Procedūra : 2016/0337(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0050/2018

Pateikti tekstai :

A8-0050/2018

Debatai :

PV 14/03/2018 - 15
CRE 14/03/2018 - 15

Balsavimas :

PV 15/03/2018 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0088

PRANEŠIMAS     *
PDF 1199kWORD 146k
1.3.2018
PE 608.050v02-00 A8-0050/2018

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB)

(COM(2016) 0685 – C8-0472/2016 – 2016/0337(CNS))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Paul Tang

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB)

(COM(2016)0685 – C8-0472/2016 – 2016/0337(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0685),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0472/2016),

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Airijos Atstovų Rūmų, Airijos Senato, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Maltos parlamento, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0050/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Todėl šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus;

(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Globalizacijos ir skaitmeniniame amžiuje tampa vis sudėtingiau atsekti visų pirma finansinio ir intelektinio kapitalo šaltinio apmokestinimą ir vis paprasčiau juo manipuliuoti. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Dėl įprasto daugelio ekonomikos sektorių skaitmeninimo, susieto su sparčiai besivystančia skaitmenine ekonomika, kyla klausimų dėl Sąjungos pelno mokesčio modelių, skirtų fiziniams sektoriams, tinkamumo, įskaitant klausimą dėl to, kokiu mastu vertinimo ir apskaičiavimo kriterijai gali būti iš naujo nustatyti, kad atitiktų XXI a. komercinę veiklą. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų visų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai, ir atsiranda iškraipymų tarp didelių įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių. Todėl turėtų būti taikomas naujas Sąjungos pelno mokesčio bazės standartas šalinant šių rūšių rinkos trūkumus, tuo tarpu vadovaujantis ilgalaikio teisinio aiškumo ir tikrumo tikslais ir mokesčių neutralumo principo. Didesnė nacionalinių mokesčių sistemų konvergencija paskatins gerokai mažesnes išlaidas ir administracinę naštą įmonėms, veikiančioms Sąjungoje tarpvalstybiniu mastu. Nors apmokestinimo politika priklauso nacionalinei kompetencijai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai leidžia direktyvas dėl valstybių narių tokių apmokestinimo įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą lengvinant tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubą apmokestinimą ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos apmokestinimo ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti;

(2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną ir kurioje įmonės turi nuolatinę buveinę. Atsižvelgiant į skaitmeninius verslo aplinkos pokyčius, reikia užtikrinti, kad su įmonėmis, gaunančiomis pelną valstybėje narėje, kurioje jos neturi fizinės nuolatinės buveinės, tačiau turi skaitmeninę nuolatinę buveinę, turėtų būti elgiamasi taip pat, kaip ir su įmonėmis, turinčiomis fizinę nuolatinę buveinę. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą lengvinant tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubą apmokestinimą ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos apmokestinimo ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti; Konsolidacija yra esminis BKPMB sistemos elementas, nes didžiausių mokestinių kliūčių, su kuriomis Sąjungoje susiduria tos pačios grupės įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu, klausimus galima spręsti tik tokiu būdu. Užtikrinant konsolidaciją pašalinami vidinių grupės sandorių kainodaros formalumai ir dvigubas apmokestinimas;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus;

(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Įgyvendinus BKPMB visose valstybėse narėse būtų užtikrinta, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir kur įmonės turi nuolatinę buveinę. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus; Bendrosios rinkos veikimo gerinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Pradėjus taikyti BKPMB būtų užtikrintas geresnis ekonomikos augimas ir Sąjungoje būtų sukurta daugiau darbo vietų, nes būtų sumažinta žalinga įmonių mokesčių konkurencija;

__________________

__________________

7 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), KOM(2011) 121 galutinis/2.

7 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), KOM(2011) 121 galutinis/2.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a)  2017 m. rugsėjo 21 d. komunikate „Sąžininga ir veiksminga apmokestinimo sistema Europos Sąjungos bendrajai skaitmeninei rinkai“ Komisija mano, kad BKPMB gali pasiūlyti pagrindą, kaip spręsti mokesčių klausimus, kylančius skaitmeninėje ekonomikoje.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų įsigalioti bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas;

(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, labai svarbu užtikrinti, kad Direktyva dėl bendros pelno mokesčio bazės ir Direktyva dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės įsigaliotų vienu metu. Kadangi toks sistemos pasikeitimas – svarbus žingsnis kuriant vidaus rinką, ir norint ją nuo pradžių tinkamai įgyvendinti, reikalingas lankstumas. Todėl, kadangi vidaus rinka apima visas valstybes nares, BKPMB turėtų būti nustatyta visose valstybėse narėse. Jei Tarybai nepavyksta priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB, Komisija turėtų paskelbti naują pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsnį, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima būtinus teisės aktus. Valstybės narės turėtų inicijuoti tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip kraštutinę priemonę, ir šis bendradarbiavimas bet kuriuo metu turėtų būti atviras nedalyvaujančioms valstybėms narėms laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Tenka apgailestauti, kad nebuvo atliktas joks pasiūlymų dėl BPMB ar BKPMB išsamus įvertinimas siekiant nustatyti valstybių narių pelno mokesčio pajamų poveikį pagal šalis.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Be to, kad būtų užtikrintas dviejų BKPMB iniciatyvos etapų suderinamumas, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos įmonėms, kurios būtų laikomos grupe, jeigu būtų įgyvendinta visa iniciatyva. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles;

(5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti iš pradžių privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi pradinė 750 mln. EUR dydžio viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Kadangi šioje direktyvoje nustatomas naujas visų Sąjungos įmonių pelno mokesčio bazės standartas, viršutinė riba turėtų būti sumažinta iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, pirmuoju etapu turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Kita vertus, nėra taip svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Šį aspektą būtų geriau įtraukti į dvišales mokesčių sutartis ir nacionalinę teisę dėl jo sudėtingos sąveikos su tarptautiniais susitarimais;

(6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Tarptautinės įmonės pernelyg dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į palankias mokesčių sistemas prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nustačius nuolatinės buveinės sąvoką būtų nustatyta tiksli privaloma kriterijų, kuriuos tarptautinė įmonė turi atitikti, jei nori įrodyti, jog yra įsisteigusi tam tikroje šalyje, apibrėžtis. Tokiu būdu tarptautinės įmonės bus priverstos sąžiningai mokėti mokesčius. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Taip pat svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Jeigu dėl sandorių kainodaros pelnas imamas perkelti į jurisdikciją, kurioje taikomi maži mokesčiai, teikiama pirmenybė sistemai, pagal kurią pelnas skiriamas taikant proporcingo paskirstymo formulę. Sąjunga, priėmusi tokią sistemą, gali nustatyti tarptautinį modernaus ir veiksmingo įmonių apmokestinimo standartą. Komisija turėtų parengti pereinamojo etapo gairių projektą, kuriame, sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, paskirstymo formulė derinama su kitais priskyrimo metodais, o paskirstymo formulė galiausiai turėtų būti standartinis paskirstymo metodas. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą nustatyti Sąjungos mokesčių sutarties pavyzdį, kuris visiškai pakeistų tūkstančius kiekvienos valstybės narės sudarytų dvišalių sutarčių.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  skaitmeninės prekės dažnai būna labai mobilios ir nematerialios. Iš tyrimų matyti, kad skaitmeninis sektorius labai susijęs su agresyvaus mokesčių planavimo praktika, nes daugelis verslo modelių nereikalauja fizinės infrastruktūros, kad būtų vykdomi sandoriai su klientais ir gaunamas pelnas. Dėl to didžiausios skaitmeninės įmonės gali iš savo pajamų mokėti beveik nulio dydžio mokesčius. Neturint galimybės apmokestinti skaitmeninių tarptautinių įmonių, valstybių narių iždas netenka milijardų eurų mokestinių pajamų. Siekiant kovoti su šia tikra ir rimta socialine neteisybe, dabartinę pelno mokesčio teisę reikia išplėsti ir į ją įtraukti naują įmonės nuolatinės buveinės sąsają, pagrįstą reikšminga skaitmenine veikla. Panašiems verslo modeliams reikia vienodų veiklos sąlygų, kad nedarant žalos skaitmeninio sektoriaus galimybėms būtų sprendžiami su mokesčiais susiję iššūkiai, atsirandantys skaitmeninimo aplinkybėmis. Šiuo klausimu ypatingą dėmesį reikėtų skirti EPBO veiklai, susijusiai su tarptautiniu mastu suderintu taisyklių rinkiniu;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  apmokestinamos pajamos turėtų būti sumažinamos, atėmus verslo išlaidas ir tam tikrus kitus straipsnius. Į atskaitomas verslo išlaidas paprastai įtraukiamos visos su pardavimu susijusios išlaidos ir su gamyba, priežiūra ir pajamų užtikrinimu susijusios išlaidos. Siekiant remti ekonomikos inovacijas ir modernizuoti vidaus rinką turėtų būti numatyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų atskaitymai, įskaitant itin didelius atskaitymus; šie atskaitymai turėtų būti pripažįstami kaip išlaidos tais metais, kai jos patiriamos (išskyrus nekilnojamąjį turtą). Mažos pradedančiosios įmonės, išskyrus asocijuotąsias įmones, kurios pasižymi itin dideliu novatoriškumu (kategorija, visų pirma apimanti pradedančiąsias įmones), turėtų būti remiamos taikant padidintą itin didelį atskaitymą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat turėtų būti sudarytas neatskaitomų išlaidų sąrašas;

(8)  apmokestinamos pajamos turėtų būti sumažinamos, atėmus verslo išlaidas ir tam tikrus kitus straipsnius. Į atskaitomas verslo išlaidas paprastai įtraukiamos visos su pardavimu susijusios išlaidos ir su gamyba, priežiūra ir pajamų užtikrinimu susijusios išlaidos. Siekiant remti ekonomikos inovacijas ir modernizuoti vidaus rinką, mokesčių mokėtojai turėtų gauti mokesčių lengvatų, skiriamų dėl tikrųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros personalo, subtiekėjų, laikinųjų ir laisvai samdomų darbuotojų išlaidų, ir vykdyti atskaitymus, įskaitant itin didelius atskaitymus; šie atskaitymai turėtų būti pripažįstami kaip išlaidos tais metais, kai jos patiriamos (išskyrus nekilnojamąjį turtą). Siekiant išvengti netinkamo atskaitymų taikymo, būtina aiškiai apibrėžti tikrąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat turėtų būti sudarytas neatskaitomų išlaidų sąrašas;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  iš pastarųjų tarptautinio apmokestinimo pokyčių matyti, kad siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, įmonių grupės vis dažniau imasi mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų, dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas. Todėl norint pašalinti tokią praktiką, būtina riboti palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymą. Šiomis aplinkybėmis palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymas turėtų būti leidžiamas be apribojimų, jeigu šios išlaidos gali būti įskaitomos į apmokestinamąsias palūkanų (ir kitas finansines) pajamas. Vis dėlto bet kokiam palūkanų išlaidų perviršiui turėtų būti taikomi atskaitymo apribojimai, kurie būtų nustatomi remiantis mokesčio mokėtojo apmokestinamosiomis pajamomis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA);

(9)  iš pastarųjų tarptautinio apmokestinimo pokyčių matyti, kad siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, įmonių grupės vis dažniau imasi mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų, dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas. Todėl norint pašalinti tokią praktiką, būtina riboti palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymą. Šiomis aplinkybėmis palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymas turėtų būti leidžiamas be apribojimų, jeigu šios išlaidos gali būti įskaitomos į apmokestinamąsias palūkanų (ir kitas finansines) pajamas. Vis dėlto bet kokiam palūkanų išlaidų perviršiui turėtų būti taikomi atskaitymo apribojimai, kurie būtų nustatomi remiantis mokesčio mokėtojo apmokestinamosiomis pajamomis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA); Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį, galėtų dar labiau apriboti palūkanų ir kitų finansinių išlaidų atskaitymą.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  tai, kad už paskolas mokamos palūkanos atskaitomos iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės, kai taip nėra pelno paskirstymo atveju, sukuria užtikrintą pranašumą skolų, o ne nuosavo kapitalo finansavimui. Atsižvelgiant į dėl to kylančią įmonių įsiskolinimo riziką, labai svarbu nustatyti priemones, kurios pašalintų dabartinį nusistatymą prieš nuosavo kapitalo finansavimą. Todėl numatyta mokesčio mokėtojams suteikti augimo ir investicijų skatinimo lengvatą, pagal kurią mokesčio mokėtojo nuosavo kapitalo didinimai turėtų būti atskaitomi iš mokesčio bazės, jeigu atitinkamos tam tikros sąlygos. Todėl būtų labai svarbu užtikrinti, kad sistema nenukentėtų nuo grandininio poveikio ir šiuo tikslu būtų būtina neįtraukti mokesčio vertės į mokesčio mokėtojo dalyvavimą asocijuotosiose įmonėse. Galiausiai, kad lengvatos schema būtų pakankamai griežta, taip pat būtų reikalaujama nustatyti kovos su mokesčio vengimo taisykles;

