŽŪP veikimą, siekiant po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES nekeisti BŽŪP biudžeto, kad naudojant jo lėšas būtų visapusiškai įveikti dabartiniai ir būsimi sunkumai, kylantys Europos ūkininkavimo sektoriuje;

16.  prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio sektoriui naudotis kitomis finansinėmis priemonėmis, pvz., Europos strateginių investicijų fondu (ESIF); mano, kad Komisija turėtų atitinkamai padidinti biudžetą, jei ji nori sukurti naujas sąlygas, susijusias su BŽŪP išmokomis; pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą, siekiant reaguoti į įvairias cikliškai vykstančias krizes jautriuose, pvz., pieno, kiaulienos, vaisių ir daržovių, sektoriuose, ir pabrėžia, kad su kainų svyravimu reikia kovoti pasiūlant naujų priemonių, atsižvelgiant į galimą laisvosios prekybos susitarimų poveikį šiuose sektoriuose ir turint mintyje didėjantį poreikį skatinti Europos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą pasaulio mastu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad didėja išorės veiksnių poveikis Europos žemės ūkiui ir BŽŪP ir kad todėl reikia imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų kovojama su galimomis būsimomis krizėmis žemės ūkio rinkose, kurios kyla ne ES teritorijoje;

17.  pabrėžia, kad svarbu gerinti biudžeto kontrolę, ir ragina Komisiją parengti politiką, kuria būtų geriau atsižvelgiama į ES mokesčių mokėtojų pinigų paskirtį ir rezultatus;

18.  pabrėžia, kad Komisijai reikia palikti tiesiogines išmokas tokias, kokios jos yra, nes jos padeda išvengti konkurencijos iškraipymų tarp valstybių narių, ir išlaikyti ES žemės ūkio produktų konkurencingumą už ES ribų; griežtai nepritaria tam, kad būtų nustatytas bet koks bendras nacionalinis finansavimas, kuris prilygtų daliniam pakartotiniam BŽŪP priskyrimui prie nacionalinės kompetencijos ir galėtų lemti skirtingų BŽŪP formavimąsi atskirose valstybėse narėse, o dėl to susidarytų daug palankesnės sąlygos didžiausiems mokėtojams į ES biudžetą ir būtų pakenkta bendrosios rinkos veikimui; todėl pabrėžia, kad BŽŪP, kaip vienintelė visiškai integruota ES lygmens politikos sritis, teikia didžiausią Europos pridėtinę vertę ir kad nacionaliniu lygmeniu finansuojama žemės ūkio politika būtų gerokai brangesnė; atmeta bet kokį bandymą priversti valstybes nares bendrai finansuoti BŽŪP; pripažįsta tai, kad svarbu toliau finansuoti kaimo plėtros programas, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant Europos teritorinės ir socialinės sanglaudos, nes kaimo vietovės sudaro apie 90 proc. ES; primygtinai ragina Komisiją deramai atsižvelgti į skirtingas gamybos ir darbo sąnaudas, taip pat į žemės ūkio indėlį siekiant užimtumo atskirose valstybėse narėse, tęsiant Sąjungos tiesioginių išmokų konvergencijos procesą pagal kitą daugiametę finansinę programą ir vidinę konvergenciją valstybėse narėse ir jų regionuose; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti įvairias priemones, įskaitant savanorišką susietąją paramą, kurią gali gauti valstybės narės, siekiančios išlaikyti gamybą pažeidžiamoms vietovėms būtinuose sektoriuose neiškraipant vidaus rinkos; pabrėžia, kad tiesioginės išmokos yra svarbi apsauginė sąlyga ir pajamų rėmimas ūkininkams;

19.  pabrėžia, kad žemės ūkis, ypač pirminė gamyba, yra ypač jautrūs klimato kaitos sukeltų gamtinių reiškinių (sausros, potvyniai, audros, krituliai ir kt.) daromai žalai, ir todėl primygtinai ragina Komisiją parengti mechanizmą, skirtą remti tokios žalos mažinimo ir prevencijos priemonėms, kuris taip pat galėtų apimti paramą dėl klimato kaitos sukeltų nelaimių pirminių žemės ūkio gamintojų patiriamų nuostolių kompensavimui;

20.  ragina Komisiją, sudarant kitą BŽŪP biudžetą, apsvarstyti sektoriaus atjauninimo galimybes ir sudaryti geresnes sąlygas jaunimui ir naujiems ūkininkams prisijungti prie sektoriaus veiklos, o vyresnio amžiaus žmonėms – iš jo pasitraukti; primygtinai ragina Komisiją toliau plėtoti kartų pasikeitimo priemones ir taip paremti ūkininkavimo sektoriaus modernizavimą bei atjauninimą, visada siekiant naudoti žinias ir jas perduoti;

21.  primena, kad dauguma kaimo vietovių yra vienos iš nepalankiausias sąlygas turinčių ES regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra daug mažesnis nei Europos vidurkis; todėl mano, kad kaimo plėtra vis dar yra didelis iššūkis darniam teritoriniam vystymuisi ir kad šioms vietovėms reikalinga parama užimtumo ir gyvenimo lygiui didinti bei žemės ūkio funkcijoms vystyti; pabrėžia, kad ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimas ES vis dar yra svarbi ES biudžeto užduotis; todėl mano, kad ES biudžete reikėtų didinti kaimo plėtros pagal BŽŪP finansavimą, o šiai paramai skirtų lėšų paskirstymo valstybėms narėms kriterijai ir toliau turėtų apimti kaimo gyventojų skirtumus jų turto, skaičiaus ir žemės ūkio paskirties žemės požiūriais;

22.  ragina teikti tikslinę atnaujintą paramą tiems ūkininkams, kuriems jos labiausiai reikia, įskaitant šeimos ūkius ir mažuosius bei vidutinius ūkius ir, taikanti tikslines ir praktines priemones, ūkininkams vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, taip pat ūkininkams nepalankiausioje padėtyje esančiuose, kalnų ir atokiausiuose regionuose, taip veiksmingiau užtikrinant maisto gamybą ir tiekimą visuose ES regionuose ir užkertant kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse; ragina, kad parama būtų tiksliai nukreipta į tuos asmenis, kurie tiesiogiai dirba žemę, aprėpiant ne visą darbo dieną dirbančius ūkininkus, kurie daugeliu atvejų vykdo įvairią veiklą ir neturėtų būti baudžiami už tokias pastangas; pažymi, kad, atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių, būtina paskatinti ūkininkavimą ateityje užtikrinant tinkamą būsimą BŽŪP biudžetą ir teigiamai diferencijuojant pažeidžiamiausias vietoves; ragina Komisiją numatyti galimybę padidinti finansinį paketą, skiriamą Atokiausiems regionams ir saloms skirtoms programoms (POSEI), kaip ragino Parlamentas, kad būtų apsaugota atokiausiems regionams labai svarbi sistema; primena, kad šios programos taikomos trims valstybėms narėms, kurios sudaro mažiau nei 1 proc. BŽŪP biudžeto; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra, pvz., programa LEADER, yra veiksmingo BŽŪP lėšų panaudojimo pavyzdys; ragina pagal būsimą DFP padidinti finansavimą, skiriamą gamintojų organizacijoms kurti ir plėtoti;

23.  ragina Komisiją pagal kitą DFP remti ūkininkų galimybę naudotis inovacijomis, pvz., moderniais veisimo metodais ir tiksliuoju ūkininkavimu, didinant sąveiką tarp įvairių formų finansavimo programų ir gerinant žemės ūkio vaidmenį ES mokslinių tyrimų programose; atkreipia dėmesį į didėjančią naujų technologijų svarbą ir potencialą žemės ūkyje, tačiau pažymi, kad didelei daliai ūkininkų jos vis dar yra neįperkamos;

24.  ragina Komisiją, siekiant kovoti su nesąžiningos prekybos praktika bendrojoje rinkoje, pateikti pasiūlymą dėl ES maisto tiekimo grandinės teisinės sistemos ir užtikrinti jos tinkamą finansavimą, taip pat užtikrinti tam tikrą skaidrumo ir tikrumo lygį ūkininkams, kuris jiems leistų priimti pagrįstus sprendimus ir būtų naudingas ne tik ūkininkams, bet ir vartotojams, taip pat išvengiant tokios praktikos, kaip sąmoningai nuostolingas pardavimas ir susijęs ūkio pajamų sumažėjimas; ragina finansuoti priemones, kuriomis didinama ūkininkų derybinė galia maisto tiekimo grandinėje; primena didelę Parlamento paramą ES reguliavimo sistemai, kuria siekiama kovoti su nesąžiningos prekybos praktika;

