Procedūra : 2017/2137(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0105/2018

Pateikti tekstai :

A8-0105/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 10
CRE 18/04/2018 - 10

Balsavimas :

PV 18/04/2018 - 12.19

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0124

PRANEŠIMAS     
PDF 898kWORD 106k
26.3.2018
PE 612.130v01-00 A8-0105/2018

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas

(2017/2137(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Derek Vaughan

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas

(2017/2137(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0248/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2016 finansinių metų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(7), ypač į jo 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0105/2018),

A.  kadangi 2017 m. birželio 28 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2016 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.  kadangi generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2017 m. liepos 10 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad Parlamento biudžetui skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, taip pat kad nustatytos kontrolės procedūros suteikė būtinas garantijas dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

C.  kadangi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi visų deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį,

(2017/2137(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0105/2018),

A.  kadangi tvirtindamas galutines ataskaitas Europos Parlamento (toliau – Parlamento) apskaitos pareigūnas pateikė pakankamą užtikrinimą, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Parlamento finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai;

B.  kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateiktas 141 klausimas ir gauti atsakymai raštu, vėliau viešai aptarti Biudžeto kontrolės (CONT) komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

C.  kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat būtinas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad politiniai lyderiai ir Parlamento administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams;

Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūra

1.  pažymi, kad oficialią Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūros sistemą sudaro keturios pagrindinės dalys:

– Parlamento apskaitos pareigūno atliekamas galutinių finansinių ataskaitų patvirtinimas,

– vidaus auditoriaus metinės ataskaitos ir jo nuomonė dėl vidaus kontrolės sistemos,

– Parlamento išorės auditoriaus, t. y. Audito Rūmų, atliekamas visų Sąjungos institucijų, įskaitant Parlamentą, administracinių ir kitų išlaidų vertinimas ir

– Biudžeto kontrolės komiteto parengta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, pagal kurią Parlamentas priima sprendimą patvirtinti Parlamento pirmininkui, kad biudžetas įvykdytas;

2.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai padidino Parlamento sandorių imtį ir ragina Audito Rūmus tęsti šia linkme, nes rizika reputacijai yra pakankamai didelė, turint galvoje, kad finansinės ir biudžeto klaidos gali turėti neigiamą poveikį institucijos autoritetui;

3.  ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę rengti daugiau specialių ataskaitų dėl konkrečių Parlamento veiklos sričių, pavyzdžiui, jo komunikacijos politikos ir jo dotacijų Europos politinėms partijoms ir fondams valdymo, ypatingą dėmesį skiriant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymui;

4.  palankiai vertina tai, kad administracija imasi tolesnių veiksmų tam, kad sudarant papildomą tarnybą nariams, dalyvaujantiems Sąjungos institucijų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrose, būtų stiprinama vidaus apskaitos ir audito praktinė patirtis, taip teikiant pagalbą ir paramą, kai reikia suprasti ir aiškinti metinių apskaitos ir audito ataskaitų rezultatus;

Parlamento biudžetas ir finansų valdymas

5.  nurodo, kad bendra galutinių Parlamento asignavimų suma 2016 m. buvo 1 838 613 983 EUR – jie sudarė 19,39 proc. visų Daugiametės finansinės programos (DFP)(8) V išlaidų kategorijoje 2015 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, o palyginti su 2015 m. biudžetu (1 794 929 112 EUR), ši suma yra 2,4 proc. didesnė;

6.  pažymi, kad bendra 2016 m. gruodžio 31 d., šeštadienis apskaitytų pajamų suma buvo 183 381 513 EUR (2015 m. – 176 367 724 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 30 589 787 EUR (2015 m. – 27 988 590 EUR);

7.  pabrėžia, kad 69,92 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių – 10 skyriaus (Institucijos nariai), 12 skyriaus (Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (Pastatai ir su jais susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) – įsipareigojimai, ir iš to matyti, kad didžioji dalis Parlamento išlaidų beveik visai nekinta;

8.  atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2016 finansinių metų sąskaitas, t. y.:

a) Turimi asignavimai (EUR)

2016 m. asignavimai:

1 838 613 983

nesavaiminiai perkėlimai iš 2015 finansinių metų

savaiminiai perkėlimai iš 2015 finansinių metų

289 323 907

asignavimai, atitinkantys 2016 m. asignuotąsias įplaukas

30 589 787

perkėlimai, atitinkantys 2015 m. asignuotąsias įplaukas

103 055 269

Iš viso:

2 261 582 946

b) 2016 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)

įsipareigojimai:

2 225 465 435

atlikti mokėjimai:

1 900 199 164

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų įplaukų asignavimus:

324 909 094

ne savaime į kitus metus perkelti asignavimai:

panaikinti asignavimai:

36 094 295

c) Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2016 m.:

183 381 513

d) Bendras 2016 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)

1 574 480 381

9.  pažymi, kad 99,2 proc. į Parlamento biudžetą įtrauktų asignavimų, sudarančių 1 823 844 172 EUR, buvo paskirta, o panaikinta 0,8 proc. asignavimų; džiaugiasi, kad, kaip ir kelerius praėjusius metus, buvo pasiektas labai aukštas biudžeto įgyvendinimo lygis; nurodo, kad mokėjimai sudarė 1 538 531 527 EUR, taigi įvykdymo lygis buvo 84,4 proc., ir, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 0,7 proc.;

10.  pabrėžia, kad panaikinti 2016 m. asignavimai, sudarę 14 769 811 EUR, buvo daugiausia susiję su atlygiu ir kitomis teisėmis, taip pat ir vėl su išlaidomis, susijusiomis su pastatais;

11.  nurodo, kad 2016 finansiniais metais buvo patvirtinti septyni perkėlimai pagal Finansinio reglamento 27 ir 46 straipsnius, jie sudarė 66 655 000 EUR arba 3,6 proc. galutinių asignavimų; susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad dauguma perkėlimų ir vėl buvo susiję su Parlamento pastatų politika, visų pirma su Konrado Adenauerio pastato projektu; mano, kad kaupiamųjų perkėlimų lygis ir toliau yra labai aukštas; mano, kad veiksmingai valdant biudžetą tokie perkėlimai turėtų būti kuo labiau sumažinti; ragina, kad būtų nustatyta pakankamai aiški Parlamento pastatų politika, atsižvelgiant į biudžeto strategiją;

Europos Audito Rūmų nuomonės dėl 2016 m. sąskaitų patikimumo ir jose perteiktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

12.  primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų Sąjungos institucijų administracinių ir kitų išlaidų, kaip bendros politikos grupės, vertinimą; pabrėžia, kad administracines ir susijusias išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimams, išmokoms ir pensijoms) – joms tenka 60 proc. visų administracinių išlaidų – ir išlaidos pastatams, įrangai, energijai, ryšiams ir informacinėms technologijoms;

13.  primena, kad atliekant auditą patikrinta reprezentatyvioji 100 mokėjimo operacijų imtis, įskaitant 20 įsipareigojimų, patvirtintų prieš pat 2016 finansinių metų pabaigą ir savaime perkeltų į 2017 m., su rizika susijusią imtį, siekiant patikrinti biudžeto naudojimą laikantis metinio periodiškumo principo;

14.  pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog, remiantis bendrais audito įrodymais, administracinėse išlaidose nenustatyta reikšmingo klaidų lygio; nurodo, kad, remiantis 12 kiekybiškai įvertinamų klaidų, apskaičiuotasis klaidų, nustatytų DFP 5 išlaidų kategorijoje, skirtoje administracinėms išlaidoms, lygis yra 0,2 proc. (sumažėjo, palyginti su 0,6 proc. 2015 m.);

Lėšų valdymas pagal frakcijas

15.  primena, kad frakcijos yra atsakingos Parlamentui už joms skirtų lėšų, skirtų Biuro joms nustatytiems įgaliojimams vykdyti, valdymą; susirūpinęs nurodo, kad tikrindami su Tautų ir laisvės Europos frakcija susijusių išlaidų leidimo išdavimą ir apmokėjimą Audito Rūmai nustatė trūkumų ir kad mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutartis, sudarytas remiantis viešųjų pirkimų procedūra; pabrėžia, kad išorės auditorius „Ernst and Young“ paskelbė sąlyginę nuomonę; ragina Parlamento Biurą imtis atitinkamų su Tautų ir laisvės Europos frakcija susijusių veiksmų, įskaitant galimą lėšų grąžinimą;

16.  pažymi, kad 2016 m. Audito Rūmų ataskaitoje pateikiamos konkrečios išvados, susijusios su Parlamentu; pažymi, kad vieno mokėjimo frakcijai atveju, Audito Rūmai nustatė trūkumų tikrinant 2015 m. patirtų, bet 2016 m. patvirtintų išlaidų leidimo išdavimą ir apmokėjimą; be to, pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutartis, sudarytas remiantis viešųjų pirkimų procedūra; galiausiai pažymi, kad 2015 m. Audito Rūmai nustatė panašių su kita frakcija susijusio sandorio trūkumų;

17.  atkreipia dėmesį į Parlamento Audito Rūmams pateiktus atsakymus vykstant prieštaravimų procedūrai; prašo Audito Rūmų informuoti atsakingą komitetą apie tai, kaip įgyvendinama rekomendacija peržiūrėti frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo stebėjimo sistemą ir kad būtų veiksmingiau stebima, kaip jos taiko išlaidų leidimo išdavimo ir apmokėjimo taisykles ir kaip jos vykdo viešųjų pirkimų procedūras;

18.  ragina Parlamento sekretoriatą toliau papildomai stengtis padėti frakcijoms gerinti savo vidaus finansinį valdymą ir teikti joms geresnes rekomendacijas; ragina frakcijas dar geriau taikyti atitinkamas išlaidų leidimo išdavimo ir apmokėjimo taisykles, taip pat tobulinti ir labiau suderinti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

19.  pažymi, kad 2018 m. sausio 23 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2016 m. patvirtino ataskaitas, kuriose nagrinėjami šie klausimai:

–  naujos finansų valdymo sistemos projekto peržiūra (3 etapas);

–  tolesnės priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus;

–  garso ir vaizdo sektorius;

–  pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų samdymo procesas;

–  išorės ekspertų žinios, susijusios su darbų projektais Infrastruktūros ir logistikos generaliniame direktorate (INLO GD);

–  veiklos ataskaitų rengimo procesas;

–  sutartininkų samdymo procesas;

–  IT infrastruktūra ir operacijos: duomenų centro inventorius ir išorės ekspertinių žinių valdymas;