(10)  tai, kad už paskolas mokamos palūkanos atskaitomos iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės, kai taip nėra pelno paskirstymo atveju, sukuria užtikrintą pranašumą skolų, o ne nuosavo kapitalo finansavimui. Atsižvelgiant į dėl to kylančią įmonių įsiskolinimo riziką, labai svarbu nustatyti priemones, kurios pašalintų dabartinį nusistatymą prieš nuosavo kapitalo finansavimą, apribojant galimybę atskaityti už paskolas mokamas palūkanas iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės. Tokia palūkanų apribojimo taisyklė yra tinkama ir pakankama priemonė šiam tikslui pasiekti.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  siekiant neskatinti perkelti pasyviųjų (daugiausia finansinių) pajamų iš dideliu tarifu apmokestinamų įmonių, nuostoliai, kuriuos tokios įmonės gali patirti mokestinių metų pabaigoje turėtų būti laikomi daugiausia susiję su prekybos veiklos rezultatais. Remiantis šia prielaida, mokesčio mokėtojams turėtų būti leidžiama nuostolius perkelti į būsimą laikotarpį neribotą laiką be apribojimų ir įtraukti į per metus atskaitomą sumą. Kadangi nuostolių perkėlimu į būsimą laikotarpį siekiama užtikrinti, kad mokesčio mokėtojas sumokėtų savo realių pajamų mokesčius, nėra priežasties nustatyti perkėlimo į būsimą laikotarpį termino. Kalbant apie nuostolių perkėlimą į ankstesnį laikotarpį, tokios taisyklės nustatyti nereikia, nes tai yra palyginti reta valstybių narių praktika ir dėl jos gali pernelyg padidėti sudėtingumas. Be to, turėtų būti nustatyta kovos su piktnaudžiavimu nuostata, kad būtų užkirstas kelias, kliudoma mėginimams apeiti nuostolių atskaitymo taisykles perkant nuostolingas įmones arba su tuo kovojama;

(12)  siekiant neskatinti perkelti pasyviųjų (daugiausia finansinių) pajamų iš dideliu tarifu apmokestinamų įmonių, nuostoliai, kuriuos tokios įmonės gali patirti mokestinių metų pabaigoje turėtų būti laikomi daugiausia susiję su prekybos veiklos rezultatais. Remiantis šia prielaida, mokesčio mokėtojams turėtų būti leidžiama nuostolius perkelti į būsimą laikotarpį penkerių metu laikotarpiui apribojant ir įtraukiant į per metus atskaitomą sumą. Kalbant apie nuostolių perkėlimą į ankstesnį laikotarpį, tokios taisyklės nustatyti nereikia, nes tai yra palyginti reta valstybių narių praktika ir dėl jos gali pernelyg padidėti sudėtingumas. Tarybos direktyva (ES) 2016/11641a nustatoma kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, kad būtų užkirstas kelias, kliudoma mėginimams apeiti nuostolių atskaitymo taisykles perkant nuostolingas įmones arba su tuo kovojama; Taikant šią direktyvą turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į šią bendrąją taisyklę.

 

_________________

 

1a 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva 2016/2016/ES, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  kad būtų palengvintos įmonių pinigų srautų sąlygos – pavyzdžiui, kompensuojant pradedančiosios įmonės nuostolius vienoje valstybėje narėje pelnu kitoje valstybėje narėje – ir skatinti tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, mokesčio mokėtojai turėtų turėti teisę laikinai atsižvelgti į nuostolius, kuriuos patiria jų tiesioginės patronuojamosios įmonės ir nuolatinės buveinės, esančios kitose valstybėse narėse. Šiuo tikslu valstybėje narėje esanti patronuojančioji įmonė arba pagrindinė buveinė turėtų galėti konkrečiais mokestiniais metais atskaityti iš savo mokesčio bazės nuostolius, kuriuos tais pačiais mokestiniais metais patyrė jos tiesioginės kitoje valstybėje narėje esančios patronuojamosios įmonės arba nuolatinės buveinės atsižvelgiant į turimą kapitalo dalį. Tuomet patronuojančioji įmonė, atsižvelgdama į anksčiau atskaitytą nuostolių sumą, prie savo mokesčio bazės turėtų iš naujo pridėti vėlesnį pelną, kurį gauna tos tiesioginės patronuojamosios įmonės arba nuolatinės buveinės. Kadangi yra gyvybiškai svarbu išsaugoti nacionalines mokestines pajamas, atskaityti nuostoliai taip pat turėtų būti automatiškai įtraukti, jei taip nebuvo tam tikrą metų skaičių arba jeigu reikalavimai, keliami tiesioginei patronuojamajai įmonei arba nuolatinei buveinei, nebeatitinkami;

Išbraukta.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  labai svarbu nustatyti atitinkamas kovos su mokesčio vengimu priemones, kad būtų sustiprintos bendros bazės taisyklės, kuriomis apsisaugoma nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos. Konkrečiai, į sistemą reikėtų įtraukti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių mokesčio vengimo praktikai mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad taikant bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles kovojama su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nebuvo taikomos specialiai skirtos nuostatos, jomis šalinami trūkumai, kurie neturėtų daryti poveikio specialių kovos su mokesčio vengimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos netikriems susitarimams. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalies viduje, tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje ir tarpvalstybiniu mastu,kai yra susijusių įmonių, įsisteigusių trečiosiose šalyse, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai nesiskirtų;

(15)  labai svarbu nustatyti atitinkamas kovos su mokesčio vengimu priemones, kad būtų sustiprintos bendros bazės taisyklės, kuriomis apsisaugoma nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos. Konkrečiai, į sistemą reikėtų įtraukti tvirtą ir veiksmingą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių mokesčio vengimo praktikai mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad taikant bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles kovojama su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nebuvo taikomos specialiai skirtos nuostatos, jomis šalinami trūkumai, kurie neturėtų daryti poveikio specialių kovos su mokesčio vengimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos netikriems susitarimams. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalies viduje, tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje ir tarpvalstybiniu mastu, kai yra susijusių įmonių, įsisteigusių trečiosiose šalyse, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai nesiskirtų;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis dažniausiai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abiejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje neįtraukiant jų į mokesčių bazę kitoje valstybėje, tokia padėtis veikia vidaus rinką iškraipydama jos mechanizmus ir sudarydama spragas, kurios leidžia klestėti mokesčio vengimo praktikai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda dėl nacionalinių tam tikrų rūšių subjektų arba finansinių mokėjimų teisinio vertinimo skirtumų, jų paprastai neatsiranda tarp įmonių, kurios apskaičiuodamos savo mokesčio bazę taiko bendras taisykles. Tačiau neatitikimų atsirastų sąveikaujant bendros bazės sistemoms ir nacionalinėms arba trečiosios šalies pelno mokesčio sistemoms. Siekiant panaikinti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susitarimus, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų neatitinkančių sistemų jurisdikcijų turėtų neleisti atlikti mokėjimo atskaitymo arba užtikrinti, kad atitinkamos pajamos būtų įtraukiamos į pelno mokesčio bazę;

(17)  atsižvelgiant į tai, kad šalių ir filialų mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis dažniausiai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abiejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje neįtraukiant jų į mokesčių bazę kitoje valstybėje, tokia padėtis veikia vidaus rinką iškraipydama jos mechanizmus ir sudarydama spragas, kurios leidžia klestėti mokesčio vengimo praktikai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda dėl nacionalinių tam tikrų rūšių subjektų arba finansinių mokėjimų teisinio vertinimo skirtumų, jų paprastai neatsiranda tarp įmonių, kurios apskaičiuodamos savo mokesčio bazę taiko bendras taisykles. Tačiau neatitikimų atsirastų sąveikaujant bendros bazės sistemoms ir nacionalinėms arba trečiosios šalies pelno mokesčio sistemoms. Siekiant panaikinti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos arba susijusių schemų neatitikimus, Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos taisyklės dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais ir atvirkštiniais pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimų atvejais. Taikant šią direktyvą turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į šias taisykles.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a)  Valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama taikyti papildomas kovos su mokesčių vengimu priemones, siekiant sumažinti neigiamą pelno perkėlimo už Sąjungos ribų į mažų mokesčių šalis, kurios nebūtinai automatiškai keičiasi informacija apie mokesčius pagal Sąjungos standartus, poveikį;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17b)  valstybės narės turėtų įgyvendinti baudų už įmonių padarytus nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus sistemą, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, ir apie tai turėtų pranešti Komisijai;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) išsamių kovos su mokesčio vengimu taisyklių patvirtinimą tam tikrose srityse, susijusiose su augimo ir investicijų skatinimo lengvata; iv) išsamesnę nuomojamo turto teisinės ir ekonominės nuosavybės sąvokų apibrėžtį; v) nuomos įmokų kapitalo ir palūkanų elementų ir nuomojamo turto nuvertėjimo bazės apskaičiavimą; taip pat vi) tikslesnį ilgalaikio turto, kuriam taikomas nuvertėjimas, kategorijų nustatymą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(19)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) išsamesnę nuomojamo turto teisinės ir ekonominės nuosavybės sąvokų apibrėžtį; iv) nuomos įmokų kapitalo ir palūkanų elementų ir nuomojamo turto nuvertėjimo bazės apskaičiavimą; v) tikslesnį ilgalaikio turto, kuriam taikomas nuvertėjimas, kategorijų nustatymą. ir vi) pereinamojo etapo gairių, kuriose sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus paskirstymo formulė suderinama su kitais priskyrimo metodais, paskelbimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  Komisija turėtų stebėti vienodą šios direktyvos įgyvendinimą, kad kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos neįgyvendintų skirtingų sistemų. Be to, tai, kad ES nepriimtos suderintos apskaitos taisyklės, neturėtų suteikti naujų galimybių mokesčių planavimui ir arbitražui. Todėl suderinus apskaitos taisykles, būtų galima sustiprinti bendrą sistemą, ypač jeigu ir kai ši sistema taikoma visoms Sąjungos įmonėms;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus,

(23)  kadangi šioje direktyvoje reikšmingai pakeistos pelno mokesčio taisyklės, Komisija turėtų atlikti nuodugnų šios direktyvos taikymo praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo įvertinimą ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje įgyvendinimo ataskaitoje turi būti nurodyti bent šie duomenys: šioje direktyvoje numatytos apmokestinimo sistemos poveikis valstybių narių pajamoms, sistemos pranašumai ir trūkumai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, poveikis teisingam mokesčių rinkimui valstybėse narėse, poveikis visai vidaus rinkai, ypatingą dėmesį skiriant galimam įmonių konkurencijos iškraipymui dėl naujų šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, ir įmonių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius. Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus 10 metų po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus,

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šia direktyva nustatoma tam tikrų įmonių bendros apmokestinimo bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės.

1.  Šioje direktyvoje nustatoma tam tikrų įmonių bendra apmokestinimo Sąjungoje bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, ir priemonių, susijusių su tarptautiniu siūlomos mokesčių sistemos aspektu.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:

1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines ir skaitmeninės nuolatinės buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR;

c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR. Ta viršutinė riba sumažinama iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c arba d punktuose nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse, penkerius mokestinius metus. Jeigu nepranešama apie nutraukimą, kaip nurodyta 65 straipsnio 3 dalyje, šis laikotarpis automatiškai pratęsiamas kitam penkerių metų mokestiniam laikotarpiui. Kiekvieną kartą pratęsiant šį laikotarpį turi būti atitinkamos 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos.

