PRANEŠIMAS su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo denonsuojamas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas

5.3.2018 - (14423/2017 – C8-0447/2017 – 2017/0241(NLE) – 2017/2266(INI))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: João Ferreira

NE TEISĖKŪROS PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo denonsuojamas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas

(14423/2017 – C8-0447/2017 – 2017/0241(NLE) – 2017/2266(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14423/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimą[1],

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0447/2017),

–  atsižvelgdamas į ... m. ... ... d. teisėkūros rezoliuciją[2] dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (NNN žvejybos reglamentą)[3], ypač į jo 8 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0055/2018),

A.  kadangi Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos (toliau – Komorai) partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatyta, kad bet kuri šalis gali jį nutraukti, esant svarbioms aplinkybėms, pavyzdžiui, šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;

B.  kadangi neteisėta žvejyba kelia didelę grėsmę pasaulio jūrų ištekliams, atsižvelgiant į tai, kad nuskurdinami žuvų ištekliai, naikinamos jūrų buveinės, sąžiningi žvejai pastatomi į nepalankią padėtį ir atimamas pakrantės bendruomenių pragyvenimo šaltinis, visų pirma besivystančiose šalyse;

C.  kadangi ES turėtų imtis visų galimų priemonių siekdama užtikrinti, kad su trečiosiomis šalimis sudaryti tausios žvejybos susitarimai būtų abipusiškai naudingi ES ir atitinkamoms trečiosioms šalims, įskaitant jų vietos gyventojus ir žvejybos sektorius;

D.  kadangi svarbiausias protokolo, kuriuo sudaromas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas, tikslas – sustiprinti abiem šalims naudingą ES ir Komorų bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje nustatant partnerystės sistemą, pagal kurią būtų vykdoma tausios žvejybos politika ir tausiai naudojami žvejybos ištekliai Komorų išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat būtų užtikrinta tam tikra esamo žuvų išteklių pertekliaus kvota, atitinkanti ES laivynų interesus;

E.  kadangi pirmasis EEB ir Komorų žvejybos susitarimas sudarytas 1988 m. ir kadangi nuo tada pagal to susitarimo įgyvendinimo protokolus EEB (ES valstybių narių) laivynams suteikiamos žvejybos galimybės;

F.  kadangi, kaip teigiama Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitoje „Mažiausiai išsivysčiusių šalių žvejybos eksportas ir ekonominis vystymasis“, sektoriaus bendradarbiavimas nepasistūmėjo į priekį ir tebėra menkas, turi labai mažą poveikį žvejybos sektoriui, iškrovimo sąlygoms, stebėjimui ir kontrolės pajėgumui, mokslinių tyrimų plėtrai ar techniniam žvejų ir stebėtojų mokymui; kadangi kaina, kurią ES moka Komorams už žuvies (tunų) toną sudaro maždaug 15 proc. apytikrės didmeninės kainos už toną;

G.  kadangi 2015 m. spalio 1 d. Komorams pranešta, kad Komorai gali būti paskelbti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nes nevykdo tinkamos su Komorų vėliava plaukiojančių laivų kontrolės; kadangi ES 2017 m. gegužės mėn. paskelbė Komorus nebendradarbiaujančia šalimi ir 2017 m. liepos mėn. įtraukė juos į tokių šalių sąrašą, t. y. skyrė Komorams vadinamą raudonąją kortelę, tačiau šalis vis tiek nesiėmė reikiamų taisomųjų priemonių, kad išspręstų nurodytas problemas ir kovotų su NNN žvejyba;

H.  kadangi ankstesniojo susitarimo dėl žvejybos su Komorais protokolo galiojimas baigėsi 2016 m. gruodžio 30 d. ir jis nebuvo atnaujintas, nes Komorai nesiėmė jokių kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba veiksmų; kadangi pagal protokolą kasmet buvo skiriamas 600 000 EUR finansinis paketas, iš kurio 300 000 buvo skiriama Komorų žuvininkystės politikai remti siekiant jų vandenyse skatinti tvarumą ir tinkamai valdyti žuvininkystės išteklius;

