Procedūra : 2017/2037(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0203/2018

Pateikti tekstai :

A8-0203/2018

Debatai :

PV 02/07/2018 - 21
CRE 02/07/2018 - 21

Balsavimas :

PV 03/07/2018 - 11.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0273

PRANEŠIMAS     
PDF 546kWORD 40k
7.6.2018
PE 618.070v03-00 A8-0203/2018

dėl miestų vaidmens Sąjungos institucinėje sistemoje

(2017/2037(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Kazimierz Michał Ujazdowski

Nuomonės referentas (*): Jan Olbrycht, Regioninės plėtros komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl miestų vaidmens Sąjungos institucinėje sistemoje

(2017/2037(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 5 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties poveikio Europos Sąjungos institucijų tarpusavio pusiausvyros vystymuisi(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 0215),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(2), ypač į jos 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Amsterdamo paktą, kuriuo nustatoma ES miestų darbotvarkė ir dėl kurio 2016 m. gegužės 30 d. susitarė už miestų reikalus atsakingi ES ministrai,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014) 0490),

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją „ES miestų darbotvarkės rengimas“, dėl kurios 2015 m. birželio 10 d. susitarė už teritorinę sanglaudą ir miestų reikalus atsakingi ministrai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 24 d. Tarybos išvadas dėl ES miestų darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją, dėl kurios susitarta 2007 m. gegužės 24 ir 25 d. Leipcige įvykusiame neoficialiame ministrų, atsakingų už miestų plėtrą ir teritorinę sanglaudą, susitikime,

– atsižvelgdamas į Naująją miestų darbotvarkę, priimtą Jungtinių Tautų konferencijoje dėl būsto ir tvarios miestų plėtros (Habitat III), surengtoje Kite (Ekvadoras) 2016 m. spalio 20 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Komisijos Europos miestų padėties ataskaitą,

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“(7);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0203/2018),

A.  kadangi Mastrichto sutartimi įsteigtas Europos regionų komitetas, taip suteikiant miestams, per jų atstovus komitete, patariamąjį vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese;

B.  kadangi Regionų komitetas atlieka šį vaidmenį vykdydamas įvairią veiklą, kuria siekiama skatinti dialogą ir aktyvų dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese;

C.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo Europos regionų komitetui suteikiami įgaliojimai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl teisėkūros procedūra priimtų aktų, jei rengiant teisės aktus, kuriuos priimant pagal Sutartį su Komitetu turi būti konsultuojamasi, nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų; kadangi taip miestams suteikiama priemonė, kuri gali būti panaudota jų interesams Europos Sąjungoje ginti;

D.  kadangi reikėtų aiškiai atskirti miestų atstovus, įtvirtintus Sutartyse, pavyzdžiui, Regionų komiteto narius, ir miestų interesams atstovaujančias asociacijas;

E.  kadangi dauguma ES gyventojų (daugiau kaip 70 proc.) gyvena miestų teritorijose;

F.  kadangi valdžios atsiejimas nuo teritorijos, kuris yra neatskiriama globalizacijos dalis, nepanaikina poreikio kurti Europos miestų tinklus, kuriuose būtų kuriami ir ginami Sąjungos piliečių interesai;

G.  kadangi dauguma ES politikos krypčių ir teisės aktų įgyvendinami vietos ir regionų lygmenimis, įskaitant miestų lygmenį, ir šiandien apima beveik visas politines, ekonomines ir socialines sritis;

H.  kadangi ES institucinė sandara pagrįsta daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principu;

I.  kadangi daugiapakopio valdymo Europoje chartijoje, kurią priėmė Regionų komitetas, atkreipiamas dėmesys į glaudų ryšį tarp lojalaus bendradarbiavimo kuriant Europos Sąjungos, valstybių narių ir regioninių bei vietos valdžios institucijų partnerystes ir į vienodą kiekvieno lygmens teisėtumą bei atskaitomybę pagal savo atitinkamas kompetencijas;

J.  kadangi Regionų komitetas įsteigė Subsidiarumo stebėsenos tinklą, kad sudarytų sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms Europos Sąjungoje ir ES institucijoms keisti informacija apie Komisijos dokumentus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie turi tiesioginį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms;

K.  kadangi pirmiau minėtoje savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas ragino Komisiją, siekiant sustiprinti Sąjungos pilietybę ir naudojimąsi ja, skatinti vietos valdžios institucijas paskirti tarybos narius, kurie būtų atsakingi už Europos Sąjungos reikalus, nes šis lygmuo yra arčiausiai piliečių;

L.  kadangi Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartijoje vartojamas terminas „Europos miestai“;

M.  kadangi Merų paktą sudarė sąlygas parengti integruotą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos; kadangi tokios iniciatyvos rodo, kaip miestų tarpusavio bendradarbiavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali padėti pasiekti ES politikos tikslus;

N.  kadangi pagal Leipcigo chartiją Europos miestai laikomi „vertingu ir nepakeičiamu ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu turtu“ ir jie turėtų prisiimti atsakomybę už teritorinę sanglaudą, o vienoje pagrindinių 2016 m. Komisijos miestų ataskaitos išvadų teigiama, kad miestai yra labai svarbūs siekiant pagrindinių ES ekonomikos, socialinių ir aplinkosaugos tikslų; kadangi dėl šių priežasčių miestams turėtų būti suteiktas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant sanglaudos politiką;

O.  kadangi Leipcigo chartijoje pripažįstama valstybių narių atsakingų ministrų pareiga skatinti darnų teritorijų planavimą pagal Europos policentrinę miestų struktūrą ir nurodoma, kad miestai turėtų būti pagrindiniai miestų regionų plėtros centrai ir turėtų prisiimti atsakomybę už teritorinę sanglaudą;

P.  kadangi ES miestų darbotvarke (Amsterdamo paktu), pripažįstant, kad visiškai laikomasi subsidiarumo principo ir atsižvelgiama į kompetenciją pagal ES sutartis, kuriama valstybių narių, regionų, miestų, Komisijos, Parlamento, Sąjungos patariamųjų organų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atsižvelgiant į partnerystes bendradarbiavimo platforma, siekiant neoficialiai prisidėti rengiant ir peržiūrint būsimus ir esamus ES teisės aktus;

Q.  kadangi į miestų darbotvarkės taikymo sritį įtrauktas visų pirma geresnio reglamentavimo ramstis, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į veiksmingesnį ir nuoseklesnį ES politikos, teisės aktų ir teisinių priemonių įgyvendinimą, tačiau nesiekiama inicijuoti naujų teisės aktų;

R.  kadangi Komisija ragina, įgyvendinant geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį, vietos valdžios institucijas ad hoc pagrindu dalyvauti būsimų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų teritorinio poveikio vertinimuose;

S.  kadangi savo 2016 m. birželio 24 d. išvadose Taryba palankiai įvertino Amsterdamo paktą ir ragino Komisiją, valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas ir Europos Parlamentą, be kita ko, šioje srityje imtis tolesnių veiksmų, be to, ragino Parlamentą aptariant susijusius naujus ir galiojančius ES teisės aktus apsvarstyti su partnerystėmis, užmegztomis atsižvelgiant į generalinių direktorių, atsakingų už miestų reikalus, pateiktas rekomendacijas, susijusius rezultatus ir rekomendacijas, atsižvelgiant į atitinkamų komitetų darbotvarkes;

T.  kadangi pagal tą pačią miestų darbotvarkę Komisijai, be kita ko, tenka pareiga rengiant arba peržiūrint atitinkamus ES teisės aktus, priemones ir iniciatyvas apsvarstyti su partnerystėmis susijusius rezultatus ir rekomendacijas ir bendradarbiauti su miestų valdžios institucijomis bei joms atstovaujančiomis organizacijomis pasinaudojant įvairiomis esamomis galimybėmis konsultuotis ir teikti grįžtamąją informaciją kuriant naują politiką ir rengiant teisėkūros iniciatyvas, taip pat vertinti vykdomas ES strategijas, politiką ir teisės aktus;

U.  kadangi siekiant spręsti naujas saugumo ir imigracijos, demografinių pokyčių, jaunimo nedarbo keliamas problemas, problemas, susijusias su viešųjų paslaugų kokybe, galimybėmis naudotis švaria ir įperkama energija, gaivalinėmis nelaimėmis ir aplinkos apsauga, reikalingas vietos atsakas ir todėl reikia, kad miestai aktyviau dalyvautų formuojant ir įgyvendinant įvairių krypčių ES politiką;

V.  kadangi Europos miestų vertė taip pat susijusi su tuo, kad juose yra didelė Europos bendro kultūros paveldo dalis;

W.  kadangi miestai yra tas lygmuo, kurio politinius sprendimus geriausiai supranta visuomenė ir todėl juose esama daug galimybių gyventojams dalyvauti konstruktyviose diskusijose, kurioms rengti, atsižvelgiant į Regionų komiteto piliečių dialogų organizavimo bendradarbiaujant su vietos ir regioniniais partneriais patirtį, numatoma optimistiškų perspektyvų;

X.  kadangi, atsižvelgiant į politinius poreikius, kylančius iš 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, miestai sustiprino savo gebėjimus plėtoti novatoriškus politikos sprendimus ir priemones siekiant socialinio, ekologinio ir ekonominio tvarumo ir sąžiningų prekybos sistemų, ir susisieti ES ir tarptautiniu mastu, neapsiribojant esamais formatais, siekiant jas įgyvendinti praktiškai;

Y  kadangi Deklaracijoje „ES miestų darbotvarkės kūrimas“, dėl kurios susitikime 2015 m. birželio mėn. susitarė ES ministrai, atsakingi už teritorinę sanglaudą ir miestų klausimus, pripažįstama, koks svarbus vaidmuo tenka Regionų komitetui, EUROCITIES ir Europos savivaldybių ir regionų tarybai (CEMR) išsakant miesto vietovių interesus;

Z.  kadangi miestai gali suteikti galimybę išnaudoti Europos pilietybės galimybes ir ją stiprinti, skatinant aktyvų pilietiškumą, kylantį iš pripažinimo, kad miestai gali veiksmingiau įgyvendinti tarpininkavimo tarp ES ir jos piliečių struktūras;

AA.  kadangi, jei miestai aktyviau dalyvaus formuojant įvairių sričių ES politiką, tai padės užtikrinti didesnę atsakomybę už ES procesus vietos lygmeniu, geresnį valdymą pasitelkiant aktyvesnę dalyvaujamąją Europos demokratiją, didesnius administracinius pajėgumus ir geresnę viešųjų paslaugų kokybę visoje ES ir taip plėtoti piliečių teisę į gerą administravimą, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;

BB.  kadangi svarbu įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į kuo ankstesnį į politikos formavimo ciklą ir skatinti juos dalyvauti teritorinio poveikio vertinimuose;

CC.  kadangi šiuo metu miestų dalyvavimo lygis tebėra nepatenkinamas atsižvelgiant į pageidaujamą poveikį įvairių krypčių ES politikos ir teisės aktų rengimui ir įgyvendinimui; kadangi, be to, šis poveikis padidėtų, jeigu miestai būtų sujungti į tinklus, grindžiamus bendrais istoriniais, geografiniais, demografiniais, ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais bruožais;

1.  pažymi, kad miestų, t. y. didmiesčių, miestelių ir miestų bei didmiesčių zonų, taip pat mažų ir vidutinio dydžio miestų, dalyvavimą ES sprendimų priėmime palengvina jų dalyvavimas Regionų komitete kaip konsultaciniame ir patariamajame organe; mano, kad esant dabartinei institucinei sąrangai nacionaliniu ir ES lygmenimis sudaromos sąlygos skatinti kurti miestų tarpusavio bei miestų ir jiems atstovaujančių organizacijų ir sprendimus priimančių institucijų bendradarbiavimo platformas, laikantis lojalaus bendradarbiavimo, subsidiarumo ir proporcingumo principais;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra vienos apibrėžties, kuria būtų apibūdinama, kas sudaro miestą gyventojų, vietos, funkcijų ir autonomijos lygmens atžvilgiu, o tik urbanizacijos lygio ir gyventojų koncentracijos atžvilgiu, ir todėl kiekviena valstybė narė gali turėti ir turės skirtingą požiūrį į šį terminą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES laipsniškai stiprina keleto politikos sričių miestų dimensiją, tai, pvz., matyti iš „Pažangūs miestai ir gyvenvietės“ koncepcijos (Europos inovacijų partnerystė) ir tokių iniciatyvų kaip Miestų bendrijos iniciatyva I (URBAN I), URBAN II, tvari miestų plėtra (ERPF reglamento 7 straipsnis(8)), miestų plėtros tinklas, „Inovatyvūs miestų sprendimai“, Europos kultūros sostinės, Europos ekologijos sostinės ir Europos inovacijų sostinės iniciatyva, Merų paktas ir ES miestų darbotvarkės;

4.  primena, kad miestai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant tam tikrų sričių politiką ir priemones, pavyzdžiui, susijusias su sanglaudos politika ir Europos struktūriniais bei investicijų fondais; todėl ragina miestus darniai dirbti bendradarbiaujant su visais administravimo lygmenimis, privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene, vadovaujantis partnerystės principu;

5.  akcentuoja ypač svarbų miestų, o taip pat visų vietos institucijų vaidmenį rengiant, kuriant, finansuojant ir įgyvendinant svarbiausias Sąjungos politikos sritis, pvz., kovą su klimato kaita, pasitelkiant miesto, ekonomikos, socialinius ir teritorinius vystymo procesus, kuriais miestams leidžiama spręsti naujus iššūkiu ir pasinaudoti būsimo ES finansavimo laikotarpio teikiamomis galimybėmis, siekiant mobilizuoti turimus išteklius kuriant ne tik pažangius ir tvarius, bet ir kūrybingus ateities miestus; taip pat pabrėžia, kad šiame kontekste svarbios yra pasaulinio masto strategijos ir iniciatyvos, kaip, pvz., JT darnaus vystymosi tikslai arba Pasaulinis merų paktas;

6.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog miestai įrodė gebėjimą efektyviai valdyti integruotus tvarios miestų plėtros veiksmus, reikėtų suteikti jiems svarbesnį vaidmenį įgyvendinant visas susijusias politikos sritis;

7.  pabrėžia, kad galimybė suteikti miestams svarbų vaidmenį Sąjungos išorės politikoje kaip viešosios diplomatijos priemonė, kuri vienija žmones iš skirtingų šalių ir kuria sprendžiami klausimai, dėl įvairių priežasčių neįtraukta į aukšto lygio politikos darbotvarkes, ir ragina geriau finansuoti atitinkamus Sąjungos paramos mechanizmus;

8.  tačiau, pažymi, kad kartais miestai neturi tinkamų priemonių ir administracinių gebėjimų, kad galėtų dalyvauti konkursuose Europos finansavimui gauti; todėl pritaria, kad reikia įsteigti miestams skirtą vieno langelio mechanizmą, kurio interneto svetainė ir dokumentai turėtų būti prieinami visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis; ragina geriau koordinuoti ir integruoti miestams skirtas programas ir priemones skirtingose ES politikos srityse, ko galima pasiekti paskiriant atsakingą Komisijos narį, kuris užsiimtų vadovaujančiu politiniu vaidmeniu šioje srityje ir šioms politikos kryptims suteiktų strateginę kryptį, reaguojant į didėjantį ES politikos dėmesį miestų zonoms; šiuo klausimu tai pat būtina atsižvelgti į skirtingą Europos vietos institucijų prigimtį ir skirtingas jų galimybes; pabrėžia, kad būtina skatinti labiau subalansuotas galimybes miestams – kad ir kokio dydžio jie būtų – naudotis šiomis priemonėmis ir atitinkamomis programomis, visų pirma vystant konsultacinius pajėgumus;

9.  teigiamai vertina ES miestų darbotvarkę, kuri yra naujas daugiapakopio valdymo modelis, grindžiamas partneryste, ir pagal kurią miestai dalyvauja peržiūrint galiojančius teisės aktus ir svarstant būsimą politiką; pabrėžia poreikį integruotai ir visapusiškai praktikoje įgyvendinti daugiapakopio valdymo modelį, patvirtintą ES aktais, laikantis pagrindinių ES politikos tikslų; atkreipia dėmesį į svarbų papildomą vietos ir „iš apačios į viršų“ principų, pvz., bendruomenės inicijuotos vietos plėtra, vaidmenį;

10.  ragina koordinuoti, sustiprinti ir oficialiai įtvirtinti miestų darbotvarkę; mano, kad ji nebeturėtų būti savanoriškas procesas ir kad valstybės narės ir Komisija turėtų įgyti daugiau atsakomybės bei įsipareigoti atidžiai išnagrinėti gautas rekomendacijas ir, jei įmanoma, jas įgyvendinti praktiškai;

11.  ragina partnerystes, veikiančias pagal miestų darbotvarkę, nedelsiant įgyvendinti rekomendacijas ir veiksmų planus; taip pat ragina Komisiją parodyti, kaip buvo atsižvelgta į šiuos konkrečius pasiūlymus, ypač susijusius su geresniu reglamentavimu, finansavimu ir žiniomis, ir įtraukti juos ateityje (kai tinkama) priimant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; ragina Komisiją nuolat pranešti apie šiuos rezultatus Parlamentui;

12.  palankiai vertina miestų bendradarbiavimo platformas, kuriomis sudaromos sąlygos kurti sinergijas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir geresniam ES politikos įgyvendinimui vietoje; mano, kad ES merų paktas dėl klimato ir energetikos – puikus sektinas pavyzdys;

13.  palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė Miestų duomenų platformą; tačiau, ragina Eurostatą ir Komisiją rinkti ir kaupti išsamesnius duomenis, pirmiausia srautų duomenis, siekiant veiksmingai pritaikyti dabartinę politiką ir suformuoti politiką ateityje;

14.  mano, kad reikia stiprinti ankstyvą ir suderintą miestų dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese remiantis dabartine ES institucine sąranga, visų pirma kiek tai susiję su tiesioginį poveikį jiems darančiais teisės aktais, užtikrinant politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumą ir veiksmingumą bei tuo pačiu atsižvelgiant į skirtingas konstitucines valstybių narių realijas; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos piliečių iniciatyvą ir ragina labiau populiarinti šią priemonę valstybės narės;

15.  yra įsitikinęs, kad reikia labai sutvirtinti miestų vaidmenį formuojant būsimą ES politiką; todėl ragina ES dar kartą įvertinti galimybes parengti Europos miestų politiką, ypač atsižvelgiant į ilgalaikį poveikį;

16.  primena, kad Regionų komitetas koordinuoja „Europa 2020“ stebėsenos platformą (EUROPA 2020MP), kurios pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad rengiant Komisijos ekonomikos augimo ir inovacijų strategiją būtų atsižvelgta į miestų, regionų ir kitų vietos valdžios institucijų nuomonę;

17.  rekomenduoja stiprinti politinį miestų ir savivaldybių atstovavimą dabartinėje ES institucinėje sistemoje, be kita ko, atsižvelgiant į stipresnį valstybių narių atstovavimą miestams Regionų komitete, nesumažinant regionų ir kaimo vietovių vaidmens;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų teritorinių struktūrų įvairovę būtų visapusiškai atsižvelgta jų pateiktuose pasiūlymuose skirti Regionų komiteto narius ir, jei reikia, siūlyti skirti daugiau vietos lygmens atstovų Regionų komitete;

19.  pabrėžia miestams atstovaujančių asociacijų, pavyzdžiui, tinklo EUROCITIES ir Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR), svarbą; pasisako už tai, kad vietos valdžios institucijoms ir miestų interesams formuojant politiką atstovaujančioms asociacijoms, pvz., tinklui EUROCITIES ir CEMR, būtų sudarytos ypač palankios sąlygos dalyvauti formuojant politiką, ir mano, kad tokios asociacijos turėtų tapti pagrindinėmis ES institucijų partnerėmis kuriant nuolatinį struktūrinio dialogo mechanizmą, įskaitant Regionų komitetą, visų pirma teisėkūros proceso etapu;

20.  rekomenduoja, kad būtų atliekami visų politikos priemonių ir teisės aktų, kurie daro poveikį vietos lygmeniu, teritorinio poveikio vertinimai; mano, kad dialogas su vietos ir miestų valdžios institucijų atstovų organizacijomis turėtų paskatinti jas prisidėti prie teritorinio poveikio vertinimo, jo metų būtų tariamasi dėl parengiamųjų tyrimų dėl politikos formavimo ir reguliariai užtikrinama tikslinė techninė kompetencija ES teisės aktų įgyvendinimo srityje subnacionaliniu lygmeniu; primena, kad Regionų komitetas atlieka teritorinio poveikio vertinimus;

21.  ragina Tarybą ir vietos valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti; ragina miestams ir regionams suteikti konsultacinį vaidmenį, o jiems atstovaujančias asociacijas Taryboje paremti, kai nagrinėjami klausimai, kurie daro poveikį vietos lygmeniu;

22.  mano, kad miestai, miestų centrai ir savivaldybės turėtų būti suprantami plačiau nei vien viešojo valdymo taikant demokratinę kontrolę struktūros ir turėtų būti laikomi vietomis, kuriose galima rengti viešiems debatams, žinioms perduoti ir politinei erdvei Europos Sąjungoje kurti skirtus forumus; pažymi, kad būtina apibrėžti elementus, kuriais remiama ši Europos viešoji erdvė, kuriai būdinga galimybė naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, ir tokios vertybės kaip lygybė, nediskriminavimas ir teisingumas;

23.  taip pat akcentuoja, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį politiniame ES gyvenime; mano, kad miestai yra tas lygmuo, kuriame žmonės gali lengvai įsitraukti, ir turi privilegijuotą prieigą prie didelės dalies ES gyventojų; atkreipia dėmesį į tai, kad todėl miestai gali atlikti įteisinimo funkciją ir prisidėti prie sąmoningumo ugdymo kampanijų ES piliečių teisių srityje;

24.  primena, kad regionai ir miestai turėtų būti pripažįstami centrais, darančiais teigiamą poveikį rengiant ES strategijas, nes juose vietos lygmeniu kyla globalios problemos ir jos sprendžiamos vietoje, taip padedant stiprinti Sąjungos daugiapakopio valdymo sistemą, ir kad šis aspektas yra susijęs su praktiniais padariniais ES sprendimų priėmimo proceso taikant principą „iš apačios į viršų“ arba „iš viršaus į apačią“ institucinei struktūrai;

25.  mano, kad atstovavimas miestams neturėtų būti susijęs tik su oficialių jų atstovų dalyvavimu valdymo ir konsultavimo struktūrose ir kad didmiesčiai, miestai ir kaimai (ne tik šalių ir regionų sostinės) turėtų tapti diskusijų apie Sąjungos ir jos politikos krypčių ateitį centrais;

26.  mano, kad, norėdamos tapti diskusijų apie Europos Sąjungos ateitį ir jos politiką centrais, savivaldybės turi paskirti tarybos narį, atsakingą už Europos reikalus, ir kad tokius įgaliojimus turintiems tarybų nariams turėtų būti sukurtas tinklas;

27.  ragina miestams ir vietos valdžios institucijoms skirti pakankamą paramą, kad jie galėtų pagerinti ES politikos formavimo miestų dimensiją;

28.  rekomenduoja siekiant formuoti ir įgyvendinti ES politiką išnaudoti ES miestų potencialą, rengiant diskusijas ir konsultacijas ne tik tose srityse, kurios siaurąja prasme susijusios su miestų politika;

29.  atkakliai tvirtina, kad tokį tikslą bus įmanoma pasiekti tik tada, jei diskusijos ir konsultacijos bus rengiamos ne šalių ar regionų sostinėse, o kitose miestų teritorijose, nes jos gali būti forumai, kuriuose galėtų lengvai dalyvauti netoliese, taip pat ir miesteliuose bei kaimuose, gyvenantys piliečiai, siekiant pagrindinio tikslo – priartinti Europos Sąjungą prie piliečių;

30.  pripažįsta, kad svarbu numatyti dalyvavimo modelius, pritaikytus įvairioms aplinkybėms ir įvairių dydžių ir svarbos miesto teritorijoms – nuo Europos šalių sostinių iki mažų ir vidutinio dydžio miestų;

31.  mano, kad Parlamentas kartu su Regionų komitetu natūraliai skatina šį procesą, nes šios institucijos gali kelti klausimus, kurie yra diskusijų ir konsultacijų atspirties taškas, ir daryti išvadas remdamosi išreikštais požiūriais bei nuomonėmis ir surinktais duomenimis apie projektus;

32.  siūlo konsultavimosi su piliečiais procesą organizuoti Parlamentui ir Regionų komitetui bendradarbiaujant su Europos miestų, pripažintų tinkamomis vietomis Europos diskusijų forumams rengti, tarybomis ir mano, kad tokie forumai, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pirmiausia turėtų būti rengiami miestuose, kurie yra svarbūs ir daro poveikį didžiajai regiono gyventojų daliai, siekiant užtikrinti kuo aktyvesnį dalyvavimą;

33.  be to, mano, jog miestų, pripažintų tinkamomis vietomis Europos diskusijų forumams rengti, tarybos turėtų būti atsakingos už tai, kad universitetai, vietos mokyklos ir kitos švietimo įstaigos, taip pat žiniasklaida, socialinės organizacijos ir asociacijos bei plačioji visuomenė įgytų daug profesinės ir visuomeninės patirties ir kad jiems būtų užtikrinta nemokama ir atvira prieiga bei galimybė dalyvauti diskusijose ir konsultacijose; mano, kad šios tarybos taip pat turėtų būti atsakingos už tai, kad dalyvauti forumuose būtų kviečiami visų lygmenų miestų valdymo institucijų, įskaitant mažesnius padalinius, arba didesnių miesto teritorijų tarybų partnerių atstovai, ir kad taip pat būtų prasminga ES lygmens arba atitinkamų institucijų ir forumams rengti skirto Europos miesto tarybos sudarytame susitarime nustatyti teritorinę tokio įpareigojimo taikymo sritį;

34.  siūlo sukurti bandomąją 54 Europos diskusijų forumų programą, užtikrinant suderintą teritorinį atstovavimą ir atstovavimą įvairių dydžių miestams; ši programa būtų įgyvendinama ne valstybių narių sostinėse, siekiant sukurti savivaldybių lygmens diskusijų ir konsultacijų apie ES reikalus sistemą;

35.  pabrėžia, kad Europos miestai turi keistis gerąja patirtimi, nes kai kurie iš jų sėkmingai įgyvendino migracijos arba klimato kaitos programas arba naujoviško miesto valdymo planus;

36.  mano, kad stiprinant miestų vaidmenį formuojant ES politiką, taip pat ir Regionų komitete, ne mažinamas, o didinamas pasitikėjimas kitų lygmenų valdymu, o nes juo remiamas daugiapakopis valdymas ir subsidiarumas remiantis abipusiu pasitikėjimu tarp ES, valstybių narių ir regionų ir vietos valdžios institucijų;

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 212 E, 2010 8 5, p. 82.

(2)

OL C 326, 2012 10 26, p. 391;

(3)

OL C 316, 2017 9 22, p. 124.

(4)

OL L 74, 2014 3 14, p. 1.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0049.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0048.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0487.

(8)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 289).


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (15.5.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl miestų vaidmens Sąjungos institucinėje sistemoje

(2017/2037(INI))

Nuomonės referentas (*): Jan Olbrycht

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad miestai, t. y. miestai, miesteliai ir miestų bei didmiesčių zonos, taip pat maži ir vidutinio dydžio miestai, kurie yra didelių ES teritorijų pagrindas, neturi oficialaus vaidmens Sąjungos institucinėje sistemoje, išskyrus jų atstovų vaidmenį Regionų komitete (RK), kurio vaidmuo yra tik patariamasis; tačiau, pabrėžia, kad beveik visos ES politikos turi didelį tiesioginį arba netiesioginį poveikį miestams, o išrinktieji vietos atstovai gali (laikantis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų) tapti svarbiais tarpininkais tarp ES ir jos piliečių, kurie turėtų būti realiai įtraukti į Europos integracijos procesą, inter alia, vykdant geresnį tarpusavio bendradarbiavimą bei kokybiškai informuojant apie vykdomą politiką;

2.  pažymi, kad Leipcigo chartijoje nustatyti miestų ekonominiai, socialiniai ir kultūros ištekliai ir teigiama, kad miestai turėtų prisiimti atsakomybę už teritorinę sanglaudą; todėl pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kuris turėtų būti suteiktas miestams įgyvendinant sanglaudos politiką;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra vienos apibrėžties, kuria būtų apibūdinama, kas sudaro miestą gyventojų, vietos, funkcijų ir autonomijos lygmens atžvilgiu, o tik urbanizacijos lygio ir gyventojų koncentracijos atžvilgiu, o todėl kiekviena valstybė narė gali turėti ir turės skirtingą požiūrį į terminą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES laipsniškai stiprina keletos politikos sričių miestų dimensiją, tai pvz. matyti iš visos „Pažangūs miestai ir gyvenvietės“ koncepcijos (Europos inovacijų partnerystė) ir tokių iniciatyvų kaip Miestų bendrijos iniciatyva I (URBAN I), URBAN II, tvari miestų plėtra (ERPF reglamento 7 straipsnis), miestų plėtros tinklas, „Inovatyvūs miestų sprendimai“, Europos kultūros sostinės, Europos ekologijos sostinės ir Europos inovacijų sostinės iniciatyva, Merų paktas ir ES miestų darbotvarkės;

5.  akcentuoja ypač svarbų miestų, o taip pat visų vietos institucijų vaidmenį rengiant, kuriant, finansuojant ir įgyvendinant svarbiausias Sąjungos politikos sritis, pvz. kovą su klimato kaita, pasitelkiant miesto, ekonomikos, socialinius ir teritorinius vystymo procesus, kuriais miestams leidžiama spręsti naujus iššūkiu ir pasinaudoti būsimo ES finansavimo laikotarpio teikiamomis galimybėmis, siekiant mobilizuoti turimus išteklius kuriant ne tik pažangius ir tvarius, bet ir kūrybingus ateities miestus; taip pat pabrėžia, kad šiame kontekste svarbios yra pasaulinio masto strategijos ir iniciatyvos, kaip pvz. JT darnaus vystymosi tikslai arba Pasaulinis merų paktas;

6.  pabrėžia, kad svarbus miestų vaidmuo Sąjungos išorės politikoje gali būti viešosios diplomatijos priemonė, kuri vienija žmones iš skirtingų šalių ir kuria sprendžiami klausimai, dėl įvairių priežasčių neįtraukti į aukšto lygio politikos darbotvarkes, ir ragina geriau finansuoti atitinkamus Sąjungos paramos mechanizmus;

7.  tačiau, pažymi, kad kartais miestai neturi tinkamų priemonių ir administracinių gebėjimų, kad galėtų dalyvauti konkursuose Europos finansavimui gauti; todėl pritaria vieno langelio mechanizmo miestams įsteigimui, kurių interneto svetainės ir dokumentai turėtų būti prieinami visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir ragina geriau koordinuoti ir integruoti miestams skirtas programas ir priemones skirtingose ES politikos srityse, ko galima pasiekti paskiriant atsakingą Komisijos narė, kuris užsiimtų vadovaujančiu politiniu vaidmeniu šioje srityje ir šioms politikos kryptims suteiktų strateginę kryptį, reaguojant į didėjantį ES politikos dėmesį miestų zonoms; šiuo klausimu tai pat būtina atsižvelgti į skirtingą Europos vietos institucijų prigimtį ir skirtingas jų galimybes; pabrėžia, kad būtina skatinti labiau subalansuotas galimybes miestams – kad ir kokio dydžio jie būtų – naudotis šiomis priemonėmis ir atitinkamomis programomis, visų pirma vystant konsultacinius pajėgumus;

8.  teigiamai vertina ES miestų darbotvarkę, kuri yra naujas daugiapakopio valdymo modelis, grindžiamas partneryste, ir pagal kurią, be kita ko, miestai dalyvauja peržiūrint galiojančius teisės aktus ir svarstant būsimą politiką; todėl akcentuoja poreikį integruotai ir visapusiškai praktikoje įgyvendinti daugiapakopio valdymo modelį, patvirtintą ES aktais, laikantis pagrindinių ES politikos tikslų ir nepamiršti svarbaus papildomo vietos ir „iš apačios į viršų“ principų vaidmens, kam puikus pavyzdys yra bendruomenės inicijuotos vietos plėtra;

9.  ragina miestų darbotvarkę koordinuoti, sustiprinti ir oficialiai įtvirtinti; mano, kad ji nebeturėtų būti ne savanoriškas procesas ir kad valstybės narės ir Komisija turėtų įgyti daugiau atsakomybės bei įsipareigoti atidžiai išnagrinėti gautas rekomendacijas ir, jei įmanoma, jas įgyvendinti praktiškai;

10.  ragina partnerystes, veikiančias pagal miestų darbotvarkę, nedelsiant įgyvendinti rekomendacijas ir veiksmų planus; taip pat ragina Komisiją parodyti, kaip buvo atsižvelgta į šiuos konkrečius pasiūlymus, ypač susijusius su geresniu reglamentavimu, finansavimu ir žiniomis, ir įtraukti juos ateityje (kai tinkama) priimant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; ragina Komisiją nuolat pranešti apie šiuos rezultatus Parlamentui;

11.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog miestai įrodė gebėjimą efektyviai valdyti integruotus tvarios miestų plėtros veiksmus, reikėtų suteikti jiems svarbesnį vaidmenį įgyvendinant visas susijusias politikos sritis;

12.  primygtinai ragina Komisiją pradėti taikyti platų visų susijusių ES politikos sričių miestų aspekto teritorinio poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti, kad visi būsimi teisės aktai būtų grindžiami vietos ir regiono lygmens įgyvendinimo pasekmių analize; ragina aktyviau bendradarbiaujant į šį procesą įtraukti miestus, miestų asociacijas, vietos ir regionų valdžios institucijas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą;

13.  palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė Miestų duomenų platformą; tačiau, ragina Eurostatą ir Komisiją rinkti ir kaupti išsamesnius duomenis, pirmiausia srautų duomenis, siekiant veiksmingai pritaikyti dabartinę politiką ir suformuoti politiką ateityje;

14.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų teritorinių struktūrų įvairovę, būtų visapusiškai atsižvelgta jų pateiktuose pasiūlymuose skirti Regionų komiteto narius ir, jei reikia, siūlyti skirti daugiau vietos lygmens atstovų Regionų komitete;

15.  pabrėžia miestams atstovaujančių asociacijų, pavyzdžiui, tinklo EUROCITIES ir Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR), svarbą; ragina jas, jeigu ir kai tinkama, aktyviau dalyvauti atitinkamose Komisijos ekspertų grupėse ir Tarybos darbo grupėse; taip pat akcentuoja, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį politiniame ES gyvenime ir apibrėžiant Europos miestų politiką;

16.  yra įsitikinęs, kad reikia labai sutvirtinti miestų vaidmenį formuojant būsimą ES politiką; todėl ragina ES dar kartą įvertinti galimybes parengti Europos miestų politiką, ypač atsižvelgiant į ilgalaikį poveikį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

15.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Aleksander Gabelic, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Paul Nuttall, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, John Howarth, Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Bronis Ropė, Davor Škrlec, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dariusz Rosati, Boris Zala

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

31

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Sławomir Kłosowski, Ruža Tomašić

EFDD

Isabella Adinolfi, Rosa D’Amato

GUE/NGL

Younous Omarjee

PPE

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Dariusz Rosati, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller

S&D

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Aleksander Gabelic, John Howarth, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Liliana Rodrigues, Kerstin Westphal, Boris Zala, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Bronis Ropė, Davor Škrlec

3

-

EFDD

Paul Nuttall

ENF

Steeve Briois

NI

Konstantinos Papadakis

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

24.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Martina Anderson, Jérôme Lavrilleux, Jiří Pospíšil, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Eduard Kukan, Fernando Ruas


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

GUE/NGL

Martina Anderson, Barbara Spinelli

NI

Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Danuta Maria Hübner, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Eduard Kukan, Markus Pieper, Jiří Pospíšil, Fernando Ruas, György Schöpflin, Rainer Wieland

S&D

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Pascal Durand

1

-

NI

Diane James

1

0

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. birželio 22 d.Teisinis pranešimas