3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c ar d punktuose nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Šios direktyvos taisyklės netaikomos laivybos įmonėms, kurioms nustatyta speciali mokesčių tvarka. Siekiant nustatyti įmones, kurios yra tos pačios grupės narės, kaip nurodyta 3 straipsnyje, atsižvelgiama į laivybos įmonę, kuriai nustatyta speciali mokesčių tvarka.

Išbraukta.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  teisę naudotis daugiau negu 50 % balsavimo teisių; taip pat

a)  teisę naudotis balsavimo teisėmis, viršijant 50 %; taip pat

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  skolinimosi išlaidos – visų formų skolos palūkanų išlaidos, kitos išlaidos, ekonomiškai lygiavertės palūkanoms ir išlaidoms, susijusioms su finansavimo pritraukimu, kaip nustatyta nacionalinėje teisėję, be kita ko, mokėjimai pagal paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti paskirstant pelną, apskaičiuotos palūkanos, gaunamos už konvertuojamąsias obligacijas ir nulinės atkarpos obligacijas, mokėjimai pagal alternatyvias finansavimo priemones, finansinės nuomos mokėjimų finansinių išlaidų elementas, į atitinkamo turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos, arba kapitalizuotų palūkanų amortizacija, sumos, apskaičiuotos pagal finansavimo pelną pagal sandorių kainodaros taisykles, sąlyginių palūkanų sumos pagal išvestines finansines priemones arba apsidraudimo susitarimus, susijusius su subjekto paskolomis, sąlyginės pajamos, gautos padidinus grynąjį nuosavą kapitalą, kaip nurodyta šios direktyvos 11 straipsnyje, tam tikras su paskolomis susijęs gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl užsienio valiutos kurso ir priemonės, susijusios su finansavimo pritraukimu, garantijų mokesčiai už finansavimo susitarimus, administravimo mokesčiai ir panašios išlaidos, susijusios su lėšų pasiskolinimu;

(12)  skolinimosi išlaidos – visų formų skolos palūkanų išlaidos, kitos išlaidos, ekonomiškai lygiavertės palūkanoms ir išlaidoms, susijusioms su finansavimo pritraukimu, kaip nustatyta nacionalinėje teisėję, be kita ko, mokėjimai pagal paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti paskirstant pelną, apskaičiuotos palūkanos, gaunamos už konvertuojamąsias obligacijas ir nulinės atkarpos obligacijas, mokėjimai pagal alternatyvias finansavimo priemones, finansinės nuomos mokėjimų finansinių išlaidų elementas, į atitinkamo turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos, arba kapitalizuotų palūkanų amortizacija, sumos, apskaičiuotos pagal finansavimo pelną pagal sandorių kainodaros taisykles, sąlyginių palūkanų sumos pagal išvestines finansines priemones arba apsidraudimo susitarimus, susijusius su subjekto paskolomis, tam tikras su paskolomis susijęs gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl užsienio valiutos kurso ir priemonės, susijusios su finansavimo pritraukimu, garantijų mokesčiai už finansavimo susitarimus, administravimo mokesčiai ir panašios išlaidos, susijusios su lėšų pasiskolinimu;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 30 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30a)   nebendradarbiaujanti mokesčių jurisdikcija – jurisdikcija, kuri atitinka šiuos kriterijus:

 

a)  jurisdikcija neatitinka tarptautinių skaidrumo standartų;

 

b)  šioje jurisdikcijoje yra galimų lengvatinių režimų;

 

c)  šioje jurisdikcijoje mokesčių sistema, kurioje nėra pelno mokesčio arba jis yra beveik lygus nuliui ;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 30 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30b)  ekonominis pagrindas – duomenys, apimantys ir skaitmeninę ekonomiką, kuriais remiantis įmonę galima apmokestinti pagal faktinius kriterijus, pvz., jos padalinio turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, valdymo savarankiškumą, teisinį tikrumą, gaunamą pelną ir, esant reikalui, turto sudedamųjų dalių pobūdį;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 30 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30c)  priedangos įmonė – bet koks juridinis asmuo, kuris neturi ekonominio pagrindo ir yra įsteigtas vien mokesčių tikslais;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 30 d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30d)  autorinės išlaidos – bet kokios rūšies išlaidos, mokamos kaip atlygis už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir programinę įrangą, autoriaus teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už informaciją, susijusią su pramonine, komercine ar moksline patirtimi, arba už naudojimąsi bet kokiu kitu nematerialiuoju turtu; mokėjimai už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga yra laikomi autorinėmis išlaidomis;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 30 e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30e)  sandorių kainos – kainos, kuriomis viena įmonė perleidžia materialųjį arba nematerialųjį turtą arba teikia paslaugas susijusioms įmonėms;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 31 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  šalių mokestinės tvarkos neatitikimas – mokesčio mokėtojo ir asocijuotosios įmonės arba šalių struktūrinio susitarimo tarpusavio padėtis skirtingose mokesčių jurisdikcijose, kai dėl finansinės priemonės arba subjekto teisinio kvalifikavimo arba dėl komercinio vieneto įsteigimo kaip nuolatinės buveinės traktavimo skirtumų kyla tokie padariniai:

(31)  šalių mokestinės tvarkos neatitikimas reiškia šalių mokestinės tvarkos neatitikimą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1164 2 straipsnio 9 punkte;

a)  tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi iš mokesčio bazės tiek jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje jurisdikcijoje (dvigubas atskaitymas); arba

 

b)  mokėjimas atskaitomas iš mokesčio bazės jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to paties mokėjimo kitoje jurisdikcijoje (atskaitymas neįtraukiant); arba

 

c)  jeigu dėl komercinio vieneto įsteigimo kaip nuolatinės buveinės traktavimo skirtumų, pajamos, kurių šaltinis yra vienoje jurisdikcijoje, neapmokestinamos atitinkamai tų pačių pajamų neįtraukiant mokesčių tikslais kitoje jurisdikcijoje (neapmokestinimas neįtraukiant).

 

Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda tik tuo atveju, jeigu tas pats atskaitytas mokėjimas, patirtos išlaidos arba nuostoliai dviejose jurisdikcijose viršija pajamų, įtraukiamų abiejose jurisdikcijose ir priskiriamų tam pačiam šaltiniui, sumą.

 

Šalių mokestinės tvarkos neatitikimą taip pat sudaro finansinės priemonės perkėlimas pagal struktūrinį susitarimą, kurio šalis yra mokesčio mokėtojas, jei laikoma, kad pagrindinį perkeltos finansinės priemonės pelną mokesčio tikslais tuo pat metu gavo daugiau nei viena susitarimo šalis, kurios yra rezidentės mokesčių tikslais skirtingose jurisdikcijose, todėl kyla tokie padariniai:

 

a)  mokėjimas, susijęs su pagrindiniu pelnu, atskaitomas atitinkamai jo neįtraukiant mokesčio tikslais, jeigu pagrindinis pelnas neįtraukiamas į vienos iš susitarimo šalių apmokestinamąsias pajamas; arba

 

b)  prie šaltinio išskaityto mokesčio, taikomo mokėjimui dėl perkeltos finansinės priemonės, lengvata taikoma daugiau nei vienai susitarimo šaliai;

 

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 32 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)  struktūrinis susitarimas – susitarimas, susijęs su šalių mokestinės tvarkos neatitikimu, jeigu mokestinės tvarkos neatitikimo kaina nustatyta susitarimo sąlygose, arba susitarimas sudarytas taip, kad atsirastų mokestinės tvarkos neatitikimas, jeigu mokesčio mokėtojas arba asocijuotoji įmonė pagrįstai negalėjo žinoti apie šalių mokestinės tvarkos neatitikimą ir nepasidalijo su šalių mokestinės tvarkos neatitikimu susijusios mokestinės naudos vertės;

Išbraukta.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 33 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(33a)  Skaitmeninė nuolatinė buveinė – svarbų skaitmeninį vaidmenį mokesčių jurisdikciją turintis subjektas, kuris teikia paslaugas, skirtas vartotojams arba įmonėms, kad jurisdikcija pagal kriterijus, nustatytus pagal 5 straipsnio 2a dalį;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipos 33 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(33b)  Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas (TIN) – Komisijos 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate, apimančiame veiksmų planą, skirtą kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti, nurodytas numeris;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal 66 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kad nustatytų kitų sąvokų apibrėžtis.

Pagal 66 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kad atnaujintų dabartines apibrėžtis arba nustatytų kitų sąvokų apibrėžtis.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę vietą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma:

1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę, kuri apima skaitmeninę buveinę, kitoje jurisdikcijoje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę verslo ar skaitmeninę veiklą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma:

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  skaitmeninė platforma arba bet koks kitas skaitmeninio verslo modelis, grindžiamas duomenų rinkimu ir jų naudojimu komerciniais tikslais.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Jeigu mokesčių mokėtojas, kuris yra rezidentas vienoje jurisdikcijoje, suteikia prieigą prie skaitmeninės platformos, pvz., elektroninės taikomosios programos, duomenų bazės, elektroninės prekyvietės ar saugojimo vietos, arba ją teikia arba teikia paieškos sistemą arba reklamos paslaugas interneto svetainėje arba elektroninėje taikomojoje programoje, laikoma, kad šis mokesčių mokėtojas turi nuolatinę buveinę valstybėje narėje, kuri nėra jurisdikcija, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, jeigu bendra mokesčių mokėtojo ar asocijuotosios įmonės pajamų suma, kurią jis gavo iš pirmiau minėtų skaitmeninių platformų bendrovės nerezidentės jurisdikcijoje, viršija 5 000 000 EUR per metus ir kai atitinkama šias sąlygas:

 

a)  ne mažiau kaip 1000 registruotų individualių vartotojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kuri nėra jurisdikcija, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais, ir kurie įsiregistravo mokesčių mokėtojo skaitmeninėje platformoje arba joje apsilankė;

 

b)  ne mažiau kaip 1000 su klientais ar vartotojais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta tais mokestiniais metais buvo bendrovės nerezidentės jurisdikcijoje, per mėnesį sudarytų skaitmeninių sutarčių;

 

c)  mokesčio mokėtojo per mokestinius metus surinkto skaitmeninio turinio kiekis viršija 10 % grupės bendro saugomo skaitmeninio turinio.

 

Komisijai pagal 66 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą, pagal tarptautiniuose susitarimuose pasiektą pažangą pritaikant šios dalies a, b ir c punktuose nurodytus veiksnius.

 

Jeigu, be šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos pajamų ribos, vienas ar daugiau iš trijų šios dalies a, b ir c punktuose nurodytų skaitmeninių veiksnių yra taikomi mokesčio mokėtojui atitinkamoje valstybėje narėje, laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę toje valstybėje narėje.

 

Mokesčių mokėtojas turi pateikti mokesčių institucijoms informaciją, svarbią pagal šį straipsnį nustatant nuolatinę buveinę arba skaitmeninę nuolatinę buveinę .

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be sumų, kurios pagal 2 dalį yra atskaitomos kaip išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kiekvienais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas taip pat gali išskaičiuoti papildomus 50 % tokių išlaidų (išskyrus su kilnojamuoju materialiuoju ilgalaikiu turtu susijusias išlaidas), patirtų tais metais. Jeigu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos viršija 20 000 000 EUR, mokesčių mokėtojas gali išskaičiuoti 25 % viršijančios sumos.

Kai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų suma neviršija 20 000 000 EUR ir kuri yra susijusi personalu, įskaitant darbuotojų, subtiekėjų, laikinųjų ir laisvai samdomų darbuotojų atlyginimais, mokesčių mokėtojui nuo patirtų išlaidų suteikiamas 10 % mokesčio kreditas.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nukrypdamas nuo 1 pastraipos, mokesčio mokėtojas gali atskaityti 100 % mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų, jeigu jos neviršija 20 000 000 EUR, jeigu mokesčio mokėtojas atitinka visas šias sąlygas:

Išbraukta.

a)  jis yra nebiržinė įmonė, turinti mažiau kaip 50 darbuotojų, o jo metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 10 000 000 EUR;

 

b)  jis nėra registruotas ilgiau negu penkerius metus. Jeigu mokesčio mokėtojui netaikomas registravimo reikalavimas, galima laikyti, kad penkerių metų laikotarpis prasideda tada, kai įmonė pradeda vykdyti ekonominę veiklą arba kai jai pradedamas taikyti įsipareigojimas mokėti mokestį;

 

c)  jis nesukurtas per susijungimą;

 

d)  jis neturi asocijuotosios įmonės.

 

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[...]

Išbraukta.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  50 % reprezentacinių išlaidų, neviršijančių [x] % pajamų sumos tais mokestiniais metais;

b)  50 % įprastų ir būtinų reprezentacinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su mokesčių mokėtojo verslu arba su juo pačiu, neviršijančių [x] % pajamų sumos tais mokestiniais metais;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  nepaskirstytųjų pajamų perkėlimas į rezervą, kuris yra įmonės nuosavo kapitalo dalis;

c)  nepaskirstytųjų pajamų perkėlimas į rezervą, kuris sudaro bendrovės nuosavo kapitalo dalį, išskyrus pelną, kurį kooperatinės bendrovės ir kooperatinis konsorciumas perkėlė į rezervą, vykdant dabartinę bendrovės veiklą ir jai pasibaigus pagal nacionalines mokesčių taisykles;

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 pastraipos j a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ja)  gavėjų, esančių šalyse, kurios įtrauktos į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų (mokesčių rojų) ES sąrašą, išlaidos;

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atskaitomos didesnės skolinimosi išlaidos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, neviršijančios 30 % mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba neviršijančios 3 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė.

Atskaitomos didesnės skolinimosi išlaidos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, neviršijančios 10% mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba neviršijančios 1 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal šį straipsnį, jeigu mokesčio mokėtojui leidžiama arba jam reikia veikti grupės vardu, kaip apibrėžta nacionalinėse grupės apmokestinimo sistemos taisyklėse, mokesčio mokėtoju laikoma visa grupė. Tokiomis aplinkybėmis didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojamos visos grupės lygmeniu. 3 000 000 EUR suma numatoma visai grupei.

Pagal šį straipsnį, jeigu mokesčio mokėtojui leidžiama arba jam reikia veikti grupės vardu, kaip apibrėžta nacionalinėse grupės apmokestinimo sistemos taisyklėse, mokesčio mokėtoju laikoma visa grupė. Tokiomis aplinkybėmis didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojamos visos grupės lygmeniu. 1 000 000 EUR suma numatoma visai grupei.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Didesnės skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti konkrečiais mokestiniais metais perkeliamos be laiko apribojimo.

6.  Didesnės skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti konkrečiais mokestiniais metais perkeliamos penkerių metų laikotarpiui.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14a straipsnis

 

Konkrečios išimtys

 

Kooperatyvų ir konsorciumų į rezervą atidėtos pajamos, atliekant tiek dabartinę bendrovės veikla ir po jo galiojimo pabaigos, taip pat kooperatyvų ir konsorciumų išmokos jų pačių nariams, yra atskaitomos, kai mokesčių atskaitymas yra leidžiamas pagal nacionalinę mokesčių teisę.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

29 straipsnis

29 straipsnis

Perkėlimo apmokestinimas

Perkėlimo apmokestinimas

1.  Suma, lygiavertė perkelto turto rinkos vertei turto perkėlimo metu, atėmus jo vertę mokesčio tikslais, laikoma sukauptomis pajamomis šiomis aplinkybėmis:

Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos perkėlimo apmokestinimo taisyklės.

a)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

 

b)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės vienoje valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę arba kitą nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo netenka teisės apmokestinti perkelto turto;

 

c)  jeigu mokesčio mokėtojas perkelia savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais į kitą valstybę narę arba į trečiąją šalį, išskyrus turtą, kuris lieka faktiškai susijęs su nuolatine buveine pirmojoje valstybėje narėje;

 

d)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinės buveinės vykdomą veiklą iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę arba trečiąją šalį, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo netenka teisės apmokestinti perkelto turto.

 

2.  Valstybė narė, į kurią perkeliamas turtas, rezidavimo vieta mokesčių tikslais arba nuolatinės buveinės vykdoma veikla, pripažįsta rinkos vertę, kurią mokesčio mokėtojo arba nuolatinės buveinės valstybė narė nustatė kaip pradinę turto vertę mokesčio tikslais.

 

3.  Šis straipsnis netaikomas perkeltam turtui, susijusiam su vertybinių popierių finansavimu, turtui, kuris pateikiamas kaip užstatas, arba kai turto perkėlimas vykdomas siekiant įvykdyti prudencinius kapitalo reikalavimus arba likvidumo valdymo tikslu ir kai numatyta turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę per 12 mėnesių laikotarpį.

 

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

41 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Jeigu šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, mokesčio mokėtojo rezidento arba mokesčio mokėtojo nerezidento nuolatinės buveinės mokestiniais metais patiriami nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus ir atskaitomi vėlesniais mokestiniais metais.

1.  Mokesčio mokėtojo rezidento arba mokesčio mokėtojo nerezidento nuolatinės buveinės mokestiniais metais patiriami nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus ir atskaitomi vėlesniais mokestiniais metais ne ilgiau kaip penkerių metų laikotarpiui.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

42 straipsnis

Išbraukta.

Nuostolių užskaita ir atskaitymo sugrąžinimas

 

1.  Mokesčio mokėtojas rezidentas, kuris pagal 41 straipsnį atskaitęs savo nuostolius dar gauna pelno, gali papildomai atskaityti tais pačiais mokestiniais metais savo tiesioginių reikalavimus atitinkančių patronuojamųjų įmonių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, arba kitose valstybėse narėse esančių nuolatinių buveinių patirtus nuostolius. Remiantis šio straipsnio 3 ir 4 dalimis, ši nuostolių užskaita suteikiama ribotam laikotarpiui.

 

2.  Atskaitymas yra proporcingas mokesčio mokėtojo rezidento turimai jo reikalavimus atitinkančių patronuojamųjų įmonių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, kapitalo daliai ir visam nuolatinių buveinių kapitalui. Sumažinus mokesčio mokėtojo rezidento mokesčio bazę, jokiu būdu negali būti gauta neigiama suma.

 

3.  Mokesčio mokėtojas rezidentas prie mokesčio bazės turi vėl pridėti vėlesnį pelną (sumą, ne didesnę negu anksčiau atskaityta nuostolio suma), kurį gavo jo reikalavimus atitinkančios patronuojamosios įmonės, nurodytos 3 straipsnio 1 dalyje, arba nuolatinės buveinės.

 

4.  Remiantis 1 ir 2 dalimi atskaityti nuostoliai automatiškai vėl įtraukiami į mokesčio mokėtojo rezidento mokesčio bazę šiomis aplinkybėmis:

 

a)  jeigu nuostolių atskaitymo penktųjų metų pabaigoje pelnas nebuvo pakartotinai įtrauktas arba pakartotinai įtrauktas pelnas neatitinka visos atskaitytų nuostolių sumos;

 

b)  jeigu reikalavimus atitinkanti patronuojamoji įmonė, nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, yra parduota, uždaryta arba tapo nuolatine buveine;

 

c)  jeigu nuolatinė buveinė yra parduota, uždaryta arba tapo patronuojamąja įmone;

 

d)  jeigu patronuojančioji įmonė nebeatitinka 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

 

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

45 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

45a straipsnis

 

Veiksmingas mokesčių mokėjimas

 

Tol, kol galioja 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta ribinė vertė, valstybės narės stebi ir skelbia veiksmingą mažųjų ir vidutinių įmonių ir visose valstybėse narėse veikiančių daugiašalių įmonių mokesčių mokėjimą, kad valstybės narės Sąjungoje galėtų užtikrinti vienodas sąlygas panašioms bendrovėms ir sumažinti administracinę naštą bei išlaidas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nukrypstant nuo 8 straipsnio c ir d punktų, mokesčio mokėtojas neatleidžiamas nuo mokesčio, taikomo pajamoms, kurias mokesčio mokėtojas gavo kaip paskirstytą pelną iš trečiojoje šalyje esančio subjekto arba kurias gavo perleisdamas trečiojoje šalyje esančio subjekto akcijas, jeigu tam subjektui jo šalyje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais, taikomas įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu pusė įstatymu nustatyto pelno mokesčio tarifo, kuris būtų taikomas to mokesčio mokėtojo tokioms užsienyje gautoms pajamoms valstybėje narėje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais.

Nukrypstant nuo 8 straipsnio c ir d punktų, mokesčio mokėtojas neatleidžiamas nuo mokesčio, taikomo pajamoms, kurios nebuvo gautos iš aktyvios verslo veiklos ir kurias mokesčio mokėtojas gavo kaip paskirstytą pelną iš trečiojoje šalyje esančio subjekto arba kurias gavo perleisdamas trečiojoje šalyje esančio subjekto akcijas, jeigu tam subjektui jo šalyje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais, taikomas įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu 15 proc., kuris būtų taikomas to mokesčio mokėtojo tokioms užsienyje gautoms pajamoms valstybėje narėje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu taikoma 1 dalis, mokesčio mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių įsipareigojimų valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos.

2.  Jeigu taikoma 1 dalis, mokesčio mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių įsipareigojimų valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos. Kad mokesčių mokėtojas galėtų naudotis atskaitymu, jis savo mokesčių administratoriams turės įrodyti, kad užsienyje gautos pajamos buvo gautos vykdant aktyvią verslo veiklą, o tai galėtų būti daroma, pateikiant užsienio mokesčių institucijų išduotą sertifikatą.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

58 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

58 straipsnis

58 straipsnis

Bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė

Bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė

1.  Pagal šios direktyvos taisykles apskaičiuodama mokesčio bazę, valstybė narė neatsižvelgia į susitarimą ar kelis susitarimus, kurių sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos esmei ar tikslui, ir todėl, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, jie yra netikri. Susitarimas gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.

Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės.

2.  Taikant 1 dalį susitarimas arba keli susitarimai laikomi netikrais, jeigu jie nebuvo sukurti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

 

3.  Susitarimas arba keli susitarimai, į kuriuos neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais vertinami atsižvelgiant į jų ekonominį turinį.

 

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Subjektas arba nuolatinė buveinė, kurių pelnui netaikomas mokestis arba kuris yra neapmokestintas pagrindinės buveinės valstybėje narėje, laikoma kontroliuojamąja užsienio įmone, jei atitinka šias sąlygas:

Mokesčių mokėtojo valstybė narė subjektą arba nuolatinę buveinę, kurių pelnas neapmokestinamas arba kuris yra atleidžiamas nuo mokesčio toje valstybėje narėje, laiko kontroliuojamąja užsienio bendrove, jei tenkinamos šios sąlygos:

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  faktinis pelno mokestis, kurį nuo pelno sumokėjo subjektas arba nuolatinė buveinė, yra mažesnis nei pelno mokesčio, kuris būtų buvęs taikomas subjektui arba nuolatinei buveinei pagal šios direktyvos taisykles, ir faktinio pelno mokesčio, kurį nuo pelno sumokėjo subjektas arba nuolatinė buveinė, skirtumas.

b)  subjekto pelnui taikomas mažesnis nei 15 % pelno mokesčio tarifas; ta norma nustatoma remiantis pelnu, gautu prieš įgyvendinant veiksmus, kuriuos šios šalys taiko, kad sumažintų apmokestinamą bazę, kuriai taikoma norma; ši norma kiekvienais metais peržiūrima atsižvelgiant į pasaulio prekybos ekonominius pokyčius.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Taikant pirmos pastraipos b punktą, kai apskaičiuojamas pelno mokestis, kuris būtų taikomas subjekto pelnui pagal šią direktyvą mokesčio mokėtojo valstybėje narėje, į subjekto, kuriam mokestis netaikomas arba kuris yra neapmokestinamas kontroliuojamosios užsienio įmonės jurisdikcijoje, nuolatinės buveinės pajamas neatsižvelgiama.

