Procedūra : 2017/2146(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0123/2018

Pateikti tekstai :

A8-0123/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 10
CRE 18/04/2018 - 10

Balsavimas :

PV 18/04/2018 - 12.18

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0123

PRANEŠIMAS     
PDF 789kWORD 77k
27.3.2018
PE 612.030v02-00 A8-0123/2018

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2146(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėja: Barbara Kappel

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2146(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2017) 0364 – C8-257/2017),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2017) 0299),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. vasario 20 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų operacijas (05078/2018 – C8-0053/2018, 05079/2018 – C8-0054/2018, 05080/2018 – C8-0055/2018, 05082/2018 – C8-56/2018),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą(3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(6) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(7), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(8), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirta dalis(9), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(10), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(11), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(12) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(13) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0123/2018),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymo

(2017/2146(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2017) 0364 – C8-257/2017),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2017) 0299),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(14),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. vasario 20 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų operacijas (05078/2018 – C8-0053/2018, 05079/2018 – C8-0054/2018, 05080/2018 – C8-0055/2018, 05082/2018 – C8-56/2018),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą(16) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(17) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(18),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(19) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(20), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(21), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirta dalis(22), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(23), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(24), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(25) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(26) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0123/2018),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti ES institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

(2017/2146(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0123/2018),

A.  kadangi pagrindinis Kotonu susitarimo, kuris yra Sąjungos santykių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) pagrindas, tikslas yra mažinti ir galiausiai panaikinti skurdą, laikantis darnaus vystymosi tikslų ir laipsniškai integruojant AKR valstybes ir užjūrio šalis ir teritorijas į pasaulio ekonomiką;

B.  kadangi Europos plėtros fondai (EPF) yra pagrindinė Sąjungos finansinė priemonė vystomojo bendradarbiavimo pagalbai su AKR valstybėmis ir UŠT teikti;

C.  kadangi valstybių narių istorija įpareigoja Sąjungą imtis veiksmų AKR šalių vystymosi ir bendradarbiavimo su užjūrio šalimis ir teritorijomis srityse, nes tos šalys ir teritorijos susijusios su Sąjungos ateitimi geopolitikos, globalizacijos ir pasaulinio masto uždavinių, tokių kaip klimato kaita ar demografinių pokyčių padariniai, požiūriu;

D.  kadangi Komisija, kaip vykdomoji institucija, yra atskaitinga už EPF biudžeto įvykdymą;

E.  kadangi, atsirandant naujiems visuotiniams uždaviniams, iš esmės keičiami pagalbos teikimo būdai, todėl visi vystymosi srities suinteresuotieji subjektai turi apsvarstyti naują pagalbos teikimo metodą ir perorientuoti dabartinę išorės pagalbos sistemą;

F.  kadangi, kuriant naują kompleksinę Sąjungos vystymosi koncepciją, itin svarbūs tvarumo, politikos suderinamumo ir veiksmingumo principai, kad būtų galima didinti teigiamą jos paramos vystymuisi ir rezultatų poveikį;

G.  kadangi skaidrumas ir atskaitomybė yra būtinos sąlygos, atsižvelgiant tiek į demokratinę priežiūrą, tiek į Sąjungos vystymosi srities veiksmų suderinamumą su kitų subjektų – valstybių narių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansų įstaigų ar daugiašalių plėtros bankų – tikslais;

H.  kadangi veiksmingas koordinavimas yra svarbiausias aspektas siekiant mažinti pagalbos suskaidymo riziką ir užtikrinti kuo nuoseklesnį poveikį ir partnerių atsakomybę už vystymosi prioritetus;

I.  kadangi planuojant bendrą vystymosi finansavimą ir programas reikėtų geriau apibrėžti tikslus, nustatyti sąveiką ir dalytis iš įvairių organizacijų rezultatų sistemų gaunama informacija;

J.  kadangi kuriant naujas intervencinių veiksmų priemones (pvz., dotacijų ir paskolų derinimas, investicijų pajėgumai ar platformos ir specialūs patikos fondai) galima ne tik pritraukti finansavimą, kuris nėra vien oficiali parama vystymuisi, bet ir – laikantis su skaidrumu susijusių sąlygų – užtikrinti papildomumą ir iš esmės daryti teigiamą poveikį;

K.  kadangi sutelkti privačiojo sektoriaus išteklius ir pritraukti daugiau investicijų itin svarbu, turint mintyje, kad nepakanka finansavimo norint pasiekti plataus užmojo vystymosi tikslus ir užtikrinti geriausią darnaus vystymosi pagrindą pagalbą gaunančiose šalyse, kiek tai susiję su jų pačių administraciniais pajėgumais ir visuomenės struktūra;

L.  kadangi parama biudžetui yra pagrindinis pokyčius skatinantis ir svarbiausius vystymosi uždavinius padedantis spręsti veiksnys, tačiau jai būdinga didelė patikos rizika ir ji turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei užtikrinamas pakankamas skaidrumas, atsekamumas ir atskaitomybė ir jei šalys partnerės aiškiai įsipareigoja pertvarkyti politiką;

M.  kadangi parama vystymuisi teikiama sudėtingomis ir nestabiliomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kurioms poveikį daro tokie klausimai kaip silpnos valdymo sistemos, korupcija, socialinis ir ekonominis nestabilumas, ginkluoti konfliktai, krizės ar padėtis po krizės, dėl kurių prasideda migracija arba priverstinis gyventojų perkėlimas, arba sveikatos krizės;

N.  kadangi Parlamentas pakartojo savo raginimą įtraukti EPF į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

Patikinimo pareiškimas

Pagrindinės išvados dėl 2016 m. finansinio įgyvendinimo

1.  palankiai vertina nuolatines Komisijos tarnybų pastangas gerinti bendrą EPF finansų valdymą, kiek tai sietina su senais neįvykdytais išankstinio finansavimo įsipareigojimais ir mokėjimais;

2.  visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad šiek tiek viršytas nustatytas tikslas 25 proc. sumažinti senus neįvykdytus įsipareigojimus – jų sumažinta 28 proc. o senų nepanaudotų įsipareigojimų – 36 proc.;

3.  taip pat atkreipia dėmesį į veiksmus, kuriais siekiama mažinti atvirų pasibaigusių sutarčių skaičių ir jas nutraukti, nes vėluojant tai padaryti praėjus daugiau kaip 18 mėnesių nuo jų galiojimo pabaigos kyla didelė tvarkingumo klaidų rizika, mat gali nebebūti patvirtinamųjų dokumentų, taip pat gali nebedirbti už šių sutarčių valdymą atsakingi darbuotojai, galintys užtikrinti pakankamą operacijų tęstinumą;

