Procedūra : 2017/2191(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0049/2018

Pateikti tekstai :

A8-0049/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 24
CRE 18/04/2018 - 24

Balsavimas :

PV 19/04/2018 - 10.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0187

PRANEŠIMAS     
PDF 835kWORD 98k
1.3.2018
PE 612.214v02-00 A8-0049/2018

dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos

(2017/2191(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Ramon Tremosa i Balcells

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos

(2017/2191(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 39, 42, 101–109 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2017) 0285) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014) 0449),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/1084, kuriuo dėl pagalbos uostų ir oro uostų infrastruktūrai, dėl pranešimo apie pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui ir pagalbą sporto ir daugiafunkcinėms laisvalaikio infrastruktūroms ribų ir dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir dėl tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 702/2014(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017) 0142),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Komisijos pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją „ES bendradarbiavimo susitarimai konkurencijos politikos įgyvendinimo srityje. Tolesnė veikla“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties(5),

  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(7) ir savo ankstesnių metų ataskaitas šia tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano dėl mažmeninių finansinių paslaugų(8),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, sprendimus, rezoliucijas, komunikatus ir dokumentus konkurencijos klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos parengtos 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0049/2018),

1.  palankiai vertina 2017 m. gegužės 31 d. pateiktą 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2017)0285) 2017 m. iš kurios matyti, kad sąžiningoje konkurencinėje aplinkoje vykdomos investicijos ir inovacijos yra esminis Europos ateities elementas;

2.  tvirtai pritaria Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumui joms vykdant savo misiją – formuoti ir veiksmingai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimą siekiant naudos visiems ES piliečiams ir ES veikiančioms įmonėms;

3.  palankiai vertina ir skatina Komisijos pastangas, kartu vykdant struktūrinį dialogą su už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu Margrethe Vestager, išlaikyti nuolatinius kontaktus su Europos Parlamento šia tema atsakingo komiteto nariais ir šio komiteto Darbo grupe konkurencijos politikos klausimais; yra įsitikinęs, kad Komisijos metinės konkurencijos politikos ataskaita yra svarbi procedūra vykdant demokratinę priežiūrą ir palankiai vertina Komisijos pastabas apie visus konkrečius Parlamento patvirtintus prašymus;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas ir su juo būtų keičiamasi informacija apie ES teisės aktų, tarptautinių susitarimų ir kitų privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, susijusių su konkurencijos politika, rengimą ir įgyvendinimą, kaip tai numatyta Tarpinstituciniame susitarime (TIS) tarp Komisijos ir Parlamento; pažymi, kad šis procesas nevyksta taip gerai kaip norėtųsi, pvz. konsultacijose dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keitimosi informacija nagrinėjant bylas konkurencijos pažeidimų srityje; ragina Tarybą kaip įmanoma greičiau ratifikuoti ES ir Kanados susitarimą; ketina skatinti reguliarų keitimąsi nuomonėmis atsakingame komitete su Europos konkurencijos tinklu (EKT) ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms;

5.  ragina Komisiją vykdyti teisės aktų, susijusių su bendrosios rinkos sukūrimu įgyvendinimo stebėseną energetikos (įskaitant pasigamintos energijos vartojimą) ir transporto sektoriuose, skaitmeninės rinkos ir mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuose, siekiant pagerinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą valstybėse narėse;

6.  pabrėžia, kad reikia stiprinti bendrąją rinką, sudarant sąlygas naujam užbaigtumui ir įsisteigimo laisvei visuose sektoriuose; pabrėžia, kad yra būtinos struktūrinės reformos ir fiskalinis konsolidavimas pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP); ragina Komisiją užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto patikimumo atkūrimą užtikrinant, kad visos valstybės narės laikytųsi taisyklių, o ne pageidautų naujų taisyklių ir naujų institucijų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalba gali būti nepakeičiama priemonė užtikrinant reikalingą infrastruktūrą ir tiekimą tiek energijos, tiek ir transporto sektoriuose, visų pirma Europoje, kur vyksta perėjimas prie mažiau taršių ir mažiau klimatui kenkiančių energijos tiekimo ir transporto sistemų;

8.  atkreipia dėmesį, kad valstybės pagalba gali būti reikalinga siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant energetikos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad valstybės kišimasis dažnai yra tinkamiausia politikos priemonė teikti paslaugas, kurios yra itin svarbios remiant izoliuotus, atokius arba pakraščių Sąjungos regionus ir salas;

9.  mano, kad yra svarbu užtikrinti konkurenciją, išlaikant galimybę užtikrinti tarpvalstybinius įsigijimus Europos finansinių paslaugų vidaus rinkoje, įskaitant draudimo paslaugas;

10.  pabrėžia, kad periferinių regionų ir salų sujungiamumas yra labai svarbus siekiant palaikyti ir plėtoti priimtiną ekonominės ir socialinės iniciatyvos lygį išlaikant esminius verslo ryšius;

11.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynųjų pinigų iš bankomatų yra būtina viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės, antikonkurencinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jos naudotojai neturi patirti pernelyg didelių išlaidų;

12.  palankiai vertina Konkurencijos GD pastangas ir toliau siekti užtikrinti stabilią ir subalansuotą darbo jėgą visais 2016 m.; be to, teigiamai vertina tai, kad pagerėjo Konkurencijos GD žmogiškųjų išteklių valdymas ir tai, kad darbuotojų kaita pasiekė žemiausią lygį nuo tokių duomenų fiksavimo pradžios (nuo 13,9 % 2015 m. iki 10,8 % 2016 m.(10)); ragina Komisiją skirti savo Konkurencijos GD pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir užtikrinti patikimą finansavimą direktorato elektroninių bei informacinių priemonių modernizavimui, siekiant susitvarkyti su didėjančiu darbo krūviu ir technologine pažanga; dar kartą ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, atsakingų už jų taikymą;

13.  teigiamai vertina Konkurencijos GD pažangą lygių galimybių srityje, įskaitant tai, kad vidurinės grandies vadovų lygmenyje moterys sudaro 36 %;

14.  dar karta pabrėžia, kad korupcija vykdant viešuosius pirkimus ypač iškraipo rinką ir tai turi didžiulio poveikio Europos konkurencingumui; primena, kad viešieji pirkimai yra viena iš vyriausybės veiklos sričių, kuriose ypač didelė korupcijos rizika; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ES finansuojami viešieji pirkimai susiduria su didesne korupcijos rizika nei viešieji pirkimai naudojant nacionalines lėšas; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui ir skatinti atskaitomybę viešųjų pirkimų srityje; be to, palankiai vertina Europos prokuratūros sukūrimą;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES taisyklėse nėra nustatyta tikslinių antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų atlikimo terminų, o tai reiškia, jog sprendimai kartais priimami per vėlai, kai konkurentai jau buvo priversti pasitraukti iš rinkos;

16.  ragina Komisiją nustatyti orientacines gaires, kuriomis būtų sutrumpinta antimonopolinių taisyklių pažeidimų tyrimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia pozicija rinkoje tyrimų trukmė, siekiant išvengti netikrumo ir per didelės naštos įmonėms bei sukurti konkurencinę aplinką, kuri vartotojams suteiktų naudos; įspėja, kad lankstesnius terminus turėtų būti leidžiama taikyti tik sudėtingais atvejais, kai tyrimas turi būti pratęstas todėl, kad įtraukiamos papildomos bendrovės;

17.  pabrėžia, kad nors tyrimų atlikimo greitis turi būti suderintas su poreikiu tinkamai apsaugoti gynybos teises ir tyrimų kokybę, orientaciniai terminai gali padėti antimonopolinėms institucijoms efektyviau naudoti savo išteklius; pažymi, kad siekiant paspartinti pagrindinius antimonopolinius tyrimus Komisija ir suinteresuotosios šalys galėtų dažniau naudotis supaprastintomis antimonopolinėmis procedūromis ir pagerinti prieigą prie atitinkamų dokumentų;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis sprendimų, susijusių su antimonopoliniais klausimais yra priimami nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją stebėti, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, konkurencijos politikos nuoseklumą ir nepriklausomumą pasauliniu mastu ir jos įgyvendinimą vidaus rinkoje, Europos konkurencijos tinklo (EKT) pagalba; pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) nepriklausomumas yra labai svarbus, ir todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), kuriuo siekiama stiprinti NKI pajėgumus veiksmingiau užtikrinti ES konkurencijos teisės aktų vykdymą;

19.  mano, kad Komisija turėtų patikrinti, ar siekiant, kad ji galėtų atlikti savo darbą visiškai nepriklausomai, nacionalinės konkurencijos institucijos turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių ir patikrinti, kad direktorių ir vyresniosios vadovybės rinkimų arba skyrimo procedūra būtų skaidri ir nemotyvuota politiškai; pabrėžia, kad NKI savarankiškumas biudžeto aspektu yra ypač svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ES konkurencijos teisės aktų vykdymą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos viešai skelbtų metines ataskaitas, kuriose būtų pateikiami statistiniai duomenys ir argumentuota apibendrinamoji ataskaita apie savo veiklą ir prašo, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui metinę ataskaitą šiais svarbiais klausimais; mano, kad nacionalinės konkurencijos institucijos savo viduje privalo nustatyti procedūras, siekiant užtikrinti, jog jų darbuotojai ir direktoriai, per pagrįstą laikotarpį nuo išėjimo iš darbo susilaikytų nuo profesinės veiklos, kuri galėtų sukelti interesų konfliktą konkrečiu atveju, su kuriuo jie dirbo dar būdami NKI; pabrėžia EKT svarbą, kuris suteikia galimybę nuolat keistis informacija tarp Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų konkurencijos taisyklių taikymą; ragina Komisiją atsižvelgti į NKI nuomonę;

20.  mano, kad tyrimas dėl informuotumo ir supratimo įmonių viduje, ypač MVĮ, apie ES konkurencijos teisę ir valstybės pagalbos taisykles, galėtų būti naudingas siekiant stiprinti ES konkurencijos teisės vykdymą, o taip pat galėtų būti naudingas kaip gairės;

21.  mano, kad laikinosios priemonė gali būti svarbus metodas, visų pirma skaitmeninės ekonomikos srityje, siekiant užtikrinti, kad pažeidimai kol dar yra vykdomas tyrimas smarkiai ir nepataisomai nepakenktų konkurencijai; ragina Komisiją išnagrinėti turimas galimybes arba paspartinti konkurencijos institucijų vykdomus nagrinėjimus dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo, arba palengvinti laikinųjų priemonių patvirtinimą; ragina Komisiją šiuo klausimu atlikti tyrimą ir pateikti Parlamentui ir Tarybai savo išvadas arba, kai tinkama, pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

22.  todėl, atsižvelgiant į galimą Susijungimų reglamento reformą, ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose; mano, kad gali būti reikalinga susijungimų skaitmeninėje ekonomikoje vertinimo kriterijų korekcija; taip pat pabrėžia, kad nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas turėtų būti užtikrinamas ne tik taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, bet ir laikantis Europos įmonių jungimosi taisyklių; todėl, pabrėžia poreikį šioje srityje sukurti vienodas ES lygmens taisykles;

23.  palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas siekiant paaiškinti įvairius valstybės pagalbos sąvokos aspektus, kas parodoma jos pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos, minimos SESV 107 straipsnio 1 dalyje, kuri yra svarbi valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos sudėtinė dalis; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas paaiškinti sąvokas „įmonė“ ir „ekonominė veikla“; tačiau pastebi, kad vis dar sunku, ypač socialinių reikalų srityje, atskirti ekonominę ir neekonominę veiklas; be to, nurodo, kad užtikrinti tinkamą Sutarties aiškinimą yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo;

24.  primena, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra svarbi vidaus rinkos vientisumui, o visi rinkos dalyviai, įskaitant skaitmenines įmones, turėtų mokėti savo pagrįstą mokesčių dalį ten, kur yra gaunamas pelnas ir konkuruoti vienodomis sąlygomis; palankiai vertina išsamius Komisijos tyrimus šioje srityje, ir pabrėžia, kad kova su sukčiavimu mokesčių srityje ir agresyviu mokesčių planavimu yra būtina norint užtikrinti vienodas veiklos sąlygas bendroje rinkoje ir konsoliduoti patikimus viešuosius biudžetus; akcentuoja, kad valstybės pagalbos taisyklės taip pat taikomos ir atleidimui nuo mokesčių, ir yra būtina panaikinti iškraipomąjį poveikį turinčias antikonkurencines praktikas, kaip pvz. pasirinktinė mokestinė nauda; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Komisija turėtų prieigą prie visos svarbios informacijos, kuria keičiamasi tarp nacionalinių mokesčių institucijų, siekiant įvertinti jų sprendimų ir susitarimų dėl mokesčių derėjimą su ES konkurencijos taisyklėmis;

