Procedūra : 2017/0063(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0057/2018

Pateikti tekstai :

A8-0057/2018

Debatai :

PV 13/11/2018 - 13
CRE 13/11/2018 - 13

Balsavimas :

PV 14/11/2018 - 14.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0452

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1011kWORD 122k
6.3.2018
PE 610.704v03-00 A8-0057/2018

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą

(COM(2017) 0142 – C8-0119/2017 – 2017/0063(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Andreas Schwab

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
  Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą

(COM(2017) 0142 – C8-0119/2017 – 2017/0063(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017) 0142),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 103 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0119/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Senato, Ispanijos Parlamento, Portugalijos Parlamento ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0057/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(1)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

2017/0063 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 103 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniai yra viešosios tvarkos dalykas ir turėtų būti veiksmingai taikomi visoje Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija. Siekiant Europoje užtikrinti atviresnes ir sąžiningesnes konkurencingas rinkas, kuriose bendrovės daugiau konkuruotų pagal savo privalumus, nekurtų kliūčių patekti į rinką ir taip galėtų kurti gerovę ir darbo vietas, būtina veiksmingai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą. Taip vartotojai ir vidaus rinkoje veikiančios įmonės apsaugomi nuo verslo praktikos dirbtinai išlaikyti aukštas prekių ir paslaugų kainas ir didinama inovatyvių prekių ir paslaugų pasiūla;

(2)  SESV 101 ir 102 straipsnių viešąjį vykdymo užtikrinimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003((3)) atlieka valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos lygiagrečiai su Komisija. Nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija kartu sudaro valdžios institucijų, glaudžiai bendradarbiaujančių taikant ES konkurencijos taisykles, tinklą (Europos konkurencijos tinklas);

(2a)  kad valstybėse narėse nebūtų nustatoma nereikalingų naujų procedūrų, dabartiniai nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimų priėmimo ir tyrimo įgaliojimai, kurių veiksmingumas valstybėje narėje buvo įrodytas, pagal šią direktyvą nėra kvestionuojami;

(3)  Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalimi nacionalinės konkurencijos institucijos ir nacionaliniai teismai įpareigojami taikyti SESV sutarties 101 ir 102 straipsnius susitarimams arba veiksmams, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Praktikoje dauguma nacionalinių konkurencijos institucijų nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas taiko lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais. Todėl ši direktyva, kurios tikslas – užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų būtinas nepriklausomumo garantijas, taip pat vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimus, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, neišvengiamai darys poveikį nacionalinių konkurencijos institucijų lygiagrečiai taikomoms nacionalinės konkurencijos teisės nuostatoms;

(4)  be to, nacionalinėms konkurencijos institucijoms suteikus įgaliojimus visą su įmone, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, susijusią informaciją gauti skaitmeniniu pavidalu, nesvarbu, kokioje laikmenoje informacija yra laikoma, taip pat turėtų paveikti nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimų aprėptį, kai ankstyvame proceso etape jos imasi atitinkamų tyrimo priemonių remdamosi ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatomis, taikomomis lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais. Nacionalinėms konkurencijos institucijoms suteikus tyrimo įgaliojimus, kurių aprėptis skirtųsi priklausomai nuo to, ar jos galiausiai taikys tik nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas, ar taip pat lygiagrečiai ir SESV 101 ir 102 straipsnius, sumažėtų konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo veiksmingumas vidaus rinkoje. Todėl direktyvos taikymo sritis turėtų apimti ir vien SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą, ir tai pačiai bylai lygiagrečiai taikomos nacionalinės konkurencijos teisės taikymą. Tai netaikoma pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą ir susitarimo pareiškimų apsaugai, kuri taip pat susijusi su vien nacionalinės konkurencijos teisės taikymu;

(5)  daugeliui nacionalinių konkurencijos institucijų pagal nacionalinę teisę neleidžiama turėti būtinų nepriklausomumo garantijų, taip pat vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų, kad jos galėtų veiksmingai užtikrinti šių taisyklių vykdymą. Tai mažina jų gebėjimą veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius ir, kai tinkama, nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais. Pavyzdžiui, pagal nacionalinę teisę daugelis nacionalinių konkurencijos institucijų neturi veiksmingų priemonių, kurias taikydamos jos galėtų rasti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų įrodymų, skirti teisę pažeidusioms bendrovėms baudas, arba neturi tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir biudžetinio nepriklausomumo, kurių joms reikia, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Tai gali joms užkirsti kelią apskritai imtis veiksmų arba apriboti jų vykdymo užtikrinimo veiksmus. Tai, kad daugeliui nacionalinių konkurencijos institucijų trūksta veiklos priemonių ir garantijų, kad jos galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, reiškia, kad dėl antikonkurencinius veiksmus atlikusių įmonių vykdomų procesų rezultatai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo valstybės narės, kuriose jos vykdo veiklą: joms pagal SESV 101 arba 102 straipsnį gali būti apskritai netaikoma jokių vykdymo užtikrinimo priemonių arba tos priemonės gali būti neveiksmingos. Antai tam tikrose valstybėse narėse įmonės gali paprasčiausiai restruktūrizuotis ir taip išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Dėl nevienodo SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų, taikomų lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais, vykdymo užtikrinimo prarandamos galimybės pašalinti kliūtis patekti į rinką ir visoje ▌ Sąjungoje kurti sąžiningesnes konkurencingas rinkas, kuriose įmonės konkuruotų pagal savo privalumus. Tose valstybėse narėse, kurių nacionalinės konkurencijos institucijos turi mažiau išteklių, kad galėtų veiksmingai užtikrinti vykdymą, ypač nukenčia įmonės ir vartotojai. Įmonės negali konkuruoti pagal savo privalumus ten, kur už antikonkurencinius veiksmus galima išvengti atsakomybės, todėl, kad, pavyzdžiui, neįmanoma surinkti antikonkurencinių veiksmų įrodymų arba kad įmonės gali išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Todėl jos neturi paskatų eiti į tokias rinkas, pasinaudoti įsisteigimo teisėmis ir jose tiekti prekių bei teikti paslaugų. Valstybėse narėse, kuriose vykdymo užtikrinimas yra silpnesnis, vartotojai negali pasinaudoti veiksmingo konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo teikiama nauda. Taigi dėl nevienodo SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų, taikomų lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais, vykdymo užtikrinimo visoje Sąjungoje iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje ir trukdoma jai tinkamai veikti;

(6)  nacionalinių konkurencijos institucijų turimų priemonių ir garantijų spragos ir apribojimai silpnina lygiagrečių įgaliojimų užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą sistemą, kuri sukurta taip, kad veiktų kaip darni visuma, grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu Europos konkurencijos tinkle. Ši sistema grindžiama tuo, kad institucijos gali pasikliauti vienos kitomis ir vienos kitų prašyti taikyti faktų nustatymo priemones jų vardu, kad būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba. Tačiau ji tinkamai neveikia, jeigu kai kurios nacionalinės konkurencijos institucijos vis dar neturi tinkamų faktų nustatymo priemonių. Nacionalinės konkurencijos institucijos negali vienos kitoms teikti savitarpio pagalbos kitais svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių narių tarpvalstybiniu mastu veikiančios įmonės gali išvengti baudų mokėjimo paprasčiausiai todėl, kad tam tikrose valstybių narių, kuriose jos vykdo veiklą, teritorijose jos yra teisiškai neįsisteigusios. Taip mažinamos paskatos laikytis SESV 101 ir 102 straipsnių. Tai lemia neveiksmingą vykdymo užtikrinimą, dėl kurio iškraipoma konkurencija įmonėms, kurios laikosi įstatymų, ir mažinamas vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka, visų pirma skaitmenine aplinka;

(7)  siekiant Europoje užtikrinti tikrai bendrą konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo erdvę, kurioje vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms būtų sudarytos vienodesnės sąlygos ir sumažintos nevienodos sąlygos vartotojams, reikia nustatyti minimalias nepriklausomumo, tinkamas finansines, žmogiškųjų ir technologinių išteklių garantijas, taip pat pagrindinius vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimus taikant SESV 101 ir 102 straipsnius ir lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais taikomas nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas, kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų visiškai veiksmingos;

(8)  tikslinga šią direktyvą pagrįsti dviem teisiniais pagrindais – SESV 103 ir 114 straipsniais. Taip daroma dėl to, kad ši direktyva apima ne tik SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą ir lygiagrečiai su šiais straipsniais taikomų nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų taikymą, bet ir nacionalinių konkurencijos institucijų priemonių ir garantijų, kurių reikia SESV 101 ir 102 straipsniams taikyti, spragas ir apribojimus, kurie neigiamai veikia tiek konkurenciją, tiek tinkamą vidaus rinkos veikimą;

(9)  minimalių garantijų nustatymas siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos veiksmingai ir vienodai taikytų SESV 101 ir 102 straipsnius, nedaro poveikio valstybių narių gebėjimui išlaikyti ar nustatyti platesnės aprėpties nepriklausomumo ir išteklių garantijų nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir išsamesnių šių institucijų vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų taisyklių. Visų pirma valstybės narės nacionalinėms konkurencijos institucijoms gali suteikti papildomų įgaliojimų, neapsiribodamos šioje direktyvoje nustatytais pagrindiniais įgaliojimais, kad dar padidintų tų institucijų veiksmingumą;

(10)  kita vertus, būtina nustatyti išsamias taisykles, pagal kurias nustatomos baudų neskyrimo sąlygos slaptų kartelių atveju. Bendrovės prisipažins, kad dalyvavo slaptuose karteliuose, tik jeigu joms bus užtikrintas pakankamas teisinis tikrumas, kad jos galėtų būti atleistos nuo baudų. Dideli valstybėse narėse taikomų baudų neskyrimo programų skirtumai lemia teisinį netikrumą potencialiems pareiškėjams pagal baudų neskyrimo programas ir gali sumažinti paskatas jiems prašyti neskirti baudų. Dėl šių skirtumų keli slapto kartelio nariai siekia pasinaudoti baudų neskyrimo programomis skirtingose valstybėse narėse. Jeigu valstybės narės galėtų įgyvendinti arba taikyti aiškesnes ir suderintas baudų neskyrimo taisykles srityje, kuriai taikoma ši direktyva, tai ne tik padėtų siekti tikslo išlaikyti paskatas pareiškėjams, siekiant, kad konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas Sąjungoje būtų kuo veiksmingesnis, bet ir užtikrinti, kad vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tai neužkerta kelio valstybėms narėms taikyti baudų neskyrimo programų, kurios apima ne tik slaptus kartelius, bet ir kitus SESV 101 ir 102 straipsnių ir lygiaverčių nacionalinių nuostatų pažeidimus;

(11)  ši direktyva netaikoma nacionaliniams įstatymams, jeigu jais numatomos baudžiamosios sankcijos fiziniams asmenims, išskyrus taisykles, reglamentuojančias baudų neskyrimo programų ir fiziniams asmenims taikomų sankcijų sąveiką;

(12)  nacionalinėms konkurencijos institucijoms suteiktų įgaliojimų vykdymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, kurios bent jau atitiktų bendraisiais ES teisės principais ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija nustatytus standartus, kaip išaiškinta vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, ypač atliekant procesinius veiksmus, kurie gali lemti bausmių skyrimą. Šios apsaugos priemonės apima teisę į gerą administravimą ir įmonių teisių į gynybą paisymą, kurių esminis elementas – teisė būti išklausytam. Visų pirma šalims, dėl kurių vykdomas tyrimas, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų pranešti apie preliminarius joms pareikštus prieštaravimus pagal SESV 101 arba 102 straipsnį, prieš priimdamos sprendimą, kuris neigiamai paveiktų tų šalių interesus, ir šios šalys turėtų turėti galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl šių prieštaravimų, prieš priimant tokį sprendimą. Todėl itin svarbu, kad šalys, dėl kurių vykdomas tyrimas, gautų bent prieštaravimų pareiškimą, kuriame būtų nurodyti visi prieštaravimai, kuriais nacionalinės kontrolės institucijos ketina remtis savo galutiniame sprendime dėl pažeidimo, kuris neigiamai paveiktų susijusios įmonės interesus. Šalys, kurioms pranešta apie preliminarius prieštaravimus dėl įtariamo SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimo, turėtų turėti teisę susipažinti su nacionalinių konkurencijos institucijų atitinkamos bylos dokumentais, kad galėtų veiksmingai naudotis savo gynybos teisėmis. Teisė suteikiama atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis ir neapima konfidencialios informacijos, taip pat nacionalinių konkurencijos institucijų ir Komisijos vidaus dokumentų ir korespondencijos. Be to, nacionalinių konkurencijos institucijų taikant SESV 101 arba 102 straipsnį priimtų ▌sprendimų, kuriais nustatomas pažeidimas arba skiriamos taisomosios priemonės arba baudos, arba nustatoma, kad įsipareigojimai privalomi, adresatai turėtų turėti teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Tokie nacionalinių konkurencijos institucijų galutiniai sprendimai turėtų būti motyvuoti, kad tokių sprendimų adresatai turėtų galimybę išsiaiškinti sprendimo motyvus ir pasinaudoti savo teise į į veiksmingą teisinę gynybą. Be to, vadovaudamosi teise į gerą administravimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius nacionalinės konkurencijos institucijos vykdytų procedūras per pagrįstą laikotarpį. Šiomis apsaugos priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti pagarbos įmonių pagrindinėms teisėms ir pareigos veiksmingai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą pusiausvyrą;

(13)  įgaliojimų nacionalinėms konkurencijos institucijoms taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius nešališkai ir siekiant bendro intereso – veiksmingai užtikrinti Europos konkurencijos taisyklių vykdymą – suteikimas yra esminė veiksmingo ir vienodo šių taisyklių taikymo dalis;

(14)  turėtų būti sustiprintas nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą. Todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti įrašyta aiški nuostata, kuria būtų užtikrinta, kad taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius nacionalinės konkurencijos institucijos būtų apsaugotos nuo kišimosi iš išorės ar politinio spaudimo, dėl kurio galėtų kilti grėsmė jų sprendimų nepriklausomumui. Tuo tikslu turėtų būti iš anksto nustatytos aiškios ir skaidrios taisyklės ir procedūros, taikomos nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų narių skyrimui ir atleidimo pagrindui, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to organo nešališkumo ar dėl išorės veiksnių poveikio jam. Be to, siekiant sustiprinti jų nešališkumą, nacionalinių konkurencijos institucijų skiriamos baudos neturėtų būti naudojamos tiesioginiam jų finansavimui;

(15)  kad būtų užtikrintas nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas, jų vadovai, sprendimus priimančių organų nariai ir darbuotojai turėtų veikti sąžiningai ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su jų pareigų ėjimu. Dėl šios priežasties įdarbinimo laikotarpiu ir per savo kadenciją, taip pat per pagrįstą laikotarpį jiems pasibaigus, jie nedirbtų jokio su jų pareigomis nesuderinamo darbo, dėl kurio konkrečiu atveju galėtų kilti interesų konfliktas. Be to, tai taip pat reiškia, kad įdarbinimo laikotarpiu ir per savo kadenciją jie neturėtų turėti interesų, susijusių su verslo įmonėmis ar organizacijomis, dėl kurių vykdomas procesas, susijęs su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, jeigu dėl to gali nukentėti jų nepriklausomumas sprendžiant šį konkretų klausimą. Darbuotojai ir sprendimus priimančio organo nariai turėtų deklaruoti visus interesus ar turtą, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas jiems einant pareigas. Turėtų būti reikalaujama, kad jie sprendimus priimančiam organui ir kitiems jo nariams arba, jeigu nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimų priėmimo įgaliojimai suteikti tik vienam asmeniui, savo paskyrimų tarnybai, praneštų, jeigu einant pareigas jiems reikia spręsti dėl klausimo, susijusio su jų interesais, ir tai galėtų pakenkti jų nepriklausomumui;

(15a)  kiekviena nacionalinė konkurencijos institucija turėtų paskelbti elgesio kodeksą, kuris, nedarydamas poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui, apimtų bent interesų konfliktų vengimo taisykles, įskaitant nuostatas dėl pereinamųjų laikotarpių ir kvietimų priėmimo, taip pat taisykles dėl asmeninės veiklos;

(16)  nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas nekliudo vykdyti nei teisminės priežiūros, nei parlamentinės priežiūros pagal valstybių narių įstatymus. Atskaitomybės reikalavimais taip pat padedama užtikrinti nacionalinių konkurencijos institucijų veiksmų patikimumą ir teisėtumą. Proporcingi atskaitomybės reikalavimai apima reikalavimą nacionalinėms konkurencijos institucijoms reguliariai skelbti savo veiklos ataskaitas vyriausybinėms ar parlamentinėms įstaigoms. Taip pat gali būti vykdoma nacionalinių konkurencijos institucijų finansinių išlaidų kontrolė ar stebėsena, jeigu tai nedaro poveikio jų nepriklausomumui;