I.  kadangi ES yra tvirtai įsipareigojusi kovoti su neteisėta žvejyba ir bet kokio pobūdžio su ja susijusiu verslu ir šis įsipareigojimas nustatytas NNN reglamente;

J.  kadangi ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja su Komorais keliuose sektoriuose; kadangi ES partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo denonsavimas gali būti atšauktas (jeigu imamasi reikiamų taisomųjų priemonių) ir kadangi šio susitarimo denonsavimas neužkerta kelio deryboms ateityje dėl kito susitarimo ir bet kokios kitos formos partnerystės žuvininkystės sektoriuje;

K.  kadangi kova su NNN žvejyba nėra priklausoma vien nuo nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymo: priešingai, ji reikalauja, kad būtų rastos priemonės išaiškėjančioms problemoms spręsti; kadangi, jei Komorai negaus pagalbos iš išorės, jie negalės gerinti savo jūrų valdymo politikos, visų pirma žvejybos išteklių srityje, įskaitant iškrovimo sąlygas, stebėjimo ir kontrolės pajėgumus, mokslinių tyrimų plėtrą ir techninius žvejų ir stebėtojų mokymus;

L.  kadangi į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT) pirmą kartą įtrauktas atskiras tikslas, susijęs su jūrų ir jūrų išteklių išsaugojimu ir tausiu naudojimu (14-as tikslas);

1.  apgailestauja dėl to, kad Komorai nesiėmė reikiamų taisomųjų priemonių nustatytoms problemoms išspręsti ir kovoti su NNN žvejyba, nors buvo įspėti ES;

2.  pakartoja, kad labai svarbi veiksminga vėliavos valstybės vykdoma kontrolė, nes tokios kontrolės stoka yra pagrindinė NNN žvejybos priežastis; mano, kad Komorai turėtų vykdyti pagal tarptautinę teisę prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su laivų, kurie plaukioja su jų vėliava, priežiūra ir kontrole; yra tvirtai įsitikinęs, kad tokia kontrolės stoka ir leidimas žvejoti sudaro tokiems laivams sąlygas nebaudžiamiems vykdyti NNN žvejybą;

3.  mano, kad Komorai turėtų toliau bendradarbiauti su ES ir pasinaudoti šia galimybe imtis reikiamų priemonių, siekdami gerinti savo gebėjimus kovoti su neteisėta žvejyba;

4.  apgailestauja dėl to, kad per beveik 30 metų, kai galiojo ES ir Komorų partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimai, į kuriuos įėjo bendradarbiavimui ir Komorų žuvininkystės sektoriaus plėtrai skirta dalis, nebuvo įmanoma pasiekti apčiuopiamesnių sektoriaus plėtros rezultatų, be kita ko, tokiose srityse kaip stebėjimo ir kontrolės pajėgumai, mokslinių tyrimų plėtra ir techniniai žvejų ir stebėtojų mokymai;

5.  mano, kad turimos vystomojo bendradarbiavimo priemonės, ypač Europos plėtros fondas (EPF), turėtų būti veiksmingiau suderintos su bendra parama pajėgumų plėtotei žuvininkystės sektoriuje;

6.  primena, kad pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės su ES susitarimo protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus ir siekdami Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų Komorai savo išskirtinėje ekonominėje zonoje privalo laikytis gero valdymo principų žuvininkystės srityje, vykdyti atsakingą žvejybą, išlaikyti žuvų išteklius ir saugoti jūros ekosistemą;

7.  pabrėžia, kad reikia kovoti su NNN žvejyba visame pasaulyje ir sukurti paskatas valstybėms rimtai žvelgti į savo pareigas ir įgyvendinti reikiamas savo žuvininkystės sektorių reformas;

8.  mano, jog kova su NNN žvejyba neturi būti priklausoma vien nuo nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymo ir jog, siekiant iš tiesų kovoti su visų rūšių neteisėta žvejyba, būtina rasti būdus padėti šalims – visų pirma mažoms besivystančioms salų valstybėms, kurioms priklauso ir Komorai – kad jos galėtų pakeisti savo jūrų valdymo politiką;

