Procedūra : 2017/2030(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0059/2018

Pateikti tekstai :

A8-0059/2018

Debatai :

PV 16/04/2018 - 22
CRE 16/04/2018 - 22

Balsavimas :

PV 17/04/2018 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0100

PRANEŠIMAS     
PDF 753kWORD 70k
6.3.2018
PE 612.036v02-00 A8-0059/2018

dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo

(2017/2030(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėja: Daciana Octavia Sârbu

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Įvadas

Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (toliau – 7-oji AVP) nustatyti privalomi tikslai, kuriuos aplinkosaugos srityje iki 2020 m. turi pasiekti Europos Sąjunga ir jos valstybės narės.

Šiame pranešime įvertinamas 7-osios AVP įgyvendinimas iki šiol ir tai, ar tikėtina, kad iki 2020 m. bus pasiekti programos tikslai. Jame pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti įgyvendinimą ir pasiūlymai dėl būsimų AVP.

Pagrindiniai nustatyti faktai(1)

7-osios aplinkosaugos veiksmų programos taikymo sritis yra susijusi su dabartiniais poreikiais aplinkos srityje. Programos poveikis aplinkos ir klimato politikai yra ribotas ir ja teikiamos strateginės gairės tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu. Ji padeda kurti įvairių sričių politikos nuoseklumą ir ilgalaikę viziją.

Pažanga siekiant 7-osios AVP tikslų yra labai įvairi ir visiškai nėra aišku, ar 2020 m. tikslai bus pasiekti. Nepaisant šio netikrumo ir įvairių ribotų rodiklių, manoma, kad daugelio pirmojo tikslo (gamtinis kapitalas) uždavinių papildomų pasiekti nepavyks. Galimybės pasiekti gerus antrojo tikslo (mažą anglies dioksido kiekį išskirianti ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas) rezultatus yra gerokai didesnės. Galimybes pasiekti trečiąjį tikslą (rizikos sveikatai bei gerovei) įvertinti sunku, nes trūksta duomenų.

Nors apskritai 7-oji AVP dera su kitomis aukšto lygio ES politikos priemonėmis, esama tam tikrų svarbių išimčių. Visų pirma, nuolat nustatoma, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) nedera su 7-ąja AVP.

Laikoma, kad 7-osios AVP veiksmų finansavimo lygis yra nepakankamas, tačiau ši problema yra labiau valstybių narių, o ne ES lygmens. Kyla didelių sunkumų užtikrinti investicijas į aplinkos ir klimato politiką, nors ES lygmeniu tai dažnai yra blogai administruojamų lėšų, o ne pinigų trūkumo rezultatas.

Daugelis suinteresuotųjų subjektų mano, kad 7-oji AVP teikia ES pridėtinę vertę ir daro teigiamą poveikį piliečiams, gamtai ir (nors ir mažesniu mastu) ekonominės veiklos vykdytojams.

Suinteresuotieji subjektai labai remia 8-ąją AVP. Paradoksalu, tačiau, pateikę daug pasiūlymų dėl naujų papildomų būsimosios AVP uždavinių, suinteresuotieji subjektai taip pat teigė, kad tokia programa turėtų būti paprastesnė ir labiau sutelkta nei dabartinė. Nustačius daugiau ir geresnių rodiklių galėtų būti pagerinta stebėsena ir gaunama aiškesnė grįžtamoji informacija.

•  1-asis prioritetinis tikslas: saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą

Tai yra vienas iš daugiausia įgyvendinimo problemų keliančių tikslų. Nepaisant praeityje matytų teigiamų tendencijų kai kuriose srityse, rodikliai rodo, kad bus įgyvendinta labai mažai 2020 m. papildomų tikslų. Nuolat konstatuojama, kad biologinės įvairovės nykimas ir prastas Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimas yra pagrindinės kliūtys siekiant AVP tikslų. ES lėšos nėra tinkamai mobilizuojamos tinklo „Natura 2000“ valdymui paremti, o jūrų teritorijų steigimas kelia ypač daug problemų. Europos jūros ir toliau naudojamos netvariai.

•  2-asis prioritetinis tikslas: pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų efektyviai išteklius naudojančia, žaliąja ir konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika

Praeityje būta vilčių teikiančių tendencijų, susijusių su efektyviu išteklių naudojimu ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, nors pastaruoju atveju jas iš dalies galima priskirti sumažėjusiai gamybai per ekonomikos krizę. Sektorius, kuriame mažiausiai tikėtina, kad iki 2020 m. sumažės išmetamas anglies dioksido kiekis, yra transporto sektorius. Atliekų tvarkymas yra daugiausia problemų keliantis klausimas įgyvendinant šį tikslą, tačiau praeities tendencijos rodo nedidelį pagerėjimą atliekų kiekio mažinimo ir perdirbimo srityje. ES dar nepakankamai prisideda prie kovos su pasauline maisto švaistymo problema, o tai, kad nėra maisto atliekų apibrėžties ir mažiausio kiekio, pagal kurį būtų galima išmatuoti problemą, vis dar trukdo žengti pirmyn. Neaišku, ar iki 2020 m. bus įgyvendinti visi papildomi uždaviniai.

•  3-iasis prioritetinis tikslas: apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei

Tai, kad nesugebama įgyvendinti teisės aktų dėl oro kokybės miestuose, kelia ypač didelį susirūpinimą atsižvelgiant į tai, kad oro tarša ir toliau yra pagrindinė su aplinka susijusi mirties priežastis ES. Praeityje pastebėtos kelios teigiamos tendencijos, susijusios su sieros oksidais, nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais, amoniaku ir kietosiomis dalelėmis, nors ir išmetamo azoto oksidų kiekio sumažinimas buvo diskredituotas dėl numanomo dyzelinių transporto priemonių išmetamo kiekio ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo kiekio skirtumo. Išmetamo amoniako kiekio lygis lieka nepakitęs, nors ir turima techninių priemonių jam sumažinti. Iškastinio kuro deginimas namų ūkiuose ir transportas yra pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai. Nors mažai tikėtina, kad ES iki 2020 M. pasieks savo nuosavus oro kokybės standartus miestuose, ji greičiausiai įvykdys savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Geteborgo protokolą(2). Aplinkos triukšmo lygis išlieka aukštas, ir mažai tikėtina, kad 2020 m. tikslai bus pasiekti. Nėra žinoma, ar ES pasieks savo tikslus matuoti ir sumažinti kenksmingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai ir užtikrinti, kad pesticidai būtų naudojami tvariai. Buvo padaryta didelė pažanga siekiant švaresnio maudyklų vandens ir tikėtina, kad 2020 m. tikslai bus pasiekti.