25.  atkreipia dėmesį į gamintojų susidomėjimą ES produktų reklamos programomis ir ragina Komisiją palaikyti dabartinę tendenciją didinti išteklius tokioms programos, bet kartu įvertinti susijusius administracinius reikalavimus bei sąlygas, kurie dažnai kelia sunkumų, ypač mažiesiems ir vidutinio dydžio bei naujiems gamintojams ir jiems atstovaujančioms asociacijoms;

26.  mano, kad pirmieji keturi scenarijai, kuriuos Komisija pateikė savo 2017 m. kovo mėn. baltojoje knygoje, nėra pakankamai plataus užmojo; pabrėžia, kad penktasis scenarijus turi būti kiekvieno ES biudžeto ateities po 2020 m. svarstymo pradiniu tašku; mano, kad, siekiant užtikrinti BŽŪP finansavimo nuspėjamumą ir stabilumą ateityje, ypač atsižvelgiant į aprūpinimo maistu užtikrinimo svarbą ir padidėjusį nestabilumą sektoriuje, taip pat siekiant padidinti bandomųjų programų sėkmės galimybes, kitos DFP trukmė turėtų būti kuo ilgesnė (bent septynerių metų) ir turėtų būti numatyta ilgalaikė ES žemės ūkio sektoriaus plėtros iki 2050 m. perspektyva.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

3

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Stefan Eck, Jens Gieseke, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Hannu Takkula, Tom Vandenkendelaere, Thomas Waitz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Stanisław Ożóg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Esther Herranz García, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Czesław Adam Siekierski, Tom Vandenkendelaere

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Karin Kadenbach, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

ECR

Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson, Stanisław Ożóg

ALDE

Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Hannu Takkula

ENF

Philippe Loiseau, Laurenţiu Rebega

3

-

GUE/NGL

Stefan Eck, Luke Ming Flanagan

EFDD

John Stuart Agnew

5

0

ECR

Richard Ashworth

Verts/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

EFDD

Marco Zullo

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (23.11.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl kitos DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentė: Clara Eugenia Aguilera García

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę žuvininkystės svarbą ES pakrančių regionuose, būtina išlaikyti specialų, tvirtą, nepriklausomą ir prieinamą žuvininkystės fondą, siekiant įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), užtikrinti tvarią Europos akvakultūrą ir žuvininkystę, nustatyti atrankos planą, kad būtų išvengta išmetimo į jūrą, siekiant sumažinti įpareigojimo iškrauti laimikį finansinę naštą ir paskatinti jo įgyvendinimą, taip pat pasiekti didžiausio galimą tausios žvejybos laimikio (MSY) tikslą; be to, pabrėžia, kad toks fondas taip pat turi padėti žuvininkystės sektoriui atlikti restruktūrizaciją, būtiną dėl įvairių priežasčių, ir kad šis procesas gali apimti tokias priemones kaip įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymas ir variklių pakeitimas netaršiais varikliais;

2.  pabrėžia, kad bendra žuvininkystės politika yra išimtinė ES kompetencija ir kad dėl šios priežasties šiai politikai Europos Sąjungai suteiktos lėšos turėtų būti pakankamos, kad būtų galima pasiekti pagrindiniame reglamente išdėstytus griežtus tikslus; vis dėlto primena, kad dabartinis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) sudaro tik 0,6 % visų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) asignavimų; pabrėžia, kad reikėtų išlaikyti bent tokį pat EJRŽF finansinių lėšų lygį, atsižvelgiant į žuvininkystės socialinę ir ekonominę svarbą Europos Sąjungos (ES) pakrančių regionuose;

3.  todėl ragina Komisiją numatyti daugiau lėšų kitam EJRŽF programavimo laikotarpiui, didesnę finansavimo procentinę dalį ir skirtingas bendro finansavimo ir kompensacijų žvejams žvejybos draudimo laikotarpiu taisykles, siekiant patenkinti smulkiosios žvejybos, kuriai dažnai trukdo dėl valstybių narių kaltės vykstantys administraciniai vėlavimai, poreikius;

4.  pažymi, kad kai kuriais atvejais pagalba, susijusi su laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, turėtų būti teikiama ir toliau; taip pat pažymi, kad ši pagalba turėtų būti skiriama laivynams, privalantiems nutraukti savo veiklą dėl išorinės priežasties, pavyzdžiui, žvejybos draudimo; taip pat primygtinai ragina tokiomis pat sąlygomis kaip dabar toliau teikti pagalbą, skiriamą žvejybos veiklą nutraukus visam laikui, ir, prireikus, papildomai atlikti ekonominį auditą siekiant nustatyti, kokį poveikį laivų išmontavimas turi laivyno subalansavimui ir realiam žvejybos pajėgumui;

5.  pažymi, kad „Brexit’as“ neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas sumažinti finansavimą ateityje; laikosi nuomonės, kad ES turėtų rasti būdą, kaip užtikrinti, kad dėl galimo biudžeto sumažėjimo pagal daugiametę finansinę programą po 2020 m. nebūtų automatiškai sumažinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui skirti asignavimai, kaip jie jau buvo sumažinti pagal 2018 m. biudžetą; pabrėžia, kad parama visų pirma turi būti teikiama mažos apimties priekrantės žvejybai; be to, įspėja, kad, atsižvelgiant į ir taip jau sumažėjusį šiam sektoriui ES skiriamą biudžetą, dėl „Brexit’o“ poveikio žuvininkystei šioje srityje reikia numatyti tvirtą išlaidų kategoriją;

6.  siūlo finansavimą didinti naudojantis finansinėmis priemonėmis, kuriomis papildoma neatlygintina pagalba; taip pat siūlo suteikti galimybę naudotis paskolų sistema, dėl kurios sektorius galėtų turėti daugiau galimybių finansuoti savo veiklą, kad būtų stiprinamas ekonominis įmonių vystymasis, ir toliau stengtis švelninti gavybos veiklos poveikį aplinkai;

7.  pabrėžia, kad EJRŽF reikia suteikti pakankamai lėšų, kad jas būtų galima investuoti į žvejybos laivyno tvarumą, selektyvumą ir konkurencingumą;

8.  pabrėžia, kad, praėjus trejiems metams po 2014–2020 m. EJRŽF priėmimo 2014 m. gegužės 1 d., jo biudžeto įvykdymo lygis tebėra nepatenkinamas – iki 2017 m. rugsėjo mėn. panaudota tik 1,4 % iš 6,4 mlrd. EUR fondo asignavimų; tikisi, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kitų ES struktūrinių ir investicinių programų biudžeto įvykdymo lygis ilgainiui pagerės; pabrėžia, kad įvykdymo lygis žemas daugiausia dėl to, kad reformavus BŽP buvo vėluojama priimti šio Europos fondo reglamentą ir kad dažnai trūksta administracinių procedūrų aiškumo tvarkant fondo gaunamą pagalbą; todėl pasisako už tai, kad būtų daugiau konkretumo ir paprastumo; pageidauja, kad asignavimai būtų skiriami lanksčiau, visų pirma kad valstybių narių nesunaudotas su duomenimis susijusių eilučių lėšas būtų galima pervesti mokslinių tyrimų institutams, o su kontrole susijusias lėšas – Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai;

9.  taip pat primygtinai ragina EJRŽF lėšomis kompensuoti išlaidas, susijusias su įpareigojimu iškrauti laimikį, – tai reiškia, kad šis fondas turi būti supaprastintas ir jam skiriama pakankamai lėšų;

10.  mano, kad, norint išvengti esamos padėties pasikartojimo, reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad po 2020 m. ES žuvininkystės fondo biudžetas būtų vykdomas sparčiau, lanksčiau ir be vėlavimų, kurie išlieka 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo problema, taip pat kad jį vykdant būtų mažiau biurokratizmo;

11.  ragina Komisiją persvarstyti nuostatą dėl investicijų, siekiant užtikrinti, kad EJRŽF lėšomis bendrai finansuojamos regioninės ir nacionalinės investicijos nebūtų įtrauktos skaičiuojant nacionalinį deficitą vykstant Europos semestrui;

