Procedūra : 2017/2131(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0250/2018

Pateikti tekstai :

A8-0250/2018

Debatai :

PV 11/09/2018 - 11
CRE 11/09/2018 - 11

Balsavimas :

PV 12/09/2018 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0340

PRANEŠIMAS     
PDF 1024kWORD 134k
4.7.2018
PE 620.837v02-00 A8-0250/2018

dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga

(2017/2131(INL))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Judith Sargentini

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 45 ir 52 straipsniai)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PRIEDAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲSUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga

(2017/2131(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, visų pirma į jos 2 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į tokias tarptautines Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos žmogaus teisių sutartis, kaip Europos socialinė chartija ir Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl padėties Vengrijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d.(2) ir 2015 m. birželio 10 d.(3) rezoliucijas dėl padėties Vengrijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją)“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje(5) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 1 d. teisėkūros rezoliuciją „Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir jų rėmimas“(8),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir jų rėmimas“(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45, 52 ir 83 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0250/2018),

A.  kadangi Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – taip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje ir atspindėta ES pagrindinių teisių chartijoje bei įtvirtinta tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse – ir kadangi šios vertybės, kurios yra bendros valstybėms narėms ir kurių laikytis visos valstybės narės įsipareigojo laisva valia, yra teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos gyventojai, pamatas;

B.  kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje minėtasis pavojus kyla, – jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje;

C.  kadangi, kaip pažymima 2003 m. Komisijos komunikate dėl ES sutarties 7 straipsnio, šios sutarties 7 straipsnio taikymo sritis neapsiriboja pagal Sutartis numatytomis pareigomis, apie kurias kalbama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnyje, ir kadangi Sąjunga gali įvertinti, ar yra iškilęs aiškus šiurkštaus bendrų vertybių srityse, kurios priklauso valstybių narių kompetencijai, pažeidimo pavojus;

D.  kadangi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi numatomas prevencinis etapas, suteikiant Sąjungai galimybę imtis veiksmų, jeigu iškyla aiškus šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojus; kadangi įgyvendinant šiuos prevencinius veiksmus numatytas dialogas su atitinkama valstybe nare ir jais siekiama išvengti galimų sankcijų;

E.  kadangi Vengrijos valdžios institucijos yra nuolat pasirengusios aptarti bet kurių konkrečių priemonių teisėtumą, tačiau veiksmų padėčiai ištaisyti nesiimama ir lieka nemažai susirūpinimą keliančių klausimų, neigiamai veikiančių Sąjungos įvaizdį ir jos gebėjimą veiksmingai ir patikimai ginti pagrindines teises, žmogaus teises ir demokratiją apskritai bei parodančių, kad minėtuosius klausimus Sąjunga turi spręsti išvien;

1.  pažymi, kad susirūpinimą Parlamentui kelia šie klausimai:

1) konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas,

2) teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės,

3) korupcija ir interesų konfliktai,

4) privatumas ir duomenų apsauga,

5) saviraiškos laisvė,

6) akademinė laisvė,

7) religijos laisvė,

8) asociacijų laisvė,

9) teisė į vienodą požiūrį,

10) mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu,

11) pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės,

12) ekonominės ir socialinės teisės;

2.  mano, kad šios rezoliucijos priede išdėstyti faktai ir tendencijos kartu kelia sisteminę grėsmę ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms ir aiškų šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojų;

3.  atkreipia dėmesį į Vengrijos parlamento rinkimų, kurie įvyko 2018 m. balandžio 8 d., rezultatus; pabrėžia, kad bet kuri Vengrijos vyriausybė yra atsakinga už šiurkštaus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimo pavojaus pašalinimą – net jeigu šis pavojus yra užsitęsusi politinių sprendimų, kuriuos yra pasiūliusios ar kuriems yra pritarusios ankstesnės vyriausybės, pasekmė;

4  todėl, remdamasis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, pateikia šį pagrįstą pasiūlymą Tarybai ir ragina Tarybą nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, ir šiuo požiūriu parengti Vengrijai atitinkamas rekomendacijas;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir prie jos pridedamą pagrįstą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0216.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0461.

(3)

OL C 407, 2016 11 4, p. 46.

(4)

OL C 75, 2016 2 26, p. 52.

(5)

OL C 249 E, 2013 8 30, p. 27.

(6)

OL C 199 E, 2012 7 7, p. 154.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.

(8)

OL C 104 E, 2004 4 30, p. 408.

(9)

COM(2003) 0606.


PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl

Tarybos sprendimo,

kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį nustatoma, jog esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 7 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į pagrįstą Europos Parlamento pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)  Sąjunga grindžiama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje išdėstytomis vertybėmis, kurios yra bendros valstybėms narėms ir apima pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms. Remiantis ES sutarties 49 straipsniu, norint įstoti į Sąjungą, būtina gerbti ir skatinti ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytas vertybes;

(2)  Vengrijos įstojimas į Sąjungą buvo savanoriškas aktas, pagrįstas suvereniu sprendimu ir plačiu viso Vengrijos politinio spektro atstovų konsensusu;

(3)  savo pagrįstame pasiūlyme Europos Parlamentas išdėstė, kas jam kelia susirūpinimą dėl padėties Vengrijoje. Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai pirmiausia susiję su konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimu, teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumu, teisėjų teisėmis, korupcija ir interesų konfliktais, privatumu ir duomenų apsauga, saviraiškos laisve, akademine laisve, religijos laisve, asociacijų laisve, teise į vienodą požiūrį, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisėmis ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu, pagrindinėmis migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisėmis bei ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis;

(4)  Europos Parlamentas taip pat pažymėjo, kad Vengrijos valdžios institucijos yra nuolat pasirengusios aptarti bet kurios konkrečios priemonės teisėtumą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie buvo rekomenduojami ankstesnėse jo rezoliucijose;

(5)  Europos Parlamentas savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliucijoje dėl padėties Vengrijoje pažymėjo, kad, esant dabartinei padėčiai Vengrijoje, aiškiai rizikuojama stipriai paminti vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, ir esama pagrindo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai procedūrai inicijuoti;

(6)  Komisija savo 2003 m. komunikate dėl ES sutarties 7 straipsnio išvardijo daugybę informacijos šaltinių, į kuriuos turi būti atsižvelgta stebint, ar gerbiamos ir remiamos bendros vertybės, pvz., į tarptautinių organizacijų ataskaitas, NVO ataskaitas ir regioninių bei tarptautinių teismų sprendimus. Daugybė nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmens subjektų yra pareiškę gilų susirūpinimą dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje – tarp jų Sąjungos institucijos ir organai, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Jungtinės Tautos (JT) ir įvairios pilietinės visuomenės organizacijos – tačiau tai laikoma teisiškai neįpareigojančiomis nuomonėmis, nes Sutarčių nuostatas gali aiškinti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT);

Konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas

(7)  Venecijos komisija ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl konstitucijos kūrimo proceso Vengrijoje – tiek kalbant apie Pagrindinį įstatymą, tiek apie jo pataisas. Ji teigiamai įvertino tai, kad Pagrindiniu įstatymu nustatoma konstitucinė tvarka, pagrįsta demokratija, teisine valstybe ir pagrindinių teisių apsauga kaip pagrindiniais principais, ir pripažino pastangas nustatyti konstitucinę tvarką laikantis bendrų Europos demokratinių vertybių ir standartų bei reglamentuoti pagrindines teises ir laisves vadovaujantis privalomais tarptautiniais dokumentais. Kritika buvo sutelkta į tai, kad procesui trūko skaidrumo, jame deramai nedalyvavo pilietinė visuomenė, nevyko tikros konsultacijos, iškilo pavojus valdžių padalijimui ir buvo susilpninta nacionalinė stabdžių ir atsvarų sistema;

(8)  įgyvendinus konstitucinę reformą buvo apribotos Vengrijos Konstitucinio Teismo kompetencijos – taip pat ir kalbant apie biudžeto klausimų nagrinėjimą, actio popularis panaikinimą, galimybę Teismui remtis savo teismų praktika iki 2012 m. sausio 1 d. ir Teismo galimybės peržiūrėti bet kurių Pagrindinio įstatymo pataisų, išskyrus tas, kurios yra tik procedūrinio pobūdžio, konstitucingumą apribojimą. Venecijos komisija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl šių apribojimų ir dėl teisėjų skyrimo tvarkos bei į savo 2012 m. birželio 19 d. priimtą nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CLI dėl Vengrijos Konstitucinio Teismo ir į 2013 m. birželio 17 d. priimtą nuomonę dėl Vengrijos Pagrindinio įstatymo ketvirtosios pataisos įtraukė rekomendacijas Vengrijos valdžios institucijoms, kaip užtikrinti būtiną stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą. Savo nuomonėse Venecijos komisija paminėjo ir ne vieną teigiamą reformų elementą, pvz., nuostatas dėl biudžeto garantijų, teisėjų perrinkimo atsisakymo ir teisės inicijuoti procesą ex post peržiūrai atlikti priskyrimo pagrindinių teisių komisarui;

(9)  JT Žmogaus teisių komitetas 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad dėl dabartinės konstitucinių skundų tvarkos labiau ribojamos galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra nustatytas terminas konstitucinei peržiūrai atlikti ir ją taikant nesustabdomas užginčyto tesės akto galiojimas. Jis taip pat paminėjo, kad dėl naujojo Konstitucinio Teismo akto nuostatų susilpnėjo teisėjų kadencijos saugumas ir, pakeitus teisėjų skyrimo tvarką, Teismo teisėjų skaičių ir jų pensinį amžių, padidėjo vyriausybės įtaka Konstitucinio Teismo sudėčiai ir veikimui. Komitetas pareiškė esąs susirūpinęs ir dėl to, kad apribota Konstitucinio Teismo kompetencija ir įgaliojimai peržiūrėti teisės aktus, turinčius įtakos biudžeto klausimams;

(10)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija savo preliminariuose faktuose ir išvadose, kurie buvo patvirtinti 2018 m. balandžio 9 d., pažymėjo, kad techniniu požiūriu rinkimai buvo administruojami profesionaliai ir skaidriai, kad apskritai pagrindinių teisių ir laisvių buvo paisoma, tačiau rinkimų atmosfera buvo priešiška. Rinkimų administracija savo įgaliojimus vykdė profesionaliai ir skaidriai, o suinteresuotosios šalys ja apskritai pasitikėjo. Kampanija buvo dinamiška, tačiau dėl priešiškos ir bauginančios kampanijos retorikos esminėms diskusijoms reikalinga erdvė buvo apribota, taigi rinkėjai turėjo mažiau galimybių priimti informacija pagrįstą sprendimą. Viršutinės viešojo kampanijos finansavimo ir išlaidų ribos buvo nustatytos siekiant užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams. Vis dėlto kandidatų galimybes varžytis vienodomis sąlygomis stipriai pakirto pernelyg didelės valdžios išlaidos reklamai, skirtai visuomenei informuoti: tai sustiprino valdančiosios koalicijos kampanijos žinią. Ji taip pat pareiškė susirūpinimą dėl vienmandačių rinkimų apygardų nustatymo. Panašiai susirūpinimas buvo pareikštas bendroje 2012 m. birželio 18 d. nuomonėje dėl Akto dėl Vengrijos parlamento narių rinkimų, kurią priėmė Venecijos komisija ir Demokratinių rinkimų taryba ir kurioje buvo pažymėta, kad rinkimų apygardos turi būti nustatomos skaidriai ir profesionaliai – užtikrinant objektyvų ir nepriklausomą procesą, t. y. vengiant trumpalaikių politinių tikslų (nesąžiningo rinkimų apygardų ribų nustatymo);

(11)  pastaraisiais metais Vengrijos vyriausybė aktyviai naudojosi nacionalinėmis konsultacijomis, išplėsdama tiesioginę demokratiją nacionaliniu lygmeniu. 2017 m. balandžio 27 d. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad ne vienas per nacionalinę konsultaciją „Sustabdykime Briuselį“ nuskambėjęs teiginys ir tvirtinimas neatitiko faktų arba buvo smarkiai klaidinantis. 2015 m. gegužės mėn. Vengrijos vyriausybė taip pat surengė konsultaciją „Migracija ir terorizmas“, o 2017 m. spalio mėn. – konsultaciją, nukreiptą prieš vadinamąjį G. Soroso planą. Šių konsultacijų metu buvo brėžiama paralelė tarp terorizmo ir migracijos, skatinama neapykanta migrantams, o pirmiausia taikytasi į George‘o Soroso asmenį ir Sąjungą;

Teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės

(12)  2011 m. atlikus didelius teisinės sistemos pakeitimus, sukurtos naujosios Nacionalinės teismų administracijos pirmininkui buvo patikėti dideli įgaliojimai. Venecijos komisija pastaruosius kritiškai įvertino savo 2012 m. kovo 19 d. priimtoje nuomonėje dėl 2011 m. Akto Nr. CLXII dėl teisėjų juridinio statuso ir darbo užmokesčio bei dėl 2011 m. Akto Nr. CLXI dėl Vengrijos teismų struktūros ir administravimo, taip pat savo 2012 m. spalio 15 d. priimtoje nuomonėje dėl konstitucinių įstatymų dėl teisminių institucijų. Panašų susirūpinimą 2012 m. vasario 29 d. ir 2013 m. liepos 3 d. pareiškė JT specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, o savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime – ir Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO). Visi šie subjektai pabrėžė būtinybę stiprinti kolektyvinės institucijos – Nacionalinės teismų tarybos, kaip priežiūros instancijos – vaidmenį, nes Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, kurį renka Vengrijos parlamentas, negali būti laikomas teismų savivaldos institucija. Vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis, Nacionalinės teismų administracijos pirmininko statusas buvo pakeistas, o pirmininko įgaliojimai apriboti, siekiant labiau subalansuoti pirmininko ir Nacionalinės teismų tarybos funkcijas;

(13)  nuo 2012 m. Vengrija ėmėsi teigiamų veiksmų, kad kai kurios Nacionalinės teismų administracijos pirmininko funkcijos būtų perduotos Nacionalinei teismų tarybai, siekiant labiau subalansuoti šių dviejų institucijų veiklą. Tačiau būtina eiti dar toliau. Savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime GRECO ragino kuo labiau sumažinti potencialią riziką, susijusią su sprendimais, kuriuos savo nuožiūra priima Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas. Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, be kita ko, gali perkelti ir paskirti teisėjus, be to, jis atlieka tam tikrą vaidmenį užtikrinant teisminę drausmę. Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas taip pat teikia rekomendacijas Vengrijos prezidentui dėl teismų vadovų, įskaitant apeliacinių teismų pirmininkus ir jų pavaduotojus, paskyrimo ir pašalinimo. GRECO palankiai įvertino neseniai priimtą Teisėjų etikos kodeksą, tačiau laikėsi nuomonės, kad jis galėtų būti aiškesnis ir kad darbuotojams galėtų būti rengiami mokymai. GRECO taip pat pripažino 2012–2014 m. Vengrijoje atliktus teisėjų įdarbinimo ir atrankos procedūrų taisyklių pakeitimus: taip Nacionalinei teismų tarybai buvo suteiktas didesnis priežiūros vaidmuo atrankos proceso metu. 2018 m. gegužės 2 d. Nacionalinė teismų taryba surengė posėdį, kuriame vienbalsiai priėmė sprendimus dėl Nacionalinės teismų administracijos pirmininko praktikos, kai kvietimai teikti paraiškas teisėjo ir aukštesnio rango pareigoms užimti paskelbiami nesėkmingais. Šiais sprendimais pirmininko praktika buvo pripažinta neteisėta;

(14)  2018 m. gegužės 29 d. Vengrijos vyriausybė pristatė Pagrindinio įstatymo septintosios pataisos projektą (T/332), o 2018 m. birželio 20 d. šią pataisą priėmė. Remiantis ja nustatyta nauja administracinių teismų sistema;

(15)  2012 m. lapkričio 6 d. ESTT paskelbus sprendimą byloje Komisija / Vengrija, C-286/12(1), kuriame pažymima, kad, priimdama nacionalinę sistemą, pagal kurią teisėjai, prokurorai ir notarai privalo išeiti į pensiją sulaukę 62 metų, Vengrija nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, 2013 m. Vengrijos parlamentas priėmė Aktą Nr. XX, kuriame numatyta, kad teisėjų pensinis amžius dešimties metų laikotarpiu laipsniškai mažės iki 65 metų, ir nustatyti grąžinimo į pareigas arba kompensacijos išmokėjimo kriterijai. Remiantis šiuo aktu, į pensiją išėjusiems teisėjams palikta galimybė grįžti į ankstesnes pareigas tame pačiame teisme tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iki priimant nuostatas dėl išėjimo į pensiją, arba, jeigu jie nepageidauja grįžti, jiems skiriama 12 mėnesių vienkartinė išmoka už neišmokėtą atlyginimą arba sudaroma galimybė kreiptis į teismą dėl papildomos kompensacijos, tačiau grąžinimas į vadovaujamas administracines pareigas neužtikrinamas. Nežiūrint į tai, Komisija pripažino Vengrijos priemones, skirtas šios šalies teisės dėl išėjimo į pensiją nuostatas suderinti su Sąjungos teise. Tarptautinės advokatų asociacijos Žmogaus teisių institutas savo 2015 m. spalio mėn. ataskaitoje pažymėjo, kad dauguma pašalintų teisėjų į savo pradines pareigas negrįžo – iš dalies todėl, kad jų ankstesnės pareigos jau buvo užimtos. Jis taip pat pažymėjo, kad Vengrijos teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas negali būti užtikrintas ir kad teisinės valstybės padėtis tebėra nusilpusi;

(16)  Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo 2015 m. liepos 16 d. sprendime Gazsó prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. EŽTT padarė išvadą, jog pažeidimus lėmė praktika, apimanti pasikartojantį Vengrijos nesugebėjimą užtikrinti, kad procedūros, pagal kurias nustatomos pilietinės teisės ir pareigos, būtų baigtos per deramą laiką, ir imtis priemonių, kad ieškovai galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo už nacionaliniu lygmeniu pernelyg ilgai trunkantį civilinį procesą. Šis sprendimas dar nevykdomas. 2016 m. priimtame Civilinio proceso kodekse numatytas greitesnis civilinis procesas pradedant taikyti dviejų etapų procedūrą. Vengrija informavo Europos Tarybos Ministrų Komitetą, kad iki 2018 m. spalio mėn. bus priimtas naujas įstatymas, kuriuo bus sukurta veiksminga teisių gynimo priemonė, taikytina užsitęsusių procedūrų atveju;

(17)  EŽTT savo 2016 m. birželio 23 d. sprendime Baka prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista Andráso Bakos, 2009 m. birželio mėn. išrinkto Aukščiausiojo Teismo pirmininku šešerių metų kadencijai, tačiau nustojusio eiti šias pareigas remiantis Pagrindinio įstatymo pereinamosiomis nuostatomis, pagal kurias numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisių perėmėja tampa Vengrijos Kurija, teisė kreiptis į teismą ir saviraiškos laisvė. Šis sprendimas dar nevykdomas. 2017 m. kovo 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas paragino imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią tolesniam pirmalaikiam teisėjų šalinimui panašiais pagrindais ir bet kokiam piktnaudžiavimui šiuo atžvilgiu. Vengrijos vyriausybė pažymėjo, kad šios priemonės nėra susijusios su sprendimo įgyvendinimu;

(18)  2008 m. rugsėjo 29 d. Duomenų apsaugos komisijos vadovu šešerių metų kadencijai buvo paskirtas András Jóri. Tačiau Vengrijos parlamentas nusprendė reformuoti duomenų apsaugos sistemą ir komisiją pakeisti nacionaline duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija, šiam sprendimui įsigaliojant 2012 m. sausio 1 d. A. Jóri teko palikti pareigas iki pasibaigiant jo kadencijos laikotarpiui. 2014 m. balandžio 8 d. ESTT nusprendė, kad priežiūros institucijų nepriklausomumas neišvengiamai apima pareigą leisti joms dirbti visą savo kadenciją ir kad Vengrija nevykdė savo įsipareigojimų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB(2). Vengrija iš dalies pakeitė komisijos vadovo skyrimo taisykles, pateikė atsiprašymą ir išmokėjo sutartą kompensacijos sumą;

(19)  Venecijos komisija savo 2012 m. birželio 19 d. priimtoje nuomonėje dėl 2011 m. Akto Nr. CLXIII dėl prokuratūros ir 2011 m. Akto Nr. CLXIV dėl generalinio prokuroro, prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų statuso bei prokuroro karjeros Vengrijoje nustatė ne vieną trūkumą. GRECO savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime ragino Vengrijos valdžios institucijas imtis papildomų veiksmų, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sustiprinti prokuratūros nepriklausomumą, inter alia, atsisakant galimybės generaliniam prokurorui būti pakartotinai išrinktam. Be to, GRECO ragino užtikrinti, kad drausminės procedūros prieš eilinius prokurorus būtų skaidresnės, o sprendimai perduoti vieno prokuroro bylas kitam būtų priimami vadovaujantis griežtais teisiniais kriterijais ir pagrindais. Pasak Vengrijos vyriausybės, 2017 m. GRECO atitikties ataskaitoje pripažinta pažanga, kurią Vengrija padarė spręsdama prokurorų klausimą (Vengrijos valdžios institucijos dar nėra davusios leidimo jos paskelbti, nepaisant GRECO plenariniuose posėdžiuose skambėjusių raginimų). Šiuo metu laukiama antrosios atitikties ataskaitos;

Korupcija ir interesų konfliktai

(20)  GRECO savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime ragino parengti Vengrijos parlamento narių elgesio kodeksus, susijusius su orientavimu interesų konflikto atvejais. Be to, parlamento nariai taip pat turėtų būti įpareigoti ad hoc pranešti apie kylančius interesų konfliktus, kartu numatant griežtesnį įsipareigojimą teikti turto deklaracijas. Turėtų būti numatytos ir nuostatos, kuriomis būtų leidžiama taikyti sankcijas už klaidingų turto deklaracijų pateikimą. Maža to, turto deklaracijos turėtų būti viešinamos internete, siekiant užtikrinti tikrą visuotinę kontrolę. Turėtų būti sukurta standartinė elektroninė duomenų bazė, kurioje, laikantis skaidrumo principo, būtų galima rasti visas deklaracijas ir jų pakeitimus;

(21)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija savo preliminariuose faktuose ir išvadose, kurie buvo patvirtinti 2018 m. balandžio 9 d., nustatė, kad ribota kampanijų išlaidų stebėsena ir išsamių ataskaitų apie kampanijų finansavimo šaltinius nebuvimas iki pasibaigiant rinkimams pakerta kampanijų finansinį skaidrumą ir galimybę rinkėjams priimti informacija pagrįstą sprendimą, o tai prieštarauja ESBO įsipareigojimams ir tarptautiniams standartams. Pagal galiojančius teisės aktus taikomi ex post stebėsenos ir kontrolės mechanizmai. Valstybės audito biuras turi kompetenciją stebėti ir kontroliuoti, ar vykdomi teisiniai reikalavimai. Į preliminarius faktus ir išvadas nebuvo įtraukta oficiali Valstybės audito biuro parengta 2018 m. parlamento rinkimų audito ataskaita, kuri tuo metu dar nebuvo baigta;

(22)  2016 m. gruodžio 7 d. atvirų vyriausybių partnerystės iniciatyvinis komitetas gavo Vengrijos vyriausybės laišką, kuriuo paskelbiama apie tai, kad ji nedelsiant traukiasi iš partnerystės, savanorišku pagrindu telkiančios 75 šalis ir šimtus pilietinės visuomenės organizacijų. Nuo 2015 m. liepos mėn. atvirų vyriausybių partnerystė stebi Vengrijos vyriausybę dėl susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos iškėlė pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma dėl šių organizacijų galimybių veikti šalyje. Ne visos valstybės narės yra atvirų vyriausybių partnerystės narės;

(23)  Vengrija naudojasi Sąjungos finansavimu, kuris sudaro 4,4 proc. jos BVP arba daugiau negu pusę viešųjų investicijų. Sutarčių, skiriamų po viešųjų pirkimų procedūrų, kurioms buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, dalis lieka aukšta: 2016 m. ji siekė 36 proc. Vengrijai tenka didžiausia Sąjungoje OLAF rengiamų finansinių rekomendacijų dėl struktūrinių fondų ir žemės ūkio 2013–2017 m. laikotarpiu procentinė dalis. 2016 m. OLAF baigė 1,7 mlrd. EUR vertės transporto projekto Vengrijoje, kuriame pagrindinis vaidmuo teko kelioms tarptautinėms statybos specialistų bendrovėms, tyrimą. Tyrimo metu atskleista labai rimtų pažeidimų, taip pat galimas sukčiavimas ir korupcija vykdant projektą. 2017 m. OLAF, tirdama 35 gatvių apšvietimo sutartis, paskirtas bendrovei, kuriai tuo metu vadovavo Vengrijos ministro pirmininko sūnus, nustatė rimtų pažeidimų ir interesų konfliktų. Savo galutinę ataskaitą su finansinėmis rekomendacijomis OLAF nusiuntė Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui, kad būtų susigrąžinta 43,7 mln. EUR suma, o juridines rekomendacijas – Vengrijos generaliniam prokurorui. 2017 m. OLAF baigė tarpvalstybinį tyrimą, susijusį su įtarimais dėl galimai netinkamo Sąjungos lėšų panaudojimo įgyvendinant 31 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą. Vengrijoje, Latvijoje ir Serbijoje vykdytas tyrimas atskleidė subrangos schemą, kuri buvo naudojama siekiant dirbtinai padidinti projektų sąnaudas ir nuslėpti faktą, kad galutiniai tiekėjai buvo tarpusavyje susijusios bendrovės. Taigi OLAF baigė tyrimą parengdama finansinę rekomendaciją Komisijai susigrąžinti 28,3 mln. EUR ir juridinę rekomendaciją Vengrijos teisminėms institucijoms. Vengrija nusprendė nedalyvauti kuriant Europos prokuratūrą, kuri bus atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą už jas, taip pat jų vykdytojų ir bendrininkų perdavimą teismui;

(24)  remiantis Septintąja ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, valdymo veiksmingumas Vengrijoje nuo 1996 m. mažėjo ir tai viena iš valstybių narių, kurios vyriausybė – tarp neveiksmingiausių Sąjungoje. Valdymo kokybės požiūriu visi Vengrijos regionai yra gerokai žemiau Sąjungos vidurkio. Remiantis Komisijos 2014 m. paskelbta ES kovos su korupcija ataskaita, Vengrijoje korupcija laikoma paplitusius reiškiniu (89 proc.). Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje 2017–2018 m. Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje aukštas korupcijos lygis vadinamas vienu problemiškiausių veiksnių, trukdančių verslui Vengrijoje;

Privatumas ir duomenų apsauga

(25)  EŽTT savo 2016 m. sausio 12 d. sprendime Szabó ir Vissy prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą, nes nebuvo suteiktos pakankamos teisinės garantijos, susijusios su galimai neteisėtu slaptu sekimu nacionalinio saugumo tikslais – taip pat ir telekomunikacijų naudojimo požiūriu. Ieškovai neteigė, kad jų atžvilgiu buvo taikomos slapto sekimo priemonės, todėl nepanašu, kad būtų reikėję papildomų atskirų priemonių. Būtina iš dalies keisti susijusį teisės aktą – tai būtų bendro pobūdžio priemonė. Šiuo metu kompetentingų Vengrijos ministerijų ekspertai aptaria pasiūlymus siekiant iš dalies pakeisti Aktą dėl nacionalinio saugumo tarnybų. Todėl minėtasis EŽTT sprendimas dar nevykdomas;

(26)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl to, kad pagal Vengrijos teisinę slapto sekimo nacionalinio saugumo tikslais sistemą leidžiama masiškai perimti informaciją ir kad minėtoji sistema neapima pakankamai apsaugos nuo savavališko teisės į privatumą pažeidimo priemonių. Jis taip pat pareiškė susirūpinimą dėl trūkstamų nuostatų, pagal kurias būtų užtikrinama veiksminga teisinė gynyba piktnaudžiavimo atvejais ir susijęs asmuo kuo greičiau informuojamas nesukeliant pavojaus apribojimo tikslui, kai sekimo priemonės taikymas nutraukiamas;

Saviraiškos laisvė

(27)  2015 m. birželio 22 d. Venecijos komisija priėmė savo nuomonę dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos (Aktas Nr. CLXXXV dėl žiniasklaidos paslaugų ir žiniasklaidos, Aktas Nr. CIV dėl spaudos laisvės ir teisės aktai dėl žiniasklaidos pajamų, gaunamų iš reklamos, apmokestinimo), kurioje paragino atlikti keletą Akto dėl spaudos ir Akto dėl žiniasklaidos akto pakeitimų, visų pirma susijusių su neteisėto žiniasklaidos turinio apibrėžtimi, žurnalistų informacijos šaltinių atskleidimu ir sankcijomis žiniasklaidos priemonėms. Panašus susirūpinimas pareikštas analizėje, kurią 2011 m. vasario mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras, buvusio Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2011 m. vasario 25 d. nuomonėje dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus žiniasklaidos laisvės srityje, ir Europos Tarybos ekspertų 2012 m. gegužės 11 d. paskelbtame Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos srityje įvertinime. Europos Tarybos generalinis sekretorius savo 2013 m. sausio 29 d. pareiškime teigiamai įvertino tai, kad diskusijos žiniasklaidos srityje leido atlikti keletą svarbių pakeitimų. Nežiūrint į tai, likę susirūpinimą keliantys klausimai buvo pakartoti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitoje, parengtoje jam apsilankius Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d. Komisaras taip pat paminėjo problemas, susijusias su žiniasklaidos nuosavybės koncentracija ir savicenzūra, bei pažymėjo, kad turėtų būti panaikintas teisinis pagrindas, pagal kurį kriminalizuojamas garbės ir orumo įžeidimas;

(28)  Venecijos komisija savo 2015 m. birželio 22 d. nuomonėje dėl teisės aktų dėl žiniasklaidos pripažino, kad, bėgant metams, Vengrijos vyriausybė stengėsi tobulinti pirminį teisės aktų dėl žiniasklaidos tekstą atsižvelgdama į įvairių stebėtojų, įskaitant Europos Tarybą, pastabas, ir teigiamai įvertino Vengrijos valdžios institucijų ryžtą tęsti dialogą. Nežiūrint į tai, Venecijos komisija primygtinai laikėsi nuomonės, kad būtina keisti taisykles, kuriomis reglamentuojami Žiniasklaidos tarybos narių rinkimai, siekiant užtikrinti teisingą visuomenei svarbių politinių ir kitų grupių atstovavimą, ir kad turėtų būti peržiūrėtas Žiniasklaidos tarybos pirmininko arba Žiniasklaidos tarnybos pirmininko skyrimo būdas ir pareigos, siekiant mažinti įgaliojimų koncentraciją ir užtikrinti politinį neutralumą. Panašiai turėtų būti reformuota ir Globėjų taryba. Venecijos komisija taip pat rekomendavo decentralizuoti visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų valdymą ir užtikrinti, kad Nacionalinė naujienų agentūra nebūtų vienintelis naujienų visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjams šaltinis. Panašus susirūpinimas pareikštas analizėje, kurią 2011 m. vasario mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras, buvusio Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2011 m. vasario 25 d. nuomonėje dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus žiniasklaidos laisvės srityje, ir Europos Tarybos ekspertų 2012 m. gegužės 11 d. paskelbtame Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos įvertinime. Europos Tarybos generalinis sekretorius savo 2013 m. sausio 29 d. pareiškime teigiamai įvertino tai, kad diskusijos žiniasklaidos srityje leido atlikti keletą svarbių pakeitimų. Nežiūrint į tai, likę susirūpinimą keliantys klausimai buvo pakartoti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitoje, parengtoje jam apsilankius Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d.;

(29)  2012 m. spalio 18 d. Venecijos komisija priėmė savo nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CXII dėl informacijos privatumo ir informacijos laisvės Vengrijoje. Nepaisant apskritai teigiamo įvertinimo, Venecijos komisija nustatė, kad aktą būtiną dar labiau tobulinti. Vis dėlto, atlikus tolesnius šio akto pakeitimus, teisė susipažinti su vyriausybės informacija buvo dar gerokai apribota. Šie pakeitimai buvo kritiškai įvertinti analizėje, kurią 2016 m. kovo mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras. Joje pažymėta, jog suma, kurią ketinama taikyti už tiesiogines išlaidas, atrodo visiškai pagrįsta, tačiau mokestis už laiką, kurį valstybės pareigūnai užtrunka, kad atsakytų į užklausas, yra neleistinas. Komisijos 2018 m. šalies ataskaitoje pažymima, kad Duomenų apsaugos komisijos vadovas ir teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą, laikėsi pažangios pozicijos su skaidrumu susijusiais klausimais;

(30)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija, stebėjusi 2018 m. Vengrijos parlamento rinkimus, savo preliminariuose faktuose ir išvadose, kurie buvo patvirtinti 2018 m. balandžio 9 d., pažymėjo, kad galimybė susipažinti su informacija bei žiniasklaidos ir asociacijų laisvės buvo ribojamos – taip pat ir dėl neseniai atliktų teisinių pakeitimų – ir kad žiniasklaida kampaniją nušvietė išsamiai, tačiau šiai informaciją lydėjo didelis susipriešinimas ir kritinės analizės trūkumas. Visuomeninis transliuotojas įvykdė savo pareigą skirti nemokamo eterio laiko varžovams, tačiau jo žinių laidos ir redakcinė medžiaga buvo akivaizdžiai palankios valdančiajai koalicijai, o tai kertasi su tarptautiniais standartais. Daugumos komercinių transliuotojų informacija buvo šališka ir palanki arba valdančiajai, arba opozicinėms partijoms. Platformą pliuralistiniams į problemas orientuotiems politiniams debatams užtikrino interneto žiniasklaida. Ji taip pat pridūrė, kad nuosavybės politizavimas kartu su ribojančia teisine sistema neigiamai paveikė redakcinę laisvę ir sutrukdė rinkėjams gauti pliuralistinės informacijos. Ji taip pat pažymėjo, kad pakeitimais nustatyti nederami galimybės susipažinti su informacija apribojimai, nes buvo išplėsta neatskleistinos informacijos apibrėžtis ir padidintas mokestis už informacijos prašymų nagrinėjimą;

(31)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymų ir praktikos, kuriais ribojama nuomonės ir saviraiškos laisvė. Susirūpinimą jam kėlė tai, kad po keleto iš eilės įstatymo pakeitimų pagal dabartinę teisinę sistemą nėra visapusiškai užtikrinama necenzūruojama ir nevaržoma spauda. Jis su susirūpinimu pažymėjo, kad Žiniasklaidos tarybai ir Žiniasklaidos tarnybai stinga pakankamo nepriklausomumo savo funkcijoms atlikti ir kad joms suteikti pernelyg dideli reguliavimo ir sankcijų taikymo įgaliojimai;

(32)  2018 m. balandžio 13 d. ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais griežtai pasmerkė tai, kad viena Vengrijos žiniasklaidos priemonė paskelbė daugiau kaip 200 asmenų sąrašą ir pareiškė, jog daugiau nei 2 000 asmenų, įskaitant tuos, kurių vardai ir pavardės buvo paviešinti, tariamai siekė nuversti vyriausybę. Sąrašas balandžio 11 d. buvo paskelbtas Vengrijoje leidžiamame žurnale „Figyelő“ ir į jį įtraukta nemažai žurnalistų bei kitų piliečių. 2018 m. gegužės 7 d. ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškė gilų susirūpinimą dėl atsisakymo akredituoti keletą nepriklausomų žurnalistų – dėl to jie negalėjo rengti reportažų apie naujojo Vengrijos parlamento steigiamąją posėdį. Be to, pažymėta, kad tokiu renginiu neturėtų būti naudojamasi kaip priemone kritika grindžiamo informavimo turiniui varžyti ir kad tokia praktika yra prastas precedentas Vengrijos parlamentui padedant naująją kadenciją;

Akademinė laisvė

(33)  2017 m. spalio 6 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2017 m. balandžio 4 d. Akto Nr. XXV dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo. Ji padarė išvadą, kad taisyklių sugriežtinimas užsienio universitetams, kurie jau veikia Vengrijoje ir teisėtai ten veikė daugybę metų, neturint labai svarių priežasčių – kartu su griežtais terminais ir sunkiomis teisinėmis pasekmėmis – teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų bei garantijų požiūriais labai problemiškas. Šie universitetai ir jų studentai saugomi nacionalinių ir tarptautinių nuostatų dėl akademinės laisvės, saviraiškos ir susirinkimų laisvės bei teisės į švietimą ir švietimo laisvės. Venecijos komisija Vengrijos valdžios institucijoms pirmiausia rekomendavo užtikrinti, kad taikant naująsias taisykles dėl reikalavimo turėti leidimą dirbti nebūtų neproporcingai pakenkta akademinei laisvei ir kad jos būtų taikomos nediskriminuojant ir lanksčiai, nerizikuojant švietimo, kurį jau užtikrina veikiantys universitetai, kokybe ir jo tarptautiniu pobūdžiu. Susirūpinimu dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo savo 2017 m. balandžio11 d. pareiškime pasidalijo ir JT specialieji pranešėjai nuomonės ir saviraiškos laisvės, teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę bei kultūros teisių klausimais. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pažymėjo, kad tokiems minties, saviraiškos ir asociacijų laisvės bei akademinės laisvės apribojimams nustatyti nesama pakankamo pagrindo;

(34)  2017 m. spalio 17 d. Vengrijos parlamentas, atsižvelgdamas į susijusių įstaigų prašymą ir remdamasis Vengrijos rektorių sueigos prezidiumo rekomendacija, iki 2019 m. sausio 1 d. pratęsė terminą, iki kurio šalyje veikiantys užsienio universitetai turi įgyvendinti naujus reikalavimus. Venecijos komisija teigiamai įvertino šį žingsnį. Vengrijos vyriausybės ir užsienio aukštojo mokslo įstaigų derybos pirmiausia neigiamai paveikė Centrinės Europos universitetą. Joms tebevykstant, užsienio universitetai lieka teisinėje nežinioje, nors Centrinės Europos universitetas ir laiku įgyvendino naujuosius reikalavimus;

(35)  2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl Vengrijos tuo pagrindu, kad dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo neproporcingai ribojama Sąjungos ir jai nepriklausančių šalių universitetų veikla ir kad šis aktas turi būti iš naujo suderintas su Sąjungos teise. Komisija nustatė, kad naujieji teisės aktai prieštarauja teisei į akademinę laisvę, teisei į mokslą ir laisvei užsiimti verslu, kurios numatytos ES pagrindinių teisių chartijoje, taip pat Sąjungos teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal tarptautinę prekybos teisę;

Religijos laisvė

(36)  2011 m. gruodžio 30 d. Vengrijos parlamentas priėmė Aktą Nr. CCVI dėl teisės į sąžinės ir religijos laisvę bei dėl Vengrijos bažnyčių, religinių grupių ir religinių bendruomenių juridinio statuso, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. Aktu peržiūrėtas įvairių religinių organizacijų teisinis subjektiškumas ir iki 14 sumažintas bažnyčių, kurios teisiškai pripažįstamos Vengrijoje, skaičius. 2011 m. gruodžio 16 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras laiške, išsiųstame Vengrijos valdžios institucijoms, pasidalijo susirūpinimu dėl šio akto. 2012 m. vasario mėn. Vengrijos parlamentas, reaguodamas į tarptautinį spaudimą, padidino pripažįstamų bažnyčių skaičių iki 31. 2012 m. kovo 19 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CCVI teisės į sąžinės ir religijos laisvę bei dėl Vengrijos bažnyčių, religinių grupių ir religinių bendruomenių juridinio statuso, kurioje pažymėjo, kad nemažai į aktą įtrauktų su bažnyčios pripažinimu susijusių reikalavimų yra pertekliniai ir grindžiami savavališkais kriterijais. Be to, ji pažymėjo, kad dėl šio akto teko panaikinti šimtų anksčiau teisėtai pripažintų bažnyčių registraciją ir kad aktu tam tikru mastu skatinamas nevienodas ir netgi diskriminacinis požiūris į religinius įsitikinimus ir bendruomenes priklausomai nuo to, ar jos pripažįstamos;

(37)  2013 m. vasario mėn. Vengrijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pripažintų bažnyčių registracijos panaikinimas prieštarauja Konstitucijai. Reaguodamas į Konstitucinio Teismo sprendimą, Vengrijos parlamentas 2013 m. kovo mėn. iš dalies pakeitė Pagrindinį įstatymą. 2013 m. birželio ir rugsėjo mėn. Vengrijos parlamentas iš dalies pakeitė 2011 m. Aktą Nr. CCVI, kad būtų sukurta dviejų pakopų klasifikacija, sudaroma religinių bendruomenių ir įregistruotųjų bažnyčių. 2013 m. rugsėjo mėn. Vengrijos parlamentas iš dalies pakeitė ir Pagrindinį įstatymą, akivaizdžiai siekdamas suteikti sau įgaliojimus pasirinkti religines bendruomenes, kurios bendradarbiautų su valstybe vykdant viešojo intereso požiūriu svarbią veiklą, bei veiksmų laisvę pripažinti religinę organizaciją dviejų trečdalių balsų dauguma;

(38)  EŽTT savo 2014 m. balandžio 8 d. sprendime byloje Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kiti prieš Vengriją pažymėjo, kad Vengrija pažeidė asociacijų laisvę, aiškinamą atsižvelgiant į sąžinės ir religijos laisvės principus. Vengrijos Konstitucinis Teismas nustatė, kad kai kurios taisyklės, kuriomis reglamentuojamos pripažinimo bažnyčia sąlygos, yra antikonstitucinės, ir įpareigojo teisės aktų leidėją suderinti atitinkamas taisykles su Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimais. Atitinkamas aktas, savo ruožtu, Vengrijos parlamentui buvo pateiktas 2015 m. gruodžio mėn., tačiau reikiamos daugumos nesurinko. Šis sprendimas dar nevykdomas;

Asociacijų laisvė

(39)  2014 m. liepos 9 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo laiške Vengrijos valdžios institucijoms pažymėjo, kad yra susirūpinęs dėl stigmatizuojančios retorikos, kurią politikai naudoja kvestionuodami NVO darbo teisėtumą, Vengrijos vyriausybės Kontrolės tarnybai atlikus auditą, susijusį su NVO, kurios buvo EEE NVO fondo (Norvegijos dotacijos) veiklos vykdytojos ir naudos gavėjos. Vengrijos vyriausybė yra pasirašiusi susitarimą su fondu, taigi dotacijų išmokos gaunamos toliau. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais 2016 m. vasario 8–16 d. lankėsi Vengrijoje ir savo ataskaitoje pažymėjo, kad su didžiuliais iššūkiais susiduriama dėl esamos teisinės sistemos, kuria reglamentuojamas naudojimasis tokiomis pagrindinėmis laisvėmis, kaip teisės į nuomonės ir saviraiškos bei susirinkimų ir asociacijų laisves, taip pat kad teisės aktai, susiję su nacionaliniu saugumu ir migracija, irgi gali daryti ribojamąjį poveikį sąlygoms, kuriomis veikia pilietinė visuomenė;

(40)  2017 m. balandžio mėn. Vengrijos parlamentui buvo pateiktas įstatymo dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo projektas. Kaip pažymima, jo tikslas – nustatyti reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ar terorizmo prevencija. Venecijos komisija 2013 m. pripažino, kad valstybė gali turėti įvairių priežasčių riboti iš užsienio gaunamą finansavimą – taip pat ir pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos tikslu – tačiau šie teisėti siekiai neturėtų būti tapti pretekstu NVO kontroliuoti ar jų galimybėms vykdyti teisėtą darbą, visų pirma žmogaus teisių gynimo srityje, riboti. 2017 m. balandžio 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras nusiuntė laišką Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui, kuriame pažymėjo, kad įstatymo projektas buvo pateiktas nuolat skambant priešiškai kai kurių valdančiosios koalicijos narių retorikai: jie užsienio agentėmis viešai paskelbė keletą NVO atsižvelgdami į jų finansavimo šaltinį ir kvestionavo jų teisėtumą. Vis dėl to užsienio agento sąvoka į įstatymo projektą nebuvo įtraukta. Panašus susirūpinimas išdėstytas Europos Tarybos tarptautinių NVO sueigos pirmininkės ir NVO teisės ekspertų tarybos pirmininko 2017 m. kovo 7 d. pareiškime bei NVO teisės ekspertų tarybos parengtoje 2017 m. balandžio 24 d. nuomonėje, taip pat JT specialiųjų pranešėjų žmogaus teisių gynėjų padėties ir teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais 2017 m. gegužės 15 d. pareiškime;

(41)  2017 m. birželio 13 d. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymo projektą su kai kuriais pakeitimais. Venecijos komisija savo 2017 m. birželio 20 d. nuomonėje pripažino, kad organizacijos, gaunančios paramą iš užsienio, sąvoka yra neutrali ir aprašomojo pobūdžio, taip pat kad kai kuriais iš minėtųjų pakeitimų dokumentas svariai patobulintas, visgi tuo pat metu nebuvo atsižvelgta į tam tikrus kitus susirūpinimą keliančius klausimus ir pakeitimų nepakako nuogąstavimams, jog įstatymu bus neproporcingai ir bereikalingai trikdomos asociacijų ir saviraiškos laisvės, teisė į privatumą bei diskriminacijos draudimas, sušvelninti. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pažymėjo, kad stokojama pakankamo pagrindo šiems reikalavimams taikyti ir kad jie, kaip matyti, buvo dalis mėginimo diskredituoti kai kurias NVO, įskaitant NVO, kurios yra pasišventusios žmogaus teisių apsaugai Vengrijoje;

(42)  2017 m. gruodžio 7 d. Komisija, atsižvelgdama į NVO įstatymo nuostatas, kuriomis, Komisijos nuomone, įtvirtinama netiesioginė diskriminacija ir neproporcingi apribojimai sumų, kurias pilietinės visuomenės organizacijos gauna iš užsienio, atžvilgiu, nusprendė pradėti teismo procesą prieš Vengriją dėl įsipareigojimų pagal Sutarties nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo nesilaikymo. Be to, Komisija įtarė, kad Vengrija pažeidė teisę į asociacijų laisvę bei teises į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje, skaitomas kartu su Sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo, kurios apibrėžtos SESV 26 straipsnio 2 dalyje ir 56 bei 63 straipsniuose;

(43)  2018 m. vasario mėn. Vengrijos vyriausybė pristatė teisės aktų rinkinį, sudaromą trijų įstatymų projektų (T/19776, T/19775, T/19774). 2018 m. vasario 14 d. Europos Tarybos tarptautinių NVO sueigos pirmininkė ir NVO teisės ekspertų tarybos pirmininkas paskelbė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad rinkinys nesuderinamas su asociacijų laisve, pirmiausia kalbant apie NVO, kurios dirba su migrantais. 2018 m. vasario 15 d. panašų susirūpinimą pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2018 m. kovo 8 d. JT specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais, specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, nepriklausomas ekspertas žmogaus teisių ir tarptautinio solidarumo klausimais, specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais ir specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais įspėjo, kad, priėmus šiuos dokumentus, Vengrijoje būtų nederamai apribotos asociacijų ir saviraiškos laisvės. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad, darant užuominą į „tautos išlikimą“ ir piliečių bei kultūros apsaugą, o NVO darbą susiejant su tariamu tarptautiniu sąmokslu, teisės aktų rinkiniu būtų įtvirtinta NVO stigmatizacija ir apribotas jų pajėgumas vykdyti svarbią veiklą remiant žmogaus teises, o pirmiausia – pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų teises. Be to, jis nuogąstavo, kad iš užsienio gaunamo finansavimo apribojimų taikymas, nukreiptas į NVO, gali būti naudojamas siekiant daryti joms neteisėtą spaudimą ir nepagrįstai kištis į jų veiklą. Viename iš įstatymų projektų siekiama 25 proc. tarifu apmokestinti bet kokias lėšas, kurios NVO pasiekia iš už Vengrijos ribų, įskaitant Sąjungos finansavimą. Teisės aktų rinkinyje taip pat numatyta nesudaryti NVO galimybės pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis savavališkiems sprendimams apskųsti. 2018 m. kovo 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Venecijos komisiją su prašymu pateikti nuomonę dėl teisės aktų projektų rinkinio;

(44)  2018 m. gegužės 29 d. Vengrijos vyriausybė pristatė įstatymo projektą, kuriuo iš dalies keičiami kai kurie įstatymai, susiję su kovos su neteisėta migracija priemonėmis (T/333). Šis projektas yra peržiūrėta ankstesnio teisės aktų rinkinio versija ir jame siūlomos baudžiamosios sankcijos už „neteisėtos imigracijos skatinimą“. Tą pačią dieną JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras paragino atsiimti pasiūlymą ir pareiškė susirūpinimą, kad, priėmus šiuos pasiūlymus, žmonės, priversti palikti savo namus, neteks gyvybiškai svarbios pagalbos ir paslaugų, taip pat kad šiais pasiūlymais dar labiau kurstomas įtemptas viešasis diskursas ir skatinamos ksenofobinės nuotaikos. 2018 m. birželio 1 d. panašų susirūpinimą pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2018 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas patvirtino prašymą Venecijos komisijai pateikti nuomonę dėl naujojo pasiūlymo. Projektas buvo priimtas 2018 m. birželio 20 d. – prieš Venecijos komisijai priimant nuomonę. 2018 m. birželio 21 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pasmerkė Vengrijos parlamento sprendimą. 2018 m. birželio 22 d. Venecijos komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras pažymėjo, kad nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės gali pristabdyti saugią organizacinę veiklą ir saviraišką bei pažeidžia teisę į asociacijų ir saviraiškos laisvę, taigi turėtų būti panaikinta;

Teisė į vienodą požiūrį

(45)  2016 m. gegužės 17–27 d. Vengrijoje lankėsi JT darbo grupė moterų diskriminacijos teisėje ir praktikoje klausimais. Savo ataskaitoje darbo grupė pažymėjo, jog konservatyvus šeimos modelis, kurio apsauga užtikrinama laikantis įsitikinimo, kad tai esminis tautos išlikimo veiksnys, neturėtų neproporcingai nusverti moterų politinių, ekonominių ir socialinių teisių bei moterų įgalėjimo. Darbo grupė taip pat pažymėjo, kad moters teisė į lygybę negali būti traktuojama tik pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, apsaugos požiūriu, nes jos yra sudėtinė visų šių grupių dalis. Į naujus mokyklų vadovėlius toliau įtraukiami lyčių stereotipai: moterims pirmiausia tenka motinos ir žmonos vaidmuo, o kai kurias atvejais motina vaizduojama ne tokia protinga kaip tėvas. Kita vertus, darbo grupė pripažino Vengrijos vyriausybės pastangas stiprinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą taikant itin dosnias nuostatas, susijusias su šeimų rėmimo sistema bei ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija, stebėjusi 2018 m. Vengrijos parlamento rinkimus, savo 2018 m. balandžio 9 d. priimtuose preliminariuose faktuose ir išvadose pažymėjo, kad moterys ir toliau nepakankamai atstovaujamos politiniame gyvenime, taip pat kad nesama jokių teisinių reikalavimų lyčių lygybei rinkimų kontekste skatinti. Nors viena iš pagrindinių partijų į nacionalinio sąrašo viršų iškėlė moterį, o kai kurios partijos į savo programas įtraukė su lytimi susijusius klausimus, moterų įgalėjimo klausimui kampanijos metu buvo skirtas menkas dėmesys – taip pat žiniasklaidoje;

(46)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose teigiamai įvertino Stambulo konvencijos pasirašymą, tačiau apgailestavo, kad Vengrijoje tebevyrauja stereotipinis patriarchalinis požiūris į moters vietą visuomenėje, ir su susirūpinimu atkreipė dėmesį į diskriminacines politikų pastabas moterų atžvilgiu. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą nėra visapusiškai saugomos moterys, tapusios smurto namuose aukomis. Jis pažymėjo esąs susirūpinęs, kad nepakankamai moterų užima su sprendimų priėmimu susijusias pareigas viešajame sektoriuje, visų pirma vyriausybės ministerijose ir Vengrijos parlamente. Stambulo konvencija iki šiol neratifikuota;

(47)  į Vengrijos Pagrindinį įstatymą įtrauktos privalomos nuostatos dėl tėvų darbo vietų apsaugos ir vienodo požiūrio principo laikymosi. Taigi taikomos specialios darbo teisės normos moterims, taip pat motinoms ir tėvams, kurie augina vaikus. 2017 m. balandžio 27 d. Komisija paskelbė pagrįstą nuomonę, kurioje paragino Vengriją teisingai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB(3), kadangi Vengrijos teisėje numatyta diskriminacijos dėl lyties draudimo išimtis yra gerokai platesnė negu numatytoji minėtoje direktyvoje. Tą pačią dieną Komisija pateikė Vengrijai pagrįstą nuomonę dėl Tarybos direktyvos 92/85/EEB(4) nesilaikymo. Šioje direktyvoje nustatyta, jog darbdaviai turi pareigą pritaikyti darbo sąlygas besilaukiančių arba krūtimi maitinančių darbuotojų reikmėms, kad būtų išvengta pavojaus jų sveikatai ar saugumui. Vengrijos vyriausybė įsipareigojo iš dalies pakeisti reikiamas 2003 m. Akto Nr. CXXV dėl vienodo požiūrio ir lygių galimybių skatinimo bei 2012 m. Akto dėl Darbo kodekso nuostatas. 2018 m. birželio 7 d. byla, savo ruožtu, buvo baigta;

(48)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad į konstitucinį diskriminacijos draudimą aiškiai neįtraukti tokie diskriminacijos pagrindai, kaip seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė, ir kad jame pateikta ribota šeimos apibrėžtis gali tapti diskriminacijos priežastimi, nes neapima konkrečių šeimos modelių, įskaitant tos pačios lyties poras. Komitetas taip pat nuogąstavo dėl smurto prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius asmenis aktų ir jų atžvilgiu įsigalėjusių neigiamų stereotipų bei prietarų, visų pirma užimtumo ir švietimo sektoriuose;

(49)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose taip pat minėjo priverstinį daugybės asmenų, turinčių psichikos, proto ar psichosocialinę negalią, guldymą į medicinos įstaigas, izoliavimą ir priverstinį gydymą, pranešimus apie smurtą ir žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį bei įtarimus, susijusius su dideliu neištirtų mirties atvejų skaičiumi uždarose įstaigose;

Mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu

(50)  Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo ataskaitoje, parengtoje po apsilankymo Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d., pažymėjo esąs susirūpinęs dėl padėties Vengrijoje blogėjimo, susijusio su rasizmu ir netolerancija: kaip rodo išskirtinai šiurkštūs veiksmai, nukreipti prieš romus, įskaitant smurtą, ir sukarintų grupuočių eitynės bei patruliavimas romų gyvenamuose kaimuose, priešiškumas romams yra akivaizdžiausia netolerancijos forma. Jis taip pat pažymėjo, kad, nepaisant Vengrijos valdžios institucijų prisiimtos pozicijos smerkti antisemitizmo kurstymą, antisemitizmas yra vis sugrįžtanti problema, pasireiškianti neapykantos žydų tautybės asmenų atžvilgiu kurstymu ir smurto prieš juos ar išpuolius prieš jų nuosavybę atvejais. Be to, jis minėjo paaštrėjusią ksenofobiją, nukreiptą prieš migrantus, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, bei netoleranciją, dėl kurios kenčia kitos socialinės grupės, pvz., LGBTI asmenys, skurstantieji ir benamiai. Panašius nuogąstavimus savo ataskaitoje dėl Vengrijos, paskelbtoje 2015 m. birželio 9 d., išdėstė Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija;

(51)  Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas savo Ketvirtojoje nuomonėje dėl Vengrijos, priimtoje 2016 m. vasario 25 d., pažymėjo, kad romai toliau patiria sisteminę diskriminaciją ir nelygybę visose gyvenimo srityse, įskaitant aprūpinimą būstu, užimtumą, švietimą, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime. Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje rekomendavo Vengrijos valdžios institucijoms nuolat veiksmingai stengtis užkirsti kelią nelygybei ir diskriminacijai, kurią patiria romai, su jomis kovoti ir už jas bausti, gerinti jų gyvenimo sąlygas, galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įsidarbinti, artimai konsultuojantis su romų bendruomenės atstovais, imtis veiksmingų priemonių siekiant panaikinti praktiką, dėl kurios mokyklose toliau segreguojami romų vaikai, ir dėti dvigubas pastangas siekiant pašalinti trūkumus, su kuriais romų vaikai susiduria švietimo srityje, užtikrinti, kad romų vaikai turėtų vienodas galimybes įgyti kokybišką visų lygmenų išsilavinimą, bei toliau taikyti priemones, kad vaikai nebūtų neteisėtai siunčiami į specialiąsias mokyklas ir klases. Vengrijos vyriausybė ėmėsi įvairių esminių priemonių romų įtraukčiai skatinti. 2012 m. liepos 4 d. ji priėmė Darbo apsaugos veiksmų planą, skirtą socialiai remtinų darbuotojų darbo vietoms apsaugoti ir ilgalaikių bedarbių užimtumui skatinti. Ji taip pat priėmė sektorinę sveikatos priežiūros strategiją „Sveika Vengrija 2014–2020 m.“, kad būtų sumažinta nelygybė sveikatos srityje. 2014 m. ji priėmė 2014–2020 m. laikotarpio strategiją, skirtą lūšnynais virtusių būstų problemai segreguotose gyvenvietėse spręsti. Nežiūrint į tai, remiantis FRA 2018 m. Pagrindinių teisių ataskaita, romų tautybės jaunuolių, kurių pagrindinė veikla šiuo metu nėra susijusi su darbu, švietimu ar mokymusi, procentinė dalis nuo 38 proc. 2011 m. padidėjo iki 51 proc. 2016 m.;

(52)  EŽTT savo 2013 m. sausio 29 d. sprendime Horváth ir Kiss prieš Vengriją pažymėjo, kad praktiškai taikomuose susijusiuose Vengrijos teisės aktuose stokojama deramų saugiklių, todėl dėl sistemingo neteisingo psichikos negalios diagnozavimo pernelyg daug romų vaikų atsiduria specialiosiose mokyklose ir patiria segregaciją, o tai prilygsta teisės į mokslą nepatiriant diskriminacijos pažeidimui. Šis sprendimas dar nevykdomas;

(53)  2016 m. gegužės 26 d. Komisija išsiuntė laišką Vengrijos valdžios institucijoms su oficialiu pranešimu dėl Vengrijos teisės aktų ir administracinės praktikos, kuriuos taikant neproporcingai daug romų vaikų atsiduria specialiosiose mokyklose psichikos negalią turintiems vaikams, o mokydamiesi įprastose mokyklose patiria nemažą segregaciją švietimo srityje, taigi taip trikdoma jų socialinė įtrauktis. Vengrijos vyriausybė įsitraukė į aktyvų dialogą su Komisija. Pagal Vengrijos įtraukties strategiją ypatingas dėmesys skiriamas įtraukaus švietimo skatinimui, segregacijos mažinimui, kovai su sunkumų perdavimo iš kartos į kartą reiškiniu ir įtraukios mokyklų aplinkos kūrimui. Be to, 2017 m. sausio mėn. į Nacionalinio valstybinio švietimo aktą buvo įtrauktos papildomos garantijos, 2011–2015 m. Vengrijos vyriausybė ėmėsi oficialaus audito, o po jo buvo įgyvendinami vyriausybės įstaigų veiksmai;

(54)  EŽTT savo 2015 m. spalio 20 d. sprendime Balázs prieš Vengriją pažymėjo, kad, neatsižvelgus į tariamą priešiškumo romams motyvą įvykus išpuoliui, buvo pažeistas diskriminacijos draudimas. EŽTT savo 2016 m. balandžio 12 d. sprendime R. B. prieš Vengriją ir 2017 m. sausio 17 d. sprendime Király ir Dömötör prieš Vengriją pažymėjo, kad, netinkamai tyrus įtarimus dėl rasiniu pagrindu įvykdyto smurto, buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą. EŽTT savo 2017 m. spalio 31 d. sprendime M. F. prieš Vengriją pažymėjo, kad, valdžios institucijoms neištyrus galimų rasistinių nagrinėto incidento motyvų, buvo pažeistas diskriminacijos draudimas, įskaitant nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimą. Abu šie sprendimai dar nevykdomi. Tačiau, paskelbus sprendimus Balázs prieš Vengriją ir R. B. prieš Vengriją, 2016 m. spalio 28 d. Baudžiamajame kodekse įsigaliojo pataisa, susijusi su smurto ar neapykantos kurstymo bendruomenės atžvilgiu nusikaltimo faktų visuma, siekiant įgyvendinti Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/JHA(5). 2011 m. Baudžiamasis kodeksas buvo iš dalies pakeistas, kad, apibrėžiant nusikaltimą, padarytą vilkint uniformą, būtų užkirstas kelias dešiniųjų radikalų sukarintų grupuočių kampanijoms, numatant trejų metų kalėjimo bausmę už bet kokį provokacinio pobūdžio antivisuomeninį elgesį, dėl kurio bauginami tautinių, etninių ar religinių bendruomenių nariai;

(55)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras 2015 m. birželio 29 d. – liepos 1 d. lankėsi Vengrijoje, kad atliktų vertinimą vietoje gavus pranešimų apie priverstinio romų iškeldinimo veiksmus, kurių ėmėsi Miškolco miesto savivaldybė. Vietos valdžios institucijos prieš romus nukreiptų priemonių modelį pritaikė dar nė nepakeitus 2014 m. vietos dekreto, o miesto visuomenės veikėjai neretai skelbė prieš romus nukreiptus pareiškimus. Remiantis informacija, 2013 m. vasario mėn. Miškolco meras pareiškė norįs išvalyti miestą nuo „asocialių romų iškrypėlių“, esą neteisėtai pasinaudojusių programa „Lizdas“ (vengr. Fészekrakó) būsto pašalpoms gauti ir socialinio būsto gyventojais, mokančiais nuomos ir priežiūros mokesčius. Jo žodžiai žymėjo serijos iškeldinimų pradžią, o tą mėnesį penkiasdešimt butų buvo išbraukti iš 273 atitinkamos kategorijos butų sąrašo – taip pat ir siekiant atlaisvinti žemę stadiono renovacijai. Remdamasis atsakingosios vyriausybės tarnybos skundu, Aukščiausiasis Teismas savo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu atitinkamas nuostatas anuliavo. Pagrindinių teisių komisaras ir Tautinių mažumų teisių komisaro pavaduotojas 2015 m. birželio 5 d. paskelbė bendrą nuomonę dėl romų pagrindinių teisių pažeidimų Miškolce, tačiau savivaldybė jų rekomendacijų neįgyvendino. Vengrijos vienodo požiūrio tarnyba taip pat atliko tyrimą ir 2015 m. liepos mėn. priėmė sprendimą, kuriame ragino savivaldybę nutraukti visus iškeldinimus ir parengti veiksmų planą, kaip būtų galima pasiūlyti būstą paisant žmogaus orumo principų. 2016 m. sausio 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išsiuntė laiškus dėl romų iškeldinimo Albanijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos, Serbijos ir Švedijos vyriausybėms. Vengrijos valdžios institucijoms adresuotame laiške reiškiamas susirūpinimas dėl elgesio su romais Miškolce. 2016 m. balandžio 21 d. buvo priimtas veiksmų planas, o tuo tarpu buvo sukurta ir socialinio būsto agentūra. Vienodo požiūrio tarnyba savo 2016 m. spalio 14 d. sprendime pažymėjo, kad savivaldybė įvykdė savo pareigas. Tačiau Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo išvadose dėl rekomendacijų Vengrijai įgyvendinimo, paskelbtose 2018 m. gegužės 15 d., pažymėjo, kad, nepaisant kai kurių teigiamų permainų romų būsto sąlygoms pagerinti, jos rekomendacijos įgyvendintos nebuvo;

(56)  Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje rekomendavo Vengrijos valdžios institucijoms toliau gerinti dialogą su žydų bendruomene, kad jis vyktų nuolat, ir didesnį prioritetą teikti kovai su antisemitizmu viešosiose vietose, dėti nuolatines pastangas siekiant veiksmingai užkirsti kelią visiems rasiniu ir etniniu pagrindu vykdomiems arba antisemitizmo aktams, įskaitant vandalizmo ir neapykantos kurstymo aktus, juos įvardyti, tirti, už juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti bei svarstyti galimybę iš dalies pakeisti teisės nuostatas, kad būtų užtikrinta kuo didesnė teisinė apsauga nuo rasistinių nusikaltimų;

(57)  2012 m. Vengrijos vyriausybė nusprendė 50 proc. padidinti Holokaustą išgyvenusių asmenų anuitetą iki gyvos galvos, 2013 m. įsteigė 2014 m. Vengrijos holokausto atminimo komitetą, 2014-uosius paskelbė Holokausto atminimo metais, inicijavo keleto Vengrijos sinagogų ir žydų kapinių renovavimo ir restauravimo programas ir šiuo metu rengiasi 2019 m. Europos „Maccabi“ žaidynėms, kurios vyks Budapešte. Vengrijos teisės nuostatomis apibrėžtas ne vienas nusikaltimas, susijęs su neapykanta ar neapykantos kurstymu, įskaitant antisemitinius arba Holokausto neigimo ar juodinimo aktus. 2015–2016 m. Vengrijai buvo patikėtas pirmininkavimas Tarptautiniam Holokausto aukų atminimo aljansui (IHRA). Nežiūrint į tai, Vengrijos ministro pirmininkas savo kalboje, 2018 m. kovo 18 d. sakytoje Budapešte, polemiškai – ir, be kita ko, naudodamas aiškiai antisemitinius stereotipus – užsipuolė George‘ą Sorosą, o tai galėtų būti laikoma baustinu veiksmu;

(58)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kad romų bendruomenė toliau susiduria su paplitusia diskriminacija ir atskirtimi, nedarbu bei segregacija būsto ir švietimo srityse. Jis ypač nerimavo, kad, nepaisant Valstybinio švietimo akto, segregacija tebėra įsigalėjusi mokyklose, ypač bažnytinėse ir privačiose mokyklose, o romų vaikų, kurie siunčiami mokytis į mokyklas, skirtas lengvą negalią turintiems vaikams, skaičius tebėra neproporcingai didelis. Jis taip pat pažymėjo nuogąstaująs dėl paplitusių neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo politiniame diskurse, žiniasklaidoje ir internete prieš mažumas, ypač romus, musulmonus, migrantus ir pabėgėlius – taip pat ir vykstant vyriausybės remiamoms kampanijoms. Komitetas pareiškė susirūpinimą dėl antisemitinių stereotipų įsigalėjimo. Komitetas taip pat su susirūpinimu atkreipė dėmesį į įtarimus dėl nepaprastai mažo užregistruojamų neapykantos nusikaltimų skaičiaus, nes policija dažnai netiria skundų dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo bei nevykdo su tuo susijusio baudžiamojo persekiojimo. Pagaliau komitetas nuogąstavo dėl pranešimų apie policijos nuolat taikomą romų rasinio profiliavimo praktiką;

(59)  pirmosios instancijos teismo sprendime, susijusiame su byla dėl Dendešpatos kaimo, kur vietos policija baudas už smulkius eismo taisyklių pažeidimus skirdavo tik romams, pažymima, kad ši praktika liudija apie romų persekiojimą ir tiesioginę diskriminaciją, net jeigu atskiros priemonės ir buvo teisėtos. Antrosios instancijos teismas ir Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vengrijos piliečių laisvių sąjunga (HCLU), pateikusi actio popularis ieškinį, negalėjo pagrįsti diskriminacijos atvejo. Byla perduota EŽTT;

(60) remiantis Pagrindinio įstatymo ketvirtąja pataisa, saviraiškos laisve negali būti naudojamasi siekiant pažeisti Vengrijos tautos ar bet kurios tautinės, etninės, rasinės ar religinės bendruomenės orumą. Už smurto ar neapykantos prieš bendruomenės narį kurstymą baudžiama pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą. Vyriausybė sukūrė darbo grupę kovai su neapykantos nusikaltimais, kuri rengia mokymus policijos pareigūnams ir padeda aukoms bendradarbiauti su policija bei pranešti apie incidentus;

Pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės

(61)  2015 m. liepos 3 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė susirūpinimą dėl įstatymo dėl prieglobsčio keitimo skubos tvarka. 2015 m. rugsėjo 17 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė manąs, kad savo elgesiu su pabėgėliais ir migrantais Vengrija pažeidė tarptautinę teisę. 2015 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras pareiškė, kad Vengrijos atsakas į pabėgėlių problemą nesuderinamas su žmogaus teisėmis. 2015 m. gruodžio 21 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, Europos Taryba ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras primygtinai paragino Vengriją susilaikyti nuo politikos ir praktikos, kuriomis skatinama netolerancija ir baimė bei kurstoma ksenofobija pabėgėlių ir migrantų atžvilgiu. 2016 m. birželio 6 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė esąs susirūpinęs dėl daugėjančių įtarimų, jog prieglobsčio prašytojai ir migrantai Vengrijoje patiria sienos apsaugos institucijų pareigūnų smurtą, ir dėl platesnių ribojamųjų pasienyje taikomų ir teisinių priemonių, įskaitant susijusias su galimybe pasinaudoti prieglobsčio procedūromis. 2017 m. balandžio 10 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras paragino nedelsiant sustabdyti asmenų perkėlimą į Vengriją pagal Dublino reglamentą. 2017 m. iš 3 397 Vengrijoje pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų atmesta 2 880, taigi atmetimo koeficientas siekia 69,1 proc. 2015 m. iš 480 teismo apeliacijų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymais, teigiamas sprendimas priimtas 40, t. y. 9 proc., atvejų. 2016 m. buvo pateiktos 775 apeliacijos, o teigiamas sprendimas priimtas dėl 5, t. y. dėl 1 proc. 2017 m. apeliacijų nepateikta;

(62)  2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. kovo mėn. Vengrijoje lankėsi Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagrindinių teisių pareigūnas, kuriam susirūpinimą kėlė tai, kad agentūra galimai veikia sąlygomis, kuriomis nevykdoma pareiga gerbti, saugoti ir užtikrinti Vengrijos ir Serbijos sieną kertančių asmenų teises, ir dėl to agentūra gali atsidurti padėtyje, kai de facto pažeidžiamos ES pagrindinių teisių chartijos nuostatos. 2017 m. kovo mėn. pagrindinių teisių pareigūnas nustatė, jog pavojus, kad agentūra dalijasi atsakomybę už pagrindinių teisių pažeidimą pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 34 straipsnį, išlieka labai didelis;

(63)  2014 m. liepos 3 d. JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais pažymėjo, kad būtina iš esmės gerinti neteisėtų prieglobsčio prašytojų ir migrantų padėtį bei skirti dėmesio priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinta apsauga nuo savavališko laisvės atėmimo. Panašų susirūpinimą dėl sulaikymo – visų pirma kalbant apie nelydimus nepilnamečius – savo ataskaitoje, po apsilankymo Vengrijoje paskelbtoje 2014 m. gruodžio 14 d., pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2015 m. spalio 21–27 d. Vengrijoje lankęsi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovai savo ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad pateikta nemažai užsienio piliečių (įskaitant nelydimus nepilnamečius) skundų dėl patirtos policijos pareigūnų ir ginkluotų apsaugininkų, dirbančių elgesio imigracijos ar prieglobsčio prašytojų sulaikymo įstaigose, fizinės jėgos. 2017 m. kovo 7 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė esąs susirūpinęs dėl naujojo įstatymo, dėl kurio balsavo Vengrijos parlementas ir kuriuo numatomas privalomas visų prieglobsčio prašytojų, įskaitant vaikus, sulaikymas visu prieglobsčio procedūros laikotarpiu. 2017 m. kovo 8 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paskelbė pareiškimą, kuriame panašiai nuogąstavo dėl šio įstatymo. 2017 m. kovo 31 d. JT kankinimo prevencijos pakomitetis primygtinai paragino Vengriją nedelsiant spręsti klausimą dėl perteklinio sulaikymo naudojimo ir ieškoti alternatyvų;

(64)  EŽTT savo 2016 m. liepos 5 d. sprendime byloje O. M. prieš Vengriją pažymėjo, kad, pritaikius sulaikymą, faktiškai prilygusį savivalei, buvo pažeista teisė į laisvę ir saugumą. Visų pirma valdžios institucijos nesiėmė atsargumo priemonių, kai nurodė sulaikyti ieškovą neatsižvelgusios į tai, ar pažeidžiamiems asmenims – pvz., LGBT asmenims, kuriems priskiriamas ir ieškovas – saugu būti kartu su kitais sulaikytaisiais, nes dauguma jų atvyksta iš šalių, kuriose stipriai įsigalėję kultūriniai ar religiniai prietarai tokių asmenų atžvilgiu. Šis sprendimas dar nevykdomas;

(65)  2017 m. birželio 12–16 d. Serbijoje ir dviejose tranzito zonose Vengrijoje lankėsi Europos Tarybos generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis migracijos ir pabėgėlių klausimais. Savo ataskaitoje specialusis įgaliotinis pažymėjo, jog tai, kad migrantai ir pabėgėliai jėga išstumiami iš Vengrijos atgal į Serbiją, kelia susirūpinimą pagal EŽTK 2 straipsnį (teisė į gyvybę) ir 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas). Specialusis įgaliotinis taip pat pažymėjo, kad dėl ribotos prieglobsčio prašytojų įleidimo į Reskės ir Tompos tranzito zonas praktikos prieglobsčio prašytojams neretai tenka ieškoti neteisėtų būdų kirsti sieną, naudojantis kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis paslaugomis, įskaitant visą su tuo susijusią riziką. Jis pažymėjo, jog pagal prieglobsčio procedūras, kurios taikomos tranzito zonose, nėra numatytos deramos apsaugos priemonės, kad prieglobsčio prašytojai būtų apsaugoti nuo grąžinimo į šalį, kur jie rizikuotų patirti elgesį, nesuderinamą su EŽTK 2 ir 3 straipsnių nuostatomis. Baigdamas specialusis įgaliotinis pažymėjo, jog būtina, kad Vengrijos teisės aktai ir praktika atitiktų EŽTK reikalavimus. Specialusis įgaliotinis parengė keletą rekomendacijų, įskaitant raginimą Vengrijos valdžios institucijoms imtis reikiamų priemonių – taip pat ir peržiūrint atitinkamą teisės aktų sistemą bei pakeičiant susijusią praktiką – siekiant užtikrinti, kad nė vienas prie sienos atvykstantis arba Vengrijos teritorijoje esantis užsienio pilietis neatsisakytų ketinimo pateikti tarptautinės apsaugos prašymą. 2017 m. liepos 5–7 d. Europos Tarybos Lansarotės komiteto (Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvencijos šalių komitetas) atstovai taip pat lankėsi dviejose tranzito zonose ir parengė įvairias rekomendacijas, įskaitant raginimą pasirūpinti, kad visi jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys būtų traktuojami kaip vaikai, nediskriminuojant jų dėl amžiaus, ir užtikrinti, kad visi Vengrijos jurisdikcijoje esantys vaikai būtų apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos, bei sistemingai juos siųsti į įprastas vaikų apsaugos institucijas, kad jie būtų apsaugoti nuo galimo suaugusiųjų ar paauglių seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos tranzito zonose. Europos Tarybos Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) delegacija, kuri Vengrijoje – įskaitant dvi tranzito zonas – lankėsi 2017 m. gruodžio 18–20 d., nustatė, kad tranzito zona, kuri faktiškai yra laisvės atėmimo vieta, negali būti laikoma tinkama ir saugia vieta prekybos žmonėmis aukoms apgyvendinti. Ji paragino Vengrijos valdžios institucijas priimti teisės aktų sistemą, skirtą prekybos žmonėmis aukoms tarp trečiųjų šalių piliečių, kurie nėra teisėti gyventojai, atpažinti, ir tobulinti savo procedūras, pagal kurias prekybos žmonėmis aukos būtų atpažįstamos tarp prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų. Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomi papildomi teisės aktai, kuriais apskritai didelis dėmesys skiriamas nepilnamečiams, o ypač – nelydimiems nepilnamečiams. Be kita ko, buvo sukurta speciali mokymo programa nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo išvadose dėl rekomendacijų Vengrijai įgyvendinimo, paskelbtose 2018 m. gegužės 15d., pažymėjo pripažįstanti, kad dėl masinio migrantų ir pabėgėlių atvykimo Vengrijai teko atremti didžiulius iššūkius, tačiau komisiją pribloškė atsakomosios priemonės, kurių buvo imtasi, ir smarkus padėties pablogėjimas nuo tada, kai buvo paskelbta jos penktoji ataskaita. Valdžios institucijos turėtų nedelsdamos nutraukti sulaikymą tranzito zonose – visų pirma kalbant apie šeimas su vaikais ir visus nelydimus nepilnamečius;

(66)  EŽTT savo 2017 m. kovo 14 d. sprendime byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į laisvę ir saugumą. EŽTT taip pat nustatė, kad, pareiškėjus išsiuntus į Serbiją, buvo pažeistas nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas, o, atsižvelgiant į sulaikymo sąlygas Reskės tranzito zonoje, buvo pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Šiuo metu bylą rengiasi nagrinėti EŽTT didžioji kolegija;

(67)  2018 m. kovo 14 d. Kipre gyvenantis siras Ahmed H., 2015 m. rugsėjo mėn. mėginęs padėti savo šeimai pabėgti iš Sirijos bei kirsti Serbijos ir Vengrijos sieną, Vengrijos teismo buvo nuteistas 7 metų įkalinimo bausme ir išsiuntimu iš šalies 10 metų, apkaltinus jį teroro aktų vykdymu, taigi kyla klausimas dėl tinkamo kovos su terorizmu įstatymų taikymo Vengrijoje ir dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

(68)  ESTT savo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu sujungtose bylose C-643/15 ir C-647/15 visiškai atmetė Slovakijos ir Vengrijos pateiktus ieškinius dėl laikinojo privalomo prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmo, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2015/1601. Tačiau, teismui priėmus šį sprendimą, Vengrija Tarybos sprendimo nevykdė. 2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl to, kad Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija nevykdo savo teisinių prievolių, susijusių su perkėlimu;

(69)  2017 m. gruodžio 17 d. Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją dėl jos teisės aktų dėl prieglobsčio ir išsiuntė pagrįstą nuomonę. Komisijos nuomone, Vengrijos teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2013/32/ES(6), 2008/115/ES(7) ir 2013/33/ES(8) bei keleto ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų;

(70)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. kovo mėn. priimtas Vengrijos įstatymas, pagal kurį visus prieglobsčio prašytojus, išskyrus nelydimus vaikus, kurie, kaip nustatoma, yra jaunesni nei 14 metų amžiaus, automatiškai leidžiama perkelti į tranzito zonas jų prieglobsčio procedūros trukmės laikotarpiu, neatitinka teisinių standartų, nes leidžiama taikyti ilgą neapibrėžtos trukmės sulaikymo laikotarpį, nesama jokių teisinių reikalavimų konkrečiai kiekvieno susijusio asmens padėčiai skubiai įvertinti ir procedūrinių saugiklių, kad būtų galima svariai užginčyti perkėlimą į tranzito zonas. Komitetas ypač nerimavo dėl pranešimų apie tai, kad Vengrijoje veikiančiose sulaikymo įstaigose plačiai taikoma automatiško imigrantų sulaikymo praktika, ir nuogąstavo, kad asmens laisvės apribojimai naudojami kaip bendro pobūdžio priemonė, skirta atgrasyti nuo neteisėto atvykimo, o ne kaip priemonė rizikai kiekvienu atskiru atveju nustatyti. Be to, susirūpinimą komitetui kėlė įtarimai dėl prastų sąlygų kai kuriose sulaikymo įstaigose. Jis su susirūpinimu atkreipė dėmesį į įstatymą dėl imigrantų išstūmimo, pradėtą taikyti 2016 m. birželio mėn., pagal kurį policijai leidžiama kolektyviai iš šalies išsiųsti visus asmenis, kurie kerta sieną neteisėtai ir yra sulaikomi Vengrijos teritorijoje 8 km spinduliu nuo sienos (vėliau šis atstumas buvo išplėstas ir apima visą Vengrijos teritoriją), bei į Dekretą Nr. 191/2015, pagal kurį Serbija įvardijama kaip saugi trečioji šalis, leidžiant išstumti Vengrijos pasienyje su Serbija esančius žmones. Komitetas su susirūpinimu atkreipė dėmesį į pranešimus apie tai, kad žmonės išstumiami nesirenkant ir kad asmenų, kurių atžvilgiu buvo pritaikyta ši priemonė, galimybės pateikti prieglobsčio prašymą arba teisės pateikti skundą labai ribotos. Jis taip pat su susirūpinimu atkreipė dėmesį į pranešimus apie kolektyvinį išsiuntimą jėga, įskaitant įtarimus, kad žmonės buvo stipriai mušami, puldomi policijos šunų ir apšaudomi guminėmis kulkomis – dėl to kai kurie patyrė sunkius sužeidimus, o gyvybės neteko mažiausiai vienas prieglobsčio prašytojas. Susirūpinimą jam kėlė ir pranešimai, kad vaikų prieglobsčio prašytojų ir nelydimų nepilnamečių amžiaus patikrinimas tranzito zonose atliekamas netinkamai, kad jo metu smarkiai pasikliaujama eksperto vizualine apžiūra ir kad jis yra netikslus, taip pat pranešimai apie įtarimus, kad šie prieglobsčio prašytojai neturi deramų galimybių naudotis švietimo, socialinėmis ir psichologo paslaugomis bei teisine pagalba. Remiantis naujuoju pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, medicininis amžiaus nustatymas yra laikytinas kraštutine priemone;

Ekonominės ir socialinės teisės

(71)  2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. JT specialusis pranešėjas ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais bei JT specialusis pranešėjas teisės į deramą būstą klausimais paragino Vengriją persvarstyti teisės aktus, pagal kuriuos vietos valdžios institucijoms leidžiama bausti už benamystę, ir palaikyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl benamystės dekriminalizavimo. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo ataskaitoje, 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbtoje po apsilankymo Vengrijoje, pažymėjo esąs susirūpinęs dėl priemonių, kurių imtasi siekiant uždrausti nakvoti gatvėje ir statyti namelius bei lūšnas ir kurias daugelis apibūdina kaip praktinį benamystės kriminalizavimą. Komisaras primygtinai ragino Vengrijos valdžios institucijas ištirti pranešimus apie priverstinio iškeldinimo be alternatyvaus sprendimo atvejus, taip pat atvejus, kai dėl prastų socioekonominių sąlygų iš šeimų paimami vaikai. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl valstybinių ir vietos teisės aktų, grindžiamų Pagrindinio įstatymo ketvirtąja pataisa, pagal kuriuos nemažai viešųjų erdvių priskiriamos vietoms, kuriose draudžiama nakvoti, ir numatomos faktinės bausmės už benamystę. 2018 m. birželio 20 d. Vengrijos parlamentas priėmė Pagrindinio įstatymo septintąją pataisą, pagal kurią uždrausta nuolat gyventi viešoje vietoje. Tą pačią dieną JT specialusis pranešėjas teisės į deramą būstą klausimais Vengrijos veiksmus siekiant kriminalizuoti benamystę pavadino žiauriais ir nesuderinamais su tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatomis;

(72)  2017 m. Europos socialinių teisių komiteto išvadose pažymima, kad Vengrija nesilaiko Europos socialinės chartijos, nes savarankiškai dirbantys asmenys ir namų ūkio bei kitų kategorijų darbuotojai nėra saugomi darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatomis, kad priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti gimdyvių mirtingumą, yra nepakankamos, kad minimali senatvės pensija yra nepakankamo dydžio, kad minimali paramos ieškančiajam darbo suma yra nepakankama, kad maksimalus laikotarpis, kuriuo ieškančiajam darbo mokamos išmokos, yra per trumpas ir kad minimali reabilitacijos ir neįgalumo išmokos suma tam tikrais atvejais nepakankama. Komitetas taip pat nustatė, kad Vengrija nesilaiko Europos socialinės chartijos, nes socialinė parama, mokama vienišiems išteklių neturintiems asmenims, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, yra nepakankamo dydžio, teisėtai apsigyvenusiems visų minėtosios chartijos šalių piliečiams neužtikrinamos vienodos galimybės naudotis socialinėmis paslaugomis ir nenustatyta, kad būsto pažeidžiamoms šeimoms pasiūla būtų pakankama. Kalbant apie profesinių sąjungų teises, komitetas pažymėjo, kad nepakankamai užtikrinama darbuotojų teisė į mokamas atostogas, kad nesiimama priemonių siekiant paskatinti sudaryti kolektyvines sutartis, nors darbuotojų apsauga taikant šias sutartis Vengrijoje akivaizdžiai silpna, o valstybės tarnyboje teisė paskelbti streiką palikta tik toms profesinėms sąjungoms, kurios yra su vyriausybe sudarytos sutarties šalys. Kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiami valstybės tarnautojai, kuriems atsisakoma suteikti teisę streikuoti, nepatenka į chartijos taikymo sritį. Valstybės tarnybos profesinės sąjungos gali paskelbti streiką tik pritarus susijusių darbuotojų daugumai;

(73)  Viktoro Orbano vyriausybei priėmus vadinamojo Akto dėl streikų pakeitimą, nuo 2010 m. gruodžio mėn. streikai Vengrijoje tapo iš principo neteisėtais. Pasikeitusi padėtis reiškia, kad streikai iš principo bus leidžiami bendrovėse, kurias su vyriausybės administracija sieja viešųjų paslaugų sutartys. Šis pakeitimas netaikomas profesinėms grupėms, kurios paprasčiausiai neturi tokios teisės, pvz., traukinio mašinistams, policijos pareigūnams, medikams ir skrydžių vadovams. Problema slypi kitur – ji labiausiai susijusi su darbuotojų, kurie turi balsuoti dėl streiko, norint, kad jį būtų galima surengti, procentine dalimi, t. y. iki 70 proc. Tuomet sprendimą dėl streiko teisėtumo turi priimti darbo teismas, kuris yra visiškai pavaldus valstybei. 2011 m. buvo pateiktos devynios paraiškos siekiant gauti leidimą streikuoti. Septynios iš jų buvo atmestos nenurodžius priežasties. Dvi iš jų buvo išnagrinėtos, bet, kaip paaiškėjo, priimti sprendimo buvo neįmanoma;

(74)  JT Vaiko teisių komitetas savo ataskaitoje „Baigiamosios pastabos dėl sujungtų trečiosios, ketvirtosios ir penktosios periodinių ataskaitų dėl Vengrijos“, paskelbtoje 2014 m. spalio 14 d., pareiškė susirūpinimą dėl to, kad daugėja atvejų, kai vaikai paimami iš savo šeimų dėl prastos socioekonominės padėties. Tėvai gali netekti savo vaiko dėl nedarbo, socialinio būsto stygiaus ir vietos laikinojo apgyvendinimo įstaigose trūkumo. Remiantis Europos romų teisių centro atliktu tyrimu, dėl šios praktikos neproporcingai nukenčia romų šeimoms ir vaikai;

(75)  Komisija savo 2018 m. gegužės 23 d. rekomendacijoje, susijusioje su Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos ir apimančioje Tarybos nuomonę dėl 2018 m. Vengrijos konvergencijos programos, pažymėjo, kad asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, dalis 2016 m. sumažėjo iki 26,3 proc., tačiau tebeviršija Sąjungos vidurkį. Apskritai vaikams gresia didesnis skurdo pavojus negu kitų amžiaus grupių asmenims. Minimalias pajamas užtikrinančių išmokų dydis vienam namų ūkiui nesiekia 50 proc. skurdo ribos, taigi yra vienas mažiausių Sąjungoje. Bedarbio pašalpų tinkamumas vertintinas kaip labai mažas: maksimali 3 mėnesių trukmė yra trumpiausia Sąjungoje ir atitinka maždaug tik ketvirtį vidutinės laiko trukmės, reikalingos asmeniui susirasti darbą. Be to, išmokų dydis yra vienas mažiausių Sąjungoje. Komisija rekomendavo gerinti socialinės paramos ir bedarbio išmokų tinkamumą ir sumą;

(76)  2018 m. [....] Taryba išklausė Vengriją vadovaudamasi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi;

(77)  dėl šių priežasčių remiantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi turėtų būti konstatuota, jog yra iškilęs aiškus pavojus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga.

2 straipsnis

Taryba rekomenduoja, kad Vengrija per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą imtųsi šių veiksmų: [...].

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja [...] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1)

2012 m. lapkričio 6 d. ESTT sprendimas byloje Komisija / Vengrija, C-286/12, ECLI:EU:C:2012:687.

(2)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(3)

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(4)

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 1).

(5)

  2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).

(6)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(7)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(8)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).


AIŠKINAMOJI DALIS

Tai pirmas kartas nuo Parlamento įsteigimo, kai jis nusprendė parengti pranešimą, kuriame būtų išnagrinėta, ar būtina imtis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros. Pranešėja pasinaudojo šia galimybe kaip tokia, siekdama paaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi prieš padarant išvadą, jog išties esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Taip pranešėja tikisi padėti būsimiems kolegoms, kuriems gali tekti panašus uždavinys.

Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, kurių visuomenėse įsigalėję pliuralizmo, nediskriminavimo, tolerancijos, teisingumo, solidarumo ir moterų bei vyrų lygybės dėsniai.

Jei šios vertybės bendros mums visiems, mūsų pareiga sau – jas saugoti, kai joms iškyla pavojus. ES turi būdą, kaip apsaugoti mūsų bendras vertybes, – ji gali pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnyje numatyta procedūra. Šio straipsnio taikymo sritis susijusi su Sąjungos teise, tačiau apima ir sritis, kuriose valstybės narės veikia savarankiškai.

Pranešėja vadovavosi Europos Komisijos komunikatu „Pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir jų skatinimas“ (COM(2003) 606). Jame pažymima:

„7 straipsnio taikymo sritis neapsiriboja sritimis, kurias apima Sąjungos teisė. Tai reiškia, kad Sąjunga galėtų imtis veiksmų ne tik pažeidus bendrąsias vertybes šioje ribotoje srityje, bet ir pažeidimo, susijusio su sritimi, kurioje valstybės narės veikia savarankiškai, atveju“. Jame taip pat pažymima: „Taigi pagal 7 straipsnį Sąjungai suteikiamas įgaliojimas veikti, kuris labai skiriasi nuo jos įgaliojimų užtikrinti, kad valstybės narės gerbtų pagrindines teises įgyvendindamos Sąjungos teisę“.

Pranešėja tikisi, kad tai paaiškina šio pranešimo taikymo sritį, nes jame išties dėstomas susirūpinimas dėl Vengrijos teisės aktų ir praktikos, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su ES antrine teise.

Pranešime taip pat minimi atvejai, kuriuos Komisija iškėlė pažeidimo nagrinėjimo procedūrų pagrindu. Gali būti, kad šie pažeidimai išnagrinėti, tačiau jie vis tiek įtraukti į šį pranešimą, nes turėjo įtakos bendrai atmosferai šalyje. Kai kurie teisės aktai galėjo būti paraidžiui atkurti siekiant atsižvelgti į Europos vertybes, tačiau žala iš esmės padaryta. Neigiamas priemonių, kurios buvo įgyvendintos ir vėliau atšauktos arba pasiūlytos, bet (dar) neįgyvendintos, poveikis visuomenės laisvėms yra neginčytina 7 straipsnio analizės dalis.

2011 m. Parlamentas paskelbė savo pirmąją rezoliuciją dėl pagrindinių teisių Vengrijoje (tuomet – dėl naujojo žiniasklaidos įstatymo). 2013 m. balsavus dėl išsamaus pranešimo „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika“, Parlamentas toliau stebėjo padėtį. Taryba ir Komisija buvo be perstojo raginamos imtis veiksmų, tačiau nesėkmingai. Tik 2014 m. Komisija pateikė teisinės valstybės principo ES apsaugos programą. Būtų buvę logiška pradėti dialogą su Vengrija dėl teisinės valstybės principo remiantis šiuo naujuoju mechanizmu. Kadangi tai neįvyko, 2017 m. gegužės mėn. Parlamentas pavedė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui parengti šį pranešimą.

Europos Parlamentas stengiasi apsaugoti teisinės valstybės principą Europoje. Bėgant metams, Europos Parlamentas ir Europos Komisija įvairiai kėlė nemažai šiame pranešime išdėstytų susirūpinimą jiems kėlusių klausimų: ėmėsi įvairių veiksmų ir ne kartą keitėsi informacija su Vengrijos valdžios institucijomis. Europos Parlamentas surengė ne vienus debatus su Vengrijos ministru pirmininku, ministrais ir kitais vyriausybės pareigūnais. Tačiau jokių esminių pokyčių teisinės valstybės principui Vengrijoje apsaugoti neatlikta. Todėl pranešėja nemato jokio kito pasirinkimo, kaip tik imtis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros, ir pateikia pagrįstą pasiūlymą bei ragina Tarybą pripažinti, kad yra iškilęs aiškus šiurkštaus teisinės valstybės principo pažeidimo pavojus, ir rekomenduoti Vengrijai imtis veiksmų. Taigi reikia pažymėti, kad pagal šią procedūrą kreipiamasi ne tiek į stebimą valstybę narį, kiek į visą Tarybą, nes, prieš nusprendžiant imtis 7 straipsnio 1 dalies procedūros, į minėtąją valstybę narę mėginta kreiptis pasinaudojant daugybe būdu ir galimybių, tačiau nesėkmingai.

Atidžiai pasverti viską, kas išdėstyta pirmiau, tuo pat metu į šį procesą mėginant įtraukti kitus, nėra darbas, kurį būtų galima atlikti pernakt. Skubotas balsavimas proceso požiūriu nebūtų teisingas.

Dalį proceso sudaro klausymų Europos piliečiams organizavimas, siekiant suprasti padėtį, detalių posėdžių su kolegomis šešėliniais pranešėjais, į kuriuos kviečiami išorės ekspertai iš tarptautinių ir Europos organizacijų, šaukimas, konsultacijos su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, apsilankymai stebimoje valstybėje narėje ir kitų Parlamento komitetų raginimas įsitraukti bei pasidalinti savo nuomonėmis atsižvelgiant į savo praktinę patirtį.

Gavusi įgaliojimą Parlamento plenariniame posėdyje, pranešėja ėmėsi užduoties atlikti nuodugnią analizę ir vadovavosi toliau aprašomu metodu. Kalbėjomės su Komisijos, FRA atstovais, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru, Venecijos komisija, Europos Tarybos generalinio sekretoriaus specialiuoju įgaliotiniu migracijos ir pabėgėlių klausimais, Lansarotės komitetu, Vengrijos vyriausybės atstovais, įvairiomis NVO ir akademinės bendruomenės Briuselyje, Strasbūre ir Budapešte atstovais bei išklausėme jų nuomones. Siekdama skaidrumo, pranešėja prie šio pranešimo prideda organizacijų, su kurių atstovais buvo susitikta atliekant šį tyrimą, sąrašą. Kadangi oficialus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vizitas surengtas nebuvo, pranešėja vyko vizito viena. Planuojant procedūras ateityje, primygtinai rekomenduojama į susijusią valstybę narę išsiųsti Parlamento delegaciją. Neįdėjus pastangų apsilankyti, stebimos valstybės narės valdžios institucijoms ir piliečiams faktiškai neįmanoma paaiškinti, kodėl Parlamentas padėtį vertina kaip aiškų šiurkštaus Europos vertybių, įtvirtintų Sutartyse, pažeidimo pavojų.

Tai, kad nuomones parengia kiti Parlamento komitetai, leidžia užtikrinti visapusiškesnę Parlamento narių tarpusavio komunikaciją, iliustruoja bendrą atsakomybę ir užtikrina įtraukesnį procesą. Todėl pranešėja norėtų kuo nuoširdžiausiai padėkoti komitetams, kurie padėjo rengti galutinį pranešimą.

Kiekvienas teiginys yra grindžiamas trečiųjų šalių subjektų – neretai Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, ESBO – parengtomis nuomonėmis, o kartais – nacionalinių ir tarptautinių teismų sprendimais. Pranešėja mano, jog jai pasisekė, kad ji galėjo pasinaudoti šių institucijų indėliu, tačiau susidariusi padėtis rodo, kad demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms padėties valstybėse narėse tyrimų, analizės ir viešinimo procesai yra sąstingio būsenoje. Todėl pranešėja norėtų pakartoti Parlamento raginimą Komisijai skubiai parengti ES demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių mechanizmą bei jį taikyti.

Nežiūrint į tai, stokojant politinės valios, institucijų vertinimai niekuomet nebus sėkmingi. Europos Sąjunga – tai projektas, iškilęs ant bendrų vertybių ir solidarumo pamato. Europos istorija yra paženklinta smurto, o individo teisės neretai būdavo trypiamos vardan vadinamojo didesnio gėrio. Skaičiuojame 73-ius metus po II pasaulinio karo pabaigos ir 29-erius po to, kai griuvo Berlyno siena. Abi patirtys yra įsirėžusios į mūsų kolektyvinę atmintį.

Būtent šis praeities suvokimas tapo ES sutarties preambulės įkvėpimu. Semiamės „įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo, iš kurio susiformavo visuotinės vertybės, kurias sudaro neliečiamos ir prigimtinės žmogaus teisės, taip pat laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė, prisimindami Europos žemyno padalijimo pabaigos istorinę svarbą ir poreikį padėti tvirtus ateities Europos kūrimo pagrindus, patvirtindami savo ištikimybę laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principams...“.

Atsakingi lyderiai nepamiršta šio paveldo ir elgiasi atitinkamai. Artimi draugai nevengia vieni kitiems išsakyti nemalonios tiesos.

Remdamasi pirmiau aprašytu procesu, pranešėja mano, kad būtina kreiptis į Tarybą su prašymu imtis reikiamų priemonių, kad būtų atkurta įtrauki demokratija, teisinė valstybė ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms Vengrijoje.


PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲSUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Šį sąrašą pranešėjas (-a) rengia savo noru ir tik savo atsakomybe. Pranešėjas (-a), rengdamas (-a) šį pranešimą, gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų prieš jį priimant komitete:

Subjektas ir (arba) asmuo

organizacija „Amnesty International“

ANKH

atlatszo.hu

„A Varos Mindenkie“

Pagrindinių teisių centras

Vidurio Europos Universitetas

Europos pilietinių laisvių sąjunga

Europos Taryba, Žmogaus teisių komisaro biuras

Europos Taryba, Generalinis sekretorius

Europos Taryba, generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis migracijos ir pabėgėlių klausimais

Europos Venecijos komisijos taryba

Europos Lanzarotės komiteto taryba

ELTE Teisės mokykla

Europos Komisija

Europos universitetinis institutas, Tarptautinio valdymo mokykla

Tarptautinė žmogaus teisių federacija

Organizacija „Freedom House“

Pagrindinių teisių agentūra

Háttér bendruomenė

Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungai

Vengrijos Užsienio reikalų ministras

Vengrijos parlamentinių reikalų ministras

Vengrijos vyriausybės pareigūnai Röszke tranzito zonoje

Vengrijos Piliečių laisvių sąjunga

Vengrijos Helsinkio komitetas

Asociacija „Idetartozunk“

„K-monitor“

Vengrijos migrantų asociacija „Menedék“

Organizacija „Mertek Media Monitor“

Midlsekso Universitetas

Vengrijos Migrantų solidarumo grupė „MigSzol“

Nacionalinė Vengrų žurnalistų asociacija „MUOSZ“

„Nepszabadsag“

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF

Atviros visuomenės Europos politikos institutas

Politinio kapitalo institutas

Prinstono Universitetas

Organizacija „Žurnalistai be sienų“

Atviros visuomenės instituto romų iniciatyvos biuras

Romų šviesos nešėjų programa

Romų tarpininkų tinklas

Romų spaudos centras

RTL grupė

„Transparency International“

Transilvanijos translyčių asmenų asociacija

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR)

Pečo universitetas

444.hu


MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 52a straipsnio 4 dalį

Marek Jurek, Beata Gosiewska, Mylène Troszczynski, Auke Zijlstra, Barbara Kappel

Pasiūlymu taikyti Sutarties 7 straipsnį Vengrijos atžvilgiu tiesiogiai siekiama suskaldyti Europos Sąjungą ir pagilinti jos krizę. Politiniai skirtumai turėtų būti dialogo, o ne sankcijų klausimas. Veikti prieš šį principą reikštų veikti prieš mūsų šalių tarpusavio bendradarbiavimą.

Tačiau svarbiausia tai, kad šis pasiūlymas neturi jokio faktinio pagrindo. Daugeliu atveju jis prilygsta tiesioginiam išpuoliui prieš tokias demokratines procedūras, kaip dalinis konstitucijos keitimas ir viešos konsultacijos. Vengrijai metami kaltinimai dėl to, kad ji mėgina spręsti tokias socialines problemas, kaip romų mažumos integracija – su ja susiduriama daugelyje Europos šalių – ir kurias Vengrijai pavyksta įveikti kur kas geriau nei kitoms.

Rezoliucijoje visiškai ignoruojama pagrindinė Vengrijos valdžios institucijų politikos priežastis, t. y. būtinybė reformuoti visuomenę ir atsikratyti beveik pusšimtį metų trukusio Sovietų dominavimo bei totalitarinių kolaborantinių vyriausybių veiklos pasekmių. Rezoliucijoje nėra teigiama, kad šis uždavinys sprendžiamas nederamai ar kad jo vykdymas yra perteklinis, tačiau joje visiškai ignoruojama būtinybė jį įgyvendinti. Šiuo požiūriu rodoma nepagarba Vengrijos visuomenei ir jos demokratinių sprendimų motyvams.

Pamatinė pranešimo prielaida yra tai, kad Vengrija neturi teisės priimti sprendimų, kuriuos yra priėmusios kitos Europos Sąjungos šalys. Ši prielaida buvo atvirai vadovaujamasi rengiant pranešimą („mes nelyginsime Vengrijos ir kitų Europos šalių įstatymų“). Dėl visų šių priežasčių laikomės nuomonės, kad rezoliucijos projektas ir ypač jos pagrindinė išvada yra nepaprastai žalingi.


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (26.4.2018)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Vengrijoje (pagal 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją)

(2017/2131(INL))

Nuomonės referentė: Ingeborg Gräßle

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Konkurencijos stiprumas, korupcijos rizika ir kainų iškraipymas vykdant viešuosius pirkimus Vengrijoje 2009–2016 m.“, kurį atliko Budapešte veikiantis Korupcijos tyrimų centras („Corruption Research Center Budapest“),

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Ministro Pirmininko tarnybos užsakytą ir bendrovės „KPMG Tanácsadó Ltd.“ bei jos subrangovės „GKI Gazdaságkutató Corp.“ parengtą Europos Sąjungos lėšų panaudojimo ir poveikio Vengrijoje 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu analizę,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d., 2015 m. birželio 10 d. ir gruodžio 16 d. rezoliucijas dėl padėties Vengrijoje(1), taip pat į2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika“(2) ir 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje(3),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Transparency international“ 2006–2016 m. korupcijos suvokimo indeksą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio ekonomikos forumo 2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo indeksą,

A.  kadangi Sąjungos lėšos siekia 1,9–4,4 proc. Vengrijos BVP ir sudaro daugiau nei pusę viešųjų investicijų;

B.  kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu Vengrijai buvo skirta 25,3 mlrd. EUR, o 2007–2020 m. laikotarpiu – 25 mlrd. EUR sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų;

C.  kadangi sanglaudos politikos fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo (ESF)) išmokos, kurias Sąjunga Vengrijai skyrė 2004–2017 m., sudarė 30,15 mlrd. EUR; kadangi finansinės pataisos suma atlikus Sąjungos auditą, susijusi su ERPF, Sanglaudos fondu ir ESF, šiuo metu siekia maždaug 940 mln. EUR ir, kaip manoma, viršys 1 mlrd. EUR;

D.  kadangi Sąjungos finansinis įnašas dalyviams Vengrijoje sudaro 288,1 mln. EUR pagal Septintąją bendrąją programą (BP 7) ir 174,9 mln. EUR pagal programą „Horizontas 2020“;

E.  kadangi Sąjungos lėšų įsisavinimo lygis Vengrijoje – vienas aukščiausių valstybėse narėse, kurios įstojo į Sąjungą po 2004 m.;

F.  kadangi 2004–2016 m. Vengrijos BVP išaugo 16,1 proc. ir tik šiek tiek viršija Sąjungos vidurkį bei yra gerokai mažesnis nei kitų Višegrado šalių (Lenkijos, Čekijos Respublikos ir Slovakijos);

G.  kadangi nuo 2008 m. Vengrijos vertinimas korupcijos suvokimo indekse smuko 19 balų, taigi tai viena iš valstybių narių, kurių rodikliai prasčiausi;

H.  kadangi 2016 m. pasaulinių valdymo rodiklių ataskaitoje pabrėžiama, kad veiksmingo valdymo, teisinės valstybės ir korupcijos kontrolės srityje Vengrija žengė keletą žingsnių atgal;

I.  kadangi 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje dėl 2017 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Vengrijos konvergencijos programos(4) buvo pabrėžta, kad būtina gerinti viešųjų finansų skaidrumą, stiprinti skaidrumą ir konkurenciją viešųjų pirkimų srityje įdiegiant visapusišką ir veiksmingą e. viešojo pirkimo sistemą bei stiprinti kovos su korupcija programą; kadangi, remiantis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, priėmus Viešųjų pirkimų aktą padaryta šiokia tokia pažanga viešųjų finansų skaidrumo srityje, tačiau vėlavo svarbūs veiksmai, ypač e. viešojo pirkimo srityje, ir, kaip matyti iš rodiklių, konkurencija ir skaidrumas viešųjų pirkimų srityje iki šiol nepatenkinami; kadangi, remiantis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, kovos su korupcija programos gerinimo srityje neužfiksuota jokios pažangos, o Nacionalinėje kovos su korupcija programoje nenumatytos jokios permainos, kad ji taptų veiksmingesnė užkertant kelią korupcijai ir taikant atgrasomąsias sankcijas; kadangi, remiantis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, baudžiamasis persekiojimas aukšto lygio korupcijos atvejais tebėra išimtis;

J.  kadangi tyrimų, kuriuos Vengrijos atžvilgiu 2013–2016 m. atliko Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), skaičius (57) yra antras pagal dydį Sąjungoje; kadangi 85 proc. šių tyrimų buvo baigti pateikiant teismines rekomendacijas, finansines rekomendacijas arba ir viena, ir kita;

K.  kadangi Vengrija buvo valstybė narė, kuriai 2016 m. pritaikyta daugiausia finansinių pataisų (jų suma iš viso siekė 211 mln. EUR);

L.  kadangi tyrimų struktūrinių fondų ir žemės ūkio srityse, kuriuos Vengrijos atžvilgiu 2013–2016 m. atliko OLAF, finansinis poveikis siekė 4,16 proc. ir tai aukščiausias rodiklis Sąjungoje;

M.  kadangi informacijos, kurią 2016 m. Vengrija pateikė OLAF, dalis iš viešųjų šaltinių nesiekė 10 proc.;

N.  kadangi veiksmai, kurių Vengrijos nacionalinės teisminės institucijos ėmėsi OLAF pateikus 2009–2016 m. laikotarpio rekomendacijas, buvo susiję tik su 33 proc. visų OLAF rekomendacijų;

O.  kadangi Vengrijos viešųjų pirkimų skaidrumo indeksas 2015–2016 m. laikotarpiu buvo gerokai mažesnis nei 2009–2010 m.; kadangi nuo 2011 m. Sąjungos finansuojamų konkursų skaidrumo indekso vertės kasmet buvo gerokai žemesnės nei ne Sąjungos finansuojamų konkursų; kadangi išsami analizė rodo, kad 2016 m. skaidrumas buvo kur kas mažesnis nei 2015 m.;

P.  kadangi Europos prokuratūra buvo įsteigta 21 valstybės narės tvirtesnio bendradarbiavimo pagrindu, tačiau Vengrija nusprendė nedalyvauti ją steigiant;

Q.  kadangi, remiantis skaičiavimais, Vengrijoje patiriami labai dideli tiesioginiai socialiniai nuostoliai: 2009–2016 m. laikotarpiu jie siekia 15–24 proc. bendros sutarties vertės, o tai atitinka ne mažiau nei 6,7–10,6 mlrd. EUR;

R.  kadangi dinamiškas pilietinės visuomenės sektorius turėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant vyriausybių skaidrumą ir atskaitomybę jų finansų ir kovos su korupcija atžvilgiu;

1.  mano, kad dabartinis korupcijos lygis, skaidrumo ir atskaitomybės viešųjų finansų srityje nebuvimas ir netinkamos finansuoti išlaidos ar per aukštos finansuojamų projektų kainos neigiamai veikia Sąjungos lėšų panaudojimą Vengrijoje; mano, kad tai galėtų būti Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimas ir pagrindas inicijuoti procedūrą vadovaujantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi;

2.  primena savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, pateiktą atlikus pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimą, kurioje pažymėjo, kad kovos su korupcija stebėseną Komisija ketino vykdyti Europos semestro proceso pagrindu, laikėsi nuomonės, kad kovą su korupcija gali užgožti kiti su šiuo procesu susiję ekonominiai ir finansiniai klausimai, bei paragino Komisiją rodyti pavyzdį ir atnaujinti ataskaitos dėl kovos su korupcija skelbimą bei įsipareigoti parengti daug patikimesnę ir visapusiškesnę kovos su korupcija strategiją; pažymi, kad kova su korupcija – policijos ir teisminio bendradarbiavimo klausimas, o tai yra politikos sritis, kurioje Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų ir naudojasi visapusiškais tikrinimo įgaliojimais;

3.  primena savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, kurioje buvo konkrečiai raginama rengti metinę Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, įskaitant ypatingą dėmesį korupcijai;

4.  kritiškai vertina viešųjų pirkimų praktikos Vengrijoje trūkumus; susirūpinęs pažymi, kad sutarčių, skiriamų surengus viešųjų pirkimų procedūras, per kurias gaunamas tik vienas pasiūlymas, dalis Vengrijoje tebėra labai didelė: 2016 m. jų buvo 36 proc. ir tai antras pagal dydį rodiklis Sąjungoje po Lenkijos ir Kroatijos (45 proc.)(5); mano, jog tai rodo, kad Vengrijos viešųjų pirkimų konkursų srityje susiduriama su didelėmis korupcijos rizikomis; laikosi nuomonės, jog Komisija turi taikyti veiksmingą stebėsenos priemonę, kad būtų vengiama praktikos, kuri prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES(6) dvasiai, ir pasirūpinti teisėkūros integracija, siekiant pašalinti iki dabar nustatytas silpnąsias vietas; prašo pateikti informaciją apie bendroves, kurios Vengrijoje veikia kaip vienintelės konkursų dalyvės; reikalauja ištirti, ar konkursai rengiami taip, kad sutartys atitektų konkrečioms bendrovėms; ragina Vengrijos vyriausybę savo svetainėje skelbti išsamų visų savo rangovų, kuriems paskirtų sutarčių vertė viršija 15 000 EUR, metinį sąrašą ir šiame sąraše pateikti rangovo pavadinimą ir adresą, sutarties tipą ir objektą, jos trukmę, vertę, taikytą procedūrą ir atsakingąją valdžios instituciją;

5.  apgailestauja, kad nuo 1996 m. Vengrijoje mažėjo valdymo veiksmingumas(7) ir kad tai viena iš valstybių narių, kurių vyriausybės – tarp neveiksmingiausių Sąjungoje; su susirūpinimu pažymi, kad visi Vengrijos regionai valdymo kokybės atžvilgiu smarkiai atsilieka nuo Sąjungos vidurkio; pažymi, kad prastos kokybės valdymas Vengrijoje(8) trikdo ekonominį vystymąsi ir mažina viešųjų investicijų poveikį;

6.  pažymi, kad Vengrijos regionų rezultatai regioninių inovacijų srityje(9) tebėra vidutiniški; pažymi, kad Vengrija dar nepasiekė strategijos „Europa 2020“ tikslo investuoti 3 proc. savo BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą(10); ragina Vengriją skatinti augimą ir užimtumą bei investuoti Sąjungos lėšas į inovacijas;

7.  skatina Vengriją naudoti Sąjungos lėšas savo ekonomikai toliau modernizuoti ir savo paramai MVĮ stiprinti; pabrėžia, kad 30,24 proc. Sąjungos finansinio įnašo, skiriamo pagal programą „Horizontas 2020“, Vengrijoje tenka MVĮ dalyviams, tačiau MVĮ paraiškų teikėjų sėkmės rodiklis siekia 7,26 proc. ir yra mažesnis už analogišką sėkmės rodiklį 28-iose ES valstybėse narėse; be to, pažymi, kad visų paraiškų sėkmės rodiklis smuko nuo 20,3 proc. (BP 7) iki 10,8 proc. (programa „Horizontas 2020“), taigi programos „Horizontas 2020“ rezultatų požiūriu Vengrija užima 26 vietą;

8.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares prisijungti prie Europos prokuratūros veiklos;

9.  pabrėžia, kad Vengrijai tenka didžiausia Sąjungoje OLAF parengtų finansinių rekomendacijų dėl struktūrinių fondų ir žemės ūkio 2013–2016 m. laikotarpiu procentinė dalis; pabrėžia, kad bendras OLAF bylų finansinis poveikis Vengrijoje yra keturis kartus didesnis nei nacionalinių tyrimų; ragina Komisiją ir Vengriją dėti būtinas pastangas siekiant kovoti su sukčiavimu naudojant Sąjungos lėšas;

10.  apgailestauja, kad Komisija sustabdė kovos su korupcija ataskaitos skelbimą; primygtinai ragina Komisiją pakeisti savo sprendimą ir reguliariai skelbti šią ataskaitą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

12

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Marco Valli, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Richard Ashworth, Péter Niedermüller, Julia Pitera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrea Bocskor, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

12

+

ALDE

Martina Dlabajová

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

PPE

Richard Ashworth, Ingeborg Gräßle, Julia Pitera, Petri Sarvamaa, Tomáš Zdechovský

S&D

Zigmantas Balčytis, Cătălin Sorin Ivan, Péter Niedermüller, Georgi Pirinski, Tiemo Wölken

0

-

 

 

2

0

EFDD

Marco Valli

PPE

Andrea Bocskor

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0216, OL C 407, 2016 11 4, p. 46, ir OL C 399, 2017 11 24, p. 127.

(2)

OL C 75, 2016 2 26, p. 52.

(3)

OL CE 249, 2013 8 30, p. 27.

(4)

OL C 261, 2017 8 9, p. 71.

(5)

„Viešieji pirkimai: administracinių pajėgumų ES tyrimas“ (angl. Public procurement – a study on administrative capacity in the EU), nuo p. 101.

(6)

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(7)

Žr. Septintosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos (ang. Seventh report on economic, social and territorial cohesion) skirsnį „Valdymo kokybė Europoje stipriai skiriasi“ (angl. Quality of governance varies substantially in Europe), p. 137.

(8)

Žr. Septintosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos 6 žemėlapį „Europos valdymo kokybės indeksas 2017“ (angl. European Quality of Government index, 2017).

(9)

Žr. Septintosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos 5 žemėlapį „2017 m. rezultatai regioninių inovacijų srityje“ (angl. Regional innovation performance, 2017).

(10)

Žr. Septintosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos 6 žemėlapį „Europos valdymo kokybės indeksas 2017“.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (17.5.2018)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Vengrijoje (pagal 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją)

(2017/2131(INI))

Nuomonės referentė: Petra Kammerevert

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo įstatymas

1.  pripažįsta, kad nesant vienodų švietimo srities normų ar modelių Sąjungoje, Vengrijos vyriausybė pati gali nustatyti ir periodiškai peržiūrėti tinkamiausią reglamentavimo sistemą, taikomą jos teritorijoje veikiantiems užsienio universitetams, ir siekti šią sistemą tobulinti, kaip savo išvadose pareiškė ir Venecijos komisija; tačiau pabrėžia, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo turi prisidėti skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę; taip pat pabrėžia, kad Vengrijos vyriausybės įgyvendinti švietimo srities teisės aktai privalo visiškai atitikti vidaus rinkos laisves ir pagrindines teises;

2.  primena, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2017 m. balandžio mėn., Vengrijoje priėmus Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo įstatymas, paprašė Venecijos komisijos priimti nuomonę ir Venecijos komisija savo išvadose pareiškė, jog nustačius griežtesnes taisykles, susijusias su griežtais terminais ir sunkiomis teisinėmis pasekmėmis užsienio universitetams, kurie jau daugelį metų Vengrijoje yra įsisteigę ir teisėtai vykdo veiklą, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių ir garantijų laikymosi srityje kyla labai daug sunkumų;

3.  pripažįsta, kad Vengrijos vyriausybė įvykdė keletą 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl padėties Vengrijoje reikalavimų, ypač susijusių su Įstatyme, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo įstatymas, numatytų terminų eigos sustabdymu ir dialogo su Centrinės Europos universiteto klausimu kompetentingomis JAV institucijomis pradėjimu; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Vengrijos Ministras Pirmininkas dar nepasirašė Vengrijos vyriausybės ir Vidurio Europos universiteto buveinės šalies vadovybės bendradarbiavimo susitarimo, kuris buvo parengtas jau praeitais metais; taip pat apgailestauja, kad Vengrijos vyriausybė neanuliavo Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo įstatymas;

4.   taip pat pažymi, kad terminų eigos sustabdymas, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, nėra priemonė, kuria būtų užtikrinamas universitetų, dėstytojų ir studentų planavimo tikrumas; šiuo atveju palankiai vertina tai, kad Vengrijos valdžios institucijos 2018 m. balandžio 13 d. lankėsi JAV Niujorko valstijoje siekdamos sušvelninti kitus Vengrijos vyriausybės apribojimus, taikomus Vidurio Europos universitetui; vis dėlto, apgailestauja, kad dar nepasirašytas ir neratifikuotas Vengrijos vyriausybės ir Vidurio Europos universiteto buveinės šalies vadovybės bendradarbiavimo susitarimas, nors Vengrijos valdžios institucijos savo apsilankymo metu nurodė, kad Vidurio Europos universitetas dabar jau atitinka Aukštojo mokslo įstatymo reikalavimus; todėl ragina Vengrijos vyriausybę liautis blokuoti ir sudaryti bendradarbiavimo susitarimą dėl Vidurio Europos universiteto, dėl kurio jau susitarta su JAV Niujorko valstija, kad šis universitetas galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą;

5.  apgailestauja, kad Komisijos ir Vengrijos vyriausybės teisinis ginčas dėl Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo įstatymas, iki šiol neišspręstas ir todėl Komisija pateikė ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui; pabrėžia, kad Vengrija turi teisę turėti savo švietimo srities teisės aktus, bet jais neturi būti pažeidžiamos vidaus rinkos laisvės, visų pirma laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisė į akademinę laisvę, teisė į mokslą ir teisė į laisvę užsiimti verslu;

Romų vaikų segregacija

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad įvairiomis formomis pasireiškianti kasdienė romų vaikų diskriminacija apskritai ir segregacija ypač švietimo srityje tebėra struktūrinis ir giliai įsišaknijęs reiškinys Vengrijoje ir kitose Europos šalyse, didinantis socialinę romų atskirtį ir mažinantis jų galimybes integruotis švietimo sistemoje, darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje; primena, kad romų segregacija – klausimas, dėl kurio Komisija teikė nemažai rekomendacijų, todėl ragina Vengrijos vyriausybę įgyvendinti tas rekomendacijas ir taikyti veiksmingas priemones;

Žiniasklaidos politika

7.  mano, kad Komisija, peržiūrėdama 2010 m. žiniasklaidos teisės aktus, nebuvo pakankamai kruopšti ir neatsižvelgė į SESV 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes; primena, kad 2015 m. birželio mėn. Venecijos komisija paskelbė savo nuomonę dėl žiniasklaidos teisės aktų Vengrijoje, kurioje pareiškė, kad prioritetine tvarka reikia peržiūrėti keletą klausimų, jeigu Vengrijos valdžios institucijos nori ne tik pagerinti padėtį žiniasklaidos laisvės srityje šalyje, bet ir pakeisti viešąją nuomonę apie žiniasklaidos laisvę;

8.  mano, kad 2010 m. žiniasklaidos įstatymas ir jame nustatytos nepakankamos taisyklės dėl mišrios nuosavybės lėmė žiniasklaidos rinkos iškraipymą ir pusiausvyros suardymą; pabrėžia, kad Vengrijos rinka tapo labiau koncentruota, išnyko daugybė nepriklausomų vietinių stočių, sumažėjo ir anksčiau klestėjęs bendruomeninių radijo stočių segmentas; mano, kad būtina didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, ypač jei žiniasklaidos priemonei skiriamos viešosios lėšos;

9.  laikosi nuomonės, kad žiniasklaidos taryba (kurios visus narius nuo 2010 m. galėjo skirti tik valdančioji partija) aktyviai prisidėjo prie radijo rinkos restruktūrizavimo, kuriuo siekta patenkinti vyraujančius politinius poreikius; reiškia pasipiktinimą dėl to, kad žiniasklaidos taryba neužtikrino net minimalaus pusiausvyros lygio žiniasklaidos sektoriuje;

10.  pabrėžia, kad tam tikroms žiniasklaidos įmonėms tenka neproporcingai didelė reklamai skirtų valstybės lėšų dalis, palyginti su kitomis įmonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės išlaidos 2017 m. buvo aukščiausios nei bet kada anksčiau ir kad valstybės reklamos užsakymai paprastai teikiami vyriausybei lojalioms žiniasklaidos priemonėms, kurių daugumą valdo oligarchai;

11.  primena, kad 2017 m. gegužės mėn. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo šalies reklamos mokestis padidinamas nuo 5,3 proc. iki 7,5 proc., o tai kelia nerimą dėl galimo spaudimo likusioms nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms šalyje; yra susirūpinęs dėl to, kad politinių partijų reklama viešojo ir privačiojo sektorių žiniasklaidos priemonėse leidžiama tik tuomet, jei ji yra nemokama, o tai kelia susirūpinimą dėl teisės gauti informaciją ribojimo, nes privačios žiniasklaidos priemonėse gali nenorėti transliuoti nemokamos reklamos; mano, kad būtina užtikrinti, jog viešosios reklamos sutartys būtų sąžiningai ir skaidriai sudaromos su visomis žiniasklaidos priemonėmis;

12.  pabrėžia, kad vadinamasis visuomeninis transliuotojas, kuris apima visas visuomeninio radijo ir visuomeninės televizijos stotis, nekritiškai skleidžia vyriausybės pranešimus, visų pirma nuolat nušviečia prieš pabėgėlius ir G. Sorosą nukreiptas vyriausybės vykdomas kampanijas; pabrėžia, kad visuomeninė televizijos stotis M1, kaip visą parą veikiantis žinių kanalas, suteikia daugiau galimybių vykdyti propagandą ir transliuoti vyriausybės pranešimus nei anksčiau;

13.  pažymi, kad visuomeninis transliuotojas nesilaiko skaidrumo reikalavimų, nesuteikia viešai prieinamos informacijos, kurios reikia norint stebėti, kaip naudojamos viešosios lėšos, ir, priešingai nei dauguma Europos visuomeninių transliuotojų, neteikia metinės ataskaitos, taip pat nėra žinoma, kaip jis apibrėžia visuomeninio transliuotojo pareigas ir prižiūri, kaip jas vykdo;

14.   pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra pagrindinės teisės, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, ir esminis demokratinės visuomenės pagrindas; primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, nes tai viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių;

15.  atsižvelgdamas į visai neseniai analitinio instituto „Economist Intelligence Unit“ paskelbtą 2017 m. demokratijos indeksą ir organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą, pabrėžia, kad dėl valstybės kišimosi ir padidėjusios valstybės kontrolės praėjusiais metais žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas Vengrijoje kelia didelį susirūpinimą; šiuo atveju reiškia susirūpinimą dėl vieno iš seniausių ir didžiausią prestižą turinčių Vengrijos laikraščių „Népszabadság“ pardavimo ir vėliau įvykdyto uždarymo;

16.  pabrėžia, kad nepriklausomų žiniasklaidos priemonių žurnalistams dažnai rimtai trukdoma dirbti, žiniasklaidos priemonių atstovams nuolat draudžiama patekti į parlamento pastatą, parlamente ribojamos vietos, kur žurnalistai galėtų užduoti klausimų politikams ir imti iš jų interviu; 

17.  yra susirūpinęs dėl to, kad vyriausybei artimiems oligarchams perėmus paskutinius nepriklausomus Vengrijos laikraščius Vengrijos vyriausybė neseniai pradėjo plačiau kontroliuoti žiniasklaidą ir žiniasklaidos koncentracija Vengrijoje, pasak organizacijos „Žurnalistai be sienų“, pasiekė precedento neturintį groteskišką mastą; mano, kad būtina didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, ypač jei verslininkui buvo skirtos viešosios sutartys;

18.  apgailestauja dėl to, kad vyriausybei palanki naujienų interneto svetainė „888.hu“ neseniai paskelbė juodąjį žurnalistų, dirbančių užsienio žiniasklaidos priemonėms ir pavadintų „G. Soroso užsienio propagandistais“, sąrašą, o tai vienareikšmiškai pažeidžia žiniasklaidos laisvės principą;

Nevyriausybinės organizacijos

19.  yra giliai susirūpinęs dėl to, kad Vengrijoje mažėja erdvės pilietinės visuomenės organizacijoms; šiuo atveju apgailestauja dėl Vengrijos vyriausybės mėginimų įstatymu dėl NVO ir įstatymu, kuriuo siekiama sustabdyti G. Sorosą, kontroliuoti NVO ir apriboti jų gebėjimą užsiimti savo teisėta veikla;

20.  pabrėžia, kad įstatymu dėl NVO, kuris skirtas užsienio šaltinių finansuojamoms NVO, nederamai pažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, visų pirma teisė jungtis į asociacijas, nustatomi nepagrįsti ir neproporcingi apribojimai laisvam kapitalo judėjimui ir keliamas rūpestis dėl to, kaip laikomasi teisės į asmeninio gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą; pabrėžia, kad Komisija buvo priversta dėl įstatymo dėl NVO pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui; apgailestauja, kad, nepaisant teismo proceso dėl įstatymo dėl NVO Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Vengrijos vyriausybė 2018 m. vasario mėn. priėmė dar vieną įstatymą – vadinamąjį įstatymą „Sustabdykime G. Sorosą“, kuriuo ketinama dar labiau suvaržyti teisę jungtis į asociacijas ir NVO veiklą; šiuo atveju smerkia Vengrijos vyriausybės ketinimą priverstinai uždaryti visas G. Soroso finansuojamas NVO ir tikslą reikalauti valstybės leidimo NVO vykdyti veiklą migracijos srityje; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad pasiūlyti įstatymai Sąjungoje galėtų būti naudojami kaip modelis, kurį taikant bus pakirstas vertingas už pagarbą žmogaus teisėms kovojančių pilietinės visuomenės organizacijų darbas, ir į tokį pavojų dėmesį neseniai atkreipė ES pagrindinių teisių agentūra; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad valdančioji partija yra sukūrusi vyriausybės organizuotų NVO tinklą, remiamą viešosiomis lėšomis, kurio pagrindinė veikla – kartoti tai, ką sako vyriausybė, ir rengti demonstracijas vyriausybei palaikyti;

Bendroji dalis

21.  mano, kad padėtis aukštojo mokslo srityje, padėtis dėl romų švietimo, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, taip pat padėtis NVO srityse Vengrijoje atskleidžia tai, jog akivaizdžiai rizikuojama stipriai paminti vertybes, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje; todėl primygtinai ragina Komisiją toliau taikyti visas priemones, galimas pagal Sutartis; 22.  mano, kad šiuo atveju, siekiant apginti bendras Sąjungos vertybes ir garantuoti teisinės valstybės principo laikymąsi, yra pagrindas taikyti ES sutarties 7 straipsnyje nurodytą procedūrą;

23.  ragina Komisiją ir toliau įdėmiai stebėti vykstantį teisėkūros procesą ir mastą, kuriuo pasiūlymais pažeidžiama Sąjungos teisė, įskaitant pagrindines teises, ir skubiai viešai paskelbti visus vertinimo rezultatus;

24.  ragina ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą aktyviai stebėti procesą rinkimų stebėjimo misijos metu po Vengrijos parlamento rinkimų ir atidžiai stebėti nederamus naudojimosi žodžio laisve ir piktnaudžiavimo administraciniais ištekliais atvejus;

25.  ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą nepriklausomiems projektams žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje, be kita ko, tokiems kaip „Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija“, kuriuos įgyvendinant nustatomi žiniasklaidos laisvės pažeidimai ir remiami žurnalistai, kuriems gresia pavojus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

16.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

4

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Damian Drăghici, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Luigi Morgano, John Procter, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Algirdas Saudargas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

António Marinho e Pinto

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

13

+

ALDE

María Teresa Giménez Barbat, António Marinho e Pinto

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Curzio Maltese

S&D

Silvia Costa, Damian Drăghici, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Krystyna Łybacka, Luigi Morgano, Julie Ward

Verts/ALE

Jill Evans, Helga Trüpel

4

-

ENF

Dominique Bilde

PPE

Andrea Bocskor, Michaela Šojdrová, Milan Zver

8

0

ECR

John Procter

EFDD

Isabella Adinolfi

PPE

Svetoslav Hristov Malinov, Algirdas Saudargas, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (26.3.2018)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Vengrijoje (pagal 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją)

(2017/2131(INL))

Nuomonės referentė: Maite Pagazaurtundúa Ruiz

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinės vertybės yra pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises (ES sutarties 2 straipsnis), ir kadangi šios vertybės yra visuotinės ir bendros valstybėms narėms;

B.  kadangi visapusiškai išsivysčiusios pilietinės visuomenės laisvas dalyvavimas yra vienas iš pagrindinių bet kokio demokratinio sprendimų priėmimo proceso aspektų;

C.  kadangi Sąjungos teisės aktai yra kolektyvinių sprendimų, kuriuos priimant dalyvauja visos valstybės narės, rezultatas;

D.  kadangi pagal ES sutarties 9 straipsnį ir SESV 20 straipsnį Europos Sąjungos pilietis yra bet kuris asmuo, turintis jos valstybės narės pilietybę; kadangi Sąjungos pilietybė turėtų papildyti nacionalinę pilietybę, bet jos nepakeisti.

E.  kadangi 2016 m. lapkričio mėn. Konstitucinių reikalų komitetas (AFCO) lankėsi Vengrijoje;

1.  primygtinai pabrėžia, kad visos valstybės narės turi puoselėti vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, nes šios vertybės yra Europos Sąjungos pagrindas;

2.  primena, kad ES sutarties 2 straipsnio turinys atspindi privalomus ir nusistovėjusius tarptautinės teisės principus, kuriuos patvirtino visos valstybės narės; todėl pabrėžia, kad visapusiškai gerbti, apsaugoti ir propaguoti teisinės valstybės principą, demokratiją ir žmogaus teises yra bendra atsakomybė ir pareiga, atsirandanti dėl to, kad valstybės tiesiog priklauso tarptautinei bendruomenei;

3.  primena, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį, šalys kandidatės siekdamos narystės Sąjungoje, privalo įrodyti, jog jos atitinka Kopenhagos kriterijus, ir kad Komisija turi pareigą reikalauti, jog jos visiškai jų laikytųsi; pabrėžia, kad po to, kai šios šalys tampa Sąjungos valstybėmis narėmis, jos taip pat privalo gerbti ir užtikrinti teisinės valstybės principo ir jo sudedamųjų dalių apsaugą, kad tarpusavio pasitikėjimo principas, įtvirtintas Sąjungos teisėje, neatleidžia valstybių narių nuo kitų valstybių narių Sąjungos teisės, ypač Sąjungos teisės aktuose pripažintų pagrindinių teisių, laikymosi atitikties vertinimo;

4.  primena, kad ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos vertybės užtikrinamos 7 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau laikosi nuomonės, kad Sąjunga turėtų numatyti papildomą ir labiau struktūrinę sistemą, pagal kurią stebėtų ir vertintų, kaip laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytų principų ir kaip jie propaguojami;

5.  dar kartą ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) patirtimi stebint pagrindinių teisių padėtį Europos Sąjungoje, ir pasiūlyti persvarstyti FRA steigimo reglamentą, siekiant suteikti jai daugiau įgaliojimų ir labiau savarankišką kompetenciją, taip pat daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

6.  primena, kad Venecijos komisija apibrėžė esminius teisinės valstybės principus, kurie yra teisėtumas, teisinis tikrumas ir savavališkumo draudimas, teisė kreiptis į teismą, pagarba žmogaus teisėms, nediskriminavimas ir lygybė prieš įstatymą; pritaria Venecijos komisijos išreikštam susirūpinimui, kurį ji išsako savo nuomonėse dėl Vengrijos teisės aktų nuo 2011 m., taip pat nuomonėse dėl Pagrindinio įstatymo ir jo pakeitimų; primena, kad Venecijos komisija 2013 m. birželio 17 d. savo nuomonėje dėl ketvirto ir naujausio Vengrijos pagrindinio įstatymo pakeitimo padarė išvadą, kad priemonės, kurių imtasi, kelia grėsmę konstituciniam teisingumui ir pagrindinių principų, išdėstytų Vengrijos Pagrindiniame įstatyme, viršenybei; primena, kad Vengrija pripažįsta Venecijos komisiją nuo tada, kai 1990 m. įstojo į Europos Tarybą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Venecijos komisija savo nuomonėje dėl 2017 m. balandžio 4 d. akto XXV, kuriuo iš dalies pakeistas 2011 m. teisės aktas CCIV dėl nacionalinės tretinio mokslo sistemos, nustatė, kad šis teisės aktas yra labai probleminis kalbant apie pagrindines teises ir teisinės valstybės principus bei garantijas užsienio universitetuose, Vengrijoje įsteigtose ir teisėtai veikiančiuose daugelį metų; be to, primena, kad, Europos Komisija nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Vengrijos, nes jos Nacionalinės tretinio mokslo įstatymo 2017 m. balandžio 4 d. padarytais pakeitimais neproporcingai ribojama Sąjungos ir trečiųjų šalių universitetų veikla, šis klausimas vėl turi būti suderintas su Sąjungos teise;

8.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl pastarųjų įvykių Vengrijoje, keliančių grėsmę teisinės valstybės principui, trukdančių taikyti ES sutarties 2 straipsnyje nustatytus principus, įskaitant konstitucinės sistemos veikimo, teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumo principus, ir sistemingai pažeidžiančių stabdžių ir atsvarų sistemą, saviraiškos laisvę, spaudos laisvę, akademinę laisvę, migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teises, susirinkimų ir asociacijų laisvę, teisę į vienodas sąlygas, socialines teises, pilietinės visuomenės organizacijų teisę į apsaugą, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus, žydus ir LGBTI asmenis, teises;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad pati sąvoka pilietybė aiškią politinę valią gerbti asmenų lygybę; pabrėžia, kad vertybės ir principai, kuriais grindžiama Sąjunga, apibūdina sritį, su kuria gali tapatintis visi Europos piliečiai, neatsižvelgiant jų į politines ar kultūrinius skirtumus, susijusius su nacionaline tapatybe; yra susirūpinęs dėl to, kad Vengrijos pareigūnai viešai skelbia nacionalistines idėjas, pagrįstas išimtine tapatybe;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad Venecijos komisijos teigimu apribojus Vengrijos Konstitucinio Teismo vaidmenį kyla pavojus, kad tai neigiamai paveiks valdžių padalijimą, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų apsaugą; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad siekiant išvengti konstitucinės peržiūros nuostatos, kurios turėtų patekti į bendrosios teisės normų sritį ir kurios jau buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstitucijai, įtvirtintos konstituciniu lygmeniu; rekomenduoja persvarstyti Nacionalinės teismų tarybos veikimą ir įgaliojimus siekiant užtikrinti, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį kaip nepriklausoma Vengrijos teisėjų savivaldos įstaiga, ir ragina visiškai atkurti Konstitucinio Teismo jurisdikciją;

11.  yra susirūpinęs dėl mažėjančios pilietinės visuomenės organizacijų veiklos srities, pastangų kontroliuoti NVO ir apriboti jų gebėjimą vykdyti teisėtą veiklą, pvz., priimant vadinamąjį „Stop Soros“ teisės aktų rinkinį; primena, kad Venecijos komisija savo nuomonėje dėl įstatymo dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo projekto (priimta 2017 m. birželio 17 d.) teigia, kad toks įstatymas būtų neproporcingas ir nereikalingas kišimasis į saviraiškos ir asociacijų laisvę, teisės į privatumą ir diskriminacijos draudimo pažeidimas;

12.  labai apgailestauja dėl to, kad kartais Vengrijos institucijos, kalbėdamos apie Europos Sąjungą, vartoja priešišką ir klaidinančią retoriką; valdžios institucijos sąmoningai priima teisės aktus, kurie tiesiogiai pažeidžia Sąjungos vertybes; primena ES sutarties 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tikslus, kurių siekti Vengrija įsipareigojo 2004 m. įstodama į Sąjungą; primena, kad stojimas į Europos Sąjungą buvo savanoriškas veiksmas, pagrįstas nacionaliniu suverenumu ir plataus Vengrijos politinių partijų spektro sutarimu;

13.  pabrėžia, kad jau pasiektos reaguojant į sistemingus Sąjungos vertybių pažeidimus taikomos pažeidimo nagrinėjimo procedūros ribos, nes taikant šią procedūrą daugiausia dėmesio skiriama techniniams klausimams, kurie leidžia vyriausybėms siūlyti formalius sprendimus ir nepanaikinti Sąjungos teisei prieštaraujančių teisės aktų; mano, kad kai pažeidžiamas lojalaus bendradarbiavimo principas, įtvirtintas ES sutarties 4 straipsnyje, Komisijai nekyla jokių teisinių kliūčių, dėl kurių ji, remdamasi pažeidimo bylomis, negalėtų nustatyti, kad nuolat pažeidžiamos ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės;

14.  mano, jog Komisija, nustačius, kad valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia teisinės valstybės principą, turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, taip pat taikyti ES sutarties 7 straipsnį, ir ginti pagrindines vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga; primena, kad 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(1) Komisija buvo raginama iki 2017 m. rugsėjo mėn. pateikti pasiūlymą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo; apgailestauja, kad šis pasiūlymas dar nepateiktas, ir pabrėžia, kad būtina skubiai sukurti veiksmingą mechanizmą siekiant apsaugoti Sąjungos pagrindines vertybes, nes esama neatitikties tarp šalių kandidačių pareigos pagal Kopenhagos kriterijus ir šių kriterijų taikymo valstybėms narėms prisijungus prie Sąjungos; pabrėžia, kad siekiant duoti tinkamą atkirtį Sąjungos pagrindinių vertybių pažeidimams, reikia tinkamų teisinių priemonių ir politinės valios;

15.  mano, kad, esant dabartinei padėčiai Vengrijoje, aiškiai rizikuojama labai pažeisti vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, ir esama pagrindo inicijuoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

4

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Michał Boni, Mercedes Bresso, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Pervenche Berès, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jérôme Lavrilleux, Cristian Dan Preda, Jasenko Selimovic, Rainer Wieland

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

15

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

PPE

Michał Boni, Danuta Maria Hübner

S&D

Pervenche Berès, Mercedes Bresso, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Max Andersson, Pascal Durand

4

-

ECR

Morten Messerschmidt, Kazimierz Michał Ujazdowski

ENF

Gerolf Annemans

PPE

György Schöpflin

5

0

PPE

Elmar Brok, Esteban González Pons, Alain Lamassoure, Markus Pieper, Paulo Rangel

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (17.5.2018)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Vengrijoje (remiantis 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija)

(2017/2131(INI))

Nuomonės referentė: Maria Noichl

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. Jungtinių Tautų darbo grupės dėl moterų diskriminacijos teisėje ir praktikoje ataskaitą(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. pagrįstas Europos Komisijos nuomones, susijusias su ES teisės nuostatomis dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityse (Vienodo požiūrio direktyva 2006/54/EB) bei su Motinystės atostogų direktyva (Tarybos direktyva 92/85/EB),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje nustatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis Sąjungos principas, todėl turėtų būti ir vienas kertinių susirūpinimą visoms valstybėms narėms keliančių klausimų;

B.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, įskaitant lyčių lygybę ir mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kadangi šios vertybės yra visuotinės ir bendros valstybėms narėms (ES sutarties 2 straipsnis);

C.  kadangi pagal Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. lyčių lygybės indeksą Vengrija, surinkusi 50,8 balo, Europos mastu yra priešpaskutinė, maža to, nuo 2010 m. jos įvertinimas sumažėjo 1,6 balo;

D.  kadangi skaidri nevyriausybinių organizacijų finansinė padėtis yra teisėtas lūkestis;

E.  kadangi įvairios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos griežtai kritikuoja Vengriją dėl jos priešiškumo žmogaus teisių atžvilgiu ir apribojimų, kuriuos ji taiko pilietinės visuomenės, įskaitant moterų teisių organizacijas, veiklą; kadangi toliau aprašoma varžanti tvarka ir politika labai smarkiai trikdo moterų teisių organizacijų, teikiančių išskirtines paslaugas smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukoms, veiklą, taigi jos rizikuoja netekti mokesčių ir kitų lengvatų;

F.  kadangi Vengrija – viena pagrindinių prekybos žmonėmis aukų kilmės šalių Sąjungoje;

G.  kadangi, nors nacionalinė sveikatos priežiūros sistema ir valstybinio sveikatos draudimo sistema Vengrijoje stiprios ir nepaisant įvairių JT sutarčių stebėsenos organų rekomendacijų, Vengrijos sveikatos priežiūros sistema visiškai neapima išlaidų šiuolaikinei kontracepcijai, t. y. nė vienas kontracepcijos būdas nėra kompensuojamas, taigi atsiranda kliūčių šiuolaikinio šeimos planavimo srityje, be to, Vengrija yra viena iš nedaugelio valstybių narių, kuriose reikalaujama recepto skubiosios kontracepcijos priemonėms arba vadinamosioms kito ryto tabletėms, o tai prieštarauja Komisijos 2015 m. rekomendacijai skubiosios kontracepcijos priemones parduoti be recepto; kadangi dokumentų neturinčios migrantės negali pasinaudoti jokiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, išskyrus skubiąją pagalbą, o dėl to joms neprieinama ir priežiūra laukiantis; kadangi, nepaisant susirūpinimo, pareikšto JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto, kuris ragino vyriausybę užtikrinti galimybę saugiai nutraukti nėštumą neverčiant moterų lankyti privalomų konsultacijų ir netaikant medicininiu požiūriu bereikalingo laukimo laikotarpio, šie reikalavimai iki šiol taikomi praktiškai ir medicininis nėštumo nutraukimas neprieinamas, taigi moterų prieiga prie šių sveikatos priežiūros paslaugų komplikuojama ir stigmatizuojama;

H.  kadangi Vengrijos Konstitucijoje pateikiama šeimos apibrėžtis – santuoka ir santykiai tarp partnerių ir vaiko – yra pasenusi ir grindžiama konservatyviais įsitikinimais; kadangi tuoktis tos pačios lyties asmenims draudžiama; kadangi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. LGBT asmenų apklausos duomenimis, beveik 70 proc. respondentų vengia rodytis kai kuriose vietose baimindamiesi patirti priekabiavimą ar išpuolį dėl to, kad yra LGBTI;

I.  kadangi iš 47 Europos Tarybos valstybių narių Stambulo konvenciją iki šiol yra ratifikavusios 30, o kitos 15 narių, įskaitant Vengriją, konvenciją pasirašė, tačiau neratifikavo; kadangi ratifikavimo procesas Vengrijoje vilkinamas nuo 2017 m. vasario mėn.; kadangi 2013 m. buvo pradėti taikyti teisės aktai, kuriais kriminalizuojamas smurtas šeimoje, tačiau jų įgyvendinimas problemiškas, o smurto šeimoje apibrėžtis neapima seksualinės prievartos; be to, kadangi Vengrija nesivadovauja holistine smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo strategija ar veiksmų planu; kadangi naujausi FRA atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog esama įrodymų, kad smurtas dėl lyties plačiai paplitęs: remiantis EIGE 2015 m. duomenimis, 27,7 proc. 15 metų amžiaus ir vyresnių moterų Vengrijoje yra patyrusios fizinį smurtą, seksualinę prievartą arba ir viena, ir kita, mažiausiai 50 moterų kasmet miršta nuo savo giminaičio ar partnerio rankos ir šimtai tūkstančių moterų yra nuolat skriaudžiamos savo šeimoje; kadangi, pasak moterų teisių organizacijų, 95 proc. atvejų kaltininkas yra vyras, o auka yra moteris arba mergaitė; kadangi nemažai moterų nenoriai praneša apie smurtą, nes yra susidūrusios su priešiškumu policijos nuovadose ir teismuose; kadangi teisėsaugos pareigūnų ir teisminių institucijų veiksmai siekiant surasti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti smurtautojus dažniausiai neveiksmingi, o tai smurto aukas dar labiau stabdo kilus klausimui, ar pranešti apie smurtą, ir skatina nepasitikėti valdžios institucijomis; kadangi tiek valdžios institucijose, tiek įvairiose visuomenės grupėse yra įsigalėjusi aukos kaltinimo kultūra;

J.  kadangi JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2013 m. baigiamosiose pastabose be kitų rekomendacijų Vengrija buvo raginama peržiūrėti savo šeimos ir lyčių lygybės politiką ir užtikrinti, kad įgyvendinant šeimos politiką moterims nebūtų trukdoma visapusiškai naudotis savo teise į nediskriminavimą ir lygybę, garantuoti deramas teisių gynimo priemones diskriminacijos dėl tarpusavyje susijusių veiksnių aukoms, sistemingai vertinti galiojančių ir siūlomų teisės aktų poveikį lyčiai bei daryti viską, kad įgyvendinant naują teisės aktų sistemą nebūtų žengiama atgal; kadangi šių rekomendacijų iki šiol deramai neįgyvendino nė viena vyriausybė; kadangi neparengtas šių rekomendacijų įgyvendinimo planas;

K.  kadangi Vengrijos visuomenėje plačiai paplitę žalingi lyčių stereotipai ir nuostatos dėl moterų vaidmens visuomenėje, įskaitant diskriminaciją dėl lyties; kadangi Vengrijos vyriausybės požiūris į lyties problematiką nėra pažangus ir, kalbėdama apie siekį gerinti demografinę padėtį, ji propaguoja šeimos aspekto integravimo sampratą, ja pakeisdama lyčių aspekto integravimo sampratą, bei klaidingai interpretuoja ir taiko lyties ir lyčių lygybės sampratas;

L.  kadangi, lyginant su padėtimi 2010 m., moterų užimtumo lygis Vengrijoje gerokai išaugo;

1.  atkreipia dėmesį į pastarųjų metų pastangas užtikrinti geresnį darbo ir privataus gyvenimo derinimą; primena Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros(2), pristatytą 2017 m. balandžio mėn., ir ragina Vengrijos vyriausybę prisidėti prie to, kad ši direktyva būtų greitai priimta;

2.  palankiai vertina tai, kad 2010–2016 m. laisvų vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose padidėjo maždaug 23 proc. ir kad 2017 m. Vengrija ėmė taikyti naują lankstesnę ikimokyklinio ugdymo įstaigų sistemą, pagal kurią labiau atsižvelgiama į vietos aplinkybes ir padedama moterims grįžti į darbo rinką;

3.  tačiau apgailestauja, kad Vengrija iki šiol nėra pasiekusi Sąjungos Barselonos tikslų, ir ragina Vengrijos vyriausybę teikti šiems tikslams prioritetą, o šeimos politiką pritaikyti pažeidžiamiausių visuomenės narių reikmėms;

4.  apgailestauja dėl pasikeitusio lyčių lygybės politikos aiškinimo ir susiaurinimo iki šeimos politikos bei primena dokumentą „Nacionalinė socialinės moterų ir vyrų lygybės skatinimo strategija. Tikslai ir siekiai 2010–2021 m.“ – šios strategijos Vengrija dar neįgyvendino; pažymi, kad Vengrijos viešajame diskurse vyrauja klaidingas lyties sampratos aiškinimas, ir apgailestauja, kad lyties ir lyčių lygybės sąvokos sąmoningai interpretuojamos klaidingai; pabrėžia, jog įgyvendinant lyčių lygybės politiką visose visuomenės gyvenimo srityse turi būti užtikrinama, kad nė vienas nebūtų diskriminuojamas dėl savo lyties, kad būtų apsaugomos kiekvieno žmogaus teisės ir užtikrinamas lygiateisis moterų ir vyrų dalyvavimas visais visuomenės gyvenimo lygmenimis; todėl ragina grįžti prie lyčių aspekto integravimo idėjos kaip analitinės politikos kūrimo priemonės ir nacionalinę strategiją įgyvendinti siekiant minėtųjų tikslų visose srityse; ragina Vengrijos vyriausybę nebedelsti ir įgyvendinti JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2013 m. rekomendacijas bei patobulinti ir atnaujinti savo uždelstą Nacionalinę strategiją arba pakeisti ją nauja lyčių lygybės strategija užtikrinant konkrečius terminus ir atsakingąsias šalis, taip pat parūpinant finansavimą ir stebėsenos mechanizmus, būtinus jai veiksmingai įgyvendinti, kartu viso proceso metu konsultuojantis su moterų teisių organizacijomis;

5.  apgailestauja, kad šeima apibrėžiama siaurai ir diskriminuojant sugyventinius bei tos pačios lyties poras; primena Vengrijai, kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos draudžiama;

6.  pabrėžia, kad svarbu įgalėti moteris – visų pirma jų politinių, ekonominių ir socialinių teisių požiūriu – nes tai aplinkos, kurioje šeimos galėtų klestėti, prielaida;

7.  apgailestauja, kad pareigas, susijusias su politinių sprendimų priėmimu, užima labai mažai moterų ir tuo pačiu kad iki šiol tik 10 proc. Vengrijos parlamento narių buvo moterys – tai mažiausia dalis nei bet kurioje kitoje valstybėje narėje – taip pat kad šalies vyriausybėje nėra nė vienos moters ministrės; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas priimant politinius sprendimus tokiomis pat sąlygomis kaip vyrai yra esminis demokratijos aspektas; primena JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto ir ESBO rekomendacijas taikyti įstatymines kvotas per nacionalinius rinkimus; pabrėžia, jog politinės partijos turėtų būti lygių galimybių ir lyčių pusiausvyros pavyzdys bei taikyti veiksmingas teisines priemones, kad moterys labiau dalyvautų politiniame gyvenime ir priimant sprendimus; pažymi, kad geresnė darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyra bei tėvų dalijimasis pareigomis yra svarbūs žingsniai siekiant geresnio moterų atstovavimo priimant politinius sprendimus visais lygmenimis;

8.  pažymi, jog šiuo metu moterų užimtumo lygis siekia 61,2 proc., o labiausiai pasitaisė jaunesnius nei 6 metų amžiaus vaikus auginančių moterų užimtumas, kadangi Vengrijos vyriausybė, siekdama padėti šeimoms ir vaikus auginančioms moterims, nuo 2010 m. taiko pozityvias priemones, inter alia, apimančias vaiko priežiūros išmokos priedą ir naują dieninės priežiūros sistemą;

9.  palankiai vertina tai, kad nuo 2010 m. Vengrijos vyriausybė priėmė ne vieną socialinę, socialinės įtraukties, šeimos politikos, sveikatos priežiūros politikos ir švietimo priemonę, be kita ko, skirtą romams: tai būtų romų bendruomenei skirta motinos ir vaiko sveikatos priežiūros programa, romų tautybės sveikatos priežiūros specialistų ir atstovų sveikatos priežiūros klausimais mokymai bei ikimokyklinio ugdymo programos; ragina Vengrijos vyriausybę tęsti tolesnį šios politikos ir priemonių įgyvendinimą bei kuo greičiau pateikti jų poveikio romų tautybės moterims įrodymus;

10.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad traukiasi pilietinės visuomenės organizacijų veiklos erdvė ir kad mėginama kontroliuoti NVO ribojant jų galimybes atlikti savo teisėtą darbą; reiškia susirūpinimą dėl Vengrijos įstatymo dėl finansavimą iš užsienio gaunančių organizacijų skaidrumo poveikio pilietinės visuomenės organizacijoms, gaunančioms Sąjungos, EEE ir trečiųjų šalių finansavimą, taip pat dėl to, kad priimtas teisės aktų rinkinys „Stop Soros“; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad šie procesai daro neigiamą įtaką tam, kaip veikia NVO, įskaitant daugybę organizacijų, kurių darbas susijęs su moterų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų, etninių ir religinių mažumų, migrantų, pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir kitų pažeidžiamoje padėtyje esančių grupių teisėmis ir kurios nepaprastai svarbios pagrindinių žmogaus teisių apsaugos požiūriu, be to, tai daro neigiamą įtaką visuomenės veikimui ir pažangai, nes jos teikia paslaugas, skatina specialistų ir visuomenės informavimą bei dalyvauja ugdant pajėgumus, taip pat kovoja už teisėkūros ir politikos permainas bei jas skatina siekdamos didesnės lygybės; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į atmosferą visuomenėje, kurią kursto pastaraisiais metais įgyvendinama politika, ir smerkia nepasitikėjimą ir priešiškumą, kurį dėl atsidavimo savo veiklai tenka patirti daugeliui moterų teisių gynėjų ir akademinės bendruomenės atstovų; ragina Vengrijos vyriausybę viešinti demokratijos ir žmogaus teisių problemas bei geriau jas spręsti bei panaikinti įstatymus, kuriais stigmatizuojamos organizacijos, naudojančios iš užsienio gaunamą finansavimą; vietoj to ragina vyriausybę pasinaudoti moterų teisių organizacijų ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi planuojant ir įgyvendinant teisines ir politines priemones lyčių lygybės ir moterų teisių srityje bei šiuo tikslu tinkamai pasinaudoti sukurtais konsultacijų forumais;

11.  siūlo sukurti Europos demokratijos fondą pilietinei visuomenei ir NVO, dirbančioms demokratijos ir žmogaus teisių srityje, tvirčiau remti, kurį administruotų Komisija, kad būtų stiprinami tokie pilietinės visuomenės subjektai, kaip mergaičių ir moterų teisių organizacijos;

12.  apgailestauja, kad dėl įvykių Vengrijoje per pastaruosius keletą metų smarkiai susilpnėjo teisinės valstybės padėtis, o be šio principo moterims ir mažumoms priklausančioms moterims, pvz., romėms, migrantėms ir LBT moterims, negali būti pakankamai ir nediskriminuojant užtikrinamos jokios teisės;

13.  reiškia susirūpinimą dėl migrantams ir pabėgėliams priešiško klimato Vengrijoje; smerkia valstybės ir vyriausybės pareigūnų vykdomą neapykantos kurstymą; ragina Vengrijos vyriausybę užtikrinti, kad būtų stiprinamos migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisės;

14.  primena, kad smurtas prieš moteris Vengrijoje, kaip ir visose kitose valstybėse narėse, yra įsigalėjęs struktūrinis žmogaus teisių pažeidimas; ragina Vengrijos vyriausybę be išlygų kuo greičiau ratifikuoti Stambulo konvenciją ir įsipareigoti įtraukti jos nuostatas į vidaus teisę – tai būtų svarbus žingsnis keičiant kultūrinę smurto namuose normą ir apsaugant smurtą patyrusias moteris ir mergaites; todėl smerkia tai, kad smurtas namuose kaip nusikalstama veika pradedamas tirti tik įvykus dviem jo atvejams; ragina toliau teikti finansavimą tarnyboms, kurios teikia informaciją, konsultacijas ir pagalbą – tai būtų būdas užtikrinti veiksmingą moterų apsaugą ir saugumą; ragina Komisiją tęsti savo dialogą su Vengrijos vyriausybe bendradarbiaujant su Europos Taryba ir kelti susirūpinimą jai keliančius klausimus, o pirmiausia išaiškinti klaidingus Stambulo konvencijos aiškinimus, susijusius su smurto dėl lyties ir lyties apibrėžtimis 3 straipsnio c ir d punktuose, dėl kurių šiuo metu neįmanoma laikytis visapusiškos strategijos konvencijos atžvilgiu, vadovaujantis Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro bendrosiomis pastabomis;

15.  ragina Vengrijos vyriausybę iš dalies pakeisti baudžiamąjį kodeksą, kad į smurto šeimoje apibrėžtį būtų įtraukti visi fizinio smurto veiksmai, įskaitant fizinę žalą, kūno sužalojimą ar užpuolimą, seksualinį smurtą, persekiojimą ir priekabiavimą, neišvengiamos fizinės žalos, kūno sužalojimo ar užpuolimo baimės sukėlimą bei priverstinę kontrolę, t. y. psichologinį ir ekonominį smurtą, kurį apima dominavimo, grindžiamo bauginimu, izoliacija, degradacija ir nepritekliumi, modelis, bei fizinius išpuolius; taip pat ragina Vengrijos vyriausybę iš dalies pakeisti aktą dėl apribojančių teismo nutarčių, siekiant išplėsti smurto šeimoje aukos sampratos taikymo sritį ir įtraukti bei saugoti visas aukas, įskaitant tas, kurios negyvena ir neturi vaikų su savo skriaudiku arba nėra laikomos artimaisiais (pvz., artimais partneriais), taip pat siekiant pratęsti draudimo užmegzti ryšį laikotarpį tiek, kiek reikia; galiausiai ragina Vengrijos vyriausybę iš dalies pakeisti proceso teisės aktus ir užtikrinti, kad smurtas šeimoje būtų laikomas nusikaltimu ir kad už jį būtų persekiojama baudžiamąja tvarka bei skiriamos bausmės;

16.  primygtinai rekomenduoja rengti teisėsaugos pareigūnams ir teisėjams skirtus mokymus geriausios praktikos standartų, susijusių su atsakomaisiais veiksmais smurto šeimoje atveju, srityje, bendradarbiaujant su pagalbos aukoms organizacijomis ir laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų; be to, primygtinai rekomenduoja rengti tinkamus mokymus, skirti deramą dėmesį medicinos darbuotojų vaidmeniui rūpinantis smurto šeimoje prevencija ir atsaku į ją bei šiuo tikslu didinti sveikatos priežiūros darbuotojų pajėgumus;

17.  pripažįsta pastangas, įdėtas kovos su prekyba žmonėmis įstatymų srityje, ir ragina vyriausybę toliau gerinti savo vykdomą duomenų rinkimą bei paslaugas prekybos žmonėmis aukoms ir spręsti paklausos problemą kriminalizuojant paslaugų, įskaitant lytines paslaugas, pirkimą iš prekybos žmonėmis aukų;

18.  akcentuoja moterų teisės į laisvą apsisprendimą svarbą ir, atsižvelgdamas į tai, pagarbos jų lytinėms ir reprodukcinėms teisėms svarbą, įskaitant galimybę gauti skubias priežiūros paslaugas nėštumą nutraukimo atveju, užtikrinant nesudėtingą prieigą prie skubiosios kontracepcijos priemonių ir pacienčių teises į saugų nepriverstinio pobūdžio gimdymą, kurio metu svarbiausia būtų moteris; primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę užtikrinti prieigą prie kontracepcijos būdų už prieinamą kainą, valstybės draudimo lėšomis visiškai arba iš dalies padengiant išlaidas už šiuolaikinės kontracepcijos būdus bei sudarant geresnes galimybes gauti skubiosios kontracepcijos priemonių panaikinant reikalavimą turėti receptą; ragina Vengrijos vyriausybę pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduriama siekiant pasinaudoti saugaus nėštumo nutraukimo paslaugomis: galimybės atlikti medicininį nėštumo nutraukimą nebuvimą ir dalyvavimo šališkose konsultacijose bei privalomo laukimo laikotarpio reikalavimus;

19.  atsižvelgdamas į tai griežtai smerkia netinkamą elgesį su mažumoms – visų pirma romų bendruomenei – priklausančiomis moterimis ir jų diskriminaciją tokiose srityse, kaip galimybė pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis; atkreipia dėmesį į išaiškėjusius priverstinio sterilizavimo atvejus: tai neleistinas moterų, kurioms tai teko patirti, žmogaus teisių pažeidimas; smerkia ypač žalingus apribojimus, taikomus dokumentų neturinčioms migrantėms, kurios neturi jokios galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, nebent tai būtų skubiosios pagalbos atvejis;

20.  pripažįsta, kad pagal inicijuotas programas, kuriomis siekiama skatinti romų tautybės moterų švietimą ir užimtumą, bus apmokomi socialinių, vaiko gerovės, vaiko apsaugos ir švietimo įstaigų socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir socialiniai padėjėjai ir kad bažnytinėms organizacijoms ir fondams bei valstybei bus teikiama parama romų tautybės moterims įdarbinti; prašo Vengrijos vyriausybės suteikti informacijos ir skaičiais išreikštų duomenų apie konkretų šių programų poveikį;

21.  palankiai vertina tai, jog Vengrijos mokslų akademijoje įkurta Prezidentinė mokslinių tyrimų srityje dirbančių moterų komisija, kuri siekia, kad tarp Vengrijos mokslų akademijos profesorių ir daktarų būtų daugiau moterų ir kad mergaitės labiau domėtųsi galimybe įgyti išsilavinimą gamtos mokslų srityje;

22.  smerkia išpuolius prieš laisvą mokymą ir mokslinius tyrimus, pirmiausia kalbant apie lyčių studijas, kurių tikslas – analizuoti galios santykius, diskriminaciją ir lyčių santykius visuomenėje bei ieškoti įvairaus pobūdžio nelygybės problemos sprendimų ir kurios yra tapusios šmeižto kampanijų taikiniu; ragina visapusiškai atkurti ir apsaugoti pamatinį demokratinį akademinės laisvės principą;

23.  akcentuoja prietarų ir stereotipų nesuvaržyto auklėjimo ir švietimo svarbą; ragina į tai atsižvelgti rengiant naują nacionalinę mokymo programą, kad ateityje būtų užtikrintas švietimas, kurį įgyvendinant nebūtų skatinama vadovautis stereotipais bei menkinti nei mergaičių ir moterų, nei berniukų ir vyrų;

24.  reiškia susirūpinimą dėl pastaraisiais metais įgyvendinamos politikos, taip pat dėl retorikos ir simbolių, naudojamų siekiant formuoti požiūrį, kuriam plačiai pritaria visuomenė ir pagal kurį moters vaidmuo redukuojamas iki motinos ir pagarbą jos pelno tik atlikdamos šį vaidmenį; pažymi, kad tai riboja tiek moterų, tiek vyrų laisvę tobulėti ir priimti sprendimus bei atima iš moterų jų teises;

25.  pabrėžia, kad moterų teisės ir lygios teisės yra bendros pamatinės Europos vertybės; apgailestauja, kad Vengrija vis labiau nusisuka nuo šių vertybių ir tampa izoliuota;

26.  mano, jog, esant dabartinei padėčiai Vengrijoje, neabejotinai kyla pavojus, kad bus smarkiai pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos vertybės, taigi būtų pagrindo imtis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

15.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

5

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Arne Gericke, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Krisztina Morvai, Maria Noichl, Marijana Petir, Pina Picierno, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Anna Záborská, Maria Gabriela Zoană

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mylène Troszczynski, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Benedek Jávor, Merja Kyllönen, Ulrike Müller, Julia Reda, Barbara Spinelli

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar, Ulrike Müller

GUE/NGL

Malin Björk, Merja Kyllönen, Barbara Spinelli

PPE

Anna Maria Corazza Bildt

S&D

José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Maria Noichl, Pina Picierno, Julie Ward, Maria Gabriela Zoană

VERTS/ALE

Benedek Jávor, Florent Marcellesi, Julia Reda

5

-

ECR

Arne Gericke

ENF

Mylène Troszczynski

NI

Krisztina Morvai

PPE

Marijana Petir, Anna Záborská

3

0

PPE

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

http://www.ohchr.org/EN/NewsEvents/Pages/DisplayNews.aspx?NewsID=20027&LangID=E

(2)

COM(2017) 0253.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

19

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Jan Philipp Albrecht, Gerard Batten, Malin Björk, Michał Boni, Daniel Dalton, Frank Engel, Kinga Gál, Ana Gomes, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Roberta Metsola, Claude Moraes, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Carlos Coelho, Gérard Deprez, Maria Grapini, Lívia Járóka, Marek Jurek, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Jaromír Štětina, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Goffredo Maria Bettini, Andrea Bocskor, Norbert Erdős, Beata Gosiewska, György Hölvényi, Agnes Jongerius, Barbara Kappel, Arndt Kohn, Ádám Kósa, Julia Pitera, Evelyn Regner, Dominique Riquet, Bart Staes, Lola Sánchez Caldentey, Mylène Troszczynski, Lieve Wierinck, Marco Zullo


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

37

+

ALDE

Gérard Deprez, Sophia in 't Veld, Angelika Mlinar, Dominique Riquet, Lieve Wierinck

EFDD

Marco Zullo

GUE/NGL

Malin Björk, Lola Sánchez Caldentey, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat

PPE

Michał Boni, Carlos Coelho, Frank Engel, Jeroen Lenaers, Roberta Metsola, Julia Pitera, Jaromír Štětina, Axel Voss

S&D

Goffredo Maria Bettini, Ana Gomes, Maria Grapini, Agnes Jongerius, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Arndt Kohn, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Evelyn Regner, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Jan Philipp Albrecht, Jean Lambert, Judith Sargentini, Bart Staes

19

-

ECR

Daniel Dalton, Beata Gosiewska, Marek Jurek

EFDD

John Stuart Agnew, Gerard Batten, Kristina Winberg

ENF

Barbara Kappel, Mylène Troszczynski, Auke Zijlstra

NI

Udo Voigt

PPE

Asim Ademov, Andrea Bocskor, Norbert Erdős, Kinga Gál, György Hölvényi, Brice Hortefeux, Lívia Járóka, Ádám Kósa, Tomáš Zdechovský

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. rugpjūčio 29 d.Teisinis pranešimas