•  4-asis prioritetinis tikslas: maksimaliai padidinti Sąjungos aplinkos teisės aktų naudingumą gerinant įgyvendinimą

Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje (angl. EIR) pateikiamos išsamios šalių ataskaitos ir nustatomos įgyvendinimo problemos, su kuriomis susiduria daugelis valstybių narių arba jos visos. Joje taip pat apibūdinamos bendrų problemų priežastys, įskaitant neefektyvų valstybių narių institucijų tarpusavio koordinavimą, administracinių pajėgumų ir finansavimo trūkumą ir politikos nenuoseklumą. Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje nustatytos kelios sritys, kuriose įgyvendinimas pagerėjo, visų pirma maudyklų ir geriamojo vandens sritys.

Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra yra nuolat vykstantis procesas, kuris apima darbą kartu su valstybėmis narėmis siekiant gerinti įgyvendinimą. Ji suteikia didelių galimybių daryti pažangą tokiose svarbiose srityse kaip oro kokybė, triukšmo tarša, vandentvarka, atliekų tvarkymas ir biologinė įvairovė. Kai kurie suinteresuotieji subjektai išreiškė kritiką dėl to, kad į aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą įtrauktos tik Komisija ir valstybės narės, bet ne pilietinės visuomenės veikėjai.

•  5-asis prioritetinis tikslas: tobulinti Sąjungos aplinkos politikos žinių ir faktinių duomenų bazę

Žinių bazė gerinama šiose srityse: klimato kaitos ir rūšių nykimo poveikio ekosisteminėms paslaugoms; endokrininę sistemą ardančios medžiagos; tam tikro cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai; prisitaikymo prie klimato kaitos metodų ekonominio efektyvumo ir miestų plėtros gamtinių sprendimų. Vis dar išlieka didelių spragų, susijusių su aplinkos pavojaus slenksčiais (kritinėmis ribomis), žiedinės ekonomikos paradigma, bendru cheminių medžiagų poveikiu, nanomedžiagomis, neigiamo poveikio nustatymo metodais, mikroplastiko poveikiu ir įvairių rūšių sisteminės rizikos sąryšiu su kitais sveikatą lemiančiais veiksniais.

Nemažai suinteresuotųjų subjektų praneša, kad politikos formuotojai nesinaudoja turimomis žiniomis arba kad šios žinios neperduodamos už įgyvendinimą atsakingoms institucijoms. Sritys, kuriose tai pastebima yra: maisto vartojimas ir atliekos; endokrininę sistemą ardančios medžiagos; bioenergija; BŽŪP; energetikos ir klimato tikslai; miestų planavimas ir projektavimas ir poveikis vartojimo modeliams. Kartais žinios į politiką neįtraukiamos dėl politinės valios trūkumo, nors reglamentavimo kliūtys ir išteklių trūkumas taip pat yra svarbūs veiksniai.

Daug rodiklių, naudojamų pažangai siekiant AVP tikslų sekti yra riboti ir neleidžia atlikti išsamios padėties analizės. Tam, kad būtų pagerinta stebėsena ir įgyvendinimas, visose būsimosiose AVP turėtų būti nustatyta daugiau ir geresnių rodiklių.

•  6-asis prioritetinis tikslas: užtikrinti investicijas į aplinkos ir klimato politiką ir spręsti su aplinka susijusių išorinių sąnaudų klausimus

Keliose specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai nustatė daug problemų, kylančių įgyvendinant šį tikslą. ES finansavimas nedavė norimų rezultatų šiose srityse: ATLPS rinkos vientisumo užtikrinimo; akvakultūros ir žemės ūkio aplinkosauginio tvarumo skatinimo; miestų nuotekų valymo gerinimo; krovinių vežimo vandens keliais ir geležinkeliais skatinimo ir tinklo „Natura 2000“ paramos. Nebuvo įmanoma atlikti vertinimo BŽŪP kompleksinės paramos ir iš investicijų į biologinę įvairovę gaunamos naudos atvejais. Kai kuriais atvejais 1 ir 2 tikslo įgyvendinimui trukdė prastai administruojamas finansavimas, o ne pinigų stoka. Ir priešingai, geriamojo vandens kokybė (2 tikslas) pagerėjo dėl patikimo ES lėšų investavimo, tačiau tolesnei pažangai sukliudė finansavimo trūkumas.

7-asis prioritetinis tikslas: didinti aplinkos aspektų integravimą ir politikos nuoseklumą

Nors apskritai kitų sričių politika dera su AVP, esama tam tikrų svarbių išimčių. BŽŪP kelia ypač didelių iššūkių. Intensyvus žemės ūkis, kurį skatina BŽŪP, nesumažino spaudimo gamtiniam kapitalui. Priešingai, jis padidino cheminių medžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai, išeikvojo išteklius, nuo kurių priklauso žemės ūkis, ir trukdo įgyvendinti Paukščių ir Buveinių direktyvas, taip pat Biologinės įvairovės strategiją. Manoma, kad žalinimo iniciatyvos neatnešė pakankamai naudos.

Praeityje sanglaudos politika rėmė aplinkai žalingus infrastruktūros projektus, tačiau pastaruoju metu padėtis keičiasi. Anksčiau AVP tikslų neatitinkančia laikyta bendra žuvininkystės politika (BŽP) buvo pagerinta, tačiau tam, kad būtų įgyvendintas jos potencialas, ji turės būti geriau įgyvendinama. Nustatyta, kad TEN-T kelia problemų dėl 2 tikslo (efektyvus išteklių naudojimas ir klimato kaita) įgyvendinimo.

Kelios valstybės narės neratifikavo tarptautinių susitarimų, kurie yra susiję su AVP tikslais, dėl to esama tam tikros nedarnos su nacionaline politika. Darnaus vystymosi tikslai (DVT) daugiausia laikomi išorės klausimu, tačiau jų poveikis vidaus politikai turėtų būti plačiau pripažintas, kad būtų pagerinta AVP ir ES tarptautinių įsipareigojimų darna. Europos Komisija ėmėsi tam tikrų teigiamų veiksmų šioje srityje.

•  8-asis prioritetinis tikslas: didinti Sąjungos miestų tvarumą

AVP rezultatų ir įgyvendinimo šio tikslo atžvilgiu vertinimas kelia daug problemų dėl didelės miestų įvairovės ES ir specifinių tikslų šioje srityje nebuvimo. Tačiau neišsami analizė rodo, kad ES miestų politika iš esmės dera su AVP. Labai nevienoda pažanga užfiksuota energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus transporto ir judumo, tvaraus miestų planavimo ir projektavimo, biologinės įvairovės miestuose ir tvarių pastatų srityse.

•  9-asis prioritetinis tikslas: didinti Sąjungos veiksmų efektyvumą sprendžiant tarptautinius aplinkos ir su klimatu susijusius iššūkius

Nėra aiškių tendencijų dėl 7-osios AVP veiksmingumo šioje srityje ir pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečias iniciatyvas, yra labai nevienoda. ES tarptautiniu mastu skatino prekybos taršos leidimais sistemas, tačiau jomis mažiau sekėsi užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų pasiekiamas neviršijant planetos galimybių. Atrodo, kad padaryta menka pažanga sprendžiant ES maisto ir ne maisto prekių paklausos ir jos poveikio aplinkai tarptautiniu lygiu klausimą.

Išvados ir rekomendacijos

Pranešėja mano, kad 7-oji AVP yra ir ES, ir valstybėms narėms svarbios strateginės gairės. Ja paremta darbotvarkė, daranti teigiamą poveikį piliečiams ir aplinkai, ir ji didina atskaitingumą. Tačiau esama kelių pagrindinių sričių, kuriose prastas AVP įgyvendinimas prisideda prie aplinkos būklės blogėjimo ir kelia tiesioginę grėsmę piliečių sveikatai. Tai šios sritys: netvarus žemės naudojimas ir žvejyba; biologinės įvairovės nykimas; oro kokybė; aplinkos triukšmas; atliekų tvarkymas ir cheminių medžiagų poveikis. Reikia skubiai spręsti negalėjimo įgyvendinti teisės aktus ar taikyti tinkamą politiką šiose srityse klausimą. Tolesnę pažangą siekiant visų tikslų būtų galima užtikrinti susitelkiant ties trimis pagrindinėmis temomis: žinių trūkumu, politikos darna ir finansavimu.

Pranešėja pritaria tam, kad būtų priimta 8-oji EVO, tačiau dabar pirmenybę reikėtų teikti esamų teisės aktų įgyvendinimui pirmiau nurodytose srityse. Būsimojoje AVP daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama klausimams, kurie yra svarbiausi aplinkos apsaugai ir žmogaus sveikatai, o ne daugelio įvairių naujų tikslų ir papildomų tikslų pridėjimui prie ir taip plataus užmojo programos. Pranešėja mano, kad ir piliečiai, ir gamta, ir ekonominės veiklos vykdytojai gautų daugiau naudos, jei AVP būtų paprastesnė ir labiau koncentruota, ir taikant tokį požiūrį taip pat būtų vykdoma geresnės stebėsena ir gaunama geresnė grįžtamoji informacija. Labai svarbu užtikrinti didesnę darną su esamomis ES politikos priemonėmis.

Pranešėja norėtų padėkoti ES institucijoms, kurios įvairiais tyrimais padėjo rengti šį pranešimo projektą, ir išorės suinteresuotiesiems subjektams ir valstybėms narėms, kurie pateikė daug informacijos vedant konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais.

(1)

Nustatyti faktai paremti šiais šaltiniais:

• Aplinkos rodiklių ataskaita (Europos aplinkos agentūra, pirmasis leidimas, 2016 m. gruodžio mėn.);

• Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra (Europos Komisija, pirmasis leidimas, 2017 m. vasario mėn.);

• Atitinkamomis Europos Audito Rūmų ataskaitomis;

• Tikslinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais dėl programos įgyvendinimo rezultatais (Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS), 2017 m. gegužės–rugsėjo mėn.);

• Europos teisės aktų įgyvendinimo vertinimu, kurį parengė Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS).

(2)

JT Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (Geteborgo protokolas).


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo

(2017/2030(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(1) (7-oji AVP),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius, kuriais siekiama padėti išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos ir žmonių sveikatos kokybę,

  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje įvykusią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21),

  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į tai, kad jie yra tarpusavyje susiję ir integruoti,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „2016 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita remiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą“,

  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „2017 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita remiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM(2017) 0063) ir prie jo pridėtas 28 šalių ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“ (COM(2016)0316),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros(2),

  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(3),

  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(4),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(5),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo(6),

  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 m. (SOER 2015)“,

  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Gamtos padėtis ES“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą 2017 m. lapkričio mėn. Europos teisės aktų įgyvendinimo vertinimą „7-osios aplinkosaugos veiksmų programos (2014–2020 m.) įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra“ ir jo papildomą tyrimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“ prioritetų nustatymo(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ (COM(2016)0739),

  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją,

  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ (COM(2017)0713),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0059/2018),

A.  kadangi 7-ojoje AVP nustatyti teisiškai privalomi tikslai aplinkos ir klimato kaitos srityse, kurie turi būti pasiekti iki 2020 m.; kadangi joje taip pat išdėstyta ilgalaikė vizija iki 2050 m.;

B.  kadangi 7-ojoje AVP nėra laikotarpio vidurio peržiūros sąlygos; kadangi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimas dėl 7-osios AVP įgyvendinimo yra galimybė įvertinti AVP pažangą ir pateikti įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl tolesnio dabartinės AVP įgyvendinimo ir būsimų AVP; kadangi šioje ataskaitoje neturėtų būti apsiribota pakartotiniu gerai žinomų problemų išdėstymu, o turėtų būti siekiama pasiūlyti sprendimus 7-ojoje AVP nustatytiems tikslams pasiekti;

C.  kadangi Komisija rengia vertinimo ataskaitą, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas 7-osios AVP struktūrai ir strateginiam vaidmeniui; kadangi ta ataskaita visų pirma siekiama patikrinti, ar sistema, dėl kurios susitarta, padeda mums pažangiai įgyvendinti devynis prioritetinius tikslus;

D.  kadangi ES yra parengusi gerų aplinkosaugos teisės aktų, tačiau jų silpnas ir neveiksmingas įgyvendinimas yra ilgalaikė problema; kadangi šie įgyvendinimo trūkumai kelia grėsmę darniam vystymuisi, daro neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei lemia dideles socialines ir ekonomines sąnaudas; kadangi, be to, įgyvendinimo spragos kenkia ES patikimumui;