12.  pritaria daugelio įmonių ir valstybių narių valdžios institucijų nuomonei, kad dabartinės finansavimo taisyklės yra pernelyg sudėtingos ir apskritai galėtų būti palengvintos, ypač projektų, kurių finansavimo sumos nedidelės, atveju; pažymi, kad turime supaprastinti EJRŽF reglamentą, nes pranešimas dėl „Omnibus reglamento“, kuriuo buvo siekiama supaprastinti Finansinį reglamentą, nesusijęs su EJRŽF;

13.  pabrėžia, kad svarbu kontroliuoti žuvininkystę ir mokslinių duomenų rinkimą, kurie yra bendros žuvininkystės politikos ramsčiai; mano, kad šiems ramsčiams ir toliau turi būti teikiamas Sąjungos finansavimas ir kad valstybės narės turi labiau stengtis naudotis šiomis priemonėmis;

14.  mano, kad dėl naujo ES žuvininkystės fondo turėtų būti nustatomos proporcingumo taisyklės, kurias taikant nedideliems projektams tektų mažesnė biurokratinė našta negu dideliems; todėl ragina nustatyti tam tikrą de minimis taisyklę, taikytiną iš naujo ES žuvininkystės fondo teikiamai mažos apimties finansinei paramai;

15.  pabrėžia, kad, nors ES išlieka grynąja jūros gėrybių importuotoja, Europos žuvininkystės sektorius tebėra labai svarbus sveiko maisto produktų tiekėjas Europos rinkai ir kartu užtikrina savarankišką apsirūpinimą maistu; pabrėžia, kad ES turėtų toliau dėti pastangas, kad maisto, aplinkos ir socialinių standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 188, arba kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba standartų neatitinkantys produktai nepatektų į rinką, – šie reikalavimai turi būti įtraukiami į laisvosios prekybos susitarimus; pabrėžia, kad apskritai standartų neatitinkančių žuvininkystės produktų importas, kuris neatitinka teisinių reikalavimų, turėtų būti apribotas ir žuvininkystės produktams turėtų būti sukurtos vienodos sąlygos; pabrėžia, kad reikia stiprinti ir vienodinti importo iš trečiųjų šalių kontrolę ir patikras siekiant užtikrinti, kad teisinių reikalavimų neatitinkantys produktai nepatektų į ES rinką;

16.  pabrėžia, kad Europos pridėtinė vertė žuvininkystės valdymo srityje iki šiol buvo labiausiai susijusi su žvejybos laivynų pajėgumų mažėjimu, geru išteklių valdymu, produktų kokybe ir jų perdirbimu; laikosi nuomonės, kad daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m. reikės atsižvelgti į pusiausvyrą tarp turimų žvejybos išteklių ir laivyno pajėgumų; vis dėlto pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti ir į kitus elementus, kurių pridėtinė vertė negali būti išreikšta kiekybiškai, pavyzdžiui, žvejybos sektoriaus poveikį bendruomenėms, kurios tiesioginio ir netiesioginio užimtumo ir vietos ekonomikos augimo srityse itin priklauso nuo šio sektoriaus; taigi pabrėžia, jog, siekiant padėti šioms bendruomenėms ir užtikrinti didesnę teritorinę sanglaudą, svarbu, kad žuvininkystės sektorius išliktų nepriklausomas;

17.  pabrėžia, kad pirmenybė teikiant būsimojo EJRŽF lėšas turi būti skiriama nuo smulkiosios žvejybos priklausomoms pakrančių bendruomenėms, atsižvelgiant į tai, kad smulkioji žvejyba šioms vietovėms svarbi aplinkos ir užimtumo požiūriais – 80 % Europos laivyno yra šio sektoriaus dalis ir sektoriuje sukurta 40 % visų pirminio sektoriaus darbo vietų, neskaitant netiesioginių darbo vietų, sukuriamų vykdant platinimo veiklą vietos mastu, gaminant tinklus arba remontuojant laivus; pažymi, kad teikiant būsimojo EJRŽF lėšas pirmenybė turi būti skiriama nuo smulkiosios žvejybos priklausomoms pakrančių bendruomenėms, siekiant užtikrinti augimą, duoti pajamų ir kurti darbo vietas: pažymi, kad toks buvo bendros žuvininkystės politikos reformos sumanymas, į kurį atsižvelgta formuojant naują politiką;

18.  pabrėžia, kad vietos bendruomenėms ir kai kuriems jūrų bei pakrančių regionams labai svarbūs socialiniai ir ekonominiai žvejybos aspektai; pripažįsta, kad reikia toliau išlaikyti pakankamas finansines atsargas, kad pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir mažos apimties žvejybos laivynai galėtų toliau gauti finansavimą;

19.  pabrėžia, kad tradicinė priekrantės žvejyba yra svarbus turistų traukos veiksnys, taigi netiesiogiai daro didelį ekonominį poveikį ir kitiems sektoriams;

20.  pažymi, kad Europos pakrančių ir salų bendruomenės yra ir išliks labai priklausomos nuo žuvininkystės sektoriaus šiose srityse: jūros produktų perdirbimo, turizmo, maitinimo, o grandinės pradžioje – laivų statybos, priežiūros, remonto, saugumo ir naujų technologijų; todėl pabrėžia, kad derėtų ir toliau skirti pagrindinį dėmesį bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai (angl. CLLD) ir žuvininkystės vietos veiklos grupėms (angl. FLAG) ir kad reikia padidinti jų finansavimą, nes jos padeda kurti galimybes vietos bendruomenėms spręsti šias problemas vietos lygmeniu, panaudojant vietos suinteresuotųjų subjektų žinias vietos problemoms spręsti; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu išsaugoti žvejų gamintojų organizacijų finansavimo struktūrą, taip pat padėti žvejams atstovaujančioms organizacijoms;

21.  mano, kad kontrolės priemonės yra viena iš svarbiausių ir pagrindinių BŽP sudedamųjų dalių, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas; taip pat, kad reikia skirti pakankamai ekonominių ir kitų išteklių tiek Komisijos, tiek valstybių narių veiklai kontroliuoti; todėl mano, kad finansavimu ateityje turi būti užtikrinta pakankama parama šiuo atžvilgiu;

22.  pabrėžia, kad abiejų priemonių, pagal kurias teikiama bendra parama žuvininkystės sektoriui, vietos veiklos grupėms ir žvejų gamintojų organizacijoms, finansavimo struktūrą būtina išlaikyti nepakeistą, atsižvelgiant į tai, kad tai yra pagrindiniai veiksniai siekiant plėtoti žvejybą nuo šios veiklos priklausomuose regionuose;

23.  mano, kad EJRŽF prioritetinė finansinė parama ir toliau turėtų būti teikiama priekrantės ir smulkiajai žvejybai, atsižvelgiant į šios žvejybos socialinį ir ekonominį vaidmenį nuo žvejybos labai priklausomuose regionuose, nemažinant finansinės paramos kitiems laivynams, kurie taip pat būtini siekiant ES rinkoms tiekti sveiką maistą;

24.  mano, kad atsižvelgiant į būsimą DFP reformą būtina apsvarstyti galimybę finansuoti priemones, kurių tikslas – modernizuoti tam tikrus pasenusius laivynus, dėl kurių kyla pavojus saugumui jūroje, pavyzdžiui, tam tikrus atokiausių regionų laivynus, laikantis sąlygos, kad dėl to nepadidės žvejybos pajėgumas;

25.  pabrėžia vis didesnę vadinamosios mėlynosios ekonomikos svarbą; mano, kad atitinkamai paskiriant konkrečią eilutę mėlynojo augimo strategijos prioritetai turėtų būti suderinti su EJRŽF prioritetais (ekologiniu tvarumu, efektyviu išteklių naudojimu, konkurencingumu, kokybiškų užimtumo galimybių kūrimu, akademiniu bei profesiniu mokymu ir teritorine sanglauda); ragina Komisiją iš naujo įvertinti mėlynajam augimui skirtus daugiametės finansinės programos asignavimus ir pabrėžia, kad žuvininkystės fondas turėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje;

26.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinant Europos mėlynosios ekonomikos strategiją siekiama skatinti akvakultūros sektorių, kuriam skiriama 20 % EJRŽF, tačiau apgailestauja, kad dėl administracinių kliūčių trukdoma akvakultūros plėtrai, todėl ragina išnagrinėti, kaip būtų galima sumažinti biurokratizmą valstybėse narėse;

