Procedūra : 2016/0364(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0243/2018

Pateikti tekstai :

A8-0243/2018

Debatai :

PV 15/04/2019 - 17
CRE 15/04/2019 - 17

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.12

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0370

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 890kWORD 187k
28.6.2018
PE 613.410v02-00 A8-0243/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių

(COM(2016) 0854 – C8-0474/2016 – 2016/0364(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Peter Simon

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių

(COM(2016) 0854 – C8-0474/2016 – 2016/0364(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0854),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0474/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0243/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

2016/0364 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  atsižvelgiant į 2007–2008 m. prasidėjusią finansų krizę priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES(5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013(6). Šios teisėkūros priemonės labai prisidėjo prie Sąjungos finansų sistemos sustiprinimo ir padėjo padidinti įstaigų atsparumą galimiems būsimiems sukrėtimams. Nors šios priemonės ir itin išsamios, jomis pašalinti ne visi nustatyti įstaigas veikiantys trūkumai. Be to, kai kurios iš pradžių siūlytos priemonės turėjo peržiūros nuostatas arba nebuvo pakankamai tikslios, kad galėtų būti sklandžiai įgyvendintos;

(2)  šia direktyva siekiama išspręsti klausimus, iškeltus dėl nuostatų, kurios pasirodė esančios nepakankamai aiškios ir dėl to skirtingai aiškintos arba yra pernelyg didelė našta tam tikroms įstaigoms. Be to, ja daromi Direktyvos 2013/36/ES koregavimai, būtini dėl to, kad buvo priimti kiti susiję Sąjungos teisės aktai, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES(7), arba dėl lygiagrečiai siūlomų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimų. Galiausiai, siekiant skatinti nuoseklumą ir palyginamumą skirtingose jurisdikcijose, siūlomais pakeitimais dabartinė reguliavimo sistema labiau priderinama prie tarptautinių pokyčių;

(2a)  Viena iš pagrindinių Europos finansų krizės pamokų buvo nepakankam jos institucinė ir politikos sistema, kuria būtų galima Sąjungos viduje užkirsti kelią disbalansui ir jį šalinti. Atsižvelgiant į naujausius institucinius pokyčius Sąjungoje, būtina atlikti išsamią makroprudencinės politikos sistemos peržiūrą. Svarbu supaprastinti institucijų veiklos koordinavimo mechanizmą, supaprastinti makroprudencinės politikos priemonių aktyvavimą ir išplėsti makroprudencinį priemonių rinkinį, siekiant užtikrinti, kad institucijoms būtų suteikta galimybė laiku ir veiksmingai spręsti sisteminę riziką. Teisės aktų pakeitimais, be kita ko, turėtų apimti atitinkamų nacionalinių ir Sąjungos lygmens makrolygio rizikos ribojimo institucijų įgaliojimų peržiūrą, siekiant geriau apibrėžti atsakomybę rizikos vertinimo ir politikos formavimo srityse, įskaitant institucijų veiksmų koordinavimą ir pranešimo procedūras. ESRV turėtų atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų koordinuojant makroprudencines priemones, taip pat perduodant informaciją apie valstybėse narėse planuojamas makroprudencines priemones, visų pirma patvirtintas makroprudencines priemones paskelbdama savo interneto svetainėje ir pasidalydama informacija su visomis institucijomis, kai gaunami pranešimai apie planuojamas makroprudencines priemones.

(3)  bankų grupių patronuojančios bendrovės gali būti finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, ir riziką ribojančių reikalavimų taikymas yra numatytas remiantis tokių kontroliuojančiųjų bendrovių konsoliduota būkle. Kadangi tokių kontroliuojančiųjų bendrovių kontroliuojama įstaiga ne visuomet gali laikytis reikalavimų konsoliduotai, atsižvelgiant į konsolidavimo mastą finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės tiesiogiai įtrauktos į Direktyvos 2013/36/ES ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo sritį. Todėl finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms būtina nustatyti konkrečią veiklos leidimų išdavimo procedūrą ir numatyti kompetentingų institucijų vykdomą priežiūrą. Taip būtų užtikrinta, kad konsoliduotų riziką ribojančių reikalavimų tiesiogiai laikytųsi kontroliuojančioji bendrovė, kuriai riziką ribojantys reikalavimai individualiai nebūtų taikomi;

(4)  pagrindinė atsakomybė už konsoliduotą priežiūrą patikima konsoliduotos priežiūros institucijai. Todėl būtina, kad konsoliduotos priežiūros institucijai būtų patikėtas ir finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklos leidimų išdavimas bei priežiūra rizikos ribojimo atžvilgiu. Europos Centrinis Bankas, vykdydamas savo uždavinį pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013(8) 4 straipsnio 1 dalies g punktą vykdyti kredito įstaigų patronuojančiųjų bendrovių priežiūrą konsoliduotu pagrindu, taip pat turėtų būti atsakingas už finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą;

(5)  2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaita COM(2016) 510 parodė, kad kai kurių principų, konkrečiai reikalavimų dėl atlygio atidėjimo ir išmokėjimo finansinėmis priemonėmis, nustatytų Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose, taikymas mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms yra per didelė našta ir neproporcingas tų reikalavimų naudai rizikos ribojimo atžvilgiu. Be to, nustatyta, kad šių reikalavimų taikymo darbuotojams, kurių kintamojo atlygio dalis nedidelė, sąnaudos viršija jų naudą rizikos ribojimo atžvilgiu, nes tokio dydžio kintamąjį atlygį gaunančių darbuotojų paskata prisiimti per didelę riziką yra maža arba jos iš viso nėra. Taigi, nors apskritai visos institucijos privalėtų taikyti visus principus visiems savo darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį jų rizikos pobūdžiui, būtina direktyvoje numatyti atlygio atidėjimo ir išmokėjimo finansinėmis priemonėmis principų netaikymą mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms ir darbuotojams, kurių kintamojo atlygio dalis nedidelė;

(6a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį moterims ir vyrams už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas užmokestis. Jį turi nuolat taikyti kredito įstaigos ir investicinės įmonės. Todėl šios įstaigos turėtų vykdyti lyčių atžvilgiu neutralią atlyginimų nustatymo politiką.

(6)  siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją ir skatinti vienodas sąlygas įstaigoms ir tinkamą indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje, būtina nustatyti aiškius, nuoseklius ir suderintus mažų bei nesudėtingų įstaigų ir nedidelės kintamojo atlygio dalies nustatymo kriterijus. Kartu tikslinga suteikti tam tikro lankstumo kompetentingoms institucijoms, kad jos prireikus galėtų laikytis griežtesnio požiūrio; 

(7)  Direktyvoje 2013/36/ES reikalaujama, kad didelė kintamojo atlygio dalis, kuri bet kuriuo atveju yra ne mažesnė kaip 50 %, būtų sudaryta nustačius pusiausvyrą tarp akcijų ar lygiaverčių nuosavybės teisių, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, arba nebiržinės įstaigos atveju – su akcijomis susijusių priemonių ar lygiaverčių nepiniginių priemonių ir, kai įmanoma, kitų 1 arba 2 lygio priemonių, atitinkančių tam tikras sąlygas. Pagal šį principą ribojama galimybė nebiržinėms įstaigoms naudoti su akcijomis susijusias priemones ir iš biržinių įstaigų reikalaujama naudoti akcijas. 2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaitoje COM(2016) 510 nustatyta, kad akcijų naudojimas biržinėms įstaigoms gali reikšti didelę administracinę naštą ir išlaidas. Kita vertus, leidimas biržinėms įstaigoms naudoti su akcijomis susijusias priemones, kurios seka akcijų vertę, gali atnešti lygiavertės naudos rizikos ribojimo atžvilgiu. Todėl galimybę naudoti su akcijomis susijusias priemones reikėtų suteikti ir biržinėms įstaigoms;

(8)  svarbus bendro įstaigos nuosavų lėšų lygio veiksnys ir informacija rinkos dalyviams yra kompetentingų institucijų reikalaujamos papildomos nuosavos lėšos, nes reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygis veikia dividendų, premijų ir mokėjimų pagal papildomas 1 lygio priemones išmokėjimo apribojimų taikymo pradžią. Siekiant užtikrinti tai, kad taisyklės būtų taikomos nuosekliai visose valstybėse narėse, ir tinkamą rinkos veikimą, reikėtų aiškiai apibrėžti sąlygas, kada reikėtų nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą;

(9)  kompetentingų institucijų reikalaujamos papildomos nuosavos lėšos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į konkrečią įstaigos situaciją ir būti tinkamai pagrįstos. Šie reikalavimai ▌turėtų būti naudojami ▌padengti rizikai, su kuria atskiros įstaigos susiduria dėl savo vykdomos veiklos, įskaitant riziką, atspindinčią tam tikrų ekonominių veiksnių ar rinkos pokyčių poveikį atskiros įstaigos rizikos pobūdžiui. Tačiau jie neturėtų prieštarauti konkretiems Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytiems metodams, kuriais siekiama išvengti nenumatyto poveikio finansiniam stabilumui, kreditų teikimui ir realiajai ekonomikai.

(9a)  Taip pat reikėtų atsižvelgti į riziką, kylančią dėl įstaigos sisteminės svarbos, ne tik nustatant kapitalo rezervus, bet ir sverto koeficientą, vadovaujantis Bazelio komiteto sprendimu dėl rezervo pasaulinės sisteminės svarbos bankams. Dėl šios priežasties pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) turėtų būti nustatytas sverto koeficiento koregavimas, kuris turėtų sudaryti 50 proc. G-SII pagal riziką įvertintų aukštesnio lygio nuostolių padengimo reikalavimų.

(9b)  vykdant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į įstaigų dydį, struktūrą ir organizacinę vidaus struktūrą, taip pat jų veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą. Kai skirtingų įstaigų rizikos pobūdis panašus, pavyzdžiui, kadangi jų verslo modeliai yra panašūs arba panaši geografinė jų pozicijų padėtis, arba jos yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos narės, kompetentingos valdžios institucijos turėtų galėti pritaikyti tikrinimo ir vertinimo proceso metodiką, kad būtų atsižvelgta į tokioms įstaigoms, kurių rizikos pobūdis yra panašus, būdingas bendras charakteristikas ir riziką. Tačiau dėl tokio pritaikymo turėtų būti nekliudoma kompetentingoms valdžios institucijoms tinkamai atsižvelgti į konkrečią kiekvienai įstaigai būdingą riziką ir turėtų būti nekeičiamas nustatytų priemonių pobūdis, atspindintis tai, kad jos pritaikytos konkrečiai įstaigai;

(10)  lygiagrečiai su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais galioja sverto koeficiento reikalavimas. Todėl per didelio sverto rizikai mažinti kompetentingų institucijų reikalaujamos papildomos nuosavos lėšos turėtų būti pridedamos prie minimalaus sverto koeficiento reikalavimo, o ne minimalaus rizika grindžiamo nuosavų lėšų reikalavimo. Be to, bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kurį įstaigos naudoja laikydamosi joms nustatytų su svertu susijusių reikalavimų, taip pat gali būti naudojamas laikantis joms nustatytų rizika grindžiamų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant jungtinio rezervo reikalavimus;

(11)  kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę įstaigai pranešti apie, jų nuomone, tokiai įstaigai taikytinus papildomus kapitalo sumos koregavimus viršijant minimalius nuosavų lėšų reikalavimus, papildomų nuosavų lėšų reikalavimus ir jungtinio rezervo reikalavimą, kad būtų susidorota su perspektyvinėmis ir neįprastomis situacijomis. Kadangi tokiomis rekomendacijomis nurodomas kapitalo tikslas, jos turėtų būti pagal hierarchiją laikomos virš nuosavų lėšų reikalavimų ir jungtinio rezervo reikalavimo, t. y. jei toks tikslas nepasiekiamas, nepradedama taikyti paskirstymo apribojimų, numatytų šios direktyvos 141 straipsnyje, o šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nereikėtų nustatyti privalomo informacijos apie šias rekomendacijas atskleidimo pareigų. Jei įstaiga pakartotinai nepasiekia kapitalo tikslo, kompetentinga institucija turėtų turėti teisę imtis priežiūros priemonių ir prireikus nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimus;

(12)  Komisijos kvietimo teikti įrodymus dėl finansinių paslaugų ES reguliavimo sistemos respondentai nurodė, kad informacijos teikimo našta išaugo dėl sistemingo informacijos teikimo, kurio reikalauja kompetentingos institucijos viršydamos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus. Komisija turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodyti tie papildomi sistemingo informacijos teikimo reikalavimai, ir įvertinti, ar jie atitinka bendrą taisyklių dėl priežiūros ataskaitų teikimo sąvadą;