E.  kadangi iki šiol padaryta pažanga siekiant 2020 m. tikslų yra labai nevienoda: mažai tikėtina, kad bus pasiektas 1-asis tikslas (gamtinio kapitalo apsauga), tačiau gali būti, kad kai kurie 2-ojo tikslo (mažą anglies dioksido kiekį išskirianti ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas) uždaviniai bus pasiekti; neaišku, ar bus pasiektas 3-iasis tikslas (su aplinka susijusio spaudimo mažinimas ir rizika žmogaus sveikatai);

F.  kadangi dėl to, kad vis nepavyksta įgyvendinti teisės aktų ir integruoti specializuotų žinių į politikos formavimą tokiose srityse kaip oro kokybė, aplinkos triukšmas ir cheminių medžiagų poveikis, kyla didelė grėsmė sveikatai ir blogėja ES piliečių gyvenimo kokybė bei trumpėja jų gyvenimo trukmė;

G.  kadangi Europos aplinkos agentūros paskelbti naujausi duomenys patvirtina pirmiau apibūdintas bendras tendencijas kiekvieno teminio tikslo srityje, bet ir rodo, kad kai kuriose srityse padaryta pažanga; kadangi kai kuriais atvejais, pvz., susijusiais su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir energijos vartojimo efektyvumu, dėl šių naujų tendencijų perspektyvos pasiekti tarpinius tikslus lieka nepakitusios;

H.  kadangi dabar neaišku, ar tikslas dėl išmetamo amoniako kiekio bus pasiektas, ir nėra tikėtina, kad bus pasiektas tikslas dėl žemės užėmimo;

I.  kadangi dėl rodiklių trūkumo ir esamų rodiklių apribojimų kyla daug neaiškumų dėl įgyvendinimo; kadangi tolesnei pažangai kliudo žinių trūkumas trimis lygmenimis – rizikos suvokimas, tinkamos rizikos valdymo ir rizikos mažinimo politikos formavimas ir politikos efektyvumo stebėsenos vykdymas;

J.  kadangi žinių dažnai turima, tačiau jos nepanaudojamos formuojant politiką arba neperduodamos už įgyvendinimą atsakingiems subjektams; kadangi tai dažnai nutinka dėl nepakankamos politinės valios ir tarpusavyje prieštaraujančių interesų, kurie nėra laikomi derančiais su AVP arba aplinkos politikos tikslais apskritai; kadangi nuolatinis ekonomikos augimas taip pat priklauso nuo švarios aplinkos;

K.  kadangi siekiant įgyvendinti programos tikslus reikia pagerinti Sąjungos politikos aukšto lygio priemonių ir AVP sąveiką;

L.  kadangi 7-osios AVP įgyvendinimo finansavimas kai kuriais lygmenimis yra nepakankamas; kadangi ES lygmens finansavimas kai kuriais atvejais nedavė rezultatų, kurių tikėtasi, ir tai daugeliu atveju įvyko dėl blogai administruojamo finansavimo, o ne dėl pinigų stokos;

M.  kadangi 7-osios AVP taikymo sritis atitinka dabartinius poreikius aplinkos politikos srityje, nors daug suinteresuotųjų subjektų rekomenduoja ją papildyti naujais uždaviniais, siekiant programą padaryti aktualesnę ateityje;

N.  kadangi suinteresuotieji subjektai taip pat pirmenybę teikia ne tokiai sudėtingai ir labiau koncentruotai AVP;

O.  kadangi apskritai pritariama tam, kad būtų priimta 8-oji AVP;

Pagrindinės išvados

1.  mano, kad 7-oji AVP turi pridėtinę vertę ir daro teigiamą poveikį ES ir valstybių narių lygmens aplinkos politikai bei teikia naudą piliečiams, gamtai ir ekonominės veiklos vykdytojams;

2.  pakartoja, kad 7-oji AVP turi aiškią ilgalaikę viziją iki 2050 m., kad būtų užtikrinta stabili aplinka tvarioms investicijoms ir augimui neviršijant planetos ekologinių galimybių;

3.  palankiai vertina teigiamas praeityje užfiksuotas daugelio 7-osios AVP papildomų tikslų įgyvendinimo tendencijas ir vilčių teikiančias tendencijas dėl kai kurių 2020 m. tikslų įgyvendinimo;

4.  vis dėlto pabrėžia, kad dar daug ką galima patobulinti, ir ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas aukščiausiuoju lygiu parodyti didesnę politinę valią įgyvendinti 7-ąją AVP;

5.  apgailestauja, kad prioritetinis tikslas saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą greičiausiai bus nepasiektas; be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslai nebus pasiekti be neatidėliotinų didelių papildomų pastangų;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad padaryta pažanga su 2-uoju prioritetiniu tikslu susijusiose srityse, visų pirma įgyvendinant su klimatu ir energija susijusius tikslus; tačiau pažymi, kad būtina labiau stengtis efektyvaus išteklių naudojimo srityje; pakartoja, kad Ekologinio projektavimo direktyva(8) ir Ekologinio ženklinimo reglamentas(9) gali padėti pagerinti produktų aplinkosauginius rodiklius ir išteklių naudojimo efektyvumą visą jų gyvavimo ciklą, sprendžiant klausimus, susijusius, be kita ko, su produkto patvarumu, galimybe jį pataisyti, pakartotinai naudoti, perdirbti, su perdirbtomis medžiagomis ir produkto naudojimo trukme;

7.  apgailestauja, kad papildomas tikslas, susijęs su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą paviršinio vandens telkinių kokybės būklę, nebus įgyvendintas dėl taršos, vandentakių fizinės formos keitimo ir pernelyg didelio vandens naudojimo hidroelektrinėse;

8.  pabrėžia, kad 7-ąja AVP siekiama būtiniausių tikslų ir kad reikia daug papildomų pastangų siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir darnaus vystymosi tikslus;

9.  primena, kad ES ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą ir todėl yra įsipareigojusios įgyvendinti jo tikslus, taip pat jos nacionaliniu lygmeniu yra nustačiusios įpareigojantį veiksmą siekiant tikslo iki 2030 m. Sąjungoje visų ekonomikos sektorių mastu 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad 2030 m. tikslą ir ilgalaikį tikslą, kad į aplinką visiškai nebūtų išmetama teršalų, reikia visapusiškai įtraukti į visas Sąjungos politikos sritis ir finansavimo programas; ragina Komisiją peržiūrėti klimato ir energetikos politikos pagrindinius tikslus plėtojant 2018 m. skatinamąjį dialogą ir kas penkerius metus atliekant visuotinę inventorizaciją bei parengti ES strategiją, pagal kurią iki šimtmečio vidurio būtų pasiekta nulinė tarša, kurioje būtų numatyti ekonomiškai efektyvūs būdai siekti Paryžiaus susitarime nustatyto išmetamų teršalų poveikio neutralizavimo tikslo;

