Procedūra : 2017/2286(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0062/2018

Pateikti tekstai :

A8-0062/2018

Debatai :

PV 13/03/2018 - 15
CRE 13/03/2018 - 15

Balsavimas :

PV 15/03/2018 - 10.11
CRE 15/03/2018 - 10.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0089

PRANEŠIMAS     
PDF 694kWORD 63k
9.3.2018
PE 615.442v02-00 A8-0062/2018

dėl 2019 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija

(2017/2286(BUD))

Biudžeto komitetas

Pranešėjas: Daniele Viotti

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2019 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija

(2017/2286(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą (2014/335/ES, Euratomas) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos išvadas dėl 2019 m. biudžeto gairių (06315/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0062/2018),

A.  kadangi tuo pat metu, kai bus vykdomos derybos dėl 2019 m. Sąjungos biudžeto (tai paskutinis biudžetas dabartinę EP kadenciją), vyks ir derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir nuosavų išteklių reformos; kadangi 2019 m. bus šešti 2014–2020 m. DFP metai;

B.  kadangi abi biudžeto valdymo institucijos turėtų stengtis pasiekti plataus užmojo ir išsamų susitarimą dėl 2019 m. biudžeto Taikinimo komitete, kad būtų galima daryti teigiamą įtaką paraleliai vykstančioms deryboms ir susitarti dėl DFP po 2020 m. ir nuosavų išteklių iki šios Parlamento kadencijos pabaigos;

C.  kadangi, remiantis 2017 m. gruodžio mėn. susitarimu pradėti antrąjį derybų etapą, „Brexit’o“ procesas neturėtų turėti tiesioginio poveikio 2019 m. biudžetui, nes, remiantis bendra ES ir JK ataskaita(6), JK prisidės prie 2019 m. ir 2020 m. Sąjungos metinio biudžeto ir dalyvaus jį vykdant taip, tarsi ji būtų likusi Sąjungos nare;

D.   kadangi didėjant populistiniams ir ekstremistiniams judėjimams visose valstybėse narėse teikiama ir skatinama klaidinama informacija apie ES ir jos biudžetą, ir tai rodo, kad reikalinga geresnė ir skaidresnė informacija;

E.   kadangi ne vienus metus vyravo neigiama piliečių nuomonė apie finansų, ekonomikos ir socialinės krizės valdymą, bet šiandien ekonominės perspektyvos gerėja, ir tai yra koordinuotų pastangų, dedamų siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, rezultatas, ir todėl galima vykdyti dosnesnį biudžeto planavimą;

F.   kadangi per pastaruosius kelerius metus Taryba ne kartą prieštaravo pati sau, t. y. numato naujų ES politinių prioritetų, tačiau nenori skirti naujų asignavimų naujiems politiniams prioritetams finansuoti; kadangi nauji politiniai prioritetai ir būsimi iššūkiai, su kuriais susiduria ES, turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne ribojant esamas sėkmingas programas;

G.  kadangi baigiantis dabartiniam finansinio programavimo laikotarpiui daugiametės programos bus įgyvendinamos visu pajėgumu ir todėl didėja poreikis skirti pakankamai finansinių išteklių;

Atsakas į ES kylančius iššūkius ir piliečių lūkesčius

1.  pripažįsta, kad atsigavimas po finansų, ekonomikos ir socialinės krizės padarinių stiprėja dėl ES ir valstybių narių pastangų, dedamų siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, ir kad šias pastangas reikia toliau konsoliduoti, kad būtų galima užtikrinti teigiamą įtaką kasdieniame ES piliečių gyvenime, nes daugelis jų keletą metų juto stiprų neigiamą krizės poveikį; ragina ypač daug dėmesio skirti jauniems žmonėms ir žmonėms, kuriems gresia skurdas ir nedarbas, siekiant užtikrinti, kad jie pajustų naudingą poveikį, ir taip užkirsti kelią tolesniam bet kokių socialinių ir regioninių skirtumų didėjimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visgi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skirtingiems regionų gebėjimams pasinaudoti ekonomikos augimu;

