Pranešimas - A8-0160/2018Pranešimas
A8-0160/2018

PRANEŠIMAS dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos

3.5.2018 - (2017/2256(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Carlos Coelho


Procedūra : 2017/2256(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0160/2018
Pateikti tekstai :
A8-0160/2018
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos

(2017/2256(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą dėl Šengeno erdvės išsaugojimo ir stiprinimo (COM(2017) 0570),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“ (COM(2016) 0120),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų[1],

–  atsižvelgdamas į Šengeno sienų kodeksą, pirmiausia į jo 14 ir 17 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo)[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur)[3],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0160/2018),

A.  kadangi susitarimas dėl Šengeno erdvės yra išskirtinis ir vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, nes Šengeno erdvėje žmonės gali judėti netaikant kontrolės prie vidaus sienų; kadangi jo buvo pasiekta įvairiomis kompensuojamosiomis priemonėmis, pvz., stiprinant informacijos mainus įdiegus Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir sukuriant vertinimo mechanizmą, skirtą tikrinti, kaip valstybės narės įgyvendina Šengeno acquis, ir puoselėti tarpusavio pasitikėjimą Šengeno erdvės veikimu; kadangi tarpusavio pasitikėjimas taip pat reikalauja solidarumo, saugumo, policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, bendros ES išorės sienų apsaugos ir bendros migracijos, vizų ir prieglobsčio politikos, tarptautinės teisės ir Europos teisės nuostatų šioje srityje laikymosi;

B.  kadangi pastaraisiais metais poveikio Šengeno erdvės veikimui turėjo ne vienas veiksnys; kadangi šie veiksniai apima tarptautinių kelionių ir turistų srautų, kuriais iš esmės pirmiausia grindžiamas vadinamasis pažangaus sienų valdymo teisės aktas, poveikį, taip pat didelį prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, įskaitant susijusį antrinį judėjimą, skaičių, ir vėliau atnaujintą arba pratęstą kontrolę prie vidaus sienų, kurią nuo 2014 m. taiko kai kurios valstybės narės; kadangi kontrolės prie vidaus sienų atnaujinimas, atrodo, yra susijęs su įsivaizduojama grėsme viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, susijusia su asmenų ir terorizmo judėjimu, ir su įsivaizduojamu tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų ir atvykstančių neteisėtų migrantų skaičiumi, o ne faktiniais realios grėsmės įrodymais ar tikru atvykstančiųjų skaičiumi; kadangi šie veiksniai taip pat apima terorizmą ir išaugusią grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai ir vidaus saugumui;

C.  kadangi Europos Sąjungos išorės sienų stiprinimas ir sistemingos kontrolės atitinkamose duomenų bazėse, įskaitant Europos šalių piliečių kontrolę, nustatymas yra dalis priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti Šengeno erdvę;

D.  kadangi kai kurios valstybės narės, reaguodamos į prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių atvykimą, vėl nustatė savo vidaus sienų kontrolę, kad galėtų „reguliuoti“ tarptautinės apsaugos siekiančių trečiųjų šalių piliečių judėjimą, nors Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „įprasta patikros procedūra pasienyje“ netaikoma prieglobsčio prašytojams; kadangi būtina sukurti teisingą ir solidarią atsakomybės už prieglobsčio prašymų vertinimą paskirstymo sistemą;

E.  kadangi nuo 2016 m. kovo mėn. Komisija, siekdama atkurti įprastą Šengeno erdvės veikimą, pasiūlė įvairių priemonių; kadangi tinkamas Šengeno erdvės veikimas dar nėra atkurtas ir ypač priklauso nuo valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, solidarumo valstybių, į kurias atvykstama pirmiausia, atžvilgiu ir atitinkamų priemonių priėmimo ir įgyvendinimo, visų pirma valstybėse narėse;

F.  kadangi valstybių narių skatinimas priimti priemones, skirtas tinkamam Šengeno erdvės veikimui atkurti, iš esmės priklauso nuo to, ar nebus atnaujinti reikalavimai sugrąžinti sienų kontrolę;

G.  kadangi Sąjungos vidaus sienų kontrolės Šengeno erdvėje išsaugojimas ar nuolatinis atnaujinimas stipriai paveiktų Europos piliečių ir visų asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo ES viduje principu, gyvenimą ir suduotų rimtą smūgį jų pasitikėjimui ES institucijomis ir integracija; kadangi vidaus sienų kontrolės išsaugojimas arba atnaujinimas yra susiję su tiesioginėmis veiklos ir investicinėmis išlaidomis, kurios tektų tarpvalstybiniams darbuotojams, turistams, krovinių vežimo keliais operatoriams ir viešojo administravimo institucijoms, o tai pakenktų valstybių narių ekonomikai; kadangi išlaidos, susijusios su sienų kontrolės atnaujinimu, gali būti nuo 0,05 mlrd. iki 20 mlrd. EUR, skaičiuojant vienkartinėmis išlaidomis, ir 2 mlrd. EUR, skaičiuojant metinėmis veiklos išlaidomis[4]; kadangi tai ypač paveiks pasienio regionus;