20.  primena, kad metinė veiklos ataskaita yra Europos Parlamento valdymo struktūros pagrindas; pabrėžia, kad atlikęs veiklos ataskaitų rengimo proceso auditą, kuriuo siekta patikrinti metinių veiklos ataskaitų, kaip priemonės, kuria pranešama apie atskaitomybę ir veiklos rezultatus, veiksmingumą, vidaus auditorius pateikė šias rekomendacijas:

–  reikėtų patvirtinti integruotą planavimo ir ataskaitų rengimo sistemą; ji turėtų apimti ir strateginių tikslų, ir kiekvieno generalinio direktorato metinių veiklos tikslų nustatymą, taip pat ja turėtų būti nustatyti pagrindiniai rezultatų rodikliai ir metinėse veiklos ataskaitose geriau pranešama apie veiklos rezultatus;

–  generalinis sekretorius turėtų paskirti išplėstinius įgaliojimus turinčią veiklos ataskaitų rengimo proceso koordinavimo ir stebėjimo tarnybą;

–  reikėtų geriau vertinti vidaus kontrolės sistemą ir geriau rengti su ją susijusias ataskaitas, tam kiekviename generaliniame direktorate reikėtų paskirti vidaus kontrolės koordinatorių, generaliniams direktoratams teikti tinkamas rekomendacijas bei priemones ir užtikrinti, kad metinėse veiklos ataskaitose būtų nuosekliai pranešama apie vidaus kontrolės priemones;

–  reikėtų patvirtinti specialiai Parlamentui skirtas patikinimo pareiškimo rengimo ir poreikio taikyti galimas išlygas vertinimo gaires;

21.  nurodo, kad 2016 m. tolesnių veiksmų proceso rezultatas – užbaigti 22 iš 48 patvirtintų nebaigtų veiksmų, taip pat tai, kad 2016 m. buvo toliau laipsniškai mažinamas nebaigtų veiksmų rizikos profilis; visų pirma nurodo, kad metų pabaigoje 10 iš 26 nebaigtų veiksmų buvo priskiriami prie didelės rizikos kategorijos, o likusieji 16 – prie vidutinės rizikos kategorijos;

Tolesnės priemonės, kurių imtasi priėmus 2015 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

22.  pažymi Biudžeto kontrolės komitetui 2017 m. spalio 4 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir generalinio sekretoriaus pranešimą atsakant į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais; pabrėžia, kad labai svarbu dažniau Biudžeto kontrolės komitete aptarti su generaliniu sekretoriumi klausimus, susijusius su Parlamento biudžetu ir jo įvykdymu;

23.  dar kartą pabrėžia, kad siekiant padidinti institucijos skaidrumą ir ypač jos priimamų sprendimų procesą, būtina palengvinti ir padaryti prieinamesnį Parlamento vidaus sprendimus priimančių struktūrų, ypač Biuro, darbą, visų pirma susijusį su sprendimų priėmimo procesą; ragina intranete laiku skelbti Biuro darbotvarkes ir daug greičiau skelbti posėdžių protokolus; pažymi, kad prieš juos paskelbiant nebūtina laukti, kol jie bus išversti į visas kalbas; sveikina kvestorių kolegiją dėl šiuo atžvilgiu padarytos pažangos, ypač dėl naujos politikos, susijusios su jos sprendimų paskelbimu;

24.  prašo generalinio sekretoriaus perduoti šią rezoliuciją Biurui, ypač nurodydamas visus tuos punktus, kuriuose buvo prašoma Biuro veiksmų ar sprendimo; prašo generalinio sekretoriaus parengti veiksmų planą ir tvarkaraštį, kuris leistų Biurui atsižvelgti ir (arba) atsakyti į Parlamento rekomendacijas, kurias jis pateikė per įvykdymo patvirtinimo rezoliucijas, ir įtraukti rezultatus į metinės stebėsenos dokumentą; prašo generalinio sekretoriaus laiku pranešti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetams apie visus Biurui pateikiamus projektus, kurie daro didelį poveikį biudžetui;

25.  tačiau apgailestauja, kad daugelio 2015 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktų rekomendacijų nebuvo laikomasi ir nebuvo pateikta nei priežasties, nei pagrindimo; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nei Biuras, nei generalinis sekretorius nepaskelbė pažangos ataskaitos ir nepadarė pakankamos pažangos, susijusios su šiais Biuro ar generalinio sekretoriaus prašymais imtis veiksmų arba sprendimų:

26.  dar kartą ragina Biurą stebėti visus sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kaip nurodoma Darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnyje, Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnyje, IV priede ir Finansinio reglamento 166 straipsnyje;

27.  primena, kad Parlamento rezoliucijose dėl 2014 m. ir 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo buvo prašoma pateikti techninį sprendimą, kurį pasitelkdami EP nariai Parlamento interneto svetainėje naudotų savo atskirą puslapį, kuriame savanoriškai skelbtų susitikimų su interesų grupėmis informaciją; primygtinai ragina Parlamento Biurą ir generalinį sekretorių tai atlikti nedelsiant;

28.  ragina generalinį sekretorių informuoti EP narius apie iPACS projekto pažangą (kurio tikslas – stiprinti ir modernizuoti Parlamento žmonių, pastatų ir turto saugumą); pažymi, kad šis projektas buvo patvirtintas 2015 m. kovo 9 d. Biuro sprendimu; pabrėžia, kad svarbu įsitikinti, ar toks Parlamentui ypač svarbus ir tokią didelę pinigų sumą kainavęs projektas yra vykdomas;

29.  ragina generalinį sekretorių įsteigti priemones kovai su smarkiai didėjančiomis viešbučių Strasbūre kainomis užtikrinti, kainomis, kurios ilgainiui labai išaugo, o per plenarines sesijas pasiekia maksimalią ribą; rekomenduoja palengvinti susisiekimą tarp Strasbūro ir Vokietijos sienos Vokietijos pusėje, kur kainos yra gerokai žemesnės (galbūt pasitelkiant švytuoklinio maršruto tarp Kehlo ir Parlamento pastato autobusų paslaugą);

30.  palankiai vertina generalinio sekretoriaus iniciatyvas dėl krizės ir veiklos tęstinumo strategijos peržiūros, siekiant didinti Parlamento atsparumą susiduriant su galimais dideliais incidentais (bet kokio pobūdžio, tačiau susijusiais su IT, saugumu, patalpomis), darančiais poveikį Parlamento veiklai, kaip atsispindi 2016 m. gegužės 3 d. Biuro sprendime;

Parlamento 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

31.  atkreipia dėmesį į Pirmininko pavaduotojo, atsakingo už biudžetą, generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto narių 2018 m. sausio 23 d. keitimąsi nuomonėmis Parlamento 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimais, dalyvaujant vidaus auditoriui;

32.  nurodo, kad po Jungtinėje Karalystėje 2016 m. birželio 23 d. surengto referendumo Biuras savo 2016 m. liepos 4 d. posėdyje aptarė referendumo padarinius; atkreipia dėmesį į Pirmininko poziciją kad, kol Jungtinė Karalystė bus visateisė Sąjungos narė, Didžiosios Britanijos Parlamento nariai ir Parlamento darbuotojai turi tokias pat teises ir pareigas, kokias turi kiti Parlamento nariai ir darbuotojai; pažymi, kad šis susitarimas turi būti lankstus ir likti suderintas su bet kokiais galimais „Brexit ’o“ derybų rezultatais; pažymi, kad Didžiosios Britanijos Parlamento narių ir Parlamento darbuotojų padėtis gali pasikeisti per dar nenustatytą pereinamąjį laikotarpį;

33.  pripažįsta, kad referendumo poveikis komitetų sekretoriatams, mokslinių tyrimų padaliniams ir politikos generalinių direktoratų horizontaliosioms tarnyboms buvo didžiulis; nurodo, kad Parlamento tarnybos parengė surinkta informacija pagrįstą analitinę medžiagą, kuria siekiama įvertinti Jungtinės Karalystės pasitraukimo poveikį politikos sritims ir atitinkamų sričių teisės aktams; be to, pripažįsta, kad būsimo su šiais klausimais susijusio darbo teisinis pobūdis labai sudėtingas, taip pat tai, kad komitetų sekretoriatuose ir politikos departamentuose sukaupta praktinės patirties ir ja bus galima naudotis vėlesniuose išstojimo proceso etapuose, kai tik bus priimti politiniai sprendimai;

34.  palankiai vertina geresnį Parlamento ir jo priimančiųjų šalių nacionalinių institucijų, visų pirma Belgijos institucijų, bendradarbiavimą;

35.  ragina generalinį sekretorių derėtis su Belgijos geležinkeliais, kad esant didžiausiems keleivių atvykimo ir išvykimo srautams, tarp stoties „Brussels-Luxembourg“ ir „Zaventem“ oro uosto padaugėtų tiesioginių traukinių EP nariams, kartu siekiant EP nariams sutaupyti laiko ir sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį; prašo sekretoriatą skatinti EP narių keliones traukiniu;

36.  primena, kad skiriamasis Parlamento ženklas – jo atvirumas visuomenei; palaiko įėjimo į visus Parlamento pastatus visose trijose darbo vietose reorganizavimą ir gerinimą pagal naują saugumo koncepciją, kuria Parlamento narių veiklai užtikrinama saugi darbo aplinka, o kartu išlaikomas Parlamento atvirumas; atkreipia dėmesį, kad visuose tuose 2015 m. modernizuotuose įėjimuose įrengtos naujos patekimo į pastatą kontrolės sistemos, be to, tie įėjimai įtraukti į naują centrinę integruotą fizinio patekimo į pastatą kontrolės sistemą; pabrėžia, kad Louise Weiss pastato įėjimas Strasbūre (LOW) yra vienas labiausiai per plenarinius posėdžius Parlamento narių, Europos Sąjungos darbuotojų ir lankytojų naudojamų įėjimų; pabrėžia, kad tai – faktiškai labiausiai matomas įėjimas Strasbūre; apgailestauja, kad laikina saugumo patikra prie LOW įėjimo virto faktine nuolatine patikra; primygtinai ragina generalinį sekretorių pasiūlyti alternatyvą, kaip palengvinti įėjimą į LOW pastatą, taip pat išlaikant šio įėjimo saugumo lygį ir patrauklumą;

37.  pažymi, kad skirtinguose generaliniuose direktoratuose dėmesys, skiriamas rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymui, vis dar skiriasi, o kai kuriuose administracijos padaliniuose tebėra preliminariame etape; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad visuose administracijos padaliniuose būtų nustatyti aiškūs, išmatuojami tikslai ir vykdoma jų stebėsena;

38.  pripažįsta, kad, anot Audito Rūmų, išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos išvadą, kad 78 proc. visų Parlamento darbuotojų misijų pagal Tarnybos nuostatus yra tiesioginis Parlamento tarnybų geografinio pasiskirstymo rezultatas; primena, kad įvertintas šio pasiskirstymo poveikis aplinkai siekia 11 000–19 000 tonų išmetamo CO2; ragina Tarybą rasti sprendimą šiam mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo klausimui spręsti;

39.  atkreipia dėmesį, kad buvo paskelbtos septynios ataskaitos „Europos nebuvimo kaina“, taip pat penki 2016 m. atlikti Europos pridėtinės vertės vertinimai;

40.  pažymi, kad buvo persvarstytos kelionpinigių, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams mokamų dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normos; nurodo, kad pareigūnų ir kitų Europos Parlamento tarnautojų, vykstančių į misijas Strasbūre, viešbučio išlaidoms taikoma viršutinė riba yra 180 EUR, dienpinigiams – 102 EUR, taigi bendra suma – 282 EUR per dieną; o akredituotų Parlamento narių padėjėjų, vykstančių į misijas Strasbūre, ši suma tos pačios rūšies išlaidoms sumažinama iki 137 EUR, 160 EUR arba 183 EUR per dieną, priklausomai nuo EP nario sprendimo; primena, kad vis dėlto akredituotiems Parlamento narių padėjėjams skiriamos tokios pat išmokos kaip pareigūnams ir kitiems Parlamento tarnautojams, jeigu jie vyksta į misijas kitur, ne Strasbūre; trečius metus iš eilės ragina Biurą, kad siekdamas užtikrinti vienodą požiūrį į darbuotojus, kuo greičiau imtųsi būtinų priemonių, siekiant sulyginti kelionpinigių viešbučio išlaidoms ir dienpinigių akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, vykstantiems į misijas Strasbūre, normą su pareigūnų ir kitų tarnautojų norma; dar kartą ragina Biurą visiškai suderinti pareigūnų, kitų tarnautojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų išmokas;

41.  palankiai vertina generalinio sekretoriaus norą rasti tinkamą sprendimą dėl tų akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie be pertraukos dirbo dvi Parlamento kadencijas ir kuriems dabartinės kadencijos pabaigoje, kai jie pasieks pensinį amžių, nebus užtikrintos pensijos sistemos teisės dėl priežasčių, kurioms jie ir juos įdarbinę EP nariai negali daryti poveikio, nes jie dėl ankstyvų rinkimų 2014 m. ir vėlavimų patvirtinti jų naujas sutartis dėl didelio žmogiškųjų išteklių darbo krūvio po 2009 m, ir 2014 m. rinkimų nebus pasiekę dešimties metų darbo stažo; taigi reikalauja, kad dvi teisėkūros kadencijos būtų prilyginamos dešimčiai metų aktyvios tarnybos; prašo, kad generalinis sekretorius nedelsiant pavestų Personalo generaliniam direktoratui (PERS GD) nedelsiant ieškoti galimų sprendimų ir informuoti akredituotų Parlamento narių padėjėjų atstovus vykstant šiam procesui; prašo Komisijos siekiant išspręsti šį klausimą iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

42.  pažymi, kad kai kurių komandiruočių kompensavimas užtrunka labai ilgai, ir siūlo, kad reikėtų apsvarstyti sprendimus jį įvykdyti per pagrįstą laikotarpį;

43.  mano, kad tikslinga šiek tiek padidinti 422 biudžeto eilutę „Parlamento narių padėjėjų išlaidos“, atsižvelgiant į tai, kad vykstant „Brexit’ui“ padidėjo darbo krūvis, daugėja trišalių dialogų ir didėja laikinųjų ir specialiųjų komitetų skaičius, siekiantis istorinę 25 nuolatinių ir laikinųjų komitetų ribą, ir kadencijos pabaiga sutampa su sudėtingu DFP pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų paketu;

44.  prašo generalinio sekretoriaus perduoti Komisijai ataskaitą dėl naujo akredituotų Parlamento narių padėjėjų statuto, parengto po 2016 m. balandžio 28 d. priimtos rezoliucijos dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir nurodyto Reglamento Nr. 160/2009 3 straipsnyje, įvertinimo;

45.  ragina Biurą vertinant praėjusiais metais priimtas naujas lankytojų grupių taisykles išbraukti galimybę paskirti akredituotus Parlamento narių padėjėjus grupės vadovais, nes tai kelia profesinių, teisinių, etinių ir duomenų apsaugos problemų;

46.  atkreipia dėmesį, kad Parlamento narių įdarbinti stažuotojai yra pasirašę privatinės teisės sutartį su Parlamento nariu, ir ta sutartimi jiems nesuteikiama nei teisė Parlamente turėti statusą, panašų į kitų kategorijų Parlamento darbuotojų statusą, nei gauti paties Parlamento stažuotojų stipendijų (Šumano stipendijų); apgailestauja, kad Finansų generaliniame direktorate (FIND GD) nėra jokios galimybės ar teisinės sistemos, kad būtų galima nustatyti tiesioginių išankstinių išmokų, tokiems stažuotojams mokamų iki komandiruočių, sistemą, kaip kitų darbuotojų atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad apmokėti šias išlaidas iš anksto savo sąskaita yra finansiškai sunku ar neįmanoma dėl akivaizdžių priežasčių; pabrėžia, kad Parlamento nariai gali susitarti su stažuotojais arba mokėjimų tarpininkais dėl išankstinių išmokų kiekvienu konkrečiu atveju; nurodo, kad daug Parlamento narių nesinaudoja mokėjimų tarpininko paslaugomis, kad atlygintų savo pasamdytiems stažuotojams, ir prašo Parlamento kuo skubiau įvertinti, ar tokią tiesioginio mokėjimo sistemą būtų galima įdiegti;

47.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol daugiau kaip pusės šios kadencijos Europos Parlamento narių gyvenimo aprašymai vis dar nepateikti oficialioje Parlamento svetainėje; prašo generalinį sekretorių imtis reikiamų priemonių, kad per kuo trumpesnį laikotarpį visų Europos Parlamento narių gyvenimo aprašymai būtų prieinami oficialioje Europos Parlamento interneto svetainėje;

48.  mano, kad siekiant gauti labiau nepriklausomos ir patikimos informacijos ir tyrimų, reikia sukurti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas Parlamento komitetų pasamdytų ekspertų interesų konfliktas;

49.  primena, kad vykdant 2014 m. ir 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pastebėta, kad Parlamento interneto svetainė buvo pakankamai nepatogi naudoti, ir todėl primygtinai ragina Komunikacijos generalinį direktoratą (COMM GD) skubiai pagerinti internetinę svetainę ir įdiegti veiksmingesnę paieškos sistemą; pabrėžia, kad vis dar reikia siekti pažangos svetainės patrauklumo atžvilgiu ir kad vis dar būtina dėti pastangas, siekiant turimų socialinės žiniasklaidos platformų įvairinimo; ragina įgyvendinti naują strategiją, kuri atspindėtų visus socialinės žiniasklaidos pajėgumus įvairiausiomis jos apraiškomis;

50.  atkreipia dėmesį į atnaujintą informacijos biurų, nuo šiol – „ryšių biurų“ misijos tikslą (Biuro patvirtintą 2017 m. lapkričio mėn.); labai pabrėžia, kad pagrindinė jų funkcija – informuoti ir komunikuoti vietos mastu Parlamento vardu, siekiant teikti informaciją apie Sąjungą ir Sąjungos politiką, vykdant išorės suinteresuotųjų subjektų veiklą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad būtina optimizuoti naujų technologijų ir komunikacijos modelių naudojimą ir pasinaudoti ryšių biurų privilegijuota geografine padėtimi šalia piliečių, siekiant toliau aktyvinti vietos lygmens veiklą, kaip antai organizuoti Europos Parlamento narių diskusijas su pilietine visuomene, siekiant išklausyti žmones ir su jais bendradarbiauti; pabrėžia, kad šių veiksmų sukeliamos interneto diskusijos ir žiniasklaidos dėmesys turėtų prisidėti siekiant ir toliau palaikyti glaudesnį ryšį su piliečiais; ragina tobulinti priimtą strategiją dėl Parlamento informacijos biurų ir ragina COMM GD spręsti lėšų, skiriamų pastatams ir personalo išlaidoms, sumos ir pagrindinėms šių biurų funkcijoms – būtent tiesioginės komunikacijos su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais – skiriamos sumos disbalanso problemą;

Komunikacijos generalinis direktoratas

51.  primena, kad pagrindinis COMM GD veiklos rodiklis yra bendra aprėptis arba bendras poveikis per visas Parlamento komunikacijos platformas ir visais kanalais; pažymi, kad, palyginti su 2015 m., vidutinis informacijos ir reportažų apie Parlamentą kiekis žiniasklaidoje buvo 12 proc. didesnis, o palyginti su 2014 rinkimų metais – 7 proc. didesnis; pripažįsta, kad Parlamentas geriau naudojosi socialine žiniasklaida, taip pat veiksmus, susijusius su jaunimo sąmoningumo didinimu; tačiau pabrėžia, kad Parlamento komunikacijos veikla turėtų būti toliau gerinama, visų pirma didinant informacijos socialinėje žiniasklaidoje kiekį, kuris dabar neatitinka parlamentinei institucijai taikomų standartų; pažymi, kad visų pirma atsižvelgiant į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, reikia parengti ir įgyvendinti išsamią socialinės žiniasklaidos strategiją; pabrėžia, kad šioje strategijoje turi atsispindėti Parlamento atliktas darbas, sykiu atsižvelgiant į įvairialypius Europos piliečių ateities interesus, rūpesčius ir idėjas;

52.  nurodo, kad COMM GD paskelbė naują 2016–2019 m. laikotarpio daugiametę darbo programą ir pagal ją skirs žiniasklaidos ir renginių organizavimo srities dotacijas; patvirtina, kad dėl dotacijų skyrimo žiniasklaidos kategorijoje buvo pasirašyti 102 partnerystės pagrindų susitarimai ir atrinktos 48 dotacijų paraiškos, o jų bendra vertė – 3,99 mln. EUR; nurodo, kad renginių organizavimo srityje dotacijoms skirti atrinkta 18 projektų, bendra dotacijų vertė – 0,8 mln. EUR; ragina COMM GD susitelkti ties aktyvesniu požiūriu į tuos, kurie nėra savaime susidomėję Parlamento veikla arba net yra skeptiški dėl jos finansavimo;