9.  pritaria Komisijai ir Tarybai, kad reikia taikyti NNN žvejybos reglamento 38 straipsnio 8 dalyje nurodytas priemones, pagal kurias denonsuojami visi galiojantys dvišaliai žvejybos susitarimai su Komorais ir numatomas susitarimo nutraukimas, jeigu nebus vykdomi įsipareigojimai kovoti su NNN žvejyba;

10.  atkreipia dėmesį į kitas pasekmes, paminėtas NNN žvejybos reglamento 38 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, susijusias su frachtavimo, perregistravimo kitoje šalyje ir privačių susitarimų draudimu;

11.  vis dėlto mano, kad šis denonsavimas negali nutraukti ES ir Komorų bendradarbiavimo žuvininkystės sektoriuje; primygtinai ragina Komisiją stengtis užtikrinti, kad šie santykiai būtų kuo greičiau atnaujinti, laikantis prielaidos, kad žvejų bendruomenės ir mažos apimties tradicinė žvejyba turėtų būti laikomos svarbiausiais šios šalies vystymosi elementais ir tuo tikslu turėtų būti teikiama investicijų ir techninė pagalba šiose srityse:

  žvejybos administracinė ir valdymo sistema, teisėkūra, instituciniai mechanizmai, žmogiškųjų išteklių (žvejų, mokslininkų, inspektorių ir kitų) pajėgumų plėtotė ir Komorų tradicinių įrankių ir žuvų komercinės ir kultūrinės vertės didinimas;

  stebėjimo ir mokslinių tyrimų pajėgumai, pakrančių apsaugos pajėgumai ir inspektavimo, kontrolės ir kokybės kontrolės pajėgumai;

  žuvų šaldymo, paskirstymo ir perdirbimo įrenginių statymas;

  iškrovimo ir saugumo infrastruktūros uostuose ir prieplaukose statyba ir atnaujinimas;

  Komorų mažos apimties žvejybos laivyno atnaujinimas siekiant padidinti saugą, pajėgumą ilgiau žvejoti jūroje ir žvejybos pajėgumą;

12.  ragina įtraukti sąlygą, pagal kurią, jei Komorai ištaisytų savo trūkumus, procedūra būtų sustabdyta, vadinamoji raudonoji kortelė nebebūtų taikoma, o ES laivynas, savo ruožtu, galėtų grįžti;

13.  ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų, kad būtų galima grįžti prie įprastų sąlygų, gerinant kovos su NNN žvejyba priemonių efektyvumą ir leidžiant ES laivynui grįžti į žvejybos zoną po pakartotinų derybų dėl naujojo protokolo sąlygų;

14.  ragina Komisiją ir Tarybą, kiekvieną pagal savo kompetenciją, nedelsiant visapusiškai informuoti Parlamentą apie pokyčius, jeigu tokių būtų šiame procese;

15.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Komorų Sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL L 290, 2006 10 20, p. 7.
• [2]  Priimti tekstai, P8_TA(0000)0000.
• [3]  OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

Komorų Sąjunga (Komorai) yra trijų pagrindinių salų, esančių Vakarų Indijos vandenyne prie Rytų Afrikos krantų, grupė. Nuo 1975 m. nepriklausomame salyne taip pat yra ketvirta sala, Majotas, kuri suverene pasirinko Prancūziją.

Remiantis 2013 m. duomenimis, Komoruose yra apie 734 000 gyventojų. Dėl istorinių aplinkybių, politinio nestabilumo ir prieigos prie išteklių sunkumų Komorai yra tarp mažiausiai išsivysčiusių šalių, jų ekonomika labai priklauso nuo užsienio dotacijų ir techninės paramos.