10.  pažymi, kad kyla didelių abejonių dėl pažangos siekiant tikslų, susijusių su žmonių sveikata ir gerove; pabrėžia, kad žinių trūkumas ir riboti rodikliai trukdo politikos plėtojimui ir stebėsenai;

11.  teigiamai vertina esamas iniciatyvas, kurios padeda sumažinti žinių trūkumą, įskaitant „veikiančiųjų jėgų-aplinkos apkrovos-būklės-poveikio-atsako“ (DPSEEA) modelį, taikomą siekiant suprasti veiksnius, trikdančius ekosisteminių paslaugų teikimą; „žmogaus biologinės stebėsenos“ (HBM) modelį, taikomą siekiant nustatyti teršalų poveikį gyventojams ir galimus padarinius jų sveikatai, ir cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platformą (IPCheM);

12.  kadangi į specialiąsias žinias ir mokslinius įrodymus ne visada tinkamai atsižvelgiama formuojant politiką arba jie neperduodami už įgyvendinimą atsakingiems subjektams; pabrėžia, kad bioenergija, palmių aliejus, augalų apsaugos produktai, endokrininę sistemą ardančios medžiagos, maisto gamyba ir vartojimas, GMO, miestų planavimas ir projektavimas, oro ir triukšmo tarša ir maisto atliekos miestuose yra pavyzdžiai sričių, kuriose moksliniai įrodymai apie riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai viešuose ir politiniuose debatuose paliekami nuošalyje; mano, kad plačios mokslinės žinios ir atsargumo principo laikymasis, kai nėra pakankamai tokių mokslinių žinių, turėtų būti politinių sprendimų priėmimo orientyras; primena, kad šiuo atveju svarbios ES agentūrų teikiamos mokslinės rekomendacijos; pabrėžia, kad kiti pagrindiniai ES aplinkosaugos teisės ir politikos principai apima principą „teršėjas moka“, prevencinę veiklą ir žalos aplinkai klausimo sprendimą vietoje;

13.  labai kritiškai vertina tai, kad Komisija nesilaiko teisės aktuose numatytų suderintų pavojaus lygiu grindžiamų endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijų parengimo ir Reglamento (EB) Nr.1223/2009 (Kosmetikos gaminių reglamentas)(10) nuostatų, susijusių endokrininę sistemą ardančių medžiagų, peržiūros terminų; ragina Komisiją šios užduoties daugiau neatidėlioti ir nedelsiant peržiūrėti Kosmetikos reglamento nuostatas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų; apgailestauja, kad nepakankama pažanga endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimu kelia pavojų gyventojų sveikatai ir trukdo siekti 7-osios AVP 3-iojo prioritetinio tikslo;

14.  apgailestauja, kad padaryta nedidelė pažanga rengiant Sąjungos netoksinės aplinkos strategiją, kuria skatinami medžiagų ciklai, kuriuose nenaudojamos toksinės medžiagos, ir mažinamas sąlytis su kenksmingomis medžiagomis, įskaitant produktuose esančias chemines medžiagas; pabrėžia, kad reikia imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos atitinkamos labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, įskaitant endokrininę sistemą ardančių savybių turinčias medžiagas, būtų įtrauktos į REACH medžiagų kandidačių sąrašą, kaip numatyta 7-ojoje AVP; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais kuo skubiau būtų veiksmingai sprendžiamos bendro cheminių medžiagų poveikio problemos, ypač pabrėžiant vaikams dėl kenksmingų medžiagų poveikio kylančius pavojus; palankiai vertina Komisijos strategiją dėl plastiko ir ragina ją sparčiai įgyvendinti; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad netoksinių medžiagų ciklų skatinimas yra labai svarbus sklandžiam veikiančios antrinių žaliavų rinkos plėtojimui;

15.  pabrėžia, kad aplinkos apsaugos klausimai nepakankamai integruojami į kitas politikos sritis ir tai yra viena iš esminių priežasčių, nulemiančių aplinkos apsaugos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo spragas; mano, kad sinergija su kitomis aukšto lygio ES politikos priemonėmis (pavyzdžiui, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), bendra žuvininkystės politika (BŽP), struktūriniais fondais ir sanglaudos politika) ir didesnis aukšto lygio politinių prioritetų suderinamumas vis dar yra labai svarbūs siekiant 7-osios AVP tikslų; ragina Komisiją ir Tarybą visose savo sudėtyse pagerinti politikos koordinavimą ir 7-osios AVP tikslų integravimą; be to, pabrėžia, kad būtina integruoti visus likusius 7-osios AVP aspektus į aukšto lygio priemones, įskaitant Europos semestrą;

16.  pabrėžia, kad galimybė sukurti naujus biologinės įvairovės išsaugojimo finansavimo mechanizmus siekiant įgyvendinti 2020 m. tikslus yra nedidelė dėl dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) galiojimo laikotarpio; atsižvelgdamas į tai, ragina kuo optimaliau pasinaudoti dabartinėje DFP numatytomis priemonėmis, įskaitant programą LIFE, BŽŪP ir struktūrinius fondus, ir įtraukti biologinės įvairovės išsaugojimui skirtus naujus finansavimo mechanizmus į kitą DFP;

17.  palankiai vertina pagerėjusią BŽP ir sanglaudos politikos padėtį, dėl kurios padidėjo suderinamumas su 7-ąja AVP; tačiau apgailestauja, kad, nepaisant patobulintos reglamentavimo sistemos, BŽP ir toliau įgyvendinama prastai; primena sveikų žuvų išteklių svarbą;

18.  pripažįsta, kad BŽŪP palaipsniui integruoja aplinkos apsaugos aspektus, bet vis dar kelia problemų įgyvendinant AVP tikslus, ypač daug išteklių naudojančios gamybos ir biologinės įvairovės atvejais; primena, kad BŽŪP tenka sunki užduotis užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui, kurį sukelia netinkama ūkininkavimo praktika (pavyzdžiui, netvarūs biodegalai), netvarus žemės ūkio veiklos intensyvinimas ir žemės apleidimas, kartu teikiant daugiau geresnės kokybės ir daugiau maisto produktų ir žemės ūkio žaliavų pasaulio gyventojams, kurių vis daugėja; pabrėžia, kad tolesnės iniciatyvos ir parama aplinkos požiūriu tvariems ūkininkavimo metodams, įskaitant sėjomainą ir azotą fiksuojančius augalus, yra labai svarbios ir jose žemės ūkis ir ūkininkai turėtų būti laikomi sprendimo dalimi;

19.  pabrėžia, kad pagrindiniai pertvarkytos BŽŪP prioritetai turėtų būti aprūpinimo maistu apsauga ir gerinimas ilguoju laikotarpiu, užkertant kelią aplinkos žalai, ir tvarios maisto sistemos, pagal kurią maisto produktai pagrįstomis kainomis siūlomi vartotojams, kūrimas; pabrėžia, kad šie tikslai gali būti pasiekti tik tvariai valdant gamtinius išteklius ir imantis politinių priemonių, kuriomis užtikrinama ekosistemų apsauga;

20.  primena, kad keičiantis klimatui ir augant pasaulio gyventojų skaičiui didėjanti gyvūninės kilmės baltyminio maisto paklausa daro didelį spaudimą aplinkai žemės ūkio paskirties žemėje ir vis pažeidžiamesnėse ekosistemose; taip pat pabrėžia, kad mityba vartojant per didelį kiekį gyvūninių riebalų vis labiau siejama su neužkrečiamųjų ligų našta;

21.  primena Komisijos 2016 m. įsipareigojimą įtraukti darnaus vystymosi tikslus į ES politiką ir iniciatyvas; pripažįsta, kad šiam įsipareigojimui trūksta aiškios strategijos ir konkrečių pasiūlymų dėl institucinių struktūrų ir valdymo sistemos, kuriomis būtų užtikrintas DVT tikslų integravimas į ES politikos sritis, teisėkūros pasiūlymus, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; mano, jog svarbu, kad ES, kaip pradininkė, būtų visiškai įsipareigojusi siekti Darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų; be to, pabrėžia, kad 7-oji AVP yra viena iš pagrindinių priemonių įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus;

22.  atkreipia dėmesį į aukštą Sąjungos geriamojo vandens kokybės lygį; tikisi, kad persvarstant Direktyvą 98/83/EB (Geriamojo vandens direktyva)(11) ši teisinė sistema bus atitinkamai atnaujinta; ragina Komisiją ir valstybes nares ES vandens srities tikslus labiau įtraukti į AVP numatytas kitų sektorių politines strategijas, ypač BŽŪP;

23.  palankiai vertina kai kuriais ES finansuojamais projektais užtikrintus teigiamus pokyčius, tačiau apgailestauja dėl neišnaudotų galimybių pasiekti geresnių rezultatų, kaip nurodė Europos Audito Rūmai; pabrėžia, kad DFP po 2020 m. turi būti nukreipta į darnų vystymąsi ir ja turi būti užtikrintas didesnis aplinkosaugos politikos integravimas į visus finansavimo mechanizmus ir biudžeto eilutes; pabrėžia poreikį paspartinti žaliąsias investicijas, inovacijas ir tvarų augimą naudojant naujas finansavimo priemones, tiek viešąsias, tiek privačiąsias, ir taikant skirtingus požiūrius į dabartinę investicijų politiką, pvz., laipsnišką aplinkai kenksmingų subsidijų atsisakymą, kad būtų išpildyta ilgalaikė 7-osios AVP vizija; mano, kad visiems ES struktūriniams ir investicijų fondams turėtų būti taikomi aiškiai apibrėžti tvarumo kriterijai ir rezultatais grindžiami tikslai; ragina efektyviau ir tikslingiau naudoti dabartinės DFP ir sanglaudos bei regioninės plėtros politikos lėšas ir skubiai spręsti minėtas Europos Audito Rūmų nurodytas problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad toliau būtų skiriamos ir galbūt didinamos ES biudžeto lėšos su aplinka ir klimato kaita susijusiems veiksmams;

24.  apgailestauja, kad įvairiuose Europos regionuose vis dar esama didelių trūkumų miesto nuotekų valymo srityje; pabrėžia nuotekų valymo ir pakartotinio panaudojimo potencialą siekiant sumažinti vandens trūkumą, mažinti tiesioginę vandens gavybą, gaminti biodujas ir užtikrinti geresnį vandens išteklių valdymą, visų pirma žemės ūkio srityje vykdant drėkinimą; laukia pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pakartotinio nuotekų panaudojimo, kurį Komisija pateiks 2018 m. pradžioje;

25.  pažymi, kad didžiausi aplinkos pavojai sveikatai aiškiausiai pastebimi miestuose, nors jie juntami ir periferinėse vietovėse, ir kad tikimasi, jog iki 2020 m. 80 proc. žmonių gyvens miestuose ir priemiesčiuose; pabrėžia, kad į atmosferą išmetami teršalai ir netinkamas planavimas bei infrastruktūra turi dramatiškų pasekmių ekonomikai, socialinei politikai, visuomenės sveikatai ir aplinkai; pažymi, kad oro tarša lemia daugiau kaip 400 000 priešlaikinės mirties atvejų ES(12) ir kad su sveikata susiję išoriniai kaštai siekia nuo 330 mlrd. iki 940 mlrd. EUR;

26.  pabrėžia, kad ES ne mažiau kaip 10 tūkstančių žmonių miršta pirma laiko dėl ligų, kurias sukelia triukšmo tarša, ir kad 2012 m. maždaug ketvirtadalis ES gyventojų patyrė triukšmo taršą, kuri viršijo numatytas ribas; ragina valstybes nares pirmenybę teikti triukšmo lygio stebėsenai pagal Direktyvą 2002/49/EB(13), siekiant užtikrinti, kad taikytinos triukšmo patalpose ir lauke ribinės vertės nebūtų viršytos;

27.  pripažįsta, kad padaryta pažanga mažinant išmetamą tam tikrų atmosferos teršalų kiekį, ypač miestuose, tačiau apgailestauja dėl nuolatinių oro kokybės problemų, prie kurių labai prisideda kelių transportas ir žemės; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pateikė judumo dokumentų rinkinį, o 2016 m. – Europos mažataršio judumo strategiją, kurie galėtų atverti kelią mažataršiam judumui Sąjungoje;

28.  teigiamai vertina pažangą, susijusią su žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkiniu; primygtinai ragina visas šalis stengtis susitarti dėl plataus užmojo tikslų;

Rekomendacijos

29.  ragina valstybes nares įvertinti savo pažangą siekiant 7-osios AVP tikslų ir prireikus perorientuoti savo veiksmus; primygtinai ragina valstybes nares viešai paskelbti rezultatus;

