Procedūra : 2017/2136(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0137/2018

Pateikti tekstai :

A8-0137/2018

Debatai :

PV 18/04/2018 - 10
CRE 18/04/2018 - 10

Balsavimas :

PV 18/04/2018 - 12.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0121

PRANEŠIMAS     
PDF 1638kWORD 206k
4.4.2018
PE 612.402v02-00 A8-0137/2018

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Joachim Zeller

1.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 2.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 3.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 4.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 5.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 6.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 7.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 8.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 9.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

1.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2017) 0351),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05940/2018 – C8-0042/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  suteikia patvirtinimą Komisijai, kad ji įvykdė Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir ...... rezoliucijoje; dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(6);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 1.

(4)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(5)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(6)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


2.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  suteikia patvirtinimą Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir .............. rezoliucijoje; dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 384, 2017 11 14, p. 2.

(4)

  OL C 417, 2017 12 6, p. 63.

(5)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(6)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(8)

  OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(9)

  OL L 343, 2013 12 19, p. 46.

(10)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


3.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/EB, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir ...... rezoliucijoje; dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 384, 2017 11 14, p. 11.

(4)

  OL C 417, 2017 12 6, p. 74.

(5)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(6)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(8)

  OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(9)

  OL L 341, 2013 12 18, p. 73.

(10)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


4.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo ................. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(11);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 384, 2017 11 14, p. 2.

(4)

  OL C 417, 2017 12 6, p. 52.

(5)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(6)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(8)

  OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(9)

  OL L 341, 2013 12 18, p. 69.

(10)

  OL L 363, 2014 12 18, p. 183.

(11)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


5.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą 2013/779/EB, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  suteikia patvirtinimą Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo ........ rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 384, 2017 11 14, p. 9.

(4)

  OL C 417, 2017 12 6, p. 171.

(5)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(6)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(8)

  OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(9)

  OL L 346, 2013 12 20, p. 58.

(10)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


6.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo ............ rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 384, 2017 11 14, p. 12.

(4)

  OL C 417, 2017 12 6, p. 252.

(5)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(6)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(8)

  OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(9)

  OL L 346, 2013 12 20, p. 54.

(10)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


7.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05942/2018 – C8-0043/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo ......................... rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(10);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 384, 2017 11 14, p. 11.

(4)

  OL C 417, 2017 12 6, p. 247.

(5)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(6)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7)

  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(8)

  OL L 297, 2004 9 22, p. 6.

(9)

  OL L 352, 2013 12 24, p. 65.

(10)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


8.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017) 0365 – C8-0247/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2017) 0379),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2017) 0351),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2017) 0497) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017) 0306),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05940/2018 – C8-0042/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05942/2017 – C8-0043/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(6), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

1.  pritaria Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir ............. rezoliucijoje; dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(7);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)

  OL L 48, 2016 2 24.

(2)

  OL C 323, 2017 9 28, p. 1.

(3)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 1.

(4)

  OL C 322, 2017 9 28, p. 10.

(5)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(6)

  OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

(7)

  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0000.


9.  PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį

(2017/2136(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0137/2018),

A.  kadangi Sąjungos išlaidos – svarbi priemonė siekiant politikos tikslų ir vidutiniškai sudaro 1,9 proc. Sąjungos valstybių narių valdžios sektoriaus išlaidų;

B.  kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis tikrina, ar lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar buvo pasiekti politiniai tikslai;

C.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepcijas bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

D.  kadangi vykdant Sąjungos biudžetą reikia laikytis biudžeto vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principų;

E.  kadangi Sąjungos biudžeto lėšomis siekiama pagerinti jos piliečių gyvenimo sąlygas ir gyvenimo kokybę, ir todėl reikia panaikinti jos socialinės politikos spragas;

F.  kadangi Sąjungos biudžete turi būti atsižvelgiama į socialinio ramsčio įgyvendinimą;

G.  kadangi siekiant sukurti aiškią pridėtinę vertę ir pagerinti Sąjungos gyventojų gyvenimo kokybę, sanglaudos politika yra viešųjų investicijų šaltinis;

Politiniai prioritetai

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares derinti Sąjungos politikos tikslus, finansinius ciklus, Parlamento kadenciją ir Komisijos įgaliojimų terminą;

2.  ragina Komisiją teikti Parlamentui laikotarpio vidurio dabartinio ir ankstesnių finansinių laikotarpių vertinimą, siekiant nustatyti programas, kurios neturi aiškios pridėtinės vertės, ir atlikti išlaidų apžvalgą;

3.  primena, kad savo pasiūlymuose dėl naujos daugiametės finansinės programos (DFP) Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad kai kuriose politikos srityse, kaip antai sanglaudos arba mokslinių tyrimų, programavimas neretai vyksta ilgesniam laikui ir reikia daugiau laiko politiniams tikslams pasiekti nei kitose politikos srityse; tačiau mano, kad būtina suteikti atitinkamą lankstumą nepaprastosios padėties atvejais;

4.  atkakliai teigia, kad įgyvendinant į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyvą Sąjungos biudžetas turi būti pristatomas atsižvelgiant į Sąjungos DFP politinius tikslus; taip pat, atsižvelgiant į DFP po 2020 m., primena, kad Sąjungos biudžetas turėtų būti tikras Europos pridėtinės vertės biudžetas, kuriuo siekiama bendrų Sąjungos tikslų, kuriais skatinamas tvarus visos Sąjungos ekonominis ir socialinis vystymasis, kurio pavienės valstybės narės pačios pasiekti negali, ir todėl neturėtų būti vertinamas vien kaip atskirų valstybių grynasis likutis ar nauda;

5.  tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą faktų atskleidimo, patariamąjį ir konsultacinį organą, siekiant padėti informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant jiems reikiamą paramą ir patarimus;

6.  ragina Komisiją įsipareigoti kitai DFP iš esmės peržiūrėti jaunųjų ūkininkų ir žalinimo sistemas atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas;

7.  ragina Komisiją į savo veiklos rezultatų ataskaitas įtraukti naudojamų duomenų kokybės vertinimus ir veiklos rezultatų informacijos kokybės deklaraciją;

8.  ragina Komisiją teikti Parlamentui ir Audito Rūmams labiau subalansuotas ataskaitas, į veiklos rezultatų ataskaitas įtraukiant skaidresnę informaciją apie sunkumus, trūkumus ir nesėkmes;

9.  ragina Komisiją paspartinti sanglaudos politikos programų ir su jomis susijusių mokėjimų vykdymą siekiant sutrumpinti įgyvendinimo laikotarpį pirmiausia iki n + 2 metų;

10.  ragina Komisiją įvykdyti pradinį 20 proc. finansavimo tikslą į įvairias Sąjungos finansavimo programas integruojant klimato politikos veiksmus;

11.  atkakliai teigia, jog Komisija turėtų galiausiai teikti nurodymus visiems savo generaliniams direktoratams, kad šie skelbtų savo pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų savo metinėse veiklos ataskaitose (MVA), kaip ragina Parlamentas;

12.  ragina Komisiją padidinti migracijos politikos finansavimo skaidrumą, kaip savo 2016 m. metinėje ataskaitoje rekomenduoja Audito Rūmai, ir aktyviai stebėti viešųjų pirkimų procedūras, kai jos vykdomos esant nepaprastajai padėčiai;

13.  taip pat ragina Komisiją didinti mokslinių tyrimų ir kaimo plėtros politikos skaidrumą, siekiant nustatyti ir pašalinti klaidų, kurių lygis labai didelis ir išlieka, kaip Audito Rūmai nurodo savo metinėse ataskaitose, priežastis;

14.  ragina Komisiją padidinti patikos fondų ir išorės pagalbos valdymo ataskaitų skaidrumą ir reguliariai teikti visus turimus duomenis;

15.  ragina Komisiją pasirūpinti tuo, kad būtų sumažinti Europos investicijų banko mokesčiai už finansinių priemonių sukūrimą ir administravimą, ir reguliariai teikiama informacija apie naudos gavėjus bei taikant šias priemones pasiektus rezultatus;

16.  ragina Komisiją paspartinti Sąjungos sąskaitų rengimą, užtikrinti, kad patikima valstybių narių informacija apie pasidalijamojo valdymo išlaidas būtų gaunama labiau laiku, ir paskelbti vadovybės poziciją dėl Sąjungos išlaidų anksčiau ir kartu su sąskaitomis, siekiant priimti įvykdymo patvirtinimo sprendimą n + 1 metais, kartu užtikrinant aukštos kokybės duomenis ir patikimą finansų valdymą;

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

17.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė aiškią nuomonę apie 2016 m. sąskaitų patikimumą, kaip jie darė nuo 2007 m., ir kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog 2016 m. su įplaukomis susijusių reikšmingų klaidų nebuvo; su džiaugsmu pažymi, kad 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimi įsipareigojimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

18.  palankiai vertina teigiamą tendenciją, susijusią su Audito Rūmų paskelbtu labiausiai tikėtinu klaidų lygiu, palyginti su ankstesnių metų klaidų lygiu, nes 2016 m. mokėjimams taikomas 3,1 proc. labiausiai tikėtinas klaidų lygis; primena, kad apskaičiuotas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis 2015 m. buvo 3,8 proc., 2014 m. – 4,4 proc., 2013 m. – 4,7 proc., 2012 m. – 4,8 proc., 2011 m. – 3,9 proc., 2010 m. – 3,7 proc., 2009 m. – 3,3 proc., 2008 m. – 5,2 proc. ir 2007 m. – 6,9 proc.; kadangi Audito Rūmų nustatytas klaidų lygis nėra galutinis, mano, kad, vertinant Sąjungos finansavimo veiksmingumą, svarbu atsižvelgti į Komisijos likutinį klaidų lygį;

19.  pabrėžia, kad dėl skirtingos metodikos, būtinos klaidoms apskaičiuoti, nustatant numatomą sanglaudos srities klaidų lygį neatsižvelgiama į 2016 m. kiekybiškai įvertintas išmokas pagal finansines priemones, kurios sudaro 2,5 mlrd. eurų ir kurias Audito Rūmai laiko nesusijusiomis su tinkamumo finansuoti laikotarpiu, apibrėžtu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnio 1 dalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu Audito Rūmai kiekybiškai įvertintų šį pažeidimą, labiausiai tikėtinas klaidų lygis būtų gerokai aukštesnis; neigiamai vertina Komisijos vienašalį sprendimą patvirtinti išlaidas iki 2017 m. kovo 31 d.; pažymi, kad Komisija turėtų būti parengusi reikiamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant nutraukti tą pažeidimą;

20.  apgailestauja, ,dėl didėjančio finansinių priemonių naudojimo siekiant sumažinti Sąjungos biudžeto sumą, kyla didesnė rizika atskaitomybei ir Sąjungos politikos bei operacijų koordinavimui;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pakankamai informacijos tam, kad finansinės priemonės būtų tinkamai įvertintos, ir visų pirma atsižvelgiant į jų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis galima papildyti dotacijas, bet šios priemonės neturėtų būti naudojamos vietoj dotacijų;

22.  su džiaugsmu pažymi, kad pirmą kartą per 23 metus Audito Rūmai paskelbė sąlyginę (o ne neigiamą) nuomonę apie sąskaitų mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą, o tai reiškia, kad, Audito Rūmų nuomone, smarkiai pagerėjo Sąjungos finansų valdymas ir kad reikšmingos klaidos iš esmės susijusios tik su išlaidų kompensavimu ir maždaug puse audituojamų mokėjimų;

23.  apgailestauja, kad 23 metus iš eilės mokėjimai iš esmės buvo paveikti klaidų, nes užtikrinant patikimą finansų valdymą ir mokėjimą laiku priežiūros ir kontrolės sistemos veiksmingos tik iš dalies;

24.  susirūpinęs pažymi, kad, jeigu Audito Rūmų audituotiems mokėjimams nebūtų pritaikyti valstybių narių ir Komisijos taisomieji veiksmai, bendrasis apskaičiuotas klaidų lygis būtų buvęs 4,3 proc., o ne 3,1 proc. (t. y. toks pat, kaip 2015 m.; žr. 2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.34 punktą);

25.  pažymi, kad valdymo būdas klaidų lygiui daro ribotą poveikį, nes Audito Rūmai nustatė tokį pat apskaičiuotą klaidų lygį išlaidose, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis, ir visose kitose Komisijos tiesiogiai valdomose veiklos išlaidose, t. y. 3,3 proc.;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė didžiausią apskaičiuotą klaidų lygį kaimo plėtros, aplinkos, klimato ir žuvininkystės politikos veiksmų pakategorės išlaidose (4,9 proc.), ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išlaidose (4,8 proc.) ir konkurencingumo augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti išlaidose (4,1 proc.), o administracinėse išlaidose nustatytas mažiausias apskaičiuotas klaidų lygis (0,2 proc.);

27.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis, klaidų lygiams įvairiose išlaidų srityse daro didelį poveikį įvairūs kompensavimo sistemų ir teisių sistemų rizikos modeliai; jeigu Sąjunga kompensuoja tinkamas finansuoti sąnaudas, susijusias su tinkama finansuoti veikla, remdamasi naudos gavėjų parengtomis sąnaudų deklaracijomis, klaidų lygis yra 4,8 proc. (5,2 proc. 2015 m.), o jeigu mokėjimai vykdomi patenkinus sąlygas, o ne kompensuojant sąnaudas, klaidų lygis yra 1,3 proc. (1,9 proc. 2015 m.);

Metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita (MVVRA): laimėjimai valdymo srityje

28.  pažymi, kad, neatsižvelgiant į panašias Komisijos ir Audito Rūmų padarytas išvadas, Audito Rūmų pareiškimas metinėje ataskaitoje ir analizė, kurią Komisija pateikė savo MVVRA, iš dalies skiriasi;

29.  visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad savo 2016 m. MVVRA(1) Komisija pažymi, jog generalinių direktorių MVA pareikštos išlygos padidėjo ir siekia 35,3 mlrd. eurų, t. y. 26 proc. mokėjimų (2015 m. – 29,8 mlrd. eurų, t. y. 21 proc. mokėjimų);

30.  pažymi, kad, Komisijos teigimu, 2016 m. faktinis finansinis poveikis, įvertinamas kaip su rizika susijusi suma atskaitomybės sudarymo dieną, taip pat padidėjo iki 1,6 mlrd. eurų (2015 m. ji siekė 1,3 mlrd. eurų);

31.  konstatuoja, kad savo MVVRA Komisija pažymi finansų valdymo rodiklių pablogėjimą, susijusį su MVA išlygomis ir nulemtą sunkumų, susijusių su naujų ir sudėtingesnių sistemų, ypač žalinimo sistemos, įgyvendinimu(2), kita vertus, Audito Rūmai atkreipia dėmesį į aiškų pagerėjimą būtent šioje politikos srityje;

32.  pažymi, visų pirma, kad Audito Rūmai konstatuoja, jog „EŽŪGF „reikšmingų klaidų nebuvimo lygis“ yra 1,7 proc.“, ir tai daug geresnis rodiklis, palyginti su 2015 m., kai jis buvo 2,2 proc., ir nustato 1,3 proc. su teisėmis susijusių išlaidų klaidų lygį ir kartu pažymi, kad į tokias išlaidas įtraukta didžiausia pirmojo BŽŪP ramsčio dalis;

33.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pareiškimą, kad su išlaidomis susijusi klaida nėra „skvarbi“ (Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.8 punktas); ragina Komisiją ir Audito Rūmus prieš pateikiant kitą metinę ataskaitą arba MVA suderinti savo metodus, naudojant tarptautinius audito standartus;

34.  pabrėžia, kad savo 2016 m. MVVRA Komisija nustato, jog išlaidoms didelį poveikį daro reikšmingas klaidų lygis, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas bendrasis Komisijos vidutinis klaidų lygis yra 2,1–2,6 proc. (2015 m. – 2,3–3,1 proc.) visų svarbių išlaidų, o su tuo susijusi apskaičiuota bendroji su rizika susijusi suma atskaitomybės sudarymo dieną yra 2,9–3,6 mlrd. eurų (2015 m. – 3,3–4,5 mlrd. eurų);

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokį sumažėjimą, Komisijos nuomone, pirmiausia lėmė mažesnė dabartinės DFP sanglaudos programoms būdinga klaidų rizika; stebisi šiuo paaiškinimu, turint mintyje labai nedidelį biudžeto vykdymo lygį šioje srityje; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti šį klausimą;

36.  šį nedidelį vykdymo lygį būtų galima paaiškinti tuo, kad sanglaudos srityje 2016 m. Komisijai pateiktose metinėse ataskaitose nebuvo patvirtintos jokios išlaidos ir atlikusi audito veiklą Komisija netaikė jokių finansinių pataisų (2016 m. MVVRA 4 priedas, p. 20);

37.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, ateityje ji nustatys ir ištaisys klaidas, kurių vertė nuo 2,0 mlrd. eurų iki 2,1 mlrd. eurų, arba nuo 1,5 proc. iki 1,6 proc.;

38.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos metodika, pagal kurią ji vertina su rizika susijusios sumos klaidą, ilgainiui patobulinta, bet „pavieniai GD parengti netinkamų išlaidų lygio vertinimai nėra pagrįsti nuoseklia metodika“; ragina Komisiją visiems generaliniams direktoratams taikyti tą pačią metodiką, pagal kurią ji vertina su rizika susijusios sumos klaidą, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą;

39.  pažymi, jog, nepaisant pagerėjimo, Komisija nepašalino rizikos, kad taisomųjų veiksmų poveikis yra perdėtas;

40.  visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugiau nei trijų ketvirtadalių 2016 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai savo su rizika susijusios sumos vertinimus grindžia duomenimis, kuriuos pateikė nacionalinės valdžios institucijos, o iš suinteresuotųjų Komisijos generalinių direktoratų (visų pirma, AGRI GD ir REGIO GD) MVA, deja, matyti, kad nors valstybių narių kontrolės ataskaitos atspindi valstybės narės nustatytą klaidą, kai kurių valdymo ir kontrolės sistemų patikimumas ir toliau kelia sunkumų; pabrėžia, koks svarbus yra valstybių narių duomenų patikimumas;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog klaidos gali būti ištaisytos daugiau nei 10 metų po to, kai buvo padarytos, netikslu apskaičiuotą būsimų pataisymų poveikį grįsti pataisymais, užregistruotais per pastaruosius šešerius metus;

42.  pažymi, kad finansinės būklės ataskaitų aptarimo ir analizės dokumente (FSDA) Komisija praneša apie pritaikytas bendrąsias finansines pataisas ir susigrąžintas sumas, kurios sudaro 3,4 mlrd. eurų (3,9 mlrd. eurų 2015 m.), kad maždaug 0,6 mlrd. eurų (1,2 mlrd. eurų 2015 m.) vertės pataisų ir susigrąžinimo priemonių buvo pritaikyta prie šaltinio (prieš Komisijai patvirtinant išlaidas) ir kad iš likusių 2,8 mlrd. eurų maždaug 0,6 mlrd. eurų valstybės narės atsiėmė po to, kai išlaidos buvo patvirtintos ir netinkamos finansuoti sumos buvo pakeistos naujais sanglaudos projektais;

43.  dar kartą primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti patikimas procedūras, skirtas taisomųjų priemonių terminams, pobūdžiui ir kiekiui patvirtinti ir, kiek įmanoma, informacijai, apimančiai metus, kuriais buvo atlikti mokėjimai, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metus, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės korekcijos, pateikti;

Komisijos vidaus valdymo priemonės

44.  primena Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2016 išreikštą nuomonę, kad po vadinamosios Kinnocko-Prodi reformos atskiriant „Komisijos narių politinę atsakomybę“ ir generalinių direktorių veiklos atsakomybę ne visuomet aišku, ar „politinė atsakomybė“ apima generalinių direktoratų atsakomybės už biudžeto vykdymą prisiėmimą, ar ji yra atskirta;

45.  pažymi, kad Komisijos narių kolegija nerengia metinės valdymo ataskaitos, kaip numatyta geriausios patirties pavyzdžiuose ir kaip įprasta valstybėse narėse; ragina Komisiją, siekiant didesnio Komisijos narių kolegijos skaidrumo ir atskaitomybės, rengti metinę valdymo ataskaitą;

46.  prašo Komisijos įgyvendinti Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 27/2016 2 rekomendaciją ir rengiant finansines ataskaitas kartu teikti metinę valdymo ataskaitą ir vidaus kontrolės ataskaitą, visų pirma pateikiant:

a)   Komisijos vidaus valdymo priemonių aprašymą,

b)   su veiklos ir strategine rizika susijusių veiksmų, kurių buvo imamasi per metus, įvertinimą, taip pat laikotarpio vidurio ir ilgalaikę fiskalinio tvarumo ataskaitą;

Politinės išlygos

47.  pritaria REGIO, EMPL, MARE, HOME, DEVCO ir AGRI GD generalinių direktorių išlygoms jų metinėje veiklos ataskaitoje; mano, kad iš tų išlygų matyti, jog Komisijos ir valstybių narių įgyvendintomis kontrolės procedūromis įmanoma tinkamai užtikrinti visų atliktų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą atitinkamose politikos srityse, jei reikalingos taisomosios procedūros įgyvendinamos sėkmingai;

Biudžeto ir finansų valdymas

48.  pažymi, kad programų įgyvendinimo vėlavimai per pirmuosius trejus dabartinės DFP metus, dėl pavėluoto 2014–2020 m. DFP teisės aktų priėmimo ir didelių 2014–2020 m. laikotarpio naujovių, dėl kurių, nepaisant pastangų supaprastinti, kilo administracinių sunkumų, lėmė įsipareigojimų asignavimų perkėlimą iš 2014 m. į daugiausia 2015 m. ir 2016 m., ir mažus mokėjimus 2016 m. (ir tik 7 proc. siekiantį Sąjungos biudžeto įvykdymą dabartinės DFP 2014–2016 m. laikotarpiu); tačiau pažymi, kad 2017 m. buvo pirmieji metai, kai spartėjo ESI fondų programų įgyvendinimas; tikisi, kad ši tendencija tęsis 2018 m. ir 2019 m.; mano, kad turėtų būti numatomas pakankamas mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų lygis tam, kad programos būtų įgyvendinamos sklandžiai;

49.  susirūpinęs pažymi, kad Sąjungos biudžete ir aplink jį esama sudėtingo procedūrų tinklo, o tai trukdo užtikrinti Sąjungos biudžeto ir su juo susijusių finansinių priemonių atskaitomybę, skaidrumą, viešąją kontrolę ir demokratinę priežiūrą; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad trūksta vieningo Sąjungos biudžeto, ir visiškai pritaria Audito Rūmų susirūpinimui dėl Sąjungos biudžeto sudėtingumo;

50.  baiminasi, kad, nepaisant aktyvaus specialiųjų priemonių (Neatidėliotinos pagalbos rezervo, Europos Sąjungos solidarumo fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Lankstumo priemonės) ir maržų naudojimo, likusių sumų gali nepakakti netikėtiems įvykiams, kurių vis dar gali nutikti iki 2020 m., finansuoti;

51.  susirūpinęs pažymi, kad pasiektas rekordinis neįvykdytų įsipareigojimų lygis, kuris 2016 m. pabaigoje siekė absoliutų 238 mlrd. eurų rekordą, t. y. 72 proc. daugiau nei 2007 m., ir prilygo 2,9 metų išmokų sumai, palyginti su 2,2 metų 2007 m.; mano, kad dėl to padidėjo sumos, kurias skolinga Sąjunga, ir atitinkamai Sąjungos biudžeto finansinės rizikos poveikis;

52.  apgailestauja, kad išaugo bendras Sąjungos biudžeto finansinės rizikos poveikis, susidarė dideli ilgalaikiai įsipareigojimai, garantijos ir teisiniai įsipareigojimai, o tai reiškia, kad ateityje būtina taikyti rūpestingą valdymą;

53.  primena, kad Sąjunga vis labiau naudojasi finansinėmis priemonėmis, ir apgailestauja, kad įsteigus ESIF sukurtos naujos valdymo priemonės taikant nepatenkinamo lygmens viešąją kontrolę, todėl prireikia atidesnės Parlamento priežiūros; pabrėžia, kad bet kokie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų smarkiai pagerintų ESIF geografinę aprėptį; primena, kad ESIF turėtų būti papildoma investicijų didinimo priemonė, nes sanglaudos politika turėtų ir toliau būti Sąjungos investicijų politika; tačiau atkreipia dėmesį į šio fondo sėkmingą įgyvendinimą ir didelę sutelkto privataus kapitalo dalį ir patvirtina tolesnius patobulinimus, dėl kurių susitarta didesnio jo skaidrumo klausimu derybose dėl EFSI trukmės pratęsimo, vadinamojo EFSI 2.0; ragina Audito Rūmus stiprinti ESI fondų planavimo ir išlaidų etapo apžvalgą;

54.  primena, kad šiuo atžvilgiu itin svarbus žingsnis į priekį yra Finansinio reglamento peržiūra, nes, dėl Parlamento pasiūlymų, taip veiksmingiau pristatomos finansinės priemonės ir pirmą kartą pagal šį reglamentą suteikiamos biudžeto garantijos ir finansinė parama;

55.  pažymi, kad, vadovaujantis sanglaudos politikos principais, Sąjungos lėšos sudaro reikšmingą kai kurių valstybių narių išlaidų dalį ir ypač tai, kad devyniose valstybėse narėse (Lietuvoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Slovakijoje) su ESI fondais susiję neįvykdyti įsipareigojimai sudaro daugiau nei 15 proc. bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų siekiančią paramą; ragina Komisiją parengti teigiamą reklamos kampaniją, siekiant išsamiau informuoti šių šalių piliečius apie tiesioginę jų narystės naudą;

56.  baiminasi, kad valstybės narės, kuriose Europos struktūrinių investicijų (ESI) fondai sudaro reikšmingą bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų procentinę dalį, gali patirti sunkumų nustatydamos pakankamai aukštos kokybės projektus, kuriems būtų skiriamos turimos Sąjungos lėšos arba būtų numatytas bendras finansavimas; ragina Komisiją ir Audito Rūmus daugiau dėmesio skirti siūlomų investicinių projektų tvarumo aspektui ir kritiškai įvertinti jų tinkamumą;

57.  nerimauja, kodėl praėjus trejiems metams nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios valstybės narės paskyrė tik 77 proc. institucijų, atsakingų už iš ESI fondų finansuojamų programų įgyvendinimą; vis dėlto yra patenkintas tuo, kad šiuo metu šis lygis siekia 99 proc.; abejoja, ar reikia keisti procedūras kiekvieno programavimo laikotarpio pradžioje; ragina Komisiją pateikti išsamią priežasčių, dėl kurių kai kuriuose regionuose yra vis dar žemas lėšų įsisavinimo lygis, analizę ir apsvarstyti konkrečius veiksmus siekiant išspręsti struktūrines problemas;

58.  pabrėžia, kad Sąjungos lėšų suma ir jų gavimo laikas gali turėti nemenką makroekonominį poveikį, pavyzdžiui, investicijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui;

59.  pabrėžia, kad viešosios investicijos būtinos siekiant šalinti investicijų spragas, kuriant darbo vietas ir skatinant augimą bei užtikrinant socialinius standartus visoje Sąjungoje;

60.  pažymi, kad Komisija sutelkė įvairius išteklius, skirtus pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti, tačiau apgailestauja, kad ji nenustatė ataskaitų struktūros, kuri suteiktų jai galimybę teikti išsamias ataskaitas apie lėšų panaudojimą; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu neįmanoma suprasti, kiek išlaidų iš tikrųjų tenka vienam migrantui ar pabėgėliui;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie sanglaudos politikos finansines priemones, pranešama, kad mokėjimai galutiniams naudos gavėjams laikotarpio pabaigoje (2017 m. kovo 31 d.) sudarė 15 192,18 mln. eurų, įskaitant 10 124,68 mln. eurų iš struktūrinių fondų, pasiekiant beveik 93 proc. veiksmų programos sumų, skirtų finansų inžinerijos priemonėms (FIP), išmokėjimo galutiniams naudos gavėjams lygį, t. y. 20 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. pabaigos duomenimis;

62.  pažymi, kad išmokėjimo galutiniams naudos gavėjams lygiai gerokai skyrėsi priklausomai nuo naudojamų FIP ir buvo skirtumų ne tik tarp valstybių narių (nuo 60 proc. iki 99 proc.), bet ir tarp intervencijos sričių;

63.  baiminasi, kad baigiantis dabartinei DFP ir pirmaisiais kitos DFP metais gali susikaupti neįvykdytų mokėjimų; mano, kad naujos DFP finansavimas pareikalaus realistiškų biudžeto asignavimų, kurie leistų finansuoti prognozuojamus neįvykdytus įsipareigojimus;

Taikytinos priemonės

64.  ragina Komisiją:

a)  atsižvelgti į neįvykdytų įsipareigojimų augimą jos kitos DFP mokėjimų asignavimų prognozėje, siekiant padėti užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų;

b)  pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus užtikrinant, kad taikant nuoseklų metodą būtų išnagrinėtas klausimas, ar specialioms priemonėms taikomos DFP mokėjimų asignavimams nustatytos viršutinės ribos;

c)  valdymo ir ataskaitų teikimo tikslais nustatyti tokį Sąjungos biudžeto išlaidų įrašymo į apskaitą būdą, kuris suteiktų galimybę pranešti apie visą finansavimą, susijusį su pabėgėlių ir migracijos krize;

d)  vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti Parlamentui išsamią EIB grupės (EIB ir EIF) ataskaitą apie netiesiogiai valdomus ir įvykdytus Sąjungos biudžeto išteklius, išskyrus išorės įgaliojimą, prasidedantį 2017 finansiniais metais;

e)  atsižvelgiant į diskusijas dėl Europos ateities, apsvarstyti, kaip būtų galima reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą, kad būtų nustatytas pakankamas biudžetas numatytai politikai finansuoti, užtikrinta geresnė nuspėjamumo ir reagavimo spartos pusiausvyra, taip pat kaip geriausia užtikrinti, kad bendrosios finansavimo priemonės nebūtų sudėtingesnės nei būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti ir atskaitomybei užtikrinti;

f)  taip pat apsvarstyti galimybę toms institucijoms, kurios 2014–2020 m. laikotarpiu paskirtos arba įgaliotos vykdyti valdymo, sertifikavimo ir audito funkcijas ir kurios sėkmingai jas vykdė, sudaryti sąlygas ir toliau vykdyti tokias funkcijas kitu programavimo laikotarpiu be pertrūkių ar nedelsiant;

g)  dar kartą prašo, kad Komisija kasmet parengtų atnaujintą septynerių–dešimties metų trukmės ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, apimančią biudžeto viršutines ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų suvaržymus ir galimą įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų geriau suderinti mokėjimų poreikiai ir esamos lėšos;

h)  aktyviai padėti valstybėms narėms, kurios susiduria su sunkumais laiku ir sklandžiai panaudojant turimas Sąjungos lėšas, pasitelkti turimus techninės pagalbos išteklius Komisijos iniciatyva;

Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatai

65.  susirūpinęs pažymi, kad Komisija, matuodama savo paslaugų ir išlaidų programų veiksmingumą, naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius beveik be jokių abipusių nuorodų, o tai trukdo palyginti skirtingų rūšių veiklos dokumentus; apgailestauja, kad beveik nėra naudotinų ir veiksmingų poveikio ir rezultatų rodiklių Sąjungos išlaidų veiksmingumui matuoti ir informacijai apie jį skleisti;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad generalinių direktorių MVA pranešama apie generalinių direktoratų metinius mokėjimus pagal veiklos rūšį arba išlaidų programą, o veiklos rezultatų srityje jose pranešama apie bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų pasiekimą nenurodant atitinkamų išlaidų; nepritaria Komisijos paaiškinimui, kad neįmanoma įvertinti, kiek buvo išleista siekiant nustatytų tikslų; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą planuojant biudžetą, jį vykdant ir teikiant atitinkamas ataskaitas, nes taip būtų sudarytos galimybės teikti ex post ataskaitas, kiek lėšų buvo išleista siekiant nustatytų tikslų;

67.  primena, kad 2016 m. EBPO atliko apklausą EBPO šalyse ir Komisijoje veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo tema; todėl palankiai vertina tai, kad EBPO pripažino duomenų ir Sąjungos biudžeto vykdymo kokybę; primena, kad EBPO nusprendė, jog Komisijos veiklos rezultatų sistema yra nuodugniausia, o tai gali iš dalies paaiškinti teisinių reikalavimų Sąjungoje kiekis;

68.  pažymi, kad EBPO diagramoje parodyta, kad minėtos sistemos naudojimas priimant sprendimus ir jo pasekmės neatspindi šio aukštesnio konkretumo lygio (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.21 punktas);

69.  pažymi, kad 2017 m. Sąjungos bendrojo biudžeto projekto programos pareiškimuose įtvirtinti 294 tikslai ir 709 rodikliai, ypač susiję su DFP 1a, 3 ir 4 išlaidų kategorijomis, ir kad įgyvendindama į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyvą Komisija šiuo metu atlieka jos rodiklių peržiūrą, kad remiantis jos rezultatais būtų galima parengti naujosios kartos išlaidų programas; pabrėžia, kad Komisija turėtų naudoti daugiausia tuos rezultatų rodiklius, kurie yra vertingi veiklos rezultatams;

70.  primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų ir demokratišką veiklos rezultatų vertinimo rodiklių nustatymo procesą, kuriame turėtų dalyvauti visos ES institucijos, partneriai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, siekiant, kad rodikliai būtų tinkamas Sąjungos biudžeto įvykdymo vertinimo matas ir kad būtų pateisinti Sąjungos piliečių lūkesčiai;

71.  apgailestauja, kad Audito Rūmų peržiūrėtose Komisijos generalinių direktorių MVA buvo pateikta ribota informacija apie veiklos rezultatų trūkumus ir iššūkius, susijusius su generalinių direktoratų tikslais (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.26 punktas);

72.  apgailestauja, kad 2015 ir 2016 m. MVVRA nebuvo išsamiai pristatyti veiklos rezultatai ir laikomasi pernelyg teigiamo požiūrio ir vieninteliai trūkumai, kurie ten išvardyti, yra įgyvendinimo vėlavimai; taip pat apgailestauja, kad ataskaitose:

a)   pateikta ribota strategijos „Europa 2020“ rezultatų analizė, nors to reikalavo Parlamentas savo 2014 m. sprendime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

b)   ne visada aiškiai paaiškinta išorės veiksnių įtaka rezultatams;

c)   taip pat jos buvo paskelbtos per vėlai, kad Audito Rūmai galėtų jas apžvelgti savo metinėje ataskaitoje;

73.  pritaria Audito Rūmų nuomonei (2016 m. metinės ataskaitos 3.38 punktas), kad vertintojai turėtų teikti rekomendacijas, kurias svarstytų Komisija, įskaitant veiksmų planus, kuriuose nagrinėjami trūkumai;

74.  apgailestauja, kad Komisija neatliko ir neužsakė tyrimo dėl vertinimo rezultatų panaudojimo nuo pat 2005 m.;

75.  pažymi, kad Komisija neturi reguliariems tolesniems veiksmams, kurių imamasi atsižvelgiant į vertinimus, skirtos dokumentuojamos institucinės sistemos;

76.  visų pirma, pažymi, kad praktiškai 2016 m. generalinių direktoratų valdymo planuose nebuvo numatytas joks tolesnių su vertinimo susijusių veiksmų stebėsenos pagrindas;

77.  be to, apgailestauja, kad, kadangi Komisija neturi išvadų, rekomendacijų ar veiksmų planų, parengtų jai atlikus vertinimus, apžvalgos ir neseka jų įgyvendinimo institucijų ar generalinių direktoratų lygmeniu, ji negali informuoti suinteresuotųjų šalių apie teigiamą vertinimų poveikį;

78.  apgailestauja, kad MVA nėra pateiktų veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaracijos ir kad dėl to, priimdama MVVRA, Komisijos narių kolegija prisiima visą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą, bet ne už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus;

79.  palankiai vertina ir labai atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl veiklos rezultatų plano ir institucijų ataskaitų teikimo ES viduje ir už jos ribų, ypač kiek tai susiję su veikos duomenų kokybe ir veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaracijomis;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra centralizuotos veiklos rezultatų interneto svetainės, kurioje būtų pateikiama visų Komisijos tarnybų informacija apie kiekvieną ES biudžeto sritį;

81.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos taikomam veiklos rezultatų planui tarptautinės gerosios patirties pavyzdžių naudojimas galėtų būti naudingas;

Taikytinos priemonės

82.  prašo Komisijos:

a)  supaprastinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą:

–  toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių ir sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos rezultatai; rengdama kitą DFP, Komisija turėtų pasiūlyti mažiau rezultatų ir poveikio rodiklių, kurie būtų tinkamesni naujosios kartos programų teisinei sistemai; turint tai omenyje, ji taip pat turėtų atsižvelgti į rodiklių, dėl kurių informaciją galima gauti tik praėjus keleriems metams, svarbą;

–  pateikiant finansinę informaciją taip, kad ją būtų galima palyginti su veiklos rezultatų informacija ir kad būtų aiški sąsaja tarp išlaidų ir veiklos rezultatų;

–  paaiškinant ir pagerinant bendrą savo dviejų programoms ir generaliniams direktoratams naudojamų tikslų ir rodiklių rinkinių nuoseklumą;

b)   geriau derinant ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą aiškiai pristatant informaciją apie pagrindines problemas, kurias dar reikės įveikti;

c)   geriau parodant, kad vertinimo rezultatai panaudojami gerai, visų pirma, reikalaujant, kad į vertinimus būtų visuomet įtraukiamos išvados ar rekomendacijos, dėl kurių Komisija turėtų imtis tolesnių veiksmų;

d)   MVVRA prisiimant visą politinę atsakomybę už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus ir nurodant, kiek žinoma, ar teikiama informacija apie veiklos rezultatus yra pakankamai kokybiška;

e)   padarant informaciją apie veiklos rezultatus lengviau prieinamą, sukuriant šiam tikslui skirtą interneto portalą ir naršyklę;

Sąjungos biudžeto pateikimas

83.  pažymi, kad Sąjungos biudžetas pateiktas skirsniuose, susijusiuose su institucijų vykdoma veikla (veikla grindžiamas biudžeto sudarymas); mano, tokiu pristatymu nėra užtikrinamas aiškus ir spartus siekiamų tikslų suvokimas; kita vertus, pažymi, kad DFP pateikiama ją suskirstant į išlaidų kategorijas, atitinkančias politikos sritis;

84.  atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų programose, teikiamose kartu su biudžeto projektu, kiekviena biudžeto eilutė susiejama su siekiamais politikos tikslais;

85.  prašo Komisijos pateikti Sąjungos biudžetą laikantis DFP politikos tikslų;

Įplaukos

86.  palankiai vertina tai, kad iš bendrųjų Audito Rūmų audito įrodymų matyti, kad įplaukoms nedaro poveikio reikšmingas klaidų lygis ir kad išnagrinėtos su įplaukomis susijusios sistemos apskritai veiksmingos; tačiau pažymi, kad, kalbant apie tradicinius nuosavus išteklius, pagrindinės vidaus kontrolės priemonės tam tikrose valstybėse narėse, kuriose lankėsi Audito Rūmai, vis dėlto tik iš dalies veiksmingos;

87.  susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. pradžioje OLAF užbaigė tyrimą sukčiavimo Jungtinėje Karalystėje byloje, dėl kurios Sąjungos biudžetas galbūt neteko 1,987 mlrd. eurų vertės muitų, mokėtinų už 2013–2016 m. iš Kinijos į Jungtinę Karalystę importuotus tekstilės gaminius ir batus; pažymi, kad vykdant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad buvo dideliu mastu slepiamas PVM, susijęs su importu per Jungtinę Karalystę, piktnaudžiaujant PVM mokėjimų sustabdymu (42 muitinės procedūra);

88.  susirūpinęs konstatuoja, kad dėl 2016 m. Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius pareiškė išlygą dėl tradicinių nuosavų išteklių įplaukų atsižvelgdamas į OLAF sukčiavimo bylą, susijusią su Jungtinės Karalystės muitais;

89.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. įplaukos, su kuriomis susijusi kiekybiškai įvertinta išlyga, sudaro apytikriai 517 mln. EUR, palyginti su 20,1 mlrd. EUR bendra visų tradicinių išteklių suma, t. y. 2,5 proc. tradicinių nuosavų išteklių arba 0,38 proc. visų išteklių; ragina Komisiją pateikti tikslią informaciją apie šią sukčiavimo bylą, kuri taip pat gali daryti netiesioginį poveikį kai kurių valstybių narių pridėtinės vertės mokesčio bazei ir atitinkamai su pridėtinės vertės mokesčiu susijusiems ištekliams, taip pat su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis susijusio Komisijos balanso vertei(3);

90.  apgailestauja, kad Komisija nustatė, jog iki 2017 m. spalio mėn. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nesiėmė jokių taisomųjų veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniam tradicinių nuosavų išteklių praradimui; pažymi, kad nuo 2017 m. spalio 12 d. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos tam tikriems komercinės veiklos subjektams pradėjo laikinai taikyti muitinio įforminimo ribines vertes (vadinamoji muitinės operacija „Swift Arrow“) ir nedelsdamos pasiekė rezultatų – tradicinių nuosavų išteklių praradimo mastai Jungtinėje Karalystėje gerokai sumažėjo;

91.  apgailestauja dėl muitinio tikrinimo lygio skirtumų, nustatytų įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu suderinti muitinį tikrinimą visose įvažiavimo į Sąjungą vietose ir ragina valstybes nares užtikrinti koordinuotą, vienodą ir veiksmingą sienų kontrolės sistemos įgyvendinimą, kuris skatintų atsisakyti skirtingos praktikos valstybėse narėse, siekiant sumažinti esamus muitinio tikrinimo trūkumus; todėl ragina Komisiją išnagrinėti skirtingą muitinio tikrinimo tvarką Europos Sąjungoje ir jos daromą poveikį prekybos srautų nukreipimui, sutelkiant ypatingą dėmesį į muitines prie išorinių ES sienų, ir parengti valstybių narių muitinių operacijų ir procedūrų pamatinę analizę bei su jomis susijusią informaciją;

92.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad PVM reglamentai kiekvienoje valstybėje narėje būtų įgyvendinami visapusiškai ir laiku tam, kad būtų užtikrinamas šis Sąjungos nuosavų išteklių šaltinis;

93.  primena, kad naujajame sprendime dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (2014 m. NIS), kuris įsigaliojo 2016 m. spalio 1 d. ir atgaline tvarka nuo 2014 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į BNP nuosavų išteklių tikslais reikėtų naudoti Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (2010 m. ESS) apskaitos sistemą, ir kad taip numatoma, kad išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai turėtų būti laikomos investicijomis (o ne einamosiomis išlaidomis pagal ankstesnę 1995 m. ESS); pažymi, kad įgyvendinant kitas didelę ES pridėtinę vertę turinčias programas, pvz., EITP ir kt., reikėtų laikytis tokio pat požiūrio;

94.  pažymi, kad Airijos praneštos BNP 2015 m. gerokai padidėjo, nes tarptautinės bendrovės perkėlė į tą šalį savo MTTP išteklius;

95.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi atlikti papildomą darbą, kad įvertintų galimas tarptautinės veiklos nacionalinių sąskaitų srityje pasekmes, susijusias ir su metodika, ir su patikrinimo procesu, ir kad ji galėtų imtis taisomųjų veiksmų, susijusių su valstybių narių BNP įnašais;

96.  kalbant apie tradicinių nuosavų išteklių valdymą, pažymi, kad Audito Rūmai ir Komisija kai kuriose valstybėse narėse nustatė neveiksmingumo valdant gautinas sumas (vadinamąsias B sąskaitas) atvejų;

97.  pabrėžia, jog Audito Rūmai nustatė, kad Belgijoje auditai po muitinio įforminimo buvo atrenkami remiantis pavienių sandorių ypatumais, o ne įmonių rizikos profiliu ir kad auditai po muitinio įforminimo apskritai nebuvo vykdomi (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 4.18 punktas);

98.  apgailestauja, kad Komisija pažymi, jog šešios valstybės narės (Belgija, Estija, Italija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija) nevykdė jokių auditų po muitinio įforminimo arba neteikė apie tokius auditus jokios informacijos;

Taikytinos priemonės

99.  prašo Komisijos:

a)  imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti Sąjungos nuosavų išteklių, kurių importuojant iš Kinijos tekstilės gaminius ir batus nesurinko Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, susigrąžinimą ir užkirsti kelią PVM slėpimui;

b)  apsvarstyti galimybę laiku pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą dėl su muitais susijusio sukčiavimo Jungtinėje Karalystėje;

c)  bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti visą galimą tarptautinės veiklos poveikį BNP vertinimui ir parengti gaires valstybėms narėms dėl tokios veiklos traktavimo rengiant nacionalines sąskaitas;

d)  šio TNI tikrinimo ciklo metu patvirtinti, kad MTTP turtas buvo teisingai užregistruotas valstybių narių nacionalinėse sąskaitose, ypatingą dėmesį atkreipiant į MTTP turto vertinimą ir į rezidavimo kriterijų tarptautinės veiklos perkėlimo atvejais;

e)  pateikti pasiūlymų naujiems nuosaviems ištekliams, siekiant užtikrinti Sąjungos biudžeto stabilumą;

Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

Audito Rūmų išvados

100.  pažymi, kad Audito Rūmai pirmą kartą paskelbė sąlyginę nuomonę dėl mokėjimų pagal sąskaitas teisėtumo ir tvarkingumo; pabrėžia, kad kompensavimo sistemose vis dar pasitaiko daugiau klaidų nei teisėmis grindžiamose sistemose; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidų kategorijos „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ duomenys palyginti su ankstesniais metais iš esmės nepasikeitė;

101.  primena, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta 59 proc. visų lėšų taikant 2007–2013 m. Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą („Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą“) ir 2014–2020 m. bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą („Horizontas 2020“);

102.  pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, klaidų lygis yra 4,1 proc.; kad netinkamos finansuoti tiesioginės personalo išlaidos sudarė 44 proc., kitos netinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos – 12 proc., netiesioginės išlaidos – 16 proc., o netinkami finansuoti projektai ar naudos gavėjai – 16 proc.; tačiau pažymi, kad 19 atvejų, kuriais naudos gavėjai padarė kiekybiškai įvertinamų klaidų, Komisija arba nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad užkirstų kelią klaidoms arba jas nustatytų ir ištaisytų prieš patvirtindami išlaidas;

103.  pažymi, kad, jei Komisija arba nepriklausomi auditoriai būtų tinkamai pasinaudoję visa savo turima informacija, įvertintas su šiuo skyriumi susijęs klaidų lygis būtų buvęs 1,2 proc. mažesnis;

104.  vertina tai, kad Komisija įdėjo nemažai pastangų siekdama supaprastinti, o po to sumažinti administracinį sudėtingumą, numatydama naują papildomo atlygio tyrėjams apibrėžtį, supaprastindama 2018–2020 m. darbo programą pagal programą „Horizontas 2020“, teikdama tikslinę paramą pradedančiosioms įmonėms ir novatoriams ir aktyviau taikydama supaprastintą išlaidų apmokėjimą; tačiau pažymi, kad Audito Rūmai įžvelgia galimybių ir rizikos dar labiau supaprastinant teisinę sistemą;

105.  pripažįsta, kad Audito Rūmai įvertino veiklos rezultatų klausimus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose; tačiau laikosi nuomonės, kad su galutiniais rezultatais, sąnaudomis ir platinimu susijusius rezultatus reikėtų laikyti preliminariais;

Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (R&I GD) MVA

106.  pažymi, kad, remdamasis strategija „Europa 2020“ ir 2016–2020 m. strateginiu planu, R&I GD siekė keturių tikslų:

a)  naujų darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų;

b)  sujungtos skaitmeninės bendrosios rinkos;

c)  atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos ir

d)  svarbesnio vaidmens pasaulyje;

107.  palankiai vertina tai, kad siekiant šių tikslų Komisijos narys C. Moedas nustatė tris prioritetus: atvirąsias inovacijas, atvirąjį mokslą ir atvirumą pasauliui;

108.  pažymi, kad, siekdamas vertinti pažangą įgyvendinant nustatytus tikslus, R&I GD naudojo penkis pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (VRR):

a)  lėšų dalį, skiriamą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pagal programą „Horizontas 2020“ siekiant spręsti socialinius sunkumus ir skatinti didelio poveikio ir pramonės technologijas, Sąjungos finansinio įnašo dalį skiriant per MVĮ priemonę;

b)  naujokų dalį iš atrinktų pareiškėjų programoje „Horizontas 2020“;

c)  su klimatu susijusias ir su tvarumu susijusias išlaidas programoje „Horizontas 2020“;

d)  trečiųjų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ dalį;

e)  per 245 dienų dotacijų skyrimo laikotarpį pasirašytų dotacijų dalį;

109.  pripažįsta, kad savo atsakymuose į klausimus raštu R&I GD paskelbė šalių, kurioms skirtos konkrečios R&I GD rekomendacijos, sąrašą; ragina R&I GD skelbti direktorato pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų tiesiogiai savo MVA, kaip ne vieną kartą yra prašęs Parlamentas;

110.  primena, kad 7-osios bendrosios programos vertinimas pateiktas ankstesnėje įvykdymo patvirtinimo ataskaitoje(4);

111.  palankiai vertina pažangą, daromą siekiant įgyvendinti generalinio direktorato VRR pagal programą „Horizontas 2020“:

a)  23,9 proc. ES finansinio įnašo skirta MVĮ (tikslas iki 2020 m. – 20 proc.);

b)  55 proc. atrinkti pareiškėjai buvo naujokai (tikslas iki 2020 m. – 70 proc.);

c)  26 proc. ES finansinio įnašo susiję su klimatu (tikslas iki 2020 m. – 25 proc.);

d)  54,9 proc. ES finansinio įnašo susiję su tvarumu (tikslas iki 2020 m. – 60 proc.);

e)  trečiosios šalys dalyvavo 3,6 proc. programos „Horizontas 2020“ projektuose (tikslas iki 2020 m. – 4,73 proc.);

f)  91 proc. atvejų R&I GD laikėsi 245 dienų dotacijos skyrimo laikotarpio (tikslas iki 2020 m. – 100 proc.);

112.  nurodo, kad programos „Horizontas 2020“ teritorinis pasiskirstymas yra akivaizdžiai ribotas, todėl, kad 73 proc. (12 121 mln. eurų) programos „Horizontas 2020“ finansavimo skiriama Vokietijai (3 464 mln. eurų), Jungtinei Karalystei (3 083 mln. eurų), Prancūzijai (2 097 mln. eurų), Ispanijai (1 813 mln. eurų) ir Italijai (1 664 mln. eurų);

113.  pažymi, kad 2016 m. su dalyviais iš trečiųjų šalių buvo pasirašyti 183 susitarimai dėl dotacijų pagal programą „Horizontas 2020“; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2016 m. pasirašytus susitarimus dėl dotacijų 299,5 mln. eurų buvo skirti dalyviams iš Šveicarijos, o Šveicarijos indėlis į programą „Horizontas 2020“ siekia 180,9 mln. eurų; atsisako suteikti grynojo gavėjo statusą vienai turtingiausių pasaulio šalių; ragina Komisiją pasiūlyti reglamentą, kad būtų kompensuojamas toks disbalansas;

114.  pripažįsta bendro paramos centro sėkmingumą ir jo indėlį teikiant patarimus supaprastinimo klausimais ir teisines ir technines konsultacijas; klausia R&I GD, kurias supaprastinimo priemones jis ketina pasiūlyti po 2020 m.;

115.  atkreipia dėmesį į R&I GD mokėjimų asignavimus 2016 m.:

R&I GD mokėjimų asignavimai, įskaitant ELPA indėlį

Valdymo būdas

Įvykdymas

mln. EUR

procentiniai punktai

Bendri įgaliojimai ir perįgaliojimai kitiems GD

161,20

5,34

R&I GD tiesiogiai

1 878,28

62,17

R&I GD 185 straipsnio įstaigoms

86,40

2,86

R&I GD Europos investicijų bankui

312,72

10,35

R&I GD bendrosioms įmonėms

582,37

19,28

Iš viso

3 020,97

100%

116.  pabrėžia, kad 14,39 proc. biudžeto, t. y. beveik 444 mln. eurų įgyvendinta naudojant finansines priemones;

117.  taip pat pabrėžia, kad 39,36 proc. (palyginti su 28,14 proc. 2015 m.) R&I GD biudžeto patikėta kitoms ne Komisijos įstaigoms, daugiausia siekiant įgyvendinti bendrųjų programų dalis taikant (netiesioginio) dotacijų valdymo ir finansinių priemonių kontrolės sistemas;

118.  susidomėjęs sužinojo, kad R&I GD parengė finansinių priemonių priežiūros strategiją, ir todėl norėtų išsiaiškinti, kaip R&I GD nustato, ar finansiniai ir su moksliniais tyrimais susiję tikslai yra pasiekti;

119.  pažymi, kad R&I GD įvertino, jog bendrasis nustatytasis klaidų lygis buvo 4,42 proc., o liekamasis klaidų lygis – 3,03 proc.;

120.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, bendroji su rizika susijusi suma laikotarpio pabaigoje buvo 73,5–104 mln. eurų;

121.  palankiai vertina R&I GD vykdomą tiesioginio ir netiesioginio dotacijų valdymo išlaidų efektyvumo vertinimą;

122.  apgailestauja, kad R&I GD vėl pareiškė horizontaliąją išlygą dėl liekamojo klaidų lygio prašymuose kompensuoti išlaidas pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, kurią jis tiesiogiai įgyvendina;

123.  primena savo nuomonę, išdėstytą 2015 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos 76 punkte, kad Komisija turėtų: „pagaliau parengti prasmingesnį ir rizika grindžiamą požiūrį ir tinkamai naudoti specialiąsias išlygas“;

Taikytinos priemonės

124.  ragina R&I GD skelbti direktorato pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų savo MVA;

125.  ragina R&I GD imtis tolesnių veiksmų pagal Vidaus audito tarnybos (VAT) rekomendacijas, susijusias su nustatytais trūkumais užtikrinant nuoseklų projektų stebėsenos metodą visose programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo įstaigose;

126.  ragina R&I GD teikti ataskaitas apie bendros audito tarnybos padarytą pažangą darant jos vidaus procesus brandesnius;

127.  ragina R&I GD teikti ataskaitas Parlamento atsakingam komitetui apie savo finansinių priemonių priežiūros strategiją ir apie tai, kaip R&I GD nustato, ar finansiniai ir su moksliniais tyrimais susiję tikslai yra pasiekti;

128.  ragina R&I GD paaiškinti Parlamento atsakingam komitetui, kurių priemonių jis ėmėsi siekdamas išvengti horizontaliųjų išlygų, susijusių su liekamuoju klaidų lygiu prašymuose kompensuoti išlaidas;

129.  mano, kad tyrimų ir inovacijų projektuose ir Koordinavimo ir paramos veiksmuose standartais ir standartizavimu stiprinamas tyrimų rezultatų poveikis skirtingiems technologinės brandos lygiams (TBL), nes jais skatinama naujoviškų produktų ir sprendimų paklausa ir galimybė juos perleisti; be to, pažymi, kad standartais ir susijusia veikla padedama platinti programos „Horizontas 2020“ projekto rezultatus skleidžiant žinias viešai net po projektų įgyvendinimo; ragina Komisiją skatinti standartizavimo įtraukimą į būsimus kvietimus teikti pasiūlymus ir kurti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kuriais atsižvelgiama į standartizavimo veiklą;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Įžanga

130.  iš Septintosios ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitos sužinojo(5), kad, viena vertus, konvergencija yra trapus procesas, kurį gali nesunkiai sustabdyti ir apversti ekonomikos krizė, bet kad, kita vertus, krizių poveikį gali sumažinti valstybės investicijos;

131.  su džiaugsmu konstatuoja, kad 2016 m. užimtumo lygis vėl pasiekė iki krizės buvusį 2008 m. 71 proc. lygį, tačiau padėtis visoje Europos Sąjungoje labai skiriasi ir šis lygis yra gerokai žemesnis nei Europa 2020 nustatytas 75 proc. tikslas; susirūpinęs pažymi, kad nedarbo lygis vis dar yra pernelyg didelis, visų pirma tarp jaunų žmonių ir ilgalaikių bedarbių;

132.  ir toliau yra įsitikinęs, kad tarp ekonomikos valdymo mechanizmų ir sanglaudos politikos reikia daugiau ir geresnių ryšių; mano, kad tam tikslui galima būtų numatyti teigiamas paskatas;

133.  palankiai vertina tai, kad atsakydamas į Parlamento klausimus REGIO GD išsamiai pristatė savo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

134.  suvokia, kad kai kurios peržiūrėto finansinio reglamento nuostatos, susijusios su sanglaudos politika, turėtų įsigalioti atgaline data;

135.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl tokių pakeitimų gali atsirasti papildomų klaidų, nes programos ir projektai buvo atrinkti remiantis reglamentais, įsigaliojusiais 2014 m. sausio 1 d.;

Audito Rūmų išvados

136.  pažymi, kad Audito Rūmai pirmą kartą paskelbė sąlyginę nuomonę dėl mokėjimų pagal sąskaitas teisėtumo ir tvarkingumo; pabrėžia, kad kompensavimo sistemose vis dar pasitaiko daugiau klaidų nei teisėmis grindžiamose sistemose; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidų kategorijos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ duomenys, palyginti su ankstesniais metais, iš esmės nepasikeitė;

137.  primena, kad 2016 m. turima suma pagal išlaidų kategoriją „Ekonominė ir socialinė sanglauda“ siekė 51,25 mlrd. eurų, t. y. 33 proc. Sąjungos biudžeto;

138.  pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, klaidų lygis šioje politikos srityje buvo 4,8 proc.; be to, konstatuoja, kad Audito Rūmai pažymėjo, jog nustatant numatomą sanglaudos srities klaidų lygį nebuvo neatsižvelgta į 2016 m. kiekybiškai įvertintas išmokas pagal finansines priemones, kurios sudarė 2,5 mlrd. eurų ir kurias Audito Rūmai pripažino nesusijusiomis su tinkamumo finansuoti laikotarpiu, apibrėžtu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnio 1 dalyje (OL L 210, 2006 7 31, p. 25) (6.20 ir 6.21 punktai); pažymi, kad tos išmokos atitiktų apskaičiuotą 2,0 proc. visų Sąjungos išlaidų klaidų lygį(6);

139.  pažymi, kad sanglaudos srities klaidų lygis sudarė 43 proc. bendrojo apskaičiuoto 3,1 proc. klaidų lygio; pažymi, kad viena iš didelio klaidų lygio priežasčių – Sąjungos ir valstybių narių reglamentavimo sistemos sudėtingumas;

140.  konstatuoja, kad Audito Rūmai išnagrinėjo 180 sandorių, susijusių su 54 tarpiniais mokėjimais per 2007–2013 m. laikotarpį ir susijusių su 92 Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) projektais, 36 Sanglaudos fondo (SF) projektais, 40 Europos socialinio fondo (ESF) projektų, 11 ERPF finansinių priemonių ir viena ESF finansine priemone;

141.  ragina Komisiją deramai atsižvelgti į pastabas, kurias pateikė Audito Rūmai, nustatę, kad bent keturių iš dvylikos 2016 m. Audito Rūmų ataskaitoje nagrinėtų ESF finansinių priemonių veiksmingumo analizėje yra netikslumų; pritaria susirūpinimui, kurį išreiškė Audito Rūmai, pabrėždami, kad dėl šių klaidų veiksmingumo rodikliai pervertinami ir jų neištaisius pabaigoje deklaruota finansuoti tinkamų išlaidų suma galėtų būti dirbtinai padidinta, ypač garantinių fondų atveju;

142.  taip pat pažymi, kad 42 proc. klaidų nulėmė netinkamos finansuoti sąnaudos, įtrauktos į išlaidų deklaracijas, 30 proc. susiję su sunkiais viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimais ir 28 proc. susiję su netinkamais finansuoti projektais, veiksmais ar naudos gavėjais;

143.  apgailestaudamas pažymi, kad išlaidų kategorija „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ yra viena iš tų, kuriose apskaičiuojant išlaidas padaroma daugiausia klaidų ir vis dar pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės; pabrėžia, kad rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai apima tiesioginį papildomų sutarčių arba papildomų darbų ar paslaugų skyrimą nepateikiant pagrindimo, neteisėtą dalyvio pašalinimą iš konkurso, interesų konfliktus ir diskriminacinius atrankos kriterijus; mano, kad labai svarbi visiško skaidrumo politika informavimo apie rangovus ir subrangovus srityje, kad būtų galima pašalinti klaidas ir nutraukti piktnaudžiavimą taisyklėmis;

144.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pabrėžė, jog projektuose, kuriuose pasirinktas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, klaidų pasitaiko mažiau nei taikant faktinių išlaidų kompensavimo metodą;

145.  yra susirūpinęs dėl to, kad į imtį buvo įtraukti ir trys „dideli projektai“, kuriuos turėjo patvirtinti Komisija ir dėl kurių valstybių narių valdžios institucijos nepateikė reikiamos paraiškos iki 2017 m. kovo 31 d. galutinio termino; todėl pažymi, kad Komisija turėtų susigrąžinti išlaidas;

146.  yra nepatenkintas tuo, kad, kaip ir ankstesniais metais, klaidų lygis galėjo būti 3,7 proc. mažesnis, t. y. 1,1 proc., jeigu valstybės narės būtų pasinaudojusios savo turima informacija ir užkirtusios kelią klaidoms arba jas nustačiusios ir ištaisiusios atlikdamos pirmojo lygio patikrinimus prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai;

147.  nerimauja dėl to, kad praėjus trejiems metams nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios, valstybės narės paskyrė tik 77 proc. programoms vadovaujančių institucijų, atsakingų už sanglaudos politikos fondus; nuo 2017 m. kovo 1 d. Komisija gavo galutines finansines ataskaitas, pagal kurias išlaidos sudarė tik 0,7 proc. visam programavimo laikotarpiui skirto biudžeto; nuo 2017 m. vidurio biudžeto vykdymo vėlavimai buvo didesni nei tuo pat metu 2007–2013 m.; todėl pažymi, kad dabartinio finansavimo laikotarpio pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai galėtų būti dar didesni nei per ankstesnį laikotarpį;

148.  vertina tai, kad skyriuje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ taip pat yra skirsnis dėl projektų veiklos rezultatų; tačiau apgailestauja, kad tame skirsnyje daugiausia dėmesio sutelkiama į kiekybinę informaciją, t. y. į turimų veiklos rezultatų vertinimo sistemų skaičių;

Finansų inžinerijos priemonės

149.  primena, kad 2016 m. finansavimo ir finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo srityje padarytos pažangos duomenų suvestinė buvo paskelbta tik 2017 m. rugsėjo 20 d. ir kad dėl to Audito Rūmai negalėjo to dokumento pakomentuoti;

150.  pažymi, kad pagrindiniai 2016 m. skaičiai yra tokie:

a)  25 valstybėse narėse taikomos finansų inžinerijos priemonės, iš jų 25 jos naudojamos įmonių paramai, 11 – miestų plėtrai ir 9 – energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai;

b)  visoje Sąjungoje yra 1 058 finansų inžinerijos priemonių, įskaitant 77 kontroliuojančiuosius fondus ir 981 specialųjį fondą;

c)  89 proc. tų finansų inžinerijos priemonių teikia paramą įmonėms, 7 proc. – miestų plėtrai, 4 proc. – energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai;

d)  mokėjimai į finansų inžinerijos priemones sudaro 16,4 mlrd. eurų, įskaitant 11,3 mlrd. eurų vertės struktūrinius fondus;

e)  mokėjimai galutiniams vartotojams sudaro 15,2 mlrd. eurų, įskaitant 10,1 mlrd. eurų vertės struktūrinius fondus, t. y. 93 proc. visų mokėjimų į finansų inžinerijos priemones;

f)  remiantis 81 proc. finansų inžinerijos priemonių duomenimis, kurie buvo pateikti, valdymo sąnaudos ir mokesčiai sudarė iš viso 0,9 mlrd. eurų, arba 6,7 proc. visų mokėjimų į atitinkamas finansų inžinerijos priemones;

g)  8,5 mlrd. eurų vertės ištekliai buvo grąžinti;

h)  parama suteikta 314 000 galutinių naudos gavėjų;

151.  pažymi, kad per daugelį metų ir finansavimo laikotarpių FIP naudojimas gerokai padidėjo, o struktūrinių fondų finansavimas pasidarė sudėtingesnis, tad kyla pavojus demokratinei atskaitomybei; pažymi, kad tikimasi, jog iki 2020 m. pabaigos per finansines priemones iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) bus suteikta 20,1 mlrd. eurų;

152.  atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl to, kad nacionalinės audito institucijos nepakankamai įvertino finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimą;

153.  konstatuoja, kad 63 proc. (675) finansų inžinerijos priemonių pradėta įgyvendinti Lenkijoje (247), Prancūzijoje (152), Vengrijoje (139) ir Italijoje (137);

154.  apgailestauja, kad 6,7 proc. visų mokėjimų į atitinkamas finansų inžinerijos priemones (900 mln. eurų) atiteko valdymo sąnaudoms ir mokesčiams; mano, kad ši suma nepagrįstai didelė;

155.  atkreipia dėmesį į tai, kad pranešamuose duomenyse vis dar yra klaidų ir neatitikimų; tarp jų yra nedidelių, bet reikšmingų sumų, susijusių su veiksmų programų ištekliais, dėl kurių finansavimo sutartyse prisiimti įsipareigojimai, bet kurie nebuvo išmokėti finansų inžinerijos priemonėms laikotarpio pabaigoje, po 2015 m. gruodžio 31 d. padidėjo ir numatytos skirti sumos, sumokėtos kelioms finansų inžinerijos priemonėms, ir tam tikrais atvejais didesnės sumos, išmokėtos galutiniams naudos gavėjams nei finansų inžinerijos priemonėms(7);

Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) MVA

156.  taip pat pažymi, kad ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimas rodo, kad nors regioninė konvergencija 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankama, be sanglaudos politikos būtų buvę nukrypimų, nes dėl 2007–2008 m. finansų krizės investicijų ir konvergencijos aplinka buvo nepalanki;