2.  pabrėžia, kad remiantis Eurostato duomenimis ir skirtingai, nei teigiama populistinėje propagandoje, ES piliečių nuomonė dėl ES ateities yra optimistinė; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų vykdyti savo užduotis ir įsipareigojimus ir labiau stengtis pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę dabar ir ateityje, taip pat apsaugoti juos nuo nesąžiningos prekybos ir ekonominės veiklos pasaulinėje rinkoje ir tuo pat metu padėti jiems pasinaudoti jos teikiama nauda; pabrėžia, kad reikia reaguoti į klimato kaitos problemas ir tarptautines saugumo grėsmes; mano, kad ES, siekdama patenkinti minėtus lūkesčius ir įvykdyti minėtus įsipareigojimus, turi, veikdama savo kompetencijos srityje, užtikrinti geresnius rezultatus, kad galėtų paremti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą ir sumažinti ES piliečių gyvenimo lygių skirtumą visuose regionuose, ir tuo pat metu turi visapusiškai atsižvelgti į 2020 m. ES strategiją, JT darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, kad reikia Europos ekonomiką ir ES piliečius paruošti pasinaudoti dėl skaitmeninimo atsirandančiomis galimybėmis; mano, kad pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir bet kokio tipo diskriminacijos, pvz., moterų ar LGBTI asmenų diskriminacijos, stabdymas taip pat yra svarbios užduotys 2019 m.;

Tvarios ateities kūrimas ir didesnis solidarumas Sąjungoje ir už jos ribų

2019 m. ES biudžeto prioritetai

3.  mano, kad 2019 m. ES biudžete turėtų būti numatyta didesnė parama visoms atitinkamoms priemonėms, kurias taikant sprendžiamos jaunimo nedarbo problemos, visų pirma, ekonominiu požiūriu atsiliekančiuose ES regionuose, ypatingą dėmesį skiriant verslumo, profesinių įgūdžių bei judumo gerinimui, kvalifikacijos, įgytos visais švietimo ir profesinio mokymo lygmenimis, pripažinimui ir paramai ekonomikos augimui, konkurencingumui, darbo vietų kūrimui, investicijoms į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir MVĮ; pabrėžia, kad jaunimo nedarbas daro didelį socialinį poveikį ir yra vienas didžiausių iššūkių Europos lygmeniu;

4.  mano, kad 2019 m. ES biudžeto prioritetai turėtų būti ekonomikos augimas, inovacijos, konkurencingumas, kova su klimato kaita, perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos, migracija ir saugumas;

5.  pritaria galimybių jaunimui dalyvauti solidarumo veikloje plėtimui; ragina skubiai įtvirtinti Europos solidarumo korpusą ir pradėti visapusišką jo veiklą atsižvelgiant į 2018 m. numatytą teisinės sistemos priėmimą;

6.  teigiamai vertina tai, kad Parlamentui griežtai pareikalavus per taikinimo procedūrą dėl 2018 m. ES biudžeto sutarta iš pradžių siūlytą Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtą sumą padidinti 116,7 mln. EUR numatant naujus asignavimus ir tokiu būdu padidinat bendrą 2018 m. sumą iki 350 mln. EUR, tačiau pažymi, kad vėluojama panaudoti finansavimą ir šią padėtį reikia pagerinti; nesutinka su tuo, kaip Komisija, atlikusi 2019–2020 m. finansinio programavimo techninį patikslinimą po to, kai buvo priimtas 2018 m. biudžetas, aiškina 2018 m. finansinį programavimą, t. y., kad šis lėšų padidinimas yra asignavimų telkimas laikotarpio pradžioje ateinančiais metais, ir tikisi, kad Komisija laikysis 2017 m. taikinimo laikotarpio pabaigoje Parlamentui duotų pažadų; tikisi, kad 2019 m. biudžeto projekte bus matomi didesni kovos su jaunimo nedarbu užmojai ir bus užtikrinta tinkama realios lėšų panaudojimo pajėgumų šioje srityje raidos ir politinės valios parodyti paramą šiuo klausimu pusiausvyra; primena Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti dar padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą pasinaudojant taisomuoju biudžetu, jei Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų panaudojimas 2018 m. sudarytų sąlygas tokiam padidinimui; primygtinai ragina, kad valstybės narės ir Komisija derintų darbo, mokymo ar švietimo pasiūlymus su dalyvių profiliais ir darbo rinkos paklausa, kad dalyviai galėtų gauti ilgalaikę darbo vietą;