Išbraukta.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu subjektas arba nuolatinė buveinė pagal pirmą pastraipą laikomi kontroliuojamąja užsienio įmone, subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytosioms pajamoms taikomas mokestis, kai jis susijęs su šiomis kategorijomis:

2.  Kai subjektas arba nuolatinė buveinė laikomi kontroliuojamąja užsienio bendrove pagal 1 dalį, mokesčių mokėtojo valstybė narė į mokesčio bazę įtraukia:

 

a)  subjekto nepaskirstytas pajamas arba nuolatinės buveinės pajamas, gautas iš šių kategorijų:

a)  (palūkanomis arba bet kokiomis kitomis panaudojus finansinį turtą gautomis pajamomis;

i)  (palūkanomis arba bet kokiomis kitomis panaudojus finansinį turtą gautomis pajamomis;

b)  autoriniais atlyginimais arba bet kokiomis kitomis pajamomis iš intelektinės nuosavybės;

ii)  autoriniais atlyginimais arba bet kokiomis kitomis pajamomis iš intelektinės nuosavybės;

c)  dividendais ir pajamomis iš akcijų perleidimo;

iii)  dividendais ir pajamomis iš akcijų perleidimo;

d)  pajamomis iš finansinės nuomos;

iv)  pajamomis iš finansinės nuomos;

e)  pajamomis iš draudimo, bankinės ir kitos finansinės veiklos;

v)  pajamomis iš draudimo, bankinės ir kitos finansinės veiklos;

f)  pajamomis iš sąskaitas faktūras išrašančių įmonių, kurios gauna su pardavimu ir paslaugomis susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš asocijuotųjų įmonių ir joms parduotų, ir kurios nekuria pridėtinės ekonominės vertės arba kuria nedidelę pridėtinę ekonominę vertę.

vi)  pajamomis iš sąskaitas faktūras išrašančių įmonių, kurios gauna su pardavimu ir paslaugomis susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš asocijuotųjų įmonių ir joms parduotų, ir kurios nekuria pridėtinės ekonominės vertės arba kuria nedidelę pridėtinę ekonominę vertę.

Pirma pastraipa netaikoma kontroliuojamajai užsienio įmonei, kuri yra rezidentė valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba kuri yra ten įsikūrusi, jeigu kontroliuojamoji užsienio įmonė įsteigta dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Taikant šį straipsnį, kontroliuojamosios užsienio įmonės veikla atspindi ekonominę realybę, jeigu jos veiklą vykdo atitinkamas darbuotojų skaičius, jai vykdyti naudojama atitinkama įranga, ji pagrįsta atitinkamu turtu ir jai vykdyti naudojamos atitinkamos patalpos.

Šis punktas netaikomas, kai kontroliuojamoji užsienio bendrovė vykdo faktinę ekonominę veiklą, pasitelkdama darbuotojus ir naudodama įrangą, turtą ir patalpas, ir tą įrodo atitinkami faktai bei aplinkybės. Kai kontroliuojamoji užsienio bendrovė yra įsikūrusi trečiojoje valstybėje, kuri nėra EEE susitarimo šalis, arba joje yra tos bendrovės rezidavimo vieta, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti pirmos pastraipos.

 

b)  subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytas pajamas, gautas iš apsimestinių darinių, kurių sukūrimo esminis tikslas – gauti mokestinės naudos.

 

Šio punkto tikslais darinys arba jų grupė laikomi apsimestiniais, jei tas subjektas arba nuolatinė buveinė neturėtų turto arba nebūtų prisiėmę rizikos, iš kurių gaunamos visos jų pajamos arba jų dalis, jeigu jie nebūtų kontroliuojami bendrovės, kurioje vykdomos su tuo turtu ir rizika susijusios vadovaujančių asmenų funkcijos, kurios atlieka svarbų vaidmenį generuojant kontroliuojamosios bendrovės pajamas.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Subjektas arba nuolatinė buveinė nelaikomi 1 dalyje nurodyta kontroliuojamąja užsienio įmone, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto arba nuolatinės buveinės susikaupusių pajamų priskiriamos 2 dalies a–f punktuose išvardytoms kategorijoms.

Kai pagal valstybės narės taisykles mokesčių mokėtojo mokesčių bazė apskaičiuojama pagal 2 dalies a punktą, valstybė narė gali pasirinkti subjekto arba nuolatinės buveinės nelaikyti kontroliuojamąja užsienio bendrove pagal 1 dalį, jei viena trečioji ar mažesnė subjekto arba nuolatinės buveinės pajamų dalis priskiriama 2 dalies a punkte nurodytoms kategorijoms.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansų įmonės nelaikomos 1 dalyje nurodytomis kontroliuojamomis užsienio įmonėmis, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto arba nuolatinės buveinės susikaupusių pajamų pagal 2 dalies a–f punktuose išvardytas kategorijas gaunamos iš sandorių su mokesčio mokėtoju arba jo asocijuotosiomis įmonėmis.

Kai pagal valstybės narės taisykles mokesčių mokėtojo mokesčių bazė apskaičiuojama pagal 2 dalies a punktą, valstybė narė gali pasirinkti finansų įmonių nelaikyti kontroliuojamomis užsienio bendrovėmis, jei viena trečioji ar mažesnė subjekto pajamų, priskiriamų 2 dalies a punkte nurodytoms kategorijoms, dalis gaunama iš sandorių su mokesčių mokėtoju arba jo susijusiomis įmonėmis.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Valstybės narės gali į 2 dalies b punkto taikymo sritį neįtraukti subjekto arba nuolatinės buveinės:

 

a)  kurių apskaitinis pelnas yra ne didesnis nei 750 000EUR ir kurių ne iš prekybos gautos pajamos yra ne didesnės nei 75 000 EUR; arba

 

b)  kurių apskaitinis pelnas sudaro ne daugiau nei 10 % jų veiklos sąnaudų mokestiniu laikotarpiu.

 

Pirmos pastraipos b punkto tikslais į veiklos sąnaudas gali būti neįtrauktos prekių, parduotų ne toje šalyje, kurioje subjektas yra rezidentas arba kurioje yra nuolatinė buveinė mokesčių tikslais, sąnaudos, ir mokėjimai susijusioms įmonėms.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

61 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

61 straipsnis

61 straipsnis

Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas

Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas

Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi du kartus, atskaitymas atliekamas tik valstybėje narėje, kurioje yra šio mokėjimo šaltinis, patirtos išlaidos arba nuostoliai.

Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvos (ES) 2016/1164 9 straipsnyje nustatytos šalių mokestinės tvarkos neatitikimo taisyklės.

Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, su kuriuo yra susijusi trečioji šalis, tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai gali būti atskaityti du kartus, susijusi valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymą, jeigu trečioji šalis tokį atskaitymą jau atliko.

 

Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo gali atsirasti atskaitymas neįtraukiant, mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo atskaitymą.

 

Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, su kuriuo yra susijusi trečioji šalis, atsiranda atskaitymas neįtraukiant:

 

a)  jeigu mokėjimo šaltinis yra valstybėje narėje, ta valstybė narė atsisako atlikti atskaitymą, arba

 

b)  jeigu mokėjimo šaltinis yra trečiojoje šalyje, atitinkama valstybė narė reikalauja, kad mokesčio mokėtojas tą mokėjimą įtrauktų į mokesčio bazę, jeigu trečioji šalis dar neatsisakė atlikti atskaitymo arba nepareikalavo, kad mokėjimas būtų įtrauktas.

 

Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo, susijusio su nuolatine buveine, atsiranda neapmokestinimas neįtraukiant, valstybė narė, kurioje mokesčio mokėtojas yra rezidentas mokesčio tikslais, reikalauja, kad mokesčio mokėtojas į mokesčio bazę įtrauktų pajamas, priskiriamas nuolatinei buveinei.

 

Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, susijusio su trečiojoje šalyje esančia nuolatine buveine, atsiranda neapmokestinimas neįtraukiant, atitinkama valstybė narės reikalauja, kad mokesčio mokėtojas į mokesčio bazę įtrauktų pajamas, priskiriamas trečiojoje šalyje esančiai nuolatinei buveinei.

 

4.  Jeigu mokesčio mokėtojo trečiojoje šalyje esančiai asocijuotajai įmonei atliktas mokėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai įskaitomas į mokėjimą, išlaidas arba nuostolius, kurie dėl mokesčių tvarkos neatitikimo atskaitomi dviejose skirtingose ne Sąjungoje esančiose jurisdikcijose, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako leisti asocijuotajai įmonei trečiojoje šalyje atskaityti mokesčio mokėtojo mokėjimą iš mokesčio bazės, jeigu viena iš susijusių trečiųjų šalių dar neatsisakė atlikti mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymo, kuris būtų atskaitytinas dviejose skirtingose jurisdikcijose.

 

5.  Jeigu mokesčio mokėtojo trečiojoje šalyje esančiai asocijuotajai įmonei atliktas atskaitytinas mokėjimo įtraukimas tiesiogiai arba netiesiogiai įskaitomas į mokėjimą, kurio dėl mokesčių tvarkos neatitikimo į mokesčio bazę neįtraukia gavėjas, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako leisti asocijuotajai įmonei trečiojoje šalyje atskaityti mokėjimą iš mokesčio bazės, jeigu viena iš susijusių trečiųjų šalių dar neatsisakė atlikti neįtraukto mokėjimo atskaitymo.

 

6.  Jeigu dėl mokesčių tvarkos neatitikimo mokesčiui prie šaltinio, taikomo mokėjimui daugiau negu vienai susijusiai šaliai už perkeltą finansinę priemonę, taikoma lengvata, mokesčio mokėtojo valstybė narė dėl tokios lengvatos gaunamą naudą riboja proporcingai pagal grynąsias apmokestinamąsias pajamas, susijusias su tokiu mokėjimu.

 

7.  Šiame straipsnyje mokėtojas – subjektas arba nuolatinė buveinė, kurioje yra mokėjimo šaltinis, kurioje patiriamos išlaidos arba nuostoliai.

 

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

61 a straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Rezidencijų mokesčių tikslais mokestinės tvarkos neatitikimai

Atvirkštiniai pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

61 a straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jeigu mokesčio mokėtojo, rezidento mokesčio tikslais ir valstybėje narėje, ir trečiojoje šalyje, atliktas mokėjimas, išlaidos ir nuostoliai pagal tos valstybės narės ir trečiosios šalies įstatymus yra atskaitomi iš abiejų jurisdikcijų mokesčio bazės ir tas mokestis, išlaidos arba nuostoliai gali būti įskaityti į mokesčio mokėtojo toje valstybėje narėje apmokestinamąsias pajamas, neįtraukiamas trečiojoje šalyje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako atskaityti tą mokėjimą, išlaidas arba nuostolius, jeigu trečioji šalis tokį atskaitymą jau atliko.

Taikant šią direktyvą, valstybės narės atvirkštiniams pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejams taiko Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnį.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

65 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

65a straipsnis

 

Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris

 

Komisija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. pateikia teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą dėl suderinto bendro Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio, kad automatinis keitimasis mokesčių srities informacija Sąjungoje būtų veiksmingesnis ir patikimesnis.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

65 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

65b straipsnis

 

Privalomas automatinis keitimasis mokesčių srities informacija

 

Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamą šios direktyvos taikymą privaloma automatiškai keistis mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES1a.

 

Valstybes narės skiria pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuos daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje ir automatiniams informacijos mainams, kad būtų užtikrintas visiškas šios direktyvos įgyvendinimas.

 

____________

 

1a2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

2.  2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 2a dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.  Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 2a dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 6 dalį, 32 straipsnio 5 dalį ir 40 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie šį aktą Tarybai dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

5.  Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 2a dalį, 32 straipsnio 5 dalį ir 40 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie šį aktą Tarybai dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

66a straipsnis

 

Kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonės

 

Valstybės narės iš dalies pakeičia dvišales sutartis pagal šią direktyvą, siekiant užtikrinti, kad tokios sutartys turėtų:

 

a)   straipsnį, kuriuo užtikrinama, kad abi sutarties šalys įsipareigoja nustatyti priemones, pagal kurias mokestį turi mokėti ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė;

 

b)   priedą, kuriame patikslinama, kad dvišalių sutarčių tikslas, be dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra taip pat kova su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;

 

c)   straipsnį, kuriuo numatomas pagrindinio tikslo įvertinimas, pagrįstas bendrąja kovos su mokesčių vengimu taisykle.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

68 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

68a straipsnis

 

Stebėsena

 

Komisija stebi ir skelbia savo išvadas, kaip vienodai įgyvendinama ši direktyva, siekiant užtikrinti vienodą jos priemonių aiškinimą valstybėse narėse.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

69 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

69 straipsnis

69 straipsnis

Peržiūra

Įgyvendinimo ataskaita ir peržiūra

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą.