157.  pabrėžia, kad bet kokios išvados dėl veiklos rezultatų vis dar ribotos, nes joms parengti reikėtų išsamiau peržiūrėti veiklos rezultatų duomenis, pateiktus dėl 2007–2013 m. programų, o tai buvo numatyta užbaigti tik iki 2017 m. rugpjūčio mėn.; ragina Komisiją informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie peržiūros rezultatus;

158.  pažymi, kad dėl 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio įgyvendinimo Komisija praneša, jog atrinkta daugiau nei 50 000 projektų, į kuriuos iš viso investuota 64,1 mlrd. eurų, sukurta 45 000 įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimo projektų, daugiau nei 380 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) gavo paramą iš sanglaudos fondo ir atitinkamai sukurta daugiau nei 1 000 000 darbo vietų;

159.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija taip pat praneša, jog per tą patį finansavimo laikotarpį daugiau nei 75 mlrd. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir iš Sanglaudos fondo panaudota energetikos sąjungos tikslams ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonėms remti; be to, vietos lygmeniu atrinkta daugiau nei 5 000 projektų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai remti;

160.  pažymi, kad toliau pateiktoje lentelėje rodoma, kiek 2016 m. iš viso patvirtinta įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų:

2016 m. mln. EUR

 

Patvirtinti įsipareigojimų asignavimai

Patvirtinti mokėjimų asignavimai

Regioninės ir miestų politikos srities administracinės išlaidos

16,75

24,52

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir kita regioninė veikla

27 163,16

22 911,83

Sanglaudos fondas (SF)

8 775,98

7 456,71

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė – Regioninė plėtra bei regioninis ir teritorinis bendradarbiavimas

54,14

522,95

Solidarumo fondas

81,48

68,48

Iš viso

36 091,51

30 984,47

161.  tačiau pažymi, kad iš tų statistinių duomenų negalima daug sužinoti apie tų projektų tvarumą ir veiklos rezultatus;

162.  primena, kad daug reikšmės teikiama ex ante sąlygoms, lemiančioms konkrečių sektorių ir horizontaliąsias sąlygas, siekiant užtikrinti veiksmingas ESI fondų išlaidas; patenkinus ex ante sąlygas kartu su 10 proc. užlaikymu iš mokėjimų, numatytų pagal galiojantį peržiūrėtą reglamentą, bus lengviau įgyvendinti projektus ir bus daroma mažiau klaidų; tačiau atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2017, kurioje teigiama, jog neaišku, kokiu mastu dėl to iš tikrųjų pavyko praktiškai pasiekti permainų vietoje;

163.  apgailestauja, kad iki 2016 m. pabaigos paskirta tik 87 proc. (181 iš 209) tvirtinančiųjų institucijų ir kad nė viena institucija nebuvo paskirta 28 pagrindinėms programoms (Airijoje institucija buvo paskirta tik 2 programoms, Austrijoje – tik 1, Belgijoje – tik 2, Jungtinėje Karalystėje – tik 1, Italijoje – tik 6, Prancūzijoje – tik 2, Rumunijoje – tik 4, Slovakijoje – tik 1, Suomijoje – tik 1, Vokietijoje – tik 8);

164.  nustebęs pažymi, kad paskyrimo procese nustatyti pagrindiniai sunkumai buvo susiję su IT sistemų kūrimu siekiant įtraukti naujuosius 2014–2020 m. laikotarpio elementus, susijusius su ataskaitų teikimu ir procedūrų kūrimu siekiant užtikrinti patikimą vadovaujančiųjų institucijų vykdomą tarpinių institucijų priežiūrą;

165.  be to, apgailestauja, kad apskritai iki 2016 m. pabaigos atrinkta tik 26,1 proc. projektų ir panaudota tik 3,7 proc. turimų struktūrinių lėšų ir, nors 2017 m. atrankos procesas paspartėjo, dėl lėtos pradžios dabartinio finansavimo laikotarpio pabaigoje gali likti daug neįvykdytų įsipareigojimų; ragina Komisiją užtikrinti, kad bus toliau dedamos pastangos siekiant stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus;

166.  pabrėžia, kad projektų atranka vyko ypač lėtai Ispanijoje, Kipre, Rumunijoje, Austrijoje, Čekijoje, Kroatijoje ir Slovakijoje;

167.  pažymi, kad dėl to daugumos veiksmų programų (247 iš 295) sąskaitose nebuvo patvirtintos jokios sumos („nulinės sąskaitos“), nes iki 2016 m. liepos 31 d. nebuvo deklaruota jokių išlaidų;

168.  yra patenkintas tuo, kad remdamasi preliminariomis audito nuomonėmis apie gautus patikinimo duomenų rinkinius Komisija nenustatė jokių reikšmingų neatitikimų;

169.  tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad 7 iš 9 Komisijos atliktų didelės rizikos veiksmų programų ar sričių audituose nustatyta reikšmingų trūkumų (Vengrijoje – tai transporto, elektroninio administravimo ir įgyvendinimo veiksmų programos; Italijoje – Reti e mobilità, istruzione 3 prioritetas ir techninės pagalbos veiksmų programos; Rumunijoje – konkurencingumo ir aplinkos apsaugos veiksmų programos);

170.  pažymi, kad dėl 278 iš 322 valdymo ir kontrolės sistemų pateiktos besąlyginės nuomonės arba nedidelio poveikio sąlyginės nuomonės; kita vertus, 40 atvejų Komisija paskelbė didelio poveikio sąlyginę nuomonę;

171.  konstatuoja, kad Komisija apskaičiavo, kad bendra su rizika susijusi suma vykdant mokėjimą sudarė 644,7–1 257,3 mln. eurų ir kad 2016 m. vykdydama priežiūros funkciją Komisija atliko 481 mln. eurų finansines pataisas;

172.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, 2016 m. mokėjimų pagal 2007–2013 m. ERPF ir SF programas bendras vidutinis klaidų lygis buvo 2,2–4,2 proc., o liekamasis klaidų lygis laikotarpio pabaigoje sudarė apie 0,4 proc.; pabrėžia, kad „sanglaudai“ skirta išlaidų kategorija dar kartą labiausiai prisidėjo prie 2016 m. nustatyto klaidų lygio, taip pat prisidėjo tokios išlaidų kategorijos kaip „gamtos ištekliai“, „konkurencingumas“ ir „Europos vaidmuo pasaulyje“; ragina Komisiją tęsti darbą su valstybėmis narėmis, siekiant patobulinti jų valdymo ir kontrolės sistemas, ir toliau naudotis turimomis teisinės priežiūros priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad visos reikšmingos klaidos būtų ištaisytos;

173.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija užfiksavo 68 išlygas dėl ankstesnio ir 2 išlygas dėl dabartinio finansavimo laikotarpio;

Konkretūs klausimai

Graikija

174.  palankiai vertina REGIO GD pastangas daryti pažangą pagal prioritetinių projektų sąrašą Graikijoje;

175.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina:

a)  keturių greitkelių koncesijų (Atėnai–Salonikai, Korintas–Tripolis–Kalamata, Korintas–Patras ir Patras–Joanina; kartu – daugiau nei 1 000 km kelio), kurios jau veikia ir kurias labai vertina naudotojai, sukūrimą,

b)  programą „Energijos taupymas namų ūkiuose“ (derinant FIP su dotacijomis), dėl kurios pagerėjo energijos vartojimo efektyvumas 46 000 namų ūkių ir buvo sukurta 6 000 darbo vietų; paklausa buvo tokia didelė, kad buvo nedelsiant sukurta paskesnė 2014–2020 m. programa,

c)  finansines priemones, ypač JEREMIE, kurias taikant pavyko sukurti arba išsaugoti daugiau nei 20 000 darbo vietų,

d)  elektroninių vaistų receptų projektą, kurį įgyvendinant per mėnesį valdoma daugiau nei 5,5 mln. elektroninių receptų ir 2,4 mln. diagnostinių siuntimų dalyvaujant 13 000 vaistinių ir 50 000 gydytojų ir dėl kurio pavyko sutaupyti nemažai Graikijos visuomenės sveikatos biudžeto lėšų;

176.  kita vertus, apgailestauja dėl to, kad:

a)  įgyvendinant metro projektus Atėnuose (3 linijos pratęsimas iki Pirėjo) ir Salonikuose (pagrindinė linija) buvo labai vėluojama, tad juos teko įtraukti į 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;

b)  kai kurie pagrindiniai projektai geležinkelių, skaitmeniniame ir energetikos sektoriuose buvo atšaukti arba vėlavo, tad jie buvo iš dalies arba visiškai perkelti į 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;

c)  dar reikia užbaigti daug nuotekų ir kietųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų;

177.  palankiai vertina tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) užbaigė administracinį tyrimą dėl Čekijos „gandro lizdo“ projekto; pažymi, kad OLAF bylos medžiaga buvo paskelbta Čekijos žiniasklaidoje; apgailestauja dėl to, kad OLAF rado sunkių pažeidimų;

178.  ragina REGIO GD susigrąžinti skirtą Sąjungos bendro finansavimo sumą, t. y. 1,67 mln. eurų ir taikyti būtinas sankcijas;

179.  pažymi, kad Čekija išbraukė projektą „gandralizdis“ (angl. „Stork Nest“) iš ES lėšų gavėjų sąrašo ir kad laikantis subsidiarumo principo Čekijoje jau vyksta jo teisminė peržiūra;

180.  yra susirūpinęs dėl Komisijos pastabos, kad skirtų sutarčių, dėl kurių pateiktas tik vienas kainos pasiūlymas, dalis Vengrijoje sudaro 36 proc.; pažymi, kad Sąjungos vidurkis yra 17 proc.; ragina Komisiją skatinti pasiūlymų teikimo procesuose skatinti konkurenciją;

181.  palankiai vertina teigiamą 10 metų bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo (BPM) įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje vertinimą(8); nerimauja dėl neseniai susilpnėjusią kovą su korupcija aukštu lygmeniu Bulgarijoje ir Rumunijoje; ragina Komisiją remti ir skatinti abiejų valstybių narių teisėsaugos ir kovos su korupcija valdžios institucijas; atkreipia dėmesį į įspūdingą Rumunijos kovos su korupcija agentūros pažangą sprendžiant vidutinio ir aukšto lygmens korupcijos bylas; pažymi, kad šių pastangų išlaikymas yra ypač svarbus siekiant konsoliduoti kovą su korupcija;

182.  smerkia neseniai prieš Slovakijos žurnalistą įvykdytą nusikaltimą, kuris galėjo būti susijęs su jo tiriamąja veikla; primygtinai ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie Sąjungos žemės ūkio fondus Slovakijoje;

183.  pažymi, kad OLAF taip pat užbaigė administracinį tyrimą, susijusį su Europos investicijų banko (EIB) paskola, suteikta bendrovei „Volkswagen Group“;

184.  atkreipia dėmesį į EIB prezidento Werner Hoyer pareiškimą, kuriame teigiama: „Vis dar negalime atmesti galimybės, kad viena iš mūsų paskolų, 400 mln. eurų paskola bendrovei „Volkswagen Antrieb RDI“, buvo susijusi su išmetamųjų teršalų kontrolės technologijomis, sukurtomis tuo metu, kai buvo suprojektuota ir naudojama išderinimo programinė įranga. Dabar peržiūrėsime OLAF išvadas ir apsvarstysime visus galimus ir tinkamus veiksmus. [...] Esame labai nusivylę tuo, ką teigia OLAF savo tyrime, t. y. kad EIB buvo suklaidintas bendrovės „VW“ dėl išderinimo įtaiso naudojimo“;

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato (EMPL GD) MVA

185.  pažymi, kad EMPL GD taip pabrėžia savo indėlį į Sąjungos 2020 m. tikslus:

a)  2016 m. trečiąjį ketvirtį 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Sąjungoje pasiekė 71,2 proc.; tas lygis yra pirmą kartą didesnis nei 2008 m. lygis (70,3 proc.) ir, jeigu tokia tendencija išliks, galėtų būti pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslinis lygis;

b)  bendrasis nedarbo lygis ir toliau mažėja ir dabar neviršija 10 proc. ir ES, ir euro zonoje; tačiau jaunimo nedarbas ir ilgalaikis nedarbas išlieka svarbiais iššūkiais ES, nepaisant to, kad jie atitinkamai sumažėjo nuo 19,5 proc. 2015 m. gruodžio mėn. iki 18,6 proc. 2016 m. gruodžio mėn. ir nuo 4,3 proc. 2015 m. trečiąjį ketvirtį iki 3,8 proc. 2016 m. trečiąjį ketvirtį;

c)  2013 m. prasidėjus ekonomikos atsigavimui taip pat nuosekliai, nors ir nepakankamai, mažėjo skurdas, vertinamas pagal tai, kad asmenų, kuriems kyla skurdo rizika, lygis sumažėjo nuo 24,7 proc. 2012 m. iki 23,7 proc. 2015 m., tačiau ekonomikos atsigavimas vis dar nepasiekia visų visuomenės dalių ir 118 mln. žmonių 2016 m. grėsė skurdo ir socialinės atskirties rizika (1,7 mln. žmonių daugiau, palyginti su 2018 m. lygmeniu), o tai reiškia, kad strategijos „Europa 2020“ skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslas dar toli gražu nepasiektas;

d)  investicijos siekiant pagerinti geografinio ir profesinio judumo sąlygas kartu pašalinant nukrypimų ir piktnaudžiavimo riziką padėjo laipsniškai padidinti judumo lygį ES, kuris 2015 m. pasiekė 3,6 proc. gyventojų skaičiaus;

186.  tačiau apgailestauja, kad 2013 ir 2014 m. padidėjo nelygybė paskirstant pajamas ir, nors nuo to laiko ji išliko stabili, yra tam tikrų atvejų, kuriais ši nelygybė toliau didėja; nerimauja, kad 2016 m. 20 proc. turtingiausių gyventojų turėjo disponuojamų pajamų, kurios buvo apytiksliai penkis kartus didesnės, palyginti su 20 proc. gyventojų pajamomis, įskaitant didelius šalių skirtumus (ir padidėjusią nelygybę kai kuriose šalyse);

187.  palankiai vertina 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ESF ex post vertinimą, užbaigtą 2016 m. gruodžio 12 d.; pažymi, jog pavyko nustatyti, kad 2014 m. pabaigoje bent 9,4 mln. Europos gyventojų susirado darbą gavę paramą iš ESF, 8,7 mln. įgijo kvalifikaciją arba gavo sertifikatą, o 13,7 mln. dalyvių pranešė, kad pasiekė kitus teigiamus rezultatus, kaip antai pagerino įgūdžius; konstatuoja, kad, remiantis makroekonominiais modeliais, ESF taip pat daro teigiamą poveikį 28 valstybių narių bendrajam vidaus produktui (BVP) (padidėjo 0,25 proc.) ir našumui;

188.  pažymi, kad iš tokių kiekybinių duomenų iš tikrųjų matyti teigiamą tendenciją, bet neįmanoma daug sužinoti apie priemonių rezultatus ir tvarumą;

189.  griežtai kritikuoja EMPL GD dėl to, kad šis nepaskelbė direktorato pasiūlymų dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, nors Parlamentas yra ne kartą jo prašęs tai daryti;

190.  pažymi, kad toliau pateiktoje lentelėje rodoma, kiek 2016 m. iš viso patvirtinta įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų:

2016 m. mln. EUR

 

Patvirtinti įsipareigojimų asignavimai

Patvirtinti mokėjimų asignavimai

Europos socialinis fondas (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)

12 438,2

8 132

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF)

534,7

278

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

27,6

27,6

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) – Žmogiškųjų išteklių vystymas

0

82,3

Tiesioginis valdymas (užimtumo ir socialinių inovacijų programa, teisės, lygybės ir pilietiškumo programa, „Erasmus+“) ir tarpininkavimas

289

275

Iš viso

13 290

8 795

191.  palankiai vertina tai, kad EMPL GD sukūrė metinių programų rezultatų vertinimo metodiką, bet turi abejonių dėl tokių kriterijų kaip „geras“, „priimtinas“ arba „nepasiturintis“ informacinės vertės;

192.  yra susirūpinęs, kad iki 2017 m. kovo mėn. paskirta tik 87 proc. tvirtinančiųjų institucijų;

193.  palankiai vertina tai, kad EMPL GD iki 2017 m. vasario 15 d. gavo išsamų patikinimą, įskaitant finansines ataskaitas, metinę kontrolės ataskaitą ir audito nuomones apie finansines ataskaitas, valdymo ir kontrolės sistemą ir pagrindinių sandorių teisėtumą ir tvarkingumą, ir patikinimo deklaraciją ir metinę visų programų apžvalgą; pažymi, kad apskritai EMPL GD turėjo tik nedidelių pastabų ir patvirtino metines ataskaitas;

194.  taip pat palankiai vertina tai, kad iki 2016 m. pabaigos EMPL GD užbaigė savo daugiametį audito planą, t. y. buvo atlikti 89 iš 92 institucijų auditai, susiję su 115 iš 118 veiksmų programų;

195.  pažymi, kad 2016 m. EMPL GD pritaikė finansines pataisas, kurių suma sudarė 255,8 mln. eurų; 2007–2013 m. programavimo laikotarpio bendroji kumuliacinė priimtų arba nustatytų finansinių pataisų suma 2016 m. pabaigoje sudarė 1 454 mln. eurų; dėl to paties laikotarpio valstybės narės pranešė apie finansines pataisas, kurių vertė sudarė 2 253,8 mln. eurų;

196.  Apgailestauja, kad EMPL GD ir toliau pasiliko arba paskelbė šias išlygas, susijusias su:

a)  vienos ESF veiksmų programos Italijoje valdymo ir kontrolės sistemomis per 2000–2006 m. programavimo laikotarpį (reputacinė išlyga);

b)  23 konkrečių ESF veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemomis per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį ir

c)  3 ESF arba JUI ir 1 EPLSAF veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemomis per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;

197.  pažymi, kad bendroji apskaičiuota su rizika susijusi atitinkamų 2016 m. išlaidų suma yra 279 mln. eurų;

Konkretūs klausimai

Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)

198.  buvo informuotas apie pirmąsias Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI) įgyvendinimo tyrimo išvadas, kuriose teigiama, jog:

a)  iki 2016 m. pabaigos nedirbančių ir nesimokančių (NEET) jaunuolių, dalyvavusių JUI remiamuose projektuose, kuriuose ugdomi jų įgūdžiai arba suteikiama galimybė įgyti darbo patirties, skaičius patrigubėjo palyginti su 2015 m. pabaiga (1,3 palyginti su 0,5 mln. asmenų);

b)  iš jų 712 000 nedirbančių ir neaktyvių nesimokančių ar mokymuose nedalyvaujančių dalyvių užbaigė JUI finansuojamą priemonę; daugiau nei pusė iš jų (apie 346 000 nedirbančių ir neaktyvių nesimokančių ar mokymuose nedalyvaujančių dalyvių) sulaukė teigiamų rezultatų, nes po priemonės pabaigos pradėjo mokytis arba įgijo kvalifikaciją ar įsidarbino (įskaitant savarankišką darbą);

c)  iš Italijoje atlikto faktinių aplinkybių vertinimo matyti, kad naująja naujoviška politika, iš esmės remiama įgyvendinant JUI, jaunų žmonių profesinės galimybės buvo padidintos 7,8 proc., nepaisant didelių regioninių skirtumų, dėl kurių kyla didelių sunkumų tose vietovėse, kuriose itin aukštas jaunimo nedarbo lygis;

199.  be to, pažymi, kad:

a)  Italija ir Ispanija mobilizavo nemažai NEET jaunuolių taikydami JUI veiksmus, nepaisant vis dar didelio jaunimo nedarbo tose šalyse;

b)  Slovakija pradėjo skirti daugiau dėmesio ne viešųjų darbų sistemoms jauniems žmonėms, o veiksmingesnėms priemonėms, kaip antai aktyvesniam profesinio rengimo paslaugų teikimui;

c)  iš Italijoje atlikto faktinių aplinkybių vertinimo matyti, kad naująja naujoviška politika. iš esmės remiama įgyvendinant JUI, jaunų žmonių profesinės galimybės buvo padidintos 7,8 proc., nepaisant didelių regioninių skirtumų;

d)  Portugalijoje JUI bendrai finansuojamos verslumo programos, kaip paaiškėjo, buvo sėkmingesnės nei aukštojo mokslo priemonės;

e)  Graikijoje nustatytas poreikis peržiūrėti jos jaunimo užimtumo ir mokymo čekių sistemą;

f)  Lenkijoje 62 proc. JUI dalyvių gavo darbo ar mokymo pasiūlymą ir bendras dalyvių pasitenkinimo lygis yra didelis;

200.  vis dėlto apgailestauja, kad panaudota vos 30 proc. turimų lėšų, pirmiausia pirminio išankstinio finansavimo ir tarpinių mokėjimų tikslais;

201.  palankiai vertina tai, kad iki 2017 m. spalio mėn. visos valstybės narės, kurioms taikoma ex ante sąlyga dėl romų (Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Ispanija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija), ją įgyvendino ir tai reiškia, kad jose yra nacionalinė romų integracijos strategija;

202.  pažymi, kad per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį du ESF investavimo prioritetai susiję tiesiogiai su nediskriminavimu ir romų integracija (žr. toliau esančią lentelę)

Investavimo prioritetas (IP)

IP pasirinkusios valstybės narės

Skirtos lėšos (mln. EUR)

Kova su visų rūšių diskriminacija ir vienodų galimybių skatinimas

11 valstybių narių (BE, CY, CZ, DE, ES, FR, GR, IE, PL, PT ir SK).

447

Socialinis ir ekonominis marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integravimas

12 valstybių narių (AT, BE, BG, CZ, ES, FR, GR, HU, IT, PL, RO ir SK).

1 600

Didžioji dalis finansavimo (1,2 mln. Eurų) sutelkta šiose šalyse: BG, CZ, HU ir RO

203.  pažymi, kad nors Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo maksimalus metinis biudžetas yra 150 mln. eurų, iš 2016 m. rezervo įsipareigojimams sukaupta tik 28 mln. eurų, kurie buvo paskirstyti aštuonioms valstybėms narėms;

Taikytinos priemonės

204.  todėl ragina valstybes nares ir Komisiją per finansavimo laikotarpį po 2020 m. skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų:

a)  kuriama pridėtinė vertė ES įgyvendinant sanglaudos politiką;

b)  užmegztas tvirtesnis koordinavimas tarp sanglaudos, ekonomikos valdymo ir Europos semestro, be kita ko, atsižvelgiant į s teigiamas paskatas, kuriomis siekiama sustiprinti Sutartyse nustatytų sanglaudos politikos uždavinių įgyvendinimą ir panaikinti su trimis šios politikos aspektais – ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu – susijusius skirtumus ir nelygybę;

c)  sukurta sistema, kurioje sanglaudos lėšas būtų galima sutelkti regionuose, kuriuose jų labiausiai reikia;

d)  numatyti strateginę administracinę paramą regionams, nesugebantiems įsisavinti finansavimo;

e)  parengtas vienas taisyklių rinkinys struktūriniams fondams;

f)  daroma pažanga įgyvendinant bendrąjį audito principą;

g)  sparčiau įgyvendinamos programos ir projektai siekiant laikytis septynerių metų finansinio laikotarpio (ne n + 3);

h)  suteikti galimybes nacionalinėms audito institucijoms atlikti į ES biudžetą įtrauktų finansų inžinerijos priemonių auditą, taip pat numatyti griežtesnes fondų valdytojų, įskaitant EIB grupę ir kitas tarptautines finansų institucijas, ataskaitų apie įvykdytą veiklą ir pasiektus rezultatus teikimo taisykles, taip padidinant skaidrumą ir atskaitingumą;

i)  atsižvelgti į dabartiniu laikotarpiu išmoktas pamokas ir poreikį siekti didesnio supaprastinimo siekiant nustatyti subalansuotą sistemą, kuria užtikrinamas rezultatų pasiekimas ir patikimas finansų valdymas nesukeliant per didelės administracinės naštos, kuri atgrasytų potencialius naudos gavėjus ir lemtų didesnį klaidų skaičių;

j)  geografinė ir socialinė pusiausvyra siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia;

205.  atkakliai tvirtina, kad REGIO GD ir EMPL GD turėtų skelbti savo pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų savo MVA, kaip ne vieną kartą yra prašęs Parlamentas;

206.  ragina REGIO:

a)  Parlamento atsakingam komitetui pranešti apie įvairias OLAF nagrinėjamas bylas, kai baigiasi su jomis susiję teisiniai procesai;

b)  Parlamento atsakingam komitetui, imantis paskesnių veiksmų dėl 2016 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pranešti apie pažangą, padarytą įgyvendinant visus pirmiau minėtus projektus;

207.  ragina EIB skubiai peržiūrėti OLAF nustatytus faktus ir padaryti reikiamą išvadą; ragina EIB Parlamentui pateikti savo išvadas ir pranešti apie priemones, kurių imamasi;

208.  ragina Komisiją skatinti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodų, nustatytų Bendrajame reglamente, taikymą;

209.  ragina EMPL GD įgyvendinti Vidaus audito tarnybos (VAT) rekomendaciją dėl ankstyvo Europos struktūrinių investicijų fondo (ESI fondo) kontrolės strategijos įgyvendinimo ir pranešti Parlamentui apie jos įvykdymą;

210.  ragina Komisiją numatyti tolesnį taisyklių supaprastinimą ir administracinės naštos sumažinimą siekiant padėti dar labiau sumažinti klaidų lygį;

Gamtos ištekliai

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (VRR) ir teisinga BŽŪP

211.  pažymi, kad remiantis AGRI GD MVA (p. 15 dėl 1 VRR „Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos“) sektoriaus pridėtinė vertė ir našumas 2016 m. vėl šiek tiek sumažėjo ir kad, AGRI GD nuomone, sunku „nustatyti, dėl ko konkrečiai veiksnių pajamos 2013 m. apskritai sumažėjo”;

212.  primena, kad 4 VRR dėl užimtumo lygio kaimo vietovėse nėra svarbus, nes užimtumo lygis kaimo vietovėse nėra lemiamas vien tik BŽŪP priemonių;

213.  apgailestauja, kad Komisija nevykdė Parlamento rekomendacijų, paskelbtų jo rezoliucijoje dėl 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kitaip suformuluoti 4 VRR „siekiant pabrėžti konkretų BŽŪP priemonių poveikį užimtumui tokiose vietovėse“;

214.  pažymi, kad 2016 m. 51 proc. tiesioginių išmokų naudos gavėjų gavo mažiau nei 1 250 eurų, t. y. iš viso 4 proc. visų tiesioginių išmokų(9);

215.  primena savo pastabas(10) dėl netvarios BŽŪP išlaidų struktūros: 44,7 proc. visų Sąjungos ūkių turėjo mažesnes nei 40 000 eurų metines pajamas, o 2016 m. vidutiniškai daugiau nei 10 proc. BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gavo apie 60% mokėjimų(11); pažymi, kad tiesioginių išmokų paskirstymas vyksta iš esmės atsižvelgiant į žemės koncentraciją, t. y. 20 proc. ūkininkų taip pat valdo 80 proc. žemės; (atsakymas į 17 žodinį klausimą CONT klausymuose dalyvaujant P. Hogan 2017 m. lapkričio 28 d., antradienis); nerimauja dėl didelės paramos gavėjų koncentracijos ir pažymi, kad reikia rasti geresnę didelių ir mažų naudos gavėjų pusiausvyrą;

216.  pažymi, kad maždaug 72 proc. pagalbos mokama nuo 5 iki 250 hektarų turintiems ūkiams, kurie paprastai priklauso šeimoms;

217.  prašo, kad AGRI GD kitoje DFP nustatytų tikslus, susijusius su rodikliais, siekiant sumažinti ūkių pajamų skirtumus;

218.  pakartoja savo nuomonę, kad tiesioginės išmokos gali nevisiškai veiksmingai atlikti savo kaip apsaugos mechanizmo vaidmenį ūkių pajamoms stabilizuoti, ypač mažesnių ūkių atveju, atsižvelgiant į nesubalansuotą išmokų pasiskirstymą;

219.  laikosi nuomonės, kad didesniems ūkiams nebūtinai reikalinga tokio pat lygio parama ūkio pajamoms stabilizuoti, kokia pajamų svyravimų laikotarpiu reikalinga mažesniems ūkiams, nes pirmieji gali pasinaudoti masto ekonomija, kuri paprastai juos padaro atsparesnius;

220.  ragina Komisiją numatyti, kaip iš tikrųjų supaprastinti procedūras ir dokumentus, reikalingus norint gauti finansavimą, nepažeidžiant kontrolės ir stebėsenos principų; ragina ypatingą dėmesį skirti administracinei paramai, skiriamai smulkiesiems gamintojams, kuriems finansavimas yra būtina jų gamybos veiklos tęstinumo sąlyga;

Klaidų lygis

221.  pažymi, jog Audito Rūmai įvertino, kad gamtos išteklių skyriuje klaidų lygis apskritai yra 2,5 proc. (2,9 proc. 2015 m. ir 3,6 proc. 2014 m.); palankiai vertina teigiamą klaidų lygio raidą ir kartu pažymi, kad 2016 m. skaičius viršija reikšmingumo ribą;

222.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmams atlikus Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) vertinimą nustatytą, jog rinkoje ir tiesioginės paramos išmokų srityje 2016 m. reikšmingų klaidų nebuvo, o labiausiai tikėtinas klaidų lygis, Audito Rūmų vertinimu, yra 1,7 proc. (2,2 proc. – 2015 m.);

223.  pabrėžia, kad Audito Rūmai pastebėjo mažiau klaidų, susijusių su pernelyg dideliais ūkininko deklaruotais arba finansuoti netinkamais žemės plotais, mat pradėta taikyti nauja lankstesnė daugiamečių žolynų apibrėžtis, įgyvendinti veiksmų planai, kuriais siekiama pagerinti Žemės sklypų identifikavimo sistemos duomenų kokybę, ir paraiškoms teikti naudojama naujoji internetinė geoerdvinės informacijos sistema;

224.  pažymi, kad žalinimo išmokos yra svarbus klaidų šaltinis, darantis poveikį 17 proc. klaidų lygiui, kurį nustatė Audito Rūmai, ir kad nustatyta, jog klaidos daugiausia susijusios su ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimais, nors EŽŪGF klaidų lygis buvo mažesnis negu reikšmingumo riba; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad EŽŪGF klaidų lygis sumažėjo iki 1,7 proc.;

225.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai taip pat pastebėjo daugiamečių žolynų apsaugos trūkumų, susijusių su tuo, kad Čekija ir Lenkija neturėjo ankstesnių laikotarpių duomenų, kad galėtų patikrinti, kaip vykdomas įpareigojimas turėti penkerius metus iš eilės žole padengtos ariamosios žemės, o Italija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija nesugebėjo patikimai klasifikuoti daugiamečių žolynų;

226.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų paskelbtų klaidų lygių teigiamą tendenciją, nepaisant su rizika susijusių sumų raida, apie kurią savo MVA praneša AGRI GD, t. y. joms pasikeitus nuo 1,38 proc. 2015 m. iki 1,996 proc. supranta, kad tai statistiniu požiūriu neatspindi didelių nukrypimų;

227.  apgailestauja, kad išmokos kaimo plėtros, aplinkos apsaugos, klimato veiksmų ir žuvininkystės srityse 2016 m. nebuvo be reikšmingų klaidų, o apskaičiuotas tikėtiniausias klaidų lygis yra 4,9 proc. (5,3 proc. 2015 m.); pažymi, kad, jeigu visa nacionalinių valdžios institucijų turima informacija būtų naudojama klaidoms taisyti, apskaičiuotas klaidų lygis būtų 1,5 procentinio punkto mažesnis;

228.  konstatuoja, kad šiais metais trys iš didžiausių tinkamumo klaidų buvo susijusios su paramos gavėjais, kurie neatskleidė, kad buvo valdomi susijusių įmonių, kartu su jomis teikė paraišką arba vykdė iš jų pirkimą, pažeisdamos Sąjungos arba nacionalines taisykles (2016 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 7.26 punktas);

Valdymo ir kontrolės sistemos

229.  pažymi, kad savo metinėje veiklos ataskaitoje AGRI GD generalinis direktorius paskelbė išlygą dėl tiesioginių išmokų, susijusią su 18 mokėjimo agentūrų iš 12 valstybių narių ir kad mokėjimo agentūrų tvarkoma suma su išlyga, kuriai taikoma griežtesnė priežiūros tvarka, yra 13 618,6 mln. eurų, o faktinė su rizika susijusi išlaidų suma su išlyga yra 541,2 mln. eurų;

230.  pabrėžia, kad nustatyta trūkumų, visų pirma, valdymo ir kontrolės sistemose Vengrijoje (susijusių su vėlai pateikta mokėjimo agentūros valdymo deklaracija ir išmokų trūkumais žalinimo srityje), Bulgarijoje (susijusių su žalinimu ir ūkininkų ekologiškumo statusu), Lenkijoje (susijusių su žalinimo išmokomis) ir Italijoje (susijusių su trūkumais teisingai nustatant žemės tinkamumą finansuoti ir aktyvų ūkininką);