4.  pažymi, kad 2016 m. pabaigoje bendra pasibaigusių sutarčių dalis sudarė 15,15 proc. Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO) portfelio (tikslas buvo 15 proc.); apgailestauja dėl to, kad iš 1 896 pasibaigusių sutarčių 1 058 sutartys (arba 56 proc.) susijusios su EPF operacijų valdymu ir kad 156-ių iš 1 058 pasibaigusių EPF sutarčių, kurių finansinė vertė siekia 323 mln. EUR, galiojimo laikotarpis baigėsi daugiau kaip prieš penkerius metus;

5.  tačiau apgailestauja, kad, pasak Audito Rūmų, priežiūros ir kontrolės sistemos vis dar laikomos tik iš dalies veiksmingomis;

EPF finansinių ataskaitų patikimumas

6.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF 2016 m. galutinėse metinėse finansinėse ataskaitose šių EPF finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. visais reikšmingais aspektais yra pateikta teisingai, o su tą dieną pasibaigusiais metais susiję jų operacijų ir pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu lygmeniu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais grindžiamas apskaitos taisykles;

7.  primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų, siekiant išspręsti nepanaudoto išankstinio finansavimo, kuris buvo neteisingai įrašytas kaip veiklos pajamos, susigrąžinimo klausimą, nes atlikta 3,2 mln. EUR vertės pataisymų, susijusių su neteisingai įrašytomis veiklos pajamomis;

8.  apgailestauja, kad valdant grąžinamuosius pavedimus šios kodavimo klaidos daromos nuo 2015 m.; tačiau pažymi, kad 2016 m. pabaigoje DEVCO GD savo darbuotojams pateikė išsamias šio tipo grąžinamųjų pavedimų teisingo kodavimo instrukcijas;

EPF operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

9.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad 2016 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

10.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų įvertinimo, susijusio su finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų, kuriuose yra reikšmingų klaidų, teisėtumu ir tvarkingumu;

11.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų jų metinėje ataskaitoje pateiktu įvertinimu, įvertintas aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF finansinėse ataskaitose atspindimų išlaidų klaidų lygis yra 3,3 proc., ir jis šiek tiek sumažėjo: 2015 ir 2014 m. jis buvo 3,8 proc., 2013 m. – 3,4 proc., o 2012 m. – 3 proc.;

12.  pažymi ir apgailestauja, kad 24 proc. tikrintų operacijų (35 iš 143-ų) buvo klaidų; atkreipia dėmesį į atrinktų projektų rezultatus – 35 iš 130-ies mokėjimų (27 proc.) buvo paveikti klaidų, visų pirma į tai, kad 26-iuose iš tų 35-ių mokėjimų (t. y. 74 proc.) buvo kiekybiškai įvertinamų klaidų ir kad atlikus visas ex ante patikras buvo suteiktas leidimas atlikti devynias galutines operacijas;

13.  susirūpinęs pažymi, kad dviem kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejais Komisijos tarnybos iš savo valdymo sistemų gavo pakankamai informacijos, kad, prieš patvirtindamos išlaidas, užkirstų kelią tokioms klaidoms arba jas nustatytų ir ištaisytų (tai padarė tiesioginį didinamąjį poveikį įvertintam klaidų lygiui, kuris būtų buvęs 0,7 procentinio punkto žemesnis), ir kad išorės auditoriai arba priežiūros pareigūnai nenustatė penkių operacijų, kuriose buvo klaidų;

14.  pažymi, kad, teikiant paramą biudžetui ir tarptautinėms organizacijoms įgyvendinant kelių paramos teikėjų projektus taikant sąlyginį metodą, dėl jų finansavimo pobūdžio ir mokėjimo sąlygų operacijoms būdinga mažesnė klaidų tikimybė; pakartoja, kad nuolat nerimauja dėl to, jog sujungiamos Sąjungos lėšos ir kitų paramos teikėjų skiriamas finansavimas, ypač dėl to, kad Sąjungos lėšos nepriskiriamos konkrečiai nustatytiems išlaidų punktams, ir dėl to, kad taikant sąlyginį metodą Audito Rūmų darbas apribojamas;

15.  yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant nuosekliai įgyvendinamų taisomųjų veiksmų planų, kartojamos tos pačios klaidos ir nesikeičia jų tipai (ypač viešųjų pirkimų srityje), t. y. nesilaikoma viešųjų pirkimų nuostatų (kai paslaugų sutartys skiriamos netaikant konkurencingos atrankos procedūros), įtraukiamos nepatirtos išlaidos, netinkamos finansuoti išlaidos arba trūksta patvirtinamųjų dokumentų; pažymi, kad šios klaidos taip pat buvo būdingos operacijoms, susijusioms su programų sąmatomis, dotacijomis ir Komisijos ir tarptautinių organizacijų tarpusavio susitarimais dėl įnašų; ragina Komisiją kuo skubiau šalinti trūkumus, susijusius su sutarčių valdymu, atrankos procedūromis, dokumentų tvarkymu ir viešųjų pirkimų sistema;

16.  pakartoja, kad Komisija šiose konkrečiose bendradarbiavimo srityse turėtų dėti daugiau pastangų patikslindama savo taisomųjų veiksmų planą, visų pirma kai iš kiekybiškai įvertinamų klaidų matyti, kad esama trūkumų tarptautinėms organizacijoms vykdant patikras, kaip laikomasi sutartinių nuostatų, ir taip prisidėti prie bendrų pastangų tobulinti rizikos valdymo metodus, apskritai stiprinti stebėsenos sistemas ir užtikrinti veiklos tęstinumą;

17.  ragina DEVCO GD skirti deramą dėmesį mokėjimų kodavimui ir stebėsenai, kad būtų laikomasi nustatytų finansinės grandinės ir darbo eigos terminų;

Kontrolės sistemos veiksmingumas

18.  džiaugiasi nuolatinėmis DEVCO GD pastangomis tobulinti kontrolės sistemos įgyvendinimą, visų pirma dėmesį skiriant didelės rizikos sritims, susijusioms su netiesiogiai per tarptautines organizacijas ir plėtros agentūras valdomomis lėšomis ir tiesiogiai valdomomis dotacijomis; pažymi, kad buvo išplėsta išlygos taikymo sritis, įtraukiant dotacijas ir programos sąmatas, kurioms taikomas netiesioginio valdymo principas;

19.  pripažįsta, kad parama vystymuisi dažnai teikiama sudėtingomis, nestabiliomis ar kritinėmis aplinkybėmis, kuriomis daroma klaidų;

20.  pakartoja savo raginimą daug dėmesio skirti pagrindiniais kontrolės etapais nustatytiems nuolat pasikartojantiems trūkumams, t. y. prieš projekto mokėjimus atliekamų ex ante patikrų ir išorės audito patikrinimų metu atliekamų išlaidų patikrinimų silpnosioms vietoms; pažymi, kad DEVCO GD šiuo metu tikslina auditų technines užduotis ir patikrinimus, siekdamas gauti informacijos, leidžiančios atlikti kokybės vertinimą;

21.  palankiai vertina tai, kad pagal likutinio klaidų lygio (LKL) metodiką penktus metus buvo atliekamas LKL tyrimas, taigi dabar šis tyrimas yra DEVCO GD teikiamo patikinimo stiprinimo proceso dalis;

22.  palankiai vertina tai, kad DEVCO GD pašalino visus trūkumus, apie kuriuos 2013 m. pranešė Audito Rūmai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad taikant specialų LKL vertinimo metodą vis tiek paliekama per daug rizikos galimybių atskiriems klaidų lygiams;

23.  susidomėjęs pažymi, kad 2016 m. atlikus LKL tyrimą pirmą kartą nustatytas 1,7 proc. LKL (t. y. jis neviršijo 2 proc. reikšmingumo ribos – tuo patvirtinama LKL mažėjimo nuo 2014 m. tendencija), atitinkantis 105 mln. EUR su rizika susijusią sumą (arba 1,9 proc. 2016 m. išlaidų) su 25 mln. EUR (24 proc.) taisomąja geba (arba numatomomis būsimomis pataisomis), tačiau nepamirštant trūkumų, nustatytų apskaitos sistemoje įrašant grąžinamuosiuos pavedimus; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant didelę paramos biudžetui operacijoms būdinga riziką, joms reikėtų nuolat skirti išskirtinį dėmesį;

24.  pakartoja, kad pritaria perėjimui nuo bendros išlygos prie diferencijuotų išlygų teikimo, kaip Parlamentas reikalavo savo ankstesnėse rezoliucijose dėl EPF, siekiant laipsniškai stiprinti įvairių veiklos procesų patikinimo planavimo procedūras, nustatant: i) išlygą, grindžiamą klaidų lygiu keturiose nustatytose didžiausios rizikos srityse, t. y. dėl tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų dotacijų, netiesioginio valdymo per tarptautines organizacijas ir plėtros agentūras ir programos sąmatų ir ii) specialią atnaujintą išlygą dėl Afrikos taikos priemonės; ragina Komisiją toliau tobulinti savo valdymo procesus, atsižvelgiant į riziką ir finansinę apimtį, ir, jei reikia, įtraukti papildomų sąlygų;

25.  pritaria tam, kad Komisija išlaikė savo išlygą dėl Afrikos taikos priemonės, susijusią su valdymu ir ataskaitų dėl lėšų valdymo taisomųjų priemonių teikimu; pakartoja savo raginimą Komisijai toliau dėti pastangas, atliekant ramsčių vertinimą, stiprinti Afrikos taikos priemonės valdymo ir veiklos stebėsenos kontrolės sistemą, siekiant apsaugoti EPF nuo neteisėtų ir netvarkingų išlaidų; prašo Komisijos toliau stiprinti taisomųjų veiksmų struktūrą ir didinti jų veiksmingumą sutarčių lygmeniu;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad susigrąžinta 14,16 mln. EUR sumoms, nepagrįstai išmokėtoms dėl pažeidimų ir klaidų, atlyginti;

27.  pažymi, kad kontrolės išlaidos siekė 280,17 mln. EUR arba sudarė 4,26 proc. visų DEVCO GD 2016 m. atliktų mokėjimų; atsižvelgdamas į tai, mano, kad, norint užsitikrinti pakankamas garantijas, reikėtų nuolat imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti bendrą kontrolės sistemos veiksmingumą ir užtikrinti, kad kontrolė būtų papildoma gero valdymo principais;

28.  mano, kad būtina išlaikyti nuoseklią kontrolės strategiją, kuria būtų užtikrinama šalių partnerių paramos panaudojimo pajėgumų, atitikties nuostatų laikymosi ir su veiklos rezultatais susijusių tikslų pusiausvyra, į kurią reikėtų tinkamai atsižvelgti valdant įvairias paramos teikimo operacijas ir būdus;

29.  mano, jog labai svarbu, kad finansuojant infrastruktūros projektus iš EPF būtų reikalaujama atlikti nepriklausomą ex ante vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į projektų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat į projektų pridėtinę vertę;

DEVCO GD veiklos siekiant užsibrėžtų tikslų stebėsena ir ataskaitų teikimas

30.  ragina DEVCO gerokai pagerinti savo stebėsenos ir informavimo apie veiklos rezultatus tvarką, siekiant užtikrinti, kad įvairiose veiklos rezultatų sistemose nustatyti pagrindiniai rodikliai būtų sistemingai ir reguliariai stebimi ir kad vyresniajai vadovybei būtų laiku teikiama atitinkama ir patikima informacija; pakartoja, kad vertinant vystymosi tikslus turi būti atsižvelgiama į socialinius, aplinkos bei ekonominius aspektus;

31.  mano, kad stebėsenos ir ataskaitų teikimo dažnumą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į tikslų, kuriuos reikia stebėti, pobūdį, rodiklio tipą ir duomenų rinkimo metodus, taip pat į stebėsenos ir informavimo poreikius;

32.  ragina DEVCO GD kartu su kitais išorės reikalų suinteresuotaisiais subjektais toliau plėtoti savo komunikacijos strategiją ir priemones pabrėžiant svarbiausius pasiektus rezultatus ir dar labiau didinti bendrą EPF remiamų projektų matomumą, kad būtų pasiekta plačioji visuomenė, teikiant reikiamą informaciją apie Sąjungos indėlį sprendžiant pasaulio problemas;

33.  mano, kad Sąjungos delegacijų parengtomis 86-iomis išorės pagalbos valdymo pažangos ataskaitomis (angl. EAMR) naudingai papildoma patikinimo grandinė ir visų Sąjungos delegacijų veiklos rezultatų vertinimas, tačiau pabrėžia, kad rengiant šias ataskaitas turi būti naudojami patikimi duomenys; atkreipia dėmesį į teigiamą DEVCO GD tendenciją, susijusią su Sąjungos delegacijų veiklos rezultatais – 2016 m. 21 iš 24-ių pagrindinių veiklos rezultatų vertinimo rodiklių (PVRR) atitiko nustatytus tikslus (plg.: 2015 m. – 20, 2014 m. – 15), išskyrus tris PVRR, susijusius su „sprendimų finansinių prognozių tikslumu“, „per trisdešimt dienų terminą atliktų mokėjimų procentine dalimi“ ir „lankstumo nuostatų, susijusių su žmogiškųjų išteklių naudojimu ES delegacijose, laikymusi“;