(17)  nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų nustatyti savo bylų nagrinėjimo procesų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, dėl kurio iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui. Todėl jos turėtų galėti atmesti skundus remdamosi tuo, kad jie nėra prioritetas, išskyrus atvejus, kai juos inicijuoja atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos, jei tai nedaro poveikio nacionalinių konkurencijos institucijų ištekliams. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl to, kad trūksta kompetencijos, arba nuspręsti, kad joms nėra pagrindo imtis veiksmų. Atmetimo atveju skundo pateikėjams per tinkamą laikotarpį turėtų būti pateiktas sprendimo pagrindimas. Be to, oficialiai pateiktų skundų atvejais tokiam atmetimui turėtų būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės. Nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimai nustatyti savo vykdymo užtikrinimo proceso prioritetus nedaro poveikio valstybės narės vyriausybės teisei nacionalinėms konkurencijos institucijoms pateikti bendrąsias politikos ar prioritetų gaires, kurios nėra susijusios su konkrečiu procesu, susijusiu su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu;

(18)  nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų turėti pakankamus išteklius, tai yra kvalifikuotų darbuotojų, teisinės ir ekonominės kompetencijos, finansinių išteklių ir techninės bei technologinės įrangos, kad galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius. Jeigu jų pareigos ir įgaliojimai pagal nacionalinę teisę yra išplečiami, vis tiek turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių, būtinų šioms užduotims atlikti. Nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas turėtų būti sustiprintas suteikiant joms galimybę savarankiškai spręsti dėl biudžeto asignavimų naudojimo vykdant savo įgaliojimus, nedarant poveikio nacionalinėms biudžeto taisyklėms ir procedūroms;

(18a)   kad būtų užtikrinta veiksminga šios direktyvos įgyvendinimo stebėsena, valstybės narės turėtų prižiūrėti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos vyriausybinei ar parlamentinei įstaigai reguliariai teiktų viešai prieinamas savo veiklos ir išteklių ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti informacija apie sprendimus priimančio organo narių skyrimą ir atleidimą iš pareigų, atitinkamais metais paskirtus išteklius ir bet kokius tos sumos pakeitimus, palyginti su ankstesniais metais. Tokios ataskaitos turėtų būti teikiamos Sąjungos lygmeniu;

(19)  nacionalinėms konkurencijos institucijoms reikia minimalių bendrų tyrimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimų, kad jos galėtų veiksmingai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą;

(20)  nacionalinėms konkurencijos institucijoms turėtų būti suteikti veiksmingi tyrimo įgaliojimai, kad bet kuriuo savo vykdomo proceso etapu jos galėtų nustatyti SESV 101 straipsniu draudžiamą susitarimą, sprendimą ar suderintus veiksmus ar bet kokį SESV 102 straipsniu draudžiamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejį;

(21)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų tyrimo įgaliojimai turi būti tinkami, kad būtų galima išspręsti skaitmeninės aplinkos keliamas vykdymo užtikrinimo problemas, ir turėtų suteikti galimybę nacionalinėms konkurencijos institucijoms visą su įmone ar įmonių asociacija, kuriai taikoma tyrimo priemonė, susijusią informaciją, įskaitant atlikus ekspertizę gautus duomenis, gauti skaitmeniniu pavidalu, nesvarbu, kokioje laikmenoje informacija yra laikoma: knyginiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, kituose mobiliuosiuose prietaisuose ar debesijos laikmenose;

(22)  nacionalinėms administracinėms konkurencijos institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai tikrinti ir įmonių, ir įmonių asociacijų, dėl kurių vykdomas procesas, susijęs su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, taip pat kitų rinkos dalyvių, kurie gali turėti tokiam procesui svarbios informacijos, patalpas. Nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti atlikti tokius patikrinimus, kai bent jau pagrįstai galima įtarti SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą. Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms reikalauti iš anksto gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimo tokiems patikrinimams atlikti;

(23)  kad nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimai būtų veiksmingi, jais šioms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su informacija, kuri yra prieinama tikrinamai įmonei ar įmonių asociacijai arba asmeniui ir kuri yra susijusi su įmone, dėl kurios atliekamas tyrimas;

(24)  kad būtų kuo mažiau bereikalingo patikrinimų pratęsimo, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti įgaliojimus tęsti paiešką su tikrinamos įmonės ar įmonių asociacijos verslo veikla susijusių apskaitos knygų ir kitų veiklos dokumentų kopijose ar išrašuose institucijos patalpose arba kitose tam tikslui skirtose patalpose;

(25)  patirtis patvirtina, kad verslo veiklos dokumentai gali būti laikomi direktorių ar kitų įmonės darbuotojų namuose, ypač kai vis dažniau naudojamas lankstus darbo organizavimas. Siekiant užtikrinti, kad patikrinimai būtų veiksmingi, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti įgaliojimus patekti į patalpas, įskaitant privačius namus, jeigu galima pagrįstai įtarti, kad ten yra laikomi verslo veiklos dokumentai, kurie gali būti svarbūs įrodant ▌ SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą. Naudotis šiuo įgaliojimu turėtų būti galima iš anksto gavus teisminės institucijos leidimą. Tai neužkerta kelio valstybėms narėms ypač skubiais atvejais nacionalinės teisminės institucijos užduotis pavesti nacionalinei administracinei konkurencijos institucijai, veikiančiai kaip teisminė institucija;

(26)  nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų turėti veiksmingus įgaliojimus prašyti pateikti informacijos, kuri yra būtina SESV 101 straipsniu draudžiamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams ar bet kokiam SESV 102 straipsniu draudžiamam piktnaudžiavimo atvejui nustatyti. Tai turėtų apimti teisę prašyti bet kokia skaitmenine forma saugomos informacijos, įskaitant elektroninius laiškus ir interneto pokalbių programų žinutes, neatsižvelgiant į tai, kur ji yra laikoma (gali būti laikoma debesijoje ir serveriuose), jei ji prieinama prašymo pateikti informaciją adresatui. Ta teisė neturėtų reikšti, kad įmonei užkraunamas tyrimo požiūriu neproporcingai didelis įpareigojimas, pavyzdžiui, kad tai įmonei nesukeltų bereikalingų išlaidų ar nereikalautų didelių pastangų. Nors teisė reikalauti informacijos yra itin svarbi aptinkant pažeidimus, tokie prašymai turėtų būti tinkamos apimties. Tokie prašymai neturėtų versti įmonių prisipažinti padarius pažeidimą, – prievolė tai įrodyti tenka nacionalinėms konkurencijos institucijoms. Patirtis patvirtina, kad trečiųjų šalių, pavyzdžiui, rinkos konkurentų, klientų ir vartotojų, savanoriškai teikiama informacija taip pat gali būti vertingas informacijos šaltinis informacija pagrįstam ir tvirtam vykdymo užtikrinimui, ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų skatinti tai daryti;

(27)  nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų turėti veiksmingas priemones konkurencijai rinkoje atkurti skirdamos proporcingas struktūrines ar elgesio taisomąsias priemones, kurios yra proporcingos padarytam pažeidimui ir kurios yra būtinos tam pažeidimui nutraukti;

(27a)  laikinosios priemonės gali būti svarbi priemonė, kuria užtikrinama, kad atliekant tyrimą tiriamas pažeidimas rimtai ir nepataisomai nepakenktų konkurencijai ir dėl to neatsirastų rinkos pokyčių, kuriuos būtų labai sunku pakeisti bet kuriuo sprendimu, kurį priima nacionalinė konkurencijos institucija bylos nagrinėjimo pabaigoje. Kad nebūtų padaryta tokia nepataisoma žala konkurencijai, nacionalinės konkurencijos institucijos turi turėti teisę skirti laikinąsias priemones. Tačiau ši direktyva netrukdo nacionalinėms konkurencijos institucijoms taikyti laikinųjų priemonių kitais tinkamais atvejais. Sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų galioti tik nustatytą laikotarpį – arba kol nacionalinė konkurencijos institucija užbaigs procedūrą, arba nustatytą laikotarpį, kurį būtinais ir tinkamais atvejais galima pratęsti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokių priemonių tinkamumas būtų vertinamas vykdant pagreitintas apeliacines procedūras. Kad konkurencijos institucijos galėtų prisitaikyti prie greitai besikeičiančių rinkų, Komisija turėtų išnagrinėti galimus būdus, kaip paspartinti konkurencijos institucijų vykdomus procesus dėl 101 ir 102 straipsnių taikymo arba supaprastinti laikinųjų priemonių priėmimą. Ji turėtų atlikti tyrimą ir pateikti rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2020 m. pabaigos, o prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Be to, valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas, būtinas užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų praktiškai taikyti laikinąsias priemones;

(28)  jeigu vykstant procesui, kurio rezultatas gali būti susitarimo ar suderintų veiksmų uždraudimas, įmonės ar įmonių asociacijos nacionalinėms konkurencijos institucijoms pasiūlo įsipareigojimus, kuriais išsprendžiamos jų iškeltos problemos, tos institucijos turėtų galėti priimti sprendimus, kuriais nustatoma, kad šie įsipareigojimai atitinkamoms įmonėms yra privalomi ir jų vykdytini. Iš esmės tokie sprendimai dėl įsipareigojimų nėra tinkami slaptų kartelių atveju, dėl kurių nacionalinė konkurencijos institucija turėtų skirti baudą. Sprendimais dėl įsipareigojimų turėtų būti nustatyta, kad nacionalinėms konkurencijos institucijoms nebėra pagrindo imtis veiksmų, nedarant išvados, ar SESV 101 arba 102 straipsnis buvo pažeistas, ar ne. Sprendimai dėl įsipareigojimų nedaro poveikio valstybių narių konkurencijos institucijų ir teismų įgaliojimams konstatuoti tokį pažeidimą ir nagrinėti bylą. Be to, tiksliniai įmonių atitikties reikalavimams stebėsenos metodai ir sankcijų taikymas įpareigojimų nesilaikymo atveju pasirodė esančios veiksmingos konkurencijos institucijų priemonės. Iš esmės pasikeitus bet kokiems faktams, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, arba įmonei pažeidus savo įsipareigojimus, arba jei sprendimas buvo pagrįstas šalių pateikta neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų turėti veiksmingų priemonių bylai atnaujinti;

(29)  siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimą, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti įgaliojimus vykdydamos administracinį procesą įmonėms ir įmonių asociacijoms už SESV 101 arba 102 straipsnių pažeidimus tiesiogiai pačios skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudas arba siekti, kad baudos būtų skirtos per nebaudžiamąjį teismo procesą. Tai nedaro poveikio valstybių narių nacionaliniams įstatymams, kuriuose numatyta, kad sankcijas už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus skiria teismai per baudžiamąjį procesą;

(30)  siekiant užtikrinti, kad įmonės ir įmonių asociacijos laikytųsi reikalavimų, susijusių su nacionalinių konkurencijos institucijų tyrimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimų vykdymu, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turi galėti skirti veiksmingas baudas už reikalavimų nesilaikymą, taip pat vykdydamos administracinį procesą tiesiogiai pačios skirti reguliariai mokamas baudas, kad priverstų laikytis su šių įgaliojimų vykdymu susijusių reikalavimų, arba siekti, kad baudos būtų skirtos per nebaudžiamąjį teismo procesą. Tai nedaro poveikio valstybių narių nacionaliniams įstatymams, kuriuose numatyta, kad tokias baudas skiria teismai per baudžiamąjį teismo procesą. Be to, ši direktyva neturi poveikio nei įrodinėjimo standarto nacionalinėms taisyklėms, nei nacionalinių konkurencijos institucijų pareigoms patvirtinti atitinkamos bylos faktus, jei tos taisyklės ir pareigos atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus. Vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos turėtų būti nustatomos proporcingai bendrai atitinkamų įmonių ir įmonių asociacijų apyvartai;

(31)  siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą, SESV 101 ir 102 straipsniuose vartojama sąvoka „įmonė“ turėtų būti taikoma pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, tai yra būti suprantama kaip ekonominis vienetas, net jeigu jį sudaro keli fiziniai arba juridiniai asmenys. Todėl nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų galėti taikyti įmonės sąvoką, kad nustatytų, jog patronuojančioji bendrovė yra atsakinga už vienos iš jos patronuojamųjų bendrovių elgesį, ir skirti jai baudas, tais atvejais, kai tokia patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą. Kad pakeitusios teisinę ar organizacinę struktūrą įmonės negalėtų išvengti atsakomybės sumokėti baudas už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų galėti pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką nustatyti, kad teisinių arba ekonominių teisių perėmėjai yra atsakingi už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą ir skirti jiems baudas;

(32)  siekdamos užtikrinti, kad už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus skirtos baudos atspindėtų ekonominę pažeidimo svarbą, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų atsižvelgti į pažeidimo sunkumą. Nacionalinės konkurencijos institucijos taip pat turėtų galėti nustatyti pažeidimo trukmei proporcingas baudas. Šie veiksniai turėtų būti įvertinti pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Visų pirma, kiek tai susiję su pažeidimo sunkumo vertinimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, pažeidimo kontekstą ir atgrasomąjį baudų poveikį. Atliekant šį vertinimą gali būti atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip prekių ir paslaugų, su kuriomis susijęs pažeidimas, apyvarta ir įmonės dydis bei ekonominė galia, taip pat ar tai mažoji ar vidutinė įmonė, turinti ribotą produktų portfelį, nes jie parodo, kokią įtaką įmonė galėjo daryti rinkai. Be to, to paties pažeidėjo padaryti kartotiniai pažeidimai rodo jo polinkį daryti tokius pažeidimus, taigi jie yra labai svarbus nagrinėjamo elgesio sunkumo ir atitinkamai būtinybės sugriežtinti bausmę siekiant veiksmingo atgrasančio poveikio rodiklis. Nustatydamos skirtinos baudos dydį, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų atsižvelgti į įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių ir paslaugų pardavimo vertę. Nacionalinės konkurencijos institucijos taip pat turėtų turėti teisę padidinti baudą, skirtiną įmonei arba įmonių asociacijai, kuri tęsia tą patį pažeidimą arba padaro panašų pažeidimą po to, kai Komisija arba nacionalinė konkurencijos institucija priėmė sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad ta įmonė ar įmonių asociacija pažeidė SESV 101 arba 102 straipsnį. Be to, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų galėti atsižvelgti į susijusios įmonės ekonominį gyvybingumą ir, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/104/ES(4) 18 straipsnio 3 dalyje, į kompensaciją, sumokėtą tarpusavio sutarimu;

(33)  patirtis patvirtina, kad darant konkurencijos taisyklių pažeidimus tam tikrą vaidmenį nuolat atlieka įmonių asociacijos, todėl nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų galėti veiksmingai skirti baudas tokioms asociacijoms. Kai procesuose, vykdomuose prieš įmonių asociacijas dėl su jų narių veikla susijusių pažeidimų, yra vertinamas pažeidimo sunkumas siekiant nustatyti baudos dydį, turėtų būti atsižvelgiama į asociacijos narėmis esančių įmonių tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių ir paslaugų pardavimo apimties sumą. Siekiant užtikrinti veiksmingą baudų, skirtų įmonių asociacijoms už jų padarytus pažeidimus, išieškojimą, būtina nustatyti sąlygas, kuriomis nacionalinės konkurencijos institucijos gali reikalauti, kad įmonių asociacijoms esant nemokioms, baudą sumokėtų jos narės. Tai darydamos nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų atsižvelgti į santykinį asociacijai priklausančių įmonių dydį ir ypač į mažų ir vidutinių įmonių padėtį. Tai, kad baudą sumoka vienas ar keli asociacijos nariai, nedaro poveikio nacionalinėje teisėje nustatytoms taisyklėms, numatančioms sumokėtos sumos išieškojimą iš kitų asociacijos narių;

(34)  baudų atgrasomasis poveikis Europoje yra labai skirtingas ir kai kuriose valstybėse narėse didžiausias baudos dydis, kurį galima nustatyti, yra labai mažas. Siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų skirti atgrasomąsias baudas, nustatytas didžiausias baudos dydis turėtų būti ne mažesnis nei 10 % atitinkamos įmonės bendros pasaulinės apyvartos. Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti didesnį didžiausią baudos dydį;

(35)  baudų neskyrimo programos yra pagrindinė slaptų kartelių nustatymo priemonė, padedanti vykdyti veiksmingą persekiojimą ir skirti sankcijas už sunkiausius konkurencijos teisės pažeidimus. Tačiau šiuo metu esama didelių valstybėse narėse taikomų baudų neskyrimo programų skirtumų. Šie skirtumai lemia teisinį netikrumą pažeidimus padariusioms įmonėms dėl sąlygų, kuriomis jos gali prašyti neskirti baudų, taip pat dėl jų galimybių būti atleistoms nuo baudų pagal atitinkamą (-as) baudų neskyrimo programą (-as). Toks netikrumas gali sumažinti paskatas potencialiems pareiškėjams pagal baudų neskyrimo programas prašyti neskirti baudų. Tai savo ruožtu gali lemti mažiau veiksmingą konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą Sąjungoje, nes atskleidžiama mažiau slaptų kartelių;