H.  kadangi plinta skirtingų valstybių narių praktika ES išorės ir vidaus sienas atitverti sienomis ir užtvaromis, kurios naudojamos kaip atgrasymo nuo patekimo į ES teritoriją ir tranzito per ją priemonė, taikoma ir prieglobsčio prašytojams; primena, kad Tarpvalstybinis institutas (angl. TNI) nustatė, jog Europos valstybės pastatė daugiau kaip 1200 km ilgio sienų ir valstybės sienų už mažiausiai 500 mln. EUR ir kad 2007–2010 m. ES fondais prisidėta prie 545 sienų stebėjimo sistemų, apimančių 8 279 km ES išorės sienų, diegimo ir 22 347 stebėjimo įrenginių diegimo;

I.  kadangi Šengeno erdvė atsidūrė kryžkelėje ir, norint visiškai grąžinti naudą, kurią ji teikia piliečiams, būtina imtis ryžtingų bendrų veiksmų; kadangi taip pat būtinas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir solidarumas; kadangi neturėtų būti jokių politinių diskusijų, kuriomis būtų siekiama kaltinti Šengeno erdvę;

J.  kadangi Šengeno erdvės plėtra išlieka pagrindine priemone, kuria siekiama plėtoti ekonominius ir socialinius privalumus, kuriuos lemia laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo į naujesnes valstybes nares teisė, skatinanti sanglaudą ir mažinanti šalių bei regionų atotrūkį; kadangi labai svarbu taikyti visą Šengeno acquis visose valstybėse narėse, kurios atitiko Šengeno acquis vertinimo proceso kriterijus, kad galėtų sėkmingai prisijungti prie šios erdvės, siekiant sukurti suderintą ir tvirtą teisinio tikrumo sistemą; kadangi Europos Komisijos pirmininkas, Europos Parlamentas savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl likusių Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje[5] ir Taryba savo išvadose ne kartą paskelbė apie Rumunijos ir Bulgarijos pasirengimą prisijungti prie Šengeno erdvės;

K.  kadangi darbo grupė Šengeno erdvei stebėti atidžiai sekė, kaip įgyvendinamas Šengeno acquis, remdamasi Šengeno erdvės vertinimo mechanizmo išvadomis, taip pat atsižvelgdama į pažeidžiamumo vertinimo metodikos rezultatus, komitetų klausymus ir komandiruotes į valstybes nares bei trečiąsias šalis; kadangi ji įvardijo priemones, kurios yra arba bus įgyvendinamos, svarbiausius Šengeno erdvės veikimo trūkumus bei veiksmus, kurių būtina imtis ateityje;

PAGRINDINIAI KLAUSIMAI

Pažanga, padaryta taisant įvardytus trūkumus

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktų leidėjas per pastaruosius trejus metus priėmė keletą priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės vientisumą; teigiamai vertina priemonių, taikomų prie išorės sienų, veiksmingumą ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įsteigimą; atkreipia dėmesį į agentūros pastangas įgyvendinant naująjį reglamentą – ypač vykdant bendras operacijas sienų stebėjimo ir grąžinimo srityse ir teikiant paramą valstybėms narėms, į kurias atvyksta daugiausiai prieglobsčio prašytojų, kartu gerbiant pagrindines teises, kaip nurodyta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros steigimo reglamente; suvokia pradėto taikyti naujojo pažeidžiamumo vertinimo mechanizmo svarbą atskleidžiant trūkumus, su kuriais susiduriama prie bendrų išorės sienų, ir mėginant užkirsti kelią krizėms; atkreipia ypatingą dėmesį į bendras pastangas ir agentūrų bei kitų suinteresuotųjų subjektų organizuojant migrantų antplūdžio valdymo centrus bendradarbiavimą mokymo srityje;

2.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imtasi iš dalies pakeitus Šengeno sienų kodeksą ir pradėjus taikyti privalomus sistemingus atvykstančių ir išvykstančių trečiųjų šalių piliečių ir ES piliečių patikrinimus atitinkamose duomenų bazėse, kartu toliau atidžiai stebint, kokį poveikį šios priemonės daro ES piliečių kelionėms kertant sieną ir jų proporcingumą; pabrėžia, kad kai kuriais atvejais privalomi sistemingi patikrinimai prie Šengeno erdvės išorės sienų pakeisti tiksliniais patikrinimais, nes pirmieji turėjo neproporcingą poveikį eismo srautui; primena, kad Komisija į šias pasekmes turėtų atsižvelgti atlikdama vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/458;

3.  teigiamai vertina tebevykstančią SIS reformą ir „eu-LISA“ kovo 5 d. sistemoje SIS II įdiegtą automatinės pirštų atspaudų identifikavimo sistemos (AFIS) platformą, kuri papildo šią sistemą biometrinės paieškos pajėgumais, padėsiančiais sustiprinti kovą su nusikalstamumu ir terorizmu;

4.  pabrėžia, kad reikia geriau išnaudoti esamas priemones, visų pirma maksimaliai padidinti esamų sistemų teikiamą naudą ir pašalinti struktūrines informacijos spragas visiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų ir privatumo, nediskriminavimo būtinumo bei proporcingumo principų;

5.  teigiamai vertina darbą, atliktą policijos ir teisėsaugos institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, taip pat Eurojusto ir Europolo darbą kovojant su tarpvalstybiniu ir organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir terorizmu, atliktą žvalgybinėmis priemonėmis, keičiantis informacija ir atliekant bendrus tyrimus;

6.  reiškia susirūpinimą dėl Komisijos pastangų tobulinti Europos integruoto sienų valdymo sampratą ir strategiją remiantis 2018 m. kovo 14 d. paskelbta informacija ir siekiant vadovautis Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento nuostatomis; reiškia abejones dėl to, ar veiksminga nustatyti tikslus ir siekius Europos integruoto sienų valdymo srityje, visų pirma stiprinant ir įgyvendinant pagrindinių teisių ir kitus strategijos aspektus;