7.  ragina Komisiją pateikti, kai bus vykdoma 2019 m. biudžeto procedūra, finansinius duomenis apie Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą, juos suskirsčius pagal nacionalines dalis, ir taip papildyti ataskaitinius apie bendras išlaidas teikiamus duomenis, kurie jau yra viešai prieinami; primygtinai ragina Komisiją pagerinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos socialinio fondo ir valstybių narių nacionalinių biudžetų sąveiką, siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva netaptų nacionalinio finansavimo, skirto nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams (NEET), pakaitalu;

8.  mano, kad, atsižvelgiant į 30-ąsias programos „Erasmus +“ metines, pasakytina, kad ši programa (kartu su ES kultūros programomis) ir toliau yra viena svarbiausių programų, kuria siekiama skatinti jaunimo judumą, pristatyti jaunimui pagrindines Europos vertybes ir jas įskiepyti, kaip matyti iš gautų paraiškų, pagal kurias prašomas finansavimas viršija turimas lėšas, skaičiaus; mano, kad 2019 m. programos „Erasmus +“ biudžetas turi būti (bent dvigubai) padidintas siekiant patenkinti pagal šią programą teikiamas reikalavimus atitinkančias paraiškas, visų pirma, susijusias su mokymusi visą gyvenimą;

9.  mano, kad moksliniai tyrimai, konkurencingumas ir MVĮ yra labai svarbūs užtikrinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; todėl pabrėžia, kad svarbu ES įmonėms, visų pirma, MVĮ, sudaryti inovacijoms, moksliniams tyrimams ir investicijoms palankią aplinką, kad būtų galima sukurti iš tiesų pasauliniu lygmeniu konkurencingą ES ekonomiką; pabrėžia, kad svarbu padidinti biudžetą pagal 1a išlaidų kategoriją ir finansavimą sėkmingoms programoms, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“ ir programoms, pagal kurias remiamos MVĮ, įskaitant ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), kurią vykdant pareiškėjų yra daug daugiau negu lėšų gavėjų; pabrėžia, kad kuriant MVĮ programas svarbu atsižvelgti į specialius reikalavimus ir mažus MVĮ administracinius išteklius; mano, kad tai yra būtina atsižvelgiant į sparčiai kintantį ir labai konkurencingą pasaulį ir didelius visuose sektoriuose dėl skaitmeninimo vykstančius pokyčius; pripažįsta, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) taip pat prisideda vykdant visus šiuos prioritetinius uždavinius;

10.  pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti tikrą konkurencingumą Europos Sąjungoje; apgailestauja dėl to, kad dėl nerimą keliančio mažo paraiškų sėkmingumo lygio ES finansavimą gauna mažiau aukštos kokybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad programai „Horizontas 2020“ reikia užtikrinti atitinkamo lygmens asignavimus;

11.  atkreipia dėmesį į ekonominio augimo galimybę, atsirandančią dėl technologinių pokyčių, ir ragina, kad ES biudžetui būtų numatytas atitinkamas vaidmuo remiant Europos pramonės skaitmeninimą ir skatinant skaitmeninius įgūdžius ir verslumą;