53.  atkreipia dėmesį į svarbius techninius ir redakcinius Parlamento viešosios interneto svetainės pakeitimus, visų pirma į svetainės paieškos sistemos optimizavimą; sveikina COMM GD su šia pažanga, tačiau pažymi, kad ji dar pernelyg lėta; atkreipia dėmesį, kad 2016 m. buvo pradėtas ir tam tikrose svetainės dalyse jau įgyvendintas prisitaikančiojo dizaino svetainės projektas ir tiesioginės transliacijos bei užsakomųjų vaizdo programų paslaugų atnaujinimo projektas – šiais projektais siekiama pakeisti svetainės dizainą, kad svetainė būtų pritaikyta visų rūšių įrenginiams; ragina tęsti šiuos projektus ir juos įgyvendinti visose Parlamento svetainės dalyse; pažymi, kad dar daug ką reikia atlikti, siekiant sukurti veiksmingą interneto svetainę ir komunikacijos priemonę; pabrėžia, kad atnaujinimą reikia atlikti laiku, nes Parlamento matomumas ir pasiekiamumas turi būti užtikrinamas gerokai prieš bet vėliausiai iki 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų; pabrėžia, kad skaidri ir prieinama interneto svetainė – svarbus piliečių dalyvavimo veiksnys;

54.  nurodo, kad nuo 2014 m. gerokai išaugo Piliečių informavimo tarnybai („AskEP“) teikiamų prašymų skaičius, pirmiausia tai nulėmė kampanijos, kai, atrodytų, buvo koordinuotai siunčiami laiškai aktualiais klausimais; siūlo, kad Parlamento atsakymai būtų viešinami Parlamento nariams, galintiems nežinoti, kad tų atsakymų esama;

55.  atkreipia dėmesį į naujausią Parlamento užsakytą „Eurobarometro“ tyrimą, kai buvo pateiktas konkretus klausimas apie Parlamento įvaizdį; džiaugiasi, kad, remiantis tuo tyrimu, didėja piliečių, teigiamai vertinančių Parlamentą, procentinė dalis nuo 25 proc. 2016 m. iki 33 proc. 2017 m.; su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamento teigiamo įvaizdžio gerėjimas tiesiogiai atitinka neigiamos nuomonės mažėjimą 7 procentiniais punktais nuo 28 proc. 2016 m. iki 21 proc. 2017 m.; pažymi, kad nepaisant aiškių gerėjimo ženklų, dar reikia daug ką atlikti;

56.  ragina Biurą vertinant praėjusiais metais priimtas naujas lankytojų grupių taisykles išbraukti galimybę paskirti akredituotus Parlamento narių padėjėjus grupės vadovais;

57.  ragina peržiūrėti sistemą, kad būtų galima apskaičiuoti atvykstančių grupių kelionės išlaidas, kurias finansuoja Europos Parlamento nariai, siekiant, pirma, užtikrinti vienodą požiūrį į visus Europos Sąjungos piliečius, ir, antra, skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą, nes pagal rida pagrįstą esamą skaičiavimo sistemą neatsižvelgiama nei į kai kurių Europos Sąjungos geografinių zonų izoliaciją, nei į geografines kliūtis, taip pat neįtraukiamos išlaidos už kelionę iki vietų, kur yra greitesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. gruodžio 31 d. sekretoriate dirbo iš viso 5 375 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (16 mažiau, palyginti su 2015 m. gruodžio 3 d.), o frakcijose dirbo iš viso 806 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (35 daugiau, palyginti su 2015 m. gruodžio 31 d.); atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su sutartininkais, PERS GD buvo atsakingas už 9 617 darbuotojus (264 daugiau, palyginti su 2015 m. gruodžio 31 d.);

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2014 m. persvarstytus pareigūnų tarnybos nuostatus ir 2014–2020 m. DFP 2016 m. sausio 1 d. iš Parlamento pareigybių sąrašo išbrauktos 57 pareigybės;

Personalo generalinis direktoratas

60.  palankiai vertina tai, kad lygių galimybių skatinimas tebėra viena pagrindinių Parlamento žmogiškųjų išteklių valdymo politikos dalių; nurodo, kad 2015 m. Biuro patvirtintas lyčių lygybės ir įvairovės skatinimo veiksmų planas 2016 m. buvo toliau įgyvendinamas, kartu siekiant jo konkrečių tikslų ir taikant visas kitas su tuo susijusias priemones;

61.  palankiai vertina tai, kad buvo patvirtintos veiksmų gairės „Lyčių lygybė Europos Parlamento sekretoriate“; nurodo, kad veiksmų gairėse pateikti konkretūs veiksmai ir aiškūs konkrečių priemonių, susijusių su valdymu, kvalifikacijos kėlimu, sąmoningumo lyčių lygybės klausimais didinimu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonėmis, terminai, taip pat nustatyta reguliari lyčių pusiausvyros stebėsena remiantis statistiniais duomenimis;

62.  palankiai vertina tai, kad lyčių lygybė tarp generalinio sekretoriato paskirtų skyrių vadovų padidėjo nuo 21 proc. 2006 m. iki 36 proc. 2016 m. ir kad iš moterų einamų pareigų matyti, jog moterims skiriamų pareigų kokybė pakankamai gerėja;

63.  apgailestauja, kad lyčių pusiausvyra generalinių direktorių lygmens pareigas einančių darbuotojų atžvilgiu sumažėjo nuo 33,3 proc. / 66,7 proc. 2015 m. iki 16,7 proc. / 83,3 proc. 2016 m.; nurodo, kad lyčių pusiausvyra direktorių lygmens pareigas einančių darbuotojų atžvilgiu 2015 ir 2016 m. išliko stabili – atitinkamai 29,2 proc. / 70,8 proc. ir 29,8 proc. / 70,2 proc.; mano, kad tai žingsnis prieštarauja veiksmų gairėms „Lyčių lygybė Europos Parlamento sekretoriate“;

64.  pripažįsta, kad kai kurios veiklos atveju, pavyzdžiui, valgyklų valdymo ir valymo, užsakomosios paslaugos yra pasirinktis, kuriai Parlamentas teikia pirmenybę, ir todėl kai kuriuose GD išorės darbuotojų skaičius Parlamento patalpose gali net viršyti pareigūnų skaičių;

65.  pakartoja nuomonę, kad išorės darbuotojų paslaugomis neturėtų būti naudojamasi siekiant kompensuoti etatų skaičiaus mažinimą, dėl kurio sutarta atliekant 2014 m. Tarnybos nuostatų peržiūrą ir rengiant dabartinę DFP;

66.  pažymi, kad 2016 m. pabaigoje Parlamente dirbo 1 924 akredituoti Parlamento narių padėjėjai, palyginti su 1 791 ankstesniais metais; ragina skirti ypatingą dėmesį akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietos padėjėjų, kurių sutartys yra tiesiogiai susijusios su EP nario, kuriam jie padeda, įgaliojimais, teisėms, atsižvelgiant į tai, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai – tai darbuotojai, kurie darbo sutartis sudaro su Parlamentu, o vietos padėjėjams taikomi įvairūs nacionalinės teisės aktai;

67.  pakartoja susirūpinimą dėl įtariamos praktikos, kai EP nariai įpareigoja akredituotus padėjėjus vykti į komandiruotes, pirmiausia į Strasbūrą, be komandiruočių įsakymų, komandiruočių išmokų ar tiesiog be išmokų kelionei; laikosi nuomonės, kad tokia praktika atveria kelia piktnaudžiavimui, atsižvelgiant į tai, kad, kai akredituoti Parlamento narių padėjėjai keliauja be įsakymo dėl komandiruotės jie ne tik turi savo lėšomis padengti išlaidas, tačiau negalioja ir jų darbo vietoje taikomas draudimas; ragina generalinį sekretorių ištirti šią įtariamą praktiką ir pateikti apie tai ataskaitą iki šių metų pabaigos;

68.  pakartotinai ragina Pirmininkų sueigą ir Biurą dar kartą apsvarstyti galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams tam tikromis nustatytomis sąlygomis lydėti EP narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir komandiruotes, kaip jau prašė keletas EP narių; ragina generalinį sekretorių ištirti, kokie būtų padariniai biudžeto, ir šių komandiruočių organizavimą bei logistiką;

69.  pažymi, kad Parlamentas Personalo komitetui skiria biudžetą, ragina panašų biudžetą skirti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetui, nes jie vykdo Europos Parlamento narių statute ir jo įgyvendinimo taisyklėse numatytas užduotis, naudingas visoms institucijoms ir Parlamento nariams;

70.  ragina administraciją įtraukti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetą į sprendimų priėmimo procesą, susijusį su visomis taisyklėmis, kurios galėtų būti susijusios su Akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetu išimtinai arba bendrai su visomis kitomis Personalo komiteto atstovaujamomis personalo kategorijomis;

71.  palankiai vertina tai, kad norima išlaikyti Didžiosios Britanijos pilietybę turinčius darbuotojus, kurie tapo Europos Sąjungos tarnautojais, prašo generalinio sekretoriaus pranešti apie potencialią Didžiosios Britanijos pilietybę turintiems darbuotojams kylančią riziką ir apie tai, kaip užtikrinti, kad Didžiosios Britanijos darbuotojai netaptų „Brexit’o“ aukomis ir kad jų tarnybos nuostatuose numatytos, sutartinės ir įgytos teisės būtų visiškai apsaugotos;

72.  pripažįsta, kad, remiantis Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(9), Parlamento 2016 m. etatų plane buvo panaikintos 57 pareigybės, nes buvo reikalaujama 5 proc. sumažinti pareigybių skaičių; nurodo, kad dar dvi pareigybės buvo panaikintos dėl perkėlimo į Komisiją, susijusio su tarpinstituciniais IT projektais; be to, atkreipia dėmesį, kad, biudžeto valdymo institucijai priėmus sprendimą, Parlamentas savo etatų planą 2017 m. sausio 1 d. turėjo sumažinti dar 76 pareigybėmis;

73.  laikosi nuomonės, kad atsakydamas į kampaniją „#metoo“, Parlamentas turėtų visiškai netoleruoti bet kokios formos – struktūrinio, seksualinio, fizinio ar psichologinio – smurto; taigi prašo:

– visiškos smurtautojų atskaitomybės, visapusiškai pritaikant galimas nuobaudas ir sankcijas;

– sukurti centrinę skundų tarnybą, skirtą pranešti apie priekabiavimo atvejus;

– užtikrinti prieigą prie nepriklausomo Priekabiavimo komiteto Parlamente, kuriame dalyvaujant Parlamento nariams, neatkuriamos vidinės galios struktūros;

– užtikrinti nukentėjusiųjų ir apie tokį smurtą pranešančių asmenų apsaugą, suteikiant joms visišką anonimiškumą ir diskretiškumą;

– užtikrinant psichologinę pagalbą aukoms, kurią teiktų teikia Parlamento centrinė įstaiga su gydytojais, socialiniais darbuotojais ir konsultantais;

– kad Parlamento nariams ir valdžios pareigūnams būtų teikiami privalomieji mokymai apie seksualinį priekabiavimą ir patyčias;

– teikti mokymą ir informaciją darbuotojams siekiant padėti jiems atpažinti seksualinį priekabiavimą ir užtikrinti, kad jie žinotų savo teises;

74.  svarsto, ar tai, jog 2016 m. ir Priekabiavimo darbe patariamajam komitetui, ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų pateiktų skundų dėl priekabiavimo yra palyginti mažai, gali reikšti, kad nepakanka tinkamų kanalų; pabrėžia, kad Tarnybos nuostatuose išskiriamas dviejų tipų priekabiavimas (psichologinis ir seksualinis priekabiavimas); laikosi nuomonės, kad kova su bet kokios formos priekabiavimu turėtų būti vienas pagrindinių generalinio sekretoriaus prioritetų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina generalinio sekretoriaus pasiūlymą sukurti nepriklausomų konfidencialių patarėjų – į juos galėtų kreiptis akredituoti Parlamento narių padėjėjai, Parlamento nariams dirbantys stažuotojai, frakcijų darbuotojai ir kiti darbuotojai bei stažuotojai – tinklą; pripažįsta, kad šie patarėjai būtų atrenkami pagal jų praktinę patirtį ir tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, ir jiems būtų skiriamas tikslinis parengimas; ragina persvarstyti priekabiavimo skundus nagrinėjančių patariamųjų komitetų sudėtį ir užtikrinti, kad būtų vienodai atstovaujama Parlamento nariams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir darbuotojams, taip pat kad būtų lyčių pusiausvyra; ragina Biurą išnagrinėti galimybę paskirti išorės auditorių, siekiant toliau tobulinti vidaus procesus;

75.  dar kartą patvirtina, kad akredituotų Parlamento narių padėjėjai ir Parlamento narių stažuotojai vidaus informatorių apsaugos taisyklių požiūriu yra pažeidžiami; įspėja generalinį sekretorių apie galimas finansines pasekmes, susijusias su tuo, kad Parlamentas vis dar neužtikrina būtinos apsaugos tiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kurie praneša apie Parlamento narių vykdomus pažeidimus; primygtinai ragina generalinį sekretorių nedelsiant pagerinti šią padėtį;

76.  ragina pasinaudoti Parlamento išorės veiklos savaitėmis, siekiant organizuoti mokymus, visų pirma skirtus Parlamento narių padėjėjams, įskaitant intensyvius kalbų kursus;

77.  dar kartą primena, kad Europos Parlamentas iš esmės yra vienintelė institucija, savo darbo sistemoje nenustačiusi lankstaus darbo grafiko, kuris jau daug metų taikomas beveik visose institucijose, ypač Europos Komisijoje, ir rezultatai parodė, kad darbuotojų našumas bei gyvenimo kokybė pagerėjo; ragina kuo greičiau įtraukti lankstaus darbo grafiko sistemą į Parlamento darbo tvarką ir pranešti Biudžeto kontrolės komitetui apie pažangą siekiant šio tikslo;

78.  pakartoja, kaip patvirtinta EP 2015 m. ataskaitoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo (89 dalis), kad atsižvelgiant į stažuotojų pajamų lygį, jiems turėtų būti taikomos didesnės kainų nuolaidos EP restoranuose;

79.  susirūpinęs pažymi, kad, ypač nuo 2009 m., sumažėjo Parlamento narių poreikis individualiose pamokose mokytis užsienio kalbų – prancūzų, ypač ispanų ir italų; pažymi, kad tik su anglų ir vokiečių kalbomis susiję statistiniai duomenys išlieka tokie pat ir net gerėja; primena generaliniam sekretoriui, kokia svarbi daugiakalbystė Europos integracijos procese, ir vaidmenį, kurį administracija turi atlikti skatinant Europos piliečių išrinktus atstovus mokytis kalbų, nes kalbos taip pat yra svarbiausias įrankis siekiant suprasti ir bendrauti tobulinant savo parlamentinį darbą; prašo administracijos, kad, be paskelbtos brošiūros ir internete prieinamos informacijos, ji nuolat tinkamai informuotų Parlamento narius apie visas Parlamento siūlomas galimybes, ypatingą dėmesį skiriant kursams, kuriuos Briuselyje ir Strasbūre pagal individualius poreikius rengia vidaus kalbos mokytojai, nes tai lanksčiausias ir geriausiai jų poreikiams bei darbo sąlygoms pritaikytas sprendimas, be to, pats pigiausias; taip pat prašo generalinį sekretorių tobulinti reikiamas priemones, siekiant skatinti daugiakalbystę šioje srityje, įskaitant geresnį vidaus kalbos mokytojų prieinamumą ir išsaugant daugelio jų darbo vietas; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento narių profesinio rengimo tarnyba buvo perkelta iš FINS GD į PERS GD, siekiant pagerinti sąveiką su PERS GD jau veikiančiu darbuotojų mokymo skyriumi; prašo generalinį sekretorių jį informuoti apie konkrečius rezultatus, kurių tikimasi pasiekti atlikus šį pakeitimą;

80.  ragina generalinį sekretorių parengti savanorišką ir skaidrią judumo politiką, kuria pagal tikrąją karjeros plėtros strategiją būtų atsižvelgiama į darbuotojų interesus ir įgūdžius;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas

81.  nurodo, kad, atsižvelgiant į pastarojo laiko pokyčius, susijusius su Liuksemburgo ir Strasbūro pastatais, atnaujintame pasiūlyme dėl vidutinės trukmės Parlamento pastatų strategijos didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pastatams Briuselyje ir jame visų pirma turėtų būti nustatyta, kokių veiksmų ateityje turėtų būti imamasi dėl Paulio-Henri Spaako pastato; be to, ragina Biurą įvertinti infrastruktūros amžių Salvadoro de Madariaga pastate Strasbūre; taip pat nurodo, kad dar nežinomi labai svarbūs su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES susiję veiksniai, nulemsiantys būsimą pastatų politiką, pavyzdžiui, galimi išstojimo padariniai daugiakalbystei, pareigūnų pareigybių skaičiui etatų plane ir Parlamento narių skaičiui; pripažįsta, kad patikimas planavimas galimas tik užbaigus „Brexit’o“ procesą; ragina Biurą, atsižvelgiant į poreikį šalinti visus galimus sutrikimus, kuriuos gali sukelti būsimų „Brexit’o“ derybų pokyčiai, parengti rizikos švelninimo strategijas; prašo generalinio sekretoriaus pateikti išsamų planą dėl to, kur dirbs darbuotojai, jei pastatai bus renovuojami ar atstatomi;

82.  primygtinai ragina atsakingas tarnybas paaiškinti, kaip jos ketina įgyvendinti Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl pavyzdinio jų pastatų vaidmens pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, atsižvelgiant į artėjantį 2020 m. terminą;

83.  pripažįsta, kad Biuras įgaliojo generalinį sekretorių parengti išsamius galimybių renovuoti Paulio-Henri Spaako pastatą pasiūlymus; be to, nurodo, kad šiuose pasiūlymuose turėtų būti svarstomos visos galimybės, įskaitant galimybę nesiimti veiksmų, renovaciją ar rekonstrukciją, ir kad su šiais pasiūlymais turėtų būti pateikti išsamūs projektų pagrįstumo vertinimai, taip pat aprėpti visi atitinkami teisiniai klausimai; atkreipia dėmesį, kad INLO GD rengiami išsamūs pasiūlymai Biurui turėjo būti pateikti 2018 m. pradžioje;

84.  nurodo, kad dauguma Parlamento pastatų buvo suprojektuoti ir pastatyti neatsižvelgiant į Europos projektavimo ir statybų standartų („Eurokodų“) reikalavimus, susijusius su struktūriniu vientisumu, nes statant pastatus tų normų dar nebuvo; atkreipia dėmesį, kad vieninteliai „Eurokodų“ standartus, susijusius su struktūriniu vientisumu, atitinkantys pastatai yra Willy’io Brandto ir Wilfriedo Martenso pastatai; pripažįsta, kad dėl galimo įvairių pastatų struktūros pažeidžiamumo kylanti rizika iš dalies sumažinta INLO GD ir Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato (SAFE GD) priemonėmis ir kad šiai problemai spręsti numatyta papildomų organizacinių pakeitimų;

85.  primena, kad Biuras savo 2016 m. balandžio 11 d. posėdyje patvirtino pasiūlymą Parlamento nariams teikiamas transporto paslaugas pavesti vidaus darbuotojams; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį, kad dėl Parlamento nariams teikiamų transporto paslaugų pavedimo vidaus darbuotojams procedūros buvo galima pagerinti Parlamento nariams teikiamų paslaugų kokybę ir padidinti paslaugų kiekį, taip pat atsirado galimybių veiksmingai reaguoti į neįmanomas numatyti ekstremaliąsias situacijas arba staigų paklausos padidėjimą; apgailestauja, kad su transporto paslaugomis susijusiame įdarbinimo procese nebuvo atsižvelgta į lyčių pusiausvyros principą; ragina generalinį sekretorių pateikti pasiūlymą, kaip pagerinti dabartinę padėtį; be to, yra susirūpinęs dėl skirtingų vairuotojų atlygio lygių ir klausia Biuro, ar jis ketina svarstyti apie suderinimą, siekiant kovoti su galimomis neteisingomis atlygio nustatymo sistemomis;

86.  palankiai vertina tai, kad pradėtas bandomasis patvirtinamųjų dokumentų skaitmeninio perdavimo tarp INLO GD inicijuojančiosios tarnybos ir Strasbūro priežiūros skyriaus tarnybos, atsakingos už išlaidų įsipareigojimų ex ante tikrinimą, projektas; džiaugiasi, kad, atsižvelgus į teigiamą patirtį, projektas buvo išplėstas įtraukiant Strasbūro projektų skyrių; ragina INLO GD toliau diegti dokumentų skaitmeninį perdavimą, kai tik tai įmanoma, kad būtų mažinamos sąnaudos ir didinamas su perdavimu susijusių tarnybų efektyvumas;

87.  atkreipia dėmesį, jog teko persvarstyti Parlamento savitarnos valgyklos kainas, kad būtų galima atsisakyti subsidijuojamų paslaugų ir pereiti prie koncesijos tipo sutarties, kai aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjas prisiima visą ekonominę ir komercinę riziką; palankiai vertina tai, kad Parlamento stažuotojai tebeturi teisę į 0,50 EUR nuolaidą, Briuselio ir Liuksemburgo savitarnos restoranuose taikomą pagrindiniams valgiams ir 0,80 EUR – Strasbūro; prašo INLO GD stebėti būsimą kainų didėjimą ir užtikrinti, kad paslaugų kainos išliktų tinkamos ir sąžiningos;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas

88.  pripažįsta, kad atsižvelgiant į naują vertėjų žodžiu lyginamąjį indeksą, nustatytas mažiausias 11 val. per savaitę ir didžiausias 17 val. indeksas; nurodo, kad vidutinis valandų, nuolatinių vertėjų žodžiu praleistų verčiant žodžiu sinchroninio vertimo kabinose, skaičius per savaitę padidėjo nuo 11 val. 54 min. 2014 m. iki 13 val. 25 min. 2016 m; pažymi, kad 2014 m. vyko rinkimai, tad poreikis vertimui žodžiu buvo mažesnis; pabrėžia, kad padidėjimas nuo 2014 m. iki 2016 m. įvyko dėl to, kad Parlamentas grįžta prie įprasto komitetų, frakcijų, Strasbūro ir turkio spalvos savaičių darbo; primena, kad, 2013 m. persvarsčius Tarnybos nuostatus, visų Europos institucijų darbuotojų savaitės darbo laikas pailgėjo nuo 37,5 val. iki 40–42 val., dėl to pailgėjo ir vertimo žodžiu paslaugas teikiančių darbuotojų savaitės darbo laikas; skatina būsimą profesinių sąjungų ir generalinio sekretoriaus bendradarbiavimą, kurį vykdant dėmesys turėtų būti sutelkiamas į sąžiningas darbo sąlygas, kartu užtikrinant sklandų Parlamento darbą; atkreipia dėmesį į vykstantį tarimąsi tarp generalinio sekretoriaus ir personalo komiteto, ir primygtinai ragina visas konflikto šalis pasiekti susitarimą; pažymi, kad įsipareigojimų asignavimų „kitiems darbuotojams“ padidėjimas buvo iš dalies paaiškinamas tuo, kad 2016 m. padidėjo išorės vertimo žodžiu paslaugų poreikis (iki 2,2 ml. EUR 2015 m.); be to, pažymi, kad dėl skyrimo taisyklių politinių frakcijų posėdžiuose, taip pat komitetų posėdžiuose vis dažniau trūksta vertimo žodžiu visomis kalbomis; pažymi, kad komitetų posėdžių tvarkaraščio sudarymo pakeitimai, dėl kurių daug posėdžių rengiami nereguliariomis valandomis, iš dalies atsiranda dėl riboto lankstumo norint veiksmingai naudotis vertimo žodžiu pajėgumais;

89.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį, kad Biuras patvirtino generalinio sekretoriaus jam pateiktą „Konferencijų valdymo Parlamente modernizavimo strategiją“; pripažįsta, kad strategija numatytas vienas bendras konferencijų organizatoriams skirtas informacinis ir paramos centras, kuriam turėtų padėti integruota konferencijų tarnyba, naudojanti specializuotą IT platformą; taip pat pripažįsta, kad techninėje posėdžių salės infrastruktūroje laipsniškai bus įdiegtos galimybės vienos bendros prieigos principu teikti pagalbą renginiui vykstant, taip pat vienos bendros prieigos principu vykdyti valdymą ir teikti paramą;

Finansų generalinis direktoratas

90.  primena, kad Biuras savo 2015 m. spalio 26 d. posėdyje patvirtino naują požiūrį – juo siekiama palengvinti išmokų gavėjų informavimą ir sumažinti EP nariams tenkančią administracinę naštą įdiegiant dvi naujas priemones, t. y. EP narių portalą ir internetinį portalą (e. Portalą); palankiai vertina tai, kad sukurtas EP narių portalas – tai bendras priimamasis, kuriame integruotos visos paslaugos, susijusios su finansinių ir socialinių išmokų formalumais, ir kuris pradėjo visapusiškai veikti 2016 m. liepos mėn.; atkreipia dėmesį, kad EP narių portalo elektroninis analogas – e. Portalas – prieinamas nuo 2015 m. sausio mėn., ir jame teikiama glausta informacija apie galiojančias taisykles ir EP narių teisių statusą; pabrėžia, kad bet koks administracinis supaprastinimas neturėtų būti pasiektas vien perkeliant dalį administracijos darbuotojų darbo EP nariams ir jų tarnyboms;

91.  ragina supaprastinti įdarbinimo procedūras ir vietos padėjėjų komandiruočių išmokų ir išmokų kelionei kompensavimą; apgailestauja, kad šie procesai dažnai yra sudėtingi ir ilgi, dėl to labai vėluojama; ragina Finansų generalinį direktoratą šį klausimą spręsti kaip prioritetinį;

92.  nurodo, kad dabartinė sutartis su Parlamento kelionių tarnyba baigia galioti 2018 m. pabaigoje ir kad rengiamas atviras konkursas siekiant atrinkti naują kelionių agentūrą, kad Parlamentui būtų lengviau tvarkyti ir organizuoti darbines keliones; prašo, kad naujoje sutartyje būtų griežtesnės sąlygos, visų pirma susijusios su bilietų kainodara ir kelionių tarnybos skambučių centro pasiekiamumu bet kuriuo metu, taip pat savaitgaliais; pabrėžia, kad svarbu turėti paprastą ir patogų naudoti skundų mechanizmą tam, kad būtų galima greitai pabrėžti trūkumus, ir todėl galėti greitai spręsti bet kokias problemas; pabrėžia, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio konkretiems EP narių reikalavimams ir jų poreikiui gauti specialiai pritaikytas paslaugas;

93.  ragina pakeisiančią kelionių agentūrą siekti konkurencingiausių kainų Parlamento darbinėms kelionėms;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

94.  pažymi, kad Savanoriškas pensijų kaupimo fondas buvo įsteigtas 1990 m. pagal papildomą (savanorišką) pensijų programą reglamentuojančias Biuro taisykles, ir EP nariai galėjo prisijungti prie fondo iki šeštosios Parlamento kadencijos pabaigos (2009 m. liepos 13 d.); pažymi, kad fondas buvo įsteigtas tam, kad EP nariai galėtų naudotis pensijų sistema, kurios iki tol nebuvo;

95.  primena, kad Teisingumo Teismas 2013 m. priėmė sprendimą, jog sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju EP narių statutu, yra galiojantis;

96.  pažymi, kad Savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas nuo 286 mln. EUR 2015 m. pabaigoje padidėjo iki 326,2 mln. EUR 2016 m. pabaigoje; taip pat pažymi, kad 2016 m. pabaigoje grynojo turto vertė, į kurią reikia atsižvelgti, ir aktuarinių įsipareigojimų suma siekė atitinkamai 146,4 mln. EUR ir 472,6 mln. EUR; primena, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis dešimtmečius, tačiau pažymi, kad 2016 m. iš viso išmokėta savanoriško pensijų kaupimo suma siekė 16,6 mln. EUR;

97.  pažymi, kad per kitus penkerius metus iš Parlamento narių, kurie sulauks pensinio amžiaus ir kurie turės teisę gauti išmokas, nes prisidėjo prie fondo, ir darant prielaidą, kad nė vienas naudos gavėjas nebus (per)rinktas 2019 m. ar kitaip perims Europos Parlamento mandatą, naujų pensininkų skaičius 2018 m. bus 21, 2019 m. – 74, 2020 m. – 21, 2021 m. – 12 ir 2022 m. – 17;

98.  apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra savanoriško pensijų kaupimo fondo dabartinės padėties vertinimo; primena 2015 m. rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo 109 dalį ir 2014 m. rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo 115 dalį, kuriose raginama įvertinti dabartinę savanoriško pensijų fondo padėtį; ragina Biurą kuo greičiau, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d., įvertinti savanoriško dabartinę pensijų kaupimo fondo padėtį;

99.  dar kartą pabrėžia tai, kad su savanorišku pensijų kaupimo fondu siejamos nuolatinės problemos, ir prašo Biurą ir generalinį sekretorių imtis veiksmų, kad būtų galima užkirsti kelią ankstyvam fondo nemokumui, sykiu išvengiant bet kokio poveikio Parlamento biudžetui;

100.  pažymi, kad Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją ir tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų; palankiai vertina generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad jis Biurui pateikė veiksmų planą;

101.  pastebi, kad, atsižvelgiant į dabartinį Fondo finansinio turto lygį, kartu su jo būsimų metų mokėjimų įsipareigojimais ir investicijų į finansines rinkas grąžos raida, numatoma Savanoriško pensijų kaupimo fondo nemokumo data gali apytikriai svyruoti nuo 2024 m. iki 2026 m.;

Bendrųjų išlaidų apmokėjimas

102.  palankiai vertina Biuro sprendimą sukurti ad hoc darbo grupę, kuri parengtų ir paskelbtų taisykles, susijusias su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis; primena apie lūkesčius, kuriuos savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje(10) ir 2017 m. spalio 25 d. rezoliucijoje(11) dėl 2018 m. biudžeto pateikė Parlamentas, ragindamas siekti didesnio skaidrumo, susijusio su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis, ir poreikį parengti tikslesnes taisykles, reglamentuojančias pagal šias išmokas leidžiamų išlaidų atskaitomybę, nesukuriant papildomų išlaidų Parlamentui; pakartotinai ragina Biurą skubiai padaryti šiuos konkrečius pakeitimus, susijusius su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis:

– bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos visais atvejais turi būti tvarkomos atskiroje banko sąskaitoje;

– Parlamento nariai turi saugoti visas sąskaitas, susijusias su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis;

– neišleista bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų dalis turi būti grąžinama Parlamento nario mandato pabaigoje;

103.  primena Parlamento nario įgaliojimų nepriklausomybės principą; pabrėžia, kad išrinkti Parlamento nariai prisiima atsakomybę už parlamentinės veiklos išlaidų panaudojimą ir kad ES nariai (kurie to nori) gali paskelbti savo bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų įrašus asmeniniuose tinklalapiuose;

104.  mano, kad bet kokia bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų peržiūra turėtų apimti anksčiau patvirtintas plenarinio posėdžio rekomendacijas, susijusias su skaidrumu ir finansine atskaitomybe;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas

105.  primena, kad pagrindinis strateginis Parlamento ramstis atviros komunikacijos pasaulyje – IRT saugumo stiprinimas; pripažįsta, kad, vykdant kibernetinio saugumo veiksmų planą, kibernetinio saugumo kultūros pagrindiniai elementai yra sąmoningumo didinimas ir mokymo veikla, siekiant užtikrinti, kad Parlamento IRT naudotojai būtų informuojami apie riziką ir šiuo atžvilgiu padėtų stiprinti pirmąją gynybos liniją; atkreipia dėmesį į sąmoningumo didinimo kampaniją, susijusią su kibernetine rizika; ši kampanija apima visose Parlamento patalpose pateiktas vaizdines priemones, primenančias apie riziką, Parlamento vidaus informaciniame biuletenyje skelbiamus straipsnius kibernetinio saugumo klausimais ir EP nariams, padėjėjams bei darbuotojams skirtas informacines sesijas; tačiau reiškia susirūpinimą dėl kibernetiniam saugumui kylančių grėsmių; palankiai vertina tai, kad buvo paskirtas vyriausiasis informacinių sistemų saugumo pareigūnas, įkurtas IRT saugumo skyrius su saugumo valdymo ir saugumo operacijų grupe; ragina generalinį sekretorių ištirti galimybę įsteigti 100 proc. vidaus ekspertų sistemą, taip pat siekiant išvengti didelės kaitos;

106.  mano, kad informacinių technologijų tarnybos pirmenybę turėtų teikti gerai prieigai prie interneto ir kad šiuo metu strigčių pasitaiko per dažnai;

107.  atkreipia dėmesį į projektą „ICT3MEPs“ – šiuo projektu turėtų būti gerinamos EP nariams ir jų darbuotojams, dirbantiems jų apygardose, teikiamos IRT paslaugos; pabrėžia, kad pirmasis projekto etapas buvo įgyvendintas 2016 m. spalio mėn., ir vietos padėjėjams buvo užtikrintas prieigos valdymas; tačiau atkreipia dėmesį, kad projektas dar turi būti tobulinamas; ragina atitinkamas tarnybas tęsti projekto įgyvendinimą atsižvelgiant į naudotojų poreikius;

108.  palankiai vertina tai, kad Parlamento lankytojams suteikta bevielio vietinio tinklo prieiga, ir tai dar vienas žingsnis skaitmeniniu požiūriu įtraukesnio Parlamento link; tačiau pabrėžia, kad IRT saugumas turėtų ir toliau būti laikomas labai svarbia sritimi, o Parlamento vidaus tinklas turėtų būti apsaugotas nuo galimų piktavališkų išorės išpuolių; pabrėžia, kad būtina iš esmės gerinti teikiamų paslaugų pobūdį, visų pirma Strasbūre, ir tikisi, kad reikiamų priemonių bus imtasi artimoje ateityje;

109.  ragina Biurą, bendradarbiaujant su Naujovių ir technologinės pagalbos generaliniu direktoratu (ITEC GD) parengti rizikos mažinimo priemones, kad būtų užtikrintas sklandus Parlamento darbas sistemos gedimų arba visiškai atsijungus elektros energijos tiekimui; pabrėžia, kad svarbu turėti prioritetinių paslaugų sąrašą, pagal kurį turėtų būti nedelsiant atkuriamos paslaugos ta tvarka kaip nurodyta, o kibernetinio išpuolio atveju, vis dar veiktų pagrindinė paslauga; ragina Biurą parengti nenumatytų atvejų planą ilgalaikiams sistemos visiško atsijungimo atvejams; rekomenduoja, kad duomenų centruose būtų įvairinamos tos vietos, kuriose yra tų centrų serveriai, siekiant gerinti Parlamento IT sistemų saugumą ir tęstinumą;

110.  pakartoja savo raginimą, išsakytą 2014 m. ir 2015 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, sukurti greito perspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su Apsaugos ir saugumo (SAFE) GD, galėtų greitai perduoti informaciją SMS arba elektroniniu paštu tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas

111.  palankiai vertina tai, kad generalinis sekretorius 2018 m. sausio mėn. Biurui pateikė naują optimizuotą saugumo užduočių organizavimo sistemą; be to, pripažįsta, kad taikant šią naują sistemą atsižvelgiama į saugumo darbuotojų vaidmens ir funkcijų specifiškumą; tikisi, kad galima palaikyti atvirą dialogą, siekiant toliau dėmesingai paisyti šios pažeidžiamos darbuotojų, dirbančių labai įtemptomis saugumo aplinkybėmis, grupės poreikių;

112.  palankiai vertina nuolatines pastangas didinti saugumą ir apsaugą Parlamento patalpose ir aplink jas; pripažįsta, kad užtikrinant saugumą Parlamente turi būti siekiama subtilios pusiausvyros tarp to, kaip jį užtikrinant atsižvelgiama į įvairias saugumo priemones, ir pernelyg budraus apsaugos režimo, dėl kurio sulėtėja Parlamento veikla; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad Parlamento apsauga turėtų būti toliau stiprinama, ir pakartotinai ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti ir galėtų profesionaliai vykdyti savo užduotis, be kita ko, ir ekstremaliųjų situacijų sąlygomis;

113.  ragina SAFE GD apsaugos darbuotojus vykstant evakuacijai atidžiai patikrinti visą pastatą, už kurį jie yra atsakingi, užtikrinti, kad jis buvo evakuotas, ir kai žmones reikia evakuoti, suteikti pagalbą žmonėms, kurie turi klausos arba kitokią negalią;

Ekologiškas Parlamentas

114.  primena, kad Biuras 2004 m. balandžio 19 d. Parlamente pradėjo įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemos projektą; nurodo, kad 2016 m. Biuras patvirtino persvarstytą politiką, kuria išsaugomas ir dar kartą patvirtinamas Parlamento įsipareigojimas nuolat siekti aplinkai palankių pokyčių;

115.  gerai vertina Parlamento įsipareigojimą užtikrinti žaliąjį viešąjį pirkimą; nurodo, kad 2016 m. birželio mėn. buvo patvirtintos EP žaliojo viešojo pirkimo įgyvendinimo gairės – jomis siekiama padėti Parlamento leidimus suteikiantiems pareigūnams sėkmingai įgyvendinti žaliojo pirkimo politiką ir procedūras; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta tarpinstitucinė Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba; ragina įvertinti kriterijus, pagal kuriuos viešiesiems konkursams, viršijantiems tam tikrą finansinę ribą ir (arba) skirtiems konkrečioms produktų kategorijoms, būtų privaloma konsultuotis su Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba; atkreipia dėmesį į augalų sienos konstrukciją Altiero Spinelli pastate, mano, kad jos sąnaudos yra neproporcingos galimai naudai; prašo aplinkos vadybos sistemos ieškoti sprendimų, be ekologinio elemento atsižvelgiant ir į jų sąnaudas ir (arba) naudą;

116.  palankiai vertina vandens fontanų ir naujos pakartotinai naudojamų stiklinių indų sistemos įdiegimą; pažymi, kad vandens fontanai menkai reklamuojami ir dar neįrengti biurų patalpose; apgailestauja, kad nepaisant konkurso specifikacijų sumažinti plastikinių atliekų kiekį, Parlamento maitinimo įstaigose buvo parduota daugiau maisto plastikinėse pakuotėse; ragina užtikrinti skaidrumą dėl plastikinių atliekų kiekio, kuris susidaro maitinimo įstaigose; pažymi, kad per Parlamento posėdžius pateikiamo geriamojo vandens buteliuose prekės ženklas per mažiau nei dvejus metus pasikeitė tris kartus ir tai, panašu, neatitinka anksčiau skelbtų konkursų trukmės, o buteliai tebėra plastikiniai; pripažįsta, kad Komisija atsisakė plastikinių geriamojo vandens butelių ir ragina Parlamentą parengti planą taip pat jų atsisakyti, ypač atsižvelgiant į jo pavyzdinį vaidmenį ir atsižvelgiant į Europinės plastikų strategijos iniciatyvą;

117.  pažymi, kad Biuras patvirtino generalinio sekretoriaus pasiūlytas veiksmų gaires, kuriomis siekiama pereiti prie elektromobilių parko; pripažįsta, kad iki 2017 m. pabaigos pusė visų Parlamento automobilių parko automobilių ir mikroautobusų turėtų būti elektromobiliai arba į lizdą jungiami hibridiniai automobiliai, o nuo 2018 m. visi Parlamento automobilių parkui įsigyjami nauji automobiliai turėtų būti į lizdą jungiami hibridiniai automobiliai arba elektromobiliai; atkreipia dėmesį, kad 2020 m. visi Parlamento automobilių parko automobiliai turėtų būti elektromobiliai arba į tinklą jungiami hibridiniai automobiliai, o 2021 m. tai turėtų būti taikoma ir visiems Parlamento mikroautobusams; labai pabrėžia, kad prieš bet kokį automobilių parko didesnio masto atnaujinimą reikėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę, o Biudžeto kontrolės komitetas turėtų būti supažindintas su sąnaudų ir naudos analize, atlikta prieš veiksmų gairių dėl elektromobilių parko įgyvendinimą; ragina dėti daugiau pastangų skatinant aktyvų judumą, be kita ko, suteikiant patrauklesnes, pasiekiamas ir saugias dviračių laikymo aikšteles;

118.  ragina Biurą neapsiriboti elektromobiliais, kaip ekologiškesniu sprendimu, nes rūpesčių kelia jų gamyba (įskaitant pakankamą reikiamų išteklių kiekį) ir baterijų šalinimas jų gyvavimo ciklo pabaigoje; apgailestauja, kad Parlamento nariai nebuvo informuoti apie analizę, susijusią su alternatyvaus kuro, kaip antai biokuras, sintetinis kuras ar vandenilio elementai, rūšimis; pabrėžia, kad dėl ekologiško automobilių parko įvairinimo sumažėtų priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir ateityje būtų galima išvengti galimų tiekimo sutrikimų;

119.  pažymi, kad Parlamentas turi laikytis taikomų regioninių ir vietos teisės aktų, ir ragina Parlamento tarnybas išsamiai paaiškinti, kaip jis įgyvendino Briuselio kodeksą dėl oro, klimato ir energijos valdymo (pranc. Code Bruxellois de l’air, du climat et de la maîtrise de l’énergie), ypač dėl transporto priemonių stovėjimo vietų, kuriomis gali naudotis darbuotojai;

120.  atsižvelgdamas į Sąjungos energetikos ir klimato politiką 2030 m. ir vėliau, palankiai vertina papildomas priemones neišvengiamiems išmetamiems teršalams kompensuoti; ragina Parlamentą toliau plėtoti CO2 kompensavimo politiką;

Metinė sudarytų sutarčių ataskaita

121.  primena, kad Finansiniame reglamente(12) ir (13)nustatyta biudžeto valdymo institucijai ir visuomenei pateiktina informacija, susijusi su institucijos paskirtomis sutartimis; atkreipia dėmesį, kad Finansiniame reglamente reikalaujama skelbti apie paskirtas sutartis, kurių vertė didesnė nei 15 000 EUR – tai riba, kurią viršijus privaloma skelbti konkurencija pagrįstą konkursą;

122.  nurodo, kad 2016 m. iš visų 219 sutarčių 77 buvo paskirtos taikant atvirą arba ribotą procedūrą (jų vertė – 436 mln. EUR), o 141 sutartis – vykdant derybas (jų vertė – 64 mln. EUR); atkreipia dėmesį, kad bendras vykdant derybas skirtų sutarčių skaičius 2016 m. buvo 14 proc. mažesnis (141, palyginti su 151 sutartimi 2015 m.), o vertė sumažėjo 29 proc. (64 mln. EUR, palyginti su 90 mln. EUR 2015 m.);

123.  atkreipia dėmesį į toliau pateiktas 2016 ir 2015 m. sudarytas sutartis, suskirstytas pagal tipus:

Sutarties tipas

2016

2015

Skaičius

Procentinė dalis

Skaičius

Procentinė dalis

Paslaugos

Tiekimas

Darbai

Statyba

169

36

13

1

77 %

16 %

6 %

1 %

194

34

18

8

77 %

13 %

7 %

3 %

Iš viso

219

100 %

254

100 %

Sutarties tipas

2016

2015

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Paslaugos

244 881 189

49 %

539 463 943

70 %

Tiekimas

155 805 940

31 %

78 424 245

11 %

Darbai

97 640 851

19 %

92 889 168

12 %

Statyba

1 583 213

1 %

55 804 154

7 %

Iš viso

499 911 194

100 %

766 581 510

100 %

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2016 m., p. 6)

124.  pažymi, kad 2016 ir 2015 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

Procedūros tipas

  

2016

2015

Skaičius

Procentinė dalis

Skaičius

Procentinė dalis

Atviras konkursas

Ribotas konkursas

Derybos

Konkursas

Išimties

70

7

141

1

32 %

3%

64%

1%

93

10

151

37 %

4 %

59 %

Iš viso

219

100 %

254

100 %

Procedūros tipas  

2016

2015

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Vertė (EUR)

Procentinė dalis

Atviras konkursas

Ribotas konkursas

Derybos

Konkursas

Išimties

406 408 732

29 190 756

64 284 705

27 000

81 %

6 %

13 %

0 %

636 333 284

40 487 367

89 760 859

83 %

5 %

12 %

Iš viso

499 911 194

100 %

766 581 510

100 %

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2016 m., p. 8)

Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)

125.  pažymi, kad 2016 m. frakcijoms ir nepriklausomiems EP nariams skirti ir į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2016

2015

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

PPE

17 400

8 907

18 303

105,19 %

8 005

17 440

10 198

17 101

98,06 %

8 745

S&D

15 327

5 802

15 713

102,51 %

5 417

15 256

5 748

15 379

100,81 %

7 633

ECR

6 125

2 518

5 835

95,25 %

2 809

5 959

1 614

5 065

84,99 %

2 779

ALDE

5 759

2 366

6 448

111,98 %

1 676

5 692

2 517

5 865

103,03 %

2 839

GUE/NGL

4 340

1 729

4 662

107,43 %

1 407

4 305

1 256

3 832

89,02 %

2 156

Verts/ALE

4 180

1 557

3 921

93,82 %

1 815

4 153

1 293

3 890

93,67 %

2 078

EFDD

3 820

1 873

2 945

77,10 %

1 910

3 843

1 643

3 629

94,45 %

1 919

ENF**

1 587

0

827

52,09 %

793

Nepriklausomi Parlamento nariai

772

216

616

79,90 %

257

1 627

533

1 001

61,51 %

214

Iš viso***

57 723

24 968

58 443

101,25 %

23 296

59 860

24 803

56 588

94,53 %

29 155

*   Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

**  Galutinės reikalavimus atitinkančių išlaidų sumos, susijusius su Tautų ir laisvės Europos frakcija (ENF), bus nustatytos vėliau.

***  Bendra suma neapima su Tautų ir laisvės Europos (ENF) frakcija susijusių sumų.

126.  susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad dėl vienos frakcijos nepriklausomas išorės auditorius pateikė sąlyginę nuomonę; yra itin susirūpinęs, kad auditorius nustatė, jog nesilaikyta Taisyklių dėl 400 biudžeto punkto asignavimų panaudojimo, – nustatyta išlaidų, dėl kurių negauta tinkamų patvirtinamųjų dokumentų, taip pat, kalbant apie 10 paslaugų teikėjų, neįvykdyti viešojo pirkimo įsipareigojimai;

127.  išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus Parlamento reputacijai, kurį kelia bet kuris iš šių pažeidimų, ir yra įsitikinęs, kad reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje ir juos šalinti;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

128.  pažymi, kad 2016 m. frakcijoms skirti ir į 4 0 2 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(14):

Partija

Santrumpa

Nuosavi ištekliai

EP dotacija

Iš viso pajamų(15)

EP dotacijai tenkanti finansuotinų išlaidų procentinė dalis (iki 85 proc.)

Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas

Europos liaudies partija

PPE

1 734

6 918

10 650

85 %

304

Europos socialistų partija

PES

1 408

7 154

9 512

85 %

12

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

ALDE

611

2 337

3 162

85 %

88

Europos žaliųjų partija

EGP

502

1 795

2 587

85 %

78

Europos konservatorių ir reformatorių aljansas

AECR

472

2 292

3 232

85 %

–240

Europos kairiųjų partija

EL

335

1 594

2 119

85 %

25

Europos demokratų partija

PDE

107

518

625

85 %

4

ES demokratai

EUD

54

238

341

85 %

11

Europos laisvasis aljansas

ALE

158

777

1 008

85 %

5

Europos krikščionių politinis judėjimas

ECPM

109

493

665

85 %

0

Europos laisvės aljansas

EAF

68

391

459

85 %

–40

Europos nacionalinių judėjimų sąjunga

AEMN

61

229

391

85 %

0

Judėjimas už laisvą ir demokratinę Europą

MENL

189

785

1 020

85 %

0

Taikos ir laisvės aljansas

APF

62

329

391

85 %

–5

Iš viso

 

5 870

25 850

36 160

85 %

242

 

129.  pažymi, kad 2016 m. politiniams fondams skirti ir į 4 0 3 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(16):

Fondas

Santrumpa

Susijęs su partija

Nuosavi ištekliai

EP galutinė subsidija

Iš viso pajamų

EP dotacijai tenkanti finansuotinų išlaidų procentinė dalis (iki 85 proc.)

Wilfriedo Martenso Europos studijų centras

WMCES

PPE

965 665

4 878 174

5 843 839

85 %

Europos pažangiųjų tyrimų fondas

FEPS

PES

1 041 910

4 430 253

5 472 163

84 %

Europos liberalų forumas

ELF

ALDE

248 996

1 126 430

1 375 426

85 %

Žaliasis Europos fondas

GEF

EGP

204 866

1 090 124

1 294 990

85 %

„Transformuoti Europą“

TE

EL

217 209

901 484

1 118 693

85 %

Europos demokratų institutas

IED

PDE

50 690

272 033

322 724

85 %

Centras „Maurits Coppieters“

CMC

EFA

71 952

318 411

390 362

85 %

Naujoji kryptis. Europos reformų fondas

ND

AECR

316 916

1 503 964

1 820 880

85 %

Europos laisvės fondas

EFF

EAF

41 923

226 828

268 751

85 %

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacija*

OEIC

EUD

21 702

126 727

148 429

99 %

Krikščionių politinis fondas už Europą

SALLUX

ECPM

61 024

326 023

387 047

85 %

Europietiška tapatybė ir tradicijos

ITE

AEMN

37 896

184 685

222 581

85 %

Europos tautų ir laisvės fondas

FENL

MENL

96 726

549 357

646 084

85 %

„Europa Terra Nostra“

ETN

APF

37 461

151 403

188 864

85 %

Iš viso**

 

 

3 414 937

16 085 895

19 500 832

85 %

(*)  Galutinė OEIC skirta dotacija sudaro 99 proc. išlaidų, nes dalis jų buvo   priskirtos reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms, taigi bendra reikalavimus atitinkančių išlaidų suma sumažėjo.

(**)  Lentelėje IDDE skaičiai nepateikti dėl 2016 m. dotacijos nutraukimo procedūros.   Sprendimas dėl dotacijos dar nepriimtas.

130.  nerimauja dėl pastaruoju metu įvykdytų pažeidimų, susijusių su kelių Europos politinių partijų ir fondų išlaidomis ir nuosavais ištekliais;

131.  išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus Parlamento reputacijai, kurį kelia bet kuris iš šių pažeidimų, ir yra įsitikinęs, kad reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje ir juos šalinti; tačiau mano, kad šie pažeidimai susiję tik su nedideliu politinių partijų ir fondų skaičiumi; laikosi nuomonės, kad tie pažeidimai neturėtų kelti abejonių dėl kitų politinių partijų ir fondų finansų valdymo; mano, kad reikia stiprinti Parlamento vidaus kontrolės priemones;

132.  prašo generalinio sekretoriaus iki šių metų gegužės 1 d. atsakingiems komitetams parengti ataskaitą apie visas priemones, kurios buvo taikomos siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui skirtomis dotacijomis;

133.  prašo naujai įsteigtos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos po pirmųjų jos veiklos metų, t. y. 2017 m., pateikti Parlamentui pažangos ataskaitą; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad ši institucija turėtų visus būtinus išteklius tam, kad galėtų vykdyti savo užduotis;

134.  mano, kad įdarbinant partijose ir fonduose būtina laikytis valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, darbo santykius ir socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų; prašo į tai atsižvelgti vykdant vidaus kontrolės veiklą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

19.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Wolf Klinz, Arndt Kohn, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerben-Jan Gerbrandy, Brian Hayes, Andrey Novakov, Miroslav Poche

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Howarth

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

21

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Gerben-Jan Gerbrandy, Wolf Klinz

EFDD

Marco Valli

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Brian Hayes, Andrey Novakov, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, John Howarth, Arndt Kohn, Miroslav Poche, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Benedek Jávor, Bart Staes

1

-

ENF

Jean-François Jalkh

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 48, 2016 2 24.

(2)

OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

OL C 266, 2017 8 11, p. 1.

(4)

OL C 322, 2017 9 28, p. 1.

(5)

OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(6)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

PE 422.541/Bur.

(8)

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa.

(9)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0114.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA_PROV(2017)0408.

(12)

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012

dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas

Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26).

(13)

2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui

taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31).

(14)

Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

(15)

Bendros pajamos apima perkeltus praėjusių metų asignavimus pagal Finansinio reglamento 125 straipsnio 6 dalį.

(16)

Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 10 d.Teisinis pranešimas