7.  mano, kad atnaujintas Šengeno vertinimo mechanizmas yra itin vertingas, nes juo skatinamas skaidrumas, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir atskaitomybė tikrinant įvairių Šengeno acquis sričių nuostatų įgyvendinimą;

Rimčiausi įvardyti trūkumai

8.  reiškia susirūpinimą dėl rimtų trūkumų ir defektų, aptiktų pritaikius Šengeno vertinimo mechanizmą ir atlikus pažeidžiamumo vertinimą;

9.  smerkia toliau atnaujinamus patikrinimus prie vidaus sienų, nes jie kelia grėsmę esminiams Šengeno erdvės principams; mano, kad daugeliu atvejų pratęstas kontrolės vykdymas nesuderinamas su galiojančiomis taisyklėmis, susijusiomis su pratęsimais, būtinybe ar proporcingumu, todėl yra neteisėtas; apgailestauja, jog valstybės narės nesiėmė tinkamų veiksmų, kad užtikrintų bendradarbiavimą su kitomis susidariusios padėties veikiamomis valstybėmis narėmis ir kuo labiau sumažintų minėtųjų priemonių poveikį, ir nepakankamai pagrindė tokios kontrolės priežastis bei nepateikė pakankamai informacijos apie jos rezultatus, o tai kliudo Komisijai atlikti analizę ir Parlamentui vykdyti kontrolę; taip pat apgailestauja, kad valstybės narės taiko praktiką, pagal kurią dirbtinai pakeičia teisinį atnaujinimo pagrindą, kad jį taikytų ilgiau nei nustatytas didžiausias laikotarpis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; mano, kad ekonominis, politinis ir socialinis šios praktikos poveikis kenkia Šengeno erdvės vienybei ir žalingai veikia Europos piliečių gerovę ir laisvo judėjimo principą; pakartoja, kad per pastaruosius trejus metus Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė daugelį priemonių, kuriomis stiprinamos išorės sienos ir išorės sienų kontrolė; pabrėžia, kad nebuvo atitinkamai reaguojama į vidaus sienų kontrolės panaikinimą;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad atnaujinti sienų kontrolę prie vidaus sienų pasirodė daug lengviau nei panaikinti tų vidaus sienų kontrolę po to, kai ji buvo atnaujinta;

11.  reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo įgyvendinimo kai kuriose reglamento srityse, kuriomis reglamentuojami konkretūs išorės sienų kontrolės aspektai, pvz., sistemingas naudojimasis duomenų bazėmis vykdant sienų kontrolę ir atidus reikalaujamų atvykimo sąlygų tikrinimas; taip pat yra susirūpinęs dėl to, jog kartais pasitaiko, kad tam tikruose sienos perėjimo punktuose nėra kai kurių duomenų bazių, kaip antai, SIS ir VIS; pažymi, jog daugelyje valstybių narių matyti, kad aiškiai nesilaikoma reikalavimo pagal Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) reglamentą įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus; dar kartą pabrėžia, kad siekiant teisės aktų dėl vidaus ir išorės sienų veiksmingumo svarbu, jog valstybės narės tinkamai įgyvendintų priemones, dėl kurių susitarta Sąjungos lygmeniu;

12.  primena, kad valstybėms narėms prieinamos kitos priemonės, ne tik vidaus sienų kontrolė, įskaitant Komisijos rekomenduojamą tikslinę policijos kontrolę, jei tokios kontrolės tikslas nėra vykdyti sienų kontrolę, jeigu ji grindžiama bendra policijos informacija ar patirtimi, susijusia su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui, visų pirma siekiant kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ji yra sukurta ir vykdoma taip, kad būtų aiškiai atskirta nuo sistemingų asmenų prie išorės sienų patikrinimų; primena, kad tokia kontrolė gali būti veiksmingesnė nei patikrinimas prie vidaus sienų, nes ji pasižymi didesniu lankstumu ir gali būti lengviau pritaikoma atsižvelgiant į rizikos pokyčius;

13.  primena, kad prie vidaus sienų galima atlikti iš anksto nepaskelbtus Šengeno erdvės patikrinimus, apie tai nepranešus atitinkamai valstybei narei;

14.  smerkia fizinių kliūčių, įskaitant užtvaras, statymą tarp valstybių narių ir primena abejojąs dėl tokių veiksmų suderinamumo su Šengeno sienų kodeksu; ragina Komisiją nuodugniai įvertinti visus tokius esamus ir būsimus statinius ir pateikti ataskaitą Parlamentui;

15.  kaip dalį pastangų atkurti įprastą Šengeno erdvės veikimą, pripažįsta pasiūlymą iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą, persvarstant taisykles, taikytinas laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui; pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias taisykles ir kad šie pakeitimai turėtų atspindėti tik naujus iššūkius ir išsklaidyti grėsmę vidaus saugumui, bet neskatinti atnaujinti kontrolės prie vidaus sienų; primena, kad bet kokie pakeitimai neturėtų būti dar vienas būdas kontrolei prie vidaus sienų pratęsti; todėl yra susirūpinęs dėl Komisijos pasiūlymo atnaujinti patikrinimus prie vidaus sienų, kurie grindžiami „suvokiamos rizikos“ vertinimu, o ne neginčijamais ir tvirtais rimtos grėsmės įrodymais ir kad vadinamasis „rizikos vertinimas“ bus visiškai patikėtas patikrinimus prie sienų atnaujinančiai valstybei; mano, jog šių veiksmų turi būti imamasi atsargiai, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala pagrindinei laisvo judėjimo idėjai, pirmiausia, nustatant esmines procesines garantijas, siekiant išlaikyti griežtus patikrinimų prie vidaus sienų apribojimus laiko atžvilgiu;

16.  pabrėžia, kad tolesnis esamos kontrolės prie vidaus sienų taikymo pratęsimas arba naujos kontrolės prie vidaus sienų nustatymas reikštų dideles ekonomines išlaidas visai ES, o tai labai pakenktų bendrajai rinkai;

Būtini veiksmai

17.  pabrėžia, jog būtina nebedelsti ir skubiai spręsti įvardytų rimtų trūkumų problemą, kad būtų grįžta prie įprasto Šengeno erdvės veikimo be vidaus sienų kontrolės;

18.  ragina visas valstybes nares visapusiškai įgyvendinti esamus reglamentus, o Komisiją – ryžtingai veikti sprendžiant taisyklių, dėl kurių bendrai susitarta, pažeidinėjimo klausimus taikant proporcingas ir reikiamas priemones, įskaitant pažeidimų procedūras, atitinkamoms valstybėms narėms, kad būtų apsaugoti kitų valstybių narių ir visos Sąjungos interesai;

19.  pabrėžia, jog svarbu skubiai reformuoti SIS ir pritaikyti ją taip, kad būtų pasirengta naujiems iššūkiams, visų pirma susijusiems su vaikų, kuriems gresia pavojus, arba dingstančių vaikų apsauga, skubiais ir privalomais informacijos apie terorizmą mainais, kartu gerbiant ES ir trečiųjų šalių piliečių pagrindines teises ir laikantis duomenų apsaugos bei privatumo standartų, ir privalomai keistis informacija apie sprendimus grąžinti; pabrėžia, kad tokia reforma neturi pakenkti būtinumo ir proporcingumo principams; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą sistemos veikimą, turi būti reikalaujama imtis veiksmų esant įspėjimams ir jų įtraukimas į sistemą turėtų būti pateisinamas; atkreipia dėmesį į tai, jog numatoma, kad iš esmės padidės Papildomos informacijos prašymo nacionaliniams perspėjimams (SIRENE) biuro veikla, ir ragina valstybes nares stiprinti turimas priemones užtikrinant, kad jam būtų skirti pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai naujoms jo funkcijoms vykdyti;

20.  pabrėžia itin didelę Šengeno vertinimo mechanizmo išvadų svarbą ir ragina valstybes nares atitinkamai įgyvendinti joms skirtas rekomendacijas; taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į pažeidžiamumo vertinimą ir ragina valstybes nares imtis veiksmų atsižvelgiant į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pateiktas rekomendacijas;

21.  ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai teikti pagal Reglamentą Nr. 1053/2013 atliktų vertinimų išsamią metinę ataskaitą;

22.  primygtinai ragina Komisiją nebeatnaujinti prašymų suteikti išimtis dėl Šengeno aquis taikymo, jeigu atitinkama valstybė narė neįgyvendino pagal Šengeno vertinimo mechanizmą jai pateiktų rekomendacijų;

23.  pabrėžia, jog visos valstybės narės, įskaitant valstybes nares, kurios neturi sausumos išorės sienų, turėtų dėti visas pastangas, užtikrindamos aukšto lygio kontrolę prie savo išorės sienų: skirti pakankamai išteklių, įdarbinti personalą, užtikrinti įrangą ir profesinę patirtį, taip pat užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teises, susijusias su tarptautine apsauga ir negrąžinimo principu, kurti reikiamas vadovavimo ir kontrolės struktūras bei rengti naujausias rizikos analizes pagal Reglamentą (ES) Nr. 2016/1624, kad visais vadovavimo lygmenimis būtų užtikrinta efektyvi veikla ir tinkama infrastruktūra siekiant saugaus ir sklandaus judėjimo per sienas;

24.  laikosi nuomonės, kad, jeigu Šengeno vertinimo mechanizmas būtų peržiūrimas, bet kuris pasiūlymas turėtų apimti problemos, susijusios su dideliu vėlavimu nuo patikrinimo vietoje iki sprendimų ir veiksmų planų įgyvendinimo, sprendimą ir kad juo turėtų būti skatinami greiti taisomieji veiksmai iš valstybių narių pusės; mano, kad iš anksto nepaskelbtų patikrinimų vietoje nauda taikant Šengeno vertinimo mechanizmą galėtų būti padidinta, jei apie tokius patikrinimus būtų iš tiesų nepranešama (prieš 24 valandas);

25.  primena, kad Parlamentas turėtų būti nedelsiant visapusiškai informuojamas apie bet kokį pasiūlymą iš dalies keisti Šengeno vertinimo mechanizmą arba pakeisti jį kitu; pažymi, kad Komisija turėtų atlikti Šengeno vertinimo mechanizmo veikimo peržiūrą per šešis mėnesius nuo visų vertinimų, kuriuos apima pirmoji daugiametė vertinimo programa, ataskaitų priėmimo ir perduoti ją Parlamentui;

26.  primygtinai laikosi nuomonės, jog Šengeno vertinimo mechanizmas kartu su pažeidžiamumo vertinimu turi būti vystomi taip, kad būtų užkirstas kelias nenumatytam bendro išorės sienų valdymo regresui ir patobulintas šis valdymas, būtų labiau laikomasi Šengeno acquis ir pagrindinių teisių, taip pat visų ES valstybių narių pasirašytos Ženevos konvencijos nuostatų, ir skatinama nuodugni valstybių narių ir ES institucijų, pirmiausia Europos Parlamento, tarpusavio kontrolė bei skaidrumas; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių Šengeno acquis ir pažeidžiamumo vertinimų įgyvendinimui ir tolesniems susijusiems veiksmams; ragina Komisiją surengti vidaus sienų patikrinimus vietoje apie juos, iš tiesų, iš anksto nepranešant ir įvertinti taikomų priemonių pobūdį ir poveikį;

27.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas tobulinti informacijos ir statistinių duomenų apie išteklių ir pajėgumų, susijusių su sienų kontrole, valdymą nacionaliniu lygmeniu, rinkimą; ragina valstybes nares laiku pateikti visą informaciją, būtiną pažeidžiamumo vertinimo mechanizmui;

28.  ragina valstybes nares – visų pirma tas, kurios patiria tiesioginį poveikį – parengti ir pakankamai gerai išbandyti būtinus nenumatytų atvejų planus, siekiant švelninti padidėjusių migrantų srautų padėtis, taip pat gerinti jų registracijos ir apgyvendinimo pajėgumus tokioms padėtims susidarius; ragina valstybes nares gerinti savo pajėgumus suklastotiems dokumentams ir neteisėtai atliktiems įrašams aptikti, kartu visapusiškai laikantis negrąžinimo principo ir pagrindinių teisių; ragina dėti bendras pastangas kovojant su prekyba žmonėmis ir terorizmu, pirmiausia siekiant tiksliau nustatyti nusikalstamas organizacijas ir jų finansavimo šaltinius;

29.  pabrėžia, kad suteikiant galimybę teisėtai ir saugiai patekti į ES, įskaitant galimybę kirsti Šengeno išorės sienas, bus padedama užtikrinti bendrą Šengeno erdvės stabilumą;

30.  mano, kad dabartinė Europos integruoto sienų valdymo strategijos įgyvendinimo padėtis nepatenkinama; prašo Komisijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros remti valstybių narių pastangas laikytis reikalavimų, išdėstytų Reglamente (ES) Nr. 2016/1624, ir deramu metu valstybėse narėse pradėti teminius Europos integruoto sienų valdymo strategijos vertinimus; ragina valstybes nares savo sienų valdymą suderinti su integruoto sienų valdymo strategijos koncepcija ir taikyti bendrą požiūrį į sienų valdymą, pagrįstą pagrindiniais principais, visų pirma, užtikrinant visišką pagarbą pagrindinėms teisėms, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms ir nepilnamečiams vykdant visą sienų valdymo ir grąžinimo veiklą, įskaitant negrąžinimo principą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką integruoto sienų valdymo strategijos įgyvendinimą Europos ir nacionaliniu lygmenimis laikantis tarptautinių konvencijų, taip sustiprinti išorės sienų valdymą ir kartu gerbti pagrindines teises;

31.  primygtinai teigia, kad reikia greitai pradėti taikyti visapusišką integruoto sienų valdymo strategija, dėl kurios susitarė institucijos, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninę ir operatyvinę strategiją ir tolesnes valstybių narių nacionalines strategijas; puikiai žino, kad Europos integruoto sienų valdymo strategija valstybėse narėse įgyvendinama nenuosekliai, ir pabrėžia, kad visapusiškas Europos integruoto sienų valdymo strategijos vykdymas visose valstybėse narėse yra gyvybiškai svarbus norint, kad Šengeno erdvė veiktų tinkamai;

32.  ragina Komisiją priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto EUROSUR reglamentui iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į didelius trūkumus, su kuriais susidurta įgyvendinant dabartinį reglamentą, ir mano, kad toks pasiūlymas turėtų paskatinti labiau naudotis EUROSUR keičiantis informacija, vykdant rizikos vertinimą ir paieškos bei gelbėjimo operacijas;

33.  pakartoja, kad Parlamentas remia Bulgarijos ir Rumunijos spartų prisijungimą prie Šengeno erdvės ir Kroatijos prisijungimą, kai tik ji atitiks prisijungimo kriterijus; ragina Tarybą pritarti Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimui, kad jos taptų visateisėmis Šengeno erdvės narėmis;

KITI KLAUSIMAI, DARANTYS POVEIKĮ ŠENGENO ERDVEI

34.  pabrėžia, kad dabartinė Šengeno erdvės padėtis ir vidaus sienų kontrolės išsaugojimas yra, visų pirma, ne pačios Šengeno erdvės struktūros ir taisyklių problemos, o susijusios acquis sritys, pvz., trūkumai bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje, įskaitant nepakankamą politinę valią, solidarumo ir pasidalijimo atsakomybe trūkumą, Dublino reglamentą, ir išorės sienų valdymą;

Pažanga, padaryta taisant įvardytus trūkumus

35.  atkreipia ypatingą dėmesį į paramos ir pajėgumų ugdymo priemones, kurių imtasi reaguojant į pagrindines priežastis nelegalių migrantų kilmės šalyse, siekiant jose pagerinti gyvenimo sąlygas;

36.  mano, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra vienas iš būdų siekiant palengvinti aplinkybes, kurios lemia prievartinę ir neteisėtą migraciją; pabrėžia, kad reikia visapusiškų priemonių norint pasiekti užsibrėžtų tikslų;

Rimčiausi įvardyti trūkumai

37.  apgailestauja, kad pranešama apie daugelį žmonių, pastaraisiais metais Viduržemio jūroje žuvusių arba dingusių be žinios; be to, pabrėžia, kad paieška ir gelbėjimas yra atskira Europos integruoto sienų valdymo sudėtinė dalis, kaip nurodyta reglamente, kuriuo įsteigiama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; laikosi nuomonės, kad nuolatinis, patikimas ir veiksmingas Sąjungos atsakas vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje yra itin svarbus veiksnys siekiant užkirsti kelią žūtims jūroje; mano, jog nepaprastai svarbu, kad visa jūros sienų stebėjimo operatyvinio planavimo ir tokių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacijų vykdymo veikla apimtų deramus paieškos ir gelbėjimo jūroje aspektus, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 656/2014;

38.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento ((ES) 2016/1624) įgyvendinimo ir pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis reglamente išdėstytų reikalavimų, visų pirma susijusių su įsipareigojimais prisidėti pakankamais žmogiškaisiais ištekliais ir technine įranga tiek prie bendrų operacijų, tiek prie greitojo reagavimo įrangos rezervo, taip pat skirti pakankamai išteklių pažeidžiamumo vertinimo įgyvendinimui; yra susirūpinęs dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros išteklių ir finansinio planavimo bei vertinimų, kuriais grindžiamas valstybių narių operacijų finansavimas ir reikalaujami įnašai; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamus nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų mokymus pagrindinių teisių klausimais;

39.  mano, kad įvairių teisėsaugos tarnybų, kariuomenės, sienos apsaugos pareigūnų, muitinės, taip pat paieškos ir gelbėjimo jūroje srities institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu dažnai nepakankamas, o tai lemia fragmentišką situacijos suvokimą ir menką veiksmingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nepakankamos bendradarbiavimo struktūros gali būtų taikomos neveiksmingos ir (arba) neproporcingos priemonės; primena, kad nepadės jokios geranoriškos priemonės Sąjungos lygmeniu, jei nebus valstybių narių atitinkamų institucijų vidaus bendradarbiavimo;

40.  atkreipia dėmesį į kitų didelio masto informacinių sistemų kūrimą, taip pat tikslą gerinti jų sąveikumą, kartu išsaugant būtinas apsaugos priemones, taip pat susijusias su duomenų apsauga ir privatumu;

41.  mano, kad rengiant pasiūlymus dėl informacinių sistemų sąveikumo suteikiama galimybė patobulinti ir iš dalies suderinti nacionalines kompiuterines informacines sistemas ir nacionalines infrastruktūras sienos perėjimo punktuose;

Būtini veiksmai

42.  ragina agentūras ir valstybes nares toliau įgyvendinti daugiafunkcines operacijas ir užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų norint, kad operacijos apimtų paieškos ir gelbėjimo jūroje veiklą naudojant tinkamą turtą ir žmogiškuosius išteklius; ragina Agentūrą užtikrinti, kad būtų įgyvendinta skundų nagrinėjimo tvarka ir pagrindinių teisių pareigūnui būtų skirta pakankamai išteklių bei darbuotojų;

43.  ragina valstybes nares užtikrinti greitas ir veiksmingas grąžinimo procedūras išdavus sprendimą grąžinti, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir žmogiškomis sąlygomis bei užtikrinant orumą;

44.  atkreipia dėmesį, kad valstybės narės turi galimybę pasinaudoti Direktyvoje 2001/40/EB suteikta galimybe pripažinti arba įvykdyti kitos valstybės priimtą sprendimą grąžinti, užuot priėmus naują sprendimą neteisėtą migrantą grąžinti arba išsiųsti į pirmą sprendimą priėmusią valstybę narę;

45.  ragina valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, kad visiems prieglobsčio prašytojams būtų užtikrinta tinkama infrastruktūra, apgyvendinimas ir gyvenimo sąlygos, ypač atsižvelgiant į nelydimų nepilnamečių ir šeimų su nepilnamečiais, taip pat pažeidžiamų moterų poreikius; ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad jų sulaikymo įstaigos atitiktų reikalavimus, susijusius su geriausia tarptautine patirtimi, ir laikytis žmogaus teisių normų bei konvencijų, užtikrinti patalpų poreikius, ir atsižvelgiant į tai, kad sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir neužtikrina vaiko interesų, labiau taikyti sulaikymą pakeičiančias priemones; ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus dėl perkėlimo, kaip 2015 m. rugsėjo mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba ir 2017 m. rugsėjo mėn. dar kartą patvirtino Europos Teisingumo Teismas, kad būtų atkurtas migracijos valdymas ir skatinamas solidarumas ir bendradarbiavimas ES;

46.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos būtų nepriklausomos – visų pirma skiriant pakankamus finansinius ir personalo išteklius užduotims, kurių vis daugėja, vykdyti; ragina valstybių narių nepriklausomas priežiūros institucijas užtikrinti būtiną informacinių sistemų ir jų naudojimo auditą; ragina valstybes nares priimti nuostatas, pagal kurias duomenų subjektai galėtų teikti skundus ir prašyti savo asmeninės informacijos bei išsamiau informuoti visuomenę apie informacines sistemas;

47.  primygtinai laikosi nuomonės, jog Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turi vykdyti įvairios paskirties operacijas, siekiant atsižvelgti į būtinybę užtikrinti paieškos ir gelbėjimo jūroje būrių (kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 656/2014) buvimą reikiamose vietose; primena, kad nacionalinės sienos apsaugos institucijos taip pat privalo skirti pakankamai išteklių jos veiklai, visų pirma paieškos ir gelbėjimo operacijoms; pabrėžia, kad sienų kontrolę turėtų vykdyti apmokyti sienos apsaugos pareigūnai arba griežtai prižiūrint kompetentingai institucijai;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai buvo suteikti įgaliojimai imtis aktyvesnio vaidmens padedant valstybėms narėms vykdyti koordinuotas grąžinimo operacijas;

49.  ragina valstybes nares tarpusavyje toliau vystyti tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą vykdant bendrą grėsmės vertinimo, rizikos analizės ir patruliavimo veiklą; ragina visapusiškai įgyvendinti Priumo konvenciją ir ES Tarybos sprendimą 2008/615/TVR, laikytis Europos keitimosi informacija modelio bei vykdyti Švedijos iniciatyvą; ragina valstybes nares tobulinti savo nacionalines teisėsaugos bendradarbiavimo bei dalijimosi informacija struktūras ir gerinti praktinį bendradarbiavimą, ypač su kaimyninėmis valstybėmis narėmis;

50.  primena, kad ypatingas prioritetas teikiamas bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) reformai – holistinio požiūrio į sunkumų, darančių poveikį pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migracijos politikai, sprendimą ir Komisijos migracijos darbotvarkės daliai; primena, jog Parlamentas ne kartą nurodė, kad teisėtų kelių atvėrimas migrantams ir pabėgėliams yra geriausias būdas kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis ir kartu su vadinamąja neteisėta migracija; ragina Tarybą nedelsiant pasekti Parlamento pavyzdžiu ir priimti derybų dėl kiekvieno pasiūlymo šiuo klausimu įgaliojimą, visų pirma susijusį su Dublino reglamentu; pabrėžia, kad iki šiol nepatvirtinta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl imtis nagrinėti šį dokumentų rinkinį;

51.  pabrėžia, jog būtina padidinti valstybių narių ES piliečiams išduodamų tapatybės kortelių saugumą; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tapatybės kortelių apsauginių savybių ir biometrinių standartų, kaip buvo padaryta pasų atveju;

°

°  °

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.

  • [1] OL L 251, 2016 9 16, p. 1
  • [2] OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
  • [3] OL L 295, 2013 11 6, p. 11.
  • [4] Wouter van Ballegooij, „Išlaidos, kurios būtų patiriamos, jei nebūtų Šengeno erdvės: pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų aspektai“, („The Cost of Non-Schengen: Civil Liberties, Justice and Home Affairs aspects“), ES masto veiksmų nebuvimo ataskaita, Europos pridėtinės vertės skyrius, 2016 m., p. 32.
  • [5] OL C 380 E, 2012 12 11, p. 160

AIŠKINAMOJI DALIS

Šengeno erdvė yra vienas didžiausių Europos Sąjungos pasiekimų.

Tai itin svarbi Europos projekto dalis ir Europos piliečių yra vertinama ir pripažįstama labiausiai.

Pastarosios Šengeno valdymo reformos metu ir po griežtų derybų Europos Parlamento kontrolės įgaliojimai padidėjo ir labiau atitinka Europos sistemą. Nors savo sienų kontrolė tebėra suvereni valstybių narių kompetencija, 2013 m. Šengenas tapo europietiškesniu.

2016 m. rugsėjo 5 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę Šengeno erdvei stebėti, kuri peržiūrėtų ir tikrintų konkrečius įvairių sričių Šengeno vertinimų rezultatus. Darbo grupė įrodė, kad jos indėlis stiprinant Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimo ir dialogo lygį yra neįkainojamas, bet svarbiausia tai, kad ji akivaizdžiai pagerino bendrą valstybių narių supratimą apie dabartinę Šengeno padėtį.

2017 m. kovo 13 d. LIBE komiteto koordinatoriai susitarė inicijuoti šią metinę Šengeno erdvės veikimo ataskaitą. Ši ataskaita – kruopščių darbo grupės Šengeno erdvei stebėti pastangų ir svaraus šešėlinių pranešėjų indėlio rezultatas. Praėjusiais metais darbo grupė gilinosi į atitinkamų Šengeno vertinimo sričių detales, nagrinėdama įvairias vertinimo ataskaitas ir Tarybos išvadas bei keisdamasi nuomonėmis su Komisija konkrečiais klausimais.

Tikimasi, kad, sudarius LIBE komiteto darbo grupę Šengeno erdvei stebėti, ši ataskaita bus kitas svarbus žingsnis konsoliduojant aktyvų Parlamento vaidmenį atstovaujant piliečiams. Dar visai neseniai valstybės narės laikė šią sritį slapta, išskirtine ir neatskaitinga, nepaisant didžiulio Šengeno poveikio žmonių gyvenimui.

Pastarieji treji metai buvo gana bauginantys, nes Šengenui buvo daromas didžiulis spaudimas. Jį lėmė ne Šengeno erdvės struktūra ir valdymas, o trūkumai tam tikrose acquis dalyse, pvz., dėl išorės sienų, ir glaudžiai susijusiose srityse, pvz., bendroje Europos prieglobsčio sistemoje.

Netikrumo ir pavojų laikai reikalauja, kad šis Europos Parlamentas dar aktyviau saugotų Šengeną ir gintų piliečių teises.

Laisvo judėjimo kontekste išorės sienos tampa bendromis sienomis ir šiuo metu mes dalijamės bendra 50 000 km ilgį viršijančia siena. Tai reiškia, kad saugumo problema vienoje valstybėje narėje ar prie jos išorės sienos gali neigiamai paveikti visas valstybes nares. Štai kodėl Šengenas apima kompensuojamąsias priemones, acquis, kuriomis grindžiamas tarpusavio pasitikėjimas ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimas.

Tačiau pastaruoju metu mechanizmai, taikomi siekiant apsaugoti laisvo judėjimo erdvę, patiria didžiulį spaudimą. Pirmą kartą dėl rimtų valstybės narės trūkumų aktyvuotas Šengeno sienų kodekso 29 straipsnis. Valstybės narės paskelbė apie savo įstatymų pakeitimus, kad, atsižvelgiant į neteisėtų migrantų antplūdį, būtų galima vykdyti vidaus sienų kontrolę. Kitos pasidavė lengvai laisvą judėjimą kaltinančiai retorikai ir tik apsimeta, kad vykdo vidaus sienų kontrolę. Politiniame diskurse Šengenas naudojamas kaip lengvas saugumo problemų pateisinimas. Vidaus sienų kontrolės atnaujinimas negali tapti normalia status quo.

Be to, valstybės narės netinkamai įgyvendino acquis: problemų pastebėta daugelyje vertinimų sričių ir valstybių narių. Šios ataskaitos tikslas – būtent nurodyti pagrindinius trūkumus, su kuriais buvo susiduriama įgyvendinant Šengeno acquis. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į padarytą pažangą ir nurodomi veiksmai, kurių Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės turėtų imtis ateityje. Ataskaitoje pateikiamos pagrindinės skirtingų Šengeno vertinimo mechanizmo ir pažeidžiamumo vertinimo metodikos sričių išvados, kurias Europos Parlamentas laiko nepriimtinomis ir dėl kurių būtina imtis tolesnių veiksmų.

Parlamentas pripažino, kad realybė taip pat pasikeitė. Atsirado naujų iššūkių, įvairiausių grėsmių ir nenumatomų reiškinių – visa tai reikalauja didesnio bendradarbiavimo, geresnio informavimo ir Europos solidarumo. Pranešėjas mano, kad naujos priemonės saugumo srityje – nuo informacinių sistemų iki dalinio Šengeno sienų kodekso pakeitimo – kuriai pritarė ši institucija, yra tokio požiūrio išraiška. Nepaisant to, prasto įgyvendinimo valstybėse narėse atvejai dažnesni negu norėtųsi. Kalbant apie prieglobsčio klausimus, Parlamentas taip pat dirba taip greitai, kaip reikalauja situacija, tačiau valstybėms narėms ir čia nepavyksta pasiekti tinkamų rezultatų.

Beveik prieš dvejus metus Komisija pristatė veiksmų planą įprastam Šengeno erdvės veikimui atnaujinti. Parlamentas ir Taryba pritarė šiam komunikatui. Praėjus dvejiems metams, įprasto veikimo Šengeno erdvė toli gražu nėra atnaujinusi.

Parlamentas tebėra tvirtai įsipareigojęs ieškoti visų įmanomų sprendimų, kuriais visiems ES piliečiams būtų užtikrinti greiti ir priimtini su šia situacija susiję rezultatai. Nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjunga nustatytų šias taisykles tokiu būdu, kad būtų užtikrintas Šengeno erdvės veikimas.

Pranešėjas mano, kad ši institucija turėtų ryžtingai palaikyti Europos Komisiją ir griežtai priminti valstybėms narėms, kad jos yra labiausiai atsakingos už įprasto Šengeno erdvės veikimo atnaujinimą.

Pranešėjas tvirtai įsitikinęs, kad Šengenas yra dalis sprendimo, o ne dalis problemos. Šengeno erdvei nustojus veikti, išnyks ir šiandien gyvuojanti piliečių Europa.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

8

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Jan Philipp Albrecht, Heinz K. Becker, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Daniel Dalton, Rachida Dati, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Barbara Kudrycka, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Soraya Post, Judith Sargentini, Giancarlo Scotta’, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Ignazio Corrao, Gérard Deprez, Maria Grapini, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Siôn Simon, Barbara Spinelli, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michael Detjen, André Elissen, Francesc Gambús, Arndt Kohn, Annie Schreijer-Pierik, Marco Valli, Francis Zammit Dimech, Marco Zullo

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

45

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Sophia in 't Veld, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Cecilia Wikström

ECR

Monica Macovei

EFDD

Ignazio Corrao, Laura Ferrara, Marco Valli, Marco Zullo

PPE

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Michał Boni, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Kinga Gál, Francesc Gambús, Monika Hohlmeier, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Jeroen Lenaers, Annie Schreijer-Pierik, Traian Ungureanu, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Francis Zammit Dimech, Tomáš Zdechovský

S&D

Caterina Chinnici, Michael Detjen, Tanja Fajon, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Arndt Kohn, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Soraya Post, Siôn Simon, Birgit Sippel, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Jan Philipp Albrecht, Eva Joly, Jean Lambert, Judith Sargentini

8

-

ECR

Daniel Dalton, Branislav Škripek

EFDD

Kristina Winberg

ENF

André Elissen, Giancarlo Scotta', Auke Zijlstra

GUE/NGL

Malin Björk

PPE

Rachida Dati

3

0

GUE/NGL

Cornelia Ernst, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gegužės 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika