Procedūra : 2018/2024(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0247/2018

Pateikti tekstai :

A8-0247/2018

Debatai :

PV 04/07/2018 - 19
CRE 04/07/2018 - 19

Balsavimas :

PV 05/07/2018 - 6.11
CRE 05/07/2018 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0311

PRANEŠIMAS     
PDF 1203kWORD 128k
29.6.2018
PE 623.666v02-00 A8-0247/2018

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto

(2018/2024(BUD))

Biudžeto komitetas

Pranešėjas: Daniele Viotti

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PRIEDAS. BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO SĄLYGŲ 2018 M.
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 PRIEDAS. UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETAS
 PRIEDAS: PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. ŽUVININKYSTĖS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto

(2018/2024(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. gegužės 23 d. (COM(2018) 0600),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ir į jo dalinius pakeitimus, padarytus 2017 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 2017/1123(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2018 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Tarybos išvadas dėl 2019 m. biudžeto gairių (06315/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0247/2018),

2019 m. biudžeto projektas – didesnis solidarumas ir tvarios ateities kūrimas

1.  primena, kad savo 2018 m. kovo 15 d. rezoliucijoje Parlamentas nustatė šiuos 2019 m. ES biudžeto prioritetus: tvarus ekonomikos augimas, inovacijos, konkurencingumas, saugumas, kova su klimato kaita, perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos ir migracija, taip pat ragino skirti ypatingą dėmesį jaunimui;

2.  primena, kad 2019 m. biudžetas bus paskutinis dabartinės Parlamento kadencijos biudžetas ir dėl jo bus deramasi tuo pat metu, kai vyks derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir ES nuosavų išteklių reformos; taip pat primena, kad Jungtinė Karalystė įsipareigojo prisidėti ir dalyvauti vykdant 2019 m. bei 2020 m. Sąjungos biudžetus taip, lyg ji būtų likusi Sąjungoje po 2019 m. kovo mėn.;

3.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir mano, kad jis didele dalimi sutampa su Parlamento prioritetais; siekia ir toliau stiprinti pagrindines programas ir užtikrinti joms pakankamą finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2018 m., įsipareigojimų asignavimų padidėjo 3,1 proc. ir sumažėjo bendrų nacionalinių pajamų (BNP) dalis tiek įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu (1 proc., palyginti su 1,02 proc.), tiek mokėjimų asignavimų atžvilgiu (0,9 proc., palyginti su 0,92 proc.);

4.  palankiai vertina siūlymą didinti paramą programai „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), programai „Erasmus+“ ir programoms, kuriomis didinamas ES piliečių saugumas; tačiau atkreipia dėmesį į poreikį dar labiau remti MVĮ, kurios yra labai svarbios siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, bei skirti tinkamų išteklių ES pramonės skaitmeninimui ir skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio verslumo skatinimui, taip pat programoms, kuriomis remiamas jaunimas (konkrečiai, „ErasmusPro“); primena savo įsitikinimą, kad 2019 m. programos „Erasmus +“ biudžetas turi būti bent padvigubintas;

5.  apgailestauja dėl to, kad, palyginti su 2018 m. biudžetu, asignavimai ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų ir vidutinių įmonių programai (COSME) padidinti tik 2,3 proc. (numatyta 362,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų), o siūlomi mokėjimų asignavimai mažesni 0,6 proc.; primena, kad tai sėkminga programa, kurioje paraiškų teikėjų daugiau nei finansavimo gavėjų; pabrėžia, kad MVĮ yra svarbus užimtumo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo ES veiksnys ir Europos ekonomikos pagrindas ir kad jos geba skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą; primygtinai ragina, kad į tai, kaip vieną iš svarbiausių prioritetų, būtų atsižvelgta numatant pakankamą MVĮ programų finansavimą ir toliau didinant asignavimus COSME, atsižvelgiant į sėkmingą šios programos įgyvendinimą;

6.  palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą mažinant investicijų deficitą ES; ragina siekiant optimalios pusiausvyros tarp regionų ir sektorių , stiprinti socialinį ESIF vystymo aspektą, apimant inovacijas sveikatos priežiūros ir medicinos, socialinės infrastruktūros, aplinkos apsaugos, tvaraus transporto, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir energijos kaupimo infrastruktūros srityse; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos DFP iniciatyvos turi būti finansuojamos iš naujų asignavimų, o ne esamų programų sąskaita; taip pat pakartoja savo įsipareigojimą stiprinti programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kad, kiek įmanoma, būtų galima grąžinti lėšas, 2019 m. biudžete perkeltas iš šių programų ESIF veiklos plėtrai finansuoti;

7.  pažymi įsipareigojimą, susijusį su atnaujinta ES gynybos darbotvarke (per susitarimą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP), kuri būtų pirmasis etapas kuriant Europos gynybos fondą); mano, kad šis bendras įsipareigojimas padės siekti masto ekonomijos ir didesnio koordinavimo tarp valstybių narių ir įmonių, ir tai leis ES išlaikyti savo strateginę autonomiją bei tapti tikra pasauline veikėja;

8.  pažymi, kad Komisija pasiūlė 233 mln. EUR padidinti finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai, laikantis finansinio programavimo nuostatų; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas nesutiko su jokiu 2018–2020 m. papildomų asignavimų, gautų atlikus DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, sutelkimu į laikotarpio pradžią; laikosi nuomonės, kad biudžeto institucija visa apimtimi išlaiko savo prerogatyvas sprendžiant dėl visų programų finansavimo lygio (taip pat ir tų, kurios buvo įtrauktos į DFP laikotarpio vidurio peržiūrą); pabrėžia, koks svarbus nuoširdus bendradarbiavimas tarp institucijų ir ragina visus susijusius subjektus 2019 m. biudžeto sudarymo procedūros metu išsaugoti tarpusavio pasitikėjimą;

9.  išlieka įsipareigojęs kovoti su nedarbu, ypač jaunimo; šiuo atžvilgiu yra įsitikinęs, kad, nepaisant sudėtingų Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos socialinio fondo programos perprogramavimo aspektų, kai keičiamas Jaunimo užimtumo iniciatyvos paketas, Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti toliau stiprinama atsižvelgiant į poreikį didinti ES finansavimą socialinių teisių ramsčiui įtvirtinti; pripažįsta, kad visoje ES nėra tinkamai sprendžiama jaunimo nedarbo problema – jaunimo nedarbas vis dar didesnis nei 2007 m.; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, kovodamos su jaunimo nedarbu, nepakeistų savo politikos priemonių ir finansavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis, o naudotų jas papildomai; pabrėžia, kad profesinis mokymas ir gamybinė praktika – efektyvios jaunimo nedarbo problemos sprendimo priemonės; pabrėžia, kad judumas pagal programą „Erasmus Pro“ stipriai skatina lyginamąją analizę siekiant įgyvendinti geriausią praktiką;

10.  pabrėžia, jog 2019 m. sanglaudos politikos programos bus įgyvendinamos visu pajėgumu, ir pabrėžia Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamus asignavimus šioms programoms; palankiai vertina tai, kad paskirtos beveik visos 2014–2020 m. programas administruojančios institucijos; pažymi, kad nepriimtinas delsimas įgyvendinant veiksmų programas buvo didele dalimi susijęs su vėlyvu šių institucijų paskyrimu; ragina valstybes nares užtikrinti greitesnį programų įgyvendinimą, siekiant pasivyti tai, kas pradelsta, ir šiuo požiūriu kreiptis į Komisiją pagalbos;

11.  atkreipia dėmesį į ataskaitas dėl regioninės ir sanglaudos politikos veikimo Sąjungoje ir dėl ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria atsiliekantys regionai (tai nuolat rodė efektyvumo ir rezultatų trūkumus);

12.  konstatuoja, kad Komisijos pasiūlymas leistų 2019 m. pasiekti 20 proc. klimato išlaidų biudžete tikslą; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą kompensuoti mažesnius asignavimus pirmaisiais DFP metais; mano, kad šis pasiūlymas nepakankamas, nes tik 19,3 proc. viso 2014–2020 m. ES biudžeto bus skirta su klimatu susijusioms priemonėms, o tai neleis ES 2014–2020 m. pasiekti savo klimato aspekto integravimo tikslo (bent 20 proc.) ir tuo atveju, jei 2020 m. ji vėl skirtų tik 20 proc. savo biudžeto klimato apsaugai; apgailestauja dėl to, kad Komisija negalėjo pateikti biudžeto projektų, suderintų su įsipareigojimais ir tikslais, kuriuos šioje srityje 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatė Sąjunga; yra įsitikinęs, kad didžiulį potencialą turinčiose programose (pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonėje, Europos socialiniame fonde, Europos žemės ūkio garantijų fonde, Europos žemės ūkio fonde kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fonde arba LIFE+), vystant veiksmų planą turėti būti padaryta daugiau, nes pagal šias programas galima visų pirma investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius; primena pagrįstą Audito Rūmų kritiką dėl Komisijos taikytos metodikos ir ragina atsižvelgiant į tai ir šiuo atžvilgiu skubiai atlikti patobulinimus;

13.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą tobulinti biologinės įvairovės atsekamumo metodiką; vis dėlto nepritaria pasiūlymui bendras lėšas biologinei įvairovei sumažinti iki 8,2 proc., nes tai prieštarauja tikslui sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ir vykdyti jų gaivinimą iki 2020 m.;

14.  tiki, kad Sąjungos piliečių saugumo užtikrinimas ir migracijos bei pabėgėlių problemų sprendimas 2019 m. išliks pagrindiniais Sąjungos prioritetais; mano, kad labai svarbu išsaugoti išlaidas šiose srityse iki tokio lygio, kuris atitiktų migracijos ir pabėgėlių krizės Afrikos žemyne, ypač Sahelyje, taip pat Levanto šalyse ir Viduržemio jūros regione sukeltus poreikius; mano, kad siekiant valdyti migracijos srautus, ypač patvirtinus Dublino reglamento peržiūrą, būtinas valstybių narių tarpusavio solidarumas turi būti atspindėtas ES biudžete; pažymi, kad į 2019 m. biudžeto projektą įtrauktas Komisijos pasiūlymo poveikio biudžetui įvertinimas;

15.  pažymi, jog numatoma, kad keletas svarbių teisėkūros iniciatyvų, dėl kurių vyksta derybos arba kurios yra ankstyvo įgyvendinimo stadijoje (pavyzdžiui, Dublino reglamento peržiūra, atvykimo ir išvykimo sistemos įdiegimas ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema, Šengeno informacinės sistemos atnaujinimas bei iniciatyva dėl ES informacinių saugumo, pasienio ir migracijos valdymo sistemų sąveikumo), turės didelį poveikį 2019 m. biudžetui, taip pat pabrėžia, jog svarbu skirti tinkamą finansavimą, siekiant Sąjungos tikslų šiose srityse; ragina Komisiją pradėti atvirą ir iniciatyvų dialogą su biudžeto valdymo institucija dėl pirmiau nurodytų iniciatyvų, kad būtų galima prireikus ir vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai nedarant poveikio vykdomų teisėkūros procedūrų rezultatams pakoreguoti asignavimus;

16.  apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo dėl antrosios išmokų pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę dalies finansavimo; remia Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimą, tačiau, kaip ir Komisija pasiūlė 2018 m. kovo 14 d., mano, kad iš ES biudžeto programos finansavimui turėtų būti skirta 1 mlrd. EUR suma, o 2 mlrd. EUR apimties dvišalius įnašus turėtų skirti valstybės narės, siekiant palikti pakankamas maržas DFP specialiosioms priemonėms, skirtoms nenumatytiems įvykiams per paskutinius dvejus dabartinės DFP metus, taip pat kitų prioritetų finansavimui; taip pat tvirtina, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė šioje DFP yra nauja iniciatyva, todėl ji turėtų būti finansuojama iš naujų asignavimų; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškaus Parlamento prašymo visapusiškai dalyvauti sprendimų dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimo priėmimo procese, be kita ko, siekiant išvengti jos sukūrimo procedūros pasikartojimo, Parlamentas ir Taryba kol kas nevykdė derybų dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės antrosios dalies finansavimo; informuoja valstybes nares, kad Parlamentas turi visas teises atlikti savo, kaip Sąjungos biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį ir kad jis tai darys, kaip jau buvo pranešta prieš tai; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant humanitarinių skubos priežasčių, iki šiol Taryba nesugebėjo priimti bendros pozicijos dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės finansavimo;

17.  pažymi, kad 2019 m. biudžeto projekte palikta labai ribota arba nepalikta jokios maržos prie DFP viršutinių ribų pagal 1a, 1b, 3 ir 4 išlaidų kategorijas, nes esama DFP yra riboto lankstumo reaguoti į naujus iššūkius ir apimti naujas iniciatyvas; reiškia savo ketinimą kaip dalį pakeitimų proceso toliau panaudoti lankstumo nuostatas pagal peržiūrėtą DFP;

18.  išlieka susirūpinęs dėl galimo pakartotinio neapmokėtų sąskaitų susikaupimo dabartinės DFP laikotarpio pabaigoje; pažymi nedidelį 2,7 proc. mokėjimų asignavimų padidėjimą, palyginti su 2018 m. biudžetu, daugiausiai susijusį su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, Vidaus saugumo fondu ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemone; atkreipia dėmesį į siūlomą 19,3 mlrd. EUR maržą žemiau mokėjimų viršutinės ribos: ragina Komisiją išlikti budriai mokėjimų raidos atžvilgiu, kad biudžeto valdymo institucija galėtų laiku imtis reikiamų priemonių, siekiant išvengti neįprasto neįvykdytų asignavimų kaupimosi; yra įsitikinęs, kad ES patikimumas taip pat susijęs su jos gebėjimu užtikrinti pakankamą ES biudžeto mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų galima vykdyti prisiimtus įsipareigojimus;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

19.  pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2019 m. įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2018 m., pagal 1a pakategorę padidinami +3,9 proc. iki 22 860 mln. EUR; pažymi, kad didžiąja dalimi šį padidėjimą lemia programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, „Dideli infrastruktūros projektai“ ir programa „Erasmus+“, nes jų įsipareigojimų asignavimai atitinkamai padidėjo 8,5 proc., 36,4 proc., 7,8 proc. ir 10,4 proc.; vis dėlto pabrėžia, kad šie padidėjimai iš esmės atitinka finansinį programavimą, todėl nesudaro papildomų išlaidų;

20.  primena, kad su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusios programos (pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“) yra labai svarbios kuriant darbo vietas ir konkurencingumą Europoje; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į tai nustatant savo prioritetus; ragina užtikrinti tinkamą su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių programų finansavimo lygį; pabrėžia, kad, be kita ko, šioje srityje turėtų būti remiamos su ekonominiais ir finansiniais sunkumais susiduriančios valstybės narės;

21.  primena, kad tokios naujos iniciatyvos, kaip Europos strateginių investicijų fondas (I ir II), programa „WiFi4EU“ ir Europos gynybos pramonės plėtros programa, paskutinius keletą metų buvo finansuojamos kitų programų pagal 1a išlaidų pakategorę sąskaita (programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, GALILEO, ITER, „Copernicus“ ir EGNOS) ir pastarosioms programoms asignavimų perskirstymas turėjo didelės įtakos;

22.  pabrėžia, kad programa „Erasmus +“ tebėra pagrindinė jaunimo judumo visuose švietimo ir profesinio mokymo lygmenyse skatinimo programa ir ragina jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime; primena, kad turi būti dedamos administracinės pastangos padidinti prieigą prie programos „Erasmus +“ ir kad reikalavimus atitinkančių paraiškų kiekis gerokai viršija dabartinio biudžeto galimybes; todėl mano, kad programos „Erasmus +“ paketas turėtų tenkinti reikalavimus atitinkančią šios programos paklausą, ypač susijusią su mokymusi visą gyvenimą;

23.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į diskusijas dėl Europos solidarumo korpuso finansavimo, kurios patvirtina Parlamento nerimą, kad gali naujos iniciatyvos bus finansuojamos esamų, gerai veikiančių programų sąskaita; taip pat susirūpinęs atkreipia dėmesį į ankstesnio trišalio dialogo procedūros rezultatų sukeltą precedentą, nes jie nesuteikia aiškumo dėl iniciatyvos finansavimo šaltinių, paliekant galimybę atlikti patikslinimus per metinę biudžeto sudarymo procedūrą; tikisi, kad Komisija susitarimą įgyvendins taip, kad jis visapusiškai atspindėtų trišalio dialogo diskusijas ir susitarimo dvasią;

24.  palankiai vertina tai, kad pasiektame susitarime dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos finansavimo numatytas žymiai mažesnis programoms pagal 1a išlaidų pakategorę skirtų asignavimų sumažinimas nei pradžioje pasiūlė Komisija; vis dėlto yra susirūpinęs, kad Taryba regis linkusi daugiau dėmesio skirti maržų išlaikymui nei pakankamo finansavimo skyrimui jos įvardijamiems svarbiems prioritetams;

25.  palankiai įvertino 500 mln. EUR asignavimą 2019 ir 2020 m. Europos gynybos pramonės plėtros programai; pažymi, kad, remiantis Europos Parlamento tyrimų tarnybos vertinimais, dėl nepakankamo nacionalinių sektorių bendradarbiavimo šioje srityje ES kasmet netenka 10 mlrd. EUR; mano, kad gynyba yra aiškus pavyzdys, kaip būtų galima užtikrinti didesnį veiksmingumą perduodant Europos Sąjungai tam tikrus įgaliojimus ir veiklą, kuriuos šiuo metu vykdo valstybės narės, bei atitinkamus asignavimus; pabrėžia, kad tokiu būdu būtų galima įrodyti Europos pridėtinę vertę ir Europos Sąjungoje sumažinti bendrą viešųjų išlaidų naštą;

26.  palankiai vertina pasiūlymą sukurti Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę, kuri skatins diegti naujausią našiąją kompiuteriją ir duomenų infrastruktūrą bei padės vystyti jos technologijas ir prietaikas įvairiose srityse, o tai bus naudinga mokslininkams, pramonei ir viešajam sektoriui;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

27.  pažymi, kad visi 1b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimai sudaro 57 113,4 mln. EUR, t. y. 2,8 proc. didesni, palyginti su 2018 m. biudžetu; be to, pažymi, kad siūloma 47 050,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma yra 1,1 proc. didesnė nei 2018 m.;

28.  palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. programos įgyvendinamos beveik visu greičiu, ir pakartoja, kad ateityje reikia išvengti neįprasto neapmokėtų sąskaitų kaupimosi; taip pat palankiai vertina tai, kad dabar jau paskirta didžioji dauguma nacionalinių valdymo institucijų; ragina Komisiją ir valstybes nares išspręsti neišspręstus klausimus, kad įgyvendinimas vyktų sklandžiai;

29.  primena, kad dėl valstybių narių peržiūrėtų prognozių, Taisomajame biudžete Nr. 6/2017 mokėjimų asignavimai pagal 1b išlaidų pakategorę sumažinti 5,9 mlrd. EUR; nuoširdžiai tikisi, kad nacionalinės institucijos ir Komisija pagerino savo 2019 m. biudžeto mokėjimų poreikių sąmatas ir kad bus visiškai panaudota pasiūlyta mokėjimų asignavimų suma;

30.  pabrėžia, kad sparčios technologijų raidos laikotarpiu (be kita ko, dirbtinio intelekto srityje) atotrūkis tarp sparčiai besivystančių regionų ir atsiliekančių regionų gali didėti, jei struktūrinių fondų poveikis nebus stiprinamas efektyvumo reikalavimais;

31.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą finansuoti tolesnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą ir į tai, kad siūloma sutelkti 233,3 mln. EUR panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą; primena, kad didinant Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus asignavimus tuo pačiu metu turėtų būti skiriamos atitinkamos sumos iš Europos socialinio fondo (ESF); primena per taikinimo procedūrą dėl 2018 m. biudžeto Komisijos išsakytą įsipareigojimą greitai pasiūlyti persvarstytą Bendrųjų nuostatų reglamentą, siekiant integruoti 2018 m. finansavimo padidinimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai; pabrėžia, kad Komisija neįvykdė savo įsipareigojimo ir prašo jos išsamiai paaiškinti vėlavimo pasiūlyti persvarstytą Bendrųjų nuostatų reglamentą priežastis;

32.  įsipareigoja priimti naujus Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir ESF teisės aktus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos 2019 m. iš esmės padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamus asignavimus nepakenkiant kitoms programoms, įgyvendinamoms pagal ESF valstybėse narėse, potencialiai atleidžiant valstybes nares nuo jų prievolės skirti tiek pat asignavimų, kiek skiriama iš ESF, jaunimo užimtumo tikslui, laikantis griežtos sąlygos, kad pasiūlytais pakeitimais nebūtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms nevykdyti finansinių įsipareigojimų, kuriuos jos jau prisiėmė šioje srityje, ir kad jie nereikštų ES biudžeto asignavimų, skirtų kovai su jaunimo nedarbu, sumažinimo apskritai;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

33.  atkreipia dėmesį į pasiūlytus 59 991,1 mln. EUR įsipareigojimų (+1,2 proc., palyginti su 2018 m.), ir 57 790,4 mln. EUR mokėjimų (3 proc.) pagal 2 išlaidų kategoriją; pažymi, kad planuojamos EŽŪGF išlaidos 2019 m. sudaro 44 162,5 mln. EUR, o tai yra mažiau nei 2018 m. biudžete (-547,9 mln. EUR);

34.  pažymi, kad Komisija paliko 344,9 mln. EUR maržą iki 2 išlaidų kategorijos viršutinės ribos; atkreipia dėmesį į tai, kad šios maržos taikymą gali pagrįsti padidėjęs žemės ūkio rinkų kintamumas, kaip įvyko su Rusijos sankcijomis; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki viršutinių ribų likusi marža būtų pakankama siekiant reaguoti į bet kokias galinčias iškilti krizes;

35.  pažymi, kad kai kurios su Rusijos sankcijomis susijusios ir į 2018 m. biudžetą įtrauktos priemonės nebus pratęstos (pvz., vaisiams ir daržovėms, kai rinkos padėtis tebėra sudėtinga) ir kad pieno sektoriaus rinkoje vis dar kyla sunkumų; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti pateiktas spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą siekiant patikrinti realius žemės ūkio sektoriaus poreikius; pabrėžia, kad atvejų, kai pagal EŽŪGF reikia intervencijos rinkoje, išlieka nedaug ir jie sudaro palyginti nedidelę dalį EŽŪGF (5,9 proc.);

36.  pabrėžia, kad dalis jaunimo nedarbo problemos sprendimo yra susijusi su tinkamomis jaunimo rėmimo priemonėmis kaimo vietovėse; apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė didinti biudžeto eilutės jauniesiems ūkininkams;

37.  pabrėžia, kad EJRŽF įgyvendinimas įgauna pagreitį ir 2019 m. po lėto starto programavimo laikotarpio pradžioje turėtų būti įgyvendinamas visu pajėgumu; palankiai vertina laikantis finansinio programavimo nuostatų padidintus įsipareigojimus programai LIFE+ (+6 proc.); pažymi, kad Europos aplinkos agentūra (EAA) 2019–2020 m. prisiims papildomų įsipareigojimų dėl aplinkos stebėsenos ir ataskaitų teikimo, taip pat dėl CO2 emisijos iš sunkiųjų transporto priemonių patikros;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

38.  pažymi, kad 3 išlaidų kategorijoje siūloma numatyti iš viso 3 728,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, tai yra 6,7 proc. daugiau nei 2018 m., ir iš viso 3 486,4 mln. EUR, t. y. 17 proc. daugiau nei siūlyta praeitais metais, mokėjimų asignavimų; vis dėlto pabrėžia, kad šis padidinimas atliktas po kelerių metų finansavimo lygio mažinimo ir kad visas finansavimas tokioms skirtingoms pagrindinėms sritims, kaip migracija, sienų valdymas ar vidaus saugumas, vis dar sudaro tik 2,3 proc. visų siūlomų ES išlaidų 2019 m.; abejoja dėl pasiūlytos 281,2 mln. EUR įsipareigojimų sumos siekiant remti teisėtą migraciją į Sąjungą ir skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją bei stiprinti teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas, kuri yra 14,4 proc. mažesnė nei 2018 m.; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti šio sumažinimo priežastis;

39.  pažymi, kad ketvirtus metus iš eilės visos maržos iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos yra išnaudotos, tai įrodo, kad vertinant šiandienos situaciją, ES biudžetas nėra tinkamai parengtas sprendžiant ES patiriamus didelės apimties ir rimtumo dabartinės migracijos ir saugumo iššūkius; todėl palankiai vertina siūlymą pagal lankstumo priemonę mobilizuoti 927,5 mln. EUR dydžio įsipareigojimų asignavimų sumą;

40.  tikisi, kad 2019 m. kai kurių valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų sienoms toliau bus daromas didelis spaudimas, ir primygtinai ragina Sąjungą išlikti budrią dėl bet kokių būsimų nenuspėjamų poreikių šiose srityse; šiuo atžvilgiu ragina sustiprinti kontrolės prie išorės sienų priemones ir šiomis aplinkybėmis numatyti tinkamą finansavimą ir darbuotojų skaičių ES agentūroms, kurios sprendžia šiuos klausimus, ir dar kartą patvirtina, kad siekiant ilgalaikio tvaraus sprendimo reikia šalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis, taip pat stabilizuoti ES kaimynines šalis ir kad siekiant šio tikslo investicijos į migrantų ir pabėgėlių kilmės šalis yra nepaprastai svarbios;

41.  pažymi, kad priemonė, pagal kurią galimas skubios humanitarinės pagalbos teikimas Sąjungoje, baigs galioti 2019 m. kovo mėn.; ragina Komisiją, atsižvelgiant į išliekančius humanitarinius pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų poreikius kai kuriose valstybėse narėse, įvertinti, ar reikėtų šią priemonę aktyvuoti iš naujo ir papildyti jos finansavimą; atkreipia dėmesį į didesnio solidarumo poreikį tų šalių, į kurias atvyksta daugiausia prieglobsčio prašytojų, atžvilgiu; tuo pačiu metu pabrėžia, kaip svarbu turėti tolesnių finansavimo galimybių naudojantis skubios pagalbos mechanizmais pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), visų pirma toliau teikti paramą Graikijai; mano, kad finansinė parama taip pat turėtų būti suteikta Italijai; todėl ragina Komisiją nurodyti priežastis, paskatinusias šios paramos nesiūlyti; primena, kad Italija – tai vienintelė valstybė narė, kurioje didžioji gyventojų dauguma mano, kad narystė Europos Sąjungoje jiems nedavė naudos; apgailestauja dėl labai sumažintų įsipareigojimų asignavimų, skirtų antrajai PMIF sudedamajai daliai „Teisėtos migracijos į Sąjungą rėmimas, veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimas ir teisingų ir veiksmingų grąžinimo strategijų stiprinimas“;

42.  mano, kad atsižvelgiant į plataus masto saugumo problemas, apimančias besikeičiančias radikalizacijos formas, kibernetinius nusikaltimus, smurtą ir terorizmą, kurių atremti valstybės narės vienos nepajėgios, ES biudžeto lėšomis turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su saugumu susijusiais klausimais pasitelkiant sukurtas ES agentūras; šiuo požiūriu klausia, kaip šis didelės rizikos saugumo problemų kontekstas yra suderinamas su siūlymu žymiai sumažinti įsipareigojimų asignavimus (-26,6 proc.) Vidaus saugumo fondui (VSF); pabrėžia, kad išlaidos šioje srityje yra veiksmingos tik tuomet, kai pašalinamos Europos vidaus bendradarbiavimo ir tikslingo keitimosi informacija kliūtys, kartu visapusiškai taikant visas atitinkamas duomenų apsaugos nuostatas pagal ES teisės aktus; apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nepateikė pasiūlymo, kuris sudarytų sąlygas reikšti finansinį solidarumą ES lygmeniu teroro aktų aukoms ir jų šeimoms, ir ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų ir užtikrinti, kad tokia pagalba būtų nedelsiant teikiama;

43.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą persvarstyti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo teisinį pagrindą, kuris, kai tik bus priimtas, turės didelės įtakos dabartinės DFP paskutinių dvejų metų biudžetui – vien pagal 3 išlaidų kategoriją turės būti finansuojama 256,9 mln. EUR suma; atkakliai tvirtina, kad būtų logiška šį didelį pagrindinės Sąjungos politikos sustiprinimą finansuoti pasitelkiant naujas ir papildomas priemones; įspėja nesinaudoti asignavimų perskirstymu, kuris būtų atliekamas kitos vertingos, gerai veikiančios politikos ir programų sąskaita;

44.  dar kartą patvirtina stiprią Parlamento paramą Sąjungos programoms kultūros, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės srityse; palankiai vertina siūlymą didinti finansavimą programai „Kūrybiška Europa“; be to, atkakliai ragina skirti pakankamą finansavimą programai „Europa piliečiams“ ir Europos piliečių iniciatyvai, ypač besirengiant Europos Parlamento rinkimams;

45.  primena, kad Parlamentas remia teisių, lygybės, pilietybės ir teisingumo programas; pabrėžia, kad ES privalo išlaikyti savo įsipareigojimą užtikrinti moterų ir LGBTI teisių paisymą;

46.  teigiamai vertina tai, kad padidinti įsipareigojimų asignavimai, skiriami Maisto ir pašarų programai, nes jais turėtų būti sudarytos sąlygos Sąjungai veiksmingai valdyti visus sunkių gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų protrūkius, įskaitant paukščių gripo epidemiją, kuri pastaraisiais metais kilo keliose valstybėse narėse;

47.  ragina Komisiją skirti pakankamai biudžeto lėšų, kad būtų galima didinti informuotumą apie 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, pagerinti informavimo apie juos žiniasklaidoje veiksmingumą ir, visų pirma, išsamiau supažindinti su pagrindiniais kandidatais (vok. „Spitzenkandidaten“) ir kandidatais į Komisijos pirmininko postą;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma apskritai 11 384,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma padidinti finansavimą pagal 4 išlaidų kategoriją (+13,1 proc., palyginti su 2018 m. biudžetu); pažymi, kad šis padidinimas pirmiausia susijęs su antrosios dalies pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę finansavimu, dėl kurio Komisija siūlo mobilizuoti bendrąją įsipareigojimų maržą (1 116,2 mln. EUR); pažymi, kad dėl šio pasiūlymo nebeliktų maržos iki 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos;

49.  ragina valstybes nares teikti didesnes įmokas į Afrikos patikos fondą, fondą „Madad“ ir Europos darnaus vystymosi fondą, siekiant padėti stabilizuoti krizę regionuose, teikti pagalbą pabėgėliams ir skatinti socialinį bei ekonominį vystymąsi Afrikos žemyne ir Europos kaimynystės šalyse;

50.  lieka įsitikinęs, kad atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduriama ES išorės veiksmų srityje, reikia nuolat teikti finansavimą, kuris būtų didesnis nei dabartinis 4 išlaidų kategorijos lygis; laikosi nuomonės, kad naujos iniciatyvos turi būti finansuojamos naujais asignavimais ir kad turėtų būti panaudotos visos lankstumo galimybės; tačiau prieštarauja siūlymui pratęsti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, nes tai iš esmės apribotų kitų prioritetinių sričių finansavimo pagal 4 išlaidų kategoriją galimybes ir svarbų ES biudžeto vaidmenį teikiant pagalbą žmonėms bei skatinant pamatines vertybes;

51.  palankiai vertina didesnį finansavimą, skirtą migracijos projektams, susijusiems su centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu, taip pat šiek tiek padidintą finansavimą Europos kaimynystės priemonės rytinei daliai ir pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (DCI) į Vidurio Rytus perkeltus prioritetus; ragina skirti pakankamai finansinių išteklių Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), siekiant užtikrinti tęstinę pagalbą Palestinos pabėgėliams šiame regione ir atsižvelgiant į JAV sprendimą nemokėti savo įnašo agentūrai;

52.  palankiai vertina padidintą paramą regioniniams veiksmams Vakarų Balkanuose; tačiau mano, kad parama politinėms reformoms turėtų būti toliau spartinama; apgailestauja dėl numatytos didesnės paramos Turkijos politinėms reformoms (PNPP II) ir abejoja dėl jos suderinimo su biudžeto valdymo institucijos sprendimu sumažinti asignavimus pagal šią eilutę einamaisiais biudžetiniais metais; pakartoja savo poziciją, kurioje ragino, kad Turkijos valdžios institucijoms pagal PNPP II skirtos lėšos būtų teikiamos su sąlyga, kad bus pagerinta žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtis; ragina, kad asignavimai pagal šią eilutę, jei nedaroma pažanga šiose srityse ir atsižvelgiant į ribotą veiksmų laisvę, visų pirma būtų nukreipti pilietinės visuomenės veikėjams, siekiant įgyvendinti priemones, kuriomis būtų remiami su teisine valstybe, demokratija, žmogaus teisėmis ir žiniasklaidos laisvėmis susiję tikslai; palaiko bendrą Turkijos politinėms reformoms skirtų asignavimų mažinimo tendenciją;

53.  pabrėžia pastebimą 2019 m. biudžete numatytų sumų išorės veiksmų garantijų fondui, kurį administruoja Europos investicijų bankas (EIB), sumažėjimą, taip pat žymų planuotų dotacijų makrofinansinei paramai (MFA) sumažinimą dėl mažesnės nei anksčiau planuota EIB negrąžintų paskolų sumos, taip pat dėl žemesnio MFA paskolų išmokėjimo, palyginus su naujausiu finansiniu programavimu;

54.  dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė Briuselio konferencijose dėl Sirijos, patvirtindama ankstesnius prisiimtus įsipareigojimus; pritaria tam, kad būtų stiprinama Europos kaimynystės priemonė ir humanitarinė pagalba, kiekvienai sričiai skiriant po 120 mln. EUR siekiant 2019 m. įvykdyti įsipareigojimą;

55.  pakartoja, jog remia tai, kad ES strateginei komunikacijai būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis ir kibernetiniais išpuoliais, taip pat skatinti objektyvų Sąjungos įvaizdį už jos ribų;

5 išlaidų kategorija. Administravimas

56.  pažymi, kad 5 išlaidų kategorijoje išlaidos, palyginti su 2018 m. biudžetu, padidintos 3,0 proc. – iki 9 956,9 mln. EUR (+291,4 mln. EUR) įsipareigojimų asignavimų; pažymi, kad dėl ankstesnio biudžeto vykdymo padidėjimą didžiąja dalimi lėmė pensijų augimas (+116,7 mln. EUR), ir tai sudaro 20,2 proc. 5 išlaidų kategorijos išlaidų; pažymi, kad išlaidų dalis administravimui biudžete išlieka nepakitusi ir sudaro 6,0 proc. įsipareigojimų asignavimų;

57.   atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas integruoti visas galimybes sutaupyti ir racionalizuoti ne su darbo užmokesčiu susijusias savo biudžeto išlaidas; pažymi, kad Komisijos išlaidų augimą (+2,0 proc.) didžiąja dalimi lėmė savaiminis darbo užmokesčio išlaidų pritaikymas ir sutartiniai įsipareigojimai; taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos vidinį darbuotojų perskirstymą, siekiant įgyvendinti naujus prioritetus;

58.  pažymi, kad faktinė marža yra 575,2 mln. EUR iki viršutinės ribos po to, kai buvo kompensuota 253,9 mln. EUR suma, nes buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, mobilizuotas 2018 m.; mano, kad maržos nominalioji vertė yra svarbi, ir yra įsitikinęs, kad ji atspindi Komisijos pastangas, ypač įšaldant ne su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas; mano, kad tolesnės pastangos stabilizuoti arba sumažinti Komisijos administracines išlaidas galėtų lemti svarbių investicijų atidėjimą arba pakenkti tinkamam administracijos veikimui;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

59.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės siekiant nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais ir programomis; ketina tęsti subalansuoto bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketo, atspindinčio Parlamento politinius prioritetus, nustatymo procesą, atsižvelgiant į tinkamą ir laiku įvykdytą Komisijos išankstinį vertinimą; pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme kai kurių išlaidų kategorijų marža yra gana maža arba jos išvis nėra numatyta, ir ketina išnagrinėti būdus, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nesumažinant kitų politinių prioritetų;

Agentūros

60.  atkreipia dėmesį į asignavimų decentralizuotoms agentūroms padidinimą 2019 m. biudžeto projekte, t. y. +10,8 proc. (neskaitant asignuotųjų pajamų) ir +259 etatai; palankiai vertina tai, kad daugumos agentūrų biudžetai didėja, nors ES įnašas mažėja; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Parlamentas šiuo metu ieško galimybių toliau plėsti mokestinį decentralizuotų agentūrų finansavimą; su džiaugsmu pažymi, kad agentūroms (ESMA, „eu-LISA“ ir FRONTEX), kurioms suteiktos vadinamosios naujos užduotys, skirta daug daugiau asignavimų ir darbuotojų pagal etatų planą; ragina toliau teikti finansinę paramą agentūroms, kurios sprendžia migracijos ir saugumo problemas; mano, kad Europolas ir Eurojustas turėtų būti toliau stiprinami ir kad Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) turėtų gauti tinkamą finansavimą, kad galėtų būti pertvarkytas į Europos prieglobsčio agentūrą;

61.  pakartoja savo poziciją, kad sėkmingai pasiektas tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų skubią atvejo peržiūrą, įgyvendinant šią praktiką negauti numatyti rezultatai; mano, kad decentralizuotos agentūros turi būti vertinamos atskirai kiekvienu konkrečiu atveju; džiaugiasi, kad visos institucijos patvirtino tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijas;

62.  džiaugiasi, kad buvo sukurtos dvi naujos ES įstaigos, laikytinos decentralizuotomis agentūromis, – Europos prokuratūra ir Europos darbo institucija; pažymi, kad laukiant teisėkūros procedūros pabaigos Europos darbo institucijos finansavimui skirtos lėšos buvo perkeltos į rezervą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūros būstinė yra Liuksemburge, ir prašo jos dviem biudžeto institucijoms pateikti visą informaciją apie jos pastatų politiką, atsižvelgiant į Finansinį reglamentą; mano, kad naujų agentūrų kūrimui turi būti skiriami nauji finansiniai ištekliai ir etatai, tuo pačiu metu išvengiant bet kokio perskirstymo, nebent būtų aiškiai parodoma, kad kai kurios veiklos sritys naujoms agentūroms yra visa apimtimi perkeliamos iš Komisijos ar kitų esamų įstaigų, pvz., Eurojusto; pažymi, kad Eurojustas ir toliau yra kompetentingas nagrinėti finansinių interesų apsaugos bylas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos prokuratūra, ir kartu visapusiškai dalyvauja užtikrinant operatyvinę pagalbą valstybėms narėms kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, kibernetiniais nusikaltimais ir neteisėtu migrantų gabenimu; primena bendrame požiūryje naujai sukurtoms decentralizuotoms agentūroms išdėstytas nuostatas;

63.  tikisi, kad derybos dėl 2019 m. biudžeto bus grindžiamos principu, kad abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja kuo anksčiau pradėti derybas ir visapusiškai išnaudoti viso taikinimo laikotarpio trukmę, tuo pačiu metu užtikrinant tokį atstovavimo lygį, kuris sudarytų sąlygas tikram politiniam dialogui;

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(3)

OL L 163, 2017 6 24, p. 1.

(4)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0089.


PRIEDAS. BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO SĄLYGŲ 2018 M.

A.  Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2019 m. biudžeto procedūros datų:

1.  Komisija stengsis pateikti sąmatų suvestinę iki 2019 m. gegužės mėn. pabaigos;

2.  trišalis dialogas bus sušauktas liepos 12 d. ryte, prieš priimant Tarybos poziciją;

3.  Taryba sieks priimti savo poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui ne vėliau kaip 37-ą savaitę (trečią rugsėjo mėn. savaitę), kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

4.  Europos Parlamento Biudžeto komitetas stengsis balsuoti dėl Tarybos pozicijos pakeitimų ne vėliau kaip iki 41-os savaitės pabaigos (spalio mėn. viduryje);

5.  trišalis dialogas bus sušauktas spalio 18 d. ryte prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

6.  Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 43-ą savaitę (spalio 22–25 d. plenarinėje sesijoje);

7.  taikinimo laikotarpis prasidės spalio 30 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2018 m. lapkričio 19 d.;

8.  taikinimo komitetas susirinks lapkričio 7 d. ryte Europos Parlamente ir lapkričio 16 d. Taryboje ir gali prireikus dar kartą susitikti; taikinimo komiteto posėdžiai bus rengiami trišalio dialogo posėdžio (-ių) metu. Trišalį dialogą numatyta surengti lapkričio 7 d. ryte. Papildomas (-i) trišalis (-iai) dialogas (-ai) gali būti sušauktas (-i) per 21 dieną trunkantį taikinimo laikotarpį, be to, lapkričio 14 d. (Strasbūras).

B.  Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (19.6.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto

(2018/2024(BUD))

Nuomonės referentė: Marita Ulvskog

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad 2019 m. biudžetas turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ socialinėje ir užimtumo srityse nustatytų tikslų, kurių siekiant padaryta mažiausia pažanga, ir sėkmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, ypač kovojant su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu, didėjančia nelygybe, socialine atskirtimi ir skurdu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad 2019 m. biudžetas negali būti vertinamas neatsižvelgiant į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP);

2.  primena, kad stabilus ekonomikos atsigavimas ir tvarus augimas yra svarbiausi veiksniai kuriant deramo darbo vietas, kurios padėtų užtikrinti kokybišką užimtumą, didinant bendrą gerovę ir skatinant socialinę konvergenciją ir kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai turėtų būti veiksmingiau nukreipiami į darbo vietų kūrimą, integracinio augimo skatinimą, socialinės ir teritorinės sanglaudos puoselėjimą, struktūrinių reformų skatinimą, nelygybės mažinimą ir kvalifikacijos kėlimo priemonių bei mokymosi visą gyvenimą rėmimą; pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

3.  atkreipia dėmesį į poreikį teikti išteklius siekiant kovoti su skurdu, ypač vaikų skurdu, ir remti priemones, kuriomis sprendžiami pagrindinių vaikų poreikių, pvz., maisto tiekimo, būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros, klausimai;

4.  pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą finansavimą pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą numatytoms programoms ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama spręsti nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties problemas, ypač nepalankiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams skirtoms programoms, pavyzdžiui, Europos socialiniam fondui (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF), įvairioms Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) sritims, taip pat MVĮ kaip darbo vietų kūrimo šaltinio rėmimui ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (FEAD); todėl primygtinai reikalauja, kad 2019 m. biudžete šių programų ištekliai būtų realiai padidinti arba bent jau išliktų ankstesnių metų lygio;

5.  be to, pabrėžia, kad biudžeto eilutės, pagal kurias remiamas Europos socialinis dialogas ir priemonės, skirtos socialiniams partneriams, yra itin svarbios siekiant didinti socialinių partnerių dalyvavimą, pvz., Europos semestro procedūroje ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; todėl mano, kad labai svarbu užtikrinti minėtą finansavimą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo ateities galimybių stoka yra labai reali socialinė nepaprastoji padėtis kai kuriuose regionuose ir kad reikalingi novatoriški ir tiksliniai greitai įgyvendinami sprendimai siekiant konkrečios pažangos artimiausiu laikotarpiu; todėl tikisi, kad pagal 2019 m. biudžetą ir toliau bus matyti, jog esama didžiulių užmojų kovoti su jaunimo nedarbu;

7.  siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas plataus užmojo Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) skirtų asignavimų kiekio padidinimui 2019 m. nedarant poveikio jokioms kitoms valstybėse narėse pagal Europos socialinį fondą (ESF) įgyvendinamoms programoms, įsipareigoja skubiai priimti reikiamus JUI ir ESF reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, galbūt atleidžiant valstybes nares nuo jų įsipareigojimo skirti dalį jaunimo užimtumui pagal ESF numatytų asignavimų, laikantis griežtų sąlygų, kad pagal siūlomus pakeitimus valstybėms narėms nebūtų leidžiama nesilaikyti savo jau prisiimtų šios srities finansinių įsipareigojimų ir jie nelemtų bendro ES biudžeto asignavimų, skirtų kovai su jaunimo nedarbu, sumažinimo;

8.  pripažįsta, kad Jaunimo garantijų iniciatyva padėjo pasiekti pažangos kovos su jaunimo nedarbu srityje; vis dėlto pažymi, jog naujausi faktai rodo, kad Jaunimo garantijų iniciatyva neužtikrina norimų rezultatų ir numatyto tempo kai kuriose srityse dėl priežasčių, kurios susijusios ne su pačia iniciatyva, o su jos įgyvendinimu, daugiausia dėl nepakankamo kai kurių nacionalinių vyriausybių nenoro siekti kompromiso ir politinės valios stokos, per mažo socialinių partnerių bei regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo, abejotinos pasiūlymų kokybės arba dalyvių nesugebėjimo veiksmingai integruotis į darbo rinką pasibaigus pasiūlymo trukmei;

9.  ragina toliau stengtis gerinti JUI įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinant, jog darbo, švietimo ar mokymo pasiūlymai derėtų su dalyvių profiliais ir darbo rinkos paklausa, kad dalyviai galėtų gauti tvarias darbo vietas;

10.  prašo Komisijos pradėti įgyvendinti jaunimo užimtumo nepaprastosios padėties planą, kuris papildytų JUI, skiriant jam 500 mln. EUR biudžetą kaip paramą įgyvendinti kokybiškų darbo vietų kūrimo programoms, kuriomis būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir verslumo galimybės tuose ES regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis nei 40 proc.; pabrėžia, kad pagal šią sistemą turėtų būti finansuojamos inovacijos, kokybė ir geroji patirtis ir įvertinami tie projektai, kuriuos įgyvendinant sukuriamos aukščiausios kokybės ir tvariausios darbo vietos jaunesniems kaip 30 metų asmenims;

11.  pažymi, kad 2018 m. biudžete numatytų mokėjimų asignavimų iki šiol pakako valstybių narių mokėjimų prašymams patenkinti ir tikimasi, kad, atsižvelgiant į Komisijos prognozę, jie turėtų atitikti valstybių narių metinius poreikius, priešingai nei ankstesniais dabartinio programavimo laikotarpio metais, nes struktūrinės lėšos tada nebuvo įsisavintos taip greitai, kaip numatyta iš anksto; pabrėžia, kad dėl to 2019 m. biudžete reikia numatyti tinkamo dydžio mokėjimų asignavimus; pažymi, kad žemą lėšų įsisavinimo lygį iš dalies lėmė administracinės kliūtys; todėl ragina toliau mažinti administracines kliūtis siekiant pagerinti prieigą prie finansavimo;

12.  primygtinai ragina 2019 m. biudžete užtikrinti pakankamai įsipareigojimų ir ypač mokėjimų asignavimų Europos socialiniam fondui, nes prasideda šio fondo aktyvaus vykdymo laikotarpis ir valstybių narių mokėjimo prašymų padaugės;

13.  primena, kad valdant ir kontroliuojant struktūrines programas pirmenybė turi būti teikiama proporcingumo principui; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes įdiegti internetinę paraiškų teikimo sistemą, skirtą projektų vadovams, kuri labiau padėtų supaprastinti administracines procedūras;

14.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 06/2018, geriau nustatyti ir stebėti finansavimą, skirtą darbo jėgos judumui pagal EaSI ir ESF skatinti, taip pat užtikrinti papildomumą ir geresnį lėšų veiksmingumo stebėjimą, taigi ir jų veiksmingą bei efektyvų naudojimą;

15.  pakartoja, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra labai vertingos priemonės siekiant inicijuoti naują veiklą ar naujos krypties politiką; pabrėžia, kad keletas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto idėjų buvo sėkmingai įgyvendinta vykdant bandomuosius projektus ar parengiamuosius veiksmus; ragina teikti Parlamentui reguliarią ir išsamią naujausią informaciją apie įvairius Komisijos vykdomų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo etapus ir ragina Komisiją greitai įgyvendinti šiuos projektus ir veiksmus, ir laikytis numatyto jų turinio, dėl kurio sutarė ir kurį patvirtino Parlamentas ir Taryba;

16.  atkreipia dėmesį į svarbų visų užimtumo ir socialinių reikalų srities agentūrų (CEDEFOP, ETF, EUROFOUND ir EU-OSHA) indėlį sprendžiant daugelį užimtumo ir socialinių klausimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad agentūrų užduočių vis daugėja ir šias agentūras būtina aprūpinti reikiamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad, siekdamos remti ES teisėkūros ir politinius tikslus, jos galėtų įgyvendinti joms suteiktus įgaliojimus ir užtikrinti kuo geresnius rezultatus; pritaria tam, kad būtų įsteigta Europos darbo instituciją, kuri turėtų pradėti veikti 2019 m.; atkreipia dėmesį į poreikį suteikti papildomą finansavimą siekiant užtikrinti minėtos institucijos steigimui reikiamus finansinius išteklius ir kad tai negali būti padaryta perskirstant lėšas, skirtas kitoms užimtumo ir socialinių reikalų srities agentūroms;

17.  pakartoja savo susirūpinimą dėl didėjančio Airijos valstybės koeficiento neigiamo poveikio biudžetui ir dėl to kylančios vis didesnės rizikos, kad bus kenkiama fondo Eurofound finansiniam pajėgumui vykdyti savo įgaliojimus; tikisi, kad Sąjungos institucijos imsis veiksmų šiam poveikiui kompensuoti, kaip nurodyta pranešime dėl 2016 m. Eurofound biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pabrėžia, kad reikia skirti papildomų lėšų siekiant išlaikyti agentūros atliekamų mokslinių tyrimų lygį, ypač siekiant užtikrinti, kad bus atliekamas su Europos masto apklausomis susijęs darbas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

19.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

7

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Enrique Calvet Chambon, Ole Christensen, Michael Detjen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Czesław Hoc, Rina Ronja Kari, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Miroslavs Mitrofanovs, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Dennis Radtke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Claude Rolin, Siôn Simon, Romana Tomc, Yana Toom

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Heinz K. Becker, Rosa D’Amato, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Ivari Padar, Evelyn Regner, Anne Sander, Joachim Schuster, Michaela Šojdrová, Ivo Vajgl, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Malin Björk, Karoline Graswander-Hainz, Jytte Guteland, Angelika Mlinar, Keith Taylor

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, António Marinho e Pinto, Angelika Mlinar, Robert Rochefort, Yana Toom, Ivo Vajgl

GUE/NGL

Kostadinka Kuneva

PPE

Georges Bach, Heinz K. Becker, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Marek Plura, Dennis Radtke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Michaela Šojdrová, Romana Tomc

S&D

Guillaume Balas, Ole Christensen, Michael Detjen, Elena Gentile, Karoline Graswander-Hainz, Jytte Guteland, Javi López, Edouard Martin, Ivari Padar, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Evelyn Regner, Joachim Schuster, Siôn Simon

VERTS/ALE

Miroslavs Mitrofanovs, Keith Taylor

7

-

ECR

Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Kosma Złotowski

ENF

Dominique Martin

GUE/NGL

Malin Björk, Rina Ronja Kari, João Pimenta Lopes

3

0

EFDD

Laura Agea, Rosa D’Amato

NI

Lampros Fountoulis

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (21.6.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto

(2018/2024(BUD))

Nuomonės referentas: Ramón Luis Valcárcel Siso

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant kai kurių ES tikslų maisto saugumo, tvaraus ekonomikos augimo, gyvūnų gerovės, darbo vietų kūrimo, miškininkystės, klimato kaitos, inovacijų ir teritorinės bei aplinkosauginės pusiausvyros srityse svarbų vaidmenį vaidina tiek žemės ūkis, tiek kaimo plėtra; pabrėžia, kad žemės ūkis ir kaimo plėtra yra svarbi viso ES biudžeto dalis, ir pabrėžia, kad reikia nuolat finansuoti tas sritis; primena, kad išlaidos žemės ūkiui sumažėjo ir kad biudžeto sumažinimas BŽŪP gali turėti neigiamų padarinių, kurie gali pakenkti stebėsenos ir kontrolės procesams ir kelti grėsmę BŽŪP tikslų įgyvendinimui;

2.  pabrėžia, jog būtina, kad moksliniams tyrimams žemės ūkio maisto produktų sektoriuje skirtos lėšos, ypač lėšos iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, ir toliau būtų visiškai prieinamos siekiant skatinti inovacijas žemės ūkio sektoriuje;

3.  pasisako už žemės ūkio biudžeto stabilumą ir todėl griežtai nepritaria jokiam jo sumažinimui 2019 m., ypač atsižvelgiant į rimtas krizes ir kainų svyravimą, su kuriais žemės ūkio sektorius susidūrė pastaraisiais metais;

4.  ragina valstybes nares padidinti savo įnašus į Sąjungos biudžetą siekiant užtikrinti stabilumą ir užkirsti kelią būsimų žemės ūkio sektoriaus krizių galimybėms;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia teisingiau paskirstyti BŽŪP tiesioginę paramą valstybėms ir dideliems, mažiems ir vidutiniams ūkiams;

6.  pažymi, kad dažnos krizės ir didesnis kainų svyravimas rodo, kad žemės ūkiui reikia numatyti didesnį biudžetą;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamu laiku stebėti žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, kai reikia, skubiai ir veiksmingai reaguoti, tiesiogiai suteikiant ūkininkams galimybę kovoti su tokiu kainų svyravimu;

8.  pabrėžia, kad reikia pakeisti ilgalaikę ūkininkų pajamų mažėjimo tendenciją, pastebimą pastaraisiais dešimtmečiais;

9.  konstatavęs sunkumus, su kuriais susiduria gamintojai ieškodami naujų rinkų, reiškia susirūpinimą ir nusivylimą dėl Europos Komisijos sprendimo nuo 2018 m. birželio 30 d. panaikinti priemones, kuriomis remiami sektoriai, neigiamai paveikti Rusijos veto, nes tai iš esmės prilygsta šių sektorių baudimui už veiksmus, kurių jie negali kontroliuoti;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir toliau nuolat stengtis rasti naujų realizavimo rinkų;

11.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti naujas rinkas siekiant išsaugoti Europos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir padidinti jo atsparumą rinkos krizėms, kaip antai Rusijos embargo atveju; todėl ragina suteikti finansinę paramą naujoms rinkos galimybėms;

12.  ragina Komisiją priimti sprendimą pratęsti paramą, skiriamą dėl Rusijos paskelbto embargo, iki kol bus priimtas teisės akto projektas dėl 2019 m. biudžeto arba vėliausiai iki rudens taisomojo rašto;

13.  reiškia susirūpinimą dėl pasekmių biudžetui, kurių gali turėti 2019 m. biudžetui tebevykstančių derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos nesėkmė;

14.  atkreipia dėmesį į maisto produktų importo apimtį, kuri šiuo metu skiriama Jungtinės Karalystės rinkai ir kuri vėliau turės būti absorbuota bendrojoje rinkoje;

15.  ragina Komisiją remti tvarų, į ES rinkas orientuotą žemės ūkį ir skatinti saugių ir ekologiškų alternatyvų pesticidams naudojimą ir atitinkamai ragina Komisiją 2019 m. sustiprinti tokių alternatyvų paramos priemones;

16.  dar kartą pažymi, kad dabartinis krizės rezervas ir finansinės drausmės mechanizmas nelabai reikalingi ir vėl bus, atsižvelgiant į 2019 m. biudžetą, vien biurokratinė našta; pažymi, kad Europos žemės ūkis pastaraisiais metais patiria vis daugiau krizių; taigi ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti daugiamečio pobūdžio rezervą, nepriklausomą nuo tiesioginių išmokų, kuris padėtų spręsti perkaitusių rinkų ir didelių krizių problemas;

17.  nurodo, kad rinkos organizavimas turi padėti užtikrinti tikslinį kiekio valdymą siekiant išvengti produkcijos pertekliaus;

18.  ragina valstybes nares ir Komisiją 2019 m. stiprinti jaunųjų ūkininkų rėmimo priemones, skatinti kartų atsinaujinimą, kuris ir toliau yra nedidelis ir daro ilgalaikį poveikį Europos žemės ūkiui; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamą kartų atsinaujinimą, be kitų veiksnių, lemia tai, kad iš ūkininkavimo negaunama sąžininga ir patikimą grąža; todėl mano, kad svarbu supaprastinti ir sumažinti biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria jaunimas, ir propaguoti keliose valstybėse narėse sėkmingai įgyvendintus gerosios patirties pavyzdžius, kurie gali akivaizdžiai prisidėti prie kartų atsinaujinimo;

19.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į naujas technologijas ir inovacijas, kad Europos ūkininkavimas būtų konkurencingesnis ir ekologiškai tvaresnis; šiuo požiūriu ragina Komisiją parengti tokį žemės ūkio biudžetą, pagal kurį itin daug dėmesio būtų skiriama ūkininkų poreikiams ir politikos tikslams ir labiau atsižvelgiama į pažangią ir novatorišką praktiką, padedančią užtikrinti ES ūkininkavimo gyvybingumą ilguoju laikotarpiu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

1

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Karine Gloanec Maurin, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Zbigniew Kuźmiuk, Norbert Lins, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Giulia Moi, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Maria Gabriela Zoană, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Karin Kadenbach, Elsi Katainen, Anthea McIntyre, Momchil Nekov, Miguel Viegas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Krzysztof Hetman

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Ulrike Müller

ECR

Jørn Dohrmann, Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk, Anthea McIntyre

ENF

Philippe Loiseau

NI

Diane Dodds

PPE

Richard Ashworth, Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Karine Gloanec Maurin, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Maria Noichl, Marc Tarabella, Maria Gabriela Zoană

Verts/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

1

-

EFDD

John Stuart Agnew

7

0

ALDE

Jan Huitema

EFDD

Giulia Moi, Marco Zullo

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez, Miguel Viegas

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (7.6.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto

(2018/2024(BUD))

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad programos švietimo, jaunimo, kultūros ir pilietiškumo srityse ir toliau yra labai svarbios kaip horizontalios informuotumo apie mūsų bendrą Europos tapatybę didinimo priemonės;

2.  primena, kad, be kita ko, programa „Erasmus+“ gyvuoja 30 metų ir tebėra pagrindinė programa, pagal kurią skatinamas jaunimo judumas, – tai rodo gautų paraiškų, pagal kurias prašomos lėšos viršija turimas lėšas, skaičius; labai apgailestauja dėl to, kad 2019 m. biudžeto projekte siūlomo programos „Erasmus+“ finansavimo lygis yra gerokai mažesnis nei tikėjosi Parlamentas ir atspindima tik tai, kad programos „Erasmus+“ finansavimo lygis pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP) šiuo metu pasiekė aukščiausią tašką, o pagal persvarstytą DFP neužtikrinamos net likusios papildomos programos lėšos; primygtinai tvirtina, kad reikia padidinti finansavimą, visų pirma atsižvelgiant į tęstinį mokymą ir jaunimo sektorių, įskaitant neformalųjį švietimą, ir užtikrinti didesnes pažeidžiamų grupių, visų pirma, neįgalių jaunuolių, dalyvavimo galimybes; dar kartą ragina pagal būsimą DFP trigubai padidinti programai „Erasmus+“ skiriamas lėšas, atsižvelgiant į programos populiarumą ir tuo pačiu metu į jos poveikį kuriant Europos bendrumo jausmą bei gerinant jaunų programos „Erasmus+“ dalyvių įsidarbinimo perspektyvas;

3.  taip pat teigia, kad Europos solidarumo korpusui (dabartinis pavadinimas), dėl kurio šiuo metu vyksta derybos, reikia numatyti atskirą biudžeto eilutę ir nuosavus išteklius, kuriuos sudarytų buvusios Europos savanorių tarnybos lėšos pagal programą „Erasmus+“ ir papildomos lėšos, gaunamos tik iš nepaskirstytų maržų;

4.  pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ vertę remiant Sąjungos audiovizualinį ir kultūros sektorius; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad finansavimas atitiktų programos užmojus, visų pirma, kalbant apie paprogramę „Kultūra“, kuriai nuolat skiriamas nepakankamas finansavimas, ir todėl ją vykdant sunku pasiekti pakankamus sėkmės rodiklius, taigi nepateisinami ir kandidatų lūkesčiai; pabrėžia, kad žemas projektų sėkmės lygis yra nepakankamo finansavimo, kuris neatitinka didelių užsibrėžtų programos tikslų, pasekmė; mano, kad, sustiprinus programos „Kūrybiška Europa“ tarpsektorinę paprogramę, Komisijai galėtų atsirasti galimybė aktyviau kovoti su melagingomis naujienomis, tiek aktyviau didinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, tiek stiprinant sektorių dialogą; taip pat mano, kad reikėtų ir toliau naudotis Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės sąveika, be kita ko, užtikrinti kultūros ir kūrybos pramonei galimybę visapusiškai parodyti savo dvejopą naudą apsaugant ir pabrėžiant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, taip pat galimybę kurti kokybiškas darbo vietas ir skatinti tvarų augimą, inovacijų ir gamybos plėtojimą; primygtinai reikalauja, kad ESIF iš esmės finansiškai prisidėtų prie investicijų į švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sritis ir kad turėtų būti tinkamai remiami kultūros ir kūrybos sektoriai; pabrėžia, kad pritaikyta ir konkretiems sektoriams skirta parama yra būtina siekiant užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų pasinaudoti ESIF paskolomis;

5.  atkreipia dėmesį į susidomėjimą, kilusį 2018 m. paskelbus Europos kultūros paveldo metais; todėl ragina su Europos kultūros paveldo metais susijusius valdymo veiksmus bei priemones įgyvendinti ir po 2018 m., ir, be kita ko, numatyti tam skirtą finansavimą pagal kitas daugiametes programas, pvz., skirtas moksliniams tyrimams, išorės veiksmams, sanglaudai ir programos „Erasmus+“ kultūros paveldo skaitmeninimui ir įtraukimui į Skaitmeninio švietimo veiksmų planą skirtoms iniciatyvoms;

6.  ragina Komisiją atlikti visapusišką visos pagal biudžeto eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“ vykdomos veiklos peržiūrą, kurią reikės pateikti Parlamentui, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai ir kad kitoje DFP būtų užtikrinta tinkama visų veiksmų finansavimo pusiausvyra; primena, kad biudžeto eilutė „Žiniasklaidos veiksmai“ buvo numatyta siekiant finansuoti bendruosius piliečių informavimo apie Sąjungą veiksmus, kurių tikslas – didinti Sąjungos institucijų veiklos, priimtų sprendimų ir Europos integracijos etapų matomumą; todėl primygtinai ragina Komisiją finansuoti pagal šią eilutę vykdomą dabartinę veiklą, kuria siekiama kitų tikslų, pasinaudojant kitose atitinkamose biudžeto eilutėse numatytomis lėšomis; ragina 2019 m. skirti papildomų lėšų siekiant užtikrinti tinklo „Euranet Plus“ veiklą likusį DFP laikotarpį; tačiau pabrėžia, kad esamas tinklo trumpalaikio finansavimo modelis yra netvarus, ir ragina pagal būsimą DFP užtikrinti ilgalaikį finansavimą;

7.  atkreipia dėmesį į sėkmingus parengiamuosius veiksmus „Europos kultūrinių TV laidų subtitravimas visoje Europoje“, kurie šiuo metu įgyvendinami pagal projektą „ARTE Europa“ ir kuriems po 2018 m. nebebus skiriama ES biudžeto parama; pabrėžia, kad šis projektas suteikia galimybę transliuoti Europos kultūros laidas penkiomis (netrukus šešiomis) ES kalbomis, ir taip jas, naudodamiesi įvairiomis žiniasklaidos platformomis, savo gimtąja kalba gali žiūrėti apie 70 proc. ES piliečių; mano, kad šį projektą ypač gerai įvertino žiūrovai ir kad jis labai pagerina tarpvalstybinės prieigos prie Europos kultūrinio turinio galimybes ir skatina kultūrinius mainus; todėl ragina Komisiją toliau remti daugiakalbę prieigą prie kokybiškų programų daugeliui ES piliečių, įtraukiant subtitravimo iniciatyvą į esamą programą arba biudžeto eilutę, pavyzdžiui, į programą „Kūrybiška Europa“;

8.  atsižvelgdamas į rimtą su spaudos ir žiniasklaidos laisvės blogėjimu Europoje susijusią padėtį, ragina toliau užtikrinti Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro Florencijoje ir Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centro Leipcige veiklą likusiu DFP laikotarpiu ir 2019 m. šiam tikslui skirti papildomų lėšų; pažymi, kad vykdydami savo veiklą šie centrai puikiai papildo vienas kitą, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti ilgalaikį jų finansavimo pagrindą kitos DFP laikotarpiu, kad jie galėtų kuo savarankiškiau plėtoti savo veiklą kaip veiksmingos Europos žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimo priemonės ir teikti pavojingose situacijose atsidūrusiems žurnalistams atitinkamą pagalbą ir paramą;

9.  pabrėžia programos „Europa piliečiams“ vertę didinant piliečių supratimą apie Sąjungą ir ugdant pilietiškumo jausmą, taip pat jos teikiamą operatyvinę paramą Europos pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios Sąjungoje atlieka svarbų vaidmenį ir kurioms reikia tikslinės finansinės paramos; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą užtikrinti geresnį programos finansavimo lygį, pasinaudoti visomis esamomis priemonėmis siekiant padidinti projekto sėkmės rodiklį 2019 m., Europos Parlamento rinkimų metais, ir vėliau ir tuo tikslu garantuoti tinkamą finansavimo lygį; primena, kad sudarydama 2018 m. biudžetą Komisija, nepaisydama Parlamento prieštaravimo, sumažino programos „Europa piliečiams“ biudžetą 740 000 EUR, palyginti su finansinio programavimo dokumente numatyta suma, kad būtų galima paremti Europos piliečių iniciatyvą; taigi apgailestauja dėl to, kad, remiantis 2018 m. sausio mėn. Komisijos parengtu atnaujintu finansinio programavimo dokumentu, dar 2,5 mln. EUR (1,1 mln. EUR 2019 m. ir 1,4 mln. EUR 2020 m.) bus sumažintos programos „Europa piliečiams“ lėšos, kad būtų galima finansuoti peržiūrėtą Europos piliečių iniciatyvą, nes tai, kaip teigiama atnaujintame dokumente, numatyta pasiūlyme dėl naujojo Europos piliečių iniciatyvos reglamento; atkreipia dėmesį į tai, kad nei pačiame pasiūlyme, nei prie jo pridėtoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nepateikiama jokių nuorodų dėl poveikio programos „Europa piliečiams“ biudžetui; primena, kad Parlamentas privalo žinoti visus faktus, kai nagrinėja pasiūlymus dėl teisės aktų, ir primena Komisijai jos pareigą atskleisti šiuos faktus; pabrėžia, kad yra įsipareigojęs užtikrinti veiksmingą ir tinkamai finansuojamą programą „Europa piliečiams“, tvirtai prieštarauja siūlomam biudžeto mažinimui ir ketina anuliuoti tuos sumažinimus per 2019 m. ir 2020 m. biudžeto procedūras;

10.  primygtinai ragina Komisiją labiau susieti kultūros ir švietimo programas su finansavimu, teikiamu pagal kitas programas ir priemones, ypač Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus, ESIF ir programą „Horizontas 2020“; atsižvelgdamas į tai, primena, kad su kultūra ir švietimu susijusių projektų vertė 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. Europos regioninės plėtros fondo programavimo laikotarpiais sudarė ne mažiau kaip 11 mlrd. EUR;

11.  pabrėžia itin svarbų Jaunimo užimtumo iniciatyvos vaidmenį kovojant su jaunimo nedarbu; pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvai reikia skirti deramai tikslus atitinkantį finansavimą ir kad būtina užtikrinti didesnę Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos socialinio fondo ir valstybių narių nacionalinių biudžetų sąveiką;

12.  ragina Komisiją skirti pakankamai biudžeto lėšų, kad būtų galima didinti informuotumą apie 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, pagerinti informavimo apie juos žiniasklaidoje veiksmingumą ir, visų pirma, išsamiau supažindinti su pagrindiniais kandidatais (vok. „Spitzenkandidaten“) ir kandidatais į Komisijos pirmininko postą;

13.  atkreipia dėmesį į bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kaip priemonių, padedančių patikrinti veiksmus įvairiose Sąjungos politikos srityse ir pradėti naujas inovatyvias iniciatyvas, kurios galėtų tapti ilgalaikėmis Sąjungos priemonėmis, potencialą;

14.  primena, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos kelia itin didelių sunkumų Europos mokykloms, ypač atsižvelgiant į anglų kalbos skyriaus dydį (jam priklauso maždaug 21 proc. visų moksleivių) ir anglų kalbos kaip antrosios kalbos vyravimą (taikoma 61 proc. visų moksleivių 2016–2017 mokslo metais); teigiamai vertina iki šiol derybose pasiektą pažangą ir, visų pirma, laikinąjį susitarimą dėl pereinamojo laikotarpio, pagal kurį Jungtinė Karalystė liktų Europos mokyklų konvencijos šalis iki 2020–2021 mokslo metų pabaigos; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad lieka neišspręsti svarbūs biudžeto ir švietimo klausimai, susiję su mokymu anglų kalba kaip pirmąja kalba ilguoju laikotarpiu ir Europos brandos atestato tolesniu pripažinimu Jungtinėje Karalystėje, nepaisant susitarimo dėl išstojimo projekto 120 straipsnio nuostatų; primygtinai ragina Komisiją ir valdytojų tarybą pateikti Kultūros ir švietimo komitetui savo ilgalaikius planus, kaip bus sprendžiamos su „Brexit’u“ susijusios problemos;

15.  palankiai vertina pastarųjų metų pastangas spręsti mokėjimo vėlavimų problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei atitinkamos institucijos ir naudos gavėjai vėluoja baigti vykdyti sutartis ir jei vėluojama atlikti mokėjimus, kyla pavojus visapusiškam Komisijos programų įgyvendinimui; pažymi, kad kartu su įsipareigojimų asignavimais turi būti atitinkamai didinami mokėjimų asignavimai siekiant užtikrinti, kad mokėjimai būtų atliekami laiku;

16.  pabrėžia įtraukumo svarbą ir ragina Parlamento plenariniuose posėdžiuose numatyti vertimą į gestų kalbą;

17.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti migrantus ir pabėgėlius ir kad, suteikus jiems vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, mokytis, atlikti pameistrystę naujoje jų gyvenamosios vietos valstybėje ir susipažinti su unikalia jos kultūra, jie jaustųsi laukiamesni, lengviau integruotųsi ir persikeltų;

18.  pripažįsta gamtos ir kultūros paveldo socialinę vertę ir naudą, gaunamą pasinaudojant jų, kaip ekonomikos varomosios jėgos, potencialu;

19.  pabrėžia, jog svarbu spręsti socialinės atskirties klausimą ir įtraukti socialiai remtinus asmenis siekiant užtikrinti, kad jie turėtų visapusišką ir lygiavertę prieigą kultūros ir švietimo srityse.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

7.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Rupert Matthews, Luigi Morgano, John Procter, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Andrzej Zdrojewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Norbert Erdős, Sylvie Guillaume, Morten Løkkegaard, Martina Michels

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Flack, Gabriel Mato

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

María Teresa Giménez Barbat, Morten Løkkegaard

EFDD

Isabella Adinolfi

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Martina Michels

PPE

Andrea Bocskor, Norbert Erdős, Svetoslav Hristov Malinov, Gabriel Mato, Sabine Verheyen, Bogdan Andrzej Zdrojewski

S&D

Silvia Costa, Damian Drăghici, Giorgos Grammatikakis, Sylvie Guillaume, Petra Kammerevert, Luigi Morgano, Julie Ward

Verts/ALE

Jill Evans

0

-

4

0

ECR

John Flack, Rupert Matthews, John Procter

ENF

Dominique Bilde

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (20.6.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto

(2018/2024(BUD))

Nuomonės referentė: Malin Björk

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje nurodoma, kad vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis ES principas, todėl lyčių aspekto integravimas ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą biudžeto proceso metu tampa svarbiomis priemonėmis įtraukti šiam principui į ES politiką, priemones ir veiksmus siekiant padidinti lygybę, kovoti su diskriminacija ir padidinti aktyvų moterų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat ekonominėje ir socialinėje veikloje;

B.  kadangi nelygybė – didėjanti ES problema ir kadangi Sąjungos biudžetas vis labiau turi būti planuojamas skiriant reikšmingą įnašą socialinių teisių, galimybių naudotis visuotinės gerovės paslaugomis, ypač sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis, būstu ir deramų darbo sąlygų apsaugai ir plėtojimui, ypač daug dėmesio skiriant lyčių lygybės didinimui ir moterų ir mergaičių padėties gerinimui;

C.  kadangi stereotipai vis dar yra kliūtis moterims, taip pat ir darbo rinkoje; kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimas yra naudingas ir moterų įgalėjimui, ir ES ekonomikos vystymuisi;

D.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra Bendrųjų nuostatų reglamento pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ex ante sąlyga; pabrėžia, kad prie DFP pridėtose tarpinstitucinėse bendrose deklaracijose patvirtinama tai, kad į metines biudžeto procedūras bus įtraukti lyčių lygybės aspektai, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu visa Sąjungos finansinė programa prisideda prie lyčių lygybės didinimo (ir kaip užtikrina lyčių aspekto integravimą);

E.  kadangi moterų įgalėjimas, kaip įrodyta, padės užtikrinti ekonomikos augimą ir moterų verslumo potencialas yra neišnaudotas ekonomikos vystymosi ir darbo vietų kūrimo šaltinis; kadangi moterys kaimo vietovėse susiduria su ypatingais sunkumais kurdamos savo verslą, todėl ES biudžetas turi būti parengtas taip, kad juo būtų ženkliai prisidedama didinant lygias galimybes gauti informaciją, mokymus ir finansavimą;

F.  kadangi ekonominė nepriklausomybė yra itin svarbus veiksnys siekiant moterų emancipacijos; kadangi moterų užimtumo lygis ES vis dar yra neleistinai žemas ir būtina toliau didinti moterų ir mergaičių galimybes, visų pirma skaitmeninės ekonomikos srityje ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektoriuose, kad būtų pasiekta tikra lyčių lygybė, panaikinti lyčių stereotipai ir prisidedama prie ekonomikos augimo ir inovacijų;

G.  kadangi, nepaisant didėjančios IRT specialistų ir skaitmeninių profilių paklausos, skaitmeninėje srityje dirbančių moterų skaičius mažėja(1); kadangi, remiantis tuo pačiu tyrimu, daugiau skaitmeninį darbą dirbančių moterų galėtų padėti ES BVP padidinti 16 mlrd. EUR per metus; kadangi dėl nepakankamų skaitmeninių įgūdžių ir moterų vaidmens gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje pavyzdžių stokos moterys ir mergaitės neskatinamos dalyvauti technologijų sektoriuje; kadangi IRT sektorius turi didelį potencialą užtikrinti gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sudarant moterims sąlygas derinti darbą su vaikų priežiūra, nes esama galimybių dirbti nuotolinį darbą;

H.  kadangi maždaug viena iš trijų moterų nuo 15 metų amžiaus patiria fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, o apie smurto šeimoje atvejus ir vykdytojus ES vis dar dažnai nepranešama dėl baimės arba informacijos apie aukų teises trūkumo; kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) apskaičiavo, kad dėl intymių partnerių smurto prieš moteris patiriami nuostoliai ES galėtų siekti 109 mlrd. EUR per metus(2); kadangi smurtas dėl lyties prieš moteris ir mergaites, taip pat LGBTQI asmenis yra pagrindinių teisių pažeidimas, darantis poveikį visiems visuomenės sluoksniams; kadangi labai svarbu, jog, įgyvendinant Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, programa „Daphne“ ir toliau būtų kuo labiau pastebima; kadangi Komisija atsižvelgs į poreikį išlaikyti pakankamą finansavimo lygį, taip pat užtikrinti veiksmų tęstinumą ir finansavimo nuspėjamumą visose srityse, kurias apima konkretūs tikslai;

I.  kadangi ES vykdo prisijungimo prie Stambulo konvencijos procesą, nes tai yra būtinas žingsnis norint pagerinti ir sustiprinti savo veiklą smurto dėl lyties visoje Europoje panaikinimo srityje; kadangi vis dėlto kelios valstybės narės konvencijos neratifikavo;

J.  kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios pasaulyje paramos teikėjos, teikiančios virš 50 proc. visos pasaulio paramos vystymuisi; kadangi kitoms paramos teikėjoms sumažinus paramą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, taip pat moterų reprodukcinės sveikatos srityje reikia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės padidintų dabartinį finansavimą, ypač srityse, kuriose lyčių aspektas labai ryškus;

1.  pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turi tapti neatskiriama biudžeto procedūros dalimi visais jos etapais ir visose biudžeto eilutėse, o ne vien rengiant programas, kuriose poveikis lytims būtų akivaizdžiausias, siekiant, kad biudžeto išlaidos taptų veiksminga lyčių lygybės skatinimo priemone; pakartoja savo raginimą didinti išteklius, kad būtų užtikrintos moterų ir mergaičių teisės, skatinamas jų ekonominis nepriklausomumas ir sumažinta lyčių nelygybė, taip pat naudojant dabartines ES ir valstybių narių lygmens priemones, pvz., poveikio lytims vertinimus; ragina Komisiją ir Tarybą sistemingai sudaryti viešųjų išlaidų biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir integruoti lyčių aspektą į visas biudžeto išlaidų kategorijas, ypač derantis dėl kitos DFP;

2.  apgailestauja dėl to, kad lyčių aspektas nėra nuosekliai integruojamas į daugumą esamų ES programų, finansinių priemonių ir į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); todėl ragina Komisiją kitu programavimo laikotarpiu pakeisti padėtį siekiant užtikrinti tinkamą lyčių lygybei numatytų lėšų skyrimą;

3.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas pasinaudoti turimomis Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), LEADER+ ir „Horizontas 2020“ lėšomis; be to, ragina užtikrinti didesnę turimų priemonių sąveiką, siekiant paskatinti lyčių lygybę, gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kurti geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas visiems, vykdant konkrečią tikslinę politiką, kuria siekiama įgalėti moteris ir mergaites, ir teikiant švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, visų pirma lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugas, įskaitant visapusišką lytinį švietimą, konsultavimą, smurto dėl lyties ir seksualinio smurto aukų gydymą ir priežiūrą, taip pat ragina skirti didesnį tokių kokybiškų viešosios priežiūros paslaugų finansavimą;

4.  ragina skirti finansavimą programoms, kuriomis remiamas moterų verslumas ir jų patekimas į darbo rinką, įskaitant MVĮ, kurias įsteigė moterys ir kurioms vadovauja moterys – tai būtų viena iš programos COSME programos dalių, taip pat ragina užtikrinti moterų galimybes gauti paskolas ir nuosavo kapitalo finansavimą ir jas skatinti; ragina teikti paramą verslininkėms ir verslininkams, kurie vykdo priežiūros pareigas, nes toks verslumas yra ne tik sėkmingo profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo pavyzdys, bet taip pat padeda kurti naujas darbo galimybes ir rodyti pavyzdį, tokiu būdu visų pirma skatinant moteris praktiškai įgyvendinti savo projektus ir propaguojant moterų ekonominį nepriklausomumą bei emancipaciją;

5.  pabrėžia, kad reikia pritraukti daugiau moterų į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektorius; pabrėžia, kad reikia finansuoti programas, kuriomis daug dėmesio skiriama siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria moterys prisitaikydamos prie skaitmeninio amžiaus, taip pat siekiant šalinti didelį lyčių atotrūkį skaitmeninėje srityje, plėtojant moterų skaitmeninius įgūdžius ir užtikrinant kokybišką švietimą bei mokymą moterims bei mergaitėms, taip pat didinant informuotumą apie galimybes, kurias teikia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektoriai, įgyvendinant programas „Horizontas 2020“, „Erasmus +“, ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

6.  pakartoja savo raginimą, kad kiekvienam konkrečiam tikslui pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, taip pat atsižvelgiant į kitos DFP rengimą, būtų skirta atskira biudžeto eilutė siekiant padidinti skaidrumą, užtikrinti būtiną kiekvieno konkretaus tikslo finansavimą, ypač kai tai susiję su kova su smurtu dėl lyties bei seksualiniu priekabiavimu ir lyčių lygybės tikslu, ir kad kiekvienas iš šių tikslų būtų matomas, ypač daug dėmesio skiriant visuomenės informuotumo didinimui, nukentėjusių moterų informavimui apie jų teises ir joms skirtas paslaugas ir teikiant mokymą atitinkamiems specialistams; ragina skirti daugiau biudžeto lėšų moterų prieglaudoms, kurios teikia paslaugas moterims ir vaikams, patyrusiems smurtą dėl lyties ir smurtą šeimoje, kad būtų sustiprinta jų veikla prevencijos ir paramos aukoms bei jų įgalėjimo srityje;

7.  primygtinai reikalauja, kad įsipareigojimai įgyvendinti Stambulo konvenciją, kurie apima aukų apsaugos, nusikaltimo vykdytojų persekiojimo ir agentūrų bei institucijų paramos priemones, ir panaikinti smurtą dėl lyties prieš moteris ir mergaites, taip pat prieš LGBTQI asmenis, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą, būsimame ES biudžete taptų konkrečiais biudžeto įsipareigojimais ir rekomendacijomis;

8.  primena, kad labai daug į ES atvykstančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų yra moterys ir vaikai; pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF); todėl ragina ES ir valstybes nares įtraukti konkrečias priemones ir skirti pakankamai finansinių išteklių siekiant užtikrinti moterų pabėgėlių apsaugą nuo smurto per visą prieglobsčio suteikimo procedūrą, suteikiant kokybišką sveikatos priežiūrą, atskiras ir saugias miegojimo vietas, moterims skirtas sanitarijos vietas tranzito ir priėmimo centruose, sukuriant saugias erdves užtikrinant pakankamą skaičių darbuotojų moterų, taip pat teikiant informaciją apie teises ir pagalbos paslaugas, specialius tranzito ir priėmimo centrų darbuotojams skirtus mokymus dėl to, kaip nustatyti smurtą dėl lyties ir užkirsti jam kelią, ir remiant perkėlimo į Europos Sąjungą ir perkėlimo Europos Sąjungoje programas, kurios prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams sudarytų galimybes saugiais ir teisėtais būdais atvykti į Europą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, moterims, mergaitėms ir LGBTQI asmenims;

9.  ragina ES, teikiant ES paramą vystymuisi, propaguoti moterų teisių organizacijas, pilietinės visuomenės organizacijas, kurių veikla yra susijusi su lyčių lygybės klausimais ir kurios juos propaguoja, moterų teises, mergaičių įgalėjimą ir moterų atstovavimą sprendimų priėmimo procese; primena, kad nedelsiant reikia padidinti ES finansavimą, skiriamą lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, ir įtraukti valstybes nares, kad būtų sumažintas finansavimo spragos, kurią paliko JAV, vėl nustačiusi ir išplėtusi savo nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklę, poveikis;

10.  ragina ES padidinti biudžeto lėšas, skiriamas moterų teises skatinančioms pilietinės visuomenės organizacijoms finansuoti, siekiant stiprinti moterų teisių asociacijų Europoje ir pasaulio Pietų šalyse gebėjimus;

11.  ragina ES užtikrinti, kad būtų pasiekti jos lyčių aspekto integravimo paramos vystymuisi srityje tikslai ir užtikrinti nuoseklumą naudojant lyties žymenis ir paskirties kodus visose ES ataskaitose, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komitetą (DAC), kuris taip pat stebi lyčių lygybės tikslų įgyvendinimą teikiant oficialią paramą vystymuisi (OPV);

12.  primena apie svarbų Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vaidmenį ir konsoliduoto biudžeto poreikį siekiant rinkti duomenis ir įgyti patirtį lyčių lygybės srityje, įskaitant kovą su smurtu prieš moteris ir mergaites; ragina užtikrinti, kad EIGE biudžetas, personalo planas ir nepriklausomumas nekistų.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Margot Parker, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Maria Gabriela Zoană

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Inácio Faria, Lívia Járóka, Kostadinka Kuneva, Marc Tarabella, Mylène Troszczynski, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ivan Štefanec

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Kostadinka Kuneva, João Pimenta Lopes

PPE

Heinz K. Becker, José Inácio Faria, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Ivan Štefanec

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Maria Noichl, Pina Picierno, Liliana Rodrigues, Marc Tarabella, Julie Ward, Maria Gabriela Zoană

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Terry Reintke, Ernest Urtasun

5

-

ECR

Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Margot Parker

ENF

Mylène Troszczynski

PPE

Michaela Šojdrová, Anna Záborská

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Komisijos parengtas tyrimas „Moterys skaitmeniniame amžiuje“ (angl. Women in the digital age), 2018 m. kovo mėn.

(2)

Europos lyčių lygybės instituto dokumentas „Dėl smurto dėl lyties patiriami nuostoliai Europos Sąjungoje“ (angl. Estimating the costs of gender-based violence in the European Union), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2014 m.


PRIEDAS. UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto pirmininko Davido McAllisterio ir Užsienio reikalų komiteto pranešėjo Brando Benifei 2018 m. birželio 19 d. laiškas, adresuotas Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis

Vertimas

Ref.: D(2018)22136

Jeanui Arthuis,

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Tema:  AFET komiteto pastabos ryšium su pranešimu dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu biudžeto klausimais

Gerb. pirmininke,

Atsižvelgdami į Jūsų komiteto pranešimą dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto (2018/2024(BUD)), norėtume Jus informuoti apie Užsienio reikalų (AFET) komiteto prioritetus, susijusius su 2019 m. biudžetu.

Esame įsitikinę, kad ES privalo turėti pakankamai išteklių, kad galėtų visapusiškai išnaudoti savo, kaip pasaulinės veikėjos, potencialą. Dabartiniame pasaulyje, kur itin daug nestabilumo ir kyla vis daugiau grėsmių ir iššūkių, daugiau lėšų reikia skirti ES išorės veiksmams. Pripažįstame, kad išaugo įsipareigojimų asignavimai pagal 4 išlaidų kategoriją, tačiau didžia dalimi šį padidėjimą lėmė didesnis įnašas į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę. Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad pagal biudžeto projektą visiškai išnaudojamos 4 išlaidų kategorijos maržos. Todėl ES turės labai mažai veiksmų laisvės nenumatytų išorės krizių atveju. Parlamentas turi siekti garantijų, kad būtų įmanoma padidinti 4 išlaidų kategorijos lėšas esant neatidėliotiniems poreikiams.

Mes ir toliau didelę svarbą teikiame plėtros procesui ir atitinkamai finansinei paramai (potencialioms) šalims kandidatėms pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II). Ypač pabrėžiame, kad būtina skirti pakankamą finansavimą, kad būtų įgyvendintas 2018–2020 m. Vakarų Balkanų strategijos veiksmų planas pirmenybę teikiant teisinės valstybės ir regioninės integracijos paramai. Todėl apgailestautina, kad Komisija siūlo 10 mln. EUR sumažinti lėšas, skiriamas politinėms reformoms Vakarų Balkanuose. Kita vertus, ženklus įsipareigojimų asignavimų regioniniams veiksmams Vakarų Balkanų šalyse padidinimas yra teigiamas žingsnis siekiant Vakarų Balkanų strategijos tikslų.

Atsižvelgdami į tai, kad nuolat pastebimas regresas tokiose srityse, kaip antai, teisinė valstybė, demokratija ir pagrindinės teisės, todėl pagal sąlygiškumo principą pritariame tam, kad būtų atitinkamai sumažinta Turkijai skiriama suma, numatyta priemonėms, susijusioms su ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu vystymusi ir perorientavimu pilietinės visuomenės ir pagrindinių teisių labui.

Kalbant apie Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės antrąją finansavimo dalį pasakytina, kad Parlamentas turėtų primygtinai pabrėžti, kad būtina išlaikyti esamą įnašo proporciją (2 mlrd. EUR skiria valstybės narės, 1 mlrd. EUR skiriamas iš ES biudžeto), kaip numatyta 2018 m. kovo 14 d. Komisijos pasiūlyme. Siūlomą biudžeto projekte numatytą asignavimų sumą reikėtų peržiūrėti siekiant bendrą ES įnašą sumažinti iki 1 mlrd. EUR (atsižvelgiant į visas pagal 2018 m. biudžetą skirtas lėšas). Be to, turi būti užtikrinta, kad dėl bet kokio pagal 4 išlaidų kategoriją Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skiriamo įnašo nebūtų sumažintos esamoms programoms numatytos lėšos. Be to, Parlamentas primygtinai pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, kaip naudojamos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skiriamos lėšos, ir užtikrinti, kad lėšos būtų išmokamos visapusiškai laikantis jos teisinio pagrindo.

Paramos Rytų ir Pietų kaimyninėms šalims, kurios turi nepaprastai didelę strateginę svarbą ES, užtikrinimas – kitas svarbus AFET komiteto prioritetas. Mums susirūpinimą kelia tai, kad, kalbant apie Europos kaimynystės priemonės biudžetą, pasakytina, kad 2019 m. toliau bus juntamas didelis spaudimas. Šis spaudimas didėja, nes Europos kaimynystės priemonės lėšos naudojamos siekiant finansuoti pažado, duoto per Briuselio II konferenciją Sirijos krizės ir nuo konflikto nukentėjusių šalių klausimais, vykdymą ir numatoma papildomai skirti 100 mln. EUR su migracija susijusiems projektams pasitelkiant ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą (ES patikos fondas). Visiškai pritariame įsipareigojimams dėl Sirijos ir priemonėms, kurioms siekiama pašalinti pagrindines migracijos priežastis, tačiau jie neturėtų būti vykdomi kitų prioritetinių uždavinių kaimyninėse šalyse sąskaita. Deja, šie nauji įsipareigojimai yra tik iš dalies padengiami didinant lėšas, todėl mažinamas lėšos, numatytos pagrindinei pagal Europos kaimynystės priemonę remiamai veiklai. Primygtinai raginame Biudžeto komitetą spręsti šią problemą derybose dėl biudžeto.

AFET komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau teikti didesnę paramą Ukrainai ir Tunisui. Be to, reikėtų apsvarstyti paramos padėčiai stabilizuoti Libijoje finansavimą atsižvelgiant į naujausius politinius įvykius. Taip pat pažymime, kad reikia remti politines reformas Moldovoje ir Gruzijoje. Žinoma, primygtinai pabrėžiame, kad būtina tinkamai stebėti atitinkamose šalyse partnerėse vykdomas reformas ir jų pažangą. Be to, labai svarbu, kad ES parama Artimųjų Rytų taikos procesui, Palestinos Administracijai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose būtų didinama, be kita ko, atsižvelgiant į blogėjančią padėtį vietoje ir JAV sprendimą smarkiai sumažinti savo bendradarbiavimą.

Kalbant apie Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, pasakytina, kad reikėtų skirti daugiau lėšų žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus, apsaugai, be kita ko, pasitelkiant Žmogaus teisių gynėjų mechanizmą (ProtectDefenders.eu), kuris turėtų būti pajėgus veikti prognozuojamu būdu. Be to, norėtume, kad didesnė finansinė parama būtų skiriama trečiųjų šalių parlamentams, siekiant aktyviai remti ekspertinių žinių žmogaus teisių srityje plėtojimą šiose institucijose. Taip pat pakankamai lėšų reikia užtikrinti ES rinkimų stebėjimo misijoms.

Kalbant apie Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) biudžetą pasakytina, kad ir toliau bus juntamas didelis spaudimas, ir 2019 m. ši problema gali paaštrėti padidinus bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų skaičių. Be to, neatidėliotinoms priemonėms skirtoje biudžeto eilutėje numatytos lėšos sumažintos daugiau nei trečdaliu (10,1 mln. EUR), todėl sumažėtų lankstumas reaguojant į netikėtas krizes. Taigi šį sumažinimą reikėtų panaikinti ir atitinkamai padidinti BUSP biudžetą.

Taip pat pabrėžiame, kad svarbu toliau tvirtinti vystymosi ir saugumo sąsają pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), todėl raginame skirti papildomų lėšų ir jas panaudoti taikant dabartinės IcSP elementus.

Be to, palankiai vertiname tai, kad į 2019 m. biudžeto projektą įtraukta Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP). Pabrėžiame, kad dėl papildomų užduočių ES valstybės narės Sąjungos biudžetui turi skirti papildomų lėšų ir šios užduotys neturėtų būti finansuojamos kitoms politikos sritims skirtomis biudžeto lėšomis. Kartu su ES gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamaisiais veiksmais ši programa yra nepaprastai svarbi siekiant skatinti bendradarbiavimu grindžiamo pajėgumų plėtojimą ir stiprinti Europos gynybos pramonę. Taip pat pakartojame savo raginimą padengti Europos gynybos agentūros (EGA) administracines ir veiklos ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) išlaidas iš Sąjungos biudžeto.

Būtume labai dėkingi, jeigu į mūsų komiteto pasiūlymus būtų atsižvelgta per derybas dėl biudžeto.

Pagarbiai

David McAllister  Brando Benifei

Kopija pateikta  už 2019 m. ES biudžetą atsakingam pranešėjui Daniele Viotti


PRIEDAS. TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS

Tarptautinės prekybos komitetas

Pirmininkas

EXPO-COM-INTA D (2018) 24544

Daniele Viotti,

Pranešėjui dėl 2019 m. biudžeto

Biudžeto komitetas

Tema:  Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto

Gerb. D. Viotti,

Kaip Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto pirmininkas norėčiau Jus informuoti apie INTA komiteto prioritetus 2019 m. biudžeto atžvilgiu, dėl kurių INTA komiteto koordinatoriai susitarė 2018 m. birželio 20 d.

Visų pirma INTA komitetas mano, kad iš Europos Sąjungos biudžeto turėtų pakankamomis finansinėmis priemonėmis būti remiamas Komisijos sprendimas savo darbo programoje apibrėžti prekybą kaip vieną iš svarbiausių prioritetų. Prekyba yra ne tik galinga Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemonė, bet ir svarbi užsienio politikos priemonė, kuria užsienyje propaguojamos Europos vertybės. Prekyba taip pat yra priemonė, skirta geopolitinei padėčiai kaimyninėse šalyse stabilizuoti suteikiant geresnės ateities perspektyvą bei naujas rinkas vietos gamintojams. Ji taip pat yra tiesioginių užsienio investicijų šaltinis.

Su prekyba susijusi pagalba. ES teikia su prekyba susijusią pagalbą šalims partnerėms, pavyzdžiui, pagal pagalbos prekybai schemą. Patirtis rodo, kad nė viena šalis nesugebėjo pasiekti ilgalaikio ekonomikos augimo nedalyvaudama regioninėse ir pasaulinėse rinkose. Aktyvesnė prekyba didina gamybos efektyvumą, nes plėtojama specializacija ir dalyvaujama regioninėse ir pasaulinėse vertės grandinėse. Tinkamai vykdoma su prekyba susijusia pagalba gali būti prisidedama prie derybų pajėgumų stiprinimo ir gebėjimo nustatyti reguliavimo sistemą, kuri palengvintų prekybą. Teikiant su prekyba susijusią Sąjungos pagalbą, turi būti skiriama daugiau dėmesio paramai regionų vidaus prekybos augimui partnerių regionuose.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, jose sukuriama 85 % visų naujų darbo vietų, be to, jos yra pagrindinė priemonė socialinei sanglaudai ES skatinti. Biudžete daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama MVĮ skirta paramai, visapusiškai panaudojant esamas ES lėšas tarptautinimui remti.

Pripažįstama, kad MVĮ kuria ekonomikos tendencijas, o ne seka jomis. MVĮ taip pat daugiausiai prisideda prie ekonomikos augimo ir inovacijų. Šis įnašas turėtų būti pripažįstamas ES biudžete.

Prekybos susitarimai. Dabartinė ES prekybos derybų darbotvarkė yra platesnio užmojo nei kada nors anksčiau. ES neseniai užbaigė derybas su Japonija, Singapūru, Vietnamu bei Meksika ir tebevykdo derybas, be kita ko, su MERCOSUR šalimis, Indonezija, Čile, Australija, Naująja Zelandija ir Tunisu. Kad ši darbotvarkė būtų sėkminga, jai turėtų būti skirti tinkami ištekliai, kad būtų galima atlikti tarpinius ir ex post vertinimus, kaip trečiosios valstybės laikosi savo įsipareigojimų ES dėl kitų su prekybos susitarimais susijusių politikos klausimų, pavyzdžiui, dėl žmogaus ir darbo teisių bei aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimo. Reikia toliau atsižvelgti į pilietinės visuomenės reikalavimus didinti skaidrumą ir skirti pakankamai išteklių analizei ir dialogui su suinteresuotaisiais subjektais.

Vertybėmis grindžiama prekybos politika. Nors tarptautinės prekybos politika pirmiausia padeda skatinti abipusiškai naudingą ekonomikos augimą, ji taip pat padeda paremti kitas vertybes, kurias Europos Sąjunga propaguoja daugiašaliu lygmeniu (pavyzdžiui, pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant lygias lyčių teises, teisės viršenybę, tarptautinių darbo standartų įgyvendinimą ir aplinkos apsaugą). Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai turi būti visiškai privalomi ir vykdytini, o trečiųjų valstybių įsipareigojimams pagal bendrąją lengvatų sistemą reikia skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima atlikti stebėseną, palaikyti dialogą ir bendradarbiauti šiais klausimais.

„Brexit‘o“ sukurtos spragos užpildymas. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, jos, kaip valstybės narės, įnašai į ES biudžetą pagal kitą daugiametę finansinę programą nebebus mokami. Dar nenustatytas būsimas Jungtinės Karalystės finansinis įnašas, susijęs su jos bendradarbiavimu su ES. Bet kuriuo atveju dėl „Brexit‘o“ įplaukos gerokai sumažės. Siekiant sklandžiai pereiti nuo dabartinės ES politikos priemonių prie kitos daugiametės finansinės programos, 2019 m. biudžete reikės atsižvelgti į pasirengimą numatomam įplaukų nuostoliui. Tenka tikėtis, jog ES su Jungtine Karalyste sudarys priimtiną prekybos susitarimą. Toks sprendimas būtų naudingas abiem partnerėms.

Pagarbiai

Bernd Lange


PRIEDAS. BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės Ingeborgos Gräßle ir Biudžeto kontrolės komiteto nario Joachimo Zellerio 2018 m. gegužės 31 d. laiškas, adresuotas Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis

Vertimas

Tema:  Biudžeto kontrolės komiteto įnašas nustatant įgaliojimus trišaliam susitikimui biudžeto klausimais ryšium su 2019 m. biudžetu

Gerb. J. Arthuis,

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą nustatant įgaliojimus, susijusius su trišaliu dialogu biudžeto klausimais, atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus:

1.  mūsų komitetas yra labai susirūpinęs dėl to, kad, kaip ir ankstesniais metais, neįvykdytų įsipareigojimų lygis yra itin aukštas. Neįvykdyti įsipareigojimai pasiekė rekordinį lygį – 2016 m. pabaigoje jų suma buvo 238 mlrd. EUR (t. y. 72 proc. daugiau nei 2007 m.) ir prilygo 2,9 metų išmokų sumai, palyginti su 2,2 metų 2007 m. Mūsų komitetas pabrėžia, kad galutiniai neįvykdyti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 266,8 mlrd. EUR ir 2017 m. padidėjimas buvo didesnis nei tikėtasi, t. y. pasiekė 28,8 mlrd. EUR;

2.  mūsų komitetas pažymi, kad, visų pirma, dėl to, jog vėluota įgyvendinti programas per pirmuosius trejus dabartinės DFP metus, reikėjo atlikti įsipareigojimų asignavimų perkėlimą iš 2014 m. į daugiausia 2015 m. ir 2016 m. ir buvo atliekami maži mokėjimai 2016 m. (ir Sąjungos biudžeto įvykdymas dabartinės DFP 2014–2016 m. laikotarpiu tesiekė 7 proc.). Visgi pripažįstame, kad 2017 m. paspartėjo ESI fondų programų įgyvendinimas. Tikimės, kad ši tendencija tęsis 2018 m. ir 2019 m. Mūsų komitetas mano, kad reikėtų numatyti pakankamai lėšų tam, kad įgyvendinimo procesas vyktų sklandžiai;

3.  mūsų komitetas baiminasi, kad baigiantis dabartinei DFP ir pirmaisiais kitos DFP metais gali išaugti susikaupę neįvykdyti mokėjimai. Manome, kad norint finansuoti naują DFP reikės realistiškų biudžeto asignavimų, kad būtų galima finansuoti prognozuojamus neįvykdytus įsipareigojimus;

4.  mūsų komitetas pažymi, kad ES lėšos sudaro reikšmingą kai kurių valstybių narių išlaidų dalį ir, visų pirma, devyniose valstybėse narėse (Lietuvoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Estijoje ir Slovakijoje) su ESI fondais susiję neįvykdyti įsipareigojimai sudaro daugiau nei 15 proc. bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų;

5.  mūsų komitetas apgailestauja dėl to, kad išaugo finansinės rizikos poveikis ES biudžetui, nes prisiimti dideli ilgalaikiai įsipareigojimai, garantijos ir teisiniai įsipareigojimai; dėl šių įsipareigojimų ateityje būtina užtikrinti rūpestingą valdymą;

6.   mūsų komitetas baiminasi, kad, nepaisant aktyvaus specialiųjų priemonių (Neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir lankstumo priemonė) ir maržų naudojimo, likusių sumų, numatytų biudžeto eilutėse, gali nepakakti išlaidoms, susijusiems su netikėtais įvykiais, kurių vis dar gali nutikti iki 2020 m., finansuoti;

7.  mūsų komitetas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija sutelkė įvairius išteklius pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti, tačiau apgailestauja, kad ji nenustatė ataskaitų teikimo sistemos, pagal kurią galėtų teikti išsamias ataskaitas apie lėšų panaudojimą šioje srityje. Apgailestaujame dėl to, kad šiuo metu neįmanoma suprasti, kiek lėšų iš tikrųjų panaudota vienam migrantui ar pabėgėliui;

8.  mūsų komitetas primygtinai pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi būti tinkamai finansuojama ir turėti pakankamai personalo; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatytas Sąjungos įnašas iš viso sudaro 4 911 000 EUR; pažymi, kad šis asignavimas skirtas su Europos prokuratūros personalu susijusioms išlaidoms, infrastruktūros ir veiklos išlaidoms, taip pat veiklos išlaidoms, patiriamoms pradėjus kurti Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą, padengti; apgailestauja dėl to, kad numatyti tik 35 darbuotojų etatai, o tai reiškia, kad atskaičius prokuroro pavaduotojo pareigas (23), lieka tik 12 etatų, skirtų administracinėms užduotims atlikti; mano, kad tai nerealistiška;

9.  mūsų komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga vis labiau naudojasi finansinėmis priemonėmis, ir apgailestauja, kad įsteigus ESIF sukurtos ir naujos valdymo priemonės, kurių atžvilgiu ir toliau taikoma nepatenkinamo lygmens viešoji kontrolė, todėl prireikia atidesnės Europos Parlamento priežiūros;

10.  todėl mūsų komitetas ragina Komisiją:

a)  imtis priemonių, kad būtų griežtai stebima, kaip laikomasi taisyklių ir tvarkaraščių, susijusių su neįvykdytais įsipareigojimais;

b)  aktyviai padėti valstybėms narėms, kurios susiduria su sunkumais norėdamos laiku ir sklandžiai panaudoti turimas Sąjungos lėšas, pasinaudojant turimais techninės pagalbos ištekliais Komisijos iniciatyva;

c)  valdymo ir ataskaitų teikimo tikslais nustatyti tokį Sąjungos biudžeto išlaidų įrašymo į apskaitą būdą, kuris suteiktų galimybę pranešti apie visą finansavimą, susijusį su pabėgėlių ir migracijos krize;

11.  galiausiai mūsų komitetas primena, kad pagal peržiūrėto Finansinio reglamento projekto 247 straipsnį Komisija privalės ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų liepos 31 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, apimantį, visų pirma, ilgalaikę gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozę ateinančių 5 metų laikotarpiui.

Pagarbiai

Ingeborg Gräβle     Joachim Zeller

CONT komiteto pirmininkė    Pranešimo dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešėjas


PRIEDAS. APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETAS

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkės Adinos-Ioanos Vălean 2018 m. birželio 8 d. laiškas, adresuotas Daniele VIOTTI, Biudžeto komiteto pagrindiniam pranešėjui

Vertimas

Gerb. D. Viotti,

Remdamasi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto 2018 m. kovo 20 d. priimtu sprendimu, aš, kaip ENVI komiteto pirmininkė ir nuolatinė pranešėja biudžeto klausimais, norėčiau pateikti mūsų rekomendacijas dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2019 m. biudžeto projekto.

Apskritai norėčiau dar kartą ENVI komiteto vardu priminti, kad mes tvirtai įsitikinę, kad įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus klimato ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektų integravimas yra horizontalios svarbos dalykas visose ES politikos srityse. ES biudžeto lėšomis turi būti remiamas tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, be kita ko, darnaus vystymosi tikslų siekis ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas. Tik teikiant tinkamos apimties finansinę paramą bus galima sušvelninti klimato kaitą ir paskatinti perėjimą prie žiedinės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Be to, ES finansuojami projektai neturėtų daryti šiam perėjimui neigiamo poveikio. Šiomis aplinkybėmis labai apgailestaujame, kad esama rizikos, jog tikslas 2014–2020 m. skirti su klimato kaita susijusiai veiklai bent 20 pro. ES biudžeto nebus pasiektas. Todėl norėčiau pabrėžti, kad reikėtų dėti visas pastangas, kad 2019 m. biudžeto projekte būtų numatyti tinkamo dydžio asignavimai, kad būtų užtikrinta, kad iki 2020 m. pabaigos bus pasiektas su visu ES biudžetu susijęs tikslas. Be to, mes norėtume atkreipti dėmesį į naujausius pokyčius žaliojo ir tvaraus finansavimo srityje, nes tai papildoma galimybė skatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinę ekonomiką. Todėl svarbu nustatyti subalansuotą tvarių išteklių apibrėžtį.

Be to, norėčiau paraginti 2019 m. biudžete numatyti atitinkamą finansavimą siekiant užtikrinti ilgalaikę biologinės įvairovės apsaugą visoje ES. Kova su biologinės įvairovės nykimu, vienas iš svarbiųjų mūsų prioritetų, yra glaudžiai susijusi su klimato kaitos švelninimu. Todėl svarbu, kad biologinės įvairovės klausimai būtų įtraukti į kitas politikos sritis. Kalbant apie tinklo „Natura 2000“ finansavimą, pasakytina, kad reikėtų skirti pakankamas lėšas įvairiems projektams ir pasinaudoti įvairių finansavimo šaltinių sąveika. Be to, reikėtų pagerinti biologinei įvairovei panaudotų lėšų atsekamumo metodiką, ir, visų pirma, turėtų būti galima atsekti neigiamas išlaidas, nes toks lėšų naudojimas nesuderinamas su gamtos apsaugos tikslu.

Be to, skatindamos ekonomikos atsigavimą, valstybės narės turėtų aplinkai ir klimatui palankią politiką, priemones ir projektus traktuoti kaip galimybę gerinti visuomenės sveikatą, skatinti darbo vietų kūrimą bei ekonominį MVĮ augimą.

Sveikata pati savaime yra vertybė ir būtina sąlyga siekiant skatinti ekonomikos augimą visoje ES. Todėl labai svarbu, kad pagal kitą DFP būtų numatyta atskira sveikatai skirta programa. Visuomenės sveikata – ENVI komiteto prioritetas, todėl svarbu, kad, atsižvelgiant į darbą, vykdomą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir sveikatos technologijų vertinimo srityse, būtų numatytas ir deramas finansavimas, siekiant užtikrinti galimybę vykdyti plataus užmojo ES sveikatos politiką, kuria būtų skatinami ir papildomi valstybių narių veiksmai.

Aplinka, klimato kaita, visuomenės sveikata, civilinės sauga, vartotojų apsauga ir maisto bei pašarų sauga yra pagrindiniai ES piliečiams rūpimi klausimai. Todėl ENVI komiteto vardu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikėtų visapusiškai paisyti viršutinių ribų, dėl kurių susitarta daugiametėje finansinėje programoje, ir kad būtina ryžtingai atmesti bet kokius pakeitimus, dėl kurių sumažėtų atitinkamose biudžeto eilutėse suplanuotos lėšos. Taip pat norėčiau pabrėžti programų LIFE ir „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, kurį būtina išsaugoti ateityje, svarbą. Taip pat neturi būti nuošalyje paliktos mažesnės apimties programos ir susikoncentruota į didesniu visuomenės ir politikų dėmesiu besinaudojančias programas. Be to, naujiems aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srities bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, įtrauktiems į 2018 m. biudžetą, 2019 m. biudžete turėtų būti numatyti įsipareigojimų asignavimai, siekiant užtikrinti visapusišką jų įgyvendinimą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad mes esame ypač susirūpinę dėl biudžeto apribojimų, kuriuos patiria ES decentralizuotos agentūros, priklausančios mūsų komiteto kompetencijos sričiai. Nors šių agentūrų užduočių ir pareigų nuolat daugėja, daugumoje pastaraisiais metais, nepaisant darbo krūvio, gerokai sumažėjo darbuotojų skaičius. Esu įsitikinusi, kad šioms agentūroms turi būti skiriama daugiau, jei reikia, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jos galėtų įvykdyti savo įgaliojimus ir užduotis ir skatinti moksliškai pagrįstą požiūrį ES. Todėl aktyviai pritariame tam, kad vertinant individualius decentralizuotų agentūrų poreikius būtų tinkamai atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį.

Galiausiai, atsižvelgdami į Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikį biudžetui ir su tuo susijusias pasekmes ne tik jos teritorijoje esančioms agentūroms (visų pirma, Europos vaistų agentūrai), bet ir ES fondams ir programoms aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, raginame, kad atitinkami ištekliai būtų išlaikyti ir padidinti.

Panašų laišką išsiunčiau Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis.

Pagarbiai

Adina-Ioana Vălean


PRIEDAS: PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS

Jean ARTHUIS

Pirmininkas

Biudžeto komitetas (BUDG)

Europos Parlamentas

D(2018)21285

AA/ge

Strasbūras,

Tema:  ITRE įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto, prioritetai

Gerbiamas Biudžeto komiteto pirmininke, J. Arthuis’ai,

būdamas ITRE komiteto nuomonės referentas 2019 m. biudžeto klausimais ir atsižvelgdamas į būsimą trišalį dialogą biudžeto klausimais, šiuo raštu norėčiau informuoti jus apie ITRE komiteto prioritetus, susijusius su 2019 m. biudžetu.

Pirmiausia ITRE narių vardu norėtume padėkoti pranešėjui 2019 m. biudžeto klausimais Daniellei Viotti už apsikeitimą įžvalgiomis nuomonėmis su ITRE komitetu 2018 m. balandžio 24 d. ir už naudingą informaciją procedūriniais klausimais, kurią gavome iš BUDG komiteto sekretoriato.

Europos Parlamentas savo rezoliuciją dėl bendrųjų 2019 m. biudžeto rengimo rekomendacijų (2017/2286 (BUD)) priėmė 2018 m. kovo 15 d. Mes šias rekomendacijas išanalizavome ITRE komiteto vardu. Mums labai malonu, kad BUDG komiteto rezoliucijoje buvo atsižvelgta į daugumą mūsų pagrindinių 2019 m. biudžeto prioritetų, į kuriuos taip pat atkreipėme dėmesį kovo mėn. keisdamiesi nuomonėmis su D. Viotti.

Teigiamai vertiname tai, kad pagrindiniai ITRE susirūpinimą keliantys klausimai, pvz., ekonomikos augimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, konkurencingumas, skaitmeninimas, kova su klimato kaita ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos laikantis ES įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, įvardyti kaip 2019 m. biudžeto prioritetai, ir sutinkame su BUDG komitetu, kad ES biudžetas yra esminė priemonė siekiant tinkamai reaguoti į šiuos iššūkius. Todėl ITRE komitetas pakartoja BUDG komiteto raginimą padidinti biudžeto 1a išlaidų kategoriją, ypač tai pasakytina apie susijusias programas ir biudžeto eilutes, kurias išsamiau aptarsime toliau. Tai visų pirma svarbu atsižvelgiant į tai, kad Taryba 2018 m. biudžete gerokai sumažino šią išlaidų kategoriją.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos, atsižvelgiant į ES pramonės bazės perspektyvas, yra pagrindinės priemonės siekiant tvaraus ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų ir konkurencingumo pasaulinėse rinkose. Todėl Europos Sąjunga turėtų stengtis tapti lydere inovacijų ir revoliucingųjų technologijų srityje visuose Europos regionuose, kuriuose ji šiuo metu atsilieka. Šiuo atžvilgiu nerimą kelia tai, kad tik 25 proc. pateiktų kokybiškų pasiūlymų atrenkami finansavimui pagal programą „Horizontas 2020“ ir dėl šios priežasties finansavimui atrinktų pasiūlymų skaičius yra labai mažas. Tai rodo, kad ši sėkminga programa nėra pakankamai finansuojama. Mažiausiai finansavimui pagal programą atrinktų pasiūlymų yra programos biudžeto eilutėse: „Ateities ir naujos technologijos“, MVĮ priemonė, „Europa besikeičiančiame pasaulyje – įtrauki, inovatyvi ir mąstanti visuomenė“ ir „Prieiga prie rizikingo finansavimo“; visos šios programos biudžeto eilutės yra ypač svarbios siekiant užtikrinti lyderystę inovacijų srityje, įgyvendinti mokslinių tyrimų metu sukurtas inovacijas praktinėje verslo veikloje ir pasirengti pirmiau minėtiems iššūkiams. Todėl ITRE komitetas ypač palankiai vertintų, jei 2019 m. biudžete būtų padidintos atitinkamos biudžeto eilutės.

Pritariame Biudžeto komiteto požiūriui, kad MVĮ yra Europos ekonomikos stuburas. Jos taip pat yra pagrindinis kokybiškų ir tvarių darbo vietų šaltinis, o kartu su startuoliais, veiklą plečiančiomis įmonėmis ir vidutinės kapitalizacijos įmonėmis, gali būti inovacijų, pvz., ekologinių, variklis. Todėl pritariame jūsų raginimui sukurti palankią aplinką inovacijoms ir moksliniams tyrimams, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, taip pat šiuo tikslu padidinti COSME asignavimus.

ITRE komitetas taip pat teigiamai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama jaunajai kartai ir moterų verslumo rėmimui siekiant sukurti tvarų užimtumą visų visuomenės grupių atžvilgiu. Manome, kad tai yra svarbu siekiant visapusiškai išnaudoti Europos Sąjungos potencialą, todėl raginame Komisiją tokiose programose kaip „Horizontas 2020“ ir COSME numatyti didesnę paramą jauniems mokslininkams ir verslininkams bei mokslininkėms bei verslininkėms.

Energetikos politikos srityje ITRE komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu iki galo sukurti energijos vidaus rinką ir sujungti mūsų energetikos sistemas bei sumažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl manome, kad būtina pirmenybę teikti toms biudžeto sritims, kurios padeda siekti šio tikslo, visų pirma numatant tinkamą atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, išmetamųjų teršalų mažinimo, sektorinės paramos susiejimo, pažangiųjų tinklų ir kovos su energijos nepritekliumi projektų finansavimą, pvz., pasitelkiant ESIF techninę pagalbą ir programą „Horizontas 2020“. Be to, siekiant remti mūsų energijos ir dujų tinklų sujungimą ir energijos išteklių įvairinimą ir taip užtikrinti švarią, įperkamą ir saugią energiją visiems europiečiams, ITRE komitetas pabrėžia pakankamo bendro intereso projektų finansavimo, taip pat papildomų lėšų skyrimo ESIF techninei pagalbai svarbą siekiant kurti ir vykdyti bendrus projektus, susijusius su pažangiaisiais tinklais, energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąja energija. ITRE komitetas taip pat pabrėžia, kaip svarbu finansuoti Europos Sąjungos interesus atitinkančius atsinaujinančiosios energijos projektus (angl. RPEI).

Tais pačiais tikslais, taip pat siekiant didinti energetikos, transporto ir skaitmeninių tinklų sektorių paramos susiejimą, ITRE komitetas pabrėžia, kad EITP yra labai svarbi, todėl ragina numatyti daugiau lėšų jos 2019 m. biudžete.

Kaip nurodė BUDG komitetas, kova su klimato kaita ir mūsų ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra itin svarbūs, nes ES stengiasi pasiekti savo klimato tikslus ir JT tvarumo tikslus, taip pat įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Todėl ITRE komitetas teigiamai vertina BUDG komiteto raginimą optimizuoti klimato aspekto integravimo mechanizmą. Pakartojame, kad išlaidų tvariam vystymuisi ir kovai su klimato kaita tikslas dar nepasiektas, todėl remiame Biudžeto komiteto prašymą ne mažiau kaip 20 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams. Taip pat reikėtų numatyti pakankamą finansavimą tinkamam anglį intensyviai naudojančių ir daug anglies dioksido išskiriančių regionų pereinamajam etapui užtikrinti.

Pripažįstame ESIF ir jo išplėtimo svarbą ir naudą ir atkreipiame dėmesį į jūsų pareiškimą, kad jis turėtų būti tobulinamas taip, kad būtų pasiekta didesnė geografinė aprėptis ir skatinamas vystymasis visuose regionuose. Vis dėlto, kadangi programa „Horizontas 2020“ ir ESIF yra esminės priemonės siekiant įgyvendinti ES prioritetus, ITRE komitetas siūlo atstatyti biudžeto eilutes šioms programoms, kurioms ESIF garantijos fonde numatytas finansavimas buvo sumažintas. Tai būtų galima padaryti panaudojant visas pagal dabartinį DFP reglamentą galiojančias finansines priemones. Šiuo atžvilgiu ITRE komitetas primena per derybas Parlamento prisiimtą įsipareigojimą dėl ESIF riboti minimalų neigiamą poveikį šioms dviem programoms. Atkreipiame dėmesį į BUDG komiteto bendrą poziciją, kad nauji prioritetai turi būti finansuojami skiriant naujus asignavimus.

Atsižvelgdami į šiuos argumentus, atkreipiame dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos saugumo uždavinys turi būti sprendžiamas pasitelkiant Parlamento patvirtintą Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP). Pritariame BUDG komiteto pozicijai finansuoti šią programą naudojant tik finansinius išteklius, gautus iš nepaskirstytų sumų, arba specialias priemones, taip pat pakartojame, kad EGPPP neturėtų jokios įgyvendinamos programos.

Be to, skaitmeninimas yra pagrindinis ITRE komiteto sprendžiamas klausimas siekiant užtikrinti, kad mūsų visuomenė ir ekonomika atitiktų ateities poreikius. Šiuo tikslu svarbu baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką. Todėl ITRE komitetas ragina iniciatyvai „WIFI4EU“ skirti pakankamai finansinių priemonių ir primygtinai prašo įsipareigoti šiai iniciatyvai 2017–2019 m. skirti 120 mln. EUR.

Be to, ITRE komitetas teigiamai vertina jūsų susirūpinimą dėl pakankamo agentūrų finansavimo, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų tinkamai įgyvendinti ES teisėkūros prioritetus. Taip pat pabrėžiame, kad 5 proc. mažesnis darbuotojų skaičius ir darbo vietų perskirstymo fondas nebus numatyti kitame biudžete. Todėl ITRE komitetas pritaria pozicijai, kad agentūroms skirti ištekliai nebeturi būti mažinami. Be to, primename savo poziciją, kad agentūrų, kurioms skiriama daugiau arba naujų užduočių, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai turėtų būti atitinkamai padidinti. Todėl, kadangi dabartiniais teisės aktais agentūroms ACER ir ENISA skirta daugiau užduočių, ir tikėtina, kad EERRI biurui bus skirta daugiau užduočių, pritariame tam, kad jų darbuotojų skaičius ir biudžetas būtų padidintas. ITRE komitetas ne kartą pabrėžė poreikį praplėstus įgaliojimus papildyti atitinkamai didesniais ištekliais. Nuolatinis išteklių trūkumas labai kenkia agentūrų gebėjimui įgyvendinti joms pagal teisės aktus suteiktus įgaliojimus. Kadangi GNSS agentūra kovoja su didėjančiu iššūkiu užtikrinti kibernetinį saugumą, ir kadangi tikėtina, jog dėl užsakomųjų paslaugų šioje opioje srityje kils interesų konfliktai, ITRE komitetas taip pat mano, kad reikia padidinti šios agentūros žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

Be to, ITRE komitetas džiaugiasi, kad Jungtinė Karalystė įneš savo indėlį ir dalyvaus rengiant 2019 ir 2020 m. biudžetus taip tarsi ji nebūtų išstojusi iš ES. Todėl manome, kad 2019 m. biudžetui, taigi ir ITRE kompetencijai priklausančioms programoms „Brexit’as“ neturės jokio tiesioginio poveikio.

Galiausiai ITRE komitetas sutinka su BUDG komitetu dėl , kad pakankamų finansinių išteklių poreikis didėja ir yra labai svarbus atsižvelgiant į tai, kad dabartinė DFP netrukus baigsis ir kad dėl šios priežasties daugiametės programos bus įgyvendinamos sparčiau.

Būtume labai dėkingi, jeigu BUDG komitetas, rengdamas savo trišaliam dialogui skirtą pranešimą dėl įgaliojimų, galėtų apsvarstyti mūsų prioritetus ir iškeltus klausimus. Tikimės, kad per visą 2019 m. biudžeto ciklą ir vėliau mūsų komitetai toliau bendradarbiaus.

Pagarbiai

Jerzy Buzek            Jens Geier  

ITRE pirmininkas          ITRE nuomonės referentas

              2019 m. biudžeto klausimais

Kopija: Daniele Viotti, pranešėjas 2019 m. biudžeto klausimais


PRIEDAS. VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

CM/ds

D(2018)19768

Jeanui Arthuis,

Biudžeto komiteto pirmininkui

WIC M02024

Tema:   Laiško forma pateikiama nuomonė dėl liepos mėn. trišalio dialogo dėl biudžeto

Gerb. pirmininke,

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas ragina Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl įgaliojimų derėtis dėl 2019 m. biudžeto įtraukti šiuos pasiūlymus:

IMCO norėtų priminti, kad gerai veikianti bendroji rinka, kurioje vyksta netrukdomas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas, yra svarbus veiksnys, lemiantis ekonomikos augimą ES, skatina jos pramonės konkurencingumą, palaiko kokybiškų darbo vietų kūrimą ir padeda gerinti piliečių gyvenimo lygį. Dar ir šiandien nepagrįstos kliūtys laisviems produktų ir paslaugų mainams, nepakankamas galiojančių taisyklių vykdymo užtikrinimas, žemas tarpvalstybinių viešųjų pirkimų lygis ir nepakankama politinė parama struktūrinėms reformoms riboja įmonių (ypač MVĮ) ir piliečių galimybes, dėl to mažėja darbo vietų skaičius ir nepagrįstai didelės kainos.

Todėl IMCO laikosi nuomonės, kad tinkamas Sąjungos biudžeto dalyvavimas remiant veikiančios vidaus rinkos sukūrimą ir veiksmingą vartotojų apsaugą, turi lemiamą svarbą, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai skaitmeninėje eroje keičiasi ekonominė veikla. Pagal Komisijos bendrosios rinkos strategiją ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją IMCO ragina 2019 m. biudžete tinkamai finansuoti toliau nurodytus pagrindinius elementus:

1. Vartotojų apsaugą

Sveika vartotojų aplinka – pagrindinis bendrosios rinkos sukūrimo ir visos Europos ekonomikos augimo veiksnys. ES vartotojų apsaugos teisės aktai suteikė nuspėjamumą ir pasitikėjimą piliečiams ir įmonėms daugelyje sričių, pavyzdžiui, keleivių teisių, vartotojų teisių, kovos su nesąžininga komercine veikla, nesąžiningų sutarties sąlygų, produktų klastojimo ir dvejopos produktų kokybės srityse.

Tačiau su vartotojais susiję politikos uždaviniai išlieka aktualūs tiek skaitmeninėse, tiek fizinėse srityse. Europos rinkoje vis dar yra nesaugių ir reikalavimų neatitinkančių produktų, todėl rinkos priežiūra turi būti geriau koordinuojama ir veiksmingesnė. Kalbant apie bendrąją skaitmeninę rinką, svarbu didinti vidutinio vartotojo švietimo ir sąmoningumo lygį, taip pat pritaikyti vartotojų teises prie technologijų pokyčių. Todėl IMCO norėtų, kad būtų užtikrinta, kad 2019 m. vartotojų apsaugai būtų skiriamas tinkamas finansavimas, atsižvelgiant į tai, kad svarbūs teisės aktai toje srityje turėtų įsigalioti 2018 m. arba 2019 m. – tarp jų yra:

•  „Direktyva dėl prekių pirkimo-pardavimo sutarčių COM (2015)0635 – COM (2017)0637 2015/0288 (COD) IMCO/8/05564“;

•  „Direktyva dėl skaitmeninio turinio teikimo sutarčių COM (2015)0634-2015/0287 (COD) CJ24/8/06371“;

•  „Reglamentas dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 – COM (2017)256 final – 2017/0086 (COD) – IMCO/8/09874“;

•  „Reglamentas dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų – COM (2017)495 final; 2017/0228 (COD) IMCO/8/11036“;

•  „Direktyva dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus COM(2018)0184 - 2018/0089 (COD) IMCO/8/12818“;

•  „Direktyva dėl ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo geresnio užtikrinimo ir modernizavimo COM(2018)0185 - 2018/0090 (COD) IMCO/8/12813“;

•  Reglamentas dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje COM (2016)0289 - 2016/0152 (COD) IMCO/8/06772

•  „Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros - COM (2017)0795 - 2017(0353) COD“.

2. Muitų politiką

Muitų politika turėtų būti labai svarbus pavyzdys, pavyzdžiui, politikos srities, kurioje viešosios išlaidos turi galimybių paskatinti patobulinimus, kurie būtų naudingi visai ekonomikai, taip pat kiekvienai valstybei narei ir bet kuriai įmonei ar fiziniam asmeniui, norinčiam vykdyti prekybos veiklą. Muitinės saugo bendrąją rinką ir piliečių sveikatą bei saugą. Sąjungos muitinės kodekse nustatyta muitų srities reguliavimo sistema. Reikia priminti, kad visa Sąjungos muitinės kodekso teikiama nauda bus juntama tik po to, kai visi sandoriai bus perkelti į elektroninio tvarkymo metodus.

Šiuo tikslu bendra muitinių strategija turėtų būti nuosekli, plataus užmojo ir įgyvendinama veiksmingai. Siekiant kovoti su sukčiavimu ir skatinti konkurenciją labai svarbu supaprastinti procedūras ir užtikrinti veiksmingą jų vykdymą.

Būtina išlaikyti tinkamą valstybių narių pastangų ir Sąjungos biudžeto pusiausvyrą ir iš naujo įvertinti, ar reikėtų padidinti su šia sritimi susijusių išlaidų lygį, kad būtų bendrai finansuojamas spartus sąveikių IT sistemų kūrimas. Visiškai elektroninė muitinės veiklos aplinka padėtų veiksmingai atgrasyti eksportuotojus nuo praktikos, kai nepavykus prekių importuoti per vieną uostą, jos siunčiamos į kitą uostą, tikintis, kad nebus patikrintos, ir tinkamai nustatyti bet kokį galimą importo vertės sumažinimą, siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos nuosavų išteklių surinkimą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gali įsigalioti pasiūlymas iš dalies pakeisti Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnį, kuriuo pratęsiamas pereinamojo laikotarpio priemonių, išskyrus elektronines duomenų apdorojimo priemones, galiojimas (COM (2018) 85 final – 2018/0040 (COD) IMCO/8/12381), ir tai reiškia, kad iki būsimos elektroninių sistemų, kurios jas pakeis, veiklos pradžios leidžiama taikyti palyginti mažiau veiksmingas popieriuje surašytas procedūras.

Tinkamos išlaidos per ateinančius metus šioje politikos srityje iš tiesų užtikrintų investicijų grąžą ateityje, tai būtų, pavyzdžiui, geresnių ES išlaidų pavyzdys. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie veiksmingos e. muitų aplinkos, būtina, kad šioje srityje Komisijoje būtų įdarbinta pakankamai darbuotojų.

3. MVĮ ir labai mažas įmones

MVĮ ir labai mažos įmonės yra pagrindiniai Europos ekonomikos elementai. Be to, IMCO mano, jog labai svarbu, kad jos ir toliau gautų naudos iš informacijos ir pagalbos paslaugų, tokių kaip „Jūsų Europos“ Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT), ir apskritai apie Europos teisės aktus, susijusius su jų veikla, kad joms būtų suteikta didesnė parama siekiant patekti į atsiveriančias užsienio rinkas ir padėti joms pasinaudoti skaitmeninėmis permainomis ir pritaikyti žiedinės ekonomikos verslo modelius. Tinkamas kapitalo dydis gali padidinti jų pajėgumą spręsti ekonomikos uždavinius ir pereiti prie skaitmeninės prekybos. Todėl pabrėžiama tinkamo biudžeto skyrimo Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME) svarba.

4 – Standartizacijos veiklą

Galiausiai labai svarbu išlaikyti tinkamą Europos standartinių organizacijų vykdomos standartizacijos veiklos finansavimo lygį. Standartai yra kertinis bendrosios rinkos akmuo ir jais remiasi Europos pramonės konkurencingumas. Kaip numatyta ES teisėje, nustatant standartus turėtų dalyvauti vartotojai ir suinteresuotieji subjektai.

Pagarbiai

Anneleen Van Bossuyt

Kopija: Daniele Viotti


PRIEDAS. ŽUVININKYSTĖS KOMITETO LAIŠKAS

Žuvininkystės komiteto pirmininko Alaino Cadeco 2018 m. balandžio 11 d. laiškas, adresuotas pagrindiniam pranešėjui 2019 m. biudžeto klausimais Danielei Viotti

Vertimas

Tema:  PECH komiteto prioritetai, susiję su 2019 m. Komisijos biudžetu

Gerbiamas kolega,

Žuvininkystės komitetas nusprendė informuoti Biudžeto komitetą apie savo prioritetus, susijusius su 2019 m. Komisijos biudžetu, laikydamasis rašytinės procedūros, laišku, kurį komiteto koordinatoriai patvirtino 2018 m. kovo 28 d.

Taigi, Žuvininkystės komitetas nusprendė, kad į trišalių derybų įgaliojimus turėtų būti įtraukti šie prioritetai:

bendros žuvininkystės politikos (BŽP) finansiniai ištekliai, koncentruotai numatyti III skyriuje ir 11 antraštinėje dalyje „Jūrų reikalai ir žuvininkystė, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)“, ir privalomi įnašai į regionines žvejybos valdymo organizacijas ir pagal tausios žvejybos susitarimus.

1.  Asignuotos ir prieinamos žuvininkystės lėšos reikalingos tam, kad būtų įgyvendinama bendra žuvininkystės politika (BŽP), siekiant užtikrinti Europos akvakultūros ir žvejybos darną, pakelti įpareigojimo iškrauti laimikį finansinę naštą ir pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) tikslą.

2.  Europos Sąjunga yra didžiausia žuvininkystės produktų importuotoja pasaulyje; daugiau kaip 60 proc. žuvininkystės produktų į ES patenka iš tarptautinių vandenų ir trečiųjų valstybių išskirtinių ekonominių zonų. Metiniame 2019 m. biudžete turi būti numatytos tinkamai ir patikimai apskaičiuotos biudžeto lėšos, visų pirma dėl atnaujintų protokolų su Mauritanija ir Senegalu.

3.  Žuvininkystės komitetas pabrėžia, kad reikia turėti pakankamai finansinių išteklių bendrai finansuojamai veiklai, kad priekrantės ir smulkiosios žvejybos sektoriai galėtų gauti finansavimą, ir pripažįsta, kad, remiantis EJRŽF įgyvendinama bendrąja programa, valstybės narės turi nustatyti savo finansavimo prioritetus taip, kad būtų reaguojama į specifines šio sektoriaus problemas.

4.  Komitetas pažymi, kad valstybės narės yra priėmusios visas žuvininkystės programas, todėl per 2019 m. biudžeto procedūrą Komisija ir nacionalinės institucijos turėtų paspartinti veiksmus, siekdamos užtikrinti, kad atitinkami projektai būtų laiku įgyvendinti.

5.  Komitetas pabrėžia, kad, praėjus ketveriems metams po 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo priėmimo 2014 m. gegužės 15 d., jo biudžeto įvykdymo lygis tebėra nepatenkinamas, nes iki 2018 m. kovo mėn. panaudota tik 3,5 proc. iš 6,4 mlrd. EUR fondo asignavimų, tikisi, kad EJRŽF biudžeto įvykdymo lygis ilgainiui pagerės, ir pabrėžia, kad biudžeto įvykdymo lygis yra toks žemas daugiausia dėl biurokratinės naštos nacionaliniame lygmenyje.

6.  Komitetas ragina užtikrinti, kad asignavimai būtų skiriami lanksčiau, visų pirma kad valstybių narių nepanaudotas su duomenimis susijusių eilučių lėšas būtų galima pervesti mokslinių tyrimų institutams, o su kontrole susijusias lėšas – Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EFCA).

7.  Komitetas pripažįsta, kad, įgyvendinant bendrą bandomąjį projektą, susijusį su pakrančių apsaugos funkcijos kūrimu, agentūra kokybiškai ir tinkamai bendradarbiavo su Europos jūrų saugumo agentūra ir FRONTEX, tačiau primena Komisijai, kad agentūrai reikia suteikti pakankamai išteklių šio tipo projektams ar bet kokiems būsimiems projektams įgyvendinti.

8.  Komitetas pabrėžia, kad įsipareigojimų asignavimų vykdymo lygis puikus (99,6 proc.) ir dar geresnis nei praėjusiais metais ir kad mokėjimų asignavimų vykdymo lygis taip pat puikus (88,5 proc.).

9.  Komitetas pabrėžia, kad svarbu išlaikyti bent tokio paties lygio finansavimo išteklius jūrų ir žuvininkystės tyrimams, siekiant užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir konsoliduoti išsekusių žvejojamų rūšių išteklių atkūrimą.

10.  Komitetas primena, kad reikia tobulinti mokslinių duomenų rinkimą ir užtikrinti geresnę prieigą prie jų, taip pat skatinti jūrų ir žuvininkystės sektoriaus bendradarbiavimą ir keitimąsi moksliniais duomenimis tarpusavyje ir su mokslo bendruomene.

11.  Komitetas pabrėžia žuvininkystės kontrolės ir mokslinių duomenų rinkimo svarbą, nes tai yra BŽP ramsčiai, ir mano, kad šiems ramsčiams ir toliau turi būti teikiamas ES finansavimas ir kad valstybės narės turi labiau stengtis pasinaudoti atitinkamais ištekliais.

Pagarbiai

Alain CADEC


PRIEDAS. PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko Claude Moraes 2018 m. gegužės 31 d. laiškas, adresuotas Jeanui Arthuis, Biudžeto komiteto pirmininkui

Vertimas

Tema:  LIBE komiteto prioritetai, susiję su 2019 m. biudžeto projektu

Gerb. pirmininke,

norėčiau Jus informuoti apie LIBE komiteto 2019 m. biudžeto projekto prioritetus.

Komitetas tikisi, kad į biudžetą bus įtraukti visi finansiniai ištekliai, kuriuos pagal daugiametę finansinę programą (DFP) numatyta 2019 metais skirti Teisingumo ir vidaus reikalų sričiai, įskaitant 2017 m. atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą sutartą išteklių padidinimą III išlaidų kategorijoje (Saugumas ir pilietybė). Kalbant apie skubią humanitarinę pagalbą Sąjungoje, taip pat tikiuosi, kad Komisija 2018 m. pabaigoje bus išleidusi visą 2016–2018 m. laikotarpiui numatytą 650 mln. EUR finansinį paketą, kaip buvo planuota.

Dėl nuolatinių sunkumų, susijusių su tuo, kad prie ES sienų atvyksta vis daugiau migrantų, itin svarbu skirti reikiamų lėšų siekiant, kad Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) taptų visaverte Europos prieglobsčio agentūra, užtikrinančia visų pareiškėjų procedūrinių teisių laikymosi stebėseną, kad būtų sukurta tinkama migrantų priėmimo infrastruktūra ir imamasi paramos migrantų integracijai priemonių. Be to, LIBE komitetas ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad tuo atveju, jei pagrindiniai prieglobsčio srities dokumentai bus tvirtinami šiais metais, prieglobsčio srityje būtų skiriama pakankamai lėšų. Atsižvelgiant į tai, taip pat svarbu skirti tinkamą finansavimą FRONTEX agentūrai, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus ir reaguoti į sunkumus prie ES išorės sienų.

Kalbant apie Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF) ir Vidaus saugumo fondą (VSF), komitetas tikisi, kad 2018 m. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad jos numatytų priemones, kurių reikia norint įsisavinti 2019 m. skirtą PMIF ir VSF finansavimą. Ateityje reikia užkirsti kelią tokiai padėčiai, kokia susidarė 2017 m. pabaigoje, kai dėl kai kurių valstybių narių lėšų įsisavinimo pajėgumų trūkumo reikėjo iš PMIF perskirstyti 275 mln. EUR mokėjimų asignavimų. Nurodytomis aplinkybėmis LIBE komitetas norėtų dar kartą priminti savo prašymus sukurti po atskirą eilutę kiekvienam tikslui (4 biudžeto eilutės vietoj 2-jų), kad LIBE komitetas galėtų atlikti savo priežiūros vaidmenį ir padidinti ES finansavimo skaidrumą. Dabartinis PMIF biudžeto eilučių suskirstymas yra labai nepatogus LIBE komitetui ir tai matyti iš praeitais metais komiteto priimtų biudžeto pakeitimų. Taip pat turėtų būti sukurta atskira biudžeto eilutė siekiant teikti finansinę paramą valstybių narių ar kai kurių reikalavimus atitinkančių privačių subjektų vykdomoms paieškos ir gelbėjimo operacijoms.

Kalbant apie pagrindinių teisių apsaugą, komitetas norėtų pabrėžti, kad labai svarbu užtikrinti pakankamai lėšų priežiūros mechanizmams teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Akivaizdu, kad Europos Sąjungoje kyla didelių sunkumų pagrindinių teisių srityje, todėl komitetas rekomenduoja atitinkamai padidinti Pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) biudžetus. Atsižvelgiant į tai, taip pat turėtų būti teikiama tinkama finansinė parama žmogaus teisių ir lygybės įstaigoms. Taip pat būtų svarbu 2019 m. numatyti pakankamai išteklių agentūrai „eu-LISA“, kad ji galėtų įdarbinti darbuotojų ir kaupti ekspertines žinias, kurių reikia norint vykdyti jai pavestas papildomas užduotis.

Kalbant apie Vidaus saugumo fondą, komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prioritetas šioje srityje yra stiprinti policijos ir teismų bendradarbiavimą siekiant kovoti su terorizmu, kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais bei kibernetiniais nusikaltimais. 2019 m. taip pat turėtų būti tinkamai finansuojama kova su nusikaltimais aplinkai ir kova su prekyba žmonėmis. Kadangi tokie reiškiniai visoje Europos Sąjungoje labai paplito, Eurojusto biudžetui turėtų būti skiriama pakankamai lėšų, siekiant pagerinti jo vykdomas tyrimų ir baudžiamųjų persekiojimų koordinavimo tarp valstybių narių kompetentingų institucijų funkcijas, ypač palengvinant tarptautinės savitarpio teisinės pagalbos teikimą ir ekstradicijos prašymų vykdymą. Komitetas taip pat ragina užtikrinti tinkamą finansavimą Europos prokuratūros steigimui, kad būtų galima tai atlikti kiek įmanoma greičiau. Atsižvelgiant į svarbų Europolo vaidmenį kovojant su įvairių rūšių nusikaltimais ir į plėtojamą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, jam taip pat turi būti skiriamas tinkamas finansavimas.

Be to, turėtų būti padidintas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) finansavimas, kad jis galėtų veiksmingai atlikti savo pagrindinę funkciją – teikti patikimą ir palyginamą informaciją apie narkotikus Europoje, taip pat plėtoti infrastruktūrą ir priemones, kurių reikia norint suderintai ir optimaliai rinkti duomenis apie šalis. Tai svarbu, atsižvelgiant į tai, kad išaugo prekyba narkotikais, kuria, be kita ko, labai prisidedama prie pasaulinio terorizmo finansavimo ir padidėjusio mirčių nuo narkotinių medžiagų perdozavimo skaičiaus Europos Sąjungoje.

Komitetas mano, kad būtina peržiūrėti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimus siekiant gerinti kovą su kibernetiniais nusikaltimais, didinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą ir apsaugoti pagrindines teises internete, parengiant geresnius IT saugumo standartus. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. reikėtų tinkamai finansuoti ENISA įgaliojimų peržiūrą.

Pagarbiai

Claude MORAES


PRIEDAS. KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės prof. Danutos Hübner laiškas, adresuotas Jeanui Arthuis, Biudžeto komiteto pirmininkui

Vertimas

Tema:  Konstitucinių reikalų (AFCO) komiteto prioritetai įgaliojimams, susijusiems su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto

Gerb. pirmininke,

dėl labai įtempto pranešimo dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto, priėmimo tvarkaraščio kaip AFCO komiteto nuomonės referentė 2019 m. biudžeto klausimais buvau įgaliota parengti mūsų pasiūlymus šio pranešimo projektui laiško, kuriame bendrais bruožais nusakomi AFCO komiteto numatomi kitų metų biudžeto prioritetai, forma.

Todėl Konstitucinių reikalų komitetas norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į šias prioritetines sritis, į kurias būtina atkreipti dėmesį per šių metų derybas dėl biudžeto:

– kaip visada, AFCO komitetas yra įsipareigojęs užtikrinti atitinkamą programos „Europa piliečiams“ ir Europos piliečių iniciatyvos finansavimą. Manome, kad šios dvi programos papildo viena kitą, tačiau tuo pat metu jos turėtų būti finansuojamos atskirai, nes jos abi skirtingais būdais yra svarbios piliečių dalyvavimui skatinti.

– kaip Jūs turbūt žinote, šiuo metu nagrinėjame Komisijos pasiūlymo projektą dėl Europos piliečių iniciatyvos reformos ir primygtinai reikalaujame finansiškai atskirti šią iniciatyvą nuo programos „Europa piliečiams“. Norime pasiekti visišką šių dviejų programų finansavimo skaidrumą, todėl manome, kad jų biudžeto ištekliai turėtų būti racionalizuoti ir aiškiai atsekami.

– dar vienas AFCO komiteto prioritetas – užtikrinti pakankamą komunikacijos su piliečiais finansavimą atsižvelgiant į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus ir naujos kadencijos pradžią. Taip pat būtume pasirengę paskatinti diskusijas apie Europos ateitį. Šiuo požiūriu norėtume išnagrinėti galimybes ES biudžeto lėšas panaudoti vadinamosioms konsultacijoms su piliečiais finansuoti.

Esu įsitikinusi, kad Biudžeto komitetas atsižvelgs į mūsų pasiūlymus rengdamas įgaliojimus, susijusius su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto.

Pagarbiai

Prof. Danuta Hübner

Kopija:  Biudžeto komiteto pranešėjui 2019 m. biudžeto klausimais (III skirsnis, Komisija) Daniele Viotti

  Biudžeto komiteto pranešėjui 2018 m. biudžeto klausimais (Kiti skirsniai) Paului Rübigui


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

28.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Richard Ashworth, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, John Howarth, Vladimír Maňka, Siegfried Mureşan, Urmas Paet, Paul Rübig, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonathan Bullock, David Coburn, Thomas Waitz, Bogdan Brunon Wenta


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

ALDE

Jean Arthuis, Gérard Deprez, Urmas Paet

PPE

Richard Ashworth, José Manuel Fernandes, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Siegfried Mureşan, Paul Rübig, Inese Vaidere, Bogdan Brunon Wenta

S&D

Eider Gardiazabal Rubial, John Howarth, Vladimír Maňka, Manuel dos Santos, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Indrek Tarand

4

-

EFDD

Jonathan Bullock, David Coburn

ENF

André Elissen

NI

Eleftherios Synadinos

1

0

VERTS/ALE

Thomas Waitz

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. liepos 4 d.Teisinis pranešimas