30.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų padėtų visapusiškai įgyvendinti 7-osios AVP tikslus ir priemones;

31.  ragina Komisiją užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą vertinant ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą;

32.  prašo atitinkamų ES institucijų ir agentūrų teikti pirmenybę moksliniams tyrimams ir panaikinti žinių spragas šiose srityse: aplinkos pavojaus slenksčių (kritinių ribų), žiedinės ekonomikos paradigmos, bendro cheminių medžiagų poveikio, nanomedžiagų, neigiamo poveikio nustatymo metodų, mikroplastiko poveikio, įvairių rūšių sisteminės rizikos sąryšio su kitais sveikatą lemiančiais veiksniais ir invazinių svetimų rūšių;

33.  palankiai vertina aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, kuri yra geras mechanizmas ES aplinkosaugos teisės aktų ir politikos įgyvendinimui gerinti ir kuri gali prisidėti prie 7-osios AVP įgyvendinimo stebėsenos, kaip jau pabrėžta jo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros(14); mano, kad į šią peržiūrą turėtų būti įtraukti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, ir ji turėtų apimti visą AVP teminių prioritetinių tikslų taikymo sritį;

34.  ragina Sąjungą ir valstybes nares skubiai ir galutinai panaikinti aplinkai kenkiančias subsidijas;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų ir jas koordinuoti siekiant skatinti bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų kūrimą ir patvirtinimą, kad taip būtų prisidėta prie 7-osios AVP 5-ojo prioritetinio tikslo įgyvendinimo;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES aplinkos politikos strategijų kognityvinį ir mokslinį pagrindą ir padidinti duomenų prieinamumą piliečiams, taip pat skatinti visuomenės dalyvavimą moksliniuose tyrimuose;

37.  ragina ES institucijas ir nacionalinės bei regioninės valdžios institucijas, kai tinkama, formuojant politiką ir atliekant jos vykdymo stebėseną visapusiškai naudotis turimomis specialistų žiniomis apie riziką aplinkai ir žmonių sveikatai;

38.  ragina tobulinti ES pesticidų autorizacijos sistemą, kad ji būtų pagrįsta tarpusavyje įvertintais moksliniais tyrimais ir kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas poveikio žmonėms ir aplinkai lygio bei pavojų sveikatai klausimu; ragina nustatyti griežtesnius pesticidų stebėsenos standartus ir jų naudojimo mažinimo tikslus; atkreipia dėmesį į 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ (C(2017)8414);

39.  ragina Komisiją užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų nustatyti ilgalaikiai veiksmai, kuriais siekiama tikslo, kad aplinka nebūtų toksiška;

40.  prašo Europos aplinkos agentūros padidinti rodiklių, naudojamų pažangai stebėti, skaičių ir kokybę;

41.  ragina užtikrinti, kad įgyvendinimo klausimas būtų kaip nuolatinis punktas įtrauktas į trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės prioritetus ir programas, kad šiuo klausimu būtų diskutuojama Aplinkos taryboje bent kartą per metus, galbūt rengiant ypatingą įgyvendinimo klausimui skirtą tarybos posėdį, ir kad diskusijos būtų papildytos kitu forumu, kuriame taip pat dalyvautų Parlamentas ir Regionų komitetas; ragina rengti bendrus Tarybos posėdžius, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip sprendžiami tarpsektoriniai, kompleksiniai klausimai ir bendri uždaviniai, taip pat naujos problemos, galinčios turėti tarpvalstybinį poveikį;

42.  prašo nedelsiant paskatinti ES biologinės įvairovės strategijos visapusišką įgyvendinimą;

43.  ragina rengiant infrastruktūros projektus, visų pirma susijusius su TEN-T, visapusiškai atsižvelgti į poveikį aplinkai regioniniu ir projekto lygmeniu; pažymi, kad taip pat svarbu, kad įvairių sričių aplinkos politika derėtų tarpusavyje; pabrėžia, kad įgyvendinant jūrų ir hidroelektrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros projektus svarbu atsižvelgti į aplinką ir biologinę įvairovę;

44.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti gėlo vandens telkinius, atsižvelgiant į netikrumą dėl galimybės įgyvendinti susijusį papildomą tikslą, įtrauktą į 7-ąją AVP; ragina valstybes nares kuo skubiau gerinti paviršinio vandens būklę, kadangi šio sektoriaus tikslai veikiausiai nebus įgyvendinti iki 2020 m; ragina kompetentingas valstybių narių institucijas spręsti su vandens telkiniais susijusias problemas užkertant kelią vandens taršai, nustatant teritorijas, kuriose draudžiama statyti hidroelektrines ir užtikrinant, kad bus išsaugota ekologiška upių tėkmė; ragina Komisiją nedelsiant atlikti valstybių narių pagal Vandens pagrindų direktyvą patvirtintų upių baseinų valdymo planų antro ciklo atitikties vertinimą;

45.  primygtinai ragina toliau reformuoti BŽŪP siekiant suderinti tvarios maisto gamybos ir aplinkosaugos politikos tikslus, įskaitant biologinės įvairovės tikslus, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu dabar ir ateityje; pabrėžia, kad reikia pažangios žemės ūkio politikos, pagal kurią būtų tvirtai įsipareigota teikti viešąsias gėrybes ir ekosistemines paslaugas, susijusias su dirvožemiu, vandens ištekliais, biologine įvairove, oro kokybe, klimato politikos veiksmais ir viešųjų kraštovaizdžio paslaugų teikimu; ragina įgyvendinti integruotą politiką, grindžiamą tikslingesniu, platesnio užmojo, bet lanksčiu požiūriu, kurį taikant paramos teikimas žemės ūkio sektoriui būtų susietas ir su aprūpinimo maistu užtikrinimu, ir su rezultatais aplinkosaugos srityje; ragina valstybes nares pripažinti žemės ūkio ir miškininkystės plotus ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis pagal Reglamento Nr. 1307/2013(15) 46 straipsnį, ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje peržiūrint BŽŪP būtų numatyta skirti tinkamą paramą aplinkai naudingai ūkininkavimo praktikai;

46.  ragina valstybes nares ir Komisiją didesniu mastu diegti aplinkosaugos iššūkiams įveikti skirtus sprendimus, ypač kai techninių sprendimų yra, bet jie dar nėra visapusiškai taikomi, kaip antai amoniako kiekio mažinimas žemės ūkio sektoriuje;