27.  pabrėžia, kad reikia remti priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos socialiniam dialogui, ir naudoti EJRŽF padedant apmokyti kvalifikuotus specialistus jūrų ir žuvininkystės sektoriui; pabrėžia, jog svarbu modernizuoti jūrų ir žuvininkystės sektorių, ir atkreipia dėmesį į inovacijų vaidmenį šioje srityje; taigi ragina investuoti į technologijų plėtrą ir inovacijas, ypač atsižvelgiant į būtinybę pagerinti žvejybos įrankių selektyvumą, atsižvelgiant į įpareigojimą iškrauti visą laimikį ir didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio kriterijų laikymąsi, ir atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti laivo veiksmingumą ir įgulos komfortą ir saugumą; be to, pažymi, kad lėšų turi gauti ir kitų sektorių įmonės, rengiančios pasiūlymus žuvininkystės sektoriui, ir kad reikia didinti finansavimo galimybes siekiant skatinti geresnius sektoriaus ekonominės veiklos ir su aplinka susijusius rezultatus;

28.  pakartoja, kad svarbu skatinti žvejybos įvairinimą ir į jį investuoti, plėtojant papildomą veiklą;

29.  primena, kad reikia tobulinti mokslinių duomenų kaupimą ir užtikrinti geresnę prieigą prie jų, taip pat skatinti jūrų ir žuvininkystės sektoriaus bendradarbiavimą su mokslo bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais subjektais, keitimąsi moksliniais duomenimis bei plėtoti naujus mokslinius tyrimus ir vystyti naujas žuvininkystės sektoriaus šakas, pvz., akvaponiką;

30.  pakartoja, kad, vertinant žuvininkystės išteklių būklę, labai svarbu remtis tiksliomis ir nepriklausomomis mokslinėmis nuomonėmis, kad būtų priimami tokie valdymo sprendimai, kurie padeda sugauti didžiausius galimus tausios žvejybos laimikius (angl. MSY); mano, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fonde po 2020 m. mokslinių duomenų rinkimui turėtų būti numatytas pakankamas finansavimas;

31.  pabrėžia, kad svarbu išlaikyti bent jau tą patį Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) finansavimo lygį, susijusį tik su jos uždaviniu vykdyti žuvininkystės sektoriaus kontrolę, patikrą ir stebėjimą; prašo ateityje stiprinti EŽKA vaidmenį siekiant sudaryti sąlygas pasiekti BŽP tikslus ir užtikrinti, kad EŽKA galėtų konsultuoti savo su žvejybos laivynų valdymu ir stebėsenos procedūrų priežiūra susijusią veiklą; ragina Komisiją padidinti EŽKA finansavimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, David Coburn, Richard Corbett, Diane Dodds, Linnéa Engström, Mike Hookem, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

France Jamet, Verónica Lope Fontagné, Francisco José Millán Mon, Maria Lidia Senra Rodríguez

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21

+

ALDE

António Marinho e Pinto, Norica Nicolai

ECR

Ruža Tomašić, Remo Sernagiotto

ENF

France Jamet

PPE

Alain Cadec, Carlos Iturgaiz, Francisco José Millán Mon, Gabriel Mato, Jarosław Wałęsa, Verónica Lope Fontagné, Werner Kuhn

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Isabelle Thomas, Renata Briano, Ricardo Serrão Santos, Richard Corbett, Ulrike Rodust

VERTS/ALE

Ian Hudghton, Linnéa Engström, Marco Affronte

2

-

EFDD

David Coburn, Mike Hookem

2

0

GUE/NGL

Liadh Ní Riada, Maria Lidia Senra Rodríguez

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (6.12.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentė: Helga Trüpel

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad dėl 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pabaigos ir dėl pakitusių Europos ir tarptautinės politikos aplinkybių reikia persvarstyti daugiametės finansinės programos (DFP) struktūrą ir pritaikyti ją prie Sąjungos poreikių; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares deramai įvertinti galimas „Brexit“ pasekmes ir poveikį, pradėti išsamią DFP reformą ir suteikti reikiamus finansinius išteklius, siekiant užkirsti kelią tam, kad „Brexit“ darytų neigiamą poveikį finansavimo, kuris numatytas ES masto bendradarbiavimo programoms kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto ir mokslinių tyrimų srityse, lygiui arba atitinkamuose sektoriuose dirbantiems žmonėms;

2.   reiškia paramą programoms, įgyvendinamoms kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto, mokslinių tyrimų ir pilietybės srityse, aiškiai parodžiusioms savo Europos pridėtinę vertę ir pelniusioms ilgalaikį populiarumą tarp naudos gavėjų, ir ragina labai padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus ir ilgalaikes ir koordinuojamas investicijas, kad būtų užtikrintas sėkmingas jų uždavinių įvykdymas pagal DFP po 2020 m.;

3.  mano, kad formuojant būsimą DFP turi būti atsižvelgta bent į šiuos kriterijus:

i.  paprastumą, t. y. išlaidų kategorijos turi būti pertvarkytos taip, kad piliečiai suprastų, ko siekiama; mano, kad švietimo ir mokymo, jaunimo, kultūros ir sporto programos turi būti sutelktos į vieną išlaidų kategoriją, kuri tinkamai atspindėtų įvairius programų tikslus;

ii.  nuspėjamumą, t. y., kad DFP ir susijusių programų struktūra suteiktų galimybę naudos gavėjams planuoti pakankamai ilgą laikotarpį; ragina Komisiją išlaikyti tų programų, kurių dar ne visos galimybės išnaudotos, struktūrą, įskaitant tarpsektorinę programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę ir visų pirma Kultūros ir kūrybos sektoriaus garantijų priemonę ir jos bendrus veiksmus su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), kurie yra nepaprastai svarbūs siekiant remti kultūros ir kūrybos sektorius;

iii.  skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, t. y., kad DFP trukmė būtų suderinta su Europos Parlamento rinkimų ciklu; pažymi, kad DFP programavimo septynerių metų laikotarpio ir ES politinių ir strateginių prioritetų programavimo dešimties metų laikotarpio skirtumas galėtų neigiamai paveikti nuoseklų rezultatų, pasiektų įgyvendinant Sąjungos programas, vertinimą; todėl siūlo, kad DFP po 2020 m. truktų 10 metų, o po pirmų 5 metų būtų vykdoma privaloma ir prasminga jos peržiūra;

iv.  prisitaikomumą, nes, kaip parodė 2014–2020 m. DFP įgyvendinimo patirtis, nebuvo galimybių reaguoti į kylančias problemas nepakenkiant esamoms programoms; mano, kad kitoje DFP reikia numatyti daugiau lankstumo ir didesnes maržas, taip pat pradėti taikyti principą „naujas finansavimas naujoms iniciatyvoms“, siekiant išvengti to, kad naujos iniciatyvos būtų finansuojamos ES biudžeto lėšomis panaudojant esamoms ES programoms ir politikos priemonėms numatytas lėšas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kultūros ir švietimo programų atveju itin svarbus ilgalaikis stabilumas; todėl ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę kitoje DFP padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas; mano, kad lankstumas turėtų sudaryti galimybę maksimaliai pasinaudoti DFP įsipareigojimų ir mokėjimų viršutinėmis ribomis;

v.  atsakomybę, visų pirma reikia imtis veiksmų, kad būtų išvengta kitos mokėjimų krizės šios DFP galiojimo laikotarpiu; laikosi nuomonės, kad reikėtų imtis visų priemonių siekiant išvengti, kad sąskaitose nesusikauptų vykdytini įsiskolinimai, kurie buvo pastebėti ankstesnės (2007–2013 m.) DFP galiojimo pabaigoje ir dabartinės (2014–2020 m.) DFP galiojimo pradžioje; tikisi, kad kartu su įsipareigojimų asignavimais atitinkamai bus didinami asignavimai, kuriais užtikrinami laiku atliekami mokėjimai; apgailestauja, kad mokėjimų įsiskolinimų pasekmės yra labai didelės ir daro ypač didelį poveikį švietimo, kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms mažoms organizacijoms, taigi tiesiogiai veikia paramos iš ES biudžeto gavėjus, pvz., studentus, universitetus, MVĮ ir mokslo darbuotojus;

4.  mano, kad tinkamos ir ilgalaikės investicijos į švietimą ir kultūrą yra būtinos, kad ES piliečiai galėtų veiksmingai ir aktyviai dalyvauti politiniame ir demokratiniame ES gyvenime;

5.  tvirtai pritaria, kad iš esmės reformuojant sistemą reikia mažinti BNP pagrįstų išteklių įnašą į ES biudžeto nuosavus išteklius, kad būtų laikomasi SESV 311 straipsnio raidės ir dvasios;