Žvejybos sektorius yra antras pagal dydį šalies ūkio sektorius, kurį lenkia tik žemės ūkis, ir yra laikomas strateginiu prioritetu. Jam priklauso 10 proc. darbo vietų ir 8 proc. BVP (2013 m. duomenimis). Vis dėlto šie procentiniai dydžiai rodo, kad sektoriaus reikšmė, atsižvelgiant į ekonominę svarbą ir užimtumą, mažėja dėl jo pažeidžiamumo, kurį nulemia išorės veiksniai – visa šalies vidaus veikla (8 000 žvejų) yra susijusi su tradicine, mažos apimties žvejybos veikla, kurią vykdant naudojami arba maži 6–7 m ilgio stiklo pluošto laivai, kurių variklių galia neviršija 25 AG ir techninė įranga visiškai menka, arba nemotorinės valtys.

Ištekliai, kuriuos galima žvejoti Komorų IEZ, yra daugiausia didžiosios pelaginės žuvys (tunai ir durklažuvės) ir jų būtų galima sužvejoti apie 33 000 tonų per metus, tačiau vietos žvejai kasmet sužvejoja apie 16 000 tonų. Likęs kiekis žvejojamas užsienio pramoninių laivynų ir iškraunamas kitose šalyse. Žuvis perdirbama taip pat ne Komoruose, įskaitant vietos laivų sužvejotas žuvis.

Dvišaliai Europos Sąjungos (ir jos pirmtakių) ir Komorų santykiai prasidėjo 1988 m. Vis dėlto nuo 2006 m. jų santykius reglamentuoja žuvininkystės sektoriaus susitarimas, kuriame numatytas finansinis įnašas, sudarytas iš dviejų dalių: vienas įnašas skiriamas už prieigą prie žvejybos išteklių, o kitas – sektorinei paramai siekiant plėtoti vietos pajėgumus.

Šiame pranešime aptariamas susitarimas apėmė bendrą 1 845 750 eurų finansinį įnašą, iš kurio apie 49 proc. buvo skirta sektorinei paramai. Pagal susitarimą buvo leidžiama išduoti 45 licencijas tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams ir 25 licencijas pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams (licencijos teko Ispanijai, Prancūzijai ir Portugalijai). Šiame susitarime taip pat buvo reikalaujama, kad pagal jį veiklą vykdančių ES laivų įgulose dirbtų tam tikras minimalus skaičius komoriečių, ir į jį taip pat buvo įtraukta išimties nuostata dėl žuvų, kurias galima žvejoti, rūšių.

Nepaisant susitarime ir su juo susijusiame protokole nustatytų sąlygų, jį įgyvendinant kilo įvairių kliūčių, visų pirma susijusių su piratavimu, todėl šios žvejybos licencijos nebuvo panaudotos. Be to, dėl Komorų dalyvavimo operacijose, pažeidžiančiose Reglamentą dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, visų pirma dėl leidimo keisti vėliavas NNN žvejybą vykdantiems laivams, 2015 m. spalio mėn. ES pranešė Komorams apie tai, jog gali būti, kad jie bus paskelbti nebendradarbiaujančia šalimi. Taip iš tikrųjų ir įvyko 2017 m. gegužės ir birželio mėn. (kai Komorams skirta vadinama raudonoji kortelė).

Kadangi per visą šį procesą Komorų institucijos niekaip nereagavo, Komisija ir Taryba siūlo denonsuoti susitarimą.

Bendrai žvelgiant, pranešėjas nemato jokių priežasčių nesutikti su šiuo susitarimo denonsavimu, tačiau reikėtų atsižvelgti į du dalykus: labai varganą socialinę padėtį Komoruose ir Jungtinių Tautų institucijų atliktus vertinimus, kuriuose ES kritikuojama už naudojimąsi galios turėjimo padėtimi, kai sudaromi susitarimai ir nustatoma žuvų kaina (mokama mažiau nei apytikrė didmeninė tunų kaina), ir pažymima, kad partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimais nepavyko paremti vietos sektoriaus plėtros.

Pranešėjas norėtų pabrėžti, kad per beveik 30 metų, kai esama ES ir Komorų partnerystės žuvininkystės srityje susitarimų, į kuriuos įėjo bendradarbiavimui ir paramos Komorų žvejybos sektoriaus plėtrai skirta dalis, nebuvo įmanoma pasiekti apčiuopiamesnių sektoriaus plėtros rezultatų, be kita ko, tokiose srityse kaip stebėjimo ir kontrolės pajėgumai, mokslinių tyrimų plėtra ir techniniai žvejų ir stebėtojų mokymai.

Atsižvelgiant į šį vertinimą, būtina, priimant šį sprendimą, pateikti pasiūlymų, pagal kuriuos būtų siekiama padėti užtikrinti tęstinę paramą vystymuisi ir pagerinti žvejybos sąlygas Komoruose, su ja susijusios veiklos sąlygas ir žvejų bei žvejų bendruomenių gyvenimo kokybę.

Turint mintyje tęstinį ES ir Komorų bendradarbiavimą, visų pirma vystymosi politikos aspektu, svarbu, kad ES ir jos valstybių narių politika šios šalies atžvilgiu būtų orientuota į strateginius prioritetus – vienas pagrindinių tokių prioritetų ir yra žvejybos sektorius. Todėl ES turėtų ir toliau propaguoti paramą, kuri padėtų Komorams, be kita ko:

  pagerinti savo žvejybos administracinę ir valdymo sistemą teisiniu, institucinės struktūros, žmogiškųjų išteklių (žvejų, mokslininkų, inspektorių ir kt.) pajėgumų plėtotės ir Komorų tradicinių įrankių bei žuvų komercinės ir kultūrinės vertės didinimo aspektais;

  plėtoti stebėjimo, mokslinio vertinimo, pakrančių apsaugos, inspektavimo, kontrolės ir kokybės kontrolės pajėgumus;

  pastatyti ar atnaujinti žuvų šaldymo, paskirstymo ir perdirbimo įrenginius;

  pastatyti ir modernizuoti iškrovimo ir saugumo infrastruktūrą uostuose ir prieplaukose;

  atnaujinti mažos apimties žvejybos laivyną siekiant padidinti saugą, pajėgumą ilgiau žvejoti jūroje ir žvejybos pajėgumą.

Pranešėjas mano, kad ES su trečiosiomis šalimis pasirašomi tausios žvejybos susitarimai turi būti abipusiai naudingi ir juose pirmenybė turi būti teikiama veiksmams, siekiant stiprinti trečiosios šalies suverenumą jos žvejybos sektoriuje, plėtoti susijusias ekonomines veiklas ir apsaugoti jūrų išteklius, žvejų bendruomenes ir žvejybos sektoriaus darbuotojus. Tokia plėtra, o ne išteklių nuskurdinimas, yra veiksmingiausias ir teisingiausias būdas kovoti su NNN žvejyba.

Be to, pranešėjas siūlo, kad Europos Parlamentas būtų nedelsiant informuojamas apie bet kokius pokyčius, kurie įvyks šiame procese.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (21.2.2018)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo denonsuojamas Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas, projekto
(2017/2266(INI))

Nuomonės referentas: Norbert Neuser

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagal paskutinį žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolą, kuris nustojo galioti 2016 m. gruodžio 31 d., buvo skirtas 600 000 EUR finansinis paketas, iš kurio 300 000 EUR skirti Komorų žuvininkystės politikai remti siekiant jų vandenyse skatinti tvarumą ir tinkamai valdyti žuvininkystės išteklius;

B.  kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba), nuo kurios kenčia Komorų pakrančių regionai, neigiamai veikia vietinę žuvininkystę ir biologinę įvairovę, kelia grėsmę nedidelės apimties žvejybos įmonėms, apsirūpinimo maistu saugumui ir tvariam Komorų vystymui ir galiausiai didina skurdą;

C.  kadangi jūrų ištekliai nėra neriboti; kadangi dėl NNN žvejybos Afrikos žemynas kasmet praranda milijardus dolerių;

D.  kadangi, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nuomone, neteisėtos žvejybos apimtis siekia apie 26 mln. tonų žuvies per metus, arba daugiau nei 15 % viso laimikio visame pasaulyje; kadangi neteisėtas peržvejojimas kenkia žuvų išteklių atkūrimui, kelia grėsmę biologinei įvairovei, jūrų ekosistemoms, apsirūpinimo maistu saugumui ir lemia didelių ekonominių nuostolių;

E.  kadangi siekiant sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį būtinas tvarus jūrų ekosistemų valdymas; kadangi 21-oji klimato kaitos konferencija (COP 21) pabrėžė, kad reikia skubiai pakeisti dabartinę perteklinės gamybos tendenciją;

F.  kadangi į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT) pirmą kartą įtrauktas atskiras tikslas, susijęs su jūrų ir jūrų išteklių išsaugojimu ir tausiu naudojimu (14-as tikslas);

1.  žino, kad NNN žvejyba yra pagrindinė pasaulinio masto ekonominė ir aplinkos problema vykdant žvejybą tiek jūrose, tiek gėluosiuose vandenyse, kelianti grėsmę žuvų ištekliams ir apsirūpinimo maistu saugumui, taip pat pasaulio vandenynų biologinei įvairovei; pabrėžia, kad NNN žvejyba taip pat kelia grėsmę žuvininkystės valdymo pastangoms, sukuria nesąžiningą konkurenciją žvejams, ypač tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams ir kitoms pagal įstatymus veikiančioms įmonėms, taip pat sunkių socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos padarinių; pažymi, kad didelės apimties NNN žvejyba dažniau pasitaiko valstybėse, kuriose yra silpnas valdymas;

2.  pabrėžia, kad besivystančios šalys yra itin pažeidžiamos dėl NNN žvejybos, nes jos neturi pakankamų savo vandenų kontrolės ir stebėsenos pajėgumų ir tai dar labiau destabilizuoja jų žuvininkystės sektoriaus valdymą; pabrėžia, kad dėl NNN žvejybos besivystančios šalys netenka pajamų ir maisto, ypač kai ši veikla vykdoma tuose pačiuose žvejybos plotuose, kuriuose žvejoja vietinės nedidelės apimties žvejybos įmonės;

3.  palankiai vertina ES visiško neteisėtos žvejybos netoleravimo visame pasaulyje politiką;

4.  apgailestauja, kad, nepaisant pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolą sektoriui teiktos paramos, Komorų valdžios institucijos nesiėmė tinkamų priemonių nacionaliniam žvejybos laivų registrui sudaryti ir nacionaliniam kovos su NNN žvejyba Komorų vandenyse ir žvejyba, kurią vykdo laivai su Komorų vėliava, veiksmų planui ir teisinei sistemai parengti ir įgyvendinti, todėl pagal NNN žvejybos reglamentą Komorai buvo pripažinti nebendradarbiaujančia šalimi;

5.  apgailestauja dėl to, kad Komorų administracija nesugeba susidoroti ne tik su NNN žvejybos problema, Komisija pranešė dar apie Komorų nacionalinių valdžios institucijų blogą valdymą ir politinės valios bendradarbiauti nebuvimą;

6.  ragina stiprinti besivystančių šalių pajėgumus sprendžiant administracinius klausimus, taip pat sudarant išteklių žemėlapius ir vertinant išteklius; taip pat ragina imtis priemonių, skirtų padėti joms parengti patikimą ir objektyvią statistiką, kuri prisidėtų formuojant politiką ir ekonomikos strategijas bei sprendžiant teisėtos žvejybos apsaugos ir stebėsenos klausimus;

7.  primena, kad Komorai pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės su ES susitarimo protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus ir siekdami Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų savo išskirtinėje ekonominėje zonoje privalo laikytis gero valdymo principų žuvininkystės srityje, vykdyti atsakingą žvejybą, išlaikyti žuvų išteklius ir saugoti jūrų ekosistemą;

8.  visų pirma primena darnaus vystymosi tikslų (DVT) Nr. 14 4 tikslą efektyviai reguliuoti žuvų išteklių žvejojimą ir užkirsti kelią peržvejojimui, NNN žvejybai bei žalingai žvejybai ir įgyvendinti mokslu pagrįstus valdymo planus, siekiant per kuo trumpiausią laiką atkurti žuvų išteklius bent iki lygio, užtikrinančio didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį atsižvelgiant į biologines žuvų charakteristikas;

9.  ragina Komisiją tęsti politinį ir žuvininkystės sektoriaus dialogą su Komorų valdžios institucijomis, kuris padėtų Komorams įgyvendinti NNN žvejybos reglamento nuostatas ir galiausiai šią šalį būtų galima išbraukti iš nebendradarbiaujančių šalių sąrašo; ragina tuo pat metu Komorams pagal kitas ES finansines priemones skiriamą paramą perorientuoti taip, kad dėl susidariusios padėties finansinė našta nebūtų užkrauta šalies gyventojams;

10.  pabrėžia, kad pasaulinės žvejybos kontrolės institucijoms reikėtų skirti pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių, kad jos galėtų visapusiškai įgyvendinti žvejybos teisės aktus ir reglamentus;

11.  yra įsitikinęs, kad kova su NNN žvejyba turi būti pagrįsta daugiašaliu požiūriu ir ypač priklauso nuo darnaus atsako tarptautiniu lygmeniu, ypač nuo vėliavos valstybių, pakrantės, uosto ir rinkos valstybių atsako; mano, kad šis atsakas turėtų būti paremtas vienodu tarptautinės teisės aktų ir reglamentų taikymu NNN žvejybai ir išsamiais bei tiksliais informacijos mainais; ragina tarptautinę bendruomenę imtis priemonių, panašių į tas, kurias priėmė ES, siekiant sudaryti kliūtis į rinką patekti žuviai, gautai iš NNN žvejybos.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	20.2.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Eleftherios Synadinos, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Thierry Cornillet, Paul Rübig, Rainer Wieland

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21	+
ALDE	Thierry Cornillet, Paavo Väyrynen
ECR	Nirj Deva, Eleni Theocharous
EFDD	Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano
GUE/NGL	Lola Sánchez Caldentey
PPE	György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Cristian Dan Preda, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Željana Zovko, Anna Záborská
S&D	Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Norbert Neuser, Vincent Peillon
Verts/ALE	Maria Heubuch

1	-
NI	Eleftherios Synadinos

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	27.2.2018
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Eugenia Aguilera García, Alain Cadec, David Coburn, Linnéa Engström, João Ferreira, Sylvie Goddyn, Mike Hookem, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Annie Schreijer-Pierik, Remo Sernagiotto, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Izaskun Bilbao Barandica, José Blanco López, Nicola Caputo, Ole Christensen, Rosa D’Amato, Norbert Erdős, John Flack, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Anja Hazekamp, Maria Heubuch, Czesław Hoc, Yannick Jadot, France Jamet, Seán Kelly, Verónica Lope Fontagné, Linda McAvan, Francisco José Millán Mon, Nosheena Mobarik, Cláudia Monteiro de Aguiar, Rolandas Paksas, Daciana Octavia Sârbu, David-Maria Sassoli, Maria Lidia Senra Rodríguez, Nils Torvalds
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Liliana Rodrigues

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20	+
ALDE	António Marinho e Pinto, Norica Nicolai
ECR	Peter van Dalen, Remo Sernagiotto, Ruža Tomašić
ENF	Sylvie Goddyn
GUE/NGL	João Ferreira, Liadh Ní Riada
PPE	Alain Cadec, Norbert Erdős, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Gabriel Mato, Annie Schreijer-Pierik, Jarosław Wałęsa
S&D	Clara Eugenia Aguilera García, Liliana Rodrigues, Ulrike Rodust, Isabelle Thomas
VERTS/ALE	Linnéa Engström

0	-

2	0
EFDD	David Coburn, Mike Hookem

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė