Procedūra : 2017/2188(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0130/2018

Pateikti tekstai :

A8-0130/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 10
CRE 18/04/2018 - 10

Balsavimas :

PV 18/04/2018 - 12.17
CRE 18/04/2018 - 12.17

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0122

PRANEŠIMAS     
PDF 961kWORD 111k
28.3.2018
PE 612.401v02-00 A8-0130/2018

dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

(2017/2188(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Joachim Zeller

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

(2017/2188(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0299/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo ... sprendimą dėl 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05940/2018 – C8-0042/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0130/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

B.  kadangi specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, todėl šios ataskaitos yra naudingos Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.  kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto Parlamento 2018 m. … .. d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2016 „ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų gebėjimams stiprinti. Bendrasis auditas“

1.  palankiai vertina kaip bendrojo audito dokumentą pateiktą Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kaip Komisija vykdo pasirengimo narystei pagalbos valdymą Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje, ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

2.  pripažįsta, kad Komisija turi veikti sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis ir susiduria su daugybe paramos gavėjų viešųjų institucijų trūkumų, kaip antai, pernelyg didele biurokratija, didele darbuotojų kaita, mažu veiksmingumu, atskaitomybės stoka ir korupcija;

3.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus ypatingą dėmesį atkreipti į kokybiškų nacionalinių strategijų, taip pat nacionalinių ir regioninių programų, kuriose būtų numatyti aiškūs, realistiški ir pamatuojami tikslai, apibrėžtį ir programų kūrimą paramą gaunančiose šalyse geriau derinti su šiomis strategijomis ir atitinkamais poreikių vertinimais;

4.  remia Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijų dedamas pastangas toliau siekti pažangos svarbiausiose gero valdymo srityse ir vykdant viešojo administravimo reformą, taip pat finansų kontrolės srityje užtikrinant viešųjų finansų valdymą; ragina visas šalis dėti daugiau pastangų, kad būtų galima plėtoti ar tobulinti strategijas, kuriomis siekiama koordinuoti viešųjų finansų valdymo reformos įgyvendinimą;

5.  mano, jog itin svarbu aktyviau naudoti sąlygų taikymo principą, visų pirma iš anksto ir remiantis konkrečiais išmatuojamais terminais patikrinti paramos gavėjų gebėjimus atlikti tai, kas yra reikalaujama;

6.  apgailestauja, kad maždaug pusė Sąjungos finansuotų projektų, kurių tikslas – viešojo administravimo reformos ir teisinės valstybės stiprinimas, nebuvo tvarūs; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tvarumą, visų pirma vykdant projektus, kuriais siekiama stiprinti administracinius gebėjimus; apgailestauja, kad daugeliu atvejų nebuvo užtikrintas tvarumas dėl inherentiškų veiksnių, pvz., biudžeto lėšų trūkumo, darbuotojų trūkumo ir visų pirma paramos gavėjų politinės valios reformuoti institucijas stokos; ragina Komisiją remtis sėkmingų projektų, turinčių apskaičiuojamą pridėtinę vertę, pasiekimais ir užtikrinti, kad projektai būtų tvarūs ir įgyvendinami, nustatant tai kaip aiškų projektų įgyvendinimo reikalavimą, taikomą teikiant paramą antruoju Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP II) etapu;

7.  mano, kad tam tikruose pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, teisinės valstybės, viešojo administravimo reformos ir gero valdymo srityse, dar esama galimybių pagerinti padėtį, kad tie sektoriai atitiktų Sąjungos standartus; mano, kad šiose srityse teikiama pagalba turėtų būti didesnė, veiksmingesnė ir labiau orientuota į tvarumą, nes ji glaudžiai susijusi su ES plėtros strategija ir politiniais kriterijais;

8.  ragina Komisiją kaip į prioritetinį klausimą sutelkti dėmesį į kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir skatinti baudžiamąjį persekiojimą ir skaidrumo bei vientisumo reikalavimų viešojo administravimo sektoriuje nustatymą; dar kartą pakartoja, kad reikalinga ryžtingesnė ir veiksmingesnė strategija ir didesnis politinis nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimas siekiant šioje srityje užtikrinti tvarius rezultatus;

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2016 „Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje“

9.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria jos rekomendacijoms;

10.  su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija įgyvendins daugumą rekomendacijų;

11.  pabrėžia, kad visiems atitinkamiems generaliniams direktoratams, ypač Konkurencijos GD ir Regioninės ir miestų politikos GD, turi būti suteikta galimybė susipažinti su visomis Komisijos tarnybų turimomis duomenų bazėmis, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas;

12.  ragina Komisiją persvarstyti savo atsisakymą vykdyti 4 rekomendacijos b punktą, nes tai gali kenkti Sąjungos finansinių interesų apsaugai;

13.  gali suprasti Komisijos nenorą įgyvendinti 4 rekomendacijos d punktą, jei valstybių narių pasirinkti alternatyvūs de minimis pagalbos stebėjimo metodai yra tokie pat veiksmingi, kaip ir centrinis registras; ragina Komisiją užtikrinti, kad taip ir būtų;

14.  yra įsitikinęs, jog labai svarbu, kad valstybės narės turėtų teisinį tikrumą dėl taikytinų valstybės pagalbos taisyklių dar prieš imdamosi įgyvendinti didelės apimties projektus, nes aiškios ir nuoseklios taisyklės gali padėti sumažinti klaidų lygį šioje srityje;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės audito institucijos būtų susipažinusios su taikytinomis valstybės pagalbos taisyklėmis ir jas patikrintų prieš pildydamos savo metines kontrolės ataskaitas;

16.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Konkurencijos GD ir Regioninės ir miestų politikos GD 2015 m. kovo mėn. susitarimą dėl bendro veiksmų plano valstybės pagalbos srityje; pažymi, kad šiame veiksmų plane iš pradžių buvo numatyti šeši veiksmai, kuriais ketinama visose valstybėse narėse padidinti informuotumą ir pagerinti praktines žinias valstybės pagalbos klausimais: gerosios patirties nustatymas ir sklaida, mokymo kursai valstybės pagalbos specialistams, konkrečioms šalims skirti praktiniai seminarai, seminarai specialistams, tolesnis klausimų ir atsakymų duomenų bazės kūrimas (EKT-ET tinklas) ir valstybės pagalbos informacinės duomenų bazės sukūrimas; nuo 2016 m. Komisija taip pat siūlė specializuoto mokymo modulį;

17.  be to, palankiai vertina tai, kad iki 2016 m. sausio mėn. Konkurencijos GD Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Kroatijai, Rumunijai ir Slovakijai surengė mokymo kursus apie valstybės pagalbą ir infrastruktūrą;

18.  pritaria Audito Rūmų raginimui sukurti centrinę visai Sąjungai skirtą duomenų bazę, kurioje atitinkamos valstybių narių institucijos galėtų patikrinti įmonių, su kuriomis susiję išduoti vykdomieji raštai sumoms išieškoti, tapatybę ir išieškojimo procedūrų statusą; mano, kad tokia duomenų bazė gali būti svarbi ateityje atliekant rizikos analizes;

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 29/2016 „Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti“

19.  primena šiuos teisinius pagrindus:

a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnio 1 dalį: „1. Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas. Jie taip pat tikrina visų Sąjungos įsteigtų įstaigų ar organų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas, jei tokio tikrinimo nedraudžia atitinkamas steigimo dokumentas.

Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kuris yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities įvertinimais“,

b)  Europos centrinių bankų sistemos (ESBS) bei Europos Centrinio Banko statuto 27 straipsnį (Prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 4): „27.1. ECB ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja Valdančioji taryba ir tvirtina Taryba. Auditoriai turi visus įgaliojimus tikrinti visas ECB ir nacionalinių centrinių bankų buhalterines knygas bei sąskaitas ir gauti visą informaciją apie jų sandorius.

27.2. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio nuostatos taikomos tik ECB vadovybės veiklos efektyvumui tirti“;

c)  Tarybos reglamento, (ES) Nr. 1024/2013(7), kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 20 straipsnio 1 ir 7 dalis: “1. Remiantis šiuo skyriumi, už šio reglamento įgyvendinimą ECB atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai. 7. Kai Europos Audito Rūmai pagal ECBS ir ECB statuto 27.2 straipsnį nagrinėja ECB valdymo veiklos efektyvumą, jie taip pat atsižvelgia į pagal šį reglamentą ECB pavestus priežiūros uždavinius“;

20.  pritaria Audito Rūmų išvadoms ir džiaugiasi, kad ECB priėmė Audito Rūmų rekomendacijas(8);

21.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito (AAI) Ryšių palaikymo komiteto ataskaitos, kurioje palygintos 27 iš 28 visos Sąjungos nacionalinių AAI teisės audituoti bankų priežiūros institucijas; apgailestauja, kad atitinkamame pareiškime nurodoma, jog audito spraga atsirado tose šalyse, kuriose ankstesni nacionalinių AAI įgaliojimai, susiję su bankų priežiūros institucijomis, nėra pakeičiami panašaus lygmens Audito Rūmų atliekamu ECB priežiūros veiklos auditu(9);

22.  pabrėžia, kad EP jau yra išreiškęs susirūpinimą šiuo klausimu savo rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2015 metų ataskaita“(10);

23.  apgailestauja, kad dėl požiūrio informacijos atskleidimo atžvilgiu, kurio laikosi ECB, prižiūrimiems subjektams teikiama nepakankamai skaidri informacija, ir dėl to prižiūrimi subjektai negalėjo iki galo suprasti tikrinimo proceso ir prudencinio vertinimo rezultatų; pabrėžia, kad Audito Rūmai pareiškė susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo, dėl kurio, jų nuomone, gali didėti „rizika, kad priežiūra vykdoma savo nuožiūra“;

24.  atkreipia dėmesį, kad nesama jokio priežiūrinio tikrinimo dėl banko pozicijos nelikvidžios „trečiojo lygmens veiklos“, įskaitant nuvertėjusį turtą ir išvestines finansines priemones, atsiradusius dėl to, kad priežiūros funkcija buvo vykdoma asimetriškai; mano, kad dėl griežto nusistatymo prieš kredito riziką, palyginti su rinkos ir veiklos rizika, kurią lemia spekuliacinė finansinė veikla, buvo baudžiami komerciniai bankai ir tai buvo naudinga dideliems investiciniams bankams, ir dėl to kyla abejonių dėl iki šiol atlikto išsamaus vertinimo pagrįstumo ir patikimumo; yra susirūpinęs dėl naujausių Priežiūros valdybos pirmininkės Danièlės Nouy pareiškimų, susijusių su sunkumais ir ECB negalėjimu toliau vykdyti tinkamo pozicijų, susijusių su šiais sudėtingais ir rizikingais produktais, vertinimo;

25.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas, kad nesama veiksmingo pinigų politikos ir priežiūros funkcijos organizacinio atskyrimo, taip pat aiškių ir griežtų interesų konfliktų prevencijos taisyklių, o tai didina susirūpinimą dėl būdingo interesų konflikto, kylančio ECB atliekant finansinio stabilumo išlaikymo euro zonoje funkciją ir vykdant didelių Europos kredito įstaigų prudencinę priežiūrą;

26.  pritaria Audito Rūmų išvadoms, kad reikia pateikti rizikos analizę, susijusią su naudojimusi bendromis tarnybomis užduotims, susijusioms su ECB pinigų politika ir priežiūros funkcija, atlikti;

27.  todėl yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos, kad informacijos, kurią pateikė ECB, tik iš dalies pakako, kad būtų galima įvertinti su BPM valdymo struktūra siejamų operacijų, jungtinių priežiūros grupių ir vietoje vykdomų patikrinimų efektyvumą; pabrėžia, kad dėl to liko neaudituotos svarbios sritys;

28.  mano, jog atskaitomybės požiūriu nepriimtina, kad audituojamas subjektas, t. y. ECB, nori pats vienas spręsti, kuriais dokumentais išorės auditoriai gali naudotis(11); todėl ragina ECB visapusiškai bendradarbiauti su Audito Rūmais, kaip išorės auditoriumi, ir užtikrinti Audito Rūmams galimybę visapusiškai naudotis informacija, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų taisyklių;

29.  ragina Audito Rūmus informuoti Parlamento kompetentingą komitetą, ar iki 2018 m. lapkričio mėn. rastas prieigos prie informacijos problemos sprendimas;

30.  pripažįsta galiojančius ECB ir Parlamento susitarimus dėl ataskaitų teikimo(12); mano, kad, vis dėlto, šie susitarimai negali pakeisti Audito Rūmų audito;

31.  primena, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija turėjo būti paskelbusi ataskaitą dėl Reglamento Nr. 1024/2013, kuriuo ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, taikymo peržiūros; apgailestauja, kad tai nebuvo padaryta;

32.  todėl ragina Komisiją kuo greičiau baigti rengti šią ataskaitą;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 30/2016 „ES paramos prioritetiniams sektoriams Hondūre veiksmingumas“

33.   palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas; taip pat atsižvelgia į Komisijos atsakymus;

34.   su pasitenkinimu pažymi, kad Europos Audito Rūmų ataskaitą labai gerai įvertino tiek Hondūro vyriausybė, tiek Komisija ir kad Audito Rūmų įvardyti iššūkiai ir padarytos išvados buvo labai naudingi stiprinant Sąjungos ir Hondūro politinį dialogą;

35.  primena, kad šiuo metu Europos Sąjungos ir Hondūro, kaip Centrinės Amerikos šalies, santykiai iš esmės yra pagrįsti 2012 m. pasirašytu asociacijos susitarimu, kuris yra tvirta ilgalaikė sąsaja, pagrįsta abipusiu pasitikėjimu ir bendrų vertybių ir principų puoselėjimu; primena, kad šiame susitarime nustatomi trys pagrindiniai veiklos ramsčiai: politinis dialogas, bendradarbiavimas ir prekyba; visų pirma primena, kad šiuo susitarimu abi šalys įsipareigojo imtis priemonių ekonomikos vystymuisi skatinti atsižvelgiant į bendrus interesus, pavyzdžiui, skurdo panaikinimą, darbo vietų kūrimą ir teisingą bei darnų vystymąsi;

36.  pabrėžia, kad iki šiol šį susitarimą ratifikavo 21 valstybė narė; tikisi, kad tos šalys, kurios jo dar nepasirašė, tai padarys kuo greičiau, nes visapusiškas trijų ramsčių taikymas sustiprins politinio dialogo raidą, suteiks galimybę veiksmingai skirstyti finansinius išteklius ir galiausiai užtikrins, kad Sąjungos parama Hondūro atkūrimui ir pertvarkai būtų veiksminga;

37.  primena, kad Hondūras yra Centrinės Amerikos šalis, daugiausiai paramos vystymuisi gaunanti iš Sąjungos, kad Sąjungos indėlis yra ketvirtas pagal dydį iš dvylikos pagrindinių paramos Hondūrui teikėjų ir sudaro 11 proc. visos šios šalies gaunamos oficialios paramos vystymuisi; pabrėžia, kad bendras finansinis paketas buvo padidintas nuo 223 mln. EUR 2007–2013 m. laikotarpiu iki 235 mln. EUR 2014–2020 m.;

38.  tačiau su susirūpinimu pažymi, kad Sąjungos finansinis indėlis nagrinėjamu laikotarpiu sudarė tik 0,2 proc. šalies BVP; tai yra daug mažesnė procentinė dalis nei kitų paramos teikėjų, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų;

39.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, Pasaulio banko duomenimis, po pasaulinės ekonomikos krizės Hondūras po truputį atsigauna ekonominiu požiūriu dėl viešųjų investicijų, eksporto ir didelių pajamų iš pinigų perlaidų – tai sudarė sąlygas 3,7 proc. augimui 2016 m. ir 3,5 proc. augimui 2017 m.;

40.  vis dėlto pabrėžia, kad, nors ekonomikos perspektyvos teikia vilčių ir nepaisant vyriausybės ir paramos teikėjų pastangų, skurdo ir ekonominės nelygybės lygis Hondūre vis dar yra vienas aukščiausių Lotynų Amerikoje: oficialiais duomenimis, 2016 m. apie 66 proc. gyventojų gyveno skurde, vis dar yra plačiai paplitęs smurtas, korupcija ir nebaudžiamumas; atkreipia dėmesį, kad, nors pastaraisiais metais žmogžudysčių skaičius sumažėjo, jų lygis išlieka vienas aukščiausių pasaulyje ir pats aukščiausias Lotynų Amerikoje; taip pat pabrėžia, kad vis dar esama didelių sunkumų ir problemų, susijusių su pagrindinių poreikių patenkinimu, galimybėmis įsidarbinti, naudotis gamtos ištekliais, pavyzdžiui, žeme, ir išgyvenimo būdais, ir kad pačios pažeidžiamiausios gyventojų grupės žmogaus teisių pažeidimo dėl nelygybės požiūriu yra moterys, čiabuviai ir Afrikos kilmės asmenys;

41.  itin susirūpinęs pažymi, kad Hondūras išlieka viena pavojingiausių pasaulio šalių žmogaus teisių ir aplinkos teisių – sričių, kurios daugeliu atvejų yra glaudžiai susijusios, gynėjams; primena, kad, organizacijos „Global Witness“ duomenimis, nuo 2009 m. Hondūre buvo nužudyti mažiausiai 123 žemės ir aplinkos gynėjai; daugelis iš jų buvo čiabuvių ir kaimo bendruomenių nariai, kurie prieštaravo didžiuliams projektams savo teritorijoje, kaip nutiko Bertai Cáceres, kurios nužudymo byla vis dar neišspręsta; ragina Komisiją užtikrinti ir nuolat ir atidžiai stebėti, kad Sąjungos ir Hondūro bendradarbiavimas jokiu būdu nepakenktų Hondūro gyventojų žmogaus teisėms; šiuo požiūriu primena, kokia svarbi yra Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP) suteikiant skubią tiesioginę finansinę ir materialinę pagalbą pavojuje atsidūrusiems žmogaus teisių gynėjams ir neatidėliotinos pagalbos fondas, kuriuo pasinaudodamos Sąjungos delegacijos gali suteikti tiesiogines ad hoc dotacijas; taip pat ragina Komisiją skatinti veiksmingai įgyvendinti Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, priimant visapusiško jų įgyvendinimo vietos strategijas ir bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis, jau turinčiomis patirties šioje srityje;

42.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į rimtus incidentus, įvykusius Hondūre po 2017 m. lapkričio 26 d. surengtų rinkimų; pabrėžia, kad Europos ir tarptautiniai žmogaus teisių ir žiniasklaidos tinklai pasmerkė valstybinių saugumo pajėgų neproporcingą ir kartais mirtiną jėgos naudojimą demonstrantų atžvilgiu, taip pat kitus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus per po rinkimų kilusią krizę; žmogaus teisių organizacijos nurodė, kad 30 asmenų nužudyti (21 nužudė karo policija (PMOP)), 232 asmenys sužeisti ir 1 085 asmenys sulaikyti; atkreipia dėmesį į tai, kad JT vyriausiasis komisaras Hondūre dokumentais pagrindė per 50 atvejų, kai žmogaus teisių gynėjai, bendruomenių vadovai ir žurnalistai buvo bauginami ir persekiojami; pažymi, kad, reaguodama į šią padėtį, Hondūro vyriausybė paskelbė įsteigianti Žmogaus teisių ministeriją, kuri turi būti nepriklausoma nuo dabartinės Žmogaus teisių, teisingumo, valdymo ir decentralizacijos ministerijos ir kuri pradėjo veikti 2018 m. sausio 27 d.; ragina EIVT padidinti Sąjungos paramą žmogaus teisių gynėjams ir politinio dialogo skatinimui, taip pat primygtinai reikalauti, kad Hondūro vyriausybė vykdytų savo pareigas ir įsipareigojimus palaikyti taiką ir užtikrinti gyventojų saugumą;

43.  primena, jog svarbu, kad Sąjungos šalių privatusis sektorius taip pat gerbtų žmogaus teises ir laikytųsi griežčiausių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, ir šioje srityje vadovautųsi bent jau Europos standartais; ragina ES ir jos valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti Jungtinių Tautų veikloje siekiant sudaryti tarptautinę sutartį, pagal kurią įmonės turėtų prisiimti atsakomybę už dalyvavimą vykdant žmogaus teisių pažeidimus;

44.  primena, kad 2009 m. valstybės perversmas turėjo katastrofiškų padarinių šaliai – šalies socialinis ir ekonominis augimas buvo gerokai sulėtėjęs, buvo nutraukta tarptautinė pagalba, o šalis buvo atskirta nuo Amerikos valstybių organizacijos; pažymi, kad Sąjungos veiklą tuo laikotarpiu Hondūre buvo galima tęsti, nors buvo vėluojama taikyti priemones visuose prioritetiniuose sektoriuose, o kai kurios veiklos, pavyzdžiui, teisės aktų sistemos suderinimo, nebuvo galima užbaigti; pabrėžia, kad, jei ES būtų nutraukusi savo paramą prioritetiniams sektoriams ir jos neišsaugojusi, jų padėtis būtų buvusi dar sudėtingesnė;

45.  pažymi, jog Hondūro vyriausybė pareiškė, kad yra pasirengusi sutikti, kad būtų vykdoma tarptautinė patikra, ir bendradarbiauti su tarptautiniais organais (Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro įsteigimas, neseniai įsteigta paramos kovai su korupcija ir nebaudžiamumu Hondūre misija, organizacijos „Transparency International“ atliktas valstybės sąskaitų auditas ir pan.); tačiau įspėja, kad būtina praktiškai pritaikyti įgytą gerąją patirtį ir iš jos pasimokyti, o ne iki begalybės užtęsti priklausomybę nuo šių institucijų siekiant vykdyti pagrindines valstybės užduotis; labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario 18 d. paramos kovai su korupcija ir nebaudžiamumu Hondūre misijos (MACCIH) vadovas atsistatydino, nes Amerikos valstybių organizacija (AVO) nesuteikė jam pakankamos pagalbos, kad jis galėtų vykdyti prieš dvejus metus šios asociacijos jam patikėtą užduotį kovoti su korupcija Hondūre (išteklių trūkumas, nuostoliai organizuojant, nesuteiktos tinkamos priemonės ir kt.); pažymi, kad, nepaisant šio pagalbos trūkumo, nuo 2017 m. MACCIH pasiekė svarbių rezultatų kovos su korupcija srityje, įskaitant itin svarbias bylas valstybės pareigūnams, susijusiems su didelio masto korupcija, ir tyrimus, susijusius su Hondūro politine klase; yra susirūpinęs, kad šios aplinkybės trukdys pirmoms itin svarbioms regiono pastangoms kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu vienoje iš šalių, kurioms itin reikalingi tokie veiksmai; ragina Hondūro vyriausybę ir AVO teikti besąlyginę paramą ir pagalbą MACCIH darbui, taip pat ragina EIVT ir toliau bendradarbiauti su MACCIH siekiant įgyvendinti bendrus tikslus;

46.  pažymi, kad Audito Rūmų atliktas auditas daugiausia apėmė 2007–2015 m. laikotarpį, per kurį Sąjungos mokėjimai sudarė 119 mln. EUR ir kurio metu nagrinėtos prioritetinės sritys buvo skurdo mažinimas, miškininkystė, saugumas ir teisingumas, kuriems skirta 89 proc. dvišalės paramos lėšų; vis dėlto mano, kad Audito Rūmų ataskaitoje minimas laikotarpis yra pernelyg ilgas ir net viršija Komisijos kadenciją, be to, šiuo laikotarpiu buvo susidariusi itin sudėtinga ir išskirtinė politinė ir ekonominė padėtis; mano, kad siekiant didesnio veiksmingumo audito laikotarpiai turėtų būti trumpesni arba reikėtų atlikti tarpinius vertinimus, nes ataskaitoje pernelyg dažnai nurodomos problemos arba trūkumai, kurie per tą laiką jau buvo ištaisyti, todėl kai kurios jos išvados ir (arba) rekomendacijos yra nebeaktualios; taip pat pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje neatsižvelgiama į vizito į Hondūrą metu surengtų interviu, visų pirma su gavėjais, kitais paramos teikėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, išvadas;

47.  nurodo, kad Audito Rūmai savo ataskaitoje daro išvadą, kad, nors tam tikra pažanga padaryta, Sąjungos parama prioritetiniams sektoriams buvo tik iš dalies veiksminga iš esmės dėl šalyje susidariusių aplinkybių ir keleto valdymo trūkumų, kurie stabdė jos poveikį, ir kad, nors Komisijos strategija buvo tinkama ir suderinta, ji nebuvo pakankamai konkreti ir finansavimas buvo skiriamas pernelyg dideliam skaičiui sričių, todėl, nepaisant Hondūro vyriausybės prašymų, nepavyko patenkinti svarbių prioritetinių sektorių poreikių, kurių nepatenkino ir kiti paramos teikėjai;

48.  nors ir pritaria Audito Rūmų susirūpinimui, taip pat sutinka su Komisija, kad daugeliu atvejų reikėjo tam tikro lankstumo siekiant prisitaikyti prie krizės, kurią sukėlė valstybės perversmas, ir būtinybės reaguoti ypatingos skubos atvejais bei patenkinti pagrindinius gyventojų poreikius; ragina Komisiją toliau siekti veiksmingos pusiausvyros tarp prisitaikymui prie šalies aplinkybių, poreikių ir kintančių reikalavimų reikalingo lankstumo ir poreikio atremti pačius aktualiausius iššūkius, įskaitant žmogaus teises, teisę į gyvenimą ir teisę į deramą gyvenimą, taip pat poreikio reaguoti ir sustiprinti galimą ES pagalbos poveikį;

49.  nurodo, kad anksčiau Sąjungos bendradarbiavimas daugiausiai buvo vykdomas sanglaudos politikos ir ekonomikos augimo srityje, o naujuoju programavimo laikotarpiu atitinka poreikius, susijusius su pagrindiniais vystymosi iššūkiais, su kuriais susiduria ši šalis: skurdo ir nelygybės mažinimas, apsirūpinimas maistu, švietimas ir sveikatos priežiūra, saugumas ir žmogaus teisės, fiskalinės reformos, kova su nebaudžiamumu ir korupcija, darbo vietų su socialine apsauga kūrimas, konkurencingumas, gamtos išteklių valdymas ir pažeidžiamumas dėl klimato kaitos;

50.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į ypatingą šalies padėtį itin svarbu sustiprinti ir pradėti įgyvendinti integruotas kovos su skurdu programas (visų pirma skirtas patiems pažeidžiamiausiems gyventojams, pavyzdžiui, moterims, vaikams ir čiabuviams, kaip prašė pati Hondūro vyriausybė) ir integruotas švietimo, mokymo ir profesinio rengimo programas, skirtas nepalankiausiose sąlygose esantiems vaikams ir jaunuoliams, siekiant užtikrinti, kad jiems būtų suteikta galimybių ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus ir sumažinta rizika pakliūti į smurto ir organizuoto nusikalstamumo tinklus;

51.  taip pat pabrėžia lemiamą moterų ir moterų teisių gynimo organizacijų poveikį socialinei pažangai ir ypač jaunimo vadovaujamiems judėjimams; ragina Sąjungą primygtinai reikalauti remti moterų įgalėjimą ir saugios bei palankios aplinkos moterų pilietinės visuomenės ir moterų teisių gynėjų organizacijoms kūrimą, taip pat konkrečiai spręsti represijų dėl lyties, visų pirma nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose, problemą; pabrėžia, kad svarbu padėti aktyviai remti politikos sritis ir veiksmus, susijusius su moterų teisėmis, įskaitant lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises;

52.  mano, kad Sąjunga ir toliau turi dėti ypatingas pastangas bendradarbiauti siekiant didinti valstybės institucijų skaidrumą, patikimumą ir atskaitomybę ir ardyti korupcijos ir nebaudžiamumo pamatus, kurie mažina piliečių pasitikėjimą ir yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių šalies vystymuisi;

53.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų nurodyto politinio dialogo trūkumo kai kuriose esminėse srityse, kurioms teikiama parama pagal paramos nacionaliniam planui programą (tikslai švietimo, nacionalinio statistinio vystymosi ir valstybės tarnybos reformos srityse); atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos politinis dialogas palengvina ES veiksmų įgyvendinimą ir skatina apčiuopiamus pokyčius, ragina Komisiją stiprinti politinį dialogą visų pirma strateginiuose ir prioritetiniuose sektoriuose ir tvirtai laikytis savo pozicijos tose srityse, kuriose vyriausybė nerodo didelio susidomėjimo ar entuziazmo, kaip buvo įgyvendinant nacionalinę teisingumo ir saugumo politiką arba teismų observatoriją;

54.  ragina Komisiją toliau gerinti bendrą programavimą su Hondūro vyriausybe ir su Sąjungos valstybėmis narėmis ir dėti ypatingas pastangas vidaus veiklos koordinavimo ir veiklos koordinavimo su kitais paramos teikėjais srityje siekiant optimizuoti veiksmingą darbo pasiskirstymą, užtikrinti papildomumą, kai tai įmanoma, ir visų pirma vengti Audito Rūmų įvardytų problemų: identiškų ar panašių projektų sklaidos (tie patys sektoriai, tie patys gavėjai), prieštaringų veiksmų, veiklos dubliavimo arba neveiklumo visų pirma prioritetiniuose sektoriuose; pabrėžia, kad Komisija taip pat turėtų sukurti sparčią ir veiksmingą sąveikos su kitais paramos teikėjais sistemą, kad sutrumpintų terminus ir užtikrintų dinamiką, veiksmingumą ir rezultatus;

55.  pažymi, kad maždaug pusė ES dvišalės paramos Hondūrui teikiama kaip parama biudžetui, bendroji parama ir parama sektoriams; susirūpinęs pažymi, kad daugiausia dėl ypatingo šios šalies makroekonominio nestabilumo, techninių trūkumų ir problemų, susijusių su sukčiavimu ir korupcija viešųjų finansų valdymo srityje, biudžeto parama gali būti labai rizikinga;

56.  susirūpinęs pažymi, kad, nors Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad biudžeto parama buvo skiriama svarbioms ir patikimoms nacionalinėms strategijoms, kai kuriuose prioritetiniuose sektoriuose vyriausybė neturėjo aiškios strategijos arba jos buvo suskaidytos ir joms nebuvo atskiro biudžeto, o susijusioms institucijoms trūko kompetencijos politikai ir reformoms parengti;

57.  pripažįsta, kad Komisija nustatė šiuos pavojus ir bandė juos sumažinti; tačiau Komisijai dar kartą primena, kad parama biudžetui nėra teikiama besąlygiškai, o vyriausybės pažadai imtis reformų nebūtinai yra pakankama garantija; šiuo požiūriu ir siekiant sumažinti bet kokią riziką, ragina Komisiją ir toliau kuo labiau stengtis užtikrinti, kad būtų taikomos paramos biudžetui gairės ir jų būtų laikomasi visais šio proceso etapais; taip pat prašo Komisijos vengti teikti paramą biudžetui tuose sektoriuose, kuriuose galima ir nesulaukti patikimo ir svarbaus vyriausybės atsako;

58.  sutinka su Komisija, kad paramos biudžetui mokėjimų sustabdymas atitinkamu laikotarpiu, kaip tai atsitiko 2012 m. dėl bendros makroekonominės padėties ir Hondūro ir TVF susitarimo nebuvimo, neturi tapti prieštaringa žinia, kuri galėtų sumažinti pagalbos veiksmingumą, kaip nurodo Audito Rūmai, o atvirkščiai, tuo turėtų būti suteikta galimybė siųsti tvirtą ir aiškią žinią vyriausybei, kad ji veiksmingai ir greitai spręstų problemas, su kuriomis susiduria;

59.  itin susidomėjęs pažymi, kad Hondūras yra pirmoji šalis, kurioje teikiama į rezultatus orientuota parama biudžetui; tačiau reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų padarytos išvados, kad dėl kontrolės priemonių trūkumo buvo sudėtinga įvertinti pasiektus rezultatus, kad jų stebėsena atskleidė daugelį trūkumų ir kad ne visada buvo laikomasi rekomendacijų; ragina Komisiją parengti išsamią ataskaitą, kurioje būtų nurodyti užsibrėžti tikslai, taikyti rodikliai ir kriterijai, skaičiavimo ir tikrinimo metodai ir kt., ir įvertinti jų veiksmingumą bei poveikį siekiant įvertinti pasiektus rezultatus ir kartu pagerinti komunikaciją, padidinti Sąjungos veiksmų matomumą ir poveikį; taip pat ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti tam, kokių rezultatų davė jos politinio dialogo su Hondūro vyriausybe ir dialogo su pilietine visuomene bei kitais paramos teikėjais strategijose užsibrėžti tikslai;

60.  atsižvelgdamas į tai, kad geras viešųjų finansų valdymas yra esminė sąlyga norint užtikrinti paramos biudžetui išmokų skyrimą ir kad Hondūre, nepaisant vienas po kito rengiamų vyriausybės planų ir Komisijos pagalbos, ši sritis yra vienas iš pagrindinių trūkumų, mano, kad Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti tolesniam šio sektoriaus stiprinimui; šiuo požiūriu ir atsižvelgdamas į vaidmenį, kurį turi atlikti aukščiausieji Hondūro audito rūmai valdant valstybės lėšas, prašo Komisijos parengti konkrečias bendradarbiavimo su šiais rūmais programas siekiant teikti techninę pagalbą ir mokymą šioje srityje;

61.  ragina Hondūro vyriausybę suteikti visas reikalingas priemones ir numatyti reikalingą finansavimą, kad aukščiausieji Hondūro audito rūmai galėtų atlikti savo pareigą nepriklausomai, veiksmingai ir laikydamiesi tarptautinių audito, skaidrumo ir atskaitomybės standartų;

62.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Sąjungos biure Hondūre tebetrūksta specialistų, kurie išmanytų viešųjų finansų valdymą ir biudžeto paramos operacijų makroekonomiką, o tai itin pavojinga atsižvelgiant į nuolatinį ekonominį nestabilumą šalyje, kuriai nepaisant šios rimtos aplinkybės toliau teikiama parama biudžetui; atsižvelgdamas į Audito Rūmų nustatytą riziką, prašo Komisijos skubiai ES biurui Hondūre skirti daugiau darbuotojų;

63.  pažymi, kad Sąjungos ir Hondūro bendradarbiavimu remiamos pilietinės visuomenės organizacijos siekiant skatinti apsirūpinimą maistu ir užtikrinti žmogaus teises ir lyčių lygybę, taip pat šiuo metu įgyvendinami maždaug 35 teminiai projektai, kurių vertė daugiau nei 9 mln. EUR; taip pat pažymi, kad bendradarbiaudama su Hondūro pilietine visuomene Sąjungos delegacija parengė 2014 m. patvirtintą veiksmų planą, kuris apima politinį dialogą ir specialiai Hondūrui parengtus paramos veiksmus; mano, jog itin svarbu, kad pilietinės visuomenės organizacijos dalyvautų ne tik konsultacijų, vykdomų siekiant parengti veiksmų gaires, procese, bet ir šių gairių įgyvendinimo, stebėsenos ir peržiūros procesuose;

64.  reiškia didelį susirūpinimą dėl vis didesnio pilietinės visuomenės veiklos ribojimo besivystančiose šalyse; labai susirūpinęs pažymi, kad vien per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Pilietinių asociacijų registravimo ir stebėsenos skyrius panaikino daugiau nei 10 000 NVO licencijas, nes jos vyriausybei nepateikė ataskaitų apie savo finansus ir programas, ir kad, nepaisant keleto teigiamų pokyčių pastaraisiais metais, kai kurie Hondūre neseniai priimti įstatymai bei administracinės priemonės apsunkina ir riboja šių asociacijų veiklą, o tai verčia daugelį iš jų užsidaryti;

65.  palankiai vertina Sąjungos paramą ir jau seniai jos prisiimtus įsipareigojimus besivystančių šalių pilietinei visuomenei; mano, kad vykdant politinį dialogą ir įgyvendinant bendradarbiavimo programas, Komisija turėtų skatinti tinkamų teisinių, administracinių ir politinių sąlygų kūrimo strategijų rengimą siekiant pilietinės visuomenės organizacijoms suteikti galimybę atlikti savo vaidmenį ir veiksmingai dirbti, jas konsultuoti ir nuolat informuoti apie lėšas ir finansavimo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas joms prisijungti prie tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų ir tinklų;

66.  mano, kad Audito Rūmai į savo ataskaitą turėjo įtraukti skyrių apie Sąjungos ir Hondūro pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą, nes jos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje ir visų pirma skatina vystymąsi vietos lygmeniu, ir dar labiau atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra pagrindinė paramos šioms organizacijoms teikėja besivystančiose šalyse ir užima pirmaujančią poziciją ginant pilietinės visuomenės atstovus ir žmogaus teisių gynėjus tuo tikslu taikydama ir įgyvendindama įvairias priemones bei politiką; tikisi, kad Audito Rūmai į tai atsižvelgs būsimose savo ataskaitose;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2016 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti“

67.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

68.  palankiai vertina plataus užmojo Sąjungos įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 20 proc. lyginant su 1990 m. lygiu, o iki 2030 m. – 40 proc., ir skirti bent 20 proc. savo biudžeto su klimato kaita susijusiems veiksmams 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad apskritai buvo padaryta pažanga; tačiau apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų teigimu, kyla didelė rizika, jog tikslas skirti 20 proc. biudžeto lėšų nebus pasiektas;

69.  mano, jog labai svarbu, kad Komisija ir toliau imtųsi pakankamo vadovavimo ir rodytų ryžtą sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus ir tuo tikslu veiksmingai įgyvendintų Paryžiaus susitarimą, taip pat sustiprintų savo tarptautinį patikimumą ir priemones, kuriomis sudaromos sąlygos vykdyti Sąjungos klimato politiką ir žaliąją diplomatiją ateinančiais metais;

70.  palankiai vertina tai, kad įsipareigojimas įgyvendinamas pasitelkus jau esamas politikos strategijas, o ne kuriant naujas finansines priemones; mano, kad tai turėtų padėti užtikrinti geresnį įvairių Sąjungos politikos sričių suderinamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti suderintą planą, kaip išlaikyti didžiausią įvairių programų darną ir tęstinumą;

71.  ragina Komisiją siekiant šio tikslo parengti konkrečią bendrą strategiją, kuri apimtų specialių sričių veiksmų planus, kuriuose būtų pateikiamos išsamios priemonės ir būdai, matavimo ir ataskaitų teikimo metodikos bei veiklos rodikliai, kuriais naudojamasi vykdant su klimato kaita susijusius veiksmus konkrečiose politikos srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti bendrus suvienodintus standartus, kad būtų galima taikyti tinkamas stebėsenos, vertinimo ir tikrinimo sistemas, visų pirma turint mintyje Rio rodiklių taikymą ir ataskaitų dėl lėšų panaudojimo klimato politikos srityje teikimą;

72.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė Sąjungos stebėjimo sistemos trūkumų, dėl kurių gerokai padidėja rizika pervertinti su klimato politikos veiksmais susijusias išlaidas; ragina Komisiją sistemingai laikytis konservatyvumo principo, kad būtų išvengta pervertinimo; ragina Komisiją atlikti įverčių peržiūrą ir ištaisyti klimato kaitos koeficientus tais atvejais, kai kyla pervertinimo rizika;

73.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, teikti pirmenybę veiksmų plano, skirto tam tikroms didelį potencialą turinčioms sritims, t. y. programai „Horizontas 2020“, žemės ūkiui ir žuvininkystei, parengimui; be to, ragina Komisiją kartu su Europos inovacijų ir technologijos institutu atidžiai koordinuoti veiksmus plėtojant naujas technologijas ir inovacijas, susijusias su aplinkos apsauga;

74.  pabrėžia kad Komisija turi visų pirma įgyvendinti su klimato kaita susijusius kriterijus pasitelkdama įvairias savo programavimo priemones, kad būtų galima skatinti aukšto lygio suderinamumą bei pagal galimybes pagerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir taip pasiekti bendrą tikslą, kad bent 20 proc. Sąjungos biudžeto būtų skiriama anglies dioksido kiekiui mažinti ir klimato kaitai atspariai visuomenei kurti;

75.  apgailestauja, kad kitose svarbiose Sąjungos biudžeto srityse konkretūs tikslai nenustatyti; ragina Komisiją parengti bendrą planą, kuriame būtų apibrėžta, kokiomis finansavimo priemonėmis ir kokiu mastu būtų galima prisidėti siekiant 20 proc. biudžeto tikslo; susirūpinęs pažymi, kad tokio plano nebuvimas rodo menką įvairių biudžeto sričių suderinamumą;

76.  susirūpinęs pažymi, kad trūksta informacijos apie tai, kiek išleidžiama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir apie tai, kokiu mastu Sąjungos klimato politikos veiksmais bus prisidedama prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo; be to, turimi duomenys negali būti palyginami visose valstybėse narėse; prašo Komisijos toliau gerinti teikiamas ataskaitas apie tai, kokiu mastu visose politikos srityse yra įgyvendinamas tikslas skirti 20 proc. Sąjungos 2014–2020 m. biudžeto su klimato kaita susijusiems veiksmams, nurodant ne tik tai, kas buvo skirta ir išmokėta, bet ir tai, kas susiję su klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo sritimis, kartu nustatant sritis, kuriose reikia pagerinti kovos su klimato kaita rezultatus;

77.  mano, kad reikia toliau tobulinti finansavimo programų integravimą nustatant aiškias prisitaikymo ir poveikio švelninimo strategijas bei susijusius veiksmų planus, įskaitant atitinkamas investicijų ir klimato srityje reikalingų paskatų kiekybinio įvertinimo priemones, taip pat įverčių atsekimo metodus siekiant gauti teisingus duomenis apie valstybių narių veiksmų ir visų Sąjungos programų pažangą;

78.  ragina Komisiją skubiai sukurti palankią aplinką perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pritaikant investavimo sąlygas ir su lėšų panaudojimų susijusias sistemas ir priemones, kad būtų galima užtikrinti atnaujinimo ir modernizavimo procesą visuose pagrindiniuose atitinkamuose sektoriuose;

79.  apgailestaudamas pažymi, kad nėra jokios priemonės, kuria pasinaudojant būtų galima teikti naujausius daugiamečius subendrintus duomenis apie viso Sąjungos biudžeto padėtį; mano, kad reikia atlikti ex post vertinimą ir perskaičiuoti numatomus įnašus, skirtus klimato politikos veiksmams finansuoti;

80.  apgailestauja dėl to, kad Komisija netaiko specialaus ataskaitų teikimo sistemos, kuria pasinaudojant būtų galima aptikti ir išmatuoti neigiamą Sąjungos politikos priemonių, kuriomis neprisidedama prie klimato kaitos švelninimo, poveikį ir įvertinti, kokia Sąjungos biudžeto dalis išleidžiama šia priešinga kryptimi; reiškia susirūpinimą, kad be šių duomenų Komisijai nėra visiškai aišku, kokiu mastu Sąjunga prisideda prie klimato kaitos švelninimo; ragina Komisiją sistemingai nustatyti galimus neigiamą poveikį darančius veiksmus ir į juos atsižvelgti atliekant galutinius su klimato kaitos švelninimu susijusius skaičiavimus;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 32/2016 „ES pagalba Ukrainai“

81.  pažymi, kad Sąjungos finansinė ir ekspertų teikiama pagalba Ukrainai reformuoti buvo reikalinga; vis dėlto pabrėžia, kad reformos vėluoja labiau, nei tikėtasi;

82.  apgailestauja, kad senos struktūros, kurios nepasiduoda reformoms, modernizavimui ir demokratizacijai, išlieka, o reformų norinčios jėgos siekdamos pergalės susiduria su dideliais sunkumais;

83.  palankiai vertina Sąjungos pagalbą Ukrainai; vis dėlto laikosi nuomonės, kad ji turėtų būti susieta su konkrečiomis Ukrainos vyriausybės pastangomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti padėtį savo šalyje; ypač reikia pagerinti nuosavų išteklių sistemą taikant veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą, kurią taikant būtų atsižvelgiama ne tik į piliečių pajamas, bet ir į oligarchų turtą;

84.  ragina veiksmingai kovoti su vis dar paplitusia korupcija ir veiksmingai remti šio tikslo siekiančias organizacijas;

85.  ragina šalyje stiprinti teisminę galią, kuri taptų nepriklausoma teisinės valstybės principams pavaldžia priemone;

86.  ragina griežčiau kontroliuoti bankų sektorių, kad būtų išvengta kapitalo nutekėjimo į trečiąsias šalis, dėl kurio bankai gali tapti nemokūs; taigi pabrėžia poreikį paramą biudžetui teikti tik laikantis sąlygos, kad finansine parama naudojamasi skaidriai ir visapusiškai;

87.  laikosi nuomonės, kad apskritai visa finansinė pagalba turi būti teikiama prieš tai atlikus jos sėkmės perspektyvų vertinimą;

88.  yra įsitikinęs, kad daugiau dėmesio reikia skirti kompetentingų decentralizuotų administracinių struktūrų mokymui ir lavinimui;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 33/2016 „Sąjungos civilinės saugos mechanizmas: reagavimo į nelaimes už ES ribų koordinavimas buvo iš esmės veiksmingas“

89.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria jos rekomendacijoms ir teigiamai vertina Komisijos pasirengimą į jas atsižvelgti;

90.  pabrėžia, jog itin svarbu greitai ir nuosekliai reaguoti į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, kad būtų galima kuo labiau sumažinti jų poveikį žmonėms, aplinkai ir ekonomikai;

91.  pažymi, kad apskritai Audito Rūmai yra patenkinti tuo, kaip Komisija valdo reagavimo į nelaimes procesą;

92.  ragina Komisiją toliau stiprinti savo išteklių, įskaitant biudžetinius, sutelkimo ir ekspertų atrankos procedūras, kad nukentėjusioms šalims būtų nedelsiant teikiama poreikiais grindžiama Sąjungos pagalba; pabrėžia, kaip svarbu, kad pagrindiniai civilinės saugos centrai būtų nustatyti Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų (ECHO) GD vietos lygmens tinklo nacionaliniuose ir regioniniuose biuruose ir tarp Sąjungos delegacijų rizikos šalyse darbuotojų;

93.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. vasario mėn., remiantis patirtimi, įgyta Ebolos viruso sukeltos ligos protrūkio metu, įsteigtas Europos medicininis dalinys, kuris labai išplėtė ES civilinės saugos mechanizmo „savanorių rezervą“, nes suteikė medicininių ir viešųjų sveikatos priežiūros grupių rezervą, kuriuo galima naudotis; mano, kad šį požiūrį, grindžiamą medicininių grupių ir kitų specializuotų vertinimo ir paramos grupių rezervo turėjimu, būtina tęsti ir toliau tobulinti;

94.  siūlo panaikinti visą nereikalingą administracinę naštą, kuri trukdo tiek dalyvaujančioms valstybėms, tiek Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui reaguoti nedelsiant, būtent krizės pradžioje;

95.  prašo dalyvaujančių valstybių užregistruoti daugiau turto savanoriškame rezerve, kad būtų galima sustiprinti pasirengimą reaguoti į nelaimes;

96.  pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija, kitos Sąjungos institucijos ir Jungtinės Tautos keistųsi informacija ir bendradarbiautų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas struktūriškai apibrėžtai reaguoti nepaprastosios padėties atvejais; palankiai vertina susitarimus, pasirašytus su JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (OCHA) ir Pasaulio maisto programa (PMP), ir primygtinai ragina Komisiją pasirašyti tolesnius bendradarbiavimo susitarimus su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautine migracijos organizacija (TMO) ir kitais susijusiais subjektais;

97.  primena, kad kokybės ir sąveikumo reikalavimai apibrėžti ir išplėsti atsižvelgiant į naujus PSO standartus, taikomus medicininiams moduliams, taip pat į kitus strateginius partnerius ir jų pagrindines sąlygas, siekiant užtikrinti ankstyvus veiksmus, kurie kartu būtų kruopščiau koordinuojami vykdant tarptautines misijas; mano, kad siekiant užtikrinti pajėgumų prieinamumą nedelsiant ir (arba) greitą jų mobilizavimą nuo pat nepaprastosios padėties pradžios ir išvengti finansavimo klaidų, reikia optimizuoti ir labai standartizuoti tiekimo procesus;

98.  primygtinai ragina ir toliau išnaudoti galimas sąveikas su kitais susijusiais subjektais ir priemonėmis, visų pirma su humanitarine pagalba ir parama vystymuisi, ir vengti veiksmų, kurių jau imtasi, dubliavimo;

99.  ragina Komisiją pagerinti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro ryšių platformos (Bendros ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemos, CECIS) funkcionalumą, kad suinteresuotieji subjektai galėtų lengviau gauti informaciją, įskaitant judriojo ryšio prieigą ES civilinės saugos grupėms, dislokuotoms veiksmų vietoje;

100.  mano, kad po humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos veiksmų turėtų būti vykdomi kiti veiksmai, kuriais siekiama skatinti prevencijos kultūrą, taip pat pajėgumų kūrimą ir pažeidžiamų arba nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių atsparumo didinimą;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 34/2016 „Kova su maisto atliekomis: galimybė pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą maisto tiekimo grandinėje“

101.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, kuria tikrinamas Sąjungos veiksmingumas kovojant su maisto švaistymu; patvirtina Audito Rūmų rekomendacijas ir ragina Komisiją į jas atsižvelgti;

102.  labai apgailestaudamas pažymi, kad pasauliniu mastu apie trečdalis maisto, kuris yra pagaminamas žmonėms vartoti, yra išmetamas arba prarandamas; apgailestauja, kad Sąjunga su maisto švaistymu nekovoja veiksmingai ir kad dar iki šiol ji ėmėsi tik nenuoseklios ir nevienalytės veiklos;

103.  pabrėžia, kad Sąjunga turi didelį potencialą spręsti maisto švaistymo problemą pritaikydama esamas politikos sritis ir nesudarydama papildomų išlaidų ir turėtų siekti tai daryti; vis dėlto apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant vilčių teikiančios retorikos, trūksta politinės valios įsipareigojimą paversti politikos priemonėmis;

104.  labai apgailestauja, kad bėgant laikui Europos Komisijos ryžtas kovoti su maisto švaistymu akivaizdžiai sumažėjo; apgailestauja, kad kovojant su maisto švaistymu trūksta tikslingų politinių veiksmų ir kad teigiami kai kurių politikos sričių padariniai yra veikiau atsitiktiniai; nekantrauja, kada bus įvertinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio rezultatai kovos su maisto švaistymu srityje;

105.  mano, kad nenuoseklų Komisijos požiūrį rodo šie dalykai: pirma, nors Sąjunga suvokiama kaip lyderė kovojant su klimato kaita, ji nepakankamai įsipareigojusi kovoti su maisto švaistymu, kuris tiesiogiai prisideda prie neigiamų padarinių klimatui, ir, antra, nors Sąjunga kasmet investuoja milijonus eurų į paramą vystymuisi, kovą su badu ir sąžiningos prekybos principų laikymąsi, ji nepakankamai sprendžia kovos su maisto švaistymu problemą, kuri yra viena iš tiesioginių anksčiau minėtas problemas skatinančių veiksnių;

106.  dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant imtis kovos su maisto švaistymu veiksmų; ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimų dėl atitinkamos politikos dokumentų, susijusių su kova su maisto švaistymu;

107.  ragina Komisiją Sąjungos lygmeniu ir nacionaliniu lygmeniu užtikrinti sudėtingą koordinavimą siekiant suvienodinti skirtingus įvairių valstybių narių naudojamus maisto atliekų prevencijos metodus, maisto dovanojimą, maisto saugą ir gerąją higienos praktiką; ragina Komisiją įsteigti platformą, skirtą dalijimuisi gerąja praktika kovos su maisto švaistymu srityje, kuri padėtų jos darbą geriau suderinti su valstybių narių veikla;

108.  apgailestauja, kad Komisijos veiksmai techniniu lygmeniu apima tik darbo ir ekspertų grupių, kurios, deja, nesuteikė jokio pritaikomo indėlio, steigimą; ragina Komisiją pagerinti savo techninio lygmens veiksmus ir pasiekti konkrečių rezultatų; ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su Europos aplinkos agentūra (EAA) ir Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT), kurie gali suteikti tvirtą dalykinę ir techninę paramą;

109.  apgailestauja, kad Komisija nemano, jog būtina sukurti bendrą maisto atliekų apibrėžtį ir nustatyti konkrečią maisto atliekų hierarchiją; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti bendrą maisto atliekų apibrėžtį, bendrą maisto atliekų matavimo ir stebėsenos metodologiją ir atliekų hierarchijos naudojimo, kalbant apie maisto atliekas, gaires;

110.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą, kuriame būtų nurodomos politikos sritys, kuriose būtų galima spręsti maisto švaistymo problemą, pabrėžiant prevenciją ir dovanojimą, ir pabrėžti galimybes, kurios galėtų būti išnaudotos vykdant šių sričių politiką; ragina Komisiją parengti veiksmų planus, kurie apimtų pamatuojamus tikslus ir rezultatyvumo rodiklius, ir konkrečiose politikos srityse parengti poveikio vertinimus;

111.  apgailestauja, kad, nors maisto dovanojimas yra antroji tinkamiausia maisto švaistymo prevencijos galimybė, esama daug įvairių lygmenų kliūčių, kurios neleidžia pakankamai išnaudoti šios galimybės; atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria valstybių narių valdžios institucijos, norėdamos užtikrinti, kad maisto dovanojimas atitiktų galiojančią teisinę sistemą; ragina Komisiją įsteigti specialią platformą, skirtą keistis gerąja praktika tarp valstybių narių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas maisto dovanojimui; ragina Komisiją atsižvelgti į vietos ir regioninių valdžios institucijų indėlį peržiūrint atitinkamas teisines nuostatas;

112.  ragina Komisiją užbaigti ir paskelbti maisto perskirstymo ir dovanojimo gaires, įskaitant dovanotojams taikomas mokesčių taisykles, kurios būtų pagrįstos geriausia šiuo metu aktyviai su maisto švaistymu kovojančių valstybių narių pasidalyta praktika; ragina Komisiją parengti gaires, kaip įveikti įvairias maisto dovanojimo kliūtis, ir dėl mokesčių lengvatų maistą dovanojančioms grandinėms ir įmonėms;

113.  apgailestauja, kad sąvokos „minimalus tinkamumo vartoti terminas“ ir „tinka vartoti iki“ paprastai neaiškios visų maisto tiekimo grandinės lygmenų dalyviams; ragina Komisiją šias sąvokas išaiškinti ir jų vartojimo gaires padaryti privalomas siekiant išvengti bet kokios klaidingos nuomonės;

114.  ragina valstybes nares maisto tvarkymo ir maisto atliekų srityje užtikrinti reikalingą plačiosios visuomenės švietimą;

115.  apgailestauja, kad, nors kai kuriose Sąjungos institucijose imamasi atskirų ir ribotų iniciatyvų, Europos Sąjungos įstaigos neturi nei teisinio pagrindo, nei bendrų gairių, kurie reglamentuotų institucijų aprūpinimo maistu ir gėrimais tarnybų nesuvartoto maisto tvarkymą; ragina Komisiją parengti bendras nuostatas, kurios padėtų spręsti maisto atliekų problemą Europos institucijose, įskaitant maisto atliekų prevencijos gaires ir taisykles dėl maisto atliekų dovanojimo, siekiant sumažinti Europos Sąjungos institucijų sudaromą maisto atliekų kiekį;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 35/2016 „Paramos biudžetui naudojimas, siekiant geriau sutelkti vidaus pajamas Užsachario Afrikoje“

116.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms; džiaugiasi dėl Komisijos pasiryžimo įgyvendinti jas praktiškai; apgailestauja, kad Komisijos atsakymai gana neaiškūs ir jiems trūksta užmojo;

117.  pabrėžia vidaus pajamų sutelkimo (VPS) svarbą mažiau išsivysčiusiose šalyse, kadangi tai mažina priklausomybę nuo paramos vystymuisi, padeda gerinti viešąjį valdymą ir yra itin svarbu valstybės kūrimo procesui;

118.  pabrėžia, kad, Audito Rūmų duomenimis, Komisija vis dar neveiksmingai naudojo paramos biudžetui sutartis, kuriomis remiamas VPS mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse Užsachario Afrikoje; tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl naujo Komisijos taikomo metodo buvo suteikta daugiau galimybių naudojantis šia pagalbos forma veiksmingai remti VPS;

119.  pažymi, kad mokesčių sistemų stiprinimas ne tik padeda didinti labiau nuspėjamas pajamas, bet ir padeda užtikrinti valdžios sektoriaus atskaitomybę – sukuriamas tiesioginis mokesčių mokėtojų ir jų valdžios ryšys; pritaria tam, kad VPS gerinimas būtų aiškiai įtrauktas į Komisijos sudarytą pagrindinių vystymosi uždavinių, sprendžiamų teikiant paramą biudžetui, sąrašą;

120.  apgailestauja, kad Komisija skyrė nepakankamai dėmesio VPS, nustatydama paramos biudžetui veiksmus; pabrėžia, kad nebuvo įvertintos pagrindinės rizikos, susijusios su mokesčių lengvatomis, mokesčių surinkimu ir perdavimu bei nemokestinėmis pajamomis iš gamtos išteklių;

121.  primena apie pajamų sutelkimo svarbą besivystančiose šalyse ir kartu atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su mokesčių vengimu, slėpimu ir neteisėtais finansiniais srautais; skatina stiprinti finansinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims ir regionines mokesčių administravimo sistemas bei patvirtinti derybų dėl mokesčių sutarčių principus;

122.  pažymi, jog audito metu paaiškėjo, kad trūksta tinkamų stebėjimo priemonių, skirtų įvertinti, kokiu mastu parama biudžetui prisidėta prie bendro VPS pagerėjimo;

123.  mano, kad labai svarbu mokesčių politikos srityje toliau skatinti kurti teisingas ir skaidrias vidaus mokesčių sistemas, gamtos išteklių srityje palaipsniui didinti paramą priežiūros procesams ir institucijoms, taip pat toliau remti valdymo reformas, kuriomis skatinamas tvarus gamtos išteklių naudojimas ir skaidrumas; pabrėžia, kad dėl laisvosios prekybos susitarimų mažėja mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių mokestinės pajamos ir kad tokioms šalims šie susitarimai gali būti visiškai nenaudingi; reikalauja, kad Komisija užtikrintų, kad vykstant deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimų rizikos vertinimuose būtų atsižvelgiama į laisvosios prekybos susitarimų mokestinius padarinius mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims;

124.  ragina Komisiją atliekant VPS aspektų makroekonominį ir viešųjų finansų valdymo (VFV) vertinimus tvirtai laikytis savo gairių, kad būtų geriau apžvelgiami daugiausia sunkumų keliantys klausimai, kaip antai mokesčių paskatų mastas, sandorių kainodara, mokesčių slėpimas;

125.  pabrėžia, kad, siekiant gerinti paramos biudžetui procesų planavimą, turėtų būti taikoma visapusiškesnė rizikos veiksnių, trukdančių siekti iškeltų tikslų, nustatymo procedūra ir ją taikant turėtų būti naudojamasi, jei galima, Mokesčių administravimo diagnostine įvertinimo priemone;

126.  pabrėžia būtinybę dažniau taikyti su VPS susijusias sąlygas, nes pagal šias sąlygas išlaidos, patiriamos dėl paramos biudžetui išmokų, aiškiai susiejamos su šalies partnerės pažanga vykdant VPS reformas; prašo Komisijos pasirinkti sąlygas, kurios yra aktualios ir kurias taikant VPS srityje bus daromas plačiausio masto poveikis;

127.  pripažįsta, kad Komisija turi dirbti sudėtingomis politinėmis ir institucinėmis aplinkybėmis; primena, kad svarbu vesti struktūrinį politinį dialogą, kuriame dalyvautų nacionalinės valdžios atstovai ir kiti paramos teikėjai, siekiant nustatyti itin svarbias interesų sritis ir parengti pritaikytą pagalbos strategiją;

128.  ragina Komisiją išplėsti paramos biudžetui gebėjimų stiprinimo dalį, nes tai – tvirtas ilgalaikių ekonominių ir socialinių pokyčių pagrindas, taip pat tai padeda spręsti sunkumus, trukdančius veiksmingai surinkti viešąsias pajamas;

129.  pažymi, kad, norint patvirtinti tiesioginę paramos biudžetui pastangų įtaką vidaus išteklių sutelkimui, reikia atlikti išsamesnį konkrečių mokesčių sistemos sričių vertinimą, kuris padėtų susieti pasiektą pažangą su atskiromis teikiamos pagalbos dalimis;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 36/2016 „2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programų užbaigimo tvarkos vertinimas“

130.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria jos rekomendacijoms;

131.  džiaugdamasis pažymi, kad Komisija laiku teikė pakankamą paramą valstybėms narėms siekdama padėti joms pasirengti užbaigti savo 2007–2013 m. programas;

132.  palankiai vertina tai, kad Komisija pasirengusi toliau siekti suderinti fondus reglamentuojančias nuostatas, įskaitant terminologiją, užtikrinimo ir užbaigimo procesus, jei tik tai gali pagerinti ES lėšų valdymą ir prisideda prie paprastesnio ir veiksmingesnio įgyvendinimo valstybėse narėse ir regionuose;

133.  pažymi, kad šeši sprendimai dėl 2007–2013 m. laikotarpio didelės apimties projektų vis dar nepriimti;

134.  stebėdamasis pažymi, kad Komisija atsisakė svarstyti konkrečius įsipareigojimus dėl laikotarpiui po 2020 m. skirtų pasiūlymų dėl teisės aktų, žinodama, kad galima pasiremti dviejų ankstesnių finansinių laikotarpių (2000–2006 ir 2007–2013 m.) patirtimi; vis dėlto yra įsitikinęs, kad šį atsisakymą greičiau nulėmė Komisijos abejonės dėl teisinių prerogatyvų, o ne nesutarimai dėl turinio;

135.  remia Audito Rūmų raginimą toliau derinti programų užbaigimą reglamentuojančias nuostatas, skirtas sanglaudos ir kaimo plėtros srityse vykdomoms su investicijomis susijusioms priemonėms;

136.  laikosi nuomonės, kad, apskaičiuotas likutinės rizikos lygis išlieka nežinomas patirtimi paremtas skaičius, todėl gali būti naudojamas tik kaip indikatorius;

137.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų reikalavimą, kad po 2020 m. tinkamumo laikotarpiai nesutaptų su kito programavimo laikotarpio pradžia, ir į susirūpinimą, kad pratęsti tinkamumo laikotarpiai (t. y. n+2, n+3) yra viena iš vėlavimo panaudoti lėšas ir vėlavimo pradėti kitą programavimo laikotarpį priežasčių, o kartu dėl to vėluota baigti rengti patikslintus programavimo dokumentus ir finansavimo teisės aktus bei susijusias įgyvendinimo taisykles, visų pirma 2014–2015 m.; atsižvelgdamas į tai pabrėžia maksimalaus lėšų panaudojimo ir sklandaus daugiamečių projektų vykdymo svarbą;

138.  pažymi, kad galutinis finansinio laikotarpio uždarymas vyksta tik kas septyneri metai; todėl pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija atskiru dokumentu turėtų informuoti biudžeto valdymo instituciją ir Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie galutinius uždarymo procedūros rezultatus; mano, kad toks dokumentas turėtų ne tik patvirtinti išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, bet ir išmatuoti programų rezultatus ir poveikį (rezultatais grindžiamas požiūris);

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2017 „Būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“

139.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria jos rekomendacijoms;

140.  pabrėžia biologinės įvairovės svarbą žmonijai; pažymi, kad tinklas „Natura 2000“, sukurtas pagal Paukščių(13) ir Buveinių(14) direktyvas, yra svarbiausia Sąjungos biologinės įvairovės strategijos dalis; tačiau susirūpinęs pabrėžia, kad neišnaudotos visos jo galimybės;

141.  pabrėžia, kad bendrasis Komisijos tikslas yra teikti gaires valstybėms narėms; apgailestauja, kad valstybės narės nepakankamai atsižvelgė į Komisijos gaires;

142.  apgailestauja dėl Audito Rūmų išvados, kad valstybės narės netinkamai valdė tinklą „Natura 2000“ ir kad nacionalinių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų koordinavimas valstybėse narėse buvo nepakankamas;

143.  primena, kad dėl tarpvalstybinio pobūdžio tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimui yra būtinas valstybių narių koordinavimas; ragina valstybes nares sukurti tvirtą nacionalinio lygmens struktūrą siekiant skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms geresnes gaires, susijusias su bendradarbiavimo platformos kūrimu;

144.  labai susirūpinęs pažymi, kad išsaugojimo tikslai ne visada buvo pakankamai konkretūs ir kiekybiškai įvertinti, o valdymo planai nebuvo tiksliai apibrėžti ir neturėjo orientyrų, kad būtų įvykdyti; pakartoja, kad tai galėtų sumažinti tinklo „Natura 2000“ pridėtinę vertę; ragina Komisiją per kitą programavimo laikotarpį suderinti veiksmingo požiūrio į išsaugojimo tikslų nustatymą ir valdymo planų sudarymą taisykles; be to, ragina Komisiją tikrinti, ar valstybės narės vadovaujasi gairėmis, ir prireikus teikti joms tolesnę konsultacinę paramą;

145.  ragina valstybes nares laiku įgyvendinti būtinas išsaugojimo priemones, kad būtų užtikrinta jų pridėtinė vertė, ir atitinkamai atnaujinti valdymo planus; ragina Komisiją kruopščiai tikrinti galimai vėluojančius išsaugojimo projektus;

146.  pažymi, jog siekiant, kad tinklas „Natura 2000“ būtų veiksmingas, būtinas svarbiausių susijusių subjektų, tokių kaip žemės naudotojai ir savininkai, dalyvavimas; apgailestauja, kad daugumoje valstybių narių nesama veiksmingo ryšio kanalų; ragina valstybes nares pagerinti nacionalinių valdžios institucijų ir įvairių suinteresuotųjų subjektų koordinavimą;

147.  yra susirūpinęs, kad valstybės narės netinkamai vertino projektus, kurie turi neigiamą poveikį tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kad nebuvo pakankamai panaudotos kompensacinės priemonės ir kad valstybių narių požiūris yra labai skirtingas; ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms labiau struktūriškai apibrėžtas gaires, pagal kurias išaiškinama, kaip ir kada praktiškai taikyti kompensacines priemones, ir prižiūrėti šių priemonių panaudojimą;

148.  apgailestauja, kad 2014–2020 m. programavimo dokumentuose nevisiškai atspindimi finansavimo poreikiai ir Komisija nesprendė šių trūkumų struktūrizuotai; ragina Komisiją kitą programavimo laikotarpį parengti kruopščiau;

149.  apgailestauja, kad tinklo „Natura 2000“ stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos buvo nevisiškai tinkamos, kad suteiktų visapusišką informaciją apie tinklo veiksmingumą; yra susirūpinęs, kad nebuvo parengta jokios konkrečios Sąjungos lėšų naudojimo veiksmingumo rodiklių sistemos, kuri atspindėtų tinklo „Natura 2000“ veiklos rezultatus; mano, kad tai trukdo tinklo „Natura 2000“ veiksmingumui; džiaugiasi, kad Komisija pristatė privalomų visapusių rodiklių rinkinį visiems 2014–2020 m. programavimo laikotarpio projektams pagal programą LIFE; ragina Komisiją taikyti tą patį požiūrį ir kitoms kito programavimo laikotarpio programoms;

150.  susirūpinęs pažymi, kad teritorijų lygmeniu teritorijų valdymo dokumentuose dažnai trūko stebėsenos planų, jie buvo neišsamūs arba juose nebuvo vykdymo terminų; taip pat yra susirūpinęs, kad standartinės duomenų formos nebuvo atnaujintos ir kad duomenys, kuriuos valstybės narės pateikė Gamtos būklės ataskaitai, buvo neišsamūs, netikslūs ir nepalyginami; ragina valstybes nares ir Komisiją išspręsti šį klausimą ketinamame sudaryti veiksmų plane;

151.  džiaugiasi, kad Komisija sukūrė centrinį registrą skundams ir pasiteiravimams, susijusiems su tinklu „Natura 2000“, registruoti; pažymi, kad dauguma skundų buvo išspręsti nepereinant į tolesnius procedūros etapus; ragina Komisiją griežtai sekti visus skundus ir pasiteiravimus;

152.  džiaugiasi, kad nustatytas biogeografinis procesas, pagal kurį suteikiamas suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo ir jungimosi į tinklus tinklo „Natura 2000“ valdymo srityje mechanizmas; tačiau ragina Komisiją išspręsti kalbos barjero problemą, ribojančią šio mechanizmo aprėptį;

153.  labai apgailestauja, kad pagal prioritetinių veiksmų programas (PVP) pateikiamas nepatikimas tinklo „Natura 2000“ sąnaudų vaizdas ir kad valstybių narių pateikti duomenys buvo netikslūs ir riboti; susirūpinęs pažymi, kad finansavimo sąmatos buvo nepatikimos ir nepalyginamos, taigi nebuvo galimybių tiksliai stebėti Sąjungos lėšų sumos, skirtos tinklui „Natura 2000“; apgailestauja, jog dėl to PVP nauda buvo ribota užtikrinant Sąjungos finansavimo, skiriamo biologinės įvairovės apsaugai pagal tinklą „Natura 2000“, nuoseklumą; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms labiau struktūriškai apibrėžtas ataskaitų teikimo ir stebėsenos bei PVP įgyvendinimo gaires; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pateikiami duomenys būtų tikslūs;

154.  mano, kad finansiniai asignavimai tinklui „Natura 2000“ turi būti atpažįstami ir jų panaudojimas atsekamas, nes, kitu atveju, nebus galima įvertinti investicijų poveikio; ragina atitinkamus Komisijos generalinius direktoratus į savo metinės veiklos ataskaitas įtraukti specialų skyrių dėl tinklo „Natura 2000“ tokiu mastu, kokiu tai susiję su jo bendru finansavimu ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis bei EŽŪFKP lėšomis;

155.  palankiai vertina tai, kad sukurta ekspertų grupė ir ad hoc darbo grupės siekiant didesnės darnos, ir ragina Komisiją per kitą programavimo laikotarpį pasinaudoti šių grupių veiklos rezultatais;

156.  ragina Komisiją informuoti susijusius EP komitetus apie veiksmų planą, kuriuo siekiama pagerinti gamtos direktyvų įgyvendinimą(15);

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2017 „Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir sanglaudos programų: lėšos naudojamos tikslingiau atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ prioritetus, tačiau veiksmingumo vertinimo tvarka darosi vis sudėtingesnė“

157.  teigiamai vertina Audito Rūmų rezultatus, išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas jų specialiojoje ataskaitoje; mano, kad Audito Rūmų atlikta 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų įgyvendinimo programavimo laikotarpio analizė yra naudinga ir pateikta laiku padedant teisės aktų leidėjams ir Komisijai padaryti tinkamas išvadas dėl laikotarpio po 2020 m.;

158.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus ir į tai, kad Komisija visiškai pritaria penkioms iš Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų ir iš dalies pritaria dviem rekomendacijoms; džiaugiasi, kad Komisija yra pasirengusi jas įgyvendinti, ir ragina ją ir valstybes nares rekomendacijas įgyvendinti visapusiškai ir laiku;

159.  nesutinka su Audito Rūmų ir Komisijos nuomone, kad dėl sustiprintų Parlamento galių buvo netinkamai vėluojama priimti 2014–2020 m. svarbius reglamentus;

160.  apgailestauja, kad Komisija vėluoja pristatyti savo pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m., taigi esama tikimybės, kad bus labai vėluojama vykdant derybas ir priimant atitinkamus teisės aktus dėl DFP, taip pat finansines programas ir priemones, o dėl to kils grėsmė, kad jie nebus laiku įgyvendinami laikotarpiu po 2020 m.

161.  pabrėžia, kad pasiūlymas dėl naujų reglamentų dėl sanglaudos politikos po 2020 m. turėtų sudaryti vieną taisyklių rinkinį arba būtina kitokiu būdu praktikoje užtikrinti supaprastinimą, didesnį lėšų prieinamumą ir sėkmingą šios politikos tikslų įgyvendinimą;

162.  pabrėžia, kad reikia vengti kaskart vėluoti patvirtinti veiksmų programas, taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytas problemas, kaip antai sudėtingesnės, daug reikalaujančios ir ilgos derybos dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų reglamentų 2014–2020 m. laikotarpiui, vėlai priimti antrinės teisės aktai ir gairės, taip pat poreikis surengti kelis Komisijos atliekamo veiksmų programų tvirtinimo raundus; apgailestauja, kad šie trūkumai trukdo įgyvendinti tikslą supaprastinti sanglaudos politikos valdymo sistemą;

163.  pažymi, kad Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2017 Audito Rūmai daro išvadą, kad partnerystės susitarimai yra veiksminga priemonė, padedanti ESI fondus nukreipti į teminių tikslų ir investavimo prioritetų finansavimą ir tikslingiau vykdyti su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu susijusius strategijos „Europa 2020“ tikslus; vis dėlto pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti tikslus, sanglaudos politikai po 2020 m. reikia skirti tinkamą biudžetą;

164.  pastebi, kad, kitaip nei ankstesniais laikotarpiais, Komisijos pastabas dėl veiksmų programų projektų turėjo patvirtinti Komisijos narių kolegija, o ankstesniu programavimo laikotarpiu kolegija turėjo patvirtinti tik galutines veiksmų programas; ragina Komisiją iš naujo apsvarstyti tokios procedūros pridėtinę vertę, kai ji rengs savo pasiūlymą dėl programavimo laikotarpio po 2020 m.;

165.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti anksčiau nurodytas problemas ir imtis priemonių joms išvengti laikotarpiu po 2020 m, įskaitant visus reikalingus patobulinimus ir sudarant sąlygas vykdyti greitą ir kokybišką programavimą;

166.  ragina valstybes nares ir Komisiją labiau konsultuotis rengiant veiksmų programas, nes tai turėtų padėti jas greitai patvirtinti;

167.  pabrėžia, jog svarbu vartoti tikslią ir suderintą terminiją, kad būtų galima tinkamai įvertinti sanglaudos politikos laimėjimus; apgailestauja, kad Komisija savo pasiūlyme dėl naujojo Finansinio reglamento nepasiūlė sąvokų „rezultatai“ ir „išdirbiai“ bendrų apibrėžčių; ragina Komisiją kuo greičiau, gerokai iki laikotarpio po 2020 m. pradžios, nustatyti aiškias bendras tokių sąvokų kaip „išdirbis“, „rezultatas“ ir „poveikis“ apibrėžtis;

168.  primena, kad tinkami administraciniai pajėgumai, ypač nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, turi lemiamą svarbą siekiant sklandaus veiksmų programų valdymo ir įgyvendinimo, taip pat norint užtikrinti stebėjimą ir atsiskaitymą už pasiektus tikslus ir rezultatus naudojantis atitinkamais rodikliais; taigi primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės naudotųsi prieinama technine pagalba, skirta administraciniams pajėgumams gerinti įvairiais lygmenimis;

169.  ragina Komisiją sustiprinti ir palengvinti dalijimąsi gerąja patirtimi visais lygmenimis;

170.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės, be pagrindiniuose teisės aktuose numatytų rodiklių, taiko daugybę papildomų išdirbių ir rezultatų rodiklių; baiminasi perteklinio reglamentavimo, dėl kurio gali tapti sudėtingiau naudotis struktūrinių fondų lėšomis ir jais gali būti naudojamasi mažiau veiksmingai; ragina Komisiją atgrasyti valstybes nares nuo tokio metodo taikymo;

171.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti programų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikį poveikį, nes tik įvertinus poveikį sprendimus priimantys asmenys gali įsitikinti, ar tikslai buvo pasiekti; ragina Komisiją aiškiai įvertinti poveikį po 2020 m. taikomu programavimo laikotarpiu;

XIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2017 „ES pagalba Tunisui“

172.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje vertinamas Sąjungos pagalbos Tunisui veiksmingumas ir efektyvumas; pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

173.  pažymi, kad Sąjungos lėšos iš esmės buvo panaudotos tinkamai, nes jomis gausiai remtas perėjimas prie demokratijos ir ekonominio stabilumo Tunise po revoliucijos;

174.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos veiksmai buvo gerai koordinuojami su kitais pagrindiniais paramos teikėjais, taip pat ES institucijose ir departamentuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pasiektas bendras programavimas su valstybėmis narėmis, siekiant daugiau dėmesio skirti pagalbai ir pagerinti jos koordinavimą;

175.  pripažįsta, kad Komisijai ir EIVT teko dirbti nepastoviomis politinėmis, socialinėmis ir saugumo aplinkybėmis, dėl kurių buvo nelengva teikti visapusišką pagalbą;

176.  ragina Komisiją toliau tobulinti sektorinės paramos biudžetui teikimo metodą apibrėžiant šalies prioritetus, sąlygų nustatymą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas labiau struktūruotam ir tikslingam Sąjungos požiūriui, taip pat sustiprinti bendrą Tuniso nacionalinės strategijos patikimumą;

177.  pažymi, kad Sąjungos finansavimu labai padėta skatinti perėjimą prie demokratijos ir ekonominio stabilumo Tunise; vis dėlto ragina Komisiją ir EIVT apriboti savo veiksmus ir dėmesį sutelkti mažesniam skaičiui tiksliai apibrėžtų sričių tam, kad būtų kiek įmanoma padidintas Sąjungos paramos poveikis;

178.  ragina Komisiją vadovautis geriausia praktika, susijusia su paramos biudžetui programomis, ir taikyti atitinkamas mokėjimo sąlygas, kuriomis Tuniso valdžios institucijos būtų skatinamos įgyvendinti esmines reformas; yra susirūpinęs dėl negriežto paramos pagal pažangą skyrimo, kuris paprastai nėra susijęs su papildomų reikalavimų įvykdymu ir prieš kurį atliekant nėra išsamiai įvertinama pasiekta pažanga;

179.  pabrėžia išsamaus viešųjų finansų valdymo vertinimo (pageidautina atlikti VIFA(16)), svarbą siekiant nustatyti galimus Sąjungos pagalbos teikimo trūkumus ir juos pašalinti;

180.  prašo Komisijos pagerinti programų ir projektų rengimą naudojantis tikslių atskaitos taškų ir rodiklių, kurie suteiktų galimybę tinkamai įvertinti tikslų įgyvendinimą, rinkiniu;

181.  pabrėžia, kad būtina dėmesį sutelkti į ilgalaikį, tvarų ekonomikos vystymąsi, o ne į veiksmus, kurie tik laikinai pagerina padėtį darbo rinkoje;

XIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2017 „ES biudžeto apsauga nuo neteisėtų išlaidų: 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija dažniau naudojo prevencines priemones ir finansinius pataisymus sanglaudos srityje“

182.  teigiamai vertina Audito Rūmų rezultatus, išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas jų specialiojoje ataskaitoje;

183.  pripažįsta, kad svarbu įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus, t. y. sumažinti regionų išsivystymo skirtumus, restruktūrizuoti nykstančias pramonines vietoves, ir skatinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, taip padedant siekti ES strateginių tikslų; dėl šių tikslų svarbos jiems skiriama didelė Sąjungos biudžeto dalis; pabrėžia, kad svarbus patikimas finansų valdymas, pažeidimų prevencija ir atgrasymas nuo jų, taip pat pabrėžia finansinių pataisų svarbą;

184.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pritarė visoms Audito Rūmų rekomendacijoms, ir ragina ją šias rekomendacijas visapusiškai ir laiku įgyvendinti;

185.  pažymi, kad apskritai Komisija 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu veiksmingai pasinaudojo savo turimomis priemonėmis, kad apsaugotų Sąjungos biudžetą nuo neteisėtų išlaidų;

186.  palankiai vertina tai, kad 2007–2013 m. programos laikotarpiu Komisija pradėjo įgyvendinti taisomąsias priemones ir finansines korekcijas daug anksčiau, nei 2000–2006 m. laikotarpiu ir darydama didesnį poveikį; vis dėlto pabrėžia, kad tokios taisomosios priemonės turi užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir tuo pačiu jomis turi būti pripažįstama laiku vykdomo ir veiksmingo paveiktų veiksmų programų įgyvendinimo svarba;

187.  ragina Komisiją ir toliau neprarasti budrumo nagrinėjant valstybių narių pateiktas užbaigimo deklaracijas dėl 2007–2013 m. laikotarpio, taip pat ir ateityje;

188.  ragina Komisiją remiantis ankstesnio laikotarpio ataskaita pateikti analitinę ir konsoliduotąją ataskaitą dėl visų 2007–2013 m. programos laikotarpiu taikytų prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų;

189.  pabrėžia, kad mokėjimų nutraukimas ir sustabdymas valstybėms narėms yra didelė finansinė rizika ir taip pat gali sukelti sunkumų Komisijai valdyti biudžetą; ragina Komisiją užtikrinti proporcingas pastangas apsaugoti biudžetą ir pasiekti sanglaudos politikos tikslus;

190.  pabrėžia, kad, jeigu valstybės narės nustatytų pažeidimus ir imtųsi prevencinių priemonių, mažiau laiko būtų gaištama problemoms nustatyti ir liktų daugiau laiko joms spręsti; mano, kad tai taip pat reiškia, kad taip pat reikštų, kad valstybėse narėse valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos ir todėl pažeidimų lygis galėtų būti mažesnis už reikšmingumo ribą; taigi ragina valstybes nares veikti aktyviau ir atsakingiau ir nustatyti pažeidimus bei juos ištaisyti remiantis savo pačių kontrole ir auditais, gerinti valdymo ir kontrolės sistemas nacionaliniu lygmeniu siekiant išvengti papildomų grynųjų finansinių pataisų ir lėšų praradimo;

191.  po Komisijos auditų prireikus finansinių pataisų, ragina valstybes nares Komisijai teikti pakankamai kokybišką informaciją, kad būtų galima užtikrinti sklandžias procedūras;

192.  taigi pabrėžia, kad svarbus reguliavimo tikrumas ir tinkamos Komisijos rekomendacijos bei techninė parama valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant pakankamai konkretų jos reikalavimų formulavimą; taip pat ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis siekiant padidinti pirmojo ir antrojo lygmenų kontrolės veiksmingumą;

193.  ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl suderinto atliktų finansinių pataisų ataskaitų teikimo, kad būtų lengviau stebėti ir vertinti valstybių narių atliekamų finansinių pataisų poveikį;

194.  pritaria Audito Rūmų išvadai, kad teisinė sistema, susijusi su finansinėmis pataisomis programavimo laikotarpiu po 2020 m., turėtų būti sustiprinta, tačiau pagrindinį dėmesį ir toliau reikia skirti pažeidimų bei sukčiavimo prevencijai;

195.  ragina Komisiją kuo greičiau parengti integruotą stebėsenos sistemą, kuri sudarytų sąlygas informacijos duomenų bazes naudoti lyginamajai analizei, apimant tiek 2014–2020 m. laikotarpio prevencines priemones, tiek finansines pataisas, ir Parlamentui, Tarybai bei susijusioms valstybių narių valdžios institucijoms laiku suteikti prieigą prie informacijos;

196.  ragina Audito Rūmus ateityje vykdant savo audito veiklą labiau sutelkti dėmesį į sisteminius trūkumus ir tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms teikti rekomendacijas, kaip pagerinti bendros finansų valdymo ir kontrolės veiklą;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“

197.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir yra patenkintas, kad Komisija pritaria kai kuriomis iš Audito Rūmų rekomendacijų ir į jas atsižvelgs;

198.  pažymi, kad per pastaruosius keletą metų jaunimo nedarbo rodiklis Sąjungoje sumažėjo; vis dėlto apgailestauja, kad 2016 m. viduryje 18,8 proc. jaunų žmonių buvo bedarbiai; tvirtai ragina ES valstybes nares naudoti esamą Sąjungos paramą šios ilgalaikės padėties problemai spręsti;

199.  yra labai susirūpinęs, kad nesimokantis ir nedirbantis jaunimas (angl. NEET) neturi ryšio su švietimu ir darbo rinka; supranta, kad šios grupės gyventojus sunkiausia pasiekti pagal esamas veiklos programas, kuriomis įgyvendinamos kovos su jaunimo nedarbu finansavimo sistemos; mano, kad 2017–2020 m. laikotarpiu didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas šiai gyventojų grupei, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslai;

200.  pabrėžia, kad nesimokančio ir nedirbančio jaunimo integracijai reikės gerokai daugiau Sąjungos lėšų, o valstybės narės taip pat turėtų sutelkti papildomų išteklių iš savo nacionalinio biudžeto;

201.  pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva padėjo spręsti jaunimo nedarbo problemą nuo 2012 m., tačiau jaunimo nedarbo lygis ir toliau yra nepriimtinai aukštas, todėl ragina Jaunimo užimtumo iniciatyvą pratęsti iki 2020 m.;

202.  apgailestauja, kad nė viena iš aplankytų valstybių narių negalėjo visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jauniems asmenims suteikti galimybės gauti pasiūlymą per keturis mėnesius, pradėjus įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programą;

203.  visų pirma palankiai vertina Audito Rūmų rekomendaciją, kad reikia skirti daugiau dėmesio pasiūlymų kokybės gerinimui;

204.  pažymi, kad Komisija savo komunikate, paskelbtame 2016 m. spalio mėn.(17), padarė išvadą, kad reikia padidinti savo veiksmingumą;

205.  atkreipia dėmesį į tebesitęsiančią turimų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius problemą; prašo Komisijos, pasitelkus Tarybos Užimtumo komitetą (EMCO), skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi siekiant atsižvelgti į šį klausimą užimtumo darbotvarkėje;

206.  palankiai vertina Komisijos bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti ir skleisti gerąją stebėjimo ir ataskaitų teikimo patirtį, grindžiamą esamų sistemų valstybėse narėse apžvalga; primena Komisijai, kad duomenų palyginamumas ir toliau yra itin svarbus šiais tikslais;

207.  pažymi, kad, norint pasiekti kokybės tikslą toliau teikiant darbo pasiūlymus visiems jaunesniems nei 24 metų amžiaus asmenims nustatytuose regionuose, reikės gerokai daugiau išteklių;

XVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2017 „ES atsakas į pabėgėlių krizę: krizės centrų koncepcija“

208.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

209.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą ir jos įsipareigojimą remti Italijos ir Graikijos valdžios institucijas; palankiai vertina tai, kad Komisija pritaria visoms Audito Rūmų rekomendacijoms siekiant toliau plėtoti migrantų antplūdžio valdymo požiūrio konkrečius aspektus;

210.  apgailestauja, kad savo specialiojoje ataskaitoje Audito Rūmai negalėjo nagrinėti platesnis konteksto, įskaitant prieglobsčio prašytojų perkėlimą į kitas valstybes nares; pabrėžia, kad dėl tolesnių procedūrų kliūtys lėmė nuolatinius uždavinius, susijusius su migrantų antplūdžio valdymo centrų geru veikimu;

211.  pripažįsta, kad svarbu įgyvendinti Europos migracijos darbotvarkę; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti trumpojo laikotarpio priemones, taip pat ilgojo laikotarpio priemones, kad būtų galima geriau valdyti sienas ir šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis;

212.  ragina Komisiją, Europos prieglobsčio paramos biurą, Europolą, FRONTEX (atsižvelgiant į savo naujus kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos įgaliojimus), nacionalines valdžios institucijas ir kitas tarptautines organizacijas ir toliau tęsti ir stiprinti savo paramą migrantų antplūdžio valdymo centrams; pažymi, kad tik labiau sustiprintu Komisijos, agentūrų ir valstybių narių bendradarbiavimas galima ilgainiui užtikrinti sėkmingesnį migrantų antplūdžio valdymo centrų koncepcijos plėtojimą;

213.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, ypač Italijoje, dėl nuolat atvykstančių migrantų ir toliau kyla didžiulių problemų, taigi parama iš Sąjungos ir jos valstybių narių yra gyvybiškai svarbi;

214.  pabrėžia Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) svarbą; ragina suteikti galimybę pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju finansines taisykles taikyti PMIF ir VSF; primygtinai teigia, kad vienintelis būdas padidinti migrantų antplūdžio valdymo centrų veiksmingumą remiant pirmąsias su migrantų antplūdžiu susiduriančias valstybes nares yra padidinti finansinius išteklius, kad būtų pagerinta ir sukurta priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūra, būtina, kai atvyksta didžiulis migrantų skaičius;

215.  palankiai vertina Audito Rūmų audito rezultatus dėl nepilnamečių migrantų padėties migrantų antplūdžio valdymo centruose ir pabrėžia, kad svarbu plėtoti integruotą požiūrį į jų priėmimą, visada labiausiai atsižvelgiant į jų interesus; ragina geriau panaudoti finansinius išteklius, skirtus nepilnamečių vaikų priėmimui ir darbuotojų, kurie glaudžiai dirbs su labiausiai pažeidžiamais subjektais, mokymui; primena, kad paskelbus šią specialiąją ataskaitą Komisija paskelbė komunikatą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nepilnamečiams migrantams(18); pabrėžia šio komunikato svarbą ir ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti rekomendacijas, įtrauktas į šį dokumentą;

216.  todėl ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų remiant migrantų antplūdžio valdymo centrus didinant perkėlimo Europos Sąjungoje veiksmingumą ir, jei nėra jokių priežasčių priimti, grąžinimo procedūras;

217.  yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių pranešimų apie prekybą vaikais; ragina imtis papildomų priemonių siekiant apsaugoti juos, ypač nelydimus nepilnamečius, nuo pat jų atvykimo ir vėliau; mano, jog yra nepriimtina, kad prekiautojai gali ir toliau kelti tiesioginę grėsmę vaikams;

218.  ragina Europolą toliau dėti pastangas kovojant su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis bei kovoti su dalyvaujančiomis nusikalstamomis organizacijomis ir remti nacionalines valdžios institucijas joms vykdant galimus nusikalstamų veikų, susijusių su migrantų antplūdžio valdymo centrų valdymu, tyrimus;

219.  palankiai vertina Italijos ir Graikijos valdžios institucijų pastangas užregistruoti kuo didesnį prie jų krantų atvykstančių migrantų skaičių – registravimo rodiklis Graikijoje 2016 m. siekė 78 proc., palyginti su 8 proc. 2015 m., o Italijoje 2015 m. jis siekė 60 proc., palyginti su vidutiniškai 97 proc. 2016 m.; pabrėžia, kad vienintelis būdas sukurti veiksmingą priėmimo sistemą yra aiškaus padėties vietoje vaizdo turėjimas;

220.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo migrantų antplūdžio valdymo centruose kokybę; pripažįsta sudėtingas sąlygas, kuriomis šie prašymai turi būti tvarkomi, bet pabrėžia, jog turėtų būti vengiama pagreitintų procedūrų, nes dėl jų gali būti padaryta klaidų; taip pat pabrėžia, kad pirmosios su migrantų antplūdžiu susiduriančios valstybės narės turėtų būti atsakingos tik už visų migrantų registravimą ir pirštų atspaudų paėmimą, o už tolesnes procedūras, laikantis solidarumo principo, turėtų būti bendrai atsakingos visos valstybės narės; ragina tinkamai informuoti prieglobsčio prašytojus apie pačią perkėlimo procedūrą, apie jų teises ir apie galimas paskirties šalis;

221.  ragina Tarybą užtikrinti, kad nuolatinio ekspertų trūkumo problema būtų švelninama nedelsiant teikiant Europos prieglobsčio paramos biuro paramą, taip pat valstybių narių paramą; yra įsitikinęs, kad, ypač Italijoje, papildoma parama bus būtina ir ateityje; ragina Komisiją ir Tarybą susitarti dėl plano, pagal kurį tokie papildomi pajėgumai būtų lengvai užtikrinami gavus Italijos ir Graikijos prašymus;

222.  pabrėžia, kad migrantų antplūdžio valdymo centrai yra vietos, skirtos atvykstantiems migrantams registruoti, ir todėl jie neturėtų būti perpildyti ir neturėtų tapti sulaikymo centrais; ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas, kad būtų praktiškai taikomos visos būtinos priemonės siekiant visapusiškai laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

223.  yra susirūpinęs, kad šiuo metu daug įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvauja kuriant migrantų antplūdžio valdymo centrus ir šių centrų veikloje, ir prašo Komisijos ir valstybių narių pateikti pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus struktūra taptų skaidresnė ir labiau atskaitinga;

224.  rekomenduoja Audito Rūmams apsvarstyti galimybę parengti skubią tolesnių veiksmų ataskaitą dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų veikimo, laikantis platesnio požiūrio ir įtraukiant prieglobsčio, perkėlimo ir grąžinimo procedūrų analizę.

XVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2017 „Nauja sertifikavimo įstaigų funkcija BŽŪP išlaidų srityje: teigiamas poslinkis vieno bendro audito modelio link, tačiau būtina pašalinti reikšmingus trūkumus“

225.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms; su džiaugsmu pažymi, kad Komisija pritaria daugumai rekomendacijų ir jas apsvarstys arba jau pradėjo įgyvendinti;

226.  pripažįsta pažangą, padarytą kuriant BŽŪP išlaidų audito modelį; tačiau apgailestauja dėl to, kad vienas bendras audito modelis vis dar neveikia visu pajėgumu;

227.  primena Komisijai apie jos galutinę atsakomybę už efektyvų BŽŪP lėšų panaudojimą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad taikomi kontrolės metodai būtų pakankamai panašūs visoje Sąjungoje, ir visas sertifikavimo įstaigas savo darbe ragina taikyti tuos pačius kriterijus;

228.  atkreipia dėmesį į tai, kad sertifikavimo įstaigos nepriklausomai audituoja savo šalies mokėjimo agentūras nuo 1996 m.; ryšium su tuo palankiai vertina tai, kad 2015 m. buvo pirmą kartą pareikalauta, kad sertifikavimo įstaigos patvirtintų atitinkamų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą; mano, kad tai yra teigiama tendencija, nes taip valstybėms narėms gali būti padedama stiprinti kontrolės sistemas ir mažinti audito sąnaudas, o Komisijai suteikiama galimybė gauti nepriklausomą papildomą patikinimą dėl BŽŪP išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo;

229.  vis dėlto apgailestauja, kad Komisija gali pasinaudoti sertifikavimo įstaigų darbu tik iš dalies, nes, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, esama didelių dabartinės sistemos koncepcijos trūkumų, ir to pasekmė yra ta, kad sertifikavimo įstaigų nuomonės nevisiškai atitinka audito standartus ir taisykles kai kuriose svarbiose srityse;

230.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad esama metodikos ir įgyvendinimo trūkumų, ir, be kita ko, audito strategijos dažnai yra netinkamos, remiamasi netinkamais imčių rinkiniais ir sertifikavimo įstaigų auditoriai dažnai neturi pakankamai įgūdžių ir žinių; vis dėlto pripažįsta, kad 2015 m. galėjo būti sunkūs metai valstybėms narėms, nes tuo metu pradėjo galioti atitinkamos Sąjungos taisyklės ir gairės, ir sertifikavimo įstaigoms galėjo būti nepateikta pakankamai informacijos ir nesuorganizuoti mokymai, kaip jas taikyti praktiškai, arba nebuvo suteikta pakankamai patarimų dėl būtino imčių skaičiaus;

231.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti Audito Rūmų ataskaitoje nurodytus trūkumus ir sukurti iš tiesų veiksmingą vieną bendrą audito modelį BŽŪP išlaidų srityje; ragina Komisiją stebėti ir aktyviai remti sertifikavimo įstaigas gerinant jų darbą ir metodologiją išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo srityje;

232.  primygtinai pabrėžia, kad reikia sukurti patikimesnius darbo metodus parengiant gaires atsižvelgiant į riziką, kad atlikus vidaus kontrolę gali būti gautas neadekvatus patikinimas, ir pritaria Audito Rūmų pastaboms dėl netinkamo imčių reprezentatyvumo ir galimų bandymų tipų, nereikalingo dviejų skirtingų lygių klaidų skaičiavimo ir šių klaidų lygių interpretavimo, taip pat nepatikimų nuomonių, grindžiamų per mažu klaidų lygiu;

233.  taip pat pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad nepaisant to, kad valstybių narių kontrolės statistiniai duomenys yra dažnai nepatikimi, Komisija ir toliau grindžia patikinimo modelį šiais duomenimis, ir kad 2015 m. sertifikavimo įstaigų nuomonė buvo tik vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgta;

234.  apgailestauja dėl šio nepatikimumo atsiradusių aiškių pasekmių; pažymi, jog, kalbant apie tiesiogines išmokas, pasakytina, kad AGRI GD turėjo padidinti lėšas 12 iš 69 mokėjimo agentūrų, o su tuo susijęs klaidų lygis viršijo 2 %, ir iš pradžių tik viena mokėjimo agentūra buvo pateikusi deklaraciją su išlygomis, ir 2015 m. AGRI GD taip pat pateikė išlygas dėl 10 mokėjimo agentūrų; taip pat pažymi, kad kaimo vietovėse AGRI GD padidino lėšas 36 iš 72 mokėjimo agentūrų ir 14 atvejų pakoreguotas klaidų lygis siekė daugiau kai 5 %, taip pat 2015 m. AGRI GD pateikė išlygas dėl 24 mokėjimo agentūrų iš 18 valstybių narių;

235.  ragina Komisiją sutekti dėmesį į šį nepatikimumą ir parengti priemones siekiant užtikrinti patikimą savo patikinimo modelio pagrindą; mano, kad ryšium su tuo Komisija turėtų aktyviai vadovauti sertifikavimo įstaigoms nurodant, kaip parengti atitinkamas nuomones, ir pasinaudoti pateikta informacija ir duomenimis;

236.  ragina Komisiją taip pat reikalauti, kad sertifikavimo įstaigos taikytų atitinkamas apsaugos priemones, kad užtikrintų imčių reprezentatyvumą, ir sudaryti galimybę sertifikavimo įstaigoms pakankamai dažnai atlikti patikras vietoje, reikalauti, kad sertifikavimo įstaigos skaičiuotų tik vieną bendrą klaidų rodiklį, susijusį su teisėtumu ir tvarkingumu, ir užtikrinti, kad klaidų lygis, apie kurį pranešė mokėjimų agentūros pateikdamos savo kontrolės statistinius duomenis, būtų tinkamai įtrauktas į sertifikavimo įstaigų nustatomą klaidų lygį;

237.  pabrėžtinai rekomenduoja, kad Komisija dėmesį telktų į tai, kad nuomonės dėl BŽŪP išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo būtų kokybiškos ir atitinkamos apimties, kad Komisija galėtų nustatyti mokėjimo agentūrų kontrolės duomenų patikimumą, arba, jei reikia, pakoreguoti mokėjimo agentūrų klaidų lygius remdamasi išvadomis, kurias pateikė sertifikavimo įstaigos;

238.  pažymi, kad pagal Audito Rūmų rekomendaciją Nr. 7 Komisija turi įsitikinti, kad mokėjimo agentūrų nustatytas klaidų lygis nebūtų netinkamai įskaičiuotas į sertifikavimo įstaigų bendrą klaidų lygį; mano, kad gairės šiuo klausimu turėtų būti kuo aiškesnės siekiant išvengti nesusipratimų atliekant finansines pataisas;

239.  pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad apsauginio principo (atitinkamai mokėjimo agentūros neturi žinoti apie operacijas, kurios bus pakartotinai tikrinamos) taikymas Italijoje buvo pažeistas, nes sertifikavimo įstaigos iš anksto pranešė mokėjimo agentūroms, kokie paramos gavėjai bus tikrinami, mokėjimo agentūroms dar neįvykdžius didžiosios dalies pirminių patikrų vietoje; primygtinai pabrėžia, kad visais atvejais turi būti užtikrintas tinkamas skundais pagrįsto atrankos metodo taikymas ir kad tuo atveju, jei pateikiama išankstinė informacija, bus sulaukta atitinkamų pasekmių;

240.  atkreipia dėmesį į tai, kad operacijų, kurioms netaikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (kalbant apie EŽŪGF ir EŽŪFKP), atveju laikotarpis, kurio atžvilgiu pranešama apie atliktas patikras vietoje (kalendoriniai metai), nesutampa su laikotarpiu, kuriuo patiriamos išlaidos (pavyzdžiui, 2015 finansinių metu atveju tai yra laikotarpis nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d.); pažymi, kad dėl to kai kuriems paramos gavėjams, kurių patikros vietoje buvo atliktos 2014 kalendoriniais metais, 2015 finansiniais metais kompensacijos nebuvo išmokėtos, ir kad, skaičiuodamos su atitinkamais finansiniais metais susijusį klaidų lygį, sertifikavimo įstaigos negali naudoti tokių operacijų rezultatų; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamą sprendimą, kaip suderinti šiuos laikotarpius;

241.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimo agentūrų kontrolės tvarkaraščiai gali būti labai įtempti, visų pirma, valstybėse narėse, kuriose auginimo sezonas yra trumpas, todėl suteikti laiku ir veiksmingai reikiamą informaciją sertifikavimo įstaigoms dažnai gali būti labai sudėtinga; pažymi, kad dėl to gali būti naudojami keli skirtingi kontrolės metodai ir dubliuojamos klaidos, nes sertifikavimo įstaigos negali visapusiškai pasinaudoti mokėjimo agentūrų kontrolės procedūros rezultatais; mano, kad šį klausimą galima būtų išspręsti, pvz., pasitelkus palydovines stebėsenos priemones;

242.  mano, kad apskritai, kontroliuojant BŽŪP išlaidas, naujomis technologijomis galėtų būti geriau naudojamasi, nes tais atvejais, kai pakankamai patikimų rezultatų galima pasiekti, pvz., vykdant kontrolę pasitelkiant palydovus, naudos gavėjams ir auditoriams neturėtų būti užkraunama našta vykdyti pernelyg išplėstus auditus vietoje; pabrėžia, kad galutinis vieno bendro audito modelio tikslas turėtų būti užtikrinti veiksmingą kontrolę, veikiančias administracines sistemas ir sumažinti biurokratinę naštą ir kad tuo pat metu būtina apsaugoti Sąjungos finansinius interesus vykdant BŽŪP išlaidų finansavimą;

243.  taip pat pabrėžia, kad, taikant vieną bendrą audito modelį, turėtų būti įmanoma užtikrinti mažiau lygių turinčią kontrolės sistemą ir sumažinti Sąjungos, valstybių narių ir paramos gavėjų sąnaudas; mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti valstybės narės visos kontrolės sistemos patikimumui, užuot koncentravusis tik į papildomas paramos gavėjų patikras; mano, jog kontrolės sistema vis dar uždeda pernelyg didelę naštą paramos gavėjams, kad tose valstybėse narėse, kuriose nedažnai pasitaiko pažeidimų ir sukčiavimo atvejų, pasitvirtino, kad bendros audito sistemos pakanka, o patikimumą galima užtikrinti kitais būdais nei pernelyg išplėstos patikros vietoje;

244.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti Audito Rūmų ir Parlamento rekomendacijas ir toliau plėtoti BŽŪP išlaidų kontrolės sistemą, siekiant sukurti iš tiesų bendrą audito metodą;

245.  pabrėžia, kad savo 2018 m. gairėse Komisija atkreipė dėmesį į daugumą trūkumų, kuriuos nustatė Audito Rūmai, ir ėmėsi spręsti jų klausimą; palankiai vertina nuolatinę pažangą, kurią darė sertifikavimo įstaigos;

XVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2017 „ES žuvininkystės kontrolė: reikia dėti daugiau pastangų“

246.   siekdamas pagerinti žvejybos pajėgumų informacijos tikslumą valstybių narių prašo iki 2018 m. nustatyti procedūras, skirtas informacijos, užregistruotos jų nacionaliniuose laivyno registruose, tikslumui patikrinti;

247.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009(19) (toliau – Kontrolės reglamentas) pakeitimus ir siekdamas pagerinti žvejybos pajėgumų informacijos tikslumą, ragina Komisiją į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti išsamias reguliariai atliekamų bendrosios talpos (GT) ir variklio galios (kW) rodiklių, naudojamų žvejybos pajėgumams apskaičiuoti, dokumentų patikrų ir patikrų vietoje taisykles;

248.   turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus ir siekdamas pagerinti mažų žvejybos laivų veiklos stebėseną ragina Komisiją į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti:

a)   nuostatą dėl LSS(20) lengvatų laivams, kurių ilgis yra nuo 12 iki 15 metrų, panaikinimo;

b)   reikalavimą, kad mažesniems nei 12 metrų ilgio laivams būtų įrengtos mažesnės ir pigesnės buvimo vietos nustatymo sistemos;

249.  siekdamas užtikrinti žvejybos kvotų paskirstymo skaidrumą valstybių narių prašo iki 2019 m. informuoti Komisiją apie jų kvotų paskirstymo sistemą pagal BŽP reglamento(21) 16 straipsnį, taip pat informuoti, kaip skaidrūs ir objektyvūs kriterijai buvo įtraukti į žvejybos kvotų tarp suinteresuotųjų subjektų paskirstymo procesą;

250.   siekdamas pagerinti žuvininkystės srities informacijos išsamumą ir patikimumą, valstybių narių prašo iki 2019 m.:

a)  peržiūrėti ir pagerinti popieriuje teikiamų duomenų apie žvejybos veiklą registravimo ir tikrinimo procesą; pradėti palaipsniui taikyti procesus, skirtus mažesnių nei 10 metrų ilgio laivų pateiktiems elektroniniams duomenims apie žvejybos veiklą patikrinti; užtikrinti, kad šios sistemos būtų suderinamos ir suteiktų galimybę keistis duomenimis tarp valstybių narių, Komisijos ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros;

b)   užtikrinti, kad, palaipsniui pradėjus taikyti tinkamus, pigiau atsieinančius ir vartotojams palankesnius registravimo ir tikrinimo reikalavimus, jos turėtų patikimus duomenis apie mažesnių nei 10 metrų ilgio laivų veiklą ir kad renkant šiuos duomenis jos taikytų Kontrolės reglamente nustatytas taisykles;

c)   užbaigti žvejybos veiklos duomenų tvirtinimą ir kryžminį tikrinimą;

251.  prašo Komisijos iki 2020 m.:

a)   parengti informacijos mainų platformą, kuria naudotųsi valstybės narės patvirtintiems standartinio turinio duomenims standartiniu formatu siųsti tam, kad skirtingų Komisijos tarnybų turima informacija būtų suderinama su valstybių narių duomenimis;

b)   skatinti pigesnės, paprastesnės ir vartotojui pritaikytos sistemos kūrimą tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos mažesnių nei 12 metrų ilgio laivų žvejybos veiklos elektroninei komunikacijai; nustatyti laivams, kurių ilgis nuo 10 iki 12 metrų, prievolę naudoti elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemas (e. žvejybos žurnalai), užuot pildžius popierinius žvejybos žurnalus; laivams, kurių ilgis mažesnis nei 10 metrų, palaipsniui nustatyti prievolę registruoti ir perduoti duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį naudojantis pigesne, paprastesne ir naudotojui patogesne elektronine sistema;

c)   valstybių narių lygmeniu išanalizuoti likusias duomenų išsamumo ir patikimumo problemas ir, jei reikia, nuspręsti, kokių veiksmų kartu su valstybėmis narėmis imtis;

252.   turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus ir siekdamas pagerinti žuvininkystės srities informacijos išsamumą ir patikimumą, ragina Komisiją į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti:

a)   nuostatą dėl Elektroninės duomenų perdavimo sistemos (EDPS) įdiegimo ir elektroninių deklaracijų teikimo lengvatų laivams, kurių ilgis nuo 12 iki 15 metrų, panaikinimo;

b)   valstybių narių sužvejotų žuvų kiekio duomenų perdavimo prievolių, nustatytų Kontrolės reglamente siekiant įtraukti išsamią informaciją apie žvejybos plotą, laivų dydį ir žvejybos įrankius, peržiūrą.

253.  siekdamas pagerinti patikrinimus, valstybes nares parengti ir naudoti standartinius tikrinimo protokolus ir ataskaitas, labiau pritaikytas konkrečioms regioninėms ir techninėms žvejybos sąlygoms nei tos, kurios yra numatytos Reglamento Nr. 404/2011(22) XXVII priede; ragina valstybes nares tai daryti konsultuojantis su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra iki 2019 m., kai, kaip tikimasi, įsigalios naujas reglamentas dėl techninių priemonių(23);

254.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus, prašo Komisijos į savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti nuostatą, kad valstybėms narėms yra privaloma naudoti Elektroninės inspektavimo ataskaitos teikimo sistemą siekiant užtikrinti jų nacionalinių patikrinimų rezultatų išsamumą ir atnaujinimą; ragina Komisiją į pasiūlymą taip pat įtraukti valstybių narių pareigą patikrinimų rezultatais dalytis su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis;

255.   siekdamas užtikrinti sankcijų sistemos veiksmingumą valstybes nares ragina iki 2019 m.:

a)   deramai atsižvelgti į pasikartojančius pažeidimus arba nuolatinius pažeidėjus, kai nustato sankcijas;

b)    visapusiškai įgyvendinti taškų sistemas ir užtikrinti, kad atitinkamose jų teritorijose jos būtų taikomos nuosekliai;

256.  turėdamas mintyje bet kokius vėlesnius Kontrolės reglamento pakeitimus, ragina Komisiją į savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti nuostatą, kuria numatoma duomenų apie pažeidimus ir sankcijas bendradarbiaujant su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir valstybėmis narėmis mainų sistema;

XIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2017 „ES parama kovai su prekyba žmonėmis Pietų ir Pietryčių Azijoje“

257.  Palankiai vertina Audito Rūmų parengtą specialiąją ataskaitą; pritaria jų rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

258.  pripažįsta, kad, nors aplinkybės, kuriomis Sąjungai teko veikti, buvo sudėtingos, Sąjunga svariai prisidėjo kovojant su prekyba žmonėmis Pietų ir Pietryčių Azijoje;

259.  teigiamai vertina pažangą kovojant su prekyba žmonėmis, padarytą naudojant tokias priemones kaip Europos imigracijos ryšių pareigūnų paskyrimas konkrečiose šalyse; prašo tęsti darbą šia kryptimi;

260.  ragina Sąjungą sustiprinti savo bendradarbiavimą su nacionalinėmis vyriausybėmis ir regionų valdžia, taip pat su kitomis regione esančiomis organizacijomis (JT, ASEAN ir atitinkamomis NVO) ir pilietine visuomene, siekiant susidaryti bendrą supratimą apie ilgalaikius prioritetus ir parengti tikslingesnį veiksmų planą;

261.  pabrėžia, kaip svarbu panaikinti ypač didelį skurdą ir mažumų diskriminaciją bei diskriminaciją dėl lyties Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse ir sutvirtinti jų demokratijos ir žmogaus teisių pagrindus, teikiant pagalbą pagal EDŽTRP;

262.  ragina Komisiją sukurti išsamią, nuoseklią ir patikimą finansinės paramos kovai su prekyba žmonėmis duomenų bazę, kad lėšų paskirstymas būtų labiau pagrįstas ir kad lėšos pasiektų gavėjus, kurie iš tikrųjų turi neatidėliotinų poreikių; sutinka su Taryba, kad būtina parengti atnaujintą regionų ir šalių, kuriose prekyba žmonėmis paplitusi, sąrašą ir kad tas sąrašas turėtų būti įtrauktas į duomenų bazę;

263.  palankiai vertina 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos paskelbtą komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo ataskaita ir konkretūs tolesni veiksmai“ (COM(2017)0728); ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kurios turi būti parengtos kiekvienam regionui;

264.  palankiai vertina tai, kad kovai su prekyba žmonėmis ir toliau bus teikiama pirmenybė įgyvendinant būsimą 2018–2021 m. kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu Sąjungos politikos ciklą;

265.  mano, kad labai svarbu stiprinti teisėsaugos institucijas Pietų ir Pietryčių Azijos valstybėse, kad jos galėtų veiksmingiau susekti ir išardyti prekybos žmonėmis tinklus; reikalauja prekybos žmonėmis veikloje dalyvaujantiems nusikaltėliams skirti griežtesnes bausmes;

266.  ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti kovą su prekyba žmonėmis Sąjungos viduje, užtikrinant politinį ir teisminį bendradarbiavimą, kad būtų kovojama su mafijos grupuotėmis, kurių vykdomos prekybos žmonėmis aukų galutinė paskirties vieta, kaip matyti iš 2017 m. gruodžio mėn. komunikato, yra Sąjunga;

267.  mano, kad reikia tinkamiau susieti padarinių švelninimo veiksmų įgyvendinimo terminus ir šiam klausimui spręsti skirtus išteklius, taip pat reikia, kad EIVT, Komisija, ASEAN ir Jungtinių Tautų organizacija didesniu mastu tarpusavyje bendradarbiautų, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su prekyba žmonėmis;

268.  ragina EIVT ir Komisiją taip pat išnagrinėti kitus veiklos kovojant su prekyba žmonėmis būdus, pvz., dvišalius ir daugiašalius susitarimus;

XX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2017 „Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui“

269.   laikosi nuomonės, kad esamos BŽŪP politikos atžvilgiu:

a)  būtina išsamiai įvertinti visus įrankius ir priemones, kurias galima derinti siekiant padėti jauniesiems ūkininkams, sutelkti dėmesį į palyginamumą visoje Sąjungoje, į rezultatų rodiklių nuoseklumą ar nenuoseklumą ir į kliūtis jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, o su jais susijusius klausimus bus galima spręsti ateityje peržiūrint BŽŪP;

b)  tikslai turėtų būti geriau apibrėžti kartų kaitos požiūriu, galimai nustatant kiekybinį tikslą, ir turėtų būti renkama informacija apie nevienodą kartų kaitos sėkmingumą ir veiksnius, kurie tam padeda ar trukdo;

270.   dėl BŽŪP po 2020 m., mano, kad teisės aktai turėtų būti parengti taip, kad Komisija nurodytų (arba reikalautų, kad valstybės narės nurodytų, atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) aiškią politikos priemonių, susijusių su kartų kaita žemės ūkyje, intervencijos logiką; mano, kad intervencijos logika turėtų apimti:

a)   išsamų jaunųjų ūkininkų poreikių vertinimą, išnagrinėjant pagrindines priežastis, kodėl ūkininkais tapti norintys jaunuoliai susiduria su kliūtimis steigdami ūkius, šių kliūčių paplitimo lygį geografinėse vietovėse, žemės ūkio sektoriuose arba pagal kitus konkrečius valdų ypatumus;

b)  vertinimą, kokie poreikiai galėtų būti patenkinti Sąjungos politikos priemonėmis, ir kokie poreikiai gali būti ar jau yra geriau patenkinami valstybių narių vykdomos politikos sritimis, taip pat analizę, kurios paramos formos (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos, vienkartinė išmoka, finansinės priemonės) geriausiai atitiktų nustatytus poreikius;

c)  informuotumo apie galimas paramos rūšis ankstyvo ūkio perdavimo perėmėjui atveju didinimo priemones, kartu teikiant konsultavimo paslaugas ir (arba) taikant priemones, kaip antai palanki išėjimo į pensiją sistema, pagrįsta nacionalinėmis ar regioninėmis pajamomis, ar įplaukomis žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuje;

d)  nors žemės ūkio valdų perdavimas planuojamas ilgai, užtikrinti SMART tikslų apibrėžtį, kad politikos priemonių numatyti rezultatai būtų aiškūs ir kiekybiškai įvertinami, atsižvelgiant į numatytą kartų kaitos lygį ir įnašą remiamų valdų perspektyvumui; mano, kad visų pirma turėtų būti aišku, ar politikos priemonėmis siekiama remti kuo daugiau jaunųjų ūkininkų ar pagalbą skirti konkretaus tipo jauniesiems ūkininkams (pavyzdžiui, labiausiai išsilavinusiems, įsikuriantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, diegiantiems energijos ar vandens taupymo technologijas ūkiuose, didinantiems valdų pelningumą ir našumą, įdarbinantiems daugiau žmonių);

271.   ragina, kad įgyvendindamos BŽŪP priemones po 2020 m. valstybės narės gerintų tikslingą priemonių taikymą:

a)  taikydamos kriterijus, užtikrinančius ekonomiškai veiksmingiausių projektų atranką, pavyzdžiui, tokių projektų, kuriuos įgyvendinus labiausiai padidėja remiamų valdų tvarus našumas ar perspektyvumas, arba labiausiai padidėja užimtumo lygis vietovėse, kuriose nedarbo lygis yra didžiausias, arba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse su mažiausiu kartų kaitos lygiu;

b)  taikydamos aiškius kriterijus, vertinant remtinų jaunųjų ūkininkų vaidmenį bendros juridinių asmenų valdų kontrolės atveju (pavyzdžiui, nustatant, kokią balsavimo teisių ar akcijų procentinę dalį turėtų turėti paramos gavėjas, arba nurodant laikotarpį, per kurį keičiasi jo turimų akcijų procentinė dalis, kokia minimali jo pajamų procentinė dalis turėtų būti iš jo veiklos remiamoje valdoje), kad pagalba būtų skiriama jauniesiems ūkininkams, kurie ūkininkavimo veiklą remiamose valdose vykdo kaip pagrindinę veiklą;

c)  taikydamos pakankamai aukštas minimalias balų ribas, kad projektams galėtų būti skirtas ir adekvačiai paskirstytas priemonių biudžetas, siekiant užtikrinti vienodas galimybes jauniesiems ūkininkams gauti lėšų ūkiui įsteigti per visą programavimo laikotarpį;

d)  pagerindamos verslo planų, kaip priemonės vertinti viešojo finansavimo poreikį, naudojimą, vertinant, paraiškų teikimo etape, galimą valdų perspektyvumą be pagalbos, ir, projektų pabaigoje, pagalbos poveikį valdos perspektyvumui ar kitiems aiškiai apibrėžtiems tikslams (pavyzdžiui, užimtumo, energijos ar vandens taupymo technologijų įdiegimo);

272.   mano, jog teisės aktais, skirtais BŽŪP po 2020 m. priemonėms, reikėtų užtikrinti, kad Komisija ir valstybės narės (atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) pagerintų stebėjimo ir vertinimo sistemą; visų pirma mano, kad:

a)  Komisija turėtų apibrėžti išdirbių, rezultatų ir poveikio rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti politikos priemonių pažangą, veiksmingumą ir efektyvumą, palyginti su tikslais, remiantis geriausia praktika, kaip antai naudingais valstybių narių stebėjimo sistemose nustatytais rodikliais;

b)  valstybės narės turėtų reguliariai rinkti faktinius duomenis apie remiamų valdų struktūrines ir finansines ypatybes (pavyzdžiui, pajamas, įplaukas, darbuotojų skaičių, įdiegtas naujoves, ūkininkų išsilavinimo lygį), kad būtų galima įvertinti priemonių efektyvumą ir veiksmingumą siekiant užsibrėžtų politikos tikslų;

c)  Komisija ir valstybės narės turėtų reikalauti atlikti vertinimus, kad būtų teikiama naudinga informacija apie projektų rezultatus ir priemones, remiantis faktiniais duomenimis apie remiamų valdų struktūrinių ir finansinių ypatybių kitimą, remiantis geriausia praktika (pavyzdžiui, lyginamąją, faktų palyginimo analizę, tyrimus), pavyzdžiui, tokius, kurie buvo nustatyti atliekant šį auditą (žr. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos 75 dalį, 5 langelį, Emilijos-Romanijos atvejį);

d)  užtikrinti, kad jaunieji ūkininkai galėtų naudotis patarimais ir priemonėmis, kurios padėtų jiems efektyviai ir veiksmingai reaguoti į rinkos sutrikdymo pavojus ar rinkos perpildymą bei kainų nepastovumą; mano, kad taip galėtų būti padidintas konkurencingumas ir orientavimasis į rinką bei sumažintas su krizėmis susijęs gamintojų pajamų svyravimas;

XXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2017 Centrinės Afrikos Respublikai skirtas ES patikos fondas „Bêkou“: daug žadanti pradžia, nepaisant kai kurių trūkumų“

273.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

274.  palankiai vertina tai, kad sukurtas ES patikos fondas „Bêkou“, taip pat jo reikšmę prisidedant prie tarptautinio atsako į krizę Centrinės Afrikos Respublikoje; pripažįsta, kad šis pirmasis patikos fondas daugeliu aspektų gali būti laikomas labai svarbiu bandomuoju projektu ir kad, siekiant gauti garantijų, reikia parengti tikslesnes gaires, susijusias su sisteminiu paramos teikėjų veiklos koordinavimo, stebėjimo ir vertinimo klausimu, laikantis sistemingesnio požiūrio;

275.  pabrėžia, kad patikos fondai buvo įsteigti kaip viena iš ad hoc reagavimo priemonių, turint omenyje, kad trūksta išteklių ir lankstumo, kurių reikia norint greitai ir visapusiškai reaguoti į didžiules krizes; mano, jog reikia daugiau laiko, kad būtų patvirtintas šio fondo rezultatyvumas ir kad būtų pasisemta su veiklos įgyvendinimu susijusios patirties;

276.  be to, mano, kad visų pirma dėmesys turėtų būti skiriamas patikos fondų rezultatyvumui ir politiniam valdymui, taip pat garantijų trūkumui ir galutinio skirtų lėšų naudojimo priežiūrai;

277.  mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti Audito Rūmų pastaboms, susijusioms su fondo ribotu poveikiu suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimui, o Komisija turėtų imtis visų pagal jos įgaliojimus įmanomų priemonių, kad būtų pasinaudota jau sukaupta patirtimi vykdant Europos plėtros fondo veiklą tokiose srityse, kaip daugiašalių investicijų įgyvendinimas ir koordinavimas ir atsakomybės už rezultatus valdymas;

278.  pabrėžia, kad bet kokios naujos finansinės priemonės ir sujungtos finansinės priemonės turėtų ir toliau atitikti Sąjungos vystymosi politikos svarbiausius tikslus ir turėtų būti sutelktos į tas sritis, kuriose pridėtinė vertė ir strateginis poveikis yra didžiausi;

279.  pažymi, kad valstybių narių įnašai į patikos fondą iki šiol buvo palyginti maži; ragina valstybes nares aktyviau įsitraukti į su fondu susijusius procesus, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šiam fondui iškelti politikos tikslai;

280.  mano, kad reikėtų skirti deramą dėmesį valdymo ir administracinių išlaidų kontrolei, palyginti su bendra įnašų suma; teigiamai vertina tokių naujų plėtros priemonių nuoseklumą ir papildomumą atsižvelgiant į EPF strategiją ir politikos tikslus;

281.  ragina Komisiją įgyvendinti visapusiškus kontrolės mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas vykdytų šių naujų priemonių valdymo, administravimo ir įgyvendinimo politinį tikrinimą; mano, kad svarbu kurti konkrečias šių priemonių priežiūros strategijas, įskaitant konkrečius uždavinius, tikslus ir vertinimus;

XXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“

282.  kadangi prieiga prie kokybiško geriamojo vandens yra vienas iš pagrindinių piliečių poreikių, pabrėžia, kad Komisija turėtų dėti visas pastangas geriau stebėti padėtį, ypač mažos apimties vandens tiekimo objektų teritorijose, kurios yra arčiausiai galutinių vartotojų; primena, kad prastos kokybės geriamasis vanduo gali kelti grėsmę Europos piliečių sveikatai;

283.  ragina valstybes nares teikti piliečiams daugiau informacijos apie jiems tiekiamo geriamojo vandens kokybę, nes kai kurių valstybių narių piliečiai nežino, kad vandentiekio vanduo yra tinkamas gerti;

284.  apgailestauja, kad valstybės narės neįpareigotos teikti ataskaitas apie mažos apimties vandens tiekimo objektų teritorijų vandens kokybę; tikisi, kad persvarstyta Geriamojo vandens direktyva(24) ištaisys šią padėtį;

285.  pabrėžia vandens išteklių infrastruktūros tvarumo svarbą ir pažymi, jog svarbu, kad piliečiai dalyvautų prižiūrint vandens infrastruktūrą;

286.  atkreipia dėmesį į esminį faktą, kad vandens kainų politika privalo skatinti veiksmingą vandens naudojimą ir susigrąžinti patirtas sąnaudas; pažymi, kad valstybės narės yra atsakingos už įperkamo ir aukštos kokybės geriamojo vandens tiekimą visiems savo gyventojams, turint mintyje tai, kad vanduo yra viešoji gėrybė ir žmogaus teisė;

287.  primena Komisijai, kad vykstančios diskusijos ir stiprėjanti tendencija liberalizuoti ir privatizuoti vandens paslaugas kai kuriose valstybėse narėse gyventojams tapo itin svarbiu susirūpinimą keliančiu klausimu;

XXIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2017 „Bendra Europos geležinkelių eismo valdymo sistema – ar politinis sprendimas bus įgyvendintas?“

288.   palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

289.   pažymi, kad Komisija tinkamai neįvertino 2000 m. pradėtų rengti geležinkelio sektoriaus teisėkūros aktų rinkinių poveikio; apgailestauja dėl to, kad Sąjungos lėšų investicijos į kelis projektus negali būti laikomos ekonomiškai efektyviomis;

290.   pažymi, kad geležinkelių sektorius paprastai labai korporatyvus, todėl rinkos liberalizavimas gali būti suvokiamas labiau kaip grėsmė nei kaip pranašumas;

291.  pažymi, kad valstybės narės ketina stiprinti sąveikumą, tačiau kartu jos privalo atlikti išlaidų ir reikiamo finansavimo skaičiavimą; ragina valstybes nares skiriant Sąjungos finansinę paramą Europos kontrolės, valdymo, signalizacijos ir ryšių sistemai (ERTMS) nustatyti tikroviškus tikslus ir pataria, kad Komisija nustatytų tokius įgyvendinimo terminus, kurių būtų įmanoma laikytis;

292.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus kartu su valstybėmis narėmis parengti panaikinimo tvarkaraštį ir teisiškai privalomus tikslus; todėl palankiai vertina tai, kad Komisija nusprendė bendradarbiauti su pramonės šakos atstovais siekiant skatinti naudotis bendra viešųjų konkursų sistema, kurią parengė Europos geležinkelių bendrija;

293.  mano, kad siekiant vykdyti dideles investicijas, kurių reikia pagal šią sistemą ir kurios išlaidas padengiantiems subjektams pelną atneš ne iš karto, reikia Taryboje ir valstybėse narėse atlikti strateginį prioritetų nustatymo vertinimą; palankiai vertina Europos diegimo planą ir susijusį išsamų ERTMS veiksmų planą, kuriais siekiama užtikrinti stabilų paramos srautą; ragina valstybes nares stengtis geriau koordinuoti Europos diegimo planą ir užtikrinti, kad su Sąjungos įsipareigojimais susiję klausimai būtų svarstomi atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinius prioritetus; palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojo nustatyti nacionalinių diegimo planų tarpinius tikslus, kad būtų galima geriau stebėti atskiras dalis;

294.  yra susirūpinęs, kad didelis įsipareigojimų panaikinimo lygis, susijęs su ERTMS projektams teikiama TEN-T parama, daugiausia grindžiamas tuo, jog Sąjungos finansinės nuostatos nėra suderintos su nacionalinėmis įgyvendinimo strategijomis; palankiai vertina tai, kad Komisija, kai įmanoma, pritaiko Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo procedūras; ragina Komisiją apsvarstyti ir įvertinti padėtį ir imtis reikiamų priemonių šiems trūkumams panaikinti;

295.   apgailestauja, kad Sąjungos finansavimas riedmenų vienetams daugiausia teikiamas vidaus transportui, o krovininis transportas negali būti remiamas iš sanglaudos fondų; primena, kad krovininis geležinkelių transportas yra vienas iš pagrindinių bendrosios rinkos aspektų;

296.   ragina Komisiją užtikrinti, kad per kitą programavimo laikotarpį būtų veiksmingai pašalinti su šios sistemos nesuderinamumu susiję trūkumai;

297.  mano, jog norint, kad geležinkelių vidaus rinka veiktų, prieš skiriant Sąjungos finansavimą reikės visapusiškai įtraukti atitinkamus rinkos dalyvius; laikosi nuomonės, kad norint vykdyti Sąjungos geležinkelių sektoriaus politiką reikia realiai pakeisti strategiją, kuri turėtų apimti sąnaudų ir naudos įvertinimą, taip pat parengti ekonominį modelį valstybėse narėse, jei tokio modelio nesama, siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą ir sudarant galimybes veiksmingai nustatyti finansavimo šaltinius;

XXIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2017 „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra“

298.   palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą; pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

299.  kritikuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismą už tai, kad jis nesutiko Europos Audito Rūmams suteikti prieigos prie kai kurių dokumentų, kurių Audito Rūmai prašė, kad galėtų atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veiklos rezultatų peržiūrą; primena Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kad Audito Rūmų auditoriai vykdydami savo užduotis privalo laikytis konfidencialumo ir profesinės paslapties pareigų(25); apgailestauja, kad nebuvo galima apklausti teisės referentų (pranc. référendaires), nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veikloje jie atlieka labai svarbų vaidmenį;

300.   apgailestaudamas pažymi, kad Bendrasis Teismas nuo 2012 m. ne kartą viršijo pagrįstą laikotarpį, nors ieškovas turi teisę tikėtis, kad per jį bus priimtas sprendimas; ragina Bendrąjį Teismą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pateikti ataskaitą, kad būtų galima išsiaiškinti situaciją;

301.   pažymi, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminės sistemos reformą, teisėjai į kolegijas skiriami atsižvelgiant į bylų skaičių įvairiose srityse; norėtų sužinoti, kaip vyksta šis procesas ir ar tam tikroms sritims yra specializuotos kolegijos; prašo statistinių duomenų apie pažangą, daromą nagrinėjant bylas pagal naują sistemą;

302.   apgailestauja, kad Audito Rūmai į atranką neįtraukė bylų, kurių nagrinėjimo trukmė buvo daugiau nei du kartus ilgesnė už vidutinę trukmę; laikosi nuomonės, kad vertinant veiklos rezultatus svarbūs ne tik tipiniai atvejai;

303.   siūlo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kaip darbo kalbas, ypač vykstant pasitarimams, vartotų daugiau kalbų, t. y. anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas, esančias Europos institucijų darbo kalbomis; ragina Europos Sąjungos Teisingumo Teismą įgyvendinant šią kalbų praktikos reformą remtis geriausia Sąjungos institucijų praktika;

304.   pažymi, kad teisės referentai daro labai didelę įtaką Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų priėmimo procesui, tačiau jų vaidmuo ir reguliavimo taisyklės išorėje nėra žinomos;

305.   yra susirūpinęs, kad, atsižvelgiant į dažniausiai įtaką rašytinės procedūros trukmei Bendrajame Teisme darančius veiksnius, procedūrinių dokumentų priėmimas ir tvarkymas registre sudaro 85 proc. reikalingo laiko; siekia išsiaiškinti, ar registras turi pakankamai išteklių;

306.   yra susirūpinęs dėl bylų nagrinėjimo trukmės Bendrajame Teisme, kai kyla konfidencialumo klausimų;

307.   atkreipia dėmesį į teismams perduotų bylų paskyrimo procesą; prašo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojama paskyrimo į abu teismus tvarka;

308.   pažymi, kad 2014 m. ir 2015 m. apie 40 proc. bylų Bendrajame Teisme buvo paskirtos ne pagal rotacijos sistemą, ir dėl to kyla abejonių dėl pačios sistemos; be to, kyla abejonių, ar bylos Bendrajame Teisme paskirstomos savo nuožiūra; apgailestauja dėl šios procedūros skaidrumo stokos;

309.   yra susirūpinęs dėl to, kad Teismo atostogų laikotarpiai yra dažniausiai įtakos bylų nagrinėjimo trukmei Europos Sąjungos Teisingumo Teisme turintis veiksnys; siūlo, kad per tą laikotarpį būtų leidžiama rengti daugiau teismo posėdžių ir pasitarimų, ne tik tų, kurių aplinkybės ypatingos;

310.   pažymi, kad teisės referentų ligos, motinystės arba vaiko priežiūros atostogos arba išėjimas iš darbo taip pat daro poveikį bylų nagrinėjimo trukmei; prašo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo apsvarstyti galimus alternatyvius metodus, kaip išspręsti laikinų nebuvimo darbe laikotarpių problemą ir užtikrinti sklandžią darbo eigą;

311.   laikosi nuomonės, kad ištekliai nėra proporcingai paskirstyti tarp Teismų, atsižvelgiant į atitinkamą jų darbo krūvį; siūlo, kad Bendrajame Teisme veikianti darbuotojų grupė, kurios tikslas – užtikrinti sprendimų projektų kokybę ir nuoseklumą atsižvelgiant į praktiką ir precedentą (pranc. cellule des lecteurs d’arrêts), įsitrauktų vėlesniu bylos etapu;

312.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant sklandžiai perduoti darbo krūvį, sprendimas dėl naujų teisėjų skyrimo būtų priimamas likus daug laiko iki tos dienos, kai ankstesnis teisėjas palieka darbą;

313.   yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įvairiems proceso etapams taikomo vieno visiems vienodai tinkamo metodo; pataria Europos Sąjungos Teisingumo Teismui terminus nustatyti atsižvelgiant į bylų tipologiją ir sudėtingumą;

314.   pažymi, kad intelektinės nuosavybės klausimai abiejuose teismuose sudaro tam tikrą bylų skaičių; ragina Europos Sąjungos Teisingumo Teismą išanalizuoti būdus, kaip būtų galima supaprastinti šių bylų procedūras, ir apsvarstyti galimybę, kad Teisme šias bylas iš anksto patikrintų tyrimų ir dokumentacijos tarnybos;

XXV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2017 „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“

315.   rengiantis programavimo laikotarpiui po 2020 m., siekiant daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir rezultatams, didinti KPP ir kitų programų integraciją ir gerinti KPP indėlio į strateginius tikslus įvertinimą, ragina:

a)  Komisiją užtikrinti, kad jos politikos pasiūlymuose būtų nurodyta, kaip toliau plėtojant reikalavimus bus pagerintas atskirų programų suderinamumas;

b)  valstybes nares iki 2022 m. nustatyti, kaip bus įgyvendinami bei prižiūrimi koordinavimo, papildomumo ir sinergijos mechanizmai ir kaip, siekiant visa apimančių ES tikslų ir taikant visa apimančias taisykles, bus teikiamos su tais mechanizmais susijusios ataskaitos;

316.   ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos peržiūrėti programavimo dokumentų koncepciją siekiant supaprastinti jų turinį ir sumažinti reikalavimų skaičių programavimo laikotarpiu po 2020 m.; mano, jog, visų pirma, ji turėtų taip pakeisti programavimo dokumentų struktūrą, kad juose būtų apsiribota tik tais elementais ir pasirinkimo galimybėmis, kurie yra būtini norint tinkamai planuoti, įgyvendinti ir stebėti kaimo plėtros išlaidas;

317.   ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis iki 2018 m. pabaigos imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad patobulintose 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie programų laimėjimus ir kad privalomi atsakymai į bendrus vertinimo klausimus suteiktų geresnį pagrindą ateinančiu programavimo laikotarpiu;

318.   ragina, kad Komisija, rengdamasi programavimo laikotarpiui po 2020 m., svarbiausių Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslų kontekste tiksliau nustatytų taikytinų rodiklių rūšis, siekdama įvertinti kaimo plėtros intervencijų rezultatus ir poveikį; mano, kad Komisija šiame procese galėtų panaudoti turimą patirtį ir sprendimus, kuriuos jau yra išplėtojusios kitos tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, PSO, Pasaulio bankas ir EBPO), daugiausia dėmesio skirdama veiksmingumui ir rezultatams;

319.  laikosi nuomonės, kad Komisija turi užtikrinti pagal antrąjį bendrosios žemės ūkio politikos ramstį šiuo metu vykdomų investicijų rūšies tęstinumą, nes šios investicijos yra labai svarbi finansavimo priemonė, skirta didinti ekonomikos augimą, skatinti konkurencingumą, inovacijas ir užimtumą mažiau išsivysčiusių regionų kaimo ir kalnuotose vietovėse ir užtikrinti darnią kaimo plėtrą;

320.  prašo, kad Komisija skatintų nacionalinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą ir jiems sudarytų palankesnes sąlygas skleisti iki 2020 m. nacionaliniu lygmeniu išplėtotą gerąją praktiką, susijusią su veiksmingumo vertinimu;

321.   prašo Komisijos programavimo laikotarpiu po 2020 m. peržiūrėti ir susisteminti patirtį įgyvendinant dabartinę sistemą, įskaitant:

a)   veiksmingumo rezervo poveikį ir tai, kokie alternatyvūs mechanizmai galėtų padidinti veiksmingumą;

b)   rezultatų rodiklių, pagal kuriuos įvertinama galimybė pasinaudoti veiksmingumo rezervu, tinkamumą ir išmatuojamumą ir

c)   finansinių sankcijų, esant nepakankamam veiksmingumui, taikymą;

322.   ragina Tarybą ir Komisiją prieš 2018 m. viduryje priimant vėlesnius teisėkūros pasiūlymus išnagrinėti galimybę suderinti savo ilgalaikę strategiją ir politikos formavimą su biudžeto ciklu ir atlikti visapusišką išlaidų peržiūrą iki naujojo daugiamečio biudžeto sudarymo;

323.  mano, kad, siekiant patvirtinti KPP kito programavimo laikotarpio pradžioje, Komisija savo teisėkūros pasiūlymuose turėtų nurodyti, kokius pakeitimus įtraukė formuojant, programuojant ir įgyvendinant politiką, siekdama užtikrinti, kad KPP galėtų būti patvirtinta kito programavimo laikotarpio pradžioje ir ją būtų galima laiku įgyvendinti nuo 2020 m;

324.   laikosi nuomonės, kad sprendimas dėl DFP trukmės turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp dviejų, atrodytų, prieštaringų reikalavimų: pirma, to, jog reikia, kad kelios Sąjungos politikos kryptys (ypač tos, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, pvz., žemės ūkio ir sanglaudos politika) būtų grindžiamos stabilumu ir įsipareigojimu bent septyneriems metams, ir, antra, to, kad reikia demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės, kurie atsiranda suderinus visas finansines programas su Parlamento ir Komisijos penkerių metų politiniu ciklu;

XXVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2017 „Komisijos intervenciniai veiksmai dėl Graikijos finansų krizės“

325.  dėkoja Audito Rūmams už tai, kad jie parengė išsamią ataskaitą labai svarbia tema, kuri yra glaudžiai susijusi su Biudžeto kontrolės komiteto veikla; apgailestauja, kad audito ataskaitai parengti prireikė trejų metų; pabrėžia, kad labai svarbu laiku parengti ataskaitas, nes tai labai palengvina Komisijos ir Parlamento darbą;

326.  apgailestauja, kad Europos Audito Rūmų įgaliojimai audituoti Sąjungos finansinę paramą Graikijai, kuria rūpinosi Komisija, Europos Centrinis Bankas ir TVF, buvo riboti ir kad jie negavo reikiamos informacijos iš ECB; ragina ECB abipusiškai bendradarbiaujant teikti informaciją, kuri padėtų Audito Rūmams susidaryti aiškesnį vaizdą, kaip panaudojamos Sąjungos lėšos;

327.  pripažįsta sudėtingas ekonomines sąlygas visoje Europoje ir ypač tai, kokia kebli politinė padėtis Graikijoje įgyvendinant Sąjungos finansinę paramą, nes tokia padėtis turėjo tiesioginį poveikį paramos įgyvendinimo veiksmingumui;

328.  pabrėžia, kad skaidrumas Sąjungos lėšas naudojant įvairioms Graikijoje įgyvendinamoms finansinės paramos priemonėms yra itin svarbus;

329.  prašo patobulinti bendrąsias paramos programų rengimo procedūras, visų pirma apibrėžiant analitinio darbo, kuris reikalingas sąlygų turiniui pagrįsti, apimtį ir, kur įmanoma, nurodyti priemones, kuriomis būtų galima pasinaudoti tam tikrose situacijose;

330.  pabrėžia, kad Komisija turėtų pagerinti savo reformų įgyvendinimo ir diegimo stebėjimo tvarką, kad galėtų geriau nustatyti administracinius ar kitus trukdžius veiksmingam reformų vykdymui; mano, kad, be to, Komisija turi užtikrinti pakankamus išteklius tokiems vertinimams atlikti;

XXVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2017 „Bendras Europos dangus“

331.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tam tikrų savo prerogatyvas ginančių aviacijos profesijų pasipriešinimo ir dėl to, kad trūksta stiprios politinės valstybių narių valios patenkinti su šios iniciatyvos įgyvendinimu susijusius poreikius, Bendras Europos dangus nėra visiškai sukurtas;

332.  apgailestauja, kad, nors Sąjungai pavyko panaikinti sausumos sienas tarp Šengeno valstybių narių, iki šiol jai nepavyko panaikinti oro sienų tarp tų pačių valstybių narių, ir dėl to per metus susidaro 5 mlrd. EUR bendrų nuostolių;

333.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant suderinti oro transporto veiklos rezultatų planą, reikia peržiūrėti ir atnaujinti atitinkamus rodiklius; palankiai vertina tai, jog Komisija informavo, kad jie yra peržiūrimi; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad rodiklių peržiūra būtų veiksminga, reikalingi tikslūs, tinkami duomenys;

334.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus Bendrą Europos dangų aviacijos pramonės išmetamo CO2 kiekis sumažėtų iki 10 proc., ir tai labai padėtų siekiant įvykdyti Paryžiaus klimato susitarimą;

335.  ragina Komisiją ieškoti daugiau informacijos apie bendrosios įmonės SESAR rezultatus, nes jų gali būti neįmanoma naudoti esant dabartinei padėčiai, kai Bendras Europos dangus nesukurtas, ir kyla pavojus, kad jie bus taikomi oro sistemose, kurios negeba bendradarbiauti tarpusavyje;

336.  ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie savo sutartį su Eurokontrole siekiant stebėti, kaip leidžiami Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai;

337.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės priežiūros institucijos (NSI) turi būti nepriklausomos ir joms turi būti pavedamos užduotys suteikiant pakankamus finansinius ir organizacinius išteklius;

338.  prašo Komisijos atsakingą Parlamento komitetą informuoti, kodėl ji nepradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl funkcinių oro erdvės blokų, kurie turėjo pradėti veikti 2012 m., tačiau neveikia iki šiol, neįgyvendinimo;

XXVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“

  palankiai vertina Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas ir ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į šias rekomendacijas ir pastabas, pateiktas Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje;

  pažymi, kad gana didelės išlaidos skiriamos naujai žalinimo išmokai, kuri sudaro 30 proc. visų BŽŪP tiesioginių išmokų ir beveik 8 proc. viso Sąjungos biudžeto; susirūpinęs pažymi, kad ši suma neatitinka žalinimo išmokos užmojų lygio; ragina Komisiją atsižvelgti į tai rengiant BŽŪP reformą;

  apgailestauja dėl to, kad vis dar neaišku, kaip žalinimas gali padėti siekiant platesnių Sąjungos klimato kaitos tikslų; ragina Komisiją rengiant naują BŽŪP reformą sudaryti konkretų žalinimo veiksmų planą, kuriame būtų aiškiai suformuluota intervencijos logika ir konkretūs išmatuojami tikslai;

  yra susirūpinęs, kad žalinimo priemonė tebėra pajamų paramos priemonė, kurią taikant ūkininkai gali padidinti savo pajamas iki 1 proc., tačiau nebūtinai nustatomi įsipareigojimai arba išlaidos, susijusios su įgyvendinimu, taigi kyla abejonių dėl finansavimo pagrįstumo; ragina Komisiją nustatyti griežtesnes taisykles ūkininkams, netaikant per daug išimčių;

343.  yra susirūpinęs dėl žalinimo ir pačios BŽŪP sudėtingumo ir skaidrumo lygio; ragina Komisiją supaprastinti žalinimo programą ir visą BŽŪP, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir išvengta didelės piktnaudžiavimo ir dvigubo finansavimo rizikos;

  yra ypač susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, jog mažai tikėtina, kad žalinimu būtų teikiama didelė nauda aplinkai ir klimatui, ir ragina Komisiją persvarstyti, ar priemonė tikrai reikalinga, ir galimybę iš naujo investuoti dideles žalinimui skirtas lėšas į jau esamas, dažnai iš dalies sutampančias programas, kurios, kaip paaiškėjo, yra veiksmingesnės ir labiau pagrįstos;

0

0 0

345.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 1.

(4)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(5)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.

(6)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

  OL L 287, 2013 10 26, p. 63.

(8)

  ECB turėtų:

1.  dar labiau supaprastinti sprendimų priėmimo procesą ir pavesti žemesniems lygmenims priimti tam tikrus sprendimus, kad Priežiūros valdyba galėtų sutelkti dėmesį į daugiau pastangų reikalaujančius dalykus,

2.  kad būtų išsklaidytas susirūpinimas dėl naudojimosi bendromis tarnybomis, įvertinti dėl to kylančią riziką ir įgyvendinti būtinas apsaugos priemones, įskaitant galimų vienas kitam prieštaraujančių prašymų valdymą ir specialų atitikties stebėjimą,

3.  skirti pakankamai vidaus audito kompetencijos ir išteklių, kad tinkamu laiku būtų užtikrinta didelės ir vidutinės rizikos sričių aprėptis,

4.  visokeriopai bendradarbiauti su Audito Rūmais, kad Audito Rūmai galėtų vykdyti jiems suteiktus įgaliojimus ir būtų užtikrinta atskaitomybė,

5.  įteisinti savo šiuo metu taikomas informacijos apie priežiūros veiksmingumą gavimo ir atskleidimo viešai nuostatas, kad pagerintų savo išorės atskaitomybę,

6.  pataisyti Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM) pagrindų reglamentą taip, kad būtų įteisinti dalyvaujančių nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) įsipareigojimai ir kad būtų užtikrinta, kad visos NKI dalyvautų JPG veikloje tiek, kiek reikia, ir proporcingai,

7.  kartu su NKI parengti vaidmens / komandos profilius ir metodus, leidžiančius vertinti darbuotojų, kuriuos NKI numato skirti jungtinėms priežiūros grupėms, tinkamumą ir vėliau – jų darbo rezultatus,

8.  nustatyti ir išlaikyti centralizuotą, standartizuotą ir išsamią tiek iš ECB, tiek iš NKI skirtų JPG darbuotojų įgūdžių, patirties ir kvalifikacijų duomenų bazę,

9.  įdiegti oficialią mokymo programą tiek naujiems, tiek jau esamiems jungtinės priežiūros grupės (JPG) priežiūros darbuotojams,

10.  sukurti ir įgyvendinti rizika grindžiamą metodiką, leidžiančią nustatyti tikslinį JPG tikslinį darbuotojų skaičių ir sudėtį įgūdžių požiūriu,

11.  periodiškai atlikti bankų grupavimo būdo, taikomo svarbios priežiūros veiklos planavimo procese, peržiūrą ir, prireikus, šį būda atnaujinti,

12.  skirti arba perkelti daugiau savo darbuotojų, kad daug daugiau jo atstovų dalyvautų atliekant svarbių bankų patikrinimus vietoje, grindžiamus aiškiu rizikos skirstymu pagal svarbą,

13.  toliau atidžiai stebėti sritis, kuriose esama IT sistemos, naudojamos atliekant patikrinimus vietoje, trūkumų ir labiau stengtis, kad NKI skiriamų inspektorių, vykdančių patikrinimus vietoje, kvalifikacija didėtų, o įgūdžiai gerėtų.

(9)

  ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ryšių palaikymo komiteto ir Europos Audito Rūmų pareiškimas „Audituojamų, atskaitingų ir veiksmingų bankų priežiūros susitarimų, pradėjus veikti bendram priežiūros mechanizmui, užtikrinimas“.

(10)

  OL C 50, 2018 2 9, p. 80.

(11)

  Dėl prieigos prie informacijos apribojimų žr. specialiosios ataskaitos II dalį.

(12)

  Dėl galiojančių ECB ir Europos parlamento susitarimų dėl ataskaitų teikimo žr. minėtos specialiosios ataskaitos IX priedą.

(13)

  2009 m. lapkričio 30d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(14)

  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(15)

  „Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai“ (COM(2017)0198).

(16)

  Viešųjų išlaidų ir finansinio atskaitingumo vertinimas.

(17)

  „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016) 0646),

(18)

  Vaikų migrantų apsauga (COM(2017)0211).

(19)

  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(20)

  Laivų stebėjimo sistema

(21)

  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(22)

  2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(23)

  Žr. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (COM(2016)0134).

(24)

  Žr. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753).

(25)

Žr. Europos Audito Rūmų narių elgesio kodeksą, ypač jo 6 straipsnį, ir Europos Audito Rūmų darbuotojams taikomas etikos gaires, ypač jų 4 dalį dėl profesinės paslapties.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

26.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Ryszard Czarnecki, Martina Dlabajová, Raffaele Fitto, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Wolf Klinz, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Bart Staes, Indrek Tarand, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrey Novakov, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Norbert Lins, Lieve Wierinck


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

ALDE

Martina Dlabajová, Wolf Klinz, Lieve Wierinck

EFDD

Marco Valli

PPE

Ingeborg Gräßle, Norbert Lins, Andrey Novakov, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Patricija Šulin, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Bart Staes, Indrek Tarand

3

-

ECR

Ryszard Czarnecki, Raffaele Fitto

ENF

Jean-François Jalkh

1

0

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 12 d.Teisinis pranešimas