231.  apgailestauja dėl neseniai nustatytų sukčiavimo atvejų, susijusių su lėšų paskirstymo įstaigomis Italijoje; ragina Komisiją aktyviai stebėti šią padėtį ir pateikti Parlamentui išsamią su ja susijusią informaciją biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros apžvalgoje;

232.  prašo Komisijos paspartinti 2016 m. sausio 8 d. pradėtą atitikties patvirtinimo procedūrą, kuria siekiama gauti išsamią ir tikslią informaciją apie interesų konfliktų riziką valstybės žemės ūkio intervencijų fondo srityje Čekijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad neradus interesų konflikto sprendimo kompetentinga institucija galiausiai gali atšaukti mokėjimo agentūros akreditavimą arba Komisija gali skirti finansines pataisas; prašo Komisijos Parlamentui nedelsiant pranešti, ar atitikties patvirtinimo procedūros pabaigoje OLAF pateikė AGRI GD informaciją, susijusią su galimais sukčiavimo, korupcijos ar kita neteisėta veikla, darančią poveikį Sąjungos finansiniams interesams;

Valstybių narių pateiktų duomenų patikimumas

233.  pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemoms neigiamą poveikį daro trūkumai, AGRI GD pakoreguoja pateiktus kontrolės statistinius duomenis daugiausia remdamasis Komisijos ir Audito Rūmų per pastaruosius trejus metus atlikto audito duomenimis, taip pat tvirtinančiosios įstaigos išvada dėl atitinkamų finansinių metų;

234.  pažymi, kad, nepaisant to, kad nuo 2015 m. valstybių narių tvirtinančiosios įstaigos privalo tikrinti sandorių teisėtumą ir tvarkingumą:

a)  rinkos priemonių srityje AGRI GD pritaikė pataisas iš viso 32 sistemoms (t. y. mažiau nei 20 proc. visų sistemų, dėl kurių 2016 m. buvo deklaruotos išlaidos);

b)  tiesioginių išmokų srityje pataisos buvo pritaikytos 52 atvejais (iš 69), o dauguma tų pataisų buvo mažiau nei 1 proc., 7 buvo nuo 1 iki 2 proc. ir 9 – daugiau nei 2 proc.;

c)  kaimo plėtros srityje papildymai buvo pritaikyti 39 mokėjimo agentūroms iš 72 ir padaryta dvidešimt viena daugiau nei 1 proc. pataisa ir šešiolika daugiau nei 2 proc. pataisų;

Veiklos rezultatų klausimai kaimo plėtros srityje

235.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai išnagrinėjo su veiklos rezultatais susijusius klausimus atrinktuose sandoriuose kaimo plėtros srityje per pastaruosius trejus metus; su džiaugsmu pažymi, kad 95 proc. projektų, kurie atliekant auditą jau buvo užbaigti, vyko, kaip suplanuota, tačiau apgailestauja, kad pritrūko įrodymų, jog išlaidos buvo pagrįstos;

236.   pabrėžia, kad beveik visuose Audito Rūmų audituotuose projektuose naudojama sistema, pagal kurią buvo kompensuojamos patirtos išlaidos, ir pažymi, kad per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį valstybės narės gali kaip alternatyvą taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemą, kurioje taikomi standartiniai vieneto įkainiai, vienkartinės išmokos ir finansavimas nustatyto dydžio suma ir taip veiksmingai ribojama pernelyg didelių kainų rizika;

Žalinimas

237.  pažymi, kad 2016 m. metinėje ataskaitoje (7.17 punktas) dėl žalinimo išmokų 63 ūkiams, kuriuose Audito Rūmai lankėsi, nustatyta, kad:

a)  visi ūkiai, kuriems buvo taikomi pasėlių įvairinimo reikalavimai, jų laikėsi;

b)  dauguma žalinimo klaidų buvo susijusios su ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimų nesilaikymu;

c)  žemės sklypai buvo teisingai užregistruoti Žemės sklypų identifikavimo sistemoje (ŽSIS) siekiant išsaugoti esamus daugiamečius žolynus;

d)  ne visi daugiamečiai žolynai buvo tinkamai užregistruoti kaip tokie;

238.  tačiau yra ypač susirūpinęs dėl pirmųjų išvadų, kurias Komisija padarė savo tarnybų darbiniame dokumente „Žalinimo peržiūra praėjus vieniems metams“ SWD (2016)218, antroji dalis, p. 14: „Apskritai ūkininkams tektų pakeisti pasėlius mažiau nei 1 proc. visos ariamosios žemės ES, kad jie atitiktų pasėlių įvairinimo reikalavimą, ir, kadangi daugumai ariamosios žemės ES taikomas pasėlių įvairinimo reikalavimas, toks ribotas poveikis, atrodo, atspindi dabartinę ūkininkų, kurie jau laikosi reikalavimo, praktiką“;

239.  pabrėžia, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje (7.43–7.54 punktuose) patvirtina Komisijos analizę, kad pasėlių įvairinimas ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių sistema nesukėlė jokių pokyčių daugelyje aplankytų ūkių (89 proc. – pasėlių įvairinimo srityje ir 67 proc. – ekologiniu požiūriu svarbių vietovių srityje);

240.  yra ypač susirūpinęs, kad, remiantis Audito Rūmų specialiąja atskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“; „Mažai tikėtina, kad žalinimu būtų teikiama didelė nauda aplinkai ir klimatui <...> dėl to, kad apskritai žalinimo reikalavimai yra nesunkiai įgyvendinami ir iš esmės atitinka įprastą ūkininkavimo praktiką“ (p. 47);

241.  be to, pažymi, kad Audito Rūmai konstatavo, jog dėl pernelyg didelių išimčių dauguma ūkininkų (65 proc.) gali pasinaudoti žalinimo išmokomis, nors jiems žalinimo reikalavimai faktiškai netaikomi; todėl dėl žalinimo atsiranda teigiamų ūkininkavimo veiklos pokyčių tik labai nedideliuose ES žemės ūkio paskirties žemės plotuose;

242.  apgailestauja dėl to, kad žalinimo sistemos yra labiau ūkininkų pajamų paramos priemonė nei priemonė, kuria siekiama pagerinti BŽŪP veiklos rezultatus aplinkosaugos ir klimato srityse; mano, kad tam, kad žemės ūkio programomis būtų patenkinti su aplinkosauga ir klimato kaita susiję poreikiai, jose reikėtų numatyti veiklos rezultatų tikslus ir finansavimą, kuris atspindėtų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su veikla, kuri nepriskiriama prie pagrindinės aplinkosaugos veiklos;

243.  apgailestauja dėl to, kad dėl žalinimo sistemų kaip išmokų pagal plotą sistemos dalies, atsižvelgiant į faktinę programos struktūrą, galėtų padidėti nelygybė paskirstant BŽŪP paramą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją apsvarstyti galimybę vadovautis Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2017 pateiktomis rekomendacijomis;

244.  pažymi, kad, Komisijos teigimu: „faktinis (žalinimo sistemų) poveikis aplinkosauginiam veiksmingumui priklauso nuo valstybių narių ir ūkininkų sprendimų ir kad kol kas nedaugelis valstybių narių pasinaudojo galimybėmis apriboti pesticidų ir trąšų naudojimą ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse“;

245.  pabrėžia, kad viešojo administravimo srityje žalinimo našta iš esmės susijusi su naujų valdymo priemonių, kaip antai ekologiniu požiūriu svarbių vietovių sluoksnio ŽSIS, sukūrimu, ir tuo iš dalies galima paaiškinti, kodėl AGRI GD padidino išlygų ir veiksmų planų skaičių valstybėse narėse;

246.  atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP gerokai apsunkinama žalinimu dėl kitų BŽŪP aplinkosaugos priemonių (kompleksinės paramos ir II ramsčio aplinkosaugos priemonių) dubliavimosi; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 21/2017 dėl žalinimo, kurioje Audito Rūmai nurodo, kad „Komisija ir valstybės narės mažina su našta ir dvigubu finansavimu susijusią riziką“;

Jauniesiems ūkininkams skirta schema

247.  pažymi, kad esant dideliam ūkininkavimo sektoriaus plėtros atotrūkiui visoje ES, didelė problema yra demografiniai sunkumai, dėl kurių reikia politikos, kuria būtų sprendžiama jaunųjų ūkininkų stokos problema, siekiant užtikrinti Sąjungos žemės ūkio ilgalaikį tvarumą;

248.  pabrėžia, kad jaunieji ūkininkai susiduria su konkrečiais sunkumais, susijusiais su galimybe gauti finansavimą ir maža apyvarta pirmaisiais veiklos metais, taip pat su lėta kartų kaita ir sunkumais gaunant žemės ūkio paskirties žemės;

249.  pažymi, kad dėl mažėjančio jaunų žmonių skaičiaus šiame sektoriuje kartų kaita tampa dar sudėtingesnė ir gali reikšti, kad vyresniems patyrusiems žmonėms išeinant į pensiją netenkama vertingų įgūdžių ir žinių; todėl atkakliai tvirtina, kad reikia teikti paramą ir į pensiją išeinantiems ūkininkams, ir ūkį perimantiems jauniesiems ūkininkams;

250.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2017 dėl paramos jauniesiems ūkininkams Audito Rūmai pažymi, jog tiesioginių išmokų srityje pagalba jauniesiems ūkininkams:

a)  nėra grindžiama patikimu poreikių vertinimu;

b)  neatspindi bendro tikslo skatinti kartų kaitą;

c)  net ne visada teikiama jauniesiems ūkininkams, kuriems jos reikia ir

d)  kartais skiriama valdoms, kuriose jaunieji ūkininkai turi nereikšmingą vaidmenį;

251.  apgailestauja dėl to, kad, kalbant apie paramą jauniesiems ūkininkams taikant kaimo plėtros sistemas, Audito Rūmai padarė išvadą, jog priemonės apskritai grindžiamos neaiškiu poreikių vertinimu ir nevyksta jokio tikrojo koordinavimo tarp I ramsčio išmokų ir II ramsčio paramos jauniesiems ūkininkams;

Taikytinos priemonės

252.  ragina:

a)  Komisiją įdėmiai išnagrinėti bendro veiksnių pajamų sumažėjimo 2013 m. priežastis ir nustatyti kitos DFP naują pagrindinį veiklos rezultatų tikslą ir rezultato ir poveikio rodiklius, kuriais būtų siekiama sumažinti ūkininkų pajamų nelygybę;

b)  valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant į savo ŽSIS duomenų bazę įtraukti patikimesnę ir aktualesnę informaciją;

c)  Komisiją peržiūrėti mokėjimo agentūrų taikomą metodą, pagal kurį jos savo ŽSIS žemę skirsto į kategorijas ir jas atnaujina bei atlieka reikiamas kryžmines patikras, siekiant sumažinti klaidų riziką žalinimo išmokų srityje;

d)  Komisiją imtis atitinkamų priemonių pareikalauti, kad valstybių narių kaimo plėtros veiksmų planuose būtų numatyti taisomieji veiksmai dažniems klaidų atvejams;

e)  Komisiją teikti patarimus ir skleisti geriausios patirties pavyzdžius tarp nacionalinių valdžios institucijų, naudos gavėjų ir jų asociacijų, siekiant užtikrinti, kad atliekant patikrinimus būtų nustatomi pareiškėjų ryšiai su kitais suinteresuotaisiais subjektais, dalyvaujančiais remiamuose kaimo plėtros projektuose;

f)  Komisiją ir toliau budriai stebėti atliekamus patikrinimus ir duomenis, kuriuos teikia valstybių narių valdžios institucijos, ir atsižvelgti į šias išvadas paskirstant savo audito naštą, pagrįstą rizikos vertinimais;

g)  valstybes nares, taip pat naudos gavėjus ir jų asociacijas visiškai išnaudoti galimybes, atsiveriančias taikant supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemą kaimo plėtros srityje;

h)  Komisiją iki kitos BŽŪP reformos parengti ir sukurti išsamią intervencijų logiką su aplinkosauga ir klimatu susijusiems ES veiksmams įgyvendinti žemės ūkio srityje, įskaitant konkrečius tikslus ir remiantis naujausiais mokslo duomenimis apie atitinkamus reiškinius;

253.  ragina Komisiją rengiant naują su žalinimu susijusį pasiūlymą vadovautis vienu iš šių principų:

a)  ūkininkai turėtų gauti BŽŪP išmokas, jeigu atitinka bendrą pagrindinių aplinkos apsaugos normų rinkinio reikalavimus, įskaitant GAEC ir žalinimo reikalavimus, kuriais siekiama reglamentuoti daugiau nei aplinkosaugos teisės aktų reikalavimais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos logiką vadovautis „į rezultatus orientuotu biudžetu“, todėl būsima įgyvendinimo sistema bus labiau pagrįsta rezultatais;

b)  konkretūs aplinkosaugos ir su klimatu susiję vietos poreikiai gali būti tinkamai patenkinami įgyvendinant veiksmingesnius su žemės ūkiu susijusius programų veiksmus;

c)  kai valstybėms narėms leidžiama pasirinkti, kaip įgyvendinti BŽŪP, iš jų visų pirma turėtų būti reikalaujama įrodyti, kad jų pasirinktos priemonės yra veiksmingos ir efektyvios siekiant politikos tikslų, visų pirma, maisto saugos, maisto kokybės ir jo poveikio sveikatai, žalinimo, žemės ir kaimo valdymo ir kovos su gyventojų mažėjimu ES srityse;

254.  ragina Komisiją:

a)  išsamiai įvertinti visą galiojančią BŽŪP politiką ir priemones, kurias galima taikyti kartu siekiant padėti jauniesiems ūkininkams ir nustatyti kliūtis pradėti ūkininkauti esamuose ūkiuose ir (arba) steigti naujus ūkius, su kuriomis susiduria jaunieji ūkininkai ir kurių galima bandyti atsikratyti ateityje peržiūrint BŽŪP;

b)  užtikrinti, kad, siekiant sėkmingo jaunųjų ūkininkų rėmimo programų įgyvendinimo, per žemės ūkio reformą būtų toliau gerinamos kaimo plėtros bendrosios sąlygos, kaip, be kita ko, pažymėta 2016 m. Korko 2.0 deklaracijoje;

c)  į teisės aktus dėl BŽŪP po 2020 m. įtraukti (arba reikalauti, kad pagal pasidalijamojo valdymo nuostatas valstybės narės nurodytų) aiškią intervencijos logiką taikant politikos priemones, susijusias su kartų kaita žemės ūkio sektoriuje; intervencijos logika turėtų aprėpti:

–  patikimą jaunųjų ūkininkų poreikių vertinimą;

–  vertinimą, kokie poreikiai galėtų būti patenkinti ES politikos priemonėmis, ir kokie poreikiai gali būti ar jau yra geriau patenkinami valstybių narių vykdomomis politikomis, taip pat analizę, kurios paramos formos (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos, vienkartinė išmoka, finansinės priemonės) geriausiai atitiktų nustatytus poreikius;

–  informavimo priemones, orientuotas į valdžios institucijas, naudos gavėjus ir jų asociacijas, susijusias su galima pagalba, jeigu ūkis anksčiau laiko perduodamas jaunajam ūkininkui teikiant pagalbines konsultacines paslaugas arba taikant tokias priemones kaip patenkinamo išėjimo į pensiją schemą, remiantis nacionalinėmis arba regioninėmis pajamomis ar įplaukomis žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose;

–  apibrėžtus SMART tikslus, aiškiai numatant kiekybiškai išreikštus tikėtinus politikos priemonių rezultatus, susijusius su tikėtina kartų kaitos sparta ir indėliu į remiamų valdų gyvybingumą; visų pirma, turėtų būti aišku, ar politikos priemonėmis turėtų būti siekiama paremti kuo daugiau jaunųjų ūkininkų arba teikti tikslinę paramą konkrečios rūšies jauniesiems ūkininkams;

d)  siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant siūlomus BŽŪP po 2020 m. teisės aktus Komisija ir valstybės narės (atsižvelgiant į pasidalijamojo valdymo nuostatas) pagerintų stebėjimo ir vertinimo sistemą;

Europos vaidmuo pasaulyje

Klaidų lygis

255.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis, skyriaus „Europos vaidmuo pasaulyje“ išlaidoms daro poveikį reikšmingas klaidų lygis, kuris, kaip apskaičiuota, yra 2,1 proc. (2,8 proc. 2015 m. ir 2,7 proc. 2014 m.); palankiai vertina teigiamą klaidų lygio tendenciją šioje politikos srityje;

256.  apgailestauja, kad, neįtraukiant kelių rėmėjų remiamų operacijų ir biudžeto paramos operacijų, konkrečių tiesiogiai Komisijos valdytų operacijų klaidų lygis siekė 2,8 proc. (3,8 proc. 2015 m., (2,7 proc. 2014 m.);

257.  pažymi, kad Komisija ir jos įgyvendinimo partneriai padarė daugiau klaidų su dotacijomis susijusiose operacijose ir susitarimuose dėl įnašo su tarptautinėmis organizacijomis nei buvo padaryta skiriant kitokią paramą; visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų išnagrinėtose biudžeto paramos operacijose nebuvo su teisėtumu ir tvarkingumu susijusių klaidų;

258.  pažymi, kad jei klaidoms ištaisyti būtų buvusi panaudota visa Komisijos – ir jos paskirtų auditorių – turima informacija, apskaičiuotas skyriaus „Europos vaidmuo pasaulyje“ klaidų lygis būtų buvęs 0,9 procentinio punkto mažesnis, t. y. 1,4 proc., o tai yra mažiau už reikšmingumo ribą;

259.  nurodo, kad:

a)  37 proc. įvertinto klaidų lygio yra susiję su išlaidomis, dėl kurių nebuvo pateikti esminiai patvirtinamieji dokumentai;

b)  28 proc. apskaičiuoto klaidų lygio susiję su dviem atvejais, kuriais Komisija patvirtino išlaidas, kurios faktiškai nebuvo patirtos; apgailestauja dėl to, kad tokia padėtis buvo nustatyta jau pernai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmams tikrinant operacijas išaiškėjo tam tikrų Komisijos sistemų trūkumų;

c)  26 proc. apskaičiuoto klaidų lygio yra susiję su netinkamomis finansuoti išlaidomis: išlaidomis, susijusiomis su į sutartį neįtraukta veikla arba veikla, vykdoma ne per tinkamumo finansuoti laikotarpį, nesilaikant kilmės taisyklės, netinkamai nurodant netinkamus finansuoti mokesčius ir netiesiogines išlaidas kaip tiesiogines išlaidas;

Patikinimo pareiškimas

260.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad, Audito Rūmų teigimu, NEAR GD auditoriai nustatė netiesioginio antrosios pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) valdymo trūkumų, konkrečiau kalbant, trijų PNPP II paramą gaunančių šalių, Albanijos, Turkijos ir Serbijos, audito institucijose; ir taip yra nepaisant fakto, kad Albanijos ir Serbijos audito institucijos atliko pakeitimus, siekdamos išspręsti nustatytas problemas; Turkijos atveju audito institucijos sistemose yra kai kurių reikšmingų sričių, kurios vis dar gali riboti jos teikiamą patikinimą Komisijai (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 9.24 punktas);

261.  yra susirūpinęs dėl to, kad, Audito Rūmų vertinimu, NEAR GD gebėjimai imtis taisomųjų priemonių buvo įvertinti pernelyg gerai, kaip ir visa su rizika atliekant mokėjimus susijusi suma;

Veiklos rezultatai

262.  pažymi, kad DEVCO GD savo metinėje veiklos ataskaitoje yra apibrėžęs pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su žmogaus raida, klimato kaita, lytimis ir klaidų lygiais, bet apgailestauja dėl to, kad nė vienu iš tų rodiklių negalima pamatuoti vystomojo bendradarbiavimo politikos rezultatų, nes jie atspindi tik dalį kiekvienam tikslui skirtos pagalbos ir jais nematuojamas faktinis poveikis, kaip tai daroma matuojant tikslų įgyvendinimo pažangą;

263.  yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos vidaus audito tarnyba (VAT) konstatavo, jog „kalbant apie ataskaitų teikimą, informacija apie Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD veiklos rezultatus, teikiama įvairiose strateginio planavimo ir programavimo ataskaitose [metinėje veiklos ataskaitoje, perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno ataskaitoje, IPVA], yra riboto pobūdžio ir joje nepateikiama faktinio įvertinimo, ar tikslai buvo pasiekti, ar ne“;

Išorės pagalbos valdymo ataskaitos

264.  dar kartą išreiškia apgailestavimą, kad Sąjungos delegacijų vadovų skelbiamos išorės pagalbos valdymo ataskaitos (IPVA) nėra pridedamos prie DEVCO GD ir NEAR GD MVA, kaip yra numatyta Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalyje; apgailestauja dėl to, kad jos nuolat laikomos konfidencialiomis, nors pagal Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalį „Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą“;

265.  teigiamai vertina faktą, kad Komisijos nario G. Oettingerio atsakyme į pranešėjo raštą nurodyta, kad Komisija nagrinėja naują ataskaitų formatą, kurios sudarys sąlygas perduoti Parlamentui dokumentus netaikant konfidencialumo procedūrų, tačiau kartu nepakenkiant ES diplomatinei politikai;

266.  palankiai vertina tai, kad DEVCO GD paskelbė į IPVA įtrauktų įgaliojimų sąrašą ir savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikė DEVCO GD VRR suvestinę; tačiau atkakliai tvirtina, kad finansinio reglamento laikytis privaloma;

Patikos fondai

267.  primena, kad suteikiant Komisijai galimybę steigti ir valdyti Sąjungos patikos fondus siekiama:

a)  padidinti Europos Sąjungos tarptautinį vaidmenį ir jos išorės veiksmų ir vystomosios pagalbos matomumą ir veiksmingumą;

b)  numatyti spartesnį sprendimų priėmimo procesą renkantis įgyvendintinas priemones, nes tai itin svarbu imantis neatidėliotinų ir paskesnių veiksmų;

c)  užtikrinti papildomų išorės veiksmams skirtų išteklių poveikį; ir

d)  sutelkiant išteklius padidinti įvairių Sąjungos donorų veiklos koordinavimą atrinktose intervencijos srityse;

268.  atsižvelgdamas į pastarojo meto patirtį išreiškia susirūpinimą dėl pagrindinių tikslų, kurių siekiama įsteigus patikos fondus, įgyvendinimo ir, visų pirma, pažymi, kad:

a)  ši naujoji priemonė nebūtinai turės poveikį ir kitų donorų įnašai tam tikrais atvejais labai riboti;

b)  Sąjungos išorės veiksmų matomumas nepagerėjo, nepaisant įvairių su suinteresuotaisiais subjektais sudarytų susitarimų, ir kad nebūtinai užtikrinamas geresnis visų suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimas;

c)  a priori pirmenybė valstybės narės agentūroms tam tikruose steigiamuosiuose patikos fondų susitarimuose lemia interesų konfliktus, o ne paskatas valstybėms narėms suteikti daugiau finansinių išteklių;

269.  visų pirma, primena, kad Afrikos patikos fondo vertė yra daugiau nei 3,2 mlrd. eurų, įskaitant daugiau nei 2,9 mlrd. eurų iš Europos plėtros fondo ir 228,667 mln. eurų iš kitų donorų; kritikuoja, kad patikos fonduose toliau naudojant EPF ribojama Parlamento galimybė tikrinti ES išlaidas;

270.  pažymi, kad sutelkiant išteklius iš EPF, Sąjungos biudžeto ir kitų donorų neturėtų nutikti taip, kad AKR skirti pinigai nepasiektų įprastų naudos gavėjų;

271.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dažnesnio kitų finansinių mechanizmų, pvz., patikos fondų, naudojimo kartu su ES biudžetu siekiant įgyvendinti ES politiką iškyla pavojus, kad nukentės šis atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nėra suderinti ataskaitų teikimo, audito ir viešosios kontrolės mechanizmai (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 2.31 punktas); todėl pažymi Komisijos įsipareigojimo nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie patikos fondų finansavimą ir pagal juos numatytas ir vykdomas operacijas, įskaitant valstybių narių įnašus, svarbą;

Palestinos valdžiai skirti fondai

272.  reikalauja, kad ugdomojoje ir mokomojoje medžiagoje, finansuojamoje iš Sąjungos fondų, pvz., PEGASE, lėšų, būtų atspindimos tokios bendrosios vertybės, kaip antai laisvė, tolerancija ir nediskriminavimas švietimo srityje, kaip deklaravo Sąjungos švietimo ministrai 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje vykusiame susitikime;

Taikytinos priemonės

273.  ragina NEAR GD (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 9.37 punktas):

a)  dirbti kartu su audito institucijomis PNPP II paramą gaunančiose šalyse, siekiant pagerinti jų kompetenciją;

b)  nustatyti rizikos rodiklius, siekiant pagerinti vertinimą, pagrįstą vidaus kontrolės modeliais, kad būtų galima geriau įvertinti klaidų poveikį;

c)  kitoje MVA tinkamai pateikti liekamojo klaidų lygio tyrimo apimtį bei įvertintas apatinę ir viršutinę klaidų lygio ribas;

d)  pagerinti 2017 m. taisomosios gebos skaičiavimą, atsižvelgiant į šioje metinėje ataskaitoje Audito Rūmų nustatytus trūkumus;

274.  ragina DEVCO GD ir NEAR GD apsvarstyti galimybę bendradarbiaujant su HOME GD nustatyti pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, susijusį su pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių pašalinimu;

275.  ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių siekiant ištaisyti jos pačios Vidaus audito tarnybos nustatytus trūkumus, susijusius su DEVCO GD veiklos rezultatų ataskaitomis, ir paversti IPVA patikimu ir visiškai viešu dokumentu, kuriame būtų tinkamai pagrįstas delegacijų vadovų ir DEVCO GD generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimas; prašo DEVCO GD nustatyti pagrindinius rodiklius taip, kad būtų galima matuoti vystomojo bendradarbiavimo politikos veiklos rezultatus; ir prašo tai padaryti per savo delegacijas nepakenkiant ES diplomatinei politikai;

276.  mano, kad labai svarbu užtikrinti galimybę sustabdyti pasirengimo narystei finansavimą ne tik tada, kai įrodoma, kad esama netinkamo lėšų panaudojimo, bet ir tada, kai narystės siekianti šalis kokiu nors būdu pažeidžia Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintas teises;

277.  pažymi, kad patikos fondai turėtų būti steigiami tik, kai jų naudojimas yra pagrįstas ir reikalingų veiksmų neįmanoma imtis naudojant kitus esamus finansavimo kanalus; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją, kuriant patikos fondus, nustatyti orientacinius principus, kuriais remiantis būtų vykdomas nuoseklus ir struktūrizuotas palyginamų patikos fondų privalumų vertinimas atsižvelgiant į kitas pagalbos priemones, taip pat ragina Komisiją išanalizuoti konkrečias spragas, kurias siekiama užpildyti pasitelkiant patikos fondus; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nutraukti patikos fondus, kurie negali pritraukti reikšmingų įnašų iš kitų donorų arba kuriais nesukuriama pridėtinė vertė, palyginti su įprastomis ES išorės priemonėmis;

278.  labai apgailestauja dėl patvirtintų humanitarinę pagalbą konfliktinėse ir pokonfliktinėse situacijose teikiančių darbuotojų smurto, seksualinės prievartos ir visiškai netinkamo elgesio atvejų; pažymi, kad Komisija pareiškė esanti įsipareigojusi peržiūrėti ir prireikus sustabdyti finansavimą tiems partneriams, kurie nesilaiko reikalaujamų aukštų etinių standartų; primygtinai ragina Komisiją sustiprinti darbuotojų atrankos procedūrose taikomą prevencinį mechanizmą, siekiant panaikinti šią nelaimę ir išvengti bet kokio jos pasikartojimo, ir, be to, šiuo atžvilgiu suteikti pradinį ir tęstinį mokymą; be to, ragina sukurti politiką, kuri šiais atvejais padėtų apsaugoti apie pažeidimus pranešančius asmenis;

279.  ragina Komisiją parengti išsamesnius strateginius dokumentus, kad būtų pateiktas išsamus ir kruopštus finansavimo poreikių bei geriausių priemonių, kurios turi būti naudojamos, įvertinimas;

280.  prašo Komisijos užtikrinti, kad Sąjungos paramos lėšų skyrimas derėtų su UNESCO taikos ir tolerancijos standartais;

281.  mano, jog labai svarbu, kad šalių, kurioms skiriamas finansavimas, administracinius gebėjimus aktyviai remtų Europos Komisija teikdama tinkamą techninę pagalbą;

Migracija ir saugumas

282.  pažymi, kad savo metinės ataskaitos 8 skyriuje „Saugumas ir pilietybė“(12) Audito Rūmai neskaičiavo klaidų lygio remdamiesi 15 išnagrinėtų operacijų, nes tai nebuvo reprezentatyvioji išlaidų pagal šią DFP išlaidų kategoriją imtis;

283.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad „praėjus dvejiems septynerių metų programavimo laikotarpio metams, pažanga pagal pasidalijamąjį valdymą atliekant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF(13)) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) mokėjimus buvo lėta“ (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 8.2 langelis);

284.  pažymi, kad Audito Rūmai nustatė kelis sistemos trūkumus, susijusius su SOLID, PMIF ir VSF Komisijos ir valstybių narių lygmeniu;

285.  visų pirma apgailestauja dėl to, kad:

a)  Audito Rūmai pabrėžia, kad valstybės narės parengia daug PMIF ir VSF programų projektų, kuriuos Komisija prieš patvirtindama peržiūri, ir dėl to gali būti vėluojama jas įgyvendinti;

b)  Audito Rūmų teigimu, Komisijos atliekamas valstybių narių PMIF ir VSF sistemų vertinimas dažnai buvo paremtas nepakankamai išsamia informacija, ypač audito strategijų srityje;

c)  vėluojama teikti ex post atitikties auditų ataskaitas apie SOLID programas ir nepakankamai dokumentuotos kokybės kontrolės procedūros, taikomos užsakant audito paslaugas;

286.  apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai taip pat nustatė šiuos trūkumus valstybių narių lygmeniu: nepakankamai dokumentuojami patikrinimai vietoje, nėra specialios IT priemonės, skirtos lėšoms valdyti ir kontroliuoti, taip pat esama trūkumų valstybių narių audito institucijoms atliekant auditus;

287.  apgailestauja dėl to, kad savo metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymėjo, jog „Komisija 2016 m. nepaskelbė visos lėšų sumos, kuri buvo pritraukta pabėgėlių ir migracijos krizės klausimų sprendimui, ir ją sudėtinga įvertinti“ (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 2.28 punktas);

288.  apgailestauja, kad Audito Rūmai padarė išvadą dėl krizės centrų (Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2017), kad:

a)  nepaisant didelės Sąjungos paramos, 2016 m. pabaigoje priėmimo infrastruktūros Graikijoje ir Italijoje dar nebuvo parengtos tinkamai priimti migrantų;

b)  taip pat trūko tinkamos infrastruktūros nelydimiems nepilnamečiams apgyvendinti ir jų byloms tvarkyti laikantis tarptautinių standartų;

c)  įgyvendinant krizės centrų koncepciją taip pat reikia, kad migrantai būtų nukreipti į atitinkamas tolesnes priežiūros procedūras, t. y. nacionalinio prieglobsčio prašymo pateikimo arba grąžinimo į kilmės šalį, o tokių tolesnių procedūrų įgyvendinimas neretai yra lėtas, kyla įvairių trukdžių, kurie gali turėti pasekmių krizės centrų veikimui;

289.  apgailestauja dėl to, kad, „Human Rights Watch“ duomenimis, moterys praneša apie dažną seksualinį priekabiavimą krizės centruose Graikijoje;

290.  pritaria Audito Rūmų vertinimui dėl nepakankamo skaidrumo, susijusio su finansavimo pasiskirstymu tarp viešųjų išteklių ir lėšų iš migrantų teikiant neatidėliotiną pagalbą, susijusią su ES nepriklausančių šalių migrantų pervežimu iš Graikijos salų į Graikijos žemyninę dalį, apie kurį Audito Rūmai užsimena metinėje ataskaitoje (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 8.4 langelis); primena, kad pagal Sąjungos teisės aktus Sąjungos dotacijų gavėjams draudžiama gauti pelno įgyvendinant projektą; mano, kad dėl to kyla tam tikrų su Komisijos reputacija susijusių problemų ir klausimų dėl jos veiklos etikos požiūriu;

Taikytinos priemonės

291.  ragina:

a)  HOME GD apsvarstyti galimybę bendradarbiaujant su DEVCO GD ir NEAR GD nustatyti pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, susijusį su esminių ir pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių pašalinimu;

b)  Komisiją pergrupuoti biudžeto eilutes, pagal kurias finansuojama migracijos politika, ir sujungti jas vienoje eilutėje siekiant padidinti skaidrumą;

c)  Komisiją kartu su ES paramos grupėmis parengti konkrečią strategiją siekiant užtikrinti moterų ir lydimų nepilnamečių saugą krizės centruose;

d)  Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad Graikijoje ir Italijoje būtų tinkama migrantų priėmimo infrastruktūra;

e)  Komisiją ir valstybes nares ištaisyti sistemos trūkumus, kuriuos Audito Rūmai nustatė VMIF ir VSF valdymo srityje;

f)  Komisiją nurodyti apskaičiuotas išlaidas vienam migrantui arba prieglobsčio prašytojui kiekvienoje šalyje;

g)  Komisiją numatyti kontrolės sistemą, veikiančią laikantis pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių;

h)  Komisiją sugriežtinti pabėgėliams skiriamų lėšų, kurias valstybės narės dažnai skiria nepaprastosios padėties atvejais nesilaikydamos šiuo metu taikomų taisyklių, kontrolę;

Komisijos narių elgesio kodeksas ir vyresniųjų pareigūnų paskyrimo procedūros

292.  vertina tai, kad į raginimus Komisijai iki 2017 m. pabaigos peržiūrėti Komisijos narių elgesio kodeksą, be kita ko, apibrėžiant interesų konfliktą ir nustatant kadenciją baigusių pareigūnų darbo suderinamumo vertinimo kriterijus ir nustatant ilgesnį trejų metų Komisijos pirmininko pertraukos laikotarpį, buvo tinkamai sureaguota; pažymi, kad naujasis kodeksas įsigaliojo šių metų vasario 1 d.;

293.  primena, kad interesų konflikto nebuvimas taip pat turi būti būtina sąlyga, taikoma rengiant Komisijos nario klausinėjimus ir kad todėl finansinių interesų deklaravimo formos turi būti užpildytos ir su jomis leista susipažinti prieš kompetentingam Parlamento komitetui surengiant Komisijos nario klausymą, be to, šios formos turi būti atnaujinamos bent kartą per metus ir kiekvieną kartą pasikeitus informacijai;

294.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų užtikrinti didesnę Komisijos narių specialiųjų patarėjų atskaitomybę ir jų profesinių ryšių bei išsilavinimo skaidrumą, ir sudaryti sąlygas visuomenės stebėsenai siekiant užkirsti kelią jų potencialiems interesų konfliktams, nes jie turi nevaržomą prieigą prie Komisijos; mano, kad šie žingsniai padės riboti aukščiausio lygmens lobistinės veiklos per galines duris galimybes;

295.  pažymi, kad ilgesnis pertraukos laikotarpis, kuris trunka iki trejų metų, turėtų būti numatytas visiems Komisijos nariams, kaip to keletą kartų reikalavimo Parlamentas; atkakliai tvirtina, kad etikos komiteto nuomonės, jas priėmus, turėtų būti skelbiamos viešai;

296.  baiminasi, kad nepriklausomo etikos komiteto narių paskyrimo procesais nėra užtikrinamas jos nepriklausomumas, ir pabrėžia, kad nepriklausomi ekspertai neturėtų būti buvę Komisijos nariai arba buvę aukščiausiojo lygio Komisijos pareigūnai; prašo Komisijos, atsižvelgiant į šią pastabą, patvirtinti naujas Nepriklausomo etikos komiteto taisykles;

297.  siekdamas užtikrinti nepriekaištingą Europos viešąjį administravimą, ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl vyresniųjų pareigūnų, skyrimo procedūros, kuria užtikrinama, kad, laikantis maksimalaus skaidrumo ir visapusiškai užtikrinant lygias galimybes, būtų atrinkti geriausi kandidatai ir kuri būtų pakankamai išsami, kad ją būtų galima taikyti kitose institucijose, pvz., Parlamente ir Taryboje;

298.  atsižvelgdamas į ateitį, prašo Komisijos numatyti galimybę imtis tokių pagerinimo priemonių:

a)  reikėtų uždrausti priimti dovanas iš donorų iš valstybių narių (6 straipsnio 4 dalis);

b)  Komisijos narių dalyvavimą nacionalinėje politikoje per jų kadenciją reikėtų sustabdyti arba apriboti, kad tai būtų tik pasyvioji narystė;

c)  reikėtų patikslinti nuorodą į „naudojimą pagal diplomatines ar etiketo taisykles“ (6 straipsnio 2 ir 5 dalys), kuri nėra pakankamai tiksli ir aiški ir kuria galima piktnaudžiauti;

d)  Komisijos narių dalyvavimas nacionalinėse rinkimų kampanijose turėtų būti suderintas su dalyvavimu Europos rinkimų kampanijose (9 ir 10 straipsniai); abiem atvejais Komisijos nariai turėtų būti įpareigoti išeiti nemokamų rinkiminių atostogų;

e)  reikėtų patikslinti kriterijus dėl galimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal SESV 245 arba 247 straipsnius;

f)  Komisijos nariai turėtų deklaruoti visus savo susijusius interesus (akcininkai, įmonės valdybos nariai, patarėjai ir konsultantai, asocijuotųjų fondų nariai ir pan.), užuot pasirinkę tik tuos interesus, kurie, jų manymu, galėtų būti laikomi kaip sukeliantys interesų konfliktą;

g)  interesų deklaracijos turėtų būti patobulintos atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 1 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos narių interesų deklaracijų gairių (2016/2080(INI));

Administravimas

Audito Rūmų išvados

299.  pažymi, kad visose institucijose pareigybių skaičius etatų plane 2013–2017 m. mažinamas 4,0 proc. (nuo 39 649 iki 38 072 pareigybių) ir kad 2013–2017 m. institucijos sumažino tarnautojų (pareigybių, kurias faktiškai užima pareigūnas) skaičių 1,4 proc. (nuo 37 153 iki 36 657 pareigybių);

300.  taip pat atkreipia dėmesį į galutines Audito Rūmų išvadas:

„30. Tačiau per tą patį laikotarpį vykdydama metinę biudžeto sudarymo procedūrą biudžeto valdymo institucija skyrė naujas pareigybes institucijoms, įstaigoms ir agentūroms. Tos pareigybės buvo skirtos daugiausia jų veiklai plėtoti (taip paaiškinamas nemenkas agentūroms skirtų pareigybių skaičiaus padidėjimas), Kroatijos stojimui ir politinėms frakcijoms Europos Parlamente.

31. Todėl pareigybių skaičius etatų planuose 2012–2017 m. sumažėjo 1,1 proc., esant gana dideliems skirtumams tarp institucijų (–3,5 proc.), decentralizuotų įstaigų (+13,7 proc.) ir vykdomųjų įstaigų (+42,9 proc.). Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. faktiškai užimtų pareigybių skaičius padidėjo 0,4 proc. (–1,3 proc. institucijose ir įstaigose ir +11,3 proc. agentūrose, 9,6 proc. decentralizuotose įstaigose ir 33,7 proc. vykdomosiose įstaigose). Vidutinis laisvų darbo vietų lygis sumažėjo nuo 6,9 proc. 2013 m. sausio 1 d. iki 4,5 proc. 2017 m. sausio 1 d. ir kai kuriose institucijose ir įstaigose pasiekė mažesnį nei 2 proc. lygį.“(14);

301.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Liuksemburge dirbančių ES tarnautojų diskriminavimą, kuris tęsiasi nepaisant ES Teisingumo Teismo 2000 m. spalio mėn. priimto Sprendimo Ferlini (C-411/98) ir Direktyvos 2011/24/ES nuostatų, pagal kurias tokia praktika draudžiama. Taip pat pabrėžia, kad per aukštos kainos nustatomos ir toliau: prisidengiant dviem susitarimais su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Ligoninių federacija (Fédération des Hôpitaux, FH) bei Gydytojų ir dantistų asociacija (Association des Médecins et Dentistes, AMD), kainos gali būti didesnės iki 15 proc., tačiau tais atvejais, kai paslaugos teikiamos ligoninėse, jų kainos gali būti net 500 proc. didesnės. apgailestauja dėl to, kad 2000 m. ESTT sprendimo ir Direktyvos 2011/24/ES nuostatos pažeidžiamos ne tik šiais dviem susitarimais, jų nesilaiko ir daugelis nacionalinių sveikatos paslaugų teikėjų; pirmiausiai, ragina Komisiją apskaičiuoti metinę per didelių papildomų išlaidų iš ES biudžeto (Bendroji sveikatos draudimo sistema) sumą ir ją pateisinti, antra – nustatyti pažeidimo procedūrą arba panašius teisinius veiksmus prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę; trečia – informuoti Parlamentą apie Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmams pateiktos viešos peticijos Nr.°765 ir 2017 m. spalio 19 d. ten vykusios viešų diskusijų rezultatus; ketvirta – pareikšti protestą prieš šiuos du susitarimus su Ligonių federacija bei Gydytojų ir dantistų asociacija;

302.  teigiamai vertina Komisijos nario G. Oettingerio pareiškimus dėl darbuotojų politikos apribojimų panaikinimo siekiant išvengti rimtų kliūčių tinkamam Europos institucijų veikimui ir viešųjų paslaugų, kurias ES teikia Europos piliečiams, kokybei; pažymi, kad svarbu turėti tvirtą Europos valstybės tarnybą, kuri tarnautų piliečiui ir gebėtų reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria ES, ir įgyvendinti ES politiką laikantis aukščiausių įmanomu nepriekaištingumo ir profesionalumo standartų bei užtikrinti šios tarnybos veikimą skiriant visus būtinus teisinius ir biudžeto išteklius; pažymi, kad svarbu dar kartą padaryti Europos valstybės tarnybą patrauklia darbo vieta jauniems ES specialistams; ragina Komisiją parengti ataskaitą apie ES valstybės tarnybos patrauklumui taikomų apribojimų pasekmes ir apie dabartinę nepakankamo finansavimo būklę, kurioje siūlomi sprendimo būdai, padedantys priartinti tarnybą prie Europos piliečių ir padidinti jų susidomėjimą galimybėmis prie jos prisijungti;

303.  pažymi, kad svarbu rasti perteklinių ir daugeliu atveju ydingų sąskaitų už Parlamento darbuotojams ir nariams suteiktas medicinines paslaugas išrašymo problemos, kuri egzistuoja tam tikrose valstybėse narėse, sprendimo būdą; ragina Komisiją ieškoti šios problemos sprendimo būdų, kuri tokiose šalyse kaip Liuksemburgas kasmet kainuoja apie 2 mln. eurų (pvz. derybos su valstybių narių viešos ar privačios socialinės apsaugos sistemomis, į užsienį keliaujantiems asmenims skirtos kortelės, kuri būtų panaši į Europos sveikatos draudimo kortelę, sukūrimas ir pan.);

Jean Monnet pastatai (JMO I, JMO II) Liuksemburge

304.  pripažįsta, kad naujojo Jean Monnet pastato (JMO II) statybos gerokai vėluoja dėl papildomų išlaidų;

305.  apgailestauja dėl to, kad Komisijai ir Liuksemburgo valdžios institucijoms prireikė 15 metų (1994–2009 m.) susitarti dėl būsimų Komisijos departamentų patalpų Liuksemburge;

306.  laukia išsamios 1975–2011 m. JMO I ir JMO II istorijos, kaip žadėjo Komisija savo atsakymuose raštu, kurie buvo pateikti rengiantis klausymams su Komisijos nariu G. Oettinger 2018 m. sausio 23 d.;

307.  apgailestauja, kad nors išsamus sąrašas medžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto JMO I pastate buvo parengtas 1997 m., Komisija nepaliko pastato iki 2014 m. sausio mėn., o techninių ekspertizių bendrovei AIB-Vinçotte Luxembourg persvarstyti savo išvadas užtruko iki 2013 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad JMO I pastate asbesto lakštai buvo mažesnio tankio nei iš pradžių manyta, todėl jie buvo kur kas labiau jautresni mechaniniam poveikiui (paprastos trinties pakako, kad ore pasklistų pluošto dalelės, kurias galima įkvėpti; mano, kad Komisija, atsižvelgdama į didelį įkvėpto asbesto pavojų sveikatai, turėjo išnagrinėti ekspertų ataskaitą ir šios srities ekspertų kompetentingas išvadas, visų pirma po to, kas įvyko „Berlaymont“ pastate Briuselyje; ragina Komisiją informuoti Parlamentą, ar visi darbuotojai buvo tinkamai informuoti apie padėtį ir didelį faktinį pavojų sveikatai, ar buvo nustatytos kokios nors ligos, kurias galėjo sukelti įkvėptos asbesto dalelės ir kokių priemonių buvo imtasi tokiais atvejais, ir ar taikytos prevencinės priemonės (tikrinimas ir ankstyva ligų diagnostika ir pan.); taip pat ragina Komisiją pranešti, ar ji šiuo atžvilgiu inicijavo kokias nors procedūras prieš bendrovės AIB-Vinçotte Liuksemburgo filialą;

308.  pažymi, kad 2015 m. gruodžio mėn. Komisija ir Liuksemburgo valdžios institucijos susitarė pasidalyti su ankstesniu išvykimu iš JMO I pastato susijusias išlaidas; pažymi, kad pagal pirminį planą JMO II pastatas turėjo būti užbaigtas 2014 m. gruodžio 31 d.;

309.  ragina Komisiją pateikti išsamią šešių pastatų (ARIA, LACC, HITEC, DRB, BECH ir T2), kuriuose šiuo metu yra įsikūrusi Komisija, nuomos išlaidų, kurios atsiranda dėl vėlavimo parengti naudojimui JMO II pastatą, ir pasekmių, atsirandančių dėl nuomos sutarčių, ataskaitą; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu (angl. CHSW), užtikrinti, kad būtų pagerintos darbo sąlygos šiuose šešiuose pastatuose, ir užbaigti greitas derybas su Liuksemburgo valdžios institucijomis dėl judumo ir leidimo joms patekti į pastatus sąlygų; be to, primena, kad kiekviename pastate, laikantis Liuksemburgo teisės aktų, reikėtų sukurti medicinos punktus;

310.  neseniai sužinojo, kad pirmasis JMO II statybos etapas turi būti užbaigtas tik 2020 m., o antrasis – 2024 m.; pažymi, kad Komisija vėlavimą paaiškina taip:

a)  architektų konsorciumas „KSP“ paprašė peržiūrėti kai kurias statinio statybos darbų vykdymo sutarties nuostatas;

b)  vykdant viešųjų pirkimų procedūras dėl žemės darbų kilo administracinių problemų;

c)  labai pasikeitė saugumo priemonės;

311.  pageidauja iki 2018 m. birželio 30 d. gauti su tais paaiškinimais susijusius patvirtinamuosius dokumentus;

Europos mokyklos

312.  primena, kad 2016 m. Komisija apmokėjo 61 proc. (177,8 mln. EUR) mokyklų biudžeto;

313.  apgailestauja, kad praėjus daugiau nei 15 metų(15) Europos mokyklose vis dar nėra patikimos finansų valdymo sistemos;

314.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokyklų metinės finansinės atskaitomybės už 2016 finansinius metus, kurioje pastebėti tokie trūkumai(16):

„27. Audito Rūmai nustatė didelių kaupiamosios apskaitos trūkumų centrinio biuro ir Alikantės ir Karlsrūhės mokyklų apskaitoje, visų pirma apskaičiuojant ir registruojant išmokų darbuotojams atidėjinius ir registruojant mokėtinas ir gautinas sąskaitas. Vykstant konsolidavimo procedūrai pagrindinės klaidos buvo ištaisytos. Nors Alikantės ir Karlsrūhės mokyklų vidaus kontrolės sistemos nepasižymi dideliais trūkumais, centrinio biuro vidaus kontrolės sistemoje didelių trūkumų vis dar yra. Nepriklausomo išorės auditoriaus audito ataskaitose taip pat atskleisti dideli su samdymo, viešųjų pirkimų ir mokėjimo procedūromis susiję trūkumai. Taigi Audito Rūmai negali patvirtinti, kad finansų valdymas vykdomas remiantis bendrąja sistema.“

315.  pripažįsta, kad apribojusi savo patikinimo pareiškimą generalinė direktorė pasielgė deramai: „Generalinė direktorė, veikdama kaip laikinai einanti pareigas leidimus suteikianti pareigūnė, pasirašė patikinimo pareiškimą, bet su reputacine išlyga, susijusia su veiksmingu kai kurių Europos mokyklos skiriamų Komisijos lėšų valdymu.“(17);

316.  apgailestauja, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl Europos mokyklų metinės finansinės atskaitomybės už 2016 finansinius metus pastebėti įvairūs trūkumai; mano, kad Europos mokyklų sistemos finansinė atskaitomybė turėtų būti padidinta iki atitinkamo lygmens naudojant specialią jai skirto 177,8 mln. EUR biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

317.  pakartoja Parlamento nuomonę, kad būtina skubiai atlikti išsamią Europos mokyklų sistemos peržiūrą siekiant įvertinti „su valdymo, finansiniais, organizaciniais ir pedagoginiais klausimais susijusią reformą“ ir primena savo prašymą, kad „Komisija kasmet pateiktų Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas pasiektos pažangos vertinimas“;

318.  klausia Komisijos, kada, jos nuomone, Europos mokyklose bus įdiegta patikimo finansų valdymo sistema; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos mokyklose būtų galima kuo greičiau įdiegti gero finansų valdymo sistemą;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

319.  yra nustebęs, kad organizacijos viduje kuriamos naujos bylų valdymo sistemos sukūrimas kainuos 12,2 mln. EUR; klausia, ar OLAF atliko kokį nors rinkos tyrimą, kad rastų pigesnių sprendimų prieš patirdamas tokias išlaidas; tikisi, kad Komisija ir OLAF biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateiks išsamų paaiškinimą dėl numatytųjų išlaidų ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant rasti ekonomiškesnį sprendimo būdą;

320.  Ypač nerimauja dėl

a)  pareigybių, kurios naudojamos tik kaip delegavimo atspirties taškas, kūrimo,

b)  didelio pareigūnų, kurie prieš sutikdami pereiti į su jų ankstesne darboviete glaudžiai susijusias pareigas nepaiso veiklos pertraukos laikotarpio, skaičiaus,

c)  didelio pareigūnų, kuriems kyla pavojus įsivelti į interesų konfliktą, susijusį su lojalumu savo buvusiam ir dabartiniam darbdaviui, skaičiaus;

Ekspertų grupės

321.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sudarytos suderintos sudėties ekspertų grupės; atkreipia dėmesį į 2017 m. vasario 14 d. organizacijos „Corporate Europe Observatory“ ataskaitą „Bendrovių interesai ir toliau dominuoja pagrindinėse ekspertų grupėse“(18); yra susirūpinęs dėl šios išvados, ypač dėl nesubalansuotų ekspertų grupių „GEAR2030“, „Automatiniai informacijos apie finansines sąskaitas mainai“, bendro sandorių kainodaros forumo, ekspertų grupės „Gero mokesčių valdymo, agresyvaus mokesčių planavimo ir dvigubo apmokestinimo klausimai“ ir motorinių transporto priemonių darbo grupės pogrupio „Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis. Lengvosios transporto priemonės“; mano, kad Parlamentas vis dar negavo oficialaus atsakymo į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl registro kontrolės ir Komisijos ekspertų grupių sudėties(19); Ragina Komisiją nedelsiant pateikti išsamų atsakymą;

Bendrovė „Volkswagen Group“.

Tiriamoji žurnalistika ir kova su korupcija

322.  smerkia Slovakijos tiriamosios žurnalistikos žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kusnirovos nužudymą 2018 m. vasario 22 d., labai nerimauja dėl informacijos, iš kurios matyti, kad šis išpuolis galėtų būti susijęs su apgaulingu Sąjungos lėšų pervedimu Slovakijos gyventojui ir tariamais ryšiais su organizuota nusikalstama grupuote Ndràngheta; prašo Komisijos ir OLAF atidžiai nagrinėti šią bylą ir teikti apie ją ataskaitas vykdant tolesnę veiklą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai;

Pereinamojo laikotarpio pašalpos

323.  atkreipia dėmesį į Parlamento D teminio skyriaus tyrimo „Pereinamojo laikotarpio išmokos buvusiems ES pareigūnams – per mažai sąlygų?“ išvadas ir rekomendacijas; ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas ir inicijuoti pereinamojo laikotarpio išmokų buvusiems ES pareigūnams peržiūrą siekiant padidinti išmokų skaidrumą ir ES biudžeto atskaitomybę prieš piliečius;

Vykdomosios įstaigos

324.  ragina atitinkamas vykdomąsias įstaigas:

a)  imtis tolesnių veiksmų ir įgyvendinti Vidaus audito tarnybos rekomendacijas;

b)  kuo labiau vengti perkelti užduotis į kitą laikotarpį skiriant diferencijuotus biudžeto asignavimus siekiant tiksliau atspindėti daugiametį operacijų pobūdį;

c)  rengti išsamius viešųjų pirkimų ir naujų darbuotojų atrankos procedūros dokumentus.

Komitetų nuomonės

Užsienio reikalai

325.  atkreipia dėmesį į 2017 m. birželio mėn. paskelbtą galutinę Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) išorės vertinimo ataskaitą; džiaugiasi požymiais, kad rinkimų stebėjimas padeda siekti bendrų ir konkrečių EDŽTRP tikslų; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti nuolatinę vietos gyventojų paramą Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms; taigi atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir nustatyti Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms panaudotų išteklių ir tų misijų rekomendacijų vykdymo proporcingumo reikalavimą; ragina Komisiją atsižvelgti į pasiūlymus, pateiktus galutinėje EDŽTRP išorės vertinimo ataskaitoje, siekiant toliau gerinti rinkimų stebėjimo rekomendacijų vykdymą;

326.  palankiai vertina padarytą pažangą, tačiau pažymi, kad Komisija dar nepripažino, jog keturios iš dešimties pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) vykdomos civilinės misijos atitinka Finansinio reglamento 60 straipsnį; primygtinai ragina Komisiją greičiau atlikti darbus, kad, vadovaujantis Audito Rūmų rekomendacijomis, būtų akredituotos visos civilinės BSGP misijos ir sudarytos sąlygos joms pavesti biudžeto vykdymo užduotis pagal netiesioginio valdymo principą. Vystymasis ir bendradarbiavimas

327.  yra labai susirūpinęs dėl pastebimos Komisijos pasiūlymų tendencijos ignoruoti teisiškai privalomas Reglamento (ES) Nr. 233/2014 nuostatas(20), kai kalbama apie finansuoti tinkamas išlaidas teikiant oficialią paramą vystymuisi ir tinkamas remti šalis pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; primena, kad Sąjungos išlaidų teisėtumas yra vienas iš pagrindinių patikimo finansų valdymo principų ir kad politiniai aspektai neturėtų būti viršesni už aiškias teisines nuostatas; primena, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonė, visų pirma, yra instrumentas, skirtas kovai su skurdu;

328.  pritaria tam, kad būtų naudojama parama biudžetui, tačiau primygtinai ragina Komisiją tiksliau ir aiškiai apibrėžti vystymosi rezultatus, kurie turi būti pasiekti kiekvienu atveju, ir, visų pirma, stiprinti kontrolės mechanizmus, taikomus valstybių, paramos gavėjų, veiksmams korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisės viršenybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvių, arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų;

329.  yra susirūpinęs, nes Audito Rūmai pareiškė, kad yra didelė rizika, jog Sąjunga neįgyvendins savo tikslo, kad į klimato kaitos aspektą būtų atsižvelgiama visame Sąjungos biudžete, ir kad tikslas, jog 20 % jos lėšų būtų panaudota klimato politikai, nebus pasiektas;

330.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Audito Rūmai nustatė, jog ES biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima; pabrėžia, kad gali kilti neigiamų pasekmių besivystančioms šalims, nes, kaip konstatavo Audito Rūmai: „Komisija nereikalavo, kad pagal savanoriškas schemas būtų užtikrinama, kad sertifikuojama biodegalų gamyba nekelia reikšmingos neigiamų socialinių ekonominių padarinių rizikos, pavyzdžiui, su žemės valdomis susijusių konfliktų, priverstinio / vaikų darbo, blogų darbo sąlygų ūkininkams bei grėsmių sveikatai ir saugai“, ir prašo Komisijos spręsti šią problemą; prašo Komisiją spręsti šį klausimą;

331.  tikisi, kad jam bus suteikta visa informacija ir su juo bus visapusiškai konsultuojamasi dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės laikotarpio vidurio peržiūros, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

332.  ragina Komisiją vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo greičiau ir kuo didesnę pažangą šalis darys vykdydama vidaus reformas, kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti demokratines institucijas, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinę valstybę, išnaikinti korupciją, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos; pabrėžia, kad taikant šį pozityvaus sąlygų nustatymo metodą ir kartu didelį dėmesį telkiant į tai, kad finansavimas būtų skiriamas kaimo bendruomenių mažos apimties projektams, gali įvykti realūs pokyčiai ir būti užtikrinta, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiau; kita vertus, griežtai smerkia bet kokius mėginimus pagalbą teikti su sąlyga, kad būtų vykdoma sienų kontrolė;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

333.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmams vertinant 168 užbaigtus projektus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išlaidų srityje nustatyta, kad tik įgyvendinant trečdalį jų buvo taikoma veiksmingumo vertinimo sistema, pagal kurią išdirbio ir rezultatų rodikliai buvo susieti su veiksmų programos tikslais, ir kad įgyvendinant 42 proc. iš jų nebuvo taikomi rezultatų rodikliai arba tikslai, dėl to neįmanoma įvertinti šių projektų konkretaus įnašo į bendrus programos tikslus;

334.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad persvarstydama Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų koncepciją ir įgyvendinimo mechanizmą laikotarpiu po 2020 m. Komisija turėtų pasirūpinti, kad vykdant programą dėmesys būtų telkiamas į veiklos rezultatus, ir supaprastinti mokėjimų mechanizmą, atitinkamai skatindama taikyti tolesnes priemones, pagal kurias išmokų dydis siejamas su veiklos rezultatais, o ne paprasčiausiai kompensuojamos išlaidos;

335.  teigiamai vertina rezultatus, pasiektus 2016 m. pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) tris kryptis; atkreipia dėmesį į pagal programą EaSI teikiamos paramos ir, visų pirma, į su ja susijusios programos PROGRESS ir Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) svarbą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; susirūpinęs pažymi, kad teminis socialinio verslumo skyrius pagal EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį ir toliau nepasiekia laukiamų rezultatų; ragina Komisiją reikalauti, kad Europos investicijų fondas įsipareigotų visapusiškai panaudoti išteklius pagal teminį socialinio verslumo skyrių;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

336.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas, 2016 m. buvo sudarytas veiksmų planas, siekiant pagerinti su mokėjimų pagal LIFE programą vėlavimu susijusią padėtį; pažymi, kad 2016 m. pavėluoti mokėjimai sudarė 3,9 %;

337.  apgailestauja, kad nėra specialios ir Komisijos valdomos ataskaitų, kuriose būtų nustatytas ir įvertintas nepageidaujamas Sąjungos politikos poveikis, dėl kurio aktyvėja klimato kaita, ir kiekybiškai nustatyta tokių išlaidų dalis bendrajame Sąjungos biudžete, rengimo sistemos;

338.  pabrėžia, jog vidaus auditai taip pat parodė, kad vėluota įgyvendinti vieną labai svarbią su IT saugumu susijusią rekomendaciją (dėl ES ATLPS IT sistemos saugumo valdymo) įgyvendinimo, ir tai Komisijos tarnyboms kelia saugumo pažeidimų grėsmę;

339.  atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant 2016 m. liepos mėn. inicijuotą ex post vertinimą, nustatyta, kad, nors vykdant programą buvo pasiekta vertingų ir aiškiai su Sąjungos ir nacionalinės sveikatos politikos prioritetais susijusių rezultatų, visgi dar galima patobulinti veiksmų rezultatų sklaidą ir sąveiką su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, pvz., struktūriniais fondais;

Transportas ir turizmas

340.  apgailestauja, kad tuo metu, kai rengiama kita DFP, Audito Rūmai nepateikė jokios išsamios informacijos apie auditą, atliktą transporto sektoriuje, kuris priklauso sričiai „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, visų pirma, susijusį su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP);

341.  pažymi, kad iki 2016 m. pabaigos EITP lėšomis visoje Europoje paremti 452 transporto projektai už bendrą 19,4 mlrd. EUR investicijų sumą; dar kartą tvirtina, kad EITP finansavimo priemonė yra svarbi norint baigti kurti TEN-T tinklą ir bendrą Europos transporto erdvę; pabrėžia, kad ateityje reikėtų vengti mažinti EITP skirtą biudžetą siekiant finansuoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) iniciatyvą, kaip tai buvo daroma praeityje;

342.  pažymi, kad 2016 m. pagal ESIF skirta 3,64 mlrd. EUR 29 operacijoms – 25 transporto projektams ir kelis sektorius apimantiems fondams – finansuoti, tikintis, kad investicijos iš viso sieks 12,65 mlrd. EUR; apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) nepateikė išsamios informacijos apie atskirai kiekviename sektoriuje kiekvienais metais ESIF remiamus projektus;

343.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pradėta programa „Green Shipping Guarantee“ pasinaudojant nauja EITP skolos priemone ir ESIF, taigi bus galima sutelkti 3 mlrd. EUR investicijų švarioms technologijoms laivuose įrengti; prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją apie šios programos įgyvendinimą, įskaitant finansinius, technologinius aspektus ir poveikį aplinkai ir ekonomikai;

344.  pažymi, kad finansinių priemonių skaičius gerokai išaugo ir taip sukuriama naujų derinimo galimybių transporto sektoriuje, sykiu sukuriant sudėtingas taisykles, taikomas paraleliai su Sąjungos biudžeto sistema; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių priemonių, taikomų paraleliai su Sąjungos biudžeto sistema, gali kilti pavojus, kad sumažės atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nesuderintas ataskaitų teikimas, auditas ir viešoji kontrolė; taip pat apgailestauja dėl to, kad įgyvendinimo įgaliojimai naudojant ESIF lėšas yra perduoti EIB, tad viešoji kontrolė yra labiau ribota nei kitų priemonių, remiamų iš Sąjungos biudžeto, atveju;

345.  ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki pasiūlymo dėl kitos DFP ir kitos EITP pateikimo aiškiai transporto sektoriuje įvertinti ESIF poveikį kitoms finansinėms priemonėms, visų pirma EITP, taip pat EITP skolos priemonės suderinamumui su kitomis Sąjungos iniciatyvomis; prašo, kad šis vertinimas apimtų aiškią investicijų geografinės pusiausvyros transporto sektoriuje analizę; tačiau primena, kad pagal finansinę priemonę panaudota lėšų suma neturėtų būti laikoma vieninteliu tinkamu kriterijumi, naudojamu vertinant jos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją išsamiau įvertinti įgyvendinant Sąjungos finansuojamus transporto projektus pasiektus rezultatus ir išmatuoti jų pridėtinę vertę;

346.  dar kartą primena savo prašymą, kad Komisija, atsižvelgdama į įvairius finansavimo šaltinius, užtikrintų lengvą prieigą prie projektų, t. y. sukurtų vieną bendrą prieigą, siekiant, kad piliečiai galėtų gauti aiškią informaciją, kaip plėtojama bendromis Sąjungos ir ESIF lėšomis finansuojama infrastruktūra;

347.  ragina Komisiją įvertinti susitarimo su Eurokontrole dėl veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos finansinį veiksmingumą ir skubiau parengti pasiūlymą dėl veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos, kaip Europos ekonominės reguliavimo įstaigos, kurią prižiūrėtų Komisija, sukūrimo; be to, atsižvelgdamas į būtinybę kuo skubiau sukurti Bendrą Europos dangų ir siekdamas padidinti aviacijos pramonės konkurencingumą, ragina Komisiją sparčiau parengti pasiūlymą siekiant paskirti tinklo operatorius – savarankiškus paslaugų teikėjus, kurių veikla grindžiama sektoriaus subjektų partneryste;

348.  ragina Komisiją pateikti valstybių narių finansuojamų transporto srities projektų, įgyvendinamų pagal strategiją dėl Dunojaus regiono, poveikio vertinimą ir pateikti pasiūlymą, kaip padidinti būsimų projektų pridėtinę vertę, siekiant padėti užbaigti šį svarbų transporto koridorių;

349.  labai apgailestauja, kad nėra atskiros turizmui skirtos biudžeto eilutės, todėl trūksta skaidrumo kalbant apie Sąjungos lėšų panaudojimą su turizmu susijusiai veiklai remti; pakartoja savo prašymą į būsimus Sąjungos biudžetus įtraukti turizmui skirtą biudžeto eilutę;

Regionų vystymasis

350.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka administraciniai gebėjimai įprastai naudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondai), ir mano, kad keitimasis gerąja patirtimi galėtų veiksmingai padėti sustiprinti valstybių narių pajėgumus šioje srityje;

351.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad didelis vėlavimas įgyvendinant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką padidino įvairius skirtumus tiek visoje Sąjungoje, tiek valstybėse narėse ir regionuose, taip keldamas pavojų Sąjungos vientisumui;

352.  atkreipia dėmesį į 2017 m. strateginę ataskaitą dėl ESI fondų įgyvendinimo(21), kurioje pabrėžiama, kad nuo finansavimo laikotarpio pradžios bendra ESI fondų atrinktų projektų vertė pasiekė 278 mlrd. EUR ribą, kitaip sakant, į Europos realiąją ekonomiką investuota 44 proc. visų lėšų, kurias 2014–2020 m. laikotarpiui suplanuota investuoti; mano, kad 2014–2020 m. laikotarpio programos dabar įgyvendinamos visu pajėgumu, o tai rodo ne tik sanglaudos politikos investicijų pridėtinę vertę visiems Sąjungos regionams, bet ir poreikį toliau stengtis stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus;

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

353.  palankiai vertina tai, kad Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) buvo dar tobulinta ir padidėjo jos tikslumas, taip ji tapo puikia priemone, padedančia sumažinti klaidų lygį ir administracinę naštą ūkininkams ir mokėjimo agentūroms;

354.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti didelį žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, kai reikia, skubiai ir veiksmingai reaguoti;

355.  pažymi, kad pirmieji metai, kai visu laikotarpiu buvo įgyvendinamas žalinimas, nepadarė poveikio klaidų lygiui, ir tai, atsižvelgiant į sudėtingas žalinimo taisykles, galima laikyti dideliu ūkininkų ir mokėjimo agentūrų laimėjimu; pritaria Komisijos nuomonei, kad dar anksti daryti išvadas dėl tikslaus poveikio aplinkai; pažymi, kad ne tik žalinimas, bet, visų pirma, kiti veiksniai taip pat daro įtaką žemės ūkio sektoriaus aplinkosauginiam veiksmingumui; pabrėžia, kad žalinimas parodo, kad reikia atlikti daugiau veiklos auditų ir žemės ūkio srityje;

356.  palankiai vertina žalinimo sistemą ir jos tikslą – užtikrinti, kad Sąjungos ūkiai labiau tausotų aplinką, t. y. taikytų pasėlių įvairinimo, daugiamečių žolynų išlaikymo ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymo ariamojoje žemėje praktiką, kaip nurodyta Audito Rūmų metinėje ataskaitoje;

357.  pabrėžia, kad labai skiriasi klaidų rūšys ir mastas, t. y. administracinio pobūdžio netyčiniai praleidimai labai skiriasi nuo sukčiavimo atvejų, ir kad paprastai dėl praleidimų nepadaroma finansinės žalos mokesčių mokėtojams, ir į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta vertinant faktinį klaidų lygį; primena Komisijai, kad riziką dėl netyčinių klaidų, atsirandančių dėl sudėtingų taisyklių, galiausiai tenka prisiimti paramos gavėjui; apgailestauja dėl to, kad, net tuo atveju, jei investicijos buvo veiksmingos, Audito Rūmai išlaidas vis tiek vertina kaip 100 % netinkamas finansuoti, jeigu padaroma viešųjų pirkimų klaidų; todėl pabrėžia, jog pageidautina, kad klaidų skaičiavimo metodas būtų dar labiau racionalizuotas;

358.  atkreipia dėmesį į tai, kad prieiga prie duomenų ir tinkama stebėsena, visų pirma, susijusi su aplinkos aspektais, yra itin svarbi, atsižvelgiant į tai, kad tam tikri gamtos ištekliai, pavyzdžiui, dirvožemis ir biologinė įvairovė, padeda užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą;

359.  tikisi, kad Audito Rūmai pakoreguos savo priežiūros metodą taip, kad vienoda svarba būtų teikiama lėšų panaudojimui ir skyrimui;

Žvejyba

360.  primygtinai reikalauja, kad būsimose ataskaitose Audito Rūmai žuvininkystės ir jūrų reikalų sričių klaidų lygius pateiktų atskirai siekiant pašalinti iškraipymus, kurių atsiranda dėl kitų sričių įtraukimo į tą pačią išlaidų kategoriją; konstatuoja, kad jūrų reikalai ir žuvininkystė nėra pakankamai išsamiai išnagrinėti Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir dėl to sunku deramai įvertinti šių sričių finansų valdymą;

361.  giria Komisiją už ypač aukštą 2016 m. biudžeto III skirsnio 11 antraštinės dalies jūrų reikalų ir žuvininkystės srities tiek įsipareigojimų asignavimų (99,2 proc.), tiek mokėjimų asignavimų (94,7 proc.) panaudojimo lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnį(22) biudžeto ištekliai suskirstyti pagal jų skyrimo sritį, taigi Komisija savo ataskaitoje turėtų išsamiai nurodyti panaudojimo lygį pagal biudžeto eilutes;

362.  atkreipia dėmesį į MARE GD veiklos ataskaitoje pateiktą su aštuoniomis valstybėmis narėmis susijusią išlygą dėl nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų pagal Europos žuvininkystės fondą (EŽF);

363.  ragina MARE GD tęsti savo pastangas vykdant pagal pasidalijamojo valdymo principą naudojamų asignavimų kontrolę, ypač veiksmus, susijusius su EŽF ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF);

364.  pažymi, kad rizikuojama prarasti 5,9 mln. EUR lėšų ir kad Komisija priėmė reikiamas priemones, kad įvertintų 2017 m. patirtas išlaidas ir prireikus susigrąžintų skirtas lėšas;

365.  pabrėžia, kad, praėjus trejiems metams po EJRŽF įsteigimo 2014 m. gegužės 15 d., jo biudžeto įvykdymo lygis 2014–2020 m. laikotarpiu tebėra nepatenkinamas, nes iki 2017 m. rugsėjo mėn. panaudota tik 1,7 proc. iš 5,7 mlrd. EUR pagal pasidalijamąjį valdymą naudotinų lėšų; pažymi, kad EJRŽF naudojimas priklauso valstybių narių kompetencijai; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnį biudžeto ištekliai suskirstyti pagal jų skyrimo sritį, taigi Komisija savo ataskaitoje turėtų išsamiai nurodyti panaudojimo lygį pagal biudžeto eilutes;

366.  mano, kad būtina valstybėms narėms teikti visą galimą pagalbą siekiant užtikrinti tinkamą ir visapusišką EJRŽF išteklių naudojimą, aukštą vykdymo lygį, laikantis jų atitinkamų prioritetų ir reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tvarų žuvininkystės sektoriaus vystymąsi;

Kultūra ir švietimas

367.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. pagal programą „Erasmus+“ 500 000 asmenų suteikta galimybė studijuoti, mokytis ar užsiimti savanoriška veikla užsienyje ir įgyvendinamas tikslas iki 2020 m. pasiekti 4 mln. dalyvių tikslinį rodiklį; pabrėžia, kad programoje „Erasmus+“ dalyvavę studentai paprastai įgyja daug įvairių universaliųjų įgūdžių, kompetencijos ir žinių ir jų karjeros perspektyvos geresnės, palyginti su nejudžiais studentais, ir kad ši programa yra strateginė investicija į Europos jaunimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad programa galėtų pasinaudoti daugiau asmenų, visų pirma jaunuoliai, turintys mažiau galimybių;

368.  teigiamai vertina tai, kad didžioji dalis paraiškos dėl finansavimo pagal programą „Erasmus+“ pateikimo procedūros vykdoma internetu; tačiau mano, kad procedūra galėtų būti dar labiau supaprastinta panaikinant reikalavimą, kad projekto partnerių akreditaciniai laiškai būtų pasirašyti ranka;

369.  nurodo, kad vis dar susiduriama su problemomis siekiant gauti programos „Erasmus+“ finansavimą jaunimo sektoriuje, nes programą decentralizuotai valdo nacionalinės agentūros; ragina Europos Komisiją imtis būtinų veiksmų ir, pvz., centralizuoti dalį finansavimo vykdomojoje įstaigoje; be to, ragina Komisiją suteikti priemones, kurių reikia, kad visi programos naudos gavėjai aktyviau dalyvautų, pvz., steigiant nuolatinius konkrečių sektorių pakomitečius, kaip nurodoma Reglamente (ES) Nr. 1288/2013(23);

370.  teigia, kad iki šiol pagrindinis programos „Erasmus+“ sėkmės veiksnys buvo akademiniai mainai ir kad, siekiant išvengti jų mažėjimo, jokia finansavimo dalis neturėtų būti naudojama kitoms programoms ir „Erasmus+“ taikymo sritis neturėtų būti plečiama siekiant aprėpti kitus naudos gavėjus, pvz., migrantus;

371.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pagal programą „Europa piliečiams“ ir programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę „Kultūra“ nuolat atrenkama labai nedaug projektų (atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. 2016 m.); pabrėžia, kad žemas projektų sėkmės lygis pareiškėjams kelia nepasitenkinimą ir tai yra nepakankamo finansavimo, kuris neatitinka didelių užsibrėžtų programų tikslų, pasekmė;

372.  nurodo, kad pačios Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) teigia, kad programa „Europa piliečiams“ visu pajėgumu pradėta įgyvendinti 2016 m. – trečiaisiais jos įgyvendinimo metais; todėl ragina Komisiją ir Tarybą rengiant 2014–2020 m. DFP tinkamai atsižvelgti į tai, kad akivaizdžiai reikia ilgų laikotarpių norint visapusiškai įgyvendinti naujas programas, kad būtų išvengta panašių vėlavimų pagal finansinę programą, kuri bus nustatyta po 2020 m.;

373.  palankiai vertina EACEA vaidmenį įgyvendinant tris kultūros ir švietimo programas, kaip parodyta Įstaigos 2016 m. veiklos įvertinime; teigiamai vertina tai, kad EACEA dažniau naudoja finansuojamų projektų elektronines ataskaitas, nes taip turėtų būti patobulintas duomenų rinkimas ir projektų stebėsena, prisidėta prie Komisijos darbo politikos srityje ir pagelbėta naudos gavėjams; su malonumu atkreipia dėmesį į tai, kad 92 proc. savo mokėjimų EACEA įvykdė laikydamasi Finansinio reglamento terminų; kadangi švietimo ir kultūros programos naudos gavėjai dažnai yra mažos organizacijos, ragina EACEA siekti geresnių rezultatų, galbūt taikant vidutinio apmokėjimo laikotarpio rodiklį;

374.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pradėta taikyti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė, kurios biudžetas iki 2022 m. sudaro 121 mln. EUR, ir į pradinį susidomėjimą, kurį parodė šio sektoriaus atstovai ir finansų tarpininkai; ragina greitai įgyvendinti planuotą 60 mln. EUR skyrimą pradiniame etape pagal šią priemonę iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF); primena, kad paskolos papildo kitus svarbiausius sektoriaus finansavimo šaltinius, pvz., dotacijas;

375.  reiškia susirūpinimą dėl labai mažo ESIF finansavimo, kuris 2016 m. pasiekė švietimo, kultūros ir kūrybos sektorius; mano, kad pritaikyta konkretiems sektoriams skirta parama yra būtina siekiant užtikrinti, kad ESIF paskolos kultūros ir kūrybos sektoriui būtų naudingos;

376.  dar kartą tvirtina, kad remia nepriklausomos žiniasklaidos atliekamą informavimą apie Europos reikalus, visų pirma teikiant paramą iš biudžeto televizijai, radijui ir interneto tinklams; teigiamai vertina tai, kad toliau iki 2018 m. teikiama dotacija „Euranet+“, ir primygtinai ragina Komisiją surasti tvaresnį tinklo finansavimo modelį;

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

377.  primena, kad specialiosios priemonės buvo plačiai naudojamos 2016 m. siekiant reaguoti į prieglobsčio prašytojų humanitarinę padėtį Sąjungoje ir kad todėl kyla pavojus, jog sumų, likusių iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos, gali nepakakti, kad būtų reaguojama į nenumatytus įvykius, kurie gali įvykti iki 2020 m.; prašo Komisijos kitoje DFP išspręsti šią struktūrinę problemą ir tinkamai informuoti Parlamentą;

378.  ragina parengti nuoseklią ir sistemingą strategiją ir nustatyti aiškesnius, tvirtesnius ir ilgalaikius politinius ir veiklos prioritetus siekiant apsaugoti pagrindines teises ir laisves, kartu užtikrinant veiksmingą jos įgyvendinimą, taip pat šiam tikslui skiriant pakankamai lėšų.

Moterų teisės ir lyčių lygybė

379.  pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė turėtų būti užtikrinta visose politikos srityse; todėl dar kartą ragina atsižvelgti į lyčių aspektą visais biudžeto procedūros etapais, be kita ko, vykdant biudžetą ir vertinant jo vykdymą;

380.  apgailestauja dėl to, kad pagal 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos biudžeto eilutes nėra nurodomi ištekliai, skirti kiekvienam iš programos tikslų, susijusių su lyčių lygybe; palankiai vertina tai, kad 2016 m. tinklas „Moterys prieš smurtą“ ir Europos moterų lobistinė organizacija („European Women’s Lobby“) gavo subsidijų kovos su smurtu prieš moteris ir lyčių lygybės srityje;

381.  dar kartą ragina išlaikyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą konkrečiam programos „Daphne“ tikslui, ir jai skirti daugiau išteklių, kad būtų kompensuotas programai „Daphne“ skiriamų lėšų sumažinimas 2014–2020 m. laikotarpiu;

382.  apgailestauja dėl to, kad Europos strateginių investicijų fondas neapima lyčių aspekto, ir pabrėžia, kad sėkmingas ekonomikos atsigavimas neįmanomas nepanaikinus krizių poveikio moterims;

383.  pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF); vis dėlto apgailestauja, kad trūksta tikslingų veiksmų siekiant lyčių lygybės pagal konkrečias biudžeto eilutes, nors Parlamentas nuolat ragina atsižvelgti į lyčių aspektą, taip pat ir migracijos bei prieglobsčio politikoje;

384.  dar kartą ragina į bendrą Sąjungos biudžeto vykdymui skirtų rezultatų rodiklių rinkinį įtraukti su lytimi susijusius rodiklius, tinkamai laikantis patikimo finansų valdymo principo, t. y. laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

385.  ragina atlikti poveikio lytims vertinimą, kuris būtų bendros išankstinės sąlygos ES lėšoms gauti dalis, ir rinkti, kai įmanoma, pagal lytį suskirstytus duomenis apie paramos gavėjus ir dalyvius;

386.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. Europos socialinio fondo intervenciniuose veiksmuose abiejų lyčių atstovai dalyvavo palyginti proporcingai (52 proc. moterų ir 48 proc. vyrų);

387.  ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją prie kitos daugiametės finansinės programos (DFP) pridėti bendrą deklaraciją ir joje iš naujo prisiimti lyčių lygybės srities įsipareigojimus, be kita ko, įsipareigojimą sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir vykdyti veiksmingą šios deklaracijos įgyvendinimo stebėseną per metines biudžeto procedūras, įtraukiant susijusią nuostatą į naujo DFP reglamento peržiūros nuostatą.

31.1.2018

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentas: Cristian Dan Preda

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad, kaip nurodo savo metinėje ataskaitoje Europos Audito Rūmai (Audito Rūmai), 2015 finansiniais metais 4 išlaidų kategorijoje buvęs didelių klaidų lygis 2016 finansiniais metais sumažėjo (nuo 2,8 proc. iki 2,1 proc.); visiškai pritaria visoms Audito Rūmų parengtoms rekomendacijoms ir ragina Komisiją skubiai jas įgyvendinti;

2.  pabrėžia, kad įvertintas klaidų lygis būtų gerokai didesnis, jei nebūtų įtraukiamos paramos biudžetui operacijos ir kelių paramos teikėjų finansuojami projektai; pabrėžia, kad Komisija būtų galėjusi sumažinti įvertintą klaidų lygį dar 0,7 proc., jei būtų naudojusi visą prieinamą informaciją; ragina kartu su paramos biudžetui operacijomis numatyti aktyvias kovos su korupcija priemones;

3.  pabrėžia, kad dauguma nustatytų klaidų (37 proc.) buvo padaryta dėl to, kad nebuvo pateikta pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų; primena, kaip svarbu gerinti dotacijų priežiūrą ir šiuo tikslu teikiamą techninę pagalbą; ragina Komisiją tuo tikslu imtis reikiamų priemonių;

4.  pabrėžia, kad ataskaitų dėl visų migracijai ir pabėgėlių krizei skirtų išlaidų teikimas turi būti nuoseklesnis ir išsamesnis; taigi yra susirūpinęs, kad ES politikos įgyvendinimui naudojant kitas į ES biudžetą neįtrauktas finansines priemones, pvz., patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, gali nukentėti atskaitomybė ir skaidrumas;

5.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į kai kuriose pagalbą pagal antrąją Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) gaunančiose šalyse netiesioginio valdymo srityje dirbančių audito institucijų silpnumą; ragina Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinį direktoratą teikti visapusišką pagalbą susijusioms nacionalinėms institucijoms, kad jos galėtų pašalinti trūkumus ir, konkrečiau, pagerinti audito metodiką, planavimą ir priežiūrą, taip pat savo darbuotojų įdarbinimo ir mokymo procesą; primena, kad pasirengimo narystei lėšų skyrimas turėtų būti susietas su finansavimą gaunančių šalių pasirengimu vykdyti reformas ir tų reformų vykdymo pažanga;

6.  atkreipia dėmesį į 2017 m. birželio mėn. paskelbtą galutinę Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) išorės vertinimo ataskaitą; džiaugiasi požymiais, kad rinkimų stebėjimas padeda siekti bendrų ir konkrečių EDŽTRP tikslų; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti nuolatinę vietos gyventojų paramą Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms; taigi atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir nustatyti Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms panaudotų išteklių ir tų misijų rekomendacijų vykdymo proporcingumo reikalavimą; ragina Komisiją atsižvelgti į pasiūlymus, pateiktus galutinėje EDŽTRP išorės vertinimo ataskaitoje, siekiant toliau gerinti rinkimų stebėjimo rekomendacijų vykdymą;

7.  palankiai vertina padarytą pažangą, tačiau pažymi, kad Komisija dar nepripažino, jog keturios iš dešimties pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) vykdomos civilinės misijos atitinka Finansinio reglamento 60 straipsnį; primygtinai ragina Komisiją greičiau atlikti darbus, kad, vadovaujantis Audito Rūmų rekomendacijomis, būtų akredituotos visos civilinės BSGP misijos ir sudarytos sąlygos joms pavesti biudžeto vykdymo užduotis pagal netiesioginio valdymo principą.

8.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES pagalba Tunisui“ ir teigiamai vertina tai, kad teikdama finansavimą ES labai ir laiku prisidėjo prie šios šalies perėjimo prie demokratinio valdymo ir ekonominio vystymosi sudėtingoje situacijoje; palankiai vertina Audito Rūmų rekomendacijas ir ragina Komisiją įgyvendinti šias rekomendacijas, įskaitant principą „parama pagal pažangą“ ir poreikį sumažinti prioritetų skaičių siekiant padidinti ES pagalbos poveikį; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes pagreitinti makrofinansinės pagalbos patvirtinimo procedūras, ypač teikiant skubiosios pagalbos finansavimą;

9.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2017 dėl Centrinės Afrikos Respublikai skirto patikos fondo „Bêkou“; teigiamai vertina visas Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas ir ragina Komisiją jas įgyvendinti; atsižvelgdamas į tai, ypač pabrėžia, kaip svarbu spręsti problemas, susijusias su suinteresuotųjų subjektų koordinavimu, papildomų pagalbos teikėjų pritraukimu, skaidrumu ir išlaidų veiksmingumu bei poreikiu visapusiškai plėtoti stebėsenos ir vertinimo sistemas;

10.  be to, palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES parama kovai su prekyba žmonėmis Pietų ir Pietryčių Azijoje“; ragina Komisiją, koordinuojant veiksmus su EIVT, toliau plėtoti prekybos žmonėmis strateginę programą, kuri taip pat apimtų Pietų ir Pietryčių Aziją, siekiant padidinti šioje srityje įgyvendinamų projektų poveikį ir užtikrinti rezultatų tvarumą;

11.  atsižvelgdamas į didelę dvišalę paramą, teikiamą Libijai daugelyje sektorių, įskaitant pilietinę visuomenę, valdymą, sveikatą, švietimą, migraciją ir apsaugą, paramą politiniam procesui, taip pat saugumui ir tarpininkavimui, ragina Audito Rūmus parengti specialiąją ataskaitą dėl ES pagalbos Libijai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

3

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, László Tőkés, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brando Benifei, Rebecca Harms, Marek Jurek, Jo Leinen, Miroslav Poche, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

50

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Jozo Radoš, Ivo Vajgl

ECR

Amjad Bashir, Bas Belder, Marek Jurek, Ryszard Antoni Legutko

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

PPE

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, László Tőkés, Traian Ungureanu

S&D

Nikos Androulakis, Francisco Assis, Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Eugen Freund, Jo Leinen, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Miroslav Poche, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Rebecca Harms, Tamás Meszerics, Alyn Smith, Bodil Valero

3

-

EFDD

James Carver

NI

Georgios Epitideios, Janusz Korwin-Mikke

5

0

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

2.2.2018

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Pranešėjas: Doru-Claudian Frunzulică

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų Specialiąją ataskaitą Nr. 33/2016 dėl Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Komisija iš esmės veiksmingai atliko savo koordinavimo vaidmenį, kaip buvo matyti per potvynius Bosnijoje ir Hercegovinoje (2014), Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje (2014–2016) ir žemės drebėjimą Nepale (2015); ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, siekiant toliau gerinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo veikimą;

2.  atkreipia dėmesį į teigiamas Audito Rūmų išvadas, pateikiamas specialiojoje ataskaitoje Nr. 30/2016 dėl ES paramos prioritetiniams sektoriams Hondūre veiksmingumo ir specialiojoje ataskaitoje Nr. 3/2017 dėl ES pagalbos Tunisui; pabrėžia, kad, remiantis Audito Rūmų vertinimu ir atsižvelgiant į ankstesnes specialiąsias ataskaitas dėl ES lėšų panaudojimo vystymosi reikmėms, pasakytina, kad Sąjungos lėšos iš esmės buvo panaudotos tinkamai, ir tai įrodo aukštą Sąjungos lėšų panaudojimo vystymosi srityje kokybę; atkreipia dėmesį į tai, kad esama didelio kontrasto su kitų sričių politika, pavyzdžiui, kalbant apie išlaidas išorės migracijos srityje, nes padarytos išvados, susijusios su šia sritimi, yra daugiau neigiamo pobūdžio(24);

3.  pažymi, kad pagal Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 9/2017 dėl ES paramos kovai su prekyba žmonėmis Pietų ir Pietryčių Azijoje, vykdant Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis panaikinimo strategiją, buvo iš dalies veiksmingai remiama kova su prekyba žmonėmis tame regione, nors ir nėra aišku, kiek padėtis pagerėjo būtent dėl ES veiksmų; nurodo, kad nė su viena to regiono šalimi nevykdoma partnerystė kovos su prekyba žmonėmis srityje; pažymi, kad, nors dauguma projektų davė teigiamų rezultatų, tie rezultatai retai pasižymi tvarumu; apgailestauja, kad trūksta nacionalinio lygmens atsakomybės ir įsipareigojimų; nerimauja dėl abejotino pasiektų rezultatų ilgalaikiškumo;

4.  džiaugiasi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2017 dėl Centrinės Afrikos Respublikai skirto ES patikos fondo „Bêkou“ daroma išvada, kad vykdant šio fondo veiklą reaguojama į pagalbos ir atkūrimo poreikius, o reagavimo veiksmai susiejami su vystymusi; atkreipia dėmesį į tai, kad šios rūšies patikos fondai ir Afrikos patikos fondas iš esmės skiriasi; pritaria rekomendacijai parengti gaires dėl pagalbos priemonių pasirinkimo ir pabrėžia, kad šiose gairėse turi būti nurodomi galimi pavojai ir sunkumai, susiję su patikos fondų naudojimu, ir aptariama kol kas prieštaringa jų naudojimo patirtis; ragina Komisiją, rengiant išsamias ir reguliarias ataskaitas, užtikrinti veiksmingus fondų įgyvendinimo parlamentinio tikrinimo mechanizmus;

5.  yra labai susirūpinęs dėl pastebimos Komisijos pasiūlymų tendencijos ignoruoti teisiškai privalomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014(25) nuostatas, kai kalbama apie finansuoti tinkamas išlaidas teikiant oficialią paramą vystymuisi ir tinkamas remti šalis pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; primena, kad Sąjungos išlaidų teisėtumas yra vienas iš pagrindinių patikimo finansų valdymo principų ir kad politiniai aspektai neturėtų būti viršesni už aiškiai nustatytas teisines nuostatas; primena, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonė, visų pirma, yra instrumentas, skirtas kovai su skurdu;

6.  pritaria tam, kad būtų naudojama parama biudžetui, tačiau primygtinai ragina Komisiją tiksliau ir aiškiai apibrėžti vystymosi rezultatus, kurie turi būti pasiekti kiekvienu atveju, ir, visų pirma, stiprinti kontrolės mechanizmus, taikomus valstybių, paramos gavėjų, veiksmams korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisės viršenybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvių, arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 35/2016 dėl paramos biudžetui naudojimo, siekiant geriau sutelkti vidaus pajamas Užsachario Afrikoje, kurioje daroma išvada, kad Komisijos vidaus pajamų telkimo ex ante analizės nėra pakankamai išsamios ir jas rengiant nesivadovauta pačios Komisijos nustatytomis gairėmis ir kad dažnai Komisija neįvertina atleidimo nuo mokesčių ir neteisėto kapitalo nutekėjimo, tinkamai neatsižvelgia į gavybos dividendus ir į tai, ar sumokėti prieigos prie gamtos išteklių mokesčiai; yra susirūpinęs, kad Komisija nedažnai ir kartais neveiksmingai taikė vidaus pajamų sutelkimo sąlygas paramos biudžetui sutartyse;

7.  yra susirūpinęs, nes Audito Rūmai pareiškė(26), kad yra didelė rizika, jog Sąjunga neįgyvendins savo tikslo, kad į klimato kaitos aspektą būtų atsižvelgiama visame Sąjungos biudžete, ir kad tikslas, jog 20 % jos lėšų būtų panaudota klimato politikai, nebus pasiektas;

8.  yra susirūpinęs, nes Europos Audito Rūmai nustatė, kad ES biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima(27); pabrėžia, kad gali kilti neigiamų pasekmių besivystančioms šalims, nes, kaip konstatavo Audito Rūmai: „Komisija nereikalavo, kad pagal savanoriškas schemas būtų užtikrinama, kad sertifikuojama biodegalų gamyba nekelia reikšmingos neigiamų socialinių ekonominių padarinių rizikos, pavyzdžiui, su žemės valdomis susijusių konfliktų, priverstinio / vaikų darbo, blogų darbo sąlygų ūkininkams bei grėsmių sveikatai ir saugai“, ir prašo Komisijos spręsti šią problemą;

9.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitoje Nr. 8/2017 dėl ES žuvininkystės kontrolės pateiktas išvadas ir apgailestauja, kad nustatyta didelių trūkumų; pabrėžia, kad esama didelės rizikos, kad deklaruojamas pagautas kiekis yra daug mažesnis negu yra iš tikrųjų, ir tai gali turėti rimtų pasekmių žuvų ištekliams besivystančių šalių vandenyse; primygtinai ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009(28);

10.  tikisi, kad jam bus suteikta visa informacija ir su juo bus visapusiškai konsultuojamasi dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės laikotarpio vidurio peržiūros, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

11.  primena bendrą Sąjungos įsipareigojimą Sąjungos ir jos valstybių narių oficialią paramą vystymuisi padidinti iki 0,7 % jų bendrųjų nacionalinių pajamų;

12.  ragina Komisiją vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo greičiau ir kuo didesnę pažangą šalis darys vykdydama vidaus reformas, kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti demokratines institucijas, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinę valstybę, išnaikinti korupciją, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos; pabrėžia, kad taikant šį pozityvaus sąlygų nustatymo metodą ir kartu didelį dėmesį telkiant į tai, kad finansavimas būtų skiriamas kaimo bendruomenių mažos apimties projektams, gali įvykti realūs pokyčiai ir būti užtikrinta, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiau; kita vertus, griežtai smerkia bet kokius mėginimus pagalbą teikti su sąlyga, kad būtų vykdoma sienų kontrolė.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, György Hölvényi, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleftherios Synadinos, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ádám Kósa, Paul Rübig, Judith Sargentini, Adam Szejnfeld

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jean Lambert, Miroslav Mikolášik

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16

+

ALDE

Charles Goerens

PPE

György Hölvényi, Ádám Kósa, Miroslav Mikolášik, Paul Rübig, Adam Szejnfeld, Bogdan Brunon Wenta

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Elly Schlein

Verts/ALE

Jean Lambert, Judith Sargentini

1

-

NI

Eleftherios Synadinos

4

0

EFDD

Ignazio Corrao, Mireille D'Ornano

GUE/NGL

Lola Sánchez Caldentey

PPE

Joachim Zeller

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

24.1.2018

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentas: Claude Rolin

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad per pastaruosius keletą metų sumažėjo bendras įvertintas klaidų, padaromų vykdant mokėjimus ES biudžeto lėšomis, lygis (4,4 proc. 2014 m.; 3,8 proc. 2015 m.; 3,1 proc. 2016 m.); be to, pažymi, kad nustatyta, jo atliekant su teisėmis į išmokas susijusius mokėjimus, kurie yra didelė audituotų išlaidų dalis, sudaranti apie 49 proc. Sąjungos išlaidų, klaidų lygis (1,3 proc.) yra mažesnis nei 2 proc. reikšmingo klaidų lygio riba; palankiai vertina tai, kad pirmą kartą nuo 1994 m. Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę dėl pagal 2016 m. sąskaitas atliktų operacijų tvarkingumo;

2.  pripažįsta bendrą teigiamą taisomųjų veiksmų, kurių ėmėsi valstybių narių institucijos ir Komisija, poveikį, nes šie veiksmai teigiamai paveikė įvertintą lygį arba klaidas, o be jų įvertintas klaidų lygis būtų buvęs 1,2 proc. didesnis;

3.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad įvertintas klaidų lygis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos srityje yra 4,8 proc., o tai yra daugiau negu reikšmingumo riba (2 proc.) ir viso ES biudžeto klaidų lygis (3,1 proc.); vis dėlto pažymi, kad šis lygis yra šiek tiek mažesnis nei ankstesniais metais (5,2 proc.);

4.  pažymi, kad įvertintas klaidų lygis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos srityje yra aukštas dėl to, kad, visų pirma, netinkamos finansuoti išlaidos buvo įtrauktos į naudos gavėjų deklaracijas, atrinkti netinkami finansuoti veiksmai, projektai arba naudos gavėjai ir buvo nesilaikoma viešųjų pirkimų teisės aktų; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų priemonių siekiant sumažinti šiuos klaidų šaltinius ir kartu užtikrinti gerus rezultatus;

5.  susirūpinęs pažymi, kad įvertintas klaidų lygis konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti srityje yra 4,1 proc. ir kad dauguma klaidų buvo susijusios su naudos gavėjų, vykdančių mokslinių tyrimų projektus, deklaruotų netinkamų finansuoti personalo ar netiesioginių išlaidų kompensavimu; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų priemonių siekiant sumažinti šiuos klaidų šaltinius ir kartu užtikrinti gerus rezultatus;

6.  apgailestauja, nes, kaip ir praėjusiais metais, valstybės narės turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų užkirsti kelią daugeliui klaidų, jas aptikti ir ištaisyti; pažymi, kad, jei ta informacija būtų buvusi panaudota siekiant ištaisyti klaidas, visų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srities lėšų panaudojimo įvertintas klaidų lygis būtų buvęs 1,1 proc., t. y. mažesnis nei 2 proc. reikšmingumo riba, o visų konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti lėšų panaudojimo įvertintas klaidų lygis būtų buvęs 2,9 proc.; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją nenustatyti papildomos ES išlaidų kontrolės, bet užtikrinti, kad esamos kontrolės priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos;

7.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmams vertinant 168 užbaigtus projektus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išlaidų srityje nustatyta, kad tik įgyvendinant trečdalį jų buvo taikoma veiksmingumo vertinimo sistema, pagal kurią išdirbio ir rezultatų rodikliai buvo susieti su veiksmų programos tikslais, ir kad įgyvendinant 42 proc. iš jų nebuvo taikomi rezultatų rodikliai arba tikslai, dėl to neįmanoma įvertinti šių projektų konkretaus įnašo į bendrus programos tikslus;

8.  susirūpinęs pažymi, kad praėjus trejiems metams nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios valstybės narės paskyrė tik 77 proc. programų institucijų, atsakingų už ESI fondų lėšų panaudojimą, ir kad nuo 2017 m. vidurio biudžetą vykdyti vėluojama labiau nei tuo pačiu 2007–2013 m. laikotarpio metu;

9.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad persvarstydama Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų koncepciją ir įgyvendinimo mechanizmą laikotarpiu po 2020 m. Komisija turėtų pasirūpinti, kad vykdant programą dėmesys būtų telkiamas į veiklos rezultatus, ir supaprastinti mokėjimų mechanizmą, atitinkamai skatindama taikyti tolesnes priemones, pagal kurias išmokų dydis siejamas su veiklos rezultatais, o ne paprasčiausiai kompensuojamos išlaidos;

10.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, pateiktas 2016 finansinių metų metinėje biudžeto vykdymo ataskaitoje, kad per pastaruosius penkerius metus jie kiekybiškai neįvertino nė vienos klaidos, susijusios su supaprastintu išlaidų apmokėjimu vykdant operacijas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos srityje; mano, kad skatinant plačiau taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodą gali būti sumažinta administracinė našta, padaroma mažiau klaidų nei kompensuojant faktines išlaidas ir labiau orientuojamasi į veiksmingumą bei rezultatus; todėl prašo Komisijos atsižvelgiant į tai, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas vis dažniau naudojamas, toliau teikti rekomendacijas ir paramą valstybėms narėms šio apmokėjimo taikymo klausimu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kuo plačiau naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą;

11.  teigiamai vertina Europos socialinio fondo (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos laimėjimus 2016 m. ir tai, kad 2016 m. jų lėšomis buvo paremta beveik tris kartus daugiau žmonių nei 2014–2015 m. laikotarpiu (7,8 mln. žmonių 2016 m.ir 2,7 mln. žmonių 2014–2015 m.); pažymi, kad dėl ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos paramos 787 000 dalyvių dirbo, 820 000 dalyvių įgijo kvalifikaciją ir 276 000 dalyvių dalyvavo švietimo arba mokymo programoje;

12.  teigiamai vertina rezultatus, pasiektus 2016 m. pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) tris kryptis; atkreipia dėmesį į pagal programą EaSI teikiamos paramos ir, visų pirma, į su ja susijusios programos PROGRESS ir Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) svarbą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; susirūpinęs pažymi, kad imantis veiksmų pagal teminį socialinio verslumo skyrių (EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis) vis dar nepasiekta pakankamų rezultatų, ir ragina Komisiją reikalauti, kad Europos investicijų fondas įsipareigotų visapusiškai panaudoti išteklius pagal teminį socialinio verslumo skyrių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Michael Detjen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Dennis Radtke, Terry Reintke, Claude Rolin, Siôn Simon, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Lynn Boylan, Rosa D’Amato, Tania González Peñas, Krzysztof Hetman, Paloma López Bermejo, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Ivari Padar, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Geoffroy Didier, Morten Messerschmidt

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Marian Harkin, António Marinho e Pinto

GUE/NGL

Lynn Boylan, Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Paloma López Bermejo

PPE

Georges Bach, David Casa, Geoffroy Didier, Krzysztof Hetman, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Dennis Radtke, Claude Rolin, Romana Tomc

S&D

Guillaume Balas, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Michael Detjen, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Edouard Martin, Ivari Padar, Georgi Pirinski, Siôn Simon, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato

VERTS/ALE

Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Ždanoka

8

-

ECR

Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Morten Messerschmidt, Ulrike Trebesius

ENF

Dominique Martin, Joëlle Mélin

NI

Lampros Fountoulis

2

0

EFDD

Rosa D'Amato

GUE/NGL

João Pimenta Lopes

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

25.1.2018

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentė: Adina-Ioana Vălean

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  yra patenkintas tuo, kaip apskritai 2016 m. Komisija panaudojo lėšas, numatytas pagal biudžeto eilutes, skirtas aplinkai, klimato politikai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai;

2.  yra patenkintas jo kompetencijai priklausančių penkių decentralizuotų agentūrų, kurios vykdo technines, mokslines ar valdymo užduotis ir padeda Sąjungos institucijoms rengti ir įgyvendinti aplinkos, klimato, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politiką, veikla ir tuo, kaip šios agentūros vykdo savo biudžetą;

3.  atsižvelgdamas į bendrą skirsnio „Kaimo plėtra, aplinka, klimato politika ir žuvininkystė“ klaidų lygį, atkreipia dėmesį į nedidelį klaidų lygio sumažėjimą, nurodytą Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje: 2016 m. šis lygis siekė 4,9 %, 2015 m. – 5,3 %, o 2014 m. – 6,2 %; palankiai vertina pastangas sumažinti klaidų lygius, bet pažymi, kad reikia nuveikti dar daugiau; taip pat pažymi, kad atrinkta ir tikrinta dešimt aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srities operacijų ir kad vykdant 50 % šių operacijų padaryta klaidų;

Aplinka ir klimato politika

4.  pabrėžia, kad Aplinkos GD biudžetas yra daugiausiai vykdomas taikant tiesioginį centralizuotą valdymą ir kad 2016 m. įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai atitinkamai sudarė 438,31 mln. EUR ir 357,62 mln. EUR; pabrėžia, jog patenkinama tai, kad tų metų pabaigoje įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis pasiekė 98,95 %, o mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 99,17 %;

5.  pažymi, kad 2016 m. pagal LIFE programą buvo skirta 315 mln. EUR 157 naujiems projektams finansuoti 23 valstybėse narėse, ir tai paskatino papildomas 236 mln. EUR investicijas;

6.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas, 2016 m. buvo sudarytas veiksmų planas, siekiant pagerinti su mokėjimų pagal LIFE programą vėlavimu susijusią padėtį; pažymi, kad 2016 m. pavėluoti mokėjimai sudarė 3,9 %;

7.  apgailestauja, kad nėra specialios ir Komisijos valdomos ataskaitų, kuriose būtų nustatytas ir įvertintas nepageidaujamas Sąjungos politikos poveikis, dėl kurio aktyvėja klimato kaita, ir kiekybiškai nustatyta tokių išlaidų dalis bendrajame Sąjungos biudžete, rengimo sistemos;

8.  pažymi, kad 2016 m. atlikto vidaus audito rezultatai parodė, kad įmanoma pagerinti Aplinkos GD žmogiškųjų išteklių valdymą, nes šis generalinis direktoratas negalėjo veiksmingai stebėti ir lyginti savo darbo krūvio;

9.  pabrėžia, jog vidaus auditai taip pat parodė, kad vėluota įgyvendinti vieną labai svarbią su IT saugumu susijusią rekomendaciją (dėl ES ATLPS IT sistemos saugumo valdymo) įgyvendinimo, ir tai generaliniam direktoratui kelia saugumo pažeidimų grėsmę;

10.  pabrėžia, kad Klimato politikos GD biudžetas yra daugiausiai vykdomas taikant tiesioginį centralizuotą valdymą ir kad 2016 m. įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai atitinkamai siekė 118,1 mln. EUR ir 59,25 mln. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad nors įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis siekė 99,72 %, mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis siekė tik 70,49 % dėl to, kad tik 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo pasirašyta dėl trijų naujų operacijų pagal Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonę (angl. PF4EE);

Visuomenės sveikata

11.  pažymi, kad Sveikatos ir maisto saugos GD 2016 m. buvo atsakingas už 184,40 mln. EUR panaudojimą pagal visuomenės sveikatai skirtas biudžeto eilutes, iš jų 89,88 % lėšų panaudota patenkinamai; pažymi, kad mokėjimų panaudojimo lygis yra 89,86 %;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant 2016 m. liepos mėn. baigtą ex post vertinimą, nustatyta, kad, nors vykdant programą buvo pasiekta vertingų ir aiškiai su Sąjungos ir nacionalinės sveikatos politikos prioritetais susijusių rezultatų, visgi dar galima patobulinti veiksmų rezultatų sklaidą ir sąveiką su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, pvz., struktūriniais fondais;

Maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė ir augalų sveikata

13.  pažymi, kad Sveikatos ir maisto saugos GD 2016 m. buvo atsakingas už 240,5 mln. EUR panaudojimą pagal maisto ir pašarų saugai, gyvūnų sveikatai, gyvūnų gerovei ir augalų sveikatai skirtas biudžeto eilutes, iš jų 98,37 % lėšų panaudota patenkinamai; pažymi, kad mokėjimų panaudojimo lygis yra 98,00 %;

14.  pažymi, kad Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą dėl gyvūnų ligų likvidavimo programų 2009–2014 m. veiklos audito, kurioje padaryta išvada, kad Komisijos taikytas metodas buvo patikimas, ir pripažinta, kad pasiekta tam tikrų svarių rezultatų, pvz., sumažėjo galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) atvejų tarp galvijų, naminių paukščių salmonelių ir laukinių gyvūnų pasiutligės atvejų;

15.  pažymi, kad Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą „Būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“, kurioje pateikiamos patobulinimų rekomendacijos, pavyzdžiui, kad reikėtų tiksliau ir išsamiau apskaičiuoti dabartines išlaidas ir būsimą konkrečioje vietoje reikalingą finansavimą;

16.  pažymi, kad Sveikatos ir maisto saugos GD 2016 m., vykdant iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“, parengė pirmą dokumentą – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Komisijos bendrą ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2016 m.“ (angl. Health at a Glance: Europe 2016), sukūrė 23 Europos informavimo apie retąsias ligas tinklus, įsteigė darbo grupę atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimais ir įsteigė naują ES platformą maisto nuostolių ir maisto švaistymo klausimais;

17.  remdamasis turimais duomenimis ir biudžeto vykdymo ataskaita, laikosi nuomonės, kad Komisijai gali būti patvirtinta, jog 2016 finansinių metų biudžetas, kalbant apie išlaidas aplinkos ir klimato politikos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, įvykdytas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Seb Dance, Stefan Eck, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Peter Liese, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Martin Häusling, Norbert Lins, Nuno Melo, Ulrike Müller, Christel Schaldemose, Bart Staes, Keith Taylor, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jiří Maštálka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller, Frédérique Ries

GUE/NGL

Stefan Eck, Jiří Maštálka

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Nuno Melo, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Marco Affronte, Martin Häusling, Bart Staes, Keith Taylor

7

-

ECR

Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Julia Reid

1

0

EFDD

Piernicola Pedicini

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

20.2.2018

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentė: Isabella De Monte

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Sąjungos 2016 m. konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra patikimos ir kad apskritai Komisijos 2016 finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos, išskyrus išlaidų kompensavimo mokėjimus, kuriuos vykdant padaryta klaidų; apgailestauja dėl to, kad bendras įvertintas klaidų lygis yra 3,1 %, taigi didesnis nei Audito Rūmų nustatyta reikšmingumo riba (2 %); tikisi, kad Audito Rūmai Parlamentui pateiks išsamią klaidų ataskaitą;

2.   palankiai vertina tai, kad pirmą kartą nuo 1994 m. Audito Rūmai paskelbė sąlyginę nuomonę dėl atliktų mokėjimų iš Sąjungos biudžeto, ir tai rodo, kad padėtis Sąjungos finansų srityje labai pagerėjo;

3.  apgailestauja, kad tuo metu, kai rengiama kita daugiametė finansinė programa (DFP), Audito Rūmai nepateikė jokios išsamios informacijos apie auditą, atliktą transporto sektoriuje, kuris priklauso sričiai „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, visų pirma, susijusį su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP);

4.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl rizikos, kad neapmokėti mokėjimo prašymai susikaups paskutiniais dabartinės DFP metais ir pirmaisiais kitos DFP metais; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai poveikio vertinimą ir konkretiems sektoriams skirtas rekomendacijas;

5.  pažymi, kad 2016 m.:

–   4 346 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 2 321 mln. EUR mokėjimų asignavimų buvo skirta transporto politikai, įskaitant EITP, transporto saugumą, keleivių teises, transporto agentūras, su transportu susijusius mokslinius tyrimus ir inovacijas (programa „Horizontas 2020“),

–   3 854,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 794,6 mln. EUR buvo skirta Inovacijų ir tinklų programų vykdomajai įstaigai (INEA) EITP transporto sektoriuje reikmėms (06 02 01 skyrius) ir programai „Horizontas 2020“ (transportas – 06 03 03 straipsnis),

–   administracinėms išlaidoms padengti buvo skirta 71,3 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;

6.  pažymi, kad iki 2016 m. pabaigos EITP lėšomis visoje Europoje paremti 452 transporto projektai už bendrą 19,4 mlrd. EUR investicijų sumą; dar kartą tvirtina, kad EITP finansavimo priemonė yra svarbi norint baigti kurti TEN-T tinklą ir bendrą Europos transporto erdvę; pabrėžia, kad ateityje reikėtų vengti mažinti EITP skirtą biudžetą siekiant finansuoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) iniciatyvą, kaip tai buvo daroma praeityje;

7.   apgailestauja, kad padaryta nedaug pažangos siekiant baigti kurti TEN-T strateginius tinklus, suplanuotus pagal Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą; prašo Komisijos ištirti, kaip būtų galima spręsti problemas, susijusias su įgyvendinimo rodikliais ir pusiausvyros tarp valstybių narių trūkumu; ragina Europos TEN-T koordinatorius kruopščiai įvertinti dabartiniu programavimo laikotarpiu TEN-T koridoriuose baigtus įgyvendinti projektus ir įvykdytus patobulinimus ir pateikti vertinimą Komisijai ir Parlamentui; be to, prašo Komisijos pasiūlyti mechanizmą, įskaitant techninės pagalbos priemones, kuriuos taikant būtų padidinta Europos fondų pridėtinė vertė užbaigiant kurti TEN-T koridorius ir daroma kuo didesnė pažanga;

8.  pažymi, kad 2016 m. pagal ESIF skirta 3,64 mlrd. EUR 29 operacijoms – 25 transporto projektams ir kelis sektorius apimantiems fondams – finansuoti, tikintis, kad investicijos iš viso sieks 12,65 mlrd. EUR; apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) nepateikė išsamios informacijos apie atskirai kiekviename sektoriuje kiekvienais metais ESIF remiamus projektus;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pradėta programa „Green Shipping Guarantee“ pasinaudojant nauju finansiniu produktu – EITP skolos priemone ir ESIF, taigi bus galima sutelkti 3 mlrd. EUR investicijų švarioms technologijoms laivuose įrengti; prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją apie šios programos įgyvendinimą, įskaitant finansinius, technologinius aspektus ir poveikį aplinkai ir ekonomikai;

10.  pažymi, kad finansinių priemonių skaičius gerokai išaugo ir taip sukuriama naujų derinimo galimybių transporto sektoriuje, sykiu sukuriant sudėtingas taisykles, taikomas paraleliai su Sąjungos biudžeto sistema; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių priemonių, taikomų paraleliai su Sąjungos biudžeto sistema, gali kilti pavojus, kad sumažės atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nesuderintas ataskaitų teikimas, auditas ir viešoji kontrolė; taip pat apgailestauja dėl to, kad įgyvendinimo įgaliojimai naudojant ESIF lėšas yra perduoti EIB, tad viešoji kontrolė yra labiau ribota nei kitų priemonių, remiamų iš Sąjungos biudžeto, atveju;

11.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, ypač rekomendacijai, kad reikia rasti būdą reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą ir, visų pirma, geriausiai užtikrinti, kad bendra finansavimo tvarka nebūtų sudėtingesnė nei būtina siekiant Sąjungos politikos tikslų, taip pat garantuoti atskaitomybę, skaidrumą ir patikrinamumą;

12.  ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki pasiūlymo dėl kitos DFP ir kitos EITP pateikimo aiškiai transporto sektoriuje įvertinti ESIF poveikį kitoms finansinėms priemonėms, visų pirma EITP, taip pat EITP skolos priemonės suderinamumui su kitomis Sąjungos iniciatyvomis; prašo, kad šis vertinimas apimtų aiškią investicijų geografinės pusiausvyros transporto sektoriuje analizę; tačiau primena, kad pagal finansinę priemonę panaudota lėšų suma neturėtų būti laikoma vieninteliu tinkamu kriterijumi, naudojamu vertinant jos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją išsamiau įvertinti įgyvendinant Sąjungos finansuojamus transporto projektus pasiektus rezultatus ir išmatuoti jų pridėtinę vertę;

13.  dar kartą primena savo prašymą, kad Komisija, atsižvelgdama į įvairius finansavimo šaltinius, užtikrintų lengvą prieigą prie projektų, t. y. sukurtų vieną bendrą prieigą, siekiant, kad piliečiai galėtų gauti aiškią informaciją, kaip plėtojama bendromis Sąjungos ir ESIF lėšomis finansuojama infrastruktūra;

14.  pažymi, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms panaudojamam 59 % visų DFP lėšų pagal išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“; yra susirūpinęs dėl to, kad klaidų lygis yra aukštas (4,1 %); pabrėžia, kad inovacijos yra esminis elementas užtikrinant transporto tvarumą; ragina Komisiją pasiūlyti tolesnių supaprastinimo priemonių ir užtikrinti, kad būtų teikiama techninė ir finansinė parama, siekiant, kad lėšos būtų adekvačiai naudojamos ir kad daugiau dalyvių, visų pirma MVĮ, galėtų pasinaudoti Sąjungos lėšomis; primena, kad pagal kitą DFP reikia užtikrinti pakankamai Sąjungos lėšų dotacijų forma moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

15.  palankiai vertina tai, kad paskelbta, jog 2016 m. pradėta naudoti sistema GALILEO; pabrėžia sistemos EGNOS svarbą transporto sektoriuje; pažymi, kad 2016 m. pabaigoje Sąjungoje buvo 219 oro uostų, kuriuose įdiegtos sistema EGNOS pagrįstos nusileidimo procedūros, ir kad kelių transporto sektoriuje sunkvežimių, naudojančių sistemą EGNOS, skaičius siekė 1,1 mln.; prašo Komisijos kituose metiniuose biudžetuose numatyti finansavimą, kurio reikia, kad EGNOS sistema būtų įdiegta visoje ES teritorijoje;

16.  ragina Komisiją įvertinti susitarimo su Eurokontrole dėl veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos finansinį veiksmingumą ir skubiau parengti pasiūlymą dėl veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos, kaip Europos ekonominės reguliavimo įstaigos, kurią prižiūrėtų Komisija, sukūrimo; be to, atsižvelgdamas į būtinybę kuo skubiau sukurti Bendrą Europos dangų ir siekdamas padidinti aviacijos pramonės konkurencingumą, ragina Komisiją sparčiau parengti pasiūlymą siekiant paskirti tinklo operatorius – savarankiškus paslaugų teikėjus, kurių veikla grindžiama sektoriaus subjektų partneryste;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) 2016 m. priėmė 2017–2024 m. INEA audito strategiją ir kad klaidų lygio įverčių dar nėra, nes pirmieji EITP auditai bus atlikti 2017 m.;

18.  palankiai vertina INEA ex ante kontrolės strategiją transporto srityje, priimtą 2016 m. atsižvelgiant į geriausią praktiką vykdant TEN-T programą bei EITP transporto sektoriuje paprogramės ypatumus ir pagrįstą tikslinių mėginių ėmimu siekiant išlaikyti žemą klaidų lygį; taip pat palankiai vertina tai, kad ex ante kontrolė suteikia galimybę anksti įvertinti naudos gavėjų pateiktų išlaidų deklaracijų teisėtumą ir tvarkingumą;

19.  ragina Komisiją pateikti valstybių narių finansuojamų transporto srities projektų, įgyvendinamų pagal strategiją dėl Dunojaus regiono, poveikio vertinimą ir pateikti pasiūlymą, kaip padidinti būsimų projektų pridėtinę vertę, siekiant padėti užbaigti šį svarbų transporto koridorių;

20.  labai apgailestauja, kad nėra atskiros turizmui skirtos biudžeto eilutės, todėl trūksta skaidrumo kalbant apie Sąjungos lėšų panaudojimą su turizmu susijusiai veiklai remti; pakartoja savo prašymą į būsimus Sąjungos biudžetus įtraukti turizmui skirtą biudžeto eilutę;

21.  siūlo, kad Parlamentas patvirtintų Komisijai, jog tų sektorių, už kuriuos atsakingas Transporto ir turizmo komitetas, Sąjungos 2016 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Marian-Jean Marinescu, Renaud Muselier, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Marie-Pierre Vieu, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Michael Detjen, Markus Ferber, Maria Grapini, Rolandas Paksas, Jozo Radoš, Evžen Tošenovský, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Jozo Radoš, Dominique Riquet, Pavel Telička

ECR

Tomasz Piotr Poręba, Evžen Tošenovský, Roberts Zīle

GUE/NGL

Marie-Pierre Vieu

PPE

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Markus Ferber, Dieter-Lebrecht Koch, Marian-Jean Marinescu, Renaud Muselier, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

S&D

Lucy Anderson, Isabella De Monte, Michael Detjen, Ismail Ertug, Maria Grapini, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Olle Ludvigsson, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, István Ujhelyi, Janusz Zemke

VERTS/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

4

-

ECR

Jacqueline Foster

EFDD

Rolandas Paksas, Jill Seymour

ENF

Marie-Christine Arnautu

1

0

EFDD

Daniela Aiuto

Sutartiniai ženklai:

+  :  balsavo už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

21.2.2018

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo: III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentė: Iskra Mihaylova

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad, kaip nurodyta Europos Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) metinėje ataskaitoje, apskaičiuotas išlaidų srities „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ klaidų lygis sumažėjo nuo 5,2 proc. 2015 m. iki 4,8 proc. 2016 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius trejus metus padėtis nuolat gerėja; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę dėl pagal 2016 m. sąskaitas atliktų operacijų tvarkingumo; pripažįsta, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu klaidų lygis buvo gerokai mažesnis negu ankstesniu laikotarpiu pateiktas klaidų lygis, o tai rodo bendrą teigiamą taisomųjų veiksmų, kurių imtasi, poveikį; ragina Komisiją tęsti darbą su valstybėmis narėmis, siekiant patobulinti jų valdymo ir kontrolės sistemas, ir toliau naudotis turimomis teisinės priežiūros priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad visos reikšmingos klaidos būtų ištaisytos; atsižvelgia į papildomus patikinimo reikalavimus, taikomus 2014–2020 m. programoms, pagal kuriuos turi būti vykdoma patvirtintų sąskaitų pripažinimo procedūra, siekiant toliau mažinti likusių klaidų skaičių; pabrėžia, kad tolesnis taisyklių supaprastinimas ir administracinės naštos sumažinimas galėtų padėti dar labiau sumažinti klaidų lygį;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, kaip jau buvo ir praėjusiais metais, turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų užkirsti kelią daugeliui klaidų ar jas nustatytų ir ištaisytų prieš pateikdamos prašymą dėl išlaidų kompensavimo, ir apskaičiuotas klaidų lygis galėtų būti sumažintas labiau negu reikšmingumo riba; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų parengtą išvadą, kad jokių papildomų ES išlaidų kontrolės priemonių nereikia, o reikia tinkamai taikyti esamas kontrolės priemones; todėl ragina valstybes nares tinkamai taikyti savo valdymo ir kontrolės sistemas, kad pažeidimai būtų nustatomi ir ištaisomi remiantis jų pačių kontrole ir auditais; pabrėžia, kad naujuoju 2014–2020 m. laikotarpiu bendrą pajėgumą taisyti klaidas toliau stiprina tai, kad Komisija gali reikalauti atlikti grynąsias finansines pataisas, jei nustatoma, jog esama didelių trūkumų, o tai bus svarbi paskata valstybėms narėms nustatyti ir ištaisyti didelius pažeidimus prieš patvirtinant Komisijai metines ataskaitas; ragina Komisiją veiksmingai naudotis visomis savo turimomis priemonėmis, įskaitant techninę pagalbą, teikiant paramą valstybių narių valdžios institucijoms;

3.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su savo nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis tęsti kovą su sukčiavimu ir toliau aktyviai siekti vengti pažeidimų, užkirsti kelią sukčiavimui ir nustatyti jo atvejus bei dar labiau mažinti klaidų lygį; mano, kad reikėtų toliau stiprinti gebėjimus šioje srityje, be kita ko, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir įgyvendinant sąžiningumo paktus; pabrėžia, kad reikia nuolat aiškinti visuomenei apie sukčiavimo ir klaidos skirtumą; primena, kad pažeidimai nebūtinai visais atvejais yra sukčiavimas ir kad reikėtų skirti pažeidimus, padaromus sukčiaujant, ir su sukčiavimu nesusijusius pažeidimus; iš dalies dėl šios priežasties pažeidimų atveju mokėjimų sustabdymas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė;

4.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka administraciniai gebėjimai įprastai naudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondai), ir mano, kad keitimasis gerąja patirtimi galėtų veiksmingai padėti sustiprinti valstybių narių pajėgumus šioje srityje;

5.  pažymi, kad pagrindinės klaidų priežastys buvo netinkamų finansuoti sąnaudų įtraukimas į paramos gavėjų deklaracijas (netinkamų finansuoti sąnaudų įtraukimui į išlaidų deklaracijas tenka 42 proc. Audito Rūmų apskaičiuoto įvertinto klaidų lygio), taip pat viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai (30 proc. įvertinto klaidų lygio); atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją imtis tinkamų prevencinių ir taisomųjų veiksmų; yra itin susirūpinęs dėl to, kad, kaip nurodyta Audito Rūmų metinėje ataskaitoje, praėjus trejiems metams nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios valstybės narės paskyrė tik 77 proc. programų institucijų, ir primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti siekiant užbaigti šį procesą; ragina Komisiją atlikti valstybės pagalbos teisės aktų peržiūrą ir pasiūlyti pakeitimus, kurie padėtų sumažinti nacionalinėms valdžios institucijoms ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą ir pašalinti kliūtis, dėl kurių Sąjungos įmonės ir organizacijos atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su jų konkurentais iš trečiųjų šalių;

6.  yra sunerimęs dėl vėlavimų įgyvendinti 2014–2020 m. ESI fondų programas ir jų poveikio regionų pastangoms sutelkti ir naudoti ES lėšas ir taip siekti viešųjų investicijų, kurių poreikis po daugybės krizių pastarąjį dešimtmetį yra dar didesnis; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausiai dėl šių įgyvendinimo vėlavimų 2016 m. pabaigoje bendra atrinktiems projektams skirtų biudžetinių įsipareigojimų suma siekė apie 186,6 mlrd. EUR, o išmokėta buvo tik 41,9 mlrd. EUR, taigi susikaupė daugiau nei 77 proc. neišmokėtų įsipareigojimų (144,6 mlrd. EUR); pabrėžia, kad manoma, jog ši suma iki 2020 m. padidės; atkreipia dėmesį į tai, kad planuojant kitą Daugiametę finansinę programą (DFP) pirmenybė turėtų būti teikiama šio vėlavimo pašalinimui; pabrėžia, kad įgyvendinimo vėlavimai jokiu būdu neturėtų būti suprantami kaip ES lėšų poreikio mažėjimas;

7.  primena, kad pagrindinės srities „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ klaidų priežastys yra reikalavimų neatitinkantys paramos gavėjai ar netinkama finansuoti veikla, projektai ar išlaidos (išlaidų kompensavimo mokėjimai); pabrėžia, kad 2016 finansiniai metai – paskutiniai metai, kuriais visos audituotos išlaidos yra susietos su 2007–2013 m. DFP laikotarpiu, o ateinančiais metais tikimės, kad 2014–2020 m. DFP lėšų dalis didės;

8.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad didelis vėlavimas įgyvendinant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką padidino įvairius skirtumus tiek visoje Sąjungoje, tiek valstybėse narėse ir regionuose, taip keldamas pavojų Sąjungos vientisumui;

9.  atkreipia dėmesį į 2017 m. strateginę ataskaitą dėl ESI fondų įgyvendinimo(29), kurioje pabrėžiama, kad nuo finansavimo laikotarpio pradžios bendra ESI fondų atrinktų projektų vertė pasiekė 278 mlrd. EUR ribą, kitaip sakant, į Europos realiąją ekonomiką investuota 44 proc. visų lėšų, kurias 2014–2020 m. laikotarpiui suplanuota investuoti; mano, kad 2014–2020 m. laikotarpio programos dabar įgyvendinamos visu pajėgumu, o tai rodo ne tik sanglaudos politikos investicijų pridėtinę vertę visiems Sąjungos regionams, bet ir poreikį toliau stengtis stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus;

10.  pabrėžia, kad 2017 m. viduryje biudžeto vykdymo vėlavimai buvo didesni nei tuo pačiu metu 2007–2013 m. laikotarpiu;

11.  pažymi, kad vidutinis išmokėjimo pagal finansines priemones lygis 2015 m. pabaigoje buvo tik 75 proc.; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimai pagal finansines priemones galutiniams naudos gavėjams 2017 m. kovo 31 d. pasiekė 93 proc. ir kad laikotarpio pabaigoje Komisija pranešė, jog vidutinis išmokėjimo lygis gerokai padidėjo, o tai rodo praktinę šių priemonių naudą; tačiau mano, kad dotacijos yra pagrindinė paramos, teikiamos įgyvendinant sanglaudos politiką, forma, nes ne visos investicijos yra patikimos arba trumpuoju laikotarpiu duoda rezultatų, kuriuos galima kiekybiškai įvertinti; atkreipia dėmesį į tai, kad persvarstant Finansinį reglamentą, kuris turi įsigalioti 2018 m., galėtų būti svariai prisidėta prie naudojimosi jomis dabartiniu programavimo laikotarpiu supaprastinimo, gerinimo ir optimizavimo; pabrėžia, kad reikia toliau didinti paramos panaudojimo lygį;

12.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas siekiant padidinti Jaunimo garantijų iniciatyvos aprėptį ir veiksmingumą;

13.  primygtinai ragina Komisiją peržiūrint rodiklių, naudojamų įgyvendinant iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, veiksmingumą ir persvarstant įgyvendinimo mechanizmą po 2020 m. atsižvelgti į Audito Rūmų 2016 m. metinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl veiklos rezultatų teikimo plano ir vadovautis tarptautine gerąja patirtimi bei pagerinti dabartinę veiklos rezultatų vertinimo sistemą; todėl pabrėžia, kad Komisija turėtų supaprastinti veiklos rezultatų vertinimą; ragina Komisiją toliau didinti programų dėmesį rezultatams ir supaprastinti ESI fondų įgyvendinimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Raymond Finch, John Flack, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Paul Nuttall, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Andor Deli, Ivana Maletić, Urmas Paet, Tonino Picula, Georgi Pirinski, Bronis Ropė, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Anna Hedh, Bogdan Brunon Wenta

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

36

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Urmas Paet

ECR

John Flack, Sławomir Kłosowski, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

EFDD

Eleonora Evi

ENF

Steeve Briois

GUE/NGL

Martina Michels, Ángela Vallina

PPE

Daniel Buda, Andor Deli, Krzysztof Hetman, Ivana Maletić, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller, Milan Zver

S&D

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Anna Hedh, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Tonino Picula, Georgi Pirinski, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Kerstin Westphal

VERTS/ALE

Bronis Ropė

2

-

EFDD

Raymond Finch, Paul Nuttall

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

24.1.2018

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentė: Karin Kadenbach

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio srityje Europos Audito Rūmai (Audito Rūmai) kaip imtis naudojo 217 Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) operacijų 21 šalyje ir 163 operacijas 20 šalių, kurios apėmė žuvininkystės, aplinkos ir (arba) klimato ir kaimo plėtros (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) sritis, ir teigiamai vertina tai, kad 2016 m. toliau mažėjo klaidų lygis iki 2,5 % (2015 m. jis siekė 2,9 %), kurį nustatė Audito Rūmai gamtos išteklių atžvilgiu;

2.  pažymi, kad buvo sustiprintas finansinių pataisų koregavimo pajėgumas ir lėšų susigrąžinimas, todėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) srityje 2016 m. labai sumažėjo (2,04 %) su rizika susijusi suma; pažymi, kad klaidų lygis išliko nepakitęs (2,5 %), tačiau jo finansinis poveikis sumažėjo dėl minėtų finansinių pataisų ir susigrąžintų sumų, nes nepagrįstai išmokėtos sumos buvo grąžintos į biudžetą;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui 2016 m. skirtos ir vėliau nepanaudotos biudžeto lėšos kitais biudžetiniais metais galėtų būti visos panaudotos kaip tiesioginės išmokos;

4.  palankiai vertina tai, kad Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) buvo dar tobulinta ir padidėjo jos tikslumas, taip ji tapo puikia priemone, padedančia sumažinti klaidų lygį ir administracinę naštą ūkininkams ir mokėjimo agentūroms;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti didelį žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, kai reikia, skubiai ir veiksmingai reaguoti;

6.  pažymi, kad pirmieji metai, kai visu laikotarpiu buvo įgyvendinamas žalinimas, nepadarė poveikio klaidų lygiui, ir tai, atsižvelgiant į sudėtingas žalinimo taisykles, galima laikyti dideliu ūkininkų ir mokėjimo agentūrų laimėjimu; tačiau pritaria Komisijos nuomonei, kad dar anksti daryti išvadas dėl tikslaus poveikio aplinkai; pažymi, kad ne tik žalinimas, bet, visų pirma, kiti veiksniai taip pat daro įtaką žemės ūkio sektoriaus aplinkosauginiam veiksmingumui; pabrėžia, kad žalinimas parodo, kad reikia atlikti daugiau veiklos auditų ir žemės ūkio srityje;

7.  palankiai vertina žalinimo sistemą ir jos tikslą – užtikrinti, kad Sąjungos ūkiai labiau tausotų aplinką, t. y. taikytų pasėlių įvairinimo, daugiamečių žolynų išlaikymo ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymo ariamojoje žemėje praktiką, kaip nurodyta Audito Rūmų metinėje ataskaitoje;

8.  pažymi, kad nedidelis skaičius paramos gavėjų gauna didžiausias išmokas ir kad 4 % tiesioginių išmokų yra paskirstyti tarp daugiau nei pusės dabartinių paramos gavėjų, kurie gauna mažiau nei 1 250 EUR per metus; mano, kad, siekiant BŽŪP patikimumo, labai svarbu užtikrinti paramos gavėjams skiriamų mokėjimų konvergenciją tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse;

9.  vis dėlto pabrėžia, kad šių ūkių metinė apyvarta yra mažesnė nei 2 000 EUR ir kad jie yra organizuoti ne komerciniu ir į rinką orientuotu pagrindu, nes tai ūkiai, kuriuose auginamos maistinės kultūros ir ūkininkavimas yra antrinė veikla, ir jie sudaro mažiau nei 4,6 % Sąjungos žemės ūkio naudmenų; todėl mano, kad būtina imtis veiksmų šalinant klaidingas pažiūras, susijusias su teiginiu, kad „20 % ūkių gauna 80 % paramos“, nes šis skaičius apima visus ūkius, kurių plotas 10 hektarų ir daugiau, kurie sudaro 88 % Sąjungos žemės ūkio paskirties žemės ir kuriuose pagaminama 90 % Sąjungos žemės ūkio produkcijos;

10.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendacijas dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti ūkininkų bendruomenės amžių, ir dėl tikslingesnių programų poreikio siekiant minėto tikslo;

11.  teigiamai vertina tai, kad iki 4,9 % sumažėjo klaidų lygis kaimo plėtros srityje (2015 m. jis siekė 5,3 %, o 2014 m. – 6 %); pripažįsta, kad norint spręsti kaimo problemas reikia įgyvendinti sudėtingas investicijų programas ir kad klaidų lygis priklauso nuo įvairių tikslų siekiant spręsti ekonomikos, kaimo, infrastruktūros, aplinkosaugos ir gyvūnų sveikatos problemas, todėl jis taip skiriasi nuo EŽŪGF lygio, kuris yra 1,7 %; todėl apgailestauja, kad didžiausias dėmesys skiriamas supaprastinimui pagal 1-ąjį ramstį, kai pripažįstama, kad sudėtingesnė yra 2-ojo ramsčio tvarka; taip pat mano, kad investicijos į kaimo plėtrą yra pagrindinė politikos dalis, kuri turi būti išsaugota kartu su patikrintais patikimais ir naudingais rizikos valdymo modeliais; yra susirūpinęs dėl mažėjančio užimtumo žemės ūkio srityje ir mano, kad 2-ojo ramsčio investicijos yra nepaprastai svarbios kaimo plėtros ir infrastruktūros požiūriu; pabrėžia, kad galima pagerinti klaidų, atsiradusių vykdant BŽŪP išmokas (visų pirma kaimo plėtros programų atveju), lygio apskaičiavimo metodą, be kita ko, vykdant supaprastinimą ir mažinant biurokratiją;

12.  pabrėžia, kad labai skiriasi klaidų rūšys ir mastas, t. y. administracinio pobūdžio netyčiniai praleidimai labai skiriasi nuo sukčiavimo atvejų, ir kad paprastai dėl praleidimų nepadaroma finansinės žalos mokesčių mokėtojams, ir į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta vertinant faktinį klaidų lygį; primena Komisijai, kad riziką dėl netyčinių klaidų, atsirandančių dėl sudėtingų taisyklių, galiausiai tenka prisiimti paramos gavėjui; apgailestauja dėl to, kad, net tuo atveju, jei investicijos buvo veiksmingos, Audito Rūmai išlaidas vis tiek vertina kaip 100 % netinkamas finansuoti, jeigu padaroma viešųjų pirkimų klaidų; todėl pabrėžia, jog pageidautina, kad klaidų skaičiavimo metodas būtų dar labiau racionalizuotas;

13.  pritaria Komisijos nuomonei, kad kaimo plėtra tebėra sritis, kurią reikia kruopščiai tikrinti; teigiamai vertina tai, kad Komisija skatina taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodus, visų pirma dėl to, kad taikant tokias priemones būtų apribota per didelių kainų rizika ir sumažinta ūkininkams tenkanti administracinė našta; ragina Komisiją skatinti plačiau taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodus, nes jų taikymas Sąjungoje yra ribotas; palankiai vertina Audito Rūmų sprendimą parengti išsamią ataskaitą dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymo, kuri turėtų būti užbaigta 2018 m.;

14.  ragina Komisiją ir toliau siekti, kad būtų pradėta taikyti viena bendra audito sistema, nes tai padėtų sumažinti vykdant kontrolę atsirandančią administracinę naštą visais lygiais ir kartu išlaikyti veiksmingą mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo kontrolę;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Eurostato duomenimis, bendra žemės ūkio produkcijos vertė 2016 m. buvo 405 mlrd. EUR, t. y. šiek tiek (2,8 %) mažesnė nei 2015 m., nes sumažėjo žemės ūkio prekių kainos;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad prieiga prie duomenų ir tinkama stebėsena, visų pirma, susijusi su aplinkos aspektais, yra itin svarbi, atsižvelgiant į tai, kad tam tikri gamtos ištekliai, pavyzdžiui, dirvožemis ir biologinė įvairovė, padeda užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą;

17.  tikisi, kad Audito Rūmai pakoreguos savo priežiūros metodą taip, kad vienoda svarba būtų teikiama lėšų panaudojimui ir skyrimui;

18.  palankiai vertina Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2016 m. metinę veiklos ataskaitą, kurioje aiškiai parodytas BŽŪP indėlis į užimtumo didinimą kaimo vietovėse ir, visų pirma, nurodyta, kaip konkrečiai prisidėta atkuriant prieš krizę buvusį lygį, taigi 65 % darbingo amžiaus gyventojų turi darbo vietas, kai 2008 m. tokių gyventojų buvo 64,8 % ir 2011 m. – 62,5 % (žemiausias rodiklis); teigiamai vertina tai, kad tiesioginės išmokos dabar yra geriau orientuotos į jaunuosius ūkininkus, smulkiuosius ūkininkus ar ūkininkus vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių;

19.  palankiai vertina tai, kad bendras klaidų lygis, kurį ataskaitoje nurodo Audito Rūmai, ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2016 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodytas BŽŪP klaidų lygis nedaug skiriasi, ir tai rodo, kad praėjusiais metais atitinkamos valstybės narės veiksmingai įgyvendino taisomųjų veiksmų planus, visų pirma, gerindamos savo ŽSIS;

20.  pakartoja 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento pateiktą prašymą (rezoliucija A8–0240/2015), kad Komisija, valstybės narės ir Audito Rūmai toliau plėtotų rizika pagrįstas audito strategijas, paremtas visais atitinkamais duomenimis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Stefan Eck, Jens Gieseke, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Tom Vandenkendelaere, Thomas Waitz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Stanisław Ożóg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Ulrike Müller

ECR

Richard Ashworth, Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson, Stanisław Ożóg

EFDD

Marco Zullo

ENF

Laurentiu Rebega

GUE/NGL

Stefan Eck, Luke Ming Flanagan

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Esther Herranz García, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Czesław Adam Siekierski, Tom Vandenkendelaere

S & D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Karin Kadenbach, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

VERTS/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

2

-

EFDD

John Stuart Agnew

ENF

Philippe Loiseau

0

0

-

-

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

2.3.2018

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentas: Alain Cadec

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl Europos Sąjungos 2016 m. metinių finansinių ataskaitų; atkreipia dėmesį į Audito rūmų 2016 m. metinę ataskaitą; atkreipia dėmesį į Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (MARE GD) 2016 m. metinę veiklos ataskaitą;

2.  konstatuoja, kad pastaraisiais metais išlaikyta teigiama biudžeto valdymo tendencija ir kad Audito Rūmai neturėjo ypatingų pastabų dėl MARE GD 2016 m. veiklos ataskaitos;

3.  primygtinai reikalauja, kad būsimose ataskaitose Audito Rūmai žuvininkystės ir jūrų reikalų sričių klaidų lygius pateiktų atskirai siekiant pašalinti iškraipymus, kurių atsiranda dėl kitų sričių įtraukimo į tą pačią išlaidų kategoriją; konstatuoja, kad jūrų reikalai ir žuvininkystė nėra pakankamai išsamiai išnagrinėti Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir dėl to sunku deramai įvertinti šių sričių finansų valdymą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad savo ataskaitoje Audito Rūmai teigia, jog bendras klaidų lygis, palyginti su ankstesniais finansiniais metais, yra mažesnis, ir primygtinai ragina Komisiją tęsti šią mažinimo tendenciją;

5.  giria Komisiją už ypač aukštą 2016 m. biudžeto III skirsnio 11 antraštinės dalies jūrų reikalų ir žuvininkystės srities tiek įsipareigojimų asignavimų (99,2 proc.), tiek mokėjimų asignavimų (94,7 proc.) panaudojimo lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnį biudžeto ištekliai suskirstyti pagal jų skyrimo sritį, taigi Komisija savo ataskaitoje turėtų išsamiai nurodyti panaudojimo lygį pagal biudžeto eilutes;

6.  atkreipia dėmesį į MARE GD veiklos ataskaitoje pateiktą su aštuoniomis valstybėmis narėmis susijusią išlygą dėl nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų pagal Europos žuvininkystės fondą (EŽF);

7.  ragina MARE GD tęsti savo pastangas vykdant pagal pasidalijamojo valdymo principą naudojamų asignavimų kontrolę, ypač veiksmus, susijusius su EŽF ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF);

8.  pažymi, kad rizikuojama prarasti 5,9 mln. EUR lėšų ir kad Komisija priėmė reikiamas priemones, kad įvertintų 2017 m. patirtas išlaidas ir prireikus susigrąžintų skirtas lėšas;

9.  pabrėžia, kad, praėjus trejiems metams po EJRŽF įsteigimo 2014 m. gegužės 15 d., jo biudžeto įvykdymo lygis 2014–2020 m. laikotarpiu tebėra nepatenkinamas, nes iki 2017 m. rugsėjo mėn. panaudota tik 1,7 proc. iš 5,7 mlrd. EUR pagal pasidalijamąjį valdymą naudotinų lėšų; pažymi, kad EJRŽF naudojimas priklauso valstybių narių kompetencijai; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnį biudžeto ištekliai suskirstyti pagal jų skyrimo sritį, taigi Komisija savo ataskaitoje turėtų išsamiai nurodyti panaudojimo lygį pagal biudžeto eilutes;

10  mano, kad būtina valstybėms narėms teikti visą galimą pagalbą siekiant užtikrinti tinkamą ir visapusišką EJRŽF išteklių naudojimą, aukštą vykdymo lygį, laikantis jų atitinkamų prioritetų ir reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tvarų žuvininkystės sektoriaus vystymąsi;

11.  remdamasis turima informacija siūlo patvirtinti, kad Komisija įvykdė biudžetą, atsižvelgiant į jos 2016 finansinių metų išlaidas jūrų reikalų ir žuvininkystės srityse.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Alain Cadec, David Coburn, Linnéa Engström, João Ferreira, Sylvie Goddyn, Mike Hookem, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Annie Schreijer-Pierik, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Norbert Erdős, Maria Lidia Senra Rodríguez

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Liliana Rodrigues

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16

+

ALDE

António Marinho e Pinto, Norica Nicolai

ECR

Peter van Dalen, Remo Sernagiotto, Ruža Tomašić

PPE

Alain Cadec, Norbert Erdős, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Gabriel Mato, Annie Schreijer-Pierik, Jarosław Wałęsa

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Liliana Rodrigues, Ulrike Rodust, Isabelle Thomas

4

-

EFDD

David Coburn, Mike Hookem

ENF

Sylvie Goddyn

VERTS/ALE

Linnéa Engström

2

0

GUE/NGL

João Ferreira, Liadh Ní Riada

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

26.1.2018

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentas: Bogdan Andrzej Zdrojewski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. pagal programą „Erasmus+“ 500 000 asmenų suteikta galimybė studijuoti, mokytis ar užsiimti savanoriška veikla užsienyje ir įgyvendinamas tikslas iki 2020 m. pasiekti 4 mln. dalyvių tikslinį rodiklį; pabrėžia, kad programoje „Erasmus+“ dalyvavę studentai paprastai įgyja daug įvairių universaliųjų įgūdžių, kompetencijos ir žinių ir jų karjeros perspektyvos geresnės, palyginti su nejudžiais studentais, ir kad ši programa yra strateginė investicija į Europos jaunimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad programa galėtų pasinaudoti daugiau asmenų, visų pirma jaunuoliai, turintys mažiau galimybių;

2.  teigiamai vertina tai, kad didžioji dalis paraiškos dėl finansavimo pagal programą „Erasmus+“ pateikimo procedūros vykdoma internetu; tačiau mano, kad procedūra galėtų būti dar labiau supaprastinta panaikinant reikalavimą, kad projekto partnerių akreditaciniai laiškai būtų pasirašyti ranka;

3.  nurodo, kad vis dar susiduriama su problemomis siekiant gauti programos „Erasmus+“ finansavimą jaunimo sektoriuje, nes programą decentralizuotai valdo nacionalinės agentūros; ragina Europos Komisiją imtis būtinų veiksmų ir, pvz., centralizuoti dalį finansavimo vykdomojoje įstaigoje; be to, ragina Komisiją suteikti priemones, kurių reikia, kad visi programos naudos gavėjai aktyviau dalyvautų, pvz., steigiant nuolatinius konkrečių sektorių pakomitečius, kaip nurodoma Reglamente (ES) Nr. 1288/2013(30);

4.  teigia, kad iki šiol pagrindinis programos „Erasmus+“ sėkmės veiksnys buvo akademiniai mainai ir kad, siekiant išvengti jų mažėjimo, jokia finansavimo dalis neturėtų būti naudojama kitoms programoms ir „Erasmus+“ taikymo sritis neturėtų būti plečiama siekiant aprėpti kitus naudos gavėjus, pvz., migrantus;

5.  atkreipia dėmesį į žemą naudojimosi programos „Erasmus+“ studentų paskolų garantijų sistema lygį ir nepakankamą jos geografinę aprėptį; viliasi, kad neseniai sudarytas tiesioginis susitarimas su Liuksemburgo universitetu taps veiksmingesnio paskolų modelio pavyzdžiu; primygtinai ragina Komisiją ir Europos investicijų fondą padvigubinti savo pastangas siekiant kuo labiau padidinti studentų paskolų garantijų sistemos veiksmingumą ir Komisiją atlikti išsamų tyrimą dėl šios priemonės naudingumo;

6.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pagal programą „Europa piliečiams“ ir programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę „Kultūra“ nuolat atrenkama labai nedaug projektų (atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. 2016 m.); pabrėžia, kad žemas projektų sėkmės lygis pareiškėjams kelia nepasitenkinimą ir tai yra nepakankamo finansavimo, kuris neatitinka didelių užsibrėžtų programų tikslų, pasekmė;

7.  nurodo, kad pačios Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) teigia, kad programa „Europa piliečiams“ visu pajėgumu pradėta įgyvendinti 2016 m. – trečiaisiais jos įgyvendinimo metais; todėl ragina Komisiją ir Tarybą rengiant 2014–2020 m. DFP tinkamai atsižvelgti į tai, kad akivaizdžiai reikia ilgų laikotarpių norint visapusiškai įgyvendinti naujas programas, kad būtų išvengta panašių vėlavimų pagal finansinę programą, kuri bus nustatyta po 2020 m.;

8.  palankiai vertina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) vaidmenį įgyvendinant tris kultūros ir švietimo programas, kaip parodyta Įstaigos 2016 m. veiklos įvertinime; teigiamai vertina tai, kad EACEA dažniau naudoja finansuojamų projektų elektronines ataskaitas, nes taip turėtų būti patobulintas duomenų rinkimas ir projektų stebėsena, prisidėta prie Komisijos darbo politikos srityje ir pagelbėta naudos gavėjams; su malonumu atkreipia dėmesį į tai, kad 92 proc. savo mokėjimų EACEA įvykdė laikydamasi Finansinio reglamento terminų; kadangi švietimo ir kultūros programos naudos gavėjai dažnai yra mažos organizacijos, ragina EACEA siekti geresnių rezultatų, galbūt taikant vidutinio apmokėjimo laikotarpio rodiklį;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. pradėta taikyti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė, kurios biudžetas iki 2022 m. sudaro 121 mln. EUR, ir į pradinį susidomėjimą, kurį parodė šio sektoriaus atstovai ir finansų tarpininkai; ragina greitai įgyvendinti planuotą 60 mln. EUR skyrimą pradiniame etape pagal šią priemonę iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF); primena, kad paskolos papildo kitus svarbiausius sektoriaus finansavimo šaltinius, pvz., dotacijas;

10.  reiškia susirūpinimą dėl labai mažo ESIF finansavimo, kuris 2016 m. pasiekė švietimo, kultūros ir kūrybos sektorius; mano, kad pritaikyta konkretiems sektoriams skirta parama yra būtina siekiant užtikrinti, kad ESIF paskolos kultūros ir kūrybos sektoriui būtų naudingos;

11.  dar kartą tvirtina, kad remia nepriklausomos žiniasklaidos atliekamą informavimą apie Europos reikalus, visų pirma teikiant paramą iš biudžeto televizijai, radijui ir interneto tinklams; teigiamai vertina tai, kad toliau iki 2018 m. teikiama dotacija „Euranet+“, ir primygtinai ragina Komisiją surasti tvaresnį tinklo finansavimo modelį;

12.  vis dar susirūpinęs dėl to, kad Europos mokykloms nepavyksta pašalinti apskaitos trūkumų, kuriuos nuolat nustato Europos Audito Rūmai ir į kuriuos atkreipia dėmesį Europos Parlamentas biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitose; pažymi, pavyzdžiui, kad, nors apskritai mokyklų sąskaitų uždarymo padėtis pagerėjo, dvi iš keturiolikos mokyklų ir generalinio sekretoriaus biuras vis dėlto nepateikė savo finansinių ataskaitų iki teisės aktais nustatyto termino; apgailestauja, kad, nepaisant to, jog Europos mokyklos stengėsi padidinti vidaus kontrolę ir pradėjo vykdyti palankiai vertintą išorės auditą, vis dar yra trūkumų, susijusių su viešųjų pirkimų, įdarbinimo ir mokėjimų procedūromis;

13.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nenustatė reikšmingų klaidų, tačiau apgailestauja, kad jie negalėjo patvirtinti, jog mokyklos 2016 m. finansų valdymas buvo vykdomas laikantis Finansinio reglamento, jo Įgyvendinimo taisyklių ir Pareigūnų tarnybos nuostatų; mano, kad Europos mokyklų valdymo sistema turi būti tinkama ir atsakinga, atitinkanti pagrindinius viešajai tarnybai keliamus reikalavimus, todėl turi laikytis griežtesnių atskaitomybės ir valdymo atsakomybės standartų; todėl palankiai vertina tai, kad 2017 m. priimtas peržiūrėtas Europos mokyklų finansinis reglamentas, kuriame turėtų būti nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bus galima pašalinti kai kuriuos Audito Rūmų nustatytus trūkumus, visų pirma turint mintyje apskaitos funkcijų atskyrimą nuo kitų funkcijų; vis dėlto primena, kad tinkamai įgyvendinti naująsias taisykles yra svarbiausia, siekiant vykdyti Audito Rūmų rekomendacijas; todėl primygtinai reikalauja, kad Europos mokyklų valdytojų taryba iki 2018 m. pabaigos pateiktų Europos Parlamentui ataskaitą dėl pažangos įgyvendinant priemones;

14.  primena, kad Europos mokyklų bendras metinis biudžetas sudaro beveik 300 mln. EUR ir apie 60 proc. šių lėšų skiria Europos Komisija; pabrėžia, kad į 2018 m. biudžetą įtraukti asignavimai, skirti naujam apskaitos valdymui sukurti ir persvarstytam Finansiniam reglamentui įgyvendinti; pabrėžia, kad Komisija valdytojų taryboje turi tik vieną balsą, todėl pagrindinė atsakomybė už tinkamą Europos mokyklų finansų valdymą tenka valstybėms narėms; ragina valstybes nares paremti Komisijos ir Europos mokyklų pastangas įgyvendinti Europos Audito Rūmų rekomendacijas;

15.  mano, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos kyla ypač sudėtingų klausimų, susijusių su Europos mokyklomis, visų pirma dėl to, kad apie 21 proc. visų Europos mokyklos mokinių 2016–2017 mokslo metais mokėsi anglų kalbos skyriuje (antras pagal dydį tik po prancūzų kalbos skyriaus), o 61 proc. visų Europos mokyklos mokinių anglų kalbą pasirinko kaip antrąją kalbą; žino, kad netikrumas dėl mokymo anglų kalba galimybių po Jungtinės Karalystės išstojimo kelia susirūpinimą Europos mokyklų tėvams ir mokiniams; ragina Europos Komisiją ir Europos mokyklas pranešti Kultūros ir švietimo komitetui apie savo planus spręsti konkrečius uždavinius, kylančius dėl JK išstojimo, ir apie tai, kaip ji ketina toliau teikti aukščiausios klasės mokymą anglų kalba Europos mokyklose, įskaitant svarstymus dėl galimos alternatyvios sutarčių tvarkos, taikomos mokytojams;

16.  nurodo, kad, kaip nurodė Audito Rūmai, 2016 finansiniais metais pasiektas naujas rekordinis į kitus biudžeto metus perkeltų mokėjimų lygis; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą kuo labiau sumažinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų skirtumą, numatant atitinkamų išteklių, kad būtų nedelsiant vykdomos sutartinės prievolės programų naudos gavėjų atžvilgiu;

17.  mano, kad reikia užtikrinti didesnę ES biudžeto nepriklausomybę nuo tiesioginių nacionalinių įnašų; pritaria pasiūlymui reformuoti nuosavų išteklių sistemą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Rupert Matthews, Stefano Maullu, Luigi Morgano, John Procter, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Algirdas Saudargas

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ALDE

Mircea Diaconu, María Teresa Giménez Barbat, Yana Toom

ECR

Angel Dzhambazki, Rupert Matthews, John Procter

EFDD

Isabella Adinolfi

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Algirdas Saudargas, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski

S&D

Silvia Costa, Damian Drăghici, Petra Kammerevert, Krystyna Łybacka, Luigi Morgano, Julie Ward

Verts/ALE

Jill Evans, Helga Trüpel

0

-

3

0

ENF

Dominique Bilde

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Curzio Maltese

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

7.2.2018

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentas: Kostas Chrysogonos

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų nuomonę dėl 2016 m. Sąjungos ataskaitų; ypač pabrėžia, kad 2016 m. dar labiau sumažėjo mokėjimo klaidų lygis ir jis buvo iki šiol mažiausias, t. y. 3,1 proc., ir pažymi, kad tai nuo 1994 m. yra pirmas kartas, kai Audito Rūmai paskelbia sąlyginę nuomonę dėl mokėjimų; pažymi, kad dėl mažo audituotų operacijų imties dydžio Audito Rūmai neapskaičiavo 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) mokėjimų klaidų lygio;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasidalijamojo valdymo mokėjimai Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui ir Vidaus saugumo fondui buvo lėti turint mintyje, kad 2016 m. buvo jau treti dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo metai; pabrėžia, kad svarbu sumažinti vėlavimo įgyvendinti nacionalinius planus riziką ir ištaisyti valstybių narių kontrolės sistemų trūkumus; pabrėžia, kad, remiantis pakankamai išsamia informacija, svarbu įvertinti valstybių narių kontrolės sistemas;

3.  pažymi, kad Komisija 2016 m. nepaskelbė visos lėšų sumos, kuri buvo mobilizuota migracijos ir prieglobsčio klausimams spręsti, ir ją sudėtinga įvertinti; todėl ragina Komisiją šiuo tikslu parengti nuoseklią, išsamią ir konkrečią ataskaitų teikimo struktūrą; pakartoja savo raginimą Komisijai suskaidyti biudžeto eilutes, kad būtų padidintas skaidrumas ir ekonominis efektyvumas;

4.  primena, kad specialiosios priemonės buvo plačiai naudojamos ir 2016 m. visų pirma siekiant reaguoti į prieglobsčio prašytojų humanitarinę padėtį Sąjungoje ir kad todėl kyla pavojus, jog sumų, likusių iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos, gali nepakakti, kad būtų reaguojama į nenumatytus įvykius, kurie gali įvykti iki 2020 m.; prašo Komisijos kitoje DFP išspręsti šią struktūrinę problemą ir tinkamai informuoti Parlamentą;

5.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisijos Vidaus audito tarnyba nustatė, kad kai kurių agentūrų darbo programos buvo nepakankamai kokybiškos kalbant apie tikslų nustatymą ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių apibrėžtis; pabrėžia, kad Migracijos ir vidaus reikalų (HOME) GD turėtų pateikti sistemingą nuomonę dėl savo agentūrų darbo programos;

6.  ragina parengti nuoseklią ir sistemingą strategiją ir nustatyti aiškesnius, tvirtesnius ir ilgalaikius politinius ir veiklos prioritetus siekiant apsaugoti pagrindines teises ir laisves, kartu užtikrinant veiksmingą jos įgyvendinimą, taip pat šiam tikslui skiriant pakankamai lėšų.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

1.2.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Frank Engel, Cornelia Ernst, Raymond Finch, Lorenzo Fontana, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Sergei Stanishev, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Kostas Chrysogonos, Carlos Coelho, Gérard Deprez, Maria Grapini, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Marek Jurek, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Jaromír Štětina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georges Bach, Jonathan Bullock, Julia Reda, Francis Zammit Dimech

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

45

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Sophia in 't Veld, Angelika Mlinar

ECR

Marek Jurek, Branislav Škripek, Helga Stevens

GUE/NGL

Kostas Chrysogonos, Cornelia Ernst, Marie-Christine Vergiat

PPE

Asim Ademov, Georges Bach, Heinz K. Becker, Michał Boni, Carlos Coelho, Frank Engel, Kinga Gál, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Roberta Metsola, Csaba Sógor, Jaromír Štětina, Traian Ungureanu, Francis Zammit Dimech, Tomáš Zdechovský

S&D

Caterina Chinnici, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Soraya Post, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Julia Reda, Judith Sargentini

6

-

EFDD

Jonathan Bullock, Raymond Finch, Kristina Winberg

ENF

Lorenzo Fontana, Auke Zijlstra

NI

Udo Voigt

1

0

GUE/NGL

Malin Björk

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

2.2.2018

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos

(2017/2136(DEC))

Nuomonės referentė: Barbara Matera

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė – viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga ir Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus, kaip nustatyta SESV 8 straipsnyje;

B.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą prašė Komisijos vykdyti lyčių aspekto integravimą, sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir atlikti poveikio lytims įvairiose Sąjungos politikos srityse vertinimą, o Audito Rūmų prašė įtraukti lyčių aspektą į savo atliekamą Sąjungos biudžeto vykdymo vertinimą,

1.  pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė turėtų būti užtikrinta visose politikos srityse; todėl dar kartą ragina atsižvelgti į lyčių aspektą visais biudžeto procedūros etapais, be kita ko, vykdant biudžetą ir vertinant jo vykdymą;

2.  apgailestauja dėl to, kad pagal 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos biudžeto eilutes nėra nurodomi ištekliai, skirti kiekvienam iš programos tikslų, susijusių su lyčių lygybe; palankiai vertina tai, kad 2016 m. tinklas „Moterys prieš smurtą“ ir Europos moterų lobistinė organizacija („European Women’s Lobby“) gavo subsidijų kovos su smurtu prieš moteris ir lyčių lygybės srityje;

3.  ragina lyčių lygybę aiškiai paminėti 3 biudžeto išlaidų kategorijoje „Saugumas ir pilietybė“;

4.  dar kartą ragina išlaikyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą konkrečiam programos „Daphne“ tikslui, ir jai skirti daugiau išteklių, kad būtų kompensuotas programai „Daphne“ skiriamų lėšų sumažinimas 2014–2020 m. laikotarpiu;

5.  apgailestauja dėl to, kad Europos strateginių investicijų fondas neapima lyčių aspekto, ir pabrėžia, kad sėkmingas ekonomikos atsigavimas neįmanomas nepanaikinus krizių poveikio moterims;

6.  pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF); vis dėlto apgailestauja, kad trūksta tikslingų veiksmų siekiant lyčių lygybės pagal konkrečias biudžeto eilutes, nors Parlamentas nuolat ragina atsižvelgti į lyčių aspektą, taip pat ir migracijos bei prieglobsčio politikoje;

7.  dar kartą ragina į bendrą Sąjungos biudžeto vykdymui skirtų rezultatų rodiklių rinkinį įtraukti ir su lytimi susijusius rodiklius, tinkamai laikantis patikimo finansų valdymo principo, t. y. laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

8.  ragina atlikti poveikio lytims vertinimą, kuris būtų bendros išankstinės sąlygos ES lėšoms gauti dalis, ir rinkti, kai įmanoma, pagal lytį suskirstytus duomenis apie paramos gavėjus ir dalyvius;

9.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. Europos socialinio fondo intervenciniuose veiksmuose abiejų lyčių atstovai dalyvavo palyginti proporcingai (52 proc. moterų ir 48 proc. vyrų);

10.  ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją prie kitos daugiametės finansinės programos (DFP) pridėti bendrą deklaraciją ir joje iš naujo prisiimti lyčių lygybės srities įsipareigojimus, be kita ko, įsipareigojimą sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir vykdyti veiksmingą šios deklaracijos įgyvendinimo stebėseną per metines biudžeto procedūras, įtraukiant susijusią nuostatą į naujo DFP reglamento peržiūros nuostatą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Heinz K. Becker, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Arne Gericke, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Catherine Bearder, Izaskun Bilbao Barandica, Lívia Járóka, Urszula Krupa, Edouard Martin, Clare Moody, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Artis Pabriks, Jarosław Wałęsa

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26

+

ALDE

Catherine Bearder, Izaskun Bilbao Barandica, Angelika Mlinar

ECR

Arne Gericke

EFDD

Daniela Aiuto

PPE

Heinz K. Becker, Anna Maria Corazza Bildt, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Lívia Járóka, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Niebler, Artis Pabriks, Michaela Šojdrová, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jarosław Wałęsa

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Edouard Martin, Clare Moody, Maria Noichl

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Ernest Urtasun, Monika Vana

1

-

ECR

Urszula Krupa

4

0

GUE/NGL

Malin Björk, João Pimenta Lopes, Ángela Vallina

PPE

Marijana Petir

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

26.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Ryszard Czarnecki, Martina Dlabajová, Raffaele Fitto, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Bart Staes, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Benedek Jávor, Andrey Novakov, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Anneli Jäätteenmäki, Norbert Lins, Rupert Matthews, Lieve Wierinck

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

16

+

ALDE

Martina Dlabajová, Anneli Jäätteenmäki, Lieve Wierinck

ECR

Rupert Matthews

PPE

Ingeborg Gräßle, Norbert Lins, Andrey Novakov, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Patricija Šulin, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

7

-

ECR

Ryszard Czarnecki, Raffaele Fitto

EFDD

Eleonora Evi

ENF

Jean-François Jalkh

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

VERTS/ALE

Benedek Jávor, Bart Staes

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

  COM(2017) 351 final, p. 81.

(2)

  2016 m. MVVRA, p. 82, AGRI GD, MVA 10 priedas, p. 140.

(3)

  Žr. Komisijos 2016 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą, p. 81.

(4)

  P8_TA(2017)0143, 120 ir 121 punktai.

(5)

  Ataskaitą galima rasti čia: http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/cohesion-report/.

(6)

  OL C 322/2017, 2017 9 28, p. 19, 1.2 intarpas, 1 išnaša.

(7)

  „Duomenų apie finansų inžinerijos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą suvestinė, parengta remiantis ataskaitomis, kurias vadovaujančiosios institucijos pateikė pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalies j punktą“, p. 11.

(8)

  Tyrimas „10 metų bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo (BPM) įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje vertinimas“, IPOL GD, D politikos departamentas: biudžeto reikalai

(9)

  Žr. AGRI GD 2016 m. MVA, p. 17.

(10)

  Žr. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309), 207 dalį.

(11)

  Žr. orientacinius paramos, kuri buvo išmokėta tiesiogiai gamintojams pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1307/2013, paskirstymo duomenis pagal paramos dydį ir klasę (2016 finansiniai metai).

(12)

  DFP 3 išlaidų kategorija aprėpia įvairias politikos kryptis; svarbiausia išlaidų sritis yra migracija ir saugumas; bet finansavimas taip pat skiriamas maistui ir pašarams, kultūros ir kūrybinei veiklai ir programoms teisingumo, teisių, lygybės, pilietiškumo, vartotojų ir sveikatos srityse.

(13)

  PMIF pakeičia Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą (SOLID).

(14)

  Europos Audito Rūmai „Trumpa pareigūnų pareigybių skaičiaus mažinimo 5 proc. apžvalga“, p. 27.

(15)

  P8_TA(2017)0143, 276, 281 ir 282 punktai.

(16)

  Ataskaita dėl Europos mokyklų metinės finansinės atskaitomybės už 2016 finansinius metus ir mokyklų atsakymai, 2017 m. lapkričio mėn., p. 11 ir 12.

(17)

  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/aar-hr-2016_en_0.pdf , p.10.

(18)

  https://corporateeurope.org/expert-groups/2017/02/corporate-interests-continue-dominate-key-expert-groups.

(19)

  (2015/2319(INI))

(20)

  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

(21)

  http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/stages-step-by-step/strategic-report/.

(22)

  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(23)

  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(24)

Specialioji ataskaita Nr. 9/2016 „ES išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse iki 2014 m.“

(25)

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

(26)

Specialioji ataskaita Nr. 31/2016 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti“.

(27)

Specialioji ataskaita Nr. 18/2016 „ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema“.

(28)

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(29)

http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/stages-step-by-step/strategic-report/.

(30)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+ “ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB ( OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 13 d.Teisinis pranešimas