Procedūra : 2017/2274(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0252/2018

Pateikti tekstai :

A8-0252/2018

Debatai :

PV 11/09/2018 - 20
CRE 11/09/2018 - 20

Balsavimas :

PV 12/09/2018 - 6.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0343

PRANEŠIMAS     
PDF 735kWORD 102k
10.7.2018
PE 619.387v02-00 A8-0252/2018

dėl ES ir Kinijos santykių padėties

(2017/2274(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Bas Belder

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES ir Kinijos santykių padėties

(2017/2274(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinijos diplomatiniai santykiai užmegzti 1975 m. gegužės 6 d.,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į svarbiausią santykių su Kinija teisinį pagrindą, t. y. į 1985 m. gegužės mėn. pasirašytą EEB ir Kinijos prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimo susitarimą(1), kuris apima ekonominius ir prekybinius santykius bei ES ir Kinijos bendradarbiavimo programą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę, dėl kurios susitarta 2013 m. lapkričio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. oficialiai pradėtą ES ir Kinijos struktūrinį politinį dialogą ir į 2010 m. pradėtą aukšto lygio strateginį dialogą strateginiais ir užsienio politikos klausimais, visų pirma, į 5-tąjį ir 7-ąjį ES ir Kinijos aukšto lygio strateginio dialogo susitikimus, surengtus Pekine 2015 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. balandžio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. pradėtas derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. pradėtas derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1–2 d. Briuselyje įvykusį 19-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Kinijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 24 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ataskaitą „Ypatingasis administracinis Kinijos regionas Honkongas. 2017 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2018)0007),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos paskelbtas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas priėmė naują nacionalinio saugumo įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Baltąją knygą dėl Kinijos karinės strategijos,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2017 m. birželio 22–23 d. Briuselyje įvykusį jo 35-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinija surengė daugiau nei 60 sektorinio dialogo susitikimų,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. vasario mėn. pradėtas ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas, apimantis visas ES ir Kinijos bendras šios srities iniciatyvas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. įsigaliojusį Europos bendrijos ir Kinijos susitarimą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo(2) ir į 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytą mokslo ir technologijų partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus klimato susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Kinijos dialogą energetikos klausimais,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos apskritojo stalo diskusijas,

–  atsižvelgdamas į 19-ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, kuris vyko 2017 m. lapkričio 18–24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. Nacionalinio Liaudies Kongreso paskelbtą Aplinkos apsaugos mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinė migracijos organizacija teigia, jog aplinkos veiksniai daro poveikį nacionalinės ir tarptautinės migracijos srautams, nes asmenys palieka vietas, kuriose dėl spartesnės klimato kaitos yra atšiaurios arba prastėjančios sąlygos(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. Venecijoje paskelbtus 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metus,

–   atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 30 d. paskelbtą Kinijos užsienio korespondentų klubo pranešimą dėl darbo sąlygų, pavadinimu „Prieiga nesuteikiama. Priežiūra, priekabiavimas ir bauginimas: žurnalistų darbo sąlygos Kinijoje blogėja“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. vykusios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 37-osios sesijos ES pareiškimo 4 punktą „Žmogaus teisių padėtis, į kurią reikia atkreipti Tarybos dėmesį“,

–  atsižvelgdamas į 41-ąjį EP ir Kinijos tarpparlamentinį susitikimą, kuris įvyko Pekine, 2018 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl Kinijos, visų pirma, į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos“(4), 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „ES ir Kinija: nesubalansuota prekyba?“(5), 2013 m. gegužės 14 d. rezoliuciją dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje(6), 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(7), 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Korėjoje(8), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Šiaurės Korėjos(9) ir 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(11), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija(12), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(13), 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos derybų dėl dvišalio investicijų susitarimo(14) ir 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Taivano prekybos santykių(15), 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(16) ir savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo(17),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, visų pirma, į 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų(18), 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete(19), 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl organų ėmimo persodinimui Kinijoje(20), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(21), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(22), 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejų(23) ir 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių aktyvistų Wu Gano, Xie Yango, Lee Mingo-cheh, Tashi Wangchuko ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos(24),

–  atsižvelgdamas į ES ginklų embargą, kuris buvo paskelbtas po 1989 m. birželio mėn. Tiananmenio represijų ir kuriam Parlamentas pritarė 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų(25),

–  atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2002 m. iki 2010 m. surengti devyni derybų raundai tarp aukšto rango Kinijos vyriausybės atstovų ir Dalai Lamos, į Kinijos baltąją knygą dėl Tibeto „Tibeto vystymasis priklauso nuo neįveikiamų istorinių aplinkybių“, kurią 2015 m. balandžio 15 d. paskelbė Kinijos valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras, atsižvelgdamas į 2008 m. memorandumą ir 2009 m. pranešimą dėl tikrosios autonomijos, kuriuos pateikė 14-ojo Dalai Lamos atstovai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų nuomones (A8-0252/2018),

A.  kadangi 2017 m. surengtame 19-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime paskatinta dvišalė strateginė partnerystė, kuri turi pasaulinio lygmens poveikį, ir atkreiptas dėmesys į bendrus įsipareigojimus, prisiimtus siekiant spręsti pasaulines problemas, šalinti bendras saugumo grėsmes ir skatinti daugiašališkumą; kadangi yra daug sričių, kuriose konstruktyvus bendradarbiavimas galėtų atnešti abipusę naudą, taip pat tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Jungtinės Tautos ir Didysis dvidešimtukas (G 20); kadangi ES ir Kinija patvirtino savo ketinimą sustiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant 2015 m. Paryžiaus susitarimą ir kovojant su klimato kaita, mažinant iškastinio kuro naudojimą, skatinant švarią energiją ir mažinant taršą; kadangi būtinas tolesnis abiejų šalių bendradarbiavimas ir koordinavimas šiame sektoriuje, taip pat mokslinių tyrimų ir keitimosi geriausia patirtimi srityse; kadangi Kinija patvirtino apyvartinių anglies dioksido taršos leidimų prekybos sistemą, paremtą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; kadangi ES daugiašalio valdymo vizija – tai taisyklėmis ir visuotinėmis vertybėmis, kaip antai demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė, skaidrumas ir atskaitomybė, pagrįsta tvarka; kadangi dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis kaip niekada anksčiau yra svarbu skatinti daugiašališkumą ir taisyklėmis pagrįstą sistemą; kadangi ES tikisi, kad jos santykiai su Kinija bus abipusiškai naudingi ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu; kadangi ES taip pat tikisi, kad Kinija prisiims atsakomybę, atitinkančią jos visuotinį poveikį, ir rems taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kuri yra naudinga ir jai;

B.  kadangi ES ir Kinijos bendradarbiavimas užsienio politikos, saugumo ir gynybos bei kovos su terorizmu srityse yra labai svarbus; kadangi abiejų šalių bendradarbiavimas buvo labai svarbus užtikrinant, kad būtų sudarytas Irano branduolinis susitarimas; kadangi Kinijos pozicija atliko pagrindinį vaidmenį kuriant sąlygas deryboms Šiaurės Korėjos krizės metu;

C.  kadangi Europoje iš esmės ignoruojama tai, kad Kinijos lyderiai laipsniškai ir sistemingai didina pastangas, kad paverstų savo ekonominę įtaką politine įtaka, visų pirma pasitelkdama investicijas į strateginius infrastruktūros objektus ir naujas transporto jungtis, taip pat strateginius ryšius, kuriais siekiama daryti poveikį Europos politinius ir ekonominius sprendimus priimantiems asmenims, žiniasklaidai, universitetams bei akademiniams leidėjams ir plačiajai visuomenei, siekiant suformuoti nuomonę apie Kiniją ir pateikti teigiamą šalies įvaizdį, kuriant pritariančių Europos organizacijų ir įvairiausių visuomenės atstovų „tinklus“; kadangi kyla susirūpinimas dėl to, kad Kinija seka daugybę žemyninės Kinijos studentų, kurie šiuo metu mokosi Europoje, taip pat stengiasi kontroliuoti į Europą iš Kinijos pabėgusius asmenis;

D.  kadangi Kinija ir vienuolika Vidurio ir Rytų Europos šalių bei penkios Balkanų šalys 2012 m. po finansų krizės nustatė „16+1“ susitikimų formatą, ir šis procesas yra Kinijos subregioninės diplomatijos dalis, kuriuo siekiama plėtoti didelio masto infrastruktūros projektus ir stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos ir prekybos srityse; kadangi Kinijos suplanuotos investicijos ir finansavimas šiose šalyse yra labai dideli, bet ne tokie svarbūs kaip ES investicijos ir dalyvavimas; kadangi pagal šį formatą dalyvaujančios Europos šalys turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų suteikti daugiau svarbos vieningos ES pozicijos sąvokai palaikant santykius su Kinija;

E.  kadangi Kinija yra sparčiausiai auganti ES maisto produktų rinka;

F.  kadangi Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, įskaitant Kinijos Arkties politiką, yra didžiausio užmojo užsienio politikos iniciatyva, kurią kada nors patvirtino ši šalis, apimanti geopolitinius ir su saugumu susijusius aspektus, ir todėl jos taikymo sritis yra platesnė nei nurodyta ekonomikos ir prekybos politika; kadangi iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ buvo dar labiau sustiprinta 2015 m. įsteigus Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB); kadangi ES primygtinai reikalauja, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ valdymo struktūra būtų daugiašalė ir kad ji būtų įgyvendindama nediskriminaciniu būdu; kadangi Europa siekia garantuoti, kad įgyvendinant bet kokį jungčių projektą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ būtų laikomasi Paryžiaus susitarime numatytų prievolių ir užtikrinama, kad būtų paisoma kitų tarptautinių aplinkos apsaugos, darbo ir socialinių standartų bei čiabuvių teisių; kadangi dėl Kinijos infrastruktūros projektų galėtų susidaryti didelės Europos valstybių vyriausybių skolos Kinijos valstybei priklausantiems bankams, kurie siūlo paskolas neskaidriomis sąlygomis, o juos vykdant bus sukurta nedaug darbo vietų Europoje; kadangi vykdant kai kuriuos su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusius infrastruktūros projektus trečiųjų šalių vyriausybės jau pernelyg daug įsiskolino; kadangi iki šiol Kinijos bendrovėms buvo paskirta didžioji visų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ sutarčių dalis; kadangi Kinija diskriminuodama taiko kai kuriuos savo pramonės standartus su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusiuose projektuose; kadangi su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusių projektų sutartys negali būti sudarytos rengiant neskaidrius viešuosius konkursus; kadangi įgyvendindama iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ Kinija naudoja daugybę kanalų; kadangi neseniai 27 ES šalių nacionaliniai ambasadoriai Pekine parengė pranešimą, kuriame smarkiai kritikuojamas iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektas, nurodant, kad jis parengtas siekiant trukdyti laisvai prekybai ir suteikti Kinijos įmonėms pranašumą; kadangi iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, deja, nesuteikia jokių žmogaus teisių apsaugos priemonių;

G.  kadangi 19-asis partijos kongresas ir šių metų Nacionalinis Liaudies Kongresas (NLK) parodė, kad Kinijos diplomatija tampa vis tvirtesnė – mažiausiai penki aukšto rango pareigūnai yra atsakingi už šalies užsienio politiką ir gerokai padidintas Užsienio reikalų ministerijos biudžetas; kadangi neseniai sukurta Valstybinė tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra bus atsakinga už augančio Kinijos biudžeto pagalbai užsienio šalims koordinavimą;

H.  kadangi Kinija, reaguodama į kultūros revoliucijos kraštutinumus, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje nustatė kadencijos ribas; kadangi 2018 m. kovo 11 d. NLK beveik vienbalsiai balsavo už tai, kad būtų panaikintas apribojimas, pagal kurį Kinijos Liaudies Respublikos prezidento ir prezidento pavaduotojo pareigas galima eiti tik dvi kadencijas iš eilės;

I.  kadangi Kinijos aukščiausioji vadovybė, nors teigia nesikišanti į kitų šalių vidaus reikalus, savo oficialiuose pranešimuose nuolat abejoja Vakarų šalių politine sistema;

J.  kadangi 2018 m. kovo 11 d. NLK patvirtino, kad įsteigiama nacionalinė priežiūros komisija – nauja partijos kontroliuojama įstaiga, kuriai pavesta oficialiai įtvirtinti ir išplėsti visų Kinijos valstybės tarnautojų kontrolę; ši komisija Kinijos Konstitucijoje įvardyta kaip valstybės įstaiga;

K.  kadangi 2014 m. Kinijos valstybės taryba paskelbė išsamius planus sukurti socialinių kreditų sistemą siekiant apdovanoti, partijos nuomone, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu atsakingą elgesį ir taikyti sankcijas jos politikos nepaisymo atvejais; kadangi tikėtina, kad socialinių kreditų skyrimo projektas taip pat paveiks Kinijoje gyvenančius ir dirbančius užsieniečius, įskaitant ES piliečius, ir turės poveikį ES ir kitų užsienio šalių bendrovėms, vykdančioms veiklą šalyje;

L.  kadangi aišku, jog dėl temperatūros svyravimo, kritulių ir kitų ekstremalių klimato sąlygų kai kuriuose Kinijos regionuose pablogės kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai; kadangi perkėlimo planavimas tapo veiksminga prisitaikymo politikos galimybe, siekiant sumažinti klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą ir skurdą(26);

M.  kadangi žmogaus teisių padėtis Kinijoje toliau blogėja, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi pilietinės visuomenės aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai yra sulaikomi, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiami remiantis neapibrėžtais kaltinimais, pvz., ardomąja veikla valstybės atžvilgiu ir ginčų bei neramumų provokavimu, dažnai kalinant juos vienutėse, nežinomose vietose, neteikiant medicinos pagalbos ar teisinio atstovavimo paslaugų; kadangi sulaikyti žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai kartais kalinami vykdant jų namų stebėjimo veiksmus konkrečioje vietoje – tai metodas, naudojamas siekiant neleisti sulaikytiesiems asmenims turėti ryšių, ir šiais atvejais dažnai pranešama apie kankinimus ir netinkamą elgesį; kadangi Kinija ir toliau nesuteikia žodžio laisvės ir laisvės informuoti ir daugybė žurnalistų, tinklaraštininkų bei nepriklausomų nuomonės formuotojų buvo įkalinti; kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES įsipareigojo propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimai turi būti naudojami siekiant konkrečių rezultatų žmogaus teisių srityje, t. y. išlaisvinti įkalintus žmogaus teisių gynėjus, teisininkus ir aktyvistus;

N.  kadangi kartais Kinijos valdžios institucijos trukdė ES diplomatams stebėti teisminius procesus ar lankyti žmogaus teisių gynėjus vykdant ES žmogaus teisių gynėjų gaires atitinkančią veiklą;

O.  kadangi Kinija sukūrė plataus masto valstybinę skaitmeninio sekimo sistemą, pradedant prognozavimo strategija ir baigiant savavališku biometrinių duomenų rinkimu nepaisant privatumo teisių;

P.  kadangi Kinijos vyriausybė priėmė daugybę naujų įstatymų, visų pirma įstatymą dėl valstybės saugumo, priimtą 2015 m. liepos 1 d., įstatymus dėl kovos su terorizmu, dėl kibernetinio saugumo ir dėl užsienio NVO valdymo, kuriais remiantis pilietinis aktyvumas ir taiki kritika vyriausybės atžvilgiu priskiriama prie valstybės saugumo grėsmių, griežtinama asmenų ir socialinių grupių cenzūra, stebėjimas bei kontrolė, taip pat asmenys atgrasomi nuo kampanijų už žmogaus teises rengimo;

Q.  kadangi įstatymas dėl užsienio NVO valdymo, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., yra vienas iš didžiausių iššūkių tarptautinėms NVO, nes šiuo įstatymu reglamentuojama visa Kinijoje vykdoma veikla, kurią finansuoja tarptautinės NVO, o provincijos saugumo pareigūnai yra visų pirma atsakingi už įstatymo dėl užsienio NVO valdymo įgyvendinimą;

R.  kadangi 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reglamentai dėl religijos, kuriais remiantis labiau suvaržomos religinės grupės ir veikla ir jos visos priverčiamos labiau laikytis partijos politikos; kadangi pagal naujas taisykles asmenims, susijusiems su religinėmis bendruomenėmis be teisinio statuso šalyje, gresia bauda už vykimą į užsienį siekiant įgyti religinį išsilavinimą plačiąja prasme ir juo labiau aplankyti šventąsias vietas – už tai jiems skiriama bauda, keletą kartų didesnė nei mažiausias darbo užmokestis; kadangi religijos ir sąžinės laisvės mažiausiai paisoma nuo to laiko, kai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos ekonominės reformos ir Kinija atsivėrė pasauliui; kadangi įvairios religinės bendruomenės susiduria su vis didėjančiomis represijomis Kinijoje, o krikščionys, tiek pogrindžio, tiek valstybės sankcionuojamose bažnyčiose, yra persekiojami ir sulaikomi, griaunamos bažnyčios ir imamasi griežtų priemonių prieš krikščionių susibūrimus;

S.  kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčia blogėjo, ypač nuo Prezidento Xi Jinpingo patekimo į valdžią, nes absoliuti Sindziango kontrolė tapo aukščiausiu prioritetu – tai lėmė tiek nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai ir strateginė Sindziango uigūrų autonominio regiono vieta siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; kadangi sukurta kalinimo be teismo sprendimo programa, pagal kurią sulaikoma dešimtys tūkstančių žmonių, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, taip pat sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą, masiškai dislokuojamos policijos pajėgos ir griežtai apribojama religinė praktika, uigūrų kalba bei papročiai;

T.  kadangi per pastaruosius kelis metus, nepaisant ekonomikos augimo ir infrastruktūros plėtros, padėtis Tibete blogėjo, nes Kinijos vyriausybė riboja galimybes naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis remdamasi saugumo ir stabilumo pretekstais ir nuolat vykdo išpuolius prieš tibetiečių tapatybę ir kultūrą; kadangi per pastaruosius kelis metus taikoma vis daugiau stebėjimo ir kontrolės priemonių, taip pat buvo savavališkai sulaikyti, kankinami žmonės ir netinkamai su jais elgiamasi; kadangi Kinijos vyriausybė Tibete sukūrė sąlygas, kuriomis valstybės valdžiai netaikomi jokie apribojimai, vyrauja baimė, o visi viešojo ir privataus gyvenimo aspektai yra griežtai kontroliuojami ir reguliuojami; kadangi Tibete bet kokie taikūs protestai ar valstybės politikos kritika, susijusi su etninėmis ar religinėmis mažumomis, gali būti vertinama kaip „atsiskyrimo tendencijos“, todėl laikoma baudžiamąja veika; kadangi galimybė užsieniečiams, įskaitant ES piliečius, visų pirma, žurnalistams diplomatams ir kitiems nepriklausomiems stebėtojams patekti į Tibeto autonominį regioną šiuo metu ribojama labiau nei kada nors anksčiau ir dar sunkiau į jį patekti Tibeto kilmės ES piliečiams; kadangi per pastaruosius keletą metų nebuvo padaryta pažanga sprendžiant Tibeto krizę, nes paskutinis taikos derybų raundas vyko 2010 m.; kadangi pablogėjus humanitarinei padėčiai Tibete padidėjo susideginimo atvejų skaičius (iš viso 156 atvejų nuo 2009 m.);

U.  kadangi Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) valstybės taryba 2014 m. birželio 10 d. paskelbė baltąją knygą dėl politikos „viena šalis, dvi sistemos“ įgyvendinimo Honkonge, pabrėždama, kad Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo autonomija galiausiai priklauso nuo Kinijos Liaudies Respublikos centrinės vyriausybės leidimo; kadangi bėgant metams Honkongo žmonės matė masines demonstracijas, kuriose buvo pasisakoma už demokratiją, žiniasklaidos laisvę ir visapusišką pagrindinio įstatymo įgyvendinimą; kadangi Honkongo tradicinė atvira visuomenė sudarė sąlygas tam, kad būtų sukurta tikra ir nepriklausoma pilietinė visuomenė, kuri aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja YAR Honkongo viešajame gyvenime;

V.  kadangi Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano politiniai pokyčiai labai skirtingi (vienoje šalyje – vis labiau autoritarinis ir nacionalistinis partijos valdomos valstybės režimas, o kitoje šalyje – daugiapartinė demokratinė sistema) ir dėl to kyla pavojus, kad abipusiai santykiai gali paaštrėti; kadangi ES Taivano atžvilgiu laikosi politikos „viena Kinija“, o Honkongo atžvilgiu remia principą „viena šalis, dvi sistemos“;

W.  kadangi po daugiau nei trejų metų derybų Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) 2017 m. rugpjūčio mėn. susitarė dėl „vieno puslapio“ programos, kuri bus pagrindas būsimoms diskusijoms dėl visų Pietų Kinijos jūros šalių elgesio kodekso; kadangi ginčijamas Kinijos žemės sankasų formavimas daugiausia buvo vykdomas Spratlio salose, tačiau praėjusiais metais buvo tęsiamas ir labiau į Šiaurę esančiose Paracelio salose;

X.  kadangi Kinija taip pat tampa aktyvesne ir svarbesne išorės veikėja Artimuosiuose Rytuose dėl akivaizdžių ekonominių, saugumo ir geopolitinių interesų;

Y.  kadangi Kinija teikia vis didesnę oficialią paramą vystymuisi (OPV) ir tampa pagrindine veikėja vystymosi politikos srityje, suteikdama labai reikalingas paskatas vystymosi politikai, tačiau kartu kyla susirūpinimas dėl atsakomybės už projektus vietos lygmeniu;

Z.  kadangi Kinijos veikla ir investicijos Afrikoje labai išaugo, dėl to gamtos ištekliai dažnai buvo naudojami nepasikonsultavus su vietos gyventojais;

1.  dar kartą patvirtina, kad ES ir Kinijos visapusiška strateginė partnerystė yra viena iš svarbiausių ES partnerysčių ir kad vis dar yra daug daugiau galimybių toliau stiprinti šiuos santykius ir toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą pasaulinio valdymo srityje ir tarptautinėse institucijose, visų pirma JT ir G 20 lygmeniu; pabrėžia, kad sudėtingo, globalizuoto ir daugiapolio pasaulio, kuriame Kinija tapo svarbia ekonomine ir politine veikėja, aplinkybėmis ES turi toliau užtikrinti konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo galimybes ir skatinti visas reikiamas reformas bendro intereso srityse; primena Kinijai apie jos kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės tarptautines prievoles ir pareigas padedant siekti taikos ir pasaulinio saugumo;

2.  primena, kad ES ir Kinijos visapusiška strateginė partnerystė yra paremta bendru įsipareigojimu užtikrinti atvirumą ir bendradarbiavimą, nes tai yra taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos dalis; pabrėžia, kad abi šalys įsipareigojo sukurti skaidrią, teisingą ir nešališką pasaulinio valdymo sistemą, kurioje būtų dalijamasi atsakomybe už taikos, gerovės ir darnaus vystymosi skatinimą; primena, kad ES bendradarbiavimas su Kinija turėtų būti principingas, praktiškas ir pragmatiškas, nepaminant savo interesų ir vertybių; yra susirūpinęs dėl to, kad per pastarąjį dešimtmetį didėjanti Kinijos pasaulinė ekonominė ir politinė įtaka buvo bendrų įsipareigojimų, kurie yra ES ir Kinijos santykių pagrindas, išbandymas; pabrėžia Kinijos, kaip pasaulio supervalstybės, atsakomybę ir ragina valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą tarptautinei teisei, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, laikantis JT Chartijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kitų tarptautinių priemonių, kurias Kinija yra pasirašiusi arba ratifikavusi; ragina Tarybą, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją užtikrinti, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas būtų grindžiamas teisinės valstybės principu, žmogaus teisių universalumu, abiejų šalių prisiimtais tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais ir įsipareigojimu daryti pažangą siekiant aukščiausio lygio žmogaus teisių apsaugos; pabrėžia, kad visose bendradarbiavimo srityse turėtų būti stiprinamas abipusiškumas, vienodos sąlygos ir sąžininga konkurencija;

3.  pabrėžia, kad siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius, pvz., saugumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu ir kibernetinės erdvės, bendradarbiavimo siekiant taikos, klimato kaitos, energijos, vandenynų ir efektyvaus išteklių naudojimo, miškų naikinimo, neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais, migracijos, pasaulinės sveikatos, vystymosi ir kovos su kultūros paveldo objektų naikinimu ir plėšimu bei neteisėta prekyba antikvarinėmis vertybėmis srityse, būtina užtikrinti tikrą ES ir Kinijos partnerystę; primygtinai ragina ES pasinaudoti Kinijos įsipareigojimu spręsti pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, ir toliau plėtoti sėkmingą bendradarbiavimą taikos palaikymo operacijose su Kinija, kuri yra viena iš didžiausius įnašus į JT biudžetą mokanti ir vis dažniau prie JT taikos palaikymo operacijų savo pajėgomis prisidedanti šalis, taip pat kitose bendro intereso srityse, kartu skatinant daugiašališkumą ir pasaulinį valdymą, grindžiamą pagarba tarptautinei teisei, įskaitant tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę; todėl teigiamai vertina nuo 2011 m. vykdomą sėkmingą bendradarbiavimą kovos su piratavimu srityje Adeno įlankoje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai skatinti ES ekonominius ir politinius interesus bei ginti ES vertybes ir principus; pabrėžia, kad daugiašališkumas – tai viena iš pagrindinių ES vertybių, susijusių su pasauliniu valdymu, ir kad ji turi būti aktyviai saugoma bendradarbiaujant su Kinija;

4.  pažymi, kad Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendras komunikatas „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ kartu su 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadomis yra ES santykių su Kinija ateinančiais metais politikos programa;

5.  pabrėžia, jog Taryba padarė išvadą, kad palaikydamos santykius su Kinija valstybės narės, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisija bendradarbiaus, kad užtikrintų suderinamumą su ES teise, taisyklėmis ir politika ir kad bendri rezultatai būtų naudingi visai ES;

6.  primena, kad Kinija, toliau augant jos ekonomikai ir jai integruojantis į pasaulio ekonomiką, įgyvendinant 2001 m. paskelbtą „investavimo užsienyje“ (angl. going out) politiką, siekia padidinti Kinijos prekių ir paslaugų patekimą į Europos rinką, taip pat pagerinti savo prieigą prie technologijų ir praktinės patirties, kad paremtų tokius planus kaip „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir sustiprintų savo politinę ir diplomatinę įtaką Europoje; pabrėžia, kad šie užmojai ypač išaugo po 2008 m. pasaulinės finansų krizės ir formavo naują ES ir Kinijos santykių dinamiką;

7.  ragina valstybes nares, dalyvaujančias „16+1“ formato susitikimuose, užtikrinti, kad jų dalyvavimas šiame formate sudarytų sąlygas ES turėti vieningą poziciją palaikant santykius su Kinija; ragina minėtas valstybes nares atlikti išsamią pasiūlytų infrastruktūros projektų analizę ir patikrą, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, ir užtikrinti, kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos ir ilgalaikių įsipareigojimų, prisiimamų dėl Kinijos dalyvavimo strateginiuose infrastruktūros projektuose, taip pat dėl potencialiai didesnės politinės įtakos, nes tai susilpnintų ES bendrąsias pozicijas Kinijos atžvilgiu; žino apie didėjančią Kinijos įtaką ES šalių kandidačių infrastruktūrai ir rinkoms; pabrėžia, kad būtina užtikrinti šio formato skaidrumą pakviečiant ES institucijas į susitikimus ir visapusiškai informuojant jas apie jo veiklą, kad būtų užtikrinta, jog visi atitinkami aspektai būtų suderinami su ES politika ir teisės aktais ir visos šalys gautų abipusę naudą bei galimybes;

8.  atkreipia dėmesį į Kinijos susidomėjimą investicijomis į Europos strategines infrastruktūras; daro išvadą, kad Kinijos vyriausybė, įgyvendindama iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, naudoja ją kaip labai veiksmingą savo užsienio politikos elementų naratyvą ir kad, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES viešosios diplomatijos pastangos turi būtų sustiprintos; remia tai, kad Kinija raginama laikytis viešųjų pirkimų skaidrumo principų, taip pat aplinkosaugos ir socialinių standartų; ragina visas ES valstybes nares remti ES viešosios diplomatijos reagavimo veiksmus; rekomenduoja, kad su ES institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis būtų dalijamasi duomenimis apie visas Kinijos investicijas į infrastruktūrą ES valstybėse narėse ir šalyse, kurios vykdo stojimo į ES derybų procesą; primena, kad tokios investicijos yra bendros strategijos, pagal kurią Kinijos valstybės kontroliuojamos arba valstybės finansuojamos bendrovės įgyja bankų ir energetikos sektoriaus, taip pat kitų tiekimo grandinių kontrolę, dalis; pabrėžia šešis pagrindinius iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ keliamus iššūkius: daugiašalis požiūris į iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ valdymą; įdarbinta labai mažai vietos darbuotojų, labai ribotas priimančiosios šalies ir trečiųjų šalių rangovų dalyvavimas (apie 86 proc. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektų yra susiję su Kinijos rangovais), statybinės medžiagos ir įranga importuojamos iš Kinijos, stokojama konkursų skaidrumo ir galimas Kinijos, o ne tarptautinių standartų naudojimas; primygtinai ragina užtikrinti, kad iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ apimtų žmogaus teisių apsaugos priemones, ir mano, kad itin svarbu visiškai skaidriai ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, taip pat laikantis ES teisės aktų, kurti sąveiką ir rengti projektus, tuo pačiu metu papildant ES politiką ir projektus, kad būtų užtikrinta nauda visoms palei planuojamus maršrutus esančioms šalims; teigiamai vertina ES ir Kinijos jungčių platformos, kuria skatinamas bendradarbiavimas transporto infrastruktūros srityje visame Eurazijos žemyne, sukūrimą; su pasitenkinimu pažymi, kad buvo nustatyti keli infrastruktūros projektai, ir pabrėžia, kad projektai turėtų būti įgyvendinami vadovaujantis pagrindiniais principais, pvz., ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarių projektų skatinimu, geografine pusiausvyra, vienodomis sąlygomis investuotojams ir projektų vykdytojams bei skaidrumu;

9.  teigiamai vertina tai, kad ES politika Kinijos atžvilgiu sudaro dalį kompleksinio politinio požiūrio į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, visapusiškai išnaudojant ir atsižvelgiant į glaudžius ES santykius su tokiais partneriais, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Pietų Korėja, ASEAN šalys, Australija ir Naujoji Zelandija;

10.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas turėtų būti labiau orientuotas į piliečius ir teikti jiems realesnę naudą, siekiant sukurti abipusį pasitikėjimą ir supratimą; ragina ES ir Kiniją vykdyti pažadus, duotus per 2017 m. vykusį 4-ąjį ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogą, ir skatinti didesnį žmonių tarpusavio bendravimą, pvz., stiprinant kultūrinį bendradarbiavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir lyčių lygybės srityse ir bendras iniciatyvas žmonių tarpusavio mainų srityje;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labiau remti Europoje esančius Kinijos studentus ir mokslo darbuotojus, kad jie būtų mažiau pažeidžiami dėl Kinijos valdžios institucijų daromo spaudimo sekti vieni kitus ir netaptų Kinijos valstybės įrankiais, ir kad labai svarbu atidžiai ištirti akademinėms institucijoms visoje Europoje žemyninės dalies skiriamą didelį finansavimą;

12.  teigiamai vertina 2017 m. lapkričio 13–14 d. Šanchajuje įvykusio 4-ojo ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogo rezultatus; pabrėžia, kad aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas turėtų padėti stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir sustiprinti ES ir Kinijos kultūrų tarpusavio supratimą;

13.  teigiamai vertina 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metus; pabrėžia, kad jie turi ne tik ekonominę reikšmę, bet yra puikus ES kultūros diplomatijos pavyzdys įgyvendinant ES ir Kinijos strateginę partnerystę, taip pat galimybė Europos ir Kinijos žmonėms geriau suprasti vieni kitus; pabrėžia, kad 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metai sutampa su Europos kultūros paveldo metais ir kad vis daugiau Kinijos turistų labai vertina Europos kultūros turtingumą;

14.  ragina ES valstybes nares skubiai ir ryžtingai sustiprinti bendradarbiavimą ir labiau suderinti savo politiką dėl Kinijos, be kita ko, JT forumuose, atsižvelgiant į tai, kad ES pirmą kartą patyrė nesėkmę siekdama 2017 m. birželio mėn. JT žmogaus teisių taryboje Ženevoje pateikti bendrą pareiškimą dėl Kinijos žmogaus teisių padėties; primygtinai siūlo pasinaudoti daug didesnės Europos kolektyvinės derybinės galios pranašumu vedant derybas su Kinija ir ginti Europos demokratiją, kad būtų galima geriau reaguoti į nuolatines Kinijos pastangas, dedamas siekiant daryti įtaką jos politikams ir pilietinei visuomenę ir taip suformuoti palankesnę nuomonę dėl Kinijos strateginių interesų; atsižvelgdamas į tai, ragina didesnes valstybes nares panaudoti savo politinę ir ekonominę įtaką Kinijai siekiant skatinti ES interesus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinija taip pat bando daryti įtaką švietimo ir mokslo įstaigoms ir jų mokymo programoms; siūlo, kad ES ir valstybės narės remtų aukštos kokybės Europos ekspertų grupes, nagrinėjančias su Kinija susijusius klausimus, siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti nepriklausomų ekspertų patarimais nustatant strategines gaires ir priimant strateginius sprendimus;

15.  pabrėžia, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės propagavimas turi būti esminė ES bendradarbiavimo su Kinija dalis; griežtai smerkia žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų, tinklaraštininkų, mokslininkų ir darbo teisių gynėjų, taip pat jų šeimų, įskaitant užsieniečius tiek žemyninėje Kinijoje, tiek užsienyje, bauginimą, savavališkus areštus ir baudžiamąjį persekiojimą neužtikrinus tinkamo proceso; pabrėžia, kad aktyvi pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjų darbas yra atviros ir klestinčios visuomenės pagrindas; pabrėžia, jog svarbu, kad ES, palaikydama santykius su Kinija, imtųsi aktyvių veiksmų siekdama skatinti visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir daugiausia dėmesio skirtų tiek greitiems rezultatams, kaip antai vyriausybės taikomų griežtų priemonių prieš žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir disidentus, taip pat jų teisminio priekabiavimo ir bauginimo nutraukimas ir greitas ir besąlygiškas visų politinių kalinių, įskaitant ES piliečius, paleidimas, tiek vidutinio laikotarpio ir (arba) ilgalaikiams tikslams, pvz., teisinėms ir politinėms reformoms, įgyvendinamoms vadovaujantis tarptautine žmogaus teisių teise, ir parengtų, įgyvendintų ir toliau pritaikytų strategiją siekiant išlaikyti ES veiksmų žmogaus teisių srityje Kinijoje matomumą, įskaitant viešųjų ryšių strategiją; primygtinai reikalauja, kad ES ir valstybių narių diplomatams nebūtų užkertamas kelias arba trukdoma įgyvendinti ES žmogaus teisių gynėjų gaires; nurodo, kad ES turėtų teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugai ir paramai;

16.  ragina ES ir jos valstybes nares siekti platesnio užmojo, vieningesnės ir skaidresnės politikos žmogaus teisių Kinijoje klausimu ir intensyviai konsultuotis ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, ypač prieš rengiant aukšto lygio susitikimus ir dialogus žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, kad ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais 35-ojo raundo metu ES atkreipė dėmesį į pablogėjusią civilinių ir politinių teisių Kinijoje padėtį, įskaitant žodžio laisvės apribojimus; ragina Kiniją imtis veiksmų, susijusių su per dialogą žmogaus teisių klausimais iškeltomis problemomis, vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir gerbti konstitucines garantijas, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo; primygtinai reikalauja palaikyti nuolatinį, aukšto lygio ir į rezultatus orientuotą dialogą žmogaus teisių klausimais; yra susirūpinęs dėl to, kad dialogo žmogaus teisių klausimais su Kinija vertinimas niekada nebuvo paskelbtas viešai ir su juo niekada negalėjo susipažinti nepriklausomoms Kinijos grupės; ragina ES nustatyti aiškius pažangos kriterijus, užtikrinti didesnį skaidrumą ir įtraukti į diskusijas Kinijos nepriklausomus nuomonės reiškėjus; ragina ES ir jos valstybes nares atskleisti visų formų priekabiavimą vizų srityje, nukreiptą prieš mokslo darbuotojus, žurnalistus ar pilietinės visuomenės organizacijų narius (vėlavimas arba atsisakymas išduoti vizą ir (arba) suteikti galimybę gauti vizą, nepateikiant priežasčių ir Kinijos valdžios institucijoms darant spaudimą prašymo teikimo procese pokalbių forma, kai dalyvaujantys Kinijos atstovai nenori nurodyti savo tapatybės), teikti informaciją apie tokį priekabiavimą ir spręsti šį klausimą;

17.  yra labai susirūpinęs dėl Kinijos užsienio korespondentų klubo (angl. FCCC) 2017 m. ataskaitoje pateiktų išvadų, kad Kinijos vyriausybė dar intensyviau bando neleisti ar apriboti galimybes užsienio žurnalistams patekti į dideles šalies teritorijas, tuo pačiu metu vis dažniau naudojant vizos atnaujinimo procesą siekiant daryti spaudimą nepageidaujamiems korespondentams ir naujienų tarnyboms; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti, kad Kinijos valdžios institucijos laikytųsi abipusiškumo principo spaudos laisvės srityje, ir įspėja nedaryti spaudimo užsienio korespondentams jų kilmės šalyse, nes Kinijos diplomatai susisiekia su žiniasklaidos būstinėmis, kad kritikuotų vietoje veikiančių žurnalistų darbą;

18.  pažymi, kad KLR yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia KLR prekybos partnerė; atkreipia dėmesį į nuolat augančią prekybą tarp dviejų šalių, tačiau mano, kad prekybos prekėmis balansas yra asimetriškas KLR naudai; ragina laikytis bendradarbiavimu pagrįsto požiūrio ir konstruktyvios pozicijos siekiant veiksmingai spręsti susirūpinimą keliančius klausimus ir naudotis didelėmis ES ir KLR prekybos galimybėmis; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su KLR;

19.  pažymi, jog atlikus naujausius tyrimus nustatyta, kad nuo 2008 m. Kinija Europoje įsigijo turto už 318 mlrd. USD; pažymi, kad šis skaičius neapima kelių susijungimų, investicijų ir bendrųjų įmonių;

20.  pažymi, kad KLR yra pagrindinė pasaulio prekybos dalyvė ir kad didelė šios šalies rinka galėtų iš esmės reikšti, ypač atsižvelgiant į dabartines pasaulines prekybos aplinkybes, geras galimybes ES ir Europos įmonėms; primena, kad Kinijos įmonės, įskaitant valstybės valdomas įmones, gauna naudos iš labai atvirų ES rinkų; pripažįsta puikius KLR rezultatus per pastaruosius keturis dešimtmečius ištraukiant šimtus milijonų piliečių iš skurdo;

21.  pažymi, kad ES tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Kinijos Liaudies Respublikoje nuo 2012 m. nuolat mažėjo, ypač tradiciniame gamybos sektoriuje, ir paraleliai didėjo investicijos į aukštųjų technologijų paslaugas, viešąsias paslaugas ir žemės ūkio bei statybos paslaugas, o KLR investicijos ES per pastaruosius kelerius metus sparčiai augo; pripažįsta, kad nuo 2016 m. KLR yra grynoji investuotoja Europos Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. valstybės valdomų įmonių investicijos sudarė 68 proc. Kinijos investicijų į Europą; yra susirūpinęs dėl valstybės organizuojamų įsigijimų, kurie gali trukdyti strateginiams Europos interesams, su viešuoju saugumu susijusiems tikslams, konkurencingumui ir užimtumui;

22.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl TUI tikrinimo mechanizmo saugumo ir viešosios tvarkos srityse, nes jis yra viena iš ES pastangų prisitaikyti prie kintančios pasaulinės aplinkos, konkrečiai neišskiriant kokio nors vieno ES tarptautinio prekybos partnerio; įspėja, kad mechanizmas neturėtų lemti paslėpto protekcionizmo; vis dėlto ragina jį greitai priimti;

23.  palankiai vertina Prezidento Xi Jinpingo prisiimtus įsipareigojimus toliau atverti Kinijos rinką užsienio investuotojams ir gerinti investicijų aplinką, užbaigti neigiamo užsienio investicijų sąrašo peržiūrą ir panaikinti Europos įmonėms taikomus apribojimus, taip pat stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir sudaryti vienodas sąlygas užtikrinant didesnį KLR rinkos skaidrumą ir geresnį reguliavimą; ragina vykdyti šiuos įsipareigojimus;

24.  pakartoja, kad svarbu nutraukti visą prieš užsienio investuotojus nukreiptą diskriminacinę praktiką; atsižvelgdamas į tai primena, kad tokios reformos bus naudingos Kinijos ir Europos įmonėms, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

25.  ragina Komisiją propaguoti naują Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą kaip pavyzdinį standartą plėtojant prekybos santykius su Kinija; atkreipia dėmesį į poreikį sistemingai vykdyti dialogą su Kinija ir kitomis PPO partnerėmis dėl reguliavimo reikalavimų, susijusių su mūsų ekonomikos skaitmeninimu ir jo daugialypiu poveikiu prekybai, gamybos grandinėms, tarpvalstybinėms skaitmeninėms paslaugoms, 3D spausdinimui, vartojimo modeliams, mokėjimams, mokesčiams, asmens duomenų apsaugai, nuosavybės teisių klausimams, audiovizualinių paslaugų teikimui ir apsaugai, žiniasklaidai ir žmonių tarpusavio ryšiams;

26.  ragina KLR paspartinti prisijungimo prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą ir pateikti prisijungimo pasiūlymą, siekiant Europos įmonėms suteikti prieigą prie Kinijos rinkos tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jau naudojasi Kinijos įmonės, norėdamos pateikti į ES rinką; apgailestauja dėl to, kad Kinijos viešųjų pirkimų rinka užsienio tiekėjams ir toliau yra iš esmės uždara, todėl Europos įmonės patiria diskriminaciją ir stokoja galimybių patekti į Kinijos rinką; ragina KLR sudaryti Europos įmonėms ir darbuotojams nediskriminacines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina Tarybą skubiai priimti tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar sutartys nesudaromos su užsienio įmonėmis, kurios įtariamos dempingo praktika, ir prireikus imtis veiksmų;

27.  ragina koordinuoti veiksmus bendradarbiaujant su KLR dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, remiantis abipusiškumo, darnaus vystymosi ir gero valdymo principais bei atviromis ir skaidriomis taisyklėmis, visų pirma dėl viešųjų pirkimų; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Europos investicijų fondui ir KLR šilko kelio fondui pasirašius susitarimo memorandumą, taip pat Europos investicijų bankui (EIB), Azijos plėtros bankui, Azijos infrastruktūros investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Naujam plėtros bankui ir Pasaulio bankui pasirašius susitarimo memorandumą verslo aplinka Europos įmonėms ir darbuotojams dar nepagerėjo; apgailestauja dėl to, kad trūksta profesionalių poveikio darniam vystymuisi vertinimų įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti investicijų kokybę, ypač atsižvelgiant į teigiamą poveikį užimtumui, darbo teisėms, ekologiškai gamybai ir klimato kaitos švelninimui, laikantis daugiašalio valdymo principų ir tarptautinių standartų;

28.  pritaria vykstančioms deryboms dėl išsamaus ES ir KLR investicijų susitarimo, kurios pradėtos 2013 m., ir ragina KLR aktyviau dalyvauti šiame procese; ragina abi šalis iš naujo dėti pastangas, kad būtų daroma pažanga derybose, kuriomis siekiama sudaryti iš tikrųjų vienodas sąlygas Europos įmonėms ir darbuotojams ir užtikrinti, kad patekimo į rinką srityje būtų taikomas abipusiškumo principas, siekiant nustatyti konkrečias nuostatas dėl MVĮ ir viešųjų pirkimų; be to, ragina abi šalis pasinaudoti investicijų susitarimu suteikiama galimybe didinti jų bendradarbiavimą aplinkos ir darbo teisių srityje ir į tekstą įtraukti tvaraus vystymosi skyrių;

29.  primena, kad dėl bendrųjų įmonių prievolių keliuose pramonės sektoriuose ir užsienio kapitalo įmonėms taikomų papildomų diskriminacinių techninių reikalavimų, įskaitant privalomą duomenų vietos nustatymą ir šaltinio kodo atskleidimą, taip pat reglamentavimo taisyklių ES įmonės KLR susiduria su vis daugiau patekimą į rinką ribojančių priemonių; šiuo požiūriu palankiai vertina KLR valstybės tarybos 2017 m. paskelbtą pranešimą dėl kelių priemonių didesniam atvirumui ir aktyviam užsienio investicijų panaudojimui skatinti, tačiau apgailestauja, kad nenumatytas tvarkaraštis siekiant jo tikslų; todėl ragina Kinijos valdžios institucijas skubiai įgyvendinti šiuos įsipareigojimus;

30.  ragina ES bei jos valstybes nares ir Kiniją intensyviau bendradarbiauti siekiant sukurti žiedinę ekonomiką – šis neatidėliotinas poreikis tapo dar akivaizdesnis Kinijai priėmus teisėtą sprendimą uždrausti plastiko atliekų iš Europos importą; ragina abi partneres intensyviau bendradarbiauti ekonomikos ir technologijų srityse siekiant užtikrinti, kad formuojant pasaulines gamybos grandines, vykdant prekybą ir teikiant transporto ir turizmo paslaugas nesusidarytų nepriimtinos plastiko taršos mūsų vandenynuose sankaupos;

31.  ragina KLR siekti atlikti atsakingą vaidmenį pasaulio arenoje, visiškai suvokiant įsipareigojimus, susijusius su jos ekonomine veikla ir šios veiklos rezultatais trečiosiose šalyse bei pasaulio rinkose, be kita ko, aktyviai remiant daugiašalę taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir PPO; mano, kad dabartinėmis pasaulinių vertės grandinių aplinkybėmis padidėjusi įtampa tarptautinės prekybos srityje turėtų būti mažinama pasitelkiant derybas, tuo pačiu metu pakartoja, kad būtina siekti daugiašalių sprendimų; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti prievoles, įtvirtintas KLR stojimo į PPO protokole, ir apsaugoti jos veiklos mechanizmus; atkreipia dėmesį į pagal PPO susitarimus numatytas pranešimo ir skaidrumo prievoles, susijusias su subsidijomis, ir reiškia susirūpinimą dėl dabartinės tiesioginio arba netiesioginio Kinijos įmonių subsidijavimo praktikos; ragina koordinuoti veiksmus su svarbiausiais ES prekybos partneriais dėl bendrų pastangų ir veiksmų siekiant kovoti su rinkos iškraipymais, atsirandančiais dėl valstybės kišimosi ir darančiais poveikį pasaulio prekybai, ir juos šalinti;

32.  apgailestauja dėl to, kad, nors Europos antidempingo muitų nustatymo metodikos reformos procedūra užbaigta, KLR dar neatsiėmė PPO apeliaciniam komitetui pateikto ieškinio prieš ES;

33.  reiškia susirūpinimą dėl tarifų didinimo priemonių, kurių imasi Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos;

34.  reiškia susirūpinimą dėl apribojimų, įskaitant 2017 m. užsienio investicijų kataloge ir 2017 m. laisvosios prekybos zonos neigiamame sąraše nustatytuosius, su kuriais KLR ir toliau susiduria Europos įmonės, ypač labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat tuose sektoriuose, kuriuose taikomas „Pagaminta Kinijoje 2025“ planas; ragina greitai sumažinti šiuos apribojimus siekiant visapusiškai panaudoti bendradarbiavimo ir Europoje diegiamų sistemų „Pramonė 4.0“ ir strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“ sąveikos kūrimo galimybes, nes būtina pertvarkyti mūsų gamybos sektorius siekiant diegti pažangias gamybos sistemas, įskaitant bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose rengiant ir nustatant atitinkamus pramonės standartus; primena, kad svarbu KLR mažinti vyriausybės subsidijas;

35.  ragina KLR atsisakyti praktikos, pagal kurią patekimas į rinką vis labiau priklauso nuo priverstinio technologijų perkėlimo, kaip nurodyta Europos Sąjungos prekybos rūmų 2017 m. pozicijos dokumente dėl Kinijos;

36.  ragina atnaujinti derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA), remiantis rezultatyviu ES ir KLR bendradarbiavimu kovojant su klimato kaita ir tvirtu bendru įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; atkreipia dėmesį į prekybos suteikiamas galimybes bendradarbiauti technologijų srityje kuriant švarias technologijas;

37.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo trečiosiose šalyse išvadas, kuriose nurodyta, kad KLR yra pagrindinė problema; pakartoja, kad reikia užtikrinti Europos žinių ekonomikos apsaugą; ragina KLR kovoti su neteisėtu europinių licencijų naudojimu, kurį vykdo Kinijos įmonės;

38.  ragina Komisiją numatyti Europos Sąjungai galimybę dalyvauti parodoje „China International Import Expo“, kuri vyks 2018 m. lapkričio mėn. Šanchajuje, ir visų pirma suteikti MVĮ galimybę pristatyti savo veiklą; ragina Komisiją užmegzti ryšius su prekybos rūmais, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios šiuo metu ne taip aktyviai prekiauja su Kinija, siekiant skatinti šią galimybę;

39.  reiškia susirūpinimą dėl KLR valstybės priemonių, dėl kurių iškraipoma prekyba, įskaitant pramonės perteklinį pajėgumą tokiuose žaliavų sektoriuose, kaip, be kita ko, plieno ir aliuminio sektoriai; primena, kad Pasaulinio forumo dėl plieno perteklinio pajėgumo pirmajame ministrų susitikime, įvykusiame 2017 m., buvo prisiimti įsipareigojimai neteikti rinką iškraipančių subsidijų, tačiau apgailestauja, kad Kinijos delegacija nepateikė duomenų apie pajėgumą; ragina KLR vykdyti savo įsipareigojimą iki 2018 m. birželio mėn. nustatyti ir atskleisti duomenis apie savo subsidijas ir paramos priemones, skirtas plieno ir aliuminio pramonei; pripažįsta pasaulinio pramonės perteklinio pajėgumo ir staiga išaugusio protekcionistinių prekybos priemonių kiekio ryšį ir toliau primygtinai ragina bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu, kad būtų sprendžiamos struktūrinės su pertekliniu pajėgumu susijusios problemos; teigiamai vertina siūlomus trišalius JAV, Japonijos ir ES veiksmus PPO lygmeniu;

40.  pabrėžia, kad svarbu parengti plataus užmojo ES ir KLR susitarimą dėl geografinių nuorodų, remiantis aukščiausiais tarptautiniais standartais, ir teigiamai vertina 2017 m. ES ir KLR bendrą pranešimą dėl 200 Kinijos ir Europos geografinių nuorodų sąrašo – dėl šių nuorodų apsaugos bus diskutuojama derybų metu; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, jog derybos buvo pradėtos 2010 m., mano, kad sąrašas – tai labai kuklus rezultatas, ir apgailestauja dėl nepakankamos pažangos šioje srityje; ragina greitai užbaigti derybas ir primygtinai ragina abi šalis apsvarstyti galimybę pasinaudoti būsimu ES ir KLR aukščiausiojo lygio susitikimu, kuris yra gera proga iš tikrųjų padaryti pažangą siekiant šio tikslo; pakartoja, kad reikia toliau bendradarbiauti sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje siekiant sumažinti ES eksportuotojams tenkančią naštą;

41.  teigiamai vertina Kinijos sprendimą vieniems metams atidėti naujo importuojamų maisto produktų ir gėrimų sertifikavimo, dėl kurio būtų labai sumažėjęs maisto produktų importas iš ES, įgyvendinimą; be to, teigiamai vertina tai, kad atidėtas naujų elektromobilių standartų įgyvendinimas, ir ragina vesti turiningą dialogą ir užtikrinti didesnį koordinavimą tokių iniciatyvų klausimu;

42.  rekomenduoja, kad ES ir Kinijos vyriausybė pradėtų bendrą G 20 iniciatyvą siekiant sukurti Pasaulinį forumą dėl aliuminio perteklinio pajėgumo, suteikiant įgaliojimus nagrinėti su visa boksito, aliuminio oksido ir aliuminio pramonės vertės grandine susijusius klausimus, įskaitant žaliavų kainas ir aplinkos aspektus;

43.  ragina Komisiją aktyviai stebėti Kinijos taikomas prekybą iškraipančias priemones, turinčias poveikio ES įmonių pozicijoms pasaulio rinkose, ir imtis atitinkamų veiksmų PPO ir kituose forumuose, įskaitant ginčų sprendimo priemones;

44.  pažymi, kad šiuo metu rengiamas naujas Kinijos užsienio investicijų įstatymas; primygtinai ragina susijusius Kinijos subjektus siekti skaidrumo, atskaitomybės, nuspėjamumo ir teisinio tikrumo ir atsižvelgti į šiuo metu vykstant ES ir Kinijos dialogui dėl prekybos ir investicijų santykių pateiktus pasiūlymus ir išreikštus lūkesčius;

45.  reiškia susirūpinimą dėl naujo kibernetinio saugumo įstatymo, apimančio, be kita ko, naujas reglamentavimo kliūtis užsienio įmonėms, kurios parduoda telekomunikacijų ir IT įrangą bei paslaugas; apgailestauja, kad dėl tokių neseniai patvirtintų priemonių, taip pat Kinijos komunistų partijos grupių privačiose įmonėse, įskaitant užsienio bendroves, sukūrimo ir tokių priemonių, kaip NVO įstatymas, KLR verslo aplinka apskritai tampa priešiškesnė užsienio ir privatiesiems ekonominės veiklos vykdytojams;

46.  pažymi, kad 2016 m. KLR bankų sistema, kuri dabar yra didžiausia pasaulyje, aplenkė euro zonos bankų sistemą; ragina KLR leisti užsienio bankų įmonėms lygiomis teisėmis konkuruoti su šalies institucijomis ir bendradarbiauti su ES finansų reguliavimo srityje; palankiai vertina KLR sprendimą sumažinti tarifus 187 vartojimo prekėms ir panaikinti užsienio subjektų nuosavybės apribojimus bankams;

47.  primena savo 2015 m. ataskaitą dėl ES ir KLR santykių, kurioje raginama pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu; nurodo, kad Komisija ne kartą skelbė pradedanti derybas dėl investicijų su Honkongu ir Taivanu, tačiau apgailestauja, kad faktiškai jokios derybos iki šiol nepradėtos; pakartoja, kad pritaria dvišaliam investicijų susitarimui su Taivanu ir Honkongu; pripažįsta, kad abu partneriai galėtų būti ES įmonių atspirties taškas norint patekti į žemyninę Kiniją;

48.  ragina Komisiją koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su Parlamentu parengti vieningą Europos poziciją ir bendrą ekonomikos strategiją KLR atžvilgiu; ragina visas valstybes nares nuosekliai laikytis šios strategijos;

49.  atkreipia dėmesį į galimas pasiūlytos socialinių kreditų sistemos pasekmes verslo aplinkai ir ragina ją įgyvendinti skaidriai, sąžiningai ir teisingai;

50.  teigiamai vertina ES padarytą teisėkūros pažangą, susijusią su Reglamentu (ES) 2017/821 dėl alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolių dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo, ir panašius Kinijoje parengtus konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vykdant prekybą minėtomis naudingosiomis iškasenomis nebūtų finansuojamas ginkluotas konfliktas; pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią tam, kad konfliktinių zonų naudingosios iškasenos būtų panaudojamos mūsų mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ir papuošaluose; ragina Komisiją ir Kinijos vyriausybę užtikrinti struktūrizuotą bendradarbiavimą siekiant remti naujų teisės aktų įgyvendinimą ir veiksmingai užkirsti kelią tam, kad pasaulio, Kinijos ir ES lydyklos bei rafinavimo įmonės naudotų konfliktinių zonų naudingąsias iškasenas, apsaugoti kalnakasius, įskaitant vaikus, nuo išnaudojimo ir reikalauti, kad ES ir Kinijos įmonės užtikrintų šių naudingųjų iškasenų ir metalų importą tik iš atsakingų šaltinių;

51.  pažymi, kad 2017 m. spalio mėn. vykusiame 19-ajame partijos kongrese ir per paskutinę NLK sesiją Generalinis Sekretorius ir Prezidentas Xi Jinping sustiprino savo galios poziciją partijoje ir sudarė sąlygas neribotai pratęsti jo įgaliojimus, taip pat padidino partijos organų atliekamą valstybės aparato ir ekonomikos kontrolę, įskaitant partijos organų steigimą užsienio įmonėse; pažymi, kad šis KLR politinės sistemos pertvarkymas vykdomas kartu toliau sutelkiant politinį dėmesį į politiką, grindžiamą atidžiu stebėjimu visose srityse;

52.  pabrėžia, kad Nacionalinės priežiūros komisijos, kurios juridinis statusas yra toks pats, kaip teismų ir prokuroro, įsteigimas yra drastiškas žingsnis siekiant sulieti partijos ir valstybės funkcijas, nes ja įsteigiama valstybės priežiūros institucija, kuri vykdo pavedimus iš biurų ir dalijasi jais bei darbuotojais su Centrine drausmės inspekcijos komisija (CDIK); yra susirūpinęs dėl šio partijos stebėjimo išplėtimo, aprėpiant daug žmonių, plataus masto asmeninių pasekmių, nes jis reiškia, kad kovos su korupcija kampanija gali būti išplėsta siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik partijos narius, bet ir valstybės tarnautojus – nuo valstybinių įmonių vadovų iki universitetų dėstytojų bei kaimo mokyklų direktorių;

53.  pažymi, kad, nors socialinių kreditų sistema vis dar kuriama, juodieji reikalavimų nesilaikančių asmenų ir juridinių subjektų sąrašai, taip pat vadinamieji raudonieji sąrašai, į kuriuos įrašomi pavyzdingi asmenys ir įmonės, sudaro dabartinio įgyvendinimo etapo pagrindą, kai didžiausias dėmesys skiriamas į juoduosius sąrašus įrašytų asmenų baudimui ir į raudonuosius sąrašus įrašytų asmenų apdovanojimui; pažymi, kad 2017 m. pradžioje Kinijos Aukščiausiasis Liaudies Teismas pareiškė, kad daugiau nei šešiems milijonams Kinijos piliečių buvo uždrausta skristi dėl socialinių pažeidimų; griežtai prieštarauja tam, kad į juoduosius sąrašus įtraukti žmonės būtų viešai smerkiami – tai yra neatskiriama socialinių kreditų sistemos dalis; pabrėžia, kad svarbu ir būtina vykdyti ES institucijų ir jų Kinijos kolegų dialogą visų rimtų pasekmių visuomenei dėl dabartinio centrinio planavimo ir vietos socialinių kreditų sistemos eksperimentų klausimu;

54.  reiškia susirūpinimą dėl Kinijos masinio kibernetinės erdvės stebėjimo sistemų ir ragina priimti reglamentą dėl įgyvendinamų privatumo teisių; smerkia tai, kad Kinijos valdžios institucijos taiko griežtas priemones, apribojančias interneto laisvę, ypač laisvę naudotis užsienio interneto svetainėmis, ir apgailestauja dėl kai kurių Kinijoje veikiančių Vakarų bendrovių taikomos vidinės cenzūros politikos; primena, kad aštuonios iš 25 populiariausių pasaulio interneto svetainių, įskaitant didžiausių IT bendrovių svetaines, yra blokuojamos Kinijoje;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad Xi Jinpingo pareiškimas apie labai didelę „ilgalaikio stabilumo“ svarbą Sindziange siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ paskatino aktyvesnį ilgalaikių kontrolės strategijų įgyvendinimą, jas papildant įvairiomis technologinėmis inovacijomis ir sparčiai padidintomis vidaus saugumo išlaidomis, taip pat kovos su terorizmu priemonių naudojimu siekiant kriminalizuoti kitokią nuomonę ir disidentus, taikant plačią terorizmo apibrėžtį; yra susirūpinęs dėl to, kad valstybė įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užtikrinti „visapusišką regiono priežiūrą“ diegiant Kinijos „Skynet“ elektroninio stebėjimo sistemą pagrindiniuose miestų rajonuose, įrengiant GPS stebėjimo įrenginius visose motorinėse transporto priemonėse, naudojant veido atpažinimo skaitytuvus kontrolės punktuose, traukinių stotyse ir degalinėse ir Sindziango policijai imant kraujo mėginius, siekiant dar labiau išplėsti Kinijos DNR duomenų bazę; reiškia didžiausią susirūpinimą dėl to, kad tūkstančiai uigūrų ir etninių kazachų išsiųsti į vadinamąsias politinio perauklėjimo stovyklas, remiantis duomenų, surinktų taikant prognozėmis grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo sistemą, analize, be kita ko, dėl kelionių į užsienį arba pripažinus pernelyg didelį pamaldumą; teigia, kad Xi Jinpingo pareiškimas, jog iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ bus naudinga viso pasaulio žmonėms, nes ji bus grindžiama Šilko kelio taikos ir bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukties dvasia, visiškai neatitinka realybės, kurią išgyvena uigūrai ir etniniai kazachai Sindziange; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas išlaisvinti asmenis, kurie, kaip pranešama, buvo sulaikyti dėl jų įsitikinimų ar kultūrinės praktikos ir tapatybės;

56.  pabrėžia, kad Kinijos diplomatijos stiprinimas instituciniu ir finansiniu požiūriu rodo, kad Xi Jinping savo vizijoje, pagal kurią iki 2049 m. Kinija turi tapti supervalstybe, didelę prioritetinę reikšmę teikia užsienio politikai; pažymi, kad per paskutinę NLK sesiją atlikti atsakomybės už užsienio politiką pokyčiai rodo didėjantį užsienio politikos vaidmenį partijos sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad Valstybinės tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūros įsteigimas rodo, kad Xi Jinpingo vadovavimo metu labai didelė reikšmė teikiama pasaulinio saugumo interesų skatinimui taikant ekonomines priemones, pvz., labiau remiant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; todėl daro išvadą, kad per kitus penkerius metus Kinija bus aktyvesnė ir labiau dalyvaus užsienio šalyse įgyvendindama diplomatines ir ekonomines iniciatyvas ir kad ES ir jos valstybės narės turi rasti bendrus atsakymus į šiuos veiksmus ir nustatyti bendras strategijas;

57.  pabrėžia, kad, siekiant regiono stabilumo, svarbu užtikrinti taiką ir saugumą Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose; pabrėžia, jog svarbu, kad daugeliui Azijos ir Europos valstybių būtų užtikrinta navigacijos laisvė ir saugumas regione; pažymi, kad pastaraisiais metais Pietų Kinijos jūroje esančiose Spratlio ir Paraselio salose pastatytos struktūros apima didžiulius angarus palei 3 km ilgio lėktuvų kilimo ir nusileidimo takus, sutvirtintas raketų platformoms skirtas slėptuves, dideles požemines saugyklas, gausybę administracinių pastatų, karinę trukdymo įrangą, didelius aukšto dažnio radarų ir už veiksmo ribų veikiančių radarų bei daviklių matricų tinklus – tai reiškia plataus masto stebėjimo ir karinių pajėgumų konsolidavimo bei tolesnio plėtojimo etapą, o tolesnis salų militarizavimas kuriant dar pažangesnes karines platformas gali būti panaudotas kaip galimas atsakas į naujus teisinius veiksmus arba didesnį tarptautinio karinio jūrų laivyno dislokavimą; ragina Kiniją ir ASEAN paspartinti konsultacijas dėl elgesio kodekso siekiant taikiai išspręsti ginčus ir nesutarimus šioje srityje; primygtinai reikalauja, kad šis klausimas būtų sprendžiamas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) numatytas tarptautinės teisės nuostatas; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, kaip UNCLOS šalys, pripažįsta arbitražo teismo priimtą sprendimą; pakartoja savo raginimą Kinijai pripažinti teismo sprendimą; pabrėžia, kad ES norėtų palaikyti tarptautinę tvarką, pagrįstą teisinės valstybės principais;

58.  yra labai susirūpinęs dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės nuo tada, kai 2012 m. į valdžią atėjo Xi Jinping, ypač atsižvelgiant į 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą dėl užsienio NVO valdymo, pagal kurį visoms užsienio nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant ekspertų grupes ir akademines institucijas, tenka didesnė administracinė našta ir daromas ekonominis spaudimas, jas griežtai kontroliuoja Visuomenės saugumo ministerijos priežiūros skyrius, taip darant labai didelį neigiamą poveikį jų veiklai ir finansavimui; tikisi, kad Europos NVO naudosis Kinijoje tokiomis pačiomis laisvėmis, kokiomis Kinijos NVO naudojasi Europos Sąjungoje; ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti ribojamojo pobūdžio teisės aktus, pvz., įstatymą dėl užsienio NVO valdymo, kuris nesuderinamas su teise į asociacijų, nuomonės ir saviraiškos laisves;

59.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad su visais sulaikytais asmenimis būtų elgiamasi pagal tarptautines normas ir kad jiems būtų suteikta teisė kreiptis į advokatą ir gauti medicininį gydymą, laikantis JT bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvado;

60.  ragina Kiniją, artėjant 20-osioms Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pasirašymo metinėms, ratifikuoti šį paktą ir užtikrinti visapusišką jo įgyvendinimą, be kita ko, nutraukiant bet kokį piktnaudžiavimą ir prireikus pritaikant savo teisės aktus;

61.  smerkia mirties bausmės taikymą ir primena, kad Kinija įvykdė daugiau mirties bausmių nei visos kitos šalys kartu – vien 2016 m. šalyje įvykdyta apie 2 000 mirties bausmių; primygtinai ragina Kiniją atkreipti dėmesį į mirties bausmių mastą šalyje ir užtikrinti teisminį skaidrumą; ragina ES dėti daugiau diplomatinių pastangų ir reikalauti, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir panaikinta mirties bausmė;

62.  yra labai susirūpinęs, kad dėl pagrindinio naujų religijos taisyklių turinio Kinijos vyriausybė suteiks tam tikrą etiketę kiekvienai religijai, nepaisant to, ar ją išpažinti leidžiama, ar neleidžiama, ir nereliginėms etinėms asociacijoms; pabrėžia, kad Kinijoje yra daug namuose veikiančių bažnyčių kongregacijų, kurios dėl teologinių priežasčių atsisako prisijungti prie partijos ir valstybės patvirtinto Autonominio patriotinio judėjimo komiteto (angl. Three-Self Patriotic Movement Committee) ir Krikščionių tarybos; ragina Kinijos vyriausybę daugybei namuose veikiančių bažnyčių, kurios nori užsiregistruoti, leisti tai padaryti tiesiogiai vyriausybiniame Civilinių reikalų departamente, kad būtų apsaugotos jų kaip socialinių organizacijų teisės ir interesai;

63.  primygtinai ragina Kiniją persvarstyti savo politiką dėl Tibeto; ragina Kiniją persvarstyti ir iš dalies pakeisti pastaraisiais metais priimtus įstatymus, kitus teisės aktus ir priemones, kuriais labai ribojamas pilietinių ir politinių tibetiečių teisių įgyvendinimas, įskaitant jų saviraiškos laisvę ir religijos laisvę; primygtinai ragina Kinijos vadovybę įgyvendinti vystymosi ir aplinkos apsaugos politiką, kuria būtų paisoma Tibeto gyventojų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir būtų integruojami vietos gyventojai, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų; ragina Kinijos vyriausybę ištirti nuolatinio priverstinio tibetiečių dingimo, kankinimo ir netinkamo elgesio su jais atvejus, taip pat gerbti jų teises į asociacijų, taikių susirinkimų, religijos ir tikėjimo laisvę, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad kiekvieno ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu sistemingai reikia kelti blogėjančios žmogaus teisių padėties Tibete klausimą; ragina atnaujinti konstruktyvų ir taikų Kinijos valdžios institucijų ir Tibeto gyventojų atstovų dialogą; primygtinai ragina Kiniją laikytis abipusiškumo principo ir suteikti ES diplomatams, žurnalistams ir piliečiams nevaržomą galimybę vykti į Tibetą, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos keliautojai gali laisvai ir nevaržomai patekti į visas ES valstybių narių teritorijas; ragina Kinijos valdžios institucijas leisti tibetiečiams Tibete laisvai keliauti ir gerbti jų teisę į judėjimo laisvę; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant Jungtinių Tautų vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, patekti į Tibetą; primygtinai ragina ES institucijas per diskusijas dėl ES ir Kinijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo išsamiai apsvarstyti patekimo į Tibetą klausimą;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2017 m. metinėje ataskaitoje dėl Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo daroma išvada, kad, nepaisant tam tikrų problemų, principas „viena šalis, dvi sistemos“ apskritai taikytas sėkmingai, buvo išlaikytas teisinės valstybės principas, o žodžio ir informacijos laisvės principų iš esmės yra paisoma, tačiau šioje ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl laipsniško principo „viena šalis, dvi sistemos“ silpnėjimo, kuris kelia pagrįstų klausimų dėl jo įgyvendinimo ir didelio Honkongo autonomijos laipsnio ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad metinėje ataskaitoje pažymima, kad sustiprėjo dvi neigiamos tendencijos, susijusios su žodžio ir informacijos laisve, t. y. vidinė cenzūra pranešant Kinijos vidaus ir užsienio politikos klausimais ir spaudimas žurnalistams; visapusiškai pritaria ES raginimui YAR Honkongui ir centrinės valdžios institucijoms atnaujinti rinkimų reformą pagal pagrindinį įstatymą, kad būtų pasiektas susitarimas dėl demokratinės, sąžiningos, atviros ir skaidrios rinkimų sistemos; pabrėžia, kad Honkongo žmonės turi teisėtą teisę ir toliau remtis patikimomis teisminėmis institucijomis, teisinės valstybės principu ir žemu korupcijos lygiu, skaidrumu, žmogaus teisėmis, nuomonės laisve ir aukštais visuomenės sveikatos standartais bei sauga; pabrėžia, kad visapusiškas Honkongo autonomijos paisymas galėtų suteikti modelį, pagal kurį būtų galima įgyvendinti išsamias demokratines politines reformas Kinijoje ir laipsniškai liberalizuoti ir atverti Kinijos visuomenę;

65.  ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas ir primygtinai raginti KLR susilaikyti nuo tolesnių karinių provokacijų Taivano atžvilgiu keliant grėsmę Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui; pabrėžia, kad visi sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise; reiškia susirūpinimą dėl vienašališko Kinijos sprendimo pradėti skraidyti naujais maršrutais virš Taivano sąsiaurio; ragina atnaujinti oficialius Pekino ir Taipėjaus dialogus; pakartoja, kad nuolat remia prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), nes tai, kad į šias organizacijas toliau neįtraukiamas Taivanas, neatitinka ES interesų;

66.  primena, kad Kinija, kaip didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir pagrindinis maisto ir energijos šaltinis, ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant spręsti Šiaurės Korėjos pasaulio mastu grėsmę keliančių provokacijų klausimą kartu su tarptautine bendruomene; todėl teigiamai vertina tai, kad neseniai Kinija ketino remti kai kurias tarptautines sankcijas prieš Pchenjaną, įskaitant anglies importo iš Šiaurės Korėjos sustabdymą ir Šiaurės Korėjos asmenų bei įmonių finansinės veiklos apribojimą, taip pat prekybos apribojimus tekstilės ir jūros gėrybių srityje, be to, teigiamai vertina Pekino pastangas užmegzti dialogą su Pchenjanu; ragina ES pareikšti vieningą poziciją dėl Kinijos ir taip atlikti konstruktyvų vaidmenį remiant būsimą Šiaurės ir Pietų Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimą, taip pat Šiaurės Korėjos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, siekiant aktyviai padėti Šiaurės Korėjai atsisakyti branduolinio ginklo ir įtvirtinti ilgalaikę taiką Korėjos pusiasalyje;

67.  teigiamai vertina tai, kad Kinija laikosi Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų; ragina Kiniją konstruktyviai prisidėti sprendžiant situaciją Korėjos pusiasalyje ir toliau taikyti sankcijas Šiaurės Korėjai, kol ji padarys didelę pažangą ir atsisakys branduolinių ginklų, pakeis savo retoriką Pietų Korėjos ir Japonijos atžvilgiu ir pradės gerbti žmogaus teises;

68.  atkreipia dėmesį į Kinijos pastangų siekti taikos, saugumo ir stabilumo Korėjos pusiasalyje svarbą;

69.  teigiamai vertina Kinijos indėlį į Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo veiksmus; pažymi, kad ES siekia sustiprinti savo bendradarbiavimą su Kinija užsienio politikos ir saugumo klausimais, skatindama Kiniją mobilizuoti savo diplomatinius ir kitus išteklius tarptautiniam saugumui remti ir prisidėti prie taikos ir saugumo ES kaimyninėse šalyse, laikantis tarptautinės teisės; pažymi, kad bendradarbiavimas su Kinija eksporto kontrolės, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir branduolinio ginklo atsisakymo Korėjos pusiasalyje klausimais yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti Rytų Azijos regiono stabilumą;

70.  teigiamai vertina Kinijos siekį tapti tvaria ekonomika; pabrėžia, kad ES gali remti Kinijos ekonomikos reformos programą teikdama savo praktinę patirtį; pabrėžia, kad Kinija yra pagrindinė ES partnerė kovojant su klimato kaita ir pasauliniais aplinkosaugos iššūkiais; siekia bendradarbiauti su Kinija ir paspartinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą;

71.  teigiamai vertina reformas, kurių ėmėsi Kinija po to, kai pradėjo taikyti savo „ekologinės civilizacijos“ metodą; mano, kad specialus statusas, suteiktas aplinkos apsaugos srities NVO teismuose, pareigūnų darbo poveikio aplinkai auditai ir didelės investicijos į elektromobilumą bei švarią energiją – tai teisingos krypties reformos;

72.  teigiamai vertina Kinijos 2016 m. veiksmų planą, pagal kurį siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; pabrėžia Kinijos, kurioje suvartojama pusė pasaulinio metinio suvartojamų antimikrobinių vaistų kiekio, ir ES bendradarbiavimo svarbą kovojant su šia pasauline grėsme; atkakliai tvirtina, kad į dvišalius ES ir Kinijos prekybos susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl gyvūnų gerovės;

73.  atkreipia dėmesį į Kinijos sprendimą uždrausti kietųjų atliekų importą, nes taip pabrėžiama produktų kūrimo, gamybos, taisymo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo proceso svarba, ypač daug dėmesio skiriant plastiko gamybai ir naudojimui; primena apie Kinijos pastarąsias pastangas uždrausti retųjų žemių elementų eksportą ir prašo Komisijos, teikiant pirmenybę ES politikai, atsižvelgti į pasaulio ekonomikos tarpusavio priklausomybę;

74.  mano, kad ES ir ASEAN turėtų galimybių ir būtų suinteresuotos bendradarbiauti, siekdamos sukurti bendrą žiedinės ekonomikos strategiją, ir kad tam yra poreikis; mano, kad Kinija galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant šią iniciatyvą ASEAN struktūroje;

75.  teigia, kad Kinija ir Europos Sąjunga gautų naudos skatindamos savo ekonomikų tvarumą ir plėtodamos daugelį sektorių apimančią tvarią ir žiedinę bioekonomiką;

76.  palankiai vertina susitarimą padidinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, kaip antai maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų, aplinkosaugos ir tvarios urbanizacijos, antžeminio transporto, saugesnės ir ekologiškesnės aviacijos, aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti skirtų biotechnologijų, dėl kurių susitarta 2017 m. birželio mėn. vykusiame trečiajame ES ir Kinijos dialoge dėl bendradarbiavimo inovacijų srityje ir atitinkamose gairėse dėl ES ir Kinijos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje nuo 2017 m. spalio mėn.; ragina ES ir Kiniją toliau dėti šias pastangas ir praktiškai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų rezultatus;

77.  pažymi, kad ES ir Kinija yra labai priklausomos nuo iškastinio kuro ir kartu suvartoja maždaug trečdalį viso pasaulinio suvartojamo kiekio, dėl to Kinija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sąraše užima aukščiausią vietą pagal mirtinai pavojingą lauko oro taršą; pabrėžia, kad padidėjusi prekyba iš atsinaujinančių medžiagų pagamintais bioekonomiškais produktais gali padėti sumažinti Kinijos ir Sąjungos ekonomikos priklausomumą nuo iškastinio kuro; ragina ES ir Kiniją sustiprinti savo santykius kitose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityse, pvz., elektromobilumo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, tęsti ir išplėsti ES ir Kinijos veiksmų gaires dėl bendradarbiavimo energijos srityje po 2020 m., taip pat sustiprinti bendras pastangas dėl žaliojo finansavimo, ypač klimato finansavimo, priemonių kūrimo; ragina Kiniją ir ES ištirti tarptautinių elektros energijos perdavimo linijų, kuriose naudojama aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija, išankstinį planavimą ir plėtrą bei juose dalyvauti siekiant, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų prieinamesni;

78.  ragina ES ir Kiniją tęsti savo partnerystę dėl tvarios urbanizacijos, be kita ko, netaršaus transporto, oro kokybės gerinimo, žiedinės ekonomikos ir ekologinio projektavimo srityse; pabrėžia, jog būtina imtis tolesnių aplinkos apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 90 proc. miestų nesilaiko nacionalinio standarto, pagal kurį oro tarša turi neviršyti kietųjų dalelių (KD) 2,5 koncentracijos, ir kad Kinijoje kasmet daugiau nei milijonas žmonių miršta dėl ligų, susijusių su oro tarša;

79.  pabrėžia, kad ES ir Kinija abipusiai suinteresuotos skatinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą vystymąsi ir spręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) problemą skaidriose, viešose ir gerai reguliuojamose energijos rinkose; mano, kad strateginė ES ir Kinijos partnerystė yra būtina siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir veiksmingai kovoti su klimato kaita; ragina ES ir Kiniją panaudoti savo politinę įtaką ir skatinti Paryžiaus susitarimo, taip pat Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą ir primygtinai ragina laikytis į bendradarbiavimą orientuoto požiūrio JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje ir JT aukšto lygio politiniame forume; ragina abi šalis priimti bendrą pareiškimą dėl klimato politikos, siekiant parodyti bendrą įsipareigojimą tvirtai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir aktyviai dalyvauti 2018 m. „Talanoa“ dialoge bei 24-oje Klimato kaitos konferencijoje; ragina abi šalis atlikti atsakingą vaidmenį tarptautinėse derybose, prisidedant prie uždavinio riboti visuotinį atšilimą pasitelkiant atitinkamą vidaus klimato politiką, taip pat teikiant finansinius įnašus tam, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. švelninimui ir prisitaikymui kasmet skirti 100 mlrd. USD;

80.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. Kinijoje nacionaliniu mastu buvo įdiegta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; pažymi, kad parengiamuoju etapu Kinija ir ES sėkmingai bendradarbiavo, o tai sudarė sąlygas sistemos įdiegimui; pripažįsta Kinijos vadovybės norą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir laukia vykdomos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo rezultatų, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerą sistemos veikimą; atkreipia dėmesį į visą ekonomiką apimančių kovos su klimato kaita veiksmų svarbą ir teigiamai vertina ketinimą plėsti šiuos veiksmus siekiant aprėpti pramonės sektorius ir pagerinti sistemos prekybos tvarką; ragina ES ir Kiniją tęsti savo partnerystę įgyvendinant bendradarbiavimo projektą dėl Kinijos anglies dioksido rinkos sukūrimo, kad ji taptų veiksminga priemone, kuriančia prasmingas paskatas mažinti išmetamą teršalų kiekį, ir toliau ją derinti su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; ragina abi šalis toliau skatinti anglies dioksido kainodaros mechanizmus kitose šalyse ir regionuose, naudojant savo pačių patirtį ir dalykines žinias bei keičiantis gerąja patirtimi, taip pat prisidedant prie pastangų paskatinti esamų anglies dioksido rinkų bendradarbiavimą, kad būtų siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pasaulio mastu;

81.  tikisi, kad Kinija nutrauks ekonomikos augimo ir ekologinės būklės blogėjimo ryšį ir integruos biologinės įvairovės apsaugą į savo įgyvendinamas pasaulines strategijas, taip padėdama vykdyti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, taip pat veiksmingai įgyvendindama prekybos dramblio kaulu draudimą; atkreipia dėmesį į darbą, atliktą taikant ES ir Kinijos dvišalį koordinavimo mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), siekiant kovoti su neteisėtu miškų kirtimu visame pasaulyje; tačiau primygtinai ragina Kiniją ištirti didelę prekybą mediena neturint patvirtinamųjų dokumentų tarp miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) savanoriškos partnerystės susitarimą pasirašiusių valstybių ir Kinijos;

82.  rekomenduoja priimti privalomas Kinijos politikos gaires dėl atsakingų užjūrio investicijų į miškininkystę, kurios būtų įgyvendinamos kartu su šalimis tiekėjomis, įtraukiant Kinijos įmones į kovą su neteisėta prekyba mediena;

83.  palankiai vertina tai, kad Kinija ir ES pasirašė susitarimo memorandumą dėl vandens politikos, siekdamos stiprinti dialogą dėl vandens išteklių apsaugos teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo užtikrinimo; labai pritaria 2017 m. rugsėjo mėn. Turku deklaracijai, kurią pasirašė ES ir Kinija ir kurioje pabrėžiama, kad vykdant gerą vandens išteklių valdymą pirmenybė turėtų būti teikiama ekologijai ir žaliajam vystymuisi, daug dėmesio skiriant vandens apsaugai ir vandens ekosistemos atkūrimui; pabrėžia, kad susitarimo memorandumu, kuriuo nustatomas ES ir Kinijos dialogas vandens politikos srityje, ne tik praturtinama Kinijos ir ES strateginė partnerystė, bet ir nurodoma bendradarbiavimo kryptis, aprėptis, metodai ir finansinės priemonės;

84.  pripažįsta, kad Komisijos finansuojamas Europos ir Kinijos organizacijų bendradarbiavimo projektas, kuris buvo įgyvendinamas 2014–2017 m. ir remiamas bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės (BBSSP), atliko pagrindinį vaidmenį vertinant radiologinio ir branduolinio pavojaus valdymo Kinijoje standartus ir tvarką, taip pat stiprinant Kinijos branduolinės energijos technologijų mokslinių tyrimų instituto pajėgumus didelių avarijų valdymo rekomendacijų srityje;

85.  ragina Kinijos ir Europos investuotojus patvirtinti geresnius pasaulinius socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinkos apsaugą standartus ir pagerinti gavybos pramonės saugumo standartus pasaulio mastu; pakartoja, kad, atsižvelgiant į derybas dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų su Kinija, Europos Sąjunga turi teikti paramą darnaus vystymosi iniciatyvoms, ragindama atsakingai teikti investicijas ir skatindama pagrindinius aplinkos bei darbo standartus; prašo Kinijos ir Europos valdžios institucijų taikyti paskatas, siekiant paraginti Kinijos ir Europos kasybos įmones vykdyti savo veiklą besivystančiose šalyse laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir paskatinti investuoti į pajėgumų stiprinimą žinių ir technologijų perdavimo bei vietos gyventojų įdarbinimo srityse;

86.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Viena planeta“ (angl. One Planet) Kinija paskelbė siekianti užtikrinti, kad Kinijoje esančių bendrovių ir Kinijos investicijų užsienyje daromas poveikis aplinkai būtų skaidresnis; yra susirūpinęs dėl to, kad infrastruktūros projektai, pvz., Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui ir galėtų lemti tai, kad kitose šalyse, kuriose vykdoma infrastruktūros plėtra arba kurios dalyvauja ją vykdant, padidės iškastinio kuro naudojimas; ragina ES institucijas ir valstybes nares atlikti poveikio aplinkai vertinimus ir į visus bendradarbiavimo projektus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ įtraukti sąlygas dėl tvarumo; primygtinai ragina įkurti jungtinį komitetą, kurį sudarytų dalyvaujančių šalių ir trečiųjų šalių atstovai ir kuris stebėtų poveikį aplinkai ir klimatui; palankiai vertina Komisijos ir EIVT iniciatyvą 2018 m. pirmoje pusėje parengti ES ir Azijos jungčių strategiją; primygtinai tvirtina, kad į šią strategiją turėtų būti įtraukti tvirti įsipareigojimai dėl tvarumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų klimato kaitos srityje;

87.  palankiai vertina Kinijos pažangą didinant maisto saugos standartus – pagrindines priemones, skirtas Kinijos vartotojams apsaugoti ir išvengti sukčiavimo maisto produktų srityje; pabrėžia, kad vartotojams suteikiamų galių didinimas – svarbus žingsnis Kinijoje besiformuojant vartotojų kultūrai;

88.  ragina Kinijos ir Europos policiją bei teisėsaugos tarnybas imtis bendrų veiksmų, siekiant kontroliuoti narkotikų eksportą ir dalytis žvalgybos informacija apie prekybą narkotikais, keičiantis informacija, skirta asmenims ir nusikaltėlių tinklams identifikuoti; remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) paskelbtu tyrimu „2017 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: tendencijos ir pokyčiai“, dauguma naujų psichoaktyviųjų medžiagų į Europą tiekiamos iš Kinijos, naujas medžiagas dideliais kiekiais Kinijoje gamina cheminių medžiagų ir farmacijos įmonės, o iš ten jos gabenamos į Europą, kur yra perdirbamos į produktus, pakuojamos ir parduodamos;

89.  pažymi, kad šeimos ir asmenys migravo dėl sausros ir kitų gaivalinių nelaimių ir kad Kinijos valdžios institucijos, reaguodamos į tai, suplanavo kelis didelio masto perkėlimo projektus; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų iš Ningsios regiono apie daugybę su naujais miestais susijusių problemų ir dėl atsakomųjų veiksmų, kurių imtasi prieš asmenis, atsisakiusius išsikraustyti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad aplinkos apsaugos gynėjai yra sulaikomi, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiami ir kad registruotos vietos aplinkos apsaugos NVO vis dažniau susiduria su Kinijos priežiūros institucijų vykdomu tikrinimu;

90.  prašo Kinijos dėti daugiau pastangų teisėsaugos srityje, siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, nes Kinijos žvejybos laivai ir toliau neteisėtai žvejoja užsienio valstybių vandenyse, įskaitant Korėjos Vakarų jūrą, Rytų Kinijos jūrą, Pietų Kinijos jūrą, Indijos vandenyną ir net Pietų Ameriką;

91.  prašo Kinijos eksportuotojų ir Europos importuotojų sumažinti nuodingus likučius Kinijoje pagamintuose drabužiuose, nustatant tinkamas cheminių medžiagų valdymo taisykles ir laipsniškai atsisakant naudoti šviną, nonilfenolio etoksilatą, ftalatą, perfluorjunginius, formaldehidą ir kitus tekstilėje randamus nuodingus produktus;

92.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Respublikos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Taivano vyriausybei ir Taivano parlamentui.

(1)

OL L 250, 1985 9 19, p. 2.

(2)

OL L 6, 2000 1 11, p. 40.

(3)

https://www.iom.int/migration-and-climate-change

(4)

OL C 239 E, 2013 8 20, p. 1.

(5)

OL C 264 E, 2013 9 13, p. 33.

(6)

OL C 36, 2016 1 29, p. 123.

(7)

OL C 93, 2017 3 24, p. 93.

(8)

OL C 443, 2017 12 22, p. 83.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0024.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.

(11)

OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.

(12)

OL C 67 E, 2010 3 18, p. 132.

(13)

OL C 36, 2016 1 29, p. 126.

(14)

OL C 181, 2016 5 19, p. 45.

(15)

OL C 181, 2016 5 19, p. 52.

(16)

OL C 399, 2017 11 24, p. 92.

(17)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0495.

(18)

OL C 131 E, 2013 5 8, p. 121.

(19)

OL C 332 E, 2013 11 15, p. 69.

(20)

OL C 468, 2016 12 15, p. 208.

(21)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0505.

(22)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.

(23)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0308.

(24)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0014.

(25)

OL C 288 E, 2006 11 25, p. 59.

(26)

Y. Zhen, J. Pan, X. Zhang, „Perkėlimas – politinis atsakas į klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą Šiaurės Kinijoje“ (angl. Relocation as a policy response to climate change vulnerability in Northern China), ISSC ir UNESCO 2013, 2013 m. pasaulinė socialinių mokslų ataskaita „Kintanti pasaulinė aplinka“ (angl. World Social Science Report 2013, Changing Global Environments), p. 234-241.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (29.5.2018)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES ir Kinijos santykių padėties

(2017/2274(INI))

Nuomonės referentas: Iuliu Winkler

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR) yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia KLR prekybos partnerė; atkreipia dėmesį į nuolat augančią prekybą tarp dviejų šalių, tačiau mano, kad prekybos prekėmis balansas yra asimetriškas KLR naudai; ragina laikytis bendradarbiavimu pagrįsto požiūrio ir konstruktyvios pozicijos siekiant veiksmingai spręsti susirūpinimą keliančius klausimus ir naudotis didelėmis ES ir KLR prekybos galimybėmis; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su KLR;

2.  pažymi, jog atlikus naujausius tyrimus nustatyta, kad nuo 2008 m. Kinija Europoje įsigijo turto už 318 mlrd. USD; pažymi, kad šis skaičius neapima kelių susijungimų, investicijų ir bendrųjų įmonių;

3.  pažymi, kad KLR yra pagrindinė pasaulio prekybos dalyvė ir kad didelė šios šalies rinka galėtų iš esmės reikšti, ypač atsižvelgiant į dabartines pasaulines prekybos aplinkybes, geras galimybes ES ir Europos įmonėms; primena, kad Kinijos įmonės, įskaitant valstybės valdomas įmones, gauna naudos iš labai atvirų ES rinkų; pripažįsta puikius KLR rezultatus per pastaruosius keturis dešimtmečius ištraukiant šimtus milijonų piliečių iš skurdo;

4.  pažymi, kad ES tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Kinijos Liaudies Respublikoje nuo 2012 m. nuolat mažėjo, ypač tradiciniame gamybos sektoriuje, ir paraleliai didėjo investicijos į aukštųjų technologijų paslaugas, viešąsias paslaugas ir žemės ūkio bei statybos paslaugas, o KLR investicijos ES per pastaruosius kelerius metus sparčiai augo; pripažįsta, kad nuo 2016 m. KLR yra grynoji investuotoja Europos Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. valstybės valdomų įmonių investicijos sudarė 68 proc. Kinijos investicijų į Europą; yra susirūpinęs dėl valstybės organizuojamų įsigijimų, kurie gali trukdyti strateginiams Europos interesams, su viešuoju saugumu susijusiems tikslams, konkurencingumui ir užimtumui;