(36)  dėl valstybių narių lygmeniu taikomų baudų neskyrimo programų skirtumų taip pat kyla grėsmė, kad vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms nebus užtikrintos vienodos sąlygos. Todėl tikslinga sumažinti šiuos skirtumus ir padidinti teisinį tikrumą užtikrinant, kad visos nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų atleisti nuo baudų ir sumažinti baudas bei priimti supaprastintus prašymus tomis pačiomis sąlygomis. Siekiant užtikrinti dar didesnį teisinio tikrumo lygį įmonėms vidaus rinkoje ir padidinti baudų neskyrimo programų patrauklumą visoje Sąjungoje, valstybės narės turi toliau dėti pastangas, kad suderintų savo sąlygas dėl baudų neskyrimo;

(37)  nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų įmones atleisti nuo baudų ir jas sumažinti, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos. Turėtų būti laikoma, kad įmonė nacionalinei konkurencijos institucijai pateikė slapto kartelio įrodymų, kurie leidžia konstatuoti SESV 101 straipsnio pažeidimą, jeigu tuo metu, kai įmonė tokius įrodymus pateikė, ta nacionalinė konkurencijos institucija neturėjo pakankamai su tuo pačiu karteliu susijusių įrodymų, kad galėtų konstatuoti SESV 101 straipsnio pažeidimą;

(38)  pareiškėjai turėtų turėti galimybę prašymą neskirti baudos pateikti raštu arba, jei tinkama, kitomis priemonėmis, kurias naudojant pareiškėjui nereikėtų pateikti dokumentų, informacijos ar kitos jo turimos, saugomos ar kontroliuojamos medžiagos. Tuo tikslu nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų būti įdiegusios sistemas, kurios joms suteiktų galimybę priimti pareiškimus pagal baudų neskyrimo programą žodžiu arba kitomis priemonėmis, įskaitant skaitmeninį pavidalą. Be to, siekiant sumažinti administracinę ir kitokią didelę naštą, susijusią su daugkartiniais prašymais, pareiškėjai turėtų turėti galimybę pateikti prašymus neskirti baudų ne tik oficialia atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos kalba, bet ir viena iš kitų Sąjungos darbo kalbų;

(39)  atsižvelgiant į Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų pasidalijamąją kompetenciją užtikrinant SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą, labai svarbu, kad būtų sukurta sklandžiai veikianti supaprastintų prašymų teikimo sistema. Pareiškėjai, dėl įtariamo slapto kartelio Europos Komisijai pateikę prašymus neskirti baudos, turėtų galėti pateikti supaprastintus prašymus dėl to paties kartelio nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kurias jie laiko tinkamomis. Nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų priimti supaprastintus prašymus, kuriuose pateikiama minimali informacija, susijusi su įtariamu karteliu, ir neprašyti pateikti daugiau informacijos nei šis nustatytas minimumas, kol nenusprendžia imtis veiksmų dėl bylos. Tačiau pareiškėjai nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kurioms pateikė supaprastintus prašymus, privalo pranešti, jeigu pasikeitė informacija, įtraukta į jų Komisijai pateiktą prašymą neskirti baudos. Nacionalinės konkurencijos institucijos pareiškėjams turėtų pateikti patvirtinimą, kuriame nurodyta gavimo data ir valanda, ir pareiškėjui pranešti, jeigu dėl to paties kartelio jos jau yra anksčiau gavusios supaprastintą prašymą arba prašymą neskirti baudos, išskyrus atvejus, kai tai neigiamai paveiktų tyrimo vientisumą. Kai tik Komisija nusprendžia nesiimti veiksmų dėl visos bylos ar jos dalies, pareiškėjai turėtų turėti galimybę nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kurioms jie pateikė supaprastintus prašymus, patiekti visapusiškus prašymus neskirti baudų;

(40)  teisinis netikrumas dėl to, ar įmonių darbuotojai yra apsaugoti nuo individualių sankcijų, gali užkirsti kelią potencialiems pareiškėjams prašyti neskirti baudos. Todėl konkurencijos institucijoms prašymus atleisti nuo baudų pateikusių įmonių esami ir buvę darbuotojai bei direktoriai turėtų būti apsaugoti nuo bet kokių valdžios institucijų įmonėms skirtų sankcijų už jų dalyvavimą slaptame kartelyje, dėl kurio pateiktas prašymas. Tokia apsauga turėtų priklausyti nuo to, ar tie darbuotojai ir direktoriai veiksmingai bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, o prašymai atleisti nuo baudų buvo pateikti prieš pradedant baudžiamąjį procesą;

(41)  naudojantis lygiagrečių įgaliojimų taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius sistema reikia, kad nacionalinės konkurencijos institucijos glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje ir su Komisija. Visų pirma, jeigu nacionalinė konkurencijos institucija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnio 1 dalį atlieka patikrinimą kitos nacionalinės konkurencijos institucijos vardu, turėtų būti sudarytos galimybės prašančiosios institucijos pareigūnams dalyvauti ir padėti jį atlikti, kad suteikus papildomų išteklių, žinių ir techninės kompetencijos būtų padidintas tokių patikrinimų veiksmingumas;

(42)  be to, turėtų būti nustatyta tvarka, kurią taikydamos nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų prašyti savitarpio pagalbos pranešant apie preliminarius prieštaravimus ir sprendimus, taip pat užtikrinant sprendimų, kuriais nustatomos vienkartinės ar reguliariai mokamos baudos, vykdymą, jeigu atitinkama įmonė nėra teisiškai įsisteigusi jų teritorijoje. Tai užtikrintų veiksmingą SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimą ir padėtų užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant garantuoti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos, prieš prašydamos savitarpio pagalbos, dėtų pagrįstas pastangas, kad užtikrintų sprendimų, kuriais skiriamos vienkartinės arba reguliariai mokamos baudos, vykdymą, iš institucijų, į kurias kreipiamasi, turėtų būti reikalaujama, kad tokie sprendimai būtų vykdomi tik jeigu atitinkama įmonė nėra teisiškai įsisteigusi arba akivaizdu, kad ji neturi pakankamai turto savitarpio pagalbos prašančios nacionalinės konkurencijos institucijos valstybėje narėje. Siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos skirtų pakankamai lėšų prašymams dėl savitarpio pagalbos ir kad tokią pagalbą būtų galima sustiprinti, institucijoms, į kurias kreipiamasi, turėtų būti suteikta galimybė susigrąžinti susijusias išlaidas;

(43)  siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos veiksmingai užtikrintų SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą, reikia numatyti praktines senaties terminų sustabdymo taisykles. Visų pirma, naudojantis lygiagrečių įgaliojimų sistema, nacionaliniai senaties terminai turėtų būti sustabdomi tol, kol kitos valstybės narės nacionalinės konkurencijos institucijos arba Komisija vykdo procesą. Tai neužkerta kelio valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti absoliučiuosius senaties terminų, jei dėl tokių absoliučiųjų terminų trukmės SESV 101 ir 102 straipsnių taikymas netampa praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas;

(44)  siekiant užtikrinti, kad bylos Europos konkurencijos tinkle būtų nagrinėjamos efektyviai ir veiksmingai, tose valstybėse narėse, kurių nacionalinė administracinė konkurencijos institucija yra kompetentinga tirti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus, o nacionalinė teisminė konkurencijos institucija yra kompetentinga priimti sprendimą, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir (arba) skiriama bauda, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti tiesiogiai pareikšti ieškinį nacionalinei teisminei konkurencijos institucijai. Be to, jeigu procesuose dėl nacionalinių konkurencijos institucijų taikant SESV 101 arba 102 straipsnį priimtų vykdymo užtikrinimo sprendimų nacionaliniai teismai veikia kaip apeliacinės instancijos teismai, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos tame procese turėtų turėti visapusiškas teises dalyvauti kaip ieškovės arba atsakovės ir naudotis tomis pačiomis teisėmis, kurias turi tokio proceso šalys;

(45)  dėl rizikos, kad informacija, kurioje pateikiami įrodymai prieš save ir kuri yra pateikta tyrimui, bus atskleista kitais nei tyrimo tikslais, gali sumažėti paskatos potencialiems pareiškėjams pagal baudų neskyrimo programas bendradarbiauti su konkurencijos institucijomis. Todėl nesvarbu, kokia forma teikiami pareiškimai pagal baudų neskyrimo programas, juose esanti informacija, gauta pasinaudojus teise susipažinti su bylos dokumentais, turėtų būti naudojama tik kai tai yra būtina siekiant pasinaudoti gynybos teisėmis vykstant valstybių narių teismo procesams tam tikrais labai ribotais atvejais, tiesiogiai susijusiais su byla, su kurios dokumentais leista susipažinti. Tai neturėtų užkirsti kelio konkurencijos institucijoms skelbti savo sprendimų pagal taikomą Sąjungos arba nacionalinę teisę;

(46)  įrodymai yra svarbus SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimo elementas. Nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų apsvarstyti atitinkamus įrodymus, nesvarbu, ar jie pateikti raštu, žodžiu ar įraše, įskaitant juridinių ar fizinių asmenų padarytus slaptus įrašus, jei tai nėra vienintelis įrodymų šaltinis. Tai nedaro poveikio teisei būti išklausytam;

(47)  kad paremtų glaudų bendradarbiavimą Europos konkurencijos tinkle, Komisija turėtų užtikrinti centrinės informacinės sistemos (Europos konkurencijos tinklo sistemos) priežiūrą, plėtrą, prieglobą, ją eksploatuoti ir teikti paramos naudotojams paslaugas, laikydamasi atitinkamų konfidencialumo, duomenų apsaugos ir duomenų saugumo standartų. Europos konkurencijos tinklo efektyvus ir veiksmingas veikimas grindžiamas sąveikumu. Centrinės informacinės sistemos priežiūros, plėtros, prieglobos, paramos naudotojams ir eksploatavimo išlaidos, taip pat kitos administracinės išlaidos, patiriamos dėl Europos konkurencijos tinklo veikimo, visų pirma su posėdžių organizavimu susijusios išlaidos, turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Numatoma, kad iki 2020 m. Europos konkurencijos tinklo sistemos išlaidos bus dengiamos Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų bei bendrųjų sistemų programos (ISA2 programos) lėšomis, atsižvelgiant į programos turimus išteklius, tinkamumo ir prioritetų nustatymo kriterijus;

(48)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų būtinas nepriklausomumo garantijas ir išteklius, taip pat vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimus, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius ir lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais taikomą nacionalinę konkurencijos teisę, taip pat užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos ir Europos konkurencijos tinklo veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi siekiant veiksmingumo ir vienodumo, kurių reikia taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(49)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(5) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šioje direktyvoje išdėstomos tam tikros taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų būtinas nepriklausomumo garantijas ir išteklius, taip pat vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimus, ir galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija ir kad dėl nacionalinių įstatymų ir priemonių, užkertančių kelią nacionalinėms konkurencijos institucijoms veiksmingai užtikrinti taisyklių vykdymą, vartotojai ir įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, neatsidurtų nepalankioje padėtyje. Direktyvos taikymo sritis apima SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų, taikomų lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais tai pačiai bylai, taikymą, išskyrus 29 straipsnio 2 dalį, kuris taip pat apima išimtinai taikomą nacionalinę konkurencijos teisę.

2.  Šioje direktyvoje išdėstomos tam tikros su savitarpio pagalba susijusios taisyklės siekiant apsaugoti sklandų vidaus rinkos veikimą ir glaudaus bendradarbiavimo Europos konkurencijos tinkle sistemą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  nacionalinė konkurencijos institucija – valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 35 straipsnį paskirta institucija, atsakinga už SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą. Šioms funkcijoms atlikti valstybės narės gali paskirti vieną ar daugiau administracinių institucijų (nacionalinę administracinę konkurencijos instituciją), taip pat teisminių institucijų (nacionalinę teisminę konkurencijos instituciją);

2)  konkurencijos institucija – nacionalinė konkurencijos institucija arba Komisija, arba abi institucijos, atsižvelgiant į kontekstą;

3)  Europos konkurencijos tinklas – valdžios institucijų tinklas, kurį sudaro nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija, suteikiantis galimybę diskutuoti ir bendradarbiauti taikant SESV 101 ir 102 straipsnius ir užtikrinant jų vykdymą;

4)  nacionalinės konkurencijos teisės nuostatos – nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis iš esmės siekiama to paties tikslo, kaip ir SESV 101 ir 102 straipsniais, ir kurios yra taikomos tai pačiai bylai ir lygiagrečiai su Sąjungos antimonopoline teise pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalį, išskyrus informacijos, gautos iš pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą ir susitarimo pareiškimų, nurodytų 29 straipsnio 2 dalyje naudojimą ir išskyrus nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis nustatomos baudžiamosios sankcijos fiziniams asmenims;

5)  nacionalinis teismas – nacionalinis teismas, kaip apibrėžta SESV 267 straipsnyje;

6)  apeliacinės instancijos teismas – nacionalinis teismas, kuris yra įgaliotas įprasta apeliacine tvarka peržiūrėti nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimus ar teismo tuo klausimu priimtus sprendimus, neatsižvelgiant į tai, ar šis teismas pats turi įgaliojimus konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą;

7)  procesas – nacionalinės konkurencijos institucijos vykdomas procesas, susijęs su SESV 101 arba 102 straipsnio taikymu, kol ta institucija to proceso nebaigia ir nepriima sprendimo, nurodyto 9 arba 11 straipsnyje, arba nenusprendžia, kad nėra pagrindo jai imtis tolesnių veiksmų, arba Komisijos vykdomas procesas, susijęs su SESV 101 arba 102 straipsnio taikymu, kol ji to proceso nebaigia ir nepriima sprendimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7, 9 arba 10 straipsnį arba nenusprendžia, kad nėra pagrindo jai imtis tolesnių veiksmų;

8)  įmonė, kaip nustatyta SESV 101 ir 102 straipsniuose, – bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir finansavimo būdą, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

9)  slaptas kartelis – dviejų arba daugiau konkurentų sudarytas susitarimas ir (arba) suderinti veiksmai, kuriais siekiama koordinuoti savo konkurencinį elgesį rinkoje ir (arba) daryti įtaką svarbiems konkurencijos veiksniams taikant tokią praktiką, kaip pirkimo ar pardavimo kainų arba kitų prekybos sąlygų nustatymas, gamybos arba pardavimo kvotų paskirstymas, rinkų ir klientų pasidalijimas, įskaitant antikonkurencinį veiksmų derinimą konkursuose, importo arba eksporto apribojimus ir (arba) antikonkurencinius veiksmus konkurentų atžvilgiu, apie kuriuos kiti asmenys, išskyrus kartelio šalis, visiškai nieko nežino;

10)  atleidimas nuo baudų – bauda slaptame kartelyje dalyvavusiai įmonei neskiriama už bendradarbiavimą su konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą;

11)  baudų sumažinimas – kaip atlygis už bendradarbiavimą su konkurencijos institucija slaptame kartelyje dalyvavusiai įmonei pagal baudų neskyrimo programą mažesnių nei įprastai baudų skyrimas;

12)  baudų neskyrimas – atleidimas nuo baudų ir jų sumažinimas;

13)  baudų neskyrimo programa – programa, susijusi su SESV 101 straipsnio arba nacionalinės konkurencijos teisės taikymu, pagal kurią viena slapto kartelio šalis nepriklausomai nuo kitų su karteliu susijusių įmonių bendradarbiauja su konkurencijos institucija šiai atliekant tyrimą ir savanoriškai teikia turimą informaciją apie kartelį ir savo vaidmenį jame, už tai ta šalis, priimant sprendimą arba nebetęsiant proceso, atleidžiama nuo baudų, kurios turėtų būti skirtos už jos dalyvavimą kartelyje, arba baudos yra sumažinamos;

14)  pareiškimas pagal baudų neskyrimo programą – savanoriškas įmonės arba fizinio asmens arba jų vardu konkurencijos institucijai žodžiu arba raštu teikiamas pareiškimas ar jo įrašas, kuriame pateikiama įmonės arba fizinio asmens turima informacija apie slaptą kartelį ir jų vaidmenį jame ir kuris parengtas specialiai pateikti šiai institucijai, kad pagal baudų neskyrimo programą būtų atleista nuo baudų arba jos būtų sumažinamos; tai netaikoma jau egzistuojančiai informacijai;

15)  jau egzistuojanti informacija – įrodymai, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo konkurencijos institucijos vykdomo proceso, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra konkurencijos institucijos byloje;

16)  susitarimo pareiškimas – savanoriškas įmonės arba jos vardu konkurencijos institucijai teikiamas pareiškimas, kuriame įmonė prisipažįsta dalyvavusi pažeidžiant SESV 101 straipsnį arba nacionalinę konkurencijos teisę arba atsisako tai ginčyti ir prisiima atsakomybę ir kuris parengtas specialiai siekiant sudaryti galimybę šiai konkurencijos institucijai taikyti supaprastintą arba pagreitintą procedūrą;

17)  pareiškėjas – įmonė, pateikusi prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pagal baudų neskyrimo programą;

18)  institucija pareiškėja – nacionalinė konkurencijos institucija, kuri pateikia savitarpio pagalbos prašymą pagal 23, 24 arba 25 straipsnį;

19)  institucija, į kurią kreipiamasi – nacionalinė konkurencijos institucija, gavusi savitarpio pagalbos prašymą, o 24 ir 25 straipsniuose nurodyto pagalbos prašymo atveju gali reikšti kompetentingą valdžios tarnybą, instituciją ar departamentą, kuris yra daugiausiai atsakingas už tokių sprendimų vykdymo užtikrinimą pagal nacionalinius įstatymus, norminius teisės aktus ir administracinę praktiką.