25.  išreiškia susirūpinimą dėl konkurencijos institucijų nesugebėjimo imtis veiksmų prieš paramos schemų panaikinimą atgaline data investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius srityje; pabrėžia, kad dėl tokio neveiksnumo yra dar labiau iškraipoma konkurencija, nes tarptautiniai investuotojai turėjo galimybę gauti žalos atlyginimą, o vietos investuotojams to pasiekti nepavyko; ragina Komisiją ištirti esamų mokėjimų už pajėgumus ir mokėjimų už branduolinės energijos naudojimo sustabdymą iškraipantį poveikį elektros energijos rinkoms;

26.  ragina valstybės pagalbos gaires dėl apmokestinimo persvarstyti taip, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais ir ne vien tik sprendimų dėl mokesčių ir sandorių kainodaros srityje, o platesniu spektru;

27.  pabrėžia, kad reikia paprastos ir skaidrios mokesčių politikos ir reguliavimo;

28.  ypač palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl neteisėtų mokesčio lengvatų bendrovei „Amazon“ nesuteikimo ir jos ankstesnius svarbius sprendimus dėl neteisėtų atrankiųjų mokesčių lengvatų ir pabrėžia, kad laiku susigrąžinti neteisėtą pagalbą yra labai svarbu; pažymi, kad Liuksemburgas pranešė apie savo ketinimą pateikti apeliaciją dėl sprendimo bendrovės „Amazon“ atveju, kaip Airija tai padarė bendrovės „Apple“ atveju; ragina Komisiją ir toliau stebėti padėtį visose valstybėse narėse ir priimti sprendimus kovojant su bet kokia neteisėta valstybės pagalba visose panašiose bylose, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir atkurti vienodas sąlygas;

29.  pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų bendroves reikia apmokestinti remiantis jų realia veikla valstybėse narėse, fiksuojant apyvartą, gautą naudojant skaitmenines platformas, taip išvengiant situacijos, kurioje bendrovei stiprinant savo nuolatinę fizinę buveinę jai kiltų nepalanki konkurencinė padėtis;

30.  mano, kad sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje gali trukdyti mokesčių planavimas, nes nauji rinkos dalyviai ir MVĮ, vykdančios verslą tik vienoje šalyje, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su tarptautinėmis korporacijomis, kurios gali perkelti pelną ar vykdyti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą pasitelkiant įvairius sprendimus ir priemones, prieinamus tik joms; su susirūpinimu pažymi, kad dėl mažesnių mokestinių įsipareigojimų tarptautinėms korporacijoms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir bendrojoje rinkoje sudaromos nevienodos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir išlaiko ryšį tarp vietos, kurioje jie gauna pelną, ir vietos, kurioje pelnas apmokestinamas;

31.  prašo Komisijos pradėti derybas su visomis valstybėmis ir teritorijomis, kurios turi gerą prieigą prie bendrosios rinkos ir kuriose trūksta veiksmingos valstybės pagalbos kontrolės kovos su nesąžininga konkurencija mokesčių srityje;

32.  atkreipia dėmesį į galimybę naudoti viešąsias lėšas svarbiems atitinkamo regiojo bankams gelbėti nuo bankroto; ragina Komisiją paaiškinti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma, ypač atsižvelgiant į ES valstybės pagalbos ir gelbėjimo privačiomis lėšomis taisykles; mano, kad dabartinė teisinė sistema neaiški ir ragina Komisiją ją patobulinti;

33.  primena, kad pagal Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų, indėlių garantijų sistemų naudojimas siekiant užkirsti kelią kredito įstaigos įsipareigojimų nevykdymui turėtų būti vykdomas vadovaujantis aiškiai apibrėžta sistema ir bet kuriuo atveju laikantis valstybės pagalbos taisyklių;

34.  ragina Komisiją kasmet persvarstyti, ar tebėra tenkinami SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimai dėl galimybės teikti valstybės pagalbą finansų sektoriui;

35.  mano, kad po finansų krizės bankų sektoriaus koncentracija padidėjo ir, kai kuriais atvejais, tai paskatino Europos ir nacionalinės priežiūros institucijos; ragina Komisiją stebėti šį reiškinį ir atlikti tyrimą Europos lygmeniu išnagrinėjant padėtį kiekvienoje šalyje ir ištiriant šio reiškinio poveikį konkurencijai;

36.  palankiai vertina Komisijos narės M. Vestager 2017 m. lapkričio 21 d. struktūrinio dialogo su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu metu prisiimtus įsipareigojimus apsvarstyti galimus konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl Europos Centrinio Banko bendrovių sektoriaus pirkimo programos ir pateikti kokybinį atsakymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad valstybės pagalbos atrankumo sąvoka yra esminis kriterijus, kurį reikia kruopščiai išnagrinėti; papildomai šiuo klausimu atkreipia dėmesį į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kurioje minimas vadinamasis lojalumo principas;

37.  ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklą mažmeninės bankininkystės sektoriuje ir finansinių paslaugų sektoriuje dėl bet kokių antimonopolinių taisyklių pažeidimų ir kartelių veiklą bei glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis užtikrinant ES antimonopolinių taisyklių vykdymą;

38.  mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių bus laikomasi griežtai ir nešališkai sprendžiant bankų krizių problemas ateityje, kad mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo naštos;

39.  pritaria Komisijos elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo išvadai, kad tarpvalstybinė e. prekyba gali prisidėti prie didesnės bendrosios rinkos integracijos, gali suteikti konkurencinį pranašumą įmonėms ir suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, tačiau geografinio blokavimo priemonės yra reikšmingas trukdis; pakartoja, kad tokia tvarka tam tikromis aplinkybėmis gali prieštarauti 101 straipsniui; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą siekti stiprinti ES konkurencijos taisykles, kurios buvo nustatytos arba vis plačiau išplito didėjant skaitmeninės ekonomikos svarbai; taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti dialogą su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis siekiant užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą, atsižvelgiant į e. prekybos praktiką;

40.  prašo Europos vyriausiojo derybininko dėl „Brexit“, bendradarbiaujant su Komisijos nare M. Vestager, kuo greičiau inicijuoti sąžiningas ir skaidrias diskusijas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių konkurencijos požiūriu;

41.  mano, kad „Brexit“ tvarkaraštis neturėtų kelti pavojaus nė vienam šiuo metu vykdomam tyrimui(11) galimų ES konkurencijos teisės pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti Jungtinė Karalystė arba bendrovės, kurių centrinė būstinė yra Jungtinėje Karalystėje, ir kad bet koks galutinis sprendimas, kurį priims Komisija po 2019 m. kovo 29 d., ir toliau turėtų būti privalomas;

42.  atkreipia dėmesį į Komisijos prieštaravimo pareiškimą ir jos preliminarią išvadą, kad „Google“ kaip paieškos sistema piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje, suteikdama neteisėtą pranašumą kitam savo produktui – kainų palyginimo priemonei; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendrovė taisomąją priemonę įgyvendintų veiksmingai ir skubiai, siekiant užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi; pabrėžia, kad Komisija turi atlikti išsamią analizę ir stebėti, kaip bendrovės „Google“ pasiūlymas veiks praktikoje siekiant atkurti vienodas sąlygas, reikalingas konkurencijos ir inovacijų klestėjimui; pažymi, kad aukcionu grindžiamas požiūris negalės padėti užtikrinti vienodų veiklos sąlygų, jeigu bendrovės „Google“ bendrosios ir specializuotos paieškos paslaugos iš tikrųjų nebus struktūriškai atskirtos; kviečia Komisiją ir bendrovės „Google“ generalinį direktorių dalyvauti bendrame Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) viešame klausyme; laikosi nuomonės, kad visos bendrovės, taip pat bendrovės skaitmeniniame sektoriuje, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, taip pat dalyvauti viešuose klausymuose;

43.  ragina Komisiją imtis platesnio užmojo priemonių ir panaikinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai galėtų apsipirkti internetu be kliūčių, pirkdami iš pardavėjų, kurie įsikūrę kitoje valstybėje narėje, ir tuo pat metu nesukurti naujų kliūčių, kurių atsiranda dėl galiojančių vartotojų teisės aktų skirtumų;

44.  ragina Komisiją kruopščiai atlikti ir kuo greičiau užbaigti visus kitus nebaigtus antimonopolinius tyrimus, pvz., dėl „Android“, „AdSense“, taip pat tyrimus kelionių ir vietos paieškų sektoriuose, kuriuose bendrovė „Google“ tariamai piktnaudžiauja dominuojančia esamų ir potencialių konkurentų sąskaita padėtimi, kurie negalėjo patekti į šios srities rinką ir plėstis; pabrėžia, kad Komisija turi būti gerai pasirengusi ir turėtų reikiamą techninę bazę sprendžiant pirmą didžiųjų duomenų, kurie sudaro apie 5,2 terabaitus duomenų, bylą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad didelės aukštųjų technologijų įmonės naudoja asmens duomenis labai dideliu mastu ir vartotojai dažnai nežino arba nėra informuoti, kokiu mastu jų duomenys naudojami, pvz., tikslinės reklamos ar profilio nustatymas; mano, kad skaitmeninės įmonės yra ypatingas iššūkis konkurencijos ir mokesčių institucijoms, visų pirma tais atvejais, kai kalbama apie algoritmus, dirbtinį intelektą ar duomenų vertę; ragina Komisiją parengti politiką ir vykdymo užtikrinimo priemones, susijusias su skaitmeninės ekonomikos atsiradimu, užtikrinant, kad būtų numatyta visokeriopa vidinė aukštųjų ir pažangiausių technologijų inžinierių ir specialistų parama, kad būtų galima stebėti padėtį ir imtis veiksmų prieš antikonkurencinį elgesį, susijusį su skaitmenine ir platformų ekonomika;

45.  pabrėžia, kad farmacijos sektoriuje vykdomi tyrimai yra svarbūs, atsižvelgiant į rinkos iškraipymo šioje srityje įrodymus, įskaitant kiekybinius apribojimus, manipuliavimą kainomis ir kliūtis generinių vaistų prieinamumui;

46.  palankiai vertina 2017 m. spalio 6 d. Komisijos informacijos suvestinę, kurioje patvirtinama, kad ji vykdo patikrinimus, apie kuriuos iš anksto nepranešama, dėl prieigos prie banko sąskaitos informacijos konkuruojančių paslaugų tikslu; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį šiuo klausimu, ypač kai įsigalios techniniai reguliavimo standartai dėl griežto kliento autentiškumo patvirtinimo ir saugių ryšių;

47.  palankiai vertina Komisijos tyrimą dėl sunkvežimių kartelio ir jo išvadas;

48.  prašo Komisijos išaiškinti valstybės pagalbos taisykles Europos ir ne Europos oro linijoms, siekiant nustatyti vienodas sąlygas jų veiklai, nukreiptai į Europos ir ne Europos rinkas; mano, kad restruktūrizavimo pagalba tam tikrais atvejais gali daryti iškraipomąjį poveikį; Mano, kad tokios pat konkurencijos taisyklės turėtų būti taikomos visiems oro vežėjams, kurie skraido į ES ar iš ES, tiek nacionaliniams, tiek mažų sąnaudų oro vežėjams, atsižvelgiant į oro vežėjų, kurių veikla nedaro didelio poveikio rinkai, padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija leido bendrovei „Lufthansa“ įsigyti „Air Berlin“ patronuojamąją įmonę „LGW“, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikrų įsipareigojimų, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų; ragina Komisiją stebėti padėtį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir spręsti visus antikonkurencinės praktikos klausimus, su kuriais susiduria aviacijos pramonė ir kurie prieštarauja vartotojų apsaugos teisės aktams;

49.  prašo Komisijos ištirti hegemoniją, kuria naudojasi pigių skrydžių oro linijos įvairiuose oro maršrutuose Europoje ir kainų nustatymo modeliais tuose maršrutuose; pažymi, kad tokia padėtis dažnai pasiekiama dėl agresyvaus ar net plėšraus elgesio rinkoje, panaikinant konkurenciją ir paliekant vartotojams nešti didesnių tarifų ir išlaidų naštą; 

50.  ragina Komisiją taip pat griežtai taikyti valstybės pagalbos taisykles geležinkelio įmonėms, visų pirma toms, kurios jau yra gavusios restruktūrizavimo pagalbą;

51.  prašo, kad Komisija atidžiai vertintų visus oro bendrovių susijungimo susitarimus pagal ES susijungimų kontrolės procedūrą, įskaitant jų poveikį konkurencijai rinkoje ir galimą žalą, kurią jie gali sukelti vartotojams, visų pirma pasireiškiančią didesnėmis kainomis ir apribojimais tiesioginiam patekimui į paskirties vietas;