6.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į socialinės ir ekonominės nelygybės, ksenofobijos, rasizmo, nacionalizmo, smurtinio ekstremizmo ir terorizmo stiprėjimą Europoje; todėl ragina remti veiksmingas prevencijos priemones skiriant didesnį finansavimą atitinkamoms ES programoms, įskaitant programas, kuriomis kartu su kitomis iniciatyvomis remiamos švietimo strategijos, kuriomis puoselėjamas Europos pilietiškumas, socialinė sanglauda, tolerancija ir žmogaus teisės, taip pat skatinama atvira ir įtrauki Europos visuomenė – pagrindiniai 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaracijoje apibrėžti mūsų demokratinio modelio principai;

7.  pripažįsta trumpalaikius ir ilgalaikius iššūkius, kylančius dėl kultūriniu požiūriu įvairių pabėgėlių ir migrantų integracijos į Europos visuomenę naujai atvykusiems asmenims ir priimančiosioms visuomenėms; atkreipia dėmesį į kultūros, švietimo ir sporto programų svarbą šiuo požiūriu ir ragina skirti ilgalaikes ir koordinuojamas investicijas, taip pat tinkamai padidinti finansavimą naudojantis esamomis ir būsimomis programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ kartomis, siekiant paremti valstybių narių pastangas užtikrinti prasmingą integraciją, ir įtraukti šią paramą kultūros ir švietimo programoms į kitus integracijai skirtus ES fondus, pvz., Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF);

8.  pripažįsta Sąjungai kylančius iššūkius švietimo, kultūros, jaunimo ir pilietybės srityse, visų pirma dėl konkrečių galimybių, ypač neįgaliesiems suteikiamų galimybių, pasinaudoti ES programomis, ir poreikį plėsti programų aprėptį, kad jos būtų skirtos visiems Europos jaunuoliams, įskaitant vidurinių mokyklų moksleivius ir gamybinę praktiką atliekančius asmenis, o ne tik universitetų studentams, kurie šiuo metu sudaro didžiąją dalį naudos gavėjų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia kultūros, švietimo ir sporto programų svarbą ir ragina skirti ilgalaikes ir koordinuojamas investicijas naudojantis esamomis ir būsimomis programomis „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, siekiant paremti valstybių narių pastangas;

9.  primena, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva yra pagrindinės priemonės sunkiai įveikiamai didelio jaunimo nedarbo problemai spręsti, ir ragina jas toliau tobulinti, taip pat gerokai padidinti jų biudžetą pasinaudojant Europos socialiniu fondu; pažymi, kad reikia vykdyti paklausos ir investicijų rėmimo politiką, ekonomikos augimą skatinančias struktūrines reformas ir socialinės politikos koordinavimą siekiant remti kokybišką ir tvarų jaunuolių perėjimą į darbo rinką;

10.  pabrėžia, kad reikia stiprinti dabartines švietimo ir kultūros sričių programas, kad būtų toliau didinamos darbuotojų įsidarbinimo galimybės, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose yra aukštas nedarbo lygis, ir skatinti ES kultūros sektoriaus konkurencingumą;

11.  mano, kad būsimoje DFP turėtų būti skirtas atskiras finansavimas neformaliajam švietimui, savanoriškai veiklai Europos pilietiškumo ugdymo, skirto pradinių ir vidurinių mokyklų, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų ir visų kitų mokymo centrų jaunimui, srityje, nes tokio pobūdžio veikla yra svarbi užtikrinant, kad apie ES būtų mokoma daugelyje mokyklų visoje Europoje, taip apskritai pagerinant Europos pilietiškumo ugdymo kokybę ir netiesiogiai stiprinant Europos tapatybę bei aktyvų jaunų piliečių dalyvavimą visuomenės gyvenime;

12.  pakartoja, kad taip pat remia kultūros programų „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ išorės aspekto stiprinimą, nes tai svarbi žmonių tarpusavio ryšių aspekto, kurį apima ES tarptautinių kultūros ryšių strategija, dalis, didelį dėmesį skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, taip pat jauniems menininkams ir kultūros bei kūrybos sektoriaus specialistams skirtoms konkrečioms judumo programoms; mano, kad reikėtų stiprinti naujos Europos solidarumo korpuso programos išorės aspektą;

13.  ragina ir toliau investuoti į dabartinę ir būsimą programą „ET 2020“, programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kad jaunimo organizacijos ir toliau galėtų pasiekti jaunuolius ir suteikti jiems vertingų gebėjimų ir praktinių įgūdžių, pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą, į mokinį orientuotą ir neformalųjį švietimą bei savišvietos galimybes, visų pirma savanorišką veiklą ir darbą su jaunimu;

14.  pabrėžia, kad padidinus programos „Erasmus+“ finansavimą turi būti sudarytos galimybės išplėsti šios programos aprėptį, kad ji užtikrintų didesnių užmojų judumo galimybes profesinio rengimo ir mokymo mokiniams, pažeidžiamiems jaunuoliams ir daugialypę diskriminaciją bei kliūtis patiriantiems jaunuoliams, įskaitant neįgaliuosius, LGBTI save priskiriančius asmenis ir žmones iš marginalizuotų bendruomenių, taip pat mokyklų mainuose dalyvaujančius vaikus;

15.  pritaria pirmininko J.-C. Junckerio kalboje apie Sąjungos padėtį išsakytam, taip pat kelių Europos šalių lyderių ir pilietinės visuomenės organizacijų koalicijos kampanijos „Erasmusx10“ pateiktam raginimui ir ragina kitame DFP cikle dešimteriopai daugiau investuoti į „Erasmus+“ pakeisiančią programą, kad būtų pasiekta daug daugiau jaunuolių ir mokinių visoje Europoje ir išnaudotos visos šios programos galimybės; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinei programai „Erasmus+“ skiriama tik 1,36 proc. viso 2014–2020 m. ES biudžeto ir iki jos įgyvendinimo pabaigos 2020 m. ja pasinaudos tik 4 mln. Europos gyventojų;

16.  pabrėžia, jog svarbu laiku patvirtinti DFP po 2020 m. ir susijusius programos reglamentus, kad būtų išvengta programos įgyvendinimo problemų ir užtikrintas minimalus pereinamasis laikotarpis tarp dabartinio ir būsimųjų laikotarpių;

17.  mano, kad, atsižvelgiant į vis dar didelį prastus raštingumo įgūdžius arba raštingumo sunkumų (įskaitant funkcinį ir medijų neraštingumą) turinčių Europos piliečių skaičių ir į tai, kad maždaug 40 proc. ES darbuotojų trūksta tinkamų skaitmeninių įgūdžių ir 44 proc. gyventojų turi prastus bazinius skaitmeninius įgūdžius arba visai jų neturi, rengiant kitą DFP turi būti palikta nemažai papildomų išteklių – daugiau nei dabartinėse švietimo programose – siekiant skatinti skaitmeninius įgūdžius, pasitelkiant sustiprintas švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes, ir remti švietimo ir kultūros išteklių skaitmeninimą, kad būtų pagerinta ir padidinta jų kokybė bei prieinamumas; be to, pabrėžia, kad skaitmeninių įgūdžių iniciatyvos turi apimti tiek pagrindinius praktinius įgūdžius, pvz., medijų ir skaitmeninį raštingumą, tiek ir konkrečius profesinius įgūdžius, pvz., kodavimo; primygtinai tvirtina, kad naujoje DFP turėtų būti numatyta galimybė formuoti holistinę ES politiką dėl skaitmeninių įgūdžių;

18.  pabrėžia, kad svarbu spręsti socialinės atskirties problemą ir įtraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis siekiant užtikrinti, kad jie galėtų visapusiškai vienodomis sąlygomis naudotis galimybėmis kultūros ir švietimo srityje;

19.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos solidarumo korpusą, kaip Europos jaunuolių solidarumo skatinimo programą, ir rekomenduoja ją tęsti kitoje DFP, skiriant didesnį biudžetą ir įgyvendinant kaip ES jaunimo politikos sistemos dalį;

20.  pripažįsta kultūros ir kūrybos sektorių svarbą socialiniam ir ekonominiam ES ir jos valstybių narių vystymuisi ir rekomenduoja parengti koordinuotą politikos programą, kurioje būtų atsižvelgta į konkrečius tolesnės šio sektoriaus plėtros ir skatinimo poreikius;