12.  pripažįsta tai, kad MVĮ tebėra Europos ekonomikos pagrindas ir toliau atliks lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą visoje ES; ryšium su ragina padidinti 2019 m. asignavimus programai COSME, atsižvelgiant į šios programos sėkmę;

13.  palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) padidinimą ir veiklos laikotarpio pratęsimą, nes jo garantijų fondas atlieka labai svarbų vaidmenį mažinant investicijų trūkumą ES; primena, kad ESIF garantijų fondas buvo dalinai finansuojamas programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšų sąskaita, nors pastarosios priemonės yra ilgalaikės ir į ateitį orientuotos programos; pabrėžia ilgalaikę Parlamento poziciją, kad bet kokia nauja iniciatyva turėtų būti finansuojama numatant naujus asignavimus, o ne perskirstant lėšas, ir kad esamoms programoms padaryta žala turi būti ištaisyta per metinę biudžeto procedūrą; pakartoja, kad šių programų lėšų mažinimas turėtų apribotas kiek tik įmanoma;

14.  pabrėžia, kad ESIF, kurio veiklos laikotarpis pratęstas, turėtų padaryti didelę pažangą 2019 m. kalbant apie geresnę geografinę aprėptį, kad visi regionai galėtų vienodai pasinaudoti ES biudžeto garantijos sverto poveikiu; ragina valstybes nares įgyvendinti struktūrines reformas, kurios padėtų gerinti investicijų aplinką ir vietos pajėgumus, kad būtų galima sėkmingai pasinaudoti ESIF parama visuose regionuose;

15.  palankiai vertina neseniai valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą, susijusį su atnaujinta ES gynybos darbotvarke, kuria siekiama padidinti kietąją ir švelniąją galią ir kuri, jo manymu, atitinka piliečių susirūpinimą dėl saugumo atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje didėjantį nestabilumą dar sustiprina naujų rūšių grėsmės; remia Komisijos iniciatyvą inicijuoti Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), kuri būtų pirmasis etapas kuriant Europos gynybos fondą; reikalaujama, kad EGPPP būtų finansuojama tik iš nepaskirstytų maržų ir (arba) taikant specialias priemones, o ne perskirstant jau įgyvendinamų programų lėšas;

16.  pabrėžia, kad vidaus saugumo užtikrinimas turi išlikti vienu iš Sąjungos prioritetų, ir ragina didinti šios plėtojamos politikos finansavimą; yra įsitikinęs, kad ES turi daugiau investuoti į savo sienų stiprinimą ir valdymą, stipresnį teisėsaugos agentūrų ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kovą su terorizmu, radikalėjimu ir organizuotu nusikalstamumu ir tuo tikslu taikyti atitinkamą ir šiuolaikinę skaitmeninę informacijos sistemą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Vidaus saugumo fondo (VSF) vaidmenį ir poreikį tinkamai finansuoti sienų, saugumo ir teisingumo sričių agentūras; primena, kad šios priemonės finansinis paketas 2018 m. buvo gerokai sumažintas;

17.  ragina skirti daugiau lėšų kovai su radikalizacijos reiškiniu, nes jis skatina smurtinį ekstremizmą Sąjungoje; mano, kad šį tikslą galima pasiekti skatinant integraciją ir kovojant su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija, fundamentalizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantą kurstančiais įrašais;

18.  palankia vertina Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) vaidmenį; ragina numatyti pakankamą šio fondo biudžetą 2019 m., siekiant paremti orų prieglobsčio prašytojų priėmimą valstybėse narėse, teisingas grąžinimo strategijas, pabėgėlių perkėlimo programas, teisėtos migracijos politiką, skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją ir kovoti su neteisėta migracija; pakartoja, kad svarbu turėti tikslines finansines priemones, kad būtų galima pašalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis; pabrėžia, kad šiuo tikslu iš ES biudžeto turėtų būti finansuojamos priemonės, taikomos migrantų kilmės šalyse bei pabėgėlius priimančiose šalyse, ir, be kita ko, priemonės, kuriomis siekiama mažinti skurdą, nedarbą, spręsti švietimo ir ekonominės problemas ir šalinti nestabilumą;