(13)  Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, yra susijusios su atitinkamomis Reglamento XX, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, nuostatomis, pagal kurias įstaigoms nustatytas ilgesnis įgyvendinimo laikotarpis. Kad būtų suderintas taisyklių dėl palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, taikymas, nuostatos, kurios yra būtinos siekiant laikytis atitinkamų šios direktyvos nuostatų, turėtų būti taikomos nuo tos pačios datos kaip ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. [XX] nuostatos;

(14)  kad būtų suderintas ne prekybos knygos veiklos palūkanų normos rizikos apskaičiavimas, kai šios rizikos apskaičiavimo įstaigų vidaus sistemos nėra pakankamos, Komisija turėtų būti įgaliota, kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius, priimti techninius reguliavimo standartus, susijusius su standartizuoto metodo patikslinimu, kaip nustatyta šios direktyvos 84 straipsnio 4 dalyje;

(15)    kad būtų sudarytos geresnės sąlygos kompetentingoms institucijoms nustatyti tas įstaigas, kurios vykdydamos ne prekybos knygos veiklą gali patirti per didelių nuostolių dėl palūkanų normų galimų pokyčių, Komisija turėtų būti įgaliota, kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius, priimti techninius reguliavimo standartus, kuriais apibrėžiami šeši priežiūriniai sukrėtimų scenarijai, kuriuos visos įstaigos turi taikyti, kad apskaičiuotų nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokyčius, kaip nurodyta 98 straipsnio 5 dalyje, ir tarptautiniais standartais grindžiamos bendros prielaidos, kurias įstaigos turi naudoti savo vidaus sistemose tam pačiam apskaičiavimui atlikti, taip pat nustatoma, ar gali reikėti konkrečių kriterijų siekiant nustatyti įstaigas, kurių atžvilgiu gali būti pagrįsta imtis priežiūros priemonių, dėl palūkanų normų pokyčių sumažėjus grynosioms palūkanų pajamoms;

(17)  Sąjungos teisės aktai dėl kredito įstaigų nuo pradžių netaikomi tam tikrų valstybių narių valstybiniams plėtros bankams ir kredito unijoms. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, reikėtų turėti galimybę leisti Sąjungos teisės aktų dėl kredito įstaigų netaikyti ir kitiems valstybiniams plėtros bankams bei kredito unijoms ir leisti jiems veikti tik pagal nacionalines reguliuojamąsias apsaugos priemones, proporcingai jų prisiimamai rizikai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina nustatyti aiškius tokio papildomo reikalavimų netaikymo kriterijus ir Komisiją įgalioti pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus, kuriais nustatoma, ar konkrečios įstaigos ar jų kategorijos atitinka tuos apibrėžtus kriterijus;

(17a)  Bankų sąjungos sukūrimas yra svarbus žingsnis į priekį siekiant sukurti gerai veikiančias tarpvalstybines rinkas ir užtikrinti, kad banko klientai galėtų gauti naudos iš teigiamo poveikio, kurį sukuria suderinta ir integruota Europos bankų rinka, užtikrinanti vienodas sąlygas Europos bankams. Didelė pažanga padaryta kuriant bankų sąjungą, tačiau vis dar yra tam tikrų kliūčių, pavyzdžiui, pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra srityje. Vis dar labai sunku suderinti taisykles didelių tarpvalstybinių grupių vidaus pozicijų srityje, nes šioje srityje Bendram priežiūros mechanizmui nesuteikta išskirtinė kompetencija. Be to, bankų sąjungoje vykdomai tarpvalstybinei veiklai visapusiškai taikoma Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) naudojama metodika, dėl kurios euro zonos šalyje įsteigtam bankui mažiau apsimoka plėsti savo veiklą į kitą euro zonos šalį nei vidaus rinkoje. Todėl Komisija, visapusiškai pasikonsultavusi su ECB, ESRV ir EBI, turėtų peržiūrėti dabartinę sistemą ir kartu išlaikyti subalansuotą ir rizikos ribojimu pagrįstą racionalų požiūrį į buveinės šalis ir priimančiąsias šalis bei atsižvelgti į galimą naudą ir riziką valstybėms narėms ir regionams;

(17b)  vyriausybės obligacijos atlieka itin svarbų vaidmenį suteikiant investuotojams aukštos kokybės likvidaus turto, o vyriausybėms pastovius finansavimo šaltinius. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse finansų įstaigos yra per daug investavusios į jų pačių vyriausybių išleistas obligacijas, todėl yra pernelyg pažeidžiamos. Kadangi vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų yra panaikinti bankų ir valstybės skolos rizikos sąsają, o Sąjungos valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų ir toliau atitikti tarptautinius standartus, bankai turėtų tęsti savo pastangas siekdami labiau diversifikuoti valstybės obligacijų portfelius;

(18)  ypač svarbu, kad prieš priimant aktus pagal SESV 290 straipsnį atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(19)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinamas vienodų prudencinių reikalavimų taikymas kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(20)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(21)  todėl Direktyva 2013/36/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnisDirektyvos 2013/36/ES pakeitimai

Direktyva 2013/36/ES iš dalies keičiama taip:

(1)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  5 dalis iš dalies keičiama taip:

(1)  16 punktas pakeičiamas taip:

Nyderlanduose – Nederlandse Investeringsbank voor Ontwikkelingslanden NV, NV Noordelijke Ontwikkelingsmaatschappij, NV Industriebank Limburgs Instituut voor Ontwikkeling en Financiering, Overijsselse Ontwikkelingsmaatschappij NV ir kredietunies;“;

(2)  dalis papildoma 24 punktu:

„24) Kroatijoje – kreditne unije ir Hrvatska banka za obnovu i razvitak.“;

b)  įterpiamos 5a ir 5b dalys:

„5a.  Nedarant poveikio institucijoms, išvardytoms 5 dalyje, ši direktyva įstaigai netaikoma, kai Komisija pagal 148 straipsnį priimtame deleguotajame akte remdamasi turima informacija nustato, kad ta įstaiga atitinka visas toliau nurodytas sąlygas, nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui:

a)  ją įsteigė ▌valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija;

b)  įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojama įstaiga,▌ patvirtina, kad tikslai apima viešojo intereso veiklą, pvz., finansavimo tiekimą konkrečiai ekonominei veiklai arba atitinkamos valstybės narės geografinėms sritims skatinamaisiais arba plėtros tikslais; 

c)  taikoma priežiūros sistema, kuria užtikrinamas įstaigos finansinis stabilumas;

d)  atitinkamai centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucija yra įsipareigojusi apsaugoti įstaigos gyvybingumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai garantuoja mažiausiai 75 % įstaigos įsipareigojimų ar nuosavų lėšų reikalavimų, finansavimo reikalavimų arba pozicijų;

e)  jai neleidžiama priimti mažmeninių indėlių, išskyrus tuos, už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija; 

f)  jei įstaigą įsteigė regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija, didžiąją jos veiklos dalį vykdoma tik toje valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė;

g)  kai mažiau kaip 75% įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų, finansavimo reikalavimų arba pozicijų tiesiogiai ar netiesiogiai garantuoja centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucija pagal d punktą, jos bendra turto vertė yra mažesnė negu 30 mlrd. EUR;

h)  bendro įstaigos turto santykis su atitinkamos valstybės narės BVP yra mažesnis negu 30 %;

Komisija reguliariai peržiūri, ar įstaiga, kuriai taikomas pagal 148 straipsnį priimtas deleguotasis aktas, tebeatitinka pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.

5b.  Nedarant poveikio institucijoms, išvardytoms 5 dalyje, ši direktyva valstybės narės įstaigų kategorijai netaikoma, kai Komisija pagal 148 straipsnį priimtame deleguotajame akte remdamasi turima informacija nustato, kad tos kategorijos įstaigos pagal valstybės narės nacionalinę teisę laikomos kredito unijomis ir atitinka visas šias sąlygas:

a)  jos yra kooperacinio pobūdžio finansų įstaigos;

b)  jų nariais gali būti tik asmenys, turintys tam tikrų iš anksto apibrėžtų bendrų asmeninių savybių ar interesų;

c)  joms leidžiama teikti kreditavimą ir finansines paslaugas tik savo nariams;

d)  joms leidžiama priimti indėlius ar grąžintinas lėšas tik iš savo narių▌ ;

e)  joms leidžiama vykdyti tik veiklą, išvardytą šios direktyvos I priedo 1–6 ir 15 punktuose;

f)  joms taikomi tinkami ir veiksmingi riziką ribojantys reikalavimai, įskaitant minimalius kapitalo reikalavimus, ir priežiūros sistema, kurios poveikis panašus į sistemos, nustatytos pagal Sąjungos teisę, poveikį;

g)  šios kategorijos įstaigų turto agreguota vertė neviršija 3 % atitinkamos valstybės narės BVP▌ ;

h)  jų veikla vykdoma tik toje valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė.

Komisija reguliariai peržiūri, ar įstaigų kategorija, kuriai taikomas pagal 148 straipsnį priimtas deleguotasis aktas, tebeatitinka pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.“;

c)  6 dalis pakeičiama taip:

„6. Subjektai, nurodyti šio straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 3–24 punktuose ir pagal šio straipsnio 5a ir 5b dalis priimtuose deleguotuosiuose aktuose, 34 straipsnio ir VII antraštinės dalies 3 skyriaus tikslais laikomi finansų įstaigomis.“;

ca)  įterpiama ši dalis:

„6a. Valstybės narės užtikrina, kad būtų paskelbtas subjektų, kuriems ši direktyva netaikoma pagal 5a ir 5b dalis, sąrašas ir informaciją apie indėlių apsaugos mastą.“

d)  straipsnis papildomas 7 dalimi:

„ 5a ir 5b dalyse nustatyti kriterijai, pagal kuriuos įstaiga gali būti atleista nuo direktyvos taikymo deleguotuoju aktu pagal 148 straipsnį, jokiomis aplinkybėmis netaikomi įstaigoms, kurioms anksčiau buvo taikoma išimtis pagal 5 dalies sąrašą.

Iki [nuo įsigaliojimo praėjus 5 metams] Komisija gali peržiūri subjektus, išvardytus pagal 5a ir 5b dalis, šiems subjektams taikomą nacionalinę teisinę sistemą ir priežiūrą, taip pat atsižvelgdama į 5a ir 5b dalyse aprašytus kriterijus.“

(2)  3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šiais punktais:

pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

61) pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 132 punkte;

62) ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – ne ES G-SII, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 133 punkte;

63) grupė – grupė, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 137 punkte;

64) trečiosios valstybės grupė – grupė, kurios patronuojančioji įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje.“;

64a)  Lyčių požiūriu neutrali atlygio politika kredito įstaigoje arba investicinėje įmonėje reiškia atlyginimų politiką, grindžiamą vienodu darbo užmokesčiu moterims ir vyrams už vienodą arba vienodos vertės darbą.

b)  papildomas šia 3 dalimi:

„3. Šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų konsoliduoto taikymo tikslais ir konsoliduotos priežiūros vykdymo pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tikslais terminai „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ taip pat yra taikomi finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurioms konsoliduotai taikomi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai ir kurioms išduoti veiklos leidimai pagal 21a straipsnį.“;

(3)  4 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai institucijoms, kurios nėra kompetentingos institucijos, suteikti pertvarkymo įgaliojimai, tos kitos institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir konsultuotųsi su kompetentingomis institucijomis dėl pertvarkymo planų rengimo ir visais kitais atvejais, kai to reikalaujama šia direktyva, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES(9) arba Reglamentu (ES) Nr. 575/2013.“;

(3a)  8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos prieš pradėdamos veiklą, įskaitant išvardytą I priede, gautų iš kompetentingų institucijų veiklos leidimą. Nedarant poveikio 10–14 straipsniams valstybės narės nustato reikalavimus tokiems leidimams gauti ir informuoja EBI.

(4)  8 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:

kokią informaciją reikia pateikti kompetentingoms institucijoms teikiant prašymą išduoti kredito įstaigos veiklos leidimą, įskaitant 10 straipsnyje numatytą veiklos programą ir informaciją, būtiną laikantis pagal 1 dalį valstybių narių nustatytų ir Europos bankininkystės institucijai pateiktų reikalavimų veiklos leidimui gauti;“;

b)  b punktas pakeičiamas taip:

kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turintiems akcininkams ir nariams, o kai kvalifikuotosios akcijų paketo dalies nėra, 20-čiai didžiausių akcininkų ar narių taikomus reikalavimus pagal 14 straipsnį; ir“;

(5)  9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai priimami indėliai ar kitos lėšos, kuriuos grąžinti turės bet kuris iš šių subjektų:

a)  valstybė narė;

b)  valstybės narės regioninės ar vietos valdžios institucija;

c)  tarptautinės viešosios organizacijos, kurioms priklauso viena arba kelios valstybės narės;

d)  asmenys ar įmonės, kurių veiklos pradėjimui ir vykdymui aiškiai taikoma Sąjungos teisė, išskyrus šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

e)  2 straipsnio 5 dalyje, 2 straipsnio 5a ir 5b dalyse nurodyti subjektai, kurių veikla reglamentuojama nacionalinėje teisėje.“;

(6)  10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnisVeiklos programa ir organizacinė struktūra

Valstybės narės reikalauja, kad prie prašymų išduoti veiklos leidimą būtų pridedama veiklos programa, kurioje būtų nurodytos kredito įstaigos planuojamos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, kartu nurodant grupei priklausančias patronuojančiąsias įmones, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves.“;

(7)  14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentingos valdžios institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jų netenkina akcininkų arba narių tinkamumas pagal 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Taikomos 23 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 24 straipsnis.“;

(8)  18 straipsnio d punktas pakeičiamas taip:

nebeatitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje arba šeštoje dalyje, išskyrus 92a ir 92b straipsniuose nustatytus reikalavimus, arba pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą ar 105 straipsnį nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, arba nebegalima pasitikėti, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, visų pirma ji nebesuteikia garanto už turtą, kurį jai patikėjo jos indėlininkai;“;

(9)  įterpiami 21a ir 21b straipsniai:

„21a straipsnisVeiklos leidimo išdavimas finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms

1.  Valstybės narės reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės gautų veiklos leidimą iš konsoliduotos priežiūros institucijos, nustatytos pagal 111 straipsnį.

Jei konsoliduotos priežiūros institucija skiriasi nuo kompetentingos institucijos valstybėje narėje, kurioje įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotos priežiūros institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija.

2.  Prašyme išduoti 1 dalyje nurodytą veiklos leidimą pateikiama informacija apie:

a)  grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, organizacinę struktūrą, aiškiai nurodant patronuojamąsias įmones ir prireikus patronuojančiąsias įmones;

b)  13 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl faktinio vadovavimo veiklai ir pagrindinės buveinės vietos laikymąsi;

c)  14 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl akcininkų ir narių laikymąsi.

3.  Konsoliduotos priežiūros institucija veiklos leidimą išduoda tik tuomet, jei įsitikina, kad laikomasi visų šių sąlygų:

a)  finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai taikomi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai, yra pajėgi užtikrinti tų reikalavimų laikymąsi;

b)  finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė netrukdo veiksmingai prižiūrėti patronuojamųjų arba patronuojančiųjų įstaigų.

4.  Konsoliduotos priežiūros institucijos reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės joms pateiktų informaciją, reikalingą, kad jos galėtų stebėti grupės organizacinę struktūrą ir šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų dėl veiklos leidimo išdavimo laikymąsi.

5.  Konsoliduotos priežiūros institucijos finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei išduotą veiklos leidimą panaikinti gali tik tuomet, jei tokia finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė:

a)  per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo veiklos leidimu, aiškiai atsisako šio veiklos leidimo arba pardavė visas savo patronuojamąsias įmones, kurios yra įstaigos;

b)  gavo veiklos leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)  nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo išduotas veiklos leidimas;

d)  jai konsoliduotai taikomi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai ir ji nebeatitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje arba šeštoje dalyje arba pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą ar 105 straipsnį nustatytų riziką ribojančių reikalavimų arba nebegalima pasitikėti, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams;

e)  patenka į vieną iš kitų atvejų, kuriais pagal nacionalinę teisę veiklos leidimas būtų panaikintas; or

f)  padaro vieną iš pažeidimų, nurodytų 67 straipsnio 1 dalyje.

21b straipsnisTarpinė ES patronuojančioji įmonė

1.  ▌Dvi ar daugiau Sąjungoje esančių įstaigų, priklausančių tai pačiai trečiosios valstybės grupei, turi vieną Sąjungoje įsteigtą tarpinę ES patronuojančiąją įmonę.

1a.  Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti 1 dalyje nurodytoms įstaigoms turėti dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones, kai kompetentingos valdžios institucijos įsitikina, kad vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės įsteigimas:

i)   prieštarautų privalomam reikalavimui, kad veikla būtų atskirta pagal trečiosios valstybės, kurioje yra trečiosios valstybės grupės pagrindinės patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, taisykles arba

ii)  pagal kompetentingos pertvarkymo institucijos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės vertinimą, atliktą pasikonsultavus su tarpinės ES patronuojančiosios įmonės patronuojančiosios įmonės pertvarkymo institucija, nustatyta, kad sėkmingo pertvarkymo galimybė yra ne tokia veiksminga kaip dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių atveju.

1b.   Jeigu dvi ar daugiau Sąjungos įstaigų, priklausančių tai pačiai trečiosios valstybės grupei, pagal 1a dalį turi dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones, kurios pagal 8 straipsnį yra gavusios leidimus veikti kaip kredito įstaigos arba kurios pagal 21a straipsnį yra patvirtintos kaip finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą vykdo:

i)  kredito įstaigos kompetentinga institucija arba kai yra kelios kredito įstaigos, kredito įstaiga, kurios bendra balanso suma yra didžiausia;

ii)  investicinės įmonės, kurios bendra balanso suma yra didžiausia, kompetentinga institucija, kai grupėje nėra kredito įstaigos, jeigu tarpinė ES patronuojančioji įmonė yra patvirtinta kaip finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, vadovaujantis 21a straipsniu.

Nukrypstant nuo šios dalies i punkto, jei kompetentinga valdžios institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną kredito įstaigą grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga valdžios institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau kredito įstaigų grupėje, jei tų prižiūrimų kredito įstaigų bendra balanso suma yra didesnė už kredito įstaigų, kurias individualiai prižiūri kita kompetentinga valdžios institucija, bendrą balansą.

Nukrypstant nuo šios dalies ii punkto, jei kompetentinga valdžios institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną investicinę įmonę grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga valdžios institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau investicinių įmonių grupėje, kurių bendras suvestinis balansas yra didžiausias.

Priežiūros institucija, nustatyta vadovaujantis šia dalimi, yra konsoliduotos priežiūros institucija pagal VII antraštinės dalies 3 skyrių.

1c.   Kai pagal 1a dalį leidžiamos dvi tarpinės ES patronuojančiosios įmonės, jos laikomos grupe paskiriant grupės lygmens pertvarkymo instituciją pagal Direktyvą 2014/59/ES ir kad grupės lygmens pertvarkymo institucija turi visas galias ir įgaliojimus tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių atžvilgiu, lyg jos būtų sudariusios grupę su ES patronuojančiąja įmone.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad Sąjungos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės gautų įstaigos veiklos leidimą pagal 8 straipsnį arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės veiklos leidimą pagal 21a straipsnį.

3.  1, 1a ir 2 dalys netaikomos, jei bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė yra mažesnė negu 30 mlrd. EUR, nebent trečiosios valstybės grupė yra ne ES G-SII.

4.  Taikant šį straipsnį, bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė apima:

a)  visą kiekvienos Sąjungoje esančios trečiosios valstybės grupei priklausančios įstaigos turtą pagal jų konsoliduotą balansą taip pat

b)  visą kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, gavusio leidimą Sąjungoje pagal 47 straipsnį, turtą.

Kompetentinga institucija, nukrypdama nuo šios dalies ir gavusi raštišką trečiosios valstybės grupės prašymą, pasikonsultavusi su kompetentinga pertvarkymo institucija ir trečiosios valstybės grupės buveinės valdžios institucija, kiekvienu konkrečiu atveju gali iš dalies arba visiškai netaikyti b punkte nurodyto reikalavimo, atsižvelgdama į atliktą trečiosios valstybės grupės veiklos Sąjungoje apimties ir sudėtingumo vertinimą, trečiosios valstybės grupės filialų turto dydį ir visos turto vertės Sąjungoje dydį, palyginti su trečiosios valstybės grupės turto bendra verte. Konsultuojamasi su valstybių narių, kuriose trečiosios valstybės grupė yra užregistravusi filialus, kompetentingomis institucijomis, ir jos turi sutikti visiškai ar iš dalies netaikyti b punkte nurodytų reikalavimų.

5.  Kompetentingos valdžios institucijos kiekvienos trečiosios valstybės grupės, veikiančios jų jurisdikcijoje, atžvilgiu praneša EBI apie kiekvieną pagal 2 dalį išduotą veiklos leidimą toliau nurodytą informaciją:

a)   prižiūrimų įstaigų, priklausančių trečiosios valstybės grupei, pavadinimus ir bendrą jų turto sumą ir veiklos, kurią jie gali vykdyti pagal išduotus leidimus, rūšis;

b)   toje valstybėje narėje pagal 47 straipsnį veiklos leidimus gavusių filialų pavadinimus, bendrą juos atitinkančio turto sumą;

c)  bet kokios tarpinės ES patronuojančiosios įmonės, įsteigtos toje valstybėje narėje, pavadinimą bei juridinį statusą ir trečiosios valstybės grupės, kuriai ji priklauso, pavadinimą.

6.  EBI savo interneto svetainėje skelbia visų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių, Sąjungoje gavusių veiklos leidimą, sąrašą.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visos tai pačiai trečiosios valstybės grupei priklausančios įstaigos turėtų ▌ tarpinę ES patronuojančiąją įmonę.“;

6a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, grupės, kurios veikia per daugiau nei vieną įstaigą Sąjungoje ir kurių bendra turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, arba ne ES G-SII patronuojamosios įmonės [šios direktyvos įsigaliojimo dieną] turi tarpinę ES patronuojančiąją įmonę arba, 1a dalyje nurodytu atveju – dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones ne vėliau kaip [direktyvos taikymo pradžios diena +treji metai].

6b.  EBI pateikia pateikia ataskaitą Europos Parlamentui it Tarybai, atsižvelgdama į informaciją, gautą pagal 5 dalį, iki datos...[direktyvos taikymo pradžios diena +4 metai]. Šioje ataskaitoje nagrinėjama bent tokia informacija:

a)  ar šio straipsnio reikalavimus įmanoma taikyti praktikoje, ar jie yra būtini ir proporcingi ir ar kitos priemonės būtų tikslingesnės;

b)  struktūrinio atskyrimo reikalavimų poveikis kitose jurisdikcijose.

6c.  EBI per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą, kaip traktuojami trečiųjų valstybių filialai pagal valstybių narių atitinkamą nacionalinę teisę. Šioje ataskaitoje nagrinėjama bent tokia informacija:

a)  ar ir kokiu mastu pagal nacionalinę teisę trečiųjų valstybių filialams taikomos priežiūros praktikos skiriasi valstybėse narėse;

b)  ar dėl skirtingo trečiųjų šalių filialų traktavimo galėtų susidaryti sąlygos reglamentavimo arbitražui;

c)  ar būtų būtina ir tinkama toliau derinti trečiųjų valstybių filialams taikomą nacionalinę tvarką ir, visų pirma, kiek tai susiję su svarbiais trečiųjų valstybių filialais.

Komisija, prireikus, remdamasi EBI pateiktomis rekomendacijomis, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

(10)  23 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) valdymo organo nario, kuris vadovaus kredito įstaigos veiklai po siūlomo įsigijimo, reputaciją, žinias, įgūdžius ir patirtį, kaip nurodyta 91 straipsnio 1 dalyje;“;

(11)  47 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentingos valdžios institucijos EBI praneša:

a)  apie visus veiklos leidimus, išduotus kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, filialams;

b)  bendrą kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, veiklos leidimą turinčių filialų turtą ir įsipareigojimus pagal periodiškai teikiamas ataskaitas.

EBI savo interneto svetainėje skelbia visų trečiųjų valstybių filialus, turinčius leidimą veikti valstybėse narėse, nurodydama valstybę narę ir bendrą kiekvieno filialo turtą.“;

11a)  56 straipsnis papildomas fa ir fb punktais:

„fa)  kompetentingos institucijos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2015/849 48 straipsnyje;

fb)  kompetentingos institucijos arba įstaigos, atsakingos už struktūrinio atskyrimo taisyklių taikymą bankų grupėje. “

11b)  57 straipsnio 1 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip:

„ 1)Neatsižvelgdamos į 53, 54 ir 55 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad keitimasis informacija vyksta tarp kompetentingų valdžios institucijų ir institucijų, atsakingų už:

11c)  63 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės numato, kad kompetentingos institucijos gali bent reikalauti pakeisti pirmoje pastraipoje nurodytą asmenį, jeigu tas asmuo veikia pažeisdamas savo įsipareigojimus pagal pirmą pastraipą.“

11d)  74 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„1. Įstaigose turi būti nustatytos patikimos valdymo priemonės, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai, tinkami vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, ir atlygio politika bei praktika, suderinta su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir skatinanti tokį valdymą. Ši atlygio politika ir praktika yra lyčių požiūriu neutrali.

2. 1 dalyje nurodyta tvarka, procesai ir mechanizmai yra išsamūs ir proporcingi verslo modeliui ir įstaigos veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui. Atsižvelgiama į 76–95 straipsniuose nustatytus techninius kriterijus.

3. Vadovaujantis 2 dalimi, EBI paskelbia gaires dėl 1 dalyje nurodytos tvarkos, procesų ir mechanizmų. Praėjus vieneriems metams po šios direktyvos priėmimo, EBI parengia kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms skirtas lyčių požiūriu neutralias atlygio nustatymo politikos gaires. Praėjus dvejiems metams nuo šių gairių paskelbimo ir remdamasi nacionalinių kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI parengia ataskaitą apie tai, kaip kredito įstaigos ir investicinės įmonės taiko lyčių požiūriu neutralią atlygio nustatymo politiką.“

(12)  75 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kompetentingos institucijos renka informaciją, atskleistą vadovaujantis atskleidimo kriterijais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 450 straipsnio 1 dalies g, h, i ir k punktuose, taip pat informacija, kurią suteikė kredito įstaigos ir investicinės įmonės apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, ir naudojasi šia informacija lyginamajai atlygio tendencijų ir praktikos analizei atlikti. Tą informaciją kompetentingos institucijos pateikia EBI.“;

(13)  84 straipsnis pakeičiamas taip:

„84 straipsnisPalūkanų normos rizika dėl ne prekybos knygos veiklos

1.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų vidaus sistemas arba naudotų standartizuotą metodiką, kurios leistų nustatyti, vertinti, valdyti ir mažinti riziką, kylančią dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms.

2.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų sistemas, kurios leistų vertinti ir stebėti riziką, kylančią dėl galimų kredito skirtumų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms ir kurie nėra pateisinti rizika, nurodyta 1 dalyje.

3.  Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga naudotų 1 dalyje nurodytą standartizuotą metodiką, jei įstaigų įdiegtos vidaus sistemos, skirtos 1 dalyje nurodytai rizikai vertinti, yra nepakankamos. Tokiu atveju, kompetentingos institucijos atitinkamai įstaigai paaiškina savo motyvus.

4.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose šio straipsnio tikslais patikslina standartizuotos metodikos, kurią įstaigos gali naudoti 1 dalyje nurodytai rizikai vertinti, principus, įskaitant konservatyviai suderintą alternatyvią supaprastintą standartizuotą metodiką įstaigoms, kurių bendras turtas nesiekia 5 mlrd. EUR.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

5.  EBI paskelbia gaires, kuriose patikslinami:

a)  įstaigos vidaus sistemos atliekamo 1 dalyje nurodytos rizikos vertinimo kriterijai;

b)  įstaigų atliekamo 1 dalyje nurodytos rizikos nustatymo, valdymo ir mažinimo kriterijai;

c)  įstaigų atliekamo 2 dalyje nurodytos rizikos vertinimo ir stebėjimo kriterijai;

d)  nustatymo, kurios įstaigų 1 dalies tikslais įdiegtos vidaus sistemos yra nepakankamos, kaip nurodyta 3 dalyje, kriterijai.

EBI tas gaires paskelbia iki [praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo].“;

(14)  85 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos įgyvendintų politiką ir procesus, kad būtų vertinama ir valdoma operacinė rizika, įskaitant modelio riziką ir dėl veiklos perdavimo trečiosioms šalims kylanti rizika, ir kad būtų apsisaugoma nuo retai pasitaikančių didelio poveikio įvykių. Įstaigos aiškiai nurodo, kas toje politikoje ir procedūrose sudaro operacinę riziką.“;

14a)  88 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

  „Valstybės narės bent užtikrina, kad įstaigos valdymo organai nuolat stebėtų paskolas, išduodamas susijusioms šalims, ir praneštų apie tokias paskolas kompetentingai institucijai, jei dėl to galėtų kilti interesų konfliktai. Kompetentingos institucijos įgaliojamos uždrausti arba apriboti tokias paskolas.”

14b)  89 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„5a.  Iki 2020 m. sausio 1 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, EIOPA ir ESMA, peržiūri, ar 1 dalies a-f punktuose nurodyta informacija vis dar yra pakankama, atsižvelgdama į ankstesnius poveikio vertinimus, tarptautinius susitarimus ir teisėkūros pokyčius Sąjungoje ir į tai, ar į 1 dalį gali būti įtraukta daugiau aktualios informacijos.

Komisija, pasikonsultavusi su EBI, EIOPA ir ESMA iki 2020 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 1 dalyje nurodyto vertinimo ataskaitą ir, prireikus, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto.”

14c)  91 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Įstaigos, įskaitant finansų kontroliuojančiąsias bendroves arba mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, visų pirma atsako už tai, kad būtų užtikrinta, kad valdymo organo nariai visada būtų pakankamai geros reputacijos ir turėtų pakankamai žinių, įgūdžių bei patirties savo pareigoms vykdyti. ▌Valdymo organo nariai turi atitikti visų pirma 2–8 dalyse išdėstytus reikalavimus.

b)  7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7. Valdymo organas kartu turi turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad galėtų suprasti įstaigos veiklą, įskaitant pagrindinę prisiimamą riziką. Bendra valdymo organo sudėtis taip pat turi atspindėti pakankamą patirtį įvairiose srityse.

„8. Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai įvertintų ir užginčytų vyresniosios vadovybės sprendimus ir veiksmingai prižiūrėtų bei stebėtų vadovybės sprendimų priėmimą. Šiuo reikalavimu susijusių bendrovių ar susijusių subjektų nariams nedraudžiama dalyvauti priežiūros funkciją atliekančiame valdymo organe.“

c)  papildoma šia dalimi:

„13a. Nepaisant 13 straipsnio 1 dalies, kompetentingos institucijos gali savo nuožiūra įvertinti, ar įstaigos laikosi 91 straipsnio 1–8 dalyje nurodytų reikalavimų, susijusių su priežiūros funkciją atliekančiu valdymo organu prieš vieno iš jos narių paskyrimą arba po to.“

(15)  92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis išbraukiama;

b)  2 dalyje įvadinė frazė pakeičiama taip:

„Kompetentingos institucijos užtikrina, kad nustatydamos ir taikydamos politiką dėl viso atlygio, įskaitant darbo užmokestį ir savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas, įvairių kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigų rizikos pobūdžiui, įskaitant vyresniąją vadovybę, riziką prisiimančius darbuotojus, kontrolės funkcijas atliekančius darbuotojus ir visus darbuotojus, kurie gauna visą atlygį, priskiriamą tai pačiai atlygių grupei kaip ir vyresnioji vadovybė▐, įstaigos laikytųsi toliau išvardytų principų tokiu būdu ir mastu, kad atsižvelgtų į savo dydį, vidaus organizaciją ir veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą: “

ba)  2 dalis papildoma šiuo punktu:

„ aa) atlygio politika yra neutrali lyčių požiūriu: moterims ir vyrams už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą mokamas vienodas užmokestis.”

bb)  įterpiama ši dalis:

„ 2a) šio straipsnio 2 dalies ir 94 ir 95 straipsnių nuostatos nedaro poveikio galimybei visapusiškai naudotis SESV 153 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis teisėmis, bendriesiems nacionalinių sutarčių ir darbo teisės principams, Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatoms dėl akcininkų teisių bei dalyvavimo, atitinkamos įstaigos valdymo organų bendrosioms pareigoms, ir, kai taikoma, socialinių partnerių teisėms sudaryti kolektyvinius susitarimus ir užtikrinti jų vykdymą laikantis nacionalinės teisės bei nusistovėjusios praktikos.“

(16)  94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies l punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)akcijų ar, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, lygiaverčių nuosavybės teisių; arba su akcijomis susijusių priemonių ar, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, lygiaverčių nepiniginių priemonių;“;

aa) 1 dalies m punktas iš dalies keičiamas taip:

„m) didelė dalis, kuri yra ne mažesnė kaip 40 proc. kintamosios atlyginimo dalies, atidedama laikotarpiui, kurio trukmė yra ne trumpesnė kaip ▌penkeri metai ir kuris tinkamai suderinamas su verslo pobūdžiu, jo rizika ir atitinkamo darbuotojo veikla.

Į atlygį, mokamą pagal atidėjimo tvarką, teisės suteikiamos ne greičiau kaip pro rata pagrindu. Jeigu kintamosios atlyginimo dalies suma yra itin didelė, atidedama ne mažiau kaip 60 % tos sumos. Atidėjimo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į verslo ciklą, verslo pobūdį, jo riziką ir atitinkamo darbuotojo veiklą;

b)  straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3. Nukrypstant nuo 1 dalies, l bei m punktuose ir o punkto antroje pastraipoje nustatyti principai netaikomi:

a)  įstaigai individualiai, kuriai taip pat gali būti taikomas rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas ar ji priklauso bankų grupei, ir kurios turto vertė per ketverių metų laikotarpį prieš pat einamuosius finansinius metus vidutiniškai sudarė ne daugiau kaip 8 mlrd. EUR;

b)  darbuotojui, kurio metinis kintamasis atlygis neviršija 50 000 EUR ir nesudaro daugiau nei ketvirtadalio to darbuotojo viso metinio atlygio.

Nukrypstant nuo a punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad įstaigoms individualiai, kurioms taip pat taikomas rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas ar jos priklauso bankų grupei ir kurių bendra turto vertė neviršija a punkte nustatytos ribos, dėl jų veiklos pobūdžio ir apimties, vidaus organizacijos arba prireikus grupės, kuriai jos priklauso, ypatybių nukrypti leidžianti nuostata netaikoma.

Nukrypstant nuo b punkto, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad darbuotojams, kurių metinis kintamasis atlygis neviršija b punkte nustatytos ribos ir dalies, dėl nacionalinės rinkos specifikos atlygio praktikos atžvilgiu arba dėl tų darbuotojų atsakomybės ir pareigybės pobūdžio nukrypti leidžianti nuostata netaikoma.

4. Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su EBI iki [praėjus ketveriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo] peržiūri, kaip taikoma 3 dalis, parengia ataskaitą ir ją bei prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. EBI priima gaires, kuriomis palengvinamas 3 dalies įgyvendinimas ir užtikrinamas nuoseklus jos taikymas.“;

(17)  97 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  97 straipsnio 1 dalies b punktas išbraukiamas;

b)  pridedama nauja dalis:

„4a. Kompetentingos valdžios institucijos gali pritaikyti 1 dalyje nurodyto tikrinimo ir vertinimo proceso taikymo metodiką, kad būtų atsižvelgta į įstaigas, kurių rizikos pobūdis panašus, pavyzdžiui, panašūs verslo modeliai arba panaši geografinė pozicijų padėtis. Tokia pritaikyta metodika gali apimti į riziką orientuotus rodiklius ir kiekybinius rodiklius, taip pat ji turi nedaryti poveikio pagal 104 straipsnį paskirtų priemonių pobūdžiui, atspindinčiam tai, kad jos pritaikytos konkrečiai įstaigai.

Kompetentingos valdžios institucijos EBI praneša apie tuos atvejus, kai jos naudoja pagal šią dalį pritaikytą metodiką. EBI stebi priežiūros praktiką ir teikia gaires, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip šios dalies tikslais vertinamas panašus rizikos pobūdis, ir kad būtų užtikrintas nuoseklus ir proporcingas panašių konkrečioms įstaigoms pritaikytų metodikų taikymas visoje Sąjungoje. Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.“

(18)  98 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies j punktas išbraukiamas;

aa)  įterpiamos tokios 3a ir 3b dalys:

„3a. EBI, atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 2 dalyje nurodytas gaires, iki... [praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo] parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos būtų parengtas kompetentingų institucijų metodinis standartas, kuriame būtų nustatyta atitinkama bendra pozicijų riba arba individualių šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, pozicijų ribos.

Taikydama šią dalį, EBI parengia atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos sąvoka „ šešėlinės bankininkystės subjektas“ apibrėžiama kaip įmonė, kuri vykdo bent vieną ar daugiau kredito tarpininkavimo veiklos rūšių.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [data].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

3b. Iki 2021 m. gruodžio 1 d. kompetentingos institucijos stebi kompleksinius struktūrizuotus finansinius sandorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449b straipsnyje, siekdamos nustatyti sandorius, kurių struktūra gali sudaryti sąlygas didelėms mokesčių lengvatoms.

Jos praneša Komisijai apie kiekvieną tokiu būdu nustatytą sandorį, kuris kelia riziką, kad susidarys didelės mokesčių lengvatos.“

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Atlikdamos tikrinimą ir vertinimą, kompetentingos institucijos atsižvelgia į įstaigoms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos. Būtina imtis priežiūros priemonių bent jau dėl tų įstaigų, kurių 84 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuosavo kapitalo ekonominė vertė dėl staigaus ir nenumatyto palūkanų normų pokyčio, kaip nustatyta pagal bet kurį palūkanų normoms taikomą vieną iš šešių priežiūrinių sukrėtimų scenarijų, sumažėja daugiau kaip 15 % jų 1 lygio kapitalo arba kai įstaiga patiria didelį grynųjų pajamų iš palūkanų sumažėjimą dėl staigaus ir netikėto palūkanų normų pokyčio, kaip nustatyta bet kuriame palūkanų normoms taikomame priežiūros sukrėtimo scenarijuje. Priežiūros priemonės neturi būti taikomos, jeigu kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi palūkanų normos rizikos tikrinimu ir vertinimu, mano, kad įstaiga tinkamai valdo palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos, ir kad įstaigai nekyla per didelė palūkanų normos rizika, kylanti dėl ne prekybos knygos veiklos.

Šio straipsnio taikymo tikslais priežiūros priemonės reiškia vienas iš toliau nurodytų priemonių:

a)  priemones pagal 104 straipsnio 1 dalį ir 104a straipsnį;

b)  įgaliojimus nustatyti modeliavimo ir parametrų prielaidas (išskyrus tas, kurias pagal 98 straipsnio 5a dalies b punktą nustato EBI), kuriomis įstaigos turi remtis apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę pagal 84 straipsnio 1 dalį.“;

c)  įterpiama 5a dalis:

„5a. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose 5 dalies tikslu aiškiai apibrėžiami:

a)  šešis priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, kuriuos reikia taikyti palūkanų normoms kiekviena valiuta;

b)  bendras modeliavimo ir parametrų prielaidas, į kurias įstaigos turi atsižvelgti apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę pagal 5 dalį;

c)  bendros modeliavimo ir parametrų prielaidos, kuriomis įstaigos remtųsi apskaičiuodamos grynąsias palūkanų pajamas ir „didelį sumažėjimą“.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

ca)  įterpiamos 7a, 7b ir 7c dalys:

„7a. Tam, kad šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai būtų taikomi proporcingai, kompetentingos institucijos, atlikdamos rizikos ribojimo tikrinimą ir vertinimą, tiksliai nusako, kaip visų pirma atsižvelgė į įstaigos dydį ir veiklos mastą ir iš įstaigos verslo modelio sudėtingumo kylančią riziką.

7b. Taikant šio straipsnio 3b dalį, EBI iki 2021 m. birželio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį parengia gaires, kuriose nustatyti kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai ir parametrai, pagal kuriuos nustatomi sandoriai, kurių struktūra gali sudaryti sąlygas didelėms mokesčių lengvatoms.

7c. EBI išnagrinėja galimybę nustatyti techninius kriterijus, skirtus rizikos, susijusios su dalyvavimu veikloje, kuri yra iš esmės susijusi su aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo tikslais (ESG), peržiūrai priežiūros tikslais ir tos rizikos vertinimo procesui, siekiant įvertinti, inter alia, galimus tokios rizikos šaltinius ir poveikį institucijoms, atsižvelgiant į esamas įstaigų tvarumo ataskaitas ir į darbą, atliktą dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501 straipsnio da dalyje nurodytos ataskaitos.

Taikant pirmą pastraipą, EBI ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

a)  su ASV susijusios rizikos, fizinės rizikos ir pertvarkos rizikos, įskaitant rizikos, susijusios su turto nusidėvėjimu dėl reglamentavimo pokyčių, apibrėžtis ir kokybės bei kiekybinių kriterijai ir parametrai, kurie svarbūs vertinant tokią riziką, taip pat metodika, skirta įvertinti, ar tokia rizika gali kilti trumpuoju, vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu ir kuri galėtų turėti reikšmingą finansinį poveikį įstaigai;

b)  ar dėl didelės konkrečių kredito pozicijų koncentracijos gali padidinti tos įstaigos su ASV susijusią riziką, fizinę riziką ir pertvarkos riziką;

c)  procesų, kuriuos įstaiga gali vykdyti siekdama nustatyti, išanalizuoti ir suvaldyti su ASV susijusią riziką, fizinę riziką ir pertvarkos riziką, aprašas;

d)  parametrai ir matai, kuriuos priežiūros institucijos ir įstaigos gali naudoti, analizuodamos trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpių su ASV susijusios rizikos, fizinės rizikos ir pertvarkos rizikos poveikį skolinimui ir finansinei tarpininkavimo veiklai;

e)  ar būtų tinkama nustatyti tikslius kriterijus, taikomus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir perspektyvinio klimato scenarijaus analizei, skirtai kontroliuojamų įmonių portfeliams, siekiant įvertinti jų riziką, susijusią su aplinkos apsauga, fizinę riziką ir pertvarkos rizika, įskaitant riziką, susijusią su turto nusidėvėjimu dėl reglamentavimo pokyčių ir dėl skolinimo portfelių suderinimo prie klimato klausimais Sąjungos lygmeniu.

EBI savo išvadas praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai iki [praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].

Remdamasi šia ataskaita, EBI prireikus gali priimti gaires, kad būtų nustatyti su ASV rizika susiję kriterijai, skirti peržiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesui, kuriame atsižvelgiama į šioje dalyje nurodytos EBI ataskaitos išvadas.

(19)  99 straipsnio 2 dalies b punktas išbraukiamas;

(20)  103 straipsnis išbraukiamas;

(21)  104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. 97 straipsnio, 98 straipsnio 4 ir 5 dalių, 101 straipsnio 4 dalies ir 102 straipsnio tikslais ir taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos valdžios institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

a)  straipsnyje nustatytomis sąlygomis reikalauti, kad įstaigos turėtų papildomų nuosavų lėšų, viršijančių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus;

b)  reikalauti sustiprinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal 73 ir 74 straipsnius;

c)  reikalauti, kad įstaigos pateiktų priežiūros reikalavimų įvykdymo planą pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir nustatytų galutinį plano įgyvendinimo terminą, įskaitant to plano patobulinimus taikymo srities ir galutinio termino atžvilgiu;

d)  reikalauti, kad įstaigos taikytų specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu;

e)  uždrausti arba apriboti veiklą, sandorius arba įstaigų tinklus arba reikalauti sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką įstaigos patikimumui;

f)  reikalauti sumažinti įstaigų veiklai, produktams ir sistemoms, įskaitant trečiosioms šalims perduotą veiklą, būdingą riziką;

g)  reikalauti, kad įstaigos ribotų kintamąją atlygio dalį kaip procentinę grynųjų pajamų dalį, jeigu ji nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

h)  reikalauti, kad įstaigos naudotų grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti;

i)  apriboti arba uždrausti įstaigos atliekamą paskirstymą ar palūkanų mokėjimą įstaigos akcininkams, nariams arba papildomų 1 lygio priemonių turėtojams, jeigu draudimas nereiškia, kad dėl jo įstaiga neįvykdys įsipareigojimų;

j)  nustatyti reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, įskaitant informaciją apie kapitalo ir likvidumo pozicijas;

k)  nustatyti specialius likvidumo reikalavimus, įskaitant turto ir įsipareigojimų terminų nesutapimų apribojimus;

l)  reikalauti atskleisti papildomą informaciją tik ad hoc pagrindu.

2. Taikant 1 dalies j punktą, kompetentingos institucijos reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau įstaigoms gali nustatyti tik jeigu teiktina informacija nedubliuojama ir laikomasi vienos iš šių sąlygų:

a)  laikomasi bet kurios iš 102 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų;

b)  kompetentinga institucija mano, kad tuos reikalavimus nustatyti yra pagrįsta siekiant surinkti 102 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus įrodymus:

c)  reikia papildomos informacijos, kol vykdoma įstaigos priežiūros analizės programa pagal 99 straipsnį.

Laikoma, kad informacija, kurios gali būti reikalaujama iš įstaigos, yra dubliuojama, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, jei tą pačią arba iš esmės tą pačią informaciją kompetentinga institucija jau turi, gali sugeneruoti arba gauti kitomis priemonėmis negu iš įstaigos reikalaudama ją pateikti. Jei informaciją kompetentinga institucija jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, kompetentinga institucija papildomos informacijos nereikalauja, jei skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai sugeneruoti iš esmės panašią informaciją.“;

b)  3 dalis išbraukiama.

(22)  įterpiami 104a, 104b ir 104c straipsniai:

„104a straipsnisPapildomų nuosavų lėšų reikalavimas

1.  104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos institucijos nustato▌ jeigu, remdamosi pagal 97 ir 101 straipsnius atliktais tikrinimais ir peržiūromis, atskiros įstaigos atveju jos nustato šias situacijas:

a)  įstaigai kyla rizika arba rizikos elementai, kurie nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse, kaip patikslinta 2 dalyje;

b)  įstaiga nesilaiko šios direktyvos 73 ir 74 straipsniuose arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 393 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tai vien tik kitų administracinių priemonių arba priežiūros priemonių taikymas gali būti nepakankamas, kad pagerintų tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas per tinkamą laikotarpį;

c)  laikoma, kad 98 straipsnio 4 dalyje nurodytų koregavimų nepakanka, kad įstaiga, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms per trumpą laiko tarpą galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas;

d)  atlikus vertinimą pagal 101 straipsnio 4 dalį nustatoma, kad dėl to, jog nesilaikoma reikalavimų dėl leidžiamo metodo taikymo, veikiausiai nuosavų lėšų reikalavimai bus nepakankami;

e)  įstaiga pakartotinai nenustato arba nesilaiko pakankamo papildomų nuosavų lėšų lygio, kaip nustatyta 104b straipsnio 1 dalyje;

ea)  kitas konkrečiai įstaigai būdingas situacijas, kurios, kompetentingos valdžios institucijos nuomone, kelia esminių priežiūros rūpesčių.

104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos valdžios institucijos nustato tam, kad būtų padengta rizika, su kuria atskiros įstaigos susiduria dėl savo vykdomos veiklos, įskaitant riziką, atspindinčią tam tikrų verslo modelių ar rinkos pokyčių poveikį atskiros įstaigos rizikos pobūdžiui.

2.  Taikant 1 dalies a punktą, laikoma, kad rizika arba rizikos elementai nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse, tik tuomet, jeigu kapitalo, kurį kompetentingos institucijos, atlikusios pagal 73 straipsnio pirmą pastraipą įstaigų atlikto vertinimo priežiūrinį tikrinimą, laiko pakankamu, sumos, rūšys ir paskirstymas viršija įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse.

Taikant pirmą pastraipą, pakankamu laikomas kapitalas padengia visą reikšmingą riziką arba tokios rizikos elementus, kurie padengiami arba nepakankamai padengiami, pasinaudojant nuosavų lėšų reikalavimu. Tai gali būti rizika arba rizikos elementai, kurie aiškiai neįtraukti į nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse. Tai gali būti tokie elementai:

a)  reikšminga su konkrečia įstaiga susijusi speciali rizika arba tokios rizikos elementai, kurie aiškiai neįtraukti į nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse.

b)  reikšminga su konkrečia įstaigos susijusi speciali rizika arba tokios rizikos elementai, kurie galėjo būti nepakankamai įvertinti, nors ir buvo laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse nustatytų reikalavimų.

Kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į kiekvienos atskiros įstaigos rizikos pobūdį, įvertina įstaigai kylančią riziką. 1a dalyje nurodyta rizika ar elementai neapima rizikos, kuriai pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, arba rizikos, kuriai taikomos nuostatos dėl tęstinumo.

Palūkanų normos rizika, kylanti dėl ne prekybos pozicijų, reikšminga gali laikoma tuomet, kai susiklosto vienas iš scenarijų, nurodytų 98 straipsnio 5 dalyje, nebent kompetentinga institucija vykdydama priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą, prieina išvados, kad įstaiga neturi pernelyg didelės palūkanų normos rizikos, susijusios su ne prekybos knygos veikla, ir kad įstaigos valdoma palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos veiklos, yra pakankama.

3.  Kompetentingos institucijos pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygį nustato kaip skirtumą tarp kapitalo, kuris laikomas pakankamu pagal 2 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse.

4.  104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos naudotų nuosavas lėšas▌ laikydamosi šių sąlygų:

a)  ▌ trims ketvirtadaliams papildomų nuosavų lėšų reikalavimų įvykdyti naudojamas 1 lygio kapitalas;

b)  ▌ tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentinga valdžios institucija, atsižvelgdama į konkrečias įstaigos aplinkybes, gali reikalauti, kad įstaiga papildomų nuosavų lėšų reikalavimą įvykdytų naudodama didesnę 1 lygio kapitalo arba, kai reikia, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalį.

104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos nėra naudojamos jokiems nuosavų lėšų reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 a, b ir c punktuose ir 92 straipsnio 1 dalyje, jungtinio rezervo reikalavimui, apibrėžtam šios direktyvos 128 straipsnio 6 punkte, arba gairėms dėl papildomų nuosavų lėšų, nurodytoms 104b straipsnyje, įvykdyti.

Nukrypstant nuo trečiosios pastraipos, 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentingos institucijos nustato rizikai arba rizikos elementams, nepakankamai padengiamiems pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos gali būti naudojamos jungtinio rezervo reikalavimui, nurodytam šios direktyvos 128 straipsnio 6 dalyje, įvykdyti.

5.  Kompetentinga institucija kiekvienai įstaigai raštu ▌ pagrindžia sprendimą taikyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimą pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, pateikdama bent aiškią visapusiško 1–4 dalyse nurodytų elementų įvertinimo ataskaitą. 1 dalies d punkte nustatytu atveju tai apima konkretų priežasčių, dėl kurių rekomendacijų dėl kapitalo nustatymas nebelaikomas pakankamu, išdėstymą.

104b straipsnis Gairės dėl papildomų nuosavų lėšų

1.  Vykdydamos 73 straipsnyje nurodytas strategijas bei procesus ir pasikonsultavusios su kompetentinga institucija, įstaigos nustato pakankamo lygio nuosavas lėšas, kurios tenkina kompetentingą instituciją ir pakankamai viršija reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse ir šioje direktyvoje, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, be kita ko užtikrinimą, kad įstaigos nuosavos lėšos galėtų padengti galimus nuostolius, nustatytus pagal 100 straipsnyje nurodytą priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nepažeidžiant:

a)   minimalaus kompetentingų institucijų nustatytos nuosavų lėšų lygio, kai kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į patikimus valdymo veiksmus ir dinaminius pakeitimus balanse, kurie gali įvykti per prognozės laikotarpį; arba

b)  ▌nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, penktoje ir septintoje dalyse, ir papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, kuriuos kompetentingos institucijos nustato pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą , kai kompetentingos institucijos atsižvelgia į patikimus valdymo veiksmus ir dinaminius pakeitimus balanse, kurie gali įvykti per prognozės laikotarpį.

2.  Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri kiekvienos įstaigos pagal 1 dalį nustatytų nuosavų lėšų lygį atsižvelgdamos į tikrinimų, peržiūrų ir vertinimų, atliktų pagal 97 ir 101 straipsnius, rezultatą, įskaitant 100 straipsnyje nurodytų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

3.  Kompetentingos institucijos įstaigoms praneša peržiūros, numatytos 2 dalyje, rezultatą ir priežiūros gaires dėl nuosavų lėšų, nustatytų pagal 1 dalį.

4a.  Nuosavos lėšos, naudojamos pasiekti papildomų nuosavų lėšų lygį, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nėra naudojamos jokiems kitiems nuosavų lėšų reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, šios Direktyvos 104a straipsnyje nurodytam reikalavimui arba jungtinio rezervo reikalavimui, apibrėžtam šios direktyvos 128 straipsnio 6 dalyje, įvykdyti.

5.  Įstaigai, neatitinkančiai 3 dalyje nustatytų lūkesčių, 141 straipsnyje nurodyti apribojimai nėra taikomi.

5a.  EBI peržiūri ir pateikia ataskaitą Komisijai dėl šio straipsnio taikymo, įskaitant dėl jo 1 dalies a ir b punktų, per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Prireikus Komisija, vadovaudamasi šia ataskaita, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

104c straipsnisBendradarbiavimas su pertvarkymo institucijomis

1.  Kompetentingos institucijos konsultuojasi su pertvarkymo institucijomis prieš nustatydamos kokius nors papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, nurodytus 104 straipsnio 1 dalies a punkte, ir pranešdamos įstaigoms apie lūkesčius dėl nuosavų lėšų lygio koregavimų pagal 104b straipsnį. Šiais tikslais kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms pateikia visą turimą informaciją.

2.  Kompetentingos institucijos atitinkamas pertvarkymo institucijas informuoja apie papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, įstaigoms nustatytą pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, ir lūkesčius dėl nuosavų lėšų lygio koregavimų, apie kuriuos įstaigoms pranešta pagal 104b straipsnį.“;

(23)  105 straipsnio d punktas išbraukiamas;

(24)  108 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

(25)  109 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai vykdytų šio skyriaus II skirsnyje nustatytus įpareigojimus, kad užtikrintų, jog tvarka, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal šio skyriaus II skirsnį, būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus su priežiūra susijusius duomenis ir informaciją. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, įgyvendintų šią tvarką, procesus ir mechanizmus savo patronuojamosiose įmonėse, kurioms ši direktyva netaikoma, įskaitant įmones, įsteigtas finansų centruose lengvatinių mokesčių zonose. Be to, ta tvarka, procesai ir mechanizmai turi būti nuoseklūs ir gerai integruoti, ir tos patronuojamosios įmonės taip pat turi sugebėti pateikti visus duomenis ir informaciją, kuri būtina atliekant priežiūrą. Patronuojamosios įmonės, kurioms ši direktyva netaikoma, laikosi konkretiems sektoriams taikomų reikalavimų individualiu lygmeniu.

3. Pagal šio skyriaus II skirsnį atsirandantys įpareigojimai dėl patronuojamųjų įmonių, kurioms ši direktyva netaikoma, netaikomi, jeigu ES patronuojančioji įstaiga gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad pagal trečiosios valstybės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, įstatymus II skirsnį taikyti yra neteisėta.

3a. 2 dalies tikslais EBI, konsultuodamasi su ESMA, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su šioje direktyvoje nustatytų atlygio taisyklių taikymo patronuojamosioms įmonėms, kurioms ši direktyva netaikoma, praktiniais aspektais.

Atsižvelgiant į institucijų dydį, vidaus organizaciją ir veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat į tai, kad konkrečiam sektoriui taikomi teisės aktai turi viršenybę, kai tam tikri šios direktyvos reikalavimai gali prieštarauti sektorių reikalavimams, šiuose reguliavimo standartų projektuose nustatomi kokybiniai ir tinkami kiekybiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatomos riziką prisiimančių grupių kategorijos ir priemonių klasės, kurios atspindi riziką prisiimančios grupės pobūdį.

Atsižvelgdama į tai EBI, konsultuodamasi su ESMA, įvertina ir prireikus iš dalies keičia galiojančius techninius reguliavimo standartus dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kaip nurodyta šios direktyvos 92 straipsnio 2 dalyje, kategorijų.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

(26)  113 straipsnis pakeičiamas taip:

„113 straipsnisBendri sprendimai dėl konkrečios įstaigos riziką ribojančių reikalavimų

1.  Konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą valstybėje narėje, deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą:

a)  dėl 73 ir 97 straipsnių taikymo, siekdamos nustatyti įstaigų grupės turimų konsoliduotų nuosavų lėšų pakankamumą atsižvelgiant į jos finansinę padėtį ir rizikos pobūdį, taip pat reikalaujamą nuosavų lėšų dydį taikant 104 straipsnio 1 dalies a punktą kiekvienam tos įstaigų grupės subjektui ir konsoliduotai;

b)  dėl priemonių svarbiems klausimams ir esminiams rezultatams, susijusiems su likvidumo priežiūra, spręsti, įskaitant susijusias su rizikos valdymo ir vertinimo pakankamumu pagal 86 straipsnį, ir su poreikiu nustatyti konkrečiai įstaigai specialius likvidumo reikalavimus pagal šios direktyvos 105 straipsnį;

1a.  Konsoliduotos priežiūros institucija informuoja kompetentingas institucijas, atsakingas už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą valstybėje narėje dėl lūkesčių dėl konsoliduoto nuosavų lėšų lygio koregavimų pagal 104b straipsnio 3 dalį.

2.  1 dalyje nurodyti bendri sprendimai priimami:

a)  1 dalies a punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės rizikos vertinimą pagal 104a straipsnį;

b)  1 dalies b punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės likvidumo rizikos pobūdžio vertinimą pagal 86 ir 105 straipsnius;

c)  1 dalies c punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės rizikos vertinimą pagal 104b straipsnį.

Priimant bendrus sprendimus taip pat tinkamai atsižvelgiama į patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, kurį pagal 73, 97, 104a ir 104b straipsnius atliko atitinkamos kompetentingos institucijos.

1 dalies a ir b punktuose nurodyti bendri sprendimai pateikiami dokumentuose, kuriuose išdėstomos išsamios priežastys ir kuriuos konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ES patronuojančiajai įstaigai. Nepavykus susitarti, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

3.  Kompetentingoms institucijoms nepriėmus tokio bendro sprendimo per 2 dalyje nurodytus laikotarpius, konsoliduotos priežiūros institucija, deramai apsvarsčiusi atitinkamų kompetentingų institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, priima konsoliduotą sprendimą dėl 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Jei, pasibaigus 2 dalyje nurodytiems laikotarpiams, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą, kol EBI priims galimą sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Sprendimą dėl 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo priima atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios kredito įstaigos arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių individualią arba iš dalies konsoliduotą priežiūrą, deramai apsvarsčiusios konsoliduotos priežiūros institucijos pareikštas nuomones ir išlygas. Jei, pasibaigus bet kuriam iš 2 dalyje nurodytų laikotarpių, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą perduoda EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Sprendimai išdėstomi dokumente, kuriame pateikiamos išsamios priežastys ir kuriame atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per 2 dalyje nurodytus laikotarpius pateiktą rizikos vertinimą ir pareikštas nuomones bei išlygas. Dokumentą konsoliduotos priežiūros institucija pateikia visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir ES patronuojančiajai įstaigai.

Tais atvejais, kai buvo konsultuotasi su EBI, visos kompetentingos institucijos apsvarsto jos rekomendacijas ir paaiškina visus didesnius nukrypimus nuo jų.

4.  1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, kuriuos kompetentingos institucijos priima tuo atveju, jei bendras sprendimas nepriimamas, kaip numatyta 3 dalyje, yra pripažįstami galutiniais ir juos kompetentingos institucijos taiko atitinkamose valstybėse narėse.

1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, priimti tuo atveju, jei bendras sprendimas nepriimamas, kaip tai numatyta 3 dalyje, atnaujinami kasmet arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, raštu pateikia visiškai pagrįstą prašymą konsoliduotos priežiūros institucijai atnaujinti sprendimą dėl 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Pastaruoju atveju sprendimas gali būti atnaujinamas dvišaliu pagrindu konsoliduotos priežiūros institucijos ir prašymą pateikiančios kompetentingos institucijos.

5.  Kad būtų lengviau priimti bendrus sprendimus, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų vykdomas šiame straipsnyje nurodyto bendro sprendimo dėl 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo priėmimo procesas.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.“;

(27)  116 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Priežiūros institucijų kolegijos taip pat įsteigiamos, jei ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės visos patronuojamosios įmonės yra trečiojoje valstybėje.“;

(27a)  117 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„4a. Kompetentingos institucijos, finansinės žvalgybos padaliniai ir institucijos, kurioms pavesta Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įpareigotų subjektų viešosios priežiūros, susijusios su šios direktyvos laikymusi, pareiga, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja savo atitinkamos kompetencijos srityse ir viena kitai teikia informaciją, susijusią su šia direktyva, Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva (ES) 2015/849.“

(28)  119 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Laikydamosi 21a straipsnio valstybės narės patvirtina priemones, būtinas finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms įtraukti į konsoliduotą priežiūrą.“;

(29)  120 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2009/138/EB, visų pirma susijusios su riziką ribojančia priežiūra, konsoliduotos priežiūros institucija, sprendimą suderinusi su grupės priežiūros institucija draudimo sektoriuje, tai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taiko tik tas direktyvos nuostatas, kurios susijusios su svarbiausiu finansų sektoriumi, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.“;

(29a)  125 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. „Jei pagal 111 straipsnį grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei pagal Direktyvos 2002/87/EB 10 straipsnį nustatytas koordinatorius, abi valdžios institucijos konsoliduotai bendradarbiauja šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo tikslu. Kad palengvintų ir nustatytų veiksmingą bendradarbiavimą, konsoliduotos priežiūros institucija ir koordinatorius turi turėti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.“.

(29b)  129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

Valstybės narės, nusprendusios taikyti tokią išimtį, apie tai praneša ESRV. ESRV tuos pranešimus per nustatytą laikotarpį perduoda atitinkamai Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir paskirtoms institucijoms.

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytą reikalavimą, pagal 104, 104a straipsnius nustatytiems reikalavimams ir 104b straipsnyje nustatytoms gairėms įvykdyti.

(29c)  130 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

Valstybės narės, nusprendusios taikyti tokią išimtį, apie tai praneša ESRV. ESRV tuos pranešimus perduoda atitinkamai Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir paskirtoms institucijoms.“

b)  5 dalis pakeičiama taip:

1 dalyje nustatytam reikalavimui įvykdyti įstaigos naudoja bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, papildomą tai bendro 1 lygio nuosavo kapitalo daliai, kuri turima nuosavų lėšų poreikio reikalavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a–c punktus, reikalavimui turėti kapitalo apsaugos rezervą pagal šios direktyvos 129 straipsnį ir visiems šios direktyvos 104a ir 104b straipsniuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

(30)  ▌131 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už jų jurisdikcijoje veiklos leidimus gavusių pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) nustatymą konsoliduotu pagrindu ir kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymą individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu pagrindu, kaip taikytina. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirta institucija. Valstybės narės gali paskirti daugiau kaip vieną instituciją.

G-SII yra vienas iš šių subjektų:

a)   grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, arba

b)   įstaiga, kuri nėra ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė.

O-SII gali būti arba grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, arba įstaiga.“;

b)  3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

EBI, pasikonsultavusi su ESRV, parengia techninius reguliavimo standartus dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomos šios dalies taikymo O-SII įvertinimui sąlygos ir rezervo normų nustatymo ir tikslinimo metodika. Tuose techniniuose reguliavimo standartuose atsižvelgiama į tarptautines sistemas, nustatytas nacionalinio lygio sisteminės svarbos įstaigoms, bei Sąjungos ir nacionalinius ypatumus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2020 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“

c)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Kiekvienai O-SII kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija gali konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai arba individualiai taikyti reikalavimą palaikyti O-SII rezervą iki 3 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų apskaičiuotos sumos, kurį sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas ir tas rezervas jį papildo; šiuo požiūriu atsižvelgiama į O-SII nustatymo kriterijus.

d)  įterpiama 5a dalis:

„5a. O-SII kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija gali taikyti reikalavimą turėti O-SII rezervą, kuris būtų didesnis nei 3 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal gavus Komisijos leidimą.

Per du mėnesius nuo 7 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ESRV pateikia Komisijai nuomonę dėl to, ar O-SII rezervas laikomas tinkamu. EBI taip pat gali pateikti Komisijai nuomonę apie rezervą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 34 straipsnio 1 dalį.

Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos Komisija, atsižvelgdama į ESRV ir EBI atliktų įvertinimų rezultatus, jeigu tai aktualu, ir jeigu ji yra įsitikinusi, kad O-SII rezervas neturės neproporcingo neigiamo poveikio visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, dėl ko atsirastų kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija įgaliojama patvirtinti siūlomą priemonę.“

e)  7 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„7. Prieš nustatydama arba pakartotinai nustatydama O-SII rizikos rezervą, kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija likus vienam mėnesiui iki 5 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimo apie tai praneša ESRV. ESRV tuos pranešimus per nustatytą laikotarpį perduoda Komisijai, EBI ir valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir paskirtoms institucijoms. Tame pranešime išsamiai aprašoma:“

f)  8 dalis pakeičiama taip:

„8. Nedarant poveikio 133 straipsniui ir šio straipsnio 5 daliai, tais atvejais, kai O-SII yra G-SII arba O-SII, kuri yra ES patronuojančioji įstaiga ir jai taikomas O-SII rezervas konsoliduotai, patronuojamajai įstaigai taikomas rezervas individualiai ar iš dalies konsoliduotai neviršija mažesnės iš toliau nurodytų verčių:

a) G-SII arba O-SII didesnės rezervo normos, taikomos grupei konsoliduotai, sumos ir 1 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir

b) 3 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, arba normos, kurią Komisija leido taikyti konsoliduotai grupei.

g)  9 dalis pakeičiama taip:

„9. Nustatomos ▌ penkios G-SII pakategorės. Žemiausia riba ir ribos tarp kiekvienos pakategorės nustatomos remiantis balais, gautais taikant G-SII nustatymo metodiką. Ribiniai balai tarp gretimų pakategorių turi būti nustatomi aiškiai ir laikantis principo, kad jie rodo nuolatinį sisteminės svarbos linijinį didėjimą, taip gaunant kiekvienos pakategorės, išskyrus aukščiausią pakategorę, reikalavimo papildomam bendram 1 lygio nuosavam kapitalui linijinį padidėjimą. Šioje dalyje sisteminė svarba – tai tikėtinas G-SII finansinių sunkumų poveikis pasaulinei finansų rinkai. Žemiausiai pakategorei taikomas G-SII rezervas yra lygus 1 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, o kiekvienai pakategorei nustatytas rezervas tolydžiai didėja 0,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį iki ketvirtos pakategorės imtinai. G-SII rezervo aukščiausiai pakategorei taikomas 3,5 proc. dydžio bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, rezervas.

Jei įstaiga priskiriama G-SII rezervo aukščiausiai pakategorei, nuo to momento įterpiama vis kita, nauja pakategorė. Kiekvienai kitai pakategorei taikomas G-SII rezervas yra lygus 1 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.“

h)  12 dalis pakeičiama taip:

„12. Kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija ESRV praneša G-SII ir O-SII pavadinimus bei atitinkamą pakategorę, kuriai kiekviena G-SII yra priskiriama. ESRV šiuos pranešimus per nustatytą laikotarpį perduoda Komisijai bei EBI ir šiuos pavadinimus paskelbia viešai. Kompetentingos valdžios institucijos arba paskirtos institucijos viešai paskelbia pakategorę, kuriai kiekviena G-SII yra priskiriama.

Kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija kasmet peržiūri G-SII ir O-SII nustatymą ir G-SII priskyrimą atitinkamoms pakategorėms ir apie peržiūros rezultatus praneša atitinkamai sisteminės svarbos įstaigai ir ESRV, kuri rezultatus per nustatytą laikotarpį perduoda Komisijai ir EBI. Kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija viešai paskelbia atnaujintą nustatytų sisteminės svarbos įstaigų sąrašą ir pakategorę, kuriai priskiriama kiekviena nustatyta G-SII.“

i)  13 dalis pakeičiama taip:

13. „Sisteminės svarbos įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kurį jos turi turėti 4 ir 5 dalių reikalavimams, visiems reikalavimams, nustatytiems pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį ir šios direktyvos 129 ir 130 straipsnius, taip pat visiems reikalavimams, nustatytiems pagal šios direktyvos 102 ir 104 straipsnius, įvykdyti.

j)  14 dalis pakeičiama taip:

„14. Kai grupei konsoliduotai taikomas G-SII rezervas ir O-SII rezervas, taikomas didesnis iš tų rezervų.

Jei įstaigai individualiai ar iš dalies konsoliduotai taikomas O-SII rezervas ir sisteminės rizikos rezervas pagal 133 straipsnį, taikoma tų dviejų rezervų suma.

Jei įstaigai individualiai ar iš dalies konsoliduotai taikomas O-SII rezervas ir sisteminės rizikos rezervas pagal 133 straipsnį, taikoma ši suma:

a) didesnio tarp G-SII arba O-SII rezervo;

b) sisteminės rizikos rezervo pagal 133 straipsnį;

(30a)  133 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekviena valstybė narė gali nustatyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą finansų sektoriui ar vienam arba daugiau to sektoriaus pogrupių visų pozicijų arba pozicijų pogrupių atžvilgiu, siekdama užkirsti kelią ▌makropruidencinei rizikai, kuriai netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir šios direktyvos 131 straipsnis, ir tokią riziką sumažinti; tokią riziką suprantant kaip finansų sistemos sutrikimo riziką, kuri gali turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai konkrečioje valstybėje narėje.“

b)  3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalies tikslais gali būti pareikalauta, kad įstaigos, be bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kurį jos turi turėti, kad įvykdytų nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį, dar turėtų ▌ bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą, nustatytą pagal pozicijas, kurioms sisteminės rizikos rezervas taikomas pagal šio straipsnio 8 dalį individualiai, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, kaip taikytina pagal to reglamento pirmos dalies II antraštinę dalį.

Įstaigos bendra sisteminė rizikos rezervo norma, apskaičiuojama kaip a ir b punktuose nurodytų kiekių suma, padalyta iš c punkte nurodytos sumos, išreikštos procentine dalimi:

a) sisteminės rizikos rezervo norma, taikoma visoms pozicijoms ir visoms įstaigoms arba visoms šių įstaigų pogrupių pozicijoms,

b) sisteminės rizikos rezervo norma, taikoma atskirų sektorių arba subsektorių pozicijoms, ir

c) bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Atitinkama kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija gali pareikalauti, kad įstaigos individualiai, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai turėtų sisteminės rizikos rezervą. Sisteminės rizikos rezervas taikomas rizikai, kuriai netaikomas G-SII arba O-SII rezervas pagal 131 straipsnį.

4. Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kurį jos turi turėti 3 dalies reikalavimui, visiems reikalavimams, nustatytiems pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį ir šios direktyvos 129, 130 bei 131 straipsnius, ir visiems reikalavimams, nustatytiems pagal šios direktyvos 102,104, 104a straipsnius ir gairėms, nustatytoms pagal šios direktyvos 104b straipsnį, įvykdyti.

c)  6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kai ▌įstaiga priklauso grupei arba pogrupiui, kuriam priklauso G-SII arba O-SII, jokiais atvejais nėra laikoma, kad tai įstaigai individualiai taikomas jungtinio rezervo reikalavimas, kuris yra mažesnis nei kapitalo apsaugos rezervo, anticiklinio rezervo ir O-SII rezervo bei sisteminės rizikos rezervo, taikytino tai įstaigai individualiai, suma.

d)  9 dalis pakeičiama taip:

9.  Sisteminės rizikos rezervas taikomas visoms įstaigoms arba vienam ar daugiau šių įstaigų pogrupių, kurie priklauso atitinkamos valstybės narės institucijų kompetencijai pagal šią direktyvą, ir tas reikalavimas nustatomas palaipsniui arba paspartintai koreguojant ▌. Skirtingiems sektoriaus pogrupiams, sektoriaus pozicijoms arba, kai tinka, sektorių pozicijoms gali būti taikomi skirtingi reikalavimai. Sisteminės rizikos rezervas nenaudojamas rizikai, kuriai taikoma 131 straipsnyje išdėstyta sistema, pašalinti.

e)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įžanginė dalis pakeičiama taip:

„11. Prieš nustatydama arba pakartotinai nustatydama iki 3 proc. sisteminės rizikos rezervo normą, kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija likus vienam mėnesiui iki 16 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimo apie tai praneša ▌ ESRV▌. ESRV tuos pranešimus per nustatytą laikotarpį perduoda Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir paskirtoms institucijoms. Jeigu rezervas taikomas trečiosiose valstybėse turimoms pozicijoms, kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija apie tai taip pat praneša ESRV. ESRV tuos pranešimus perduoda tų trečiųjų šalių priežiūros institucijoms. Tuose pranešimuose išsamiai aprašoma:“

ii)  e punktas išbraukiamas;

f)  12 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įžanginė dalis pakeičiama taip:

„12. Prieš nustatydama arba pakartotinai nustatydama didesnę nei 3 proc. sisteminės rizikos rezervo normą, kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija apie tai praneša ESRV. ESRV tuos pranešimus per nustatytą laikotarpį perduoda Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir paskirtoms institucijoms. Jeigu rezervas taikomas trečiosiose valstybėse turimoms pozicijoms, kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija apie tai taip pat praneša ESRV. ESRV tuos pranešimus per nustatytą laikotarpį perduoda tų trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms. Tuose pranešimuose išsamiai aprašoma:“

ii)  e punktas išbraukiamas;

g)  14 dalis pakeičiama taip:

„14. ▌Jei vienam finansų sektoriaus pogrupiui priklauso patronuojamoji įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija apie tai praneša tos valstybės narės institucijoms, taip pat Komisijai ir ESRV. Per 30 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Komisija ir ESRV paskelbia rekomendaciją dėl priemonių, kurių imamasi pagal šią dalį. Jei institucijos pareiškia prieštaravimą arba jeigu ir Komisija, ir ESRV pateikia neigiamą rekomendaciją, kompetentinga institucija arba paskirta institucija gali perduoti klausimą EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį ir paprašyti jos pagalbos. Sprendimas dėl to, ar toms pozicijoms turi būti nustatytas rezervas, atidedamas tol, kol EBI priima sprendimą.“

h)  15 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„15. Per 30 darbo dienų nuo 12 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ESRV pateikia Komisijai nuomonę apie tai, ar sisteminės rizikos rezervas laikomas tinkamu. EBI taip pat gali pateikti Komisijai nuomonę apie rezervą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 34 straipsnio 1 dalį.“

i)  16 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i) a punktas pakeičiamas taip:

„ a) sisteminės rizikos rezervo norma arba normos;“

ii) įterpiamas šis punktas:

„ba) pozicijos, kurioms taikoma sisteminės rizikos rezervo norma;“

30b)  134 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai valstybės narės pripažįsta šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms taikomą sisteminės rizikos rezervo normą, jos apie tai praneša ESRV. ESRV tuos pranešimus per nustatytą laikotarpį perduoda Komisijai, EBI ir tą sisteminės rizikos rezervo normą nustatančiai valstybei narei.

30c)  136 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekviena paskirta institucija kas ketvirtį vertina ciklinę, makrolygio ar sisteminę riziką ir pokyčių atveju nustato arba pakoreguoja tinkamą anticiklinio rezervo normą savo valstybėje narėje ir tuo tikslu kiekviena paskirta institucija atsižvelgia į:

b)  7 dalis pakeičiama taip:

„7.  Kiekviena paskirta institucija skelbia kas ketvirtį nustatomą taikomą anticiklinio rezervo normą savo interneto svetainėje. Pranešime skelbiama bent ši informacija:

a)  taikytina anticiklinio rezervo norma;

b)  atitinkamas kreditų ir BVP santykis ir jo nuokrypis nuo ilgalaikės tendencijos;

c)  orientacinis rezervas, apskaičiuotas pagal 2 dalį;

d)  tos rezervo normos pagrindimas;

e)  kai rezervo norma didinama, data, nuo kurios įstaigos privalo taikyti padidintą rezervo normą apskaičiuodamos savo specialų anticiklinį rezervą;

f)  jeigu e punkte nurodytas terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių nuo paskelbimo pagal šią dalį datos, nurodomos išskirtinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas toks trumpesnis terminas iki taikymo pradžios;

g)  jeigu rezervo norma yra mažinama, orientacinis laikotarpis, per kurį rezervo normos nenumatoma didinti, kartu su pagrindimu dėl šio laikotarpio.

Paskirtos institucijos kas ketvirtį ESRV praneša apie kiekvieną taikytiną nustatomą anticiklinio rezervo normą ir pateikia a–g punktuose nurodytą informaciją. ESRV visas taip praneštas rezervo normas ir su jomis susijusią informaciją skelbia savo interneto svetainėje.

Dalyvaujančių institucijų paskirtos institucijos, kaip nustatyta Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013, kas ketvirtį ESRV praneša apie taikytiną anticiklinio rezervo normą ir pateikia a–g punktuose nurodytą informaciją.

(31)  141 straipsnio 1–6 dalys pakeičiamos taip:

„1. Nedarant poveikio priemonėms, nustatytoms pagal šios direktyvos 104 straipsnį ir Direktyvos 2014/59/EU II ir III skyrius, kompetentingos institucijos draudžia visoms įstaigoms, kurios tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, atlikti su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusius paskirstymus arba vykdyti mokėjimus už papildomas 1 lygio priemones tiek, kiek tai sumažintų jų bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą iki tokio lygio, kad jungtinio rezervo reikalavimas nebebūtų tenkinamas.

2. Nedarant poveikio priemonėms, nustatytoms pagal šios direktyvos 104 straipsnį ir Direktyvos 2014/59/EU II ir III skyrius, paskirtos institucijos reikalauja, kad įstaigos, netenkinančios jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuotų didžiausią galimą paskirstyti sumą pagal 4 dalį ir apie tą apskaičiuotą didžiausią galimą paskirstyti sumą praneštų kompetentingai valdžios institucijai.

Jeigu taikoma pirma pastraipa, kompetentingos institucijos draudžia bet kuriai tokiai įstaigai imtis bet kurio iš toliau išvardytų veiksmų tol, kol ji apskaičiuoja didžiausią galimą paskirstyti sumą:

a)  atlikti su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusius paskirstymus;

b)  nustatyti prievolę mokėti kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas arba mokėti kintamąją atlygio dalį, jeigu mokėjimo prievolė sukurta tada, kai įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo;

c)  vykdyti mokėjimus už papildomas 1 lygio priemones.

3. Kompetentingos institucijos draudžia įstaigai, kuri netenkina arba neviršija jungtinio rezervo reikalavimo, paskirstyti didesnes už pagal 4 dalį apskaičiuotą didžiausią galimą paskirstyti sumą, vykdydama bet kuriuos 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus veiksmus. ▌

4. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos apskaičiuotų didžiausią galimą paskirstyti sumą padaugindamos pagal 5 dalį apskaičiuotą sumą iš daugiklio, nustatyto pagal 6 dalį. Didžiausia galima paskirstyti suma mažinama bet kuriuo iš 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų.

5. Pagal 4 dalį daugintiną sumą sudaro:

a)  tarpinis pelnas, neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, neįskaitant jokių sumų, padarytų po bet kurio iš šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų;

pridėjus

b)  metų pabaigos pelną, neįskaitytą į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, neįskaitant jokių sumų, padarytų po bet kurio iš šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų;

c)  nepaskirstytą pelną, tarpinį ir metų pabaigos pelną, jau įtrauktą į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, tiek, kiek jie susidaro reguliariai, ir su sąlyga, kad:

i) pelno paskirstymas apribotas suma, kuri užkerta kelią įstaigai sumažinti savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą iki žemesnio jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio;

ii) įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ji gali gauti tokį pelną per 12 mėnesių nuo pažeidimo, ir

iii) kompetentinga institucija pritaria 142 straipsnyje nurodytam kapitalo apsaugos planui;

atėmus

d)  sumas, mokėtinas kaip mokesčiai, jeigu šios dalies a ir b punktuose nurodyti straipsniai nepaskirstomi.

6. Daugiklis nustatomas taip:

a)  jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas kuriam nors nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso pirmajam (tai yra žemiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0;

b)  jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas kuriam nors nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso antrajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,2;

c)  jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso trečiajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,4;

d)  jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso ketvirtajam (tai yra aukščiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,6.

Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio atkarpa apskaičiuojama taip:

 

 

„Qn“ rodo atitinkamo kvartilio eilės numerį.“;

(32)  Įterpiamas 141a straipsnis:

„141a straipsnis Jungtinio rezervo reikalavimo netenkinimas

1.  Laikoma, kad taikant 141 straipsnį įstaiga netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, jei jos turimų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma ir kokybė nėra tokia, kokios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas 128 straipsnio 6 dalyje apibrėžtas reikalavimas ir kiekvienas iš toliau nurodytų reikalavimų pagal:

a)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punktą ir reikalavimas pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

b)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punktą ir reikalavimas pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

c)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punktą ir reikalavimas pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

ca)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d ir da punktus ir reikalavimus pagal šios direktyvos 104a straipsnį;

d)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnį ir Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsnius.

Nuosavos lėšos, turimos siekiant patenkinti reikalavimus, nustatytus pagal 128 straipsnio 6 dalį, nenaudojamos norint patenkinti reikalavimus, apibrėžtus Direktyvos 2014/59/ES 45c, 45d ir 45e straipsniuose.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, nelaikoma, kad taikant 141 straipsnį įstaiga netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a)  įstaiga tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, apibrėžtą 128 straipsnio 6 dalyje, kartu tenkinant kiekvieną iš reikalavimų, nurodytų 1 dalies a, b ir c punktuose;

b)  128 straipsnio 6 dalyje apibrėžto reikalavimo, kartu su 1 dalies d punkte nurodytų reikalavimų netenkinimą išskirtinai nulėmė įstaigos negalėjimas nustatyti arba pakeisti įsipareigojimų, nebeatitinkančių tinkamumo arba terminų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b ir 72c straipsniuose;

c)  1 dalies d punkte nurodyti reikalavimai netenkinami ne ilgiau kaip 6 mėnesius.“;

ca)  nurodyta įstaiga yra ne G-SII.“

32a)  142 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

Jeigu įstaiga netenkina:

a)  jungtinio rezervo reikalavimo arba

b)  jungtinio koreguoto sverto koeficiento reikalavimo, sudaryto iš įstaigos specialaus koreguoto anticiklinio sverto koeficiento ir O-SII koreguoto sverto koeficiento,

ji parengia kapitalo apsaugos planą ir jį pateikia kompetentingai valdžios institucijai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to, kai nustato, kad ji netenkina to reikalavimo, nebent kompetentinga valdžios institucija leistų tai atlikti per ilgesnį 10 dienų neviršijantį laikotarpį.

Tokius leidimus kompetentingos valdžios institucijos suteikia tik atsižvelgdamos į konkrečią kredito įstaigos padėtį ir jos veiklos mastą ir sudėtingumą.

b)  2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

nuosavų lėšų padidinimo planas ir grafikas, siekiant visiškai tenkinti jungtinio rezervo reikalavimus, kurių įstaiga netenkina pagal 1 dalį.“

c)  3 dalis pakeičiama taip:

Kompetentinga valdžios institucija įvertina kapitalo apsaugos planą ir jį patvirtina tik tuomet, jei mano, kad įgyvendinus planą būtų galima pagrįstai tikėtis apsaugoti kapitalą arba jį pakankamai padidinti, kad įstaiga galėtų tenkinti jungtinio rezervo reikalavimą, kurio įstaiga netenkina pagal 1 dalį, per kompetentingos valdžios institucijos manymu tinkamą laikotarpį.

(33)  145 straipsnis papildomas j ir k punktais:

„j) 2 straipsnio 5a ir 5b dalių papildymo pagal jos turimą informaciją nustatant:

i)  ar įstaigos arba įstaigų kategorijos atitinka tose dalyse nustatytas sąlygas arba

ii)  ar įstaigos arba įstaigų kategorijos nebeatitinka tose dalyse nustatytų sąlygų;

k) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto sąrašo pakeitimų:

i)  išbraukiant įstaigas ar įstaigų kategorijas, jei atitinkamos įstaigos arba įstaigų kategorijos nebeliko;

ii)  atliekant būtinus pakeitimus, jei pasikeitė atitinkamos įstaigos arba įstaigų kategorijos pavadinimas.“;

(34)  146 straipsnio a punktas išbraukiamas;

(35)  161 straipsnis papildomas 10 dalimi:

„10. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, kaip įgyvendinami ir taikomi 104 straipsnio 1 dalies j ir l punktuose nurodyti priežiūros įgaliojimai, ir dėl to pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. “.

2 straipsnisPerkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [praėjus vieniems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo [praėjus metams ir 1 dienai nuo šios direktyvos įsigaliojimo]. Tačiau nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 13 ir 18 punktuose nustatytų Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsnių pakeitimų, taikomos nuo [praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnisAdresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas          Pirmininkas

(1)

  OL C 34, 2018 1 31, p. 5.

(2)

* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(3)

  OL C […], […], p. […].

(4)

  OL C, , p. .

(5)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(6)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(7)

  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(8)

  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(9)

  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Subjektai, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, atlygis, priežiūros priemonės bei įgaliojimai ir kapitalo apsaugos priemonės

Nuorodos

COM(2016)0854 – C8-0474/2016 – 2016/0364(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

23.11.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

19.1.2017

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Peter Simon

24.11.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

28.2.2017

25.4.2017

3.5.2017

11.12.2017

 

22.2.2018

 

 

 

Priėmimo data

18.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

5

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, David Coburn, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Gabriel Mato, Alex Mayer, Bernard Monot, Caroline Nagtegaal, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Anne Sander, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Cozzolino, Ashley Fox, Doru-Claudian Frunzulică, Syed Kamall, Alain Lamassoure, Thomas Mann, Luigi Morgano, Michel Reimon, Joachim Starbatty

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Christofer Fjellner, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Rupert Matthews

Pateikimo data

28.6.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

44

+

ALDE

Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Caroline Nagtegaal, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

Ashley Fox, Syed Kamall, Rupert Matthews, Stanisław Ożóg, Joachim Starbatty, Joachim Starbatty

ENF

Barbara Kappel

PPE

Burkhard Balz, Markus Ferber, Christofer Fjellner, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Esther de Lange, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Sirpa Pietikäinen, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Andrea Cozzolino, Jonás Fernández, Doru-Claudian Frunzulică, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Olle Ludvigsson, Alex Mayer, Luigi Morgano, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

5

-

EFDD

David Coburn, Bernard Monot

ENF

Gerolf Annemans, Marco Zanni

S&D

Alfred Sant

8

0

EFDD

Marco Valli

GUE/NGL

Marisa Matias, Martin Schirdewan, Miguel Viegas

VERTS/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Michel Reimon, Ernest Urtasun

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. liepos 23 d.Teisinis pranešimas