47.  ragina Komisiją labai padidinti AVP tikslams siekti skirtų ES lėšų kiekį ir pagerinti jų panaudojimą ir administravimą; ragina užtikrinti geresnę stebėseną, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina integruoti klimato ir kitus aplinkosaugos klausimus į ES biudžetą;

48.  ragina Komisiją nedelsiant parengti išsamią ir visa apimančią DVT įgyvendinimo ES pagrindų strategiją, apimančią visas politikos sritis ir peržiūros mechanizmą įgyvendinimo pažangai vertinti; prašo Komisijos pradėti tikrinti visų naujų politikos sričių ir teisės aktų atitiktį DVT ir užtikrinti visapusišką politikos suderinamumą įgyvendinant DVT;

49.  ragina Komisiją visomis jos turimomis priemonėmis, pvz., pažeidimų nagrinėjimo procedūromis, garantuoti esamų ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai laikytųsi 7-osios AVP tikslų;

50.  teigiamai vertina esamas Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas ir veiklos auditus ir ragina Audito Rūmus išnagrinėti kitas su AVP susijusias sritis, kurios iki šiol nebuvo įtrauktos į darbo programą;

51.  ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas nares teikti tinkamas rekomendacijas, kad ES lėšos taptų labiau prieinamomis, be kita ko, vietos lygmens projektams, visų pirma žaliosios infrastruktūros, biologinės įvairovės ir Paukščių ir Buveinių direktyvų srityse;

52.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinti teisės aktai dėl oro kokybės; ragina regionines valdžios institucijas sukurti paramos sistemą, visų pirma skirtą miesto planavimui ir vietos politikos formavimui, kad būtų pagerinta sveikatos būklė visose vietovėse, bet pirmiausiai tose, kurios yra labiausiai užterštos;

53.  ragina kompetentingas nacionalines ir regionines valdžios institucijas nustatyti patikimų priemonių planus, kad būtų išspręsta ES teisės aktuose nustatytų dienos ir metinių smulkių ir itin smulkių kietųjų dalelių ribinių verčių viršijimo problema miestuose, kuriuose oro kokybė yra bloga; pabrėžia, kad tai labai svarbu norint įgyvendinti 7-osios AVP 2-ąjį, 3-iąjį, ir 8-ąjį prioritetinius tikslus;

54.  siūlo imtis šių veiksmų oro kokybei miestuose pagerinti: sukurti mažos taršos zonas; skatinti dalijimosi automobiliu ir pavėžėjimo centrus ir paslaugas; laipsniškai panaikinti lengvatinį mokesčių režimo taikymą labai taršioms transporto priemonėms; numatyti vadinamuosius darbuotojų judumo biudžetus kaip alternatyvą įmonės automobiliams; taikyti tokią automobilių statymo politiką, kuria transportu perkrautose vietose mažinamas eismas; tobulinti infrastruktūrą siekiant skatinti važiavimą dviračiais ir padidinti daugiarūšio transporto jungčių skaičių bei padidinti važiavimo dviračiais saugą; kurti pėsčiųjų zonas;

55.  ragina vykdyti aktyvesnę miestų planavimo ir plėtros politiką atitinkamais valdžios lygmenimis siekiant kuo greičiau pritaikyti infrastruktūrą elektrinėms ir netaršioms transporto priemonėms, pvz., įdiegiant įkrovimo infrastruktūrą ir užtikrinant naudą aplinkai ir sveikatai, t. y. sumažinant šilumos salos efektą ir padidinant fizinį aktyvumą, pvz., didinant žaliosios infrastruktūros mastą ir atkuriant apleistas arba nuniokotas pramonines zonas; pripažįsta, kad šiomis priemonėmis būtų pagerinta oro kokybė, būtų kovojama su ligomis ir priešlaikiniu mirtingumu, kurį sukelia tarša, bei sukurtos sąlygos netaršiam judumui kurti;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti sąžiningą transporto rūšių tarpusavio konkurenciją ir perėjimą prie tvarių transporto rūšių;

57.  ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2019 m. pateikti visa apimančią Sąjungos aplinkos politikos veiksmų programą, skirtą laikotarpiui po 2020 m., kaip reikalaujama pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį; pabrėžia, kad vykdant ES politikos stebėseną svarbu užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; todėl pabrėžia, kad į kitą AVP turėtų būti įtraukti išmatuojami ir rezultatais grindžiami vidurio laikotarpio orientyrai;

58.  ragina kitą Komisiją kitos kadencijos prioritetine sritimi nustatyti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugą, o konkrečiai – 7-osios AVP ir būsimos 8-osios AVP tikslų įgyvendinimą;

º

º  º

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams, Europos aplinkos agentūrai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

. OL L 354, 2013 12 28, p. 171.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0450.

(3)

OL C 258, 2017 8 11, p. 65.

(4)

OL C 35, 2018 1 31, p. 2.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0441.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0100.

(7)

OL C 258 E, 2013 9 7, p. 115.

(8)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 285, 2009 10 25, p. 10).

(9)

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).

(10)

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).

(11)

1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).

(12)

2017 m. spalio 11 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr. 13/2017 dėl oro kokybės Europoje 2017 m.

(13)

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 07 18, p. 12).

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0450.

(15)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

27.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

55

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Peter Liese, Lukas Mandl, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Ismail Ertug, Eleonora Evi, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Peter Jahr, Rupert Matthews, Ulrike Müller, Alojz Peterle, Stanislav Polčák, Bart Staes, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Josu Juaristi Abaunz, Tomáš Zdechovský, Maria Gabriela Zoană


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

55

+

ALDE

Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Ulrike Müller, Frédérique Ries, Nils Torvalds

ECR

Mark Demesmaeker, Julie Girling, Rupert Matthews, John Procter

EFDD

Eleonora Evi

GUE/NGL

Stefan Eck, Luke Ming Flanagan, Josu Juaristi Abaunz, Kateřina Konečná

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Angélique Delahaye, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Peter Jahr, Giovanni La Via, Peter Liese, Lukas Mandl, Miroslav Mikolášik, Alojz Peterle, Stanislav Polčák, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean, Tomáš Zdechovský

S&D

Nikos Androulakis, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Miriam Dalli, Seb Dance, Ismail Ertug, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Susanne Melior, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Maria Gabriela Zoană, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

Verts/ALE

Margrete Auken, Martin Häusling, Michèle Rivasi, Bart Staes

1

-

EFDD

Julia Reid

3

0

ECR

Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 23 d.Teisinis pranešimas