19.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES lygiu išreiškiamo finansinio solidarumo su teroro aktų aukomis ir jų šeimomis;

20.  primena ES agentūrų svarbą užtikrinant ES teisėkūros prioritetinių uždavinių įgyvendinimą ir taip padedant pasiekti ES politikos tikslus, pavyzdžiui, susijusius su konkurencingumu (užimtumas, tvarus augimas, energetikos sąjunga), migracija (prieglobstis, tarpvalstybinis valdymas), parama pagrindinėmis teisėmis (duomenų apsauga) ir saugumu (kibernetiniai nusikaltimai, narkotikai, sukčiavimas, pinigų plovimas, terorizmas, teisminis bendradarbiavimas, policijos bendradarbiavimas, parama didelio masto informacinėms sistemoms); tikisi, kad derybose dėl 2019 m. biudžeto bus sutarta skirti tokį ES agentūrų ir kitų ES įstaigų veiklos ir administravimo finansavimą, koks iš tiesų reikalingas ir tinkamas, kad jos galėtų atlikti savo pareigas bei užduotis, kurių vis daugėja, ir susidoroti su augančiu darbo krūviu; ragina skirti atitinkamus išteklius, kad būtų galima užtikrinti sklandų Europos prokuratūros įsteigimą ir veiklą; ragina apskritai atidžiai įvertinti visų agentūrų strateginius interesus ir uždavinius ir galimybę grupuoti agentūras atsižvelgiant į strateginį jų užduočių pobūdį ir rezultatus; pakartoja, kad 2018 m. yra paskutiniai metai, kai įgyvendinamas darbuotojų skaičiaus mažinimo 5 proc. tikslas ir taikoma etatų perskirstymo rezervo koncepcija; tikisi, kad Komisija ir Taryba daugiau nemažins agentūrų išteklių pagal 2019 m. biudžetą;

21.  mano, kad 2019 m. biudžetas tuo metu, kai svarbūs subjektai, pvz., JAV, nenori vykdyti savo įsipareigojimų kovoti su klimato kaita pagal Paryžiaus susitarimą, turi būti toks, kad ES iš tiesų galėtų užimti lyderės poziciją kovojant su minėta problema, kuri yra viena didžiausių mūsų kartai tenkančių problemų, ir teikti papildomą finansinę paramą tokioms iniciatyvoms, kaip antai, Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE programa), programa ECOPOTENTIAL ir iniciatyva „Švarus dangus“; pabrėžia, kad su tuo susijusios išlaidos turėtų būti laikomos ilgalaikėmis investicijomis, o ne sąnaudomis, ir kad Europos Audito Rūmai ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryba nurodo, kad ES daro nepakankamai, kad pasiektų savo kovos su klimato kaita finansavimo tikslą; ragina Komisiją įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir pačios ES ilgalaikius klimato srities tikslus pasiekiant 20 proc. klimato išlaidų tikslą pagal dabartinę 2014–2020 m. DFP; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, siekiant kompensuoti mažesnius asignavimus pirmaisiais DFP metais, 2019 m. įnašas turėtų būti gerokai didesnis nei bendras tikslinis rodiklis ir kad reikėtų visapusiškai optimizuoti klimato kaitos aspekto integravimo mechanizmą;

Didesnis solidarumas siekiant įveikti socialinius, teritorinius ir pasaulinio lygmens iššūkius