21.  pabrėžia, kad reikia imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pagerintas programų prieinamumas ir įgyvendinimas, mažinant biurokratizmą, galbūt supaprastinant programas, didinant jų lankstumą ir tarpusavio sinergiją, ir kad nebūtų vėluojančių mokėjimų arba neapmokėtų sąskaitų;

22.  pripažįsta, kad svarbu apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą ir išnaudoti jų kaip ekonomikos varomosios jėgos potencialą;

23.  ragina daugiau dėmesio skirti kokybiškai mokomajai ir gamybinei praktikai ir didesniam Europos jaunuolių dalyvavimui politinių sprendimų priėmimo procese.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.12.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Andrea Bocskor, Silvia Costa, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Norbert Erdős, Hermann Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sylvie Goddyn

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

14

+

ALDE

María Teresa Giménez Barbat

PPE

Andrea Bocskor, Norbert Erdős, Stefano Maullu, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Hermann Winkler, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Silvia Costa, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Luigi Morgano, Julie Ward

1

-

ENF

Sylvie Goddyn

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (30.11.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentė: Monica Macovei

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  nurodo, kad naujosios daugiametės finansinės programos (DFP) struktūra turėtų geriau atitikti penkis pagrindinius ES politinius prioritetus; ragina labiau suderinti ES biudžeto ir jo tikslų finansavimą, jei reikia, panaikinant valstybių narių 1 proc. BVP įnašų viršutinę ribą ir (arba) pritaikant bei mažinant ES tikslus;

2.  ragina skirti daugiau lėšų siekiant kovoti su radikalizacijos reiškiniu, kuris yra smurtinio ekstremizmo atvejų ES priežastis; mano, kad siekiant šio tikslo reikia skatinti integraciją ir kovoti su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija;

3.  pabrėžia įvairių ES fondų svarbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmams saugumo ir migracijos srityje vykdyti turėtų būti skirtos ne tik konkrečiai tam numatytos priemonės, pavyzdžiui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF) arba Vidaus saugumo fondas (VSF), pagal kurias turėtų būti teikiamas tinkamo lygio finansavimas siekiant išspręsti visa apimančias šių sričių problemas ir joms skiriant pakankamai išteklių nuo pat veiklos pradžios visam kitos DFP laikotarpiui, tačiau jas taip pat reikėtų įtraukti rengiant bendresnes būsimas priemones, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą (ESF), Sanglaudos fondą ar Saugumo sąjungos fondą (kurie atitinka Europos saugumo darbotvarkę) ir išorės veiksmų finansavimo priemones; pažymi, kad neturėtų būti atmetama galimybė naudotis kitų bendresnių priemonių, pavyzdžiui, ESF, lėšomis siekiant finansuoti veiksmus, kurie taip pat aktualūs vykdant migrantų ir pabėgėlių integraciją į priimančiąsias visuomenes; mano, kad po 2020 m. būtina tęsti ESI fondų veiklą, ir pabrėžia, kad kai kurių fondų, pavyzdžiui ESF, lėšos visų pirma turėtų būti skiriamos kovai su radikalėjimu, marginalizacija, neapykantos nusikaltimais ir ksenofobija numatytų programų klausimams spręsti;

4.  ragina teikti didesnę finansinę paramą siekiant stiprinti pilietinės visuomenės veiklą;

5.  pabrėžia, kad saugumo ir migracijos finansavimo lygis ir mechanizmai turėtų būti tinkami ir suteikti reikalingo lankstumo, kad būtų išvengta sistemingo ES biudžeto lankstumo mechanizmo naudojimo kiekvienais metais, kaip tai buvo daroma pagal dabartinę DFP nuo 2015 m., ir užtikrinti, kad paramos teikimo būdais būtų veiksmingai atliepiami vietoje atsirandantys poreikiai; mano, kad fondai taip pat turėtų įtraukti laikotarpio vidurio peržiūrą, kuria lėšų paskirstymas būtų pritaikomas poreikiams vietoje remiantis atnaujintais statistiniais duomenimis, ir atlyginti už ES prioritetų įgyvendinimo rezultatus;

6.  pakartoja savo susirūpinimą dėl ad hoc priemonių sukūrimo ne Sąjungos biudžete, pavyzdžiui, patikos fondų, kurie neišsaugo ES biudžeto vientisumo ir universalumo ir nepadidina jo skaidrumo ir suprantamumo; primena, kad ES patikos fondai turėtų remti tik už Sąjungos ribų vykdomus veiksmus; primena, kad Parlamentas turėtų turėti galimybę naudotis savo tikrinimo įgaliojimais ne tik steigiant tokius ES patikos fondus, bet ir per visą išmokėjimų vykdymo laikotarpį;

7.  apgailestauja dėl to, kad siekiant vykdyti migracijos prevenciją didinama ES teikiama finansinė parama trečiosioms šalims, pvz., Libijai ir Turkijai, nepaisant susirūpinimą keliančių klausimų dėl žmogaus teisių padėties tose trečiosiose šalyse;

8.  primena, jog norint, kad tinkamai veiktų saugumo sąjunga, finansinėmis priemonėmis didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas dabartinių politikos priemonių ir esamų sistemų tobulinimui;

9.  pabrėžia visų teisingumo ir vidaus reikalų srities (TVR) agentūrų ir pagal saugumo sąjungos darbotvarkę naujai įsteigtų Sąjungos įstaigų svarbą ir jų vaidmenį kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, sukčiavimu, pinigų plovimu ir terorizmu kai teikiama parama prieglobsčio, teisminio bendradarbiavimo, policijos bendradarbiavimo, sienų valdymo, duomenų apsaugos, didelės apimties IT projektų ar pagrindinių teisių klausimais; ragina skirti pakankamai išteklių jų operacijoms ir veiklai vykdyti; apgailestauja dėl to, kad daugelis šių agentūrų suteiktu finansavimu patenkino su jų uždavinių įgyvendinimu susijusius lūkesčius lėčiau nei buvo tikėtasi;

a)  apgailestauja dėl to, kad pagal dabartinę DFP nėra suteikiama pakankamai išteklių teisėsaugos institucijoms, pavyzdžiui, Europolui, Eurojustui ir CEPOL, ir ragina siekti, kad išteklių planavimas atitiktų politinius lūkesčius ir įstaigų veiklos poreikius, įskaitant poreikį gauti technologinę ir techninę paramą, taip pat mokymus;

b)  ragina daugiau lėšų skirti papildomų jungtinių tyrimo grupių kūrimui siekiant padidinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija atliekant tarpvalstybinius tyrimus;

c)  pabrėžia svarbų Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) atliktą darbą tvarkant kai kurias esamas ir naujas laisvės, saugumo ir teisingumo srities sistemas; ragina tinkamai paskirstyti finansavimą ir žmogiškuosius išteklius siekiant užtikrinti šio darbo tęstinumą, taip pat sklandų atvykimo ir išvykimo sistemos, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS), Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS-TCN) ir būsimų iniciatyvų įgyvendinimą ir valdymą siekiant sudaryti sąlygas sąveikai tarp ES saugumo, pasienio ir migracijos valdymo informacijos sistemų;

d)  primena Sąjungos įsipareigojimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi siekiant įgyvendinti augimo strategiją „Europa 2020“, taip pat reikmę geriau suprasti radikalizmo, didėjančios tam tikrų grupių atskirties, neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų reiškinius ir į juos reaguoti; pabrėžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) vaidmenį sprendžiant šiuos klausimus; ragina skirti papildomų žmogiškųjų išteklių Pagrindinių teisių agentūrai; apgailestauja dėl to, kad Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimais vis dar ribojamas jos vaidmuo remiant pagrindines teises; pabrėžia, kad Pagrindinių teisių agentūra turėtų turėti galimybę savo iniciatyva teikti nuomones dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir kad jos kompetencijos sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų visas pagal ES pagrindinių teisių chartiją saugomų teisių sritis, įskaitant, pavyzdžiui, policijos ir teisminio bendradarbiavimo klausimus;

e)  ragina skirti pakankamai išteklių siekiant sustiprinti naujus Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) įgaliojimus ir pabrėžia, kad naujiems uždaviniams vykdyti, kompetencijai įgyti ir veiklai įgyvendinti reikės nuolatinio finansavimo pagal finansinę programą po 2020 m.;

f)  ragina Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) skirti papildomų žmogiškųjų išteklių atsižvelgiant į platesnio masto įgaliojimus, suteikiamus siekiant pertvarkyti EASO į visavertę agentūrą, kuri galėtų teikti būtiną operatyvinę ir techninę pagalbą valstybėms narėms;

g)  pabrėžia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) vaidmenį visapusiškai įvertinant neteisėtą narkotikų vartojimą ir jo svarbą prevenciniams ir teisėsaugos tolesniems veiksmams bei poreikį užtikrinti, kad jam būtų skirta pakankamai išteklių;

h)  ragina skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti sklandų Europos prokuratūros įsteigimą ir veiklą;