Visos nuorodos į SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą ir pažeidimus suprantamos kaip apimančios lygiagretų nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų taikymą tai pačiai bylai.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS TEISĖS

3 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  Nacionalinėms konkurencijos institucijoms vykdant šioje direktyvoje nurodytus įgaliojimus laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

2.  Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad vykdant šiuos įgaliojimus būtų taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, susijusios su įmonių teisėmis į gynybą, įskaitant teisę būti išklausytai ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių konkurencijos institucijų vykdomas procesas dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo būtų vykdomas per pagrįstą laikotarpį. Valstybės narės užtikrina, kad prieš priimdamos sprendimą pagal šios direktyvos 9 straipsnį nacionalinės konkurencijos institucijos priimtų pareiškimą dėl prieštaravimų.

III SKYRIUS

NEPRIKLAUSOMUMAS IR IŠTEKLIAI

4 straipsnis

Nepriklausomumas

1.  Siekdamos garantuoti nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumą taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad jos pareigas atliktų ir įgaliojimus vykdytų nešališkai, siekdamos veiksmingo ir vienodo šių nuostatų vykdymo užtikrinimo, laikydamosi proporcingų atskaitomybės reikalavimų ir nedarydamos poveikio glaudžiam konkurencijos institucijų bendradarbiavimui Europos konkurencijos tinkle.

2.  Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:

a)   nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai galėtų eiti pareigas ir vykdyti įgaliojimus, susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, nepatirdami politinės ir kitos išorinės įtakos;

b)   eidami pareigas ir vykdydami įgaliojimus, susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai nesiektų ir nepriimtų jokių nurodymų iš jokios vyriausybinės ar kitos viešojo ar privačiojo sektoriaus įstaigos;

c)   nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su jų pareigų ir įgaliojimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, ėjimu ir vykdymu. Nacionalinės konkurencijos institucijos taiko procedūras, kuriomis užtikrina, kad palikę savo tarnybą jų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai praleistų tam tinkamą laikotarpį nepradėtų eiti pareigų, kurios galėtų sukelti interesų konfliktą konkrečios bylos, su kurios nagrinėjimu jie buvo susiję kaip nacionalinės kompetencijos institucijos pareigūnai, atveju;

d)   nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų nariai galėtų būti atleisti, tik jeigu jie nebeatitinka jų pareigoms eiti keliamų sąlygų arba padaro sunkų nusižengimą pagal nacionalinę teisę. Atleidimo pagrindai turėtų būti iš anksto nustatyti nacionalinėje teisėje. Jie neatleidžiami dėl priežasčių, susijusių su tinkamų jų pareigų ir įgaliojimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, ėjimu ir vykdymu, kaip apibrėžta 5 straipsnio 2 dalyje;

e)   nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų nustatyti su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusių užduočių, apibrėžtų 5 straipsnio 2 dalyje, atlikimo prioritetus. Jeigu nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos privalo nagrinėti oficialiai pateiktus skundus, tai apima tų institucijų įgaliojimus atmesti tokius skundus remiantis tuo, kad jos jų nelaiko prioritetu, išskyrus, jei taikoma pagal nacionalinę teisę, skundus, kuriuos inicijuoja atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos. Tai nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais, nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais. Oficialiai pateikto skundo atmetimo atveju taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės pagal nacionalinę teisę;

ea)   nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų nariai būtų atrenkami ir skiriami pagal iš anksto nustatytas aiškias ir skaidrias atrankos ir įdarbinimo procedūras.

5 straipsnis

Ištekliai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų pakankamą skaičių darbuotojų ir pakankamai finansinių ir technologinių išteklių, kad galėtų veiksmingai atlikti pareigas ir vykdyti įgaliojimus, taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

2.  Taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius nacionalinės konkurencijos institucijos, be kita ko: atlieka tyrimus, siekdamos taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius; priima sprendimus, kuriais taikomos šios nuostatos, remdamosi Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsniu, teikia patarimus ir glaudžiai bendradarbiauja Europos konkurencijos tinkle, siekdamos užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą.

2a.  Nepažeisdamos nacionalinių biudžeto taisyklių ir procedūrų valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms konkurencijos institucijoms būtų suteiktas nepriklausomumas spręsti dėl biudžeto asignavimų naudojimo vykdant savo įgaliojimus, kaip nurodyta 2 dalyje.

2b.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos reguliariai teiktų ir viešai skelbtų savo veiklos ir išteklių ataskaitas vyriausybinėms ar parlamentinėms įstaigoms. Valstybės narės užtikrina, kad tose ataskaitose būtų informacija apie sprendimus priimančio organo narių skyrimą ir atleidimą iš pareigų, atitinkamais metais paskirtus išteklius ir bet kokius tos sumos pakeitimus, palyginti su ankstesniais metais, ir kad jos būtų teikiamos Sąjungos lygmeniu.

IV SKYRIUS

ĮGALIOJIMAI

6 straipsnis

Įgaliojimas tikrinti veiklos patalpas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų atlikti visus būtinus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus, apie kuriuos iš anksto nepranešama, siekdamos taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Valstybėms narėms netrukdoma reikalauti išankstinio nacionalinės teisminės institucijos leidimo tokiems patikrinimams atlikti. Valstybės narės užtikrina, kad pareigūnams ir kitiems lydintiesiems asmenims, kuriuos nacionalinės konkurencijos institucijos įgaliojo atlikti patikrinimą, būtų suteikti bent šie įgaliojimai:

a)   patekti į visas įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)   patikrinti su verslo veikla susijusias apskaitos knygas ir kitus veiklos dokumentus, nesvarbu, kokioje laikmenoje jie yra laikomi, įskaitant teisę susipažinti su tikrinamam subjektui prieinama informacija;

c)   paimti arba gauti bet kokio pavidalo tokių apskaitos knygų ar kitų veiklos dokumentų kopijas arba išrašus ir, jeigu mano esant reikalinga, tęsti paiešką tose kopijose ar išrašuose savo patalpose arba kitose tam tikslui skirtose patalpose;

d)   užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar kitus veiklos dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks yra būtinas patikrinimui atlikti;

e)   prašyti bet kurio įmonės arba įmonių asociacijos atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonėms ir įmonių asociacijoms būtų nustatytas reikalavimas leisti nacionalinėms administracinėms konkurencijos institucijoms atlikti patikrinimus. Jeigu įmonė ar įmonių asociacija priešinasi patikrinimui, kurį atlikti nurodė nacionalinė administracinė konkurencijos institucija arba įgaliojo nacionalinė teisminė institucija, nacionalinės konkurencijos institucijos gali gauti būtiną policijos ar lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbą, kad galėtų atlikti patikrinimą. Tokia pagalba taip pat gali būti gaunama kaip atsargumo priemonė.

7 straipsnis

Įgaliojimas tikrinti kitas patalpas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu pagrįstai įtariama, kad su verslo veikla ir su atliekamo patikrinimo objektu susijusios apskaitos knygos ar kiti veiklos dokumentai, kurie gali būti svarbūs įrodant ▌ SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą, yra laikomi ne 6 straipsnyje nurodytose, bet kitose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse, įskaitant įmonių ir įmonių asociacijų direktorių, vadybininkų ir kitų darbuotojų namus, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos gali atlikti tokių patalpų, teritorijų ir transporto priemonių patikrinimus, apie kuriuos iš anksto nepranešta.

2.  Tokie patikrinimai neatliekami, jei negauta išankstinio nacionalinės teisminės institucijos leidimo, kuriame turi būti aiškiai pateikta pakankamai įrodymų, keliančių pagrįstų įtarimų, nurodytų 1 dalyje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pareigūnams ir kitiems lydintiesiems asmenims, kuriuos nacionaliniai teismai įgaliojo atlikti patikrinimą pagal šio straipsnio 1 dalį, būtų suteikti bent 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir 2 dalyje nustatyti įgaliojimai.

8 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų ▌reikalauti, kad įmonės ir įmonių asociacijos per nustatytą ir pagrįstą terminą pateiktų visą informaciją, kuri yra būtina SESV 101 ir 102 straipsniams taikyti. Šie prašymai pateikti informacijos yra konkretūs ir tinkamos apimties, ir prašymo gavėjas neverčiamas pripažinti pažeidimo pagal SESV 101 ir 102 straipsnius. Ši pareiga taikoma informacijai, kuri yra prieinama įmonei ir įmonių asociacijai.

9 straipsnis

Pažeidimo nustatymas ir jo nutraukimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu nacionalinės konkurencijos institucijos konstatuoja SESV 101 straipsnio ar 102 straipsnio pažeidimą, jos galėtų priimti sprendimą reikalauti, kad atitinkamos įmonės ar įmonių asociacijos nutrauktų pažeidimą. Tuo tikslu jos gali skirti bet kokią elgesio ar struktūrinę taisomąją priemonę, proporcingą padarytam pažeidimui ir būtiną jam veiksmingai nutraukti. Jei vienodai veiksmingos dvi priemonės, nacionalinės konkurencijos institucijos pirmenybę teikia tai, kuri sukelia mažesnę naštą įmonei. Nacionalinės konkurencijos institucijos taip pat gali konstatuoti, kad pažeidimas padarytas praeityje, jei jos turi teisėtą interesą tai daryti.

1a.  Kai nacionalinės konkurencijos institucijos nusprendžia, kad nėra pagrindo tęsti proceso dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo ir jį dėl tos priežasties jį nutraukia, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos atitinkamai informuotų Komisiją.

10 straipsnis

Laikinosios priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos, veikdamos savo iniciatyva, galėtų priimti sprendimą nurodyti taikyti įmonėms laikinąsias priemones bent jau tais atvejais, kai to nedelsiant reikia dėl pavojaus, kad prima facie konstatavus SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą bus padaryta didelė ir nepataisoma žala konkurencijai. Toks sprendimas turi būti proporcingas ir arba taikomas tam tikrą laikotarpį, kuris gali būti atnaujintas, jeigu tai yra būtina ir tinkama, arba kol priimamas galutinis sprendimas. Apie tokias priemones ir jų taikymą informuojamas Europos konkurencijos tinklas.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad tokių 1 dalyje nurodytų laikinųjų priemonių tinkamumas būtų vertinamas vykdant pagreitintas apeliacines procedūras.

11 straipsnis

Įsipareigojimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdydamos procesą, inicijuotą siekiant priimti sprendimą reikalauti nutraukti SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą, nacionalinės konkurencijos institucijos išsiaiškinusios rinkos dalyvių nuomones, galėtų priimti sprendimą nustatyti, kad įmonių įsipareigojimai, pasiūlyti siekiant išspręsti tų institucijų iškeltas problemas, yra privalomi. Toks sprendimas gali būti priimtas nustatytam laikotarpiui ir jame daroma išvada, kad atitinkamai nacionalinei konkurencijos institucijai nebėra pagrindo imtis veiksmų.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų veiksmingus įgaliojimus stebėti 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų vykdymą.

1b.  Jei atitinkama įmonė pažeidžia sprendimą dėl įsipareigojimų, nacionalinės konkurencijos institucijos gali atnaujinti procesą.

V SKYRIUS

VIENKARTINĖS IR REGULIARIAI MOKAMOS BAUDOS

12 straipsnis

Baudos įmonėms ir įmonių asociacijoms

1.  Nedarant poveikio valstybių narių nacionaliniams įstatymams, kuriuose numatytos sankcijos, skiriamos per baudžiamąjį teismo procesą, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų arba priimti sprendimą vykstant administraciniam procesui, arba vykstant nebaudžiamajam teismo procesui prašyti įmonėms arba įmonių asociacijoms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias pinigines baudas, jeigu jos tyčia ar dėl neapdairumo pažeidė SESV 101 arba 102 straipsnį.

2.  Nedarant poveikio valstybių narių nacionaliniams įstatymams, kuriuose numatytos sankcijos, skiriamos per baudžiamąjį teismo procesą, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų arba priimti sprendimą vykstant administraciniam procesui, arba vykstant nebaudžiamajam teismo procesui prašyti įmonėms arba įmonių asociacijoms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias pinigines baudas, nustatytas proporcingai jų bendrai pasaulinei apyvartai, jeigu tyčia ar dėl neapdairumo:

a)  jos neleidžia atlikti 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto patikrinimo;

b)  yra pažeistos pareigūnų arba kitų lydinčiųjų asmenų, kuriuos įgaliojo nacionalinės konkurencijos institucijos, uždėtos plombos, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte;

c)  atsakydamos į 6 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą klausimą jos pateikia neteisingą, klaidinantį atsakymą, nepateikia išsamaus atsakymo arba atsisako jį pateikti, arba per nacionalinės konkurencijos institucijos nustatytą terminą nepataiso darbuotojo pateikto neteisingo, klaidinančio ar neišsamaus atsakymo;

d)  atsakydamos į 8 straipsnyje nurodytą prašymą, jos pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą terminą;

e)  jos nesilaiko 9, 10 ir 11 straipsniuose nurodyto sprendimo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad skiriant baudas patronuojančiosioms bendrovėms ir įmonių teisinių bei ekonominių teisių perėmėjams, būtų taikoma įmonės sąvoka.

13 straipsnis

Baudų dydžio skaičiavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos baudos už SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą dydį nacionalinės konkurencijos institucijos atsižvelgtų ir į pažeidimo sunkumą, ir į trukmę. Jos gali atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip įmonės dydis ir įtaka rinkoje, ir ar pažeidimas vykdomas pakartotinai.

1a.  Nustatydamos baudos už pažeidimą pagal SESV 101 arba 102 straipsnį dydį, nacionalinės konkurencijos institucijos, vadovaudamosi Direktyvos 2014/104/ES 18 straipsnio 3 dalimi, gali atsižvelgti į bet kokią kompensaciją, sumokėtą tarpusavio sutarimu.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jeigu bauda yra skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių apyvartą ir asociacija yra nemoki, asociacija privalėtų pareikalauti iš savo narių įnašų baudos dydžiui padengti.

Jeigu būtina užtikrinti visos baudos sumokėjimą, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų teisę reikalauti, kad nesumokėtą baudos sumą sumokėtų bet kuri įmonė, kurios atstovai buvo asociacijos sprendimus priimančių organų nariai. Jeigu tai vis tiek tebėra būtina, nacionalinės konkurencijos institucijos taip pat turi teisę reikalauti, kad nesumokėtą baudos sumą sumokėtų bet kuris iš asociacijos narių, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Tačiau pagal šią dalį sumokėti nereikalaujama iš tų įmonių, kurios įrodo, kad jos nevykdė reikalavimus pažeidžiančio asociacijos sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo, kol tyrimas dar nebuvo pradėtas.

14 straipsnis

Didžiausias baudos dydis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatytas didžiausias baudos, kurią kiekvienai įmonei arba įmonių asociacijai, dalyvavusiai darant SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą, gali skirti nacionalinė konkurencijos institucija, dydis nebūtų mažesnis nei 10 % jos bendros pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš sprendimo priėmimą.

2.  Jeigu įmonių asociacijos pažeidimas yra susijęs su jos narių veikla, nustatytas didžiausias baudos dydis nėra mažesnis nei 10 % nuo kiekvieno nario, vykdančio veiklą rinkoje, paveiktoje asociacijos padaryto pažeidimo, bendros pasaulinės apyvartos sumos. Tačiau kiekvienos įmonės finansinė atsakomybė, susijusi su baudos mokėjimu, neviršija didžiausio pagal 1 dalį nustatyto dydžio.

15 straipsnis

Reguliariai mokamos baudos

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų priimti sprendimą įmonėms ir įmonių asociacijoms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias reguliariai mokamas baudas, nustatytas proporcingai jų dienos bendrai apyvartai, siekiant jas priversti:

a)  leisti atlikti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą patikrinimą,

b)   pateikti išsamią ir teisingą informaciją, kaip nurodyta 8 straipsnyje,

c)   laikytis 9, 10 ir 11 straipsniuose nurodyto sprendimo.