52.  ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę antimonopolinę reguliavimo instituciją;

53.  yra susirūpinęs dėl didžiųjų institucinių investuotojų bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio; mano, kad tai, jog šiems investuotojams priklauso didelė dalis tiesioginių konkurentų, veikiančių tame pačiame sektoriuje, pvz., oro transporto bendrovių, akcijų, sukuria beveik oligopolio sąlygas ir, apribojant konkurenciją, daro neigiamą poveikį vartotojams bei ekonomikai apskritai; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant spręsti galimą bendros nuosavybės antikonkurencinio poveikio klausimą; be to, ragina Komisiją tirti bendros nuosavybės klausimą ir parengti ataskaitą, kuri būtų pateikta Parlamentui, apie bendros nuosavybės poveikį Europos rinkoms, ypač kainoms ir inovacijoms;

54.  teigiamai vertina Reglamento (EB) Nr. 868/2004 nuostatų dėl sąžiningos konkurencijos apsaugos peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant tariamą valstybės pagalbą oro transporto bendrovėms iš kai kurių trečiųjų šalių, ir reglamentavimo klausimų, įskaitant darbo sąlygas, ir aplinkosaugos klausimų sprendimą; sutinka su Komisija, kad geriausia būtų priimti naują išsamią teisinę priemonę, kuria būtų sprendžiamas tarptautinio transporto rinkos iškraipymo klausimas, skatinamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) įtraukimas į regioninių oro susisiekimo bendrovių konkurencingumą ir skatinama sąžininga konkurencija, grindžiama oro susisiekimo paslaugų susitarimais; mano, kad finansų skaidrumo sąžiningai konkuruojant sąlyga yra esminis elementas norint užtikrinti vienodas sąlygas; laikosi nuomonės, kad šis reglamentas arba kiti atitinkami teisės aktai turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui antikonkurencine padėtimi bilietų platinimo srityje, pavyzdžiui, kai tam tikros oro linijos nustato papildomus mokesčius arba ribotą prieigą prie informacijos tiems, kurie naudojasi kitais, o ne savo bilietų užsakymo kanalais;

55.  pakartoja, kad aviacijos sektorius labai prisideda prie susisiekimo ES, tiek tarp valstybių narių, tiek su trečiosiomis šalimis, ir atlieka labai svarbų vaidmenį ES integracijos ir konkurencingumo srityse, taip pat labai smarkiai prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras ES susisiekimo junglumas dideliu mastu priklauso nuo oro susisiekimo paslaugų, kurias teikia ES oro vežėjai;

56.  palankiai vertina tai, kad Komisija supaprastino taisyklės, skitas viešajam investavimui į uostus, oro uostus, kultūrą ir atokiausiuose regionuose vykdomus projektus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atokiausių ir periferinių regionų susiekimo poreikius ir laikantis dabartinių Komisijos gairių, visi oro uostai finansuojami iš ES biudžeto ar Europos investicijų banko turėtų būti grindžiami pozityvia sąnaudų ir naudos analize ir vidutinės trukmės ir ilgalaikiu veiklos ir ekonominiu gyvybingumu, kad būtų išvengta oro uostų vaiduoklių finansavimo Europoje;

57.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skrydžio informacijos skaidrumą ir neutralumą, užtikrinti vienodas sąlygas rinkoje ir galiausiai apsaugoti Europos vartotojų galimybę priimti informacija grindžiamus sprendimus; todėl ragina Komisiją tvirtai laikytis šių principų peržiūrint elgesio kodeksą kompiuterinių rezervavimo sistemų klausimais ir Oro susisiekimo paslaugų reglamentą;

58.  ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą konkurenciją transporto sektoriuje, siekiant baigti kurti bendrąją rinką, atsižvelgiant į viešąjį interesą bei ekologinius aspektus ir užtikrinant susisiekimą su salų ir periferinių regionais; ragina Komisiją stebėti atvejus, kai viešojo sektoriaus uostų ir oro uostų tinklai valdomi monopoliniu būdu;

59.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos nuolat dalyvauja daugiašaliuose forumuose, kaip antai Tarptautiniame konkurencijos tinkle, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konkurencijos komitete, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD); prašo Komisijos įtraukti skyrius dėl konkurencijos į tarptautinės prekybos ir investicijų susitarimus; ragina Komisiją toliau skatinti konkurencijos politikos priemonių ir praktikos konvergenciją, taip pat pasitelkiant dvišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, remiantis 2013 m. ES ir Šveicarijos antrosios kartos bendradarbiavimo susitarimu; palankiai vertina Komisijos ir Kinijos dialogą dėl valstybės pagalbos kontrolės ir atidžiai stebi, kaip Kinija priima sąžiningos konkurencijos peržiūros sistemą, skirtą užtikrinti, kad valstybės priemonės nedarytų neigiamo poveikio patekimui į rinką ir pasitraukimui iš jos bei laisvam prekių judėjimui; dar kartą prašo, kad Komisijos narė M. Vestager veiksmingai užtikrintų, kad Komisija informuotų Parlamento kompetentingą komitetą apie savo išorės veiklą konkurencijos politikos srityje ir reguliariai šią informaciją atnaujintų;

60.  pabrėžia, kad daugiausia naudos iš funkcinės konkurencijos Europos vidaus rinkoje gauna vartotojas; mano, kad griežtos ir nešališkos konkurencijos politikos taikymu gali būti svariai prisidedama prie pagrindinių politinių prioritetų, pavyzdžiui, stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos, sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos ir integruotos klimatui nekenkiančios energetikos sąjungos; primena, kad tradiciniai konkurencijos politikos rinkos modeliai ne visada gali būti tinkami skaitmeninei rinkai, kaip platformomis grįsti verslo modeliai ar daugialypės rinkos;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendras pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių rinkinys galėtų panaikinti nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje, pavyzdžiui, tam tikrų daugiašalių įmonių ir valstybių narių mokesčių sutarčių sudarymą; atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB); 

62.  pažymi palankios reguliavimo sistemos svarbą oro uostams siekiant pritraukti ir sutelkti privačiąsias investicijas; mano, kad Komisijos atliktas Oro uostų mokesčių direktyvos vertinimas, derinant jį su veiksmingomis oro transporto bendrovės ir (arba) oro uosto konsultacijomis, turėtų padėti išaiškinti, ar dabartinės nuostatos yra veiksminga priemonė siekiant skatinti konkurenciją ir toliau remti Europos vartotojų interesus, ar reikia reformos;

63.  palankiai vertina tai, kad Ispanijos vyriausybė yra pasirengusi atverti oro susisiekimo susitarimą tarp Ispanijos ir Rusijos, kuris sudarytų sąlygas vykdyti tiesioginius skrydžius tarp Barselonos ir Tokijo;

64.  prašo Komisijos išnagrinėti dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

65.  ragina Komisiją apsvarstyti galimą „Brexit“ poveikį konkurencijai aviacijos sektoriuje ir spręsti su tuo susijusius klausimus, ypač jei tai paveiktų Jungtinės Karalystės narystę Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) susitarime, dėl ko būtų apribotos galimybės patekti į visas ES paskirties vietas ir atvirkščiai;

66.  mano, kad vienodų sąlygų įmonėms užtikrinimas ES vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo pastangų iš esmės kovoti su socialiniu dempingu;

67.  ragina Komisiją toliau nagrinėti nutrauktų diskusijų apie būsimus teisės aktus pagal ES aviacijos strategiją ilgalaikes pasekmes;

68.  palankiai vertina Komisijos įžanginį poveikio vertinimą ir viešas konsultacijas dėl maisto tiekimo grandinės; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas jau ragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus, kilusius dėl, viena vertus, greitos platintojų sektoriaus koncentracijos nacionaliniu lygmeniu ir, kita vertus, didžiųjų platintojų Europos ir tarptautiniu lygmeniu sudaromų aljansų bendro poveikio tiek maisto produktų tiekimo grandinės pradinei grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad dėl tokių struktūrinių pokyčių tenka baimintis galimo strateginio suderinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje, nerimauti dėl tinkamo gamintojų, ypač smulkiųjų ūkininkų, organizacijų veikimo, ir patvirtintų rūšių, pritaikytų ekologinėms žemės ūkio sąlygoms, pasirinkimo; ragina Komisiją parengti ES lygmens privalomą teisinę sistemą, kad būtų kovojama su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, darančia neigiamą poveikį ūkininkams;

69.  palankiai vertina Komisijos nuodugnų tyrimą dėl bendrovių „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jei bus pritarta „Monsanto“ ir „Bayer“ susijungimui, trims bendrovėms („ChemChina“-„Syngenta“, „Du Pont“-„Dow“ ir „Bayer“-„Monsanto“) priklausys ir jos prekiaus iki 60 % pasaulyje patentuotų sėklų ir 64 % pasaulio pesticidų ir herbicidų; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia koncentracija neabejotinai sukels kainų kilimą, padidins ūkininkų technologinį ir ekonominį priklausomumą nuo keleto pasauliniu mastu integruotų, „vieno langelio“ principu veikiančių platformų, pasireikš apribota sėklų įvairove ir inovacijų veiklos nukreipimu nuo gamybos modelio, kurio laikantis tausojama aplinka ir išlaikoma biologinė įvairovė, ir galiausiai sumažins inovacijų, nes sumažęs konkurencija; todėl prašo Komisijos atidžiai išanalizuoti tai, kad keli susijungimai šiame sektoriuje vyksta tuo pačiu metu, įvertinti koncentracijos lygį ir susijungimų daromą poveikį konkurencijai įvairiose atitinkamose rinkose;

70.  ragina Komisiją įpareigoti reklamuotojus deklaruoti arba išvardyti tik tų ingredientų, kurie iš tikrųjų panaudoti produktuose, charakteristikas ir nenurodyti tų, kurių juose nėra, nebent tam tikrų ingredientų buvimas arba nebuvimas yra susiję su įgimtomis ligomis;

71.  mano, kad prekybos subsidijos ir lengvatos, kaip antai BLS ir BLS +, skiriamos ne ES valstybėms, kad jos skatintų žmogaus ir darbo teises, tačiau kurios taip pat pasirodė esančios labai svarbios skatinant ES konkurencingumą tarptautinėje arenoje, turi būti tinkamai stebimos ir skiriamos atsižvelgiant į poveikį ES pramonei; todėl ragina Komisiją sustabdyti paramą ar palankumą, jei ES nepriklausančios šalys tuo piktnaudžiauja;

72.  primena, kad Komisija nuo 2014 m. birželio mėn. nagrinėjo įmonei „McDonald’s“ Liuksemburgo taikomą mokesčių režimą ir 2015 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, bet kad galutinis sprendimas iki šiol nebuvo priimtas; prašo Komisijos dėti pastangas, kad greitai šiuo klausimu būtų priimtas galutinis sprendimas;

73.  ragina Komisiją reguliariai vertinti valstybių narių veiksmingumą užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kuri yra esminis sveikos konkurencijos politikos elementas; pabrėžia, kad prekių ženklų apsauga yra labai svarbi siekiant nustatyti ir atskirti produktus rinkoje; Pabrėžia, kad be prekių ženklų ir gebėjimo suteikti žmonėms galimybę diferencijuoti produktus, gamintojams tampa labai sunku, o gal net ir neįmanoma, patekti į naujas rinkas; be to, mano, kad sutelkiant konkurenciją vien į kainas, gamintojams, užimantiems mažą rinkos dalį, sunku sustiprinti savo padėtį rinkoje; todėl pabrėžia, kad prekių ženklų panaikinimu arba jų naudojimo apribojimais sukuriama didelių kliūčių patekti į rinką ir silpninamas esminis laisvos ir sąžiningos konkurencijos aspektas Europos Sąjungoje;

74.  aktyviai remia 2016 m. Konkurencijos politikos ataskaitoje Komisijos išsakytą teiginį, kad „kai įmonės plečia veiklą visame pasaulyje, tą patį turi daryti ir konkurencijos užtikrinimo institucijos“; mano, kad siekiant sąžiningos pasaulinės prekybos plėtojimo, būtina užtikrinti, kad būtų taikomos pasaulinio masto konkurencijos ir skaidrumo taisyklės ir būtų vykdoma konkurencijos institucijų aukščiausio lygio koordinavimo veikla, įskaitant su keitimusi informacija nagrinėjant konkurencijos bylas susijusią veiklą; primena, kad kova su nesąžininga prekybos praktika, be kita ko, įgyvendinant konkurencijos politiką, yra būtina norint užtikrinti, kad pasauliniu lygmeniu būtų sudaromos vienodos sąlygos darbuotojams, vartotojams ir įmonėms, ir kad ji yra viena iš Sąjungos prekybos strategijos prioritetų; pabrėžia, jog diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo nurodoma, kad Sąjunga turi imtis priemonių vienodoms konkurencijos sąlygoms užtikrinti, ir ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias politikos priemones šioje srityje;