10.  ragina Komisiją tais atvejais, kai esama akivaizdžios rizikos, kad valstybės narės gali rimtai pažeisti teisinės valstybės principą, pritaikyti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį ir ragina Tarybą prisiimti savo įsipareigojimus šioje srityje.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

28.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Gerard Batten, Heinz K. Becker, Monika Beňová, Malin Björk, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Soraya Post, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Sergei Stanishev, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gérard Deprez, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Nuno Melo, Morten Helveg Petersen, Salvatore Domenico Pogliese, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

André Elissen, Karoline Graswander-Hainz, Georg Mayer, Julia Pitera

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Morten Helveg Petersen, Sophia in ‘t Veld

ECR

Jussi Halla-aho, Monica Macovei, Branislav Škripek, Helga Stevens

PPE

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Rachida Dati, Monika Hohlmeier, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Jeroen Lenaers, Nuno Melo, Roberta Metsola, Julia Pitera, Salvatore Domenico Pogliese, Csaba Sógor, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Traian Ungureanu, Axel Voss, Tomáš Zdechovský

S&D

Monika Beňová, Caterina Chinnici, Ana Gomes, Karoline Graswander-Hainz, Sylvie Guillaume, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Dietmar Köster, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Soraya Post, Birgit Sippel, Sergei Stanishev

VERTS/ALE

Jean Lambert, Bodil Valero

7

-

EFDD

Gerard Batten, Kristina Winberg

ENF

André Elissen, Georg Mayer

GUE/NGL

Malin Björk, Marie-Christine Vergiat

NI

Udo Voigt

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (11.10.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl kitos DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentas: Gerolf Annemans

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad ES išlaidoms turėtų būti užtikrintas deramas lankstumas ir taikoma tinkama demokratinė priežiūra ir atskaitomybė, todėl reikia visapusiškai įtraukti Parlamentą į sprendimų dėl Daugiametės finansinės programos (DFP) reglamento priėmimo procesą; taigi ragina derantis dėl būsimos DFP užtikrinti glaudų Tarybos ir Europos Parlamento dialogą ir įspėja dėl Europos Vadovų Tarybos įprasto metodo „iš viršaus į apačią“, pagal kurį nustatomos bendros viršutinės ribos pagal išlaidų kategorijas, užuot visų pirma įvertinus tikruosius programų poreikius;

2.  pažymi, kad dabartinė DPF labai varžo Sąjungos finansinę autonomiją, nes daugumą pajamų sudaro valstybių narių nacionaliniai įnašai ir didelė dalis išlaidų jau skirta toms pačioms valstybėms narėms kaip grąžinamosios lėšos;

3.  pabrėžia, kad ES biudžetas yra priemonė, kuri padeda siekti bendrų Sąjungos tikslų, nustatytų ES sutarties 3 straipsnyje, ir mano, kad ji ir praeityje gerai atliko savo vaidmenį;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad DFP po 2020 m. turi sudaryti galimybę Sąjungai atsakyti į esamus ir kylančius iššūkius, kurių atžvilgiu turi būti laikomasi visos ES masto požiūrio;

5.  atkreipia dėmesį į galimybę balsuojant dėl būsimo DFP reglamento vienbalsį sprendimo priėmimą pakeisti kvalifikuota balsų dauguma pasinaudojant SESV 312 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias derybos dėl DFP labiau suderinamos su Sąjungos metinio biudžeto priėmimo procedūra;

6.  ragina būsimas DFP suderinti su Parlamento kadencijų ir Komisijos įgaliojimų trukme tokiu būdu sumažinant DFP trukmę kai kurių programų atžvilgiu nuo septynerių iki penkerių metų, tuo tarpu kitų programų, visų pirma susijusių su programomis, kurioms reikia ilgesnio laikotarpio programavimo ir (arba) politikos priemonių, pagal kurias taikomos sudėtingos įgyvendinimo sistemų nustatymo procedūros, kaip antai sanglaudos politika ar kaimo plėtros politika, atžvilgiu turėtų būti susitarta dėl 5+5 metų laikotarpio, kurio viduryje būtų atliekama privaloma peržiūra;

7.  primena, kad Europos Vadovų Tarybos praktika bandyti padidinti savo įtaką teisėkūros procese priimant sprendimus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų nuostatų per derybas dėl DFP neatitinka Sutarčių, kuriose aiškiai atmetama bet kokia tokia Europos Vadovų Tarybos įtaka;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad DFP yra svarbi kaip daugiametis biudžetas, visų pirma skirtas investicijoms;

9.  pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES turės didelį poveikį būsimai DFP, ypač pajamų srityje. todėl tvirtina, kad reikia deramai apsvarstyti galimybę įtraukti tikrus nuosavus išteklius; pritaria Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijoms dėl ES biudžeto įplaukų įvairinimo, įskaitant naujus nuosavus išteklius, kad būtų sumažinta BNP įnašų dalis ES biudžete, siekiant panaikinti valstybių narių tinkamos grąžos (pranc. juste retour) požiūrį;

10.  mano, kad Europos Sąjunga, siekdama pradėti rengtis deryboms dėl DFP po 2020 m., negali laukti „Brexit‘o“ rezultatų ir kad Komisija kuo skubiau –geriausia iki 2018 m. pirmojo ketvirčio – turėtų pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;

11.  primena, kad nauji ES prioritetai ir iniciatyvos turėtų būti finansuojami naujomis lėšomis netrukdant įgyvendinti esamų programų ir politikos priemonių; todėl ragina atlikti nuodugnią Sąjungos finansavimo sistemos reformą sukuriant tikrą nuosavų išteklių sistemą, kad ES biudžetas taptų stabilesnis, tvaresnis ir geriau prognozuojamas ir tuo pat metu piliečiams būtų užtikrinamas didesnis skaidrumas; mano, kad reikia skirti dėmesį biudžeto vieningumui ir didesniam biudžeto lankstumui;

12.  mano, kad Europos piliečiai vis labiau reikalauja, kad Sąjunga reaguotų į dideles tarpvalstybines problemas, kurių valstybės narės negali veiksmingai išspręsti; įspėja valstybes nares, kad Sąjunga negalės deramai spręsti šių problemų, jei nebus atitinkamai padidinti jos biudžeto ištekliai;

13.  ragina padidinti nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto papildomumą;

14.  mano, kad Europos gynybos sąjungos įgyvendinimui skirta nauja išlaidų kategorija, kuri, pageidautina, būtų finansuojama naujomis nuosavomis lėšomis, atitiks ES sutartis;

15.  pabrėžia, kad būsimoje DFP turėtų būti atsižvelgta į 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21) Europos Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Mercedes Bresso, Richard Corbett, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Diane James, Alain Lamassoure, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ashley Fox, Enrique Guerrero Salom, Jérôme Lavrilleux, Jasenko Selimovic

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tadeusz Zwiefka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

13

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

PPE

Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, , Paulo Rangel, György Schöpflin, Tadeusz Zwiefka

S&D

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Enrique Guerrero Salom, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Pascal Durand

5

-

ECR

Ashley Fox, Kazimierz Michał Ujazdowski

ENF

Gerolf Annemans

NI

Diane James

PPE

Jérôme Lavrilleux

1

0

PPE

Markus Pieper

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (6.12.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas

(2017/2052(INI))

Nuomonės referentė: Iratxe García Pérez

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagal SESV 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir kadangi todėl lyčių aspekto integravimas yra tiesiogiai iš Sutarčių kylantis teisinis įpareigojimas; kadangi, be kita ko, prie daugiametės finansinės programos (DFP) pridėta bendra institucijų deklaracija dėl lyčių aspekto integravimo;

B.  kadangi prie 2014–2020 m. DFP pridėtoje 2013 m. lapkričio mėn. bendroje Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje įrašytas susitarimas, kad į metines biudžeto procedūras, taikomas DFP, prireikus bus įtraukti lyčių aspekto elementai, atsižvelgiant į tai, kaip pagal bendrą Sąjungos finansinę programą prisidedama prie lyčių lygybės didinimo ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimas;