VI SKYRIUS

BAUDŲ NESKYRIMAS

16 straipsnis

Atleidimas nuo baudų

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos taikytų baudų neskyrimo programas, pagal kurias jos galėtų įmones atleisti nuo baudų už dalyvavimą slaptuose karteliuose.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonė gali būti atleista nuo baudos už dalyvavimą slaptame kartelyje, tik jeigu ji:

a)  atitinka 18 straipsnyje išdėstytas sąlygas;

b)  atskleidžia savo dalyvavimą slaptame kartelyje ir

c)  pirmoji pateikia įrodymus, kurie:

i)  tuo metu, kai nacionalinė konkurencijos institucija gauna prašymą, leidžia jai atlikti tikslinį patikrinimą dėl slapto kartelio, jei ta nacionalinė konkurencijos institucija dar neturėjo įrodymų, kad galėtų atlikti patikrinimą dėl slapto kartelio, arba dar neatliko tokio patikrinimo; arba

ii)  nacionalinės konkurencijos institucijos nuomone, leidžia konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą, jei ta nacionalinė konkurencijos institucija dar neturėjo įrodymų, kad galėtų konstatuoti tokį pažeidimą, ir jeigu jokia kita įmonė anksčiau neatitiko reikalavimų, kad galėtų būti atleista nuo baudos pagal 2 dalies c punkto i papunktį dėl to paties kartelio.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad atleisti nuo baudų būtų galima visas įmones, išskyrus įmones, kurios ėmėsi priemonių, kad priverstų kitas įmones dalyvauti slaptame kartelyje.

3a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų informuoti prašymą atleisti nuo baudos pateikusią įmonę, ar jai suteiktas sąlyginis atleidimas nuo baudos, ar ne. Prašymą atleisti nuo baudos pateikusi įmonė gali reikalauti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos apie prašymo rezultatus informuotų raštu. Atmetimo atvejais atitinkamas pareiškėjas gali prašyti nacionalinės konkurencijos institucijos apsvarstyti jo prašymą sumažinti baudą.

17 straipsnis

Baudų sumažinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos taikytų baudų neskyrimo programas, pagal kurias įmonėms, kurios neatitinka atleidimo nuo baudų reikalavimų, galėtų sumažinti baudas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad baudos sumažinamos, tik jeigu įvykdomos 18 straipsnyje išdėstytos sąlygos, o pareiškėjas atskleidžia savo dalyvavimą slaptame kartelyje ir nacionalinei konkurencijos institucijai pateikia įtariamo slapto kartelio įrodymų, kurie, palyginti su įrodymais, kuriuos prašymo pateikimo metu jau turi nacionalinė konkurencijos institucija, duoda didelės papildomos naudos siekiant įrodyti SESV 101 straipsnio arba atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos pažeidimą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų galimybę dar labiau sumažinti baudas, jeigu pareiškėjas pateikia įrodymų, kuriuos nacionalinė konkurencijos institucija gali naudoti jų papildomai nepatvirtinusi, kad įrodytų papildomus faktus, dėl kurių baudos padidėja, palyginti su baudomis, kurios įprastai būtų buvusios skirtos slapto kartelio šalims. Pareiškėjui baudos sumažinamos proporcingai tokiam baudų padidinimui.

18 straipsnis

Bendrosios baudų neskyrimo sąlygos

Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui galima neskirti baudos, tik jei jis atitinka visas šias sąlygas:

a)  jis nutraukė dalyvavimą įtariamame slaptame kartelyje iš karto po to, kai pateikė prašymą, išskyrus atvejus, kai, kompetentingos nacionalinės konkurencijos institucijos nuomone, jo nenutraukti būtų pagrįstai būtina siekiant išsaugoti atliekamo tyrimo vientisumą;

b)  jis tikrai, be išlygų, nepertraukiamai ir operatyviai bendradarbiauja su nacionaline konkurencijos institucija nuo prašymo pateikimo iki tol, kol institucija priėmusi sprendimą baigia arba kitaip nutraukia savo vykdomą procesą prieš visas šalis, dėl kurių vykdomas tyrimas. Taip bendradarbiaudamas, jis, be kita ko:

i.  nacionalinei konkurencijos institucijai nedelsdamas pateikia visą su įtariamu slaptu karteliu susijusią informaciją ir įrodymus, kuriuos jis įgyja arba kurie yra jam prieinami, visų pirma:

– juridinio asmens, pateikiančio prašymą atleisti nuo baudų, vardą, pavardę ir adresą;

– visų kitų įmonių, kurios dalyvauja arba dalyvavo įtariamame slaptame kartelyje, pavadinimus;

– išsamų įtariamo slapto kartelio aprašymą, įskaitant gaminius ir teritorijas, kuriems daromas poveikis, įtariamo slapto kartelio veikimo trukmę ir pobūdį;

– pareiškėjo turimų įtariamo slapto kartelio įrodymų;

– informaciją apie bet kokius su įtariamu slaptu karteliu susijusius praeityje bet kuriai kitai nacionalinei konkurencijos institucijai arba Komisijai pateiktus arba galimus ateityje pateiksimus prašymus neskirti baudos;

ii)  lieka įsipareigojęs nacionalinei konkurencijos institucijai atsakyti į bet kurį klausimą, kuris gali padėti nustatyti atitinkamus faktus;

iii)  suteikia galimybę nacionalinei konkurencijos institucijai apklausti esamus (ir, jei įmanoma, buvusius) darbuotojus ir direktorius;

iv)  nenaikina, neklastoja arba nenuslepia susijusios informacijos arba įrodymų ir

v)  neatskleidžia savo prašymo pateikimo fakto arba prašymo turinio, kol nacionalinė konkurencijos institucija nepateikė prieštaravimų savo vykdomame procese, nebent susitarta kitaip, taip pat

c)  svarstydamas, ar pateikti prašymą nacionalinei konkurencijos institucijai, jis privalo nebūti:

i.  sunaikinęs, suklastojęs ar nuslėpęs įtariamo slapto kartelio įrodymų; arba

ii.  atskleidęs ketinimų pateikti prašymą arba prašymo turinio, išskyrus kitoms konkurencijos institucijoms.

19 straipsnis

Prašymų neskirti baudų forma

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai prašymus neskirti baudų galėtų pateikti raštu ir kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų įdiegusios sistemas, kurios joms suteiktų galimybę priimti pareiškimus pagal baudų neskyrimo programą žodžiu arba kitomis priemonėmis, kurias naudojant pareiškėjui nereikėtų pateikti dokumentų, informacijos ar kitos jo turimos, saugomos ar kontroliuojamos medžiagos. Pareiškėjo prašymu nacionalinė konkurencijos institucija jį raštu informuoja apie prašymo neskirti baudos gavimą.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad prašymai neskirti baudų galėtų būti pateikiami viena iš atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos oficialių kalbų arba viena iš Sąjungos darbo kalbų.

20 straipsnis

Oficialaus prašymo atleisti nuo baudos žymeklis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonė, pageidaujanti pateikti prašymą atleisti nuo baudos, iš pradžių nacionalinėms konkurencijos institucijoms galėtų pateikti prašymą suteikti žymeklį. Žymeklis pareiškėjui užtikrina vietą eilėje tam tikrą laikotarpį, kurį kiekvienu atveju atskirai nustato prašymą suteikti žymeklį gaunanti nacionalinė konkurencijos institucija. Tai leidžia pareiškėjui surinkti reikiamą informaciją ir įrodymus, kad jis galėtų pasiekti atitinkamą įrodymų ribinę vertę, kad galėtų būti atleistas nuo baudos.

Valstybės narės užtikrina, kad prašymai suteikti žymeklį galėtų būti pateikiami viena iš atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos oficialių kalbų arba viena iš Sąjungos darbo kalbų.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų savo nuožiūra spręsti, suteikti žymeklį ar jo nesuteikti. Žymeklis gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei įmonė nacionalinei konkurencijos institucijai pateikia visą toliau nurodytą informaciją:

a) pareiškėjo vardą ir pavardę (pavadinimą) bei adresą;

b) pagrindą, dėl kurio buvo pateiktas prašymas neskirti baudos;

c) visų kitų įmonių, kurios dalyvauja arba dalyvavo įtariamame slaptame kartelyje, pavadinimus;

d) gaminius ir teritorijas, kuriems daromas poveikis;

e) įtariamo slapto kartelio veiksmų trukmę ir pobūdį;

f) informaciją apie bet kokius su įtariamu slaptu karteliu susijusius praeityje bet kuriai kitai konkurencijos institucijai pateiktus arba galimus ateityje pateiksimus prašymus neskirti baudos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jeigu per nustatytą laikotarpį pareiškėjas prašymą suteikti žymeklį papildo, būtų laikoma, kad informacija ir įrodymai buvo pateikti žymeklio suteikimo momentu.

3a.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonė, pageidaujanti pateikti prašymą dėl baudos sumažinimo, iš pradžių nacionalinėms konkurencijos institucijoms gali pateikti prašymą suteikti žymeklį. Tokiems žymekliams mutatis mutandis taikomos 1–3 dalys.

21 straipsnis

Supaprastinti prašymai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai, dėl įtariamo slapto kartelio Komisijos paprašę neskirti baudos ir pateikę arba prašymą suteikti žymeklį, arba visapusišką prašymą, nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kurias jie laiko tinkamomis nagrinėti tą bylą, galėtų pateikti supaprastintus prašymus dėl to paties kartelio.

Valstybės narės užtikrina, kad supaprastinti prašymai galėtų būti pateikiami viena iš atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos oficialių kalbų arba viena iš kitų Sąjungos darbo kalbų.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos priimtų supaprastintus prašymus, jei jie yra pateikti viena iš 19 straipsnyje nustatytų formų, jų aprėptis yra susijusi su tuo pačiu produktu, geografine teritorija ir trukme, kaip ir Komisijai pateiktas prašymas neskirti baudos, ir jame trumpai apibūdinama 20 straipsnio 2 dalies a punkte ir c–f punktuose nurodyta informacija, taip pat informacija apie valstybę narę, kurioje gali būti įrodymų, jeigu ji yra žinoma pareiškėjui pateikiant prašymą▌.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos neprašytų pareiškėjo pateikti daugiau informacijos ▌tol, kol jos nepaprašo pateikti visapusiško prašymo pagal 6 dalį.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos, kurios gauna supaprastintą prašymą, pareiškėjui patvirtintų, kad jį gavo, nurodydamos gavimo datą ir valandą. Pareiškėjo prašymu nacionalinė konkurencijos institucija jį raštu informuoja apie supaprastinto prašymo gavimą.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos, kurios gauna supaprastintus prašymus, patikrintų, ar gavimo momentu jos dėl to paties slapto kartelio jau anksčiau yra gavusios supaprastintą prašymą arba prašymą neskirti baudos, išskyrus atvejus, kai tai neigiamai paveiktų tyrimo vientisumą, ir apie tai atitinkamai informuoja pareiškėją.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai turėtų galimybę atitinkamoms nacionalinėms konkurencijos institucijoms pateikti visapusiškus prašymus neskirti baudų, kuriais papildomi 1 dalyje nurodyti supaprastinti prašymai, tik jei Komisija toms institucijoms praneša, kad neketina dėl visos bylos ar jos dalies imtis veiksmų. Komisija reguliariai informuoja susijusias nacionalines konkurencijos institucijas apie esamą padėtį ir priima tokius sprendimus be reikalo nedelsdama. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų įgaliojimus nustatyti tinkamą laikotarpį, per kurį pareiškėjas privalo pateikti visapusišką prašymą kartu su atitinkamais įrodymais ir informacija.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu pareiškėjas per nacionalinės konkurencijos institucijos nustatytą laikotarpį pateikia visapusišką prašymą pagal 6 dalį, laikoma, kad jame pateikta informacija yra pateikta supaprastinto prašymo pateikimo dieną ir valandą. Jeigu pareiškėjas supaprastintą prašymą pateikė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po prašymo neskirti baudos pateikimo Komisijai, laikoma, kad supaprastintas prašymas buvo pateiktas prašymo neskirti baudos pateikimo Komisijai dieną ir valandą.

22 straipsnis

Baudų neskyrimo programų ir fiziniams asmenims taikomų sankcijų sąveika

Valstybės narės užtikrina, kad prašymus atleisti nuo baudų konkurencijos institucijoms pateikusių įmonių esamiems bei buvusiems darbuotojams ir direktoriams iškart ir besąlygiškai nebūtų taikomos jokios baudžiamosios ir administracinės sankcijos, taip pat sankcijos, skirtos per nebaudžiamąjį teismo procesą už jų dalyvavimą slaptame kartelyje, dėl kurio pateiktas prašymas, įskaitant tarptautines bylas, jeigu tie darbuotojai ir direktoriai aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis konkurencijos institucijomis, o prašymas atleisti nuo baudos pateiktas anksčiau nei valstybių narių kompetentingos institucijos darbuotojams ir direktoriams pranešė apie pradėtą baudžiamąjį procesą.

VII SKYRIUS

SAVITARPIO PAGALBA

23 straipsnis

Nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimas

Valstybės narės užtikrina, kad kai nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos atlieka patikrinimą kitų nacionalinių konkurencijos institucijų vardu ir sąskaita pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį, pareigūnams ir kitiems lydintiesiems asmenims, kuriuos įgaliojo prašančioji nacionalinė konkurencijos institucija, būtų leidžiama, naudojantis 6 ir 7 straipsniuose nurodytais įgaliojimais, dalyvauti atliekant ir aktyviai padėti nacionalinei konkurencijos institucijai, į kurią kreipiamasi, atlikti patikrinimą.

24 straipsnis

Prašymai pranešti apie preliminarius prieštaravimus ir sprendimus

1.  Nedarant poveikio visų kitų formų valstybės narės pareiškėjos nacionalinės konkurencijos institucijos pranešimams, pateikiamiems pagal toje valstybėje narėje galiojančias taisykles, valstybės narės užtikrina, kad institucijai pareiškėjai paprašius institucija, į kurią kreipiamasi, tos institucijos pareiškėjos vardu adresatui praneštų preliminarius prieštaravimus dėl įtariamo SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimo ir sprendimus, kuriais taikomi šie straipsniai, taip pat dokumentus, susijusius su sprendimų, kuriais skiriamos vienkartinės arba reguliariai mokamos baudos, vykdymo užtikrinimu.

2.  Institucija, į kurią kreipiamasi, užtikrina, kad pranešimas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, būtų pateikiamas pagal valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, galiojančius nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.

25 straipsnis

Prašymai užtikrinti sprendimų, kuriais skiriamos vienkartinės arba reguliariai mokamos baudos, vykdymą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, užtikrintų sprendimų, kuriais skiriamos vienkartinės arba reguliariai mokamos baudos, institucijos pareiškėjos priimtų pagal 12 ir 15 straipsnius, vykdymą. Tai taikoma, tik jeigu:

a)  įmonė, kurios prievolė sumokėti vienkartinę arba reguliariai mokamą baudą yra vykdytina, nėra teisiškai įsisteigusi institucijos pareiškėjos valstybėje narėje; arba

b)   akivaizdu, kad įmonė, kurios prievolės sumokėti vienkartinę arba reguliariai mokamą baudą vykdymas gali būti užtikrintas, neturi pakankamai turto institucijos pareiškėjos valstybėje narėje.

2.  Institucija, į kurią kreipiamasi, užtikrina, kad sprendimų vykdymas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, būtų užtikrinamas pagal valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, galiojančius nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.

3.  Institucija pareiškėja gali pateikti prašymą užtikrinti vykdymą, tik jeigu sprendimas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą valstybėje narėje pareiškėjoje, yra galutinis ir nebegali būti apskųstas įprasta tvarka, ir jeigu ji dėjo pagrįstas pastangas šių sprendimų vykdymui užtikrinti savo teritorijoje.

4.  Klausimus dėl senaties terminų reglamentuoja valstybėje narėje pareiškėjoje galiojantys teisės aktai.

5.  Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo užtikrinti sprendimų vykdymo pagal 1 dalį, jeigu ji institucijai pareiškėjai gali pateikti aiškų pagrindą, rodantį, kaip tai akivaizdžiai prieštarautų vykdančiosios valstybės narės viešajai tvarkai.

26 straipsnis

Ginčai, susiję su prašymais pranešti ir su prašymais užtikrinti sprendimų, kuriais skiriamos vienkartinės arba kitos baudos, vykdymą

1.  Ginčai dėl priemonės, apie kurią turi būti pranešta, arba dėl institucijos pareiškėjos priimto sprendimo, kuriuo skiriamos vienkartinės arba reguliariai mokamos baudos pagal 12 ir 15 straipsnius, teisėtumo, yra priskiriami valstybės narės pareiškėjos kompetentingų įstaigų kompetencijai ir yra reglamentuojami tos valstybės nacionalinių taisyklių.

2.  Ginčai dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių imamasi valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, arba dėl institucijos, į kurią kreipiamasi, pateikto pranešimo teisėtumo yra priskiriami valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų įstaigų kompetencijai ir yra reglamentuojami galiojančių tos valstybės nacionalinių taisyklių.

26a straipsnis

Nacionalinių konkurencijos institucijų sąnaudų pasidalijimas

Valstybės narės užtikrina, kad institucijos, į kurią kreipiamasi, prašymu pagalbos prašančios nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos:

a)   prisiimtų visas pagrįstas papildomas išlaidas dėl veiksmų, kurių buvo imtasi pagal 23 ir 24 straipsnius, įskaitant vertimo ir administracines išlaidas;

b)   leistų institucijai, į kurią kreipiamasi, susigrąžinti visas pagrįstas administracines išlaidas iš sumokėtos baudos ar sankcijos, kai buvo imtasi veiksmų pagal 25 straipsnį.

VIII SKYRIUS

SENATIES TERMINAI

27 straipsnis

Baudų skyrimo senaties terminų sustabdymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminai, taikomi nacionalinių konkurencijos institucijų pagal 12 ir 15 straipsnius skiriamoms vienkartinėms arba reguliariai mokamoms baudoms, sustabdomi tol, kol kitų valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos arba Komisija vykdo procesą dėl pažeidimo, susijusio su tuo pačiu susitarimu, asociacijos sprendimu ar suderintais veiksmais. Sustabdymo laikotarpis prasideda nuo pranešimo įmonei, dėl kurios vykdomas procesas, apie pirmąją oficialią tyrimo priemonę. Jis baigiasi dieną, kurią atitinkama institucija baigė savo vykdomą procesą ir apie tai pranešė įmonei. Šio sustabdymo laikotarpio trukmė nedaro poveikio nacionalinėje teisėje numatytiems absoliutiesiems senaties terminams.

2.  Vienkartinių ar reguliariai mokamų baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol konkurencijos institucijos sprendimas nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

2a.  Komisija užtikrina, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 3 dalį nacionalinės konkurencijos institucijos gautas pranešimas apie pradėtą oficialią tyrimo priemonę būtų Europos konkurencijos tinklo sistemoje pateiktas nacionalinėms kitų valstybių narių konkurencijos institucijoms.

IX SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų vaidmuo nacionaliniuose teismuose

1.  Valstybės narės, kurios paskiria ir nacionalinę administracinę konkurencijos instituciją, kompetentingą tirti SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimus, ir nacionalinę teisminę konkurencijos instituciją, kompetentingą priimti sprendimą, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir (arba) skiriama bauda, užtikrina, kad nacionalinė administracinė konkurencijos institucija galėtų tiesiogiai pareikšti ieškinį nacionalinei teisminei konkurencijos institucijai.

2.  Jeigu nacionaliniams teismams galima apskųsti nacionalinių konkurencijos institucijų taikant SESV 101 arba 102 straipsnį priimtus vykdymo užtikrinimo sprendimus, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė administracinė konkurencijos institucija tame procese pati turėtų visapusiškas teises dalyvauti kaip ieškovė arba atsakovė ir naudotis tomis pačiomis teisėmis, kurias turi tokios viešosios proceso šalys.

29 straipsnis

Informacijos naudojimo apribojimai

1.  Remiantis šios direktyvos nuostatomis surinkta informacija turėtų būti naudojama tik tam tikslui, kuriam buvo gauta. Ji neturėtų būti naudojama kaip įrodymai siekiant skirti sankcijas fiziniams asmenims. Ši dalis nedaro poveikio jokiems įpareigojimams pagal nacionalinę baudžiamąją teisę.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, neatskleistų informacijos, kuri buvo gauta pagal šį reglamentą ir kuriai galioja įpareigojimas užtikrinti profesinį slaptumą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad su pareiškimais pagal baudų neskyrimo programą ir susitarimo pareiškimais būtų leidžiama susipažinti tik siekiant pasinaudoti gynybos teisėmis per nacionalinės konkurencijos institucijos vykdomą procesą. Valstybės narės užtikrina, kad šalis, kuriai leista susipažinti su bylos dokumentais, iš tokių pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą ir susitarimo pareiškimų gautą informaciją galėtų naudoti, tik jeigu tai yra būtina, kad šalis galėtų pasinaudoti savo gynybos teisėmis valstybių narių teismo procesuose, tiesiogiai susijusiuose su byla, su kuria leista susipažinti ir kuri yra susijusi su:

a)  nacionalinės konkurencijos institucijos kartelio šalims solidariai skirtos baudos paskirstymu joms; arba

b)  sprendimo, kuriuo nacionalinė konkurencijos institucija konstatavo SESV 101 straipsnio arba nacionalinių konkurencijos teisės nuostatų pažeidimą, peržiūra.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kol nacionalinė konkurencijos institucija, priėmusi 9 arba 11 straipsnyje nurodytą sprendimą, nebaigė arba kitaip nenutraukė proceso prieš visas šalis, dėl kurių vykdomas tyrimas, toliau nurodytų kategorijų informacija, gauta per nacionalinės konkurencijos institucijos vykdomą procesą, nebūtų naudojama nacionaliniuose teismuose vykstančiuose procesuose:

a)  informacija, kurią parengė kiti fiziniai arba juridiniai asmenys specialiai nacionalinės konkurencijos institucijos vykdomam procesui, taip pat

b)  informacija, kurią nacionalinė konkurencijos institucija parengė ir išsiuntė šalims vykdydama procesą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad pareiškimais pagal baudų neskyrimo programą nacionalinės konkurencijos institucijos keistųsi tik pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnį:

a)  pareiškėjui sutinkant; arba

b)  jeigu gaunančioji institucija iš to paties pareiškėjo gavo su tuo pačiu pažeidimu susijusį prašymą neskirti baudos kaip ir perduodančioji institucija, jei informacijos perdavimo metu pareiškėjas negali atšaukti informacijos, kurią jis pateikė tai gaunančiajai institucijai; arba

c)  jeigu gaunančioji institucija pateikė rašytinį įsipareigojimą, kad ji ar bet kokia kita institucija, kuriai vėliau bus perduota ši informacija, nesinaudos jai perduota informacija ar bet kokia kita informacija, kurią ji gali gauti po perdavimo dienos ir valandos, kurias nurodo perduodančioji institucija, kad nustatytų sankcijas pareiškėjui ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuriam taikomos lengvatinės sąlygos, kurias perduodančioji institucija nustato dėl pareiškėjo pagal baudų neskyrimo programą pateikto prašymo, arba pirmiau minėtų asmenų darbuotojui ar buvusiam darbuotojui;

ir jei gaunančiosios nacionalinės konkurencijos institucijos suteikta apsauga nuo informacijos atskleidimo yra lygiavertė perduodančiosios nacionalinės konkurencijos institucijos suteiktai apsaugai.

5.  Kai konkurencijos institucija be pareiškėjo sutikimo perduoda informaciją, kurią pareiškėjas savanoriškai pateikė pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad gaunančiosios nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų atitikti 4 dalies c punkte nurodytus kriterijus.

6.  2–5 dalys taikomos nepaisant formos, kuria pagal 19 straipsnį teikiami pareiškimai pagal baudų neskyrimo programą.

30 straipsnis

Įrodymų priimtinumas nacionalinių konkurencijos institucijų bylose

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms konkurencijos institucijoms priimtini įrodymai apimtų šių rūšių įrodymus: dokumentus, žodinius pareiškimus ir visus kitus objektus, kuriuose užfiksuota informacija, nesvarbu, kokioje laikmenoje informacija yra laikoma.

31 straipsnis

Europos konkurencijos tinklo sistema

1.  Komisijos patiriamos išlaidos, susijusios su Europos konkurencijos tinklo sistemos priežiūra ir plėtra ir su bendradarbiavimu Europos konkurencijos tinkle, priskiriamos Sąjungos bendrajam biudžetui atsižvelgiant į turimų asignavimų ribas.

2.  Europos konkurencijos tinklas taip dažnai, kaip reikalinga, skelbia įvairių nacionalinių konkurencijos institucijų naudingas rekomendacijas ir geriausią patirtį nepriklausomumo, išteklių, įgaliojimų, baudų ir savitarpio pagalbos klausimais.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [dvejų metų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

32a straipsnis

Peržiūra

Iki ... [septyneri metai nuo šio direktyvos priėmimo dienos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus prideda atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

34 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas          Pirmininkas

(1)

* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(2)

  OL C, , p. .

(3)

  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(4)

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014 12 5, p. 1).

(5)

  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (21.11.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą

(COM(2017) 0142 – C8-0119/2017 – (2017/0063(COD))

Nuomonės referentė: Eva Maydell

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nacionalinės konkurencijos institucijos kartu su Europos Komisija atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant ES konkurencijos teisės vykdymą (SESV 101 ir 102 straipsniai) ir taip aktyviai prisideda prie ES vidaus rinkos tinkamo veikimo, konkurencingumo ir orientacijos į vartotojus. Nuomonės referentė pripažįsta, jog tam, kad tos nacionalinių konkurencijos institucijų funkcijos būtų išsaugotos ir sustiprintos, Reglamentu 1/2003 sukurti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai turi būti paremti visoms nacionalinėms konkurencijos institucijoms skirtais būtinais instrumentais, priemonėmis ir procedūromis. Panašiu priemonių rinkiniu ir gairėmis visoms nacionalinėms konkurencijos institucijoms bus užtikrintas vienodesnis, veiksmingesnis ir nuoseklesnis konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas visoje ES. Taigi nuomonės referentė pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas galėtų duoti praktinės naudos kovojant su konkurencijos iškraipymais ir yra svarbus žingsnis siekiant visapusiškai plėtoti ES vidaus rinkos potencialą.

Nuomonės referentė pabrėžia, kad nesant pakankamų finansinių išteklių kai kuriose nacionalinėse konkurencijos institucijose gali būti neigiamai veikiamas procedūrų pirmenybės nustatymas, taigi ir atitinkamų nacionalinių konkurencijos institucijų vykdymo užtikrinimo galimybės. Nors neįmanoma nustatyti, kokie ištekliai būtų pakankami visų valstybių narių nacionalinėms konkurencijos institucijoms, pasiūlymą būtų galima sustiprinti numatant didesnį nacionalinių konkurencijos institucijų biudžetinį savarankiškumą vykdant joms nustatytus biudžetus. Tokia nuostata leistų nacionalinėms konkurencijos institucijoms teikti pirmenybę bylų nagrinėjimui, suteiktų galimybę tuo pačiu metu vykdyti keletą patikrinimų ir padidintų jų nepriklausomumą. Vadinasi, nuomonės referentės siūlomais pakeitimais numatomas didesnis nacionalinių konkurencijos institucijų biudžetinis savarankiškumas kartu laikantis visų nacionalinių biudžeto taisyklių.

Nuomonės referentė mano, kad nacionalinių konkurencijos institucijų nešališkumas ir jų apsauga nuo politinės ir verslo įtakos turėtų būti pagrindiniai aspektai (ypač dabar, joms suteikus papildomų mechanizmų, priemonių, o tam tikrais atvejais ir priskyrus naujų atsakomybės sričių). Todėl dabartinį pasiūlymą būtų galima sustiprinti nuostatomis dėl interesų konfliktų nebuvimo ir nacionalinių konkurencijos institucijų ir jų vadovybės įsipareigojimų vykdyti skaidrią atranką ir atleidimą užtikrinimo. Tokios nuostatos gali būti naudingos siekiant didinti informuotumą ir visuomenės pasitikėjimą nacionalinėmis konkurencijos institucijomis.

Kalbant apie nacionalinių konkurencijos institucijų skiriamų baudų dydį, nuomonės referentė pripažįsta, kad šiuo metu skirtingose valstybėse narėse už panašius pažeidimus įmonėms gali būti skiriamos labai skirtingos baudos. Ši padėtis kelia pavojų vienodam konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimui. Nuomonės referentė palankiai vertina pasiūlyme teikiamas pastangas spręsti šias problemas ir mano, kad bendra maksimali baudos riba gali suteikti tinkamų paskatų tobulinti veiklą.

Be to, nuomonės referentė mano, kad nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimus rinkti įrodymus galima būtų patobulinti kuo labiau sumažinus kai kurias administracines procedūras ir nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimus vykdyti tyrimus geriau pritaikius prie dabarties įmonių skaitmeninių realijų. Atsižvelgdama į tai, nuomonės referentė siūlo papildyti pasiūlymą.

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniai yra viešosios tvarkos dalykas ir turėtų būti veiksmingai taikomi visoje Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija. Siekiant Europoje užtikrinti atviresnes konkurencingas rinkas, kuriose bendrovės daugiau konkuruotų pagal savo privalumus, nekurtų kliūčių patekti į rinką ir taip galėtų kurti gerovę ir darbo vietas, būtina veiksmingai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą. Taip vartotojai apsaugomi nuo verslo praktikos dirbtinai išlaikyti aukštas prekių ir paslaugų kainas ir didinama inovatyvių prekių ir paslaugų pasiūla;

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniai yra viešosios tvarkos dalykas ir turėtų būti veiksmingai taikomi visoje Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija. Siekiant Europoje užtikrinti atviresnes ir konkurencingesnes rinkas, į kurias būtų galima patekti be kliūčių ir kuriose bendrovės galėtų konkuruoti remdamosi savo privalumais ir kurti gerovę bei darbo vietas, būtina veiksmingai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą. Taip vartotojai apsaugomi nuo verslo praktikos dirbtinai išlaikyti aukštas prekių ir paslaugų kainas ir didinama inovatyvių prekių ir paslaugų pasiūla;

Pagrindimas

Nuomonės referentė siekia padaryti tekstą aiškesnį ir glaustesnį.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  daugeliui nacionalinių konkurencijos institucijų pagal nacionalinę teisę neleidžiama turėti būtinų nepriklausomumo garantijų, taip pat vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų, kad jos galėtų veiksmingai užtikrinti šių taisyklių vykdymą. Tai mažina jų gebėjimą veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius ir, kai tinkama, nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais. Pavyzdžiui, pagal nacionalinę teisę daugelis nacionalinių konkurencijos institucijų neturi veiksmingų priemonių, kurias taikydamos jos galėtų rasti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų įrodymų, skirti teisę pažeidusioms bendrovėms baudas, arba neturi išteklių, kurių joms reikia, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Tai gali joms užkirsti kelią apskritai imtis veiksmų arba apriboti jų vykdymo užtikrinimo veiksmus. Tai, kad daugeliui nacionalinių konkurencijos institucijų trūksta veiklos priemonių ir garantijų, kad jos galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, reiškia, kad dėl antikonkurencinius veiksmus atlikusių įmonių vykdomų procesų rezultatai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo valstybės narės, kuriose jos vykdo veiklą: joms pagal SESV 101 arba 102 straipsnį gali būti apskritai netaikoma jokių vykdymo užtikrinimo priemonių arba tos priemonės gali būti neveiksmingos. Antai tam tikrose valstybėse narėse įmonės gali paprasčiausiai restruktūrizuotis ir taip išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Dėl nevienodo SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų, taikomų lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais, vykdymo užtikrinimo prarandamos galimybės pašalinti kliūtis patekti į rinką ir visoje Europos Sąjungoje kurti atviresnes konkurencingas rinkas, kuriose įmonės konkuruotų pagal savo privalumus. Tose valstybėse narėse, kurių nacionalinės konkurencijos institucijos turi mažiau išteklių, kad galėtų veiksmingai užtikrinti vykdymą, ypač nukenčia įmonės ir vartotojai. Įmonės negali konkuruoti pagal savo privalumus ten, kur už antikonkurencinius veiksmus galima išvengti atsakomybės, todėl kad, pavyzdžiui, neįmanoma surinkti antikonkurencinių veiksmų įrodymų arba kad įmonės gali išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Todėl jos neturi paskatų eiti į tokias rinkas, pasinaudoti įsisteigimo teisėmis ir jose tiekti prekes bei teikti paslaugas. Valstybėse narėse, kuriose vykdymo užtikrinimas yra silpnesnis, vartotojai negali pasinaudoti veiksmingo konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo teikiama nauda. Taigi dėl nevienodo SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų, taikomų lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais, vykdymo užtikrinimo visoje Europoje iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje ir trukdoma jai tinkamai veikti;

(5)  daugeliui nacionalinių konkurencijos institucijų pagal nacionalinę teisę nėra leidžiama turėti būtinų nepriklausomumo garantijų, taip pat vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų, kad jos galėtų veiksmingai lygiagrečiai taikyti tiek SESV 101 ir 102 straipsnių, tiek nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas. Pavyzdžiui, pagal nacionalinę teisę daugelis nacionalinių konkurencijos institucijų neturi veiksmingų priemonių, kurias taikydamos jos galėtų rasti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų įrodymų, skirti teisę pažeidusioms bendrovėms baudas, arba neturi išteklių, kurių joms reikia, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Tai gali joms trukdyti apskritai imtis veiksmų arba apriboti jų vykdymo užtikrinimo veiksmus. Tai, kad daugeliui nacionalinių konkurencijos institucijų trūksta veiklos priemonių ir garantijų, kad jos galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, reiškia, kad antikonkurencinius veiksmus atlikusių įmonių atžvilgiu vykdomų procedūrų rezultatai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo valstybės narės, kuriose jos vykdo veiklą arba yra įsisteigusios: joms pagal SESV 101 arba 102 straipsnį gali būti apskritai netaikoma jokių vykdymo užtikrinimo priemonių arba tos priemonės gali būti neveiksmingos. Antai tam tikrose valstybėse narėse įmonės gali paprasčiausiai restruktūrizuotis ir taip išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Dėl nevienodo SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų, taikomų lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais, vykdymo užtikrinimo prarandamos galimybės pašalinti kliūtis patekti į rinką ir visoje Europos Sąjungoje kurti atviresnes konkurencingas rinkas, kuriose įmonės konkuruotų pagal savo privalumus. Tose valstybėse narėse, kurių nacionalinės konkurencijos institucijos turi mažiau išteklių, kad galėtų veiksmingai užtikrinti vykdymą, ypač nukenčia įmonės ir vartotojai. Įmonės negali konkuruoti pagal savo privalumus ten, kur už antikonkurencinius veiksmus galima išvengti atsakomybės, todėl kad, pavyzdžiui, neįmanoma surinkti antikonkurencinių veiksmų įrodymų arba kad įmonės gali išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Todėl jos neturi paskatų eiti į tokias rinkas, pasinaudoti įsisteigimo teisėmis ir jose tiekti prekes bei teikti paslaugas. Valstybėse narėse, kuriose vykdymo užtikrinimas yra silpnesnis, vartotojai negali pasinaudoti veiksmingo konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo teikiama nauda. Taigi dėl nevienodo SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų, taikomų lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais, vykdymo užtikrinimo visoje Europoje iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje ir trukdoma jai tinkamai veikti;

Pagrindimas

Nuomonės referentė siekia padaryti tekstą aiškesnį ir glaustesnį. Įmonės gali veikti daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje, tačiau skirtingi procedūrų rezultatai taip pat priklauso nuo jų buveinės vietos, t. y. atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos, kuri nagrinėja bylą.

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  nacionalinių konkurencijos institucijų turimų priemonių ir garantijų spragos ir apribojimai silpnina lygiagrečių įgaliojimų užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą sistemą, kuri sukurta taip, kad veiktų kaip darni visuma, grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu Europos konkurencijos tinkle. Ši sistema grindžiama tuo, kad institucijos gali pasikliauti vienos kitomis ir vienos kitų prašyti taikyti faktų nustatymo priemones jų vardu. Tačiau ji tinkamai neveikia, jeigu kai kurios nacionalinės konkurencijos institucijos vis dar neturi tinkamų faktų nustatymo priemonių. Nacionalinės konkurencijos institucijos negali vienos kitoms teikti savitarpio pagalbos kitais svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių narių tarpvalstybiniu mastu veikiančios įmonės gali išvengti baudų mokėjimo paprasčiausiai todėl, kad tam tikrose valstybių narių, kuriose jos vykdo veiklą, teritorijose jos yra teisiškai neįsisteigusios. Taip mažinamos paskatos laikytis SESV 101 ir 102 straipsnių. Tai lemia neveiksmingą vykdymo užtikrinimą, dėl kurio iškraipoma konkurencija įmonėms, kurios laikosi įstatymų, ir mažinamas vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka, visų pirma skaitmenine aplinka;

(6)  nacionalinių konkurencijos institucijų turimų priemonių ir garantijų spragos ir apribojimai silpnina lygiagrečių įgaliojimų užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą sistemą, kuri sukurta taip, kad veiktų kaip darni visuma, grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu Europos konkurencijos tinkle. Ši sistema grindžiama tuo, kad institucijos gali pasikliauti vienos kitomis ir vienos kitų prašyti taikyti faktų nustatymo priemones. Tačiau ji tinkamai neveikia, jeigu kai kurios nacionalinės konkurencijos institucijos vis dar neturi tinkamų faktų nustatymo priemonių. Nacionalinės konkurencijos institucijos negali vienos kitoms teikti savitarpio pagalbos kitais svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių narių tarpvalstybiniu mastu veikiančios įmonės gali išvengti baudų mokėjimo paprasčiausiai todėl, kad tam tikrose valstybių narių, kuriose jos vykdo veiklą, teritorijose jos nėra teisiškai įsisteigusios. Taip mažinamos paskatos laikytis SESV 101 ir 102 straipsnių. Tai lemia neveiksmingą vykdymo užtikrinimą, dėl kurio iškraipoma konkurencija įmonėms, kurios laikosi įstatymų, ir mažinamas vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka, visų pirma skaitmenine aplinka;

Pagrindimas

Nuomonės referentė siekia suderinti tekstą su šiomis apibrėžtimis: „institucija pareiškėja“ ir „institucija, į kurią kreipiamasi“. Vienos valstybės narės nacionalinė konkurencijos institucija gali kitos valstybės narės nacionalinės konkurencijos institucijos prašyti nustatyti faktus.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  minimalių garantijų nustatymas siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos veiksmingai taikytų SESV 101 ir 102 straipsnius, nedaro poveikio valstybių narių gebėjimui išlaikyti ar nustatyti platesnės aprėpties nepriklausomumo ir išteklių garantijas nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir išsamesnes šių institucijų vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų taisykles. Visų pirma valstybės narės nacionalinėms konkurencijos institucijoms gali suteikti papildomų įgaliojimų, neapsiribodamos šioje direktyvoje nustatytais pagrindiniais įgaliojimais, kad dar padidintų tų institucijų veiksmingumą;

(9)  minimalių garantijų nustatymas siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos veiksmingai ir vienodai taikytų SESV 101 ir 102 straipsnius, nedaro poveikio valstybių narių gebėjimui išlaikyti ar nustatyti platesnės aprėpties nepriklausomumo ir išteklių garantijų nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir išsamesnių šių institucijų vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų taisyklių. Visų pirma valstybės narės nacionalinėms konkurencijos institucijoms gali suteikti papildomų įgaliojimų, neapsiribodamos šioje direktyvoje nustatytais pagrindiniais įgaliojimais, kad dar padidintų tų institucijų veiksmingumą;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  kita vertus, būtina nustatyti išsamias taisykles, pagal kurias nustatomos baudų neskyrimo sąlygos slaptų kartelių atveju. Baudų neskyrimas Bendrovės prisipažins, kad dalyvavo slaptuose karteliuose, tik jeigu joms bus užtikrintas pakankamas teisinis tikrumas dėl to, ar jos galėtų būti atleistos nuo baudų. Dideli valstybėse narėse taikomų baudų neskyrimo programų skirtumai lemia teisinį netikrumą potencialiems pareiškėjams pagal baudų neskyrimo programas ir gali sumažinti paskatas jiems prašyti neskirti baudų. Jeigu valstybės narės galėtų įgyvendinti arba taikyti mažiau ar daugiau ribojančias baudų neskyrimo taisykles srityje, kuriai taikoma ši direktyva, tai ne tik prieštarautų tikslui išlaikyti paskatas pareiškėjams, siekiant, kad konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas Sąjungoje būtų kuo veiksmingesnis, bet ir galėtų kilti grėsmė, kad vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms nebus užtikrintos vienodos sąlygos. Tai neužkerta kelio valstybėms narėms taikyti baudų neskyrimo programų, kurios apima ne tik slaptus kartelius, bet ir kitus SESV 101 ir 102 straipsnių ir lygiaverčių nacionalinių nuostatų pažeidimus;

(10)  kita vertus, būtina nustatyti išsamias taisykles, pagal kurias nustatomos baudų neskyrimo sąlygos kartelių atskleidimo atveju. Bendrovės prisipažins, kad dalyvavo karteliuose, tik jeigu joms bus užtikrintas pakankamas teisinis tikrumas dėl to, ar jos gali būti atleistos nuo baudų. Dideli valstybėse narėse taikomų baudų neskyrimo programų skirtumai lemia teisinį netikrumą potencialiems pareiškėjams pagal baudų neskyrimo programas ir gali sumažinti paskatas jiems prašyti neskirti baudų. Jeigu valstybės narės galėtų įgyvendinti arba taikyti mažiau ar daugiau ribojančias baudų neskyrimo taisykles srityje, kuriai taikoma ši direktyva, tai ne tik prieštarautų tikslui išlaikyti paskatas pareiškėjams, siekiant, kad konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas Sąjungoje būtų kuo veiksmingesnis, bet ir galėtų kilti grėsmė, kad vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms nebus užtikrintos vienodos sąlygos. Tai neužkerta kelio valstybėms narėms taikyti baudų neskyrimo programų, kurios apima ne tik kartelius, bet ir kitus SESV 101 ir 102 straipsnių ir lygiaverčių nacionalinių nuostatų pažeidimus;

Pagrindimas

Baudų neskyrimas yra faktiškai taikomas pirmam kartelio dalyviui, pateikusiam informaciją apie kartelį, o ne visam karteliui. Dėl savo pobūdžio karteliai yra slapti, todėl visame tekste sąvoka „slaptas kartelis“ yra perteklinė. Išbraukus žodį „slaptas“ tekstas bus suderintas su Direktyvoje 2014/104 naudojamais terminais. Taip pat žr. 10 pakeitimą.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  turėtų būti sustiprintas nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą. Todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti įrašyta aiški nuostata, kuria būtų užtikrinta, kad taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius nacionalinės konkurencijos institucijos būtų apsaugotos nuo kišimosi iš išorės ar politinio spaudimo, dėl kurio galėtų kilti grėsmė jų sprendimų nepriklausomumui. Todėl turėtų būti iš anksto nustatytos taisyklės, susijusios su nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų narių atleidimo pagrindais, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to organo neutralumo ar dėl išorės veiksnių poveikio jam;

(14)  turėtų būti sustiprintas nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą. Todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti įrašyta aiški nuostata, kuria būtų užtikrinta, kad taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius nacionalinės konkurencijos institucijos būtų apsaugotos nuo kišimosi iš išorės ar politinio spaudimo, dėl kurio galėtų kilti grėsmė jų sprendimų nepriklausomumui. Tuo tikslu turėtų būti iš anksto nustatytos aiškios ir skaidrios taisyklės ir procedūros, taikomos nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų narių skyrimui ir atleidimo pagrindui, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to organo nešališkumo ar dėl išorės veiksnių poveikio jam;

Pagrindimas

Nuomonės referentė teigia, kad pasiūlymu bus padidintos kai kurių nacionalinių konkurencijos institucijų galios ir kompetencija, o tai turi būti vykdoma kartu didinant nacionalinių konkurencijos institucijų darbuotojų nepriklausomumą ir ekspertines žinias. Tikėtina, kad nuopelnais pagrįstas bei skaidrus skyrimas ir objektyvus atleidimas gali paskatinti sprendimų priėmimo nepriklausomumą ir padidinti visuomenės pasitikėjimą nacionalinėmis konkurencijos institucijomis.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  siekiant užtikrinti nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumą, jų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai turėtų veikti sąžiningai ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su jų pareigų ėjimu. Poreikis užkirsti kelią grėsmei, kuri gali kilti darbuotojų ar sprendimus priimančio organo narių sprendimų nepriklausomumui, reiškia, kad įdarbinimo laikotarpiu ir per savo kadenciją, taip pat pagrįstą laikotarpį jiems pasibaigus, jie nedirbtų jokio su jų pareigomis nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo. Be to, tai taip pat reiškia, kad įdarbinimo laikotarpiu ir per savo kadenciją jie neturėtų turėti interesų, susijusių su verslo įmonėmis ar organizacijomis, kurios turi reikalų su nacionaline konkurencijos institucija, jeigu dėl to gali nukentėti jų nepriklausomumas. Darbuotojai ir sprendimus priimančio organo nariai turėtų deklaruoti visus interesus ar turtą, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas jiems einant pareigas. Turėtų būti reikalaujama, kad jie sprendimus priimančiam organui ir kitiems jo nariams arba, jeigu nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimų priėmimo įgaliojimai suteikti tik vienam asmeniui, savo paskyrimų tarnybai, praneštų, jeigu einant pareigas jiems reikia spręsti dėl klausimo, susijusio su jų interesais, ir tai galėtų pakenkti jų nepriklausomumui;

(15)  kad būtų užtikrintas nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas, jų darbuotojai, sprendimus priimančių organų nariai ir vadovai turėtų veikti sąžiningai ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su jų pareigų ėjimu. Poreikis neleisti, kad kiltų grėsmė nacionalinių konkurencijos institucijų darbuotojų, sprendimus priimančio organo narių ir vadovų sprendimų nepriklausomumui, reiškia, kad įdarbinimo laikotarpiu ir per savo kadenciją, taip pat pagrįstą laikotarpį jiems pasibaigus, jie nedirbtų jokio mokamo ar nemokamo darbo, kuris galėtų sukelti interesų konfliktą ar būtų kitaip nesuderinamas su jų pareigomis. Be to, tai taip pat reiškia, kad įdarbinimo laikotarpiu ir per savo kadenciją jie neturėtų turėti interesų, susijusių su verslo įmonėmis ar organizacijomis, kurios turi reikalų su nacionaline konkurencijos institucija, jeigu dėl to gali nukentėti jų nepriklausomumas. Nacionalinių konkurencijos institucijų darbuotojai, sprendimus priimančio organo nariai ir vadovai turėtų deklaruoti visus interesus ar turtą, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas jiems einant pareigas. Šiuo tikslu nacionalinių konkurencijos institucijų darbuotojai, sprendimus priimančio organo nariai ir vadovai turėtų pateikti metinę įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, nurodydami tiesioginius ar netiesioginius interesus, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui ir galėtų turėti įtakos jų veiklos rezultatams. Turėtų būti reikalaujama, kad jie sprendimus priimančiam organui ir kitiems jo nariams arba, jeigu nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimų priėmimo įgaliojimai suteikti tik vienam asmeniui, savo paskyrimų tarnybai, praneštų, jeigu einant pareigas jiems reikia spręsti dėl klausimo, susijusio su jų interesais, ir tai galėtų pakenkti jų nepriklausomumui;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)  nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas bus sustiprintas, jei jos galės nepriklausomai tvarkyti joms paskirtus biudžetus. Tokia paskirtų biudžetų valdymo laisvė turėtų būti įgyvendinama laikantis nacionalinių biudžeto taisyklių ir procedūrų;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų tyrimo įgaliojimai turi būti tinkami, kad būtų galima išspręsti skaitmeninės aplinkos keliamas vykdymo užtikrinimo problemas, ir turėtų suteikti galimybę nacionalinėms konkurencijos institucijoms visą su įmone ar įmonių asociacija, kuriai taikoma tyrimo priemonė, susijusią informaciją, įskaitant atlikus ekspertizę gautus duomenis, gauti skaitmeniniu pavidalu, nesvarbu, kokioje laikmenoje informacija yra laikoma, kaip antai knyginiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ar kituose mobiliuosiuose prietaisuose;

(21)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų tyrimo įgaliojimai turi būti tinkami, kad būtų galima išspręsti skaitmeninės aplinkos keliamas vykdymo užtikrinimo problemas, ir turėtų suteikti galimybę nacionalinėms konkurencijos institucijoms visą su įmone ar įmonių asociacija, kuriai taikoma tyrimo priemonė, susijusią informaciją, įskaitant atlikus ekspertizę gautus duomenis, gauti skaitmeniniu pavidalu, nesvarbu, kokioje laikmenoje informacija yra laikoma: knyginiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ar kituose mobiliuosiuose prietaisuose ir debesijos laikmenose;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9)  slaptas kartelis – dviejų arba daugiau konkurentų sudarytas susitarimas ir (arba) suderinti veiksmai, kuriais siekiama koordinuoti savo konkurencinį elgesį rinkoje ir (arba) daryti įtaką svarbiems konkurencijos veiksniams taikant tokią praktiką, kaip antai pirkimo ar pardavimo kainų arba kitų prekybos sąlygų nustatymas, gamybos arba pardavimo kvotų paskirstymas, rinkų ir klientų pasidalijimas, įskaitant antikonkurencinį veiksmų derinimą konkursuose, importo arba eksporto apribojimus ir (arba) antikonkurencinius veiksmus konkurentų atžvilgiu, apie kuriuos kiti asmenys, išskyrus kartelio šalis, visiškai nieko nežino;

9)  kartelis – dviejų arba daugiau konkurentų sudarytas susitarimas arba suderinti veiksmai, kuriais siekiama koordinuoti konkurencinį elgesį rinkoje arba daryti įtaką svarbiems konkurencijos veiksniams taikant tokią praktiką, kaip, be kita ko, pirkimo ar pardavimo kainų arba kitų prekybos sąlygų nustatymas arba koordinavimas, įskaitant su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusius atvejus, gamybos arba pardavimo kvotų paskirstymas, rinkų ir klientų pasidalijimas, įskaitant antikonkurencinį veiksmų derinimą konkursuose, importo arba eksporto apribojimus arba antikonkurencinius veiksmus konkurentų atžvilgiu;

(Pakeista sąvokos apibrėžtis turėtų būti taikoma visame tekste.)

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nacionalinėms konkurencijos institucijoms vykdant šioje direktyvoje nurodytus įgaliojimus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant įmonių teisių į gynybą ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme paisymą, pagal bendruosius Sąjungos teisės principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

Nacionalinėms konkurencijos institucijoms vykdant šioje direktyvoje nurodytus įgaliojimus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant įmonių teisių į gynybą, gerą administravimą, teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą teisme paisymą, pagal bendruosius Sąjungos teisės principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai galėtų eiti pareigas ir vykdyti įgaliojimus, susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, nepatirdami politinės ir kitos išorinės įtakos;

a)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų direktoriai, darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai galėtų eiti pareigas ir vykdyti įgaliojimus, susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, nepatirdami politinės ir kitos išorinės įtakos;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  eidami pareigas ir vykdydami įgaliojimus, susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai nesiektų ir nepriimtų jokių nurodymų iš jokios vyriausybinės ar kitos viešojo ar privačiojo sektoriaus įstaigos;

b)  eidami pareigas ir vykdydami įgaliojimus, susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų direktoriai, darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai nesiektų ir nepriimtų jokių nurodymų iš jokios vyriausybinės ar kitos viešojo ar privačiojo sektoriaus įstaigos;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su jų pareigų ir įgaliojimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, ėjimu ir vykdymu;

c)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų direktoriai, darbuotojai, sprendimus priimančių organų nariai ir vadovai susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su jų pareigų ir įgaliojimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, ėjimu ir vykdymu. Visų pirma ši prievolė reiškia, kad įdarbinimo laikotarpiu ir per savo kadenciją jie negali turėti interesų, susijusių su verslo įmonėmis ar organizacijomis, kurios turi reikalų su nacionaline konkurencijos institucija, jeigu dėl to gali nukentėti jų nepriklausomumas;

Pagrindimas

Nuomonės referentės tikslas – stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų darbuotojų ir narių nešališkumą.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  darbuotojai, sprendimus priimančio organo nariai ir nacionalinių konkurencijos institucijų vadovai deklaruotų visus interesus ar turtą, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas jiems einant pareigas. Šiuo tikslu darbuotojai, sprendimus priimančio organo nariai ir nacionalinių konkurencijos institucijų vadovai turi pateikti metinę įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, nurodydami tiesioginius ar netiesioginius interesus, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui ir galėtų turėti įtakos jų veiklos rezultatams.

Pagrindimas

Nuomonės referentės tikslas – stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumą nuo politinės ar verslo įtakos. Panašios nuostatos jau taikomos reglamentuojant konkrečius sektorius, pavyzdžiui, geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucijas (Direktyvos 2012/34 55 straipsnis).

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų nariai galėtų būti atleisti, tik jeigu jie nebeatitinka jų pareigoms eiti keliamų sąlygų arba padaro sunkų nusižengimą pagal nacionalinę teisę. Atleidimo pagrindai turėtų būti iš anksto nustatyti nacionalinėje teisėje. Jie neatleidžiami dėl priežasčių, susijusių su tinkamų jų pareigų ir įgaliojimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, ėjimu ir vykdymu, kaip apibrėžta 5 straipsnio 2 dalyje;

d)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų direktoriai ir nariai galėtų būti atleisti tik jeigu jie nebeatitinka jų pareigoms eiti keliamų sąlygų arba buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus nusižengimo pagal nacionalinę teisę. Atleidimo pagrindai turėtų būti iš anksto nustatyti nacionalinėje teisėje. Jie neatleidžiami dėl priežasčių, susijusių su tinkamų jų pareigų ir įgaliojimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, ėjimu ir vykdymu, kaip apibrėžta šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų sprendimus priimančių organų nariai būtų atrenkami ir skiriami pagal iš anksto nustatytas aiškias ir skaidrias taisykles ir procedūras.

Pagrindimas

Nuomonės referentės tikslas – stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumą nuo politinės ar verslo įtakos. Panašios nuostatos jau taikomos reglamentuojant konkrečius sektorius, pavyzdžiui, geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucijas (Direktyvos 2012/34 55 straipsnis).

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių, kurie yra būtini, kad jos galėtų veiksmingai atlikti pareigas ir vykdyti įgaliojimus taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, kaip apibrėžta 2 dalyje.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių, kurie yra būtini, kad jos galėtų veiksmingai ir nepriklausomai atlikti pareigas ir vykdyti įgaliojimus taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, kaip apibrėžta 2 dalyje.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų atskirus biudžeto asignavimus ir, laikydamosi nacionalinių biudžeto taisyklių, galėtų nepriklausomai valdyti joms paskirtus biudžetus nustatant tyrimo prioritetus konkrečiose bylose.

Pagrindimas

Suteikus nacionalinėms konkurencijos institucijoms teisę savarankiškai paskirstyti savo finansinius išteklius tarp įvairių bylų, bus galimas lankstumas ir savarankiškumas pasirenkant, kuriai bylai reikia skirti daugiau dėmesio. Taip gerokai padidėtų kai kurių nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  patikrinti su verslo veikla susijusias knygas ir kitus veiklos dokumentus, nesvarbu, kokioje laikmenoje jie yra laikomi, įskaitant teisę susipažinti su tikrinamam subjektui prieinama informacija;

b)  patikrinti su verslo veikla susijusias apskaitos knygas ir kitus dokumentus, nesvarbu, kokioje laikmenoje jie yra laikomi (pavyzdžiui, knyginiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose prietaisuose ar debesijos laikmenose), įskaitant teisę susipažinti su tikrinamam subjektui prieinama informacija;

Pagrindimas

Nuomonės referentės tikslas – užtikrinti, kad pasiūlymas atitiktų skaitmeninio amžiaus aktualijas, ir sudaryti sąlygas nacionalinėms konkurencijos institucijoms lengviau prieiti prie atitinkamų laikmenų. Informacija apie kartelius retai užfiksuojama dokumentuose, ją dažniau galima rasti elektroniniame susirašinėjime.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų priimti sprendimą reikalauti, kad įmonės ir įmonių asociacijos per nustatytą terminą pateiktų visą informaciją, kuri yra būtina SESV 101 ir 102 straipsniams taikyti. Ši pareiga taikoma informacijai, kuri yra prieinama įmonei ir įmonių asociacijai.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų reikalauti, kad įmonės ir įmonių asociacijos per nustatytą terminą pateiktų visą informaciją, kuri yra būtina SESV 101 ir 102 straipsniams taikyti. Ši pareiga taikoma informacijai, kuri yra prieinama įmonei ir įmonių asociacijai.

Pagrindimas

Nuomonės referentės tikslas – padaryti taip, kad nacionalinėms konkurencijos institucijoms būtų lengviau kreiptis dėl informacijos, suteikti joms daugiau lankstumo ir paspartinti procedūras.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  atsakydamos į 8 straipsnyje nurodytu sprendimu pateiktą prašymą, jos pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą terminą;

d)  atsakydamos į 8 straipsnyje nurodytą prašymą, jos pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą terminą;

Pagrindimas

Nuomonės referentės tikslas – padaryti taip, kad nacionalinėms konkurencijos institucijoms būtų lengviau kreiptis dėl informacijos, suteikti joms daugiau lankstumo ir paspartinti procedūras.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatytas didžiausias baudos, kurią kiekvienai įmonei arba įmonių asociacijai, dalyvavusiai darant SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą, gali skirti nacionalinė konkurencijos institucija, dydis nebūtų mažesnis nei 10 % jos bendros pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš sprendimo priėmimą.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė konkurencijos institucija kiekvienai įmonei arba įmonių asociacijai, dalyvavusiai darant SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimą, galėtų skirti maksimalią baudą, kurios dydis būtų ne mažesnis kaip 10 % jos bendros pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš sprendimo priėmimą.

Pagrindimas

Teisingumo ir vidaus reikalus reglamentuojančiuose ES teisės aktuose įprasta nustatyti didžiausias minimalias baudas. Ši formuluotė atspindi 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu 5 straipsnį.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu įmonių asociacijos pažeidimas yra susijęs su jos narių veikla, nustatytas didžiausias baudos dydis nėra mažesnis nei 10 % nuo kiekvieno nario, vykdančio veiklą rinkoje, paveiktoje asociacijos padaryto pažeidimo, bendros pasaulinės apyvartos sumos. Tačiau kiekvienos įmonės finansinė atsakomybė, susijusi su baudos mokėjimu, neviršija didžiausio pagal 1 dalį nustatyto dydžio.

2.  Jeigu įmonių asociacijos pažeidimas yra susijęs su jos narių veikla, nustatytas didžiausias baudos dydis yra ne mažesnis kaip 10 % nuo kiekvieno nario, vykdančio veiklą rinkoje, paveiktoje asociacijos padaryto pažeidimo, bendros pasaulinės apyvartos sumos. Tačiau kiekvienos įmonės finansinė atsakomybė, susijusi su baudos mokėjimu, neviršija didžiausio pagal 1 dalį nustatyto dydžio.

Pagrindimas

Teisingumo ir vidaus reikalus reglamentuojančiuose ES teisės aktuose įprasta nustatyti didžiausias minimalias baudas. Ši formuluotė atspindi 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu 5 straipsnį.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai prašymus neskirti baudų galėtų pateikti raštu ir kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų įdiegusios sistemas, kurios joms suteiktų galimybę priimti pareiškimus pagal baudų neskyrimo programą žodžiu arba kitomis priemonėmis, kurias naudojant pareiškėjui nereikėtų pateikti dokumentų, informacijos ar kitos jo turimos, saugomos ar kontroliuojamos medžiagos.

Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai prašymus neskirti baudų galėtų pateikti raštu ir kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų įdiegusios sistemas, kurios joms suteiktų galimybę priimti pareiškimus pagal baudų neskyrimo programą žodžiu arba kitomis priemonėmis, kurias naudojant pareiškėjui nereikėtų pateikti dokumentų, informacijos ar kitos jo turimos, saugomos ar kontroliuojamos medžiagos. Valstybės narės leidžia nacionalinėms konkurencijos institucijoms priimti visapusiškus prašymus neskirti baudos ir prašymų santraukas kita Sąjungos kalba, neskaitant atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos valstybės narės valstybinės (-ių) kalbos (-ų).

Pagrindimas

Nuomonės referentės tikslas – suteikti įmonėms papildomą paskatą prašyti atleisti nuo baudų, kai įmanoma, mažinant prašymų atleisti nuo baudos vertimo raštu sąnaudas.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai, dėl įtariamo slapto kartelio Komisijos paprašę neskirti baudos ir pateikę arba prašymą suteikti žymeklį, arba visapusišką prašymą, nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kurias jie laiko tinkamomis nagrinėti tą bylą, galėtų pateikti supaprastintus prašymus dėl to paties kartelio.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai, dėl įtariamo kartelio Komisijos paprašę neskirti baudos ir pateikę arba prašymą suteikti žymeklį, arba visapusišką prašymą, nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kurias jie laiko tinkamomis nagrinėti tą bylą, galėtų pateikti supaprastintus prašymus dėl to paties kartelio.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad prašymus atleisti nuo baudų konkurencijos institucijoms pateikusių įmonių esamiems bei buvusiems darbuotojams ir direktoriams nebūtų taikomos jokios baudžiamosios ir administracinės sankcijos, taip pat sankcijos, skirtos per nebaudžiamąjį teismo procesą už jų dalyvavimą slaptame kartelyje, dėl kurio pateiktas prašymas, jeigu tie darbuotojai ir direktoriai aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis konkurencijos institucijomis, o prašymas atleisti nuo baudos pateiktas anksčiau, nei pradėtas baudžiamasis procesas.

Valstybės narės užtikrina, kad prašymus atleisti nuo baudų konkurencijos institucijoms pateikusių įmonių esamiems bei buvusiems darbuotojams ir direktoriams nebūtų taikomos jokios baudžiamosios ir administracinės sankcijos, taip pat sankcijos, skirtos per nebaudžiamąjį teismo procesą už jų dalyvavimą slaptame kartelyje, dėl kurio pateiktas prašymas, jeigu tie darbuotojai ir direktoriai aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis konkurencijos institucijomis, o prašymas atleisti nuo baudos pateiktas anksčiau nei valstybių narių kompetentingos institucijos darbuotojams ir direktoriams pranešė apie pradėtą baudžiamąjį procesą.

Pagrindimas

Jei direktyvoje atleidimas nuo baudų bus taikomas per plačiai, tai gali panaikinti atgrasomąjį sankcijų poveikį.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo užtikrinti sprendimų vykdymo pagal 1 dalį, jeigu tai akivaizdžiai prieštarautų vykdančiosios valstybės narės viešajai tvarkai.

5.  Institucija, į kurią kreipiamasi, vykdo sprendimą pagal 1 dalį, nebent ji institucijai pareiškėjai gali pateikti aiškų pagrindą, rodantį, kaip tai akivaizdžiai prieštarautų vykdančiosios valstybės narės viešajai tvarkai.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

26a straipsnis

 

Nacionalinių konkurencijos institucijų sąnaudų pasidalijimas

 

valstybės narės užtikrina, kad institucija pareiškėja institucijos, į kurią kreipiamasi, prašymu

 

a)  prisiimtų visas pagrįstas papildomas išlaidas dėl veiksmų, kurių buvo imtasi pagal 23 ir 24 straipsnius, įskaitant vertimo ir administracines išlaidas;

 

b)  leistų institucijai, į kurią kreipiamasi, susigrąžinti visas pagrįstas administracines išlaidas iš sumokėtos baudos ar sankcijos, kai buvo imtasi veiksmų pagal 25 straipsnį.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Komisija užtikrina, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 3 dalį nacionalinės konkurencijos institucijos gautas pranešimas apie pradėtą pirmą oficialią tyrimo priemonę būtų Europos konkurencijos tinklo sistemoje pateiktas nacionalinėms kitų valstybių narių konkurencijos institucijoms;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Remiantis šios direktyvos nuostatomis surinkta informacija turėtų būti naudojama tik tam tikslui, kuriam buvo gauta. Ji neturėtų būti naudojama kaip įrodymai siekiant skirti sankcijas fiziniams asmenims.

1.  Remiantis šios direktyvos nuostatomis surinkta informacija turėtų būti naudojama tik tam tikslui, kuriam buvo gauta. Ji neturėtų būti naudojama kaip įrodymai siekiant skirti sankcijas fiziniams asmenims. Kai ji susijusi su konkretaus asmens baudžiamąja atsakomybe, konkurencijos institucija gali persiųsti duomenis iš bylos medžiagos teismui arba prokuratūrai.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą

Nuorodos

(COM(2017) 0142 – C8-0119/2017 – (2017/0063(COD))

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

26.4.2017

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

26.4.2017

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Eva Maydell

25.4.2017

Svarstymas komitete

4.9.2017

11.10.2017

20.11.2017

 

Priėmimo data

21.11.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Nosheena Mobarik, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Kaja Kallas, Arndt Kohn

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Heidi Hautala, Jaromír Štětina

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

34

+

ALDE

ECR

ENF

GUE/NGL

PPE

 

 

S&D

 

 

Verts/ALE

Dita Charanzová, Kaja Kallas, Jasenko Selimovic

Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Richard Sulík, Anneleen Van Bossuyt

Mylène Troszczynski

Dennis de Jong

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Jaromír Štětina, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu

Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Arndt Kohn, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler

Heidi Hautala, Igor Šoltes

0

-

 

 

1

0

EFDD

Marco Zullo

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą

Nuorodos

COM(2017)0142 – C8-0119/2017 – 2017/0063(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

23.3.2017

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

26.4.2017

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

26.4.2017

IMCO

26.4.2017

JURI

26.4.2017

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ITRE

25.4.2017

JURI

12.4.2017

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Andreas Schwab

21.3.2017

 

 

 

Svarstymas komitete

11.7.2017

9.10.2017

21.11.2017

 

Priėmimo data

27.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, David Coburn, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Tibor Szanyi, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Jakob von Weizsäcker

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Jan Keller, Verónica Lope Fontagné, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Michel Reimon, Andreas Schwab, Romana Tomc, Miguel Urbán Crespo, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Zbigniew Kuźmiuk, Edouard Martin

Pateikimo data

6.3.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

48

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Petr Ježek, Wolf Klinz, Caroline Nagtegaal, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

Zbigniew Kuźmiuk, Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Kay Swinburne, Roberts Zīle

PPE

Burkhard Balz, Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Dariusz Rosati, Anne Sander, Andreas Schwab, Theodor Dumitru Stolojan, Romana Tomc, Tom Vandenkendelaere, Esther de Lange

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Jan Keller, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Costas Mavrides, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Tibor Szanyi, Jakob von Weizsäcker

Verts/ALE

Philippe Lamberts, Michel Reimon, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

5

-

EFDD

David Coburn

ENF

Bernard Monot

GUE/ NGL

Paloma López Bermejo, Dimitrios Papadimoulis, Miguel Urbán Crespo

1

0

EFDD

Marco Valli

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 23 d.Teisinis pranešimas