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina šios direktyvos taikymą.

Neatsižvelgdama į pirmą pastraipą, po trejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija nagrinėja 11 straipsnio veikimą ir svarsto AISL apibrėžties patikslinimus ir kalibravimą. Komisija atlieka išsamią analizę, kaip AISL gali skatinti įmones, turinčias teisę rinktis, ar taikyti šios direktyvos taisykles, finansuoti veiklą panaudojant nuosavą kapitalą.

Komisija pateikia įvertinimo ataskaitoje išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje įtraukta analizė, kurioje nagrinėjami visi šie elementai:

 

a)  šios sistemos poveikį valstybių narių mokestinėms pajamoms;

 

b)  sistemos privalumai ir trūkumai, susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;

 

c)  poveikis sąžiningam mokesčių surinkimui tarp valstybių narių;

 

d)  poveikį visai vidaus rinkai, ypač kiek tai susiję su galimu bendrovių, kurioms taikomos šioje direktyvoje nustatytos naujos taisyklės, konkurencijos iškraipymu.

 

e)  bendrovių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius.

 

Praėjus 10 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą.

Komisija praneša nustatytus faktus valstybėms narėms, kad jos galėtų į juos atsižvelgti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines pelno mokesčio sistemas.

Komisija praneša nustatytus faktus ataskaitos forma Europos Parlamentui ir valstybėms narėms, kad jos galėtų į juos atsižvelgti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines pelno mokesčio sistemas, ir , jei reikia, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo iš dalies keičiama direktyva.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

70 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

70 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 m sausio 1 d.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m sausio 1 d.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

2016 m. pabaigoje Komisija pasiūlyme dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) ir bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) pateikė esminį įmonių apmokestinimo taisyklių pakeitimą. Kartu Komisija atsiėmė savo 2011 m. pasiūlymą dėl BKPMB, kurį blokavo Taryba. Šiuo projektu turėtų būti stiprinama vidaus rinka užtikrinant, kad įmonėms būtų paprasčiau ir pigiau veikti ES tarpvalstybiniu mastu, taip pat kovoti su įmonių agresyvaus mokesčių planavimo praktika ir didinti įmonių mokesčių skaidrumą ES.

BPMB nustatomas vienas mokesčių bazės apskaičiavimo taisyklių rinkinys, o BKPMB įvedamas konsolidavimo elementas, kuris įmonėms suteiktų galimybę kompensuoti nuostolius vienoje valstybėje narėje kitoje valstybėje narėje gautu pelnu.

Mintis suderinti įmonių mokesčių sistemas ES nėra nauja, ji jau buvo pasiūlyta XX a. 7 dešimtmečio pradžios politikos dokumentuose. 1975 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl įmonių mokesčių sistemų suderinimo ir iš dividendams taikomų išskaičiuojamųjų mokesčių, kuris 1990 m. dėl nepakankamos pažangos Taryboje galiausiai atsiimtas. Vietoje to Komisija paskelbė gaires dėl įmonių apmokestinimo. 2001 m. Komisija paskelbė tyrimą dėl įmonių apmokestinimo vidaus rinkoje; vis dėlto Komisija tik 2011 m. pateikė pasiūlymą dėl BKPMB.

Europos Parlamentas ne kartą išreiškė paramą BKPMB projektui. 2008 m. jis pritarė Komisijos ketinimui priimti BKPMB, o 2012 m. jis priėmė pranešėjos Mariannos Thyssen pranešimą, kuriame ragino kuo greičiau pradėti taikyti BKPMB kuo didesniam įmonių skaičiui. 2015 m. savo rezoliucijoje dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (TAXE 1) Parlamentas paragino nustatyti privalomą BKPMB ir pakartojo savo raginimą 2016 m. rezoliucijoje (TAXE 2).

Aplinkybės

Atsižvelgiant į pasaulinę finansų krizę ir atskleistus įvairius finansinius skandalus, pvz., Lux leaks ir Panama Papers, sąžiningas įmonių apmokestinimas tapo svarbiausiu tarptautinės darbotvarkės klausimu. Kovojant su mokesčių vengimu priimta EBPO iniciatyva dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS). ES BEPS rekomendacijos įgyvendintos 2016 m. viduryje priimtame kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinyje (1-oji Kovos su mokesčių vengimu direktyva) ir anksčiau šiais metais priimtoje 2-ojoje Kovos su mokesčių vengimu direktyvoje dėl mokestinės tvarkos neatitikimų, taip pat dėl informacijos apie sprendimus dėl mokesčių mainų (4-oji Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje) ir dėl ataskaitų pagal šalis (5-oji Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje).

BKPMB – trūkstamas elementas kuriant tikrą vidaus rinką ir kovojant su mokesčių vengimu. BKPMB skatina mokesčių patikimumą, aiškią ir stabilią reguliavimo sistemą ir tvirtas kovos su mokesčių vengimu taisykles, įskaitant sandorių kainodaros panaikinimą.

Pasiūlymas

Globalizuotame ir skaitmeniniame pasaulyje valstybėms narėms sudėtinga užtikrinti, kad būtų apmokestinamos įmonės pajamos, kai jomis sukuriama vertė. Ypač didelės tarptautinės įmonės gali lengvai perkelti pelną valstybėms narėms, kurių efektyvieji pelno mokesčio tarifai yra mažesni.

Komisija padalijo dokumentą į konsolidavimo dalį ir dalį, kurioje nustatyta bendra pelno mokesčio bazė. Pirmoje direktyvoje pateikiamas įmonės pelno apmokestinimo taisyklių rinkinys. Antroje direktyvoje dėl konsolidavimo bus įtrauktos visos pajamos ir nuostoliai, kad būtų pasiektas visos ES grynasis pelnas ar nuostoliai. Vis dėlto pranešėjas mano, kad viena dalis negali egzistuoti be kitos. Dėl to reikia stiprinti šių dviejų dokumentų sąsają ir suderinti, kad šios dvi direktyvos būtų įgyvendintos ne vėliau kaip 2020 m. Dėl to turėtų būti netaikomos laikinos nuostatos (tarptautinių nuostolių kompensavimas).

Dabartinės pelno mokesčio sistemos atspindi praėjusio amžiaus ekonominę padėtį, kai įmonės buvo aiškiai susietos to vidaus rinka. Vis dėlto globalizuotoje ir skaitmeninėje pasaulio ekonomikoje kyla iššūkių, susijusių su rinkos iškraipymo prevencija, kova su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu. ES veiklą vykdančioms įmonėms, neturinčioms fizinės buveinės, turi būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip įmonėms, kurios turi fizinę buveinę ES. Todėl pranešėjas į straipsnį dėl nuolatinės buveinės kitoje valstybėje narėje įtraukė skaitmeninės veiklos apibrėžties veiksnius.

Pranešėjas mano, kad ši sistema turėtų būti plačiai priimtas įmonių apmokestinimo standartas. Komisijos pasiūlyta 750 mln. EUR riba netinkama BKPMB tikslams siekti. Pranešėjas siūlo nustatyti žemesnę 40 mln. EUR ribą, kad būtų įtraukta didžioji dalis tarptautinę veiklą vykdančių įmonių. Ilguoju laikotarpiu (t. y. per 5 metus) turėtų nelikti ribos siekiant supaprastinimo įmonėms ir mokesčių administratoriams ir būti užtikrintos vienodos sąlygos MVĮ ir tarptautinėms įmonėms. Pranešėjas ragina Komisiją apskaičiuoti tarptautinių įmonių ir MVĮ sumokėto efektyviojo pelno mokesčio statistines vertes, kad būtų labiau vengiama skirtumų.

Šiame pranešime turėtų būti sprendžiamas vienodų tarptautinių įmonių ir MVĮ sąlygų klausimas. Pastaraisiais dešimtmečiais didėjo tarptautinių įmonių mokamų mokesčių ir MVĮ mokamos dalies skirtumas. Šią problemą lemia tai, kad tarptautinės įmonės, kitaip nei MVĮ, paprastai turi išteklių perkelti savo verslą į jurisdikciją, kurioje taikomi maži mokesčiai. Komisijos pasiūlymo nepakanka šiai tendencijai išspręsti, nes juo valstybėms narėms suteikiama galimybė konkuruoti pelno mokesčio dydžio srityje. Todėl reikėtų priimti minimalaus dydžio principą.

Išvados

Pranešėjas mano, kad pasiūlymai dėl BKPMB yra svarbiausia dalis kuriant vidaus rinką ir kad jais galima padidinti Europos ekonomikos augimą. Nauja sistema būtų skatinama sąžiningesnė ir geriau integruota vidaus rinka ir ji galėtų prisidėti prie kitų pavyzdinių projektų, pvz., kapitalo rinkų sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos ir Investicijų plano Europai, tikslų siekimo. Pranešėjas mano, kad BKPMB sprendžiamos dabartinės problemos tarptautinio apmokestinimo srityje ir ji gali būti veiksminga priemonė kovojant su agresyviu mokesčių planavimu.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 52a straipsnio 4 dalį pateikė PPE nariai Esther de Lange, Brian Hayes, Gunnar Hökmark

1.  Nors apmokestinimas priklauso valstybių narių kompetencijai, kova su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu rodo, jog būtina stiprinti bendradarbiavimą Europos lygmeniu. Vis dėlto šis pasiūlymas dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės turės tik nedidelį poveikį kovai su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, tuo tarpu valstybių narių ekonomikos patirs sunkių padarinių, ypač todėl, kad pasiūlyta konsolidavimo priemonė neteisingai atspindi ekonominės veiklos lygį.

2.  Nebuvo atliktas joks BPMB ir BKPMB išsamus poveikio įvertinimas pagal šalis, ypač turint mintyje poveikį valstybių narių mokestinėms pajamoms. Dėl šiame pranešime pasiūlytų tolesnių pakeitimų dar labiau reikia atlikti naują poveikio įvertinimą, kuriame būtų aiškiai apskaičiuoti padariniai kiekvienai valstybei narei.

3.  Be to, tarptautinių įmonių agresyvus mokesčių planavimas yra pasaulinio masto problema. Geriausia šią problemą spręsti susitarus tarptautiniu mastu naudojantis EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) iniciatyva.

4.  Septyni nacionaliniai parlamentai paskelbė pagrįstas nuomones prieštaraudami pasiūlymams dėl BPMB ir BKPMB dėl subsidiarumo ir mokesčių suverenumo priežasčių. Šiame pranešime nebuvo visiškai atsižvelgta į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (19.9.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB)

(COM(2016) 0685 – C8-0472/2016 – 2016/0337(CNS))

Nuomonės referentė: Evelyn Regner

TRUMPAS PAGRINDIMAS

I. Įžanga

Šiuo pasiūlymu ir pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (2016/0336 (CNS)) atnaujinama Komisijos 2011 m. iniciatyva ES nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę. Abiejų pasiūlymų tikslas yra pateikti šios srities ES teisės aktų, kurie būtų tinkami ekonominei aplinkai, tapusiai labiau globalizuota, mobilia ir skaitmenine, kurioje valstybėms narėms vis sunkiau veiksmingai kovoti su agresyviu mokesčių planavimu vienašališkai vykdant veiksmus, kad apsaugotų savo nacionalines mokesčių bazes nuo erozijos ir pasipriešintų pelno perkėlimui.

II. Veiksmingas konsolidavimo įgyvendinimas

Kovojant už tai, kad būtų pasiekta ES ir ne ES įmonių lygybė apmokestinimo aspektu būtina įgyvendinti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę. Viena iš pagrindinių grėsmių teisingumui mokesčių srityje yra plačiai paplitusi pelno perkėlimo praktika. Visapusiškai įgyvendinus bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę bus įmanoma priskirti pajamas ten, kur sukuriama vertė, naudojant formulę, pagrįstą trimis vienodais svertiniais veiksniais, kurie yra atsparesni agresyviai mokesčių planavimo praktikai negu sandorių kainodara. Tokiu būdu galėtų būti pašalintos spragos tarp nacionalinių mokesčių sistemų, visų pirma sandorių kainodaros, kurios yra apie 70 % visų pelno perkėlimo atvejų priežastis, ir galėtų būti padaryta didelė pažanga siekiant sukurti sąžiningą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą. Taigi abu pasiūlymai turėtų būti laikomi dokumentų rinkiniu ir turėtų būti įgyvendinami drauge, kad būtų pasiekta daugiau teisingumo mokesčių srityje. Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė turėtų būti nustatyta iki 2020 m. pabaigos.

