Procedūra : 2017/2211(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0184/2018

Pateikti tekstai :

A8-0184/2018

Debatai :

PV 12/06/2018 - 19
CRE 12/06/2018 - 19

Balsavimas :

PV 13/06/2018 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0254

PRANEŠIMAS     
PDF 747kWORD 80k
23.5.2018
PE 619.126v03-00 A8-0184/2018

dėl sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos

(2017/2211(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: Davor Škrlec

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Žiedinė ekonomika – tai nauja Europos politikos koncepcija, pagal kurią numatoma struktūriškai reformuoti mūsų ekonomiką pereinant nuo modelio „imti, gaminti, panaudoti ir išmesti“ prie ciklinio modelio, kuris labiau atitinka gyvąją sistemą. Todėl, siekdama užtikrinti tokį perėjimą ir pertvarkyti mūsų ateitį, Europos Komisija 2015 m. gruodžio mėn. paskelbė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą – plataus masto ES viešosios politikos programą, kuria siekiama apibrėžti naują mūsų visuomenės požiūrį į prekių gamybą, paslaugų teikimą ir jų vartojimą. Sanglaudos politika, kaip viena svarbiausių ES politikos sričių, laikoma vienu iš pagrindinių investicijų šaltinių. Be to, laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų, sanglaudos politika taip pat suteikia geriausias žiedinės ekonomikos įgyvendinimo priemones. Pagal tą patį principą veikia daugiapakopis valdymas – sanglaudos politikos pagrindas. Todėl šios dvi viešosios politikos sritys yra grindžiamos ta pačia logika ir turėtų papildyti viena kitą siekiant jų politikos tikslų. Kad būtų galima visapusiškai išnaudoti minėtą potencialą, turime pripažinti ir sustiprinti esamas politikos priemones abiejose politikos srityse.

Sanglaudos politikos vaidmuo skatinant žiedinę ekonomiką

Rengiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui žiedinė ekonomika nebuvo pripažinta prioritetine politikos sritimi Europos Sąjungoje. Todėl, priėmus žiedinės ekonomikos veiksmų planą, buvo dedamos pastangos pripažinti didelį ESI fondų investicinį potencialą, kurį, be to, galima orientuoti į žiedinės ekonomikos įgyvendinimą.

Siekiant pagerinti atliekų tvarkymą ir sutelkti dėmesį į atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą (o šiems atliekų apdorojimo būdams Europos Sąjungoje teikiama pirmenybė), yra galimybė investuoti 5,5 mlrd. EUR. Be to, 2,3 mlrd. EUR galima skirti ekologiškiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ užtikrinti. Pagal sanglaudos politiką gali būti remiamas pakartotinis vandens naudojimas, skiriant 15 mlrd. EUR investicijoms į vandens sektorių 2014–2020 m. laikotarpiu. Taip pat esama didelių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo galimybių, o žiedinė ekonomika yra pažangiosios specializacijos strategijų, pagal kurias šios investicijos yra valdomos, prioritetas.

Žiedinė ekonomika – darnaus ir regioninio vystymosi varomoji jėga

Visi Europos Sąjungos miestai ir savivaldybės bus žiedinės ekonomikos priemonių įgyvendinimo varikliai. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių ir vietos problemų, todėl jos geriau supranta vietos problemas ir galimybes. Todėl itin svarbu užtikrinti tinkamą vietos ir regionų valdžios institucijų funkcinį ir finansinį savarankiškumą, ypač atsižvelgiant į jų teisę rengti ir įgyvendinti savo bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros (BIVP) ir integruotų teritorinių investicijų (ITI) vystymosi strategijas, siekiant padėti vietos suinteresuotiesiems subjektams derinti finansavimo srautus ir planuoti vietos iniciatyvas, skirtas žiedinei ekonomikai.

Vienas pagrindinių žiedinės ekonomikos principų yra sisteminis požiūris, nes perėjimas nuo linijinio prie žiedinio mūsų ekonomikos modelio gali būti pasiektas tik bendradarbiaujant ir susiejant verslo ir gamybos modelius. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad svarbų vaidmenį atlieka MVĮ, kurios geriau žino vietos rinkas ir bendradarbiaudamos su bendruomenėmis gali didinti informuotumą apie teigiamą praktiką, kurti vietos pridėtinę vertę ir tvarias darbo vietas. Diegdamos inovacijas ir plėsdamos veiklą MVĮ teikia rinkai ir visuomenei naujus sprendimus ir žiedinius verslo modelius. Šiame procese jos remiasi sanglaudos politika, ypač pažangiąja specializacija ir sinergija su programa "Horizontas 2020", Europos struktūriniais ir investicijų fondais, taip pat investicijomis, finansuojamomis Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir kt. lėšomis. Turėtume remti šias pastangas ir orientuoti abiejų sričių politiką šia kryptimi, kad dabartinės inovacijos taptų rytdienos realybe. Tenka apgailestauti, kad žiedinių produktų ir paslaugų paklausa vis dar yra menka, dažnai todėl, kad jie yra brangesni nei linijiniai, o į pastarųjų neigiamą išorinį poveikį neatsižvelgiama. Puiki priemonė valdžios institucijoms skatinti žiedinės ekonomikos rinkas yra žalieji viešieji pirkimai derinant juos su žiediniais pirkimais.

Be to, makroregioninis požiūris yra esminis dalykas regioniniam bendradarbiavimui ir koordinavimui pasiekti, taip pat galimybė kurti regionines rinkas, ypač antrinių žaliavų. Todėl privalome racionalizuoti bendrų pajėgumų sukūrimą, pavyzdžiui, alyvų atliekų regeneravimo ir kitų antrinio perdirbimo pajėgumų srityse. Siekiant plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą žiedinės ekonomikos veikloje, skatinti pramonės simbiozę, didinti informuotumą ir keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, lemiamas vaidmuo tenka tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo programoms.

Visomis šiomis pastangomis siekiama padaryti mūsų regionus ir vietos bendruomenes atsparesnes ir konkurencingesnes pasaulio rinkose. Žiedinė ekonomika kuria vietines darbo vietas ir verslo modelius pačioje Europos Sąjungos širdyje, jos regionuose ir savivaldybėse. Viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų visu pajėgumu veikiančiam žiedinės ekonomikos modeliui pasiekti yra tvarios ir vietinės energijos gamybos didinimas, kartu didinant išteklių naudojimo efektyvumą ir regeneruotų medžiagų srautą. Vienas iš pagrindinių žiedinės ekonomikos ramsčių yra atsinaujinantieji energijos ištekliai, todėl jiems skiriamos vienos svarbiausių netiesioginių investicijų į žiedinę ekonomiką, turinčių didelį potencialą skatinti žaliąsias darbo vietas.

Bioekonomika, kaip įsitvirtinusi Europos viešosios politikos sritis, apima svarbius politikos veiksmus, kurie gali reikšmingai prisidėti prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo. Perėjus prie biologinių žaliavų ir biologinių apdorojimo metodų iki 2030 m. būtų galima sutaupyti iki 2,5 milijardo tonų CO2 ekvivalento per metus, kartu sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kuri yra esminis Europos Sąjungos ilgalaikis uždavinys. Biologinės kilmės, biologiškai skaidžios ir kompostuojamos medžiagos, kaip ir ilgalaikio naudojimo medžiagos, yra svarbios siekiant užtikrinti efektyvesnį išteklių naudojimą ir vertingų medžiagų išsaugojimą žiediniuose cikluose. Inovacijų potencialas ateityje priklausys nuo to, ar bus pasiektas veiksmingesnis biologinių medžiagų valdymas, taip pat laipsniškas nuodingųjų medžiagų iš visų medžiagų pašalinimas.

Vienas iš pirmųjų teisėkūros veiksmų, skirtų žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniui įgyvendinti, buvo Atliekų dokumentų rinkinys, kuriame buvo apibrėžta daug būtinų nuostatų dėl tinkamo atliekų tvarkymo, o tai yra pagrindinė savivaldybių ir regionų problema. Atliekų dokumentų rinkinyje numatytų tikslų pasiekimas neišvengiamai turės būti finansiškai remiamas pagal sanglaudos politiką. Turint omenyje Europos lygmeniu nustatytas antrinio perdirbimo normas ir planuojamą įgyvendinimo laikotarpį, investicijos turi būti sutelktos į aukštesnius atliekų hierarchijos lygmenis, kad būtų galima pasiekti tikslus ir išvengti ilgalaikio technologinių susaistymų. Valstybės narės turėtų naudotis nacionalinėmis žiedinės ekonomikos strategijomis ir nacionaliniais atliekų tvarkymo planais kaip ilgalaikėmis politikos priemonėmis, kurios gali suteikti aiškias gaires visiems suinteresuotiesiems subjektams ir parodyti Europos Komisijai, kad jos eina tinkama kryptimi siekdamos sukurti žiedinę ekonomiką.

Maisto švaistymas yra visuotinai pripažįstamas didele ekonomine ir etine problema, kurią reikia spręsti kiekviename maisto vertės grandinės etape. Pastaruoju metu Europos Sąjungoje per metus vienam gyventojui tenka maždaug 173 kg iššvaistyto maisto, o tai sudaro 20 proc. metinės maisto produktų gamybos Europoje. Sprendžiant šią problemą vietos veiksmai pasiteisino kaip labai veiksmingi, nes esama sėkmės istorijų ir įgyvendintų projektų visoje Europoje. Todėl reikia padidinti finansavimo galimybes, skirtas šiai svarbiai politikos sričiai.

Šiukšlinimas taip pat pasirodė esąs viena opiausių pasaulinių problemų, kuri paprastai daro didžiausią poveikį vietos bendruomenėms ir jų gyvenimo kokybei. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad šiukšlių rinkimas kiekvienam Europos mokesčių mokėtojui per metus kainuoja apie 25 EUR, o kai kuriose valstybėse narėse metinės išlaidos gali siekti net 54 EUR. Kova su šiukšlinimu turi būti labiau skatinama ir finansuojama ESI fondų lėšomis, nes ji turi privalumų ir aplinkos apsaugos, ir socialiniu požiūriais. Neveikimas didžiausią poveikį daro skurdžiausioms visuomenės grupėms. Be to, jūrų šiukšlinimo problemos sprendimas turi prasidėti šiukšlinimo žemėje prevencija.

Žiedinė ekonomika įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m.

Sanglaudos politika ir žiedinė ekonomika yra siejamos ne tik su infrastruktūros politika, bet ir su socialine sanglauda bei solidarumu. Jomis atremiami iššūkiai, su kuriais susiduria vietos ir regionų bendruomenės spręsdamos svarbiausias su klimatu susijusias problemas. Todėl šiame pranešime svarstoma galimybė nustatyti naują ex ante sąlygą – žiedinę ekonomiką sukurti pasinaudojant sanglaudos politika, kad naujos veiksmų programos galėtų geriau atspindėti žiedinės ekonomikos principus. Pranešime reikalaujama įdiegti tinkamą stebėjimo metodiką, kad būtų galima atidžiai stebėti sanglaudos politikos indėlį kuriant žiedinę ekonomiką, ir raginama įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. gerokai padidinti žiedinei ekonomikai ir su klimatu susijusiems klausimams skiriamas išlaidas.


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos

(2017/2211(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 3 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 4, 11, 174–178, 191 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21, ir 2015 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo 7 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, kuriose pripažįstamas klimato kaitos ir klimato politikos veiksmų vietos, subnacionalinis ir regioninis matmuo,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 7 tikslą, t. y. užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija, ir 11 tikslą, t. y. padaryti miestus įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(7),

  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos (COM(2018)0029),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje“ (COM(2017)0034),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Ataskaita dėl Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo“ (COM(2017)0033),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas. Kaip padėti aplinkosaugos iššūkius paversti verslo galimybėmis“ (COM(2014)0440),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)0060),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatą „Pažangieji miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ (COM(2012)4701),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu 2017 m. gruodžio mėn. atliktą tyrimą „Opių aplinkos apsaugos klausimų įtraukimas į sanglaudos politikos fondus (ERPF, ESF, SF). Rezultatai, raida ir tendencijos per tris programavimo laikotarpius (2000–2006 m., 2007–2013 m., 2014–2020 m.)“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveikos skatinant inovacijas: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 28 d. Pažangiųjų salų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0184/2018),

A.  kadangi vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra geriausiai susipažinusios su vietos ir regioniniais klausimais ir kurios yra pagrindiniai veikėjai veiksmingai įgyvendinant sanglaudos politiką, taip pat tenka pagrindinis vaidmuo pereinant prie žiedinės ekonomikos; kadangi Europos daugiapakopio valdymo modelis, pagrįstas aktyviu ir konstruktyviu įvairių valdymo lygmenų ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu, kartu su tinkamu informavimu ir aktyviu piliečių dalyvavimu, yra itin svarbus norint įgyvendinti šį perėjimą;

B.  kadangi miestai sudaro tik 3 proc. Žemės paviršiaus, bet juose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, jie sunaudoja daugiau kaip 75 proc. bendrų išteklių ir išmeta 60–80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir kadangi manoma, kad iki 2050 m. į miestus persikels 70 proc. pasaulio gyventojų;

C.  kadangi perėjimas prie stipresnės, labiau žiedinės ekonomikos yra tiek puiki galimybė, tiek iššūkis Sąjungai, jos valstybėms narėms ir piliečiams modernizuoti Europos ekonomiką ir orientuoti ją didesnį tvarumą užtikrinančia linkme; visų pirma tai yra galimybė visiems Europos regionams ir vietos valdžios institucijoms, kurios yra labiausiai su vietos bendruomenėmis susijusi valdžia; kadangi jis Europos regionams suteikia plėtros ir augimo galimybių ir gali jiems padėti sukurti tvarų modelį, kuriuo pasiekiamas ekonomikos vystymasis, pertvarkomi esami sektoriai, pagerinamas jų prekybos balansas ir pramonės konkurencingumas, padidinant produktyvumą, sukuriant naujų kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų ir naujų vertės grandinių;

D.  kadangi šiuo metu ES maždaug 60 proc. atliekų nėra perdirbama ir kadangi būtų galima sukurti didelę ekonominę naudą ir verslo galimybes ištiriant ir sukuriant naujus žiedinio verslo modelius ES MVĮ naudai;

E.  kadangi norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus reikia pereiti prie labiau žiedinės ekonomikos taip svariai prisidedant prie ekonomikos modelio, kuriuo būtų siekiama ne tik gauti pelną, bet ir apsaugoti aplinką, kūrimo;

F.  kadangi sanglaudos politika suteikia ne tik investicinių galimybių siekiant tenkinti vietos ir regioninius poreikius naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), bet ir integruotą politikos sistemą, skirtą Europos regionų vystymosi skirtumams sumažinti ir padėti jiems atremti daugybę iššūkių jų vystymuisi, be kita ko, teikiant paramą išteklių naudojimo efektyvumui ir darniam vystymuisi, taip pat vykdant teritorinį bendradarbiavimą ir stiprinant gebėjimus, ir pritraukti privačių investicijų ir jas skatinti;

G.  kadangi dabartiniuose sanglaudos politikos teisės aktuose perėjimas prie žiedinės ekonomikos nenurodomas kaip tikslas ir kadangi darnus vystymasis yra horizontalusis principas, kuriuo vadovaujantis naudojamos ESI fondų lėšos, kaip apibrėžta Bendrųjų nuostatų reglamento 8 straipsnyje ir Bendroje strateginėje programoje (I priedas), ir kuriuo bus suteikta galimybė stiprinti sąsają tarp esamų priemonių, skirtų žiedinės ekonomikos projektams remti;

H.  kadangi daugelis ESI fondams nustatytų teminių tikslų, kuriais siekiama atitikties su strategija „Europa 2020“ dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat atitinkamos ex ante sąlygos, yra susiję su žiedinės ekonomikos tikslais;

I.  kadangi pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 6 straipsnį ESI fondų remiami veiksmai privalo atitikti taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu, įskaitant visų pirma aplinkos apsaugos teisės aktus;

J.  kadangi vienas iš žiedinės ekonomikos tikslų – sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, ir kadangi valstybėse narėse esančių teisėtų ir neteisėtų sąvartynų saugumo užtikrinimas ir jų aplinkos atkūrimas turi būti laikomas svarbiausiu prioritetu;

K.  kadangi Kinija nuo 2018 m. sausio 1 d. uždraudė importuoti plastiko atliekas ir nerūšiuotas popieriaus atliekas, ir kadangi šis draudimas sukurs Sąjungai jų perdirbimo iššūkius, kuriuos reikės išspręsti regioniniu ir vietos lygmenimis;

Sanglaudos politikos vaidmuo skatinant žiedinę ekonomiką

1.  teigiamai vertina Komisijos pastangas remti žiedinę ekonomiką įgyvendinant sanglaudos politiką, visų pirma vykdant populiarinimo veiklą, kuria siekiama padėti ES valstybėms narėms ir regionams panaudoti sanglaudos politikos lėšas žiedinei ekonomikai;

2.  pažymi, kad, remiantis Komisijos ataskaita dėl žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo, 2014–2020 m. laikotarpiu ES parama inovacijoms, MVĮ, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir aplinkos apsaugai sudaro 150 mlrd. EUR, o daugelis šių sričių padeda įgyvendinti žiedinę ekonomiką;

3.  pažymi, kad derybų dėl partnerystės susitarimų ir dabartinio programavimo laikotarpio Europos socialinio fondo (ESF) veiklos programų rezultatų analizė parodė, kad ESF buvo naudojamas siekiant paremti veiksmus, kuriais nustatomi ekologiškesni darbo organizavimo modeliai, ir veiksmus ekologiškame sektoriuje;

4.  vis dėlto pažymi, kad, kaip pabrėžta Komisijos užsakytame tyrime, dabartinė politikos sistema neleidžia visapusiškai įvertinti sanglaudos politikos indėlio į žiedinę ekonomiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į apibrėžtas esamas intervencinių veiksmų srities kategorijas, naudojamas finansiniams asignavimams skirti, žiedinė ekonomika per se nepatenka;

5.  ragina Komisiją įgyvendinti numatytas žiedinės ekonomikos priemones laikantis gerosios reguliavimo praktikos ir pabrėžia, kad reikia stebėti įgyvendinimo priemones;

6.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti Komisijos įsipareigojimą parengti žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemą(13) siekiant sustiprinti pažangą, padarytą pereinant prie žiedinės ekonomikos ES ir valstybių narių lygmeniu, ir kartu sumažinti administracinę naštą.

7.  ragina Komisiją imtis ypatingų veiksmų, skirtų aplinkos atkūrimui vietovėse, kurios naudojamos neteisėtam pavojingų atliekų, keliančių pavojų gyventojų sveikatai ir ekonominei bei socialinei gerovei, šalinimui ir laidojimui;

8.  pabrėžia ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir 2014–2020 m. LIFE programos vaidmenį finansuojant novatoriškus projektus ir remiant atliekų mažinimo, perdirbimo, pakartotinio panaudojimo projektus, kurie yra susiję su žiedine ekonomika;

9.  labai vertina tai, kad kai kurie regionai savo pažangiosios specializacijos strategijose nustatė su žiedine ekonomika susijusius prioritetus ir įgyvendindami sanglaudos politiką į šį tikslą orientuoja savo investicijas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį remdami investicijas ir infrastruktūras, atitinkančias MVĮ poreikius; ragina regionines valdžios institucijas naudoti šią gerą praktiką kaip bendrą veiklos metodą ir įgyvendinti šias pažangiosios specializacijos strategijas;

10.  palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centras, skirtas MVĮ, taip pat Žiedinės ekonomikos finansavimo rėmimo platforma;

11.  pakartoja savo nuomonę, kad žiedinė ekonomika apima ne tik atliekų tvarkymą, bet ir tokias sritis kaip žaliųjų darbo vietų kūrimas, atsinaujinančiųjų išteklių energija, išteklių naudojimo efektyvumas, bioekonomika, žemės ūkio ir žuvininkystės politika ir su biopramone, kuria siekiama pakeisti iškastinį kurą natūraliomis medžiagomis, vandens išteklių valdymas, energijos vartojimo efektyvumas, maisto švaistymas, jūrų šiukšlinimas, oro kokybės gerinimas, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei inovacijos susijusiose srityse; tačiau pripažįsta, kad atliekų tvarkymo infrastruktūra yra lemiamos reikšmės elementas mažinant linijinius gamybos ir vartojimo modelius ir kad būtina remti inovacijas ekologinio projektavimo srityje, siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį;

12.  primena, kad pagrindinė problema, kurią reikia spręsti pirmiausia, yra antrinių žaliavų rinka, kadangi jei žaliavos kainuoja pigiau negu perdirbtos medžiagos, nekeista, kad siekis sukurti žaliąją ekonomiką gerokai pristabdomas ir kad struktūrinių fondų lėšų naudojimas gali pasiklysti užburtame rate; mano, kad tokiomis aplinkybėmis kai kurie ad hoc teisės aktai (pvz., būsimas Europos Komisijos pasiūlymas dėl vienkartinio naudojimo plastikinių produktų) ir tinkamas ES lygmens apmokestinimas, kaip būsimos daugiametės finansinės programos nuosavi ištekliai, gali labai prisidėti siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos;

13.  pabrėžia, kad perdirbtos medžiagos vidutiniškai patenkina tik 10 proc. ES medžiagų paklausos; atsižvelgdamas į naujus pokyčius pasaulinėse rinkose, visų pirma į neseniai Kinijos nustatytą draudimą dėl plastiko atliekų ir nerūšiuotų popieriaus atliekų, pripažįsta naująjį regionų ir vietos bendruomenių potencialą investuoti į perdirbimo infrastruktūrą, kurti naujas ekologiškas darbo vietas ir spręsti dabartines problemas, su kuriomis susiduria ES;

14.  pabrėžia, kad ESI fondams taikomos ex ante sąlygos, visų pirma susijusios su teminiu tikslu išsaugoti ir apsaugoti aplinką bei skatinti išteklių naudojimo efektyvumą, ir kad jos yra svarbios; ypač pabrėžia ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvaraus investavimo į atliekų sektorių skatinimą; tačiau apgailestauja, kad investuojant iš ESI fondų neatsižvelgiama į atliekų hierarchiją ir neatliekamas patikimas ilgalaikių rezultatų poveikio aplinkai vertinimas;

15.  tikisi koordinavimo ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp regionų, MVĮ ir kitų viešųjų bei privačiųjų subjektų, siekiant parengti naujas temines pažangiosios specializacijos platformas, visų pirma skirtas žemės ūkio maisto produktų, energetikos ir pramonės sektoriams;

16.  pabrėžia, kad svarbu taikyti atliekų hierarchiją kaip išankstinę žiedinės ekonomikos sukūrimo sąlygą, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą tiekimo grandinėje, kad būtų stebimi ir veiksmingai panaudoti gyvavimo ciklą baigę produktai ir medžiagos; be to, pripažįsta neigiamą tendenciją, kad ESI fondų investicijos skiriamos žemesniems atliekų hierarchijos lygmenims, visų pirma mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams ir atliekų deginimui, ir dėl to kai kuriais atvejais atsiranda perteklinių pajėgumų ir ilgalaikis technologinis susaistymas, taip trukdant pasiekti ES antrinio perdirbimo tikslus; primena, kad skatinant verslo bendruomenę laikytis hierarchijos turėtų būti sukurtos papildomos medžiagos, tiekiamos į išteklių srautą, taip pat siūlomos potencialios galimybės jas panaudoti gamyboje;

17.  primena naujus atliekų tvarkymo tikslus 2025 m., 2030 m. ir 2035 m., nustatytus persvarstant ES atliekų srities teisės aktus, ir pabrėžia, kad šiems tikslams pasiekti reikalingas politinis įsipareigojimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, taip pat ekonominės investicijos; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti esamus Sąjungos fondus tokioms investicijoms remti ir pabrėžia, kad tai užtikrins didelę grąžą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriu;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs regioniniai projektai, kuriais siekiama tvarkyti galutines visiškai neperdirbamas atliekas, kad būtų gaminamas tvarus antros kartos biokuras po to, kai jos atidžiai atskiriamos ar atskirai surenkamos, laikantis atliekų hierarchijos;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos su atliekomis susijusios apibrėžtys derės su Atliekų pagrindų direktyva ir bus prieinami palyginami duomenys apie valstybių narių bei vietos ir regiono valdžios institucijų padarytą pažangą;

20.  pabrėžia iniciatyvos „Naujoviški veiksmai miesto teritorijose“, pagal kurią iki šiol patvirtinti aštuoni naujoviški žiedinės ekonomikos projektai miesto valdžios institucijose siekiant gauti ERPF finansavimą, svarbą ir ragina Komisiją stebėti ir vertinti jų įgyvendinimą, kad būtų galima parengti platesnę žiedinės ekonomikos politiką; 

Žiedinė ekonomika – darnaus ir regioninio vystymosi varomoji jėga

21.  pabrėžia partnerystės principo svarbą ir svarbų visų suinteresuotųjų subjektų, ypač regioninių ir vietos valdžios institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus, įskaitant MVĮ ir socialinės ekonomikos įmones, vaidmenį rengiant partnerystės susitarimus ir veiksmų programas; ragina visapusiškai įtraukti partnerius į politikos procesus, kuriant įvairialypes partnerystes, ir su žiedine ekonomika susijusius tikslus tinkamai įtraukti į programavimo dokumentus; ragina valstybes nares parengti šios srities nacionalines strategijas, derinant jas su ES požiūriu į žiedinę ekonomiką; atkreipia dėmesį į pagrindinį vaidmenį, kurį vietos valdžios institucijos gali atlikti siekiant žiedinės ekonomikos;

22.  pabrėžia, kad svarbus viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmuo projektuojant ir planuojant naujus produktus ir paslaugas, atsižvelgiant į jų gyvavimo ciklą, siekiant įgyvendinti keturis projektavimo modelius, kurie galėtų būti naudojami žiedinėje ekonomikoje: projektavimas dėl ilgaamžiškumo; projektavimas dėl nuomos / paslaugų; projektavimas dėl pakartotinio naudojimo gamyboje; projektavimas dėl medžiagų (atliekų) naudojimo;

23.  pabrėžia, kad būtina iš dalies pakeisti ir pritaikyti esamas strategijas ir rinkos modelius siekiant padėti regionams pereiti prie šio tvaresnio ekonomikos modelio, kartu atkuriant jų ekonomikos, pramonės ir aplinkos konkurencingumą;

24.  ragina įgyvendinti žiedinės ekonomikos modelį taikant suderinto daugiapakopio valdymo sistemą ir partnerystės principą, užtikrinant visišką skaidrumą, įtraukiant vietos bendruomenes ir garantuojant platų visuomenės dalyvavimą;

25.  pažymi, kad reikia skatinti glaudesnį visų žiedinės ekonomikos procesuose dalyvaujančių subjektų bendradarbiavimą;

26.  pažymi, kad su žiedine ekonomika susiję projektai, kuriems buvo suteikta sanglaudos politikos parama, buvo naudingesni labiau išsivysčiusiems regionams; pripažįsta, kad mažiau išsivysčiusiuose regionuose administraciniai pajėgumai yra riboti, todėl ragina valstybių narių nacionalines valdžios institucijas ir Komisiją išnaudoti visas galimybes teikti ekspertų pagalbą ir stiprinti šių regionų gebėjimus, siekiant jiems padėti padidinti jų dedamas pastangas ir sukurti sąlygas sparčiai technologinei pažangai, įgyvendinant daugiau projektų, kurie atitinka žiedinės ekonomikos principus, ir plėtojant partnerystes ir glaudžiau bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, pvz., medžiagų ekspertais, chemikais, gamintojais ir perdirbėjais, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Pramonė 2020 žiedinėje ekonomikoje“;

27.  pabrėžia, jog skaičiavimai rodo, kad perėjus prie biologinių žaliavų ir biologinių apdorojimo metodų iki 2030 m. galėtų būtų sutaupyta iki 2,5 milijardo tonų CO2 ekvivalento per metus, taip keletą kartų padidinant biologinių žaliavų ir naujų vartotojų produktų rinkas; pabrėžia, kad ypač svarbus tausus gamtos išteklių naudojimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas, paverčiant juos biokuro produktais, medžiagomis ir degalais;

28.  mano, kad bioekonomika yra itin svarbi regioninei ir vietos plėtrai, nes didina sanglaudą tarp regionų dėl jos teikiamų galimybių kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą kaimo vietovėse, ragina labiau naudotis ESI fondais diegiant esamas inovacijas, įgyvendinant politiką, kuria skatinami suinteresuotieji subjektai, kartu toliau skatinti inovacijas kuriant biologinės kilmės, biologiškai skaidžias, perdirbamas ir kompostuojamas medžiagas, pagamintas iš tvariai valdomų biologinių medžiagų; primena, kad nuosekliai įgyvendinant bioekonomiką taip pat galima būtų išspręsti maisto švaistymo problemą; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti kuriant sistemas ir platformas, suburiančias įvairius maisto gamybos, transportavimo, mažmeninės prekybos, vartotojų ir atliekų sektorių ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, taip užtikrinant didesnę sąveiką, kad būtų galima rasti veiksmingus sprendimus;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad paskatos turėtų būti teikiamos ne tik vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms, bet ir patiems vartotojams, kurie turėtų būti nuolat informuojami ir skatinami keisti savo, kaip vartotojų, elgseną, susijusią su atliekų tvarkymu ir gamyba, perdirbimu ir tvarių sprendimų priėmimu savo kasdieniame gyvenime;

30.  ragina sudaryti geresnes ir lengvesnes galimybes gauti finansavimą vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, taip pat stiprinant jų administracinius gebėjimus ir bendradarbiavimą su EIB per Europos investavimo konsultacijų centrą, kad būtų galima investuoti į žaliąsias darbo vietas, atliekų tvarkymą, pažangiąją specializaciją, tolesnę kaimo vietovių plėtrą, įskaitant reikiamą infrastruktūrą ir aplinkai nekenksmingas technologijas, perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat į vietos energetikos pertvarką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, decentralizuotą energijos paskirstymą, švarios energijos inovacijas ir žiedinę ekonomiką; teigiamai vertina tai, kad per pastaruosius penkerius metus EIB skyrė apie 2,4 mlrd. EUR bendrai finansuodamas atliekų tvarkymo, vandentvarkos ar žemės ūkio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros žiedinės ekonomikos projektus; pabrėžia, kad svarbu geriau koordinuoti ESI fondus ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) žiedinės ekonomikos srityje, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad į programas būtų įtrauktas regioninis požiūris ir jose būtų geriau išnaudojamos regioninės tvarių energijos šaltinių galimybės;

31.  ragina valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas skatinti kurti ir remti pakartotinio naudojimo ir remonto tinklus, visų pirma tuos, kurie veikia kaip socialinės ekonomikos įmonės, siekti pailginti produktų naudojimo laiką juos pakartotinai naudojant ir taisant, supaprastinti tokių tinklų galimybes naudotis atliekų surinkimo punktais ir skatinti šiuo tikslu naudoti ESI fondus, ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus ar kitas priemones;

32.  pažymi, kad pakartotinio naudojimo ir perdirbimo gyvavimo ciklo tvarumas taip pat priklauso nuo transporto sunaudojamos energijos; pabrėžia, kad tai ypač taikytina kaimo vietovėms, kur nuo atliekų surinkimo iki perdirbimo vietų tenka įveikti didesnius atstumus; primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas savo žiedinės ekonomikos strategijose, skirtose kaimo vietovėms, laikytis gyvavimo ciklo koncepcijos, kad būtų išvengta bendro neigiamo poveikio aplinkai ir klimatui;

33.  atkreipia dėmesį į tai, iš 32 veiksmų programų, kurios buvo nagrinėjamos atliekant tyrimą „Opių aplinkos apsaugos klausimų įtraukimas į sanglaudos politikos fondus“, devyniose svarstoma žiedinė ekonomika, o šešiose – žaliosios darbo vietos; palankiai vertina nacionalinių ir regionų valdžios institucijų dedamas pastangas, tačiau kartu ragina valstybes nares geriau integruoti žiedinę ekonomiką į savo veiksmų ir regionines programas ir partnerystės susitarimus; ragina teikti paramą regionams, siekiant užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad žiedinė ekonomika būtų tinkamai įtraukta į švietimo programas ir profesinį mokymą bei perkvalifikavimą kaip tarpdisciplininis dalykas, kad būtų formuojamas naujas požiūris, kuris padės apibrėžti naujus verslo modelius ir kurti naujas darbo vietas;

35.  ragina nacionalines ir regionines valdžios institucijas, atsakingas už veiksmų programų rengimą, labiau integruoti žiedinę ekonomiką į teritorinio bendradarbiavimo programas, visų pirma į tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, siekiant įgyvendinti tarpvalstybinius sprendimus, kuriais būtų galima gauti veiksmingesnių ir pigesnių rezultatų;

36.  mano, kad ateityje ESI fondų planavimas per tolesnį programavimo laikotarpį turėtų būti geriau koordinuojamas su nacionaliniais 2030 m. energetikos ir klimato srities veiksmų planais, be kita ko, kai įmanoma, naudojant panašius rodiklius, palyginti su nustatytais reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo; ragina sukurti plataus užmojo ir nuoseklią valstybių narių strategiją, kad būtų įgyvendinti jau esami privalomi ES lygmens tikslai dėl klimato kaitos švelninimo;

37.  ragina valstybes nares persvarstymo laikotarpiu pasinaudoti galimybe toliau integruoti žiedinę ekonomiką į savo dabartines veiklos programas; mano, kad Komisija turėtų supaprastinti šį procesą, ir kartu teikti pagalbą valstybėms narėms analizuojant dabartinę padėtį ir galimas sritis, į kurias būtų galima įtraukti ir taikyti žiedinę ekonomiką bei jos principus;

38.  mano, kad turėtų būti toliau didinamas Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) vaidmuo sprendžiant su žiedine ekonomika susijusias problemas; ragina valstybes nares skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visų pirma vykdant ETB, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos projektus; be to, pabrėžia, kad svarbu rasti tvarius sprendimus, susijusius su pasirengimo narystei susitarimais, sudaromais su valstybėmis, kurios nėra ES valstybės narės, kad būtų galima spręsti esamus iššūkius, visų pirma oro taršos srityje;

39.  pabrėžia, kad nepakankamai išnaudojamas makroregioninių strategijų potencialas padėti įveikti iššūkius, susijusius su žiedinės ekonomikos kūrimu ne tik valstybėse narėse, bet ir trečiosiose šalyse, esančiose toje pačioje geografinėje vietovėje; pabrėžia, kad šios strategijos turėtų būti sutelktos į prioritetus, kuriais remiamas Sąjungos antrinių žaliavų rinkos sukūrimas; ragin plėtoti ES bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis iniciatyvas;

40.  pakartoja savo nuomonę, kad svarbu stiprinti ir išlaikyti tinkamus gebėjimus vietos, regionų ir nacionalinėse valdžios institucijose, nes tai taip pat labai aktualu pereinant prie žiedinės ekonomikos; atkreipia dėmesį į tai, kad šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti techninė pagalba; pripažįsta, kad regionai ir miestų vietovės vaidina labai svarbų vaidmenį skatinant suvokti atsakomybę už perėjimą prie kitokios energetikos ir kad jie labiausiai tinka išbandyti ir įgyvendinti integruotus energetikos sprendimus, palaikant tiesioginį ryšį su piliečiais; pabrėžia „Pažangių miestų“ iniciatyvų vaidmenį, kurį jos gali atlikti žiedinėje ekonomikoje, skatinant ekologiškų technologijų modelius kaip tvarių miestų plėtros strategijų dalį; pabrėžia, kad tvarūs ir „žiediniai“ miestai yra priemonė sukurti efektyvią žiedinę ekonomiką;

41.  pabrėžia žaliųjų viešųjų pirkimų, kaip žiedinės ekonomikos varomosios jėgos, svarbą: apskaičiuota, kad potenciali viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo rinka sudaro 1,8 trln. EUR per metus(14);

42.  pabrėžia, kad reikalinga energetikos reglamentavimo sistema, kuria piliečiai ir energetikos bendruomenės būtų skatinami dalyvauti energetikos pertvarkoje, suteikiant teisę savarankiškai gaminti ir vartoti energiją, taip pat toliau taikant paramos schemas, suteikiant garantuotą prieigą ir prioritetinę prieigą prie elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

43.  ragina vietos ir regionų valdžios institucijas toliau investuoti į švietimo programas, profesinį mokymą, darbuotojų persikvalifikavimą ir informuotumo didinimo apie visų veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti žiedinę ekonomiką sanglaudos politikos projektais, naudą ir privalumus, kampanijas, taip didinant piliečių dalyvavimą ir įtaką vartotojų elgsenai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Europos socialinio fondo teikiamas galimybes; pabrėžia, kad būtina skatinti jaunus verslininkus pereiti prie žiedinės ekonomikos, ypač mažų pajamų ir silpno augimo regionuose; taip pat pabrėžia, kad žiedinė ekonomika teikia galimybių kaimo vietovėms kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu, įvairinti savo ekonomiką ir didinti apsaugą nuo rizikos; todėl pažymi, kad reikia kurti paskatas kaimo vietovėms pereiti prie tvarių vertės grandinių; pabrėžia, kad svarbu parengti konkrečią strategiją, skirtą salų regionams;

44.  ragina Komisiją skatinti naudoti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP) ir integruotas teritorines investicijas (ITI), siekiant padėti vietos suinteresuotiesiems subjektams derinti finansavimo srautus ir planuoti vietos iniciatyvas, orientuotas į žiedinę ekonomiką;

45.  pažymi, kad 80 proc. jūrų šiukšlių lemia sausumoje esantys šaltiniai; todėl pabrėžia, kad svarbu spręsti sausumos ir jūrų šiukšlinimo problemas vykdant vietos ir regioninius veiksmus, kurie teiktų naudos aplinkai ir žmonių sveikatai; ragina valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas sutelkti savo pastangas į sausumos šiukšlinimo prevenciją;

46.  ragina Komisiją įgyvendinant Europos semestrą apsvarstyti bendrai iš ESI fondų finansuojamų regioninių ir nacionalinių investicijų, skirtų žiedinės ekonomikos tikslams įgyvendinti, poveikį valdžios sektoriaus deficito apskaičiavimui;

47.  palankiai vertina pasiūlymą persvarstyti Geriamojo vandens direktyvą 98/83/EB, nes tai palengvins perėjimą prie žiedinės ekonomikos mažinant plastikinių vandens butelių atliekų kiekį, bus sutaupyta daug energijos ir bus veiksmingai valdomi geriamojo vandens ištekliai;

Žiedinė ekonomika įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m.

48.  ragina Komisiją kitu programavimo laikotarpiu parengti atitinkamą stebėjimo metodiką, taip pat nustatyti tinkamus rodiklius, kad būtų galima geriau stebėti sanglaudos politikos indėlį kuriant žiedinę ekonomiką, kad būtų tiksliau nustatomos aplinkos ir socialinės ir ekonominės sąlygos;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelė parama perėjimo prie žiedinės ekonomikos užbaigimui taip pat teikiama pagal tokias kitas programas, pvz., LIFE, COSME ir „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad reikia pagerinti pirmiau minėtų priemonių sąveiką, kad būtų įgyvendinti Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų plane nustatyti tikslai;

50.  ragina Komisiją, teikiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusius su būsima sanglaudos politika, parengti tinkamas ex ante sąlygas, susijusias su žiedinės ekonomikos įgyvendinimu; mano, kad žiedinės ekonomikos strategijos turėtų būti rengiamos kartu su nacionalinėmis. regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei ekonominiais socialiniais partneriais.

51.  ragina Komisiją užtikrinti, kad programoje „Horizontas 2020“ daugiau dėmesio ir lėšų būtų skiriama inovacijų ir mokslinių tyrimų projektams žiedinės ekonomikos srityje;

52.  pabrėžia, jog svarbu didinti sanglaudos politikos paramą darniai miestų ir kaimų plėtrai, ir ragina šioje srityje svarbesnį vaidmenį suteikti su žiedine ekonomika susijusiems tikslams; skatina ir toliau šioje srityje vykdyti inovatyvius miestų ir kaimų veiksmus ir ragina Komisiją kuo daugiau pasimokyti iš 2014–2020 m. laikotarpiu įgytos patirties rengiant pasiūlymus ateičiai; ragina taikyti lankstų, individualų požiūrį įgyvendinant miestų darbotvarkę, teikiant paskatas ir konsultacijas, kad būtų galima visiškai išnaudoti miestų potencialą įgyvendinant žiedinės ekonomikos modelį;

53.  ragina Komisiją Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformai sudaryti sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais, kad būtų galima kuo geriau panaudoti sanglaudos politikos išteklius pereinant prie žiedinės ekonomikos;

54.  pabrėžia žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos švelninimo tarpusavio priklausomybę, todėl ragina, įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., skirti daugiau lėšų su žiedine ekonomika ir klimatu susijusioms investicijoms; be to, pabrėžia kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) su klimatu susijusios išlaidos apskritai turėtų būti padidintos palyginti su dabartinėmis išlaidomis;

°

°  °

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(5)

OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(6)

  OL L 347, 2013 12 20, p. 281.

(7)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0311.

(11)

OL C 265, 2017 8 11, p. 65.

(12)

OL C 353, 2016 9 27, p. 27.

(13)

2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatas dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos (COM(2018) 0029),

(14)

„Pirmenybė žaliajam pirkimui! Žaliojo viešojo pirkimo vadovas“, 3-iasis leidimas, Europos Komisija, 2016 m.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (27.4.2018)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos

(2017/2211(INI))

Nuomonės referentas: Stanislav Polčák

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad perėjimas nuo linijinės ekonomikos prie žiedinės ekonomikos modelio yra ne pasirinkimo klausimas, o būtinybė; mano, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos galėtų sukurti naujų kokybiškų darbo vietų, sustiprinti MVĮ konkurencingumą, sukurti socialinės integracijos galimybių, paspartinti švarių technologijų vystymą, pagerinti energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą ir sumažinti žaliavų naudojimą ir Europos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir energijos, pvz., angliavandenilių, tačiau mano, kad tam perėjimui reikalingi novatoriški verslo modeliai, kurie leistų patenkinti žmonių vartojimo poreikius nedarant žalingo poveikio aplinkai;

2.  pabrėžia žiedinės ekonomikos vaidmenį ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos požiūriu; primena, kad norint sukurti žiedinės ekonomikos visuomenę, reikia naujo pobūdžio žinių ir požiūrio, skirtingi suinteresuotieji subjektai turi bendradarbiauti, reikia sukurti veiklos aplinką ir pakeisti būdus, kuriais įmonės vykdo savo veiklą; mano, jog svarbu, kad sanglaudos politikai finansuoti skirtos lėšos būtų geriau nukreiptos į žiedinės ekonomikos rėmimo priemones, įskaitant įvairią mokymo veiklą;

3.  rekomenduoja įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystę kaip priemonę tinkamai sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos principų sąveikai skatinti, įtraukiant per visą produktų gyvavimo ciklą vienodomis sąlygomis visus veikėjus – valdžios institucijas, privatųjį sektorių, akademinę bendruomenę ir NVO;

4.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti klimato kaitos švelninimui ir veiksmingesniam bioekonomikos teikiamų galimybių susiejimui su žiedine ekonomika, nes taip, be kita ko, galima pagerinti gyvenimo lygį ir pragyvenimo būdus kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį, kad perėjimas prie tvarios, mažai anglies dioksido išmetančios žiedinės ekonomikos galėtų būti paspartintas iškastiniams produktams skiriamą paramą perskyrus atsinaujinantiems produktams ir gamybai;

5.  mano, kad ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius galima spręsti turint geresnį finansavimą ir tinkamų teritorijų vystymo priemonių, taip pat remiant žiedinę ekonomiką; pabrėžia, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos reikia ilgalaikės perspektyvos ir aiškių signalų investicijoms; mano, kad ex ante sąlygos palengvino dabartinių sanglaudos fondų strateginių tikslų įgyvendinimo etapą, tačiau laikotarpiui po 2020 m. jos dar galėtų būti detaliau apibrėžtos; atsižvelgdamas į tai ragina laikytis atliekų hierarchijos, o tai galima užtikrinti tam nustatant įvairias ax ante sąlygas, pagal kurias fondų lėšas galima naudoti tik žiedinei ekonomikai įgyvendinti, nepažeidžiant subsidiarumo principo; ragina taikyti finansines paskatas atliekų prevencijai, kurios būtų griežtai suderintos su Atliekų pagrindų direktyvos(1) 4 straipsnyje numatyta atliekų hierarchija; pabrėžia, kad sanglaudos fondų lėšos, skirtos atliekų prevencijai, perdirbimui ir pakartotiniam panaudojimui, taip pat turėtų atitikti šią hierarchiją; ragina valstybes nares, kurios privalo taikyti ES atliekų hierarchiją, darant investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą teikti pirmenybę prevencijai, pakartotiniam naudojimui, parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbimui; pabrėžia, kad reikia patvirtinti taisykles, kuriomis nustatomos priemonės ir organizacijos, atsakingos už atliekų mažinimo duomenų stebėjimą visuose gamybos, apdorojimo ir vartojimo etapuose;

6.  pritaria gamintojų atsakomybės reikalavimų stiprinimui ir ragina stambius mažmeninės prekybos tinklus žymiai sumažinti plastiko pakuočių naudojimą ir sukurti pakartotinai naudojamų pakuočių sistemas, kaip realią atliekų prevencijos priemonę; pabrėžia, kad būtina imtis tolimesnių žingsnių siekiant padidinti gaminių ilgaamžiškumą ir skatinti jų pakartotinį panaudojimą bei perdirbamumą, taip pat numatant finansines nuobaudas už perteklines pakuotes;

7.  primena naujus atliekų tvarkymo tikslus 2025 m., 2030 m. ir 2035 m., nustatytus persvarstant ES atliekų srities teisės aktus, ir pabrėžia, kad šiems tikslams pasiekti reikalingas politinis įsipareigojimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, taip pat ekonominės investicijos; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti esamus Sąjungos fondus tokioms investicijoms remti ir pabrėžia, kad tai užtikrins didelę grąžą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriu;

8.  akcentuoja poreikį atskirai rinkti biologines atliekas jų susidarymo vietoje ir sukurti pagrindus, reikalingus komposto iš biologinių atliekų panaudojimui žemės ūkio ir kituose sektoriuose; pabrėžia, kad biologinės atliekos sudaro didelę dalį mišrių komunalinių atliekų, ir pažymi, kad dėl to, kad galimybių tokias atliekas rinkti atskirai nepakanka, biologinių atliekų neįmanoma panaudoti ir sugrąžinti į dirvožemį komposto pavidalu;

9.  pažymi, kad pakartotinio naudojimo ir perdirbimo gyvavimo ciklo tvarumas taip pat priklauso nuo transporto sunaudojamos energijos; pabrėžia, kad tai ypač taikytina kaimo vietovėms, kur nuo atliekų surinkimo iki perdirbimo vietų tenka įveikti didesnius atstumus; primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas savo žiedinės ekonomikos strategijose, skirtose kaimo vietovėms, laikytis gyvavimo ciklo koncepcijos, kad būtų išvengta bendro neigiamo poveikio aplinkai ir klimatui;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs regioniniai projektai, kuriais siekiama tvarkyti galutines visiškai neperdirbamas atliekas, kad būtų gaminamas tvarus antros kartos biokuras po to, kai jos atidžiai atskiriamos ar atskirai surenkamos, laikantis atliekų hierarchijos;

11.  primena mokymo svarbą kuriant naujas darbo vietas žaliojoje ekonomikoje: Europos socialinis fondas kartu su Europos regioninės plėtros fondo investicijomis turėtų prisidėti kuriant naujas darbo vietas žiedinėje ekonomikoje;

12.  pažymi, kad naujas griežtas Kinijos požiūris į Europos atliekų importą trumpuoju laikotarpiu galėtų daryti neigiamą poveikį atliekų tvarkymui ES; tuo pat metu mano, kad tai iš principo gali būti galimybė atliekų tvarkymui ES, todėl ragina valstybes dėti daugiau pastangų siekiant mažinti susidarančių atliekų kiekį, persvarstyti savo atliekų tvarkymo politiką, pagerinti savo išteklių valdymą ir sukurti veikiančią ES atliekų perdirbimo infrastruktūrą, kuri sustiprintų žiedinę ekonomiką ES; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina naują Komisijos strategiją dėl plastiko ir rekomenduoja siekti didesnės ES, Kinijos ir kitų partnerių konvergencijos, kad būtų sukurtas pagrindas naujai plastiko ekonomikai, kur projektavimas ir gamyba užtikrintų didesnį gaminių ilgaamžiškumą, pakartotinį naudojimą ir kokybišką perdirbimą;

13.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos su atliekomis susijusios apibrėžtys derės su Atliekų pagrindų direktyva ir bus prieinami palyginami duomenys apie valstybių narių bei vietos ir regiono valdžios institucijų padarytą pažangą;

14.  ragina Komisiją stiprinti įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos būtų įgyvendintas;

15.  pabrėžia, kad daug valstybių narių dar turi sukurti reikiamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Siekiant nukreipti priemones ir investicijas būtina nustatyti ilgalaikius strateginius politikos tikslus, kurie visų pirma neleistų sukurti pernelyg didelių struktūrinių galutinių atliekų apdorojimo pajėgumų ir palikti medžiagų, kurias galima perdirbti, žemesniuose atliekų hierarchijos lygmenyse. Tuo tikslu būtina naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, kad būtų finansuojama atliekų tvarkymo infrastruktūros, reikalingos prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, plėtra;

16.  primena, kad pagrindinė problema, kurią reikia spręsti pirmiausia, yra antrinių žaliavų rinka, kadangi jei žaliavos kainuoja pigiau negu perdirbtos medžiagos, nekeista, kad siekis sukurti žaliąją ekonomiką gerokai pristabdomas ir kad struktūrinių fondų lėšų naudojimas gali pasiklysti užburtame rate; mano, kad tokiomis aplinkybėmis kai kurie ad hoc teisės aktai (pvz., būsimas Europos Komisijos pasiūlymas dėl vienkartinio naudojimo plastikinių produktų) ir tinkamas ES lygmens apmokestinimas, kaip būsimos daugiametės finansinės programos nuosavi ištekliai, gali labai prisidėti siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos;

17.  palankiai vertina pasiūlymą persvarstyti Geriamojo vandens direktyvą 98/83/EB, nes tai palengvins perėjimą prie žiedinės ekonomikos mažinant plastikinių vandens butelių atliekų kiekį, bus sutaupyta daug energijos ir bus veiksmingai valdomi geriamojo vandens ištekliai;

18.  reiškia savo paramą regioniniams projektams, kuriais siekiama novatoriškai apdoroti mėšlą ir užbaigti gyvūninių mineralinių medžiagų ciklą, nes šie projektai padeda sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nitratų išplovimą ir jais prisidedama prie ekologiškos bioenergijos gamybos;

19.  ragina Komisiją įgyvendinti numatytas žiedinės ekonomikos priemones laikantis gerosios reguliavimo praktikos ir pabrėžia, kad reikia stebėti įgyvendinimo priemones;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti regioninių projektų, skirtų žiedinei ekonomikai organinių trąšų, pvz., labai koncentruotų mineralinių medžiagų, gaunamų apdorojant mėšlą, srityje, ir ES teisėkūros sistemų sinergiją, be kita ko, leidžiant naudoti koncentruotas mineralines medžiagas kaip ekologiškas cheminių trąšų alternatyvas su sąlyga, kad jų veikimo koeficientas yra pakankamai didelis, ir taip padėti gerinti gruntinių ir paviršinių vandenų kokybę; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nutraukti teisinę tvarių organinių trąšų, grindžiamų gyvūnų mėšlu, diskriminaciją, palyginus su įprastomis neorganinėmis trąšomis, ir šiuo tikslu iš dalies pakeisti ES teisės aktus ir apibrėžimus;

21.  mano esant būtina, kad valstybės narės, rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir žiedinę ekonomiką, tinkamai naudotųsi Europos struktūriniais ir investicijų fondais, pagal atliekų hierarchiją pirmiausia skatindamos atliekų prevenciją ir pakartotinį naudojimą, o toliau ir perdirbimą. Komisija, laikydamasi atliekų hierarchiją, turėtų siekti kiek įmanoma didesnės programos „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sąveikos, kad būtų sukurta veiksminga finansavimo sistema, padedanti vietos valdžios institucijoms taikyti ES teisės aktuose atliekų tvarkymo srityje nustatytus reikalavimus ir finansuoti novatoriškų atliekų tvarkymo technologijų ir metodų diegimą;

22.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti Komisijos įsipareigojimą parengti žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemą siekiant sustiprinti pažangą, padarytą pereinant prie žiedinės ekonomikos ES ir valstybių narių lygmeniu, ir kartu sumažinti administracinę naštą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

59

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Kar in Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Peter Liese, Joëlle Mélin, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Julia Reid, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Davor Škrlec, Renate Sommer, Estefanía Torres Martínez, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Cristian-Silviu Buşoi, Caterina Chinnici, Fredrick Federley, Anja Hazekamp, Norbert Lins, Rupert Matthews, Alojz Peterle, Stanislav Polčák, Carolina Punset, Christel Schaldemose

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jude Kirton-Darling, Jeroen Lenaers, Mylène Troszczynski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

59

+

ALDE

Fredrick Federley, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Carolina Punset, Frédérique Ries

ECR

Urszula Krupa, Rupert Matthews, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Piernicola Pedicini

ENF

Sylvie Goddyn, Joëlle Mélin, Mylène Troszczynski

GUE/NGL

Lynn Boylan, Stefan Eck, Anja Hazekamp, Kateřina Konečná, Estefanía Torres Martínez

PPE

Pilar Ayuso, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Jeroen Lenaers, Peter Liese, Norbert Lins, Miroslav Mikolášik, Alojz Peterle, Stanislav Polčák, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean

S&D

Nikos Androulakis, Biljana Borzan, Nessa Childers, Caterina Chinnici, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jude Kirton-Darling, Susanne Melior, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Michèle Rivasi, Davor Škrlec

1

-

EFDD

Julia Reid

1

0

NI

Zoltán Balczó

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

15.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Aleksander Gabelic, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Paul Nuttall, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, John Howarth, Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Bronis Ropė, Davor Škrlec, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dariusz Rosati, Boris Zala


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

31

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Sławomir Kłosowski, Ruža Tomašić

EFDD

Isabella Adinolfi, Rosa D'Amato

GUE/NGL

Younous Omarjee

PPE

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Dariusz Rosati, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller

S&D

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Aleksander Gabelic, John Howarth, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Liliana Rodrigues, Kerstin Westphal, Boris Zala, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Bronis Ropė, Davor Škrlec

3

-

EFDD

Paul Nuttall

ENF

Steeve Briois

NI

Konstantinos Papadakis

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. birželio 1 d.Teisinis pranešimas