C.  kadangi 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikate dėl DFP laikotarpio vidurio peržiūros apie lyčių aspekto integravimo įgyvendinimą neužsimenama;

D.  kadangi įtraukus „Daphne“ programą į Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą reikėjo užtikrinti, kad finansinė parama būtų tinkamai ir sąžiningai paskirstyta, atsižvelgiant į finansavimo, jau paskirto pagal ankstesnes 2007–2013 m. programas, lygį;

E.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino, kad „Daphne“ programos konkrečiam tikslui įgyvendinant Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą būtų skiriama pakankamai lėšų ir kad būtų užtikrintas kuo didesnis šio tikslo matomumas; kadangi, vis dėlto, „Daphne“ programai skiriamo finansavimo lygis 2014–2020 m. sumažėjo, palyginti su2007

–2013 m. laikotarpiu;

F.  kadangi galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis yra būtina moterų ekonominės nepriklausomybės ir jų įgalėjimo užtikrinimo sąlyga; kadangi viešųjų paslaugų sektoriuje moterims ir toliau teikiama daug užimtumo galimybių;

1.  primena, kad lyčių lygybė įtvirtinta ES sutartyje; pabrėžia, kad, siekiant lygybės principą įgyvendinti praktiškai, lyčių aspektas turėtų būti įtrauktas į visas ES politikos sritis, programas ir iniciatyvas; pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turi tapti neatskiriama biudžeto procedūros dalimi visais jos etapais ir visose biudžeto eilutėse, o ne vien rengiant programas, kuriose poveikis lytims būtų akivaizdžiausias, siekiant, kad biudžeto išlaidos taptų veiksminga moterų ir vyrų lygybės skatinimo priemone;

2.  pabrėžia, kad kitu programavimo laikotarpiu būtina labiau ir veiksmingiau sujungti į visumą lyčių lygybės politikos ir lyčių aspekto integravimo priemones;

3.  pažymi, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra bendros lyčių lygybės strategijos dalis; todėl pabrėžia, kad šioje srityje nepaprastai svarbus ES institucijų įsipareigojimas; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad 2016–2020 m. laikotarpiui nebuvo priimta ES lyčių lygybės strategija, ir, primindamas 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės, ragina Komisiją sustiprinti savo 2016–2019 m. strateginį įsipareigojimą dėl lyčių lygybės, priimant jį kaip komunikatą;

4.  apgailestauja, kad, nepaisant prie DFP pridėtos bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, šioje srityje jokia didesnė pažanga nepadaryta ir pagal 2014–2020 m. DFP nebuvo parengta jokia aiški lyčių lygybės strategija su konkrečiais tikslais, uždaviniais ir asignavimais; ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją pareikšti atnaujintą įsipareigojimą siekti lyčių lygybės kitoje DFP prie šios programos pridedamos bendros deklaracijos būdu, įskaitant įsipareigojimą sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą; ragina vykdant metines biudžeto procedūras veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinama minėta deklaracija, įtraukiant nuostatą į naujo DFP reglamento peržiūros nuostatą;

5.  ragina, kad lyčių lygybė būtų aiškiai paminėta 3 išlaidų kategorijoje „Saugumas ir pilietybė“;

6.  pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių ES bendrojo biudžeto tikslų yra strateginės investicijos ir tvarus augimas, kuriais didinama ekonominė sanglauda ir skatinamas darbo vietų kūrimas, visų pirma siekiant užtikrinti didesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir todėl itin svarbu skirti daug dėmesio moterų potencialo didinimui visuose ekonomikos sektoriuose: skaitmeninės ekonomikos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos; pabrėžia, kad tik skiriant daug dėmesio lyčių aspektui šiose srityse bus galima išspręsti klausimus, susijusius su lyčių nelygybe ir įgūdžių trūkumu, pastebimu visoje Sąjungoje IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose;

7.  pabrėžia, kad reikia naudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skirti pakankamai lėšų priemonėms, pagal kurias skatinamas ir remiamas kokybiškas švietimas, įsidarbinimo galimybės, verslumas ir darbo vietų kūrimas moterims ir jaunuoliams, ypač priklausantiems labiausiai socialiai remtinoms grupėms, miesto ir kaimo vietovėse, įskaitant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektorių galimybes, tačiau jomis neapsiribojant, kad biudžeto išlaidos būtų veiksmingai panaudotos politikos tikslams pasiekti;

8.  pakartoja savo raginimą numatyti „Daphne“ programai atskirą biudžeto eilutę, kad būtų padidintas skaidrumas dėl susijusių lėšų panaudojimo ir užtikrintas tinkamas kovos su smurtu prieš moteris finansavimo lygis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad2014–2020 m. laikotarpiu reikia didinti konkrečiam „Daphne“ programos tikslui skirtus išteklius, kurie būtų suderinti su ankstesnio programavimo laikotarpio asignavimais;

9.  apgailestauja dėl to, kad lyčių aspektu grindžiamas požiūris neįtrauktas į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); pabrėžia, kad lyčių aspektu grindžiamas požiūris turėtų būti įtrauktas į ESIF, nes ES niekada visiškai ir patenkinamai neatsigaus po pastarojo meto ekonomikos krizių, jeigu nebus šalinamas jų poveikis moterims, kurios daugeliu atvejų nukentėjo labiausiai;

10.  primena, kad labai daug į ES atvykstančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų yra moterys ir vaikai; pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF); pakartoja savo raginimus, kad į lyčių aspektą taip pat būtų atsižvelgta įgyvendinant migracijos ir prieglobsčio politiką; ragina efektyviai naudoti PMIF lėšas siekiant integruoti pabėgėlius, jų šeimas ir prieglobsčio prašytojus;

11.  griežtai smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą ir taikymo srities išplėtimą ir jos poveikį pasaulinei moterų ir mergaičių sveikatos priežiūrai ir teisėms; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares užpildyti JAV atvertą finansavimo spragą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, panaudojant nacionalines ir ES vystymuisi skirtas lėšas;

12.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į kokybiškas viešąsias paslaugas ir kitoje DFP skirti nustatytas investicijų sumas, siekiant užtikrinti pakankamą kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą ir viešąją socialinę infrastruktūrą, pvz., vaikų, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų dienos priežiūros centrus, prieinamomis kainomis;

13.  pabrėžia, jog tam, kad Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) galėtų tinkamai įgyvendinti savo tikslus, reikia padidinti jo biudžetą ir darbuotojų skaičių, siekiant padidinti jo pajėgumą tinkamai padėti Komisijai, teikiant susijusią informaciją ir techninę paramą tokiose prioritetinėse srityse, kaip moterų ir vyrų lygybė ir kova su smurtu dėl lyties; pabrėžia, kad EIGE turi likti specialia atskira institucija Sąjungos institucinėje sistemoje.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.12.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Mary Honeyball, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Marijana Petir, Ángela Vallina, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stefan Eck, Sirpa Pietikäinen, Evelyn Regner, Marc Tarabella, Mylène Troszczynski, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Max Andersson, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Lambert van Nistelrooij

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16

+

ALDE

Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Stefan Eck, Ángela Vallina

PPE

Sirpa Pietikäinen

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Mary Honeyball, Maria Noichl, Evelyn Regner, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Marc Tarabella, Julie Ward

VERTS/ALE

Max Andersson, Florent Marcellesi

1

-

ENF

Mylène Troszczynski

4

0

PPE

Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Marijana Petir, Lambert van Nistelrooij, Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

22.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, John Howarth, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Xabier Benito Ziluaga, Jean-Paul Denanot, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Stanisław Ożóg, Pavel Poc, Nils Torvalds, Helga Trüpel, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Anders Primdahl Vistisen


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

29

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Gérard Deprez, Urmas Paet, Nils Torvalds

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Esteban González Pons, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Inese Vaidere, Tomáš Zdechovský

S&D

Jean-Paul Denanot, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, John Howarth, Vladimír Maňka, Pavel Poc, Manuel dos Santos, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Jordi Solé, Indrek Tarand, Helga Trüpel

4

-

ECR

Anders Primdahl Vistisen

ENF

André Elissen, Marco Zanni

NI

Eleftherios Synadinos

3

0

ECR

Zbigniew Kuźmiuk, Stanisław Ożóg

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga

 

Corrections to votes

+

 

-

 

0

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 9 d.Teisinis pranešimas