Procedūra : 2017/2224(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0173/2018

Pateikti tekstai :

A8-0173/2018

Debatai :

PV 11/06/2018 - 18
CRE 11/06/2018 - 18

Balsavimas :

PV 12/06/2018 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0247

PRANEŠIMAS     
PDF 921kWORD 102k
17.5.2018
PE 616.625v02-00 A8-0173/2018

dėl švietimo modernizavimo ES

(2017/2224(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: Krystyna Łybacka

Nuomonės referentė(*):Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl švietimo modernizavimo ES

(2017/2224(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į teisę į mokslą, apibrėžtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381) ir į 2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“(4),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo 2 straipsnį dėl teisės į mokslą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos Protokolo Nr. 1 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rezoliuciją Nr. 1904 (2012) dėl teisės laisvai rinktis švietimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (SDW(2016)0195),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(8), įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“ (COM(2016)0941),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas gerai gyvenimo pradžiai“ (COM(2017)0248),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės (COM(2017)0247),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl absolventų karjeros stebėjimo (COM(2017)0249),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (SDW(2017)0322),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 30 d. Regionų komiteto nuomonę dėl mokyklinio ugdymo ir aukštojo mokslo modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl naujosios ES švietimo strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto (COM(2018)0023),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (COM(2018)0024),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge (Švedija) vykusio Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais baigiamąją ataskaitą(11),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“, patvirtintas per 3090-ąjį Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikimą, vykusį 2011 m. gegužės 19 ir 20 d.(12),

–  atsižvelgdamas į savo 1984 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl švietimo laisvės Europos bendrijoje(13),

–  atsižvelgdamas į teisę į mokslą, apibrėžtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo(14),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)29) ir 2017 m. liepos 5 d.(15) Europos Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos chartiją dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje, priimtą remiantis rekomendacija CM/Rec(2010)7,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.) B strateginį tikslą,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 28 ir 29 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., priimtą 2015 m. rugsėjo mėn. ir įsigaliojusią 2016 m. sausio 1 d., ypač į 4 ir 5 darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0173/2018),

A.  kadangi pagal SESV 6 straipsnio e punktą švietimas ir mokymas yra valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau Europos Sąjungai tenka itin svarbus pagalbinis vaidmuo nustatant iššūkius ir tikslus, skatinant keistis geriausia praktika ir užtikrinant, kad ja būtų keičiamasi;

B.   kadangi teisė į mokslą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir kadangi visų formų ir visų lygių švietimas turi pasižymėti šiomis tarpusavyje susijusiomis ir esminėmis savybėmis: turi būti užtikrinta, kad a) būtų švietimo galimybių, b) švietimas būtų prieinamas, c) priimtinas ir d) pritaikomas;

C.  kadangi pagrindinis Europos socialinių teisių ramsčio prioritetas – kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą teikimas;

D.   kadangi lygių galimybių užtikrinimas yra svarbi švietimo funkcija, todėl turi būti užtikrintos nediskriminacinės galimybės mokytis; kadangi šiuo tikslu reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad visi asmenys, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamiems, neįgaliesiems ir turintiems specialiųjų poreikių asmenims, turėtų vienodą prieigą prie švietimo ir mokymo ir tokias pačias galimybes gauti išsilavinimą, baigti mokymus ir įgyti įgūdžių visais lygmenimis;

E.   kadangi Europos švietimo sistemos pasižymi labai didele kultūros, socialine ir kalbų įvairove, o kartu valstybės narės švietimo srityje turi panašių tikslų ir susiduria su panašiais iššūkiais (pvz., užtikrinti vienodas galimybes visiems gauti išsilavinimą), kurie gali būti sprendžiami Europos lygmeniu;

F.   kadangi švietimo sistemų pajėgumas patenkinti socialinius, ekonominius ir asmeninius poreikius priklauso nuo jų kokybės, prieinamumo, įvairovės, veiksmingumo ir teisingumo, taip pat nuo to, ar esama atitinkamų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių;

G.   kadangi svarbu priminti, kad ekonomikos ir finansų krizė padarė neigiamą poveikį švietimui, įskaitant ir mokytojų ugdymą, ir kad švietimui skiriamas viešasis finansavimas yra Europos švietimo sistemos pagrindas; kadangi, atsižvelgiant į tai, nuolatinė ir didesnė viešoji finansinė parama švietimui, įskaitant mokytojus ir jų darbo sąlygas, ir moksliniams tyrimams yra būtina siekiant užtikrinti nemokamą, įtraukų ir prieinamą viešąjį švietimą;

H.  kadangi švietimas ir mokymas turėtų prisidėti prie jaunimo asmeninio tobulėjimo ir augimo, kad jaunuoliai taptų aktyviais ir atsakingais piliečiais, pasiruošusiais gyventi ir dirbti technologiniu požiūriu pažangaus ir globalizuoto pasaulio sąlygomis, ir turėtų suteikti jiems pagrindinį mokymosi visą gyvenimą gebėjimų rinkinį, kuris apibrėžiamas kaip savirealizacijai ir asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui ir užimtumui reikalingų žinių, įgūdžių ir pažiūrų derinys;

I.  kadangi mokymo kokybė yra svarbus mokinių ir studentų rezultatus lemiantis veiksnys, todėl tvirtas mokymo meistriškumo ir pedagogų rėmimas yra vienas iš bendradarbiavimo ES lygmeniu švietimo ir mokymo srityje prioritetų;

J.  kadangi teisė į mokslą apima laisvę steigti demokratiniais principais grindžiamas mokymo įstaigas ir tėvų teisę užtikrinti savo vaikų švietimą ir mokymą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus;

K.  kadangi švietimo srityje taikant atvirąjį koordinavimo metodą suteikiama galimybė valstybėms narėms sukurti ir įgyvendinti bendrą švietimo ir mokymo strategiją, įskaitant ir internetinę platformą „ET 2020“ („Švietimas ir mokymas 2020“); kadangi šios strategijos gairės kasmet analizuojamos ir vertinamos leidinyje „Švietimo ir mokymo stebėsena“, skirtame valstybėms narėms ir visai ES;

L.   kadangi naujausiame leidinyje „Švietimo ir mokymo stebėsena“, paskelbtame 2017 m., Komisija pripažįsta, kad, nepaisant nuolatinės pažangos mažinant švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičių, jų skaičius visoje ES išlieka labai aukštas;

M.   kadangi, remiantis naujausio PISA tyrimo rezultatais, 20,6 proc. Europos moksleivių susiduria su problemomis įgydami pagrindinius gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse ir kadangi esama daug Europos piliečių, neturinčių raštingumo įgūdžių; kadangi tai kelia didelį susirūpinimą, turint omenyje jų tolesnio mokymosi, asmeninio tobulėjimo ir tinkamo dalyvavimo viešajame gyvenime ir darbo rinkoje galimybes;

N.  kadangi galimybių naudotis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis užtikrinimas visiems vaikams itin svarbus norint sudaryti jiems sąlygas džiaugtis gera gyvenimo ir mokymosi kelio pradžia;

O.  kadangi geri darbuotojai yra ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pagrindas;

P.  kadangi studentų ir darbuotojų judumo skatinimas yra svarbus Europos aukštojo mokslo sistemų elementas, taip prisidedama prie jaunų žmonių tobulėjimo ir gali būti skatinama ekonominė ir socialinė pažanga; kadangi būtinos kokybės gerinimo priemonės ir didesnė finansinė parama siekiant išplėsti studentų ir darbuotojų judumą pagal programą „Erasmus +“;

Q.  kadangi metodologinės ir skaitmeninės inovacijos yra galima priemonė prieigai prie turinio ir žinių išplėsti, tačiau jos negali pakeisti asmeninių ryšių ir keitimosi informacija tarp studentų ir tarp studentų ir mokytojų ir negali būti paverstos švietimo sistemų prioritetu;

R.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos principų ir ji turėtų būti atspindima visose ES politikos srityse, ypač švietimo ir kultūros srityje;

S.   kadangi, nors švietimas yra veiksminga priemonė lyčių nelygybei ir diskriminacijai dėl lyties įveikti, tačiau pasitelkiant jį taip pat gali būti dažnai atkuriama arba apsunkinama esama diskriminacijos padėtis; kadangi lyčių nelygybė švietimo srityje trukdo asmeniniam tobulėjimui ir užimtumo galimybėms bei turi poveikio daugeliui socialinių ir kultūrinių sričių;

T.  kadangi nepaisant to, jog moterys sudaro tris penktadalius (57,6 proc.) visų aukštąjį mokslą baigusių asmenų, vyrų ir moterų užimtumo skirtumas 2015 m.(16) buvo 11,6 procentinio punkto;

Žinios – pagrindinis ekonominis išteklius ir piliečių gerovės šaltinis

1.  patvirtina, kad visuotinis kokybiškas švietimas yra esminė sudedamoji asmeninio, kultūrinio, socialinio ir profesinio tobulėjimo dalis žinių visuomenėje;

2.   mano, kad siekiai išsaugoti bendras Europos Sąjungos vertybes, įgyvendinti ES ekonominius ir socialinius tikslus ir užtikrinti konkurencingumą ir tvarų augimą yra susiję su kokybišku švietimu, skatinant demokratines vertybes, žmogaus teises, socialinę sanglaudą, integraciją ir sėkmingą individualią veiklą;

3.  pabrėžia, kad švietimas atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant Europos ateitį tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais, be to, kartu tenkinami ES piliečių poreikiai ir kuriama įvairių piliečių, kuriuos vienija jų pagrindinės bendros vertybės, bendrija;

4.  pabrėžia, kad kokybiškos švietimo ir mokymo sistemos skatina aktyvų pilietiškumą ir bendras vertybes, taigi jos padeda kurti atvirą, įtraukią, pliuralistinę, demokratišką ir tolerantišką visuomenę;

5.   pabrėžia švietimo vaidmenį padedant besimokantiesiems ugdyti etines ir pilietines vertybes, taip pat tapti aktyviais, atsakingais ir plačių pažiūrų visuomenės nariais, kurie gebėtų pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis ir pareigomis visuomenėje ir jas apginti, vertintų įvairovę, atliktų aktyvų vaidmenį demokratiniame gyvenime ir prisiimtų atsakomybę už save ir savo bendruomenes; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pilietiškumo ir pilietinio, etinio ir aplinkosaugos srities švietimo svarbą;

6.   pabrėžia, jog siekiant, kad jauni žmonės būtų pajėgūs įveikti iššūkius, tapti aktyviais ES piliečiais, užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas ir sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, kartu kurdami pasaulio ateitį, kokybiškas ir įtraukus švietimą turi suteikti jiems reikiamų žinių, įgūdžių, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinį ir savarankišką mąstymą bei demokratinį požiūrį;

7.   pabrėžia, jog vienodos prieigos prie kokybiško ir įtraukaus švietimo užtikrinimas itin svarbus, kad būtų galima siekti tolesnės socialinės sanglaudos kovojant su skurdu, nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų asmenų socialine atskirtimi ir lyčių stereotipais, taigi toks švietimas vis dar yra geriausia priemonė, padedanti skatinti socialinį judumą;

8.   pažymi, kad kokybiškas švietimas gali skatinti visuomenei svarbius ir naudingus mokslinius tyrimus ir inovacijas;

9.  pripažįsta švietimo svarbą tobulinant kultūrinius gebėjimus ir skatinant kultūros vystymąsi; ragina siekti didesnės švietimo ir kultūros sektorių sąveikos, kurią galima pasiekti remiant aktyvų kultūros ir meno vaidmenį formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi aplinkoje;

10.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį švietimas atlieka formuojant požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, padedantį žmonėms prisitaikyti prie kintančių šiuolaikinio pasaulio poreikių;

11.  primena, kad mokyklos ir švietimo įstaigos atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant ir puoselėjant teigiamą požiūrį į mokymąsi, taip pat ir mokymąsi visą gyvenimą;

Kintanti švietimo realybė ir su tuo susiję iššūkiai

12.   yra įsitikinęs, kad švietimo politikos visapusiškumas ir stipri politinė ir visuomenės parama yra svarbiausias švietimo reformos proceso veiksnys, todėl siekiant šių tikslų būtina įtraukti tiek visą visuomenę, tiek visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant tėvus;

13.  mano, kad veiksmingas valdymas ir pakankamas visų švietimo įstaigų finansavimas, šiuolaikiški kokybiški švietimo ir mokymo ištekliai, motyvuoti ir kompetentingi mokytojai ir mokymasis visą gyvenimą yra itin svarbūs norint pasiekti kokybės, įvairovės ir kompetencijos švietimo srityje tikslus;

14.   pabrėžia naujųjų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir inovacijų potencialą suteikti naujų švietimo galimybių, veiksmingiau tenkinti atskirų besimokančiųjų poreikius (įskaitant specialiuosius ugdymo poreikius), didinti lankstumą, personalizavimą ir atsakomybę švietimo ir mokymo srityje bei skatinti sąveikias bendradarbiavimo ir bendravimo formas;

15.   pabrėžia galimybes, kurios dėl skaitmeninimo ir bendrų švietimo platformų sukūrimo teikiamos moderniam švietimui, visų pirma kalbant apie nuotolinį mokymąsi ir švietimą bei mišrųjį mokymąsi, nes taip turėtų būti didinamas švietimo lankstumas, geriau pritaikant jį prie besimokančių asmenų individualių gyvenimo sąlygų, ir užtikrinamas mokymasis visą gyvenimą, kokybiškas švietimas, prieinamumas ir būsimų įgūdžių ugdymas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti besimokančių asmenų amžių atitinkančias IRT ir medijų mokymo programas, kuriomis būtų atsižvelgiama į vaiko raidą ir gerovę ir pabrėžiama tiek atsakingo naudojimo, tiek kritinio mąstymo svarba;

16.   pažymi, kad veiksmingam mokymuisi ir mokymui naudojant šiuolaikines technologijas reikia vienodos prieigos, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, geros kokybės mokymosi išteklių ir mokymo, kaip šias technologijas pritaikyti pedagoginėms reikmėms, be to, būtina skatinti požiūrį ir motyvaciją, kurių reikia prasmingam skaitmeniniam dalyvavimui; mano, kad skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgūdžiai turėtų būti pagrindinė švietimo politikos dalis ir, be kita ko, apimti pilietinius gebėjimus ir kritinį mąstymą; pabrėžia, kad svarbu kritiškai vertinti šaltinius ir jų patikimumą, todėl atkreipia dėmesį į projektų, kuriais skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, svarbą;

17.   pripažįsta, kad vis labiau globalizuotame ir skaitmenizuotame pasaulyje reikia pažangių ir tinkamų mokymosi, mokymo ir vertinimo metodų bei tinkamos švietimo infrastruktūros, kuri suteiktų darbo grupėje ir mokymo komandoje galimybių ir skatintų kūrybinį mąstymą bei problemų sprendimą, taikant ir kitus pažangius švietimo metodus; primena, kad atliekant vertinimą, ar buvo ir kaip buvo pasiekti mokymosi tikslai, svarbu įtraukti studentus, mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus;

18.   pažymi, jog reikia dėti pastangas siekiant pritaikyti švietimo paradigmą taip, kad būtų užtikrinama dviejų požiūrių pusiausvyra: į mokytoją ir į turinį orientuoto požiūrio, pagal kurį švietimą siekiama individualiai ir specialiai pritaikyti prie besimokančiųjų poreikių ir jų gyvenimo aplinkybių, ir į supratimą orientuoto požiūrio, pagal kurį derinami mokymosi metodai, pritaikyti įprastiniams ir internetinio mokymosi modeliams, taip stiprinant švietimo proceso individualumą ir didinant mokslą tęsiančių ir išsilavinimą įgijusių mokinių skaičių;

19.  pabrėžia, kad švietimo sistemose reikėtų skatinti ir plėtoti bendradarbiavimu ir kūrybiškumu grindžiamą tarpdalykį požiūrį ir kolektyvinį darbą, kad mokiniai ir studentai įgytų žinių ir įgūdžių, įskaitant universaliuosius ir socialinius emocinius įgūdžius, bei ugdytų profesinius, universaliuosius, socialinius ir pilietinius gebėjimus;

20.  primena, kad kokybiško mokymo ir mokymosi realizavimas yra nuolatinis procesas, apimantis dialogą, pasirengimą dalytis ir kelti klausimus, todėl modernizuojant švietimą tam turėtų būti teikiama pirmenybė;

21.   pabrėžia, jog norint užtikrinti neįgalių besimokančiųjų nepriklausomumą ir integraciją į visuomenę labai svarbu sudaryti jiems palankesnes sąlygas, kad jie galėtų naudotis vienoda prieiga prie kokybiško ir įtraukaus švietimo; ragina valstybes nares sudaryti daugiau galimybių gauti įprastą įtraukų kokybišką išsilavinimą, atsižvelgiant į visų besimokančių neįgaliųjų, nesvarbu, kokio tipo būtų jų negalia, poreikius, pavyzdžiui, pasirūpinti dvikalbiu įtraukiu kurčių vaikų lavinimu turint mintyje specifinius lingvistinius jų poreikius; ragina mokyklas teikti diferencijuotas formaliąsias ir neformaliąsias paslaugas ir papildomą paramą, kartu išnaudojant naujų technologijų potencialą, kad būtų tenkinami visų besimokančių asmenų individualūs poreikiai; ragina Komisiją stebėti mokyklas, ar jos laikosi neatmetimo politikos, ir strategijoje „Europa 2020“ nustatyti su negalia susijusius rodiklius;

22.  mano, kad Europos švietimu visų pirma turėtų būti siekiama ugdyti loginį mąstymą, apmąstymą ir mokslinį smalsumą; pasitelkiant švietimą turėtų būti galima sukurti meninės, mokslinės ir techninės humanistinės kultūros pagrindus; be to, remiantis praktine vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos gyvenimo tikrove, švietimo sistemoje turi būti suteikiamas išsilavinimas, būtinas nacionalinėms ir Europos lygmens problemoms spręsti ir informuotumui apie problemas tarptautinėje bendruomenėje didinti;

23.  pripažįsta, kad asmenų pažintinių gebėjimų ir asmeninių savybių skirtumai ir jų sąveika su socialiniais ir aplinkos veiksniais iš tikrųjų daro poveikį mokymosi rezultatams; todėl pabrėžia, kad atsižvelgus į šiuos skirtumus švietimas tampa veiksmingesnis, lygiateisiškesnis ir sąžiningesnis;

24.  pripažįsta, kad konkurencingame pasaulyje labai svarbu kuo anksčiau aptikti ir skatinti talentingus europiečius;

25.  pabrėžia, kad švietimo rezultatų vidurkio gerinimas yra suderinamas su talentingų studentų skatinimu siekti puikių rezultatų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu rengti tinkamas intervencines programas, kuriomis būtų siekiama stiprinti psichologines savybes, naudingas norint kuo labiau padidinti asmenų potencialą;

26.  pabrėžia būtinybę teikti reikšmę vaizdiniam raštingumui, kaip naujam gyvenimo įgūdžiui, ir pripažįsta, kad mūsų laikais žmonės daug daugiau bendrauja vaizdais, o ne tradicinėmis priemonėmis;

27.   atkreipia dėmesį į pasiūlymą sukurti Europos švietimo erdvę, pateiktą Geteborge 2017 m. vykusiame Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais; primena, kad ši iniciatyva turėtų skatinti bendradarbiavimą, diplomų ir kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą, didesnį judumą ir ekonomikos augimą;

28.  pritaria 2017 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadoms, kuriose raginama siekti didesnio studentų judumo ir dalyvavimo švietimo ir kultūrinėje veikloje, be kita ko, pasinaudojant Europos studento tapatybės kortele, kuri turėtų palengvinti kitoje valstybėje narėje gautų universiteto kreditų pripažinimą;

29.  mano, kad „Erasmus+“ yra pavyzdinė ES švietimo srities programa, kurios poveikis ir populiarumas metams bėgant visiškai pasitvirtino; todėl ragina Komisiją 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) gerokai padidinti šiai programai skiriamas lėšas, kad ji taptų prieinamesnė ir įtraukesnė ir pasiektų daugiau studentų ir mokytojų;

30.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbas yra Sąjungos masto reiškinys ir pagal ataskaitas jis yra maždaug du kartus didesnis už vidutinį bendrą nedarbo lygį; reiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio didelio nedarbo lygio Viduržemio jūros regiono šalyse: Eurostato duomenimis, nedarbo lygis itin aukštas Ispanijoje (44,4 proc.), Italijoje (37,8 proc.) ir Graikijoje (47,3 proc. bedarbių jaunuolių, o 30,5 proc. jaunimo nei dirba, nei mokosi (NEET jaunimas));

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant 2 mln. laisvų darbo vietų ES, daugiau nei 30 proc. kvalifikuotų jaunuolių, turinčių diplomus, dirba darbo vietose, kurios neatitinka jų įgūdžių ar siekių, o 40 proc. Europos darbdavių patiria sunkumų ieškodami žmonių, turinčių reikalingų įgūdžių(17);

32.  tvirtina, kad visais švietimo sistemų lygmenimis reikia laikytis lyčių požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į daugialypę diskriminaciją patiriančių žmonių, įskaitant neįgaliuosius, žmones, save priskiriančius LGBTI asmenims, ir marginalizuotų bendruomenių atstovus, poreikius;

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra

33.  pabrėžia, kad kokybiškas ir prieinamas ankstyvasis ugdymas ir priežiūra yra teisingesnių ir veiksmingesnių švietimo sistemų pagrindas ir užtikrina asmeninį tobulėjimą, gerovę ir tolesnio mokymosi veiksmingumą;

34.   pripažįsta, kad ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas didelę naudą duoda visiems vaikams, ypač vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių, todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų pasinaudoti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros galimybėmis; šiuo klausimu susirūpinęs pažymi, kad keliose valstybėse narėse ankstyvojo ugdymo ir priežiūros vietų paklausa viršija pasiūlą, ypač kalbant apie jaunesnio amžiaus vaikams skirtas vietas;

35.  pabrėžia ankstyvojo ugdymo ir priežiūros kokybės stebėsenos svarbą, siekiant sudaryti sąlygas vaikams ugdyti savo kognityvinius įgūdžius ir nustatyti, ar veikloje vadovaujamasi vaikų interesais;

Mokyklinis ugdymas

36.   mano, kad visos mokyklos yra autonominiai kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymo, taip pat demokratinių vertybių ir aktyvaus pilietiškumo propagavimo centrai; mano, kad mokyklose turėtų būti visų pirma siekiama padėti jaunimui įgyti įgūdžius, kurių reikia norint suprasti ir naudoti prieinamą informaciją, taip pat didinti jų mokymosi savarankiškumą ir gerinti kalbų mokėjimą;

37.   pažymi, kad veiksmingoje mokyklos veikloje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas konkretiems visų mokinių poreikiams, o tam reikia nustatyti bendrus tikslus ir aiškią jų įgyvendinimo darbotvarkę, taip pat, atitinkamais atvejais, užtikrinti glaudų visos mokyklos bendruomenės ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

38.   mano, kad, rengiant šiuolaikines mokymo programas, pirmiausia reikėtų siekti ugdyti kompetenciją, taip pat stiprinti asmeninius gebėjimus, rūpinimosi sveikata gebėjimus, ugdyti į ateitį orientuoto gyvenimo valdymo kompetenciją ir dėmesį sutelkti į ugdomąjį vertinimą bei fizinę ir emocinę mokinių gerovę; yra įsitikinęs, kad visi mokiniai turėtų turėti galimybę išnaudoti savo intelektines galimybes; pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas ir stiprinimas yra nuolatinis procesas, kuris apima visus švietimo lygmenis ir darbo rinką, ir kad į įgūdžius ir kompetenciją turėtų būti atsižvelgiama ir švietimo procese, ir pripažįstant švietimo sistemoje suteiktą kvalifikaciją;

39.   pabrėžia, jog siekiant užtikrinti tolesnį mokinių mokymąsi, asmeninę raidą ir skaitmeninės kompetencijos įgijimą labai svarbu, kad jie turėtų pagrindinius raštingumo ir skaičiavimo gebėjimus; pabrėžia, kad Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) ir Komisijos Nauja įgūdžių darbotvarkė turėtų papildyti nacionalinius veiksmus ir paremti valstybių narių pastangas šiuo klausimu; ragina valstybes nares ir švietimo institucijas stiprinti pagrindinius gebėjimus, be kita ko, vykdant projektais ir problemų sprendimu pagrįstą mokymąsi;

40.  mano, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad niekas nebaigtų mokyklos be pagrindinių gebėjimų, įskaitant pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad daugelyje darbo vietų dabar reikalingas didesnis raštingumas, gebėjimas skaičiuoti, skaitmeninis raštingumas ir kiti esminiai įgūdžiai ir kad dėl to modernios švietimo sistemos turėtų apimti visus aštuonis bendruosius gebėjimus, išdėstytus Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, kurie taip pat apima žinias ir pažiūras; palankiai vertina tai, kad šiame pasiūlyme skaitmeniniai įgūdžiai taip pat apibrėžiami kaip pagrindiniai gebėjimai;

41.  mano, kad, nepaisant naujų technologijų poveikio švietimui, mokykla turėtų išlikti pagrindinė mokymosi aplinka, kurioje plėtojamas potencialas ir kiekvienas gali rasti erdvės ir laiko asmeniniam ir socialiniam augimui;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad suteikus mokykloms daugiau savarankiškumo mokymo programų, vertinimo ir finansų klausimais pagerėjo mokinių pažangumas, jeigu buvo užtikrinamas veiksmingas mokyklų valdymas ir mokyklų atskaitomybė už mokinių mokymąsi;

43.   pabrėžia teigiamą kultūrų įvairovės ir daugiakalbystės mokyklose poveikį mokinių kalbinei ir kognityvinei radai, tarpkultūrinio sąmoningumo, pagarbos ir pliuralizmo skatinimui;

44.  pabrėžia, jog būtina gerinti kalbų mokymąsi, kad be gimtosios kalbos būtų sugebama kalbėti dviem kitomis kalbomis, ir vidurinėse mokyklose skatinti bent du dalykus mokyti ne gimtąja kalba;

45.  pažymi, kad vidurinių mokyklų vykdomi mainai atlieka svarbų vaidmenį skatinant mokinius įgyti gebėjimų, ugdyti įgūdžius, susiformuoti pažiūras ir vertybes, būdingas dinamiškam Europos pilietiškumui, ir ugdyti konstruktyvų kritinį mąstymą;

46.  pabrėžia, kad būtina didinti mokyklų atvirumą, siekiant sudaryti sąlygas pripažinti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir sklandžiau pereiti iš vienos mokymosi krypties į kitą, pvz., iš techninės į akademinę;

47.  pabrėžia, kad mokiniai turėtų būti skatinami naudoti įsivertinimo metodus savo mokymosi pažangai įvertinti; rekomenduoja švietimo įstaigoms užtikrinti, kad grįžtamojo ryšio priemonėmis būtų teikiama patikima informacija, šiuo tikslu naudojant kelių priemonių derinį, pvz., studentų klausimynus, tikslines grupes ir pasiūlymų dėžutes;

48.   atkreipia dėmesį į poreikį aktyviai gyventi pasitelkiant sportą; taigi, pabrėžia, kad švietimo programose visais lygmenimis reikia skatinti fizinį aktyvumą ir fizinį lavinimą bei skirti šiems aspektams svarbesnį vaidmenį, numatant didesnes galimybes plėtoti švietimo įstaigų ir vietos sporto organizacijų bendradarbiavimą; be to, ragina imtis švietimo iniciatyvų ir užklasinės veiklos, kuriomis būtų siekiama padėti tenkinti asmeninius studentų poreikius ir interesus, taip pat užmegzti ryšius su vietos bendruomenėmis;

49.  pabrėžia kokybiško švietimo, profesinio mokymo ir bendruomeninės bei savanoriškos veiklos svarbą keliant darbinių profesijų prestižą;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuriama nemažai naujų darbo vietų su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusiuose sektoriuose ir kad žaliesiems sektoriams ir profesijoms turėtų būti skiriamas atitinkamas dėmesys mokyklų programose;

51.  pabrėžia, kad informacijos valdymo įgūdžiai, kritinis mąstymas ir gebėjimas taikyti įgytas žinias yra pagrindiniai akademinio švietimo tikslai;

52.  pripažįsta būtinybę stiprinti žinių trikampį ir gerinti sąsajas tarp mokslinių tyrimų ir mokymo, skiriant tinkamas lėšas atitinkamoms programoms ir užtikrinant, kad mokslinių tyrimų programose dalyvaujantiems studentams būtų suteikta finansinių išteklių šiems moksliniams tyrimams atlikti;

53.  yra įsitikinęs, kad aukštojo mokslo sistemos turėtų būti lankstesnės ir atviresnės ir kad universitetuose ir tolesnio švietimo įstaigose turi būti didinama dualinio mokymo programų vertė, visų pirma skatinant pameistrystę, suteikiant galimybę pripažinti savaiminį ir neformalųjį mokymąsi ir užtikrinant sklandesnį perėjimą tarp skirtingų švietimo lygmenų, taip pat ir tarp profesinio rengimo ir mokymo lygmens ir aukštojo mokslo lygmens, be to, turi būti taikomi įvairūs programų įgyvendinimo būdai; pabrėžia, kad tai turėtų būti grindžiama geresniu absolventų pasiektų rezultatų supratimu;

Aukštasis mokslas

54.  atsižvelgdamas į Europos švietimo erdvės kūrimą, pabrėžia, kaip svarbu remti visų Europos aukštojo mokslo institucijų ir studentų bendradarbiavimą ir stiprinti jų potencialą, siekiant paskatinti tinklų kūrimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir konkurenciją;

55.  laikosi nuomonės, kad visapusiškas tarptautinimas, įskaitant didesnį darbuotojų ir studentų judumą (pasitelkiant taip pat ir mokomąją praktiką bei pameistrystę), ir mokymo programų bei mokymo, mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo ir papildomos veiklos tarptautiškumas turėtų būti svarbi Europos aukštojo mokslo įstaigų darbo dalis;

56.  rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tarpdalykėms studijų programoms ir ragina kartu skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykus ir humanitarinius bei socialinius mokslus; pabrėžia, kad būtina remti moterų ir kitų nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą studijuojant mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykus ir renkantis atitinkamas profesijas;

57.   pritaria, kad aukštojo mokslo institucijos turi bendradarbiauti su visa plačiąja visuomene, kad būtų galima skatinti novatorišką augimą ir socialinę gerovę; mano, kad aukštojo mokslo institucijų ir išorės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra pageidautinas, nes minėtieji subjektai gali prisidėti savo žiniomis ir praktine patirtimi kuriant ir įgyvendinant aukštojo mokslo programas; vis dėlto pabrėžia, kad sprendimų priėmimo įgaliojimai visada turi likti studentams ir pedagogams;

58.  pripažįsta, kad akademinės bendruomenės atstovai ir studentai atlieka pagrindinį vaidmenį skleidžiant žinias, empirines išvadas ir faktus plačiajai visuomenei; šiuo klausimu ragina atlikti visuomenei aktualius ir naudingus bei ekonomiškai ir politiškai nepriklausomus mokslinius tyrimus;

59.  pabrėžia moksliniais tyrimais pagrįsto švietimo ir pedagoginių tyrimų vaidmenį kaip aktyvaus mokymosi skatinimo, gebėjimų ugdymo ir mokymo metodikos gerinimo priemonę;

60.  pabrėžia, kad mokiniai turėtų būti skatinami naudoti įsivertinimo metodus savo mokymosi pažangai įvertinti;

Mokytojas – kokybiško mokymo garantas

61.  mano, kad mokytojai ir jų įgūdžiai, atsidavimas ir darbo veiksmingumas yra švietimo sistemų pagrindas;

62.   pabrėžia, kad dirbti mokytojais būtina pritraukti daugiau motyvuotų kandidatų, turinčių tvirtą akademinį ar profesinį išsilavinimą ir pedagoginę kompetenciją; ragina taikyti paskirtį atitinkančias atrankos procedūras ir įgyvendinti konkrečias priemones ir iniciatyvas siekiant gerinti mokytojo statusą, parengimą, profesines galimybes, tokias darbo sąlygas, įskaitant darbo užmokestį, kad būtų išvengta nestabilių darbo santykių formų, socialines teises bei saugą ir apsaugą, taip pat teikti mokytojams paramą, įskaitant kuravimo programas, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi; ragina Komisiją skatinti siekti daugiau lyčių lygybės mokytojo profesijos atžvilgiu;

63.   pabrėžia, jog svarbu reformuoti mokytojų rengimą ir investuoti į jį nuo pradinio etapo ir per visą mokytojų profesinio tobulėjimo laikotarpį, kad mokytojai galėtų įgyti tvirtų, atnaujintų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurie labai svarbūs aukštam mokymo lygiui, įskaitant įvairius mokymo metodus, pvz., nuotolinį švietimą, kuris įmanomas pasitelkiant skaitmenines mokymosi technologijas; pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti mokytojų profesinę kvalifikaciją, įskaitant šiuo tikslu rengiamas mokymosi visą gyvenimą programas ir žinių atnaujinimo kursus, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą per visą jų karjerą, nes tai padeda praktiškai išspręsti problemas, su kuriomis mokytojai susiduria dirbdami savo klasėse, be to, svarbu suteikti mokytojams daugiau galimybių dalyvauti tarptautinėse mokytojų mainų programose, kad būtų skatinama institucinė mokymosi kultūra;

64.  sutinka, kad aukštos kokybės pedagoginis, psichologinis ir metodinis mokyklų mokytojų ir aukštojo mokslo institucijų dėstytojų mokymas yra pagrindinė sėkmingo būsimų kartų ugdymo sąlyga; šiuo požiūriu pabrėžia, jog svarbu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir plėtoti įgūdžius bei gebėjimus vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, pasitelkiant judumo programas, pavyzdžiui, „Erasmus +“, ir mokamas stažuotes kitose valstybėse narėse;

65.  pabrėžia, jog mokytojas atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant įtraukią mokymosi aplinką, kurioje reikia taikyti įvairius metodus ir požiūrius, kad būtų patenkinti įvairūs poreikiai, suteikiant galimybę visiems mokiniams dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir vertinant jų mokymosi rezultatus; pripažįsta esminę mokytojų kaip iniciatyvių vadovų ir mentorių funkciją, mokant vertinti informaciją, atliekant pagalbinį vaidmenį sprendžiant problemas ir rengiant besimokančiuosius gyvenimui;

66.  mano, kad mokytojų ir mokyklų vadovų įtraukimas į švietimo sistemų modernizavimą yra labai svarbus vykdant veiksmingus reformų procesus ir skatinant švietimo darbuotojus toliau tobulinti mokyklų politiką;

67.  mano, kad visapusiška mokyklų politika turi garantuoti veiksmingą paramą mokytojams siekiant užtikrinti švietimo tikslų įgyvendinimą, sudaryti sąlygas palankiai mokyklos aplinkai, veiksmingam mokyklų veikimui ir jų veiklos plėtojimui, taip pat bendradarbiavimu grindžiamam valdymui;

68.  pabrėžia pedagogų vaidmens, taip pat tėvų, mokytojų ir mokyklų vadovybės bendradarbiavimo svarbą formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi srityse, remiant dabartines ir būsimas kartas; šiuo atžvilgiu skatina stiprinti visų susijusių veikėjų bendradarbiavimą formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi procese;

69.  mano, kad glaudesnis mokyklų mokytojų, mokslininkų ir akademikų bendradarbiavimas yra naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir padeda tobulinti ir atnaujinti mokymo turinį, mokymosi praktiką ir pedagogiką, taip pat skatinti inovacijas, kūrybiškumą ir naujus įgūdžius;

Rekomendacijos

70.  mano, kad Europos švietimo erdvėje pagrindinį dėmesį reikėtų sutelkti į bendrų tikslų įgyvendinimą, įskaitant galimybę gauti kokybišką išsilavinimą visiems, ir kad Europos švietimo erdvė turi būti kuriama pritaikant ir kritiškai vertinant esamą politiką, švietimo tendencijas ir rodiklius tiek ES, tiek už jos ribų, siekiant užtikrinti nuoseklumą, suderinamumą ir pasiekiamus rezultatus, ir kartu turėtų būti teikiamos naujos paskatos juos plėtoti, laikantis kompetencijos suteikimo, subsidiarumo, laisvės, proporcingumo ir institucijų bei švietimo savarankiškumo principų;

71.  mano, kad Europos švietimo erdvė neturėtų kenkti Bolonijos procesui ar jį pakeisti, priešingai – šis procesas turėtų būti plėtojamas ir stiprinamas; pabrėžia Europos švietimo erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės tarpusavio ryšių ir papildomumo svarbą;

72.  ragina valstybes nares remti Europos švietimo erdvės kūrimą ir stiprinti bendradarbiavimą plėtojant ir įgyvendinant jos tikslus; šiuo atveju ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų dalijamasi idėjomis ir geriausia patirtimi siekiant įgyvendinti šiuos tikslus;

73.  pritaria tam, jog siekiant sukurti pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui tarp aukštųjų mokyklų ES ir už jos ribų, būtų įsteigtas Europos universitetų tinklas, grindžiamas požiūriu „iš apačios į viršų“ ir pačių universitetų iniciatyvomis, o tai, be kita ko, padėtų Europos švietimo erdvei tapti naujoviškesne, svarbesne ir patrauklesne mokymosi ir mokslinių tyrimų vieta;

74.   ragina valstybes nares pripažinti švietimą investicija į žmogiškąjį kapitalą ir skirti didesnį skaidrų viešąjį finansavimą iniciatyvoms, kuriomis siekiama pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, įtrauktį ir kokybę, įgyvendinti;

75.  pabrėžia, kad didesnės investicijos į švietimo ir mokymo sistemas, jų modernizavimas ir priderinimas yra esminė socialinės ir ekonominės pažangos sąlyga; todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad socialinėms investicijoms, visų pirma į švietimą ir mokymą visiems, būtų teikiamas prioritetas kitu daugiametės finansinės programos 2020–2026 m. programavimo laikotarpiu;

76.  atsižvelgdamas į didėjančią įtrauktį ir labiau užtikrinamą išsilavinimo pasirinkimo laisvę skatina skirti deramą viešąją paramą visų rūšių ir lygmenų tiek valstybinėms mokykloms, tiek ne pelno siekiančioms privačioms mokykloms, jei siūlomos mokymo programos pagrįstos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir atitinka teisės sistemas, taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius švietimo kokybę ir tokių lėšų naudojimo sąlygas atitinkamoje valstybėje narėje;

77.  mano, kad pats laikas gerokai padidinti investicijas į švietimo infrastruktūrą mažiau išsivysčiusiuose regionuose, visada stengiantis pritaikyti koordinuotas investicijas prie atitinkamo regiono ypatumų; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ypač svarbu numatyti didesnę Europos investicijų banko ir Europos Sąjungos fondų paramą regioninėms švietimo gerinimui skirtoms iniciatyvoms;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares keistis patirtimi ir geriausia patirtimi, susijusia su viešojo finansavimo mechanizmais ir metodais, įskaitant veiklos rezultatais grindžiamą finansavimą ir konkurencingą mokslinių tyrimų finansavimą, siekiant užtikrinti tvarų ir skaidrų finansavimo įvairinimą;

79.  ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti modernizuojant švietimą; primygtinai ragina valstybes nares pradėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus, kuriais siekiama mažinti nelygybę Europoje pasitelkiant švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

80.  pabrėžia Europos semestro vaidmenį skatinant nacionalines reformas, visų pirma apibrėžiant su švietimu susijusias kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas;

81.  tikisi, kad Skaitmeninio švietimo veiksmų planu bus remiamos valstybės narės ir švietimo institucijos, mokymosi, mokymo ir vertinimo srityje daugiau ir veiksmingiau naudojantis naujausiomis technologijomis, kurios yra pritaikytos pagal amžių ir vystymąsi, o tai atitinka kokybės užtikrinimo standartus; mano, kad bet kokiame skaitmeninio švietimo veiksmų plane turėtų būti nustatytas ir reguliariai vertinamas ryšys tarp skaitmeninių švietimo priemonių ir kvalifikacijų sąrangos, remiantis mokymosi rezultatais;

82.  rekomenduoja valstybėms narėms ir švietimo įstaigoms skatinti į besimokantįjį orientuotus, individualizuotus mokymosi metodus, įskaitant prie poreikių pritaikytus kursus, pagrįstus besimokančiųjų akademine ir profesine patirtimi ir apjungiančius šią patirtį, taip pat naujoviškus metodus ir mokytojų bei studentų bendravimą, kad būtų remiama švietimo tąsa ir numatomų mokymosi rezultatų pasiekimas, kai studentai aktyviai dalyvauja savo pačių mokymosi procese;

83.  ragina valstybes nares taikyti holistinį požiūrį į švietimą ir besimokantiesiems taip pat teikti konkrečių, lanksčių mokymosi galimybių, kurios padėtų jiems ugdyti jų pagrindinius gebėjimus, reikalingus norint sėkmingai įsilieti į darbo rinką;

84.  ragina į visų lygmenų švietimo programas įtraukti domėtis skatinantį, aktyvų, projektais ir problemų sprendimu grindžiamą mokymąsi, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir kolektyvinis darbas; rekomenduoja užtikrinti, kad švietimo sistemos veiktų taip, jog būtų tobulinami universalieji, socialiniai emociniai ir gyvenimui reikalingi įgūdžiai;

85.  dar kartą pažymi, kad teisė į mokslą, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant universitetais, turi būti užtikrinta visiems neįgaliems asmenims, ir pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą mokymo bei techninę paramą, vertinimo priemones ir kvalifikuotus darbuotojus, siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę veiksmingai naudotis šia teise;

86.  remia ir skatina įgyvendinti veiksmus, susijusius su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimu ir kritinio mąstymo ugdymu, pasitelkiant švietimą ir mokymą; primena esamus šios srities įsipareigojimus, išdėstytus 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadose; šiuo atveju ragina Komisiją koordinuoti ES lygmeniu vykdomus politikos pokyčius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje, siekiant skleisti atnaujintas šios srities žinias ir geriausią patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti ir remti žiniasklaidos priemonių naudojimo ir skaitmeninio raštingumo projektus, pvz., bandomąjį projektą „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas visiems“, ir parengti išsamią žiniasklaidos priemonių naudojimo ir skaitmeninio raštingumo politiką, ypač daug dėmesio skiriant mokykliniam švietimui;

87.  ragina valstybes nares užtikrinti galimybes ugdyti bendruosius gebėjimus siekiant išlaikyti ir įgyti įgūdžių, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams gebėjimams, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykams, kalbinei kompetencijai, verslumo įgūdžiams, skaitmeniniams įgūdžiams, kūrybingumui, kritiniam mąstymui ir kolektyviniam darbui; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas naudoti ES bendrųjų gebėjimų sistemą visose švietimo įstaigose ir sudaryti sąlygas ją taikyti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi srityje, išnaudojant jos, kaip itin svarbios mokymosi visą gyvenimą priemonės, teikiamą naudą;

88.  ragina valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie mokymąsi visą gyvenimą ir integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį rengiant tam tikras politikos priemones ir programas, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant mažesnį išsilavinimą turinčioms moterims tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, siekiant suteikti joms galimybes tobulinti įgūdžius;

89.  pritaria aukštesniam ES lyginamajam standartui dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje; šiuo atveju ragina Komisiją pasiūlyti geriausios patirties rekomendacijas siekiant šio plačių užmojų tikslo; skatina visų lygių švietimo sistemoje daugiau dėmesio skirti mokymuisi visą gyvenimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia aukštųjų mokyklų vaidmenį įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategiją, šviečiant profesionaliai aktyvius žmones, ugdant kompetencijas ir formuojant mokymosi kultūrą visų amžiaus grupių ir skirtingų pažiūrų žmonėms;

90.  ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant, populiarinant ir tobulinant mokymo ir švietimo programas, palengvinančias suaugusiųjų mokymą ir aktyvų jų įtraukimą į švietimo sistemą; primena, kad suaugusiųjų mokymasis ir švietimas turėtų suteikti mokymosi būdų įvairovę ir lankstaus mokymosi galimybių, įskaitant paramą asmenims rinktis būdus mokytis visą gyvenimą, antrosios galimybės programas asmenims, kurie niekada nelankė mokyklos, jos nebaigė ar buvo išmesti; ragina Komisiją įgyvendinti įsipareigojimus, pvz., Įgūdžių garantiją, numatytą naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje, ir pagerinti mažai įgūdžių turinčių suaugusiųjų asmenų užimtumo galimybes ES;

91.  ragina valstybes nares rengti kartų sąveikos projektus, siekiant padėti suvokti sunkumus, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat suteikti jiems galimybes dalytis savo įgūdžiais, žiniomis ir patirtimi;

92.  ragina užtikrinti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi sąveikos kūrimą ir šių mokymosi rūšių subjektų bendradarbiavimą; palankiai vertina per pastaruosius keletą metų padarytą pažangą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo iki 2018 m.; tačiau ragina valstybes nares ir pasibaigus 2018 m. toliau stengtis geriau įgyvendinti šias rekomendacijas ir įdiegti atitinkamas teisės sistemas, taip pat sukurti visapusiškas patvirtinimo strategijas, kad būtų galima atlikti patvirtinimą; pabrėžia, kad savaiminio ir neformaliojo mokymosi pripažinimas, taip pat naudojantis nemokamais internetiniais kursais, yra labai svarbus siekiant suteikti galimybes šviestis nepalankesnėje padėtyje esantiems asmenims;

93.  pabrėžia pagrindinį tėvų kaip švietimo trikampio dalies vaidmenį remiant vaikų mokymąsi; pabrėžia tėvų įtraukimo į vaiko ugdymą naudą, siekiant pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, jų gerovę ir mokyklų raidą;

94.  ragina Komisiją remti tarpvalstybines iniciatyvas, susijusias su atviru mokymusi internetu;

95.  pabrėžia, kad švietimo kokybė turėtų būti vertinama kaip laipsnis, kurį pasiekęs besimokantysis įgyja ne tik žinių ir gebėjimų, bet ir sugebėjimą tęsti ir plėtoti mokymąsi visą gyvenimą bei kūrybines pastangas;

96.  remia Komisiją sudarant rezultatų suvestinę, kuria skatinamas pagrindinių gebėjimų ugdymas, taip pat kompetencija grindžiamas švietimas, mokymasis ir mokymas;

97.  ragina valstybes nares kovoti su lyčių stereotipais švietimo srityje, kad būtų užtikrintos vienodos moterų galimybės ir norimos siekti profesinės karjeros pasirinkimo laisvė; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių stereotipų kai kurių valstybių narių mokymosi medžiagoje ir dėl to, kad mokytojai labai dažnai iš mergaičių ir berniukų tikisi skirtingo elgesio; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina į mokytojų pradinį ir tęstinį mokymą bei mokymo praktiką įtraukti lyčių lygybės principą, siekiant panaikinti visas kliūtis besimokantiesiems įgyvendinti visas savo galimybes neatsižvelgiant į jų lytį; ragina valstybes nares, į regioninių švietimo sistemų mokymo programas ir medžiagą įtraukiant lyčių lygybę, ypač atkreipti dėmesį į atokiausius regionus, atsižvelgiant į juose užregistruotą aukštą smurto prieš moteris lygį; pabrėžia, kad į visų lygmenų švietimo sistemas reikia įtraukti lyčių aspektą ir atsižvelgti į diskriminaciją patiriančių žmonių poreikius;

98.  primygtinai ragina valstybes nares propaguoti lygybės ir nediskriminavimo principus švietimo institucijose, nesvarbu, ar tai būtų formalusis ar savaiminis mokymasis;

99.  rekomenduoja Komisijai ir (arba) valstybėms narėms įsteigti ir populiarinti Europos ir (arba) nacionalinį apdovanojimą, kuriuo skiriamas dėmesys lyčių lygybės švietimo institucijose klausimui, siekiant skatinti geriausią patirtį;

100.  pabrėžia, kad švietimas yra pagrindinė (nepilnamečių ir suaugusiųjų) migrantų ir pabėgėlių socialinės įtraukties ir įgūdžių tobulinimo priemonė; šiuo atveju ragina keistis geriausia patirtimi integracijos pasitelkiant švietimą ir perteikiant bendrąsias vertybes srityje, tobulinti diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą ir sudaryti tam geresnes galimybes, teikti stipendijas ir sudaryti partnerystę su universitetais kilmės šalyse, taip pat remtis vertinga švietimo koridorių patirtimi;

101.   pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visais lygmenimis užtikrinti prieigą prie švietimo ir mokymo iš vietinių mažumų kilusiems mokiniams, taip pat remti švietimo institucijas, kurios teikia paslaugas vietinių etninių ar kalbinių mažumų gimtąja kalba; ragina Komisiją labiau skatinti programas, kuriomis dėmesys skiriamas keitimuisi patirtimi ir geriausia patirtimi švietimo klausimais regioninėmis ir mažumų kalbomis Europoje; ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas mokymo mokinių ir studentų gimtąja kalba programų plėtojimui;

102.  ragina valstybes nares didinti kalbinės kompetencijos lygį, pasinaudojant geriausia patirtimi, pvz., išduodant oficialų užsienio kalbos įgūdžių, įgytų esant tam tikro amžiaus, patvirtinimo pažymėjimą;

103.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškų ir lanksčių dotacijų, teikiamų už talentų, meninių ir sportinių gebėjimų ugdymą, švietimo ir mokymo srityje; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

104.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“(18), kuriame pateikiami sprendimai dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat dėl to, kaip rasti tinkamą įgūdžių pripažinimo sistemą; šiuo atveju ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo sistemas (daugiausia vertės suteikiant holistiniam asmeniniam tobulėjimui ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžių tobulinimui), taip pat profesinio mokymo sistemas, koordinuojant kartu su vietos ir regionų subjektais, taip pat atsižvelgiant į specifinį visų švietimo sistemų pobūdį; atkreipia dėmesį į mišrios profesinio rengimo ir mokymo (PRM) sistemos, pagal kurią derinamos aiškios mokykla grindžiamos ir darbu grindžiamos kryptys, privalumus ir didėjantį patrauklumą;

105.  rekomenduoja stiprinti švietimo orientavimą, kuris yra pagrindinė priemonė, padedanti lanksčiai pereiti nuo vienos švietimo sistemos prie kitos praturtinant ir atnaujinant savo sukauptas žinias ir įgūdžius;

106.  remia ir skatina švietimo ir profesinį orientavimą, kuris yra esminis švietimo uždavinys siekiant jaunųjų kartų asmeninio ir socialinio vystymosi;

107.  yra įsitikinęs, kad verslumas – augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantis veiksnys, kuris taip pat lemia tai, kad ekonomikos tampa konkurencingesnės ir novatoriškesnės, o visa tai padeda įgalinti moteris;

108.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra auganti sritis, galinti paskatinti ekonomiką ir kartu mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas; todėl mano, kad, siekiant sukurti labiau socialinę, integracinę ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą ir turėtų apimti tokius dalykus, kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės, socialinė įmonių atsakomybė ir alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai;

109.  ragina valstybes nares savo švietimo programose daugiausia dėmesio skirti verslumo ir finansų mokymui, savanoriškai veiklai ir užsienio kalbų mokėjimui, taip pat teikti pirmenybę šiems įgūdžiams PRM programose;

110.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti konkrečias užimtumo galimybes, susijusias su PRM ir PRM svarba darbo rinkoje;

111.  ragina valstybes nares plėtoti profesinį orientavimą, kuris padėtų geriau nustatyti mokinių ir studentų gebėjimus ir polinkius bei sustiprinti individualiai pritaikyto mokymo procesą;

112.  atkreipia dėmesį į ypatingą vaikų ir jaunuolių, kurių tėvai dėl profesinių priežasčių keliauja po Europą, švietimo padėtį ir ragina Komisiją atlikti tyrimą, siekiant atkreipti dėmesį į konkrečią šių vaikų ir jaunuolių padėtį atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais jie susiduria priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo sistemose;

113.  rekomenduoja Komisijai, veikiant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, labiau remti valstybes nares, kuriose yra atokiausių regionų, siekiant pagerinti jų švietimo sistemas visais lygmenimis;

114.  ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas reguliariai vertinti ir stebėti švietimo politikos, strategijų ir programų aktualumą, taip pat atsižvelgiant į mokytojų ir besimokančiųjų atsiliepimus, taip siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemos ir toliau atitiktų besikeičiančius poreikius ir kintančią atitinkamos šalies socialinę ir ekonominę padėtį; rekomenduoja stiprinti švietimo ir įvairių politikos krypčių ryšius, siekiant skatinti ir vertinti švietimo reformų veiksmingumą ir rezultatyvumą;

115.  pakartoja, kad svarbu stebėti ES programų, skirtų jaunimo užimtumui, rezultatus ir atlikti poveikio vertinimus; atkreipia dėmesį į veiksmingų ir tvarių investicijų svarbą;

116.  teigiamai vertina Komisijos veiklą švietimo sistemų modernizavimo srityje ir šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti įgyvendinant siūlomus patobulinimus ir dėl jų įsipareigoti;

117.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, remti švietimo institucijas modernizuojant reformų procesus, paskiriant specializuotus kontaktinius centrus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis, kad būtų galima teikti reikiamą informaciją, konsultacijas ir pagalbą;

118.  pakartoja, kad būtina sudaryti teisėmis ir lyčių aspektu pagrįstas mokymosi sąlygas studentams, kad jie sužinotų apie žmogaus teises, įskaitant moterų ir vaikų teises, pagrindines vertybes ir pilietinį dalyvavimą, piliečių teises ir pareigas, demokratiją ir teisinę valstybę, bei išmoktų jas ginti, pasitikėdami savo tapatybe, žinodami, kad jų nuomonė bus išgirsta, ir jausdami, kad jų bendruomenės juos vertina;

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra (IUP)

119.   ragina valstybes nares užtikrinti nemokamą ir sąžiningą prieigą prie aukštos kokybės IUP ir skatina jas imtis reikalingų priemonių siekiant garantuoti, jog bus išpildytos materialinės ir finansinės sąlygos, kad būtų galima sudaryti galimybes kiekvienam vaikui lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas be diskriminacijos, ir įsteigti daugiau vaikų lopšelių ir darželių vietų vaikams;

120.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti bendrą Europos IUP sistemą, remiantis principais, kurie siūlomi kokybės sistemoje; pritaria tam, kad būtų nustatytas Europos IUP kokybės rodiklis, kuris būtų parengtas bendradarbiaujant su mokytojais ir sektoriaus specialistais pagal nacionalinius ar regioninius kokybės rodiklius;

121.  mano, jog valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad padėtų IUP institucijų vadovybėms ištirti galimybę vykdyti Europos masto projektus; pažymi, kad tokiu būdu specialistai galės stebėti pažangą mokymo inovacijų srityje ir pavers ikimokyklinį ugdymą prasmingesniu;

122.  teigia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturėtų būti pašalintos iš Europos švietimo erdvės; mano, kad šios institucijos taip pat turėtų skatinti valstybių narių keitimąsi žiniomis, visų pirma siekiant keistis informacija įgyvendinant novatoriškus projektus;

123.   rekomenduoja stiprinti IUP darbuotojų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų bendradarbiavimą siekiant pagerinti švietimo kokybę ir ryšį tarp švietimo lygmenų, parengti ikimokyklinio amžiaus vaikus mokymuisi pradinėse mokyklose ir sutelkti dėmesį į vaikų ugdymą; pabrėžia IUP teikėjų ir vaikų tėvų bei globėjų, mokyklos darbuotojų ir vaikų bei pačių vaikų tarpusavio santykių svarbą;

124.  ragina valstybes nares didinti finansavimą IUP, taip pat teikti daugiau ekonominės paramos ir daugiau iniciatyvų (pvz., taikyti mokesčių lengvatas, subsidijas ar panaikinti mokesčius) tėvams ir globėjams, ypač tiems, kurie yra socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje, siekiant sudaryti sąlygas ir skatinti juos naudotis IUP paslaugomis;

125.  ragina valstybes nares toliau investuoti į darbuotojus, siekiant pritraukti daugiau žmonių, kurie siektų šios karjeros, kad būtų užtikrintas aukštos kvalifikacijos IUP darbuotojų prieinamumas;

126.  ragina valstybes nares reformuoti ir patobulinti savo sistemas siekiant Barselonos tikslo, kad bent 33 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų dalyvautų IUP programose;

Mokyklinis ugdymas

127.   rekomenduoja laikytis mokyklos visumos principo, taip siekiant didinti socialinę įtrauktį, švietimo prieinamumą, demokratinį valdymą, kokybę ir įvairovę, taip pat spręsti mokyklos nebaigusių asmenų ir NEET jaunimo problemą, kartu siekiant užtikrinti, kad mokymosi rezultatai, besimokančiųjų poreikiai, gerovė ir dalyvavimas mokyklos gyvenime būtų visos veiklos pagrindas; pritaria tam, kad būtų skatinamos ir remiamos demokratinės mokyklų studentų atstovavimo struktūros;

128.  pabrėžia, kad didelį NEET jaunimo skaičių – beveik 6,3 mln. 15–24 metų jaunų žmonių – būtų galima sumažinti veiksmais, kurie užkirstų kelią mokyklos nebaigimo atvejams ir paverstų mokyklas praktiškesnėmis ir labiau su vietos aplinka susietomis vietomis, taip pat plėtotų ryšius su vietos įmonėmis, vietos valdžios institucijomis, socialinėmis įstaigomis ir NVO; mano, kad su mokyklos nebaigimu, kuris yra viena iš priežasčių, dėl kurių jaunuoliai vėliau tampa NEET jaunimu, galėtų būti kovojama naikinant skurdą ir socialinę atskirtį; mano, jog taip pat svarbu remti besimokančiuosius, kad jie rastų jiems tinkamus mokymosi būdus, įskaitant internetinius kursus ir mišrųjį mokymąsi; palankiai vertina aktualių ir sudominančių mokymo programų ir patikimų bei gerai parengtų orientavimo sistemų, kurias taikant visiems besimokantiesiems būtų teikiamos aukštos kokybės konsultavimo ir orientavimo paslaugos, įgyvendinimą;

129.  pabrėžia, kad būtina stiprinti mokyklos vidaus ir išorės bendradarbiavimo galimybes ir struktūras, įskaitant tarpdalykinį bendradarbiavimą, kolektyvinį mokymą, mokyklų klasterius ir bendravimą su veikėjais, dalyvaujančiais kuriant ir įgyvendinant mokymosi galimybes, įskaitant tėvus; pažymi tarptautinių mainų svarbą ir mokyklų partnerystę pagal tokias programas, kaip „Erasmus+“ ir „e-Twinning“;

130.  pabrėžia, kad ir mokyklinis ugdymas turėtų būti lankstesnis, siekiant labiau atsižvelgti į faktines mokinių gyvenimo sąlygas, pvz., geriau naudojantis internetinėmis paslaugomis ir taip, pvz., padidinant mišriojo mokymosi pasiūlą;

131.   mano, kad kuo anksčiau žmonės įgyja mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų įgūdžių, tuo geresnės tampa jų galimybės ateityje sulaukti sėkmės besimokant ir siekiant karjeros; todėl skatina mokyklose įgyvendinti daugiau su mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykais susijusių iniciatyvų ir kartu populiarinti humanitarinius ir socialinius mokslus, geriau ir labiau diferencijuotai bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų institucijomis, taip pat taikant kitas priemones;

132.  ragina Komisiją remti jaunų europiečių kalbinių įgūdžių lavinimą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose, plėtojant naujovišką daugiakalbę pedagogiką, dalijantis geriausia daugiakalbės pedagogikos patirtimi ir ugdant mokytojų kalbinę kompetenciją;

133.   ragina valstybes nares ir Komisiją remti dabartines iniciatyvas ir plėtoti bei įgyvendinti visapusiškas politikos programas, susijusias su įtraukiu švietimu, ir strategijas, kurios skirtos specialiesiems poreikiams patenkinti, skatinti pačių pažeidžiamiausių asmenų grupėms priklausančių asmenų teises, sukurti įtraukesnę mokymosi aplinką ir gerinti atvirumą ir didinti dalyvavimo mastą; ragina Komisiją kartu su Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra sukurti naujoviškus metodus ir švietimo priemones, kad būtų galima didinti įtrauktį ir patenkinti atskirų mokinių poreikius;

134.  rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti mokymąsi apie ES į jų vidurinių mokyklų mokymo programas, kad studentai galėtų sužinoti apie Sąjungos veikimą, jos istoriją ir Europos pilietybės vertę;

135.  pabrėžia tai, kad svarbu į mokyklų programas ir švietimo turinį įtraukti ir skatinti žinias apie moterų emancipacijos istoriją, pirmiausia apie moterų rinkimų teisę, taip pat minėti simbolines metines (pvz., 2018 m. žymi 100 metų, kai moterys Lenkijoje ir Vokietijoje įgijo balsavimo teisę), siekiant didinti informuotumą ir siekti skatinti moterų teises švietimo sistemoje;

136.  pabrėžia, kad švietimas apie sveikatą ir santykius, kuris apimtų aiškinimą vaikams ir jaunimui apie santykius, paremtus lygybe, susitarimu, pagarba ir abipusiškumu, yra labai svarbus, taip pat svarbus mokymas apie moterų ir mergaičių teises, įskaitant reprodukcines teises ir lytinę sveikatą ir teises, nes tai yra priemonė, kovojanti su stereotipais, užkertanti kelią smurtui dėl lyties bei skatinanti gerovę;

137.  skatina mokyklose rengti Raudonojo Kryžiaus mokymus, skirtus moksleiviams, mokytojams ir darbuotojams, kad jie įgytų pagrindinių pirmosios pagalbos įgūdžių ir gebėtų veikti skubiosios pagalbos atvejais;

138.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bandomąją sistemą, kuria būtų remiami vidurinių mokyklų mokinių mainai ir pagal kurią jie bent pusę mokslo metų praleistų kitoje valstybėje narėje;

139.  ragina valstybes nares naudoti standartizuotus testus kaip priemones, skirtas įgytoms žinioms ir įgūdžiams įvertinti, tik tiek, kiek tai būtinai reikalinga;

140.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti priemones, kuriomis būtų siekiama pripažinti mokymosi užsienio mokyklose laikotarpius, dėl kurių neišduodamas diplomas ar nesuteikiama kvalifikacija; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pasiūlyti gaires dėl užsienio mokyklose praleistų laikotarpių pripažinimo, atsižvelgiant į valstybių narių turimą geriausią patirtį, švietimo sistemų abipusio pripažinimo principą, pagrindiniais gebėjimais pagrįstą požiūrį, taip pat į nacionalinių švietimo sistemų ir kultūrų ypatumus;

141.   ragina Komisiją, valstybes nare ir regionų valdžios institucijas spręsti patyčių, patyčių skaitmeninėje erdvėje, priekabiavimo, priklausomybės ir smurto problemą mokyklose, tiesiogiai bendradarbiaujant su subjektais, kuriems tai naudinga tiesiogiai, ir visais susijusiais subjektais (ypač mokytojais, tėvų organizacijomis ir specialistų NVO), rengiant įtraukias prevencines programas ir informacines kampanijas;

142.  rekomenduoja valstybėms narėms, jų švietimo įstaigoms ir Komisijai aktyviau skatinti mokinių sportinę veiklą;

Aukštasis mokslas

143.  ragina sukurti Europos švietimo erdvę, kuri būtų pagrįsta esamų sistemų, pvz., Europos mokslinių tyrimų erdvės, Inovacijų sąjungos, Europos aukštojo mokslo erdvės, galimybėmis, kad jos stiprintų ir papildytų viena kitą;

144.  ragina valstybes nares bent 2 proc. savo BVP investuoti į aukštąjį mokslą ir laikytis ES lyginamojo standarto, pagal kurį iki 2020 m. numatoma į MTTP investuoti 3 proc. ES BVP;

145.   ragina valstybes nares ir regioninės valdžios institucijas, naudojant nacionalinius ir regioninius išteklius ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, pirmenybę teikti švietimo programoms ir bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų, verslo, pramonės, mokslinių tyrimų bendruomenių ir visos visuomenės skatinimui;

146.  ragina valstybes nares skatinti įtraukesnį ir prieinamesnį studentų, stažuotojų, pameistrių mokytojų, mokslininkų ir administracinio personalo judumą, nes jis prisideda prie jų asmeninio ir profesinio tobulėjimo, taip pat prie geresnės mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ir administravimo kokybės; pritaria tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos visų asmenų judumui, be kitų priemonių, sklandžiai pripažįstant užsienio mokyklose įgytus kreditus ir akademinę ir profesinę kvalifikaciją, teikiant tinkamą finansavimą ir asmeninę pagalbą, užtikrinant socialines teises ir, kai reikia, švietimo srities judumą įtraukiant į švietimo programas; šiuo atveju atkreipia dėmesį į naujas Komisijos iniciatyvas, įskaitant Europos studento pažymėjimo iniciatyva siekiant sudaryti palankesnes sąlygas studentų judumui kertant sienas;

147.  mano, kad būtina didinti finansavimą, skirtą dėstytojų ir mokslininkų judumui, numatant studijų ir mokslinių tyrimų stipendijas, taip pat išlaidų atlyginimą, ilginant buvimo užsienyje laikotarpius, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir populiarinant dėstytojų ir mokslininkų bendro vadovavimo formas;

148.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares didinti suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumą, kuris jau yra numatytas pagal programą „Erasmus+“;

149.  pabrėžia, kad, norint stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą ES lygmeniu ir visose Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančiose šalyse, svarbu tarpvalstybiniu lygmeniu garantuoti kvalifikacijų ir akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir atitiktį;

150.   pabrėžia, kad reikia parengti išsamias strategijas ir tinkamas priemones, skirtas naujų mokymo ir mokymosi būdų, pvz., e. mokymosi, atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų, atviros prieigos išteklių, kokybei nustatyti; šiuo atžvilgiu pripažįsta Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklo (angl. ENQA) ir kitų atitinkamų ES tinklų vaidmenį padedant nustatyti kokybės užtikrinimą;

151.  ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti atnaujintą ES aukštojo mokslo darbotvarkę, skirtą aukštosioms mokykloms, regionams ir vietos valdžios institucijoms ir darbdaviams, siekiant patenkinti aukštųjų mokyklų ir studentų poreikius ir išspręsti jų problemas, kurti ryšius su vietos ir regionų veikėjais, kreiptis į vietos bendruomenes, skatinti vietos ir regionų plėtrą ir inovacijas, kurti įtraukias ir susijusias aukštojo mokslo sistemas, stiprinti bendradarbiavimą su verslo pasauliu ir spręsti regionų įgūdžių poreikius; taip pat ragina aukštąsias mokyklas aktyviau įsitraukti į vietos ir regionų plėtrą, dalyvaujant bendradarbiavimą skatinančiuose bendruomenės projektuose ir imtis kitų veiksmų;

152.   ragina vykdyti Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant paramą valstybėms narėms skatinant geresnį informavimą apie absolventų daromą pažangą darbo rinkoje; šiuo atveju palankiai vertina pasiūlymą iki 2020 m. sukurti Europos informacijos apie tolesnę absolventų karjerą sistemą; mano, kad informacijos apie tolesnę absolventų karjerą ir tikslių bei atitinkamų duomenų (ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu) rinkimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti kokybę ir plėtoti kokybišką švietimą;

153.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį tarp valstybių narių ir regionų, siūlant naujas iniciatyvas pagal programą programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat remti paramos pagal šią programą gavėjų mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos derinį, ruošiantis akademinei karjerai;

154.  siūlo, kad ES mokslo, technologijų, inžinerijos, (menų) ir matematikos (angl. STE(A)M) sričių koalicija apimtų įvairias disciplinas ruošiant studentus gyventi ir dirbti dinamiškai besikeičiančioje realybėje;

155.  pritaria tam, kad Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) kreditai būtų teikiami mokiniams už savanorišką darbą bendruomenėje, nes tai yra priemonė, kuria galima prisidėti prie studentų profesinio ir asmeninio tobulėjimo;

156.  pabrėžia, kad tarptautinės bendradarbiavimo programos, kultūrinė diplomatija ir politiniai dialogai su trečiosiomis šalimis aukštojo mokslo srityje ne tik leidžia žinioms laisviau judėti, bet taip pat padeda gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę ir tarptautinę padėtį, kartu skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, plėtojant judumą ir kultūrų dialogą bei skatinant tarptautinį vystymąsi pagal ES išorės veiksmų tikslus;

157.  mano, kad į ateitį nukreiptos švietimo sistemos turėtų apimti mokymąsi siekiant tvarumo ir taikos kūrimo ir apimti platesnį profesinio raštingumo pobūdį, atsižvelgiant į didėjantį Europos visuomenės skaitmeninimą ir robotizavimą, daugiausia dėmesio skiriant ne tik ekonomikos augimui, bet ir besimokančiųjų asmeniniam tobulėjimui, geresnei sveikatai ir gerovei;

158.  ragina valstybes nares skatinti švietimo institucijų ir verslo pasaulio bendradarbiavimą siekiant geriau parengti besimokančiuosius įžengti į darbo rinką, taip pat imtis veiksmų siekiant išspręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimo ir įgūdžių trūkumo problemą; šiuo atžvilgiu skatina į aukštojo mokslo programas ir PRM sistemas įtraukti kokybiškos mokomosios praktikos, pripažįstamos suteikiant ECTS kreditus, vietas, aukštojo mokslo institucijų, verslo pasaulio, mokslinių tyrimų sektoriaus ir vietos ir regionų ekonomikos veikėjų bendradarbiavimą kuriant kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, konsultacijų karjeros klausimais teikimą, pameistrystes, stažuotes, taip pat realybę atitinkančius mokymus, o tai galėtų būti įtraukta į profesinio ir aukštojo mokslo programas; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti kiekvienam jaunuoliui teisę ES gauti darbo pasiūlymą, dalyvauti pameistrystės programoje, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu;

159.  mano, jog norint užtikrinti, kad pameistrystė ar mokomoji praktika būtų kokybiška, ypač svarbu turėti sutartį, kurioje būtų apibrėžiamos visų šalių funkcijos ir atsakomybė ir konkrečiai nurodoma trukmė, mokymosi tikslai ir užduotys, atitinkančios aiškiai nustatytus įgytinus įgūdžius, užimtumo statusas, tinkama kompensacija (atlygis), taip pat už viršvalandžius, socialinės apsaugos sistemos pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir (arba) taikytinos kolektyvinės sutartys;

160.  pabrėžia, kad būtina pasiūlyti tinkamą mokymosi ir mokymo turinį bei tinkamas darbo sąlygas atliekant stažuotę ar pameistrystės metu, siekiant užtikrinti jų esminį vaidmenį pereinant iš švietimo sistemos į profesinį gyvenimą; pabrėžia, kad stažuotės ir pameistrystė niekada neturėtų būti naudojamos kaip darbo vietų pakaitalas, o stažuotojai ar pameistriai neturėtų būti laikomi pigia ar net neapmokama darbo jėga;

161.  siūlo, kad universitetai ir mokymo centrai teiktų pagrindinius ir papildomus mokytojų profesinio rengimo kursus, kuriuose dalyvautų ekspertai, turintys patirties darbo srityse, atitinkančiose specializuotas profesinio mokymo kursų sritis;

Mokytojas – kokybiško mokymo garantas

162.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokytojus, kad jie įtrauktų naujoves ir technologijas į mokymą, gerinant mokytojų skaitmeninius įgūdžius, taip pat teikiant jiems tinkamus išteklius ir pagalbą, pvz., daugiau rengiant pradedančiųjų mokymus ir kuriant interneto bendruomenes, teikiant atviruosius švietimo išteklius ir rengiant kursus;

163.  pritaria tam, kad būtų sukurta Mokymo ir mokymosi akademija kaip papildoma mokytojų mokymo ir keitimosi geriausia patirtimi Europos Sąjungos lygmeniu priemonė, sukuriant bendravimo internetu centrą, dalijantis patirtimi ir vieni iš kitų mokantis, taip pat tai būtų vieta reguliariems susitikimams rengiant praktinius užsiėmimus, seminarus ir konferencijas, kad mokytojai būtų skatinami bendradarbiauti, gerinama mokymo kokybė ir skatinamas mokytojų profesinis tobulėjimas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl projekto, kuriuo būtų sukurta tokia akademija, taip pat pagrįsta Europos mokyklų tinklo akademijos praktine patirtimi;

164.  primena, kad pedagogų rengimas yra svarbus aukštųjų mokyklų mokymo personalui ir kad svarbu atsižvelgti į tai, kad įdarbinant pedagoginiai gebėjimai būtų vertinami kaip ne mažiau svarbūs už mokslinių tyrimų gebėjimus; atkreipia dėmesį į moksliniais tyrimais grindžiamo švietimo ir pedagoginių mokslinių tyrimų, kaip į studentą orientuoto požiūrio į mokymąsi ir mokymą, aktyvų mokymąsi, gebėjimų ugdymo gerinimą ir mokymo metodikos gerinimą skatinimo priemonių, vaidmenį;

165.  ragina valstybes nares teikti paskatas, siekiant pritraukti ir motyvuoti jaunimą ir kvalifikuotus mokytojus prisijungti prie švietimo sistemos ir joje dirbti;

166.  pabrėžia, kad būtina pripažinti IUP darbuotojų profesinį statusą;

167.  ragina remti daugiakalbius kursus dėstančius mokytojus, nes šie kursai yra svarbus švietimo tarptautinimo veiksnys;

168.  atkreipia dėmesį į tarpkultūrinio mokymosi kaip mokytojų rengimo dalies svarbą, siekiant didinti mokytojų tarpkultūrinę kompetenciją, norint populiarinti Europos kultūrą ir bendras vertybes, taip pat Europos mokymo aspektą; pažymi, kad tarpkultūrinė kompetencija yra būtina dirbant visuomenėje, kurioje didėja įvairovė, ir skatinant mokyklų internacionalizavimą;

169.  mano, kad būtina kurti mokytojų žinių ir mokinių technologinių galimybių sąveiką, siekiant kuo geriau išnaudoti mokymosi rezultatus;

170.  pritaria tam, kad visu mokytojų švietimo laikotarpiu būtų vykdomos mokytojų mokymo stažuotės, vadovaujant kvalifikuotiems kuratoriams;

171.  ragina mokytojus ir mokyklų vadovus skatinti ir imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant inovacijas mokyklos aplinkoje ir skatinant jų plėtrą;

172.  ragina aukštąsias mokyklas pirmenybę teikti aukštojo mokslo mokytojų ir mokslininkų pedagoginių žinių gerinimui ir atnaujinimui, remti tokius mokytojus ir jiems už tai atlyginti, įskaitant šiuolaikinių technologijų teikiamas švietimo galimybes, kaip priemonę gerinti studentų mokymosi rezultatus ir mokymo efektyvumą;

173.  remia naujų, novatoriškų ir plataus užmojo mokymo metodų ir švietimo standartų plėtojimą, kad būtų galima geriau reaguoti į studentų ir aukštųjų mokyklų poreikius, taip pat į sparčiai besikeičiančio pasaulio problemas;

174.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 183, 2014 6 14, p. 30.

(2)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(3)

OL C 172, 2015 5 27, p. 17.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0360.

(5)

OL C 417, 2015 12 15, p. 25.

(6)

OL C 347, 2013 12 20, p. 50.

(7)

OL C 346, 2016 9 21, p. 2.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0018.

(9)

OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(10)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(11)

http://www.socialsummit17.se/wp-content/uploads/2017/11/Concluding-report-Gothenburg-summit.pdf

(12)

https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/122123.pdf

(13)

OL C 104, 1984 4 16, p. 69.

(14)

OL C 135, 2010 5 26, p. 12.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0303.

(16)

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Gender_statistics

(17)

 http://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/3072, https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1502en_0.pdf

(18)

2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatas „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381).


AIŠKINAMOJI DALIS

„Jeigu šiandien mokome taip, kaip mokėme vakar, atimame iš mūsų vaikų rytojų.“

John Devery

Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje.

Technologijų plėtra ir globalizacijos procesai kelia naujų iššūkių. Jie taip pat apima švietimo sistemas.

Švietimo sistemų užduotis informacinėje visuomenėje – ne tik žinių ir jų taikymo įgūdžių perdavimas, bet ir mokymas kurti žinias, kurios yra konkurencingumo ir piliečių gerovės šaltinis bei svarbiausias ekonominis išteklius.

Šiuolaikinio žmogiškojo kapitalo vertę kuria intelektinis potencialas, sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, palankus požiūris į naujoves ir atvirumas rizikai. Dirbdama švietimo sistemų modernizavimo srityje, pranešėja padarė tris pagrindines vertingas prielaidas:

1.   Šiandien tradicinėje žinių įgijimo vietoje, t. y. mokykloje, atsirado daug kitų papildomų prieinamų informacijos šaltinių. Šiuolaikinės technologijos suteikė švietimui laisvę, sudarė sąlygas imtis įvairių švietimo priemonių ir sukūrė ŠVIETIMO ERDVĘ. Svarbus iššūkis – sukurti mokyklą, kuri taptų įdomiausia šios erdvės vieta.

2.   Švietimo sistemų vaidmuo – išugdyti visapusišką ŽMOGŲ, save realizuojantį profesiniame, socialiniame, kultūriniame ir pilietiniame gyvenime esant globaliai aplinkai.

3.   Žmonijos raidai reikalingas ne tik saugumas, kuriam valstybės yra pasirengusios skirti pinigų ir sudaryti gynybos paktus. Išankstinė sėkmingos raidos sąlyga yra CIVILIZACIJŲ PAKTAS, paremtas aukštos kokybės įtraukiomis ir tinkamai finansuojamomis švietimo sistemomis.

Pranešėja patvirtino šią ataskaitos struktūrą.Pirma, ji pabrėžė

švietimo, kaip svarbiausio ekonominio potencialo ir pagrindinio raidos veiksnio informacinėje visuomenėje, reikšmę. Vėliau išnagrinėjo kintančią realybę švietimo srityje ir nurodė su ja susijusius iššūkius, kurių kyla atskiruose švietimo etapuose. Tada pranešėja iškėlė mokytojų, kurie yra pagrindinis sėkmingo švietimo sistemų modernizavimo garantas, problemą. Galiausiai pranešėja pateikė keletą rekomendacijų, kaip veiksmingai parengti ir įgyvendinti švietimo reformų procesą.

Demografiniai ir socialiniai Europos iššūkiai, darbo rinkos reikalavimai, naujosios technologijos, asmeniniai prioritetai ir mokymosi poreikiai lemia švietimo pokyčių tendencijas. Svarbu, kad švietimo sistemos atsižvelgtų į šiuos veiksnius ne tik siekdamos pasiūlyti kokybiškų žinių, bet ir atitinkamų kompetencijų, įskaitant esminę XXI amžiaus kompetenciją – sėkmingo mokymosi visą gyvenimą įgūdžius.

Priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas

Pranešėja pabrėžia priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo svarbą bendrai vaiko raidai, palankaus požiūrio į ugdymą ir mokymosi įgūdžių formavimui. Atsižvelgdama į tai, pranešėja ypač atkreipia dėmesį į tai, kad visiems būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti kokybišką priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą ir kad reikia teikti paramą infrastruktūrai ir skirti finansavimą palankių sąlygų neturinčioms šeimoms. Lemiamos reikšmės taip pat turi su vaikais dirbančių asmenų profesionalumas ir kompetencija bei jų profesinio statuso reglamentavimas. Be to, pranešėja ragina parengti visapusišką vaiko raidą užtikrinančią Europos priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo sistemą ir stebėti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo kokybę. Galutiniame priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo etape turėtų vykti su vaikais dirbančių asmenų ir jų būsimų mokytojų bendradarbiavimas, kad, atsižvelgiant į vaiko gabumus ir prioritetus, būtų tinkamai parengtas individualizuotas ugdymo procesas, leidžiantis visapusiškai vystytis vaiko asmenybei. Pranešėjos nuomone, su aiškiai apibrėžtais mokymosi rezultatais siejamas ugdymo proceso individualizavimas ir motyvuojanti ugdymo aplinka yra svarbiausias modernizuotos mokyklos sistemos iššūkis ir tikslas.

Mokykla

Mokykla, kurioje mokytojas yra vienintelis žinių perdavėjas, o mokinys privalo jų įgyti, liko praeityje. Pranešėja mano, kad šiuolaikinės mokyklos yra kritinio ir kūrybinio mąstymo centrai. Tam reikia keisti mokymo tvarką. Mechanišką mokymąsi turi pakeisti mąstymas, suvokimas ir diskusijos. Šiam tikslui pasiekti būtinos aukštos kokybės mokymo programos ir ypatingas dėmesys pagrindinių įgūdžių įgijimui. Globaliame pasaulyje taip pat reikalaujama kalbinių įgūdžių.

Šiuolaikinės technologijos ir jų teikiamos galimybės gali palengvinti mokytojo ir besimokančiojo bendravimą, kompensuoti besimokančiųjų aplinkos sąlygų nulemtą švietimo stoką ir paversti mokymo procesą veiksmingu ir įdomiu.

Mokykla, be švietimo funkcijos, taip pat turėtų atlikti įvairialypę socialinę funkciją, skatinančią įtrauktį, lygias švietimo galimybes, kolektyvinio darbo įgūdžius, projektų įgyvendinimą ir pilietinį aktyvumą. Be to, mokykla turėtų būti vieta, saugi mokiniui ir mokytojui. Todėl pranešėja ragina parengti strategijas, kuriomis bus kovojama su bendraamžių smurtu, patyčiomis kibernetinėje erdvėje, diskriminacija ir visų formų priekabiavimu.

To padaryti neįmanoma be kompetentingo valdymo, paramos mokytojams ir mokyklų vadovams ir visapusiško požiūrio į mokyklą, kuriame mokykla, visi išorės suinteresuotieji subjektai ir vietos bendruomenė bendradarbiauja siekdami užtikrinti mokyklos kokybę ir visų jos funkcijų veiksmingumą.

Gera mokyklos buvimo vieta skatina jos decentralizaciją ir dar didesnį savarankiškumą. Tai vertintina teigiamai, jeigu mokyklos gali veiksmingai planuoti ir valdyti savo plėtrą, būti atskaitingos tėvams, vietos bendruomenei ir švietimo institucijai už darbo rezultatus.

Aukštasis mokslas

Aukštasis mokslas atlieka svarbiausią vaidmenį plėtojant Europos ekonomikos potencialą ir konkurencingumą. Išsilavinimo lygis, socialinis verslumas ir palankus požiūris į naujoves yra Europos projekto įgyvendinimo garantas.

Atsižvelgdama į tai, pranešėja pabrėžia, kad būtina stiprinti vadinamąjį žinių trikampį ir gerinti mokslinių tyrimų ir mokymo sąsają. Ji taip pat pažymi, kad aukštojo mokslo sistemos turi būti gerokai lankstesnės ir atviresnės, padedančios pereiti į skirtingas švietimo pakopas, kuriose būtų sudarytos sąlygos pripažinti savaiminį mokymąsi ir neformalųjį švietimą, taip pat taikomos įvairios mokymo programos įgyvendinimo formos pasitelkiant naujas technologijas, kurias naudojant būtų orientuojamasi į studentą ir įgyvendinamos tarpdalykinės programos.

Vystant universaliuosius, socialinius ir pilietinius gebėjimus svarbu, kad į aukštojo mokslo studijų programas būtų įtraukta ECTS kreditais vertinama praktika, užtikrintas dualinis švietimas, taip pat atsižvelgta į vietos problemas ir poreikius, juos įtraukiant į mokymo programas ir mokslinių tyrimų projektus, taip skatinant plėtoti pažangiąsias specializacijas.

Pranešėja mano, kad keitimasis geriausia patirtimi ir visapusiškas bendradarbiavimas, vykdomas didinant studentų ir darbuotojų judumą, diplomų pripažinimo proceso gerinimas ir tarptautinis mokymo ir mokslinių tyrimų programų aspektas turėtų būti svarbus Europos aukštojo mokslo įstaigų elementas.

Mokytojai – mokymo kokybės garantas

Mokytojai, jų įgūdžiai ir atsidavimas darbui yra svarbiausias visų švietimo sistemų pokyčių elementas. Pranešėja pabrėžia, kad į šią profesiją būtina pritraukti kandidatus, turinčius stiprią motyvaciją ir mokymui reikalingas asmenines savybes. Pranešėja laikosi nuomonės, kad reikėtų keisti mokytojų rengimo studijų krypčių mokymo programas ir metodus. Geros akademinės žinios yra būtina sąlyga norint dirbti mokytoju, tačiau taip pat svarbu, kad jis turėtų darbo su vaikais ir jaunimu įgūdžių.

Atsižvelgdama į tai, pranešėja pabrėžia didelės apimties praktikos, atliekamos pedagoginių studijų metu, modulio svarbą ir būtinybę suteikti mokytojams aukšto lygio skaitmeninę kompetenciją, užtikrinsiančią siekiamą mokinio įgūdžių ir mokytojo žinių bei kompetencijų sąveiką.

Pranešėja taip pat pabrėžia, kad būtina gerinti mokytojo statusą, jo darbo sąlygas, profesines perspektyvas ir atlyginimą. Be to, ji pažymi, kad reikia investuoti į nuolatinį mokytojų profesinį tobulėjimą ir skatinti juos dalyvauti tarptautiniuose mainuose.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pranešėja pritaria Komisijos sumanymui sukurti Europos švietimo erdvę. Vis dėlto ji pažymi, kad ši erdvė turi derėti su iki šiol pasiektais Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės rezultatais. Pranešėja taip pat mano, kad Europos švietimo erdvei turi būti skirta tvirta politinė parama iš valstybių narių, kurių bendros pastangos suteiks naują paskatą švietimo plėtrai, kartu užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi, švietimo laisvę ir institucijų savarankiškumą.

Be to, pranešėja ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas daugiau investuoti į švietimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinius ir investicinius fondus, tai pat teikti mokytojams ir mokyklų vadovams paramą šiuolaikinių technologijų srityje ir rengiant į mokinį orientuotus mokymo metodus, užtikrinančius aukštą švietimo kokybę, matuojamą sukauptomis žiniomis ir įgytais įgūdžiais, kūrybiškumu ir gebėjimu mokytis visą gyvenimą.

Rengdama ataskaitą, pranešėja bendravo su daugeliu suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių ES institucijoms, skirtingiems švietimo lygiams ir švietimo organizacijoms. Pranešėja taip pat surengė seminarą švietimo modernizavimo tema, kuriame, be kita ko, dalyvavo Komisijos narys Tibor Navracsics, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Petra Kammerevert, Europos Parlamento nariai, Komisijos, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto atstovai, taip pat akademinio pasaulio, įvairių organizacijų ir asociacijų atstovai(1).

(1)

Seminaro pranešėjai: Jan Peeters (Ankstyvojo ugdymo inovacijų centras), Larissa Nenning (Europos moksleivių sąjungų organizacinis biuras), Thomas Ekman Jørgensen (Europos universitetų asociacija), Sarika Vij (Moksliniams tyrimams imlių Europos universitetų gildija), Asa Morberg (Europos mokytojų švietimo asociacija), Eduardo Nadal (Europos profesinės sąjungos Švietimo komitetas), Brikena Xhomaqi (Mokymosi visą gyvenimą platforma), Horst Dreimann (Europos profesinio mokymo institutų asociacija).

Kitos dalyvaujančios organizacijos (nebaigtinis sąrašas): Švietimas demokratijos ir žmogaus teisių klausimais Europoje, AEGEE / Europos studentų forumas, Tarptautinė švietimo laisvės plėtros organizacija, „Erasmus“ studentų tinklas, Europos universitetų fondas, Pasaulio skautų biuras – Europos regioninis biuras, Europos neįgaliesiems skirtų paslaugų teikėjų asociacija, Europos jaunimo forumas, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija, „ThinkYoung“, Už mokymąsi visą gyvenimą atsakingų Europos regioninių ir vietos valdžios institucijų asociacija, Europos aukštojo mokslo įstaigų asociacija, Europos Steinerio Waldorfo švietimo taryba (Georg Jürgens), Europos nepriklausomų mokyklų nacionalinių asociacijų taryba, „Youth for Exchange and Understanding“, Vokietijos akademinių mainų tarnyba, Europos švietimo mainai – „Youth for Understanding“, Europos tarpkultūrinio mokymosi federacija, Europos mokytojų švietimo asociacija, „ADS Insight Sprl“. Gauti atsiliepimai raštu: Europos tėvų asociacija, Europos studentų sąjunga, tarptautinis kalbų konferencijos pažymėjimas.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (11.4.2018)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl švietimo modernizavimo Europos Sąjungoje

(2017/2224(INI))

Nuomonės referentė (*): Agnieszka Kozłowska-Rajewicz

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad ES valstybės narės yra atsakingos už savo švietimo ir mokymo sistemas, o ES padeda joms nustatyti bendrus tikslus ir dalytis geriausia patirtimi;

2.  primena, kad švietimas, kurį vykdant turėtų būti skatinamas kritinis, analitinis ir savarankiškas mąstymas ir turėtų būti skiriamas dėmesys kultūriniams ir visuomeniniams aspektams, yra esminis dalykas ugdant atsakingą pilietiškumą, grindžiamą tarpusavio pagarbos kultūra ir pagrindinėmis vertybėmis, ir pagrindinė žmogaus teisė;

3.  taip pat primena pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, pagal kurį nustatoma, kad visi turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų įgyti įgūdžių, kurie suteiktų galimybę jiems būti visaverčiais visuomenės nariais ir sėkmingai pereiti į darbo rinką, ir tuos įgūdžius ugdyti;

4.  be to, pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pastarąjį dešimtmetį socialiniai ir ekonominiai skirtumai Sąjungoje didėja, kokybiškas visų lygių švietimas padeda kuo labiau sumažinti nelygybę, įskaitant socialinę ir ekonominę nelygybę tarp kartų, ir lyčių stereotipus bei nelygybę ir atlieka svarbų vaidmenį didinant socialinį judumą ir konvergenciją;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokytojų kvalifikacija ir jų laisvė prisitaikyti prie mokymo programų ir pasirinkti lavinimo būdus yra išankstinė kokybiško švietimo sąlyga, suteikianti geriausią pagrindą tam, kad mokiniai tęstų mokslus ir galėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką;

6.  šiuo požiūriu ypač pabrėžia tai, kad galimybė gauti kokybišką išsilavinimą ES turėtų būti suteikta visiems vaikams ir besimokantiesiems, įskaitant neįgaliuosius ir nepriklausomai nuo jų tėvų socialinio ir ekonominio, geografinio ar kultūrinio statuso, todėl ragina valstybes nares investuoti į kokybiško švietimo ir mokymo sistemas;

7.  mano, kad vidurinis išsilavinimas turėtų būti nemokamas ir privalomas, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad žmonėms, kurie nebaigė pradinės ar vidurinės mokyklos, būtų suteikta galimybė atnaujinti ir baigti mokslus;

8.  pabrėžia būtinybę visuose ES regionuose išlaikyti netoli gyvenamosios vietos esančias mokyklas ir švietimo įstaigas, nes tai yra būtinas gero išsilavinimo ir lygių galimybių pagrindas, siekiant Europoje suvienodinti gyvenimo ir darbo sąlygas;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad postindustriniame amžiuje dėl pažangaus ES ekonomikos pobūdžio pokyčių, taip pat dėl ES darbo rinkos skaitmeninimo, automatizavimo ir robotizavimo padidėjo aukštos kvalifikacijos ir įgūdžių paklausa, o žemos kvalifikacijos ir įgūdžių paklausa sumažėjo, todėl iki 2020 m. bus 756 000 neužpildytų laisvų darbo vietų IRT specialistams visoje ES ekonomikoje(1); ragina Komisiją nuodugniai įvertinti, kokį poveikį skaitmeninimas, automatizavimas ir robotizavimas yra padarę ir darys darbo vietų skaičiui ir pobūdžiui;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad darbo jėgos kvalifikacija dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių ir, turėdamas tai omenyje, pažymi, kad, nepaisant didelės aukšto lygio įgūdžių paklausos darbo rinkoje ir švietimo sistemos atsako – didelės aukštojo mokslo institucijų plėtros(2), apie 20 proc. Europos piliečių, įskaitant universiteto absolventus, trūksta pagrindinių gebėjimų – raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti(3); be to, primena, kad 44 proc. europiečių trūksta pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, todėl jiems kyla didelių kliūčių norint patekti į technologiškai pažengusią darbo rinką ir pilietiškai bei aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime;

11.  pažymi, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad niekas nebaigtų mokyklos be pagrindinių gebėjimų, įskaitant pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad daugelyje darbo vietų dabar reikalingas didesnis raštingumas, gebėjimas skaičiuoti, skaitmeninis raštingumas ir kiti esminiai įgūdžiai ir kad dėl to modernios švietimo sistemos turėtų apimti visus aštuonis bendruosius gebėjimus, išdėstytus Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, kurie taip pat apima žinias ir nuostatas; palankiai vertina tai, kad pasiūlyme skaitmeniniai įgūdžiai taip pat apibrėžiami kaip pagrindiniai gebėjimai;

12.  pabrėžia, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, būtinybę kiek įmanoma daugiau naudoti skaitmeninimą vykdant visų formų švietimą, todėl ragina valstybes nares ir regionus visų tipų mokyklose skatinti skaitmeninį švietimą;

13.  ragina valstybes nares visų pirma didinti piliečių skaitmeninį raštingumą pasitelkiant tinkamą ankstyvąjį ugdymą, lavinantį kalbą, loginius ir matematinius gebėjimus, taip pat simbolinį mąstymą, grindžiamą kodavimu, programavimu ir susijusia veikla, kuri yra svarbi darbui aukštųjų technologijų sektoriuose, ir, kalbant plačiau, skaitmeninėje darbo rinkoje; pažymi, kad šie gebėjimai yra universalaus pobūdžio ir gali būti naudingi daugelyje kitų sektorių, taip pat kasdieniame gyvenime; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, tokias kaip Kodavimo savaitė ir Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija, ir ragina valstybes nares parengti visapusiškas nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas, kurios gali padėti ir mokytojams, ir besimokantiesiems įgyti skaitmeninių įgūdžių ir paremti juos šioje srityje;

14.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad išankstinė visų mokyklų – nuo pradinio iki universitetinio lygmens, įskaitant suaugusiųjų švietimo centrus, – baigimo sąlyga būtų gebėjimas naudotis pagrindiniais gebėjimais, ir ragina valstybes nares teikti pirmenybę žemą kvalifikaciją turinčių suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimui; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Įgūdžių tobulinimo krypčių iniciatyvą, kuri yra svarbi Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės programa;

15.  mano, jog yra itin svarbu, kad mokytojų rengimas tiek universitetiniu, tiek profesinio mokymo lygmeniu apimtų skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius visą jų karjerą;

16.  pabrėžia, kad pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninis raštingumas, išugdomi švietimo sistemų, turėtų apimti mokymą apie tai, kaip protingai naudotis elektroniniais įrenginiais siekiant užkirsti kelią pernelyg dideliam kompiuterių, interneto ar mobiliųjų telefonų naudojimui ir apsaugoti vaikus nuo elgesio priklausomybės nuo elektroninių žaidimų ir socialinės žiniasklaidos;

17.  pabrėžia visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo svarbą siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudojamos tinkamos, lanksčios ir kokybiškos mokymo ir karjeros galimybės; pabrėžia, kad reikia skatinti pameistrystę ir mokymo galimybes, įgyvendinant informuotumo didinimo iniciatyvas, skirtas studentams, jų tėvams, suaugusiems besimokantiems asmenims, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, darbdaviams ir valstybinėms užimtumo tarnyboms;

18.  primena, kad mokymasis visą gyvenimą – keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant – yra svarbus atveriant naujas galimybes aktyviai įtraukčiai ir tobulinant įgūdžius ir kvalifikacijas, visų pirma mažos kvalifikacijos asmenų, bedarbių, specialių poreikių turinčių asmenų, vyresniųjų kartų ir migrantų, ; pabrėžia, kad reikia siekti individualaus požiūrio į karjeros plėtrą ir visą gyvenimą trunkantį švietimą ir mokymą; ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant mokymo ir švietimo programas, palengvinančias aktyvią suaugusių asmenų, grįžtančių į darbo rinką, įtrauktį ir reintegraciją;

19.  ragina valstybes nares aktyviai propaguoti ir skleisti informaciją apie žemos kvalifikacijos suaugusiųjų galimybes tobulinti įgūdžius, įskaitant galimybę naudotis konsultavimo orientavimo ir karjeros klausimais paslaugomis; pabrėžia, kad ši informacija turi būti teikiama prieinamu ir naudotojui patogiu formatu;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant 2 mln. laisvų darbo vietų ES, daugiau nei 30 proc. kvalifikuotų jaunuolių, turinčių diplomus, dirba darbo vietose, kurios neatitinka jų įgūdžių ar siekių, o 40 proc. Europos darbdavių patiria sunkumų ieškodami žmonių, turinčių reikalingų įgūdžių(4);

21.  pažymi, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties priežastis gali būti ne tik netinkama kvalifikacija, bet ir per žema arba per aukšta kvalifikacija;

22.  pabrėžia, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbo rinkoje yra svarbūs nedarbo ir neužpildomų laisvų darbo vietų veiksniai(5); mano, kad su šiais nerimą keliančiais reiškiniais turėtų būti kovojama, be kita ko:

– užtikrinant, kad švietimo sistemos glaudžiau bendradarbiautų su verslo ir socialiniais partneriais, tokiais kaip darbdavių asociacijos ir profesinės sąjungos, pvz., raginant specialistus dalyvauti kuriant pameistrystės ir stažuočių programas, turinčias realią mokomąją vertę;

– didinant judumą tarp pasienio regionų, įskaitant keitimąsi praktine patirtimi aukščiausiu politiniu lygmeniu, ir

– skiriant dėmesį visapusiškam besimokančiųjų vystymuisi, ne vien tik įsidarbinamumui, bet ir socialiniams bei pilietiniams gebėjimams; šiuo požiūriu ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti universaliesiems gebėjimams ir socialiniams emociniams įgūdžiams, tarpkultūriniams gebėjimams, kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, taip pat problemų sprendimui ir verslumui – visa tai yra įgūdžiai, reikalingi darbo rinkoje;

23.  pažymi, kad skirtingose darbo vietose gali būti reikalaujama tų pačių įgūdžių ir jose gali reikėti atlikti tokias pačias užduotis; todėl mano, kad švietimo sistema turėtų būti orientuota į įgūdžius ir užduotis, kad būtų galima sparčiai pereiti iš vienos darbo vietos į kitą; atkreipia dėmesį į tai, kad, kintant visuomenei ir darbo rinkai, švietimo sistemos turėtų skirti dėmesį tam, kad aprūpintų besimokančiuosius tinkamais įgūdžiais, kompetencija ir žiniomis, kad jie taptų aktyviais Europos piliečiais ir sėkmingai dalyvautų darbo rinkoje; pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas ir stiprinimas yra nuolatinis procesas, kuris apima visus švietimo lygmenimis ir darbo rinką; mano, kad įgūdžiai ir kompetencijos turėtų būti naudojami ir švietimo procese, ir pripažįstant išsilavinimą ir kvalifikacijas, taikant mikrokvalifikacijų – trumpų sertifikuotų kursų – sistemą;

24.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“(6), kuriame pateikiami sprendimai dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat dėl to, kaip rasti tinkamą įgūdžių pripažinimo sistemą; dar kartą atkreipia dėmesį į 10 veiksmų, kuriuos pradėti vykdyti pagal šią darbotvarkę, nes taip ES vykdomas tinkamas žmonių mokymas ir teikiama parama siekiant įgyti įgūdžių; mano, kad įgūdžių ir darbo paklausos tendencijų ir modelių supratimas suteikia žmonėms galimybių geriau pasirinkti profesiją, rasti kokybišką darbą ir padidinti sėkmės gyvenime galimybes; todėl ragina ir toliau prognozuoti įgūdžių poreikius;

25.  be to, pažymi, jog Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad iki 2025 m. lygiagrečiai didės tiek įgūdžių paklausa, tiek pasiūla ir kad aukšto lygio įgūdžių paklausa darbo rinkoje lenkia švietimo sistemos pasiūlą; visų pirma primena, kad prognozuojama, jog iki 2020 m. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose truks daugiau kaip 200 000 darbuotojų; ragina gerinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kad būtų galima atsižvelgti į darbo rinkos poreikius ir toliau prognozuoti įgūdžių poreikius siekiant vystyti darbo rinką; teigiamai vertina tai, kad būsimos Europass platformos naudotojams bus suteikiama su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimo galimybė, padėsianti pasirinkti mokymo programas ir profesiją;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuriama nemažai darbo vietų su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusiuose sektoriuose ir kad žaliesiems sektoriams ir profesijoms turėtų būti skiriamas atitinkamas dėmesys mokyklų mokymo programose;

27.  pabrėžia, kad didelis NEET jaunimo skaičius – beveik 6,3 mln. 15–24 metų nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių – galėtų būti sumažintas pasiekus, kad nebūtų mokyklos nebaigimo atvejų ir kad mokyklos būtų praktiškesnės ir susietos su vietos aplinka, plėtojant ryšius su vietos įmonėmis, vietos valdžios institucijomis, socialinėmis įstaigomis ir NVO; mano, kad su mokyklos nebaigimu, kuris yra viena iš priežasčių, dėl kurių jaunuoliai vėliau tampa NEET jaunimu, galėtų būti kovojama naikinant skurdą ir socialinę atskirtį; mano, kad taip pat svarbu remti besimokančiuosius, kad jie rastų jiems tinkamus mokymosi būdus, įskaitant internetinius kursus ir mišrųjį mokymąsi; palankiai vertina aktualių ir sudominančių mokymo programų ir patikimų bei gerai parengtų orientavimo sistemų, kurias taikant visiems besimokantiesiems būtų teikiamos aukštos kokybės konsultavimo ir orientavimo paslaugos, įgyvendinimą;

28.  atkreipia dėmesį į būtinybę padidinti migrantų ir pabėgėlių įgūdžių ir kvalifikacijos lygį; pabrėžia, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu reikia imtis veiksmų siekiant paremti veiksmingą integraciją į darbo rinką, taip pat darbo rinkos reformas, kad būtų pasinaudota turimais įgūdžiais, žiniomis ir kvalifikacija; primena, kad būtina tobulinti įgūdžių ir kvalifikacijų, įskaitant įgytus už ES ribų, pripažinimo ir patvirtinimo sistemas;

29.  labai teigiamai vertina tai, kad, siekdama modernizuoti mokyklinį švietimą ES, Komisija ypač remiasi tuo, kad svarbu skatinti įtraukų švietimą keičiantis geriausia patirtimi, susijusia su mokinių migrantų integracija ir bendrų vertybių skleidimu;

30.  be to, pabrėžia, kad ir toliau turėtų būti skatinamas pabėgėlių ir migrantų perkvalifikavimas ir kitos praktinio švietimo ir mokymo priemonės;

31.  atkreipia dėmesį į ypatingas vaikų ir paauglių, kurių tėvai dėl profesinių priežasčių keliauja po Europą, švietimo aplinkybes ir ragina Komisiją atlikti tyrimą, siekiant atkreipti dėmesį į konkrečias tokių vaikų ir paauglių priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo problemas;

32.  mano, kad mokyklos turėtų palaikyti visus besimokančiuosius ir užtikrinti įtraukų visų švietimą, ypač neįgaliųjų; taip pat pabrėžia būtinybę įtraukti neįgalius vaikus (mokinius) į švietimo sistemą, kad jie galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai įsitraukti į visuomenės gyvenimą kaip aktyvūs dalyviai ir iš tikrųjų prie jos kūrimo prisidedantys nariai; pripažįsta, kad dėl dabartinės technologinės plėtros neįgaliems mokiniams suteikiama daugiau galimybių gauti išsilavinimą naudojantis formaliojo ir neformaliojo mokymosi metodais; ragina valstybes nares sudaryti daugiau galimybių gauti įprastą įtraukų kokybišką išsilavinimą, atsižvelgiant į visų besimokančių neįgaliųjų, nesvarbu, kokio tipo negalia, poreikius, t. y., pavyzdžiui, pasirūpinti dvikalbiu kurčių vaikų lavinimu turint mintyje specifinius lingvistinius jų poreikius; ragina valstybes nares stebėti, kaip mokyklos laikosi neatmetimo politikos;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad darbo rinkos pokyčių tempai, švietimo sistemų įvairovė ir augantis darbuotojų judumas, taip pat didėjantis migracijos mastas reikalauja, kad darbdaviai ir švietimo paslaugų teikėjai pripažintų įgytą kvalifikaciją, įgūdžius ir gebėjimus, be kita ko, mokantis neformaliai arba savaime(7), taikydami panašią sistemą ir remdamiesi geriausia tų valstybių narių, kurios jau pradėjo taikyti tokio tipo priemones, patirtimi; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į politikos priemonių, skirtų labiausiai nuo darbo rinkos atskirtoms ir pažeidžiamoms grupėms, svarbą;

34.  primena, kad 2012 m. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(8) valstybių narių prašoma, kad ne vėliau kaip 2018 m. būtų nustatytos neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo priemonės;

35.  primena, kad svarbu tobulinti arba pradėti taikyti savaiminio ir neformaliojo mokymosi pripažinimo procedūras(9), remiantis valstybių narių, kurios jau pradėjo taikyti tokio tipo priemones, geriausia patirtimi;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo ir ragina valstybes nares pripažinti mikrokvalifikacijų svarbą ir naudą; palankiai vertina tai, kad buvo sukurti atviri masinio nuotolinio mokymo kursai, kurie galėtų praplėsti galimybę neprivilegijuotoms grupėms ar asmenims, kuriems aplinkybės trukdo lankyti paskaitas, gauti išsilavinimą ir taip padidinti geresnio darbo ir gyvenimo galimybes, tokiu būdu sudarydami sąlygas kovoti su nedarbu, ypač jaunimo;

37.  ragina valstybes nares tarptautinti švietimo sistemas ir plėsti besimokančiųjų judumo programas siekiant juos geriau paruošti ES darbo rinkai, kurioje užsienio kalbų įgūdžių ir žinių apie kitas kultūras trūkumas yra pirmoji judumo kliūtis; pabrėžia, kad judumo programos prisidėjo prie Europos integracijos ir turi teigiamą poveikį jaunimo užimtumui; atsižvelgdamas į tai, prašo skirti ypatingą dėmesį tarpvalstybiniam švietimo aspektui, pvz., skatinti kaimyninių šalių kalbų mokymąsi ir mokymą ir visų pirma įtraukti naujus šios srities akademinius prioritetus tiek į akademinio, tiek į profesinio mokymo programas; Mano, jog svarbu užtikrinti, kad šie veiksmai būtų skirti visų tipų mokykloms ir visiems švietimo lygmenims, kad ne tik universitetų absolventams, bet ir profesinio rengimo ir mokymo (PRM) sistemos dalyviams būtų suteikta galimybė patekti į ES darbo rinką;

38.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą siekiant užtikrinti, kad valstybės narės tarpusavyje pripažintų judumo programas, tokias kaip „Erasmus+“, ir užtikrinti nuolatines dideles investicijas į „Erasmus+“, taip pat finansinę ir individualią paramą; vertina tai, kad 2016 m. pagal programą „Erasmus+“ 725 000 europiečių buvo paremti judumo stipendijomis, kad galėtų studijuoti, mokytis, mokyti, dirbti ar vykdyti savanorišką veiklą užsienyje, ir kad einama teisingu keliu, kad būtų pasiektas programos tikslas 2014–2020 m. paremti 3,7 proc. ES jaunimo;

39.  siūlo Komisijai, vykdant visus veiksmus, įskaitant judumą, toliau laikyti verslumo ugdymą ir mokymą vienu iš būsimos programos „Erasmus+“ prioritetų per kitą finansinį laikotarpį (po 2020 m.);

40.  apgailestauja dėl to, kad didėjant aukštos kvalifikacijos ir įgūdžių paklausai laikui bėgant dėl didelės aukštojo išsilavinimo plėtros vyksta diplomų infliacija, kartu didėja profesinių gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumas, lemiantis pusiausvyros darbo rinkoje nebuvimą;

41.  todėl ragina ugdyti daugiau į darbo rinką orientuotų gebėjimų ir labai padidinti praktinio mokymo dalį; ragina visų pirma valstybes nares labiau plėtoti tretinį profesinį rengimą ir mokymą, kad besimokantieji galėtų įgyti aukštą kvalifikaciją, susijusią su praktiniais įgūdžiais ir mokymusi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia galimybės pereiti iš vienos švietimo sistemos į kitą svarbą;

42.  pažymi, kad, nepaisant didėjančio studentų skaičiaus, absolventų, turinčių aukšto lygio įgūdžius, dalis valstybėse narėse yra skirtinga ir kad absolventų, turinčių labai žemo lygio įgūdžius, skaičius svyruoja nuo 10 proc. iki daugiau kaip 50 proc.; primygtinai reikalauja, kad aukštojo mokslo politikoje taikomi vertinimo kriterijai taip pat apimtų kokybinius kriterijus, pvz., taikant lyginamąjį indeksą, kuriuo remdamosi valstybės narės turi didinti studentų skaičių(10), dėmesys turėtų būti kreipiamas ne tik į diplomų skaičių, bet ir į tikrąjį įgūdžių lygį;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares aukštosiose mokyklose, regioninėse ir vietos valdžios institucijose, taip pat darbdaviams propaguoti atnaujintą ES aukštojo mokslo darbotvarkę, siekiant patenkinti aukštųjų mokyklų ir studentų poreikius ir spręsti jiems kylančias problemas, palaikyti santykius su vietos ir regionų subjektais, užmegzti ryšius su vietos bendruomenėmis, skatinti vietos ir regionų plėtrą ir inovacijas, kurti įtraukias ir susijusias aukštojo mokslo sistemas, stiprinti bendradarbiavimą su darbo pasauliu ir atsižvelgti į įgūdžių poreikius regionuose;

44.  be to, pabrėžia, kad valstybėse narėse trūksta aukštos kokybės profesinio orientavimo, ir mano, kad tik patrauklios ir paklausios profesinio rengimo ir mokymo programos, parengtos prisidedant socialiniams partneriams ir bendradarbiaujant su jais, gali paskatinti besimokančiuosius jas pasirinkti;

45.  todėl pabrėžia, kad reikia tobulinti profesinio orientavimo mokyklose kokybę ir kad visais švietimo ir mokymo lygmenimis teikiamos specialios švietimo orientavimo paslaugos ir parama gali padėti lengviau įsidarbinti;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti konkrečias užimtumo galimybes, susijusias su profesiniu rengimu ir mokymu (PRM) ir PRM svarba darbo rinkoje;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad profesinis ir pedagoginis mokymas būtų matomesnis, remiant tokias platformas kaip EURES, užtikrinti, kad jis būtų visiems prieinamas, proporcingas lyčių atžvilgiu ir nediskriminacinis, taip pat užtikrinti pakankamą jo finansavimą ir pagerinti kokybę ir patrauklumą, skatinti visų formų dualinį mokymą, mokymąsi darbo vietoje ir realybe grindžiamą mokymą visais švietimo lygmenimis ir vykdant visų formų švietimą, įskaitant aukštąjį mokslą, siekiant užtikrinti stipresnį ryšį tarp švietimo ir darbo rinkos ir suteikti galimybių pereiti prie skirtingų rūšių švietimo; todėl pabrėžia būtinybę aprūpinti mokymo įstaigas modernia technine įranga ir tinkama skaitmenine infrastruktūra; ragina plėtoti ir stiprinti politines priemones, kuriomis skatinama pameistrystė ir jaunimo verslumas, kad jaunimui būtų paprasčiau patekti į darbo rinką;

48.  mano, jog norint užtikrinti, kad pameistrystė ar mokomoji praktika būtų kokybiška, ypač svarbu turėti sutartį, kurioje būtų apibrėžiamos visų šalių funkcijos ir atsakomybė ir konkrečiai nurodoma trukmė, mokymosi tikslai ir užduotys, atitinkančios aiškiai nustatytus įgytinus įgūdžius, užimtumo statusas, tinkama kompensacija (atlygis), taip pat už viršvalandžius, socialinės apsaugos sistemos pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir (arba) taikytinos kolektyvinės sutartys;

49.  pabrėžia, kad būtina pasiūlyti tinkamą mokymosi ir mokymo turinį bei tinkamas darbo sąlygas atliekant mokomąją praktiką ar pameistrystės metu, siekiant užtikrinti jų esminį vaidmenį pereinant iš švietimo sistemos į profesinį gyvenimą; pabrėžia, kad mokomoji praktika ir pameistrystė niekada neturėtų būti naudojamos kaip darbo vietų pakaitalas, o stažuotojai ar pameistriai neturėtų būti laikomi pigia ar net neapmokama darbo jėga;

50.  primena, kad šiandien norint užtikrinti pavyzdinį švietimą ir mokymą reikalinga tikra mokyklų ir darbo pasaulio integracija, ir pabrėžia, kad dėl šios integracijos gerėja tiek vaikų gebėjimo skaičiuoti ir raštingumo kokybė, tiek profesiniai gebėjimai, kurių jie turi įgyti; šiuo atžvilgiu palankiai vertina dualinio mokymo sistemas ir realybe grindžiamą švietimą – tai novatoriškas požiūris, pagal kurį mokyklos valdo tikras įmones, kurios siūlo tikrus produktus ar paslaugas ir dalyvauja darbo rinkoje;

51.  mano, kad informacijos apie tolesnę absolventų karjerą ir tikslių bei atitinkamų duomenų (ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu) rinkimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti kokybę ir plėtoti kokybišką švietimą, grindžiamą turiniu ir atitinkantį darbo rinkos poreikius, taip pat siekiant reformuoti švietimo sistemas, kad jos būtų lankstesnės ir įtraukesnės;

52.  užtikrina, kad karjeros stebėjimo sistema, skirta absolventų užimtumo lygiui stebėti, ir kiti karjeros rodikliai taip pat turėtų būti naudojami vertinant mokyklų mokymo programas ir mokymo organizavimą ne tik siekiant padidinti absolventų galimybes darbo rinkoje, bet ir stiprinti jų padėtį bei įtaką kuriant ekonomiką ir naujas darbo vietas;

53.  ragina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie tretinio mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo absolventų rezultatus, kad būtų galima geriau panaudoti šiuos duomenis, atsižvelgiant į absolventų užimtumą, ir įvertinti švietimo kokybę lyties požiūriu;

54.  pabrėžia, kad didesnės investicijos į švietimo ir mokymo sistemas, jų modernizavimas ir priderinimas yra esminė socialinės ir ekonominės pažangos sąlyga; todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad socialinėms investicijoms, visų pirma į švietimą ir mokymą visiems, būtų teikiamas prioritetas nauju daugiametės finansinės programos 2020–2026 m. programavimo laikotarpiu;

55.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, pasitelkiant ESF ir Europos semestrą, siekiant remti visapusišką valstybių narių viešąją politiką, kurioje dėmesys skiriamas tam, kad būtų suteikiamos galimybės sklandžiau pereiti iš švietimo sistemos ir (ilgalaikio) nedarbo į darbą, ir ypač siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų visapusiškai įgyvendintos priemonės, nurodytos Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką;

56.  pakartoja, kad svarbu stebėti ES programų, skirtų jaunimo užimtumui, rezultatus ir atlikti poveikio vertinimus; atkreipia dėmesį į veiksmingų ir tvarių investicijų svarbą;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

22

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Michael Detjen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Dominique Martin, Miroslavs Mitrofanovs, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Claude Rolin, Siôn Simon, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Amjad Bashir, Heinz K. Becker, Karima Delli, Tania González Peñas, Ivari Padar, Anne Sander, Sven Schulze, Jasenko Selimovic, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jude Kirton-Darling, Ana Miranda, James Nicholson, Massimo Paolucci

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic, Ivo Vajgl, Renate Weber

ECR

Amjad Bashir, Arne Gericke, Czesław Hoc, James Nicholson, Ulrike Trebesius

PPE

Georges Bach, Heinz K. Becker, David Casa, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Csaba Sógor, Romana Tomc

S&D

Siôn Simon

22

-

EFDD

Tiziana Beghin

ENF

Mara Bizzotto, Dominique Martin

GUE/NGL

Tania González Peñas, Patrick Le Hyaric, João Pimenta Lopes, Neoklis Sylikiotis

NI

Lampros Fountoulis

S&D

Guillaume Balas, Brando Benifei, Michael Detjen, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jude Kirton-Darling, Ivari Padar, Massimo Paolucci, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marita Ulvskog

VERTS/ALE

Karima Delli, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=7711

(2)

Šaltinis: Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis (2017); EBPO 2016 m. Suaugusiųjų gebėjimų tyrimas.

(3)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/587312/IPOL_STU%282016%29587312_EN.pdf , https://www.oecd.org/skills/piaac/Skills_Matter_Further_Results_from_the_Survey_of_Adult_Skills.pdf [A priedas, A3.3(L) lentelė, A 3.3(N)].

(4)

 http://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/3072, https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1502en_0.pdf

(5)

http://www.cedefop.europa.eu/en/events-and-projects/projects/assisting-eu-countries-skills-matching

(6)

2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatas „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381).

(7)

Žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės. Priimti tekstai, P8_TA(2017)0360.

(8)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(9)

2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės.

(10)

Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis (2017).


