Procedūra : 2017/2259(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0162/2018

Pateikti tekstai :

A8-0162/2018

Debatai :

PV 30/05/2018 - 28
CRE 30/05/2018 - 28

Balsavimas :

PV 31/05/2018 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0240

PRANEŠIMAS     
PDF 909kWORD 87k
3.5.2018
PE 615.434v02-00 A8-0162/2018

dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo

(2017/2259(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Eider Gardiazabal Rubial

PAKEITIMAI
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Sprendimas dėl būsimos ES veiksmų jaunimo srityje sistemos bus priimtas itin svarbiu Europai momentu, t. y. vykstant deryboms dėl „Brexit’o“, aptariant kitą DFP ir naujos kartos pagrindines programas, būtent „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“, ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taip pat naują iniciatyvą „Europos solidarumo korpusas“.

Tuo tarpu griežtos taupymo priemonės, kurių buvo imtasi per ekonomikos krizę, padarė neigiamą poveikį Europos piliečiams. Jauni europiečiai tapo pirmosiomis investicijų į švietimą ir kultūrą trūkumo, nedarbo ir socialinių paslaugų mažinimo aukomis. Todėl dauguma jų bijo ateities ir jaučiasi aukojami dėl ekonominių interesų. Skaičiai kalba patys už save. Šiandien Europos Sąjungoje beveik kas trečiam 18–24 metų jaunuoliui kyla skurdo arba socialinės atskirties pavojus(1). 2016 m. jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis ES buvo 18,7 proc., palyginti su 15,6 proc. 2008 m. Euro zonoje jaunimo nedarbo lygis vis dar viršija 20 proc. Be to, nesimokančio ir nedirbančio jaunimo(2) lygis ES yra 15,6 proc., palyginti su 14,2 proc. 2008 m.(3) Be to, daug darbo neturinčių jaunuolių susiduria su dideliais iššūkiais, pvz., pavojingomis darbo sąlygomis atsižvelgiant į darbo užmokestį, stresą ir darbo sutarties trukmę. Jauniems europiečiams kartais labai sudėtinga jaustis visuomenės dalimi. Iš tikrųjų darbo turėjimo arba neturėjimo faktas, nepasitikėjimas jaunimu lemia, pvz., atsisakymą suteikti paskolas. Todėl didėja jaunimo nepasitenkinimas ir jie jaučiasi atskirti. Socialinė atskirtis sukelia rimtų neigiamų padarinių jaunimo gyvenimo sąlygoms, aktyviam pilietiškumui, emociniam gyvenimui ir sveikatai.

Tuo pat metu ekonomika atsigauna ir Europos ekonomika dabar pakankamai sparčiai auga, o nedarbas mažėja. Vis dėlto nelygybė Europos Sąjungoje vis dar yra didelė, o skurdo pavojus visų pirma gresia jauniems europiečiams.

Šiomis aplinkybėmis jaunimas tapo Europos Sąjungos prioritetu, todėl buvo pradėtos iniciatyvos, kuriomis siekiama spręsti jaunimo nedarbo problemą, didinti jaunimo dalyvavimą, skatinti įtrauktį ir remti savanorišką veiklą. Rezultatai yra teigiami, tačiau tikslai toli gražu nėra pasiekti, todėl ES jaunimo strategiją reikėtų patobulinti ir sustiprinti.

Dabartinių ES veiksmų jaunimo srityje rezultatų vertinimas (2010–2018 m.)

Dabartiniai ES veiksmai jaunimo srityje (2010–2018 m.), vadinamoji ES jaunimo strategija, yra ankstesnės strategijos(4) tęsinys, kuria siekiama sukurti daugiau vienodų galimybių visiems jauniems žmonėms, visų pirma švietimo ir darbo rinkos srityje, ir išspręsti tam tikras pirmiau išvardytas problemas. Strategija taip pat siekiama skatinti visų jaunų žmonių aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir solidarumą, todėl joje daugiausia dėmesio skiriama jaunimo dalyvavimo formuojant politiką mechanizmams.

Vis dėlto šie tikslai išlieka labai plataus masto ir užmojo. Todėl sunku įvertinti, ar jie buvo pasiekti, nes Europos jaunimui atsiveriančios galimybės ir jo dalyvavimas priklauso nuo daugybės veiksnių, susijusių su socialine ir ekonomine padėtimi atitinkamose šalyse, be to, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, tai taip pat yra „judantis“ tikslas.

Dabartinėje ES jaunimo strategijoje numatyta labai daug siūlomų iniciatyvų, susijusių su įvairiomis veiklos sritimis (ne visos šios sritys yra konkrečios politikos sritys), kuriomis, atsižvelgiant į gana sudėtingą politinių prioritetų nustatymo taikant atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) mechanizmą, neužtikrinamas aiškus tikslų nustatymas, tuo pačiu metu bendro pobūdžio tikslai išlieka abstrakčiais šūkiais.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos jaunimo politikoje nėra aiškiai nustatytų lyginamųjų standartų. Todėl keitimasis gerąja patirtimi vis dar vyksta informuojant kolegas apie veiksmų, kurių mastas ribotas dėl atskirose šalyse susiklosčiusių konkrečių aplinkybių, pavyzdžius.

Taigi požiūrį, kuriuo nustatomos atskiros veiklos sritys, turėtų tvirtai papildyti kompleksinis, visapusiškas požiūris, nes su jaunimo politikos formavimu susiję klausimai (švietimas, užimtumas, inovacijos, savanoriška veikla) yra glaudžiai tarpusavyje susiję, kaip tai nuolat matyti iš konkrečių politinių dokumentų ir Jaunimo strategijos klausimus nagrinėjančių ekspertų grupių veiklos. Prie tokios pat išvados buvo prieita 2017 m. gegužės mėn. vykusioje Europos konferencijoje dėl būsimos ES jaunimo strategijos, kurioje siūloma būsimoje strategijoje nustatyti plataus užmojo tikslus, kartu sumažinant veiklos sričių skaičių(5).

Taip pat galima daryti išvadą, kad iš esmės trūksta priemonių, kurios leistų įvertinti politinį poveikį, nes naudojant dabartines priemones surenkami duomenys, kuriuos nelengva palyginti, o kiekvienos valstybės narės duomenys nėra tarpusavyje susiję taip, kad leistų susidaryti vaizdą apie tikrą pasirinktos politikos poveikį. Tiesą sakant, dabartiniu Europos jaunimo strategijos (EJS) vertinimu, kurį atliko Europos Komisija, siekiama įvertinti EJS poveikį ES jaunimo politikai(6). Tačiau dėl kokybinių rodiklių, kuriais būtų galima įvertinti tiesioginį strategijos poveikį jaunimo padėčiai, nebuvimo ir dėl AKM pobūdžio ir masto buvo tikimasi sulaukti pačių įvairiausių pasekmių(7).

Praktiniu požiūriu ataskaitų teikimo mechanizmas, kuris yra pagrįstas kas trejus metus teikiamomis jaunimo reikalų ataskaitomis, padeda surinkti valstybių narių pateiktus pavyzdžius, susijusius su konkrečių Jaunimo strategijoje pateiktų pasiūlymų įgyvendinimu, kuriais remiantis galima daryti tik labai apibendrintas išvadas. Todėl galima daryti išvadą, kad reikėtų išsamesnės sistemos, kurią taikant būtų fiksuojama nacionalinio požiūrio į jaunimo reikalų aspektus raida.

Sunku įsivaizduoti Europos ir nacionaliniu lygmenimis nustatytus tikslus srityje, kurioje kompetenciją turi valstybės narės, o ES gali imtis tik koordinavimo ir paramos veiksmų. Pagrindinė ES pridėtinė vertė, kuri valstybėms narėms sukuriama dėl strategijos, yra susijusi su politiniu įkvėpimu, žiniomis ir kompetencija, sverto poveikiu ir teisėtumu, galimybėmis ir ištekliais(8).

Galiausiai, kaip nurodo Europos Komisija, iš išorės vertinimo matyti, kad valstybės narės yra suinteresuotos pradėti ES lygmeniu bendradarbiauti sprendžiant jaunimo klausimus. Deja, pagrindinės kliūtys yra susijusios su ribotais nacionaliniu lygmeniu prieinamais ištekliais.

Poreikis turėti labiau koordinuotą ir tikslingesnę ES jaunimo strategiją

Kartu su šia įgyvendinimo ataskaita siekiame pateikti tvirtos, ilgalaikės ir gerai koordinuojamos strategijos, atitinkančios jaunų europiečių interesus, elementus.

Visų pirma, ES jaunimo strategija yra skirta jauniems žmonėms, kurie pirmiausia turėtų būti dialogo dalyviai. Jiems būtina kuo skubiau suteikti galimybę pasisakyti, šiuo tikslu nustatant sėkmingą struktūrinį dialogą arba nustatant visus kitus formatus, kuriais užtikrinamas tvirtas dalyvavimu pagrįstas politikos formavimas, pvz., sukuriant jaunimo ir sprendimų priėmėjų diskusijų forumą. Jaunimui reikėtų suteikti galimybę lengvai dalyvauti ES lygmeniu priimamuose sprendimuose, kad jie galėtų dalytis savo nuomonėmis ir įnešti savo indėlį į sprendimų priėmimo procesą. Be to, reikėtų plačiai konsultuotis su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir švietimo sektoriumi. Be to, Europos Sąjunga turėtų tvirtai bendradarbiauti nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kad tinkamai sukurtų Europos piliečiams skirtas priemones, kurios turi būti įgyvendinamos ir remiamos.

Antra, visi jauni žmonės turėtų būti įtraukti į darbo rinką ir turėti kokybiškus darbus, turėtume stiprinti savo pastangas suteikti jaunimui vienodas galimybes užtikrinti ilgalaikę integraciją į darbo rinką ir ilgalaikius darbus. Jiems turėtų būti suteikta galimybė valdyti savo karjeros pokyčius atsižvelgiant į savo kvalifikaciją ir profesinius interesus. Jauniems europiečiams reikėtų sudaryti pozityvesnes perspektyvas dėl jų būsimos profesinės karjeros ir išėjimo į pensiją perspektyvų. Dauguma jų mano, kad jie negalės sulaukti kokybiškos pensijos ateityje dėl laipsniško socialinės gerovės sistemų prastėjimo. Todėl reikia remti naują socialinį kartų tarpusavio paktą, siekiant užtikrinti saugią jų ateitį.

Trečia, jaunimas turi teisę gyventi sveikoje aplinkoje ir turėti galimybes įgyti išsilavinimą ir puoselėti kultūrą – tai yra pagrindinė teisė. Visi besimokantys, pradedant vidurine mokykla ir baigiant universitetu, jaunuoliai turėtų turėti galimybę mokytis ir įgyti judumo patirties nepaisant socialinių ir ekonominių kliūčių. Didelį dėmesį reikėtų skirti marginalizuotoms grupėms, pvz., specialiųjų poreikių turintiems asmenims, etninėms mažumoms, migrantams ir pabėgėliams. Be to, visi jauni žmonės turėtų turėti galimybę lengvai naudotis kultūra, kuri yra esminės svarbos tuo metu, kai visoje Europoje didėja netolerancija, radikalėjimas ir ekstremizmas. Siekiant pagerbti Europos šūkį „suvienijusi įvairovę“, reikėtų skatinti kultūrų dialogą. Tuo pat metu jauni žmonės negali mėgautis savo gyvenimu, jeigu jų aplinka nėra sveika. Jungtinių Tautų duomenimis, oro tarša kenkia augančių vaikų smegenų vystymuisi. Be to, apytiksliai 66 proc. pasaulio gyventojų gyvens miesto vietovėse. Todėl gyvybiškai svarbu veikti ir pasiūlyti jaunimui alternatyvą. Siekiant užtikrinti fizinę jaunimo gerovę, reikėtų remti sporto veiklą. Psichikos gerovei taip pat kenkia darbe kylantis stresas, o kasdieniame gyvenime jaunimas patiria daugiau spaudimo, nes iš jo tikimasi produktyvumo, aukštos kvalifikacijos ir lankstumo. Tiesą sakant, darbo rinkoje yra ypač didelė konkurencija ir jaunimui daromas spaudimas dalyvauti ilgalaikėse stažuotėse prieš randant pirmą tinkamą darbą. Be streso, jauni žmonės nuo ankstyvo amžiaus patiria patyčias skaitmeninėje erdvėje. Todėl ES jaunimo strategijoje turėtų būti įtvirtintas tarpsektorinis požiūris ir ji turėtų būti darnaus vystymosi strategijos dalis.

Galiausiai, siekiant tvirtų rezultatų, reikėtų stiprinti, tobulinti, remti ir gerai finansuoti Europos programas, kuriose numatyta ilgalaikė ir koordinuota vizija. Visose iniciatyvose, kurių rezultatai pasiekiami ilgalaikiu laikotarpiu, reikėtų numatyti plataus užmojo biudžetą.

Svarbu priminti ir pabrėžti, kad pagrindinę kompetenciją formuoti jaunimo politiką, žinoma, turi valstybės narės, tačiau labai svarbu, kad atitinkamos nacionalinės institucijos pradėtų aktyviau bendradarbiauti pagal strategiją, nes dabartinis bendradarbiavimas labiausiai kritikuotinas dėl ypač nevienodų pasiektų rezultatų ir sisteminio ataskaitų teikimo tvarkos ir patikimų duomenų apie strategijos įgyvendinimą nebuvimo.

(1)

Pagal naujausius Eurostato paskelbtus duomenis, 29,8 proc. jaunuolių 18–24 metų amžiaus grupėje 2011 m. ES grėsė skurdo ar socialinės atskirties pavojus. Su duomenimis galima susipažinti adresu http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/employment_social_policy_equality/youth/indicators

(2)

Nedirbančio ir nesimokančio jaunimo lygis – tai 15–24 metų asmenų, kurie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose, grupė.

(3)

AKW, ECLM, IMK, OFCE, Nepriklausoma metinė augimo apžvalga (2018 m.) „Remontuok stogą kai šviečia saulė“ (angl. Independent Annual Growth Survey 2018 – Repair the roof when the sun is shining), 2017 m. lapkričio mėn.

(4)

COM(2009) 0200, p. 3.

(5)

Konferencijos ataskaita, p. 7.

(6)

SWD(2017)0281, p. 10.

(7)

Ten pat.

(8)

SWD(2017)0280, p. 2.


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo

(2017/2259(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14, 15, 21, 24 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atliktą ES jaunimo strategijos vertinimą(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(7),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl programos „Erasmus+“ ateities(8),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje įvykusį ES valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo, kurią Taryba patvirtino 2015 m. lapkričio 23 d.(10),

  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (COM(2015) 0408),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018) 0022),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl 2013–2015 m. ES jaunimo strategijos(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos,

  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 25 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl Europos Tarybos jaunimo politikos (CM/Res(2008)23);

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl darbo su jaunimu (CM/Rec(2017)4);

  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(14),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Europos bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje (2010–2018 m.)“(15),

  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(16),

  atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo paskelbtą šešėlinę ataskaitą dėl jaunimo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos(17),

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) pozicijos dokumentą „Įtraukti. Informuoti. Įgalinti“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0162/2018),

A.  kadangi neigiamas ekonomikos nuosmukio poveikis jaunimo galimybėms išnaudoti visą savo potencialą toliau jaučiamas visoje Europos Sąjungoje;

B.  kadangi dauguma valstybių narių, visų pirma Pietų Europos valstybių narių, dar nėra pasiekusios prieš krizę buvusio lygio atsižvelgiant į įvairius su jaunimu susijusius rodiklius, pvz., užimtumą, gerovę ir socialinę apsaugą;

C.  kadangi visoje ES regioniniu lygmeniu juntamas skirtumų mažėjimas; kadangi yra nemažai regionų, kuriuose užimtumo lygis tebėra mažesnis už prieš krizę buvusį lygį;

D.  kadangi pastaraisiais metais jaunimo nedarbas palaipsniui mažėjo, nors, remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. sausio mėn. jaunimo nedarbas sudarė 16,1 proc., o kai kuriose valstybėse narėse net viršijo 34 proc.; kadangi, palyginti su 2008 m. rodikliais (15,6 proc.), matoma, kad nedarbo lygis išaugo; kadangi iš šių rodiklių matyti, kad negalima rasti vieno visiems tinkamo sprendimo, jei norime išnaudoti visą jaunimo potencialą; kadangi atokiausiuose regionuose aukštas jaunimo nedarbo lygis kelia susirūpinimą, o kai kuriuose regionuose, pvz., Majote, registruotas jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc.;

E.  kadangi pažeidžiamos grupės, pvz., tautinės mažumos, specialiųjų poreikių turintys asmenys, moterys, LGBTIQ, migrantai ir pabėgėliai, kurie susiduria su kliūtimis patekdami į darbo rinką ir naudodamiesi kultūra, socialinėmis paslaugomis ir galimybe įgyti išsilavinimą, labiausiai nukentėjo nuo socialinės ir ekonomikos krizės;

F.  kadangi pasitelkiant švietimą galima lengviau sumažinti socialinės ir ekonominės nelygybės poveikį, teikti įgūdžius ir kompetencijas, kurios būtinos norint sumažinti iš kartos į kartą perduodamas nepalankias sąlygas;

G.  kadangi dėl bendro investicijų į jaunimą ir jaunimo teises trūkumo jaunimas nereikalaus savo teisių, jomis nesinaudos ir jų negins ir padidės tokių reiškinių, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, mokyklos nebaigimas, profesinių kvalifikacijų stoka, vėlus pateikimas į darbo rinką, finansinio savarankiškumo trūkumas, galimas prastas socialinio draudimo sistemų veikimas, paplitęs neužtikrintumas dėl darbo vietos ir socialinė atskirtis, mastas;

H.  kadangi problemos, su kuriomis jaunimas susiduria užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinio ir politinio įsitraukimo srityse, nėra vienodos, nes kai kurios grupės patiria neproporcingai didesnį poveikį nei kitos grupės; kadangi reikia imtis daugiau veiksmų siekiant teikti paramą žmonėms, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos arba nuo jos atskirti;

I.  kadangi, siekiant suteikti jaunimui geresnio švietimo galimybes, labai svarbu visuose Europos regionuose išsaugoti vietos mokyklas ir švietimo įstaigas ir ES turėtų teikti visapusišką pagalbą regionams sprendžiant šią problemą;

J.  kadangi švietimas, ypač kultūrų dialogas, strateginė komunikacija ir glaudesnis valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas turi atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią jaunimo marginalizacijai ir radikalėjimui ir didinant jų atsparumą;

K.  kadangi jaunimas turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, formuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bet kokią politiką, kuri turi įtakos jaunimui; primena, kad 57 proc. jaunimo organizacijų ES laikosi nuomonės, kad formuojant jaunimo politiką neatsižvelgiama į jaunimo praktinę patirtį(18);

L.  kadangi svarbu, kad jaunimo organizacijos užtikrintų pakankamą jaunimo atstovavimo ir įtraukumo lygį, kad jos būtų visiškai teisėtos;

M.  kadangi, nors ES jaunimo strategija yra įgyvendinama strategija, kuri nuolat tobulinama, jos tikslai tebėra labai platūs ir plataus užmojo; kadangi nepakanka tinkamai nustatytų atskaitos parametrų;

N.  kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategijoje pabrėžiamas poreikis užmegzti struktūrinį jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų dialogą;

O.  kadangi ES jaunimo strategijos galutinis tikslas yra sudaryti daugiau galimybių ir užtikrinti lygias galimybes visiems Europos jaunuoliams;

P.  kadangi jaunuoliams turėtų būti padedama ir jiems turėtų būti suteikta galių spręsti rimtas problemas, su kuriomis jie šiuo metu susiduria, ir įveikti iššūkius, su kuriais jie susidurs ateityje, taikant aktualesnę, veiksmingesnę ir geriau koordinuotą jaunimo politiką, patobulintą ir prieinamą švietimą ir kryptingai naudojantis ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos priemonėmis vietos, nacionaliniu bei ES lygmenimis;

Q.  kadangi pastaraisiais metais ES, įgyvendindama savo jaunimo strategiją, pradėjo įgyvendinti įvairias iniciatyvas, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriomis siekiama švietimo srityje ir darbo rinkoje visiems jaunuoliams sukurti daugiau ir lygių galimybių bei skatinti jaunimo įtrauktį, įgalėjimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

R.  kadangi yra poreikis integruoti ES veiksmus jaunimo srityje į dabartines ir būsimas politikos priemones ir finansavimo programas įtraukiant jaunimo aspektą ir jį visų pirma įtvirtinant visose svarbiausiose politikos srityse, kaip antai ekonomikos, užimtumo ir socialinių reikalų, sanglaudos, sveikatos apsaugos, moterų, darbuotojų dalyvavimo, migracijos, kultūros, žiniasklaidos ir švietimo;

S.  kadangi būtina koordinuoti būsimos ES jaunimo strategijos įgyvendinimą įvairiuose politikos sektoriuose ir institucijose;

T.  kadangi lyčių aspekto turi būti paisoma priimant sprendimus dėl jaunimo politikos, kurioje atsižvelgiama į konkrečius uždavinius ir aplinkybes, su kuriomis visų pirma susiduria jaunos moterys ir mergaitės iš įvairių kultūrinių ir religinių bendruomenių; kadangi į jaunimo politiką reikėtų įtraukti konkrečias priemones, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą, pvz., smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos, švietimo apie lyčių lygybę ir lytinio švietimo; kadangi vidutiniškai 1,4 karto labiau tikėtina, kad į nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupę pateks moterys, o ne vyrai(19), ir būtina nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti aktyvesnį jaunų moterų (visų pirma grįžtančių po motinystės atostogų ir vienišų motinų), mokyklos nebaigusių, menkos kvalifikacijos ar neįgalių jaunuolių bei visų jaunų žmonių, kuriems gresia diskriminacija, dalyvavimą darbo rinkoje;

U.  kadangi siekiant padidinti jaunimo, visų pirma neįgaliųjų, migrantų, pabėgėlių, nesimokančio bei nedirbančio jaunimo ir jaunimo, kuriam gresia socialinė atskirtis, dalyvavimą visuomenėje, reikia ilgalaikių pastangų;

V.  kadangi švietimas yra vienas pagrindinių veiksnių kovojant su socialine atskirtimi ir todėl būtina investuoti į įgūdžius ir gebėjimus, kad būtų sumažintas aukštas nedarbo lygis, visų pirma nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupėje;

W.  kadangi SESV 9 straipsnyje įtvirtinta, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, socialine apsauga, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

X.  kadangi ES jaunimo strategijoje nustatytas tinkamas vaisingo ir prasmingo bendradarbiavimo jaunimo srityje pagrindas;

Y.  kadangi neįmanoma deramai ir tiksliai įvertinti pasiektų paskutinio trejų metų ES jaunimo strategijos (2010–2018 m.) ciklo tikslų ir, atsižvelgiant į kriterijų ir rodiklių nebuvimą ir sutampančias įgyvendinimo priemones, labai sunku palyginti atitinkamas skirtingų valstybių narių situacijas;

Z.  kadangi profesinis orientavimas ir galimybė gauti informaciją apie darbo galimybes ir švietimo kryptis yra esminiai būsimos švietimo raidos ir perėjimo į darbo rinką veiksniai;

AA.  kadangi nustatant šios strategijos tikslus, ją įgyvendinant ir atliekant jos vertinimą, ES privalo glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;

Jaunimui kylantys uždaviniai ir su dabartinės ES jaunimo politikos formavimu susijusio proceso pamokos

1.  apgailestaudamas pažymi, kad ilgalaikės griežtos taupymo priemonės, visų pirma švietimo, kultūros ir jaunimo politikos finansavimo sumažinimas, turėjo neigiamą poveikį jaunimui ir jo gyvenimo sąlygoms; įspėja, kad jaunimui, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems, pvz., neįgaliems jaunuoliams, jaunoms moterims, mažumoms, specialiųjų poreikių turintiems asmenims, didelį poveikį turi didėjanti nelygybė, atskirties rizika, nesaugumas ir diskriminacija;

2.  teigiamai vertina Europos bendradarbiavimo laimėjimus jaunimo srityje, nes toks bendradarbiavimas parodė, kad galima išspręsti problemas, su kuriomis susiduria dauguma europiečių, ir padėti nacionaliniams politikos formuotojams suteikiant jiems žinias, rekomendacijas ir teisėtumo priemones, taip pat sėkmingai sutelkiant didesnį ES finansavimą;

3.  mano, kad atvirasis koordinavimo metodas yra tinkama, bet vis dėlto nepakankama priemonė jaunimo politikai formuoti, todėl jį reikia papildyti kitomis priemonėmis; pakartoja savo raginimą glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais jaunimo klausimais vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; primygtinai ragina valstybes nares susitarti dėl aiškių rodiklių ir kriterijų, kad būtų galima stebėti daromą pažangą;

4.  pripažįsta teigiamus ES jaunimo strategijos laimėjimus plečiant tarpsektorinį darbą ir įgyvendinant struktūrinį dialogą, siekiant užtikrinti jaunimo dalyvavimą, ir mano, kad būtina pagerinti bendrą susijusių veikėjų ir suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie ES jaunimo strategijos tikslus ir priemones; ypač pažymi, kad principas „iš apačios į viršų“, taikomas plėtojant struktūrinį dialogą, suteikia pridėtinės vertės ir turi būti išsaugotas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant naują strategiją atsižvelgti į struktūrinio dialogo IV ciklo, orientuoto į ES jaunimo strategijos ateitį, rezultatus;

5.  siūlo į jaunimo politikos sritį įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jos turi kompetenciją šioje srityje;

6.  teigiamai vertina politines iniciatyvas, kuriomis siekiama remti ES jaunimą, visų pirma iniciatyvas „Investicijos į Europos jaunimą“, „Europos solidarumo korpusas“ ir „Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)“; tačiau mano, kad šios priemonės turėtų būti geriau susietos su ES jaunimo strategija ir pagrįstos požiūriu „iš apačios į viršų“; todėl ragina Komisiją sistemingai susieti visus politikos pasiūlymus, susijusius su jaunimu, su bendra strategija ir įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, taikant ilgalaikį holistinį požiūrį ir aiškiai nustatant horizontaliuosius tikslus;

7.  primygtinai ragina Komisiją sukurti tarpsektorinę darbo grupę būsimos ES jaunimo strategijos įgyvendinimui koordinuoti dalyvaujant ES institucijoms, įskaitant Europos Parlamentą, valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei, visų pirma profesinėms sąjungoms ir jaunimo organizacijoms;

8.  ragina Komisiją sukurti veiksmingas tarnybų tarpusavio koordinavimo priemones ir priskirti atsakomybę už jaunimo aspekto integravimą kaip tam tikrą grupės politiką Komisijos pirmininko pavaduotojui;

9.  ragina valstybes nares pasinaudoti Europos socialinių teisių ramsčiu kaip su jaunimu susijusių teisės aktų projektų rengimo pagrindu;

10.  pabrėžia, kad siekiant išvengti ligų svarbu skatinti sveiką gyvenimo būdą, ir mano, kad būtina teikti jaunimui teisingą informaciją ir pagalbą, susijusią su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, pvz., tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu ir priklausomybe nuo jų;

11.  pabrėžia, kad Komisijos vertinimas, kaip valstybėse narėse įgyvendinama ES jaunimo strategija, yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas dažniau vykdyti patikrinimus ir stebėseną vietoje; primygtinai ragina Komisiją nustatyti ES jaunimo strategijos tikslus, kuriuos būtų galima įvertinti kokybiškai ir kiekybiškai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės arba regiono ypatumus; ragina Komisiją padidinti programų ir veiksmų, pagal kuriuos jaunimas rengiamas profesiniam gyvenimui, finansavimą;

Žodis jaunimui pagal ES jaunimo strategiją

12.  rekomenduoja, kad būsima ES jaunimo strategija būtų dalyvaujamojo pobūdžio ir orientuota į jaunimą bei gerovės stiprinimą, joje turi atsispindėti viso Europos jaunimo poreikiai, užmojai ir įvairovė, išplečiamos jo galimybės naudotis kūrybinėmis priemonėmis, įskaitant naujas technologijas;

13.  mano, kad ES turėtų reikšti solidarumą su jaunimu ir toliau teikti jiems galių dalyvauti visuomenėje sukuriant konkrečias priemones, pvz., integruojant savanoriškos veiklos aspektą, remiant jaunimo darbą, kuriant naujas priemones, visų pirma susijusias su naujomis technologijomis, ir skatinant solidarumu, bendruomenių dalyvavimu, laisva erdve ir demokratiniu dialogu grindžiamus mainus; todėl pripažįsta jaunimo būrimosi į asociacijas, kuris suteikia galimybę asmenybės augimui ir aktyvaus pilietiškumo ugdymui, svarbą; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui aktyviai dalyvauti savanorių organizacijose; pabrėžia, kad aktyvesnis jaunimo dalyvavimas visuomenėje yra ne tik savaime svarbus pasiekimas, bet ir tampa pagrindu aktyvesniam jo dalyvavimui politiniame gyvenime;

14.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanorių veikloje, atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius jaunų europiečių gebėjimus ir įgūdžius;

15.  ragina valstybes nares sukurti nacionalinį teisinį pagrindą ir skirti pakankamus finansinius išteklius savanoriškai veiklai;

16.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti jaunimą, ypač mažiau galimybių turintį jaunimą ir jaunimą, kuris nedalyvauja formalių organizacijų struktūroje, atlikti aktyvų ir esminį vaidmenį viešajame gyvenime ir laikytis dalyvaujamojo požiūrio į politikos formavimą, kad jaunimui būtų sudarytos galimybės daryti įtaką sprendimams, kurie turi poveikio jo gyvenimui, suteikiant jiems demokratijos priemones internete ir realiame gyvenime, tuo pačiu metu atsižvelgiant į socialinės žiniasklaidos apribojimus ir pavojus, taip pat įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės ir jaunimo organizacijų atstovus į jaunimo politikos formavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą;

17.  ragina valstybes nares skatinti jaunimą visapusiškai dalyvauti rinkimų procese;

18.  pareiškia, kad būtina tęsti jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų struktūrinį dialogą pagal būsimą Europos bendradarbiavimo programą jaunimo srityje; mano, kad struktūrinio dialogo procesu turėtų būti sistemingai stengiamasi pasiekti daugiau ir įvairesnių jaunimo, kuriam jis skirtas, grupių, ir pažymi, kad šiam tikslui užtikrinti turėtų būti skiriama pakankama finansinė parama nacionalinėms ir Europos darbo grupėms; ragina valstybės nares skatinti nacionalinius, regionų ir vietos sprendimus priimančius asmenis dalyvauti struktūriniame dialoge su jaunimu;

19.  primygtinai ragina valstybes nares ir toliau laikytis skaidrumo pateikiant savo sąskaitas ir naudojant lėšas, skirtas sukurti daugiau tvarių galimybių įsidarbinti jaunimui; todėl primena, kad svarbu, jog valstybės narės paprašytos pateiktų išsamią informaciją apie jų jaunimo situaciją;

20.  pabrėžia, kad nepakankamai sistemingai atnaujinama informacija apie ES jaunimo strategijos įgyvendinimą ir trūksta patikimų duomenų apie jį; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp nacionalinių ir regioninių statistikos tarnybų pateikiant susijusius ir naujausius statistikos duomenis apie jaunimą, kurie svarbūs siekiant įvertinti, kaip sėkmingai įgyvendinama strategija; teigia, kad prie kas trejus metus teikiamų ataskaitų turi būti pridėti šie statistikos duomenys;

21.  primena, kad pastebima mažėjančio jaunimo dalyvavimo nacionaliniuose ir vietos rinkimuose tendencija ir kad jaunimui reikia politinių įsipareigojimų ir galimybės pamatyti savo indėlio rezultatus; todėl primena, kad nuo mažų dienų jaunimui nepaprastai svarbios galimybės patirti dalyvavimą politiniame gyvenime savo aplinkoje ir vietos bendruomenėse, kad jie labiau jaustųsi Europos piliečiais ir taptų aktyviais piliečiais; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti regionines ir vietos institucijas užtikrinti, kad jaunimas ir jaunimo organizacijos galėtų visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo ir rinkimų procesuose ir į juos įsitraukti;

22.  ragina valstybes nares įtraukti jaunimo nacionalines tarybas į ES jaunimo strategijos stebėsenos ir įgyvendinimo komitetus;

23.  atkreipia dėmesį į technologijų suteikiamas galimybes užmegzti ryšį su jaunimu ir ragina ES per e. platformas stiprinti jų pajėgumą dalyvauti visuomenėje;

24.  apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant nuolatinių Komisijos pastangų informuoti apie įvairiomis Sąjungos programomis remiamas galimybes jaunimui, vis dar yra nemažai jaunuolių, kurie mano, kad jų galimybės jomis pasinaudoti yra ribotos; primygtinai ragina Komisiją tobulinti savo informavimo priemones;

Lygios galimybės užtikrinant tvarią integraciją į darbo rinką

25.  ypač nerimauja dėl nuolatinio aukšto jaunimo nedarbo lygio visoje ES, visų pirma Pietų Europoje; primena, kad turėtų būti garantuojamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir užimtumas ir kad tai turėtų išlikti pagrindiniais įsipareigojimais jaunimo atžvilgiu, ir šiuo tikslu ragina numatyti priemones, kuriomis būtų palengvintas jaunimo perėjimas iš švietimo į darbo rinką, užtikrinant kokybiškas stažuotes ir pameistrystės programas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti struktūrines darbo rinkos reformas, sąžiningas darbo sąlygas ir darbo užmokestį siekiant užtikrinti, kad bandantys įsidarbinti jaunuoliai nebūtų diskriminuojami; pažymi, kad svarbu apibrėžti socialines teises, susijusias su naujomis užimtumo formomis, ir sąžiningas profesines stažuotes ir užtikrinti socialinį dialogą;

26.  pabrėžia, jog svarbu, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos taikytų specialiai pritaikytas priemones ir teiktų asmeninę paramą, kad pasiektų visus nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius; primena, kad būtina įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius, profesines sąjungas, pilietinę visuomenę, jaunimo organizacijas;

27.  teigia, kad reikėtų imtis specialių priemonių, kad būtų pagerinta jaunų moterų mažų garantijų padėtis darbo rinkoje, visų pirma skiriant daug dėmesio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, taip pat tam, kad pernelyg didelė jų dalis nedirbtų netipinėse darbo vietose, kurios neužtikrina socialinės apsaugos;

28.  pabrėžia, kad būtina skatinti vadinamųjų naujų formų užimtumo darbuotojų, kurių pernelyg didelę dalį sudaro jaunimas, sąžiningas darbo sąlygas ir deramą socialinę apsaugą;

29.  mano, kad taip pat reikėtų imtis priemonių jauniems migrantams darbo rinkoje integruoti visapusiškai laikantis vienodo požiūrio principo;

30.  pabrėžia, kad įgyvendinant integracinę jaunimo politiką turėtų būti ginamos ir skatinamos socialinės programos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos politiniam ir kultūriniam dalyvavimui; taip pat mano, kad jaunimo socialinė gerovė yra neatsiejama nuo deramo ir reguliuojamo darbo, grindžiamo kolektyvinėmis darbo sutartimis, didelių garantijų darbo santykiais, atitinkamu darbo užmokesčiu ir atlygiu, taip pat visuotinių ir kokybiškų viešųjų paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sudaryti teisingas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą, taip pat atsižvelgiant į naujų formų užimtumą;

31.  primena, kad užimtumas ir verslumas yra vienas iš aštuonių prioritetų, nustatytų ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.); pabrėžia, kad jaunimo darbas ir neformalusis mokymasis, ypač kuriamas jaunimo organizacijose, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vystant jaunimo potencialą, įskaitant verslumo įgūdžius, leidžiančius jiems įgyti plataus spektro kompetencijas, galinčias padidinti galimybes darbo rinkoje;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes, plėsti ir didinti investicijas į profesinio rengimo ir mokymo sektorių ir pateikti jį kaip patrauklų švietimo pasirinkimą;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti regionines ir vietos institucijas ir investuoti į naujas jaunimo gyvenimo galimybes siekiant skatinti jų kūrybiškumą ir visapusišką potencialą, remti jaunimo verslumą ir skatinti jaunimo socialinę įtrauktį, kuri būtų naudinga jų bendruomenėms;

34.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti teisėmis pagrįstą požiūrį į jaunimą ir užimtumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimas galėtų gauti kokybiškas stažuotes ir kokybiškus darbus, kuriuose būtų paisoma jų teisių, įskaitant teisę į stabilų darbą, kuriame mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, suteikiama socialinė apsauga ir garantuojamas orus ir savarankiškas gyvenimas;

35.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prižiūrėti įmones, kurios nuolat siūlo atlikti mokomąją praktiką vos pasibaigus ankstesnei mokomajai praktikai, bet po jos nesukuria darbo vietų, siekiant užtikrinti, kad darbo vietos nebūtų pakeičiamos vadinamąją mokomąja praktika;

36.  teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvos priemones parama suteikta daugiau nei 1,6 mln. jaunų žmonių(20); pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų ir reikalingi didesni finansiniai įsipareigojimai; pabrėžia, kad būtina užmegzti geresnius ryšius su nesimokančiu ir nedirbančiu jaunimu, kuris susiduria su daugybe kliūčių, ir taip gerinti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų pasiūlymų kokybę, apibrėžiant aiškius kokybės kriterijus ir standartus, įskaitant galimybę naudotis socialine apsauga, gauti minimalias pajamas ir užtikrinti darbuotojų teises; ragina valstybes nares veiksmingai pagerinti savo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir veiklos efektyvumo sistemas ir užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos būtų naudojamos nacionaliniam finansavimui papildyti, o ne jam pakeisti;

37.  be to, pabrėžia, kad būtina spręsti mentorystės ir konsultuojamojo ugdymo kokybės, esamų individualių mokymų, mokomosios praktikos ar darbo kokybės ir tinkamumo bei rezultatų atsižvelgiant į išsikeltus tikslus kokybės klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą būtų taikomos jau esamos kokybės sistemos, tokios kaip Europos kokybės sistema; laikosi nuomonės, kad jauni žmonės taip pat turėtų dalyvauti stebint pasiūlymų kokybę;

38.   primena, kad priemonės, kuriomis skatinama nedirbančio ir nesimokančio jaunimo integracija į darbo rinką, įskaitant kokybiškas mokamas stažuotes, mokomąją praktiką ar pameistrystes, turi būti finansiškai remiamos Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis arba būsimomis europinėmis priemonėmis, vengiant bet kokios formos apmokamo darbo pakaitalo ar jaunų darbuotojų išnaudojimo;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo verslumas yra prioritetas ir kad formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemos yra veiksmingiausios intervencijos priemonės jaunimo verslumui skatinti; pabrėžia, kad verslumas – tai priemonė jaunimo nedarbui ir socialinei atskirčiai mažinti bei inovacijoms skatinti; todėl mano, kad ES jaunimo strategija turėtų būti remiamas tinkamos aplinkos jaunimo verslumui kūrimas;

40.  primena, kad pagrindinis Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslas – padėti visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams, todėl primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti visus jaunuosius nesimokančius ir nedirbančius gyventojus, ypač pažeidžiamiausius jaunuolius, pvz., neįgaliuosius, bei teikti jiems tikslinę pagalbą atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius;

41.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškas ir lanksčias dotacijas meniniams ir sportiniams gebėjimams švietimo ir mokymo srityje ugdyti; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

42.  pabrėžia, kad 38 proc. jaunuolių turi sunkumų siekdami susipažinti su informacija; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kolektyvinį požiūrį į jaunimo konsultavimą, paramą ir informavimą apie jų teises ir galimybes;

43.  taip pat pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti skirta ne tik labai išsilavinusiam nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui, bet ir menkos kvalifikacijos, neaktyviam ir valstybės užimtumo tarnybose neužsiregistravusiam jaunimui;

44.  pabrėžia, kad nepaisant aukšto nedarbo lygio, darbuotojų judumas ES tebėra ribotas; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų judumas svarbus siekiant konkurencingos darbo rinkos; ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu skatinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes;

45.  primena, kad vyresni nei 55 metų amžiaus suaugusieji atlieka svarbų vaidmenį mokant jaunimą darbo vietoje; todėl kartu su Komisija palaiko tai, kad reikia kurti programas, kurias pasitelkus būtų sudaroma galimybė šiems žmonėms palaipsniui iki pensinio amžiaus pasitraukti iš darbo rinkos, konkrečiau – pirmiausiai pradėti dirbti ne visą darbo dieną, kartu mokant jaunuolius ir padedant jiems palaipsniui integruotis į darbo vietą;

46.  nurodo, kad įmonės atlieka svarbų vaidmenį klausimais, susijusiais su įgūdžių įgijimu ir darbo vietų jaunimui kūrimu; pažymi, kad švietimu ir mokymu su verslumo skatinimu susijusiose srityse galima prisidėti siekiant ilgalaikės plėtros, skatinant Europos Sąjungos konkurencingumą ir kovojant su nedarbu;

47.  primygtinai ragina valstybes nares nurodyti laukiamą priemonių, kurios bus įgyvendintos jų veiksmų planuose, poveikį; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės suteiktų garantijas, kad dėl pradėtų taikyti priemonių veiksmingai padidėjo užimtumas; primena, kad reikia skatinti įgyvendintinų priemonių tvarumą;

Darnus vystymasis: jaunimo ateitis

48.  yra tvirtai įsitikinęs, kad kokybiškas formalusis, neformalusis švietimas ir savišvieta, taip pat kokybiškas mokymas yra pagrindinė teisė; todėl mano, kad visiems europiečiams, nepaisant jų socialinio ir ekonominio statuso, tautybės, lyties, fizinės ar pažinimo negalios, turėtų būti garantuojama galimybė gauti kokybišką visų lygmenų išsilavinimą; atkreipia dėmesį į svarbų formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos vaidmenį suteikiant jaunimui žinių, įgūdžių ir gebėjimų, padedančių jiems tapti pareigingais piliečiais ir dalyvauti Europos projekte; todėl ragina valstybes nares parengti konkrečias politikos priemones ir, atsižvelgdamas į tai, ragina mokymo programose meniniam ir kūrybiniam švietimui skirti tiek pat dėmesio kaip ir mokslo bei technologijų disciplinoms (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika);

49.  pažymi, kad svarbu modernizuoti švietimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujų įgūdžių ir gebėjimų, pvz., pilietiškumo, kritinio mąstymo ir verslumo, integravimą į švietimą, ir skatinti kurti naujas švietimo priemones, kurios skatintų dalyvavimą ir švietimo prieinamumą;

50.  labai nerimauja dėl ypač aktualios vaikų skurdo problemos, nuo kurios kenčia beveik 25 mln. ES vaikų (daugiau nei 26,4 proc. visų jaunesnių nei 18 metų amžiaus vaikų), gyvenančių šeimose, kurios kiekvieną dieną kenčia nuo pajamų ir pagrindinių paslaugų trūkumo; mano, kad jaunimo politika galėtų būti naudinga vaiko ir šeimos politikos srityje; ragina Komisiją parengti Vaiko garantijų iniciatyvą, kuri būtų ilgalaikė priemonė, suteikianti vienodas galimybes visiems ES vaikams pagal jos specialią finansavimo sistemą, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas skurdą patiriantis vaikas gautų nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, nemokamą švietimą, nemokamą vaikų priežiūrą, deramą būstą ir tinkamą mitybą;

51.  yra labai susirūpinęs dėl mokyklos nebaigiančių vaikų reiškinio ir todėl ragina imtis atitinkamų sprendimų kovojant su šiuo reiškiniu, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai;

52.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti aktyvų ir kritišką pilietiškumą, pagarbą, toleranciją, vertybes ir tarpkultūrinį mokymąsi, ir pabrėžia šiuo atžvilgiu labai svarbų ES programų, pvz., „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti dialogo su jaunimu įvairiomis temomis, pvz., lytis, lytiškumas, politika, solidarumas ir aplinka, teisė, istorija ir kultūra, erdves;

53.  tvirtai mano, kad raštingumas, įskaitant skaitmeninį ir medijų raštingumą, gebėjimas skaičiuoti, taip pat pagrindiniai gebėjimai, kurie yra esminis jaunimo savarankiškumo ir perspektyvios ateities užtikrinimo veiksnys, turi būti Europos, nacionalinio ir vietos lygmens prioritetas; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant visiems suteikti pagrindinius mokymosi įgūdžius ir gebėjimus;

54.  ragina Komisiją skatinti formaliojo švietimo ir savišvietos iniciatyvas, kad būtų remiamos jaunimo inovacijos, kūrybiškumas ir verslininkystė ir skatinama įvairių jaunimo grupių sanglauda ir supratimas;

55.  šiuo atžvilgiu labai susirūpinęs pažymi, kad vis dar yra daug Europos piliečių, turinčių prastus raštingumo įgūdžius ar patiriančių raštingumo sunkumų, įskaitant funkcinį, skaitmeninį ir medijų neraštingumą, ir tai kelia didelių sunkumų norint deramai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje;

56.  primena, kad pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu nustatoma, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išlaikyti įgūdžius ir įgyti naujų įgūdžių, kurie suteiktų galimybę visiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai judėti darbo rinkoje; todėl pabrėžia, kad naujuoju 2021–2027 m. DFP programavimo laikotarpiu svarbu teikti prioritetą socialinėms investicijoms švietimo ir mokymo srityse ir tokias investicijas užtikrinti;

57.  tvirtai mano, kad socialinių rodiklių suvestinė, kuri buvo nustatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio sistemą, turėtų būti naudojama atliekant ES jaunimo strategijos stebėseną; ragina Komisiją patvirtinti konkrečių rodiklių, kuriais remiantis būtų atliekama ES jaunimo strategijos stebėsena, rinkinį, pvz., švietimas, įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą, lyčių lygybė darbo rinkoje, sveikatos priežiūra, skaitmeninė prieiga, gyvenimo sąlygos ir skurdas;

58.  atkreipia dėmesį į svarbų šeimos ir mokytojų vaidmenį padedant jaunuoliams, kurie patiria patyčias mokykloje ir skaitmeninėje erdvėje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant panaikinti šios rūšies elgesį, kuris daro poveikį jaunimo psichikos gerovei, visų pirma ugdant tinkamus skaitmeninius įgūdžius jau pradinėje mokykloje, kaip numatyta skaitmeninio švietimo veiksmų plane;

59.  mano, kad siekiant didinti veiksmų švietimo, jaunimo ir sporto srityse veiksmingumą, reikia formuluoti bendrus tikslus ir priemones politikos poveikiui matuoti, grindžiant juos tarptautinėmis studijomis;

60.  atkreipia dėmesį į žalingą streso poveikį jaunimo gerovei mokykloje, mokymo įstaigoje, darbo rinkoje ir asmeniniame gyvenime; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į psichikos sveikatos programas ir skatinti atitinkamus subjektus padėti jaunimui šiuo atžvilgiu;

61.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Europos jaunimo psichikos ir fizinę gerovę; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti užklasinę sporto veiklą ir didinti informuotumą vykdant mitybos kampanijas;

62.  pabrėžia, kad svarbu skatinti kultūrų dialogą sporte, be kita ko, kuriant platformas, kuriose dalyvautų jaunimas, pabėgėliai ir migrantai;

63.  mano, kad atsižvelgiant į jaunimo politikos kompleksiškumą ir poveikį būtina skatinti bendradarbiavimą tyrimų srityje, kad būtų galima suformuluoti empirine patirtimi pagrįstą atsaką bei intervencinius ir prevencinius sprendimus, kuriais būtų skatinama jaunimo gerovė ir atsparumas;

64.  atkreipia dėmesį į kultūros svarbą ne tik kovojant su smurtu, rasizmu, radikalizacija ir netolerancija, bet ir kuriant Europos tapatybę; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kultūrą ir į ją investuoti bei užtikrinti lygias galimybes ją puoselėti;

65.  pabrėžia, kad jaunimo organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant jaunimo dalyvavimą ir įtrauktį visuomenėje; todėl ragina valstybes nares remti jaunimo organizacijas ir pripažinti jų vaidmenį ugdant gebėjimus ir plėtojant socialinę įtrauktį, taip pat remti jaunimo tarybų kūrimą visais lygmenimis veikiant išvien su jaunimu;

66.  pabrėžia, kas svarbu patvirtinti neformaliojo švietimo ir savišvietos rezultatus siekiant suteikti galių besimokantiems asmenims, nes tai yra būtina kuriant socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis pagrįstą visuomenę ir tai padeda ugdyti pilietiškumo įgūdžius ir įgyvendinti asmeninius siekius; apgailestauja, kad darbdaviai ir formaliojo švietimo paslaugų teikėjai nepakankamai pripažįsta neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių, gebėjimų ir žinių vertę bei aktualumą; pažymi, kad nepakankamas ES šalių patvirtinimo metodų palyginamumas ir suderinamumas yra papildoma kliūtis; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant įgyvendinti nacionalines pripažinimo ir patvirtinimo sistemas ir užtikrinti tinkamą finansavimą neformaliojo švietimo būdu įgytiems gebėjimams, primindamas 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(21);

Geresnis ES jaunimo strategijos finansavimo priemonių suderinimas ir didesnė parama

67.  mano, kad ES jaunimo strategija turėtų derėti su DFP ir atitikti darnaus vystymosi tikslus bei visas susijusias pavyzdines iniciatyvas, programas ir politikos strategijas, kuriose nustatytas sistemingas atitinkamų įstaigų dialogas, apibrėžiami aiškūs uždaviniai ir tikslai ir nustatomas atitinkamas koordinavimo mechanizmas;

68.  primena, kad pagal subsidiarumo principą jaunimo srityje ES gali tik remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus, pažymi, kad svarbu suderinti ES ir nacionalinį finansavimą ir todėl ragina Komisiją palengvinti sinergiją su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos iniciatyvomis, kad būtų išvengta veiksmų dubliavimosi, sutapimo ir pasikartojimo;

69.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją padidinti viešąsias investicijas į švietimą ir su jaunimu susijusius klausimus;

70.  tvirtai mano, kad lėšų, kuriomis galima pasinaudoti siekiant remti įvairias su jaunimu susijusias iniciatyvas ir politikos priemones, pvz., programa „Erasmus+“, Jaunimo užimtumo iniciatyva ir programa „Europa piliečiams“, kitoje DFP turėtų būti numatyta gerokai daugiau, kad būtų galima sukurti daugiau galimybių jaunimui ir išvengti atskirties;

71.  teigiamai vertina Europos solidarumo korpusą, t. y. jaunų europiečių solidarumo, savanoriškos veiklos ir įtraukaus pilietiškumo skatinimo programą; primena Parlamento poziciją, kad nauja iniciatyva turi būti tinkamai finansuojama skiriant naujus išteklius ir programa neturi būti naudojama kaip kovos su jaunimo nedarbu priemonė;

72.  tvirtai mano, kad programa „Europa piliečiams“ turėtų būti toliau įgyvendinama siekiant skatinti aktyvų pilietiškumą, piliečių švietimą ir dialogą ir suteikti prasmę Europos tapatybei; atkreipia dėmesį į prastą programos įgyvendinimo lygį, kurį lemia finansavimo trūkumas; ragina gerokai padidinti šiai programai skiriamus finansinius asignavimus;

73.  primygtinai ragina Komisiją ir toliau įgyvendinti programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“; ragina valstybes nares ir Komisiją kartu populiarinti šią programą, bendradarbiaujant su prekybos rūmais, įmonėmis ir jaunimu, atsižvelgiant į pagrindinę jų veiklos sritį;

74.  dar kartą pareiškia, kad pritaria programos „Kūrybiška Europa“ stiprinimui, kurioje numatytos konkrečios jaunų menininkų ir kultūros bei kūrybos sektoriuose dirbančių specialistų judumo schemos;

75.  atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“ svarbą: tai yra esminė priemonė siekiant ugdyti aktyvius ir atsakingus jaunus piliečius; tvirtai mano, kad programa „Erasmus+“ turėtų būti orientuota į visus jaunuolius, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, ir kad dėl didesnių kito programos „Erasmus+“ programavimo laikotarpio siekių turėtų būti numatytas gerokai didesnis finansavimas, siekiant išnaudoti visą programos potencialą, ir turėtų būti supaprastintos procedūros kuriant elektronines sistemas, kad būtų galima naudotis tarpvalstybinėmis paslaugomis ir studentų duomenimis, kaip antai e. kortelės projektas;

76.  ragina geriau suderinti ES jaunimo strategiją ir programą „Erasmus+“, suderinant jų įgyvendinimo laikotarpius, iš dalies pakeičiant „Erasmus +“ reglamentą, kad nustačius bendrus „jaunimo tikslus“ būtų aiškiai remiami strategijos tikslai, ir apibrėžiant 3 pagrindinį veiksmą, kaip pagrindines strategijos įgyvendinimo priemones;

77.  pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto nepakanka norint užtikrinti, kad būtų pasiekti programos tikslai; todėl ragina kitoje DFP gerokai padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimus, o valstybes nares ragina savo nacionaliniuose biudžetuose numatyti jaunimo užimtumo schemoms skirtas lėšas; taip pat pabrėžia, kad tinkamo amžiaus ribą būtina pratęsti nuo 25 iki 29 metų, nes ji geriau atspindėtų tikrovę, t. y. kad daugelis naujų absolventų ir naujų darbo rinkos dalyvių yra vyresni nei 25 metų amžiaus;

78.  teigia, kad nepažeidžiant subsidiarumo principo reikia suderinti jaunuolio sąvoką, nustatant amžiaus apribojimus, taikomus visoje ES; ragina visas valstybes nares prisidėti atliekant šį suderinimą, šalinant kliūtis vertinti pažangą ir kuriant įgyvendintinas priemones;

79.  ragina remti būsimos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos įgyvendinimą siekiant kurti integruotus, įrodymais pagrįstus reagavimo, intervencijos ir prevencijos sprendimus, kuriais skatinama jaunimo gerovė ir atsparumas;

80.  atkreipia dėmesį į rezultatus ir riziką, pagal kuriuos galima spręsti, kad į veiksmus, kuriems vadovauja Komisija (įskaitant studentų mainų programas), atsižvelgia nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti Jaunimo strategijos reikalavimus, ir tai, kad kai kurios valstybės narės atsiima savo išteklius iš politikos sričių, kurioms teikiama parama iš ES biudžeto(22);

o

o  o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(2)

OL C 417, 2015 12 15, p. 1.

(3)

OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(4)

EUCO 37/13.

(5)

OL C 311, 2009 12 19, p. 1.

(6)

http://ec.europa.eu/assets/eac/dgs/education_culture/more_info/evaluations/docs/youth/youth-strategy-2016_en.pdf

(7)

OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0359.

(9)

Priimti tekstai P8_TA(2017)0018.

(10)

OL C 417, 2015 12 15, p. 17.

(11)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0426.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.

(14)

OL C 316, 2017 9 22, p. 76.

(15)

OL C 120, 2016 4 5, p. 22.

(16)

OL C 11, 2018 1 12, p. 16.

(17)

http://www.youthforum.org/policypaper/resolution-eu-youth-strategy/

(18)

Europos jaunimo forumo paskelbta šešėlinė ataskaita dėl jaunimo politikos.

(19)

„Apie visuomenę glaustai, 2016 m. EBPO socialiniai rodikliai“ (angl. Society at a Glance 2016 – OECD Social Indicators).

(20)

Europos Parlamento rezoliucija dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse P8_(TA(2018)0018).

(21)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(22)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615645/EPRS_STU(2018)615645_EN.pdf


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (28.3.2018)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo

(2017/2259(INI))

Nuomonės referentas: João Pimenta Lopes

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, nepaisant to, kad, remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. jaunimo nedarbas sudarė 16,1 proc., o kai kuriose šalyse net viršijo 34 proc., pastaraisiais metais jaunimo nedarbas palaipsniui mažėjo; kadangi, palyginti su 2008 m. rodikliais (15,6 proc.), matoma, kad nedarbo lygis išaugo; kadangi iš šių rodiklių matyti, kad negalima rasti vieno visiems tinkamo sprendimo, jei norime išnaudoti visą jaunimo potencialą; kadangi atokiausiuose regionuose aukštas jaunimo nedarbo lygis kelia susirūpinimą, o kai kuriuose regionuose, pvz., Majote, registruotas jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc.;

B.  kadangi padidėjo jaunuolių, patiriančių skurdą ir socialinę atskirtį, procentinė dalis; kadangi 2016 m. ES daugiau nei 6 mln. 15–24 metų amžiaus jaunuolių nesimokė, nedirbo ir nedalyvavo mokymuose (NEET jaunimas);

C.  kadangi ES institucijos pačios nekuria darbo vietų regionuose, todėl Jaunimo iniciatyva turi būti tvirtai siekiama teikti visuotinės aprėpties paramą regionams ir MVĮ, siekiant užtikrinti ilgalaikį darbą jaunimui;

D.  kadangi ES jaunimo strategijos galutinis tikslas yra sudaryti daugiau galimybių ir užtikrinti lygias galimybes visiems Europos jaunuoliams;

E.  kadangi ES ekonomika vėl auga ir skirtumai pradėjo mažėti;

F.  kadangi visoje ES regioniniu lygmeniu juntamas skirtumų mažėjimas; kadangi yra nemažai regionų, kuriuose užimtumo lygis tebėra mažesnis už prieš krizę buvusį lygį;

G.  kadangi 2016 m. NEET jaunimo dalis sudarė 15,6 proc.;

H.  kadangi kova su skurdu ir socialine atskirtimi visų pirma tenka valstybių narių kompetencijai, o ES atlieka svarbų vaidmenį teikiant paramą ir derinant veiksmus;

I.  kadangi, nors ES jaunimo strategija yra vykdoma strategija, kuri nuolat tobulinama, jos tikslai tebėra labai platūs ir plataus užmojo; kadangi nepakanka tinkamai nustatytų atskaitos parametrų;

J.  kadangi pasitelkiant švietimą galima lengviau sumažinti socialinės ir ekonominės nelygybės poveikį, teikti įgūdžius ir kompetencijas, kurios būtinos norint sumažinti iš kartos į kartą išliekančias nepalankias sąlygas;

K.  kadangi dėl bendro investicijų į jaunimą ir jaunimo teises trūkumo jaunimas nereikalaus savo teisių, jomis nesinaudos ir jų negins ir padidės tokių reiškinių, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, mokyklos nebaigimas, profesinių kvalifikacijų stoka, vėlus pateikimas į darbo rinką, finansinio savarankiškumo trūkumas, galimas prastas socialinio draudimo sistemų veikimas, paplitęs neužtikrintumas dėl darbo vietos ir socialinė atskirtis, mastas;

L.  kadangi pastaraisiais metais ES pradėjo įgyvendinti įvairias iniciatyvas, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinant ES jaunimo strategiją, kuriomis siekiama švietimo srityje ir darbo rinkoje visiems jaunuoliams sukurti daugiau ir lygių galimybių bei skatinti jaunimo įtrauktį, įgalėjimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

M.  kadangi problemos, su kuriomis jaunimas susiduria užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinio ir politinio įsitraukimo srityse, nėra vienodos, nes kai kurios grupės patiria neproporcingai didesnį poveikį nei kitos grupės; kadangi reikia imtis daugiau veiksmų siekiant teikti paramą žmonėms, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos arba nuo jos atskirti;

N.  kadangi, siekiant suteikti jaunimui geresnio švietimo galimybes, labai svarbu visuose Europos regionuose išsaugoti vietos mokyklas ir švietimo įstaigas ir ES turėtų teikti visapusišką pagalbą regionams sprendžiant šią problemą;

O.  kadangi dėl labai kvalifikuotos darbo jėgos ir verslui palankios aplinkos galima gauti naudos iš didesnio ekonomikos augimo;

P.  kadangi profesinis orientavimas ir galimybė gauti informaciją apie darbo galimybes ir švietimo kryptis yra esminiai būsimos švietimo raidos ir perėjimo į darbo rinką veiksniai;

Q.  kadangi būtina skubiai išklausyti Europos jaunuolius, pasitelkiant sėkmingą struktūrinį dialogą ir kitus būdus;

R.  kadangi nustatant šios strategijos tikslus, ją įgyvendinant ir atliekant jos vertinimą, ES privalo glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;

1.  pabrėžia, kad įgyvendinant integracinę jaunimo politiką turėtų būti ginamos ir skatinamos socialinės programos, kuriomis sudaromos sąlygos politiniam ir kultūriniam dalyvavimui; taip pat mano, kad jaunimo socialinė gerovė yra neatsiejama nuo deramo ir reguliuojamo darbo, grindžiamo kolektyvinėmis sutartimis, didelių garantijų darbo santykiais, atitinkamu darbo užmokesčiu ir atlygiu, taip pat visuotinių ir kokybiškų viešųjų paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sudaryti tinkamas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą, taip pat atsižvelgiant į naujų formų užimtumą;

2.  ragina valstybes nares aktyviai skatinti laikytis įtraukties principų jaunimo darbe, ypač daug dėmesio skiriant neįgalių jaunuolių integracijai darbe, siekiant, kad jų dalyvavimas būtų tikslas norint, kad jaunimo programos būtų sėkmingai įgyvendinamos; pripažįsta, kad dėl dabartinės technologinės plėtros neįgaliems mokiniams atsiranda naujų galimybių įgyti žinias ir įgūdžius formaliuoju ir neformaliuoju būdu;

3.  primygtinai ragina toliau tęsti svarbiausias programas, kaip antai „Erasmus +“, „Erasmus jauniems verslininkams“ ir Jaunimo užimtumo iniciatyva; teigia, kad šias programas reikėtų derinti prie skirtingos ES jaunuolių padėties, kad visi turėtų lygias galimybes; atkreipia dėmesį į konkrečią atokiausių regionų jaunimo padėtį, dėl kurios jie neretai negali pasinaudoti tokiomis programomis; pripažįsta, kad programa „Erasmus +“ yra labai svarbi siekiant pagerinti švietimą ir jaunimo įsidarbinimo galimybes, suteikti jaunimui įgūdžių ir kompetencijų visam gyvenimui ir išnagrinėti tolesnes tarpvalstybinės karjeros galimybes; ragina padidinti šiai programai skiriamą finansavimą priimant kitą DFP;

4.  pripažįsta, kad per pastaruosius metus sumažėjo mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius ir taip priartėta prie strategijoje „Europa 2020“ nustatyto tikslo; vis dėlto ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, skirtą jaunuoliams iš nepalankesnėje padėtyje esančių šeimų, pvz., priklausantiems etninėms mažumoms, visų pirma romų bendruomenei, kurių išsilavinimo lygis žemesnis arba kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties pavojus, nes gerinant švietimą galima panaikinti užburtą skurdo ratą;

5.  pabrėžia, kad, siekiant sumažinti jaunimo nedarbo lygį, daugiau gali būti investuojama į šalies ir tarpvalstybinį judumą; ragina geriau suderinti darbo ir įgūdžių paklausą ir pasiūlą sudarant palankesnes judumo sąlygas tarp regionų (įskaitant pasienio regionus);

6.  atkreipia dėmesį į ES jaunimo strategijos tarpinio vertinimo rezultatus ir pabrėžia, kad strategija sėkmingai paskatinti pokyčiai nacionaliniu ir organizaciniu lygmenimis, paskatintas tarpsektorinis bendradarbiavimas, tarpusavio mokymasis ir struktūrinis dialogas su jaunimu, taip pat suteiktas impulsas nacionalinėms jaunimo darbotvarkėms, tam tikrose valstybėse narėse sustiprinti ir perorientuoti jaunimo politikos prioritetai;

7.  apgailestauja dėl didelio NEET jaunimo skaičiaus ir pabrėžia, kad jaunimo užimtumas, švietimas ir mokymai turėtų būti vienas svarbiausių ES politikos prioritetų;

8.  primygtinai teigia, kad savanoriška veikla yra labai svarbi ugdant įgūdžius; pabrėžia, kad reikia geriau patvirtinti atliekant savanorišką veiklą įgytus įgūdžius;

9.  primygtinai ragina Komisiją ir toliau vykdyti programą „Erasmus jauniems verslininkams“; ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti į šios programos populiarinimą kartu su prekybos rūmais, bendrovėmis ir jaunimu, atsižvelgiant į pagrindinę jų veiklos sritį;

10.  ragina labiau populiarinti esamas savanoriškos veiklos galimybes ir didinti informuotumą apie jas;

11.  mano, kad atvirąjį koordinavimo metodą būtų galima toliau taikyti ir pasibaigus dabartiniam bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje laikotarpiui, siekiant nustatyti bendrą darbotvarkę, keistis geriausia patirtimi ir tobulinti žiniomis grindžiamą politikos formavimą; vis dėlto mano, kad reikėtų supaprastinti ir racionalizuoti dabartinės strategijos veiksmų sritis ir iniciatyvas ir tobulinti jos stebėsenos mechanizmus ir ataskaitų teikimo rezultatus, siekiant, kad jie būtų tikslingesni ir platesnio užmojo;

12.  palankiai vertina teigiamus Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatus, kartu pažymėdamas, kad NEET jaunimo skaičius ES vis dar kelia susirūpinimą; todėl primygtinai ragina Komisiją skatinti ir toliau įgyvendinti šią iniciatyvą ir atkartoti šiuos rezultatus valstybėse narėse, kuriose ji dar nepradėta įgyvendinti;

13.  pritaria požiūriui, kad jaunimo politikos priemonės negali būti sėkmingai įgyvendinamos stagnacijos apimtose ekonomikose ir yra tiesiogiai susijusios su stipria ekonomika, kurioje yra darbui palankios sąlygos;(1)

14.  primena, kad strategijos tarpsektorinis metodas yra svarbus kaip priemonė jaunimo dimensijai integruoti ir sąveikai kitose susijusiose politikos srityse, kaip antai, užimtumas, švietimas ir mokymas, kurti; mano, kad Jaunimo strategiją galima geriau integruoti su kitomis susijusiomis ES lygmens iniciatyvomis;

15.  primygtinai ragina Komisiją sukurti interneto platformą jaunuoliams, kurioje jie galėtų anonimiškai pranešti apie asmenų, atsakingų už programų skatinimą, padarytus pažeidimus, taip pat siūlyti pokyčius ir užduoti klausimus; primena, kad reikia užtikrinti, jog įsitrauktų ir skatinančios valdžios institucijos bei darbdaviai, platformoje sukuriant erdvę, kurioje jie galėtų užduoti klausimus ir keistis gerąja patirtimi;

16.  primygtinai ragina Komisiją valstybėse narėse gerinti profesinio mokymo kokybę ir didinti informuotumą apie jį, nes profesinis mokymas yra pagrindinė aukštojo mokslo alternatyva;

17.  pabrėžia struktūrinio dialogo su jaunimu ir jaunimo organizacijomis (įskaitant nacionalines jaunimo tarybas) vertę kaip priemonės sukurti struktūras ir procesus, kurie padėtų jiems aktyviai dalyvauti planuojant, įgyvendinant ir vertinant jaunimo politikos priemones ir programas, sukurti bendrą darbotvarkę, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir gerinti žiniomis pagrįstą politikos formavimą; ragina įtraukti pažeidžiamas grupes (pvz., NEET asmenis, asmenis iš marginalizuotų bendruomenių, migrantus, neįgalų jaunimą ir mokyklos nebaigusius asmenis); pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti ES karštąją kovos su jaunimo teisių pažeidimais liniją, kad jaunuoliai Komisijai galėtų tiesiogiai pranešti apie bet kokią neigiamą patirtį dalyvaujant Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų priemonėse; pabrėžia 2017 m. įvykusios konferencijos dėl būsimos ES jaunimo strategijos svarbą; ragina Komisiją šį renginį rengto dažniau, kad būtų galima dalytis geros praktikos įgyvendinant jaunimo programas pavyzdžiais bei skatinti ryšių tarp jaunimo asociacijų, darbdavių ir nacionalinės bei vietos valdžios;

18.  pabrėžia, kad Komisijos vertinimas, kaip valstybėse narėse įgyvendinama Jaunimo strategija, yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas dažniau vykdyti patikrinimus ir stebėseną vietoje; primygtinai ragina Komisiją ES jaunimo strategijai nustatyti tikslus, kuriuos būtų galima įvertinti kokybiškai ir kokybiškai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės arba regiono ypatumus; ragina Komisiją padidinti programų ir veiksmų, pagal kuriuos jaunimas rengiamas darbui, finansavimą;

19.  primygtinai ragina Komisiją stiprinti kontrolės ir stebėsenos priemones siekiant užtikrinti, kad dėl Europos jaunimo programų nekiltų poveikis, priešingas poveikiui, kurio jomis siekiama, ir kad nebūtų sukuriamos mažų garantijų darbo vietos; be to, primygtinai ragina Komisiją vykdyti ekonomikos ir užimtumo politikos priemones siekiant sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų jaunimui; todėl teigia, kad tinkama ES jaunimo strategija turėtų būti grindžiama ne tik tikslu įdarbinti jaunuolius, bet ja būtina teikti paramą orių ir kokybiškų darbo vietų kūrimui;

20.  pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva yra labiausiai matoma ES programa, kuria remiama jaunimo įtrauktis į darbo rinką Europoje ir primygtinai prašo kitu programavimo periodu toliau vykdyti šią programą ir išplėsti jos taikymo sritį bei aiškiau išdėstyti tikslus ir užtikrinti rezultatų skaidrumą; palankiai vertina tai, kad buvo padidintas Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimas, tačiau pripažįsta, kad jai vis dar nepakanka išteklių, kad būtų užtikrinta, kad visi NEET jaunuoliams ras pameistrystės, praktikos vietą ar tęstinio mokymo galimybę; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad turimos ESF lėšos nepakeistų valstybės skiriamų lėšų; atitinkamai ragina kitai DFP padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtą finansinė paketą bei užtikrinti greitą ir paprastą lėšų panaudojimą bei stabilų finansavimą;

21.  pabrėžia, kad darbo rinka nuolat kinta; teigia, kad perėjimą į darbo rinką palengvina švietimo ir mokymo sistema, kurioje asmenys ugdomi visapusiškai, studentams padedama rasti savo mokymosi būdus, užtikrinant, kad visi asmenys įgytų universaliųjų gebėjimų ir kompetencijų, įskaitant pagrindinius ir nekognityvinius įgūdžius, taip pat svarbiausias kompetencijas, kurios būtų orientuotos į ateitį; siekiant skatinti integraciją į darbo pasaulį ir profesinio gyvenimo įvairovę, ne taikant išankstinę specializaciją, o taip pat sudarant galimybes siekti įgyti įvairių įgūdžių; ragina ypatingą dėmesį skirti jaunimo kalbos įgūdžių skatinimui ir tarpvalstybinėms profesinėms ir profesinio mokymo galimybėms bei mobilumui; ragina geriau koordinuoti valstybines užimtumo tarnybas, socialinius partnerius ir švietimo paslaugų teikėjus ir geriau pripažinti ir patvirtinti diplomus ir įgūdžius, įskaitant savaiminį mokymąsi; visų pirma atkreipia dėmesį į pakaitinio mokymosi modelį, kuris nėra pakankamai žinomas, tačiau jį taikant ir užtikrinant sklandų perėjimą iš mokymo ir švietimo sistemos į profesinę veiklą gali būti svariai prisidedama prie trūkstamų profesijų specialistų rengimo;

22.  primena, kad užimtumas ir verslumas yra vienas iš aštuonių prioritetų, nustatytų ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.); pabrėžia, kad jaunimo darbas ir neformalusis mokymasis, ypač kuriamas jaunimo organizacijose, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vystant jaunimo potencialą, įskaitant verslumo įgūdžius, leidžiančius jiems įgyti plataus spektro kompetencijas, galinčias padidinti galimybes darbo rinkoje;

23.  pabrėžia, kad nepaisant aukšto nedarbo lygio, darbuotojų judumas ES tebėra ribotas; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų judumas svarbus siekiant konkurencingos darbo rinkos; ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu skatinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes;

24.  primena, kad vyresni nei 55 metų amžiaus suaugusieji atlieka svarbų vaidmenį mokant jaunimą darbo vietoje; todėl kartu su Komisija palaiko tai, kad reikia kurti programas, kurias pasitelkus būtų sudaroma galimybė šiems žmonėms palaipsniui iki pensinio amžiaus pasitraukti iš darbo rinkos, konkrečiau – pirmiausiai pradėti dirbti ne visą darbo dieną, kartu mokant jaunuolius ir padedant jiems palaipsniui integruotis į darbo vietą;

25.  nurodo, kad įmonės atlieka svarbų vaidmenį klausimais, susijusiais su įgūdžių įgijimu ir darbo vietų jaunimui kūrimu; pažymi, kad švietimu ir mokymu su verslumo skatinimu susijusiose srityse galima prisidėti siekiant ilgalaikės plėtros, skatinant Europos Sąjungos konkurencingumą ir kovojant su nedarbu;

26.  pabrėžia, kad būtina spręsti mokyklos nebaigimo problemą nustatant mokyklos sistemos ir visuomenės trūkumus, padedant besimokantiesiems rasti jiems tinkamus mokymosi metodus, įgyvendinant aktualias ir sudominančias mokymo programas ir užtikrinant stiprią ir gerai išplėtotą orientavimo sistemą, kai visiems studentams teikiamos kokybiškos konsultavimo ir orientavimo paslaugos; pabrėžia, kad holistinis ir įtraukus požiūris į švietimą yra esminis veiksnys siekiant, kad visi besimokantieji jaustųsi laukiami ir įsitraukę bei jaustų atsakomybę už savo išsilavinimą;

27.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant būsimą Jaunimo strategiją ir DFP po 2020 m. būtų padidintas programų, pagal kurias skatinamas jaunimo, įskaitant neįgalų jaunimą, švietimas, mokymas, darbo vietų kūrimas ir socialinė įtrauktis, finansavimas, įgaliojimai ir apimtis, ir taip pat užtikrinti, kad šiomis lėšomis nebūtų prisidedama prie nemokamų stažuočių ar mažų garantijų darbo atsiradimo ar nuolatinio darbo pakeitimo laikinu darbu ar stažuotėmis; pabrėžia, kad būtina siūlyti tinkamą mokymosi ir mokymų turinį ir sudaryti tinkamas mokomosios praktikos ir pameistrystės darbo sąlygas, siekiant užtikrinti jų svarbiausią vaidmenį nuo švietimo pereinant į profesinę veiklą; mano, jog norint užtikrinti kokybišką mokamąją praktiką, drauge su konkrečiu vadovavimu ir priežiūra, ypač svarbu turėti pameistrystės ar stažuotės sutartį, kad būtų galima apibrėžti visų šalių funkcijas ir atsakomybę, įskaitant trukmę, mokymosi tikslus ir užduotis, atitinkančias aiškiai nustatytus tobulintinus įgūdžius, užimtumo statusą, tinkamą atlygį, taip pat už viršvalandžius, socialinės apsaugos programas pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus, galiojančias kolektyvines sutartis, arba abi šias sutartis;

28.  primygtinai ragina valstybes nares vykdyti veiksmingo Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėseną parengiant specialiai pritaikytas viso gyvenimo orientavimo sistemas, kurios padėtų žmonėms bet kuriuo jų gyvenimo etapu priimti su švietimu, mokymusi ir užimtumu susijusius sprendimus, taip pat organizuoti savo asmeninę veiklą mokymosi, darbo ir kitose srityse; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas vertinant ir įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą ir informuojant apie ją yra būtinas siekiant, kad ji būtų sėkminga, ir ragina registruoti bedarbius;

29.  ragina NVO, vietos ir regionines valdžios institucijas tvirtai įsitraukti siekiant padėti jaunimui, o ypač – pažeidžiamoms grupėms (pvz., NEET jaunimui, migrantams ir pabėgėliams, neįgaliems jaunuoliams, mokyklos nebaigusiems jaunuoliams) rasti mokamą darbą, pradėti mokytis arba dalyvauti mokymuose ir padėti tokiems jaunuoliams įsitraukti į politinių sprendimų priėmimą ir pilietinę visuomenę;

30.  mano, kad atsižvelgiant į jaunimo politikos kompleksiškumą ir rezultatus būtina skatinti bendradarbiavimą tyrimų srityje, kad būtų galima suformuluoti integruotus, empirine patirtimi pagrįstus atsakymus bei intervencinius ir prevencinius sprendimus, kuriais būtų skatinama jaunimo gerovė ir patikimumas;

31.  pažymi rezultatus ir riziką, pagal kuriuos galima spręsti, kad į veiksmus, kuriems vadovauja Komisija (įskaitant studentų mainų programas), atsižvelgia nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti Jaunimo strategijos reikalavimus ir tai, kad kai kurios valstybės narės atsiima savo išteklius iš politikos sričių, kurioms teikiama parama iš ES biudžeto;(2)

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares prižiūrėti įmones, kurios nuolat siūlo atlikti mokomąją praktiką vos pasibaigus ankstesnei mokomajai praktikai, bet po jos nesukuria darbo vietų, siekiant užtikrinti, kad darbo vietos nebūtų pakeičiamos vadinamąją mokomąja praktika;

33.  mano, kad siekiant didinti švietimo, jaunimo reikalų ir sporto sričių efektyvumą, reikia formuluoti bendrus tikslus ir priemones politikos poveikiui matuoti, grindžiant jas tarptautinėmis studijomis;

34.  ragina skatinti ir labiau lengvinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes ir jaunimo judumą, taip pat suteikti jaunimui įgūdžius ir kompetencijas visam gyvenimui, įskaitant kalbų įgūdžius, kartu taip pat plečiant jų galimybes ir progas dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime;

35.  teigia, kad nepažeidžiant subsidiarumo principo, reikia suderinti jaunuolio sąvoką, nustatant amžiaus apribojimus, taikomus visoje ES; ragina visas valstybes nares prisidėti atliekant šį derinimą, šalinant kliūtis vykdyti procesą ir sukuriant įgyvendintinas priemones;

36.  primygtinai ragina valstybes nares ir toliau laikytis skaidrumo pateikiant savo sąskaitas ir naudojant lėšas, skirtas sukurti daugiau tvarių galimybių įsidarbinti jaunimui; todėl primena, kad svarbu, jog valstybės narės paprašytos pateiktų išsamią informaciją apie jų jaunimo situaciją;

37.  primena, kad pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu nustatoma, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išlaikyti įgūdžius ir įgyti naujų įgūdžių, kurie suteiktų galimybę jiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai judėti darbo rinkoje; todėl pabrėžia, kad naujuoju 2020–2026 m. DFP programavimo laikotarpiu svarbu teikti prioritetą socialinėms investicijoms švietimo ir mokymo srityse ir tokias investicijas užtikrinti;

38.  pabrėžia, kad nepakankamai atnaujinama informacija apie Jaunimo strategijos įgyvendinimą ir trūksta patikimų duomenų apie jį; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp nacionalinių ir regioninių statistikos tarnybų pateikiant susijusius ir naujausius statistikos duomenis apie jaunimą, kurie svarbūs siekiant įvertinti, kaip sėkmingai įgyvendinama strategija; teigia, kad prie kas trejus metus teikiamų ataskaitų turi būti pridėti šie statistikos duomenys;

39.  primygtinai ragina valstybes nares nustatyti laukiamą priemonių, kurios bus įgyvendintos jų veiksmų planuose, poveikį; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės suteiktų garantijas, kad dėl pradėtų taikyti priemonių veiksmingai padidėjo užimtumas; primena, kad reikia įvertinti įgyvendintinų priemonių tvarumą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Michael Detjen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Dominique Martin, Miroslavs Mitrofanovs, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Claude Rolin, Siôn Simon, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Amjad Bashir, Heinz K. Becker, Karima Delli, Tania González Peñas, Krzysztof Hetman, Ivari Padar, Anne Sander, Sven Schulze, Jasenko Selimovic, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jude Kirton-Darling, Ana Miranda, James Nicholson, Massimo Paolucci

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic

EFDD

Tiziana Beghin

GUE/NGL

Tania González Peñas, Patrick Le Hyaric, João Pimenta Lopes, Neoklis Sylikiotis

NI

Lampros Fountoulis

PPE

Georges Bach, Heinz K. Becker, David Casa, Krzysztof Hetman, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Csaba Sógor, Romana Tomc

S&D

Guillaume Balas, Brando Benifei, Michael Detjen, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jude Kirton-Darling, Ivari Padar, Massimo Paolucci, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Siôn Simon, Marita Ulvskog

VERTS/ALE

Karima Delli, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs

5

-

ECR

Amjad Bashir, Arne Gericke, Czesław Hoc, James Nicholson, Ulrike Trebesius

2

0

ENF

Mara Bizzotto, Dominique Martin

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

https://www.ceps.eu/system/files/RR2018_01_BlameItOnMyYouth.pdf

(2)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615645/EPRS_STU(2018)615645_EN.pdf


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Momchil Nekov, Yana Toom, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eider Gardiazabal Rubial, Elena Gentile, Sylvie Guillaume, Emma McClarkin, Martina Michels, Michel Reimon, Liliana Rodrigues, Remo Sernagiotto, Francis Zammit Dimech


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

26

+

ALDE

María Teresa Giménez Barbat, Yana Toom

ECR

Angel Dzhambazki, Emma McClarkin, Remo Sernagiotto

EFDD

Isabella Adinolfi

GUE/NGL

Martina Michels

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Francis Zammit Dimech, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Eider Gardiazabal Rubial, Elena Gentile, Sylvie Guillaume, Petra Kammerevert, Krystyna Łybacka, Momchil Nekov, Liliana Rodrigues, Julie Ward

VERTS/ALE

Jill Evans, Michel Reimon

0

-

 

 

1

0

ENF

Dominique Bilde

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gegužės 18 d.Teisinis pranešimas