Procedūra : 2016/0360A(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0242/2018

Pateikti tekstai :

A8-0242/2018

Debatai :

PV 15/04/2019 - 17
CRE 15/04/2019 - 17

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0369

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 2991kWORD 862k
28.6.2018
PE 613.409v04-00 A8-0242/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(COM(2016)0850 – C8-0480/2016 – 2016/0360A(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Peter Simon

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(COM(2016)0850 – C8-0480/2016 – 2016/0360A(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0850),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0480/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui padalyti į pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0242/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(3)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

2016/0360 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės Sąjunga įvykdė esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą, kuria siekta padidinti jos finansų įstaigų atsparumą. Ši reforma atlikta daugiausia remiantis tarptautiniu mastu sutartais standartais. Tarp daugelio priemonių, sudariusių reformų rinkinį, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013(6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES(7), kuriais sugriežtinti rizikos ribojimo reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms;

(2)  nors įvykdžius reformą buvo sustiprintas finansų sistemos stabilumas ir atsparumas daugelio rūšių galimiems būsimiems sukrėtimams ir krizėms, ja nebuvo išspręstos visos nustatytos problemos. Svarbi priežastis buvo tai, kad tokios tarptautinės standartų nustatymo institucijos kaip Bazelio bankų priežiūros komitetas (Bazelio komitetas) ir Finansinio stabilumo taryba (FST) tuo metu dar nebuvo baigusios savo darbo, kuriuo siekė tarptautiniu mastu susitarti dėl tų problemų sprendimo būdų. Dabar, kai su svarbiomis papildomomis reformomis susijęs darbas jau baigtas, reikėtų spręsti likusias problemas;

(3)  2015 m. lapkričio 24 d. komunikate Komisija pripažino papildomo rizikos mažinimo poreikį ir įsipareigojo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris būtų pagrįstas tarptautiniu mastu sutartais standartais. Poreikis imtis tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų, siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje, pripažintas ir Tarybos 2016 m. birželio 17 d. išvadose, ir 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje(8);

(4)  rizikos mažinimo priemonėmis turėtų būti ne tik papildomai stiprinamas Europos bankų sistemos atsparumas ir rinkų pasitikėjimas ja, bet ir sudaromas pagrindas toliau siekti pažangos baigiant kurti bankų sąjungą. Tas priemones taip pat reikėtų svarstyti atsižvelgiant į platesnio masto Sąjungos ekonomikai aktualius uždavinius, ypač į poreikį skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą esant neaiškioms ekonominėms perspektyvoms. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką, pradėtos įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai ir kapitalo rinkų sąjunga. Todėl svarbu, kad visos rizikos mažinimo priemonės sklandžiai derėtų su tomis politikos iniciatyvomis ir su platesnėmis pastarojo meto finansų sektoriaus reformomis;

(5)  šio keičiančiojo reglamento nuostatos turėtų būti lygiavertės tarptautiniu mastu sutartiems standartams ir jomis turėtų būti užtikrintas tolesnis Direktyvos 2013/36/EB ir šio reglamento lygiavertiškumas sistemai „Bazelis III“. Tikslinių koregavimų, daromų siekiant atsižvelgti į Sąjungos ypatumus ir bendresnius politikos argumentus, taikymo sritis ar trukmė turėtų būti riboti, kad nebūtų pakenkta bendram rizikos ribojimo sistemos patikimumui;

(6)  esamas rizikos mažinimo priemones ir visų pirma ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus taip pat reikėtų tobulinti užtikrinant, kad juos būtų galima taikyti proporcingiau ir kad jie nesudarytų per didelės reikalavimų laikymosi naštos, ypač mažesnėms ir mažesnio sudėtingumo įstaigoms;

(6a)  siekiant tikslingai įgyvendinti palengvinimo priemones taikant proporcingumo principą, būtina tiksli mažų ir nesudėtingų įstaigų apibrėžtis. Siekiant tinkamai kvalifikuoti ir apibrėžti mažas ir nesudėtingas įstaigas ir atitinkamai nustatyti tokių įstaigų riziką, taip pat būtina mažos ir nesudėtingos įstaigos dydį ir rizikos pobūdį vertinti atsižvelgiant į visą nacionalinės ekonomikos, kurioje ji daugiausia veikia, dydį. Vien nustatant vienodą absoliučiąją ribą nebūtų atsižvelgiama į šiuos reikalavimus. Todėl tikslinga, kad kompetentingos priežiūros institucijos įtraukdamos santykinį komponentą, apskaičiuojamą pagal valstybės narės ekonominės veiklos rezultatus, galėtų pasinaudoti teise veikti savo nuožiūra tam, kad ribą pritaikytų prie vidaus aplinkybių ir atitinkamai ją sumažintų. Taip pat, kadangi įstaigos dydis savaime neturi lemiamos reikšmės jos rizikos pobūdžiui, būtina papildomais kokybiniais kriterijais užtikrinti, kad tik atitinkanti nustatytus kriterijus įstaiga būtų laikoma maža ir nesudėtinga ir galėtų turėti naudos iš konkrečiai tokioms įstaigoms siekiant didesnio proporcingumo nustatytų taisyklių;

(7)  sverto koeficientais padedama išlaikyti finansinį stabilumą, taikant juos kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonę rizika grindžiamiems kapitalo reikalavimams ir jais ribojant pernelyg didelį sverto augimą ekonominio pakilimo laikotarpiais. Todėl reikėtų nustatyti sverto koeficiento reikalavimą, kuriuo būtų papildyta dabartinė sverto koeficiento pranešimo ir atskleidimo sistema;

(8)  siekiant be reikalo nevaržyti įstaigų skolinimo įmonėms bei privatiems namų ūkiams ir išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio rinkos likvidumui, sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti nustatytas tokio lygio, kad būtų patikima finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kuria būtų mažinama pernelyg didelio sverto rizika nekliudant ekonomikos augimui;

(9)  Europos bankininkystės institucija (EBI) savo ataskaitoje Komisijai(9) padarė išvadą, kad bet kurios rūšies kredito įstaigoms nustatytas 3 % 1 lygio kapitalo sverto koeficientas būtų patikima finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Dėl 3 % sverto koeficiento reikalavimo taip pat tarptautiniu lygmeniu susitarė Bazelio komitetas. Todėl turėtų būti nustatytas 3 % dydžio sverto koeficiento reikalavimas;

(10)  vis dėlto 3 % sverto koeficiento reikalavimu kai kurie verslo modeliai ir verslo linijos būtų suvaržyti labiau negu kiti. Visų pirma tai darytų neproporcingą poveikį viešosios plėtros bankų viešajam skolinimui ir oficialiai garantuojamiems eksporto kreditams. Todėl šių rūšių pozicijoms taikomą sverto koeficientą reikėtų patikslinti; Todėl turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kurie padėtų užtikrinti tokių kredito įstaigų viešąjį įgaliojimą ir turėtų apimti tokius aspektus kaip tų kredito įstaigų įsteigimas, vykdomos veiklos rūšis, jų tikslas, viešųjų įstaigų garantijos priemonės ir indėlių priėmimo veiklos apribojimai. Tačiau dėl banko steigimo formos ir būdų turėtų būti paliekama spręsti valstybės narės centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijoms; tai galėtų būti tokių valdžios institucijų naujos kredito įstaigos sukūrimas, jau esamo subjekto įsigijimas arba perėmimas, be kita ko, pagal koncesijos sutartis ir pagal pertvarkymo procedūrą;

(11)  sverto koeficientas taip pat neturėtų kliudyti įstaigoms teikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugas klientams. Todėl į sverto koeficiento pozicijų matą neturėtų būti įskaitomos pradinės garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, įstaigų gaunamos pinigais iš savo klientų ir pervedamos pagrindinėms sandorio šalims;

(12)  Bazelio komitetas persvarstė tarptautinį sverto koeficiento standartą siekdamas papildomai patikslinti tam tikrus to koeficiento sandaros aspektus. Siekiant pagerinti vienodas tarptautines veiklos sąlygas ES įstaigoms, kurios vykdo veiklą už Sąjungos ribų, ir užtikrinti, kad sverto koeficientas tebebūtų veiksminga papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tuo persvarstytu standartu;

(13)  įstaigoms, kurios dėl dydžio, sąsajų, sudėtingumo, nepakeičiamumo ar pasaulinės svarbos laikomos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų būti nustatytas sverto koeficiento priedas, nes dėl G-SII patiriamų finansinių sunkumų gali ilgam susilpnėti visa finansų sistema, o tai – vėl nulemti kreditavimo krizę Sąjungoje. Dėl tokio pavojaus finansų sistemai ir realiosios ekonomikos finansavimui tikimasi valstybės vykdomo tokių įstaigų gelbėjimo ir tai yra netiesioginė garantija G-SII. Tokiomis aplinkybėmis gali atsitikti taip, kad G-SII nebesilaikys griežtos rinkos drausmės ir prisiims per didelę riziką, o dėl to vėlgi labai tikėtini G-SII finansiniai sunkumai ateityje. Siekdami veiksmingai kovoti su minėtais neigiamais išorės veiksniais ES teisės aktų leidėjai turėtų atsižvelgti į kitose jurisdikcijose jau taikomus griežtesnius sverto koeficientus. Atsižvelgiant į galutinius Bazelio komiteto kalibravimo darbo, susijusio su sverto koeficientu, rezultatus, reikėtų nustatyti mažiausią G-SII sverto koeficiento 3 % ribą ir papildomai jis turėtų būti padidintas 50 % G-SII griežtesnių nuostolių padengimo pagal riziką įvertintų reikalavimų;

(14)  2015 m. lapkričio 9 d. FST paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. Total Loss-Absorbing Capacity, TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Turkijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB) turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų suteikta galimybė įgyvendinti TLAC standartą iki tarptautiniu mastu sutarto 2019 m. termino;

(15)  Sąjungoje įgyvendinant TLAC standartą reikia atsižvelgti į galiojantį minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES(10). Kadangi TLAC ir MREL siekiama to paties tikslo užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai yra bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis turėtų būti įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jame nustatant naują nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, o konkrečioms įmonėms, kurios yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII), taikytinas papildomas reikalavimas ir konkrečioms įmonėms, kurios nėra G-SII, skirtas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014(11) pakeitimus. Atitinkamas nuostatas, kuriomis TLAC standartas įtraukiamas į šį reglamentą, reikėtų skaityti kartu su minėtų teisės aktų ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatomis;

(16)  pagal TLAC standartą, kuris taikomas tik G-SIB, šiame reglamente nustatytas minimalus reikalavimas turėti pakankamą nuosavų lėšų ir labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų sumą turėtų būti taikomas tik G-SII. Tačiau šiame reglamente nustatytos tinkamų įsipareigojimų taisyklės turėtų būti taikomos visoms įstaigoms atsižvelgiant į papildomus koregavimus ir reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 2014/59/ES;

(17)  laikantis TLAC standarto, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas pertvarkytiniems subjektams, kurie patys yra G-SII arba priklauso G-SII laikomai grupei. Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas individualiai arba konsoliduotai, priklausomai nuo to, ar tokie pertvarkytini subjektai yra pavienės patronuojamųjų įmonių neturinčios įstaigos, ar patronuojančiosios įmonės;

(18)  Direktyvoje 2014/59/ES pertvarkymo priemones leidžiama naudoti ne tik įstaigoms, bet ir finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms bei mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Todėl patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turėtų taip pat, kaip ir patronuojančiosios įstaigos, turėti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą;

(19)  siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo veiksmingumą ypač svarbu, kad priemonių, turimų siekiant laikytis to reikalavimo, nuostolių padengimo pajėgumas būtų didelis. Nei tie įsipareigojimai, kuriems netaikoma Direktyvoje 2014/59/ES nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nei kiti įsipareigojimai, kuriems nors iš esmės ir gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, tačiau ją taikant praktiškai galėtų kilti sunkumų, tokio pajėgumo neturi. Todėl tų įsipareigojimų nereikėtų laikyti tinkamais nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti. Kita vertus, kapitalo priemonių, kaip ir subordinuotųjų įsipareigojimų, nuostolių padengimo pajėgumas yra didelis. Taip pat ir įsipareigojimų, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip kai kurie neįtraukti įsipareigojimai, nuostolių padengimo pajėgumą reikėtų iki tam tikro lygio pripažinti laikantis TLAC standarto;

(19a)  į Sąjungos teisę perkeliant TLAC standartą turi būti užtikrinama, kad įstaigos kuo greičiau atitiktų nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. Šiuo tikslu būtina nustatyti skolos finansinių priemonių, atitinkančių tam tikrus kriterijus, tęstinumo išlygą. Todėl įsipareigojimams, išleistiems prieš [šio reglamento įsigaliojimo data], tam tikri tinkamumo kriterijai turėtų būti netaikomi. Tokia tęstinumo išlyga turėtų būti taikoma tiek TLAC reikalavimų subordinuotosios dalies ir MREL reikalavimų subordinuotosios dalies įsipareigojimams pagal Direktyvą 2014/59/ES, tiek TLAC reikalavimų nesubordinuotajai daliai ir MREL reikalavimų nesubordinuotajai daliai pagal Direktyvą 2014/59/ES;

(20)  siekiant išvengti dvigubo įsipareigojimų įskaitymo vykdant nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, turėtų būti nustatytos turimų tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo taisyklės, analogiškos atitinkamam atskaitymo metodui, kuris Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau nustatytas kapitalo priemonėms. Pagal tą metodą turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės turėtų būti pirma atskaitomos iš tinkamų įsipareigojimų, o tada, jeigu neturima pakankamai įsipareigojimų, jos turėtų būti atskaitomos iš 2 lygio kapitalo priemonių;

(21)  TLAC standarte nustatyti tam tikri įsipareigojimų tinkamumo kriterijai, kurie yra griežtesni negu dabartiniai kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai turėtų būti suderinti atsižvelgiant į priemonių, išleidžiamų per specialiosios paskirties subjektus, netinkamumą nuo 2022 m. sausio 1 d.;

(22)  nuo tada, kai priimtas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, tarptautinis įstaigų turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų rizikos ribojimo tvarkos standartas iš dalies pakeistas siekiant pagerinti įstaigų turimoms reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikomą tvarką. Reikšmingi to standarto pakeitimai apėmė vieno bendro metodo taikymą nustatant nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms dėl įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus, aiškiai nustatytą viršutinę ribą, iki kurios bendri nuosavų lėšų reikalavimai taikomi reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, ir rizikai jautresnį metodą, pagal kurį nustatoma išvestinių finansinių priemonių vertė skaičiuojant reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinius išteklius. Tačiau reikalavimų neatitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikoma tvarka nepakeista. Kadangi persvarstytais tarptautiniais standartais nustatyta tvarka yra tinkamesnė pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos aplinkybėmis, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos teisę, į ją įtraukiant tuos standartus;

(23)  siekiant užtikrinti, kad įstaigos tinkamai tvarkytų savo pozicijas, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos, tų pozicijų vertinimo taisyklės turėtų būti jautrios rizikai ir jomis turėtų būti skatinama užtikrinti pagrindinių KIS pozicijų skaidrumą. Todėl Bazelio komitetas priėmė persvarstytą standartą, kuriame nustatyta aiški pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumų apskaičiavimo metodų hierarchija. Ta hierarchija atitinka pagrindinių pozicijų skaidrumo lygį. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tomis tarptautiniu mastu sutartomis taisyklėmis;

(24)  apskaičiuojant išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertę pagal sandorio šalies kredito rizikos sistemą Reglamente (ES) Nr. 575/2013 įstaigoms šiuo metu suteikta galimybė rinktis iš trijų skirtingų standartizuotų metodų: standartizuoto metodo (SM), rinkos vertės metodo (RVM) ir pradinės pozicijos metodo (PPM);

(25)  tačiau pagal tuos standartizuotus metodus nėra deramai pripažįstamas riziką mažinantis tų pozicijų užtikrinimo priemonių pobūdis. Jų kalibravimai yra pasenę ir pagal juos neatsižvelgiama į didelį per finansų krizę pastebėtą kintamumą. Be to, pagal juos nėra deramai pripažįstama užskaitos nauda. Siekdamas ištaisyti šiuos trūkumus Bazelio komitetas nusprendė pakeisti SM ir RVM nauju standartizuotu išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodu – vadinamuoju standartizuotu sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodu (angl. Standardised Approach for Counterparty Credit Risk, SA-CCR). Kadangi persvarstytais tarptautiniais standartais nustatytas naujas standartizuotas metodas yra tinkamesnis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos aplinkybėmis, Sąjungos teisę reikėtų pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(26)  SA-CCR metodas yra jautresnis rizikai negu SM ir RVM, todėl pagal jį nuosavų lėšų reikalavimai turėtų geriau atitikti su įstaigų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką. Kita vertus, įstaigoms įgyvendinti SA-CCR metodą yra sudėtingiau. Kai kurioms įstaigoms, šiuo metu taikančioms RVM metodą, pereiti prie SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga ir per didelė našta. Toms įstaigoms ir konsoliduotai grupei priklausančioms įstaigoms, kurių išvestinių finansinių priemonių sandorių mastas vidutinis, reikėtų nustatyti supaprastintą SA-CCR versiją. Kadangi tokia supaprastinta versija bus mažiau jautri rizikai negu SA-CCR metodas, ji turėtų būti tinkamai kalibruota siekiant užtikrinti, kad pagal ją nebūtų nustatoma per maža išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertė;

(27)  šiuo metu dauguma įstaigų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti taiko SA-CCR pakeistą RVM. Tačiau RVM kalibravimas nustatytas pagal susitarime „Bazelis I“ priimtas taisykles ir grindžiamas 9-ojo dešimtmečio pabaigoje buvusiomis rinkos sąlygomis, taigi nėra pakankamai tikslus, kad būtų galima tinkamai suvaldyti išvestinių finansinių priemonių sandorių riziką. Toms įstaigoms, kurių turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra ribotos ir kurios šiuo metu taiko RVM arba PPM, ir SA-CCR, ir supaprastintą SA-CCR metodą įgyvendinti gali būti pernelyg sudėtinga. Todėl toms įstaigoms kaip alternatyvą reikėtų palikti galimybę taikyti PPM, tačiau jį reikėtų persvarstyti. Šis persvarstytas PPM įstaigoms ir konsoliduotai grupei priklausančioms įstaigoms, kurių išvestinių finansinių priemonių sandorių mastas ribotas, turėtų būti tinkama RVM alternatyva ir nebeturėtų šio pasenusio metodo trūkumų;

(28)  siekiant padėti įstaigai pasirinkti, kurį iš leidžiamų metodų taikyti, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti pagrįsti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios įstaigos veiklos mastu, iš kurio aišku, kokio sudėtingumo skaičiavimus įstaiga turėtų gebėti atlikti apskaičiuodama pozicijų vertę;

(29)  per finansų krizę kai kurios iš Sąjungoje įsteigtų įstaigų patyrė didelių prekybos knygos nuostolių. Kai kurioms iš jų reikalaujamo dydžio kapitalas tiems nuostoliams padengti pasirodė nepakankamas, taigi joms teko prašyti nepaprastosios viešosios finansinės paramos. Tos pastebėtos problemos paskatino Bazelio komitetą ištaisyti kelis prekybos knygos pozicijoms taikomos rizikos ribojimo tvarkos, t. y. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, trūkumus;

(30)  2009 m. pirmosios reformos buvo užbaigtos tarptautiniu lygmeniu ir perkeltos į Sąjungos teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES(12);

(31)  tačiau 2009 m. reforma nebuvo ištaisyti standartų, kuriais nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, struktūriniai trūkumai. Dėl nepakankamai aiškiai nustatytos ribos tarp prekybos ir bankinės knygų atsirado reguliacinio arbitražo galimybių, o dėl nepakankamo nuosavų lėšų reikalavimų, skirtų rinkos rizikai padengti, jautrumo rizikai nebuvo įmanoma aprėpti visų rūšių rizikos, kurią patiria įstaigos;

(32)  todėl Bazelio komitetas, siekdamas ištaisyti tuos trūkumus, pradėjo pamatinę prekybos knygos peržiūrą (toliau – PPKP). Šis darbas užbaigtas 2016 m. sausio mėn. PPKP standartais padidinamas rinkos rizikos sistemos jautrumas rizikai, nustatant nuosavų lėšų reikalavimų sumą, kuri yra proporcingesnė prekybos knygos pozicijų rizikai, ir patikslinama tarp bankinės ir prekybos knygų nustatyta riba;

(33)  įgyvendinant PPKP standartus Sąjungoje reikia išlaikyti gerą Sąjungos finansų rinkų veikimą. Neseniai atlikti PPKP standartų poveikio tyrimai parodė, kad dėl PPKP standartų įgyvendinimo turėtų būti smarkiai padidintas bendras nuosavų lėšų reikalavimas rinkos rizikai padengti. Todėl siekiant išvengti staigaus Sąjungos prekybos įmonių verslo nuosmukio reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad įstaigos galėtų pripažinti bendrą nuosavų lėšų reikalavimų, skirtų rinkos rizikai padengti, dydį, kurį lemia PPKP standartų perkėlimas į Sąjungos teisę. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu turi būti užtikrinama, kad Bazelio komiteto nurodymai būtų taikomi laipsniškai, siekiant įstaigoms sumažinti neaiškumą dėl būsimo nuosavų lėšų reikalavimo rinkos rizikai padengti. Tinkamu pereinamuoju laikotarpiu turi būti, viena vertus, užtikrinama, kad dėl PPKP standartų įgyvendinimo staiga nepadidėtų bendras nuosavų lėšų reikalavimų, skirtų rinkos rizikai padengti, dydis, kita vertus, nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti netaptų mažesni negu status quo. Taip pat ypač daug dėmesio reikėtų skirti Europos prekybos ypatumams ir nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų vyriausybių ir padengtoms obligacijoms, patikslinimams ir paprastoms, skaidrioms bei standartizuotoms pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms;

(34)  proporcinga rinkos rizikos vertinimo tvarka turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma riboto masto veikla, leidžiant daugiau smulkią prekybos veiklą vykdančių įstaigų taikyti kredito rizikos sistemą bankinės knygos pozicijoms, kaip nustatyta pagal persvarstytą smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai skirtą išlygą. Be to, įstaigoms, kurių prekybos knyga yra vidutinio dydžio, turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą standartizuotą metodą apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, analogiškai dabartiniam metodui, taikomam pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Šios palengvinimo priemonės turėtų būti taikomos ir konsoliduotai grupei priklausančioms įstaigoms, jei kaip atskiros įstaigos jos atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus;

(35)  siekiant pagerinti įstaigų gebėjimą padengti nuostolius ir geriau laikytis tarptautinių standartų, reikėtų sustiprinti didelių pozicijų sistemą. Tuo tikslu kaip kapitalo bazė apskaičiuojant didelių pozicijų ribą turėtų būti naudojamas aukštesnės kokybės kapitalas, o kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal SA-CCR metodą. Be to, pozicijų, kurias G-SIB gali turėti kitų G-SIB atžvilgiu, riba turėtų būti sumažinta siekiant mažinti sisteminę riziką, susijusią su didelių įstaigų tarpusavio ryšiais ir tikimybe, kad G-SIB sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti poveikį finansiniam stabilumui;

(36)  nors padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu (angl. liquidity coverage ratio, LCR) užtikrinama, kad kredito įstaigos ir sisteminės svarbos investicinės įmonės pajėgtų trumpą laiką atlaikyti didelius sunkumus, juo neužtikrinama, kad tos kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų pastovią finansavimo struktūrą žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos. Todėl tapo aišku, kad turėtų būti ES lygmeniu nustatytas išsamus privalomas pastovaus finansavimo reikalavimas, kurio visada reikėtų laikytis siekiant, kad nebūtų per didelių turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimų ir nebūtų pernelyg pasikliaujama trumpalaikiu didmeniniu finansavimu;

(37)  taigi, derinantis prie Bazelio komiteto pastovaus finansavimo standartų, reikėtų nustatyti taisykles, kad pastovaus finansavimo reikalavimas būtų apibrėžiamas kaip įstaigos turimo pastovaus finansavimo sumos santykis su jos būtino pastovaus finansavimo suma per vienų metų laikotarpį. Tai yra privalomas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (angl. net stable funding ratio, NSFR). Turimo pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos įsipareigojimus ir reguliuojamąjį kapitalą iš atitinkamų koeficientų, kurie parodo jų patikimumo lygį per NSFR vienų metų laikotarpį. Būtino pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos turtą ir nebalansines pozicijas iš atitinkamų koeficientų, kurie parodo jų likvidumo ypatybes ir likusius terminus per NSFR vienų metų laikotarpį;

(38)  NSFR turėtų būti išreikštas procentiniu dydžiu ir turėtų būti nustatytas minimalus jo lygis – 100 %, reiškiantis, kad įstaigos turimo pastovaus finansavimo pakanka jos finansavimo poreikiams tenkinti vienų metų laikotarpį tiek įprastomis, tiek nepalankiomis sąlygomis. Jeigu įstaigos NSFR sumažėtų ir nebesiektų 100 %, ji turėtų laikytis konkrečių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 414 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad jos NSFR laiku vėl pasiektų minimalų lygį. Rodiklio neatitikimo atveju priežiūros priemonių neturėtų būti imamasi automatiškai, kompetentingos institucijos vietoj to turėtų įvertinti NSFR reikalavimo nesilaikymo priežastis prieš nustatydamos, kokių priežiūros priemonių būtų galima imtis;

(39)  laikantis EBI 2015 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 510 straipsnio 1 ir 2 dalis, pateiktų rekomendacijų, NSFR apskaičiavimo taisyklės turėtų būti glaudžiai suderintos su Bazelio komiteto standartais, įskaitant tų standartų pakeitimus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimo. Tačiau, kadangi būtina atsižvelgti į kai kuriuos Europai būdingus ypatumus, siekiant užtikrinti, kad NSFR netrukdytų finansuoti realiosios Europos ekonomikos, Bazelio NSFR pagrįstai reikėtų patikslinti apibrėžiant Europos NSFR. Tuos patikslinimus, atsižvelgiant į Europos aplinkybes, atlikti rekomenduojama ataskaitoje, kurią dėl NSFR parengė EBI, ir jie daugiausia susiję su specialia tvarka, taikytina: i) perleidžiamojo finansavimo modeliams apskritai ir visų pirma padengtų obligacijų išleidimui; ii) prekybos finansavimo veiklai; iii) centralizuotiems reguliuojamiesiems taupomiesiems indėliams; iv) garantuotoms būsto paskoloms ir v) kredito unijoms. Ši siūloma speciali tvarka bendrais bruožais atitinka lengvatinę tvarką, taikomą šiai veiklai pagal Europos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, palyginti su Bazelio padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu. Kadangi NSFR papildomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, abiejų rodiklių apibrėžtys ir kalibravimas turėtų būti išties suderinti. Tai ypač svarbu, kai būtino pastovaus finansavimo koeficientai taikomi LCR aukštos kokybės likvidžiajam turtui atliekant NSFR apskaičiavimą, kuris turi atitikti Europos LCR apibrėžtis ir verčių sumažinimus nepaisant to, ar laikomasi nustatytų LCR skaičiavimo bendrųjų ir operacinių reikalavimų, kurių netinka taikyti apskaičiuojant vienų metų laikotarpio NSFR;

(40)  neskaitant Europos ypatumų, griežtas išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimas pagal Bazelio NSFR gali daryti reikšmingą poveikį su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiai įstaigų veiklai, taigi ir Europos finansų rinkoms bei galutinių naudotojų galimybėms atlikti kai kurias operacijas. Jeigu Bazelio NSFR būtų nustatytas prieš tai neatlikus išsamių kiekybinių poveikio tyrimų ir viešų konsultacijų, tai gali netinkamai ir neproporcingai paveikti išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kai kuriuos tarpusavio ryšių siejamus sandorius, įskaitant tarpuskaitos veiklą. Papildomas reikalavimas turėti 20 % pastovaus finansavimo lėšų bendriesiems išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams padengti yra labai plačiai laikomas apytikriu matu, kurį naudojant pervertinama papildoma finansavimo rizika, susijusi su galimu išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų didinimu per vienų metų laikotarpį. Todėl atrodo pagrįsta rinktis alternatyvų rizikai jautresnį matą, kuris netrikdytų sklandaus Europos finansų rinkų veikimo ir netrukdytų teikti rizikos draudimo priemonių įstaigoms bei galutiniams naudotojams, įskaitant įmones, siekiant užtikrinti jų finansavimą kaip kapitalo rinkų sąjungos tikslą. Kalbant apie išvestinių finansinių priemonių sandorius be garantinės įmokos, Bazelio komitetas neseniai persvarstė 2014 m. nuostatas dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimo taikant NSFR ir pripažino, kad galiojantis standartas netinkamas finansavimo poreikiui apskaičiuoti, o 20 % būtino pastovaus finansavimo (angl. required stable funding, RSF) koeficientas nustatytas pernelyg konservatyviai. Bazelio komitetas susitarė, kad pagal nacionalinę teisę veikti savo nuožiūra jurisdikcijos gali sumažinti šio koeficiento vertę, o žemiausia riba – 5 %;

(41)  nesimetriška Bazelio sistemoje nustatyta tvarka, taikoma trumpalaikiam finansavimui, pvz., atpirkimo sandoriams (nepripažįstamas pastovus finansavimas), ir trumpalaikiam skolinimui, pvz., atvirkštinio atpirkimo sandoriams (būtinas tam tikras pastovus finansavimas – 10 %, jeigu užtikrinimui naudojamas 1 lygio aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta pagal padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, ir 15 % kitiems sandoriams) su finansiniais klientais, siekiama neskatinti užmegzti per daug trumpalaikių finansavimo ryšių tarp finansinių klientų, kurie yra tarpusavio sąsajų priežastis ir dėl jų tampa sunkiau žlugimo atveju pertvarkyti konkrečią įstaigą taip, kad rizika neišplistų į likusią finansų sistemos dalį. Vis dėlto ši nesimetriška tvarka nustatyta pernelyg konservatyviai ir gali paveikti vertybinių popierių, kurie paprastai naudojami kaip užtikrinimo priemonės sudarant trumpalaikius sandorius, ypač vyriausybės obligacijų, likvidumą, nes įstaigos tikriausiai sumažins atpirkimo rinkose savo vykdomos veiklos mastą. Tai taip pat gali pakenkti rinkos formavimo veiklai, nes atpirkimo rinkos lengvina būtinų atsargų valdymą, taigi tai prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos tikslams. Be to, taptų sunkiau greitai konvertuoti šiuos vertybinius popierius į pinigus už gerą kainą, o tai gali kelti pavojų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, kurio esmė – turėti likvidžiojo turto atsargą, kurią susiklosčius likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai būtų galima lengvai paversti pinigais, veiksmingumui. Galiausiai tokia nustatyta nesimetriška tvarka gali daryti poveikį tarpbankinio finansavimo rinkų likvidumui, ypač likvidumo valdymo poreikiams, nes bankams brangiau kainuos teikti vieni kitiems trumpalaikes paskolas. Tokią nesimetrišką tvarką reikėtų palikti, tačiau būtino pastovaus finansavimo koeficientus reikėtų sumažinti atitinkamai iki 5 % ir 10 % (vietoj 10 % ir 15 %);

(42)  įrodyta, kad kartu su Bazelio būtino pastovaus finansavimo koeficiento, taikomo trumpalaikiams atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais, užtikrinamiems vyriausybės obligacijomis, rekalibravimu (vietoj 10 % taikytinas 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas) būtina atlikti ir kai kuriuos kitus koregavimus siekiant užtikrinti, kad nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis nekenktų vyriausybės obligacijų rinkų likvidumui. Bazelio 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, įskaitant vyriausybės obligacijas, reiškia, kad įstaigoms reikėtų turėti lengvai prieinamą ilgalaikį neužtikrintą tokio procentinio dydžio finansavimą nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį jos tikisi turėti tokias vyriausybės obligacijas. Tai galėtų dar labiau paskatinti įstaigas laikyti pinigų indėlius centriniuose bankuose, užuot vykdžius pirminių prekiautojų veiklą ir užtikrinus likvidumą vyriausybės obligacijų rinkose. Be to, tai nedera su padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu, pagal kurį pripažįstamas visiškas šio turto likvidumas net ir esant likvidumo požiūriu itin nepalankiai padėčiai (0 % vertės sumažinimas). Todėl būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, kaip apibrėžta pagal ES padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, reikėtų sumažinti nuo 5 % iki 0 %;

(43)  be to, visu 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, kaip apibrėžta pagal ES padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, gautu kaip kintamosios garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, turėtų būti užskaitytas išvestinių finansinių priemonių turtas, nors pagal Bazelio standartą išvestinių finansinių priemonių turtui užskaityti yra priimtini tik pinigai, laikantis finansinio sverto sistemos sąlygų. Toks platesnis turto, kuris gautas kaip kintamosios garantinės įmokos, pripažinimas padidins vyriausybės obligacijų rinkų likvidumą, nenukentės galutiniai naudotojai, turintys dideles vyriausybės obligacijų sumas, bet nedaug pinigų (pavyzdžiui, pensijų fonduose), ir bus išvengta papildomo įtampos didinimo dėl poveikio pinigų paklausai atpirkimo rinkose;

(44)  grynasis pastovaus finansavimo rodiklis turėtų būti taikomas įstaigoms tiek individualiai, tiek konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos leistų individualiai netaikyti šio rodiklio. Dėl to padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, kurį grynasis pastovaus finansavimo rodiklis papildo, taikymo sritis tampa dukart platesnė. Kai nėra leidžiama individualiai netaikyti grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, sandoriams tarp dviejų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įstaigų turėtų būti iš esmės taikomi simetriški turimo ir būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kad nebūtų prarasta finansavimo vidaus rinkoje ir nebūtų kliudoma veiksmingai valdyti likvidumą Europos grupėse, kuriose likvidumas valdomas centralizuotai. Tokią simetrišką lengvatinę tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik grupių vidaus sandoriams, kai imamasi visų būtinų apsaugos priemonių, remiantis papildomais tarpvalstybiniams sandoriams skirtais kriterijais ir tik gavus išankstinį dalyvaujančių kompetentingų institucijų sutikimą, nes negalima daryti prielaidos, kad įstaigos, kurios vykdydamos savo mokėjimo pareigas susiduria su sunkumais, visada gaus finansavimo paramą iš kitų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įmonių;

(44a)  mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taip pat turėtų būti suteikiama galimybė taikyti supaprastintą NSFR versiją. Pagal supaprastintą NSFR versiją dėl mažesnio išsamumo būtų reikalingas mažesnis skaičius duomenų taškų, dėl to, siekiant proporcingumo, mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms sumažėtų apskaičiavimo sudėtingumas, tačiau dėl griežtesnio kalibravimo vis dėlto būtų užtikrinama, kad jos turėtų pakankamą pastovaus finansavimo sumą;

(45)  konsoliduojant patronuojamąsias įmones trečiosiose valstybėse reikėtų deramai atsižvelgti į tose valstybėse taikomus pastovaus finansavimo reikalavimus. Taigi, Sąjungoje konsolidavimo taisyklėmis neturėtų būti nustatomas palankesnis trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimo ir būtino pastovaus finansavimo vertinimas negu vertinimas, nustatytas tų trečiųjų valstybių nacionalinėje teisėje;

(46)  pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 508 straipsnio 3 dalį Komisija turi ataskaitoje pranešti apie tinkamą rizikos ribojimu grindžiamos investicinių įmonių priežiūros tvarką ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Iki tol, kol bus pradėta taikyti ta nuostata, investicinėms įmonėms, išskyrus sisteminės svarbos investicines įmones, turėtų būti toliau taikomi valstybių narių nacionalinės teisės aktai dėl grynojo pastovaus finansavimo reikalavimo. Tačiau investicinėms įmonėms, kurios nėra sisteminės svarbos investicinės įmonės, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis turėtų būti taikomas konsoliduotai, kai jos sudaro bankų grupes, kad būtų galima tinkamai apskaičiuoti grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį konsoliduotu lygmeniu;

(47)  siekiant užtikrinti tinkamą galimų valiutų neatitikimų stebėseną, įstaigoms turėtų būti privaloma savo kompetentingoms institucijoms pranešti savo ataskaitose nurodoma valiuta išreikštą privalomą detaliai nustatytą visų straipsnių ir atskirai kiekviena svarbia valiuta išreikštų straipsnių grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį. Dėl grynojo pastovaus finansavimo rodiklio įstaigoms neturėtų būti keliama jokių reikalavimų teikti informaciją du kartus ar reikalavimų teikti informaciją ne pagal galiojančias taisykles, taip pat įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti naujų informacijos teikimo reikalavimų įsigaliojimui;

(48)  kadangi prasmingos ir palyginamos informacijos apie bendrus pagrindinius įstaigų rizikos parametrus teikimas rinkai yra pagrindinis patikimos bankų sistemos principas, ypač svarbu kuo labiau sumažinti informacijos nesimetriškumą ir palengvinti kredito įstaigų rizikos profilių palyginimą tiek vienos jurisdikcijos lygmeniu, tiek tarp jurisdikcijų. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) 2015 m. sausio mėn. paskelbė persvarstytus 3 ramsčio informacijos atskleidimo standartus, kuriais siekiama gerinti įstaigų reguliavimo tikslais rinkai atskleidžiamos informacijos palyginamumą, kokybę ir nuoseklumą. Todėl dabartinius informacijos atskleidimo reikalavimus derėtų iš dalies pakeisti įgyvendinant tuos naujus tarptautinius standartus;

(49)  į Komisijos kvietimą teikti įrodymus dėl ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos atsakę respondentai manė, kad esami informacijos atskleidimo reikalavimai yra neproporcingi ir našta mažesnėms įstaigoms. Neprieštaraujant siekiui labiau suderinti informacijos atskleidimo tvarką su tarptautiniais standartais, mažesnėms ir mažesnio sudėtingumo įstaigoms turėtų būti keliami reikalavimai atskleisti informaciją rečiau ir ne taip išsamiai negu didesnėms įstaigoms, taip sumažinant jų administracinę naštą;

(50)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnyje nustatytą principą finansų įstaigos turėtų taikyti lyčių atžvilgiu neutralią atlygio nustatymo politiką. Reikėtų šiek tiek paaiškinti informacijos apie atlygį atskleidimo tvarką. Šiame reglamente išdėstyti reikalavimai, susiję su informacijos apie atlygį atskleidimu, turėtų būti suderinami su atlygio taisyklių tikslais, t. y. sukurti ir taikyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį kredito įstaigų ir investicinių įmonių rizikos pobūdžiui, atlygio politiką ir praktiką, kuri atitiktų veiksmingo rizikos valdymo reikalavimus. Be to, iš įstaigų, kurios naudojasi nuo tam tikrų atlygio taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata, turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją apie tokią nuostatą;

(52)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių, nes atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir suteikiant užimtumo galimybių. Atsižvelgiant į faktą, kad MVĮ kelia mažesnę sisteminę riziką negu didesnės įmonės, kapitalo reikalavimai MVĮ pozicijoms turėtų būti mažesni negu tie, kurie taikomi didelėms įmonėms, kad būtų užtikrintas optimalus bankų teikiamas MVĮ finansavimas. Šiuo metu MVĮ pozicijoms iki 1,5 mln. EUR ribos taikomas pagal riziką įvertintos pozicijos sumos sumažinimas 23,81 %. Ši riba turėtų būti padidinta iki 3 mln. eurų. Kapitalo reikalavimų sumažinimas turėtų būti taikomas ir MVĮ pozicijoms, viršijančioms 3 mln. EUR ribą, kurią viršijančios dalies pagal riziką įvertinta pozicijos suma turėtų būti sumažinta 15 %;

(53)  investicijos į infrastruktūrą yra ypač svarbios siekiant stiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti kurti darbo vietas. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir augimas ateityje labai priklauso nuo kapitalo prieinamumo strateginėms visai Europai svarbioms investicijoms į infrastruktūrą, ypač plačiajuosčio ryšio ir energijos tinklus, taip pat transporto infrastruktūrą ir elektrinių transporto priemonių infrastruktūrą, ypač pramoninės veiklos centruose; švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas; atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Investicijų planu Europai siekiama skatinti papildomą perspektyvių infrastruktūros projektų finansavimą, inter alia, tam sutelkiant papildomus privataus finansavimo šaltinius. Kai kuriems galimiems investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia numanoma perspektyvių projektų stoka ir ribotas gebėjimas tinkamai įvertinti riziką dėl jiems būdingo sudėtingumo;

(54)  todėl, siekiant skatinti privačias ir viešąsias investicijas į infrastruktūros projektus, ypač svarbu sukurti tokią reguliavimo aplinką, kurioje būtų galima skatinti aukštos kokybės infrastruktūros projektus ir mažinti investuotojų riziką. Ypač infrastruktūros projektų pozicijoms taikomi kapitalo poreikio koeficientai turėtų būti sumažinti, jeigu jos atitinka nustatytus kriterijus, kad būtų galima sumažinti jų rizikos profilį ir padidinti pinigų srautų prognozuojamumą. Komisija turėtų peržiūrėti šią nuostatą iki [praėjus trejiems metams nuo įsigaliojimo] siekdama įvertinti: a) jos poveikį ▌ investicijų į infrastruktūrą dydžiui▌; ir b) jos pakankamumą rizikos ribojimo požiūriu. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar reikėtų išplėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų ir įmonių investicijas į infrastruktūrą;

(55)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/20132 508 straipsnio 3 dalį Komisija privalo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie tinkamą rizikos ribojimu grindžiamos investicinių įmonių ir to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytų įmonių priežiūros tvarką ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto gali būti nustatyti nauji reikalavimai toms įmonėms. Taigi, siekiant užtikrinti proporcingumą ir išvengti nereikalingų ir kartotinių reguliavimo keitimų, investicinėms įmonėms, kurios nėra sisteminės svarbos įmonės, neturėtų būti taikomos naujosios nuostatos, kuriomis iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013. Tačiau investicinėms įmonėms, kurių keliama sisteminė rizika yra tokia pati kaip kredito įstaigų, turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi kredito įstaigoms;

(55a)  kaip rekomenduoja EBI, ESMA ir ECB, atsižvelgiant į jų ypatingą verslo modelį, finansų rinkų infrastruktūrai pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų forma turėtų būti leidžiama netaikyti sverto koeficiento, nuosavų lėšų minimalaus reikalavimo ir grynojo pastovaus finansavimo rodiklio. Tokios įstaigos privalo gauti banko licenciją vien dėl to, kad joms būtų suteikta galimybė naudotis centrinių bankų teikiamomis vienos nakties indėlių ir skolinimosi priemonėmis, ir tam, kad jos atliktų savo kaip pagrindinių variklių vaidmenį siekiant svarbių politinių ir reguliavimo tikslų finansų sektoriuje. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi EBI, ESMA ir ECB rekomendacijų – suteikiant atitinkamas išimtis;

(56)  atsižvelgiant į sustiprintą grupių priežiūrą, kurią lėmė rizikos ribojimo reguliavimo sistemos sustiprinimas ir bankų sąjungos sukūrimas, pageidautina, kad įstaigos vis labiau naudotųsi bendrosios rinkos teikiamais pranašumais, be kita ko, užtikrindamos efektyvų kapitalo ir likvidumo išteklių valdymą visoje grupėje. Todėl galimybe individualiai netaikyti reikalavimų patronuojamosioms arba patronuojančiosioms įmonėms turėtų būti leidžiama pasinaudoti tarpvalstybinėse grupėse, jeigu pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad subjektams, kuriems leidžiama netaikyti reikalavimų, pakaktų kapitalo ir likvidumo. Kai bus imtasi visų reikalingų apsaugos priemonių, kompetentinga institucija turės nuspręsti, ar suteikti tokius leidimus netaikyti reikalavimų. Kompetentingų institucijų sprendimai turėtų būti tinkamai pagrįsti;

(56a)  pagal esminę prekybos knygos (EPKP) peržiūrą, kurią Bazelio komitetas pasiūlė siekdamas įtraukti galimybės modeliuoti rizikos veiksnius vertinimo sistemą, grindžiamą realiosios kainos kriterijais, bankai turėtų galėti įvertinti savo ribą, reikalingą rizikos veiksniui, remdamiesi patikimais kainų duomenimis, atspindinčiais rinkos realijas. Vien tik iš banko gautų duomenų apie sandorių gali nepakakti patikimam rizikos vertinimui atlikti. Pagal šį reglamentą bankams turėtų būti sudarytos sąlygos naudoti duomenų agregatorius, kuriuos taip pat gali teikti trečiosios šalys, kaip priemonę, kuri leidžia visose rinkose rinkti ir apibendrinti realiąsias kainas, atliekant banko rizikos vertinimą gauti platesnį vaizdą ir tiksliau apibrėžti bankų atsakomybę, susijusią su duomenų naudojimu pagal modelį nustatant rizikos veiksnio ribą;

(57)  kad įstaigoms būtų lengviau laikytis šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų taisyklių, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir formų, patvirtintų siekiant įgyvendinti tas taisykles, EBI turėtų sukurti IT priemonę, skirtą padėti įstaigoms laikytis reikiamų nuostatų, standartų ir formų atitinkamai pagal jų dydį ir verslo modelį;

(58)  kad atskleidžiamą informaciją būtų lengviau palyginti, EBI turėtų būti įgaliota parengti standartizuotas informacijos atskleidimo formas, apimančias visus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus esminius informacijos atskleidimo reikalavimus. Rengdama šiuos standartus EBI turėtų atsižvelgti į įstaigų dydį ir sudėtingumą, taip pat į jų veiklos pobūdį ir rizikos dydį;

(59)  siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai apibrėžtos kai kurios specialios techninės Reglamento (ES) Nr. 573/2013 nuostatos, ir atsižvelgti į galimus pokyčius tarptautiniu lygmeniu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl produktų arba paslaugų, su kuriais susijęs turtas ir įsipareigojimai gali būti laikomi tarpusavyje susijusiais, sąrašo ir dėl nustatymo, kaip turi būti vertinamos išvestinės finansinės priemonės, užtikrintieji skolinimo sandoriai ir sandoriai kapitalo rinkoje, taip pat neužtikrinti sandoriai su finansiniais klientais, kurių terminas trumpesnis negu šeši mėnesiai, apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį;

(60)  Komisija deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius turėtų priimti techninius reguliavimo standartus, kurių projektus parengė EBI, dėl nuosavų lėšų reikalavimų ne prekybos knygos pozicijoms rinkos rizikai padengti, priemonių, kurioms kyla likutinė rizika, staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos skaičiavimų, leidimo taikyti vidaus modelius rinkos rizikai, vidaus modelių grįžtamojo patikrinimo, pelno ir nuostolio priskyrimo, nemodeliuojamų rizikos veiksnių ir įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pagal vidaus modelių metodą, taikomą rinkos rizikai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas pagal tų įstaigų ir jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(61)  didelėms pozicijoms skirtų taisyklių taikymo tikslu Komisija, priimdama aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, turėtų nustatyti, kokiomis aplinkybėmis susijusių klientų grupės buvimo sąlygos yra tenkinamos ir kaip turėtų būti apskaičiuojama pozicijų vertė pagal II priede nurodytas sutartis ir kredito išvestines finansines priemones, dėl kurių ne tiesiogiai sudaromas sandoris su klientu, o jomis pagrindžiama skolos arba nuosavybės finansinė priemonė, išleista to kliento, taip pat kokiais atvejais ir iki kokio termino kompetentingos institucijos gali leisti pozicijos ribą viršyti. Be to, Komisija turėtų paskelbti techninį reguliavimo standartą, kuriame būtų nustatyta su didelėmis pozicijomis susijusios informacijos teikimo forma ir dažnis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi šešėlinio sektoriaus bankai, nurodyti informacijos apie dideles pozicijas teikimo prievolėse;

(61a)  vyriausybės obligacijos atlieka itin svarbų vaidmenį suteikiant investuotojams aukštos kokybės likvidaus turto, o vyriausybėms pastovius finansavimo šaltinius. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse finansų įstaigos yra per daug investavusios į jų pačių vyriausybių išleistas obligacijas, todėl yra pernelyg pažeidžiamos. Kadangi vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų yra panaikinti bankų ir valstybės skolos rizikos sąsają, o Sąjungos valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų ir toliau atitikti tarptautinius standartus, bankai turėtų tęsti savo pastangas siekdami labiau diversifikuoti valstybės obligacijų portfelius;

(62)  dėl sandorio šalies kredito rizikos Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatyti aspektai, susiję su reikšmingu sandorių rizikos veiksniu, priežiūrine delta ir biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomu mokesčiu;

(63)  ypač svarbu, kad prieš priimant aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(64)  siekiant efektyviau reaguoti į informacijos atskleidimo standartų keitimus laikui bėgant tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis, Komisija turėtų būti įgaliota deleguotuoju aktu iš dalies pakeisti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimus;

(65)  EBI turėtų pranešti, kaip būtų galima padidinti Sąjungos priežiūros ataskaitų rinkinio proporcingumą gerinant jų aprėptį, išsamumą arba teikimo dažnį, ir bent pateikti konkrečių rekomendacijų, kaip taikant mažesnius reikalavimus būtų galima sumažinti mažų įstaigų vidutines reikalavimų laikymosi išlaidas 20 % geriausiu atveju, bet ne mažiau kaip 10 %;

(65a)  EBI per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, visų pirma su ECB, turėtų papildomai parengti išsamų pranešimą apie būtiną ataskaitų teikimo sistemos peržiūrą. Europos Komisija, remdamasi šiuo pranešimu, turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Šia ataskaita turėtų būti siekiama sukurti bendrą integruotą ataskaitų teikimo reikalavimų, susijusių su statistiniais ir rizikos ribojimo duomenimis, sistemą, taikomą visoms Sąjungoje įsisteigusioms įstaigoms. Svarbūs tokios sistemos aspektai, be kitų, turėtų būti vienodų apibrėžčių ir standartų taikymas renkamiems duomenims, patikimo ir nuolatinio keitimosi informacija tarp kompetentingų institucijų užtikrinimas ir statistinių ir rizikos ribojimui svarbių duomenų centro, kuris tvarkytų, sietų ir skirstytų prašymus pateikti duomenis ir surinktus duomenis, įsteigimas. Tikslas – taip centralizuojant ir standartizuojant duomenų rinkimą ir prašymus juos pateikti išvengti situacijų, kai įvairios institucijos prašo pateikti panašius ar tuos pačius duomenis, ir taip gerokai sumažinti administracinę ir finansinę naštą tiek kompetentingoms institucijoms, tiek įstaigoms;

(66)  siekiant taikyti nuosavų lėšų reikalavimus pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, Komisija priimdama techninį reguliavimo standartą turėtų nustatyti, kaip įstaigos turi apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydamos įgaliojimu grindžiamą metodą, jeigu nėra kokių nors tam skaičiavimui atlikti reikalingų įvesties duomenų;

(67)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad vienodi prudenciniai reikalavimai būtų taikomi kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama, kad įstaigos pateiktų informaciją pagal apskaitos sistemas, kurios skiriasi nuo pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus taikomų sistemų;

(67a)  bankų sąjungos sukūrimas yra svarbus žingsnis į priekį siekiant sukurti gerai veikiančias tarpvalstybines rinkas ir užtikrinti, kad banko klientai galėtų gauti naudos iš teigiamo suderintos ir integruotos Europos bankų rinkos, užtikrinančios vienodas sąlygas Europos bankams, poveikio. Didelė pažanga padaryta kuriant bankų sąjungą, tačiau vis dar yra tam tikrų kliūčių, pavyzdžiui, pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra (OND) srityje. Vis dar labai sunku suderinti taisykles didelių tarpvalstybinių grupių vidaus pozicijų srityje, nes šioje srityje Bendram priežiūros mechanizmui nesuteikta išskirtinė kompetencija. Be to, bankų sąjungoje vykdomai tarpvalstybinei veiklai visapusiškai taikoma Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) naudojama metodika, dėl kurios euro zonos šalyje įsteigtam bankui mažiau apsimoka plėsti savo veiklą į kitą euro zonos šalį nei vidaus rinkoje. Todėl Komisija, visapusiškai pasikonsultavusi su ECB, ESRV ir EBI, turėtų peržiūrėti dabartinę sistemą ir kartu išlaikyti subalansuotą ir rizikos ribojimu pagrįstą racionalų požiūrį į buveinės šalis ir priimančiąsias šalis bei atsižvelgti į galimą naudą ir riziką valstybėms narėms ir regionams;

(68)  atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimo ir, konkrečiai, įstaigų įnašų į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus vertinimo pakeitimus taip pat turėtų būti iš dalies pakeistos atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, kurios į tą reglamentą įtrauktos Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir kuriomis išdėstyta, kaip turi būti apskaičiuojamas pagrindinių sandorio šalių hipotetinis kapitalas, kurį po to įstaigos naudoja apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus;

(69)  tam tikros nuostatos dėl naujų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kuriomis įgyvendinamas TLAC standartas, turėtų būti taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d., kaip susitarta tarptautiniu lygmeniu;

(70)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

„1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnisTaikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kuriuos dėl toliau nurodytų aspektų turi atitikti įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES:

a)  nuosavų lėšų reikalavimą, susijusį su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos ir atsiskaitymo rizikos aspektais;

b)  dideles pozicijas ribojančius reikalavimus;

c)  likvidumo reikalavimus, susijusius su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos aspektais;

d)  informacijos teikimo reikalavimus, susijusius su a, b ir c punktais bei svertu;

e)  viešo atskleidimo reikalavimus.

Šiame reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės.

Šis reglamentas netaikomas kompetentingoms institucijoms keliamiems informacijos atskleidimo reikalavimams įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityse, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.“

2)  2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnisPriežiūros įgaliojimai

1.  Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.

2.  Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2014/59/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.

3.  Siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų laikymąsi kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja.

4.  Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų jų atitinkamos kompetencijos ribose, Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Reglamento (ES) Nr. 806/2014 42 straipsniu, ir ECB užtikrina reguliarų ir patikimą keitimąsi aktualia informacija ir viena kitai suteikia prieigą prie savo atitinkamos duomenų bazės.“

3)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies 7 punktas pakeičiamas taip:

„7)  kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – KIPVPS, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(13) 1 straipsnio 2 dalyje, arba AIF, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES(14) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;“;

b)  1 dalies 20 punktas pakeičiamas taip:

„20) finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė.

Finansų įstaigos patronuojamosios įmonės yra daugiausia įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra įstaiga ir kurių didesnė kaip 50 % nuosavo kapitalo, konsoliduoto turto, pajamų, personalo ar kito rodiklio, kurį svarbiu laiko tos finansų įstaigos kompetentinga institucija, dalis yra susijusi su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos.“;

c)  1 dalies 26 punktas pakeičiamas taip:

„26) finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga ir nėra vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba užsiimti vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB(15), ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose;“;

ca)  1 dalies 27 punkto e papunktis pakeičiamas taip:

„e) trečiosios (ne ES) valstybės draudimo įmonė;

cb)  1 dalies 27 punkto g papunktis pakeičiamas taip:

„g) trečiosios (ne ES) valstybės perdraudimo įmonė;“

cc)  1 dalies 27 punkte po l punkto įterpiama ši pastraipa:

  „Šiame reglamente įmonės, nurodytos d, f ir h punktuose, laikomos finansų sektoriaus subjektais, kai įvykdyta viena iš šių sąlygų:

  a) tokių įmonių akcijos neįtrauktos į ES reguliuojamos rinkos sąrašus;

  b) tokios įmonės neveikia pagal mažos finansinės rizikos draudimo verslo modelį;

  c) įstaigai priklauso daugiau kaip 15 % tos įmonės balsavimo teisių ar kapitalo.

  Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, kompetentingos institucijos ir toliau turi įgaliojimus laikyti tokias įstaigas finansų sektoriaus subjektais, jei jos mano, kad rizikos kontrolės ir finansinės analizės procedūrų, kurias specialiai nustatė įstaiga, siekdama prižiūrėti investicijas į įmonę ar kontroliuojančiąją bendrovę, lygis netinkamas;

d)  1 dalies 39 punkte įterpiama ši pastraipa:

„Du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie atitinka a arba b punkte nustatytas sąlygas dėl savo tiesioginės tos pačios pagrindinės sandorio šalies pozicijos, turimos tarpuskaitos veiklos tikslais, nelaikomi susijusių klientų grupe.“;

da)  įterpiamas 39a punktas:

  „susijusi šalis – fizinis asmuo arba artimas to asmens šeimos narys arba juridinis asmuo, susijęs su įstaigos valdymo organu;“

e)  1 dalies 71 punkto b papunkčio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„b) 97 straipsnio tikslais – šio kapitalo suma:“;

f)  1 dalies 72 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a) ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;“;

g)  1 dalies 86 punktas pakeičiamas taip:

„86) prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga turi prekybos tikslais ir kuriomis siekia apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais turimas pozicijas arba 104 straipsnio 2 dalyje nurodytas pozicijas, išskyrus pozicijas, kurios nurodytos 104 straipsnio 3 dalyje;“.

h)  1 dalies 91 punktas pakeičiamas taip:

„91) prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinės garantinės įmokos;“.

i)  1 dalies 96 punktas pakeičiamas taip:

„96) vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos pozicija ir viena ar daugiau ne prekybos knygos pozicijų arba su dviem prekybos operacijų sąrašais;“.

ia)  1 dalies 127 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)  įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai arba nuolat priklauso centrinės įstaigos tinklui;

j)  1 dalis papildoma šiais punktais:

129) pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

130) pertvarkytinas subjektas – pertvarkytinas subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83a punkte;

131) pertvarkytina grupė – pertvarkytina grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte;

132) pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis;

133) ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – pasaulinės sisteminės svarbos bankų grupės arba bankai (G-SIB), kurie nėra G-SII ir kurie yra įtraukti į Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą reguliariai atnaujinamą G-SIB sąrašą;

134) reikšminga patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri individualiai arba konsoliduotai atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a)  patronuojamajai įmonei priklauso daugiau kaip 5 % konsoliduoto pagal riziką įvertinto jos pirmosios patronuojančiosios įmonės turto;

b)  patronuojamoji įmonė sukuria daugiau kaip 5 % visų savo pirmosios patronuojančiosios įmonės veiklos pajamų;

c)  bendras patronuojamosios įmonės sverto koeficiento pozicijų matas sudaro daugiau kaip 5 % jos pirmosios patronuojančiosios įmonės konsoliduoto sverto koeficiento pozicijų mato;

135) G-SII subjektas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis;

136) gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

137) grupė – įmonių, iš kurių bent viena yra įstaiga, grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba įmonės, viena su kita susijusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES(16) 22 straipsnyje nustatytais ryšiais;

138) vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris (VPĮFS) – atpirkimo sandoris, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoris arba garantinės įmokos skolinimo sandoris;

139) sisteminės svarbos investicinė įmonė – investicinė įmonė, kuri pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1, 2 arba 3 dalį yra laikoma G-SII arba O-SII;

140) pradinė garantinė įmoka (PGĮ) – bet kokia užtikrinimo priemonė, išskyrus kintamąją garantinę įmoką, gauta iš subjekto arba pateikta subjektui esamai ir galimai būsimai sandorio ar sandorių portfelio pozicijai padengti laikotarpiu, kuris reikalingas tiems sandoriams realizuoti, arba pakartotinai apsidrausti nuo jų rinkos rizikos, pagrindinei sandorio ar sandorių portfelio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;

141) rinkos rizika – rizika patirti nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių;

142) užsienio valiutos kurso rizika – rizika patirti nuostolių dėl užsienio valiutų kursų pokyčių;

143) biržos prekių kainos rizika – rizika patirti nuostolių dėl biržos prekių kainų pokyčių;

144) prekybos operacijų sąrašas – aiškiai nustatyta įstaigos sudaryta ir pagal tą pačią rizikos valdymo sistemą veikianti prekiautojų grupė, kurios tikslas yra pagal aiškiai nustatytą ir nuoseklią verslo strategiją drauge valdyti prekybos knygos pozicijų portfelį.“;

144a) maža ir nesudėtinga įstaiga – įstaiga, kuri atitinka visas toliau išvardytas sąlygas, jeigu tai nėra didelė įstaiga, kaip apibrėžta 144b punkte:

a)  jos bendra turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikoma, pagal jos konsolidacijos būklę pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES per ketverių metų laikotarpį, ėjusį prieš einamąjį metinį informacijos atskleidimo laikotarpį, vidutiniškai lygi 5 mlrd. EUR ribai arba jos nesiekia;

b)  įstaigai netaikomos jokios pareigos arba taikomos supaprastintos pareigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo srityje pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;

c)  prekybos knygoje apskaitomas verslas kvalifikuojamas kaip smulkus pagal 94 straipsnį;

d)  bendra išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertė sudaro 2 % arba mažiau viso balansinio ir nebalansinio turto, kai apskaičiuojant išvestinių finansinių priemonių pozicijas įtraukiamos tik tos išvestinės finansinės priemonės, kurios laikomos prekybos tikslu turimomis pozicijomis;

e)  įstaiga netaiko vidaus modelių jos nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti;

f)  įstaiga nepareiškė prieštaravimo kompetentingai institucijai dėl jos kvalifikavimo kaip mažos ir nesudėtingos;

g)  kompetentinga institucija nėra priėmusi sprendimo, kad, remiantis įstaigos dydžio, sąsajų, sudėtingumo ar rizikos pobūdžio analize, ji negali būti kvalifikuojama kaip maža ir nesudėtinga.

Nukrypstant nuo a punkto ir su sąlyga, kad kompetentinga institucija laiko esant reikalinga, kompetentinga institucija gali savo nuožiūra 5 mlrd. EUR ribą sumažinti iki 1,5 mlrd. EUR arba net iki 1 % valstybės narės, kurioje įstaiga įsisteigusi, bendrojo vidaus produkto, jei suma, atitinkanti 1 % tos valstybės narės bendrojo vidaus produkto, nesiekia 1,5 mlrd. EUR.

Nukrypdamos nuo e punkto, kompetentingos institucijos gali leisti ribotai naudoti vidaus modelius apskaičiuojant patronuojamųjų įmonių nuosavų lėšų reikalavimus, naudojant grupės lygmeniu parengtus vidaus modelius, jeigu grupei konsoliduotu lygmeniu taikomi 433a straipsnyje arba 433c straipsnyje nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai;

144b) didelė įstaiga – įstaiga, kuri atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a)  įstaiga, kuri pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis pripažinta pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII);

b)  įstaiga, kuri pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 3 dalis pripažinta kita sisteminės svarbos įstaiga (O-SII);

c)  ši įstaiga valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal bendrą turto vertę yra viena iš trijų didžiausių įstaigų;

d)  pagal konsolidacijos būklę bendra įstaigos turto vertė yra 30 mlrd. EUR arba didesnė;

e)  įstaigos bendro turto ir valstybės narės, kurioje ji yra įsteigta, BVP santykis per ketverių metų laikotarpį, ėjusį prieš einamąjį metinį informacijos atskleidimo laikotarpį, vidutiniškai yra lygus 20 % arba didesnis;

144c) didelė patronuojamoji įmonė – įstaiga, kuri atitinka didelės įstaigos apibrėžtį;

144d) nebiržinė įstaiga – įstaiga, kuri nėra išleidusi vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

144e) centrinis vertybinių popierių depozitoriumas arba CVPD – Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtas ir pagal 16 straipsnį įgaliotas CVPD;

144f) CVPD-bankas – kredito įstaiga, pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą paskirta teikti bankininkystės paslaugas papildančias paslaugas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 priedo C skirsnyje;

144g) finansų rinkų infrastruktūros kredito įstaiga arba FRI-kredito įstaiga – tai PSŠ, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, arba CVPD, kuris taip pat yra įgaliotas kaip kredito įstaiga arba kaip CVPD-bankas;

144h) didelio masto pardavimai – tai įstaigų pagal daugiametę programą vykdomi pardavimai, kuriais siekiama iš esmės sumažinti pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui skaičių balansuose ir apie kuriuos įstaigos anksčiau pranešė savo kompetentingai institucijai. Programos įgyvendinimo laikotarpiu jie padengia ne mažiau kaip 15 % visų nustatytų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų pagal 181 straipsnio 1 dalies a punktą.“.

k)  papildoma 4 dalimi:

„4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo, kokiomis aplinkybėmis įvykdomos 39 punkto pirmos pastraipos a arba b papunktyje nustatytos sąlygos.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [vieni metai nuo reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

4)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„Įstaigos individualiai vykdo antroje–penktoje, septintoje ir aštuntoje dalyse nustatytas prievoles.“;

b)  įterpiama 1a dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 92a straipsnyje nustatyto reikalavimo individualiai laikosi tik tos įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir kurios taip pat yra G-SII arba G-SII dalis ir neturi patronuojamųjų įmonių.

92b straipsnyje nustatyto reikalavimo individualiai laikosi tik ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės, kurios nėra ES patronuojančiosios įstaigos patronuojamosios įmonės, nėra pertvarkytini subjektai ir neturi patronuojamųjų įmonių.“

ba)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Kredito įstaigos ir investicinės įmonės, kurios turi leidimą teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas ir nurodytą veiklą, individualiai vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles. FRI-kredito įstaigos, kurios nevykdo reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų, neprivalo individualiai laikytis 413 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų. Kol bus pateikta Komisijos ataskaita pagal 508 straipsnio 3 dalį, kompetentingos institucijos gali leisti investicinėms įmonėms nevykdyti šeštoje dalyje nustatytų prievolių, atsižvelgiant į investicinių įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.“;

bb)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Įstaigos, išskyrus 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytas investicines įmones ir įstaigas, kurioms kompetentingos institucijos pritaikė 7 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą, individualiai vykdo septintoje dalyje nustatytas prievoles. FRI-kredito įstaigos neprivalo individualiai laikytis Septintoje dalyje nustatytų įpareigojimų.

5)  7 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti kuriai nors patronuojamajai įmonei, jeigu ir patronuojamosios įmonės, ir patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje ir jeigu patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės, kuri yra įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės:

a)  šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įmonei greitai pervesti patronuojamajai įmonei nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b)  patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

c)  patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

d)  patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

2. Pasikonsultavusi su konsoliduotos priežiūros institucija, kompetentinga institucija gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti patronuojamajai įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje negu jos patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė ir kuri yra įtraukta į tos patronuojančiosios įmonės, kuri yra įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  1 dalies a–c punktuose nustatytos sąlygos;

aa)  suma, kuriai leidžiama netaikyti nuosavų lėšų reikalavimo, neviršija 25 % reikalaujamų nuosavų lėšų;

ab)  patronuojančiajai įmonei priklauso 100% balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių;

b)  įstaiga savo patronuojamajai įmonei suteikia garantiją, kuri visuomet atitinka šias sąlygas:

i)  garantija yra suteikiama bent sumai, kuri yra lygiavertė patronuojamajai įmonei leidžiamo netaikyti nuosavų lėšų reikalavimo sumai;

ii)  garantija yra panaudojama, kai patronuojamoji įmonė negali apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų, kai sueina jų terminas, arba kai dėl patronuojamosios įmonės padaryta išvada pagal Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

iii)  bent 50 % garantijos sumos yra visiškai užtikrinama pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB(17) 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

iv)  garantijai ir susitarimui dėl finansinio įkaito taikomi valstybės narės, kurioje yra patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė, įstatymai, nebent patronuojamosios įmonės kompetentinga institucija nurodo kitaip;

v)  garantijos užtikrinimo priemonė yra 197 straipsnyje nurodyta reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė, kuri ir po pakankamai konservatyvių vertės sumažinimų yra pakankama, kad ja būtų padengta visa iii papunktyje nurodyta suma;

vi)  garantijos užtikrinimo priemonė yra nesuvaržyta ir nėra naudojama kaip užtikrinimo priemonė jokiai kitai garantijai užtikrinti;

vii)  patronuojančiajai įmonei nėra teisinių, reguliavimo ar veiklos kliūčių perleisti užtikrinimo priemonę atitinkamai patronuojamajai įmonei.

2a.  2 dalis netaikoma patronuojamajai įmonei, kuri viršija Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikšmingumo ribą.

2b.  EBI, bendradarbiaudama su visomis kompetentingomis institucijomis, privalo

a)  ištirti 2 dalies b punkte nurodytos ribos padidinimo galimybę ir

b)  ištirti nuo individualaus likvidumo reikalavimų taikymo nukrypti leidžiančių nuostatų pagal 2 dalį poveikį.

Šiame vertinime, inter alia, pateikiama informacija apie:

a)  galimas sutartyse ir teisės aktuose nustatytų sąlygų koregavimo priemones, siekiant pagerinti esamas nuostatas;

b)  galimas esamas ar būsimas teisines, reguliuojamąsias ar praktines kliūtis, susijusias su naudojimusi garantija ir įstaigos, kuri teikia garantiją įstaigai ar grupei įstaigų, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata ir kurios naudojasi garantija ir galimomis taisomosiomis priemonėmis, užtikrinimo priemonės perleidimu;

c)  didelių pozicijų tvarkymą, kai jos teikiamos kaip garantija grupės vidaus kreditų forma ir kurioms dar netaikoma nuo rizikos ribojimo taisyklių pagal 400 straipsnio 2 dalies c punktą ir 493 straipsnio 3 dalies c punktą nukrypti leidžianti nuostata.

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip [praėjus vieniems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios]. [Pastaba: į tai turi būti atsižvelgiama kartu su nauju pakeitimu, kuriuo nustatoma, kad 7 straipsnio 2 dalis būtų taikoma tik po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

EBI, remdamasi toje ataskaitoje pateiktomis išvadomis, gali arba parengti techninių reguliavimo standartų projektus, arba rekomenduoti Komisijai pateikti vieną ar kelis pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Techninių reguliavimo standartų projektuose patikslinami 7 straipsnio 2 dalyje išdėstyti reikalavimai, visų pirma sąlygos ir garantijos, kurioms esant kompetentinga institucija gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

Komisijai suteikiamas įgaliojimas priimant deleguotuosius aktus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius papildyti šį reglamentą. Kaip alternatyvą Komisija turi galimybę iki [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo] iš dalies pakeisti techninius reguliavimo standartus arba prireikus pateikti vieną ar kelis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl EBI rekomendacijų įgyvendinimo..

6)  8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnisLeidimas individualiai netaikyti likvidumo reikalavimų

1.  Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra toje pačioje valstybėje narėje kaip ir tos įstaigos pagrindinė buveinė, ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  patronuojančioji įstaiga konsoliduotai, o patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai laikosi šeštos dalies;

b)  patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi visų likvidumo pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų pagal šią dalį, likvidumo pozicijas ir užtikrina pakankamą visų tų įstaigų likvidumo lygį;

c)  likvidumo pogrupiui priklausančios įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų suteikiant joms galimybę įvykdyti individualias ir bendras prievoles suėjus jų terminui;

d)  šiuo metu nėra arba nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.

2.  Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse negu tos įstaigos pagrindinė buveinė, ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tik po to, kai įvykdoma 21 straipsnyje nustatyta procedūra, ir tik toms įstaigoms, kurių kompetentingos institucijos sutaria dėl šių aspektų:

a)  jų atliekamo atitikties 1 dalyje nurodytoms sąlygoms vertinimo;

b)  jų atliekamo vertinimo, ar organizacinė struktūra ir likvidumo rizikos vertinimas atitinka Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnyje nustatytus kriterijus viename likvidumo pogrupyje;

c)  viename likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės;

d)  įstaigoms, kurioms nebus taikoma šešta dalis, privalomos turėti minimalios likvidžiojo turto sumos nustatymo;

e)  poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, nei nustatyta šeštoje dalyje;

f)  neribojamo kompetentingų institucijų keitimosi išsamia informacija;

g)  visiško tokio reikalavimų netaikymo pasekmių supratimo.

3.  Institucija, kuri yra kompetentinga individualiai prižiūrėti įstaigą ir visas arba kai kurias iš jos patronuojamųjų įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse negu tos įstaigos pagrindinė buveinė, gali leisti šeštos dalies visiškai ar iš dalies netaikyti tai įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  1 dalyje ir 2 dalies b punkte nurodytos sąlygos;

b)  patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai suteikia įstaigai arba grupei įstaigų, kurios (-ių) pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, garantiją, atitinkančią visas šias sąlygas:

i)  garantija suteikiama sumai, kuri yra bent lygiavertė grynųjų netenkamų pinigų srautų sumai, kuri pakeičiama ta garantija ir kuri apskaičiuojama pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61(18) individualiai tai įstaigai arba iš dalies konsoliduotai įstaigų grupei, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi ta garantija, neatsižvelgiant į jokį lengvatinį vertinimą;

ii)  garantija yra panaudojama, kai įstaiga arba įstaigų grupė, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija, negali apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų suėjus jų terminui arba kai dėl tos įstaigos ar įstaigų grupės, kuriai leista netaikyti reikalavimų, padaryta išvada pagal Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė;

iii)  garantija yra visiškai užtikrinama susitarimu dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

iv)  garantijai ir susitarimui dėl finansinio įkaito taikomi valstybės narės, kurioje yra įstaigos ar įstaigų grupės, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija, pagrindinė buveinė, įstatymai, nebent tų įstaigų kompetentinga institucija nurodo kitaip;

v)  garantijos užtikrinimo priemonė atitinka reikalavimus kaip aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 10–13 ir 15 straipsniuose, ir jai pritaikius to reglamento II antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytus vertės sumažinimus sudaro bent 50 % grynųjų netenkamų pinigų srautų sumos, apskaičiuotos pagal tą reglamentą individualiai tai įstaigai arba iš dalies konsoliduotai įstaigų grupei, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija, neatsižvelgiant į jokį lengvatinį vertinimą;

vi)  garantijos užtikrinimo priemonė yra nesuvaržyta ir nėra naudojama kaip užtikrinimo priemonė jokiam kitam sandoriui užtikrinti;

vii)  tuo metu nėra arba nenumatoma teisinių, reguliavimo ar praktinių kliūčių garantiją suteikiančiai įstaigai perleisti užtikrinimo priemonę tai įstaigai ar įstaigų grupei, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija.

4.  Kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti 1, 2 ir 3 dalis vienai arba kelioms iš finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių ir prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tą finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę ir patronuojamąsias įmones, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų, arba tik patronuojamąsias įmones, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų. 1, 2 ir 3 dalyse minima patronuojančioji įstaiga turi būti suprantama kaip apimanti ir finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę.

5.  Kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti 1, 2 ir 3 dalis įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai, jeigu tos įstaigos atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas, ir kitoms įstaigoms, susijusioms 113 straipsnio 6 dalyje nurodytais ryšiais, jeigu tos įstaigos atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju kompetentingos institucijos nustato vieną iš įstaigų, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimo laikytis šeštos dalies, remdamosi visų vieno likvidumo pogrupio įstaigų konsoliduota būkle.

6.  Tais atvejais, kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 1–5 dalis, kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį arba jo dalis vieno likvidumo pogrupio įstaigoms ir nuspręsti leisti individualiai netaikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnio arba jo dalių.

Tais atvejais, kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 1–5 dalis, kompetentingos institucijos dėl tų šeštos dalies nuostatų dalių, kurių leidžiama netaikyti, taiko šio reglamento 415 straipsnyje nustatytas informacijos teikimo prievoles vieno likvidumo pogrupio įstaigoms ir leidžia individualiai netaikyti 415 straipsnio.

7.  Kai leidimas netaikyti reikalavimų pagal 1–5 dalis nesuteikiamas įstaigoms, kurioms toks leidimas pirmiau buvo suteiktas individualiai, kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek laiko reikia toms įstaigoms pasirengti taikyti šeštą dalį arba jos nuostatų dalį, ir nustato tinkamą pereinamąjį laikotarpį prieš taikydamos toms įstaigoms tas nuostatas.“

6a)  Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

1. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. kompetentingos institucijos EBI praneša apie tuos atvejus, kai jos leido individualiai netaikyti rizikos ribojimo reikalavimų pagal 7 straipsnį ir individualiai netaikyti likvidumo reikalavimų pagal 8 straipsnį, ir nurodo šiuos duomenis:

a) patronuojamosios ir patronuojančiosios įstaigų, kurioms reikalavimai netaikomi, pavadinimą ir (arba) juridinio asmens identifikatorių;

b) valstybę narę, kurioje įsisteigusios patronuojamoji ir patronuojančioji įstaigos;

c) reikalavimų netaikymo teisinį pagrindą ir datą, kada buvo duotas leidimas netaikyti reikalavimų;

d) konkrečias leidimo netaikyti rizikos ribojimo reikalavimų nuostatas ir su tuo susijusius motyvus.

2. EBI stebi reikalavimų netaikymo naudojimo ir leidimų tam suteikimo Sąjungoje padėtį ir iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. pateikia ataskaitą Komisijai. EBI parengia standartinę pranešimų apie reikalavimų netaikymą ir detalios informacijos teikimo formą.

3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie kompetentingų institucijų suteiktus leidimus netaikyti rizikos ribojimo ir likvidumo reikalavimų, visų pirma tarpvalstybiniais atvejais.“

7)  11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnisBendrosios sąlygos

1.  Šio reglamento reikalavimus taikant konsoliduotai, terminai „įstaigos“, „patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ atitinkamai taip pat reiškia finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms išduoti veiklos leidimai pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnį.

2.  Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 18 straipsnyje nurodytu mastu ir būdu vykdo antroje–ketvirtoje ir septintoje dalyse nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, 92a straipsnio konsoliduotai laikosi tik patronuojančiosios įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba yra G-SII dalis ar ne ES G-SII dalis, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

92b straipsnio konsoliduotai laikosi tik ES patronuojančiosios įmonės, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir nėra pertvarkytini subjektai, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

4.  ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šeštos dalies remdamosi savo konsoliduota būkle, kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu. Kol nepateikta šio reglamento 508 straipsnio 2 dalyje nurodyta Komisijos ataskaita ir jei grupę sudaro tik investicinės įmonės, kompetentingos institucijos gali leisti ES patronuojančiosioms įstaigoms nesilaikyti šeštos dalies konsoliduotai, atsižvelgdamos į investicinės įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai tinka, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šeštos dalies konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.

5.  Kai taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo antros–aštuntos dalių reikalavimus, remdamasi konsoliduota visumos, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu su kontroliuojamomis įstaigomis, būkle.

6.  Kartu su 1–4 dalyse nustatytais reikalavimais ir nedarant poveikio kitoms šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatoms, kai priežiūros tikslais tai yra pateisinama dėl rizikos ar įstaigos kapitalo struktūros ypatumų, arba jei valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujamas struktūrinis veiklos atskyrimas bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iš dalies konsoliduotai laikytųsi šio reglamento antroje–ketvirtoje ir šeštoje–aštuntoje dalyse bei Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje nustatytų prievolių.

Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis veiksmingai konsoliduotai vykdomai priežiūrai, neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, taip pat negali būti sudaroma ar sukuriama kliūtis vidaus rinkos veikimui.

6a.  Kompetentingos institucijos gali netaikyti šio straipsnio 1 ir 3 dalių patronuojančiajai įstaigai, jeigu tai yra įstaiga, priklausanti su centrine įstaiga nuolat susijusių bendradarbiaujančių kredito įstaigų, atitinkančių 113 straipsnio 6 dalies reikalavimus, grupei, kai įvykdomos visos 7 straipsnio 3 dalyje arba 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.“.

8)  12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnisKonsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai

Jeigu ne vienas, o daugiau G-SII subjektų, priklausančių tai pačiai G-SII, yra pertvarkytini subjektai, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą. Tas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle, tarsi ji būtų vienintelis pertvarkytinas tos G-SII subjektas.

Jeigu pagal pirmą pastraipą apskaičiuojama suma yra mažesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos imasi veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.

Jeigu pagal pirmą pastraipą apskaičiuojama suma yra didesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos gali imtis veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.“.

9)  13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnisKonsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas

1.  ES patronuojančiosios įstaigos aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451, 451a, 451d ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai tinka pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.

2.  Įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba G-SII dalis, aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota finansine būkle.

3.  1 dalies pirma pastraipa netaikoma ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, ES patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba pertvarkytiniems subjektams, kai jie yra įtraukti į lygiavertę atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė.

1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis.

4.  Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi aštuntos dalies, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.“.

9a)  14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Konsoliduotas Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio reikalavimų taikymas

1.  Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 5 straipsnyje nustatytas prievoles vykdo konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, siekdamos užtikrinti, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus priežiūrai svarbius duomenis ir informaciją. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis.

2.  Įstaigos, taikydamos 92 straipsnį, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taiko papildomą rizikos koeficientą pagal 270a straipsnį, jei Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 5 straipsnio reikalavimai pažeidžiami trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal 18 straipsnį, lygiu ir jeigu pažeidimas yra esminis, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu.“

10)  18 straipsnis pakeičiamas taip:

18 straipsnisRizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

1.  Įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios turi laikytis šio skyriaus 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 3–7 dalys netaikomos, jeigu šešta dalis taikoma remiantis įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle arba iš dalies konsoliduota likvidumo pogrupio būkle, kaip nustatyta 8 ir 10 straipsniuose.

Įstaigos, kurios turi laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų konsoliduotai, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse.

2.  Jeigu pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį reikalaujama vykdyti konsoliduotą priežiūrą, papildomas paslaugas teikiančios įmonės konsoliduojamos šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant jame nustatytus metodus.

3.  Jeigu įmones sieja Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje apibrėžti santykiai, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

4.  Konsoliduotos priežiūros institucija reikalauja, kad konsoliduojama įmonė, kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra konsoliduojamos, dalyvaujanti valdant kapitalo dalį įstaigose ir finansų įstaigose, proporcingai konsoliduotų šią kapitalo dalį, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.

5.  Kitais nei 1 ir 4 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar turi būti atliekamas ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

6.  Kompetentingos institucijos nustato, ar turi būti atliekamas ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:

  kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių; taip pat

  kai viena ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7–9 dalyse numatytas metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

7.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas šio straipsnio 2–6 dalyse nurodytais atvejais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“.

11)  22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnisTrečiųjų valstybių subjektų dalinis konsolidavimas

1.  Patronuojamosios įstaigos taiko 89–91 straipsniuose ir trečioje bei ketvirtoje dalyse nustatytus reikalavimus remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu toms įstaigoms priklauso įstaiga arba finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, arba jos dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, patronuojamosios įstaigos gali netaikyti 89–91 straipsniuose ir trečioje bei ketvirtoje dalyse nustatytų reikalavimų remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu visas jų patronuojamosios įmonės trečiojoje valstybėje turtas sudaro mažiau negu 10 % visos patronuojamosios įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių sumos.“

12)  Antros dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

„NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI“.

12a)  26 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3a) Jei naujai išleistinos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės yra tapačios priemonėms, kurias kompetentinga institucija jau patvirtino, t. y. jos nesiskiria atsižvelgiant į 28 straipsnyje nustatytus kriterijus, nukrypstant nuo 3 dalies, įstaiga savo nuožiūra gali tik pranešti kompetentingai institucijai apie ketinimą išleisti naujas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

Įstaiga kompetentingai institucijai taip pat pateikia visą informaciją, kuri kompetentingai institucijai reikalinga siekiant įvertinti, ar tas priemones yra patvirtinusi kompetentinga institucija.“

12b)  28 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„1 dalies h punkto v papunktyje nustatyta sąlyga laikoma įvykdyta neatsižvelgiant į tai, ar įstaigai taikomas įpareigojimas atlikti mokėjimus tam tikriems arba visiems priemonių turėtojams, su sąlyga, kad įstaiga turi galimybę išvengti neproporcingos naštos nuosavoms lėšoms stiprindama savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, visų pirma skirdama pelną atidėjiniams bendrai bankinei rizikai arba nepaskirstytosioms pajamoms, prieš atlikdama mokėjimus jų turėtojams.“

13)  33 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, susijusių su įstaigos įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių.“.

14)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)  nematerialųjį turtą, išskyrus programinę įrangą;

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose šio straipsnio tikslais apibrėžia terminą „programinė įranga“. Šiuo apibrėžimu užtikrinamas rizikos ribojimo požiūriu patikimas aplinkybių, kuriomis programinės įrangos neatskaitymas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių rizikos ribojimo atžvilgiu būtų pagrįstas, nustatymas ir deramai atsižvelgiama į:

i.  bankų sektoriaus raidą vis labiau skaitmeninėje aplinkoje, taip pat galimybes ir grėsmes, su kuriomis skaitmeninimo amžiuje susiduria bankai;

ii.  tarptautinius investicijų į programinę įrangą reguliavimo skirtumus, kai programinė įranga neatskaitoma iš kapitalo (pvz., laikoma materialiuoju turtu), taip pat skirtingas rizikos ribojimo taisykles, taikomas bankams ir draudimo bendrovėms;

iii.  Sąjungos finansų sektoriaus, įskaitant nereguliuojamus subjektus, pvz., „FinTechs“, įvairovę;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti b punkte nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

b)  j punktas pakeičiamas taip:

„j) straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 56 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomus 1 lygio straipsnius;“.

15)  37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  b punktas pakeičiamas taip:

„b) į atskaitytiną sumą įskaičiuojamas prestižas, įtrauktas į įstaigos reikšmingų investicijų vertinimą. Įstaigos neįtraukia neigiamo prestižo į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.“

b)  Dalis papildoma c punktu:

„c) atskaitytina suma sumažinama suma, gauta apskaitoje perkainojus patronuojamųjų įmonių nematerialųjį turtą, gautą konsoliduojant patronuojamąsias įmones ir priskirtiną kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“

16)  39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sukurtas prieš [datą, kurią kolegija priima keičiantįjį reglamentą], jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:“.

17)  45 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) trumposios pozicijos terminas yra toks pats kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba ilgosios pozicijos likęs terminas yra ne trumpesnis negu 365 dienos;“.

18)  49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Apskaičiuojant nuosavas lėšas individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu būdu, kai kompetentingos institucijos reikalauja arba leidžia, kad įstaigos taikytų Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodytus 1, 2 arba 3 metodus, įstaigos neatskaito finansų sektoriaus subjekto, kuriame patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga turi reikšmingų investicijų, turimų nuosavų lėšų priemonių, jei įvykdomos šios dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos:

a) finansų sektoriaus subjektas yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

b) tai draudimo įmonei, perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei:

i)  taikoma tokia pati papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB kaip ir patronuojančiajai įstaigai, patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba įstaigai, kuri turi kapitalo dalį arba

ii)  ji yra konsoliduota įstaigos, naudojant grynosios nuosavybės metodą, ir kompetentingoms institucijoms tinka rizikos kontrolės ir finansinės analizės procedūrų, kurias specialiai nustatė įstaiga, siekdama prižiūrėti investicijas į įmonę ar kontroliuojančiąją bendrovę, lygis;

c) kompetentingos institucijos nuolat turi tikrinti, ar subjektų, kurie turėtų būti konsoliduojami pagal 1, 2 arba 3 metodą, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas;

d) subjekto turimos kapitalo dalys priklauso vienam iš šių subjektų:

i) patronuojančiajai kredito įstaigai;

ii) patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iii) patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iv) įstaigai;

v) vieno iš i–iv punktuose nurodytų subjektų patronuojamajai įmonei, kuri konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

1a. Po 2022 m. gruodžio 31 d. ir nukrypstant nuo 1 dalies, apskaičiuojant nuosavas lėšas individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu būdu, kai kompetentingos institucijos reikalauja arba leidžia, kad įstaigos taikytų Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodytus 1, 2 arba 3 metodus, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti finansų sektoriaus subjekto, kuriame patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga turi reikšmingų investicijų, turimų nuosavų lėšų priemonių, jei įvykdomos šios dalies a–c punktuose nustatytos sąlygos:

a) finansų sektoriaus subjektas yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

b) tai draudimo įmonei, perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei taikoma tokia pati papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB kaip ir patronuojančiajai įstaigai, patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba įstaigai, kuri turi kapitalo dalį;

c) įstaiga gavo išankstinį kompetentingų institucijų leidimą;

d) prieš išduodamos c punkte nurodytą leidimą kompetentingos institucijos nuolat turi tikrinti, ar subjektų, kurie turėtų būti konsoliduojami pagal 1, 2 arba 3 metodą, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas;

e) subjekto turimos kapitalo dalys priklauso vienam iš šių subjektų:

i) patronuojančiajai kredito įstaigai;

ii) patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iii) patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iv) įstaigai;

v) vieno iš i–iv punktuose nurodytų subjektų patronuojamajai įmonei, kuri konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.“

b)  2 dalies pabaigoje įrašoma ši pastraipa:

„Ši dalis netaikoma apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal 92a ir 92b straipsniuose nustatytus reikalavimus.“

19)  52 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:

„a) priemonės yra tiesiogiai įstaigos išleistos ir visiškai apmokėtos;“;

aa)  l punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) jos sumokamos iš paskirstomų straipsnių arba pagal nacionalinę teisę sukurtų rezervų;“

b)  p punktas pakeičiamas taip:

„p) kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra paskirtas į pertvarkytino subjekto, kuris yra įsteigtas Sąjungoje, pertvarkymo grupę arba kai jis yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą vykdyti savo įgaliojimus, nurodytus Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra paskirtas į pertvarkytino subjekto, kuris yra įsteigtas Sąjungoje, pertvarkymo grupę, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;“;

c)  pridedami q ir r punktai:

„q)kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje arba kai jis yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra paskirtas į pertvarkytino subjekto, kuris yra įsteigtas Sąjungoje, pertvarkymo grupę, priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

r) priemonėms netaikomi jokie įskaitymo susitarimai ar užskaitos teisės, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“.

19a)  54 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

  „da) jei papildomos 1 lygio priemonės yra išleistos trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios įmonės, 5,125 % arba didesnis tam tikras įvykis, nurodytas a punkte, apskaičiuojamas pagal priemones reglamentuojančias trečiosios valstybės teisės aktų ar sutarčių nuostatas, jeigu ta kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EBI, įsitikina, kad tos nuostatos yra bent jau lygiavertės šiame straipsnyje išdėstytiems reikalavimams.“

20)  56 straipsnio e punktas pakeičiamas taip:

„e) straipsnių sumą, kurią reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 66 straipsnį ir kuri viršija įstaigos 2 lygio straipsnius;“.

21)  59 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) trumposios pozicijos terminas yra toks pats kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba ilgosios pozicijos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip 365 dienos;“.

22)  62 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a) kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, jeigu įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir tiek, kiek nurodyta 64 straipsnyje;“.

23)  63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:

„a) priemonės yra atitinkamai tiesiogiai išleistos arba subordinuotosios paskolos yra tiesiogiai gautos įstaigos ir visiškai apmokėtos;“

b)  d punktas pakeičiamas taip:

„d) atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos arba pagal subordinuotąsias paskolas reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl subordinuotųjų paskolų pagrindinės sumos yra mažesnio prioriteto negu bet koks reikalavimas pagal tinkamų įsipareigojimų priemones;“.

c)  n punktas pakeičiamas taip:

„n) kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra paskirtas į pertvarkytino subjekto, kuris yra įsteigtas Sąjungoje, pertvarkymo grupę arba kai jis yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą vykdyti savo įgaliojimus, nurodytus Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra paskirtas į pertvarkytino subjekto, kuris yra įsteigtas Sąjungoje, pertvarkymo grupę, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

d)  pridedami o ir p punktai:

„o) kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje arba kai jis yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra paskirtas į pertvarkytino subjekto, kuris yra įsteigtas Sąjungoje, pertvarkymo grupę, priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

p) priemonėms netaikomi jokie įskaitymo susitarimai ar užskaitos teisės, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“.

24)  64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnis2 lygio priemonių amortizavimas

1.  Visa 2 lygio priemonių, kurių likęs terminas yra ilgesnis negu penkeri metai, suma yra tinkama priskirti prie 2 lygio straipsnių.

2.  Tai, kokia 2 lygio priemonių dalis priskiriama prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginant iš b punkte nurodyto skaičiaus:

a)  balansinė priemonių arba subordinuotųjų paskolų vertė pirmąją likusio penkerių metų galiojimo pagal sutartį laikotarpio dieną, padalyta iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus;

b)  priemonių arba subordinuotųjų paskolų galiojimo pagal sutartį laikotarpio likusių kalendorinių dienų skaičius.“.

25)  66 straipsnis papildomas e punktu:

„e) straipsnių suma, kurią reikalaujama atskaityti iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių pagal 72e straipsnį ir kuri viršija įstaigos tinkamus įsipareigojimus.“.

26)  69 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) trumposios pozicijos terminas yra toks pats kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba ilgosios pozicijos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip 365 dienos;“.

27)  po 72 straipsnio įterpiamas 5a skyrius:

„5a SKYRIUSTinkami įsipareigojimai

1 skirsnisTinkamų įsipareigojimų straipsniai ir priemonės

72a straipsnisTinkamų įsipareigojimų straipsniai

1.  Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, sudaro:

a)  tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu įvykdomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos ir jeigu jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio straipsnių;

b)  2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, jeigu jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:

a)  apdraustieji indėliai;

b)  indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;

c)  fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija draudimo sumą, nurodytą Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnyje;

d)  fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;

e)  užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;

f)  bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl turimo kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu turimą kliento turtą arba kliento pinigus, su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;

g)  bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;

h)  įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

i)  pagal Direktyvą 98/26/EB paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams arba tų sistemų dalyviams turimi arba dėl dalyvavimo tokioje sistemoje atsiradę įsipareigojimai, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

j)  įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:

i)  darbuotojui, susijęs su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje;

ii)  komerciniam ar prekybos kreditoriui, kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą ir kreditorius pats nėra įstaiga;

iii)  mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;

iv)  indėlių garantijų sistemoms, kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;

k)  įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;

l)  įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

la)  įsipareigojimai, kuriems pagal atitinkamą nacionalinę bankroto teisę teikiama pirmenybė pirmaeilių neapsaugotų kreditorių atžvilgiu.

l punkto taikymo tikslais įterptos išvestinės finansinės priemonės neapima priemonių, kurių nuostatose numatyta priešlaikinio išmokėjimo galimybė šios priemonės emitentams arba turėtojams.

Taikant l punktą, skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant orientacinę normą, pvz., EURIBOR arba LIBOR, tik dėl šio požymio neturi būti laikomos skolos priemonėmis, kuriose yra įterptųjų išvestinių finansinių priemonių.

72b straipsnisTinkamų įsipareigojimų priemonės

1.  Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje.

2.  Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  įsipareigojimai yra atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti įstaigos ir visiškai apmokėti;

b)  įsipareigojimai nėra įsigyti nė vieno iš šių subjektų:

i)  tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančios įstaigos arba subjekto;

ii)  įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

iii)   mažmeniniai klientai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nebent tenkinamos abi šios sąlygos:

a) jų investuota bendra suma neviršija 10 % jų finansinių priemonių portfelio ir

b) investuota suma yra ne mažesnė kaip 10 000 EUR.

c)  įsipareigojimų pirkimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)  reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Šis subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių:

i)  įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje;

ii)  įsipareigojimus reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje;

iii) priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;

f)  įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar bet kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas:

i)  įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)  įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)  bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;

g)  įsipareigojimams netaikomi jokie įskaitymo susitarimai ar užskaitos teisės, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;

h)  įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų, atpirktų iki termino arba prieš laiką grąžintų, išskyrus 72c straipsnio 2a dalyje nurodytą atvejį;

i)  pagal 72c straipsnio 2 dalį įsipareigojimai negali būti priemonių turėtojų išperkami iki jų termino;

j)  jeigu atitinkamai pagal įsipareigojimus numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių arba ankstyvojo grąžinimo pasirinkimo sandorių, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;

k)  taikant 72c straipsnio 2 ir 2a dalis, įsipareigojimų gali būti pareikalauta, jie gali būti išpirkti, atpirkti arba prieš laiką grąžinti tik jeigu įvykdomos 77 ir 78 straipsniuose nustatytos sąlygos;

m)  įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;

n)  pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis neturi būti keičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

o)  pagal taikytiną teisę arba įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis reikalaujama, kad, kai pertvarkymo institucija pasinaudoja turimais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė įsipareigojimų suma arba įsipareigojimai būtų konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja ypatingas ryšys, dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba susijęs su bet kuriuo iš pirmiau nurodytų asmenų, subordinacija neturi būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų.

3.  Be 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:

a)  įvykdomos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus d punkto sąlygą;

b)  įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, nurodytus 2 dalies paskutinėje pastraipoje; ir

c)  ▌ pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl galimybės neįtraukti arba iš dalies neįtraukti įsipareigojimų vykstant gelbėjimui privačiomis lėšomis nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais.

Pertvarkymo institucija leidžia įstaigai į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti pirmoje pastraipoje nurodytus įsipareigojimus.

4.  Kai pertvarkymo institucija leidžia įstaigai priimti sprendimą įtraukti įsipareigojimus, kaip nurodyta 3 dalies antroje pastraipoje, įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:

a)  įstaigos sprendimas į tinkamų įsipareigojimų straipsnius neįtraukti 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų įsipareigojimų yra galiojantis, kaip nustatyta 5 dalyje;

b)  įvykdomos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus tos dalies d punkte nustatytą sąlygą;

c)  įsipareigojimai yra tokio pat (pari passu) arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, nurodytus 2 dalies paskutinėje pastraipoje;

d)  72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;

e)  tų įsipareigojimų įtraukimas į tinkamų įsipareigojimų straipsnius neturi reikšmingo neigiamo poveikio tos įstaigos pertvarkymo galimybėms, kaip patvirtina pertvarkymo institucija, įvertinusi Direktyvos 2014/59/ES 45b straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytus elementus.

5.  Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigai taikyti 3 arba 4 dalyje nustatytą išimtį. Įstaiga negali nuspręsti į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti ir 3 dalyje, ir 4 dalyje nurodytų įsipareigojimų.

Šis sprendimas paskelbiamas metinėje ataskaitoje ir įsigalioja po 6 mėnesių nuo tos ataskaitos paskelbimo. Sprendimas galioja bent vienus metus.

6.  Pertvarkymo institucija tikrindama, ar laikomasi šio straipsnio sąlygų, konsultuojasi su kompetentinga institucija.

72c straipsnisTinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas

1.  Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

2.  Taikant 1 dalį, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.

2a.  1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima paskatą emitentui pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią emitentas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.

72d straipsnisTinkamumo sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.

2 skirsnisAtskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

72e straipsnisAtskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1.  Įstaigos, nustatytos pagal Direktyvos 2013/36 131 straipsnį, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:

a)  įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b)  įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;

c)  atitinkamą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;

d)  įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus trumpiau nei penkias darbo dienas turimas platinamas pozicijas.

2.  Taikant šį skirsnį visos priemonės, kurios yra tokio pat prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis.

3.  Taikant šį skirsnį, turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:

 

čia:

h  – turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

I  – įstaigos emitentės indeksas;

Hi  – bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

li  – įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją;

Li  – bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją.

4.  Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, susitarusi su bet kokių atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, gali leisti patronuojančiajai įstaigai nukrypti nuo 1 dalies c ir d punktų ir 2 dalies atskaitant mažesnę savo pertvarkymo institucijos nustatytą sumą. Ta mažesnė suma turi būti bent lygi m sumai, apskaičiuojamai taip:

čia:

I  – patronuojamosios įmonės indeksas;

Oi   – i patronuojamosios įmonės išleistų nuosavų lėšų priemonių suma, kurią patronuojančioji įstaiga pripažįsta konsoliduotomis nuosavomis lėšomis;

Pi   – i patronuojamosios įmonės išleistų tinkamų įsipareigojimų priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;

rRG   – koeficientas, taikomas atitinkamai pertvarkytinai grupei pagal Direktyvos 2014/59/ES 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir 45d straipsnį;

Ri   – bendra i G-SII subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Kai patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti mažesnę sumą pagal pirmą pastraipą, skirtumą tarp sumos, apskaičiuotos pagal 1 dalies c ir d punktus ir 2 dalį, ir šios mažesnės sumos patronuojamoji įmonė atskaito iš atitinkamos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dalies.

72f straipsnisTurimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas

Pagal 72e straipsnio 1 dalies a punktą įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, laikydamosi šių išimčių:

a)  įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

i)  ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

ii)  ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)  įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;

c)  įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

i)  ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindiniai indeksai yra tie patys;

ii)  ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

72g straipsnisTinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas

Taikydamos 72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas laikydamosi 72h–72i straipsniuose nustatytų išimčių.

72h straipsnisTurimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas

Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)  jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i)  trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;

ii)  ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)  jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.

72i straipsnisTinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingos investicijos G-SII subjektuose

1.  Taikydamos 72e straipsnio 1 dalies c punktą atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a)  bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

i)  32–35 straipsnius;

ii)  36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;

iii)  44 ir 45 straipsnius;

b)  tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.

2.  Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

3.  Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a)  turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)  bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.

4.  72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais – trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

5.  Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš pagal 3 dalies b punktą apskaičiuotos proporcijos.

72j straipsnisAtskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis

1.  Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;

b)  tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.

2.  Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams.

3.  Kai pagal 1 dalį atskaitomų turimų priemonių atveju nebevykdomos toje dalyje nustatytos sąlygos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.

3 skirsnisNuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

72k straipsnisTinkami įsipareigojimai

Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.

72l straipsnisNuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.“.

28)  Antros dalies I antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai“

29)  73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

„Paskirstymas pagal priemones“;

b)  1, 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju tik pačiai įstaigai suteikiama veiksmų laisvė priimti sprendimą dėl paskirstomų sumų išmokėjimo kita forma nei pinigais arba nuosavų lėšų priemonėmis, negali būti priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio, 2 lygio ar tinkamų įsipareigojimų priemonių, išskyrus atvejus, kai įstaiga yra gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą.

2. Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  1 dalyje nurodyta veiksmų laisvė ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos gebėjimui anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;

b)  1 dalyje nurodyta veiksmų laisvė ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos priemonės ar įsipareigojimo pajėgumui padengti nuostolius;

c)  dėl 1 dalyje nurodytos veiksmų laisvės arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitais atvejais nebūtų sumažinta kapitalo priemonės ar įsipareigojimo kokybė.

Kompetentinga institucija prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija dėl įstaigos atitikties šioms sąlygoms.

3. Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, dėl kurių kitas juridinis asmuo nei juos išleidusi įstaiga turi veiksmų laisvę priimti sprendimą arba reikalauti, kad pagal tas priemones ar įsipareigojimus paskirstomos sumos būtų mokamos kita forma nei pinigai ar nuosavų lėšų priemonės, negali būti priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių.

4. Įstaigos gali naudoti bendrąjį rinkos indeksą kaip vieną iš pagrindų, kuriais remiantis nustatomas pagal papildomas 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemones paskirstomų sumų dydis.“;

c)  6 dalis pakeičiama taip:

„6. Įstaigos praneša apie bendruosius rinkos indeksus, kuriais grindžiamos jų kapitalo ir tinkamų įsipareigojimų priemonės, ir juos atskleidžia.“.

30)  75 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra įvykdyti, jei įvykdomos visos šios sąlygos:“.

31)  76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. 42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  draudžiamoji ilgoji pozicija ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b)  a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą.

2. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos priemonių pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą įstaigos viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijai apskaičiuoti:

a)  nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus;

b)  finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, įtrauktų į indeksus;

c)  įstaigų tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus.

3. Kompetentingos institucijos išduoda 2 dalyje nurodytą leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu įrodo, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti viename arba keliuose iš 2 dalies punktų, kai taikytina, nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.“.

32)  77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnisNuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos

1. Įstaiga gauna kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį arba abu iš šių veiksmų:

a)  sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę leidžiamu būdu;

b)  atitinkamai pareikalauti papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

1a.  Įstaiga gauna pertvarkymo institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį arba abu iš šių veiksmų:

a)  pareikalauti į 1 dalį neįtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

b)  pareikalauti priemonių, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai, kurios anksčiau buvo priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų priemonių ir kurioms netaikoma 1 dalis, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti, jeigu įstaiga individualiai arba, kai taikoma, pertvarkytina grupė, kurios patronuojamoji įmonė yra įstaiga, konsoliduotai neatitinka minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo.

1b.  Jei atitinkamai bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo sumažinimas yra nereikšmingas, kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytą išankstinio leidimo reikalavimą gali pakeisti pranešimo reikalavimu.

1c.  Jei įstaiga kompetentingai institucijai pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma pakankamai viršija šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų reikalavimų sumą, įstaigos gali imtis bet kurių iš 1 dalyje nurodytų veiksmų, su sąlyga, kad:

a)  tokia veikla neskatinamas nuosavų lėšų sumažėjimas, dėl kurio susidarytų tokia padėtis, kai įstaigos nuosavos lėšos būtų mažesnės nei šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyti reikalavimai ir papildoma 2,5 % bendros rizikos pozicijos sumos marža pagal šio reglamento 92 straipsnio 3 dalį;

b)  įstaiga kompetentingai institucijai praneša apie savo ketinimą imtis bet kokių veiksmų pagal 1 dalį ir pateikia visą informaciją, kuri būtina norint įvertinti, ar laikomasi šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų.

Jei įstaiga pertvarkymo institucijai pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurių suma pakankamai viršija šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų reikalavimų sumą, įstaigos gali imtis bet kurių iš 1 dalyje nurodytų veiksmų, su sąlyga, kad:

a)  tokia veikla neskatinamas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumažėjimas, dėl kurių susidarytų tokia padėtis, kai įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai būtų mažesni nei šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatyti reikalavimai ir papildoma 2,5 % bendros rizikos pozicijos sumos marža pagal šio reglamento 92 straipsnio 3 dalį;

b)  įstaiga kompetentingai ir pertvarkymo institucijai praneša apie savo ketinimą imtis bet kokių veiksmų pagal 1 dalį ir pateikia visą informaciją, būtiną norint įvertinti, ar laikomasi šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų.“.

33)  78 straipsnis pakeičiamas taip:

„78 straipsnisPriežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus

1.  Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomas 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemones, jas atpirkti, jų pareikalauti arba jas išpirkti, jeigu įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

a)  anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnyje nurodytas priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimo sąlygomis;

b)  įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus pirmiau nurodytą veiksmą, šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią kompetentinga institucija laiko reikalinga.

Kompetentinga institucija prieš duodama tą leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija pagal šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus reikalavimus privalomą sumą, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali suteikti bendrą išankstinį leidimą tai įstaigai pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Šis bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik tam tikram, ne ilgesniam negu vieni metai laikotarpiui, kuriam pasibaigus jį galima pratęsti. Bendrasis išankstinis leidimas suteikiamas tik dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie bet kokį bendrą iš anksto suteiktą leidimą.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija pagal šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus reikalavimus privalomą sumą, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, gali suteikti bendrą išankstinį leidimą tai įstaigai pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Šis bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik tam tikram, ne ilgesniam negu vieni metai laikotarpiui, kuriam pasibaigus jį galima pratęsti. Bendrasis išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą, tokia dalimi, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. Papildomų 1 lygio priemonių arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų 1 lygio priemonių arba, atitinkamai, 2 lygio priemonių sumos. Tinkamų įsipareigojimų priemonių atveju šią iš anksto nustatomą sumą nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija.

Kompetentingos institucijos suteiktą bendrąjį išankstinį leidimą panaikina, kai įstaiga pažeidžia bet kokius kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.  Pagal 1 dalies a punktą vertindamos keitimo priemonių tvarumą įstaigos gebėjimo gauti pajamų požiūriu, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu šios keičiamos kapitalo priemonės ir įsipareigojimai įstaigai būtų brangesni už tas priemones ar įsipareigojimus, kuriuos jie pakeistų.

3.  Jeigu įstaiga atlieka 77 straipsnio a punkte nurodytą veiksmą ir jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamai apribotų tokių priemonių išpirkimą.

4.  Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo, jeigu įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir bet kuri iš šių sąlygų:

a)  pasikeičia šių priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio jos nebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas, arba jos priskiriamos prie žemesnės kokybės nuosavų lėšų ir įvykdomos abi šios sąlygos:

i)  kompetentinga institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikras;

ii)  įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikavimo pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;

b)  pasikeičia šioms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti priemonių išleidimo metu;

c)  priemonės lieka galioti pagal KRR 484 straipsnį;

d)  anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnyje nurodytas priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimo sąlygomis ir kompetentinga institucija leidžia atlikti tą veiksmą remdamasi išvada, kad tai būtų naudinga rizikos ribojimo požiūriu ir pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis;

e)  papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais.

Kompetentinga institucija, prieš duodama leidimą, dėl šių sąlygų pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija.

5.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  ką reiškia „įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimas“;

b)  tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;

c)  tvarką, įskaitant apribojimus ir procedūras, pagal kurią kompetentingos institucijos duoda išankstinį sutikimą, kad būtų vykdomas 77 straipsnyje nurodyta veiksmas, ir duomenų teikimo reikalavimus, susijusius su įstaigos prašymu kompetentingai institucijai leisti atlikti 77 straipsnyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus;

d)  4 dalyje nurodytas išimtines aplinkybes;

e)  4 dalyje nurodyto termino „rinkos formavimas“ reikšmę.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [3 mėnesiai po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“.

34)  79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

„Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų netaikymas“;

b)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jeigu įstaiga atitinkamais atvejais įsigyja kapitalo priemonių ar įsipareigojimų arba suteikia subordinuotųjų paskolų, kurie laikinai priskiriami prie finansų sektoriaus subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba prie įstaigos tinkamų įsipareigojimų priemonių, ir jeigu kompetentinga institucija mano, kad tos turimos priemonės yra įsigytos finansinės paramos, skirtos tam subjektui arba tai įstaigai reorganizuoti ir gelbėti, teikimo tikslais, kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios kitu atveju toms priemonėms būtų taikomos.“.

35)  80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

„Nuolatinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų kokybės tikrinimas“;

b)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. EBI atlieka visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu turi svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų atitinkamų tinkamumo kriterijų.

EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos EBI praneša visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis arba naujų rūšių įsipareigojimais, kad EBI galėtų atlikti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną.“;

c)  3 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„3. EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių termino „nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai“ apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl:“.

36)  81 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Mažumos dalį sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)  patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)  įstaiga;

ii)  įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii)  tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomi tokie patys griežti prudenciniai reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį yra nustačiusi, kad tie prudenciniai reikalavimai yra bent lygiaverčiai nustatytiems šiame reglamente;

b)  patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c)  bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, nurodyti šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“

37)  82 straipsnis pakeičiamas taip:

„82 straipsnisKvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės, jei taikytina, taip pat susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)  patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)  įstaiga;

ii)  įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii)  tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomi tokie patys griežti prudenciniai reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį yra nustačiusi, kad tie prudenciniai reikalavimai yra bent lygiaverčiai nustatytiems šiame reglamente;

b)  patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c)  tos priemonės priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“.

38)  83 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1. Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai yra atitinkamai iki 2021 m. gruodžio 31 d. įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:“.

38a)  85 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„4. Jei centrinės įstaigos tinklui nuolat priklausančios kredito įstaigos ir įstaigos, įsteigtos institucinėje užtikrinimo sistemoje, kurioms taikomos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, sukuria kryžminių garantijų sistemą, pagal kurią nustatoma, kad šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų, praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis kredito įstaigai pervestų nuosavų lėšų sumą, viršijančią teisės aktų reikalavimus, toms įstaigoms netaikomos šio straipsnio nuostatos dėl atskaitymų ir jos gali visiškai pripažinti bet kurią mažumos dalį, susidarančią kryžminių garantijų sistemoje.“

38b)  87 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„4. Jei centrinės įstaigos tinklui nuolat priklausančios kredito įstaigos ir įstaigos, įsteigtos institucinėje užtikrinimo sistemoje, kurioms taikomos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, sukuria kryžminių garantijų sistemą, pagal kurią nustatoma, kad šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų, praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis kredito įstaigai pervestų nuosavų lėšų sumą, viršijančią teisės aktų reikalavimus, toms įstaigoms netaikomos šio straipsnio nuostatos dėl atskaitymų ir jos gali visiškai pripažinti bet kurią mažumos dalį, susidarančią kryžminių garantijų sistemoje.“

39)  92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šiais punktais:

„d)  3 % sverto koeficientą.“;

da)  nukrypstant nuo d punkto, kiekviena G-SII prie 3 % finansinio sverto reikalavimo prideda 50 % G-SII rezervo, apskaičiuoto pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 4 dalį.“.

b)  3 dalies b, c ir d punktai pakeičiami taip:

„b)  prekybos knygoje apskaitomos įstaigos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus:

i)  rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį;

ii)  didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama tas ribas viršyti, nustatomus pagal ketvirtą dalį;

c)  nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį visai verslo veiklai, kurią vykdant kyla užsienio valiutos kurso ar biržos prekių kainos rizika;

d)  nuosavų lėšų reikalavimus, nustatomus pagal V antraštinę dalį, išskyrus 379 straipsnį dėl atsiskaitymų rizikos.“.

40)  Įterpiami 92a ir 92b straipsniai:

„92a straipsnisG-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

1.  Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba G-SII dalis, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:

a)  18 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;

b)  6,75 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.

2.  1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas šiais atvejais:

a)  trejus metus po tos dienos, kurią įstaiga arba grupė, kuriai priklauso įstaiga, tapo nustatyta G-SII;

b)  dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkymo institucija taikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Direktyvą 2014/59/ES;

c)  dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ėmė taikyti alternatyvią privačiojo sektoriaus priemonę, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai nurašyti arba konvertuoti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.

3.  Kai bendra suma, gauta taikant 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus kiekvienam tos pačios G-SII pertvarkytinam subjektui, viršija reikalaujamą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, apskaičiuotą pagal 12 straipsnį, ES patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis pertvarkymo institucijomis, gali imtis veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį arba 45h straipsnio 1 dalį.

92b straipsnisNe ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

1. Įstaigos, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, turi visada atitikti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kurio dydis yra nuo 75% iki 90 % nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, nustatytų 92a straipsnyje.

Siekiant laikytis 1 dalies, papildomos 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonės įskaitomos tik tada, kai jas turi įstaigos patronuojančioji įmonė trečiojoje valstybėje.

2. Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal 1 dalyje nurodytą intervalą nustato reikšmingos patronuojamosios įmonės priimančioji pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo grupės buveinės valstybės institucija, atsižvelgdama į grupės pertvarkymo strategiją ir poveikį finansiniam stabilumui.“.

41)  94 straipsnis pakeičiamas taip:

„94 straipsnisSmulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikoma išlyga

1.  Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis, remiantis vertinimu, kas mėnesį atliekamu remiantis paskutinės mėnesio dienos duomenimis:

a)  5 % viso tos įstaigos turto;

b)  50 mln. EUR.

2.  Jeigu įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:

a)  II priedo 1 punkte išvardytų sutarčių, su II priedo 3 punkte nurodytomis nuosavybės priemonėmis susijusių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių atvejais įstaigos gali netaikyti toms pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimo, kuris nurodytas 92 straipsnio 3 dalies b punkte;

b)  prekybos knygos pozicijoms, išskyrus tas, kurios nurodytos a punkte, įstaigos gali pakeisti 92 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą reikalavimu, kuris apskaičiuojamas pagal 92 straipsnio 3 dalies a punktą.

3.  Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį konkrečią datą pagal 1 dalį laikydamosi šių reikalavimų:

a)  skaičiuojant įskaitomos visos pozicijos, kurios įtrauktos į prekybos knygą pagal 104 straipsnį, išskyrus:

i)  užsienio valiutos kurso ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios pripažįstamos vidiniu apsidraudimu nuo ne prekybos knygos užsienio valiutos kurso ir biržos prekių rizikos pozicijų, pozicijas;

ii)  kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos vidiniu apsidraudimu dėl ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų ar sandorio šalies rizikos pozicijų;

b)  visos pozicijos įvertinamos jų rinkos kainomis tą konkrečią datą; kai tos datos pozicijos rinkos kaina nėra žinoma, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę;

c)  ilgųjų pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučiąja verte.

3a.  Kai tenkinamos abi šio reglamento 94 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, neatsižvelgiant į Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 83 straipsniuose nustatytas pareigas, šio reglamento trečios dalies I antraštinės dalies 3 skyriaus 102, 103, 104b straipsnių ir 105 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos.

4.  Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša, kada jos apskaičiuoja arba liaujasi apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį.

5.  Įstaiga, kuri nebeatitinka kurios nors iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

6.  Įstaiga liaujasi nustatyti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:

a)  įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų tris mėnesius iš eilės;

b)  įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų daugiau negu 6 iš paskutinių 12 mėnesių.

7.  Jei įstaiga nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį, jai leidžiama skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį tik jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo įvykdytos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.

8.  Įstaigos neprisiima prekybos knygos pozicijos vien siekdamos per kas mėnesį atliekamą vertinimą įvykdyti kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų.“.

42)  99 straipsnis pakeičiamas taip:

„99 straipsnisInformacijos apie nuosavų lėšų reikalavimus ir finansinės informacijos teikimo reikalavimai

1.  Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie 92 straipsnyje nustatytas prievoles pagal šį straipsnį.

  Pertvarkytini subjektai informaciją apie 92a ir 92b straipsniuose nustatytas prievoles savo kompetentingoms institucijoms pateikia bent kas pusmetį.

2.  Be 1 dalyje nurodytos apie nuosavas lėšas teikiamos informacijos, įstaigos savo kompetentingoms institucijoms teikia finansinę informaciją, jeigu jos yra kurios nors iš šių įstaigų:

a)  įstaiga, kuriai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 4 straipsnis;

b)  kredito įstaiga, kuri savo konsoliduotąsias ataskaitas rengia laikydamasi tarptautinių apskaitos standartų pagal Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 5 straipsnio b punktą.

3.  Kompetentingos institucijos gali reikalauti iš kredito įstaigų, kurios konsoliduotai nustato nuosavas lėšas laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį, pateikti finansinę informaciją pagal šį straipsnį.

4.  Pagal 1 dalį reikalaujamą informaciją mažos ir nesudėtingos įstaigos teikia kas pusę metų ar dažniau. Pagal 2 ir 3 dalis reikalaujamą informaciją mažos ir nesudėtingos įstaigos ▌teikia kartą per metus.

Visos kitos įstaigos pagal 6 dalį informaciją, reikalaujamą pagal 1–3 dalis, teikia kas pusę metų ar dažniau.

5.  2 ir 3 dalyse nurodyta teikiama finansinė informacija apima tik tą informaciją, kuri reikalinga norint susidaryti išsamų vaizdą, koks yra įstaigos rizikos pobūdis ir sisteminė rizika, įstaigų keliama finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.

6.  EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodus informacijos teikimo formatus, dažnį ir datas, apibrėžtis ir IT sprendimus, taikytinus teikiant 1–3 dalyse ir 100 straipsnyje nurodytą informaciją.

Šiame straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai proporcingai taikomi įstaigoms atsižvelgiant į jų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

7.  EBI įvertina Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014(19) finansinį poveikį įstaigoms, patiriamą dėl reikalavimų laikymosi išlaidų, ir praneša apie savo vertinimo išvadas Komisijai ne vėliau kaip [2019 m. gruodžio 31 d.]. Toje ataskaitoje visų pirma turi būti išnagrinėta, ar informacijos teikimo reikalavimai taikyti pakankamai proporcingai. Tai visų pirma patikrinama mažų ir nesudėtingų įstaigų atveju.

Tuo tikslu ataskaitoje:

a)  įstaigos klasifikuojamos į kategorijas pagal jų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį. Į ataskaitą visų pirma įtraukiama ▌mažų ir nesudėtingų įstaigų kategorija;

b)  įvertinama informacijos teikimo našta, tenkanti kiekvienos kategorijos įstaigoms atitinkamu laikotarpiu laikantis informacijos teikimo reikalavimų, nustatytų Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, atsižvelgiant į šiuos principus:

i)  informacijos teikimo našta vertinama kaip reikalavimų laikymosi išlaidų santykis su grynosiomis įstaigų pajamomis per atitinkamą laikotarpį;

ii)  reikalavimų laikymosi išlaidas sudaro visos su informacijos teikimo sistemų įdiegimu ir nuolatiniu eksploatavimu tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios išlaidos, įskaitant personalo, IT sistemų, teisės, apskaitos, audito ir konsultavimo paslaugų išlaidas;

iii)  atitinkamas laikotarpis reiškia kiekvienų metų laikotarpį, kuriuo įstaigos patyrė reikalavimų laikymosi išlaidų rengdamosi vykdyti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus ir toliau nuolat eksploatuoti informacijos teikimo sistemas;

c)  įvertinama, ar reikalavimų laikymosi išlaidos reikšmingai sutrukdė ir kiek jos sutrukdė naujai įsteigtoms įstaigoms patekti į rinką;

ca)  įvertinama surinktų ir praneštų duomenų papildoma nauda ir būtinybė rizikos ribojimo tikslais;

d)  įvertinamas reikalavimų laikymosi išlaidų, nurodytų b punkto ii papunktyje, poveikis kiekvienos kategorijos įstaigoms, atsižvelgiant į alternatyviąsias sąnaudas; ir

e)  rekomenduojama iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 siekiant sumažinti informacijos teikimo naštą įstaigoms arba nurodytų kategorijų įstaigoms, kai tinka, atsižvelgiant į šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES tikslus ir suretinti pagal 100, 394 ir 430 straipsnius reikalaujamos informacijos teikimo terminus. Be to, ataskaitoje įvertinama, ar galima netaikyti ataskaitų teikimo reikalavimų pagal 100 straipsnį, jeigu turto suvaržymas neviršija tam tikros ribos ir jeigu bankas laikomas mažu ir nesudėtingu. Ataskaitoje turi būti pateikta bent rekomendacijų, kaip sumažinti informacijos teikimo reikalavimų mastą ir išsamumą mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kad pritaikius mažesnius informacijos teikimo reikalavimus mažų ir nesudėtingų įstaigų tikėtinos vidutinės reikalavimų laikymosi išlaidos geriausiu atveju sumažėtų 20 % arba daugiau, bet ne mažiau kaip 10 %.

Komisija, remdamasi šioje EBI ataskaitoje pateiktomis išvadomis, ne vėliau kaip [2020 m. gruodžio 31 d.] iš dalies pakeičia atitinkamus techninius reguliavimo standartus ir prireikus pateikia vieną ar kelis pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tų rekomendacijų įgyvendinimo.

8.  7 dalies d punkte minimos „alternatyviosios sąnaudos“ reiškia įstaigų prarastą vertę dėl klientams nesuteiktų paslaugų, kurių suteikti jos negalėjo dėl reikalavimų laikymosi išlaidų.

9.  Kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI dėl to, ar įstaigos, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytas įstaigas, turėtų pateikti finansinę informaciją konsoliduotai pagal 2 dalį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  atitinkamos įstaigos dar neteikia informacijos konsoliduotai;

b)  atitinkamų įstaigų apskaitos sistema atitinka Direktyvą 86/635/EEB;

c)  finansinės informacijos teikimas laikomas būtinu siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie tų įstaigų veiklos rizikos pobūdį ir sisteminę riziką, kurią jos kelia finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nustato formatus, kuriuos pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos naudoja toje pastraipoje nurodytoms reikmėms.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

10.  Jei kompetentinga institucija mano, kad 6 dalyje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai neapima informacijos, būtinos 5 dalyje nurodytais tikslais, ji praneša EBI ir ESRV, kokią papildomą informaciją, jos nuomone, būtina įtraukti į toje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

11.  Kompetentingos institucijos gali leisti nesilaikyti reikalavimų pranešti tam tikrus duomenis, nustatytus techniniuose įgyvendinimo standartuose, kurie nurodyti šiame straipsnyje ir 100, 101, 394, 415 ir 430 straipsniuose, suretinti informacijos teikimo terminus, leisti įstaigai pateikti informaciją kitoje informacijos teikimo sistemoje, kai:

a)  tie duomenys jau yra prieinami kompetentingoms institucijoms kitais būdais negu nurodyti minėtuose ▌įgyvendinimo standartuose, įskaitant atvejus, kai kompetentingoms institucijoms ta informacija yra prieinama kitu formatu arba kitokio išsamumo lygio; kompetentinga institucija gali taikyti šioje dalyje nurodytą išimtį tik tuomet, kai taikant tokius alternatyvius metodus gauti, sukaupti arba apibendrinti duomenys yra tapatūs tiems duomenų taškams, kurie ir šiaip turėtų būti pranešami pagal atitinkamus techninius įgyvendinimo standartus;

b)  per tinkamą laikotarpį prieš duomenų pranešimo termino pabaigą duomenų taškai arba formatai nebuvo atnaujinti pagal šio reglamento pakeitimus;

Kompetentingos institucijos , pertvarkymo institucijos, paskirtos institucijos ir atitinkamos institucijos, kai tik įmanoma, keičiasi duomenimis siekiant netaikyti informacijos teikimo reikalavimų.“.

43)  100 straipsnis pakeičiamas taip:

„100 straipsnisInformacijos apie turto suvaržymą teikimo reikalavimai

1.  Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie savo turto suvaržymo lygį.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiamas išskaidymas pagal turto suvaržymo rūšį, kaip antai atpirkimo sandorius, vertybinių popierių skolinimą, vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas arba paskolas, kurios yra kaip užtikrinimo priemonė susietos su padengtomis obligacijomis. “

43a)  Įterpiamas šis straipsnis:

„101a straipsnis

Bendros integruotos duomenų rinkimo ir statistinių ir rizikos ribojimo duomenų kaupimo sistemos sukūrimas

EBI sukuria integruota duomenų rinkimo ir statistinių ir rizikos ribojimo duomenų kaupimo sistema ir iki [2029 m. gruodžio 31 d.] Komisijai pateikia savo išvadas. Atskaita, kuri apima visas kompetentingas institucijas, įskaitant už indėlių garantijų sistemas atsakingas institucijas, statistikos institucijas, visas susijusias institucijas, visų pirma ECB ir jo ankstesnę veiklą, susijusią su statistinių duomenų rinkimu, ir kurioje atsižvelgiama į ankstesnį darbą, atliktą Europos atskaitomybės sistemos atžvilgiu, grindžiama bendros naudos ir sąnaudų analize, be kita ko, susijusia su duomenų rinkimo centro įsteigimu, ir apima bent:

a)  kompetentingų institucijų parengtą savo kompetencijos srityje surinktų duomenų kiekio, masto, kilmės ir išsamumo apžvalgą;

b)  bendro renkamų duomenų žodyno parengimo galimybės siekiant padidinti pranešimų teikimo, t. y. tiek nuolatinio informacijos teikimo, tiek ad hoc pagrindu kompetentingų institucijų iš įstaigų prašomos pateikti informacijos, reikalavimų nuoseklumą ir išvengti nereikalingų prašymų pateikti informaciją, apžvalgą;

c)  atsižvelgiant į mažos ir nesudėtingos įstaigos veiklą, taikomų duomenų punktų, kurie nėra būtini, kad būtų galima įvertinti rizikos ribojimo reikalavimų laikymąsi arba finansinę įstaigos padėtį, ir galimų apjungti duomenų punktų įvertinimą;

d)  tvarkaraštį, skirtą integruotai bendrai ataskaitų teikimo sistemai su duomenų rinkimo centru, kuris:

i) tvarkytų centrinį duomenų registrą, kuriame būtų kaupiami ir reikiamais intervalais atnaujinami visi iš atitinkamos įstaigos reikiamu dažnumu surinkti reikiamo išsamumo statistiniai ir rizikos ribojimo duomenys;

ii) veiktų vieno langelio principu kompetentingoms institucijoms – iš jų priimtų visus prašymus pateikti duomenis, juos tvarkytų ir susietų, prašymą palygintų su jau surinktais duomenimis ir kompetentingai institucijai laiku suteiktų galimybę susipažinti su prašoma informacija;

iii) veiktų vieno langelio principu prižiūrimoms įstaigoms, joms persiųstų kompetentingų institucijų prašymus pateikti duomenis ir šiuos duomenis įtrauktų į centrinį duomenų registrą;

iv) atliktų koordinuojamąjį vaidmenį kompetentingoms institucijoms keičiantis informacija ir duomenimis;

v) kompetentingų institucijų ad hoc prašymą prižiūrimoms įstaigoms persiųstų tik jį palyginęs su esamais prašymais ir b punkte nurodytu bendru žodynu, siekiant išvengti dubliavimosi;

vi) būtų aprūpintas pakankamais organizaciniais, finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir struktūromis, kad galėtų vykdyti savo užduotis;

vii) atsižvelgtų į kitų kompetentingų institucijų gerąją patirtį ir procesus ir juos pritaikytų bendroje sistemoje;

viii) užtikrintų, kad naujai įvesti ataskaitų teikimo reikalavimai būtų taikomi ne anksčiau kaip po 2 metų nuo jų paskelbimo dienos ir kad galutiniai ataskaitų teikimo šablonai būtų prieinami bent 1 metus prieš jų taikymo datą.

Iki ...[vieni metai nuo ataskaitos pateikimo dienos] Komisija, prireikus, atsižvelgdama į šiame straipsnyje nurodytą ataskaitą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vieną ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros integruotos ataskaitų teikimo sistemos sukūrimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų.“.

44)  101 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1.   Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms kas pusmetį pateikia šiuos suvestinius duomenis apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, dėl kurios joms kyla rizika:“.

45)  101 straipsnio 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.   EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodus 1 dalyje nurodytų suvestinių duomenų teikimo formatus, apibrėžtis, dažnį ir datas, taip pat taikytinus IT sprendimus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 430a straipsnyje apibrėžtos mažos įstaigos 1 dalyje nurodytą informaciją pateikia kartą per metus.“

46)  102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2. Prekybinės veiklos tikslai apibrėžiami strategijose, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 103 ir 104 straipsnius tikslais.

3. Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės priemones, skirtas jų prekybos knygai tvarkyti pagal 103 straipsnį.

4. Prekybos knygos pozicijos priskiriamos prekybos operacijų sąrašams, įstaigos sudarytiems pagal 104b straipsnį, nebent įstaigai gali būti taikoma 94 straipsnyje nustatyta tvarka arba jai leidžiama netaikyti reikalavimų, kaip nurodyta 104b straipsnio 3 dalyje.“;

pridedamos 5 ir 6 dalys:

„5. Prekybos knygos pozicijoms taikomi 105 straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai.

6. Įstaigos vertina vidinio apsidraudimo pozicijas pagal 106 straipsnį.“

47)  103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:

a)  kokią veiklą įstaiga laiko prekybos veikla ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama nuosavų lėšų reikalavimų tikslais;

b)  kokiu mastu pozicija gali būti kasdien vertinama rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;

c)  kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:

i)  nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;

ii)  apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;

iii)  nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;

d)  kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimą, kuris gali būti nuolat nepriklausomai tikrinamas;

e)  kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;

f)  kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;

g)  kokiu mastu įstaiga gali perkelti riziką arba pozicijas iš ne prekybos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokių perkėlimų kriterijus, kaip nurodyta 104a straipsnyje.“;

b)  2 dalies įvadinė dalis pakeičiama taip:

„2. Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:“;

c)  2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)  įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą prekybos knygos pozicijai arba portfeliams skirtą prekybos veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;“;

d)  2 dalies b punkto įvadinė dalis iš dalies keičiama taip:

„b)  įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus prekybos knygos pozicijų arba portfelių tvarkymo politiką ir procedūras. Pagal šią politiką ir procedūras numatoma:“;

e)  2 dalies b punkto i papunktis iš dalies keičiamas taip:

„i) kokias pozicijas arba pozicijų portfelius gali prisiimti kiekvienas prekybos operacijų sąrašas arba, prireikus, paskirti prekiautojai;“.

48)  104 straipsnis pakeičiamas taip:

„104 straipsnisĮtraukimas į prekybos knygą

1.  Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, kuriomis būtų nustatyta, kurios pozicijos yra įtraukiamos į prekybos knygą, kad galėtų apskaičiuoti jų kapitalo poreikį, laikydamosi 102 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prekybos knygos apibrėžties, nustatytos 4 straipsnio 1 dalies 86 punkte, ir šio straipsnio nuostatų, atsižvelgdamos į įstaigos rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Įstaiga tos politikos ir procedūrų laikymąsi visiškai patvirtina dokumentais, bent kartą per metus atlieka jų vidaus auditą ir leidžia kompetentingoms institucijoms susipažinti su to audito rezultatais.

2.  Į prekybos knygą įtraukiamos šių priemonių pozicijos:

a)  priemonių, kurios atitinka kriterijus, kad būtų įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį, kaip nurodyta 7–9 dalyse;

b)  finansinių priemonių, kurios tvarkomos prekybos operacijų sąraše, sudarytame pagal 104b straipsnį;

c)  finansinių priemonių, dėl kurių susidaro grynoji trumpoji kredito arba nuosavybės vertybinių popierių pozicija;

d)  priemonių, gautų dėl prisiimtų įsipareigojimų;

e)  priemonių, laikomų kaip tikrąja verte vertinamo prekybos turto arba įsipareigojimų apskaita;

f)  priemonių, gautų dėl rinkos formavimo veiklos;

g)  kolektyvinio investavimo subjektų, jeigu jie atitinka šio straipsnio 10 dalyje nustatytas sąlygas;

h)  biržinių nuosavybės vertybinių popierių;

i)  su prekyba susijusių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių;

j)  pasirinkimo sandorių, įskaitant atskirtas (angl. bifurcated) įterptąsias išvestines finansines priemones iš ne prekybos knygos priemonių, kurios yra susijusios su kredito arba nuosavybės vertybinių popierių rizika.

Pagal šios dalies c punktą įstaiga turi grynąją trumpąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją, kai dėl sumažėjusios nuosavybės vertybinių popierių kainos įstaiga gauna pelno. Atitinkamai įstaiga turi grynąją trumpąją kredito poziciją, kai dėl kredito maržos padidėjimo arba emitento ar emitentų grupės kreditingumo pablogėjimo įstaiga gauna pelno.

3.  Į prekybos knygą neįtraukiamos šių priemonių pozicijos:

a)  priemonių, skirtų laikyti pakeitimo vertybiniais popieriais saugykloje;

b)  turimo nekilnojamojo turto;

c)  mažmeninių ir MVĮ kreditų;

d)  kitų kolektyvinio investavimo subjektų negu tie, kurie nurodyti 2 dalies g punkte, kurių fondo įstaiga negali kasdien peržiūrėti arba iš kurių įstaiga negali kasdien sužinoti realiųjų kainų už savo nuosavybės vertybinių popierių investicijas į tą fondą;

e)  išvestinių finansinių priemonių sutarčių su pagrindinėmis priemonėmis, nurodytomis a–d punktuose;

f)  priemonių, turimų siekiant apsidrausti nuo konkrečios a–e punktuose nurodytų priemonių pozicijų rizikos.

4.  Nepaisant 2 dalies, įstaiga gali neįtraukti e–i punktuose nurodytų priemonių pozicijų į prekybos knygą, jeigu ta įstaiga geba įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad ta pozicija turima ne prekybos tikslais ir ja neapdraudžiamos pozicijos, turimos prekybos tikslais.

5.  Kompetentingos institucijos gali iš įstaigos pareikalauti pateikti įrodymų, kad 3 dalyje nenurodyta pozicija įtraukiama į prekybos knygą. Jeigu nėra tinkamų įrodymų, kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga perkeltų tą poziciją į ne prekybos knygą, išskyrus 2 dalies a–d punktuose nurodytas pozicijas.

6.  Kompetentingos institucijos gali iš įstaigos pareikalauti pateikti įrodymų, kad 2 dalies a–d punktuose nenurodyta pozicija įtraukiama į ne prekybos knygą. Jeigu nėra tinkamų įrodymų, kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga perkeltų tą poziciją į prekybos knygą, nebent ta pozicija yra nurodyta 3 dalyje.

7.  Koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus toliau nurodytus kriterijus, įtraukiamos į koreliacinės prekybos portfelį:

a)  pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų pro rata dalis;

b)  visos jų pagrindinės priemonės yra:

i)  arba vieno pavadinimo finansinės priemonės, įskaitant vieno pavadinimo kredito išvestines finansines priemones, dėl kurių egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka;

ii)  arba indeksai, kuriais įprastai prekiaujama, pagrįsti i punkte nurodytomis priemonėmis.

Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei yra nepriklausomų sąžiningų pasiūlymų pirkti ir parduoti, kaina pagrįstai atitinka paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą ir konkurencingą kainos pasiūlymą, pasiūlymas gali būti pateiktas per vieną dieną ir dėl tos kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką.

8.  Į koreliacinės prekybos portfelį neįtraukiamos pozicijos, susietos su bet kuria iš toliau nurodytų pagrindinių priemonių:

a)  pagrindinėmis priemonėmis, kurios priklauso 112 straipsnio h arba i punkte nurodytoms pozicijų klasėms;

b)  pretenzija specialiosios paskirties subjektui, tiesiogiai ar netiesiogiai užtikrinta pozicija, kuri pagal 6 dalį pati nebūtų tinkama įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį.

9.  Įstaigos gali įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja 7 dalies paskutinėje pastraipoje nurodyta tos priemonės arba jos pagrindinių priemonių likvidi grįžtamoji rinka.

10.  Įstaiga įtraukia kolektyvinio investavimo subjekto poziciją į prekybos knygą, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)  įstaiga gali kasdien peržiūrėti to kolektyvinio investavimo subjekto būklę;

b)  įstaiga gali kasdien gauti to kolektyvinio investavimo subjekto kainas.“

49)  Įterpiami 104a ir 104b straipsniai:

„104a straipsnisPozicijos perklasifikavimas

1.  Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką, kuria būtų nustatyta, kokiomis išimtinėmis aplinkybėmis galima pagrįstai perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu. Šią politiką įstaigos peržiūri bent kartą per metus.

Priemonių perklasifikavimas leidžiamas tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tokiomis aplinkybėmis gali būti laikomas banko restruktūrizavimas, dėl kurio visam laikui uždaromi prekybos operacijų sąrašai ir dėl kurio reikia nutraukti verslo veiklą, susijusią su priemone ar portfeliu, arba apskaitos standartų keitimas, sudarantis galimybę teisingai vertinti straipsnį atsižvelgiant į pelną ir nuostolius. Vien tik rinkos įvykiai, finansinės priemonės likvidumo pokyčiai arba prekybos tikslo pokyčiai nėra tinkamas priemonės perklasifikavimo kitoje knygoje pagrindas. Naujam perklasifikavimui taikomos 2–5 dalių nuostatos ir užtikrinama, kad būtų laikomasi 104 straipsnio reikalavimų. Draudžiama atlikti naują priemonių perklasifikavimą reguliacinio arbitražo tikslu.

2.  Be perklasifikavimo, vykdomo pagal 104 straipsnį, kompetentingos institucijos suteikia leidimą perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją tam, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, tik jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms yra pateikusi rašytinių įrodymų, kad jos sprendimas perklasifikuoti tą poziciją priimtas dėl išimtinių aplinkybių, laikantis įstaigos pagal 1 dalį nustatytos politikos. Tuo tikslu įstaiga pateikia pakankamai įrodymų, jog ta pozicija nebeatitinka sąlygų, kad būtų klasifikuojama kaip prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicija pagal 104 straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą patvirtina įstaigos valdymo organas.

3.  Kai kompetentingos institucijos suteikia leidimą pagal 2 dalį, įstaiga:

a)  anksčiausią ataskaitinę datą viešai atskleidžia informaciją, kad jos pozicija perklasifikuota;

b)  pagal 4 dalyje nustatytą tvarką nuo anksčiausios ataskaitinės datos nustato perklasifikuotai pozicijai taikomus nuosavų lėšų reikalavimus pagal 92 straipsnį.

4.  Jeigu anksčiausią ataskaitinę datą dėl grynojo įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų sumos pokyčio, kurį lemia pozicijos perklasifikavimas, nustatomas grynasis nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, įstaiga turi turėti papildomų nuosavų lėšų, kurių suma lygi šiam grynajam pokyčiui, ir viešai atskleisti tų papildomų nuosavų lėšų sumą. Tų papildomų nuosavų lėšų suma turi likti nepakitusi iki pozicijos termino pabaigos, nebent kompetentingos institucijos įstaigai leistų laipsniškai sumažinti šią sumą anksčiau.

5.  Pozicijos perklasifikavimas pagal šį straipsnį, išskyrus tiesiogiai pagal 104 straipsnį vykdomą perklasifikavimą, yra neatšaukiamas.

104b straipsnisPrekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai

1.  Įstaigos sudaro prekybos operacijų sąrašus ir kiekvieną savo prekybos knygos poziciją priskiria vienam iš šių prekybos operacijų sąrašų. Prekybos knygos pozicijos tam pačiam prekybos operacijų sąrašui priskiriamos tik tada, kai jos atitinka sutartą tam prekybos operacijų sąrašui taikomą verslo strategiją ir yra nuosekliai tvarkomos bei stebimos pagal 2 dalį.

2.  Įstaigų prekybos operacijų sąrašai turi visada atitikti šiuos reikalavimus:

a)  kiekvienam prekybos operacijų sąrašui nustatoma aiški ir konkreti verslo strategija bei pagal tą verslo strategiją tinkama rizikos valdymo sistema;

b)  nustatoma aiški kiekvieno prekybos operacijų sąrašo organizacinė struktūra; tam tikro prekybos operacijų sąrašo pozicijos yra tvarkomos paskirtų tos įstaigos prekiautojų; kiekvienas prekiautojas atlieka jam pavestas su prekybos operacijų sąrašu susijusias pareigas; vienas prekiautojas priskiriamas tik vienam prekybos operacijų sąrašui; vienas kiekvieno prekybos operacijų sąrašo prekiautojas atlieka vadovaujamą vaidmenį prižiūrėdamas veiklą ir kitus prekiautojus pagal tą prekybos operacijų sąrašą;

c)  kiekvieno prekybos operacijų sąrašo pozicijų ribos nustatomos pagal to prekybos operacijų sąrašo verslo strategiją;

d)  prekybos operacijų sąrašo lygmens veiklos, pelningumo, rizikos valdymo ir reguliavimo reikalavimų ataskaitos rengiamos bent kas savaitę ir reguliariai pateikiamos įstaigos valdymo organui;

e)  nustatomas aiškus kiekvieno prekybos operacijų sąrašo metinis veiklos planas, įskaitant aiškiai nustatytą atlygio politiką, remiantis patikimais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais.

2a.  Nukrypstant nuo b punkto, kompetentingos institucijos gali leisti prekiautojus priskirti prie daugiau kaip vieno prekybos operacijų sąrašo, jei įstaiga turi bendradarbiavimo ar institucinės užtikrinimo sistemos struktūrą ir kompetentingai institucijai įrodo, kad jos centralizuotas rinkos rizikos valdymas yra veiksmingas.

3.  Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie tai, kaip jos laikosi 2 dalies. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų savo prekybos operacijų sąrašų struktūrą ar organizavimą taip, kad būtų laikomasi šio straipsnio.

4.  Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos, kurios taiko 325 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose išdėstytus metodus nustatydamos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, gali prašyti leisti netaikyti dalies arba visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šių reikalavimų, jei įstaiga įrodo, kad:

a)  2 dalies nesilaikymas neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos gebėjimui veiksmingai valdyti ir stebėti savo prekybos knygos pozicijų rinkos riziką;

b)  įstaiga laikosi 103 straipsnyje nustatytų bendrųjų prekybos knygos tvarkymo reikalavimų.“

50)  105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Visoms prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte, taikomi šiame straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo standartai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų riziką ribojančiais principais pagrįstas vertinimas būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, įvertintų tikrąja verte, dinamišką pobūdį, rizikos ribojimo patikimumo reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis ir ne prekybos knygos pozicijomis, įvertintomis tikrąja verte, susijusių kapitalo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.“;

b)  3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Įstaigos bent kartą per dieną tikrąja verte pervertina prekybos knygos pozicijų vertę. Tų pozicijų vertės pokyčiai nurodomi įstaigos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

4.   Įstaigos savo prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, įvertintas tikrąja verte, įvertina rinkos kainomis, jei tai įmanoma, taip pat tada, kai toms pozicijoms taiko atitinkamus kapitalo reikalavimus.“;

c)  3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius konservatyviai įvertina pagal modelį, taip pat tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte.“;

d)  7 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo prekybos operacijų sąrašų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.“;

e)  11 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)  papildomo laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti po likvidumo terminų, kurie pagal 325be straipsnį buvo priskirti pozicijos rizikos veiksniams, trukmė;“.

51)  106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nedarant poveikio atitinkamai ne prekybos knygos ir prekybos knygos apsidraudimo pozicijoms taikomiems reikalavimams.

3.   Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą kredito išvestinę finansinę priemonę, ši kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijos arba sandorio šalies rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su kredito išvestine finansine priemone susijusį sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su trečiąja šalimi sudarytas su kredito išvestine finansine priemone susijęs sandoris.“;

b)  straipsnis papildomas 4, 5 ir 6 dalimis:

„4.   Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, ši su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su trečiąja šalimi sudarytas su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandoris.

5. Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos palūkanų normos rizikos pozicijas, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą palūkanų normos rizikos poziciją, pagal Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsnius vertinant iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką, ši pozicija laikoma vidiniu apsidraudimu, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)  pozicija buvo priskirta pagal 104b straipsnį sudarytam prekybos operacijų sąrašui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinio apsidraudimo rinkos rizikai valdyti ir mažinti. Tuo tikslu šis prekybos operacijų sąrašas gali prisiimti kitas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis arba kitais įstaigos prekybos operacijų sąrašais, jei tie kiti prekybos operacijų sąrašai, prisiimdami priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis, visiškai padengia tų kitų palūkanų normos rizikos pozicijų rinkos riziką;

b)  įstaiga dokumentais išsamiai patvirtino, kaip, laikantis Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsniuose nustatytų reikalavimų, pozicija mažina iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką.

6. Visų 3 dalies a punkte nurodytam prekybos operacijų sąrašui priskirtų arba jo prisiimtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti apskaičiuojami atskirai kaip atskiras portfelis ir papildo kitų prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus.“

52)  107 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Taikant šį reglamentą, trečiosios valstybės investicinės įmonės, trečiosios valstybės kredito įstaigos ir trečiosios valstybės biržos pozicijos vertinamos kaip įstaigos pozicijos tik tuo atveju, jei trečioji valstybė tam subjektui taiko riziką ribojančius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.“

52a)  117 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms:

a)  Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko;

b)  Tarptautinės finansų korporacijos;

c)  Amerikos plėtros banko;

d)  Azijos plėtros banko;

e)  Afrikos plėtros banko;

f)  Europos Tarybos plėtros banko;

g)  Šiaurės šalių investicijų banko;

h)  Karibų plėtros banko;

i)  Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko;

j)  Europos investicijų banko;

k)  Europos investicijų fondo;

l)  Daugiašalės investicijų garantijų agentūros;

m)  Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos;

n)  Islamo plėtros banko;

na)  Tarptautinės plėtros asociacijos.

Šios dalies tikslais Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kad, atsižvelgiant į esamus reguliavimo lygiavertiškumo vertinimus, būtų tiksliai apibrėžta, ar daugiašaliai plėtros bankai, dar neįtraukti į šios dalies sąrašą, atitinka reikalavimus, kad jiems būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas.“

52b)  123 straipsnyje įterpiama 3a dalis:

„Paskolų pozicijoms, kurios užtikrinamos darbo užmokesčio arba pensijų įmokomis ir garantuojamos visais toliau išvardintais dalykais:

i)  privalomuoju draudimu, kuris apima dėl kredito gavėjo mirties, nedarbingumo arba nedarbo kylančią riziką,

ii)  tiesioginėmis grąžinimo įmokomis, kurias darbdavys arba pensijų kasa išskaito tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio arba pensijos išmokos ir

iii)  mėnesinėmis įmokomis, kurios ne didesnės kaip 35 % grynojo darbo užmokesčio arba grynosios pensijos išmokos,

priskiriamas 35% rizikos koeficientas.“

52c)  124 straipsnis pakeičiamas taip:

  „1.  Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei neįvykdomos 125 arba 126 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus bet kurią pozicijos dalį, kuri priskiriama prie kitos pozicijų klasės. Pozicijos daliai, kuri viršija turto hipotekos vertę, priskiriamas rizikos koeficientas, taikomas susijusios sandorio šalies neužtikrintoms pozicijoms.

Pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba, tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė – hipotekinė atitinkamo turto vertė.

2.  Remdamosi pagal 101 straipsnį surinktais duomenimis ir visais kitais svarbiais rodikliais kompetentingos institucijos periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus ar paskirtos institucijos prašymu, kaip nurodyta 458 straipsnio 1 dalyje, įvertina, ar 125 straipsnyje nurodytas 30% rizikos koeficientas, taikomas jų teritorijoje esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms, ir 126 straipsnyje nurodytas 50 % rizikos koeficientas, taikomas jų teritorijoje esančiu komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms, yra tinkamai pagrįstas:

a)  nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu užtikrintomis pozicijomis, istorine patirtimi;

b)  nekilnojamojo turto rinkų raidos perspektyvomis.

Kompetentingos institucijos pateikia paskirtoms institucijoms atlikto vertinimo rezultatus.

3.  Jei, remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vertinimo rezultatais, kompetentinga institucija padaro išvadą, kad 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai neatspindi faktinės rizikos, susijusios pozicijomis, visapusiškai užtikrintomis gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio kompetentingos institucijos valstybėje narėje, hipotekomis, kompetentinga institucija padidina toms pozicijoms taikytinus rizikos koeficientus arba nustatyti griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji 125 straipsnio 2 dalyje arba 126 straipsnio 2 dalyje.

Paskirta institucija gali paprašyti, kad kompetentinga institucija atliktų vertinimą, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Paskirta institucija gali nustatyti didesnį rizikos koeficientą arba griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji 125 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  dėl pakeitimų ji konsultavosi su kompetentinga institucija ir ESRV;

b)  ji mano, kad pakeitimų nepadarymas turėtų reikšmingą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje. Kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI ir informuoja paskirtą instituciją apie rizikos koeficientų ir taikomų kriterijų patikslinimus.

Kompetentingos institucijos ir paskirtos institucijos praneša EBI ir ESRV apie visus rizikos koeficientų ir taikomų kriterijų patikslinimus pagal šią dalį.

EBI ir ESRV skelbia institucijų nustatytus 125, 126 straipsniuose ir 199 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus.

4.  3 dalies tikslais kompetentingos ir paskirtos institucijos gali nustatyti rizikos koeficientus tokiuose intervaluose:

a)  30 %–150 % gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;

b)  50 %–150 % komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms.

4a.  Jei kompetentinga ar paskirta institucija nustato didesnius rizikos koeficientus ar griežtesnius kriterijus pagal 3 dalį, įstaigoms suteikiamas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti naujo rizikos koeficiento taikymui. Įstaigos taiko didesnius rizikos koeficientus ar griežtesnius kriterijus, jei taikytina, visoms savo atitinkamoms pozicijoms, užtikrintoms komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio toje valstybėje narėje, hipoteka.

4b.  Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato griežtus 1 dalyje nurodytos hipotekinės vertės vertinimo kriterijus ir 2 dalyje nurodytas sąlygas, į kuriuos atsižvelgia kompetentingos institucijos, nustatydamos didesnius rizikos koeficientus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5.  Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų toje valstybėje narėje esančio komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms nustatytus rizikos koeficientus ir kriterijus.“

52d)  125 straipsnis pakeičiamas taip:

„125 straipsnis

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka visapusiškai ir visiškai užtikrintos pozicijos

1.   Jeigu kompetentingos institucijos pagal 124 straipsnio 2 dalį nenusprendžia kitaip, visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms taikoma tokia tvarka:

a)   pozicijoms arba jų dalims, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuriame savininkas ar savininkas naudos gavėjas asmeninio investavimo įmonių atveju apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, hipoteka, priskiriamas 30 % rizikos koeficientas;

b)   nuomininko pozicijoms, susidariusioms dėl turto nuomos sandorių, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įstaigos pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta nekilnojamojo turto nuosavybės teise.

2.   Įstaigos laiko, kad pozicija arba pozicijos dalis yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta 1 dalies tikslais, tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)   turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;

b)   skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto vykdymo rezultatų, o nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių užtikrinamojo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, sukuriamų pinigų srautų. Tų kitų šaltinių atžvilgiu įstaigos, laikydamosi savo skolinimo politikos, nustato didžiausius paskolos ir pajamų santykius ir suteikdamos paskolą surenka tinkamus duomenis apie atitinkamas pajamas;

c)  įvykdyti 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 229 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių;

d)  jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, paskolos dalis, kuriai priskiriamas 30% rizikos koeficientas, neviršija 75 % atitinkamo turto rinkos vertės arba 75 % atitinkamo turto hipotekinės vertės tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė.

3.  Įstaigos gali nukrypti nuo 2 dalies b punkto, jei pozicijos yra visapusiškai ir visiškai užtikrintos gyvenamosios paskirties turto hipoteka, o tas turtas yra valstybės narės, kurios kompetentinga institucija yra paskelbusi duomenis, rodančius, kad jos teritorijoje veikia gerai išsivysčiusi ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties turto rinka ir kad joje patiriami nuostoliai neviršija toliau nurodytų limitų, toje teritorijoje:

a)  nuostoliai, patiriami dėl skolinimo, užtikrinto gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu iki 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip;

b)  bendri nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 proc. komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų.

4.   Jei tam tikrais metais nesilaikoma kurio nors iš 3 dalyje nurodytų limitų, nebegalima taikyti 3 dalies, o 2 dalies b punkte nurodyta sąlyga taikoma tol, kol vėlesniais metais bus įgyvendintos 3 dalyje nurodytos sąlygos.“

53)  128 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Su ypač didele rizika susijusioms pozicijoms įstaigos priskiria 150 % rizikos koeficientą.

2. Taikydamos šį straipsnį, įstaigos spekuliacinį nekilnojamojo turto finansavimą laiko su ypač didele rizika susijusiomis pozicijomis.“

54)  132 straipsnis pakeičiamas taip:

„132 straipsnisNuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos

1.  Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.

2.  Jei įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti skaidrumo metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimu grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį.

Jei taikoma 132b straipsnio 2 dalis, skaidrumo metodo arba įgaliojimu grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250 % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).

Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei įvykdomos šių metodų taikymo sąlygos.

3.  Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų savo KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  KIS yra vienas iš šių subjektų:

i)  kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB;

ii)  ES AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV;

iii)  AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV;

iv)  AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV;

v)  ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kuris yra platinamas pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį;

b)  KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:

i)  turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

ii)  jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai, – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

c)  KIS informaciją įstaigai teikia laikydamasis šių reikalavimų:

i)  apie KIS veiklą informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos veiklą;

ii)  finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą;

iii)  jei įstaiga taiko skaidrumo metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

4.  Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i)  KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii)  KIS, kuriems i punktas netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;

b)  trečioji šalis atlieka skaičiavimus pagal atitinkamai 132a straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus metodus;

c)  išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2, jei įstaigos neturi reikalingų duomenų arba informacijos skaičiavimams atkartoti.

5  Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertinta 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti skaidrumo metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą.

6.  Taikant skaidrumo metodą ir įgaliojimu grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma.

7.  Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos, taikančios skaidrumo metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį, gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš rizikos koeficiento (RWi*), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)  įstaigos įvertina savo turimų KIS investicinių vienetų arba akcijų vertę pagal įsigijimo savikainą, tačiau KIS pagrindinio turto vertę jos įvertintų tikrąja verte, jeigu taikytų skaidrumo metodą;

b)  investicinių vienetų ar akcijų, kurių vertę įstaigos įvertina pagal įsigijimo savikainą, rinkos vertės pokytis nekeičia nei tų įstaigų nuosavų lėšų sumos, nei su tais turimais investiciniais vienetais arba akcijomis siejamos pozicijų vertės.

8.  Nebalansinių straipsnių mažiausių įverčių įsipareigojimams, pagal kuriuos privaloma kompensuoti investicijas į vieno ar daugiau KIS investicinius vienetus arba akcijas, jei vieno ar daugiau KIS pagrindinės pozicijos rinkos vertė yra žemiau tam tikro koeficiento, pozicijos vertei nustatyti taikomas 20 % perskaičiavimo koeficientas, jei:

i)  esama KIS pagrindinės pozicijos rinkos vertė atitinka arba viršija esamą ribinę vertę ir

ii)  įstaiga ar kita įmonė, kuri taip pat konsoliduojama, gali daryti poveikį KIS pagrindinių pozicijų sudėčiai siekiant apriboti tolesnio perviršio mažinimo galimybes, arba tiek, kiek įstaiga nustatė, kad jos garantija bus vykdoma, tik jei vienas ar daugiau KIS taikys rekomendacijas, kurios turės tą patį tolesnio perviršio mažinimo galimybių ribojimo poveikį.“.

55)  Įterpiamas 132a straipsnis:

„132a straipsnisPagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

1.  Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalies sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržvelgia šias pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi jas tiesiogiai turėtų tos įstaigos.

2.  Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalies sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas skaidrumo metodui taikyti neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti laikydamosi KIS įgaliojime ir susijusiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Taikydamos pirmą pastraipą, įstaigos atlieka skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia turi didžiausias pagal jo įgaliojimą arba susijusius teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau turi pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendrų pozicijų riba.

Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos turi daryti prielaidą, kad KIS, jei taikytina, maksimaliai, kiek leidžiama pagal jo įgaliojimą arba atitinkamus teisės aktus, padidina finansinį svertą.

3.  Nukrypdamos nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį skaičiuojančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti gali pakeisti 50 % tų pozicijų vertės prilygstančia suma, apskaičiuota atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypdama nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos apskaičiuoja 2 dalyje nurodytą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, jei nėra kokių nors šiam skaičiavimui reikalingų įvesties duomenų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [devyni mėnesiai po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.“

56)  Įterpiamas 132b straipsnis:

„132b straipsnisPagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys

1.  Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus neįtraukia KIS turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio priemonių ir 2 lygio priemonių, kurias būtina atskaityti pagal atitinkamai 36 straipsnio 1 dalį, 56 ir 66 straipsnius.

2.  Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti 150 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, ir vietoj to toms pozicijoms gali taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką.“

56a)  Įterpiamas 132c straipsnis:

„132c straipsnisKIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka

Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotas į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų (RWi*):

a)  visos pozicijos, kurioms įstaigos taiko vieną iš 132a straipsnyje nustatytų metodų:

 

čia:

i = KIS indeksas;

RW= suma, apskaičiuota pagal 132a straipsnį;

= KIS i pozicijų pozicijos vertė;

= KIS i turto balansinė vertė;

 

b)  visos pozicijos,

57)  152 straipsnis pakeičiamas taip:

„152 straipsnisPozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka

1.  Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumas įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant šiame straipsnyje nustatytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.

2.  Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržvelgia tas pagrindines pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi įstaigos jas turėtų tiesiogiai.

3.  Nukrypdamos nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį skaičiuojančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti gali pakeisti 50 % tų pozicijų vertės prilygstančia suma, apskaičiuota atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypdama nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.  Skaidrumo metodą pagal 2 ir 3 dalis taikančios ir nuolatinio dalinio taikymo sąlygas pagal 150 straipsnį atitinkančios arba šiame skyriuje nustatytų metodų taikymo visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims sąlygų neatitinkančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:

a)  pozicijoms, kurios priklauso 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, įstaigos taiko 155 straipsnio 2 dalyje nustatytą paprastąjį rizikos koeficientų metodą;

b)  pozicijoms, kurios priklauso pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų klasei, įstaigos taiko 261 straipsnyje nustatytą reitingais pagrįstą metodą;

c)  visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą.

Jei, taikydama pirmos pastraipos a punktą, įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji tokias pozicijas laiko kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.

5.  Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalies sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 132a straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimu grindžiamą metodą. Tačiau šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytoms pozicijoms įstaigos taiko juose nustatytus metodus.

6.  Jei taikoma 132b straipsnio 2 dalis, skaidrumo metodo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba įgaliojimu grindžiamo metodo pagal šio straipsnio 5 dalį netaikančios įstaigos taiko 132 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsarginį metodą.

7.  Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i)  KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii)  KIS, kuriems i punktas netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

b)  kitų nei 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal 132a straipsnio 1 dalyje nustatytą metodą;

c)  4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal juose nustatytus metodus;

d)  išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2, jei jos neturi reikalingų duomenų arba informacijos skaičiavimui atkartoti.

8.  Taikant šį straipsnį, taikomos 132 straipsnio 5 ir 6 dalių ir 132b straipsnio nuostatos.“

57a)  164 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„5.  Remdamosi pagal 101 straipsnį surinktais duomenimis bei visais kitais svarbiais rodikliais ir atsižvelgdamos į nekilnojamojo turto rinkos raidos perspektyvas, kompetentingos institucijos periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus ar paskirtos institucijos prašymu, kaip nurodyta 458 straipsnio 1 dalyje, įvertina, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyti mažiausi LGD įverčiai, taip pat nekilnojamuoju turtu užtikrintų įmonių pozicijų LGD įverčiai yra tinkami jų teritorijoje esančio gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipotekomis užtikrintoms pozicijoms.

Kompetentingos institucijos pateikia paskirtoms institucijoms atlikto vertinimo rezultatus.

Jei, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, kompetentinga institucija padaro išvadą, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti mažiausi LGD įverčiai arba nekilnojamuoju turtu užtikrintų įmonių pozicijų LGD įverčiai yra netinkami, ji toms pozicijoms savo teritorijoje nustato didesnius mažiausius LGD įverčius. Tokie didesni mažiausi įverčiai taip pat gali būti taikomi vieno ar daugiau pozicijų turto, esančio vienoje arba keliose jos teritorijos dalyse, segmentų lygmeniu.

Paskirta institucija gali paprašyti, kad kompetentinga institucija atliktų vertinimą, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Paskirta institucija gali nustatyti didesnius mažiausius LGD įverčius, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  dėl pakeitimų ji konsultavosi su kompetentinga institucija ir ESRV;

b)  ji mano, kad pakeitimų nepadarymas turėtų reikšmingą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje.

Kompetentingos institucijos praneša EBI ir paskirtai institucijai apie visus jų pagal antrą pastraipą padarytus mažiausių LGD įverčių pakeitimus, o EBI šiuos LGD įverčius paskelbia.

Paskirtos institucijos praneša ESRV apie visus jų pagal antrą pastraipą padarytus mažiausių LGD įverčių pakeitimus, o ESRV šiuos LGD įverčius paskelbia.

6.  EBI, bendradarbiaudama su ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame tiksliai nurodo sąlygas, į kurias kompetentingos institucijos, atlikdamos 5 dalyje nurodytą vertinimą, turi atsižvelgti vertindamos LGD įverčių tinkamumą.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7.  Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 5 dalį nustatytus didesnius mažiausius LGD įverčius visoms savo atitinkamoms pozicijoms toje valstybėje narėje.“

57b)  181 straipsnio 1 dalis po a punkto papildoma šiuo punktu:

„aa) Papildant šios dalies a punktą, įstaiga didelio masto pardavimų atveju gali koreguoti savo LGD įverčius iš dalies arba visiškai tokių pardavimų poveikį užskaitydama LGD įverčiams. Jei įstaiga nusprendžia prašyti jai leisti taikyti tokį koregavimą, ji pateikia kompetentingai institucijai informaciją apie tokių pardavimų mastą, sudėtį ir laiką. Jei kompetentinga institucija padaro išvadą, kad koregavimas pagal šią dalį nėra didelio masto pardavimai, ne vėliau kaip per 30 dienas po pranešimo ji priima sprendimą neleisti pranešusiai įstaigai taikyti koregavimo. Tokiu atveju kompetentinga institucija pranešusiai įstaigai nedelsdama praneša apie šį sprendimą.

Nuostata pagal 1 pastraipą taikoma laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki [šio reglamento įsigaliojimo data plius 5 metai].

58)  201 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h) reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis.“

59)  Įterpiamas 204a straipsnis:

„204a straipsnisReikalavimus atitinkančios su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių rūšys

1.  Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, kurios yra apsikeitimo grąžomis sandoriai arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės, įstaigos gali naudoti kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą tik vykdydamos vidinio apsidraudimo sandorius.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.

2.  Kai įstaiga vykdo vidinio apsidraudimo sandorį naudodama su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, kad vidinis apsidraudimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba trečiosioms šalims.

Jei vidinis apsidraudimas buvo atliktas pagal pirmą pastraipą ir buvo įvykdyti šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles.“

60)  223 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą, apskaičiuoja EVA taip:

.“.

b)  5 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, atitinkamai pagal šiuose skirsniuose išdėstytas nuostatas atsižvelgia į užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikį.“

60a)  247 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, 201 straipsnio 1 dalies b–h punktuose išvardyti reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, išskyrus reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis, turi turėti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris nustatytas kaip sietinas su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal 136 straipsnį, ir per kredito užtikrinimo pirmąjį pripažinimą jiems turi būti priskirtas 2 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis. Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti atitikimą reikalavimams pagal šios dalies pirmą sakinį, remdamosi užtikrinimo teikėjo PD ir PD, kuri siejama su 136 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.“

61)  272 straipsnio 6 ir 12 punktai pakeičiami taip:

„6) apsidraudimo grupė – vienos užskaitos grupės sandorių grupė, kuriai, nustatant galimą būsimą poziciją pagal šio skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nustatytus metodus, leidžiama taikyti visišką arba dalinę užskaitą;“;

12) dabartinė rinkos vertė (angl. Current Market Value, CMV) taikant šio skyriaus 3–5 skirsnius – visų užskaitos grupės sandorių grynoji rinkos vertė kartu su bet kokia turima arba suteikta užtikrinimo priemone; apskaičiuojant CMV užskaitomos teigiamos ir neigiamos rinkos vertės;“.

62)  272 straipsnyje įterpiami šie 7a ir 12a punktai:

„7a) vienos krypties susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas dėl garantinės įmokos, pagal kurį įstaiga yra įpareigota pateikti kintamąsias garantines įmokas sandorio šaliai, bet neturi teisės gauti kintamosios garantinės įmokos iš šios sandorio šalies, arba atvirkščiai;“;

„12a) grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (angl. net independent collateral amount, NICA) – atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios užtikrinimo priemonės, kuri skirta užskaitos grupei ir kuri nėra kintamoji garantinė įmoka, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;".

63)  273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1.  II priede išvardytų sandorių pozicijos vertę įstaigos pagal šį straipsnį apskaičiuoja remdamosi vienu iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

273a straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų neatitinkanti įstaiga netaiko šio skyriaus 4 skirsnyje nustatyto metodo. 273a straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų neatitinkanti įstaiga netaiko šio skyriaus 5 skirsnyje nustatyto metodo.

II priedo 3 punkte išvardytų sandorių pozicijų vertei nustatyti įstaiga netaiko šio skyriaus 5 skirsnyje nustatyto metodo.

Grupėje įstaigos gali nuolat kartu taikyti šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali nuolat kartu taikyti šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.“;

b)  6, 7, 8 ir 9 dalys pakeičiamos taip:

„6. Taikant bet kurį iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių, apskaičiuotų pagal kiekvieną užskaitos grupės sandorį, sudarytą su ta sandorio šalimi, sumai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai vienas susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelių užskaitos grupių sandoriams, sudarytiems su ta sandorio šalimi, ir įstaiga šių užskaitos grupių pozicijos vertei apskaičiuoti taiko vieną iš šio skyriaus 3 ir 6 skirsniuose nustatytų metodų, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal tą skirsnį.

Konkrečios sandorio šalies atveju konkrečios II priede išvardytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra didesnioji iš šių verčių: nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas. Kredito vertinimo koregavimo suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į užskaitomą debetinę vertės koregavimo sumą, priskiriamą pačios įmonės kredito rizikai, kuri jau buvo atskaityta iš nuosavų lėšų pagal 33 straipsnio 1 dalies c punktą.

7. Apskaičiuodamos pozicijos vertę pagal šio skyriaus 3–5 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos dvi identiškas į tą patį užskaitos susitarimą įtrauktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis gali laikyti viena sutartimi, kurios tariamoji pagrindinė suma yra nulinė.

Taikant pirmą pastraipą, dvi ne biržos išvestinių priemonių sutartys yra identiškos, jei atitinka visas šias sąlygas:

a)  jų rizikos pozicijos yra priešingos;

b)  jų savybės, išskyrus sandorio dieną, yra vienodos;

c)  jų pinigų srautai visiškai padengia vieni kitus.

8. Įstaigos nustato ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertę taikydamos vieną iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, neatsižvelgdamos į tai, kokį metodą jos pasirinko taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams. Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, įstaiga, taikanti 3 skyriuje nustatytą metodą, gali nuolat ir nepaisydama šių pozicijų reikšmingumo taikyti rizikos koeficientus pagal 2 skyriuje nustatytą metodą.

9. Taikydamos šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, taiko 291 straipsnį.“

64)  Įterpiami 273a ir 273b straipsniai:

„273a straipsnisSupaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos

1.  Įstaiga gali apskaičiuoti išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, yra lygus toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a)  10 % viso tos įstaigos turto;

b)  300 mln. EUR;

2.  Įstaiga gali apskaičiuoti ▌išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, yra lygus toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a)  5 % viso tos įstaigos turto;

b)  100 mln. EUR.

3.  Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį konkrečią datą, laikydamosi šių reikalavimų:

a)  išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos jų rinkos kainomis tą konkrečią datą. Jeigu tos dienos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę. Jei pozicijos tikrosios arba rinkos vertės konkrečią datą sužinoti negalima, įstaigos taiko naujausią šios pozicijos rinkos vertę;

b)  ilgųjų pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučiąja verte;

ba)  įtraukiamos visos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų.

4.  Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie atitinkamai šio skyriaus 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus, kuriuos jos taiko arba nebetaiko savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti.

5.  Įstaigos nesudaro išvestinių finansinių priemonių sandorių vien siekdamos per kas mėnesį atliekamą vertinimą įvykdyti kurią nors iš 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų.

273b straipsnisNeatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygoms

1.  Kurios nors iš 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

2.  Įstaiga nustoja taikyti 273a straipsnio 1 arba 2 dalį per tris mėnesius nuo tada, kai pasitaiko vienas iš šių atvejų:

a)  įstaiga neatitinka kurios nors iš 273a straipsnio 1 arba 2 dalies sąlygų tris mėnesius iš eilės;

b)  įstaiga neatitinka kurios nors iš atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies sąlygų daugiau kaip šešis iš pastarųjų dvylikos mėnesių.

3.  Jei įstaiga nustoja taikyti 273a straipsnio 1 arba 2 dalį, jai leidžiama nustatyti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę taikant atitinkamai šio skyriaus 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus tik jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo įvykdytos visos 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.“

65)  Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnis pakeičiamas taip:

„3 skirsnisStandartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

274 straipsnisPozicijos vertė

1.  Įstaiga gali apskaičiuoti visų sandorių, kuriems taikomas sutartinės užskaitos susitarimas, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  užskaitos susitarimas priskiriamas prie vienos iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos susitarimų rūšių;

b)  užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;

c)  įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles.

Jei kuri nors iš šių sąlygų neįvykdoma, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

2.  Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:

Pozicijos vertė = α · (RC+PFE)

čia:

RC   =   pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos;

PFE   =   pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija;

α   =   1,4.

3.  Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte.

4.  Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos, įstaigos kiekvieną susitarimą dėl garantinės įmokos priskiria prie užskaitos grupės, kuriai pagal sutartį taikomas tas susitarimas dėl garantinės įmokos, sandorių grupės ir kiekvieno iš šių į grupę įtrauktų sandorių pozicijų vertę apskaičiuoja atskirai.

5.  Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;

b)  užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;

c)  visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga gavo iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;

d)  užskaitos grupei netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

6.  Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu.

275 straipsnisPakeitimo išlaidos

1.  Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas (RC) pagal šią formulę:

 

2.  Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

 

čia:

VM    =   pagal kintamumą pakoreguota atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė;  

TH    =   užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės;

MTA    =  užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

3.  Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

 

čia:

i  =   indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos;

CMVi  =   užskaitos grupės „i“ CMV;

VMMA   =   atitinkamai gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;

NICAMA  =   atitinkamai gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA.

Taikant pirmą pastraipą, NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

276 straipsnisUžtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas

1.  Taikydamos šį skirsnį, įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA NICA ir NICAMA sumas, taikydamos visus šiuos reikalavimus:

a)  jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 299 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

b)  jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

c)  iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;

d)  pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį. Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos netaiko 225 straipsnyje nustatyto metodo;

e)  tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;

f)  tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;

g)  apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.

2.  Apskaičiuodamos 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:

 

3.  Taikydamos 1 dalies d punktą, įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:

a)  276 straipsnio 1 dalyje nurodytoms užskaitos grupėms taikomas vienų metų laikotarpis;

b)  276 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms užskaitos grupėms taikomas pagal 279d straipsnio 1 dalies b punktą nustatytas garantinės įmokos rizikos laikotarpis.

277 straipsnisSandorių priskyrimas prie rizikos kategorijų

1.  Siekdamos nustatyti 278 straipsnyje nurodytą užskaitos grupės galimą būsimą poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria prie vienos iš šių šešių rizikos kategorijų:

a)  palūkanų normos rizika;

b)  užsienio valiutos kurso rizika;

c)  kredito rizika;

d)  nuosavybės vertybinių popierių rizika;

e)  biržos prekių kainos rizika;

f)  kita rizika.

2.  Pagal 1 dalį sandorį įstaigos priskiria remdamosi svarbiausiu jo rizikos veiksniu. Kitų nei 3 dalyje nurodytų sandorių svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės pozicijos reikšmingas rizikos veiksnys.

3.  Nuo [šio reglamento taikymo data] prie prekybos knygos priskirto išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuriam įstaiga, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, taiko 1a arba 1b skyriuje nustatytus metodus, svarbiausias rizikos veiksnys yra rizikos veiksnys, susietas su didžiausiu absoliučiuoju jautrumu iš to sandorio viso jautrumo, apskaičiuoto pagal IV antraštinės dalies 1b skyrių.

4.  Nepaisydamos 1 ir 2 dalių įstaigos, priskirdamos sandorius prie 1 dalyje išvardytų rizikos kategorijų, taiko šiuos reikalavimus:

a)  jei svarbiausias sandorio rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria prie palūkanų normos rizikos kategorijos;

b)  jei svarbiausias sandorio rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria prie biržos prekių kainos rizikos kategorijos.

5.  Nukrypdamos nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria prie daugiau kaip vienos rizikos kategorijos. Jei visi reikšmingi vieno iš šių sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos priskirtų šį sandorį prie šios rizikos kategorijos tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš šių rizikos veiksnių. Jei reikšmingi vieno iš šių sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, šį sandorį įstaiga, remdamasi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių, vieną kartą priskiria prie kiekvienos rizikos kategorijos, kurios bent vieną reikšmingą rizikos veiksnį turi sandoris.

6.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  kitų nei 3 dalyje nurodytų sandorių vienintelio reikšmingo rizikos veiksnio nustatymo metodą;

b)  daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčių sandorių nustatymo ir reikšmingiausio iš šių rizikos veiksnių nustatymo, taikant 3 dalį, metodą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

277a straipsnisApsidraudimo grupės

1.  Įstaigos nustato atitinkamas užskaitos grupės kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupes ir priskiria kiekvieną sandorį prie šių apsidraudimo grupių laikydamosi šių reikalavimų:

a)  prie palūkanų normos rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys išreikštas ta pačia valiuta;

b)  prie užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys grindžiamas ta pačia valiutų pora;

c)  visi prie kredito rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės;

d)  visi prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės;

e)  prie biržos prekių kainos rizikos kategorijos priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami prie vienos iš šių penkių apsidraudimo grupių:

i)  energetika;

ii)  metalai;

iii)  žemės ūkio prekės;

iv)  klimato sąlygos;

v)  kitos biržos prekės;

f)  prie kitos rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys yra identiškas.

Taikant a punktą, prie palūkanų normos rizikos kategorijos priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami prie atskirų apsidraudimo grupių, kurios nėra apsidraudimo grupės, nustatytos prie palūkanų normos rizikos kategorijos priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis. Šie sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys išreikštas ta pačia valiuta.

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:

a)  sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;

b)  sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra prie tos pačios rizikos kategorijos priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.

Taikydamos pirmos pastraipos a punktą, įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys yra identiškas.

Taikydamos pirmos pastraipos b punktą, įstaigos priskiria sandorius prie atitinkamos rizikos kategorijos tos pačios apsidraudimo grupės tik jei b punkte nurodyta šių sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius prie vienos iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių, remdamosi tik vienu iš dviejų b punkte nurodytų rizikos veiksnių.

3.  Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių.

278 straipsnisGalima būsima pozicija

1.  Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją (PFE) taip:

 

čia:

a  =   indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas skaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją;

AddOn(a)  =   pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis;

daugiklis   =   pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas prie šios rizikos kategorijos.

2.  Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių suma laikant, kad joms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

3.  Taikant 1 dalį, daugiklis apskaičiuojamas taip:

 

čia:

Floorm  =   5%;

y     =   

z    =

NICAi   =  grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos.

279 straipsnisRizikos pozicijos apskaičiavimas

Apskaičiuodamos 280a–280f straipsniuose nurodytus rizikos kategorijos papildomus mokesčius, įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:

 

čia:

δ    =   pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta;

AdjNot  =   pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma;

MF     =   pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys.

279a straipsnisPriežiūrinė delta

1.  Įstaiga priežiūrinę deltą (δ) apskaičiuoja taip:

a)  pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą ateityje, nebent šie pasirinkimo sandoriai priskirti prie palūkanų normos rizikos kategorijos, įstaigos taiko šią formulę:

 

čia:

sign =    – 1, jei sandoris yra parduotas pasirinkimo pirkti arba nupirktas pasirinkimo parduoti sandoris

  +1, jei sandoris yra nupirktas pasirinkimo pirkti arba parduotas pasirinkimo parduoti sandoris

type  =  – 1, jei sandoris yra ▌ pasirinkimo parduoti sandoris

    +1, jei sandoris yra ▌ pasirinkimo pirkti sandoris

N(x)    =  standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus;

P    =  pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina;

K    =  pasirinkimo sandorio vykdymo kaina;

T     =  pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos data – vienintelė data ateityje, kurią pasirinkimo sandoris gali būti vykdomas. Galiojimo pabaigos data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

σ    =  pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu.

1 lentelė

Rizikos kategorija

Pagrindinė finansinė priemonė

Priežiūrinis kintamumas

Užsienio valiutos kursas

Visos

15%

Kreditas

 

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

100%

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

80%

Nuosavybės vertybiniai popieriai

 

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

120%

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

75%

Biržos prekių kaina

Elektros energija

150%

Kitos biržos prekės (išskyrus elektros energiją)

70%

Kitos

Visos

150%

Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad:

i) išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis;

ii) išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą;

iii) į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;

b)   sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams įstaigos taiko šią formulę:

 

čia:

sign  =

A  =   segmento priskyrimo riba;

D  =  segmento atskyrimo riba;

c)  a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą:

 

2.  Taikant šį skirsnį, svarbiausio rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad, pagrindinio rizikos veiksnio vertei didėjant, sandorio rinkos vertė didėja, o svarbiausio rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad, svarbiausio rizikos veiksnio vertei didėjant, sandorio rinkos vertė mažėja.

277 straipsnio 3 dalyje nurodytų sandorių ilgoji pozicija yra sandoris, kurio svarbiausio rizikos veiksnio jautrumo ženklas yra teigiamas, o trumpoji pozicija – sandoris, kurio svarbiausio rizikos veiksnio jautrumo ženklas yra neigiamas. Dėl kitų nei 277 straipsnio 3 dalyje nurodytų sandorių įstaigos, remdamosi objektyvia informacija apie šių sandorių struktūrą arba tikslą, nustato, kokios – ilgosios ar trumposios – svarbiausio rizikos veiksnio pozicijos yra šie sandoriai.

3.  Įstaigos pagal 2 dalyje nurodytą svarbiausiam rizikos veiksniui taikomą metodą nustato, kokia – ilgoji ar trumpoji – kiekvieno reikšmingo rizikos veiksnio pozicija yra sandoris, su kuriuo susietas daugiau nei vienas reikšmingas rizikos veiksnys.

4.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  formulę, kurią įstaigos taiko apskaičiuodamos pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių, priskirtų prie su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos gali būti neigiamos, suderinamos palūkanų normos rizikos kategorijos, priežiūrinę deltą, ir šiai formulei tinkamą priežiūrinį kintamumą;

b)  kokią objektyvią informaciją apie sandorio struktūrą ir tikslą įstaigos naudoja siekdamos nustatyti, kokia – ilgoji ar trumpoji – svarbiausio rizikos veiksnio pozicija yra 277 straipsnio 2 dalyje nenurodytas sandoris;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

279b straipsnisPakoreguota tariamoji suma

1.  Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:

a)  prie palūkanų normos rizikos kategorijos arba kredito rizikos kategorijos priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamąją sumą iš priežiūrinio trukmės veiksnio, kuris apskaičiuojamas taip:

 

čia:

R   =   priežiūrinė diskonto norma; R = 5%;

S  =  pradžios data, t. y. data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jei pagal sandorį jau buvo nustatomi arba atliekami mokėjimai ataskaitinę datą, pradžios data yra 0. Pradžios data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

Jei nustatyta viena arba kelios būsimos sandorio datos, kuriomis įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau, nei suėjus sutartyje nustatytam jo terminui, pradžios data yra anksčiausioji iš šių:

i) data arba anksčiausioji iš kelių būsimų datų, kurią įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau, nei suėjus sutartyje nustatytam jo terminui;

ii) data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone.

Jei į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pradžios data nustatoma remiantis anksčiausia data, kurią pagal pagrindinę finansinę priemonę pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus.

E  =   pabaigos data, t. y. data, kurią įstaiga ir sandorio šalis pasikeičia sandorio paskutinio sutartinio mokėjimo verte. Pabaigos data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

Jei į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pabaigos data nustatoma remiantis sandorio pagrindinės finansinės priemonės paskutiniu sutartiniu mokėjimu;

b)  prie užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja taip:

i)  jei sandorį sudaro viena mokėjimo sudėtinė dalis, pakoreguota tariamoji suma yra išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma;

ii)  jei sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir vienos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma išreikšta įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra kitos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma;

iii)  jei sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir kiekvienos sudėtinės mokėjimo dalies tariamoji suma išreikšta kita nei įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra didžiausioji iš šių dviejų mokėjimo sudėtinių dalių tariamųjų sumų po to, kai šios sumos buvo konvertuotos į įstaigos ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą;

c)  prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos arba biržos prekių kainos rizikos kategorijos priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos sandorio pagrindinės finansinės priemonės vieno vieneto rinkos kainą iš sandoryje nurodytos pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus.

  Jei prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos arba prie biržos prekių kainos rizikos kategorijos priskirtas sandoris pagal sutartį išreikštas kaip tariamoji suma, įstaiga kaip pakoreguotą tariamąją sumą naudoja ne pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičių, bet tariamąją sumą.

2.  Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:

a)  jei sandorio pagrindinės finansinės priemonės tariamoji suma arba vienetų skaičius iki sutartyje nustatyto jo termino nenustatytas:

i)  pagrindinės finansinės priemonės deterministinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra atitinkamai visų deterministinių pagrindinės finansinės priemonės tariamųjų sumų verčių arba vienetų skaičiaus svertinis vidurkis iki sutartyje nustatyto sandorio termino, kai koeficientai yra laikotarpio, kuriuo taikoma kiekviena tariamosios sumos vertė, proporcinė dalis;

ii)  pagrindinės finansinės priemonės tikimybinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra suma, nustatyta nustatant dabartines rinkos vertes pagal formulę, kuria apskaičiuojamos būsimos rinkos vertės;

b)  binarinių ir skaitmeninių pasirinkimo sandorių tariamoji suma yra didžiausia pasirinkimo sandorio atsiskaitymo būsenos vertė pasibaigus pasirinkimo sandorio galiojimui.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, jei galima pasirinkimo sandorio atsiskaitymo būsena yra tikimybinė, tariamosios sumos vertei nustatyti įstaigos taiko a punkto ii papunktyje nustatytą metodą;

c)  sutarčių su daugkartiniais pasikeitimais tariamąja suma tariamoji suma dauginama iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sutartis, skaičiaus;

d)  sutarčių, kuriose numatoma padidinti pinigų srautus arba sutarties pagrindinę finansinę priemonę, tariamąją sumą įstaiga pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką tų sutarčių rizikos struktūrai.

3.  Jei pakoreguota tariamoji suma pagal šį straipsnį apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą kita valiuta išreikštą pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus tariamąją sumą arba rinkos kainą, įstaigos konvertuoja sandorio pakoreguotą tariamąją sumą į savo ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą.

279c straipsnisTermino veiksnys

1.  Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį (MF) taip:

a)  į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktiems sandoriams įstaigos taiko šią formulę:

 

čia:

M      =  likęs sandorio terminas, lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems sandorio sutartiniams įsipareigojimams nutraukti. Šiuo tikslu visos išvestinės finansinės priemonės sutarties šalutinės aplinkybės laikomos sutartiniu įsipareigojimu. Likęs terminas išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

Jei sandorio pagrindinė finansinė priemonė yra kita išvestinės finansinės priemonės sutartis, dėl kurios, be sandorio sutartinių įsipareigojimų, gali susidaryti papildomų sutartinių įsipareigojimų, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems pagrindinės finansinės priemonės sutartiniams įsipareigojimams nutraukti.

OneBusinessYear  =  vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

b)  į 275 straipsnio 2 ir 3 dalis nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių termino veiksnys nustatomas kaip:

 

čia:

MPOR    =   pagal 285 straipsnio 2–5 dalis nustatytas užskaitos grupės garantinės įmokos rizikos laikotarpis.

Nustatydama kliento ir tarpuskaitos nario sandorių garantinės įmokos rizikos laikotarpį įstaiga, atliekanti kliento arba tarpuskaitos nario vaidmenį, 285 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą minimalų laikotarpį pakeičia 5 darbo dienomis.

2.  Taikant 1 dalį, sandorių, kurie yra skirti apmokėti esamai neapmokėtai pozicijai nustatytą atsiskaitymo dieną ir tokiais atvejais, kai sąlygos pakartotinai nustatomos tokios, kad tą konkrečią dieną sutarties rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs terminas lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos.

280 straipsnisApsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas

Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „ϵ“ yra toks:

  1 taikoma pagal 277a str. 1 dalį nustatytai apsidraudimo grupei;

ϵ =  5 taikoma pagal 277a str. 2 dal. a punktą nustatytai apsidraudimo grupei;

  0,5 taikoma pagal 277a str. 2 dal. b punktą nustatytai apsidraudimo grupei;

280a straipsnisPalūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  Taikydamos 278 straipsnį, įstaigos konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį apskaičiuoja taip:

 

čia:

j    = indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies a punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės palūkanų normos rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnIRj  = pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis apskaičiuojamas taip:

 

čia:

ϵj      =  pagal 280 straipsnyje nurodytą taikomą vertę nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFIR       =  0,5 % vertės palūkanų normos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

EffNotIRj  =  pagal 3 ir 4 dalis apskaičiuota apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma.

3.  Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria prie atitinkamos 2 lentelėje nurodytos grupės. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data:

2 lentelė

Grupė

Pabaigos data

(metais)

1

>0 ir <=1

2

>1 ir <= 5

3

> 5

Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:

ččia:

l  =  indeksas, žymintis rizikos poziciją;

Dj,k   =  apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

 

280b straipsnisUžsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  Taikant 278 straipsnį, konkrečios užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis apskaičiuojamas taip:

 

čia:

j  = indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies b punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnFXj   =  pagal 2 dalį apskaičiuotas užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis apskaičiuojamas taip:

 

čia:

ϵj    =   pagal 280 straipsnį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFFX    =   4 % vertės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

EffNotIRj  =  apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

 

280c straipsnisKredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  Taikydamos 2 dalį, įstaigos atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a)  kiekvienam orientacinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas prie kredito rizikos kategorijos priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę skolos finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b)  kiekvienai orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas prie kredito rizikos kategorijos priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinių orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.  Taikydama 278 straipsnį, įstaiga apskaičiuoja konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį taip:

 

čia:

j    =   indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies c punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnCreditj  =  pagal 2 dalį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis.

3.  Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:

j       =  indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus;

ϵj      =   pagal 280 straipsnio 3 dalį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

AddOn(Entityj)  =   pagal 4 dalį nustatytas kredito pagrindinio subjekto „j“ papildomas mokestis;

ρjCredit     =   subjekto „j“ koreliacijos veiksnys. Jei kredito pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ρjCredit = 50 %.Jei kredito pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ρjCredit = 80 %.

4.  Kredito pagrindinio subjekto „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:

EffNotCreditj   =  kredito pagrindinio subjekto „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

 

čia:

l    =   indeksas, žymintis rizikos poziciją;

SFj,lCredit  =   pagal 5 dalį nustatytas kredito pagrindiniam subjektui „j“ taikomas priežiūrinis veiksnys.

5.  Taikydamos 4 dalį, kredito pagrindiniam subjektui „j“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:

a)  pagal 1 dalies a punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „j“ SFj,lCredit, remiantis pripažintos ECAI atliktu atitinkamo atskiro emitento išoriniu kredito rizikos vertinimu, priskiriamas prie vieno iš šešių šio straipsnio 3 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių. Tuo atveju, kai pripažinta ECAI nėra atlikusi atskiro emitento kredito rizikos vertinimo:

i)  įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą metodą, atskiro emitento vidaus reitingą priskiria vienam iš išorinių kredito rizikos vertinimų;

ii)  įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą metodą, šiam kredito pagrindiniam subjektui priskiria SFj,lCredit = 0,54 %. Vis dėlto, jei įstaiga šio atskiro emitento sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, priskiriamas SFj,lCredit = 1,6 %;

b)  pagal 1 dalies b punktą nustatytiems kredito pagrindiniams subjektams „j“ taikoma:

i)  jei prie kredito pagrindinio subjekto „j“ priskirta pozicija „l“ yra į pripažintos biržos sąrašus įtrauktas kredito indeksas, SFj,lCredit priskiriamas prie vieno iš dviejų šio straipsnio 4 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių, remiantis pavienių sudedamųjų dalių kredito kokybės dauguma;

ii)  jei prie kredito pagrindinio subjekto „j“ priskirta pozicija „l“ šio punkto i papunktyje nenurodyta, SFj,lCredit yra pagal šios dalies a punkte nustatytą metodą prie kiekvienos sudedamosios dalies priskirtų priežiūrinių veiksnių svertinis vidurkis, kai koeficientai nustatomi pagal proporcinę tos pozicijos sudedamųjų dalių tariamosios sumos dalį.

3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

Vieno pavadinimo sandorių priežiūrinis veiksnys

1

0,38%

2

0,42%

3

0,54%

4

1,06%

5

1,6%

6

6,0%

4 lentelė

Lemiama kredito kokybė

Kotiruojamų indeksų priežiūrinis veiksnys

Investicinis reitingas

0,38%

Neinvesticinis reitingas

1,06%

280d straipsnisNuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  Taikydamos 2 dalį, įstaigos atitinkamus užskaitos grupės atitinkamus nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a)  kiekvienam orientacinės nuosavybės finansinės priemonės, kuria grindžiamas prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami prie to paties nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę nuosavybės finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b)  kiekvienai orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto tik jei tų sandorių pagrindinių orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.  Taikydamos 278 straipsnį, konkrečios užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

 

čia:

j    =   indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies d punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnEquityj   =  pagal 3 dalį nustatytas kredito rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.  Apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

 

   čia:

j   =   indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus;

ϵj     = pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

AddOn(Entityj) =  pagal 4 dalį nustatytas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „j“ papildomas mokestis;

ρjEquity    =  subjekto „j“ koreliacijos veiksnys. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ρjEquity = 50 %. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ρjEquity = 80 %.

4.  Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:

SFjEquity   =   nuosavybės vertybinių popierių subjektui „j“ taikomas priežiūrinis veiksnys. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, SFjEquity = 32 %. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, SFjEquity = 20 %;

EffNotEquityj  =  nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

 

280e straipsnisBiržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  Taikydamos 278 straipsnį, įstaigos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį apskaičiuoja taip:

 

j     =  indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies e punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnComj   = pagal 4 dalį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis.

2.  Skaičiuodamos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės papildomą mokestį pagal 4 dalį, įstaigos nustato atitinkamas kiekvienos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai prie tos pačios orientacinės biržos prekių rūšies priskiriami tik jei šių sandorių pagrindinė biržos prekių finansinė priemonė yra to paties pobūdžio.

3.  Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad didelius ir koncentruotus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių portfelius turinti įstaiga, pagal 2 dalį nustatydama biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis, atsižvelgtų ne tik į pagrindinės biržos prekių finansinės priemonės pobūdį, bet ir į kitas ypatybes.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas yra pirmoje pastraipoje nurodytas didelis ir koncentruotas biržos prekių išvestinių finansinių projektų portfelis.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [15 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

4.  Apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:

k      =  indeksas, žymintis pagal 2 dalį nustatytas užskaitos grupės orientacines biržos prekių rūšis;

ϵj       =  pagal 280 straipsnį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

AddOn(Typejk)  =  pagal 5 dalį nustatytas orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis;

ρCom      =  40 % vertės biržos prekių kainos rizikos kategorijos koreliacijos veiksnys.

5.  Orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

 

čia:

SFkCom   =   orientacinei biržos prekių rūšiai „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys.

Jei orientacinė biržos prekių rūšis „k“ atitinka sandorius, priskirtus prie 277b straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje nurodytos apsidraudimo grupės, SFkCom = 40 %; kitu atveju SFkCom = 18 %.

EffNotComk  =   orientacinės biržos prekių rūšies „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

 

280f straipsnisKitos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  Taikydamos 278 straipsnį, įstaigos konkrečios užskaitos grupės kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį apskaičiuoja taip:

 

čia:

j    =   indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies f punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kitos rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnOtherj   =   pagal 2 dalį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ biržos kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis.

2.  Apsidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:   

ϵj     =   pagal 280 straipsnį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFOther   =   8 % vertės kitos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

EffNotOtherj = apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

 

66)  Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnis pakeičiamas taip:

„4 skirsnisSupaprastintas standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

281 straipsnisPozicijos vertės apskaičiavimas

1.  Atsižvelgdama į 2 dalį, įstaiga pagal šio skyriaus 3 skirsnį apskaičiuoja vieną pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu.

2.  Užskaitos grupės pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis šių reikalavimų:

a)  įstaigos netaiko 274 straipsnio 6 dalyje nurodytos tvarkos;

b)  nukrypdamos nuo 275 straipsnio 1 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

275 straipsnio 2 dalyje nenurodytų užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

;

c)  nukrypdamos nuo 275 straipsnio 2 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių, sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, užskaitos grupių arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

 

čia:

TH  =   užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės;

MTA  =  užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

d)  nukrypdamos nuo 275 straipsnio 3 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, kai susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelioms užskaitos grupėms, pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja kaip pagal 1 dalį apskaičiuotos kiekvienos atskiros užskaitos grupės pakeitimo išlaidų sumą, lyg jų garantinė įmoka nebūtų buvusi nustatyta;

e)  visos apsidraudimo grupės nustatomos pagal 277a straipsnio 1 dalį;

f)  formulėje, taikomoje 278 straipsnio 1 dalyje galimai būsimai pozicijai apskaičiuoti, įstaigos daugiklį prilygina 1 taip:

;

g)  nukrypdamos nuo 279a straipsnio 1 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

visų sandorių priežiūrinę deltą įstaigos apskaičiuoja taip:

;

h)  279b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam priežiūriniam trukmės veiksniui apskaičiuoti taikoma ši formulė:

;

i)  279c straipsnio 1 dalyje nurodytas termino veiksnys apskaičiuojamas taip:

a) į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 1;

b) į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 0,42;

j)  280a straipsnio 3 dalyje nurodytai apsidraudimo grupės „j“ efektyviai tariamai sumai apskaičiuoti taikoma ši formulė:

 

k)  280c straipsnio 3 dalyje nurodytam apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti taikoma ši formulė:

 

l)  280d straipsnio 3 dalyje nurodytam apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti taikoma ši formulė:

 

m)  280e straipsnio 3 dalyje nurodytam apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti taikoma ši formulė:

67)  Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 5 skirsnis pakeičiamas taip:

„5 skirsnisPradinės pozicijos metodas

282 straipsnisPozicijos vertės apskaičiavimas

1.  Įstaigos gali apskaičiuoti visų į sutartinės užskaitos susitarimą įtrauktų sandorių vieną pozicijos vertę, jei įvykdomos visos 274 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Kitu atveju kiekvieno atskira užskaitos grupe laikomo sandorio pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja atskirai.

2.  Užskaitos grupės arba sandorio pozicijos vertė yra iš 1,4 padauginta dabartinių pakeitimo išlaidų ir galimos būsimos pozicijos suma.

3.  2 dalyje nurodytos dabartinės pakeitimo išlaidos nustatomos taip:

a)  2 dalyje nurodytas sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių, sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, užskaitos grupių arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių dabartines pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:

TH  =   užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės;

MTA  =  užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

b)  2 dalyje nurodytas visų kitų užskaitos grupių arba atskirų sandorių dabartines pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja taip:

 

Kad galėtų apskaičiuoti dabartines pakeitimo išlaidas, įstaigos atnaujina dabartines rinkos vertes bent kas mėnesį.

4.  2 dalyje nurodytą galimą būsimą poziciją įstaigos apskaičiuoja taip:

a)  užskaitos grupės galima būsima pozicija yra pagal b punktą apskaičiuota visų į užskaitos grupę įtrauktų sandorių galimos būsimos pozicijos suma;

b)  vieno sandorio galima būsima pozicija yra jo tariamoji suma, padauginta iš:

i)  0,5 % ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių dėl palūkanų normos sandorio likusio termino sandaugos;

ia)  6 % ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių dėl kredito priemonių sandorio likusio termino sandaugos;

ii)  4 %, jei sutartys susijusios su išvestinių finansinių priemonių sutartimis dėl užsienio valiutos ▌;

iii)  18 %, jei sutartys susijusios su išvestinių finansinių priemonių sutartimis dėl visų biržos prekių pozicijų, išskyrus elektrą;

iiia) 40 %, jei sutartys susijusios su išvestinių finansinių priemonių sutartimis dėl elektros;

iiib) 32 %, jei sutartys susijusios su išvestinių finansinių priemonių sutartimis dėl nuosavybės vertybinių popierių;

c)  b punkte nurodyta tariamoji suma nustatoma atitinkamai pagal 279b straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus ir 279b straipsnio 2 ir 3 dalis;

d)  3 dalies a punkte nurodytų užskaitos grupių galima būsima pozicija padauginama iš 0,42.

Apskaičiuodama galimą palūkanų normos sutarčių poziciją pagal b punkto ii papunktį, įstaiga gali pasirinkti taikyti ne likusį, bet pradinį sutarčių terminą.“

68)  283 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Visiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, kuriems įstaiga pagal 1 dalį negavo leidimo taikyti IMM, įstaiga taiko 3 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus. Grupėje šie metodai gali būti nuolat taikomi kartu.“ .

69)  298 straipsnis pakeičiamas taip:

„298 straipsnisUžskaitos pripažinimo riziką mažinančia užskaita poveikis

Užskaita 3–6 skirsnių tikslais pripažįstama, kaip nurodyta tuose skirsniuose.“

70)  299 straipsnio 2 dalies a punktas išbraukiamas.

71)  300 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Šiame skirsnyje ir septintoje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:“;

b)  straipsnis papildomas 5–11 punktais:

„5) piniginiai sandoriai – sandoriai pinigais, skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, taip pat neatidėliotini užsienio valiutos keitimo ir neatidėliotini biržos prekių sandoriai; atpirkimo sandoriai ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi sandoriai nėra piniginiai sandoriai;

6) netiesioginė tarpuskaitos priemonė – priemonė, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;

7) daugiapakopė klientų struktūra – netiesioginė tarpuskaitos priemonė, pagal kurią tarpuskaitos paslaugas įstaigai teikia subjektas, kuris yra ne tarpuskaitos narys, bet tarpuskaitos nario klientas arba aukštesnės pakopos kliento klientas;

8) aukštesnės pakopos klientas – subjektas, teikiantis tarpuskaitos paslaugas žemesnės pakopos klientui;

9) žemesnės pakopos klientas – subjektas, besinaudojantis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą;

10) nefinansuojama įmoka į įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įmoka, kurią tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga sutartyje įsipareigojo suteikti pagrindinei sandorio šaliai po to, kai pagrindinė sandorio šalis išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas nuostoliams, kuriuos ji patyrė, vienam arba keliems savo tarpuskaitos nariams neįvykdžius įsipareigojimų, padengti;

11) visiškai garantuotas indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoris – visiškai užtikrintas pinigų rinkos sandoris, kai dvi sandorio šalys pasikeičia indėliais, o pagrindinė sandorio šalis tampa jų tarpininke, užtikrinančia šių sandorio šalių mokėjimo prievolių vykdymą.“;

72)  301 straipsnis pakeičiamas taip:

„301 straipsnisTaikymo sritis

1.  Šis skirsnis taikomas šioms sutartims ir sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi:

a)  II priede išvardytiems sandoriams ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms;

b)  VPĮFS ir visiškai garantuotiems indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoriams;

c)  ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.

Šis skirsnis netaikomas pozicijoms, atsirandančioms dėl atsiskaitymo pagal piniginius sandorius. Įstaigos taiko šios dalies V antraštinėje dalyje nustatytą tvarką prekybos pozicijoms, atsirandančioms dėl šių sandorių, ir 0 % rizikos koeficientą įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis padengiami tik šie sandoriai. 307 straipsnyje nustatytą tvarką įstaigos taiko įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis, be piniginių sandorių, padengiama bet kuri iš pirmoje pastraipoje išvardytų sutarčių.

2.  Taikant šį skirsnį, laikomasi šių reikalavimų:

a)  į pradinę garantinę įmoką neįtraukiamos įmokos pagrindinei sandorio šaliai už nuostolių pasidalijimo paskirstant juos tarpusavyje susitarimus;

b)  į pradinę garantinę įmoką įtraukiama tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos arba kliento atiduota saugoti užtikrinimo priemonė, viršijanti atitinkamai pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos reikalaujamą minimalią sumą, jei pagrindinė sandorio šalis arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga atitinkamais atvejais gali neleisti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančiai įstaigai arba klientui atsiimti šį užtikrinimo priemonės perviršį;

c)  jei pagrindinė sandorio šalis naudoja pradinę garantinę įmoką tarpusavyje paskirstydama nuostolius savo tarpuskaitos nariams, tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos šią pradinę garantinę įmoką vertina kaip įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.“

73)  302 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Įstaigos, pasitelkdamos atitinkamą scenarijaus analizę ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įvertina, ar nuosavų lėšų, turimų pagrindinės sandorio šalies pozicijoms padengti, įskaitant galimas būsimas arba neapibrėžtąsias kredito pozicijas, įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijas ir, kai įstaiga atlieka tarpuskaitos nario vaidmenį, pagal sutartines priemones, kaip nustatyta 304 straipsnyje, susidariusias pozicijas, lygis yra tinkamai susietas su toms pozicijoms būdinga rizika.“.

74)  303 straipsnis pakeičiamas taip:

„303 straipsnisTarpuskaitos narių turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimas

1.  Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį, savoms reikmėms arba kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė, nuosavų lėšų reikalavimus turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms apskaičiuoja taip:

a)  savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms ji taiko 306 straipsnyje nustatytą tvarką;

b)  savo įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą tai pagrindinei sandorio šaliai ji taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.

2.  Taikant 1 dalį, įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų turimoms reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijoms dėl prekybos pozicijų ir įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumai taikomas apribojimas, lygus nuosavų lėšų reikalavimų sumai, kuri būtų taikoma toms pačioms pozicijoms, jei pagrindinė sandorio šalis būtų reikalavimų neatitinkanti pagrindinė sandorio šalis.“

75)  304 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti ir dėl to kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė veikianti įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su klientu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir šios dalies VI antraštinę dalį.“

b)  3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3. Jei tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga nuosavų lėšų reikalavimui turimoms pozicijoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 3 arba 6 skirsnyje nustatytus metodus, taikomi šie reikalavimai:

a)  nukrypdama nuo 285 straipsnio 2 dalies, įstaiga turimoms kliento pozicijoms gali taikyti bent penkių darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

b)  įstaiga turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms taiko bent dešimties darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

c)  nukrypdama nuo 285 straipsnio 3 dalies, kai į skaičiavimus įtraukta užskaitos grupė atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, įstaiga gali nepaisyti tame punkte nustatyto apribojimo, jei užskaitos grupė neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos ir į ją neįtraukta užginčytų sandorių;

d)  kai pagrindinė sandorio šalis išlaiko kintamąją garantinę įmoką sandoriui ir įstaigos užtikrinimo priemonė nėra apsaugota nuo pagrindinės sandorio šalies nemokumo, įstaiga taiko trumpesnįjį garantinės įmokos rizikos laikotarpį: vienų metų laikotarpį arba likusį sandorio terminą, taikydama dešimties darbo dienų žemiausią ribą.

4. Nukrypdama nuo 281 straipsnio 2 dalies h punkto, kai kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga taiko šio skyriaus 4 skirsnyje nustatytą metodą, įstaiga skaičiuodama gali taikyti 0,21 termino veiksnį.

5. Nukrypdama nuo 282 straipsnio 4 dalies d punkto, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga turimoms kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti taiko šio skyriaus 5 skirsnyje nustatytą metodą, atlikdama šį skaičiavimą įstaiga gali taikyti 0,21 termino veiksnį.“;

c)  papildoma 6 ir 7 dalimis:

„6. Pagal VI antraštinę dalį apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga gali taikyti mažesnę poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui, gautą atlikus 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus skaičiavimus.

7. Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga, kuri renka iš kliento užtikrinimo priemonę dėl su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio ir perduoda šią užtikrinimo priemonę pagrindinei sandorio šaliai, gali pripažinti šią užtikrinimo priemonę, siekdama sumažinti turimą su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio poziciją kliento atžvilgiu.

Daugiapakopės klientų struktūros atveju pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka gali būti taikoma kiekvienoje tos struktūros pakopoje.“

76)  305 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Įstaiga, kuri yra klientė, apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su jos tarpuskaitos nariu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir šios dalies VI antraštinę dalį.“;

b)  2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) klientas yra atlikęs pakankamai išsamią teisinę peržiūrą (kurią jis nuolat atnaujindavo), kuria pagrindžiama, kad susitarimai, kuriais užtikrinama, kad būtų įvykdyta b punkte nustatyta sąlyga, yra teisėti, galiojantys, privalomi ir vykdytini pagal atitinkamus susijusios jurisdikcijos ar jurisdikcijų teisės aktus;“;

c)  2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Įstaiga gali atsižvelgti į bet kokį aiškų kliento pozicijų ir atitinkamos užtikrinimo priemonės perleidimo pagrindinėje sandorio šalyje precedentą ir į bet kokį sektoriaus ketinimą tęsti šią praktiką, jei įstaiga įvertina jos atitiktį pirmos pastraipos b punkte nustatytai sąlygai.“;

d)  3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, kai įstaiga, kuri yra klientė, neįvykdo tos dalies a punkte nustatytos sąlygos, nes nėra apsaugota nuo nuostolių tuo atveju, jei tarpuskaitos narys ir kitas tarpuskaitos nario klientas bendrai neįvykdo įsipareigojimų, tačiau visos kitos tos dalies a punkte ir kituose tos dalies punktuose nustatytos sąlygos yra tenkinamos, įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusių sandorių, sudarytų su tarpuskaitos nariu, prekybos pozicijoms pagal 306 straipsnį, vietoj 306 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto 2 % rizikos koeficiento taikydama 4 % rizikos koeficientą.

4. Daugiapakopės klientų struktūros atveju įstaiga, kuri yra žemesnės pakopos klientė, besinaudojanti pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą, 2 arba 3 dalyje nustatytą tvarką gali taikyti tik jei tos dalies sąlygos įvykdomos kiekvienoje tos struktūros pakopoje.“

77)  306 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos nereikalaujama atlyginti klientui nuostolių, patirtų dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ji gali nustatyti, kad pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, vertė yra lygi nuliui;“;

b)  1 dalis papildoma d punktu:

„d) kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos reikalaujama atlyginti klientui nuostolius, patirtus dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ji pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijai, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, taiko atitinkamai a arba b punkte nustatytą tvarką.“;

c)  2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Nukrypdama nuo 1 dalies, kai turtas, pateikiamas kaip užtikrinimo priemonė pagrindinei sandorio šaliai arba tarpuskaitos nariui, yra neliečiamas bankroto atveju, jei pagrindinė sandorio šalis, tarpuskaitos narys arba vienas ar keli to tarpuskaitos nario kiti klientai taptų nemokūs, įstaiga to turto sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms gali priskirti nulinę pozicijos vertę.

3. Įstaiga apskaičiuoja savo pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijų vertes pagal atitinkamai šio skyriaus 1–8 skirsnius ir šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį.“

78)  307 straipsnis pakeičiamas taip:

„307 straipsnisNuosavų lėšų reikalavimai įmokoms į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį, savo pozicijoms, atsirandančioms dėl jos įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taiko šią tvarką:

a)  ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taikydama 308 straipsnyje nustatytą metodą;

b)  ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms ir nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taikydama 309 straipsnyje nustatytą metodą;

c)  ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taikydama 310 straipsnyje nustatytą tvarką.“

79)  308 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą (Ki) savo iš anksto finansuojamos įmokos (DFi) pozicijai padengti taip:

 

čia:

i =  indeksas, kuriuo žymimas tarpuskaitos narys;

KCCP  = reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

DFCM   = visų reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių iš anksto finansuojamų įmokų suma, apie kurią reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

DFCCP  = iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį.

3. 92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl šios įstaigos iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą (KCMi), nustatytą pagal 2 dalį, padaugintą iš 12,5.“;

b)  4 ir 5 dalys išbraukiamos.

80)  309 straipsnis pakeičiamas taip:

„309 straipsnisNuosavų lėšų reikalavimai iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir nefinansuojamoms įmokoms reikalavimų neatitinkančiai pagrindinei sandorio šaliai

1.  Įstaiga taiko toliau nurodytą formulę, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą (K) pozicijoms, atsiradusioms dėl jos iš anksto finansuojamų įmokų į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą (DF) ir dėl nefinansuojamų įmokų (UC) tokiai pagrindinei sandorio šaliai:

 

2.  92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl šios įstaigos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą (K), nustatytą pagal 1 dalį, padaugintą iš 12,5.“

81)  310 straipsnis pakeičiamas taip:

„310 straipsnisNuosavų lėšų reikalavimai nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaiga taiko 0 % rizikos koeficientą.“

82)  311 straipsnis pakeičiamas taip:

„311 straipsnisNuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių, kurios nebetenkina tam tikrų sąlygų, pozicijoms

1.  Įstaigos taiko šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jei sužino, kad pagrindinė sandorio šalis nebetenkins atitinkamai veiklos leidimo arba pripažinimo sąlygų, kai apie tai viešai paskelbia arba praneša šių įstaigų naudojamos pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba pati pagrindinė sandorio šalis.

2.  Kai įvykdyta 1 dalyje nustatyta sąlyga, įstaigos per tris mėnesius nuo toje dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimo arba anksčiau, jei taip reikalauja tų įstaigų kompetentingos institucijos, turimų tos pagrindinės sandorio šalies pozicijų atžvilgiu atlieka šiuos veiksmus:

a)  taiko 306 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tvarką savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms;

b)  taiko 309 straipsnyje nustatytą tvarką savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į tos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir savo nefinansuojamoms įmokoms tai pagrindinei sandorio šaliai;

c)  vertina turimas tos pagrindinės sandorio šalies pozicijas, kurios nėra išvardytos šios dalies a ir b punktuose, kaip įmonių pozicijas pagal šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.“

82a)  316 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, įstaigos gali nuspręsti apskaitos kategorijų įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį atitinkamo rodiklio apskaičiavimo tikslais netaikyti finansinei ir veiklos nuomai ir vietoj to gali:

a) įtraukti finansinės ir veiklos nuomos pajamas iš palūkanų ir nuomojamo turto pelną į 1 lentelės 1 punkte nurodytą kategoriją;

b) įtraukti finansinės ir veiklos nuomos palūkanų sąnaudas, nuostolius, veiklai naudojamo nuomojamo turto nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą į 1 lentelės 2 punkte nurodytą kategoriją.“.

83)  Trečios dalies IV antraštinės dalies 1 skyrius pakeičiamas taip:

„1 skyriusBendrosios nuostatos

325 straipsnisNuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo metodai

1.  Nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja pagal šiuos metodus:

a)  nuo 2022 m. sausio 1 d. – šios antraštinės dalies 1a skyriuje nustatytą standartizuotą metodą;

b)  nuo 2022 m. sausio 1 d. – pagal šios antraštinės dalies 1b skyriuje nustatytą vidaus modelių metodą tik prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių kompetentingos institucijos yra leidusios įstaigai taikyti šį metodą, kaip nustatyta 325ba straipsnyje, priskirtoms pozicijoms;

c)  po 2022 m. sausio 1 d. – 4 dalyje nurodytą supaprastintą standartizuotą metodą nustatant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti gali taikyti tik 325a straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios įstaigos;

d)  iki 2022 m. sausio 1 d. – šios antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą supaprastintą vidaus modelių metodą toms rizikos kategorijoms, dėl kurių įstaigai pagal 363 straipsnį leista taikyti šį metodą. Po [šio reglamento taikymo data] įstaigos nebetaiko 5 skyriuje nustatyto supaprastinto vidaus modelių metodo siekdamos nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

2.  Pagal 1 dalies c punkte nurodytą supaprastintą standartizuotą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti – tai atitinkamų toliau nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų suma:

a)  nuosavų lėšų reikalavimų šios antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytai pozicijų rizikai padengti;

b)  nuosavų lėšų reikalavimų šios antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytai užsienio valiutos kurso rizikai padengti;

c)  nuosavų lėšų reikalavimų šios antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytai biržos prekių kainos rizikai padengti.

3.  Grupėje įstaiga gali nuolat kartu taikyti 1 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus, jei pagal a punkte nustatytą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti neviršija 90 % visų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti. Kitu atveju įstaiga visoms pozicijoms, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, taiko 1 dalies a punkte nustatytą metodą.

Kompetentinga institucija, remdamasi įstaigos pasirinktu panašiems sąrašams taikomu metodu, gali nuspręsti nurodyti sąrašus, kuriems turi būti taikomas 1 dalies b punkte nustatytas metodas.

4.  Grupėje įstaiga gali nuolat kartu taikyti 1 dalies c ir d punktuose nustatytus metodus pagal 363 straipsnį.

5.  Įstaiga netaiko nė vieno iš 1 dalies a ir b punktuose nustatytų metodų kartu su c punkte nustatytu metodu.

6.  Įstaigos netaiko 1 dalies b punkte nustatyto metodo prekybos knygos priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos arba pozicijos, įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį, kaip apibrėžta 104 straipsnio 7–9 dalyse.

7.  Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 383 straipsnyje nustatytą pažangųjį metodą, įstaigos gali toliau taikyti šios antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą supaprastintą vidaus modelių metodą po [šio reglamento taikymo data]; šią datą įstaigos nustoja taikyti šį metodą apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

8.  EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus ne prekybos knygos pozicijoms, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti pagal 1 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

325a straipsnisSupaprastinto standartizuoto metodo taikymo sąlygos

1.  Įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 325 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą metodą, jei įstaigos balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, yra lygus toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba už jas mažesnis:

a)  10 % viso tos įstaigos turto;

b)  300 mln. EUR.

Kompetentinga institucija, gavusi įstaigos prašymą, gali jai individualiai leisti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti apskaičiuoti taikant 325 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą metodą, jei jos balansinių ir nebalansinių sandorių, kuriems kyla rinkos rizika, mastas pagal mėnesio vertinimą neviršija 500 mln. EUR.

2.  Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydį konkrečią datą, laikydamosi šių reikalavimų:

a)  įtraukiamos visos prekybos knygai priskirtos pozicijos▌;

b)  įtraukiamos visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizika;

c)  visos pozicijos, išskyrus b punkte nurodytas pozicijas, vertinamos jų rinkos kainomis tą datą. Jei pozicijos rinkos kainos konkrečią datą sužinoti negalima, įstaigos ima naujausią tos pozicijos rinkos vertę;

d)  visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla biržos prekių kainos rizika, laikomos bendromis grynosiomis užsienio valiutos kurso pozicijomis ir vertinamos pagal 352 straipsnį;

e)  visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla biržos prekių kainos rizika, vertinamos taikant 357–358 straipsnių nuostatas;

f)  ilgųjų pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučiąja verte.

3.  Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, jei skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šį straipsnį.

4.  Kurios nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

5.  Įstaigos nustoja skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį per tris mėnesius nuo tada, kai pasitaiko vienas iš šių atvejų:

a)  įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų tris mėnesius iš eilės;

b)  įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų daugiau kaip šešis iš pastarųjų dvylikos mėnesių.

6.  Įstaigai nustojus skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį, jai leidžiama skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį tik jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo įvykdytos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.

7.  Įstaigos neprisiima pozicijos vien siekdamos per kas mėnesį atliekamą vertinimą įvykdyti kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų.

325b straipsnisKonsoliduotų reikalavimų skaičiavimas

1.  Atsižvelgdamos į 2 dalį ir tik norėdamos konsoliduotai apskaičiuoti grynąsias pozicijas ir nuosavų lėšų reikalavimus pagal šią antraštinę dalį, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti vienos įstaigos arba įmonės pozicijas ir kitos įstaigos arba įmonės pozicijas.

2.  Įstaigos 1 dalį gali taikyti tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  grupės įstaigų nuosavos lėšos yra tinkamai paskirstomos;

b)  reguliavimo, teisine ar sutarčių sistema, kurioje veikia įstaigos, galima užtikrinti finansinę tarpusavio paramą grupėje.

3.  Kai įmonės yra trečiosiose valstybėse, be 2 dalyje nurodytų sąlygų, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  tokios įmonės yra gavusios veiklos leidimus trečiojoje valstybėje ir atitinka kredito įstaigų apibrėžtį arba yra pripažintos trečiosios valstybės investicinės įmonės;

b)  tokios įmonės individualiai laikosi nuosavų lėšų reikalavimų, atitinkančių nustatytuosius šiame reglamente;

c)  aptariamose trečiosiose valstybėse nėra priimtų teisės aktų, kurie galėtų turėti rimtos įtakos nuosavų lėšų perdavimui grupėje.

325c straipsnisStruktūrinis apsidraudimas nuo užsienio valiutos kurso rizikos

1.  Kompetentinga institucija gali leisti įstaigai, skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, neįtraukti tam tikrų užsienio valiutos kurso rizikos pozicijų, kurias įstaiga sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo užsienio valiutos kursų poveikio jos koeficientams, nurodytiems 92 straipsnio 1 dalyje, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  neįtraukiamos tik didžiausios iš šių sumų:

i)  investicijų į susijusius įstaigoje nekonsoliduotus subjektus suma, išreikšta užsienio valiutomis;

ii)  investicijų į konsoliduotas patronuojamąsias įmones suma, išreikšta užsienio valiuta;

b)  pozicijos neįtraukiamos apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti bent šešis mėnesius;

c)  įstaiga pateikė kompetentingoms institucijoms informaciją apie tą poziciją, pagrindė, kad ši pozicija buvo prisiimta siekiant iš dalies arba visiškai apsidrausti nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos pagal 92 straipsnio 1 dalį apibrėžtiems koeficientams ir tos pozicijos sumoms, kurios neįtrauktos į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, kaip nurodyta a punkte.

2.  Pozicijos į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį neįtraukiamos nuosekliai ir per visą turto ir kitų straipsnių galiojimo laikotarpį.

3.  Kompetentingos institucijos patvirtina visus tolesnius įstaigos atliktus sumų, kurios pagal 1 dalį neįtraukiamos į nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, pakeitimus.“

84)  3 dalies IV antraštinė dalis papildoma 1a ir 1b skyriais:

„1a skyriusStandartizuotas metodas

1 skirsnisBendrosios nuostatos

325d straipsnisStandartizuoto metodo taikymo sritis ir struktūra

Taikydama standartizuotą metodą, įstaiga apskaičiuoja prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizika, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti kaip šių trijų sudedamųjų dalių sumą:

a)  nuosavų lėšų reikalavimo pagal šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą;

b)  šio skyriaus 5 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms;

c)  šio skyriaus 4 skirsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų likutinei rizikai padengti, kurie taikomi tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms.

2 skirsnisJautrumu grindžiamo metodo nuosavų lėšų reikalavimas

325e straipsnisApibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) rizikos klasė – viena iš šių septynių kategorijų: i) bendrosios palūkanų normos rizika; ii) pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika; iii) pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (ne koreliacinės prekybos portfelio); iv) pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (koreliacinės prekybos portfelio); v) nuosavybės vertybinių popierių rizika; vi) biržos prekių kainos rizika; užsienio valiutos kurso rizika;

2) jautrumas – pagal įstaigos kainodaros modelį apskaičiuotas santykinis pozicijos vertės pokytis, atsiradęs pakitus vieno iš svarbių pozicijos rizikos veiksnių vertei;

3) grupė – vienos panašaus rizikos pobūdžio rizikos klasės pozicijų pakategorė, prie kurios priskirtas šio skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtas rizikos koeficientas.

325f straipsnisJautrumu grindžiamo metodo sudedamosios dalys

1.  Įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti pagal jautrumu grindžiamą metodą, susumuodamos šiuos tris nuosavų lėšų reikalavimus pagal 325i straipsnį:

a)  nuosavų lėšų reikalavimus delta rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką, darant linijinės kainodaros funkcijos prielaidą;

b)  nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu susijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;

c)  nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos pagrindinių su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką, kurios neapima delta rizika.

2.  Atliekant 1 dalyje nurodytus skaičiavimus:

d)  visoms finansinių priemonių pozicijoms su šalutinėmis aplinkybėmis taikomi 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai;

e)  visoms finansinių priemonių pozicijoms be šalutinių aplinkybių taikomi tik 1 dalies a punkte nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai. Taikant šį skyrių, finansines priemones su šalutinėmis aplinkybėmis, be kita ko, sudaro:

pasirinkimo pirkti sandoriai, pasirinkimo parduoti sandoriai, maksimalios palūkanų normos pasirinkimo sandoriai, minimalios palūkanų normos pasirinkimo sandoriai, pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, barjero pasirinkimo sandoriai ir egzotiniai pasirinkimo sandoriai. Įterptieji pasirinkimo sandoriai, pvz., išankstinio mokėjimo arba elgesiu grindžiami pasirinkimo sandoriai, apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, laikomi atskiromis pasirinkimo sandorių pozicijomis.

Taikant šį skyrių, finansinės priemonės, kurių pinigų srautus galima parašyti kaip pagrindinės finansinės priemonės tariamosios vertės linijinę funkciją, laikomos finansinėmis priemonėmis be šalutinių aplinkybių.

325g straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai delta ir vega rizikai padengti

1.  Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko šio skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje aprašytus delta ir vega rizikos veiksnius.

2.  Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3–8 dalyse nustatytą procesą.

3.  Kiekvienos rizikos klasės atveju visų į nuosavų lėšų reikalavimų delta arba vega rizikai padengti taikymo sritį patenkančių finansinių priemonių jautrumas kiekvienam iš į tą rizikos klasę įtrauktų taikomų delta arba vega rizikos veiksnių apskaičiuojamas taikant atitinkamas šio skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje pateiktas formules. Jei finansinės priemonės vertė priklauso nuo kelių rizikos veiksnių, jautrumas nustatomas atskirai dėl kiekvieno rizikos veiksnio.

4.  Jautrumas priskiriamas prie vienos iš kiekvienos rizikos klasės grupių „b“.

5.  Kiekvienos grupės „b“ to paties rizikos veiksnio teigiamas ir neigiamas jautrumas užskaitomas – taip nustatomas kiekvieno grupės rizikos veiksnio k grynasis jautrumas ().

6.  Kiekvienos grupės kiekvieno rizikos veiksnio grynasis jautrumas () padauginamas iš 6 skirsnyje nurodytų atitinkamų rizikos koeficientų (RWk) – taip nustatomas svertinis jautrumas (WSk) kiekvienam į tą grupę įtrauktam rizikos veiksniui pagal šią formulę:

 

7.  Svertinis jautrumas įvairiems kiekvienos grupės rizikos veiksniams susumuojamas pagal toliau pateiktą formulę, kurioje žemiausia kiekio riba kvadratinės šaknies funkcijoje yra nulis, – taip nustatomas grupei būdingas jautrumas (Kb). Taikomos 6 skirsnyje nustatytos atitinkamos tos pačios grupės svertinio jautrumo () koreliacijos.

 

8.  Grupei būdingas jautrumas (Kb) pagal 5–7 dalis apskaičiuojamas dėl rizikos klasės kiekvienos grupės. Apskaičiavus visoms grupėms atskirai būdingą jautrumą, pagal toliau pateiktą formulę susumuojamas svertinis jautrumas visiems grupių rizikos veiksniams, taikant atitinkamas 6 skirsnyje nustatytas įvairių grupių svertinio jautrumo koreliacijas γbc, – taip nustatomas rizikos klasei būdingas nuosavų lėšų reikalavimas delta arba vega rizikai padengti:

 

čia taikomas visiems rizikos veiksniams grupėje b, o – grupėje c. Jei dėl šių ir verčių gaunamas neigiamas visos sumos skaičius, įstaigos apskaičiuoja rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta arba vega rizikai padengti taikydamos alternatyvią specifikaciją, pagal kurią taikomas visiems rizikos veiksniams grupėje b, o – visiems rizikos veiksniams grupėje c.

Rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai delta arba vega rizikai padengti dėl kiekvienos rizikos klasės apskaičiuojami pagal 1–8 dalis.

325h straipsnisNuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti

1.  Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai padengti, įstaigos taiko 2–6 dalyse nustatytą procesą.

2.  Taikant pagal 325g straipsnio 4 dalį apskaičiuotą jautrumą, kiekvienos rizikos klasės grynasis reikalavimas kreivumo rizikai padengti dėl kiekvieno į tą rizikos klasę įtraukto rizikos veiksnio (k) apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę.

 

čia:

i = indeksas, žymintis finansinę priemonę, kuriai kyla su rizikos veiksniu k susijusi kreivumo rizika;

= dabartinis rizikos veiksnio k lygis;

= finansinės priemonės i vertė, apskaičiuota pagal įstaigos kainodaros modelį, taikant dabartinę rizikos veiksnio k vertę;

ir = finansinės priemonės i vertė po to, kai pagal atitinkamus rizikos koeficientus atitinkamai padidinamas ir sumažinamas ;

= pagal 6 skirsnį nustatytas finansinės priemonės i kreivumo rizikos veiksnio k rizikos koeficientas;

= finansinės priemonės i delta jautrumas, atsižvelgiant į delta rizikos veiksnį, atitinkantį kreivumo rizikos veiksnį k.

3.  Pagal 2 dalį apskaičiuoti kiekvienos rizikos klasės grynieji reikalavimai kreivumo rizikai padengti priskiriami prie vienos iš tos rizikos klasės grupių (b).

4.  Visi grynieji reikalavimai kreivumo rizikai padengti kiekvienoje grupėje (b) susumuojami pagal toliau pateiktą formulę, kurioje taikomos atitinkamos nurodytos kiekvienos grupės rizikos veiksnių porų k, l koreliacijos rkl, – taip nustatomi grupei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti:

  

čia:

y = funkcija, kurios vertė yra 0, jei ir ženklai yra neigiami. Visais kitais atvejais yvertė yra 1.

5.  Grynieji nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti susumuojami kiekvienos rizikos klasės grupėse pagal toliau pateiktą formulę, kurioje taikomos atitinkamos nurodytos įvairioms grupėms priklausančių grynųjų reikalavimų kreivumo rizikai padengti rinkinių koreliacijos γbc. Taip nustatomi rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti.

 

čia:

visų rizikos veiksnių grupėje b ir grupėje c;

funkcija, kurios vertė yra 0, jei ir ženklai yra neigiami. Visais kitais atvejais vertė yra 1.

Jei dėl šių ir verčių gaunamas neigiamas bendros sumos skaičius,

įstaiga kapitalo poreikį kreivumo rizikai padengti apskaičiuoja taikydama alternatyvią specifikaciją, pagal kurią taikomas visiems rizikos veiksniams grupėje b, o – visiems rizikos veiksniams grupėje c.

6.  Rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti apskaičiuojami dėl kiekvienos rizikos klasės pagal 2–5 dalis.

325i straipsnisRizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų delta, vega ir kreivumo rizikai padengti sumavimas

1.  Rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta, vega ir kreivumo rizikai padengti įstaigos sumuoja pagal 2 ir 3 dalyse nustatytą procesą.

2.  325g ir 325h straipsniuose aprašytas delta, vega ir kreivumo rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo procesas dėl kiekvienos rizikos klasės atliekamas tris kartus, kaskart taikant skirtingą koreliacijos parametrų (koreliacijos tarp grupės rizikos veiksnių) ir (koreliacijos tarp rizikos klasės grupių) rinkinį. Kiekvienas iš šių trijų rinkinių turi atitikti šiuos skirtingus scenarijus:

a)  vidutinių koreliacijų scenarijų, pagal kurį koreliacijos parametrai ir lieka nepakeisti tokie, kokie nurodyti 6 skirsnyje;

b)  didelių koreliacijų scenarijų, pagal kurį 6 skirsnyje nurodyti koreliacijos parametrai ir vienodai padauginami iš 1,25, o ir taikoma 100 % aukščiausia riba;

c)  mažų koreliacijų scenarijus, pagal kurį atitinkamos 6 skirsnyje nurodytos koreliacijos vienodai dauginamos iš 0,75.

3.  Pagal kiekvieną scenarijų įstaiga nustato scenarijui būdingą nuosavų lėšų reikalavimą portfelio lygmeniu. Scenarijui būdingas nuosavų lėšų reikalavimas portfelio lygmeniu apskaičiuojamas kaip pagal šį scenarijų rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų suma.

4.  Galutiniai portfelio nuosavų lėšų reikalavimai atitinka aukščiausius scenarijui būdingus nuosavų lėšų reikalavimus portfelio lygmeniu, apskaičiuotus pagal 3 dalį.

325j straipsnisIndekso finansinių priemonių, daugybinių pagrindinių pasirinkimo sandorių vertinimas

1.  Įstaigos taiko skaidrumo metodą indekso finansinėms priemonėms ir daugybiniams pagrindiniams pasirinkimo sandoriams, jei visų indekso arba pasirinkimo sandorio sudedamųjų dalių delta rizikos jautrumas yra to paties ženklo. Jautrumą indekso finansinių priemonių ir daugybinių pagrindinių pasirinkimo sandorių sudedamųjų dalių rizikos veiksniams leidžiama užskaityti su jautrumu vieno pavadinimo finansinėms priemonėms be apribojimų, išskyrus pozicijas, įtrauktas į koreliacinės prekybos portfelį.

2.  Daugybiniams pagrindiniams pasirinkimo sandoriams su skirtingų ženklų delta rizikos jautrumu gali būti netaikoma delta ir vega rizika, bet jiems taikomas šio skyriaus 4 skirsnyje nurodytas likutinės rizikos papildomas mokestis.

325k straipsnisKolektyvinio investavimo subjektų vertinimas

1.  Kolektyvinio investavimo subjekto (KIS) pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja taikydamos vieną iš šių metodų:

a)  įstaiga, galinti nustatyti KIS pagrindines investicijas arba indekso finansinę priemonę kasdien, peržvelgia šias pagrindines investicijas ir apskaičiuoja šios pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 325j straipsnio 1 dalyje nustatytą metodą;

b)  jei galima sužinoti kasdienes KIS kainas, bet įstaiga žino apie KIS įgaliojimą, ši įstaiga KIS poziciją jautrumu grindžiamo metodo tikslais laiko nuosavybės finansine priemone;

c)  jei galima sužinoti kasdienes KIS kainas, bet įstaiga nežino apie KIS įgaliojimą, ši įstaiga KIS poziciją jautrumu grindžiamo metodo tikslais laiko nuosavybės finansine priemone ir prie tos KIS pozicijos priskiria nuosavybės vertybinių popierių rizikos grupės „kitas sektorius“ rizikos koeficientą.

2.  Įstaigos gali pasitelkti toliau nurodytas trečiąsias šalis, kad jos pagal šiame skyriuje nustatytus metodus apskaičiuotų ir pateiktų savo nuosavų lėšų reikalavimus KIS pozicijų rinkos rizikai padengti:

a)  KIS depozitoriumą su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus šiuos vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

b)  kitų KIS atveju – KIS valdymo įmonę su sąlyga, kad KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

3.  EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose nustato, kokie rizikos koeficientai priskiriami 1 dalies b punkte nurodytoms KIS pozicijoms.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [penkiolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

325l straipsnisPlatinamos pozicijos

1.  Apskaičiuodamos skolos arba nuosavybės finansinių priemonių platinamų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įstaigos gali taikyti šiame straipsnyje nustatytą procesą.

2.  Įstaigos taiko vieną iš tinkamų 1 lentelėje nurodytų dauginimo koeficientų visų kiekvieno atskiro emitentų platinamų pozicijų grynajam jautrumui, išskyrus platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šiame skyriuje nustatytą metodą, remdamosi pakoreguotu grynuoju jautrumu.

1 lentelė

Nulinė darbo diena

0%

Pirma darbo diena

10%

Antra–trečia darbo dienos

25%

Ketvirta darbo diena

50%

Penkta darbo diena

75%

Po penktos darbo dienos

100%

Šiame straipsnyje nulinė darbo diena yra ta darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja perimti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.

3.  Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie šiame straipsnyje nustatyto proceso taikymą.

3 skirsnisRizikos veiksnių ir jautrumo apibrėžtys

1 poskirsnisRizikos veiksnių apibrėžtys

325m straipsnisBendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai

1.  Dėl visų bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant infliacijos riziką ir skirtingų valiutų bazės riziką, nustatoma po vieną kiekvienos valiutos grupę, į kurią įtraukiami įvairių rūšių rizikos veiksniai.

Palūkanų normos pokyčiams jautrioms finansinėms priemonėms taikomi delta bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos atitinkamos nerizikingos palūkanų normos kiekvienu iš toliau nurodytų terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metų, 2 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Įstaigos priskiria rizikos veiksnius prie nurodytų trajektorijos viršūnių taikydamos tiesinę interpoliaciją arba metodą, labiausiai derantį su kainodaros funkcijomis, kurias taiko įstaigos nepriklausoma rizikos kontrolės funkcija, pranešdama rinkos riziką arba pelną ir nuostolius vyresniajai vadovybei.

2.  Įstaigos gauna kiekvienos valiutos nerizikingas palūkanų normas iš į įstaigos prekybos knygą įtrauktų mažiausios kredito rizikos pinigų rinkos priemonių, pvz., į indeksą įtrauktų vienos nakties apsikeitimo sandorių.

3.  Jei įstaigos negali taikyti 2 dalyje nurodyto metodo, nerizikingos palūkanų normos grindžiamos viena arba keliomis teorinių rinkos apsikeitimo sandorių kreivių, kurias įstaiga taiko įvertindama pozicijas rinkos verte, pvz., pasiūlytų tarpbankinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių kreivėmis.

Jei duomenų apie 2 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje aprašytas teorines rinkos apsikeitimo sandorių kreives nepakanka, nerizikingos palūkanų normos gali būti išvedamos iš konkrečios valiutos tinkamiausios valstybės obligacijos kreivės.

Jei įstaigos taiko pagal šios dalies antrą pastraipą nustatytą procedūrą išvestus rizikos veiksnius valstybės skolos finansinėms priemonėms, valstybės skolos finansinei priemonei neturi būti netaikomi nuosavų lėšų reikalavimai kredito maržos rizikai padengti. Tais atvejais, kai neįmanoma atskirti nerizikingos palūkanų normos nuo kredito maržos sudedamosios dalies, jautrumas šiam rizikos veiksniui priskiriamas ir prie bendrosios palūkanų normos rizikos, ir prie kredito maržos rizikos klasių.

4.  Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių atveju kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Įstaigos tos pačios grupės, bet įvairių terminų rizikos veiksniams pagal 6 skirsnį priskiria skirtingą rizikos koeficientą.

Įstaigos taiko papildomus infliacijos rizikos veiksnius skolos finansinėms priemonėms, kurių pinigų srautai funkciškai priklauso nuo infliacijos normų. Šiuos papildomus rizikos veiksnius sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų teorinių rinkos infliacijos normų vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra infliacijos normų, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.

5.  Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą 4 dalyje nurodytam papildomam infliacijos rizikos veiksniui kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje įstaigos infliaciją vertina kaip vieną rizikos veiksnį, neatsižvelgdamos į kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių. Įstaigos grupėje užskaito visą jautrumą infliacijai, apskaičiuotą, kaip aprašyta pirmiau, ir taip nustato vieną kiekvienos grupės grynąjį jautrumą.

6.  Skolos finansinėms priemonėms, su kuriomis susiję mokėjimai įvairiomis valiutomis, taip pat taikoma šių skirtingų valiutų bazės rizika. Taikant jautrumu grindžiamą metodą, įstaigų taikytini rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos skirtingų valiutų bazės rizika JAV dolerio arba EUR atžvilgiu. Įstaigos apskaičiuoja su baze USD arba EUR atžvilgiu nesusijusias skirtingų valiutų bazes kaip bazę JAV dolerio arba bazę EUR atžvilgiu.

Kiekvieną skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų skirtingų valiutų bazės vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra įvairių valiutų bazių, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę.

Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą šiam rizikos veiksniui kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje turi būti po du galimus skirtingus rizikos veiksnius: bazė EUR atžvilgiu ir bazė USD atžvilgiu, neatsižvelgiant į kiekvieno skirtingų valiutų bazės vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių. Kiekvienoje grupėje gali būti daugiausia dviejų rūšių grynasis jautrumas.

7.  Pasirinkimo sandoriams su bendrajai palūkanų normai jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis taikomi vega bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra 2 ir 3 dalyje aprašytų atitinkamų nerizikingų palūkanų normų numanomas kintamumas, priskiriamas prie grupių atsižvelgiant į valiutą ir prie šių kiekvienos grupės terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų; Dėl kiekvienos valiutos nustatoma po vieną grupę.

Užskaitos tikslais su tomis pačiomis nerizikingomis palūkanų normomis susijusį ir prie tų pačių terminų priskirtą numanomą kintamumą įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu.

Jei įstaigos priskiria numanomą kintamumą prie šioje dalyje nurodytų terminų, taikomi šie reikalavimai:

a)  jei pasirinkimo sandorio terminas suderintas su pagrindinės finansinės priemonės terminu, atsižvelgiama į vieną rizikos veiksnį, kuris priskiriamas pagal šį terminą;

b)  jei pasirinkimo sandorio terminas yra trumpesnis už pagrindinės finansinės priemonės terminą, atsižvelgiama į šiuos rizikos veiksnius, kaip nurodyta toliau:

i)  pirmasis rizikos veiksnys priskiriamas pagal pasirinkimo sandorio terminą;

ii)  antrasis rizikos veiksnys priskiriamas pagal likusį pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės terminą pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos datą.

8.  Įstaigų taikytinus kreivumo bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnius sudaro vienas nerizikingų palūkanų normų vektorius, atitinkantis konkrečią kiekvienos valiutos nerizikingo pelningumo kreivę. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra nerizikingų palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.

9.  Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje pagal 325h straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos skirtingas pelningumo kreives atitinkančius vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią valiutą. Įstaigos užskaito jautrumą tam pačiam rizikos veiksniui. Nustatomas tik vienas kiekvienos grupės grynasis jautrumas.

Infliacijos ir skirtingų valiutų bazės rizikai kapitalo poreikis kreivumo rizikai padengti netaikomas.

325n straipsnisPozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikos veiksniai

1.  Kredito maržai jautrioms pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytini delta kredito maržos rizikos veiksniai yra jų emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių ir priskirtos prie kiekvieno iš šių terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metų, 2 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Įstaigos taiko vieną rizikos veiksnį kiekvienam emitentui ir terminui, neatsižvelgdamos į tai, ar šių emitentų kredito maržos normos išvestos iš skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių. Grupės yra sektorinės, kaip nurodyta 6 skirsnyje; į kiekvieną grupę įtraukiami visi atitinkamam sektoriui priskirti rizikos veiksniai.

2.  Pasirinkimo sandoriams su kredito maržai jautriomis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini vega kredito maržos rizikos veiksniai yra pagrindinės finansinės priemonės emitento kredito maržos normų, išvestų, kaip nurodyta 1 dalyje, numanomas kintamumas, pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomas nuosavų lėšų reikalavimas, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų; Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai.

3.  Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytinus kreivumo kredito maržos rizikos veiksnius sudaro vienas kredito maržos normų vektorius, atitinkantis konkrečią emitento kredito maržos kreivę. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji. Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai.

4.  Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje pagal 325h straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą patį emitentą.

325o straipsnisPakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksniai

1.  Įstaigos taiko 3 dalyje nurodytus koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksnius į koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 104 straipsnio 7–9 dalyse.

Įstaigos taiko 5 dalyje nurodytus ne koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksnius į koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 104 straipsnio 7–9 dalyse.

2.  Į koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės yra tokios pat kaip ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikai taikytinos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

Į koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės turi būti būdingos šiai rizikos klasės kategorijai, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

3.  Į koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai yra šie:

a)  delta rizikos veiksniai yra visos atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių dėl kiekvieno iš šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

b)  pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios yra įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržų numanomas kintamumas, išvestas, kaip aprašyta šios dalies a punkte, ir pagal atitinkamo pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

c)  kreivumo rizikos veiksniai yra atitinkami kaip įvairių terminų kredito maržos normų vektorius išreikštos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos pelningumo kreivės, išvestos kaip nurodyta šios dalies a punkte. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji.

4.  Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje , kaip nurodyta 325h straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą patį emitentą.

5.  Į koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai susiję ne su pagrindinių finansinių priemonių kainų skirtumu, bet su segmento kainų skirtumu ir yra šie:

a)  delta rizikos veiksniai yra atitinkamos segmento kredito maržos normos, pagal segmento terminą priskirtos prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

b)  pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios nėra įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra segmentų kredito maržų numanomas kintamumas; kiekvienas kintamumas pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

c)  kreivumo rizikos veiksniai yra tokie patys kaip aprašytieji šios dalies a punkte. Visiems šiems rizikos veiksniams taikomas bendrasis rizikos koeficientas, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

325p straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniai

1.  Visų nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės.

2.  Įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių delta rizikos veiksniai yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainos ir visos nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos.

Nustatant nuosavybės vertybinių popierių riziką, konkreti nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų norma yra vienas rizikos veiksnys, išreiškiamas kaip įvairių terminų atpirkimo sandorių palūkanų normų vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra atpirkimo sandorių palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji.

Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą šiam rizikos veiksniui kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Įstaigos užskaito to paties nuosavybės vertybinio popieriaus jautrumą atpirkimo sandorių palūkanų normos rizikos veiksniui, neatsižvelgdamos į kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių.

3.  Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių vega rizikos veiksniai yra nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainų numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai , terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų; Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms kapitalo poreikis vega rizikai padengti netaikomas.

4.  Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių kreivumo rizikos veiksniai yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, neatsižvelgiant į atitinkamų pasirinkimo sandorių terminą. Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms kapitalo poreikis kreivumo rizikai padengti netaikomas.

325q straipsnisBiržos prekių kainos rizikos veiksniai

1.  Visų biržos prekių kainos rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės.

2.  Biržos prekių kainai jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini biržos prekių kainos delta rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies ir kiekvieno kokybės rango biržos prekių neatidėliotinų sandorių visos kainos▌. Dvi tos pačios rūšies to paties termino ir to paties sutarčių rango biržos prekių kainas įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu tik jei sutampa su pristatymo vietove susijusių teisinių sąlygų rinkinys.

3.  Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos vega rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies biržos prekių kainos numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų; Prie to paties termino priskirtą jautrumą tos pačios rūšies biržos prekių kainoms įstaigos laiko vienu rizikos veiksniu ir užskaito.

4.  Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos kreivumo rizikos veiksniai yra vienas biržos prekių kainų su skirtingais kiekvienos biržos prekių rūšies terminais rinkinys, išreikštas kaip vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra šios biržos prekių kainų, kurios taikomos kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji. Įstaigos neskirsto biržos prekių kainų pagal rangą arba pristatymo vietovę.

Finansinės priemonės jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje , apskaičiuojamas kaip nurodyta 325h straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią biržos prekių rūšį.

325r straipsnisUžsienio valiutos kurso rizikos veiksniai

1.  Užsienio valiutos kursui jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniai yra visi dabartiniai valiutos, kuria išreikšta finansinė priemonė, ir įstaigos ataskaitose nurodomos valiutos rinkos kursai. Dėl kiekvienos valiutų poros nustatoma po vieną grupę, kurią sudaro vienas rizikos veiksnys ir vienas grynasis jautrumas.

2.  Pasirinkimo sandoriams su užsienio valiutos kursui jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso vega rizikos veiksniai yra 1 dalyje nurodytų valiutų porų kursų numanomas kintamumas. Šis valiutų kursų numanomas kintamumas pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

3.  Pasirinkimo sandoriams su užsienio valiutos kursui jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso kreivumo rizikos veiksniai yra tie patys, kaip nurodyta 1 dalyje.

4.  Nereikalaujama, kad įstaigos dėl visų užsienio valiutos kurso delta, vega ir kreivumo rizikos veiksnių skirtų šalies ir užsienio valiutos variantus.

2 poskirsnis Jautrumo apibrėžtys

325s straipsnisDelta rizikos jautrumas

1.  Įstaigos apskaičiuoja delta bendrosios palūkanų normos rizikos jautrumą taip:

a)  jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nerizikingos palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:

 

čia:

= termino t nerizikingos kreivės k norma;

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

x, y = kiti kainodaros funkcijos kintamieji.

b)  jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro infliacijos rizika ir skirtingų valiutų bazė (), apskaičiuojamas taip:

 

čia:

= m sudedamųjų dalių, atitinkančių konkrečios valiutos teorinės infliacijos kreivę arba skirtingų valiutų bazės kreivę j, vektorius, kai m yra taikant finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomų su infliacija arba skirtingomis valiutomis susijusių kintamųjų skaičius;

= matmens vieneto matrica (1 x m);

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

y, z = kiti kainodaros modelio kintamieji.

2.  Visų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikos jautrumą () įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:

= emitento j kredito maržos normos vertė suėjus terminui t;

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

x, y = kiti kainodaros funkcijos kintamieji.

3.  Įstaigos apskaičiuoja delta nuosavybės vertybinių popierių rizikos jautrumą taip:

a)  jautrumas rizikos veiksniams k (sk), kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, apskaičiuojamas taip:

 

čia:

k – konkretus nuosavybės vertybinis popierius;

EQk – šio nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainos vertė taip pat

Vi (.) – finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

x, y – kiti kainodaros modelio kintamieji;

b)  jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:

 

čia:

k = indeksas, žymintis nuosavybės vertybinį popierių;

= m sudedamųjų dalių vektorius, atitinkantis konkretaus nuosavybės vertybinio popieriaus k atpirkimo sandorio termino struktūrą, kai m lygus atpirkimo sandorių palūkanų normų, atitinkančių įvairius pagal finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomus terminus, skaičiui;

= matmens vieneto matrica (1 x m);

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

y, z = kiti finansinės priemonės i kainodaros modelio kintamieji.

4.  Įstaigos apskaičiuoja delta biržos prekių kainos rizikos jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui k (sk) taip:

 

čia:

k = konkretus biržos prekių kainos rizikos veiksnys;

CTYk = rizikos veiksnio k vertė;

Vi (.) = finansinės priemonės i rinkos vertė kaip rizikos veiksnio k funkcija.

5.  Įstaigos apskaičiuoja delta užsienio valiutos kurso rizikos jautrumą kiekvienam užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui k (sk) taip:

 

čia:

k = konkretus užsienio valiutos kurso rizikos veiksnys;

FXk = rizikos veiksnio vertė;

Vi (.) = finansinės priemonės i rinkos vertė kaip rizikos veiksnio k funkcija.

325t straipsnisVega rizikos jautrumas

1.  Įstaigos apskaičiuoja pasirinkimo sandorio vega rizikos jautrumą konkrečiam rizikos veiksniui k (sk) taip:

 

čia:

k = konkretus vega rizikos veiksnys, kurį sudaro numanomas kintamumas;

= to rizikos veiksnio vertė, kuri turėtų būti išreiškiama procentine dalimi;

x, y = kiti kainodaros funkcijos kintamieji.

2.  Rizikos klasėse, kuriose vega rizikos veiksniai turi termino matmenį, bet netaikomos rizikos veiksnių priskyrimo taisyklės, nes nenustatytas pasirinkimo sandorių terminas, įstaigos šiuos rizikos veiksnius priskiria ilgiausiam nurodytam terminui. Šiems pasirinkimo sandoriams taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis.

3.  Pasirinkimo sandorių be nustatytos vykdymo arba maksimalios kainos ir pasirinkimo sandorių su nustatytomis keliomis vykdymo arba maksimaliomis kainomis atveju įstaigos vykdymo kainoms ir terminams taiko tokį priskyrimą, kokį įstaiga taiko viduje nustatydama pasirinkimo sandorio kainą. Šiems pasirinkimo sandoriams taip pat taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis.

4.  Įstaigos neskaičiuoja į 104 straipsnio 7–9 dalyse nurodytą koreliacinės prekybos portfelį įtrauktų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų, dėl kurių nenustatytas numanomas kintamumas, vega rizikos. Apskaičiuojamas šių pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų kapitalo poreikis delta ir kreivumo rizikai padengti.

325t straipsnisJautrumo apskaičiavimo reikalavimai

1.  Naudodamos šiame poskirsnyje išdėstytas formules, įstaigos išveda jautrumą iš įstaigos ▌kainodaros modelių, kurių pagrindu vyresniajai vadovybei pranešama apie pelną ir nuostolius.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga, kuriai buvo suteiktas leidimas naudoti šios antraštinės dalies 1b skyriuje nustatytą vidaus modelių metodą, apskaičiuodama ir pranešdama nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, kaip reikalaujama 325ba straipsnio 2 dalies b punkte, jautrumo apskaičiavimui pagal šį straipsnį naudotų savo vidaus modelių metodo rizikos vertinimo metodo kainodaros modelius.

2.  Įstaigos daro prielaidą, kad, apskaičiuojant finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis delta jautrumą, numanomas kintamumas išlieka pastovus.

3.  Įstaigos daro prielaidą, kad pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės skirstinys kainodaros modeliuose, iš kurių, skaičiuojant vega bendrosios palūkanų normos rizikos arba kredito maržos rizikos jautrumą, išvedamas jautrumas, yra logaritminis normalusis arba normalusis. Įstaigos daro prielaidą, kad pagrindinės finansinės priemonės skirstinys kainodaros modeliuose, iš kurių, skaičiuojant vega nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos arba užsienio valiutos kurso jautrumą, išvedamas jautrumas, yra logaritminis normalusis arba normalusis.

4.  Įstaigos apskaičiuoja visą jautrumą, išskyrus kredito vertinimo koregavimą.

4a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms pritarus, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali naudoti alternatyvias delta rizikos jautrumo apibrėžtis, jei įstaiga atitinka visas šias sąlygas:

  a)  tokios alternatyvios apibrėžtys yra naudojamos vidaus rizikos valdymo tikslais ir tuomet, kai tos įstaigos nepriklausomas rizikos kontrolės padalinys praneša vyresniajai vadovybei apie pelną ir nuostolius;

  b)  įstaiga įrodo, kad šios alternatyvios apibrėžtys yra tinkamesnės atitinkamam pozicijos jautrumui nustatyti nei šiame poskirsnyje išdėstytos formulės ir kad taip nustatomas jautrumas iš esmės nesiskiria nuo tų formulių.

4b.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms pritarus, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali apskaičiuoti vega jautrumą remdamasi alternatyvių jautrumo apibrėžčių linijine transformacija, jei įstaiga atitinka visas šias sąlygas:

  a)  tokios alternatyvios apibrėžtys yra naudojamos vidaus rizikos valdymo tikslais ir tuomet, kai tos įstaigos nepriklausomas rizikos kontrolės padalinys praneša vyresniajai vadovybei apie pelną ir nuostolius;

  b)  įstaiga įrodo, kad šios alternatyvios apibrėžtys yra tinkamesnės atitinkamam pozicijos jautrumui nustatyti nei šiame poskirsnyje išdėstytos formulės ir kad pirmoje pastraipoje nurodyta linijinė transformacija atspindi vega rizikos jautrumą.

4 skirsnisLikutinės rizikos papildomas mokestis

325v straipsnisNuosavų lėšų reikalavimai likutinei rizikai padengti

1.  Be šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, įstaigos pagal šį straipsnį taiko papildomus nuosavų lėšų reikalavimus finansinėms priemonėms, kurioms kyla likutinė rizika.

2.  Finansinėms priemonėms likutinė rizika kyla, jei jos atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

a)  finansinė priemonė yra susieta su egzotine pagrindine pozicija;

  finansinės priemonės su egzotine pagrindine pozicija yra prekybos knygos finansinės priemonės su pagrindine pozicija, kuri nepatenka į delta, vega arba kreivumo rizikos vertinimo pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą arba 5 skirsnyje nustatyto kapitalo poreikio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikymo sritį.

  Egzotinės pagrindinės pozicijos apima: ilgaamžiškumo riziką, orus, stichines nelaimes ir būsimą patirtiną kintamumą.

b)  finansine priemone prisiimama kita likutinė rizika.

  Finansinės priemonės, kuriomis prisiimama kita likutinė rizika, atitinka šiuos kriterijus:

  i)  finansinei priemonei taikomi nuosavų lėšų reikalavimai vega ir kreivumo rizikai padengti pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą ir dėl jos atsiranda atsiskaitymai, kurių negalima atkartoti kaip paprasčiausių pasirinkimo sandorių baigtinio linijinio derinio su viena pagrindine nuosavybės vertybinių popierių kaina, biržos prekių kaina, valiutos keitimo kursu, obligacijų kaina, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio kaina arba palūkanų normų apsikeitimo sandoriu;

  ii)  priemonė yra į koreliacinės prekybos portfelį įtraukta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip nurodyta 104 straipsnio 7–9 dalyse. Į koreliacinės prekybos portfeliui priklausantį pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apsidraudimą neatsižvelgiama.

3.  Įstaigos apskaičiuoja 1 dalyje nurodytus papildomus nuosavų lėšų reikalavimus kaip 2 dalyje nurodytų finansinių priemonių bendrųjų tariamųjų sumų sumą, padaugintą iš šių rizikos koeficientų:

a)  1,0 % 2 dalies a punkte nurodytų finansinių priemonių atveju;

b)  0,1 % 2 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių atveju.

4.  Nukrypdama nuo 1 dalies, įstaiga nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti netaiko finansinei priemonei, kuri atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

a)  finansinė priemonė yra įtraukta į pripažintos biržos sąrašą;

b)  finansinė priemonė atitinka pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

c)  finansinė priemonė visiškai padengia prekybos knygos kitos pozicijos rinkos riziką – šiuo atveju šioms dviem identiškoms prekybos knygos pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimas likutinei rizikai padengti netaikomas.

5.  EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose nustato, kas yra egzotinė pagrindinė pozicija ir kurioms finansinėms priemonėms, taikant 2 dalį, kyla kita likutinė rizika.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [penkiolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5 skirsnisKapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325w straipsnisApibrėžtys ir bendrosios nuostatos

1.  Nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikomi skolos ir nuosavybės finansinėms priemonėms, išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių pagrindinės finansinės priemonės yra ankstesnės finansinės priemonės, ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atsiskaitymui arba tikrosioms vertėms daro poveikį įsipareigojančiojo asmens, kuris nėra pačios išvestinės finansinės priemonės sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymas. Reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja atskirai dėl kiekvienos iš šių finansinių priemonių rūšių: dėl pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, dėl į koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais ir dėl į koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais. Įstaigai taikomus galutinius nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti yra šių trijų sudedamųjų dalių suma.

2.  Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  trumpoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga gauna pelno, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį;

b)  ilgoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga patiria nuostolių, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį;

c)  bendroji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (angl. jump to default, JTD) suma – nustatytas konkrečios pozicijos nuostolių arba pelno, kurie (-is) atsirastų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, dydis;

d)  grynoji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (JTD) suma – nustatytas konkrečios įstaigos nuostolių arba pelno, kurie (-is) atsirastų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo užskaičius bendrąsias JTD sumas, dydis;

e)  nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default, LGD) – įsipareigojančiojo asmens išleistos finansinės priemonės nuostolis dėl šio įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, išreikštas finansinės priemonės tariamosios vertės dalimi;

f)  įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas – procentinė dalis, atitinkanti nustatytą kiekvieno įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę pagal šio įsipareigojančiojo asmens kreditingumą.

1 poskirsnisPozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325x straipsnisBendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  Įstaigos skolos finansinių priemonių kiekvienos ilgosios pozicijos bendrąsias JTD sumas apskaičiuoja pagal šią formulę:

JTDlong = max{LGD · Vnotional + P&Llong + Adjustmentlong; 0}

čia:

Vnotional = finansinės priemonės tariamoji vertė;

P&Llong = terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda ilgoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių. Pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o nuostoliai – su neigiamu ženklu;

Adjustmentlong = suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos nuostoliai įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Padidėjimas į „Adjustmentlong“ terminą įtraukiamas su teigiamu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

2.  Įstaigos skolos finansinių priemonių kiekvienos trumposios pozicijos bendrąsias JTD sumas apskaičiuoja pagal šią formulę:

JTDshort = min{LGD · Vnotional + P&Lshort + Adjustmentshort; 0}

čia:

Vnotional = finansinės priemonės tariamoji vertė, įtraukiama į formulę su neigiamu ženklu;

P&Lshort = terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda trumpoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių. Pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o nuostoliai – su neigiamu ženklu.

Adjustmentshort = suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos pelnas įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Sumažėjimas į „Adjustmentshort“ terminą įtraukiamas su teigiamu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

3.  Atliekant 1 ir 2 dalyse nustatytus skaičiavimus įstaigų taikytinas skolos finansinių priemonių LGD yra toks:

a)  didesnio prioriteto neturinčių skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 100 % LGD;

b)  didesnio prioriteto skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 75 % LGD;

c)  129 straipsnyje nurodytoms padengtų obligacijų pozicijoms priskiriamas 25 % LGD.

4.  Atliekant 1 ir 2 dalyse nustatytus skaičiavimus, skolos finansinės priemonės tariamoji vertė yra skolos finansinės priemonės nominalioji vertė. Atliekant 1 ir 2 dalyse nustatytus skaičiavimus, pagrindinio skolos vertybinio popieriaus išvestinės finansinės priemonės tariamoji vertė yra pagrindinės skolos finansinės priemonės nominalioji vertė.

5.  Nuosavybės finansinių priemonių bendrąsias JTD sumas įstaigos, užuot taikiusios nurodytąsias 1 ir 2 dalyse, apskaičiuoja taip:

 

čia

V = nuosavybės vertybinio popieriaus tikroji vertė arba su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių atveju – išvestinės finansinės priemonės pagrindinio nuosavybės vertybinio popieriaus tikroji vertė.

6.  Atlikdamos 6 dalyje nustatytą skaičiavimą, įstaigos nuosavybės finansinėms priemonėms priskiria 100 % LGD.

7.  Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pozicijų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, kurių atsiskaitymai įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo atveju nėra susiję su šio įsipareigojančiojo asmens išleistos konkrečios finansinės priemonės tariamąja verte arba su įsipareigojančiojo asmens LGD arba šio įsipareigojančiojo asmens išleista finansine priemone, bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti įstaigos taiko alternatyvią metodiką, atitinkančią 325t straipsnio 3 dalyje pateiktą bendrosios JTD sumos apibrėžtį.

8.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos pagal šį straipsnį turi apskaičiuoti įvairių rūšių finansinių priemonių JTD sumas ir kokią alternatyvią metodiką įstaigos turi taikyti 7 dalyje nurodytoms bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [penkiolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

325y straipsnisGrynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  Įstaigos apskaičiuoja grynąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas užskaitydamos trumpųjų ir ilgųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas. Užskaityti galima tik to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijas, kai trumpųjų pozicijų prioritetas yra toks pat kaip ilgųjų pozicijų prioritetas arba už jį mažesnis.

2.  Užskaitymas turi būti visiškas arba dalinis, atsižvelgiant į priešingų pozicijų terminus:

a)  užskaitymas turi būti visiškas, jei visų priešingų pozicijų terminai yra vieni metai arba daugiau;

b)  užskaitymas turi būti dalinis, jei bent vienos iš priešingų pozicijų terminas yra trumpesnis nei vieni metai – šiuo atveju kiekvienos trumpesnio nei vieni metai termino pozicijos JTD sumos dydis sumažinamas pozicijos termino ir vienų metų santykiu.

3.  Kai užskaityti neįmanoma, bendrosios JTD sumos yra lygios grynosioms JTD sumoms, jei pozicijų terminai yra vieni metai arba daugiau. Trumpesnio nei vieni metai termino bendrosios JTD sumos, apskaičiuojant grynąsias JTD sumas, sumažinamos.

Šių pozicijų koregavimo daugiklis yra pozicijos termino ir vienų metų santykis, taikant trijų mėnesių žemiausią ribą.

4.  Taikant 2 ir 3 dalis, atsižvelgiama ne į išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinių finansinių priemonių, bet į šių sutarčių terminus. Likvidžių nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms įstaigos savo nuožiūra priskiria vienų metų arba trijų mėnesių terminą.

325z straipsnisNuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.  Grynosios JTD sumos, neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį, dauginamos iš atitinkamų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų pagal 2 lentelėje nurodytą jų kredito kokybę:

2 lentelė

Kredito kokybės kategorija

Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas

1 kredito kokybės žingsnis

0,5%

2 kredito kokybės žingsnis

3%

3 kredito kokybės žingsnis

6%

4 kredito kokybės žingsnis

15%

5 kredito kokybės žingsnis

30%

6 kredito kokybės žingsnis

50%

Nereitinguota

15%

Neįvykdyta

100%

2.  Pozicijų, kurioms, taikant standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą pagal III dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, būtų taikomas 0 % rizikos koeficientas, nuosavų lėšų reikalavimams, skirtiems įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, taikomas 0 % įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas.

3.  Svertinė grynoji JTD priskiriama prie šių grupių: įmonės, vyriausybės ir vietos vyriausybės / savivaldybės.

4.  Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:

čia

i = indeksas, žymintis grupei b priklausančią finansinę priemonę;

= grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

= santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas taip:

 

ir tikslais sumuojamos grupei priklausančios visos ilgosios ir trumposios pozicijos, neatsižvelgiant į kredito kokybės žingsnį, prie kurio šios pozicijos priskirtos, – taip nustatomi grupei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.

5.  Galutinis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.

2 poskirsnisPakeitimo vertybiniais popieriais (neįtraukto į koreliacinės prekybos portfelį) kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325aa straipsnisStaigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tikrosios vertės.

2.  Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos nustatomos užskaitant ilgųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas ir trumpųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas. Užskaityti galima tik tam pačiam segmentui priklausančias tos pačios pagrindinio turto grupės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Neleidžiama užskaityti skirtingų pagrindinio turto grupių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, net jei priskyrimo ir atskyrimo ribos yra tos pačios.

3.  Jei, išskaidant arba sujungiant esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, galima visiškai atkartoti kitas esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išskyrus terminą, užskaitymo tikslais vietoj pradinių pozicijų galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas.

4.  Jei išskaidant arba sujungiant esamas pagrindinių vertybinių popierių pozicijas galima visiškai atkartoti visą esamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento struktūrą, užskaitymo tikslais galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas. Taip naudojami pagrindiniai vertybiniai popieriai yra pašalinami iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, vertinimo.

5.  325y straipsnis taikomas ir pradinėms, ir atkartotoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Atitinkami terminai yra pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų terminai.

325ab straipsnisPakeitimo vertybiniais popieriais nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.  Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grynosios JTD sumos dauginamos iš 8 % rizikos koeficiento, kuris taikomas atitinkamai į ne prekybos knygą įtrauktai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, įskaitant paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais, laikantis II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytos metodų hierarchijos ir neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį.

2.  Vienų metų terminas taikomas visiems segmentams, jei rizikos koeficientai apskaičiuojami pagal SEC-IRBA ir SEC-ERBA.

3.  Atskirų piniginių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintos JTD sumos apribojamos pozicijos tikrąja verte.

4.  Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos prie šių grupių:

a)  vienos visoms įmonėms bendros grupės, neatsižvelgiant į regioną;

b)  44 skirtingų grupių, atitinkančių po 1 grupę vienam regionui dėl kiekvienos iš vienuolikos nustatytų turto klasių. Vienuolika turto klasių yra šios: turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, paskolos automobiliams / automobilių išperkamoji nuoma, būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (BHUVP), kredito kortelės, komercine hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (KHUVP), užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai (UUPĮ), įkeistu turtu užtikrintas skolos įsipareigojimas (ĮTUSĮ) kvadratu, mažosios ir vidutinės įmonės, studentų paskolos, kitos mažmeninės pozicijos, kitos didmeninės pozicijos. 4 regionai yra šie: Azija, Europa, Šiaurės Amerika ir kiti regionai.

5.  Priskirdamos pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją grupei, įstaigos remiasi rinkoje paprastai taikoma klasifikacija. Kiekvieną pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją įstaigos priskiria tik prie vienos iš pirmiau nurodytų grupių. Bet kuri pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kurios įstaiga negali priskirti prie pagrindinės finansinės priemonės rūšies arba regiono, atitinkamai priskiriama prie kategorijų „kitos mažmeninės pozicijos“, „kitos didmeninės pozicijos“ arba „kiti regionai“.

6.  Svertinės grynosios JTD sumos susumuojamos kiekvienoje grupėje taip pat kaip dėl pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, taikant 325z straipsnio 4 dalyje pateiktą formulę, – taip nustatomas kiekvienos grupės nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.

7.  Galutinis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.

3 poskirsnisPakeitimo vertybiniais popieriais (įtraukto į koreliacinės prekybos portfelį) kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325ac straipsnisTaikymo sritis

1.  Į koreliacinės prekybos portfelio kapitalo poreikį įtraukiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apsidraudimo įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Šis apsidraudimas pašalinamas iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, skaičiavimų. Naudos dėl kapitalo poreikio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, susijusio su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, su (neįtrauktu į koreliacinės prekybos portfelį) pakeitimu vertybiniais popieriais ir į koreliacinės prekybos portfelį įtrauktu pakeitimu vertybiniais popieriais, diversifikacijos neturi būti.

2.  Kalbant apie prekiaujamas pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito ir su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, JTD sumos pagal atskiras sudedamąsias dalis išleidusį juridinį subjektą nustatomos taikant skaidrumo metodą.

325ad straipsnisKoreliacinės prekybos portfelio staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.  Koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos yra šių pozicijų tikrosios vertės.

2.  N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo produktai vertinami kaip į segmentus suskirstyti produktai, taikant šias priskyrimo ir atskyrimo ribas:

a)  priskyrimo riba = (N – 1) / visi pavadinimai,

b)  atskyrimo riba = N / visi pavadinimai.

Čia visi pavadinimai – bendras pagrindiniame krepšelyje arba grupėje esančių pavadinimų skaičius.

3.  Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos nustatomos užskaitant ilgųjų ir trumpųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas. Užskaityti galima tik pozicijas, kurios, išskyrus terminą, sutampa. Užskaityti galima tik šiais atvejais:

a)  dėl indekso produktų galima užskaityti tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento terminus, laikantis 325y straipsnyje nustatytų specifikacijų, taikomų trumpesnėms nei vieni metai pozicijoms. Ilgųjų ir trumpųjų pozicijų bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos, kurios yra visiškai atkartotos, gali būti užskaitomos išskaidant į vieno pavadinimo lygiavertes pozicijas, taikant vertinimo modelį. Pagal šį straipsnį išskaidymas taikant vertinimo modelį reiškia, kad pakeitimo vertybiniais popieriais vieno pavadinimo sudedamoji dalis vertinama kaip pakeitimo vertybiniais popieriais nesąlyginės vertės ir pakeitimo vertybiniais popieriais sąlyginės vertės skirtumas, darant prielaidą, kad vieno pavadinimo įsipareigojimų neįvykdymo LGD yra 100 %. Šiais atvejais išskaidžius gautų vieno pavadinimo lygiaverčių pozicijų bendrųjų staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumų suma yra lygi neišskaidytos pozicijos bendrajai staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumai.

b)  Užskaitymo išskaidant, kaip nurodyta a punkte, neleidžiama taikyti pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais.

c)  Indeksams ir jų segmentams galima taikyti užskaitymą atkartojant arba išskaidant tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento terminus. Šiame straipsnyje:

i)  atkartojimas – atskirų pakeitimo vertybiniais popieriais indekso segmentų derinio derinimas siekiant atkartoti kitą tos pačios serijos indekso segmentą arba į segmentus nesuskirstytą indekso serijos poziciją;

ii)  išskaidymas – indekso atkartojimas pakeitimu vertybiniais popieriais, kurio grupės pagrindinės pozicijos yra tokios pat kaip indeksą sudarančios vieno pavadinimo pozicijos.

Jei ilgosios ir trumposios pozicijos kitais atžvilgiais yra lygiavertės, išskyrus vieną likutinę sudedamąją dalį, užskaitymas leidžiamas, o grynoji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos suma turi atitikti likutinę poziciją.

d)  Skirtingų tos pačios serijos indekso segmentų, skirtingų to paties indekso serijų ir skirtingų indekso šeimų užskaityti negalima.

325ae straipsnisKoreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.  Grynosios JTD sumos dauginamos iš:

a)  jei produktai suskirstyti į segmentus, – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, atitinkančių jų kredito kokybę, kaip nurodyta 325z straipsnio 1 ir 2 dalyse;

b)  jei produktai nesuskirstyti į segmentus, – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, nurodytų 325ab straipsnio 1 dalyje.

2.  Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos prie grupių, atitinkančių indeksą.

3.  Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:

čia

i = grupei b priklausanti finansinė priemonė;

= grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

ctp = santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas pagal 325z straipsnio 4 dalyje nustatytą formulę, bet taikant viso koreliacinės prekybos portfelio ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, o ne vien konkrečios grupės pozicijas.

4.  Koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti (DRCCTP) įstaigos apskaičiuoja taikydamos šią formulę:

  

6 skirsnisRizikos koeficientai ir koreliacijos

1 poskirsnisDelta rizikos koeficientai ir koreliacijos

325af straipsnisBendrosios palūkanų normos rizikos koeficientai

1.  Į 325be straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę neįtrauktų valiutų nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksnių rizikos koeficientai yra šie:

3 lentelė

Terminas

0,25 metų

0,5 metų

1 metai

2 metai

3 metai

Rizikos koeficientas (procentiniai punktai)

2,4%

2,4%

2,25%

1,88%

1,73%

Terminas

5 metai

10 metų

15 metų

20 metų

30 metų

Rizikos koeficientas (procentiniai punktai)

1,5%

1,5%

1,5%

1,5%

1,5%

2.  Bendrasis 2,25 % rizikos koeficientas nustatomas dėl visų infliacijos ir skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių.

3.  Į 325be straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę įtrauktų valiutų ir įstaigos nacionalinės valiutos nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksnių rizikos koeficientai yra šio straipsnio 3 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, padalyti iš

325ag straipsnisBendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos grupės viduje

1.  Nustatoma, kad tos pačios grupės palūkanų normos rizikos veiksnių, kurie priskirti prie to paties termino, bet atitinka skirtingas kreives, koreliacija rkl yra 99,90 %.

2.  Skirtingų terminų tos pačios grupės palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių tą pačią kreivę, koreliacija nustatoma pagal šią formulę:

čia:

(arba ) = su nerizikinga palūkanų norma susijęs terminas;

=

3.  Skirtingų terminų tos pačios grupės palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių skirtingas kreives, koreliacija rkl yra lygi 2 dalyje nustatytam koreliacijos parametrui, padaugintam iš 99,90 %.

4.  Nustatoma, kad nerizikingų palūkanų normų rizikos veiksnių ir infliacijos rizikos veiksnių koreliacija yra 40 %.

5.  Nustatoma, kad skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių ir kitų bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant kitą skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį, koreliacija yra 0 %.

325ah straipsnisBendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos tarp grupių

1. Sumuojant skirtingų grupių rizikos veiksnius taikomas parametras γbc = 50 %.

2. Sumuojant 325aw straipsnio 2a dalyje nurodytų skirtingų grupių rizikos veiksnius taikomas parametras γbc = 80 %.

325ai straipsnisKredito maržos rizikos (pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos) koeficientai

1.  Kiekvienoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) rizikos koeficientai turi būti vienodi.

4 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas(procentiniai punktai)

 

1

Visos

Valstybės narės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

0,50%

2

1–3 kredito kokybės žingsniai

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

0,5%

3

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

1,0%

4

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas ir skatinamųjų paskolų teikėjus

5,0%

5

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

3,0%

6

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

3,0%

7

Technologija, telekomunikacijos

2,0%

8

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

1,5%

9

Valstybių narių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos

1,0%

10

Trečiųjų valstybių kreditų įstaigų išleistos padengtos obligacijos

4,0%

11

4–6 kredito kokybės žingsniai

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

3,0%

12

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

4,0%

13

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas ir skatinamųjų paskolų teikėjus

12,0%

14

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

7,0%

15

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

8,5%

16

Technologija, telekomunikacijos

5,5%

17

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

5,0%

18

Kiti sektoriai

12,0%

2.  Priskirdamos rizikos poziciją prie sektoriaus, kredito įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal pramonės sektorių klasifikacija. Kredito įstaigos priskiria kiekvieną emitentą tik prie vienos iš 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių kredito įstaiga negali priskirti prie sektoriaus, priskiriamos prie 18 grupės.

325aj straipsnisKredito maržos rizikos (pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos) koreliacijos grupės viduje

1.  Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo 𝑊S𝑘 ir 𝑊S𝑙 koreliacijos parametras 𝜌𝑘l yra toks:

𝜌𝑘l= 𝜌𝑘l (name) ⋅ 𝜌𝑘l (tenor) ⋅ 𝜌𝑘l (basis)

čia:

𝜌𝑘l (name) lygus 1, jei abu jautrumo k ir l pavadinimai yra vienodi; kitu atveju taikoma 35 %;

𝜌𝑘l (tenor) lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju taikoma 65 %;

𝜌𝑘l (basis) lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju taikoma 99,90 %.

2.  Pirmiau nurodytos koreliacijos netaikomos 325ai straipsnio 1 dalyje nurodytai 18 grupei. 18 grupės delta rizikos sumavimo formulės kapitalo reikalavimas yra lygus prie 18 grupės priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:

  Kb(18 grupė) =

325ak straipsnisKredito maržos rizikos (pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos) koreliacijos tarp grupių

1.  Sumuojant skirtingų grupių jautrumą taikomas koreliacijos parametras γbc yra toks:

𝛾𝑏c=𝛾𝑏c(rating) ⋅ 𝛾𝑏c(sector)

čia:

𝛾𝑏c(rating) lygus 1, jei abiejų grupių kredito kokybės kategorija vienoda (arba 1–3, arba 4–6 kredito kokybės žingsniai); kitu atveju taikoma 50 %. Atliekant šiuos skaičiavimus laikoma, kad 1 grupės kredito kokybės kategorija yra tokia pat kaip 1–3 kredito kokybės žingsnių grupių kategorija;

𝛾𝑏c(sector) lygus 1, jei abiejų grupių sektorius tas pats; kitu atveju taikomos šios procentinės dalys:

5 lentelė

Grupė

1, 2 ir 11

3 ir 12

4 ir 13

5 ir 14

6 ir 15

7 ir 16

8 ir 17

9 ir 10

1, 2 ir 11

 

75%

10%

20%

25%

20%

15%

10%

3 ir 12

 

 

5%

15%

20%

15%

10%

10%

4 ir 13

 

 

 

5%

15%

20%

5%

20%

5 ir 14

 

 

 

 

20%

25%

5%

5%

6 ir 15

 

 

 

 

 

25%

5%

15%

7 ir 16

 

 

 

 

 

 

5%

20%

8 ir 17

 

 

 

 

 

 

 

5%

9 ir 10

 

 

 

 

 

 

 

 

2.  18 grupės kapitalo reikalavimas pridedamas prie bendrojo rizikos klasės lygio kapitalo, nepripažįstant diversifikacijos arba apsidraudimo poveikio jokioje kitoje grupėje.

325al straipsnisPakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos (koreliacinės prekybos portfelio) koeficientai

Kiekvienoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) rizikos koeficientai turi būti vienodi.

6 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas(procentiniai punktai)

 

1

Visos

Sąjungos valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

4%

2

1–3 kredito kokybės žingsniai

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

4%

3

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

4%

4

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas ir skatinamųjų paskolų teikėjus

8%

5

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

5%

6

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

4%

7

Technologija, telekomunikacijos

3%

8

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

2%

9

Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos

3%

10

Trečiųjų valstybių kreditų įstaigų išleistos padengtos obligacijos

6%

11

4–6 kredito kokybės žingsniai

Trečiosios valstybės centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus, 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodyti daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos

13%

12

Regioninės arba vietos valdžios institucija ir viešojo sektoriaus subjektai

13%

13

Finansų sektoriaus subjektai, įskaitant centrinės valdžios regioninės arba vietos valdžios institucijos įsteigtas kredito įstaigas ir skatinamųjų paskolų teikėjus

16%

14

Pagrindinės medžiagos, energetika, pramonė, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

10%

15

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla

12%

16

Technologija, telekomunikacijos

12%

17

Sveikatos priežiūra, komunalinės paslaugos, profesinė ir techninė veikla

12%

18

Kiti sektoriai

13%

325am straipsnisPakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos (koreliacinės prekybos portfelio) koreliacijos

1.  Delta rizikos koreliacija 𝜌𝑘l išvedama pagal 325aj straipsnį, išskyrus tai, kad, taikant šią dalį, 𝜌𝑘l (basis) yra lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju taikoma 99,00 %.

2.  Koreliacija c išvedama pagal 325ak straipsnį.

325an straipsnisPakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos (ne koreliacinės prekybos portfelio) koeficientai

1.  Kiekvienoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) rizikos koeficientai turi būti vienodi.

7 lentelė

Grupės numeris

Kredito kokybė

Sektorius

Rizikos koeficientas(procentiniai punktai)

 

1

Didesnio prioriteto ir 1–3 kredito kokybės žingsnis

Pirminės rinkos BHUVP

0,9%

2

Vidurinės rinkos BHUVP

1,5%

3

Rizikingos rinkos BHUVP

2,0%

4

KHUVP

2,0%

5

TUVP. Studentų paskolos

0,8%

6

TUVP. Kredito kortelės

1,2%

7

TUVP. Automobiliai

1,2%

8

Ne koreliacinės prekybos portfelio UUPĮ

1,4%

9

Didesnio prioriteto neturintys ir 1–3 kredito kokybės žingsnis

Pirminės rinkos BHUVP

1,125%

10

Vidurinės rinkos BHUVP

1,875%

11

Rizikingos rinkos BHUVP

2,5%

12

KHUVP

2,5%

13

TUVP. Studentų paskolos

1%

14

TUVP. Kredito kortelės

1,5%

15

TUVP. Automobiliai

1,5%

16

Ne koreliacinės prekybos portfelio UUPĮ

1,75%

17

4–6 kredito kokybės žingsniai

Pirminės rinkos BHUVP

1,575%

18

Vidurinės rinkos BHUVP

2,625%

19

Rizikingos rinkos BHUVP

3,5%

20

KHUVP

3,5%

21

TUVP. Studentų paskolos

1,4%

22

TUVP. Kredito kortelės

2,1%

23

TUVP. Automobiliai

2,1%

24

Ne koreliacinės prekybos portfelio UUPĮ

2,45%

25

Kiti sektoriai

3,5%

2.  Priskirdamos rizikos poziciją prie sektoriaus, kredito įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal pramonės sektorių klasifikacija. Kredito įstaigos priskiria kiekvieną segmentą prie vienos iš 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio segmento rizikos pozicijos, kurių kredito įstaiga negali priskirti prie sektoriaus, priskiriamos prie 25 grupės.

325ao straipsnisPakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos (ne koreliacinės prekybos portfelio) koreliacijos grupės viduje

1.  Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo 𝑊S𝑘 ir 𝑊S𝑙 koreliacijos parametras 𝜌𝑘l yra toks:

𝜌𝑘l= 𝜌𝑘l (tranche) ⋅ 𝜌𝑘l (tenor) ⋅ 𝜌𝑘l (basis)

čia:

𝜌𝑘l (tranche) yra lygus 1, jei abu jautrumo k ir l pavadinimai yra toje pačioje grupėje ir yra susiję su tuo pačiu pakeitimo vertybiniais popieriais segmentu (didesnis kaip 80 % dubliavimasis tariamosiomis vertėmis); kitu atveju taikoma 40 %;

𝜌𝑘l (tenor) lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju taikoma 80 %;

𝜌𝑘l (basis) lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju taikoma 99,90 %.

2.  Pirmiau nurodytos koreliacijos netaikomos 25 grupei. 25 grupės delta rizikos sumavimo formulės kapitalo reikalavimas yra lygus prie šios grupės priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:

Kb(25 grupė) =

325ap straipsnisPakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos (ne koreliacinės prekybos portfelio) koreliacijos tarp grupių

1.  Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, taikomas koreliacijos parametras c, lygus 0 %.

2.  25 grupės kapitalo reikalavimas pridedamas prie bendrojo rizikos klasės lygio kapitalo, nepripažįstant diversifikacijos arba apsidraudimo poveikio jokioje kitoje grupėje.

325aq straipsnisNuosavybės vertybinių popierių rizikos koeficientai

1.  Jautrumo nuosavybės vertybinių popierių kainoms ir nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms rizikos koeficientai nustatyti šioje lentelėje:

8 lentelė

Grupės numeris

Rinkos kapitalizacija

Ekonomika

Sektorius

Nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainos rizikos koeficientas(procentiniai punktai)

 

Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos rizikos koeficientas(procentiniai punktai)

 

1

Didelė

Besiformuojančios rinkos ekonomika

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra ir komunalinės paslaugos

55%

0,55%

2

Telekomunikacijos, pramonė

60%

0,60%

3

Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

45%

0,45%

4

Finansų įstaigos, įskaitant vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologija

55%

0,55%

5

Išsivysčiusi ekonomika

Vartojimo prekės ir paslaugos, vežimas ir sandėliavimas, administracinė ir aptarnavimo veikla, sveikatos priežiūra ir komunalinės paslaugos

30%

0,30%

6

Telekomunikacijos, pramonė

35%

0,35%

7

Pagrindinės medžiagos, energetika, žemės ūkis, gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas

40%

0,40%

8

Finansų įstaigos, įskaitant vyriausybės remiamas finansų įstaigas, nekilnojamojo turto operacijos, technologija

50%

0,50%

9

Maža

Besiformuojančios rinkos ekonomika

Visi 1, 2, 3 ir 4 grupėse aprašyti sektoriai

70%

0,70%

10

Išsivysčiusi ekonomika

Visi 5, 6, 7 ir 8 grupėse aprašyti sektoriai

50%

0,50%

11

Kiti sektoriai

70%

0,70%

2.  Didele rinkos kapitalizacija turėtų būti laikoma 1,75 mlrd. EUR arba didesnė rinkos kapitalizacija, maža rinkos kapitalizacija – mažesnė kaip 1,75 mlrd. EUR.

3.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas, taikant šį straipsnį, yra besiformuojančios rinkos ir išsivysčiusi ekonomika.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [penkiolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

4.  Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, kredito įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal pramonės sektorių klasifikacija. Kredito įstaigos priskiria kiekvieną emitentą vienai iš 1 dalies lentelėje išvardytų sektorių grupių, o visus tos pačios pramonės emitentus priskiria tam pačiam sektoriui. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių kredito įstaiga negali priskirti sektoriui, priskiriamos 11 grupei. Daugiašaliai arba kelių sektorių nuosavybės vertybinių popierių emitentai priskiriami konkrečiai grupei remiantis reikšmingiausiu regionu ir sektoriumi, kuriame nuosavybės vertybinių popierių emitentas veikia.

325ar straipsnisNuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos grupės viduje

1.  Nustatoma, kad tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo 𝑊S𝑘 ir 𝑊S𝑙, kai vienas iš jų yra jautrumas nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainai, o kitas – nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai ir abu jie susiję su tuo pačiu nuosavybės vertybinių popierių emitento pavadinimu, delta rizikos koreliacijos parametras ρkl yra 99,90 %.

2.  Visais kitais nei 1 dalyje nurodytieji atvejais tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo 𝑊S𝑘 ir 𝑊S𝑙 nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainai koreliacijos parametras ρkl yra toks:

a)  15 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į didelės rinkos kapitalizacijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikos taikymo sritį (1, 2, 3 arba 4 grupė);

b)  25 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į didelės rinkos kapitalizacijos ir išsivysčiusios ekonomikos taikymo sritį (5, 6, 7 arba 8 grupė);

c)  7,5 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į mažos rinkos kapitalizacijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikos taikymo sritį (9 grupė);

d)  12,5 % tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo, kuris patenka į mažos rinkos kapitalizacijos ir išsivysčiusios ekonomikos taikymo sritį (10 grupė).

3.  Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo 𝑊S𝑘 ir 𝑊S𝑙 nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai koreliacijos parametras ρkl nustatomas pagal b punktą.

4.  Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo 𝑊S𝑘 ir 𝑊S𝑙, kai vienas iš jų yra jautrumas nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainai, kitas – nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai ir abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su skirtingu nuosavybės vertybinių popierių emitento pavadinimu, koreliacijos parametras ρkl nustatomas kaip 2 dalyje nurodytos koreliacijos, padaugintos iš 99,90 %.

5.  Pirmiau nurodytos koreliacijos netaikomos 11 grupei. 11 grupės delta rizikos sumavimo formulės kapitalo reikalavimas yra lygus prie šios grupės priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:

Kb(11 grupė) =

325as straipsnisNuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos tarp grupių

1.  Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, taikomas koreliacijos parametras c. Jis yra 15 %, kai abiejų grupių numeriai yra intervale nuo 1 iki 10.

2.  Šis kapitalo reikalavimas, taikomas 11 grupei, pridedamas prie bendrojo rizikos klasės lygio kapitalo, nepripažįstant diversifikacijos arba apsidraudimo poveikio jokioje kitoje grupėje.

325at straipsnisBiržos prekių kainos rizikos koeficientai

Jautrumo biržos prekių kainai rizikos koeficientai nustatyti šioje lentelėje:

9 lentelė

Grupės numeris

Grupės pavadinimas

Rizikos koeficientas(procentiniai punktai)

 

1

Energetika. Kietosios degiosios medžiagos

30%

2

Energetika. Skystosios degiosios medžiagos

35%

3

Energetika. Prekyba elektros energija ir anglimi

60%

4

Krovinių vežimas

80%

5

Metalai. Netaurieji

40%

6

Dujinės degiosios medžiagos

45%

7

Taurieji metalai (įskaitant auksą)

20%

8

Grūdai ir aliejingosios sėklos

35%

9

Gyvuliai ir pieno gaminiai

25%

10

Neperdirbti produktai ir kiti žemės ūkio produktai

35%

11

Kitos biržos prekės

50%

325au straipsnisBiržos prekių kainos rizikos koreliacijos grupės viduje

1.  Pripažįstant koreliaciją, skirtingomis biržos prekėmis laikomos bet kurios dvi biržos prekės tuo atveju, kai rinkoje yra dvi sutartys, besiskiriančios tik pagrindine pagal kiekvieną sutartį pristatytina biržos preke.

2.  Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo 𝑊S𝑘 ir 𝑊S𝑙 koreliacijos parametras 𝜌𝑘l yra toks:

𝜌𝑘l= 𝜌𝑘l (commodity) ⋅ 𝜌𝑘l (tenor) ⋅ 𝜌𝑘l (basis)

čia:

𝜌𝑘l (commodity) lygus 1, jei abi jautrumo k ir l biržos prekės yra vienodos; kitu atveju taikomos 3 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytos koreliacijos grupės viduje;

𝜌𝑘l (tenor) lygus 1, jei abi jautrumo k ir l trajektorijų viršūnės yra vienodos; kitu atveju taikoma 99 %;

𝜌𝑘l (basis) yra lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas, susijęs ir su i) biržos prekių sutarčių rangu, ir su ii) biržos prekių pristatymo vietove, yra vienodas; kitu atveju taikoma 99,90 %.

3.  Koreliacijos 𝜌𝑘l (commodity) grupės viduje yra:

10 lentelė

Grupės numeris

Grupės pavadinimas

Koreliacija (𝜌commodity)

1

Energetika. Kietosios degiosios medžiagos

55%

2

Energetika. Skystosios degiosios medžiagos

95%

3

Energetika. Prekyba elektros energija ir anglimi

40%

4

Krovinių vežimas

80%

5

Metalai. Netaurieji

60%

6

Dujinės degiosios medžiagos

65%

7

Taurieji metalai (įskaitant auksą)

55%

8

Grūdai ir aliejingosios sėklos

45%

9

Gyvuliai ir pieno gaminiai

15%

10

Neperdirbti produktai ir kiti žemės ūkio produktai

40%

11

Kitos biržos prekės

15%

325av straipsnisBiržos prekių kainos rizikos koreliacijos tarp grupių

Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, nustatomas toks koreliacijos parametras 𝛾𝑏c:

a)  20 %, kai šių dviejų grupių numeriai yra intervale nuo 1 iki 10;

b)  0 %, kai kurios nors iš šių dviejų grupių numeris yra 11.

325aw straipsnisUžsienio valiutos kurso rizikos koeficientai

1.  Visam jautrumui užsienio valiutos kurso rizikai taikomas 30 % rizikos koeficientas.

2.  Su valiutų poromis, kurias sudaro euro ir ekonominės ir pinigų sąjungos antrajame etape dalyvaujančios valstybės narės valiuta, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra vienas iš toliau nurodytųjų:

a)  1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, padalytas iš 3;

b)  didžiausias svyravimas svyravimo ribose, dėl kurių oficialiai susitarė valstybės narės ir Europos Centrinis Bankas, jeigu jos siauresnės nei svyravimo ribos, apibrėžtos ekonominės ir pinigų sąjungos antrajame etape (VKM II).

3.  Į 325be straipsnio 7 dalies c punkte nurodytą likvidžiausių valiutų porų pakategorę įtrauktų užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra 1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, padalytas iš

325ax straipsnisUžsienio valiutos kurso rizikos koreliacijos

Sumuojant užsienio valiutos kurso rizikos jautrumą, taikomas vienodas koreliacijos parametras 𝛾𝑏c, lygus 60 %.

2 poskirsnisVega ir kreivumo rizikos koeficientai ir koreliacijos

325ay straipsnisVega ir kreivumo rizikos koeficientai

1.  Vega rizikos veiksniams taikomos 1 poskirsnyje nurodytos delta grupės.

2.  Konkretaus vega rizikos veiksnio rizikos koeficientas nustatomas kaip šio rizikos veiksnio k dabartinės vertės dalis, atitinkanti pagrindinės finansinės priemonės numanomą kintamumą, kaip aprašyta 3 skirsnyje.

3.  2 dalyje nurodyta dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos rūšies rizikos veiksnio kaip prielaidą taikomą likvidumą pagal šią formulę:

čia:

yra 55 %;

– reguliuojamasis likvidumo terminas, nurodytinas nustatant kiekvieną vega rizikos veiksnį . nustatomas pagal šią lentelę:

11 lentelė

Rizikos klasė

 

Bendrosios palūkanų normos rizika

60

Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika

120

Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (koreliacinės prekybos portfelio)

120

Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (ne koreliacinės prekybos portfelio)

120

Nuosavybės vertybiniai popieriai (didelė kapitalizacija)

20

Nuosavybės vertybiniai popieriai (maža kapitalizacija)

60

Biržos prekių kaina

120

Užsienio valiutos kursas

40

4.  Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, 1 poskirsnyje nurodytai delta rizikai taikytos grupės taikomos ir kreivumo rizikai.

5.  Užsienio valiutos kurso ir kreivumo rizikos veiksnių kreivumo rizikos koeficientai yra santykiniai pokyčiai, lygūs 1 poskirsnyje nurodytiems delta rizikos koeficientams.

6.  Bendrosios palūkanų normos, kredito maržos ir biržos prekių kainos kreivumo rizikos veiksnių kreivumo rizikos koeficientas yra analogiškas visų kiekvienos kreivės trajektorijos viršūnių pokytis, grindžiamas 1 poskirsnyje nurodytu didžiausiu kiekvienos rizikos klasės delta rizikos koeficientu.

325az straipsnisVega ir kreivumo rizikos koreliacijos

7.  Bendrosios palūkanų normos rizikos klasės tos pačios grupės vega rizikos jautrumo koreliacijos parametras rkl yra toks:

  

čia:

yra lygus , kai yra 1 %, ir yra pasirinkimo sandorių terminai, dėl kurių išvedamas vega jautrumas, išreiškiami metų skaičiumi;

yra , kai yra 1 %, ir yra pasirinkimo sandorių pagrindinių finansinių priemonių terminai, dėl kurių išvedamas vega jautrumas , atėmus atitinkamų pasirinkimo sandorių terminus, abiem atvejais išreiškiami kaip metų skaičius.

8.  Kitų rizikos klasių grupės vega rizikos jautrumo koreliacijos parametras rkl yra toks:

 

čia:

yra lygus delta koreliacijai grupės viduje, atitinkančiai grupę, prie kurios būtų priskirti vega rizikos veiksniai k ir l;

apibrėžtas, kaip nurodyta 1 dalyje.

9.  Kalbant apie vega rizikos jautrumą tarp rizikos klasės (bendrosios palūkanų normos rizikos ir ne bendrosios palūkanų normos rizikos) grupių, vega rizikai taikomi tie patys γbc koreliacijos parametrai, kaip nurodyta 4 skirsnyje dėl kiekvienos rizikos klasės delta koreliacijų.

10.  Taikant standartizuotą metodą, vega ir delta rizikos veiksnių diversifikacijos arba apsidraudimo nauda nepripažįstama. Kapitalo poreikis vega ir delta rizikai padengti susumuojamas paprastai.

11.  Kreivumo rizikos koreliacijos yra 1 poskirsnyje nurodytų atitinkamų delta rizikos koreliacijų γbc kvadratas.

1b skyriusVidaus modelių metodas

1 SKIRSNISLEIDIMAS TAIKYTI VIDAUS MODELIUS IR NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAI

325ba straipsnisLeidimas taikyti vidaus modelius

1.  Patikrinusios įstaigų atitiktį 325bi–325bk straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus taikant savo vidaus modelius pagal 325bb straipsnį visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų portfeliui, jei šie prekybos operacijų sąrašai atitinka šiuos reikalavimus:

a)  prekybos operacijų sąrašai sudaryti pagal 104b straipsnį;

b)  kompetentinga institucija laiko 325bh straipsnyje nustatyto vertinimo, ar prekybos operacijų sąrašas per ankstesnius 12 mėnesių ▌atitiko pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimą, rezultatą patenkinamu;

c)  prekybos operacijų sąrašai per ankstesnes 250 darbo dienų atitiko 325bg straipsnio 1 dalyje nurodytus grįžtamojo patikrinimo reikalavimus;

d)  prekybos operacijų sąrašai, kuriems buvo priskirta bent viena iš šių 325bm straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų, atitinka 325bn straipsnyje nustatytus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo reikalavimus.

2.  Įstaigos, kurioms suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas taikyti savo vidaus modelius vienam ar daugiau prekybos operacijų sąrašų, kompetentingoms institucijoms praneša:

a)  visų prekybos operacijų sąrašo pozicijų, kurios pranešamos kompetentingoms institucijoms kas mėnesį, kassavaitinį neriboto tikėtino trūkumo matą UESt, apskaičiuotą pagal 5 dalį;

b)  kiekvieno sąrašo, kuriam suteiktas toks leidimas, mėnesinius nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, apskaičiuotus pagal šios antraštinės dalies 1a skyrių, lyg įstaigai nebūtų buvęs suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas ir visas prekybos operacijų sąrašui priskirtas pozicijas vertinant atskirai kaip atskirą portfelį. Šių skaičiavimų rezultatai kompetentingoms institucijoms pateikiami kas mėnesį.

ba)  mėnesinius nuosavų lėšų reikalavimus viso įstaigos portfelio rinkos rizikai padengti, apskaičiuotus taip, lyg įstaigai nebūtų buvęs suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas. Šių skaičiavimų rezultatai kompetentingoms institucijoms pateikiami kas mėnesį.

3.  Įstaiga, kuriai suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas, nedelsdama praneša savo kompetentingoms institucijoms, jei kuris nors iš jos prekybos operacijų sąrašų nebeatitinka kurių nors 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Šiai įstaigai nebeleidžiama taikyti šio skyriaus jokiai iš šiam prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų ir ji anksčiausią ataskaitinę datą skaičiuoja visų šiam prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1a skyriuje nustatytą metodą, kol įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodo, kad prekybos operacijų sąrašas vėl atitinka visus 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

4.  Nukrypdamos nuo 3 dalies, kompetentingos institucijos ypatingomis aplinkybėmis gali leisti įstaigai toliau taikyti savo vidaus modelius skaičiuojant 1 dalies b arba c punkte nurodytų sąlygų nebeatitinkančio prekybos operacijų sąrašo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, jei ne mažiau kaip 10 % susumuotų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti gauti iš prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, kurioms taikytinas rinkos rizikos vidaus metodas. Tokios ypatingos aplinkybės gali susiklostyti, pavyzdžiui, reikšmingais tarpvalstybiniais finansų rinkų nepalankiausių sąlygų laikotarpiais arba tuomet, kai bankai patiria reikšmingą sisteminį pokytį. Šia veiksmų laisve besinaudojančios kompetentingos institucijos apie tai praneša EBI ir pagrindžia savo sprendimą.

5.  Prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių įstaigoms nesuteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas, priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti ši įstaiga apskaičiuoja pagal šios antraštinės dalies 1a skyrių. Atliekant šį skaičiavimą, visos šios pozicijos vertinamos atskirai kaip atskiras portfelis.

6.  2 dalies a punkte nurodytas konkretaus prekybos operacijų sąrašo neriboto tikėtino trūkumo matas – pagal 325bc straipsnį apskaičiuotas visų prie šio prekybos operacijų sąrašo priskirtų atskirai kaip atskiras portfelis vertinamų pozicijų neriboto tikėtino trūkumo matas. Nukrypdamos nuo 325bd straipsnio, įstaigos, apskaičiuodamos šį kiekvieno prekybos operacijų sąrašo neriboto tikėtino trūkumo matą, vykdo šiuos reikalavimus:

a)  apskaičiuojant konkretaus prekybos operacijų sąrašo dalinio tikėtino trūkumo matą PEStFC taikomas nepalankiausių sąlygų laikotarpis yra nepalankiausių sąlygų laikotarpis, nustatytas pagal 325bd straipsnio 1 dalies c punktą visų prekybos operacijų sąrašų, dėl kurių įstaigoms suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas, PEStFC nustatymo tikslais;

b)  apskaičiuojant konkretaus prekybos operacijų sąrašo dalinio tikėtino trūkumo matus PEStRS ir PEStRC, būsimų sukrėtimų scenarijai taikomi tik prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų modeliuojamiems rizikos veiksniams, įtrauktiems į modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupį, kurį įstaiga pasirinko pagal 325bd straipsnio 1 dalies a punktą nustatydama visų prekybos operacijų sąrašų, dėl kurių įstaigoms suteiktas 1 dalyje nurodytas leidimas, PEStRS.

7.  Atskiro kompetentingų institucijų leidimo reikia, kai iš esmės keičiama vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo tvarka, plečiamas vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo mastas ir iš esmės keičiamas 325bd straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigos pasirinktas modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupis.

Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie visus kitus vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto išplėtimo atvejus ir taikymo tvarkos pakeitimus.

8.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  vidaus modelių taikymo masto išplėtimo bei taikymo tvarkos pakeitimų ir 325bd straipsnyje nurodyto modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupio pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas;

b)  vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos tikrina įstaigos atitiktį 325bi–370 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

325bb straipsnisNuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimas taikant vidaus modelius

1.  Vidaus modelį taikanti įstaiga visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, dėl kurių įstaigai suteiktas 325ba straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus apskaičiuoja sudėdama:

a)  didesniąją iš šių verčių:

i)  įstaigos praėjusios dienos tikėtino trūkumo rizikos matą, apskaičiuotą pagal 325bc straipsnį (ESt-1);

ii)  pagal 325bc straipsnį apskaičiuotų kasdienių tikėtino trūkumo rizikos matų vidurkį kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (ESavg), padaugintą iš multiplikatoriaus koeficiento (mc), kaip nurodyta 325bg straipsnyje;

b)  didesniąją iš šių verčių:

i)  įstaigos praėjusios dienos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą, apskaičiuotą pagal šios antraštinės dalies 5 skirsnį (SSt-1);

ii)  pagal šios antraštinės dalies 5 skirsnį apskaičiuotų kasdienių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matų vidurkį kiekvieną iš ankstesnių šešiasdešimties darbo dienų (SSavg).

2.  Įstaigos, turinčios prekiaujamų skolos ir nuosavybės finansinių priemonių pozicijų, kurios yra įtrauktos į įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritį ir priskirtos prie 1 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašų, įvykdo papildomą nuosavų lėšų reikalavimą, kuris išreiškiamas kaip didesnioji iš šių verčių:

a)  naujausias pagal 3 skirsnį apskaičiuotas nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

b)  a punkte nurodytos sumos 12 paskutinių savaičių vidurkis.

2 skirsnisBendrieji reikalavimai

325bc straipsnisTikėtino trūkumo rizikos matas

1.  325bb straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą bet kurios konkrečios datos „t“ ir bet kurio konkretaus prekybos knygos pozicijų portfelio tikėtino trūkumo rizikos matą „ESt“ įstaigos apskaičiuoja taip:

 

čia:

i  =   indeksas, žymintis penkias pirmojoje 325be straipsnio 13 lentelės skiltyje išvardytas pagrindines rizikos veiksnių kategorijas;

UESt    =  neriboto tikėtino trūkumo matas, apskaičiuotas taip:

 

UESti   =   pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ neriboto tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas taip:

 

ρ     =  pagrindinių rizikos kategorijų priežiūrinis koreliacijos veiksnys; ρ = 50%;

PEStRS  =  dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bd straipsnio 2 dalį;

PEStRC   =   dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bd straipsnio 3 dalį;

PEStFC   =   dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bd straipsnio 4 dalį;

PEStRS,i   =  pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bd straipsnio 2 dalį;

PEStRC,i   =  pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ dalinio tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bd straipsnio 3 dalį;

PEStFC,i   =   pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ tikėtino trūkumo matas, apskaičiuojamas dėl visų portfelio pozicijų pagal 325bd straipsnio 4 dalį.

2.  Įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus konkrečiai modeliuojamų rizikos veiksnių grupei, taikomai kiekvienam dalinio tikėtino trūkumo matui, kaip nustatyta 325bd straipsnyje, taiko tik nustatydamos kiekvieną dalinio tikėtino trūkumo matą, kad apskaičiuotų tikėtino trūkumo rizikos matą pagal 1 dalį.

3.  Jei bent vieno portfelio sandorio bent vienas modeliuojamas rizikos veiksnys pagal 325be straipsnį buvo priskirtas prie pagrindinės rizikos kategorijos „i“, įstaigos apskaičiuoja pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ neriboto tikėtino trūkumo matą ir įtraukia jį į 2 dalyje nurodyto tikėtino trūkumo rizikos mato formulę.

325bd straipsnisDalinio tikėtino trūkumo skaičiavimas

1.  Visus 325bc straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus įstaigos apskaičiuoja taip:

a)  kasdien apskaičiuodamos dalinio tikėtino trūkumo matus;

b)  taikydamos 97,5 procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą;

c)  konkretaus prekybos knygos pozicijų portfelio dalinio tikėtino trūkumo matą t metu įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

 

j      =   indeksas, žymintis penkis pirmojoje 1 lentelės skiltyje nurodytus likvidumo terminus;

LHj      =  1 lentelėje dienų skaičiumi nurodyta likvidumo terminų j trukmė;

T      =  bazinis laikotarpis, kai T = 10 dienų;

PESt(T)   =   dalinio tikėtino trūkumo matas, nustatomas taikant 10 dienų laikotarpio būsimų sukrėtimų scenarijus tik konkrečiai 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių grupei dėl kiekvieno 325bc straipsnio 2 dalyje nurodyto dalinio tikėtino trūkumo mato.

PESt(T, j)  =   dalinio tikėtino trūkumo matas, nustatomas taikant 10 dienų laikotarpio būsimų sukrėtimų scenarijus tik 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių konkrečiai grupei dėl kiekvieno 325bc straipsnio 2 dalyje nurodyto dalinio tikėtino trūkumo mato, kurio pagal 325be straipsnio 2 dalį nustatytas efektyvusis likvidumo terminas yra lygus LHj arba už jį ilgesnis.

1 lentelė

Likvidumo terminas

j

Likvidumo termino j trukmė

(dienomis)

1

10

2

20

3

40

4

60

5

120

2.  Apskaičiuodamos 325bc straipsnio 2 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus PEStRS ir PEStRS,i, įstaigos, be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, įvykdo šiuos reikalavimus:

a)  apskaičiuodamos PEStRS, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik pasirinktam portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu, t metu įvykdydama toliau nurodytą sąlygą ir imdama sumą per ankstesnes 60 darbo dienų:

 

Šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo nebeatitinkanti įstaiga apie tai nedelsdama praneša kompetentingoms institucijoms ir per dvi savaites atnaujina modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupį, kad įvykdytų šį reikalavimą. Po dviejų savaičių šio reikalavimo neįvykdžiusi įstaiga kai kurių prekybos operacijų sąrašų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti vėl skaičiuoja pagal 1a skyriuje nustatytą metodą, kol kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad atitinka šio punkto pirmoje pastraipoje nustatytą reikalavimą;

b)  apskaičiuodamos PEStRS,i, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik taikant a puntą įstaigos pasirinktam portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių, kurie pagal 325be straipsnį buvo priskirti prie pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos i, pogrupiui;

c)  įvesties duomenys, taikomi nustatant a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal nepertraukiamo nepalankiausių finansinių sąlygų 12 mėnesių laikotarpio, kurį įstaiga nustato siekdama maksimaliai padidinti PEStRS vertę, duomenis. Įstaigos peržiūri šio nepalankiausių sąlygų laikotarpio nustatymą bent kas mėnesį ir praneša apie šios peržiūros rezultatus kompetentingoms institucijoms.Nustatydamos šį nepalankiausių sąlygų laikotarpį, įstaigos taiko kompetentingoms institucijoms priimtiną stebėjimo laikotarpį, prasidedantį bent nuo 2007 m. sausio 1 d;

d)  PEStRS,i modelio įvesties duomenys kalibruojami taikant c punktą įstaigos nustatytam 12 mėnesių nepalankiausių sąlygų laikotarpiui.

3.  Apskaičiuodamos 325bc straipsnio 2 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus PEStRS ir PEStRS,i, įstaigos, be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, įvykdo šiuos reikalavimus:

a)  apskaičiuodamos PEStRC, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik 3 dalies a punkte nurodytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui;

b)  apskaičiuodamos PEStRC,i, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko tik 3 dalies b punkte nurodytų portfelio pozicijų modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupiui;

c)  įvesties duomenys, taikomi nustatant a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal ankstesnių 12 mėnesių laikotarpio duomenis. Šie duomenys atnaujinami bent kas mėnesį.

4.  Apskaičiuodamos 325bc straipsnio 2 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus PEStRS ir PEStRS,i, įstaigos, be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, įvykdo šiuos reikalavimus:

a)  apskaičiuodamos PEStFC, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko visiems portfelio pozicijų modeliuojamiems rizikos veiksniams;

b)  apskaičiuodamos PEStFC,i, įstaigos būsimų sukrėtimų scenarijus taiko visiems portfelio pozicijų modeliuojamiems rizikos veiksniams, kurie pagal 325be straipsnį buvo priskirti pagrindinei rizikos veiksnių kategorijai i;

c)  įvesties duomenys, taikomi nustatant a ir b punktuose nurodytiems modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal ankstesnių 12 mėnesių laikotarpio duomenis. Šie duomenys atnaujinami bent kas mėnesį. Jei labai išauga reikšmingo skaičiaus į 2 dalies a punkte nurodytą rizikos veiksnių pogrupį neįtrauktų įstaigos portfelio modeliuojamų rizikos veiksnių kainos kintamumas, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga naudotų trumpesnio nei ankstesni 12 mėnesių laikotarpio duomenis, bet šis trumpesnis laikotarpis negali būti trumpesnis nei ankstesni 6 mėnesiai. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie kiekvieną sprendimą, pagal kurį reikalaujama, kad įstaiga naudotų trumpesnio nei 12 mėnesių laikotarpio duomenis, ir šį sprendimą pagrindžia.

5.  Apskaičiuodamos konkretų 325bc straipsnio 2 dalyje nurodytą dalinio tikėtino trūkumo matą, įstaigos išlaiko modeliuojamų rizikos veiksnių, dėl kurių 2, 3 ir 4 dalyse iš jų nereikalauta šiam dalinio tikėtino trūkumo matui taikyti būsimų sukrėtimų scenarijų, vertes.

6.  Nukrypdamos nuo 1 dalies a punkto, įstaigos gali nuspręsti skaičiuoti dalinio tikėtino trūkumo matus PEStRS,i, PEStRC,i ir PEStFC,i kas savaitę.

325be straipsnisLikvidumo terminai

1.  Įstaigos kiekvieną prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, dėl kurių joms suteiktas 325ba straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas arba kurioms pradėtas šio leidimo suteikimo procesas, rizikos veiksnį priskiria prie vienos iš 2 lentelėje išvardytų pagrindinių rizikos veiksnių kategorijų ir prie vienos iš šioje lentelėje išvardytų pagrindinių rizikos veiksnių pakategorių.

2.  1 dalyje nurodyto pozicijų rizikos veiksnio likvidumo terminas yra atitinkamos pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės, prie kurios jis priskirtas, likvidumo terminas.

3.  Nukrypdama nuo 1 dalies, įstaiga gali nuspręsti 2 lentelėje nurodytą konkretaus prekybos operacijų sąrašo pagrindinės rizikos pakategorės likvidumo terminą pakeisti vienu iš 1 lentelėje nurodytų ilgesnių likvidumo terminų. Jei įstaiga priima tokį sprendimą, ilgesnis likvidumo terminas taikomas visiems pozicijų, priskirtų šiam prekybos operacijų sąrašui, modeliuojamiems rizikos veiksniams, priskirtiems prie šios pagrindinės rizikos pakategorės apskaičiuojant dalinio tikėtino trūkumo matus pagal 325bd straipsnio 1 dalies c punktą.

Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie prekybos operacijų sąrašus ir pagrindines rizikos pakategores, kuriems (-ioms) ji nusprendžia taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą tvarką.

4.  Apskaičiuojant dalinio tikėtino trūkumo matus pagal 325bd straipsnio 1 dalies c punktą, konkrečios prekybos knygos pozicijos konkretaus modeliuojamo rizikos veiksnio efektyvusis likvidumo terminas „EffectiveLH“ apskaičiuojamas taip:

 

čia:

Mat        =   prekybos knygos pozicijos terminas;

SubCatLH      =   pagal 1 dalį nustatyto modeliuojamo rizikos veiksnio likvidumo termino trukmė;

minj {LHj/LHj ≥ Mat}  =  vieno iš … lentelėje nurodytų likvidumo terminų, kuris yra artimiausias prekybos knygos pozicijos terminą viršijantis terminas, trukmė.

5.  Valiutų poros, kurias sudaro euro ir ekonominės ir pinigų sąjungos antrajame etape dalyvaujančios valstybės narės valiuta, įtraukiamos į 2 lentelės užsienio valiutos kurso pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų porų pakategorę.

6.  Įstaiga bent kas mėnesį tikrina 1 dalyje nurodyto priskyrimo tinkamumą.

7.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  kaip įstaigos, taikydamos 1 dalį, priskiria prekybos knygos pozicijas prie pagrindinių rizikos veiksnių kategorijų ir pagrindinių rizikos veiksnių pakategorių;

b)  valiutas, kurios sudaro 2 lentelės palūkanų normos pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų pakategorę;

c)  valiutų poras, kurios sudaro 2 lentelės užsienio valiutos kurso pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų porų pakategorę;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

2 lentelė

Pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos

Pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės

Likvidumo terminai

Likvidumo termino trukmė (dienomis)

Palūkanų norma

Likvidžiausios valiutos ir nacionalinė valiuta

1

10

Kitos valiutos (išskyrus likvidžiausias valiutas)

2

20

Kintamumas

4

60

Kitos rūšys

4

60

Kredito marža

Sąjungos valstybių narių centrinė valdžia, įskaitant centrinius bankus

2

20

Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kredito įstaigų išleistos padengtos obligacijos (investicinis reitingas)

2

20

Vyriausybė (investicinis reitingas)

2

20

Vyriausybė (didelis pelningumas)

3

40

Įmonė (investicinis reitingas)

3

40

Įmonė (didelis pelningumas)

4

60

Kintamumas

5

120

Kitos rūšys

5

120

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Nuosavybės vertybinių popierių kaina (didelė kapitalizacija)

1

10

Nuosavybės vertybinių popierių kaina (maža kapitalizacija)

2

20

Kintamumas (didelė kapitalizacija)

2

20

Kintamumas (maža kapitalizacija)

4

60

Kitos rūšys

4

60

Užsienio valiutos kursas

Likvidžiausių valiutų poros

1

10

Kitų valiutų poros (išskyrus likvidžiausių valiutų poras)

2

20

Kintamumas

3

40

Kitos rūšys

3

40

Biržos prekių kaina

Energijos kaina ir išmetamo anglies dioksido kiekio kaina

2

20

Tauriųjų metalų kaina ir spalvotųjų metalų kaina

2

20

Kitų biržos prekių kainos (išskyrus energijos kainą, išmetamo anglies dioksido kiekio kainą, tauriųjų metalų kainą ir spalvotųjų metalų kainą)

4

60

Energijos kintamumas ir išmetamo anglies dioksido kiekio kintamumas

4

60

Tauriųjų metalų kintamumas ir spalvotųjų metalų kintamumas

4

60

Kitų biržos prekių kintamumas (išskyrus energijos kintamumą, išmetamo anglies dioksido kiekio kintamumą, tauriųjų metalų kintamumą ir spalvotųjų metalų kintamumą)

5

120

Kitos rūšys

5

120

325bf straipsnisGalimybės modeliuoti rizikos veiksnius vertinimas

1.  Įstaigos kas mėnesį įvertina galimybę modeliuoti visus prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių joms suteiktas 325ba straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas arba kurioms pradėtas šio leidimo suteikimo procesas, priskirtų pozicijų rizikos veiksnius.

2.  Įstaiga prekybos knygos pozicijos rizikos veiksnį laiko modeliuojamu, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)  įstaiga yra nustačiusi bent 24 patikrinamas kainas, į kurias per ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį buvo įtrauktas šis rizikos veiksnys;

b)  dviejų vienas po kito einančių įstaigos pagal a punktą nustatytų patikrinamų kainų stebėjimų datas skiria ne daugiau kaip vienas mėnuo;

c)  rizikos veiksnio vertę ir kiekvieną įstaigos pagal a punktą nustatytą patikrinamą kainą sieja aiškus ir akivaizdus ryšys, tai yra, bet kokios patikrinamos kainos stebėjimas sandorio atveju turėtų būti laikomas visų atitinkamų rizikos veiksnių stebėjimu.

3.  2 dalyje nurodyta patikrinama kaina yra viena iš šių kainų:

a)  faktinio sandorio, kurio viena iš šalių buvo įstaiga, rinkos kaina;

b)  faktinio sandorio, kurį sudarė trečiosios šalys ir kurio kaina ir data yra viešai paskelbtos arba jas yra nurodžiusi trečioji šalis, rinkos kaina;

c)  iš trečiosios šalies nurodytos tvirtosios kotiruotės išvesta kaina.

4.  3 dalies b ir c punktų tikslais įstaigos trečiosios šalies nurodytą kainą arba tvirtąją kotiruotę gali laikyti patikrinama kaina, jei ši trečioji šalis paprašyta sutinka pateikti kompetentingoms institucijoms sandorio įrodymą arba tvirtąją kotiruotę.

Kaip įrodymą trečioji šalis pateikia išsamią informaciją apie sandorio sumą (būtina, siekiant patikrinti, ar sandorio suma nebuvo nesvarbi) ir apie sandorio kainą (siekiant įvertinti sandorio tikrumą).

5.  Taikydama 2 dalies a punktą, įstaiga gali nustatyti daugiau kaip vieno rizikos veiksnio patikrinamą kainą.

6.  Iš modeliuojamų rizikos veiksnių derinio išvestus rizikos veiksnius įstaigos laiko modeliuojamais.

7.  Kai įstaiga pagal 1 dalį laiko rizikos veiksnį modeliuojamu, apskaičiuodama būsimų sukrėtimų scenarijus, taikomus tam rizikos veiksniui apskaičiuojant 365 straipsnyje nurodytą dalinį tikėtiną trūkumą, ji gali naudoti kitus nei patikrinamos kainos duomenis, kuriuos ji naudojo įrodydama, kad rizikos veiksnys yra modeliuojamas pagal 2 dalį, jei šie įvesties duomenys atitinka susijusius 325bd straipsnyje nustatytus reikalavimus.

8.  Rizikos veiksnį, kuris neatitinka visų 2 dalyje nustatytų sąlygų, įstaigos laiko nemodeliuojamu ir apskaičiuoja šio rizikos veiksnio nuosavų lėšų reikalavimus pagal 325bl straipsnį.

9.  Iš modeliuojamų ir nemodeliuojamų rizikos veiksnių derinio išvestus rizikos veiksnius įstaigos laiko nemodeliuojamais.

Įstaigos gali pridėti papildomus modeliuojamus rizikos veiksnius ir pakeisti nemodeliuojamus rizikos veiksnius tų papildomų modeliuojamų rizikos veiksnių ir tų nemodeliuojamų rizikos veiksnių baze. Tokiu atveji ši bazė bus laikoma nemodeliuojamu rizikos veiksniu.

10.  Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai trumpesnį nei vienų metų laikotarpį laikyti visas 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį rizikos veiksnį nemodeliuojamu.

325bg straipsnisReguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo reikalavimai ir multiplikatoriaus koeficientai

1.  Bet kurią konkrečią datą įstaigos prekybos operacijų sąrašas atitinka 325ba straipsnio 1 dalyje nurodytus grįžtamojo patikrinimo reikalavimus, jei 2 dalyje nurodytas šio prekybos operacijų sąrašo nukrypimų skaičius per pastarąsias 250 darbo dienų neviršija nė vieno iš šių skaičių:

a)  12 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 99 procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;

b)  12 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 99 procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;

c)  30 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 97,5 procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamąjį patikrinimą;

d)  30 nukrypimų, susijusių su rizikos vertės matu, apskaičiuotu taikant 97,5 procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą atsižvelgiant į portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamąjį patikrinimą.

2.  Taikydamos 1 dalį, įstaigos kasdien skaičiuoja nukrypimus atsižvelgdamos į portfelio vertės, kurią sudaro visos prekybos operacijų sąrašui priskirtos pozicijos, numatomų ir faktinių pokyčių grįžtamuosius patikrinimus. Nukrypimas yra šio portfelio vertės vienos dienos pokytis, kuris viršija atitinkamą rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos vidaus modelį laikantis šių reikalavimų:

a)  laikymo laikotarpis – viena diena;

b)  būsimų sukrėtimų scenarijai taikomi 325bh straipsnyje nurodytų prekybos operacijų sąrašo pozicijų rizikos veiksniams, kurie pagal 325bf straipsnį laikomi modeliuojamais;

c)  įvesties duomenys, taikomi nustatant modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal ankstesnių 12 mėnesių laikotarpio duomenis. Šie duomenys atnaujinami bent kas mėnesį;

d)  jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, įstaigos vidaus modelis grindžiamas tomis pačiomis modeliavimo prielaidomis, kokios taikytos apskaičiuojant 325bb straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tikėtino trūkumo rizikos matą.

3.  Įstaigos kasdien skaičiuoja 2 dalyje nurodytus nukrypimus laikydamosi šių reikalavimų:

a)  portfelio vertės numatomų pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su jo verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepakito;

b)  portfelio vertės faktinių pokyčių grįžtamasis patikrinimas atliekamas lyginant portfelio vertę dienos pabaigoje su jo faktine verte kitos dienos pabaigoje neskaitant mokesčių, komisinių ir grynųjų pajamų iš palūkanų;

c)  nukrypimai skaičiuojami kiekvieną dieną, kurią įstaiga negali įvertinti portfelio vertės arba apskaičiuoti 1 dalyje nurodyto rizikos vertės mato.

4.  Įstaiga pagal 5 ir 6 dalis apskaičiuoja 325bb straipsnyje nurodytą visų prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių jai suteiktas 325ba straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas, priskirtų pozicijų portfelio multiplikatoriaus koeficientą (mc). Šis skaičiavimas atnaujinamas bent kas mėnesį.

5.  Multiplikatoriaus koeficientas (mc) yra 1,5 vertės ir 3 lentelėje nurodyto papildomo mokesčio nuo 0 iki 0,5 suma. Šis 4 dalyje nurodyto portfelio papildomas mokestis apskaičiuojamas pagal nukrypimų, kurie įvyko per pastarąsias 250 darbo dienų, skaičių, įrodytą įstaigos atliktu pagal šios dalies a punktą apskaičiuoto rizikos vertės mato grįžtamuoju patikrinimu, laikantis šių reikalavimų:

a)  nukrypimas yra portfelio vertės vienos dienos pokytis, viršijantis atitinkamą rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos vidaus modelį laikantis šių reikalavimų:

i)  laikymo laikotarpis – viena diena;

ii)  taikomas 99 procentilio vienpusis pasikliautinasis intervalas;

iii)  būsimų sukrėtimų scenarijai taikomi 325bh straipsnio 3 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašų pozicijų rizikos veiksniams, kurie pagal 325bf straipsnį laikomi modeliuojamais;

iv)  įvesties duomenys, taikomi nustatant modeliuojamiems rizikos veiksniams taikomus būsimų sukrėtimų scenarijus, yra kalibruojami pagal ankstesnių 12 mėnesių laikotarpio duomenis. Šie duomenys atnaujinami bent kas mėnesį;

v)  jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, įstaigos vidaus modelis grindžiamas tomis pačiomis modeliavimo prielaidomis, kokios taikytos apskaičiuojant 325bb straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tikėtino trūkumo rizikos matą;

b)  nukrypimų skaičius prilygsta didesniam nukrypimų skaičiui pagal portfelio vertės numatomus ir faktinius pokyčius;

c)  kasdien apskaičiuodamos nukrypimus, įstaigos taiko 3 dalyje išdėstytas nuostatas.

3 lentelė

Nukrypimų skaičius

Papildomas mokestis

Mažiau negu 5

0,00

5

0,20

6

0,26

7

0,33

8

0,38

9

0,42

Daugiau kaip 9

0,50

7.  Kompetentingos institucijos stebi 4 dalyje nurodyto multiplikatoriaus koeficiento tinkamumą arba prekybos operacijų sąrašo atitiktį 1 dalyje nurodytiems grįžtamojo patikrinimo reikalavimams. Įstaigos iš karto ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po nukrypimo atsiradimo praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimus, kuriuos jos nustato taikydamos savo grįžtamojo patikrinimo programą, ir pateikia šių nukrypimų paaiškinimą.

8.  Nukrypdamos nuo 2 ir 5 dalių, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai neskaičiuoti nukrypimo, jei jos portfelio vertės vienos dienos pokytis viršija atitinkamą nemodeliuojamam rizikos veiksniui priskirtiną rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal tos įstaigos vidaus modelį. Šiuo tikslu įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad pagal 325bl straipsnį apskaičiuotas šio nemodeliuojamo rizikos veiksnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matas yra didesnis už teigiamą įstaigos portfelio vertės ir atitinkamo rizikos vertės mato skirtumą.

9.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo techninius elementus, kurie taikant šį straipsnį turi būti įtraukiami į faktinius ir numatomus įstaigos portfelio vertės pokyčius.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

325bh straipsnisPelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimas

1.  Taikant 325ba straipsnio 1 dalį, įstaigos prekybos operacijų sąrašas bet kurį konkretų mėnesį atitinka pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimus, jei šis prekybos operacijų sąrašas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.  Pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimu užtikrinama, kad prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai, grindžiami įstaigos rizikos vertinimo modeliu, būtų pakankamai panašūs į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius, grindžiamus įstaigos kainodaros modeliu.

3.  Jei įstaiga atitinka pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimus, dėl kiekvienos konkretaus prekybos operacijų sąrašo pozicijos nustatomas tikslus rizikos veiksnių, laikomų tinkamais įstaigos atitikčiai 325bg straipsnyje nustatytam grįžtamojo patikrinimo reikalavimui patikrinti, sąrašas.

4.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  atsižvelgdama į pokyčius tarptautinio reguliavimo srityje – techninius kriterijus, kuriais užtikrinama, kad, taikant 2 dalį, prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai būtų pakankamai panašūs į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius;

b)  techninius elementus, kurie, taikant šį straipsnį, turi būti įtraukiami į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teorinius ir numatomus pokyčius.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

325bi straipsnisRizikos vertinimo reikalavimai

1.  Įstaigos, taikančios vidaus rizikos vertinimo modelį, taikytą apskaičiuojant 325bb straipsnyje nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, užtikrina, kad šis modelis atitiktų visus šiuos reikalavimus:

a)  vidaus rizikos vertinimo modeliu atsižvelgiama į pakankamą skaičių rizikos veiksnių, kuriuos turi sudaryti bent 1a skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodyti rizikos veiksniai, nebent įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodo, kad šių rizikos veiksnių neįtraukimas neturi reikšmingo poveikio 325bh straipsnyje nurodyto pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimo rezultatams. Įstaiga gali kompetentingoms institucijoms paaiškinti, kodėl ji įtraukė rizikos veiksnį į savo kainodaros modelį, bet neįtraukė jo į savo vidaus rizikos vertinimo modelį;

b)  vidaus rizikos vertinimo modeliu nustatomas pasirinkimo sandorių ir kitų produktų nelinijiškumas, taip pat koreliacijos rizika ir pagrindinė rizika. turi būti įrodymų, kad naudojami pakaitiniai rizikos veiksnių rodikliai yra tinkami naudoti turimoms faktinėms pozicijoms;

c)  vidaus rizikos vertinimo modelį sudaro visuma rizikos veiksnių, atitinkančių kiekvienos valiutos, kurios pozicijos įstaigos balansiniuose arba nebalansiniuose straipsniuose yra jautrios palūkanų normos pasikeitimams, palūkanų normas. Įstaiga modeliuoja pelningumo kreives pagal vieną iš visuotinai pripažintų metodų. Pagrindinių valiutų ir rinkų reikšmingos palūkanų normos rizikos atveju pelningumo kreivė dalijama į ne mažiau kaip šešias dalis pagal terminus, siekiant apimti palūkanų normos kintamumo pokyčius išilgai visos pelningumo kreivės, o pelningumo kreivei modeliuoti naudojamų rizikos veiksnių skaičius yra proporcingas įstaigos prekybos strategijų pobūdžiui ir sudėtingumui. Modelis taip pat apima riziką, susijusią su ne visai vienas kitą atitinkančiais skirtingų pelningumo kreivių judėjimais;

d)  vidaus rizikos vertinimo modelį sudaro rizikos veiksniai, atitinkantys aukso pozicijas ir atskiras užsienio valiutas, kuriomis yra išreikštos įstaigos pozicijos. Atsižvelgiama į faktines KIS užsienio valiutos kurso pozicijas. Įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutos kurso pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas tų skelbiamų duomenų tikslumas. KIS užsienio valiutos kurso pozicijoms, apie kurias įstaiga nežino, vidaus modelių metodas netaikomas – jos vertinamos pagal šios antraštinės dalies 1a skyrių;

e)  pagal vidaus rizikos vertinimo modelį taikomas atskiras rizikos veiksnys bent jau kiekvienai nuosavybės vertybinių popierių rinkai, kurioje įstaiga turi reikšmingas pozicijas. Modeliavimo metodo sudėtingumas turi būti proporcingas įstaigos veiklos nuosavybės vertybinių popierių rinkose reikšmingumui. Į modelį įtraukiamas bent vienas rizikos veiksnys, kuriuo atsižvelgiama į sisteminius nuosavybės vertybinių popierių kainų pasikeitimus ir į šio rizikos veiksnio priklausomybę nuo atskirų kiekvienos nuosavybės vertybinių popierių rinkos rizikos veiksnių. Reikšmingų nuosavybės vertybinių popierių rinkų pozicijų atveju dėl kiekvienos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos į modelį įtraukiamas bent vienas ypatingas rizikos veiksnys;

f)  pagal vidaus rizikos vertinimo metodą taikomas atskiras rizikos veiksnys bent kiekvienai biržos prekei, kurios reikšmingas pozicijas turi įstaiga, nebent įstaiga turi nedidelę bendrą biržos prekių kainos poziciją, palyginti su visa jos prekybos veikla, – šiuo atveju priimtina taikyti atskirą rizikos veiksnį kiekvienai pagrindinei biržos prekių rūšiai. Dėl reikšmingų biržos prekių rinkų pozicijų modeliu atsižvelgiama į ne visai vienas kitą atitinkančių panašių, bet ne tapačių biržos prekių kainos svyravimų riziką, išankstinių sandorių kainų pasikeitimų dėl terminų neatitikimo riziką ir išvestinių finansinių priemonių bei piniginių pozicijų prekės disponavimo pajamingumo riziką;

g)  pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai konservatyviai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka, taip pat nepalankiausių sąlygų laikotarpiu;

h)  dėl finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis kintamumo rizikos reikšmingų pozicijų vidaus rizikos vertinimo modeliu atsižvelgiama į vykdymo kainų ir pasirinkimo sandorių terminų numanomo kintamumo priklausomybę.

2.  Įstaigos gali naudoti empirines koreliacijas pagrindinėse rizikos veiksnių kategorijose, o apskaičiuodamos 325bc straipsnio 1 dalyje nurodytą neriboto tikėtino trūkumo matą – tarp pagrindinių rizikos veiksnių kategorijų tik jei įstaigos taikomas šių koreliacijų vertinimo metodas yra patikimas, dera su taikomais likvidumo terminais ir yra nuosekliai įgyvendinamas.

325bj straipsnisKokybiniai reikalavimai

1.  Šio skyriaus tikslais taikomas vidaus rizikos vertinimo modelis turi būti iš esmės patikimas, nuosekliai įgyvendintas ir atitikti visus šiuos kokybinius reikalavimus:

a)  vidaus rizikos vertinimo modelis, pagal kurį apskaičiuojami kapitalo reikalavimai rinkos rizikai padengti, yra glaudžiai integruotas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas vyresniajai vadovybei skirtoms ataskaitoms apie rizikos pozicijas teikti;

b)  įstaigoje veikia rizikos kontrolės padalinys, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių padalinių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei. Šis padalinys atsakingas už bet kurio vidaus rizikos vertinimo modelio kūrimą ir įgyvendinimą. Šis padalinys atlieka pradinį ir nuolatinį bet kurio vidaus modelio, taikomo šio skyriaus tikslais, patvirtinimą ir yra atsakingas už bendrą rizikos valdymo sistemą. Šis padalinys rengia ir analizuoja kiekvienos dienos ataskaitas apie vidaus modelio, taikomo apskaičiuojant kapitalo reikalavimus rinkos rizikai padengti, gaunamus rezultatus ir priemonių, kurias reikia taikyti prekybos operacijų sandorių ribojimo srityje, tinkamumą;

c)  įstaigos valdymo organas ir vyresnioji vadovybė aktyviai dalyvauja rizikos kontrolės procese, o rizikos kontrolės padalinio parengtas kiekvienos dienos ataskaitas peržiūri atitinkamo rango darbuotojai, kurie turi pakankamai įgaliojimų prireikus priimti sprendimą dėl atskirų prekybos operacijų vykdytojų turimų pozicijų sumažinimo ir įstaigos bendros rizikos pozicijos sumažinimo;

d)  įstaigoje dirba pakankamai darbuotojų, turinčių pakankamo lygio kvalifikaciją, atitinkančią bet kurio vidaus rizikos vertinimo modelio sudėtingumą, ir kvalifikuotų dirbti prekybos, rizikos kontrolės, audito ir operacijų vykdymo srityse;

e)  įstaiga taiko dokumentais patvirtintą vidaus politiką, procedūras ir kontrolės priemones, skirtas bendrojo bet kurio iš vidaus rizikos vertinimo modelių veikimo stebėsenai ir atitikčiai užtikrinti;

f)  turi būti įrodyta, kad vidaus rizikos vertinimo modeliu pakankamai tiksliai įvertinama rizika;

g)  įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, programą, kuri apima bet kurį vidaus rizikos vertinimo modelį. Vyresnioji vadovybė bent kas mėnesį peržiūri šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus; jie turi atitikti įstaigos valdymo organo patvirtintą politiką ir apribojimus. Jei iš šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų matyti per dideli nuostoliai, atsirandantys dėl įstaigos prekybos veiklos tam tikromis aplinkybėmis, įstaiga imasi tinkamų veiksmų;

h)  įstaiga atlieka nepriklausomą bet kurio vidaus rizikos vertinimo modelio patikrinimą per savo reguliaraus vidaus audito procesą arba pavesdama trečiajai įmonei atlikti šį patikrinimą kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.

Trečioji įmonė h punkto tikslais – audito arba konsultavimo paslaugas įstaigoms teikianti įmonė, kurios darbuotojai turi pakankamą kvalifikaciją prekybos veiklos rinkos rizikos srityje.

2.  1 dalies h punkte nurodytas patikrinimas apima prekyba užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veiklą. Įstaiga bent kartą per metus atlieka savo bendrojo rizikos valdymo proceso patikrinimą. Atliekant šį patikrinimą vertinama:

a)  rizikos valdymo sistemos ir proceso dokumentų atitikimas ir rizikos kontrolės padalinio organizavimas;

b)  rizikos vertinimo priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą ir įstaigos valdymo organų informavimo sistemos vientisumas;

c)  įstaigos taikomi rizikos vertinimo modelių ir vertinimo sistemų, kuriuos naudoja sandorius sudarantys ir operacijas atliekantys darbuotojai, tvirtinimo procesai;

d)  rizikos, kuriai taikomas modelis, apimtis, rizikos vertinimo sistemos tikslumas ir tinkamumas ir vidaus rizikos vertinimo modelio bet kurio reikšmingo pakeitimo patvirtinimas;

e)  pozicijų duomenų tikslumas ir išbaigtumas, kintamumo ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas, vertinimo ir jautrumo rizikai skaičiavimų tikslumas ir pakaitinių rodiklių rengimo, jei turimų duomenų nepakanka šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams įvykdyti, tikslumas ir tinkamumas;

f)  tikrinimo procesas, kurį įstaiga taiko siekdama įvertinti duomenų šaltinių, naudojamų bet kuriems vidaus rizikos vertinimo modeliams, nuoseklumą, pateikimą laiku ir patikimumą, įskaitant šių duomenų šaltinių objektyvumą;

g)  tikrinimo procesas, kurį įstaiga taiko siekdama įvertinti grįžtamojo patikrinimo ir pelno ir nuostolio priskyrimo, kurie atliekami siekiant įvertinti vidaus rizikos vertinimo modelių tikslumą, reikalavimus;

h)  jei patikrinimą pagal 1 dalies h punktą atlieka trečioji įmonė – tikrinimas, ar 325bk straipsnyje nustatytas vidaus vertinimo procesas atitinka jo tikslus.

3.  Įstaigos atnaujina bet kuriam iš šio skyriaus tikslais taikomų vidaus rizikos vertinimo modelių taikomus metodus ir praktiką atsižvelgdamos į su šiais vidaus rizikos vertinimo modeliais susijusių naujų metodų ir geriausios praktikos raidą.

325bk straipsnisVidaus patvirtinimas

1.  Įstaigos taiko procesus, kuriais užtikrinama, kad bet kuris šio skyriaus tikslais taikomas vidaus rizikos vertinimo modelis būtų tinkamai patvirtintas atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, nedalyvavusių juos kuriant, siekiant užtikrinti, kad šie modeliai būtų iš esmės patikimi ir tinkamai aprėptų visą reikšmingą riziką.

2.  1 dalyje nurodytą patvirtinimą įstaigos atlieka šiomis aplinkybėmis:

a)  kai bet kuris vidaus rizikos vertinimo modelis sukuriamas ir kai jis iš esmės keičiamas;

b)  periodiškai, ypač įvykus reikšmingiems struktūriniams rinkos arba portfelio sudėties pokyčiams, dėl kurių vidaus rizikos vertinimo modelis gali tapti nebetinkamas.

3.  Bet kurio įstaigos vidaus rizikos vertinimo modelio patvirtinimas nėra apribojamas grįžtamojo patikrinimo ir pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimais, bet apima bent:

a)  testus, kuriais tikrinama, ar taikant vidaus modelį padarytos prielaidos yra tinkamos ir jomis nėra pervertinama arba nepakankamai įvertinama rizika;

b)  su įstaigų portfelio rizika ir struktūra susijusius jų vidaus modelių patvirtinimo testus, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą, kuriuo papildomos reguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo programos;

c)  numatomų portfelių naudojimą, siekiant užtikrinti, kad taikant vidaus rizikos vertinimo modelį būtų galima paaiškinti galimus ypatingus struktūrinius aspektus, pvz., reikšmingą pagrindinę riziką ir koncentracijos riziką arba su pakaitinių rodiklių taikymu susijusią riziką.

325bl straipsnisTestavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos mato apskaičiavimas

1.  Įstaiga t metu apskaičiuoja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matą dėl visų į konkretų portfelį įtrauktų prekybos knygos pozicijų nemodeliuojamų rizikos veiksnių taip:

 

čia:

m    = indeksas, žymintis visus į portfelį įtrauktų pozicijų nemodeliuojamus

rizikos veiksnius, dėl kurių kyla ypatinga rizika, kuri priskirta prie kredito maržos pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos pagal 325be straipsnio 1 dalį ir dėl kurios įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodė, kad šių rizikos veiksnių koreliacijos nėra;

l    =  indeksas, žymintis visus į portfelį įtrauktų pozicijų nemodeliuojamus rizikos veiksnius, išskyrus pažymėtuosius indeksu „m“;

ICSStm   =   pagal 2 ir 3 dalis nustatytas nemodeliuojamo rizikos veiksnio „m“ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matas;

SStl    =   pagal 2 ir 3 dalis nustatytas nemodeliuojamo rizikos veiksnio „l“ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matas.

2.  Konkretaus nemodeliuojamo rizikos veiksnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matas – visų portfelio, į kurį įtrauktas šis nemodeliuojamas rizikos veiksnys, prekybos knygos pozicijų nuostolis, kai šiam rizikos veiksniui taikomas blogiausias būsimų sukrėtimų scenarijus.

3.  Įstaigos kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu dėl visų modeliuojamų rizikos veiksnių nustato tinkamus blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus.

4.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  kaip įstaigos turi nustatyti nemodeliuojamiems rizikos veiksniams taikytinus blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus ir kaip jos šiuos blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus turi taikyti šiems rizikos veiksniams;

b)  kiekvienai 325be straipsnio 2 lentelėje nurodytai pagrindinei rizikos veiksnių pakategorei taikytiną reguliuojamąjį blogiausią būsimų sukrėtimų scenarijų, kurį įstaigos gali taikyti, jei negali nustatyti blogiausio būsimų sukrėtimų scenarijaus pagal a punktą arba kurį kompetentingos institucijos gali reikalauti iš įstaigos taikyti, jei joms nėra priimtinas įstaigos nustatytas blogiausias būsimų sukrėtimų scenarijus.

Rengdama tą techninių reguliavimo standartų projektą EBI atsižvelgia į tai, kad šiame straipsnyje nustatytų nemodeliuojamo rizikos veiksnio nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis yra toks kaip ir nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis, kuris pagal šį skyrių būtų apskaičiuojamas, jei šis rizikos veiksnys būtų modeliuojamas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

2 SKIRSNISĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO RIZIKOS NUSTATYMO VIDAUS MODELIS

325bm straipsnisĮsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritis

5.  Visoms įstaigos pozicijoms, kurios buvo priskirtos prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių įstaigai suteiktas 325ba straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas, yra taikomas nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kai pozicijos apima bent vieną rizikos veiksnį, pagal 325be straipsnio 1 dalį priskirtą pagrindinėms rizikos kategorijoms „nuosavybės vertybiniai popieriai“ arba „kredito marža“. Šis nuosavų lėšų reikalavimas, papildomai nustatytas rizikai, kuriai taikomi 325bb straipsnio 1 dalyje nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai, yra apskaičiuojamas pagal įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, kuris turi atitikti šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

6.  Prekiaujamas skolos arba nuosavybės finansines priemones, susijusias su bent vienu rizikos veiksniu pagal kiekvieną iš 1 dalyje nurodytų pozicijų, išleidžia vienas emitentas.

325bn straipsnisLeidimas taikyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį

1.  Kompetentingos institucijos įstaigai suteikia leidimą taikyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį 325bb straipsnio 2 dalyje nurodytiems nuosavų lėšų reikalavimams, susijusiems su visomis 325bm straipsnyje nurodytomis ir konkrečiam prekybos operacijų sąrašui priskirtomis prekybos knygos pozicijomis, apskaičiuoti, jei įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis to prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu atitinka 325bo, 325bp, 325bq, 325bj ir 325bk straipsnius.

2.  EBI 325bo, 325bp ir 325bq straipsniuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo gaires paskelbia iki [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo].

3.  Jei įstaigos prekybos operacijų sąrašas, kuriam yra priskirta bent viena iš 325bm straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų, neatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai, susijusiai su visomis šio prekybos operacijų sąrašo pozicijomis, padengti apskaičiuojami pagal 1a skyriuje nustatytą metodą.

325bo straipsnisTaikant įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį naudojami nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

1.  Įstaigos, taikydamos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, visų 325bm straipsnyje nurodytų pozicijų portfeliui apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kaip nurodyta toliau:

a)  nuosavų lėšų reikalavimai yra rizikos vertė, kuria, taikant 99,9 % pasikliautinąjį intervalą, vienų metų laikotarpiu įvertinamas galimas portfelio rinkos vertės sumažėjimas dėl emitentų, susijusių su šiomis pozicijomis, įsipareigojimų neįvykdymo;

b)  a punkte nurodytas galimas vertės sumažėjimas – tiesioginis arba netiesioginis pozicijos rinkos vertės sumažėjimas dėl emitentų įsipareigojimų neįvykdymo, papildantis nuostolius, į kuriuos jau atsižvelgta nustatant dabartinę pozicijos vertę. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų emitentų įsipareigojimų neįvykdymas išreiškiamas emitento nuosavybės vertybinių popierių kainų nukritimu iki nulinės vertės;

c)  skirtingų emitentų įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijas įstaigos nustato remdamosi koncepciniu požiūriu patikima metodika ir naudodamos objektyvius istorinius duomenis apie 10 metų laikotarpiu, įskaitant įstaigos pagal 325bd straipsnio 2 dalį nustatytą nepalankiausių sąlygų laikotarpį, rinkoje buvusias kredito maržas ir nuosavybės vertybinių popierių kainas. Apskaičiuotos skirtingų emitentų įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos kalibruojamos vienų metų laikotarpiui;

d)  įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis grindžiamas vienų metų nekintamos pozicijos prielaida.

2.  Taikydamos 1 dalyje nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, nuosavų lėšų reikalavimą įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja ne rečiau kaip kas savaitę.

3.  Nukrypdama nuo 1 dalies a ir c punktų, įstaiga, apskaičiuodama su nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis susijusią įsipareigojimų neįvykdymo riziką, vienų metų laikotarpį gali pakeisti šešiasdešimties dienų laikotarpiu; tokiu atveju įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos tarp nuosavybės vertybinių popierių kainų ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių apskaičiuojamos šešiasdešimties dienų laikotarpio principu, o įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos tarp nuosavybės vertybinių popierių kainų ir obligacijų kainų – vienų metų laikotarpio principu.

325bp straipsnisApsidraudimų pripažinimas pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį

1.  Įstaigos į savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį gali įtraukti apsidraudimus ir užskaityti pozicijas, jei ilgosios ir trumposios pozicijos yra susijusios su ta pačia finansine priemone.

2.  Įstaigos pagal savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį gali pripažinti apsidraudimo arba diversifikacijos poveikį, susijusį su ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, apimančiomis to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingas finansines priemones ar skirtingus vertybinius popierius, taip pat su skirtingų emitentų ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, tik aiškiai modeliuodamos skirtingų finansinių priemonių bendrąsias ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, įskaitant skirtingų emitentų pagrindinės rizikos modeliavimą.

3.  Įstaigų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modeliu atsižvelgiama į reikšmingą riziką, kuri gali grėsti laikotarpiu nuo apsidraudimo termino suėjimo iki vienų metų laikotarpio pabaigos, taip pat į didelės pagrindinės rizikos galimybę apsidraudimo strategijose pagal produktą, prioritetą kapitalo struktūroje, vidaus ar išorės reitingą, terminą, išleidimo datą ir kitus jų finansinių priemonių skirtumus. Įstaigos apsidraudimą pripažįsta tik tiek, kiek tas apsidraudimas gali būti išlaikytas net ir tada, kai artėja įsipareigojančiojo asmens kredito ar kitas įvykis.

325bq straipsnisKonkretūs įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modeliui keliami reikalavimai

1.  Taikant 325bn straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, turi būti galima modeliuoti atskirų emitentų įsipareigojimų neįvykdymą, taip pat atvejį, kai vienu metu įsipareigojimų neįvykdo daugiau kaip vienas emitentas, ir atsižvelgti į to įsipareigojimo neįvykdymo poveikį pozicijų, kurioms taikomas tas modelis, rinkos vertėms. Šiuo tikslu kiekvieno atskiro emitento įsipareigojimų neįvykdymas modeliuojamas taikant ne mažiau nei dviejų rūšių sisteminės rizikos veiksnius ir ne mažiau nei vieną ypatingą rizikos veiksnį.

2.  Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį atsižvelgiama į ekonominį ciklą, įskaitant atkuriamųjų normų ir 1 dalyje nurodytų sisteminės rizikos veiksnių tarpusavio priklausomybę.

3.  Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį atsižvelgiama į nelinijinį pasirinkimo sandorių ir kitų pozicijų, turinčių reikšmingų nelinijinių savybių, poveikį kainos pokyčiams. Įstaigos taip pat deramai atsižvelgia į modelio rizikos, būdingos vertinant ir apskaičiuojant kainų riziką, susijusią su tais produktais, sumą.

4.  Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis grindžiamas objektyviais naujausiais duomenimis.

5.  Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuotos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  žemiausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių riba – 0,03 %;

b)  jei šiame skirsnyje nenurodyta kitaip, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės grindžiamos vienų metų laikotarpiu;

c)  įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės apskaičiuojamos naudojant – atskirai arba kartu su dabartinėmis rinkos kainomis – ne trumpesnio kaip penkerių metų ankstesnio laikotarpio įsipareigojimų neįvykdymo duomenis; įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės nustatomos remiantis ne tik dabartinėmis rinkos kainomis;

d)  leidimą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes skaičiuoti pagal 3 dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį gavusi įstaiga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti taiko 3 dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje nustatytą metodiką;

e)  leidimo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes skaičiuoti pagal 3 dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį negavusi įstaiga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti parengia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių skaičiavimo vidaus metodiką arba naudojasi išoriniais šaltiniais. Abiem atvejais neįvykdymo tikimybių įverčiai atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

6.  Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuotas nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo atitinka šiuos reikalavimus:

a)  žemiausia nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčių riba – 0 %;

b)  apskaičiuojant nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius atsižvelgiama į kiekvienos pozicijos prioritetą;

c)  leidimą nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo skaičiuoti pagal 3 dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį gavusi įstaiga nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiams apskaičiuoti taiko 3 dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje nustatytą metodiką;

d)  leidimo nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo skaičiuoti pagal 3 dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnį negavusi įstaiga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms apskaičiuoti parengia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių skaičiavimo vidaus metodiką arba naudojasi išoriniais šaltiniais. Abiem atvejais nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiai atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

7.   Atlikdamos nepriklausomą savo vidaus modelių, taikomų šiame skyriuje aptariamais tikslais, įskaitant taikymą rizikos vertinimo sistemai, peržiūrą ir patvirtinimą, įstaigos atlieka visus šiuos veiksmus:

a)  patikrina, ar jų taikomas koreliacijų ir kainų pokyčių modeliavimo metodas yra tinkamas jų portfeliui, įskaitant pagal modelį taikytinų sisteminės rizikos veiksnių pasirinkimą ir jų svorius;

b)  atlieka įvairų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant jautrumo analizę ir scenarijaus analizę, kad būtų įvertintas kokybinis ir kiekybinis įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio pagrįstumas, visų pirma koncentracijų vertinimo atžvilgiu. Toks testavimas neapsiriboja tik tam tikrais praeities įvykiais;

a)  taiko tinkamą kiekybinį patikrinimą, taip pat naudojant susijusias vidaus modeliavimo lyginamąsias vertes.

8.  Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo modelį tinkamai atsižvelgiama į emitentų koncentracijas ir koncentracijas, kurios nepalankiausiomis sąlygomis gali susidaryti vienoje arba daugiau produktų klasių.

9.  Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis dera su įstaigos vidaus rizikos valdymo metodika, taikoma nustatant, vertinant ir valdant prekybos riziką.

10.  Įstaigos pagal 325bo straipsnio 2 dalį aiškiai apibrėžia įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos prielaidų, susijusių su skirtingais emitentais, nustatymo politiką ir procedūras.

11.  Įstaigos savo vidaus modelius patvirtina dokumentais, kad jų koreliacijos ir kitos modeliavimo prielaidos būtų skaidrios kompetentingų institucijų atžvilgiu.

12.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti įstaigos vidaus metodika arba išoriniai šaltiniai, naudojami įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms ir nuostoliui dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertinti pagal 5 dalies e punktą ir 6 dalies d punktą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [15 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

85)  Trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„2 skyriusNuosavų lėšų reikalavimų pozicijų rizikai padengti nustatymas pagal supaprastintą standartizuotą metodą“.

86)  Trečios dalies IV antraštinės dalies 3 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„3 skyrius Nuosavų lėšų reikalavimų užsienio valiutos kurso rizikai padengti nustatymas pagal supaprastintą standartizuotą metodą“.

87)  Trečios dalies IV antraštinės dalies 4 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„4 skyriusNuosavų lėšų reikalavimų biržos prekių kainos rizikai padengti nustatymas pagal supaprastintą standartizuotą metodą“.

88)  Trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„5 skyriusNuosavų lėšų reikalavimų nustatymas pagal supaprastintą vidaus modelių metodą“.

89)  384 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis pakeičiama taip:

„1. Įstaiga, kuri neskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimų su savo sandorio šalimis susijusiai kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 383 straipsnį, taikydama toliau pateiktą formulę ir atsižvelgdama į 386 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančius apsidraudimus nuo kredito vertinimo koregavimo rizikos, kiekvienai sandorio šaliai apskaičiuoja portfelio nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti:“

90)  384 straipsnio 1 dalyje pateikta EADitotal apibrėžtis pakeičiama taip:

„EADitotal – bendra „i“ sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė (susumuota visoms užskaitos grupėms), įskaitant užtikrinimo priemonės poveikį pagal II antraštinės dalies 6 skyriaus 3–6 skirsniuose nurodytus metodus, taikoma tai sandorio šaliai skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus sandorio šalies kredito rizikai padengti.“

91)  390 straipsnis pakeičiamas taip:

„390 straipsnisPozicijos vertės apskaičiavimas

1.  Susijusių klientų grupės pozicijos apskaičiuojamos sudedant pozicijas pagal kiekvieną tai grupei priklausantį klientą.

2.  Bendros atskirų klientų pozicijos apskaičiuojamos sudedant prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijas.

3.  Skaičiuodamos prekybos knygos pozicijas, įstaigos gali:

a)  savo ilgąsias pozicijas ir trumpąsias pozicijas, susijusias su tomis pat konkretaus kliento išleistomis finansinėmis priemonėmis, padengti kiekvienos atskiros finansinės priemonės grynąja pozicija, apskaičiuota pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytus metodus;

b)  tarpusavyje padengti savo ilgąsias pozicijas ir trumpąsias pozicijas, susijusias su skirtingomis konkretaus kliento išleistomis finansinėmis priemonėmis, tačiau tik tokiu atveju, jei trumpoji pozicija yra tokio paties arba žemesnio rango, palyginti su ilgąja pozicija.

Taikant a ir b punktus, siekiant nustatyti santykinį pozicijų prioritetą, pagal skirtingus prioritetus vertybinius popierius galima suskirstyti į grupes.

4.  Pozicijas, susidarančias dėl II priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių, dėl kurių su klientu susitarta tiesiogiai, įstaigos apskaičiuoja pagal vieną iš taikytinų metodų, nustatytų trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3–5 skirsniuose.

Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytų prekybos knygai priskirtų sutarčių pozicijų vertę, įstaigos taip pat turi laikytis 299 straipsnyje išdėstytų principų. Nukrypstant nuo pirmos dalies pirmos pastraipos, įstaigos, kurioms leidžiama taikyti vidaus modelio metodą, pagal 283 straipsnį gali taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytą metodą vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti.

5.  Prie kliento pozicijų įstaigos prideda pozicijas, susidarančias dėl II priede nurodytų sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių, dėl kurių su tuo klientu nėra susitarta tiesiogiai, bet kurie yra pagrįsti to kliento išleista skolos arba nuosavybės finansine priemone.

6.  Pozicijoms nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:

a)  jei atliekami užsienio valiutos keitimo sandoriai – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per dvi darbo dienas nuo apmokėjimo;

b)  jei atliekami vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo sandoriai – įprasto atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių perdavimo, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;

c)  jei teikiamos pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugos arba finansinių priemonių tarpuskaitos, atsiskaitymo ir pasaugos paslaugos klientams – pavėluotos finansinės įplaukos ir kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kurios laikomos ne ilgiau kaip kitą darbo dieną;

d)  jei teikiamos pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas, – ne ilgiau kaip iki tos pačios darbo dienos pabaigos trunkančios tas paslaugas teikiančių įstaigų pozicijos;

e)  pagal 36 ir 56 straipsnius iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių straipsnių arba papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių atimamos pozicijos arba kiti atskaitymai iš šių straipsnių, kuriais mažinamas pagal 437 straipsnį atskleistas mokumo koeficientas.

7.  Siekdama nustatyti bendrą kliento arba susijusių klientų grupės poziciją tų klientų atžvilgiu, kurių pozicijas ta įstaiga turi 112 straipsnio m ir o punktuose nurodytų sandorių arba kitų sandorių pagrindu, kai yra pagrindinio turto pozicija, įstaiga įvertina savo pagrindines pozicijas atsižvelgdama į sandorio struktūros ekonominį turinį ir paties sandorio struktūrai būdingą riziką, kad nustatytų, ar ji sudaro papildomą poziciją.

8.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  sąlygas ir metodikas, taikytinas nustatant bendrą kliento arba susijusių klientų grupės poziciją 7 dalyje nurodytų pozicijų rūšių atžvilgiu;

b)  sąlygas, kurių laikantis 7 dalyje nurodytų sandorių struktūra nesudaro papildomos pozicijos.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

9.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kaip, taikant 5 dalį, nustatyti pozicijas, susidarančias dėl II priede nurodytų sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių, dėl kurių su tuo klientu nėra susitarta tiesiogiai, bet kurie yra pagrįsti to kliento išleista skolos arba nuosavybės finansine priemone, ir įtrauktinas į to kliento pozicijas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [9 mėnesiai po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

92)  391 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Taikydama pirmą dalį, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie būtų bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

93)  392 straipsnis pakeičiamas taip:

„392 straipsnisDidelės pozicijos apibrėžtis

Įstaigos turima vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicija laikoma didele, kai jos vertė yra lygi 10 % jos 1 lygio kapitalo arba viršija šį dydį.“

94)  394 straipsnis pakeičiamas taip:

„394 straipsnisAtskaitomybės reikalavimai

1.  Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną savo turimą didelę poziciją, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, praneša šią informaciją:

a)  kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;

b)  atitinkamais atvejais – pozicijos vertę neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį;

c)  kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;

d)  atitinkamais atvejais – pozicijos vertę atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama taikant 395 straipsnio 1 dalį.

Įstaigos, kurioms taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius, savo kompetentingoms institucijoms praneša apie savo 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų, išskyrus tas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis.

Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms taip pat praneša apie pozicijas, kurių vertė yra 300 mln. EUR arba didesnė, bet mažesnė nei 10 % įstaigos 1 lygio kapitalo.

2.  Be 1 dalyje nurodytos informacijos, įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie savo 10 didžiausių konsoliduotų pozicijų, susidariusių įstaigų ir šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, atžvilgiu, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, pateikia šią informaciją:

a)  kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;

b)  atitinkamais atvejais – pozicijos vertę neatsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį;

c)  kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;

d)  atitinkamais atvejais – pozicijos vertę atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama taikant 395 straipsnio 1 dalį.

3.  1 ir 2 dalyse nurodyta informacija kompetentingoms institucijoms pateikiama tokiu dažnumu:

a)  mažos įstaigos, kaip apibrėžta 430a straipsnyje, informaciją teikia kasmet;

b)  laikantis 4 dalies, kitos įstaigos informaciją pateikia kas pusmetį arba dažniau.

4.  EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)  vienodus 3 dalyje nurodytos informacijos teikimo formatus ir tų formatų naudojimo nurodymus;

b)  3 dalyje nurodytos informacijos teikimo dažnumą ir datas;

c)  IT sprendimus, taikomus pateikiant 3 dalyje nurodytą informaciją.

Techninių įgyvendinimo standartų projektuose nustatyti atskaitomybės reikalavimai yra proporcingi, pagal juos atsižvelgiama į įstaigos dydį, sudėtingumą ir jos veiklos pobūdį ir rizikingumą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį. Techniniai įgyvendinimo standartai įsigalioja praėjus vieniems metams nuo to laiko, kai Komisija juos priėmė.

5.  EBI parengia techninių reg