22.  mano, kad ES biudžeto lėšomis turėtų būti prisidedama prie valstybių narių pastangų tokiose srityse, kaip antai, sveikatos priežiūra ir nedarbas, ir kad jame turėtų būti numatytas atitinkamas finansavimas programoms, kuriomis siekiama įveikti nelygybę, sumažinti itin didelį skurdą, visų pirma, labiausiai atskirtų ir pažeidžiamų gyventojų grupių ir, visų pirma, vaikų skurdą, ir suteikti galimybę piliečiams įgyti reikiamų įgūdžių prisitaikyti prie skaitmeninimo;

23.  primygtinai pabrėžia, kad reikia didinti paramą Sąjungos programoms, pagal kurias skatinamas augimas ir kuriamos ilgalaikės kokybiškos darbo vietos, visų pirma, jaunimui, ir taip papildyti valstybių narių pastangas užtikrinti įvairios profesinės kvalifikacijos galimybę, o ne ankstyvą specializaciją, siekiant padidinti atsparumą ir sudaryti socialinės adaptacijos sąlygas, taip pat tuo pat metu spręsti gyventojų mažėjimo problemą ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą tam tikruose sektoriuose ir stiprinti gerovės sistemų tvarumą; atkreipia dėmesį į tai, kad galėtų būti naudinga apsvarstyti specialių ir prie poreikių priderintų priemonių taikymo galimybę tam tikruose sektoriuose ir (arba) regionuose, kurie labiausiai nukentėjo arba tapo labiau pažeidžiami;

24.  primena apie didelį visuomenės senėjimo mastą ir išaugusį asmenų, kuriems reikia tam tikros specialios priežiūros, visų pirma, vyresnio amžiaus žmonių, skaičių; ragina Komisiją pradėti taikyti papildomas paramos priemones siekiant spręsti demografines problemas ir dar kartą patvirtina, kad remia tokias iniciatyvas, kaip antai, kaimai demencija sergantiems žmonėms, kur atitinkamos priežiūros paslaugos teikiamos jau ankstyvu etapu;

25.  mano, kad su lytimi susijusi diskriminacija, visų pirma, darbo rinkoje, yra ne tik nesuderinama su ES vertybėmis, bet ir yra rimta kliūtis ekonomikos augimui, nes moterims ribojama galimybė susirasti prasmingą darbą; pabrėžia, kad moterų įgalėjimas yra itin svarbus veiksnys, padedantis užtikrinti įtraukesnę, teisingesnę ir taikią visuomenę, kurioje augimas yra tvaresnis; tikisi, kad pagal 2019 m. biudžetą bus remiamas moterų verslumas ir sudaromos galimybėms moterims gauti ES finansavimą, pvz., pagal programas COSME ir „Horizontas 2020“, taip pat bus plečiama sanglaudos politika siekiant paremti papildomas investicijas į švietimo, vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir padėti moterims derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą;

26.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl vėlavimų įgyvendinant sanglaudos politiką, kuria reiškiama ES teritorinio solidarumo ir pagrindinė ES investicijų politika, tačiau pažymi, kad 2017 m. buvo pirmieji metai, kai buvo pagreitintas ESI fondų programų įgyvendinimas, ir tikisi, kad ši tendencija išliks ir 2018 m. bei 2019 m.; mano, kad siekiant užtikrinti sklandų įgyvendinimo procesą reikėtų numatyti pakankamus mokėjimų asignavimus;

27.  primena svarbų Sąjungos indėlį skatinant taiką ir susitaikymą Airijoje, ypač pasinaudojant PEACE programomis, skirtomis Šiaurės Airijai ir pietinėms pasienio grafystėms; ragina visapusiškai laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, pvz., Didžiojo penktadienio susitarimo dėl teisinės valstybės principo ir demokratijos užtikrinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti taikos procesą tęsiant finansavimą PEACE ir susijusioms programoms;

28.  pažymi, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra vienas iš Europos integracijos ramsčių, kuris daugelį metų užtikrino saugų, aukštos kokybės maisto produktų tiekimą Europos piliečiams, tinkamą bendrosios žemės ūkio rinkos veikimą ir kaimo vietovių tvarumą; primena, kad BŽŪP lėšos ypač prisideda prie ES žemės ūkio pelningumo ir stabilumo;