Kalbant apie bendrą mūsų apmokestinimo sistemų teisingumą, korporacijos turi prisiimti dalį naštos ir todėl itin svarbu, kad dėl naujų atleidimo nuo mokesčių nuostatų neįvyktų mokesčio bazės erozija. Turi būti remiamos priemonės, kuriomis privatieji subjektai būtų skatinami investuoti į realiąją ekonomiką, nes dabartinis investicijų trūkumas ES yra viena iš pagrindinių jos ekonominių problemų priežasčių. Tačiau reikia atidžiai rengti įmonėms taikomas mokesčių lengvatas ir jas taikyti tik tuo atveju, jei jo daro akivaizdžiai teigiamą poveikį užimtumui ir augimui ir nėra jokios rizikos, kad bus sukurta naujų mokesčių sistemos spragų. Todėl inovacijos ir investicijos turėtų būti skatinamos teikiant viešąsias subsidijas, o ne taikant atleidimą nuo mokesčių.

Siekiant kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo struktūromis ir išvengti dviejų lygiagrečių mokesčių sistemų, bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė turėtų būti privaloma visoms įmonėms, išskyrus MVĮ, kaip apibrėžta Ketvirtojoje bendrovių teisės direktyvoje (1978). Taigi, pavyzdžiui, nedidelė mėsos parduotuvė ar mažos pradedančios įmonės, kurios pasižymi itin dideliu novatoriškumu, neprivalės taikyti bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės. Kadangi MVĮ neturi išteklių, kuriuos galėtų investuoti į priedangos įmonių struktūras, kad galėtų dirbtinai perkelti pelną, jos patenka į nepalankią konkurencinę padėtį, palyginti su tarptautinėmis įmonėmis. Siekiant užtikrinti tvirtą vidaus rinką, labai svarbu sukurti teisingą, veiksmingą, skaidrią ir augimui palankią bendros pelno mokesčio bazės sistemą, grindžiamą principu, kad pelnas turėtų būti apmokestintas šalyje, kurioje įmonė jį gauna.

Atsižvelgiant į skaitmeninius pokyčius verslo aplinkoje, būtina apibrėžti įmonės skaitmeninės buveinės sąvoką. Įmonės, gaunančios pajamas valstybėje narėje, kurioje neturi fizinės buveinės, turi būti traktuojamos taip pat, kaip fizinę buveinę turinčios įmonės. Todėl BKPMB turi būti taikoma ir skaitmeninėms bendrovėms.

III. Minimalaus pelno mokesčio tarifo nustatymas pasiūlyme

Bendras ir teisingas minimalus pelno mokesčio tarifas yra vienintelis būdas vienodai ir teisingai elgtis su skirtingais subjektais, vykdančiais verslą ES, ir su platesne mokesčių subjektų bendruomene. Nenustačius tokio minimalaus tarifo tik susidarys tokia padėtis, kad lenktynės dėl žemiausių mokesčių tarifų dar labiau suaktyvės. Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė reikš, kad valstybės narės daugiau negalės konkuruoti mokesčių bazių srityje, todėl pagausės ekonominių paskatų konkuruoti mokesčių tarifų srityje. Pelno mokesčio tarifai ES vidutiniškai sumažėjo nuo 35 % praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje iki 22,5 % šiandien. Siekiant nutraukti lenktynes dėl žemiausių pelno mokesčio tarifų ES lygmeniu, reikia nustatyti minimalų 25 % pelno mokesčio tarifą.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Todėl šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus;

(1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis agresyvesnės ir sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Taigi labiau globalizuotoje, mobilioje ir skaitmeninėje ekonomikos sistemoje šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus – derinant pelno mokesčio bazę Sąjungoje ir sukuriant teisingesnę ir nuoseklesnę mokestinę aplinką įmonių veiklai;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)1 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus;

(3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)1 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Įgyvendinus BKPMB visose valstybėse narėse būtų užtikrinta, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus;

________________

________________

1 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), KOM(2011) 121 galutinis/2.

1 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), KOM(2011) 121 galutinis/2.

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų įsigalioti bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas;

(4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų įsigalioti bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas; Tačiau įgyvendinant BPMB be konsolidavimo nebūtų išspręsta pelno perkėlimo problema. Todėl būtina, kad konsolidavimas būtų taikomas visose valstybėse narėse nuo 2021 m. sausio 1 d.;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Be to, kad būtų užtikrintas dviejų BKPMB iniciatyvos etapų suderinamumas, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos įmonėms, kurios būtų laikomos grupe, jeigu būtų įgyvendinta visa iniciatyva. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles;

(5)  Siekiant veiksmingai kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo struktūromis ir išvengti dviejų lygiagrečių mokesčių sistemų, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos visoms įmonėms, išskyrus MVĮ. Ribinės vertės, taikomos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms ilgą laiką buvo nustatomos pagal Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EB (4-oji Bendrovių teisės direktyva)1a. Kadangi MVĮ neturi išteklių, kuriuos galėtų investuoti į priedangos įmonių struktūras, kad galėtų dirbtinai perkelti pelną, jos netenka konkurencinio pranašumo, palyginti su tarptautinėmis įmonėmis. Siekiant užtikrinti tvirtą vidaus rinką, labai svarbu sukurti teisingą, veiksmingą, skaidrią ir augimui palankią bendros pelno mokesčio bazės sistemą, grindžiamą principu, kad pelnas turėtų būti apmokestintas šalyje, kurioje įmonė jį gauna. Be to, kad būtų užtikrintas dviejų BKPMB iniciatyvos etapų suderinamumas, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos įmonėms, kurios būtų laikomos grupe, jeigu būtų įgyvendinta visa iniciatyva. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles;

 

______________

 

1a 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, 1978 8 14).

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Kita vertus, nėra taip svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Šį aspektą būtų geriau įtraukti į dvišales mokesčių sutartis ir nacionalinę teisę dėl jo sudėtingos sąveikos su tarptautiniais susitarimais;

(6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  atsižvelgiant į skaitmeninius pokyčius verslo aplinkoje, būtina apibrėžti įmonės skaitmeninės buveinės sąvoką. Su įmonėmis, gaunančiomis pelną valstybėje narėje, kurioje jos neturi fizinės buveinės, tačiau kurioje gauna pastovią apyvartą, turėtų būti elgiamasi taip pat, kaip ir su įmonėmis, turinčiomis fizinę buveinę. Todėl BKPMB turėtų būti taikoma ir skaitmeninėms bendrovėms;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  apmokestinamos pajamos turėtų būti sumažinamos, atėmus verslo išlaidas ir tam tikrus kitus straipsnius. Į atskaitomas verslo išlaidas paprastai įtraukiamos visos su pardavimu susijusios išlaidos ir su gamyba, priežiūra ir pajamų užtikrinimu susijusios išlaidos. Siekiant remti ekonomikos inovacijas ir modernizuoti vidaus rinką turėtų būti numatyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų atskaitymai, įskaitant itin didelius atskaitymus; šie atskaitymai turėtų būti pripažįstami kaip išlaidos tais metais, kai jos patiriamos (išskyrus nekilnojamąjį turtą). Mažos pradedančiosios įmonės, išskyrus asocijuotąsias įmones, kurios pasižymi itin dideliu novatoriškumu (kategorija, visų pirma apimanti pradedančiąsias įmones), turėtų būti remiamos taikant padidintą itin didelį atskaitymą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat turėtų būti sudarytas neatskaitomų išlaidų sąrašas;

(8)  turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis privatieji subjektai būtų skatinami investuoti į realiąją ekonomiką, nes dabartinis investicijų trūkumas Sąjungoje yra viena iš pagrindinių jos ekonominių problemų priežasčių. Tuo pačiu reikia atidžiai rengti mokesčių lengvatas įmonėms ir taikyti jas tik tuo atveju, jei jos akivaizdžiai turi teigiamą poveikį užimtumui ir augimui ir nėra jokios rizikos, kad bus sukurta naujų mokesčių sistemos spragų. Todėl inovacijos ir investicijos turėtų būti skatinamos teikiant viešąsias subsidijas, kurios vienodai prieinamos visiems, o ne taikant atleidimą nuo mokesčių;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  tai, kad už paskolas mokamos palūkanos atskaitomos iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės, kai taip nėra pelno paskirstymo atveju, sukuria užtikrintą pranašumą skolų, o ne nuosavo kapitalo finansavimui. Atsižvelgiant į dėl to kylančią įmonių įsiskolinimo riziką, labai svarbu nustatyti priemones, kurios pašalintų dabartinį nusistatymą prieš nuosavo kapitalo finansavimą. Todėl numatyta mokesčio mokėtojams suteikti augimo ir investicijų skatinimo lengvatą, pagal kurią mokesčio mokėtojo nuosavo kapitalo didinimai turėtų būti atskaitomi iš mokesčio bazės, jeigu atitinkamos tam tikros sąlygos. Todėl būtų labai svarbu užtikrinti, kad sistema nenukentėtų nuo grandininio poveikio ir šiuo tikslu būtų būtina neįtraukti mokesčio vertės į mokesčio mokėtojo dalyvavimą asocijuotosiose įmonėse. Galiausiai, kad lengvatos schema būtų pakankamai griežta, taip pat būtų reikalaujama nustatyti kovos su mokesčio vengimo taisykles;

Išbraukta.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  kad būtų išvengta didesnius mokesčio tarifus taikančių mokesčių jurisdikcijų mokesčio bazės erozijos dėl pelno perkėlimo į mažesnį mokesčio tarifą taikančias šalis pasinaudojant išpūstomis sandorių kainomis, mokesčio mokėtojo ir asocijuotosios (-ųjų) įmonės (-ių) sandoriams turėtų būti taikomas kainodaros patikslinimas pagal įprastų rinkos sąlygų principą, kuris įprastai yra taikomas kriterijus;

(14)  kad būtų išvengta didesnius mokesčio tarifus taikančių mokesčių jurisdikcijų mokesčio bazės erozijos dėl pelno perkėlimo į mažesnį mokesčio tarifą taikančias šalis pasinaudojant išpūstomis sandorių kainomis, mokesčio mokėtojo ir asocijuotosios (-ųjų) įmonės (-ių) sandoriams turėtų būti taikomas kainodaros patikslinimas pagal įprastų rinkos sąlygų principą, kuris įprastai yra taikomas kriterijus; Tokiu būdu galėtų būti pašalintos spragos tarp nacionalinių mokesčių sistemų, ypač susijusios su sandorių kainodara, kuri yra apie 70 % visų pelno perkėlimo Sąjungoje atvejų priežastis, ir būtų padaryta didelė pažanga siekiant sukurti teisingą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su tarptautine mokesčio vengimo praktika ir palengvinti įmonių tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos atskirai ir skirtingai taikydamos taisykles, nes šiems tikslams pasiekti būtini koordinuoti veiksmai, tačiau dėl to, kad direktyva siekiama šalinti vidaus rinkos trūkumus, kurių atsiranda dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir atgraso nuo tarpvalstybinės veiklos, sąveikos, šiuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jos taikymo sritis apima tik tam tikrą dydį viršijančias grupes;

(21)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su tarptautine mokesčio vengimo praktika ir palengvinti įmonių tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos atskirai ir skirtingai taikydamos taisykles, nes šiems tikslams pasiekti būtini koordinuoti veiksmai, tačiau dėl to, kad direktyva siekiama šalinti vidaus rinkos trūkumus, kurių atsiranda dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir atgraso nuo tarpvalstybinės veiklos, sąveikos, šiuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jos taikymo sritis apima tik tam tikrą dydį viršijančias grupes; Numatytomis priemonėmis tik suderinama pelno mokesčio bazė, o tai yra būtina sąlyga siekiant pašalinti nustatytas kliūtis, iškraipančias vidaus rinką. Be to, tokia laipsniška strategija suteikia valstybėms narėms galimybę nustatyti savo norimą mokestinių įplaukų sumą, kad būtų pasiekti jų biudžeto politikos tikslai. Taip pat nedaromas poveikis valstybių narių teisei nustatyti savo pelno mokesčio tarifus;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šia direktyva nustatoma tam tikrų įmonių bendros apmokestinimo bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės.