34.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad 980 projektų iš 3 151 (31 proc.) buvo įvertinti kaip probleminiai ir kad šešios Sąjungos delegacijos vis dar nepasiekė 60 proc. žaliųjų PVRR lyginamojo standarto; ragina Komisijos tarnybas atidžiai stebėti neseniai 60 proc. tikslą pasiekusias arba jį šiek tiek viršijančias Sąjungos delegacijas, kad būtų galima patikslinti ir konsoliduoti Sąjungos delegacijų tendencijų analizę;

35.  ragina DEVCO GD apsvarstyti galimybę atidėti 60 proc. lyginamojo standarto tikslą arba jį atnaujinti; pakartoja, kad taip pat būtų galima peržiūrėti tam tikrų PVRR apibrėžtį, atsižvelgiant į nustatytų problemų tipologiją arba kiekvienos Sąjungos delegacijos rizikos aplinką, kad būtų galima surasti naujų tobulinimo galimybių;

36.  atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti, kad programos būtų suderintos ir nebūtų pernelyg plataus užmojo, nes tai pakenktų numatomiems pagalbos teikimo rezultatams; ragina DEVCO GD, stebint Sąjungos delegacijų veiklos rezultatus, laikytis tikroviškų Sąjungų delegacijų įgyvendinamų projektų planų;

37.  mano, jog labai svarbu, kad delegacijų vadovams per ad hoc arba regioninius seminarus būtų toliau nuolat primenamos ne tik jų politinės pareigos, bet ir pagrindinis vaidmuo, atliekamas stiprinant DEVCO GD patikinimo grandinę, taip pat bendra atskaitomybė už projektų portfelių valdymą, reikalaujant tinkamai įvertinti įvairius veiksnius, dėl kurių gali būti pateikiama išlyga; pažymi, kad 2016 m. nė viena Sąjungos delegacija savo išorės pagalbos valdymo ataskaitoje nepateikė išlygos;

38.  prašo Komisijos nedelsiant pranešti apie konkrečius taisomuosius veiksmus, kurių imamasi, kai projektas dvejus metus iš eilės priskiriamas vadinamajai raudonajai kategorijai, kad būtų galima greitai peržiūrėti pradinį projekto planą, galbūt perskirti lėšas perspektyvesniems projektams ir reikmėms arba netgi svarstyti galimybę stabdyti projektą;

Sąjungos patikos fondų priežiūra ir valdymas

Papildomumas ir poveikis

39.  pabrėžia, kad reikėtų nuolat užtikrinti finansinių vystymosi priemonių papildomumą ir suderinamumą su EPF strategija ir bendrais Sąjungos vystymosi politikos tikslais;

40.  pripažįsta, kad Sąjungos patikos fondai buvo sukurti tam, kad, trūkstant išteklių, būtų galima greitai imtis politinių priemonių, susidarius tam tikrai kritinei padėčiai ar įvykus didelėms krizėms, pavyzdžiui, migracijos krizei, arba prireikus susieti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi priemones;

41.  supranta, kad tokiomis aplinkybėmis specialūs Sąjungos patikos fondai, derinant įvairiais kanalais vykdomus geografinius ir teminius intervencinius veiksmus, suteikia lankstumo ir įvairių galimybių;

42.  tačiau pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad tokie patikos fondai pagerins esamų veiksmų naudą, prisidės prie didesnio Sąjungos išorės veiksmų matomumo ir švelniosios galios ir nedubliuos kitų finansinių priemonių;

43.  pažymi, kad, kalbant apie visus įsipareigojimus visiems Sąjungos patikos fondams (kurių suma 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje siekė 5 026 mln. EUR), 2 403 mln. EUR skirta iš EPF: 2 290 mln. EUR įsipareigota skirti Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui (Afrikos patikos fondui), o 113 mln. EUR – Sąjungos fondui Centrinės Afrikos Respublikai (patikos fondui „Bêkou“);

44.  vis dėlto primena didelę šioms vystymosi priemonėms būdingą riziką ir iki šiol įgytą įvairią jų įgyvendinimo patirtį; pakartoja, kad reikia užtikrinti kuo didesnį šių priemonių naudojimo skaidrumą ir atskaitomybę;

45.  teigiamai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2017 dėl patikos fondo „Bêkou“; pripažįsta, kad nepaisant kai kurių trūkumų patikos fondo „Bêkou“ įsteigimas buvo daug žadanti pradžia, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokio fondo įsteigimas buvo greita reakcija į poreikį susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi; ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, siekiant parengti gaires dėl pagalbos priemonių (patikos fondo ar kitų priemonių) pasirinkimo; mano, kad šiose gairėse turi būti nurodomi galimi su patikos fondų naudojimu susiję pavojai ir sunkumai ir atkreipiamas dėmesys į kol kas prieštaringą jų naudojimo patirtį; apgailestauja, kad patikos fondas „Bêkou“ nesudarė galimybių ženkliai pagerinti bendrąjį paramos teikėjų koordinavimą;

46.  ragina nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, siekiant prisidėti prie geresnio įvairių paramos teikėjų teikiamos dvišalės pagalbos ir pagalbos priemonių koordinavimo;

47.  primena, kad naudojantis Sąjungos patikos fondų lėšomis turi būti užtikrinamas papildomumas, ypač siekiant tinkamai reaguoti į konfliktą ar nelaimę patyrusių šalių partnerių poreikius ir prioritetus, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir daromas didžiausias strateginis poveikis;

48.  laikosi nuomonės, kad tiek vienai šaliai skirti Sąjungos patikos fondai, tiek Sąjungos patikos fondai, kurių lėšomis remiamos kelioms šalims skirtos programos, yra veiksmingesni tuomet, kai grindžiami oficialia ir nuoseklia valdymo struktūra, galinčia paskatinti suinteresuotuosius subjektus reikšti savo nuomonę, populiarinti vertybes ir naudotis bendromis rezultatų sistemomis;

49.  mano, jog labai svarbu, kad Sąjungos patikos fondai siektų sutelkti papildomas lėšas iš valstybių narių, privataus sektoriaus ir kitų paramos teikėjų;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad privalu stiprinti partnerystės programų atrankos, priežiūros ir atskaitomybės už rezultatus, pasiektus naudojantis Sąjungos patikos fondų lėšomis, aspektus, taip pat į tai, kad būtina remtis preliminariu Sąjungos patikos fondų lyginamųjų pranašumų kitų pagalbos teikimo būdų atžvilgiu įvertinimu; primena, kad reikia užtikrinti visišką skaidrumą ir prieigą prie duomenų, taip pat aiškias kontrolės ir stebėsenos taisykles;

Patikos fondas „Bêkou“

51.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas patikos fondas „Bêkou“, taip pat palankiai vertina jo indėlį į tarptautinius veiksmus, kuriais siekiama suvaldyti Centrinės Afrikos Respublikoje kilusią krizę; pripažįsta, kad šį pirmąjį patikos fondą keliais aspektais galima laikyti pagrindiniu bandomuoju projektu ir kad, remiantis sistemiškesniu požiūriu ir siekiant užsitikrinti garantijas, būtina parengti tikslesnes rekomendacijas dėl tokių sisteminių klausimų kaip paramos teikėjų veiksmų koordinavimas, stebėsena ir vertinimas;

52.  laikosi nuomonės, kad reikia daugiau laiko, kad būtų galima tinkamai įvertinti patikos fondo „Bêkou“ veiksmingumą ir įgyti tolesnės patirties, susijusios su praktiniu jo veikimu;

53.  mano, kad itin daug dėmesio taip pat reikėtų skirti Sąjungos patikos fondų veiksmingumui ir politiniam valdymui, taip pat nepakankamoms garantijoms ir galutinio skirtų lėšų naudojimo priežiūrai;

54.  mano, kad išskirtinį dėmesį reikėtų skirti ribotai įtakai, kurią patikos fondas „Bêkou“ daro suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimui, ir kad Komisija turėtų daryti viską, ką gali, kad pasinaudotų patirtimi, įgyta vykdant su EPF susijusią veiklą tokiose srityse kaip daugiašalių investicijų įgyvendinimas ir koordinavimas ir atsakomybės už rezultatus valdymas;

55.  reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad iki šiol valstybių narių įnašai į patikos fondą „Bêkou“ buvo gana maži; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti patikos fondui „Bêkou“ iškelti politiniai tikslai;

56.  mano, kad reikėtų skirti deramą dėmesį visų įnašų administracinių išlaidų valdymui ir visų valdymo išlaidų apskaičiavimui, taip pat surasti būdus, kaip kuo labiau padidinti galutiniams paramos gavėjams skiriamos paramos dalį;

57.  ragina Komisiją įdiegti išsamius kontrolės mechanizmus, siekiant užtikrinti Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu atliekamą šių naujų priemonių valdymo, administravimo ir įgyvendinimo politinę kontrolę; mano, kad svarbu parengti specialią Sąjungos patikos fondų priežiūros strategiją, joje nustatant konkrečius tikslus, uždavinius ir peržiūros terminus;

Paramos biudžetui veiklos vykdymas

Tinkamumas ir būdinga rizika

58.  pažymi, kad 2016 m. EPF lėšomis finansuota 644 mln. EUR paramos biudžetui mokėjimų; pažymi, kad 2016 m. EPF buvo vykdomos 109 paramos biudžetui operacijos ir 56 išmokų mokėjimai;

59.  pripažįsta, kad Komisija dėl plataus teisinių nuostatų aiškinimo gali lanksčiai vertinti, ar šalis partnerė laikosi bendrų tinkamumo sąlygų, kad jai būtų galima atlikti mokėjimus (diferencijavimas ir dinamiškas požiūris į tinkamumą), ir yra susirūpinęs dėl galutinio perduotų lėšų panaudojimo ir nepakankamo atsekamumo tais atvejais, kai Sąjungos lėšos sujungiamos su šalies partnerės biudžeto ištekliais;

60.  primygtinai ragina Komisiją išplėsti į rezultatus orientuotą paramą biudžetui tiksliau apibrėžiant vystymosi rezultatus, kurių reikia pasiekti įgyvendinant kiekvieną paramos biudžetui programą ir kiekviename sektoriuje, visų pirma stiprinti kontrolės mechanizmus, susijusius su paramą gaunančių valstybių veiksmais kovos su korupcija, pagarbos žmogaus teisėms, teisinės valstybės principo ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvės arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų; ragina sukurti nuo korupcijos apsaugotą išlaidų grandinę; mano, kad pirmiausia tokią paramą reikia teikti veiksmingai su korupcija kovojančioms šalims, gaunančioms paramą biudžetui;

61.  primena, kad rizika, jog lėšos bus nukreipiamos kitiems tikslams, išlieka didelė ir kad dažnai yra su viešųjų finansų valdymu ir reformomis susijusi korupcijos ir sukčiavimo rizika; pakartoja, kad palaikant dialogą politikos klausimais ir kuriant būsimų paramos biudžetui sutarčių strategiją šių rūšių rizikai reikėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma siekiant įvertinti vyriausybės reagavimo pajėgumus ir gebėjimus vykdyti reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atidžiai stebėti riziką ir ex ante bei ex post kontrolės rezultatus;

62.  vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad, jei nepasiekiami aiškiai apibrėžti pradiniai tikslai ir nevykdomi įsipareigojimai ir (arba) jei iškyla grėsmė Sąjungos politiniams ir finansiniams interesams, parama biudžetui ir lėšų išmokėjimas būtų persvarstomi, stabdomi, sumažinami arba nutraukiami;

63.  primena, jog reikia, kad EPF būtų kuo atviresni ir skaidresni; pritaria tam, kad būtų viešai atskleidžiama atitinkama su paramos biudžetui programomis susijusi informacija apie biudžetą, kad būtų galima didinti jos skaidrumą ir atskaitomybę visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant piliečius;

Parama biudžetui, kuria siekiama geriau sutelkti vidaus pajamas Užsachario Afrikoje

64.  pabrėžia, kaip svarbu sutelkti vidaus pajamas besivystančiose šalyse, nes taip mažinama priklausomybė nuo paramos vystymuisi ir skatinama gerinti viešąjį valdymą, be to, vidaus pajamų sutelkimas atlieka pagrindinį vaidmenį stiprinant valstybę; ragina gero valdymo ir vystymosi sutartyse griežčiau taikyti su vidaus pajamų sutelkimu susijusias specialias išmokėjimo sąlygas;

65.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija dar veiksmingai nesinaudojo paramos biudžetui sutartimis, kad paremtų vidaus pajamų sutelkimą mažas ir mažesnėse nei vidutines pajamas gaunančiose Užsachario Afrikos šalyse; vis dėlto pažymi, kad naujasis Komisijos metodas padidino galimybes veiksmingai remti vidaus pajamų sutelkimą, naudojant šios formos pagalbą; ragina Komisiją savo paramos biudžetui ataskaitose pateikti daugiau informacijos apie paramos biudžetui sutarčių naudojimą, siekiant sutelkti vidaus pajamas;

66.  pabrėžia, kad mokesčių sistemų stiprinimas padeda didinti ne tik prognozuojamas pajamas, bet ir vyriausybių atskaitomybę, nes sukuriamas tiesioginis mokesčių mokėtojų ir jų vyriausybės ryšys; palankiai vertina tai, kad vidaus pajamų sutelkimo gerinimas aiškiai įtrauktas į Komisijos pagrindinių vystymosi uždavinių, kuriuos reikia spręsti teikiant paramą biudžetui, sąrašą;

67.  atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir neteisėtais finansiniais srautais; ragina Komisiją, atliekant su vidaus pajamų sutelkimu susijusių aspektų makroekonominį ir viešųjų finansų valdymo vertinimą, laikytis savo gairių, kad būtų galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie problematiškiausius klausimus, pvz., mokesčių paskatų mastą, sandorių kainodarą ir mokesčių slėpimą;

68.  be to, ragina Komisiją tvirčiau įsipareigoti kovoti su mokesčių slėpimu ir mokestiniu piktnaudžiavimu, sumažinant per EPF teikiamą finansinę paramą į juodąjį sąrašą įtrauktiems mokesčių rojams, siekiant sukurti paskatą į tą sąrašą įtraukoms šalims, skatinančioms žalingą mokesčių praktiką, laikytis Sąjungos nustatytų sąžiningo apmokestinimo kriterijų;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta tinkamų stebėsenos priemonių, skirtų įvertinti, kokiu mastu teikiant paramą biudžetui prisidėta prie bendro vidaus pajamų sutelkimo gerinimo;

70.  mano, kad labai svarbu toliau skatinti kurti teisingas ir skaidrias vidaus mokesčių sistemas mokesčių politikos srityje, laipsniškai didinti paramą priežiūros procesams ir įstaigoms gamtos išteklių srityje, taip pat toliau remti valdymo reformas, kuriomis skatinama tvariai ir skaidriai naudoti gamtos išteklius;

71.  pabrėžia būtinybę dažniau taikyti su vidaus pajamų sutelkimu susijusias specialias sąlygas, nes jomis paramos biudžetui mokėjimai aiškiai susiejami su šalies partnerės pažanga, daroma vykdant vidaus pajamų sutelkimo reformas;

72.  ragina Komisiją išplėsti paramos biudžetui gebėjimų stiprinimo dalį, nes tai suteikia tvirtą pagrindą ilgalaikiams ekonominiams ir socialiniams pokyčiams ir padeda šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias veiksmingai rinkti viešąsias pajamas;

73.  ragina Komisiją, kalbant apie visas esamas ir būsimas paramos biudžetui sutartis, į kurias įtrauktas vidaus pajamų sutelkimui skirtas gebėjimų stiprinimo aspektas, didinti šalių partnerių informuotumą apie galimybes gauti šią paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ja naudotis, visų pirma atsižvelgti į gebėjimų stiprinimo poreikius, kurių dar netenkina kiti paramos teikėjai;

Būtinybė aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis

74.  pažymi, kad 2016 m. EPF mokėjimai tarptautinių organizacijų įgyvendinamiems kelių paramos teikėjų projektams sudarė 914 mln. EUR;

75.  mano, kad vystymosi srities daugiašalės finansų įstaigos turėtų stengtis veiksmingiau naudotis finansavimo derinimo priemonėmis, ypač kiek tai sietina su papildomumu;

76.  pabrėžia, kad daugiašaliai plėtros bankai turėtų koordinuotai ir suderintai prisidėti užtikrinant šio sektoriaus finansavimą, skirtą Jungtinių Tautų 2030 m. nustatytiems plataus užmojo darnaus vystymosi tikslams siekti, visų pirma veiksmingai naudojantis finansavimo derinimu ir pritraukiant privačiojo sektoriaus finansavimą, kad būtų galima didinti pagalbos finansavimo veiksmingumą ir poveikį;

77.  ragina Komisiją labiau naudotis mikrofinansavimo priemone, kuri laikoma reikšminga ir veiksminga priemone kovojant su skurdu bei siekiant pakelti vietos ekonomiką;

78.  primena, kad reikia EPF finansinėmis priemonėmis pritraukti daugiau investicijų iš privačiojo sektoriaus; ragina Komisiją parengti veiksmų planą, kuriuo būtų sprendžiamas šis klausimas, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą;

79.  ragina Komisiją kitoje savo ataskaitoje nustatyti dvejopą skaidrumo ir Sąjungos veiksmų matomumo tikslą ir pateikti daugiau informacijos apie projektus, valdomus naudojantis Sąjungos lėšomis; mano, kad reikėtų aktyviau stiprinti dialogą su Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio banko grupe, siekiant didinti skaidrumą ir supaprastinti bendras bendradarbiavimo priemones;

80.  ragina Komisiją viešai paskelbti ne tik duomenis apie NVO finansavimą, bet taip pat pateikti išsamią finansuojamų projektų ataskaitą; reiškia susirūpinimą dėl neseniai pateiktų kaltinimų dėl netinkamo elgesio su tam tikromis NVO; ragina Komisiją aktyviai stebėti padėtį ir prireikus dar kartą apsvarstyti susijusį finansavimą;

Naujų visuotinių vystymosi prioritetų įgyvendinimas

Veiklos sunkumai ir nauji skatinamieji veiksniai

81.  pripažįsta būtinybę sukurti naujus paramos vystymuisi priemonių kūrimo ir susijusių sąlygų nustatymo modelius, laikantis įsipareigojimų, prisiimtų pagal darnaus vystymosi tikslus ir naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi, kad būtų galima reaguoti į naujus labai svarbius aspektus, pavyzdžiui, vystymosi ir humanitarinės pagalbos tarpusavio sąsają, vystymosi, migracijos ir judumo tarpusavio sąsają, taip pat klimato kaitos, taikos ir saugumo tarpusavio sąsają;

82.  pabrėžia, kad, turint mintyje finansavimo spragas, kurias reikia panaikinti norint pasiekti plataus užmojo darnaus vystymosi tikslus, privatusis sektorius gali atlikti itin svarbų vaidmenį; pažymi, kad dotacijų ir paskolų derinimas gali būti naudinga priemonė siekiant pritraukti papildomų išteklių, su sąlyga, kad jo naudojimas bus tinkamai pagrįstas, jo pridėtinė vertė įrodyta ir jis atitiks vystymosi veiksmingumo principus;

83.  vis dėlto pabrėžia, kad EPF neturėtų peržengti jam priskirtų sričių ir kad naujiems iššūkiams atremti skirtų naujų tarpusavio sąsajų kūrimas neturėtų trukdyti siekti kitų vystymosi tikslų, o jas kuriant reikėtų taip pat nustatyti tikslias, aiškias ir skaidriais taisykles, pagrįstas Komisijos nustatytais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;

84.  mano, kad geresnis įvairių paramos teikėjų ir įvairiomis pagalbos priemonėmis teikiamos paramos koordinavimas ir sąveika yra labai svarbūs; ragina įvairius suinteresuotuosius subjektus iš esmės gerinti operacijų rezultatų sistemų ir vystymosi rezultatų vietoje kokybę;

85.  pripažįsta iškilusius veiklos sunkumus ar iššūkius, visų pirma siekiant bendro sutarimo, ypač kai keičiantis sudėtingoms aplinkybėms ir poreikiams kyla pavojus, kad bus nesuderinti daugybės paramos teikėjų veiksmai;

86.  mano, kad investicijos į nestabilias šalis tebėra pagrindinis Sąjungos intervencinių veiksmų prioritetas, nors toliau taikant griežtą stebėsenos metodą prireikus gali tekti nutraukti finansavimą; mano, kad privalu stiprinti nestabilių ar į konfliktus patekusių šalių rezultatų vertinimo ir dalijimosi jais praktiką;

87.  pritaria pastangoms spręsti vystymosi rezultatų tvarumo problemas, kai iškyla pavojus vidaus pajamų telkimui, atsakomybei ir politinei ekonomijai;

88.  primena, kad klimato kaita – vienas didžiausių iššūkių Sąjungai ir viso pasaulio vyriausybėms; primygtinai ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, siekiant sustiprinti Sąjungos finansavimo skyrimo sąlygas, kad būtų finansuojami tik klimatui nekenkiantys projektai, atspindintys Sąjungos kovos su klimato kaita tikslus, o tam reikės parengti nuoseklesnius atrankos kriterijus;

89.  yra susirūpinęs, nes Europos Audito Rūmai nustatė, kad ES biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima(27); pabrėžia, kad gali kilti neigiamų pasekmių besivystančioms šalims, nes, kaip konstatavo Audito Rūmai, „Komisija neįpareigojo savanoriškų schemų tikrinti, ar nėra reikšmingos rizikos, kad dėl jų sertifikuojamos biodegalų gamybos atsiras neigiamų socialinių ekonominių padarinių, pavyzdžiui, su žemės valdomis susijusių konfliktų, priverstinio / vaikų darbo, blogų darbo sąlygų ūkininkams, grėsmių sveikatai ir saugai“, todėl prašo Komisijos spręsti šį klausimą;

90.  ragina, planuojant politinius intervencinius veiksmus, integruoti etikos aspektą;

91.  primygtinai reikalauja, kad Sąjungos fondų, įskaitant Palestinos ir Europos socialinės ir ekonominės pagalbos valdymo mechanizmą (PEGASE), finansuojama mokymo medžiaga atitiktų per švietimą propaguojamas bendras laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes, kurias 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje patvirtino ES švietimo ministrai; prašo Komisijos užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų panaudotos pagal UNESCO nustatytus taikos ir tolerancijos standartus švietimo srityje;

Vystymosi ir migracijos tarpusavio sąsajos užtikrinimas

92.  pažymi, kad buvo patvirtinti 106 projektai, kurių bendra vertė siekia 1 589 mln. EUR, ir 2016 m. per Afrikos patikos fondą ir susijusius regioninius kanalus, siekiant geriau valdyti migracijos srautus ir šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, sudaryta sutarčių už 594 mln. EUR ir išmokėta 175 mln. EUR; pažymi, kad vienas iš sutartų tikslų yra „tinkamai valdoma migracijos politika“;

93.  ragina Komisiją teikti struktūrines ataskaitas apie programų, pradėtų įgyvendinti pasitelkus Afrikos patikos fondą, poveikį, visų pirma remiantis Sąjungos rezultatų stebėsena ir Afrikos patikos fondo rezultatų sistema, kad būtų pabrėžiami bendri laimėjimai;

94.  atsižvelgdamas į tai, taip pat pažymi, kad Užsachario Afrikos šalims bus skiriamos naujojo Europos darnaus vystymosi fondo, kuris yra įtrauktas į Europos išorės investicijų planą, lėšos, iš kurių 400 mln. EUR bus skirta iš EPF;

95.  pritaria pasiūlymui 300 mln. EUR padidinti AKR poveikio finansavimo priemonių paketą, kuris yra atskiras AKR investicinės priemonės kanalas, kad bendra pajėgumų suma pasiektų 800 mln. EUR, juos skiriant tiksliniams projektams, kuriuos įgyvendinant tiesiogiai šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, ir šią priemonę paversti apyvartiniu fondu;

96.  pažymi, kad Europos investicijų banko (EIB) ir AKR investicinės priemonės lėšomis daugiausia remiami projektai, kuriais skatinamas privačiojo sektoriaus vystymasis, o reikalavimus atitinkantys viešojo sektoriaus projektai taip pat gali būti finansuojami AKR migracijos paketo lėšomis; palankiai vertina naujus partnerystės ryšius, užmegztus pasitelkiant EIB valdomą AKR investicinę priemonę; vis dėlto ragina EIB pateikti daugiau informacijos apie sudedamąsias sverto poveikio dalis, t. y. atitinkamus nuosavo kapitalo ir Sąjungos viešojo finansavimo arba kitų daugiašalių plėtros bankų finansavimo aspektus, taip pat apie grįžtamąsias lėšas, reinvestuotas į AKR investicinės priemonės veikimą;

97.  remia Komisiją, jai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komitete kuriant migracijos kodeksą, kad būtų galima veiksmingiau naudoti susijusį finansavimą ir didinti jo atsekamumą;

Naujos AKR partnerystės kūrimas

98.  tikisi, kad Parlamentui bus suteikta visapusiška informacija ir kad su juo bus visapusiškai konsultuojamasi dėl vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio peržiūros, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir į naują Europos konsensusą dėl vystymosi, tačiau taip pat visapusiškai paisoma Nairobio pasaulinės partnerystės aukšto lygio forume dar kartą patvirtintų vystymosi veiksmingumo principų, ypač paramą gaunančių šalių atsakomybės už prioritetus principo;

99.  pakartoja raginimą įtraukti EPF į bendrąjį biudžetą.

2.2.2018

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2146(DEC))

Pranešėjas: Doru-Claudian Frunzulică

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria tam, kad būtų naudojama parama biudžetui, tačiau primygtinai ragina Komisiją kiekvienu atveju tiksliau ir aiškiai apibrėžti siektinus vystymosi rezultatus ir, visų pirma, stiprinti kontrolės mechanizmus, taikomus valstybių, paramos gavėjų, veiksmams korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisės viršenybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvių, arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 35/2016 dėl paramos biudžetui naudojimo, siekiant geriau sutelkti vidaus pajamas Užsachario Afrikoje, kurioje daroma išvada, kad Komisijos vidaus pajamų telkimo ex ante analizės nėra pakankamai išsamios ir jas rengiant nesivadovauta pačios Komisijos nustatytomis gairėmis ir kad dažnai Komisija neįvertina atleidimo nuo mokesčių ir neteisėto kapitalo nutekėjimo, tinkamai neatsižvelgia į gavybos dividendus ir į tai, ar sumokėti prieigos prie gamtos išteklių mokesčiai; yra susirūpinęs, kad Komisija nedažnai ir kartais neveiksmingai taikė vidaus pajamų sutelkimo sąlygas paramos biudžetui sutartyse;

2.  apgailestauja dėl pasikartojančių viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, kalbant apie Europos plėtros fondų išlaidas, atvejų(28); pabrėžia, kad tai yra nuolatinė problema, į kurią Europos Audito Rūmai jau ne vienus metus atkreipia dėmesį; ragina Komisiją spręsti šią problemą, kuri gali tapti dar opesnė, atsižvelgiant į tai, kad sparčiau vykdomi konkursai, susiję su Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu;

3.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2017 dėl Centrinės Afrikos Respublikai skirto ES patikos fondo „Bekou“; pripažįsta, kad nepaisant kai kurių trūkumų patikos fondo įsteigimas buvo daug žadanti pradžia, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokio fondo įsteigimas buvo greita reakcija į poreikį susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi; ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų ir parengti gaires dėl pagalbos priemonių (patikos fondo ar kitų priemonių) pasirinkimo; mano, kad šiose gairėse turi būti nurodomi galimi su patikos fondų naudojimu susiję pavojai ir sunkumai ir atkreipiamas dėmesys į kol kas prieštaringą jų naudojimo patirtį; apgailestauja, kad patikos fondas nesudarė galimybių ženkliai pagerinti bendrąjį paramos teikėjų koordinavimą;

4.  tikisi, kad Parlamentui bus suteikta visapusiška informacija ir su juo bus visapusiškai konsultuojamasi dėl vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio peržiūros, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir naują Europos konsensusą dėl vystymosi, tačiau taip pat visapusiškai paisoma Nairobio pasaulinės partnerystės aukštojo lygio forume dar kartą patvirtintų vystymosi veiksmingumo principų, visų pirma, paramą gaunančių valstybių atsakomybės už prioritetus principo;

5.  pabrėžia, kad, turint mintyje finansavimo spragas, kurias reikia panaikinti norint pasiekti plataus užmojo vystymosi tikslus, privatusis sektorius gali atlikti itin svarbų vaidmenį; pažymi, kad dotacijų ir paskolų derinimas gali būti naudinga priemonė siekiant pritraukti papildomų išteklių, su sąlyga, kad jo naudojimas bus tinkamai pagrįstas, jo pridėtinė vertė įrodyta ir jis atitiks vystymosi veiksmingumo principus;

6.  ragina Komisiją vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo greičiau ir kuo didesnę pažangą šalis darys vykdydama vidaus reformas, kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti demokratines institucijas, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinę valstybę, išnaikinti korupciją, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos; pabrėžia, kad taikant šį pozityvaus sąlygų nustatymo metodą ir kartu didelį dėmesį telkiant į tai, kad finansavimas būtų skiriamas kaimo bendruomenių mažos apimties projektams, gali įvykti realūs pokyčiai ir būti užtikrinta, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiau; kita vertus, griežtai smerkia bet kokius mėginimus pagalbą teikti su sąlyga, kad būtų vykdoma sienų kontrolė;

7.  yra susirūpinęs, nes Europos Audito Rūmai pareiškė,(29) kad yra didelė rizika, jog Sąjunga neįgyvendins savo tikslo, kad į klimato kaitos aspektą būtų atsižvelgiama visame Sąjungos biudžete, ir kad tikslas, jog 20 % jos lėšų būtų panaudota klimato politikai, nebus pasiektas;

8.  yra susirūpinęs, nes Europos Audito Rūmai nustatė, kad ES biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima(30); pabrėžia, kad gali kilti neigiamų pasekmių besivystančioms šalims, nes, kaip konstatavo Audito Rūmai: „Komisija nereikalavo, kad pagal savanoriškas schemas būtų užtikrinama, kad sertifikuojama biodegalų gamyba nekelia reikšmingos neigiamų socialinių ekonominių padarinių rizikos, pavyzdžiui, su žemės valdomis susijusių konfliktų, priverstinio / vaikų darbo, blogų darbo sąlygų ūkininkams bei grėsmių sveikatai ir saugai“, todėl prašo Komisijos spręsti šią problemą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, György Hölvényi, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleftherios Synadinos, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ádám Kósa, Paul Rübig, Judith Sargentini, Adam Szejnfeld

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jean Lambert, Miroslav Mikolášik

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17

+

ALDE

Charles Goerens

NI

Eleftherios Synadinos

PPE

György Hölvényi, Ádám Kósa, Miroslav Mikolášik, Paul Rübig, Adam Szejnfeld, Bogdan Brunon Wenta

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Elly Schlein

Verts/ALE

Jean Lambert, Judith Sargentini

0

-

4

0

EFDD

Ignazio Corrao, Mireille D'Ornano

GUE/NGL

Lola Sánchez Caldentey

PPE

Joachim Zeller

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

19.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Benedek Jávor, Barbara Kappel, Wolf Klinz, Arndt Kohn, Miroslav Poche, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerben-Jan Gerbrandy, Brian Hayes, Andrey Novakov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Howarth

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20

+

ALDE

Gerben-Jan Gerbrandy, Wolf Klinz

EFDD

Marco Valli

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Brian Hayes, Andrey Novakov, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt

S&D

Inés Ayala Sender, John Howarth, Arndt Kohn, Miroslav Poche, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Benedek Jávor, Bart Staes

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 281.

(2)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 289.

(3)

  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4)

  OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5)

  OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6)

  OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(7)

  OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(8)

  OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(9)

  OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10)

  OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11)

  OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12)

  OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13)

  OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(14)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 281.

(15)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 289.

(16)

  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(17)

  OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(18)

  OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(19)

  OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(20)

  OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(21)

  OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(22)

  OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(23)

  OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(24)

  OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(25)

  OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(26)

  OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(27)

  Specialioji ataskaita Nr. 18/2016 „ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema“.

(28)

Metinė iš 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų (EPF) finansuojamos veiklos 2016 finansinių metų ataskaita, Europos Audito Rūmai.

(29)

Specialioji ataskaita Nr. 31/2016 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti (Europos Audito Rūmai, 2016 m.).

(30)

Specialioji ataskaita Nr. 18/2016 „ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema“.

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 23 d.Teisinis pranešimas