29.  ragina Komisiją toliau remti visos Europos ūkininkus kovojant su netikėtais rinkos svyravimais ir užtikrinant saugų ir kokybišką maisto tiekimą; reikalauja tinkamą dėmesį skirti smulkiesiems ūkiams ir smulkiajai žvejybai;

30.  mano, kad skirstymo į regionus ir socialiniai bei ekonominiai tikslai turi atlikti svarbesnį vaidmenį pagal bendrą žuvininkystės politiką ir kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos sritis turi būti išplėsta; ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą ir supaprastinti finansavimo procedūras; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kurį Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES gali daryti žuvininkystei, ypač kaimyninėms pakrantės valstybėms narėms;

31.  palankiai vertina pasiūlymą išplėsti ir stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą; mano, kad stiprinti Civilinės saugos mechanizmą yra itin svarbu siekiant užtikrinti greitesnį ir nuoseklesnį reagavimą civilinės saugos srityje Sąjungos lygmeniu, prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes srityse Sąjungoje ir už jos ribų;

32.  tikisi, kad, atsižvelgiant į patiriamus išteklių apribojimus ir į raginimus ES prisiimti didesnę atsakomybę, vykdant biudžetą bus stiprinamos procedūros ir priemonės, siekiant užtikrinti, kad finansiniai įsipareigojimai būtų vykdomi laiku ir ekonomiškai efektyviu būdu;

33.  mano, kad į migracijos ir pabėgėlių srautų valdymą ir sienų kontrolę įtrauktoms ar su jais susijusioms ES agentūroms, programoms ir politikos sritims turėtų būti suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima įveikti dabartinę pabėgėlių krizę, už kurią valstybės narės taip pat turėtų prisiimti atsakomybę pagal naštos pasidalijimo principą ir Ženevos konvencijas; yra įsitikinęs, kad ES, siekdama rasti ilgalaikį sprendimą, taip pat turėtų įrodyti savo į išorę nukreiptą solidarumą gerindama sąlygas taikai ir gerovei kilmės šalyse, daugiau dėmesio skirdama investicijų ir vystymosi politikai, visų pirma naudodama Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF), Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) ir humanitarinės pagalbos priemonę; pripažįsta vystymosi politikos, kurios prioritetai– skurdo mažinimas, švietimas, sveikata ir ekonominė plėtra, svarbą ir atskirą vertę; pabrėžia, kad reikia remti JT pagalbos ir darbų agentūros veiksmus ir programas; pabrėžia, kad viena iš sąlygų siekiant išsaugoti stabilumą ir gerovę ES yra stabilumas ES kaimynystėje; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms į ES kaimynystės politiką siekiant remti pastangas, kuriomis sprendžiamos pagrindinės šios srities problemos, t. y. migracijos, pabėgėlių ir vystymosi problemos pietinėse kaimyninėse šalyse ir nestabilumas rytinėse kaimyninėse šalyse, iš dalies kylantis dėl to, kad Rusijos užsienio politika neatitinka tarptautinių demokratijos ir žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad nauji politiniai prioritetai ir būsimi uždaviniai, su kuriais susiduria ES, pvz., saugumo ir gynybos srityje, turėtų būti finansuojami iš naujų asignavimų, o ne sumažinant esamoms politikos kryptims ir programoms, kurios yra ir sėkmingos, ir svarbios, pavyzdžiui, vystymosi politikai ir humanitarinei pagalbai bei kaimynystės politikai, skiriamas lėšas; be to, pabrėžia, kad saugumo ir vystymosi politika daro abipusę įtaką viena kitai, o saugumas – svarbi sąlyga norint sukurti veikiančią valstybę;

34.  dar kartą pakartoja savo poziciją, kad taikant pagalbinius biudžeto mechanizmus, pvz., patikos fondus ir kitas panašias priemones, apeinama biudžeto procedūra, kenkiama biudžeto valdymo skaidrumui ir pažeidžiama Parlamento teisė vykdyti veiksmingą išlaidų kontrolę; todėl mano, kad šios per pastaruosius kelerius metus sukurtos išorės priemonės turi būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą ir kad reikia rasti alternatyvių sprendimų siekiant Sąjungai sudaryti sąlygas tarptautiniu lygmeniu greitai reaguoti į nepaprastosios padėties atvejus ir atvejus, kylančius jai pasibaigus;

35.  pabrėžia, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP), be kitų tikslų, visų pirma turėtų palengvinti politines ir ekonomines reformas plėtros šalyse; taigi, atsižvelgdamas į blogėjančią politinę padėtį Turkijoje ir į tai, kad reikia skubiai spręsti didėjančio radikalizmo Balkanų valstybėse problemą, ragina Komisiją papildomai įvertinti PNPP lėšas jos pasiūlyme dėl 2019 m. biudžeto;

Su 2019 m. procedūra susiję lūkesčiai

36.  ragina Komisiją toliau veikti kaip sąžininga tarpininkė kiekvienu procedūros etapu ir patikimai bei nuolankiai įgyvendinti biudžeto valdymo institucijos sprendimus;

37.  palankiai vertina tai, kad, atlikus DFP laikotarpio vidurio tikslinimą ir priešingai, nei numatyta 2018 m. vasario 20 d. Tarybos išvadose dėl 2019 m. biudžeto gairių, iš 2018 m. procedūros matyti, kad biudžeto valdymo institucija gali visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, susijusias su ES biudžeto ir turinio nustatymu, kai vykdoma metinė biudžeto procedūra;

38.  mano, kad, kaip biudžeto valdymo institucija, kurią tiesiogiai renka piliečiai, Parlamentas turėtų atlikti savo politinį vaidmenį ir teikti pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų išreikšdamas savo politinę ateities viziją; taigi, atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų projektą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su kiekvienu iš jo komitetų siekiant rasti tinkamą pusiausvyrą tarp politinės valios ir techninių galimybių, kaip įvertino Komisija;

39.  tikisi, kad derybos dėl 2019 m. biudžeto bus grindžiamos bendra politine valia bei solidarumu ir kad jose bus atsižvelgiama į pridėtinę ES programų ir politikos priemonių vertę; mano, kad šį tikslą galima pasiekti tik tuomet, kai derybų šalys nedelsiant informuojamos apie viena kitos pozicijas, pradeda derybas kuo ankstesniame etape ir nori rasti kompromisą;

o

o    o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(2)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(3)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(4)

OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

(5)

OL L 57, 2018 2 28, p. 1.

(6)

2017 m. gruodžio 8 d. bendra Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaita dėl pažangos pirmuoju derybų etapu pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš Europos Sąjungos (50 straipsnio darbo grupė (2017) 19 – Komisija – ES 27).


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

8.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Vladimír Maňka, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Xabier Benito Ziluaga, Heidi Hautala, Andrey Novakov, Stanisław Ożóg, Eleftherios Synadinos, Marie-Pierre Vieu, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michael Detjen, Norbert Lins


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

26

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Gérard Deprez, Urmas Paet

ECR

Stanisław Ożóg

PPE

Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier, Norbert Lins, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Rainer Wieland, Patricija Šulin

S&D

Michael Detjen, Eider Gardiazabal Rubial, Iris Hoffmann, John Howarth, Vladimír Maňka, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Manuel dos Santos

VERTS/ALE

Indrek Tarand

4

-

ECR

Bernd Kölmel

ENF

André Elissen, Marco Zanni

NI

Eleftherios Synadinos

3

0

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Marie-Pierre Vieu

VERTS/ALE

Heidi Hautala

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. kovo 12 d.Teisinis pranešimas