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (4.4.2018)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl švietimo modernizavimo ES

(2017/2224(INI))

Nuomonės referentė: Michaela Šojdrová

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, nepaisant to, kad sprendimas pagerinti švietimo kokybę yra valstybių narių atsakomybė, ES pagal SESV 165 ir 167 straipsnius tenka svarbus paramos teikėjo vaidmuo nustatant bendrus tikslus ir skatinant keistis gerąja patirtimi;

B.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos principų ir turėtų būti atspindima visose ES politikos srityse, ypač švietimo ir kultūros srityje;

C.  kadangi švietimas suteikia unikalią galimybę įgalinti mergaites ir moteris ir spręsti problemas, susijusias su visų formų diskriminacija ir stereotipais, tačiau Europos Sąjungoje ši galimybė nėra pilnai išnaudojama; kadangi, 2014 m. Eurostato duomenimis, daugiau moterų negu vyrų (atitinkamai 42,3 ir 33,6 proc.) siekia aukštojo išsilavinimo, tačiau daugiau moterų renkasi studijuoti ne tiksliųjų, o humanitarinių mokslų dalykus; kadangi tik 9,6 proc. doktorantūros studenčių studijuoja su IRT susijusius dalykus, palyginti su 30 proc. vyrų; kadangi lyčių stereotipų poveikis švietimui ir mokymui gali nulemti gyvenimo pasirinkimus, kurie daro poveikį darbo rinkai – sričiai, kurioje moterys susiduria su horizontaliąja ir vertikaliąja segregacija; kadangi moterys dažnai patiria smurtą, kuris galėtų būti panaikintas per švietimą; kadangi įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis siekiama toliau skatinti e. švietimą ir ugdyti e. įgūdžius, kaip antai „ES programuotojų savaitė“ (angl. EU Code Week), „IRT geresniam švietimui“ (angl. ICT for Better Education), „Europos startuolių lyderių klubas“ (angl. Startup Europe Leaders Club) ir Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, ir toliau dalyvauja labai mažai moterų;

D.  kadangi galimybė gauti aukštos kokybės išsilavinimą yra labai svarbi siekiant užtikrinti asmeninį įgalėjimą, atsakingą pilietiškumą, tai padeda suprasti žmogaus teises ir bendras pagrindines vertybes bei jų laikytis, užtikrina socialinę sanglaudą ir padeda kovoti su socialiniais ir ekonominiais skirtumais bei lyčių stereotipais ir smurtu; kadangi švietimas yra galinga priemonė, skirta kovoti su giliai įsišaknijusiais stereotipais ir diskriminacija dėl lyties; kadangi švietimo sistemose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik darbo rinkai, net ir žmonių, visuomenės bei kultūriniams poreikiams; kadangi visi vaikai turėtų turėti galimybę gauti aukštos kokybės išsilavinimą nepatirdami diskriminacijos; kadangi socialinė ir ekonominė atskirtis Europoje per pastaruosius dešimtmečius padidėjo ir kadangi nelygybė yra glaudžiai susijusi su užimtumo galimybėmis ir rūšimis; kadangi labai svarbu, kad švietimui būtų skiriamas nuolatinis tinkamas finansavimas, nes galimybė gauti išsilavinimą yra pagrindinė žmogaus teisė; kadangi mokytojai atlieka svarbų vaidmenį formuodami savo mokinių asmeninį, pilietinį ir socialinį ugdymą, įskaitant tas sritis, kurios apima su lytimis ir socialine nelygybe susijusius klausimus;

E.  kadangi dėl griežtų taupymo priemonių ir didelio išlaidų mažinimo buvo bendrai sumažintas valstybinio švietimo biudžetas, o tai neigiamai paveikė jaunus žmones ir studentus, pirmiausia moteris ir merginas;

F.  kadangi verslumas dažnai siejamas su įgūdžiais, susijusiais su aktyviu projektų valdymu, derybomis ir aktyvumu; kadangi šie įgūdžiai turėtų būti skatinami ir puoselėjami;

G.  kadangi skaitmeninimas sukėlė revoliuciją ir iš esmės pakeitė tai, kaip asmenys naudojasi informacija ir ją teikia, o tai teikia daug galimybių švietimo srityje, įskaitant moterų ir mergaičių švietimo galimybes; kadangi, siekiant pasinaudoti profesinėmis ir švietimo galimybėmis, susijusiomis su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir darbo kompiuteriu įgūdžiais, susiduriama su didele lyčių nelygybe;

H.  kadangi tik 20 proc. profesionalių mokslo darbuotojų yra moterys ir jos sudaro tik 27 proc. inžinerijos sričių absolventų(1); kadangi tik 29 moterys iš 1 000 absolvenčių, palyginti su 95 vyrais iš 1 000 absolventų, turi bakalauro diplomą IRT srityje ir tik 3 proc. visų absolvenčių turi laipsnį šioje srityje (palyginti su beveik 10 proc. vyrų absolventų) ir kadangi tik 4 iš 1 000 moterų dirbs IRT sektoriuje; kadangi IRT sektoriuje (viename iš didžiausią darbo užmokestį mokančių sektorių) dirbančių moterų skaičiaus padidėjimas, daugiausia jas įtraukiant į švietimą ir universiteto studijas IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, galėtų padėti užtikrinti jų finansinį įgalinimą ir nepriklausomumą, taigi, mažėtų bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas; kadangi 60 proc. mokyklų mokinių ES savo klasėje niekada nenaudoja skaitmeninės įrangos; kadangi sprendimų priėmimo procese mokslo ir technologijų srityje dalyvauja mažai moterų; kadangi paprastai vyrų dominuojamose srityse turi būtų daugiau moterų vaidmens pavyzdžių;

I.  kadangi mokymasis visą gyvenimą yra svarbus didinant moterų konkurencingumą ir įsidarbinamumą; kadangi tik 15 proc.(2) žemesnį išsilavinimą turinčių moterų toliau dalyvauja švietime ir mokymosi visą gyvenimą programose, kadangi šis skaičius turėtų didėti, jei norime, kad moterys įveiktų sunkumus, su kuriais jos susiduria atnaujindamos savo įgūdžius, kad galėtų atitikti besikeičiančios darbo rinkos poreikius;

J.  kadangi pernelyg daug moterų, turinčių tas pačias profesijas, pvz., mokymo srityje, gali lemti sumažėjusį profesijos prestižą ir mažesnį darbo užmokestį;

K.  kadangi nacionalinės institucijos visais įmanomais būdais privalo skatinti lyčių lygybę švietimo institucijose ir kadangi mokymas apie lyčių lygybę turėtų būti įtraukiamas į mokymo programas ir mokymo planus; kadangi ES ir nacionalinės institucijos privalo užtikrinti, kad pedagoginėje medžiagoje nebūtų pateikiama diskriminacinio turinio;

L.  kadangi daug iš neturtingos socialinės ir ekonominės aplinkos kilusių mergaičių ir berniukų dėl žemo gyvenimo lygio neturi lygių galimybių mokytis;

M.  kadangi tėvai atlieka svarbų vaidmenį savo vaikų ugdyme, todėl jie turėtų aktyviai dalyvauti dedant pastangas ir rengiant politiką, kuria siekiama modernizuoti švietimą;

N.  kadangi visuose ES regionuose reikia išlaikyti netoli gyvenamosios vietos esančias mokyklas ir švietimo įstaigas, nes tai yra būtinas gero išsilavinimo ir lygių galimybių mergaitėms pagrindas;

1.  skatina valstybes nares užtikrinti lygias galimybes visiems studentams, ypač tiems, kurie yra iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, ir užtikrinti jiems vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą; laikosi nuomonės, kad švietimo galimybės, įskaitant fizines ir geografines, yra vienas iš būdų, kaip spręsti lyčių nelygybės problemas švietime; primygtinai ragina atsižvelgti į platesnio masto socialinius veiksnius, siekiant pagerinti marginalizuotų mergaičių padėtį ES; primena, kad didelė dalis mokinių iš marginalizuotų bendruomenių palieka mokyklą nebaigę mokslo ir (arba) yra mokomi segreguotose mokyklose; laikosi nuomonės, kad švietimas yra vienintelė priemonė įveikti skurdą ir marginalizuotų vaikų atskirtį; atkreipia dėmesį į tai, kad skurdas ir ekonominiai sunkumai daro didelį poveikį lyčių lygybei švietimo srityje, o tai taip pat turi įtakos mergaičių ir merginų galimybei mokytis mokykloje ir universitete; todėl remia valstybių narių iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti tiesiogines ir netiesiogines švietimo išlaidas šeimoms, kurioms to reikia; labai džiaugiasi, kad skatinamas įtraukus švietimas keičiantis geriausia patirtimi, susijusia su mokinių migrantų integracija, ir dalijantis informacija siekiant nustatyti bendras vertybes;

2.  pažymi, kad sudėtinga lyčių stereotipų sąveika, kuri pradeda formuotis ankstyvuoju gyvenimo ir švietimo etapu ir tęsiasi darbo vietoje, lemia tai, jog moterys ir mergaitės menkai dalyvauja su IRT susijusio švietimo programose, o vėliau – darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su lyčių stereotipais ir skatinti lyčių lygybę visų lygių ir rūšių švietime, įskaitant su lytimi susijusių studijų dalykų pasirinkimą ir karjeras, pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje („ET 2020“) išdėstytus prioritetus;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti atvirai bendradarbiaujant pagal 2020 m. programą „ET 2020“ ir ieškoti sprendimų bei dalytis geriausia patirtimi, susijusia su ankstyvu skaitmeniniu švietimu, įskaitant e. įgūdžius ir programavimą, kurie skirti mergaitėms, taip pat vėlesniuose etapuose dėl programų, kuriomis siekiama padidinti moterų, nusprendusių įgyti ir įgijusių mokslinį laipsnį gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje, skaičių;

4.  pabrėžia, kad svarbu skatinti skaitmeninį raštingumą ir mergaičių ir moterų dalyvavimą IRT švietimo ir mokymo programose; ragina Komisiją ir valstybes nares didesnį dėmesį skirti švietimo ir mokymo galimybių mergaitėms suteikimui gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, taip pat lyčių atotrūkio skaitmeninių įgūdžių srityje mažinimui ugdant jų skaitmeninius įgūdžius, į visų lygių švietimo programas, įskaitant mokymo darbuotojus, įtraukiant programavimą, naujas priemones ir technologijas, siekiant, kad būtų sumažintas ir pašalintas skaitmeninių įgūdžių trūkumas; ragina valstybes nares sukurti amžiui priderintas švietimo IRT klausimais programas ankstyvaisiais mokymosi mokykloje etapais, ypač daug dėmesio skiriant siekiui įkvėpti mergaites pradėti domėtis skaitmeniniu pasauliu ir ugdyti talentus šioje srityje, nes mergaitės anksti pradeda rinktis ne mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus dėl su lytimis susijusių stereotipų apie šiuos dalykus, dėl to, kad trūksta vaidmenų pavyzdžių ir kad pagal lytis skirstoma veikla bei žaislai; primygtinai ragina visas valstybes nares nuosekliai investuoti į informavimo, informuotumo didinimo ir švietimo kampanijų rengimą, tobulinti berniukų ir mergaičių profesinį orientavimą, spręsti stereotipinio lyčių vaidmenų suvokimo problemą, taip pat lyčių stereotipų teikiant profesinį orientavimą, visų pirma su gamtos mokslais, inžinerija ir naujosiomis technologijomis susijusiose srityse; pabrėžia, kad tai padėtų sumažinti lyčių segregaciją darbo rinkoje ir sustiprintų moterų vaidmenį, taip pat sukurtų galimybę visapusiškai pasinaudoti mergaičių ir moterų ES žmogiškojo kapitalo privalumais;

5.  ragina valstybes nares kovoti su lyčių stereotipais švietimo srityje, kad būtų užtikrintos vienodos moterų galimybės ir norimos siekti profesinės karjeros pasirinkimo laisvė; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių stereotipų kai kurių valstybių narių mokymosi medžiagoje ir dėl to, kad mokytojai labai dažnai iš mergaičių ir berniukų tikisi skirtingo elgesio; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina į mokytojų pradinį ir tęstinį mokymą bei mokymo praktiką įtraukti lyčių lygybės principą, siekiant panaikinti visas kliūtis studijuojantiems įgyvendinti visas savo galimybes neatsižvelgiant į jų lytį; ragina valstybes nares, į regioninių švietimo sistemų mokymo programas įtraukiant lyčių lygybę, ypač atkreipti dėmesį į atokiausius regionus, atsižvelgiant į juose užregistruotą aukštą smurto prieš moteris lygį; pabrėžia, kad į visų lygmenų švietimo sistemas reikia įtraukti lyčių aspektą ir atsižvelgti į diskriminaciją patiriančių žmonių poreikius;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įsipareigojimas siekti lyčių lygybės iš paprastų pareiškimų ir politinių ketinimų virstų tikrove ir kad būtų gerokai padidintos šiuo tikslu dedamos pastangos ir tam skiriami ištekliai, atsižvelgiant į itin didelę švietimo svarbą keičiant kultūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su visų formų diskriminacija ir priekabiavimu švietimo sistemos aplinkoje; ragina valstybes nares pritarti, kad objektyvi informacija LGBTI klausimais būtų įtraukta į mokyklų programas;

7.  rekomenduoja valstybėms narėms ir švietimo įstaigoms, siekiant kovoti su smurtu dėl lyties, imtis prevencinių veiksmų; atkreipia dėmesį į tai, kad prevencinės priemonės yra svarbios sprendžiant seksualinio priekabiavimo atvejus, ypač aukštojo mokslo institucijose;

8.  pabrėžia, kad lytinis ir santykių švietimas daro teigiamą poveikį jaunų žmonių sveikatai ir gerovei, taip pat prisideda siekiant lyčių lygybės ir įgalinant mergaites; ragina valstybes nares į bendrąsias mokymo programas įtraukti išsamų lytinį švietimą, kurio metu, be kita ko, būtų nagrinėjamas seksizmas, lyčių vaidmenys ir sutikimo, pagarbos ir abipusiškumo sąvokos;

9.  pabrėžia aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros svarbą ir primena, kad jie turėtų būti visuotinai prieinami, siekiant pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, visų pirma moterims ir motinoms; primena, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros vaidmuo yra svarbus siekiant gerai vaikus parengti pradinei mokyklai;

10.  pabrėžia vaikams tinkamo ir jų amžiui pritaikyto mokymo reikšmę ir kritikuoja bet kokios formos nederamą ankstyvą seksualizavimą vaikų priežiūros ar pradinio ugdymo įstaigose;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterų vaidmuo ir laimėjimai istorijoje, moksle ir kitose srityse ne visada pakankamai atspindimi ir pristatomi švietimo programose ir planuose; pabrėžia, kad tam tikrose srityse su Komisija bendradarbiaujančioms valstybėms narėms reikia imtis veiksmų, siekiant akivaizdžiau ir išlaikant pusiausvyrą pristatyti ir įtraukti moteris į švietimo turinį; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją planuoti veiksmus, įskaitant kampanijas, siekiant skleisti žinias apie moteris istorijoje, moksle ir kitose srityse, taip pat skatinti mergaites ir moteris visuose švietimo lygmenyse sekti moterų pavyzdžiu;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu į mokyklų programas ir švietimo turinį įtraukti ir skatinti žinias apie moterų emancipacijos istoriją, pirmiausia apie moterų rinkimų teisę, taip pat minėti simbolines metines (pvz., 2018 m. žymi 100 metų, kai moterys Lenkijoje ir Vokietijoje turi balsavimo teisę), siekiant didinti informuotumą ir siekti skatinti moterų teises švietimo sistemoje;

13.  yra įsitikinęs, kad verslumas – augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantis veiksnys, kuris taip pat lemia tai, kad ekonomikos tampa konkurencingesnės ir novatoriškesnės, o visa tai padeda įgalinti moteris;

14.  primena, kad, ES vykdant aukštojo mokslo modernizavimą, reikėtų vystyti glaudesnį aukštųjų mokyklų, verslo įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, visų pirma regioninės inovacijos srityje, siekiant padidinti lyčių lygybę, kai siekiama verslininko karjeros;

15.  ragina valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie mokymąsi visą gyvenimą ir integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį rengiant tam tikras politikos priemones ir programas, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant mažesnį išsilavinimą turinčioms moterims tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, siekiant suteikti joms galimybes tobulinti įgūdžius;

16.  ragina valstybes nares savo švietimo programose skirti daugiau dėmesio verslumo ir finansų mokymui, savanoriškai veiklai ir užsienio kalbų mokėjimui, taip pat teikti pirmenybę šiems įgūdžiams profesinio rengimo ir mokymo programose;

17.  ragina valstybes nares ir švietimo įstaigas užtikrinti didesnį atstovavimą moterims mokyklų, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų valdybose, kuriose dalyvauja labai mažai moterų, bei mokyklų ir studentų asociacijų valdymo organuose, taip pat visose darbo grupėse, dirbančiose švietimo sistemos reformų įgyvendinimo srityje;

18.  primygtinai ragina valstybes nares remti tai, kad švietimo įstaigos iš visų dokumentų ir ryšių kanalų panaikintų lyčių stereotipais grindžiamą kalbą, kuri gali didinti lyčių nelygybę;

19.  ragina valstybes nares parengti arba sugriežtinti nacionalinius teisės aktus, kuriais siekiama duoti atkirtį neigiamam lyčių stereotipų, atsirandančių dėl žiniasklaidos priemonėmis ir reklama skleidžiamų vertybių ir per dažnai nuvertinamos mokyklose vykdomos veiklos svarbos, poveikiui;

20.  rekomenduoja Komisijai ir (arba) valstybėms narėms įsteigti ir skatinti Europos ir (arba) nacionalinį apdovanojimą, kuriuo skiriamas dėmesys lyčių lygybės švietimo institucijose klausimui, siekiant skatinti geriausią patirtį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Heinz K. Becker, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Margot Parker, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Maria Gabriela Zoană

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stefan Eck, Urszula Krupa, Branislav Škripek, Dubravka Šuica, Mylène Troszczynski, Julie Ward, Josef Weidenholzer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Howarth, Arne Lietz, Francis Zammit Dimech

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ALDE

Angelika Mlinar

ECR

Urszula Krupa, Branislav Škripek, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Stefan Eck

PPE

Heinz K. Becker, Anna Maria Corazza Bildt, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Niebler, Dubravka Šuica, Francis Zammit Dimech

S&D

Vilija Blinkevičiūtė, Iratxe García Pérez, John Howarth, Arne Lietz, Liliana Rodrigues, Julie Ward, Josef Weidenholzer, Maria Gabriela Zoană

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Terry Reintke, Ernest Urtasun

2

-

EFDD

Margot Parker

ENF

Mylène Troszczynski

3

0

PPE

Marijana Petir, Michaela Šojdrová, Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Europos Komisijos „2017 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis“, žr. adresu https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2017_en.pdf

(2)

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. lyčių lygybės indeksas.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Stefano Maullu, Momchil Nekov, Yana Toom, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eider Gardiazabal Rubial, Elena Gentile, Sylvie Guillaume, Emma McClarkin, Martina Michels, Michel Reimon, Liliana Rodrigues, Remo Sernagiotto, Francis Zammit Dimech


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

27

+

ALDE

María Teresa Giménez Barbat, Yana Toom

ECR

Angel Dzhambazki, Emma McClarkin, Remo Sernagiotto

EFDD

Isabella Adinolfi

GUE/NGL

Curzio Maltese, Martina Michels

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Francis Zammit Dimech, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Eider Gardiazabal Rubial, Elena Gentile, Sylvie Guillaume, Petra Kammerevert, Krystyna Łybacka, Momchil Nekov, Liliana Rodrigues, Julie Ward

Verts/ALE

Jill Evans, Michel Reimon

1

-

ENF

Dominique Bilde

0

0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. birželio 4 d.Teisinis pranešimas