75.  ragina modernizuoti prekybos apsaugos priemones, kad jos taptų stipresnės, greitesnės ir veiksmingesnės; palankiai vertina naują antidempingo muitų skaičiavimo metodą, kuriuo būtų tinkamai užtikrinamas bent toks pat veiksmingumas kaip anksčiau nustatytomis antidempingo priemonėmis, visiškai laikantis mūsų prisiimtų PPO įsipareigojimų; primena, kad svarbu stebėti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu naudotis kompensacine priemone sprendžiant su nesąžininga pasauline konkurencija susijusias problemas, taip pat sudaryti galimybę taikyti ją tokiomis pat sąlygomis, kaip ES valstybės pagalbos taisykles;

76.  pabrėžia, kad abipusiškumas turi tapti vienu iš Sąjungos prekybos politikos ramsčių, siekiant sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms, ypač viešųjų pirkimų srityje; akcentuoja, kad pastangos užtikrinti geresnes sąlygas patekti į užsienio viešųjų pirkimų rinkas neturi trukdyti kurti ES taisyklių, susijusių su socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjunga turėtų Tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę, kuria būtų užtikrinamas reikiamas abipusiškumas tais atvejais, kai prekybos partneriai nesuteikia prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkų; primena tiesioginių užsienio investicijų privalumus ir mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl užsienio investicijų kontrolės turėtų padėti užtikrinti didesnį prieigos prie rinkos abipusiškumą;

77.  prašo Komisijos prekybos derybose skirti ypatingą dėmesį MVĮ, siekiant užtikrinti joms geresnes galimybes patekti į rinkas ir padidinti jų konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad Komisija didelio dėmesio sulaukusiais atvejais ėmėsi priemonių siekdama panaikinti nesąžiningą konkurenciją, tačiau pabrėžia, kad taip pat nepaprastai svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją MVĮ;

78.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos prekybos politika ir prekybos susitarimai gali padėti kovoti su korupcija;

79.  primena, kaip svarbu taikyti veiksmingus ir suderintus ES muitinės kontrolės veiksmus kovojant su nesąžininga konkurencija;

80.  primena, kad vienodos galimybės naudotis gamtos ištekliais, įskaitant energijos išteklius, yra itin svarbus teisingos ir sąžiningos konkurencijos pasaulinėje rinkoje užtikrinimo veiksnys; todėl ragina Komisiją įtraukti į prekybos susitarimus nuostatas, kuriomis užtikrinamos galimybės naudotis tokiais ištekliais;

81.  ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip nesąžiningos prekybos praktikos problemą galima spręsti pagal dabartinę konkurencijos politiką;

82.  todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), įskaitant atgrasomųjų baudų svarbą konkurencijos politikai; be to, pabrėžia, kad valdžios institucijos, į kurią kreipiamasi su prašymu vykdyti sprendimą dėl baudos skyrimo, atsisakymas tai daryti visada turi būti tinkamai pagrįstas, be to, reikėtų nustatyti sistemą, pagal kurią tokiais atvejais būtų galima spręsti galimus ginčus tarp valdžios institucijų;

83.  atkreipia dėmesį į e. prekybos sektoriaus tyrimą ir jo galutinę ataskaitą, kurioje nurodoma, kad elektroninės prekybos sektoriuje daugelis esamų verslo praktikų daro neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir riboja vartotojų pasirinkimo laisvę; mano, kad atsižvelgiant į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, šis tyrimas turėtų būti dalimi platesnių Komisijos pastangų užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų visapusiškai taikoma ir mažmeninės prekybos internetu įmonėms;

84.  pritaria Komisijos ketinimui užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą paplitusių verslo praktikų, kurios atsirado ar išsivystė dėl e. prekybos augimo, atveju; ir pabrėžia, kad Komisija turi dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, be kita ko, su e. prekyba susijusių verslo praktikų atžvilgiu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į asimetriškus santykius tarp stambių mažmeninės prekybos internetu įmonių ir jų tiekėjų, Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų aktyviai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, nes tiekėjai, ypač MVĮ, neturi ekonomiškai efektyvių galimybių naudotis teisių gynimo priemonėmis;

85.  ragina stiprinti vartotojų pasirinkimo laisvę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtinta teisė į duomenų perkeliamumą yra tinkama vartotojų teisių ir konkurencijos stiprinimo strategija;

86.  mano, kad veiksminga konkurencijos politika gali papildyti reguliavimo srities iniciatyvas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir mano, kad tuo atveju, kai reguliavimo veiksmus visų pirma paskatina atsakas į kai kurių rinkos subjektų veiksmus, žala galėtų būti atlyginta taikant konkurencijos politikos priemones, skirtas kovai su antikonkurenciniais veiksmais, netrukdant siekiantiems konkuruoti;

87.  yra susirūpinęs dėl to, kad gamintojai pardavimui internetu dažniau taiko sutartinius apribojimus (tai patvirtina e. prekybos sektoriaus tyrimas), ir ragina Komisiją atidžiau peržiūrėti tokias nuostatas, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų nepagrįstai ribojama konkurencija; taip pat prašo Komisijos, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, peržiūrėti Vertikaliųjų apribojimų gaires ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

88.  atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos 26 d. generalinio advokato N. Wahlio išvadą byloje C-230/16 Coty Germany GmbH prieš Parfümerie Akzente GmbH, kad platinimo susitarime numatytas pardavimo elektroninėse prekyvietėse apribojimas neturėtų būti laikomas pagrindiniu apribojimu pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

89.  pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą, kuri galėtų apimti ir galimybę pasinaudoti kolektyviniu teisių gynimu, yra itin svarbi norint pasiekti ES konkurencijos politikos tikslus; pabrėžia, kad stokojant tokių galimybių silpninama konkurencija, vidaus rinkos veikimas ir vartotojų teisės;

90.  primena, kad norint veiksmingai kovoti su antikonkurenciniais veiksmais valstybės narės turi patvirtinti tokią ekonomikos politiką, kuri atitiktų atviros rinkos ekonomikos, grindžiamos laisva konkurencija, principus, nes tiktai protekcionistinės priemonės kenkia bendrosios rinkos veikimui; pabrėžia, kad būtina pašalinti visus nesąžiningos konkurencijos aspektus, įskaitant neregistruotą darbą ir taisyklių dėl darbuotojų komandiravimo apėjimą, nedarant poveikio laisvam darbuotojų judėjimui – vienai iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių;

91.  mano, kad Komisijos atliktos konsultacijos dėl galimybės pagerinti ES susijungimų kontrolę yra labai svarbios; mano, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, kad susijungimai nevaržytų konkurencijos vidaus rinkoje; todėl dar kartą ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose ir rinkų internacionalizaciją; taip pat ragina Komisiją vertinant įtaką rinkoje atsižvelgti į prieigos prie duomenų ir informacijos svarbą, taip pat į tai, ar susijungiant įmonėms duomenų ir informacijos apie klientus apjungimas iškraipo konkurenciją, ir į tai, kokiu mastu įmonės išimtinė prieiga prie tam tikrų analizės metodų ir patentų išstumia konkurentus; dar kartą prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji nustato sąžiningai konkurencijai būtiną minimalų rinkos dalyvių skaičių, ir kaip ji išlaiko galimybę naujoms įmonėms, ypač pradedančiosioms įmonėms, patekti į labai koncentruotas rinkas;

92.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ES viešųjų pirkimų taisyklių vykdymą siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymu, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinius, aplinkos ir vartotojų apsaugos kriterijus, taip pat skatinti gerąją praktiką viešųjų valdžios institucijų veikloje; mano, kad plėtojant elektronines viešųjų pirkimų procedūras, bus sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bus padidintas skaidrumas ir užtikrinta veiksmingesnė konkurencijos taisyklių pažeidimų stebėsena; be to, ragina Komisiją skatinti MVĮ galimybes patekti į rinką pasitelkiant mažesnes sutartis, kai tai suderinama su svarbiausiais viešųjų pirkimų tikslais, ir atidžiai stebėti, kaip užtikrinamas su pirkimų centralizavimu viešųjų pirkimų rinkose susijusių taisyklių vykdymas;

93.  teigiamai vertina priimtas taisykles dėl išankstinio mokėjimo paslaugų perkeliamumo pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, nes tai pagerins konkurenciją vidaus rinkoje ir užtikrins didesnes vartotojų teises;

94.  mano, kad prisijungimo prie pasirinktinio platinimo arba franšizės tinklų kriterijai turėtų būti skaidrūs siekiant užtikrinti, kad tokie kriterijai nepažeistų konkurencijos politikos ir laisvo bendrosios rinkos veikimo; pabrėžia, kad tokie kriterijai turi būti objektyvūs, kokybiniai ir nediskriminaciniai ir kad jais neturi būti viršijama to, kas griežtai būtina; ragina Komisiją imtis priemonių šiam skaidrumui užtikrinti;

95.  atkreipia dėmesį į tai, jog konkurentų susitarimų rizika didėja, be kita ko, dėl kainų stebėsenos programinės įrangos; mano, kad ir tais atvejais, kai ryšiai tarp konkurentų yra silpnesni nei numatyta pagal dabartines normas, gali būtų vykdomi, galbūt net automatizuojami, suderinti veiksmai, kai algoritmai sąveikauja nepriklausomai nuo vieno ar daugiau rinkos subjektų nurodymų; prašo Komisijos atidžiai stebėti tokius naujus iššūkius laisvai konkurencijai;

96.  palankiai vertina Komisijos pastangas bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais ir daugiašaliais forumais konkurencijos politikos srityje; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra vis svarbesnis tais atvejais, kai įmonės, kurioms taikomas vykdymas, veikia įvairiose jurisdikciją turinčiuose subjektuose;

97.  mano, kad Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtimas bus naudingas konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimui visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ieškoti naujų prekybos susitarimų galimybių ir į tokius būsimus susitarimus įtraukti griežtas antimonopolines ir valstybės pagalbos taisykles.

98.  mano, kad konkurencijos politikoje turi būti atsižvelgiama į specifinį žemės ūkio sektoriaus pobūdį; primena, kad SESV 42 straipsniu žemės ūkio sektoriui konkurencijos teisės požiūriu suteikiamas specialus statusas, jis patvirtintas per paskutinę bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą nustatant nemažai nuo SESV 101 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių; pažymi, kad BŽŪP tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį žemės ūkio bendruomenei, nuolat patiriančiai ekonominius ir su klimato kaita susijusius pavojus; primena, kad konkurencijos politika daugiausia ginami vartotojų interesai ir nepakankamai atsižvelgiama į specifinius žemės ūkio produktų gamintojų interesus ir problemas; pabrėžia, kad konkurencijos politika turi būti vienodai ginami žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų interesai, užtikrinant teisingas konkurencijos ir patekimo į vidaus rinką sąlygas, siekiant skatinti investicijas ir inovacijas, siekti užimtumo, žemės ūkio įmonių gyvybingumo ir suderinto ES kaimo vietovių vystymosi, kartu propaguojant rinkos dalyviams užtikrinamą skaidrumą;

99.  atkakliai tvirtina, kad sąvoka „teisinga kaina“ neturėtų būti aiškinama kaip kuo mažesnė kaina vartotojams; priešingai, ji turi būti pagrįsta ir suteikti teisingą atlygį kiekvienai maisto tiekimo grandinės grandžiai;

100.  mano, kad gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vykdomi kolektyviniai veiksmai, įskaitant gamybos planavimą ir derybas dėl pardavimo bei sutarčių sąlygų, yra būtini siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų, nustatytų SESV 39 straipsnyje, todėl jiems turėtų būti taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo SESV 101 straipsnio, jei šiais bendrais veiksmais iš tikrųjų naudojamasi ir taip padedama didinti ūkininkų konkurencingumą; pažymi, kad Reglamente Nr. 1308/2013 (Vieno BRO reglamentas) išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo visapusiškai išnaudojamos, be to, ūkininkams ir jų organizacijoms nebuvo užtikrinamas pakankamas teisinis tikrumas dėl to, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, jas įgyvendinant buvo susiduriama su sunkumais, o nacionalinės konkurencijos institucijos jas taikė nevienodai; palankiai vertina tai, kad reglamentu „Omnibus“ bus supaprastintos ūkininkų jungimuisi į organizacijas taikomos taisyklės ir išaiškintas ekonominę veiklą vykdančių gamintojų organizacijų vaidmuo ir įgaliojimai, susiję su konkurencijos teise, siekiant sustiprinti ūkininkų derybines galias, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

101.  atsižvelgdamas į teigiamas 2012 m. pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio įgyvendinimo peržiūras(12) ir į jo indėlį stiprinant pieninių gyvulių augintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, palankiai vertina tai, kad šis teisės aktų rinkinys per tam tikrą laiką bus išplėstas pagal reglamentą „Omnibus“; vis dėlto prašo Komisijos atlikti poveikio įvertinimą siekiant išsiaiškinti, ar derybų dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus sutarčių nuostatos turėtų būti išplėstos įtraukiant kitus žemės ūkio sektorius, nes ūkininkų ir gamintojų organizacijos turėtų turėti daugiau laisvės planuoti gamybą, teisę į kolektyvines derybas ir į derybas dėl pardavimo ir sutarčių, kuriose aiškiai nustatomos kainos ir apimtis, sąlygų;

102.  prašo numatyti aiškią automatinę nuo SESV 101 straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą, taikomą remiantis būtinumo ir proporcingumo principais, pagal kurią tarpšakinėms žemės ūkio organizacijoms būtų leidžiama įgyvendinti Vieno BRO reglamentu joms patikėtus uždavinius, siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

103.  siūlo, kad Reglamento Nr. 1308/2013 nuostatų, pagal kurias galima priimti sūrių su kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda (150 straipsnis), SKVN arba SGN ženklinamo kumpio (172 straipsnis) ir vynų (167 straipsnis) pasiūlos reguliavimo priemones, taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant kokybės ženklu pažymėtus produktus, siekiant užtikrinti geresnes galimybes pasiūlą pritaikyti prie paklausos;

104.  palankiai vertina tai, kad reglamentu „Omnibus“ sukuriama procedūra, kuria ūkininkų grupė gali paprašyti Komisijos parengti neprivalomą nuomonę dėl kolektyvinių veiksmų suderinamumo su bendrąja nuo konkurencijos taisyklių leidžiančia nukrypti nuostata pagal Reglamento Nr. 1308/2013 (Vieno BRO reglamentas) 209 straipsnį; tačiau, vadovaudamasis Žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendacija, ragina Komisiją patikslinti žemės ūkio sektoriui taikomos bendrosios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį, siekiant suformuluoti išimtį taip, kad SESV 101 straipsnio netaikymas jame nustatytais atvejais būtų įvykdomas ir veiksmingas;

105.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, kai žemės ūkio sektoriui kyla pavojus ir kai visiems piliečiams įtakos turi galima žala pagrindinių maisto produktų tiekimui, pagal į rinką orientuotą BŽŪP turi būti teikiama parama ūkininkams ir suteikiamos papildomos, ribotos trukmės ir tinkamai pagrįstos konkurencijos taisyklių išimtys; palankiai vertina tai, kad dėl reglamentu „Omnibus“ įdiegtų pakeitimų, bus lengviau taikyti Vieno BRO reglamento 222 straipsnio nuostatas, kuriomis leidžiama laikinai taikyti tokias nuo konkurencijos teisės leidžiančias nukrypti nuostatas;

106.  ragina toliau plėtoti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant geriau nustatyti krizes žemės ūkio ir maisto sektoriuje pasitelkus kokybiškesnius ir labiau suskirstytus duomenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad apibrėžiant ir renkant duomenis reikia įtraukti ūkininkų organizacijas;

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino, jog žemės ūkio produktų gamintojai sudaro mažiausiai koncentruotą maisto tiekimo grandinės lygį, o jų žaliavų tiekėjai ir klientai paprastai yra daug didesni ir labiau koncentruoti, todėl susidaro nesubalansuoti santykiai ir neigiama ir nesąžininga prekybos praktika ( kai kurių didesnių mažmeninės prekybos tinklų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos subjektų atveju), kurios negalima išspręsti vien konkurencijos politika, todėl būtinas suderinamumas su kitomis politikos sritimis; todėl ragina Komisiją aiškiau apibrėžti dominuojančią padėtį ir piktnaudžiavimą tokia padėtimi, atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir žaliavų, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektorių derybines galias; todėl mano, kad reglamente „Omnibus“ bus nustatytos tam tikros nuostatos dėl teisės sudaryti rašytines sutartis ir derėtis dėl sutarčių sąlygų, kuriomis remiantis vertė bus geriau paskirstoma tiekimo grandinėje, siekiant sušvelninti suinteresuotųjų subjektų santykius, kovoti su nesąžininga komercine praktika, užtikrinti, kad ūkininkai labiau reaguotų į rinkos signalus, gerinti pranešimą apie kainas bei jų perdavimą ir pasiūlą labiau pritaikyti prie paklausos; be to, ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai klasifikuojamos ir joms būtų tinkamai nustatomos kainos ir kad piktnaudžiavimo ir nesąžiningos prekybos veiksmai, darantys įtaką ūkininkams, būtų stebimi ir šalinami privalomomis priemonėmis ir už juos būtų baudžiama; mano, kad reikėtų išnagrinėti esamas nacionalines sistemas, siekiant nustatyti geriausią praktiką;

108.  pripažįsta, kad kol kas nei Europos, nei nacionaliniu lygmenimis konkurencijos teisės aktai nebuvo taikomi siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; pažymi, kad šiuo atžvilgiu įgyvendintos konkrečios nacionalinės taisyklės, tačiau jos nepasirodė esančios visapusiškai veiksmingos sprendžiant šalims būdingą nesąžiningos prekybos praktikos ir sutrikusios galios pusiausvyros maisto tiekimo grandinėje problemą; ragina Komisiją paskelbti ir nedelsiant patvirtinti pateiktą ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nesąžiningos prekybos praktikos, nustatyti suderintą teisinę sistemą, kuri padėtų geriau apsaugoti gamintojus ir ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, ir užtikrinti, kad vidaus rinka būtų toliau stiprinama;

109.  primena, kad Europos Parlamentas jau paragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas veiksmingai spręsti nerimą keliančias problemas, kylančias dėl kaupiamojo poveikio, kurį sparti prekybos sektoriaus koncentracija nacionaliniu mastu ir ES bei tarptautiniu mastu susiformuojantys didžiųjų prekybos tinklų susivienijimai daro tiek pradinei maisto tiekimo grandinės grandžiai, tiek platintojams ir vartotojams; mano, kad šis struktūrinis pokytis kelia rūpesčių dėl galimo strateginio derinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje;

110.  ragina valstybes nares ir ES institucijas teikti pirmenybę bendrosios rinkos stiprinimui po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES užtikrinant visišką atitiktį ES konkurencijos teisės aktams, nukrypti nuo jų leidžiančioms nuostatoms ir kitiems standartams, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas valstybėms narėms;

111.  primena, kad individuali viršutinė riba skiriant de minimis pagalbą žemės ūkio sektoriuje 2013 m. buvo padvigubinta (nuo 7 500 EUR iki 15 000 EUR), siekiant įveikti paaštrėjusias klimato, sveikatos ir ekonomines krizes; pažymi, kad nacionalinė de minimis viršutinė riba tuo metu buvo tik šiek tiek patikslinta (nuo 0,75 proc. iki 1 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės), taip sumažinant valstybių veiksmų laisvę siekiant padėti sunkumų patiriantiems ūkiams; todėl prašo, kad nacionalinė de minimis pagalbos viršutinė riba būtų padidinta iki 1,25 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės, siekiant pagerinti sunkią ūkininkų ekonominę padėtį; pažymi, kad nuosekliomis de minimis pagalbos teikimo taisyklėmis pavyktų pagerinti ūkininkų padėtį ir tokiu būdu nereikėtų vėl nacionalizuoti žemės ūkio politikos;

112.  pabrėžia lėšų, kuriomis siekiama užtikrinti didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų prieinamumą, svarbą, siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos ir padidinti konkurenciją, ypač kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose;

113.  pabrėžia, kad ES rinkos atvėrimas labai konkurencingiems prekybos partneriams ir stambiems žemės ūkio produktų eksportuotojams, kuriems taikomi įvairūs skirtingi standartai, gali sukelti pavojų labiausiai pažeidžiamiems ES ūkininkavimo sektoriams; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į galimų rinkos iškraipymų, kylančių sudarius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, poveikį Europos žemės ūkio produktų gamintojams, turint omenyje keblią jų finansinę padėtį ir itin svarbų vaidmenį visuomenėje;

114.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms bei, kai tinkama, regioninėms konkurencijos institucijoms.

(1)

OL L 187, 2014 6 26, p. 1.

(2)

OL L 156, 2017 6 20, p. 1.

(3)

OL C 262, 2016 7 19, p. 1.

(4)

OL C 93, 2017 3 24, p. 71.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0049.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0428.

(9)

OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10)

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/aar-comp-2016_en_0.pdf

(11)

Pavyzdžiui, Komisijos išsamus tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos schemos dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties Jungtinėje Karalystėje (SA.44896).

(12)

Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos padėties raidos ir pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio nuostatų taikymo ataskaitos (COM(2016)0724 final ir COM(2014)0354 final).


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (27.11.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl konkurencijos politikos metinės ataskaitos

(2017/2191(INI))

Nuomonės referentė: Tokia Saïfi

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti prekybos politikos, konkurencijos politikos ir visų Sąjungos politikos priemonių nuoseklumą; taip pat priduria, kad vykdant Sąjungos konkurencijos politiką turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinės konkurencijos pokyčius; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad ES nuolat dalyvauja daugiašaliuose forumuose, kurių tikslas – stiprinti konkurencijos institucijų, kaip antai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konkurencijos komiteto, Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD), taip pat Tarptautinio konkurencijos tinklo, bendradarbiavimą; ragina Komisiją lygiagrečiai sudaryti dvišalius bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo, remiantis ES ir Šveicarijos 2013 m. sudaryto antrosios kartos bendradarbiavimo susitarimo pavyzdžiu;

2.  aktyviai remia 2016 m. Konkurencijos politikos ataskaitoje Komisijos išsakytą teiginį, kad „kai įmonės plečia veiklą visame pasaulyje, tą patį turi daryti ir konkurencijos užtikrinimo institucijos“; mano, kad siekiant sąžiningos pasaulinės prekybos plėtojimo, būtina užtikrinti, kad būtų taikomos pasaulinio masto konkurencijos ir skaidrumo taisyklės ir būtų vykdoma konkurencijos institucijų aukščiausio lygio koordinavimo veikla, įskaitant su keitimusi informacija nagrinėjant konkurencijos bylas susijusią veiklą; primena, kad kova su nesąžininga prekybos praktika, be kita ko, įgyvendinant konkurencijos politiką, yra būtina norint užtikrinti, kad pasauliniu lygmeniu būtų sudaromos vienodos sąlygos darbuotojams, vartotojams ir įmonėms, ir kad ji yra viena iš Sąjungos prekybos strategijos prioritetų; pabrėžia, jog diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo nurodoma, kad Sąjunga turi imtis priemonių vienodoms konkurencijos sąlygoms užtikrinti, ir ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias politikos priemones šioje srityje;

3.  ragina modernizuoti prekybos apsaugos priemones, kad jos taptų stipresnės, greitesnės ir veiksmingesnės; palankiai vertina naują antidempingo muitų skaičiavimo metodą, kuriuo būtų tinkamai užtikrinamas bent toks pat veiksmingumas kaip anksčiau nustatytomis antidempingo priemonėmis, visiškai laikantis mūsų prisiimtų PPO įsipareigojimų; primena, kad svarbu stebėti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu naudotis kompensacine priemone sprendžiant su nesąžininga pasauline konkurencija susijusias problemas, taip pat sudaryti galimybę taikyti ją tokiomis pat sąlygomis, kaip ES valstybės pagalbos taisykles;

4.  pabrėžia, kad abipusiškumas turi tapti vienu iš Sąjungos prekybos politikos ramsčių, siekiant sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms, ypač viešųjų pirkimų srityje; akcentuoja, kad pastangos užtikrinti geresnes sąlygas patekti į užsienio viešųjų pirkimų rinkas neturi trukdyti kurti ES taisyklių, susijusių su socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjunga turėtų Tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę, kuria būtų užtikrinamas reikiamas abipusiškumas tais atvejais, kai prekybos partneriai nesuteikia prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkų; primena tiesioginių užsienio investicijų privalumus ir mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl užsienio investicijų kontrolės turėtų padėti užtikrinti didesnį prieigos prie rinkos abipusiškumą;

5.  palankiai vertina tai, kad į naujausius prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) ir principinį susitarimą su Japonija, įtraukiamos nuostatos dėl konkurencijos politikos; primena, kaip svarbu stebėti veiksmingą jų įgyvendinimą, ir apgailestauja, kad šioms nuostatoms netaikomas ginčų sprendimo mechanizmas; primena, kaip svarbu toliau palaikyti nuolatinį dialogą su prekybos partneriais ir į visus prekybos susitarimus įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl konkurencijos, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas; pabrėžia, kad reikia laikytis šių nuostatų ir jas įgyvendinti;

6.  prašo Komisijos prekybos derybose skirti ypatingą dėmesį MVĮ, siekiant užtikrinti joms geresnes galimybes patekti į rinkas ir padidinti jų konkurencingumą; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad Komisija didelio dėmesio sulaukusiais atvejais ėmėsi priemonių siekdama panaikinti nesąžiningą konkurenciją, tačiau pabrėžia, kad taip pat nepaprastai svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją MVĮ;

7.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos prekybos politika ir prekybos susitarimai gali padėti kovoti su korupcija;

8.  primena, kaip svarbu taikyti veiksmingus ir suderintus ES muitinės kontrolės veiksmus kovojant su nesąžininga konkurencija;

9.  ragina Sąjungą toliau propaguoti sąžiningos konkurencijos taisykles tarptautiniu mastu; primena, kad 1996–2004 m. PPO ėmėsi veiksmų, susijusių prekybos ir konkurencijos politikos sąveika, ir apgailestauja, kad po to šis klausimas nebuvo įtrauktas į PPO darbo programą; pabrėžia, kad PPO susitarimų nuostatomis, kaip antai Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) IX straipsniu, grindžiamas tolesnis PPO narių bendradarbiavimas konkurencijos klausimais; todėl ragina užtikrinti, kad per PPO vienuoliktąją ministrų konferenciją būtų pasistūmėta į priekį siekiant užtikrinti sąžiningą tarptautinę konkurenciją, sykiu atsižvelgiant į jautrius tam tikrų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, klausimus; primena, kad ES konkurencijos taisyklės žemės ūkiui suteikia specialų statusą ir kad jų reikia laikytis; pabrėžia, kad pasaulinio masto bendradarbiavimas konkurencijos taisyklių įgyvendinimo užtikrinimo srityje padeda išspręsti nesuderinamumą, gerina įgyvendinimo užtikrinimo rezultatus ir padeda mažinti verslo patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas;

10.  primena, kad vienodos galimybės naudotis gamtos ištekliais, įskaitant energijos išteklius, yra itin svarbus teisingos ir sąžiningos konkurencijos pasaulinėje rinkoje užtikrinimo veiksnys; todėl ragina Komisiją į prekybos susitarimus įtraukti nuostatas, kuriomis užtikrinamos galimybės naudotis tokiais ištekliais.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Karoline Graswander-Hainz, Heidi Hautala, Nadja Hirsch, France Jamet, Jude Kirton-Darling, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Artis Pabriks, Franck Proust, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reimer Böge, Klaus Buchner, Edouard Ferrand, Bolesław G. Piecha, Frédérique Ries, Paul Rübig, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Merja Kyllönen

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Frédérique Ries, Marietje Schaake, Nadja Hirsch

ECR

Bolesław G. Piecha, Emma McClarkin, Jan Zahradil, Joachim Starbatty

EFDD

William (The Earl of) Dartmouth

PPE

Adam Szejnfeld, Artis Pabriks, Daniel Caspary, Franck Proust, Jarosław Wałęsa, Laima Liucija Andrikienė, Paul Rübig, Reimer Böge, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Tokia Saïfi, Viviane Reding

S&D

Alessia Maria Mosca, David Martin, Emmanuel Maurel, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster, Jude Kirton-Darling, Karoline Graswander-Hainz, Maria Arena

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Klaus Buchner

3

-

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz, Merja Kyllönen

2

0

ENF

Edouard Ferrand, France Jamet

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (22.11.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl 2016 m. metinės konkurencijos politikos ataskaitos

(2017/2191(INI))

Nuomonės referentė: Christel Schaldemose

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad konkurencijos politika yra tarpusavyje susijusi su mokesčių politika ir, kad sąžiningas mokesčių taikymas įmonėms yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumą ir vienodas sąlygas; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kovojant su visų rūšių neteisėta valstybės pagalba, kuria iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje; pabrėžia, kad svarbu laikytis tikslių ir veiksmingų konkurencijos taisyklių;

2.  remia Komisijos vykdomus antikonkurencinių veiksmų, pavyzdžiui, su konkurencijos taisyklėmis nesuderinamos valstybės mokestinės pagalbos, tyrimus; pabrėžia, kad labai svarbu, siekiant gerai veikiančios vidaus rinkos, užtikrinti, kad visiems ūkio subjektams būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad visi dalyviai prisidėtų pakankama mokesčių dalimi; mano, kad būtina turėti tvirtą reguliavimo sistemą su skaidriomis taisyklėmis, kuriomis visoms įmonėms, įskaitant MVĮ, bus užtikrinta galimybė patekti į rinką;

3.  ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip nesąžiningos prekybos praktikos problemą galima spręsti pagal dabartinę konkurencijos politiką;

4.  palankiai vertina Komisijos pastangas kovoti su nesąžininga konkurencija didelio atgarsio sulaukusiose bylose prieš plačiai žinomas bendroves; mano, kad MVĮ galėtų turėti naudos iš griežto konkurencijos taisyklių taikymo, ypač skaitmeninėje srityje; Todėl prašo Komisijos ištirti tam tikrų internete veikiančių platformų dominuojančią padėtį MVĮ atžvilgiu ir bet kokias nesąžiningas sąlygas; pabrėžia, kad konkurencijos taisyklių užtikrinimas yra itin svarbus visiems rinkos dalyviams, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir skatinti darbo vietų kūrimą ir augimą svarbiuose ekonomikos sektoriuose, ypač energetikos, telekomunikacijų, skaitmeniniame ir transporto sektoriuose;

5.  ragina Komisiją užtikrinti teisingą sąlygų, kurias paslaugų teikėjams, ypač MVĮ, nustato tam tikros interneto platformos, taikymą, pavyzdžiui, nuostatos dėl kainų pariteto ir sąlyginio pariteto gali pakenkti laisvai konkurencijai, ypač bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; prašo Komisijos papildomai išanalizuoti tokias nuostatas ir, jei reikia, pasiūlyti apriboti jų taikymą;

6.  ragina Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už konkurencijos politikos įgyvendinimą, siekiant įmonėms užtikrinti vienodas ir sąžiningas konkurencijos sąlygas ir teisinį tikrumą; yra susirūpinęs dėl to, kad nevienodas nacionalinių valdžios institucijų vykdomas ES konkurencijos teisės aktų laikymosi užtikrinimas gali nulemti skirtingus rezultatus ir taip bus iškreipta konkurencija vidaus rinkoje; pabrėžia, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turi būti nepriklausomos ir turėti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo užduotims veiksmingai vykdyti; be to, pakartoja, jog labai svarbu, kad Komisija turėtų veiksmingų priemonių rinkinį įtariamiems nesąžiningos konkurencijos atvejams ir įtariamiems konkurencijos teisės aktų pažeidimams tirti;

7.  todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos konkurencijos tinklo (EKT +), įskaitant atgrasomųjų baudų svarbą konkurencijos politikai; be to, pabrėžia, kad valdžios institucijos, į kurią kreipiamasi prašant vykdyti sprendimą skirti baudas, atsisakymas tai daryti visada turi būti tinkamai pagrįstas, be to, reikėtų nustatyti sistemą, kurią taikant būtų galima tokiais atvejais spręsti galimus ginčus tarp valdžios institucijų;

8.  atkreipia dėmesį į Elektroninės prekybos sektoriaus tyrimą ir jo galutinę ataskaitą, kurioje nurodoma, kad elektroninės prekybos sektoriuje daugelis esamų verslo praktikų daro neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir riboja vartotojų pasirinkimo laisvę; mano, kad atsižvelgiant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, šis tyrimas turėtų būti dalimi platesnių Komisijos pastangų užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų visapusiškai taikoma ir internetiniams mažmenininkams;

9.  pritaria Komisijos ketinimui užtikrinant ES konkurencijos taisyklių vykdymą sutelkti dėmesį į paplitusias verslo praktikas, kurios atsirado ar išsivystė dėl elektroninės prekybos augimo; ir pabrėžia, kad Komisija turi dėti daugiau pastangų užtikrinant nuoseklų ES konkurencijos taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, be kita ko, su elektronine prekyba susijusių verslo praktikų atžvilgiu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į asimetriškus santykius tarp stambių internetinių mažmenininkų ir jų tiekėjų, Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų aktyviai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, nes tiekėjai, ypač MVĮ, neturi galimybių pateikti ieškinius;

10.  ragina stiprinti vartotojų pasirinkimo laisvę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtinta teisė į duomenų perkeliamumą yra tinkama vartotojų teisių ir konkurencijos stiprinimo strategija;

11.  mano, kad veiksminga konkurencijos politika gali papildyti reguliavimo srities iniciatyvas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir mano, kad tuo atveju, kai reguliavimo veiksmus paskatina pirmiausiai atsakas į kai kurių rinkos subjektų veiksmus, būtų išmintingiau pašalinti žalą panaudojant konkurencijos politikos priemones, netrukdant siekiantiems konkuruoti;

12.  yra susirūpinęs dėl to, kad gamintojai pardavimui internetu dažniau taiko sutartinius apribojimus (tai patvirtina Elektroninės prekybos sektoriaus tyrimas), ir ragina Komisiją atidžiau peržiūrėti tokias nuostatas, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų nepagrįstai ribojama konkurencija; taip pat prašo Komisijos atsižvelgiant į šiuos pokyčius peržiūrėti Vertikaliųjų apribojimų gaires ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

13.  atkreipia dėmesį į generalinio advokato N. Wahlo 2017 m. liepos 26 d. nuomonę byloje „Coty Germany GmbH prieš Parfümerie Akzente GmbH“, kad platinimo susitarime numatyti pardavimo elektroninėse prekyvietėse apribojimai neturėtų būti laikomi pagrindiniais apribojimais pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 330/2010;

14.  pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą, kuri galėtų apimti ir galimybę pasinaudoti kolektyviniu teisių gynimu, yra itin svarbi norint pasiekti ES konkurencijos politikos tikslus; pabrėžia, kad stokojant tokių galimybių silpninama konkurencija, vidaus rinkos veikimas ir vartotojų teisės;

15.  pabrėžia, kad pastangos skatinti konkurenciją tobulinant bendrąją skaitmeninę rinką privalo visais atvejais atitikti vartotojų interesus ir kad skaitmeninėje rinkoje turi būti visapusiškai užtikrintos teisės, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje;

16.  pabrėžia, kad sąžininga ir laisva konkurencija galiausiai naudinga vartotojams;

17.  primena, kad norint veiksmingai kovoti su antikonkurenciniais veiksmais valstybės narės turi patvirtinti tokią ekonomikos politiką, kuri atitiktų atviros rinkos ekonomikos, grindžiamos laisva konkurencija, principus, nes grynai protekcionistinės priemonės kenkia bendrosios rinkos veikimui; pabrėžia, kad būtina pašalinti visus nesąžiningos konkurencijos aspektus, įskaitant neregistruotą darbą ir taisyklių dėl darbuotojų komandiravimo apėjimą, nedarant poveikio laisvam darbuotojų judėjimui – vienai iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių;

18.  mano, kad Komisijos atliktos konsultacijos dėl galimybės pagerinti ES susijungimų kontrolę yra labai svarbios; mano, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, kad susijungimai nevaržytų konkurencijos vidaus rinkoje; todėl dar kartą ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose ir rinkų internacionalizaciją; taip pat ragina Komisiją vertinant įtaką rinkoje atsižvelgti į galimybės susipažinti su duomenimis ir informacija svarbą, tai, ar susijungiant įmonėms duomenų ir informacijos apie klientus apjungimas iškraipo konkurenciją, bei tai, kokiu mastu įmonės galimybėmis išimtinėmis teisėmis naudotis tam tikrais analizės metodais ir patentais nepašalinami konkurentai; dar kartą prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji nustato sąžiningai konkurencijai būtiną minimalų rinkos dalyvių skaičių, kaip išlaiko galimybę naujoms įmonėms, ypač startuoliams, patekti į labai koncentruotas rinkas;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai užtikrinamas ES viešųjų pirkimų taisyklių vykdymas, siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymu, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinius, aplinkos ir vartotojų apsaugos kriterijus, taip pat skatinti gerą viešųjų valdžios institucijų procesų praktiką; mano, kad plėtojant elektronines viešųjų pirkimų procedūras, bus sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, padidintas skaidrumas ir užtikrinta veiksmingesnė konkurencijos taisyklių pažeidimų stebėsena; be to, ragina Komisiją skatinti galimybes MVĮ patekti į rinką pasitelkiant mažesnes sutartis, kai tai suderinama su svarbiausiais viešųjų pirkimų tikslais, ir atidžiai stebėti, kaip taikomos taisyklės pirkimų centralizavimo viešųjų pirkimų rinkose atžvilgiu;

20.  teigiamai vertina priimtas taisykles dėl išankstinio mokėjimo paslaugų perkeliamumo pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, nes tai pagerins konkurenciją vidaus rinkoje ir užtikrins didesnes vartotojų teises;

21.  teigiamai vertina laipsnišką tam tikrų sektorių, pvz., telekomunikacijų, pašto paslaugų ir viešojo transporto, liberalizavimą siekiant sukurti konkurencingą aplinką, kuri taip pat bus naudinga vartotojams;

22.  mano, kad prisijungimo prie pasirinktinio platinimo arba franšizės tinklų kriterijai turėtų būti skaidrūs siekiant užtikrinti, kad tokie kriterijai nepažeistų konkurencijos politikos ir laisvo bendrosios rinkos veikimo; pabrėžia, kad tokie kriterijai turi būti objektyvūs, kokybiniai ir nediskriminaciniai ir kad jais neturi būti viršijama to, kas visiškai būtina; ragina Komisiją imtis priemonių šiam skaidrumui užtikrinti;

23.  atkreipia dėmesį į tai, jog konkurentų susitarimų rizika didėja, be kita ko, dėl kainų stebėsenos programinės įrangos; mano, kad ir tais atvejais, kai ryšiai tarp konkurentų yra silpnesni nei numatyta pagal dabartines normas, gali būtų vykdomi suderinti veiksmai (galbūt automatizuojami), kai algoritmai sąveikauja nepriklausomai nuo vieno ar daugiau rinkos subjektų nurodymų; prašo Komisijos atidžiai stebėti tokius naujus iššūkius laisvai konkurencijai;

24.  pabrėžia sąsają tarp ES vidaus rinkos ir konkurencijos politikos; ragina Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad vartotojų interesai būtų apsaugoti ir kad į juos būtų atsižvelgiama dedant bet kokias pastangas skatinti konkurenciją ES;

25.  palankiai vertina Komisijos pastangas konkurencijos politikos srityje bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais ir daugiašaliuose forumuose; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra vis svarbesnis tais atvejais, kai įmonės, kurioms taikomas vykdymas, veikia įvairiose jurisdikciją turinčiuose subjektuose;

26.  mano, kad Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtimas bus naudingas konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimui visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ieškoti naujų prekybos susitarimų galimybių ir į tokius būsimus susitarimus įtraukti griežtas antimonopolines ir valstybės pagalbos taisykles.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Nosheena Mobarik, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Arndt Kohn

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Heidi Hautala, Jaromír Štětina

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

33

+

ALDE

Dita Charanzová, Jasenko Selimovic

ECR

Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Richard Sulík, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

ENF

Mylène Troszczynski

GUE/NGL

Dennis de Jong

PPE

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Ivan Štefanec, Jaromír Štětina, Mihai Ţurcanu

S&D

Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Arndt Kohn, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler

Verts/ALE

Heidi Hautala, Igor Šoltes

1

-

EFDD

John Stuart Agnew

0

0

-

-

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (6.12.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos

(2017/2191(INI))

Nuomonės referentas: Tibor Szanyi

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagal SESV 42 straipsnį konkurencijos taisyklės žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai taikomos tik tokiu mastu, kokį nustato Parlamentas ir Taryba, atsižvelgiant į SESV 39 straipsnyje nustatytus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus;

B.  kadangi SESV 39 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad vienas iš bendros žemės ūkio politikos tikslų yra užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas, stabilizuoti rinkas ir užtikrinti pakankamą tiekimą;

C.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytas tikslas užtikrinti kainų stabilumą vidaus rinkoje;

D.  kadangi, atsižvelgdama į ūkininkavimo gamtinę ir struktūrinę specifiką (ilgus gamybos ciklus, suskaidytą gamybą, didelį mažų ūkių skaičių su dažnai mažomis pajamomis ir mažą atsparumą sukrėtimams ir rinkos pokyčiams, susijusiems su kainų svyravimu, paklausos nelankstumą ir greitai gendančias prekes, dėl kurių susidaro pradinės grandies ir galutinės grandies rinkų pusiausvyros nebuvimas, ir ūkininkų mažas derybines galias maisto tiekimo grandinėje stambiųjų tiekėjų, perdirbėjų ir didelių mažmeninės prekybos tinklų atžvilgiu mažmeninės prekybos sektoriuje), ES teisėkūros institucija nuo 1962 m. visada laikėsi požiūrio, kad žemės ūkio sektorius turi turėti specialų statusą konkurencijos teisės nuostatų taikymo atžvilgiu, ir kadangi, įgyvendinant į rinką orientuotą bendrą žemės ūkio politiką ir turint omenyje stiprėjančią žemės ūkio rinkų globalizaciją, ši žemės ūkio sričiai taikoma išimtis tapo dar svarbesnė ir todėl tai turi veiksmingai atsispindėti įgyvendinant politiką, o Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turi užtikrinti suderinamumą su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis;

E.  kadangi aiškia ir nuoseklia reglamentavimo sistema, susijusia su konkurencijos politikos pritaikymu žemės ūkio ypatumams, vadovaujantis SESV 42 straipsniu, galima padėti stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, apsisaugoti nuo pernelyg didelės ekonominės ir finansinės veiklos vykdytojų galios koncentracijos, sumažinant galios skirtumus grandinėje, padidinant rinkų efektyvumą (mažesnės kainos, geresnė gaminių ir paslaugų kokybė), užtikrinant teisinį tikrumą ir sukuriant vienodas sąlygas konkuruoti tinkamai veikiančioje vidaus rinkoje;

F.  kadangi Komisija, kaip ES konkurencijos taisyklių sergėtoja, ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų atlaidžiau taikyti SESV 101 straipsnį gamintojų organizacijų, jų asociacijų, žemės ūkio kooperatyvų ir gamintojų konsorciumų sudaromiems susitarimams, taikomai praktikai ir vykdomam koordinavimui, įskaitant pagrindinės ekonominės informacijos mainus, visų pirma atsižvelgiant į pagrindinį SESV 39 straipsnyje nustatytą tikslą užtikrinti, kad būtų galima gauti maisto atsargų ir kad jų kaina būtų pagrįsta, siekiant padidinti ūkininkų pajamas ir jų dalį vertės grandinėje;

G.  kadangi dėl ekonominių pavojų žemės ūkio sektoriuje būtina, kad vykdant į rinką orientuotą bendrą žemės ūkio politiką, krizės atveju būtų numatytos papildomos ribotos galiojimo trukmės išimtys taikant konkurencijos taisykles;

H.  kadangi dėl pavojų klimatui ir sveikatai gali smarkiai sutrikti rinkų pusiausvyra ir dar labiau pablogėti pirminių gamintojų padėtis; kadangi dėl tokių įvykių gali tekti persvarstyti konkurencijos taisykles, jei dėl jų kyla pavojus, kad nebus užtikrintas minimalus aprūpinimas maistu;

I.  kadangi Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas byloje C-671-17 (vadinamojoje „trūkažolių“ byloje) rodo, kad gamintojams, gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms reikalingas teisinis tikrumas vykdant savo užduotis, ypač dėl to, kad šiam sektoriui būdinga labai suskaidyta pasiūla ir koncentruota paklausa ir jame sudėtinga suvaldyti pasiūlą bei prognozuoti paklausą; kadangi Teisingumo Teismo sprendimas apie tai, kad gamintojams ir gamintojų organizacijoms konkurencijos taisykles reikia taikyti lanksčiau, aiškiau ir labiau nuspėjamai yra ypač svarbus;

J.  kadangi aukšto lygio darbo grupė žemės ūkio rinkų klausimais 2016 m. gruodžio mėn. pateikė nemažai pasiūlymų ir rekomendacijų, kuriomis siekta sustiprinti ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėje, persvarstyti sutartyse nustatytas ūkininkams prieinamas priemones, kovoti su nesąžininga praktika ir išaiškinti žemės ūkio srityje taikomas nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo konkurencijos teisės normų; kadangi atitinkamais atvejais reikia atsižvelgti į rekomendacijas, nes joms pritarė ES institucijos ir suinteresuotieji tiekimo grandinės subjektai, ir taikyti atitinkamas priemones, siekiant pagerinti ūkininkų, gamintojų organizacijų ir jų asociacijų ir kitų gamintojų bendradarbiavimo junginių padėtį žemės ūkio sektoriuje ir maisto tiekimo grandinėje;

K.  kadangi reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (2016/0282)(„Omnibus“) žemės ūkio komponentas yra svarbus žingsnis plėtojant BŽŪP kartu su plataus užmojo Parlamento pasiūlymais, kuriais galima svariai pagerinti konkurencijos politiką, ypač kovojant su nesąžiningos prekybos praktika ir geriau išaiškinant konkurencijos taisykles ir su ekonominėmis gamintojų organizacijomis susijusias taisykles ir bendrąsias bei krizės laikotarpiu taikytinas nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo konkurencijos teisės normų;

L.  kadangi 2016 m. spalio mėn. atlikto ES žemės ūkio tarpšakinių organizacijų tyrime buvo pabrėžtas svarbus tarpšakinių organizacijų vaidmuo perduodant ekonominę ir techninę informaciją gamybos grandinės dalyviams; kadangi ši ataskaita rodo, kad tarpšakinėse organizacijose sudaromos sąlygos geriau perskirstyti riziką ir grąžą;

M.  kadangi savo Valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėse 2014–2020 m.(1) Komisija pripažino žemės ūkio sektoriaus ir jo socialinės struktūros ypatingumą bei jam iškylančių naujų iššūkių, kaip antai aprūpinimo maistu saugumo ir su aplinka bei klimatu susijusius uždavinių, svarbą; kadangi dėl to ši politika turi tapti priemone stiprinti ūkių ekonominį gyvybingumą, skatinti maisto produktų tiekimo grandinės organizavimą, kaimo plėtrą ir socialinę įtrauktį;

1.  mano, kad konkurencijos politikoje turi būti atsižvelgiama į specifinį žemės ūkio sektoriaus pobūdį; primena, kad SESV 42 straipsniu žemės ūkio sektoriui konkurencijos teisės požiūriu suteikiamas specialus statusas, jis patvirtintas per paskutinę bendros žemės ūkio politikos reformą nustatant nemažai nuo SESV 101 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių; pažymi, kad bendros žemės ūkio politikos tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį žemės ūkio bendruomenei, nuolat patiriančiai ekonominius ir su klimato kaita susijusius pavojus; primena, kad konkurencijos politika ginami daugiausia vartotojų interesai ir nepakankamai atsižvelgiama į specifinius žemės ūkio produktų gamintojų interesus ir problemas; pabrėžia, kad konkurencijos politika turi būti vienodai ginami žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų interesai, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir patekimo į vidaus rinką sąlygas, siekiant skatinti investicijas, užimtumą, inovacijas, žemės ūkio įmonių gyvybingumą ir suderintą ES kaimo vietovių vystymąsi kartu rinkos dalyviams propaguojant skaidrumą;

2.  atkakliai tvirtina, kad sąvoka „sąžininga kaina“ neturėtų būti aiškinama kaip kuo mažesnė kaina vartotojams; priešingai, ji turi būti pagrįsta ir suteikti teisingą atlygį kiekvienai maisto tiekimo grandinės grandžiai;

3.  pripažįsta netvirtą ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje ir mano, kad krizė žemės ūkio sektoriuje gali dar pabloginti jų padėtį; mano, kad ūkininkams visuose gamybos sektoriuose turi būti užtikrinama teisė vesti kolektyvines derybas, įskaitant teisę susitarti dėl kainų; mano, kad ūkininkai turėtų būti skatinami visapusiškai dalyvauti gamintojų organizacijų, įskaitant gamintojų kooperatyvus, jų asociacijas ir tarpšakines organizacijas, veikloje ir būti pasirengę išnaudoti jų teikiamas galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tokias kolektyvinės savitarpio pagalbos priemones, suteikiant galimybių didinti kompetenciją ir veiksmingumą, paaiškinant ir supaprastinant joms taikomas taisykles siekiant padidinti jų derybinį pajėgumą ir sustiprinti jų konkurencingumą, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

4.  mano, kad gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vykdomi kolektyviniai veiksmai, įskaitant gamybos planavimą ir derybas dėl pardavimo bei sutarčių sąlygų, yra būtini siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų, nustatytų SESV 39 straipsnyje, todėl jiems turėtų būti taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo SESV 101 straipsnio, jei šiais bendrais veiksmais iš tikrųjų naudojamasi ir taip padedama didinti ūkininkų konkurencingumą; pažymi, kad Reglamente Nr. 1308/2013 (BRO reglamentas) išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo visapusiškai išnaudojamos, be to, ūkininkams ir jų organizacijoms nebuvo užtikrinama pakankamai teisinio tikrumo dėl to, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, jas įgyvendinant buvo susiduriama su sunkumais, o nacionalinės konkurencijos institucijos jas taikė nevienodai; palankiai vertina tai, kad reglamentu „Omnibus“ bus supaprastintos taisyklės, taikomas kolektyvinei ūkininkų organizacijai, ir išaiškintas gamintojų organizacijų vaidmuo ir įgaliojimai vykdant ekonominę veiklą, kai kalbama apie konkurencijos teisę, taip pat siekiant sustiprinti ūkininkų derybines galias, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

5.  turėdamas omenyje teigiamas ataskaitų išvadas(2)dėl pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio taikymo ir indėlio stiprinant pieninių gyvulių augintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, palankiai vertina tai, kad 2012 m. priimtas pieno sektoriaus teisės aktų rinkinys per tam tikrą laiką bus išplėstas taikant reglamentą „Omnibus“; vis dėlto prašo Komisijos atlikti poveikio įvertinimą siekiant išsiaiškinti, ar derybų dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus sutarčių nuostatos turėtų būti išplėstos įtraukiant kitus žemės ūkio sektorius, nes ūkininkų ir gamintojų organizacijos turėtų turėti daugiau laisvės planuojant gamybą ir teisę į kolektyvines derybas bei derybas dėl pardavimo ir sutarčių, kuriose aiškiai nustatomos kainos ir apimtis, sąlygų;

6.  prašo į SESV 101 straipsnį įtraukti specialią automatinę nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią tarpšakinėms organizacijoms būtų taikomi būtinumo ir proporcingumo principai, kad jos galėtų tinkamai įgyvendinti Vienu BRO reglamentu jiems patikėtus uždavinius, siekdamos SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

7.  siūlo, kad Reglamente Nr. 1308/2013 nustatytos galimybės įgyvendinti saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda ženklinamų sūrių (150 straipsnis), SKVN arba SGN ženklinamo kumpio (172 straipsnis) ir vynų (167 straipsnis) pasiūlos reguliavimo priemonių taikymo sritis būtų išplėstos, įtraukiant kokybės ženklu pažymėtus produktus, siekiant užtikrinti geresnę galimybę pasiūlą pritaikyti pagal paklausą;

8.  dar kartą ragina Komisiją pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį patikslinti atskirų konkurencijos taisyklių išimčių taikymo sritį, visų pirma atsižvelgiant į maisto tiekimo grandinėje sudarytus susitarimus dėl tvarumo, nes jiems galima netaikyti konkurencijos teisės aktų, jeigu jie padeda gerinti gamybą arba skatinti pažangą ir yra naudingi vartotojams ir visuomenei; mano, kad Komisija turėtų įvertinti, kokiomis sąlygomis vykdant konkurencijos politiką gamintojų organizacijoms, įskaitant kooperatyvus, jų asociacijas ir tarpšakines organizacijas, sudarytoms maisto grandinėje, galėtų būti suteikta daugiau galimybių sudaryti kolektyvinius susitarimus siekiant tvarumo (pvz., vykdyti iniciatyvas, kuriomis skatinama biologinė įvairovė, didinama gyvūnų gerovė ir (arba) gerinama jų sveikata arba kovojama su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms);

9.  palankiai vertina tai, kad reglamentu „Omnibus“ sukuriama procedūra, kuria ūkininkų grupė gali paprašyti Komisijos parengti neprivalomą nuomonę dėl kolektyvinių veiksmų suderinamumo su bendrąja nuostata, leidžiančia nukrypti nuo konkurencijos taisyklių, vadovaujantis Reglamento Nr. 1308/2013 (BRO reglamentas) 209 straipsniu; tačiau vadovaudamasis Žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendacija, ragina Europos Komisiją patikslinti bendrosios žemės ūkio sektoriui taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, siekiant suformuluoti nukrypti leidžiančią nuostatą taip, kad SESV 101 straipsnio netaikymas jame nustatytais atvejais būtų pritaikomas ir įgyvendinamas;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, kai pavojus kyla žemės ūkio sektoriui ir kai visiems piliečiams turi įtakos tai, jog pagrindinėms maisto atsargoms gali būti padaryta žala, į rinką orientuota bendra žemės ūkio politika turi būti teikiama teikti paramą ūkininkams ir taikyti papildomas, ribotos trukmės ir tinkamai pagrįstas konkurencijos taisyklių išimtis; palankiai vertina tai, kad dėl „Omnibus“ reglamentu įdiegtų pakeitimų, bus lengviau taikyti BRO reglamento 222 straipsnio nuostatas, kuriomis leidžiama taikyti nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo konkurencijos teisės nuostatų;

11.  laikosi nuomonės, kad gamintojus, perdirbėjus ir platintojus jungiančios vadinamosios „plačiosios“ tarpšakinės organizacijos, turi turėti galimybę rengti posėdžius ir juose aptarti kaip tik krizių prevencijos ir valdymo priemones, kuriomis siekiama sugrąžinti rinkos sąlygas, kuriomis būtų galima pasiekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų;

12.  dar kartą pabrėžia, kad reikia laipsniškai plėtoti BŽŪP ir ES konkurencijos sistemą, atsižvelgiant į žemės ūkio ypatumus ir siekiant įtraukti į ją kovos su nelygybe Europos maisto tiekimo grandinėje reguliavimo priemones, ir stebėti pirminių gamintojų padėties raidą ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtus maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo rodiklius, įskaitant rodiklius, pateiktus antraštinėse dalyse „Sąžiningos kainos ir skaidrios sutartys“ (S.2.1.1) ir „Tiekėjų teisės“ (S2.2.1);

13.  ragina toliau plėtoti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant geriau nustatyti krizes žemės ūkio ir maisto sektoriuje pasitelkus kokybiškesnius ir labiau suskirstytus duomenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad apibrėžiant ir renkant duomenis reikia įtraukti ūkininkų organizacijas;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino, jog žemės ūkio produktų gamintojai sudaro mažiausiai koncentruotą maisto tiekimo grandinės lygį, o jų žaliavų tiekėjai ir klientai paprastai yra daug skaitlingesni ir labiau koncentruoti, todėl susidaro nesubalansuoti santykiai ir neigiama ir nesąžininga prekybos praktika ( kai kurių didesnių mažmeninės prekybos tinklų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos subjektų atveju), kurios negalima išspręsti vien konkurencijos politika, todėl būtinas suderinamumas su kitomis politikos sritimis; todėl ragina Komisiją aiškiau apibrėžti dominuojančią padėtį ir piktnaudžiavimą tokia padėtimi, atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir žaliavų, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektorių derybines galias; todėl mano, kad reglamente „Omnibus“ bus nustatytos tam tikros nuostatos sudaryti rašytines sutartis ir derėtis dėl sutarčių sąlygų, kuriomis remiantis vertė bus geriau paskirstoma tiekimo grandinėje, padės pagerinti dalyvių santykius, kovoti su nesąžininga komercine praktika, labiau atkreipti ūkininkų dėmesį į rinkos signalus, patobulinti kainų pranešimą ir kainų perdavimą bei paskatinti pasiūlą lengviau pritaikyti pagal paklausą; be to, ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai klasifikuojamos ir joms būtų nustatomos kainos ir kad piktnaudžiavimo ir nesąžiningos prekybos praktikos, darančios įtaką ūkininkams, būtų stebimos ir šalinamos privalomomis priemonėmis ir už tai būtų baudžiama; mano, kad reikėtų išnagrinėti esamas nacionalines sistemas, siekiant nustatyti geriausią praktiką;

15.  pripažįsta, kad kol kas nei Europos, nei nacionaliniu lygmenimis konkurencijos teisės aktai nebuvo taikomi siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; pažymi, kad šiuo atžvilgiu įgyvendintos konkrečios nacionalinės taisyklės, tačiau jos nepasirodė esančios visapusiškai veiksmingos sprendžiant šalims būdingą nesąžiningos prekybos praktikos ir sutrikusios galios pusiausvyros maisto tiekimo grandinėje problemą; ragina Komisiją paskelbti ir nedelsiant patvirtinti pateiktą ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nesąžiningos prekybos praktikos, nustatyti suderintą teisinę sistemą, kuri padėtų geriau apsaugoti gamintojus ir ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, ir užtikrinti, kad vidaus rinka būtų toliau stiprinama;

16.  primena, kad Europos Parlamentas jau paragino Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas veiksmingai spręsti nerimą keliančias problemas, kylančias dėl kaupiamojo poveikio, susidarančio tiek dėl sparčios šalies masto prekybos sektoriaus koncentracijos, tiek dėl ES ir tarptautinio masto didžiųjų prekybos tinklų susivienijimų plėtros, tiek pradinėje maisto tiekimo grandinės grandyje, tiek pardavimo ir vartojimo grandims; mano, kad dėl tokių struktūrinių pokyčių tenka baimintis galimo strateginio suderinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje;

17.  ragina valstybes nares ir ES institucijas teikti pirmenybę bendrosios rinkos stiprinimui po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES užtikrinant visišką atitiktį ES konkurencijos teisės aktams, nukrypti nuo jų leidžiančioms nuostatoms ir kitiems standartams, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas valstybėms narėms;

18.  primena, kad individuali viršutinė riba skiriant de minimis pagalbą žemės ūkio sektoriuje 2013 m. buvo padvigubinta (nuo 7 500 EUR iki 15 000 EUR), siekiant įveikti paaštrėjusias klimato, sveikatos ir ekonomines krizes; pažymi, kad lygiagrečiai nacionalinė de minimis viršutinė riba buvo tik šiek tiek patikslinta (nuo 0,75 proc. iki 1 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės), taip sumažinant valstybių veiksmų laisvę siekiant padėti sunkumų patiriantiems ūkiams; todėl prašo, kad nacionalinė de minimis pagalbos viršutinė riba būtų vertė, lygi 1,25 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės, siekiant pagerinti ūkininkų sunkią ekonominę padėtį; pažymi, kad nuosekliomis de minimis pagalbos teikimo taisyklėmis pavyktų pagerinti ūkininkų padėtį ir tokiu būdu nereikėtų vėl nacionalizuoti BŽŪP;

19.  pabrėžia lėšų, kuriomis siekiama užtikrinti didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų prieinamumą, svarbą, siekiant neatsilikti nuo technologijų pažangos ir padidinti konkurenciją, ypač kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose;

20.  pabrėžia, kad ES rinkos atvėrimas labai konkurencingiems prekybos partneriams ir stambiems žemės ūkio produktų eksportuotojams, kuriems taikomi įvairūs skirtingi standartai, gali sukelti pavojų labiausiai pažeidžiamiems ES ūkininkavimo sektoriams; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į galimų rinkos iškraipymų, kylančių sudarius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, poveikį Europos žemės ūkio produktų gamintojams, turint omenyje keblią jų finansinę padėtį ir itin svarbų vaidmenį visuomenėje.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.12.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Jan Huitema, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Belder, Jens Gieseke, Momchil Nekov, Annie Schreijer-Pierik, Thomas Waitz

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

PPE

Daniel Buda, Albert Deß, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Annie Schreijer-Pierik, Czesław Adam Siekierski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Jean-Paul Denanot, Momchil Nekov, Maria Noichl, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

ECR

Bas Belder, Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk

ENF

Philippe Loiseau

3

-

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez

EFDD

John Stuart Agnew

3

0

ALDE

Jan Huitema, Ulrike Müller

Verts/ALE

Thomas Waitz

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairės 2014–2020 m., OL C-204/1, 2014 07 01.

(2)

Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos padėties raidos ir pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio nuostatų taikymo ataskaitos (COM(2016) 724 final ir COM(2014) 354 final)


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Hugues Bayet, Udo Bullmann, Matt Carthy, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Sander Loones, Paloma López Bermejo, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Alex Mayer, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Eickhout, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Thomas Mann, Luigi Morgano, Laurenţiu Rebega, Joachim Starbatty, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Alberto Cirio


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

49

+

ALDE

Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

ECR

Sander Loones, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Joachim Starbatty, Kay Swinburne

EFDD

Marco Valli

PPE

Burkhard Balz, Alberto Cirio, Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Esther de Lange

S&D

Hugues Bayet, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Alex Mayer, Luigi Morgano, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

Verts/ALE

Bas Eickhout, Sven Giegold, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

5

-

ENF

Bernard Monot

GUE/ NGL

Matt Carthy, Paloma López Bermejo, Martin Schirdewan, Miguel Viegas

1

0

ENF

Laurenţiu Rebega

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 23 d.Teisinis pranešimas