1.  Šia direktyva nustatoma tam tikrų įmonių bendros apmokestinimo bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės, įskaitant priemones, skirtas užkirsti kelią mokesčių vengimui, ir priemones dėl tarptautinių siūlomos mokesčių sistemos aspektų.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:

(1)  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines ir skaitmenines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas:

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR;

c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 40 000 000 EUR;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, ši direktyva taikoma įmonėms, kurių nuolatinės buveinės, esančios vienoje arba keliose valstybėse narėse, yra įsisteigusios pagal trečiosios šalies įstatymus, jeigu įmonė atitinka 1 dalies b–d punktuose nustatytas sąlygas.

Be to, ši direktyva taikoma įmonėms, kurių nuolatinės buveinės, esančios vienoje arba keliose valstybėse narėse, yra įsisteigusios pagal trečiosios šalies įstatymus, ir kurių pajamos gaunamos vienoje arba keliose valstybėse narėse, jeigu įmonė atitinka 1 dalies b–d punktuose nustatytas sąlygas.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Be to, ši direktyva taikoma įmonių, įsisteigusių pagal trečiosios valstybės įstatymus, skaitmeninėms buveinėms, kurių veikla orientuota į konkrečios valstybės narės vartotojus ar įmones arba kurių pagrindinės pajamos gaunamos vykdant veiklą toje valstybėje narėje, jeigu ta įmonė atitinka 1 dalies b–d punktuose nustatytas sąlygas. Siekiant nustatyti, ar skaitmeninės buveinės veikla yra orientuota į konkrečios valstybės narės vartotojus ar įmones, pagal EBPO BEPS 1 priemonę atsižvelgiama į teikiamų prekių ir paslaugų vartotojų ar naudotojų bei tiekėjų (teikėjų) fizinę buvimo vietą. Jei jos negalima nustatyti, atsižvelgiama į tai, ar skaitmeninė buveinė vykdo veiklą naudodama valstybės narės arba Sąjungos aukščiausio lygio domeną, arba, mobiliųjų įrenginių programinę įrangą naudojančių įmonių atveju, į tai, ar skaitmeninė buveinė platina savo programinę įrangą per mobiliųjų įrenginių programinės įrangos platinimo centro valstybei narei skirtą padalinį arba vykdo veiklą naudodama domeną, iš kurio dėl, pavyzdžiui, naudojamų valstybių narių, regionų arba miestų pavadinimų galima suprasti, kad orientuojamasi į vartotojus ar įmones konkrečioje valstybėje narėje, arba veiklai taikomos bendrosios sąlygos yra specialiai skirtos Europos Sąjungai arba konkrečiai valstybei narei, arba skaitmeninės buveinės interneto puslapiuose naudojamas reklamos plotas specialiai skirtas vartotojų ir įmonėms konkrečioje valstybėje narėje.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 33 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

33a)  skaitmeninė buveinė – vadovaujantis EBPO BEPS 1 priemonės duomenimis – tai buveinė, kurios veikla orientuota į vartotojus arba įmones konkrečioje valstybėje narėje, atsižvelgiant į prekių ir paslaugų vartotojų ar naudotojų bei tiekėjų (teikėjų) fizinę buvimo vietą. Jei jos negalima nustatyti, atsižvelgiama į tai, ar buveinė vykdo veiklą naudodama valstybės narės arba Sąjungos aukščiausio lygio domeną, arba, mobiliųjų įrenginių programinę įrangą naudojančių įmonių atveju, į tai, ar skaitmeninė buveinė platina savo programinę įrangą per mobiliųjų įrenginių programinės įrangos platinimo centro valstybei narei skirtą padalinį arba vykdo veiklą naudodama domeną, iš kurio dėl, pavyzdžiui, naudojamų valstybių narių, regionų arba miestų pavadinimų galima suprasti, kad orientuojamasi į vartotojus ar įmones konkrečioje valstybėje narėje, arba veiklai taikomos bendrosios sąlygos yra specialiai skirtos Europos Sąjungai arba konkrečiai valstybei narei, arba įmonės interneto puslapiuose naudojamas reklamos plotas yra specialiai skirtas vartotojų ir įmonėms konkrečioje valstybėje narėje.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 33 b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

33b)  efektyvusis pelno mokesčio tarifas – pelno mokestis, mokamas atsižvelgiant į bendrovės finansinėse ataskaitose nurodytas pajamas ir pelną;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę vietą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma:

1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę arba virtualią vietą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma:

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 pastraipos f a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  skaitmeninę buveinę.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Be sumų, kurios pagal 2 dalį yra atskaitomos kaip išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kiekvienais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas taip pat gali išskaičiuoti papildomus 50 % tokių išlaidų (išskyrus su kilnojamuoju materialiuoju ilgalaikiu turtu susijusias išlaidas), patirtų tais metais. Jeigu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos viršija 20 000 000 EUR, mokesčių mokėtojas gali išskaičiuoti 25 % viršijančios sumos.

Išbraukta.

Nukrypdamas nuo 1 pastraipos, mokesčio mokėtojas gali atskaityti 100 % mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų, jeigu jos neviršija 20 000 000 EUR, jeigu mokesčio mokėtojas atitinka visas šias sąlygas:

 

a)  jis yra nebiržinė įmonė, turinti mažiau kaip 50 darbuotojų, o jo metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 10 000 000 EUR;

 

b)  jis nėra registruotas ilgiau negu penkerius metus. Jeigu mokesčio mokėtojui netaikomas registravimo reikalavimas, galima laikyti, kad penkerių metų laikotarpis prasideda tada, kai įmonė pradeda vykdyti ekonominę veiklą arba kai jai pradedamas taikyti įsipareigojimas mokėti mokestį;

 

c)  jis nesukurtas per susijungimą;

 

d)  jis neturi asocijuotosios įmonės.

 

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10a straipsnis

 

Draudimas atskaityti

 

Neleidžiama atlikti tokių atskaitymų, dėl kurių efektyvusis pelno mokesčio tarifas, atėmus neapmokestinamąsias pajamas, sudarytų mažiau nei 20 % pajamų.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[...]

Išbraukta.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 pastraipos j a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ja)  gavėjų, esančių šalyse, kurios įtrauktos į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų (mokesčių rojų) ES sąrašą1a, išlaidos;

 

______________

 

Žr. mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, kurį šiuo metu rengia Taryba: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14166-2016-INIT/en/pdf

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 straipsnio 4 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Papildomai atskaityti nuostolių, kaip nurodyta 1 dalyje, negalima, jei jie patirti po 2020 m. gruodžio 31 d.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu subjektas arba nuolatinė buveinė pagal pirmą pastraipą laikomi kontroliuojamąja užsienio įmone, subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytosioms pajamoms taikomas mokestis, kai jis susijęs su šiomis kategorijomis:

2.  Jeigu subjektas arba nuolatinė buveinė pagal pirmą pastraipą laikomi kontroliuojamąja užsienio įmone, subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytosioms pajamoms taikomas mokestis.

a)  (palūkanomis arba bet kokiomis kitomis panaudojus finansinį turtą gautomis pajamomis;

 

b)  autoriniais atlyginimais arba bet kokiomis kitomis pajamomis iš intelektinės nuosavybės;

 

c)  dividendais ir pajamomis iš akcijų perleidimo;

 

d)  pajamomis iš finansinės nuomos;

 

e)  pajamomis iš draudimo, bankinės ir kitos finansinės veiklos;

 

f)  pajamomis iš sąskaitas faktūras išrašančių įmonių, kurios gauna su pardavimu ir paslaugomis susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš asocijuotųjų įmonių ir joms parduotų, ir kurios nekuria pridėtinės ekonominės vertės arba kuria nedidelę pridėtinę ekonominę vertę.

 

Pirma pastraipa netaikoma kontroliuojamajai užsienio įmonei, kuri yra rezidentė valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba kuri yra ten įsikūrusi, jeigu kontroliuojamoji užsienio įmonė įsteigta dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Taikant šį straipsnį, kontroliuojamosios užsienio įmonės veikla atspindi ekonominę realybę, jeigu jos veiklą vykdo atitinkamas darbuotojų skaičius, jai vykdyti naudojama atitinkama įranga, ji pagrįsta atitinkamu turtu ir jai vykdyti naudojamos atitinkamos patalpos.

Pirma pastraipa netaikoma kontroliuojamajai užsienio įmonei, kuri yra rezidentė valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba kuri yra ten įsikūrusi, jeigu kontroliuojamoji užsienio įmonė įsteigta dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Taikant šį straipsnį, kontroliuojamosios užsienio įmonės veikla atspindi ekonominę realybę, jeigu jos veiklą vykdo atitinkamas darbuotojų skaičius, jai vykdyti naudojama atitinkama įranga, ji pagrįsta atitinkamu turtu ir jai vykdyti naudojamos atitinkamos patalpos.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansų įmonės nelaikomos 1 dalyje nurodytomis kontroliuojamomis užsienio įmonėmis, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto arba nuolatinės buveinės susikaupusių pajamų pagal 2 dalies a–f punktuose išvardytas kategorijas gaunamos iš sandorių su mokesčio mokėtoju arba jo asocijuotosiomis įmonėmis.

Finansų įmonės nelaikomos 1 dalyje nurodytomis kontroliuojamomis užsienio įmonėmis, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto, nuolatinės buveinės arba skaitmeninės buveinės susikaupusių pajamų pagal 2 dalies a–f punktuose išvardytas kategorijas gaunamos iš sandorių su mokesčio mokėtoju arba jo asocijuotosiomis įmonėmis.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

69 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą.

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui šios direktyvos veikimo ataskaitą.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra pelno mokesčio bazė

Nuorodos

COM(2016)0685 – C8-0472/2016 – 2016/0337(CNS)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

24.11.2016

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

24.11.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Evelyn Regner

28.11.2016

Svarstymas komitete

3.5.2017

 

 

 

Priėmimo data

7.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sergio Gaetano Cofferati, Luis de Grandes Pascual, Angel Dzhambazki, Rainer Wieland, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Gabriel Mato, Andrey Novakov

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

ENF

GUE/NGL

PPE

S&D

VERTS/ALE

Jean-Marie Cavada, António Marinho e Pinto

Marie-Christine Boutonnet, Gilles Lebreton

Kostas Chrysogonos

Gabriel Mato, Andrey Novakov, Axel Voss, Rainer Wieland, Tadeusz Zwiefka, Luis de Grandes Pascual,

Sergio Gaetano Cofferati, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Evelyn Regner, Tiemo Wölken

Max Andersson, Julia Reda

1

-

ECR

Angel Dzhambazki

1

0

EFDD

Joëlle Bergeron

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendra pelno mokesčio bazė

Nuorodos

COM(2016)0685 – C8-0472/2016 – 2016/0337(CNS)

Konsultacijos su EP data

21.11.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

24.11.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

24.11.2016

JURI

24.11.2016

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

IMCO

5.12.2016

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Paul Tang

24.11.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

30.8.2017

10.10.2017

6.11.2017

 

Priėmimo data

21.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

12

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Hugues Bayet, Udo Bullmann, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Alex Mayer, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Bas Eickhout, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Luigi Morgano, Laurenţiu Rebega, Joachim Starbatty, Romana Tomc, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Alberto Cirio

Pateikimo data

1.3.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

39

+

ALDE

Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

ECR

Pirkko Ruohonen-Lerner

PPE

Burkhard Balz, Alberto Cirio, Markus Ferber, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Romana Tomc

S&D

Hugues Bayet, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Olle Ludvigsson, Alex Mayer, Luigi Morgano, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Bas Eickhout, Sven Giegold, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

12

-

ECR

Sander Loones, Stanisław Ożóg, Joachim Starbatty, Kay Swinburne

ENF

Marco Zanni

GUE/NGL

Matt Carthy, Miguel Viegas

PPE

Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Esther de Lange

S&D

Costas Mavrides, Alfred Sant

5

0

EFDD

Marco Valli

ENF

Bernard Monot, Laurenţiu Rebega

GUE/NGL

Paloma López Bermejo, Martin Schirdewan

 

Corrections to vote

+

 

-

Laurenţiu Rebega

0

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 9 d.Teisinis pranešimas