5.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl TUI tikrinimo mechanizmo saugumo ir viešosios tvarkos srityse, nes jis yra viena iš ES pastangų prisitaikyti prie kintančios pasaulinės aplinkos, konkrečiai neišskiriant kokio nors vieno ES tarptautinio prekybos partnerio; įspėja, kad mechanizmas neturėtų lemti paslėpto protekcionizmo; vis dėlto ragina jį greitai priimti;

6.  palankiai vertina Prezidento Xi Jinpingo prisiimtus įsipareigojimus toliau atverti Kinijos rinką užsienio investuotojams ir gerinti investicijų aplinką, užbaigti neigiamo užsienio investicijų sąrašo peržiūrą ir panaikinti Europos įmonėms taikomus apribojimus, taip pat stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir sudaryti vienodas sąlygas užtikrinant didesnį KLR rinkos skaidrumą ir geresnį reguliavimą; ragina vykdyti šiuos įsipareigojimus;

7.  pakartoja, kad svarbu nutraukti visą prieš užsienio investuotojus nukreiptą diskriminacinę praktiką; atsižvelgdamas į tai primena, kad tokios reformos bus naudingos Kinijos ir Europos įmonėms, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

8.  ragina Komisiją propaguoti naują Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą kaip pavyzdinį standartą plėtojant prekybos santykius su Kinija; atkreipia dėmesį į poreikį sistemingai vykdyti dialogą su Kinija ir kitomis PPO partnerėmis dėl reguliavimo reikalavimų, susijusių su mūsų ekonomikos skaitmeninimu ir jo daugialypiu poveikiu prekybai, gamybos grandinėms, tarpvalstybinėms skaitmeninėms paslaugoms, 3D spausdinimui, vartojimo modeliams, mokėjimams, mokesčiams, asmens duomenų apsaugai, nuosavybės teisių klausimams, audiovizualinių paslaugų teikimui ir apsaugai, žiniasklaidai ir žmonių tarpusavio ryšiams;

9.  ragina KLR paspartinti prisijungimo prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą ir pateikti prisijungimo pasiūlymą siekiant Europos įmonėms suteikti prieigą prie jos rinkos tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jau naudojasi Kinijos įmonės, norėdamos pateikti į ES rinką; apgailestauja dėl to, kad Kinijos viešųjų pirkimų rinka užsienio tiekėjams ir toliau yra iš esmės uždara, todėl Europos įmonės patiria diskriminaciją ir stokoja galimybių patekti į Kinijos rinką; ragina KLR sudaryti Europos įmonėms ir darbuotojams nediskriminacines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina Tarybą skubiai priimti tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar sutartys nesudaromos su užsienio įmonėmis, kurios įtariamos dempingo praktika, ir prireikus imtis veiksmų;

10.  ragina koordinuoti veiksmus bendradarbiaujant su KLR dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, remiantis abipusiškumo, darnaus vystymosi ir gero valdymo principais bei atviromis ir skaidriomis taisyklėmis, visų pirma dėl viešųjų pirkimų; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Europos investicijų fondui ir KLR šilko kelio fondui, taip pat Europos investicijų bankui (EIB), Azijos plėtros bankui, Azijos infrastruktūros investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Naujam plėtros bankui ir Pasaulio bankui pasirašius susitarimo memorandumus verslo aplinka Europos įmonėms ir darbuotojams dar nepagerėjo; apgailestauja dėl to, kad trūksta profesionalių poveikio darniam vystymuisi vertinimų įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti investicijų kokybę, ypač atsižvelgiant į teigiamą poveikį užimtumui, darbo teisėms, ekologiškai gamybai ir klimato kaitos švelninimui, laikantis daugiašalio valdymo ir tarptautinių standartų;

11.  pritaria vykstančioms deryboms dėl išsamaus ES ir KLR investicijų susitarimo, kurios pradėtos 2013 m., ir ragina KLR aktyviau dalyvauti šiame procese; ragina abi šalis iš naujo dėti pastangas, kad būtų daroma pažanga derybose, kuriomis siekiama sudaryti iš tikrųjų vienodas sąlygas Europos įmonėms ir darbuotojams ir užtikrinti, kad patekimo į rinką srityje būtų taikomas abipusiškumo principas, siekiant nustatyti konkrečias nuostatas dėl MVĮ ir viešųjų pirkimų; be to, ragina abi šalis pasinaudoti investicijų susitarimu suteikiama galimybe didinti jų bendradarbiavimą aplinkos ir darbo teisių srityje ir į tekstą įtraukti tvaraus vystymosi skyrių;

12.  primena, kad dėl bendrųjų įmonių prievolių keliuose pramonės sektoriuose ir užsienio kapitalo įmonėms taikomų papildomų diskriminacinių techninių reikalavimų, įskaitant privalomą duomenų vietos nustatymą ir šaltinio kodo atskleidimą, taip pat reglamentavimo taisyklių ES įmonės KLR susiduria su vis daugiau patekimą į rinką ribojančių priemonių; šiuo požiūriu palankiai vertina KLR valstybės tarybos 2017 m. paskelbtą pranešimą dėl kelių priemonių didesniam atvirumui ir aktyviam užsienio investicijų panaudojimui skatinti, tačiau apgailestauja, kad nenumatytas tvarkaraštis siekiant jo tikslų; todėl ragina Kinijos valdžios institucijas skubiai įgyvendinti šiuos įsipareigojimus;

13.  ragina ES bei jos valstybes nares ir Kiniją intensyviau bendradarbiauti siekiant sukurti žiedinę ekonomiką – šis neatidėliotinas poreikis tapo dar akivaizdesnis Kinijai priėmus teisėtą sprendimą uždrausti plastiko atliekų iš Europos importą; ragina abi partneres intensyviau bendradarbiauti ekonomikos ir technologijų srityse siekiant užtikrinti, kad formuojant pasaulines gamybos grandines, vykdant prekybą ir teikiant transporto ir turizmo paslaugas nesusidarytų nepriimtinos plastiko taršos mūsų vandenynuose sankaupos;

14.  ragina KLR siekti atlikti atsakingą vaidmenį pasaulio arenoje, visiškai suvokiant įsipareigojimus, susijusius su jos ekonomine veikla ir šios veiklos rezultatais trečiosiose šalyse ir pasaulio rinkose, be kita ko, aktyviai remiant daugiašalę taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir PPO; mano, kad dabartinėmis pasaulinių vertės grandinių aplinkybėmis padidėjusi įtampa tarptautinės prekybos srityje turėtų būti mažinama pasitelkiant derybas, tuo pačiu metu pakartoja, kad būtina siekti daugiašalių sprendimų; atsižvelgdamas į tai ragina vykdyti prievoles, įtvirtintas KLR stojimo į PPO protokole, ir apsaugoti jos veiklos mechanizmus; atkreipia dėmesį į pagal PPO susitarimus numatytas pranešimo ir skaidrumo prievoles, susijusias su subsidijomis, ir reiškia susirūpinimą dėl dabartinės tiesioginio arba netiesioginio Kinijos įmonių subsidijavimo praktikos; ragina koordinuoti veiksmus su svarbiausiais ES prekybos partneriais dėl bendrų pastangų ir veiksmų siekiant kovoti su rinkos iškraipymais, atsirandančiais dėl valstybės kišimosi ir darančiais poveikį pasaulio prekybai, ir juos šalinti;

15.  apgailestauja dėl to, kad, nors Europos antidempingo muitų nustatymo metodikos reformos procedūra užbaigta, KLR dar neatsiėmė PPO apeliaciniam komitetui pateikto ieškinio prieš ES;

16.  reiškia susirūpinimą dėl tarifų didinimo priemonių, kurių imasi Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos;

17.  reiškia susirūpinimą dėl apribojimų, įskaitant 2017 m. užsienio investicijų kataloge ir 2017 m. laisvosios prekybos zonos neigiamame sąraše nustatytuosius, su kuriais KLR ir toliau susiduria Europos įmonės, ypač labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat tuose sektoriuose, kuriuose taikomas „Pagaminta Kinijoje 2025“ planas; ragina greitai sumažinti šiuos apribojimus siekiant visapusiškai panaudoti bendradarbiavimo ir Europoje diegiamų sistemų „Pramonė 4.0“ ir strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“ sąveikos kūrimo galimybes, nes būtina pertvarkyti mūsų gamybos sektorius siekiant diegti pažangias gamybos sistemas, įskaitant bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose rengiant ir nustatant atitinkamus pramonės standartus; primena, kad svarbu KLR mažinti vyriausybės subsidijas;

18.  ragina KLR atsisakyti praktikos, pagal kurią patekimas į rinką vis labiau priklauso nuo priverstinio technologijų perkėlimo, kaip nurodyta ES prekybos rūmų Kinijoje pozicijos dokumente (2017 m.);

19.  ragina atnaujinti derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA), remiantis rezultatyviu ES ir KLR bendradarbiavimu kovojant su klimato kaita ir tvirtu bendru įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; atkreipia dėmesį į prekybos suteikiamas galimybes bendradarbiauti technologijų srityje kuriant švarias technologijas;

20.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo trečiosiose šalyse išvadas, kuriose nurodyta, kad KLR yra pagrindinė problema; pakartoja, kad reikia užtikrinti Europos žinių ekonomikos apsaugą; ragina KLR kovoti su neteisėtu europinių licencijų naudojimu, kurį vykdo Kinijos įmonės;

21.  ragina Komisiją numatyti Europos Sąjungai galimybę dalyvauti parodoje „China International Import Expo“, kuri vyks 2018 m. lapkričio mėn. Šanchajuje, ir visų pirma suteikti MVĮ galimybę pristatyti savo veiklą; ragina Komisiją užmegzti ryšius su prekybos rūmais, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios šiuo metu ne taip aktyviai prekiauja su Kinija, siekiant skatinti šią galimybę;

22.  reiškia susirūpinimą dėl KLR valstybės priemonių, dėl kurių iškraipoma prekyba, įskaitant pramonės perteklinį pajėgumą tokiuose žaliavų sektoriuose, kaip, be kita ko, plieno ir aliuminio sektoriai; primena, kad Pasaulinio forumo dėl plieno perteklinio pajėgumo pirmajame ministrų susitikime, įvykusiame 2017 m., buvo prisiimti įsipareigojimai neteikti rinką iškraipančių subsidijų, tačiau apgailestauja, kad Kinijos delegacija nepateikė duomenų apie pajėgumą; ragina KLR vykdyti savo įsipareigojimą iki 2018 m. birželio mėn. nustatyti ir atskleisti duomenis apie savo subsidijas ir paramos priemones, skirtas plieno ir aliuminio pramonei; pripažįsta pasaulinio pramonės perteklinio pajėgumo ir staiga išaugusio protekcionistinių prekybos priemonių kiekio ryšį ir toliau primygtinai ragina bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu, kad būtų sprendžiamos struktūrinės su pertekliniu pajėgumu susijusios problemos; teigiamai vertina siūlomus trišalius JAV, Japonijos ir ES veiksmus PPO lygmeniu;

23.  pabrėžia, kad svarbu parengti plataus užmojo ES ir KLR susitarimą dėl geografinių nuorodų, remiantis aukščiausiais tarptautiniais standartais, ir teigiamai vertina 2017 m. ES ir KLR bendrą pranešimą dėl 200 Kinijos ir Europos geografinių nuorodų sąrašo – dėl šių nuorodų apsaugos bus diskutuojama derybų metu; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, jog derybos buvo pradėtos 2010 m., mano, kad sąrašas – tai labai kuklus rezultatas, ir apgailestauja dėl nepakankamos pažangos šioje srityje; ragina greitai užbaigti derybas ir primygtinai ragina abi šalis apsvarstyti galimybę pasinaudoti būsimu ES ir KLR aukščiausiojo lygio susitikimu, kuris yra gera proga iš tikrųjų padaryti pažangą siekiant šio tikslo; pakartoja, kad reikia toliau bendradarbiauti sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje siekiant sumažinti ES eksportuotojams tenkančią naštą;

24.  teigiamai vertina Kinijos sprendimą vieniems metams atidėti naujo importuojamų maisto produktų ir gėrimų sertifikavimo, dėl kurio būtų labai sumažėjęs maisto produktų importas iš ES, įgyvendinimą; be to, teigiamai vertina tai, kad atidėtas naujų elektromobilių standartų įgyvendinimas, ir ragina vesti turiningą dialogą ir užtikrinti didesnį koordinavimą tokių iniciatyvų klausimu;

25.  rekomenduoja, kad Sąjunga ir Kinijos vyriausybė pradėtų bendrą G 20 iniciatyvą siekiant sukurti Pasaulinį forumą dėl aliuminio perteklinio pajėgumo, suteikiant įgaliojimus nagrinėti su visa boksito, aliuminio oksido ir aliuminio pramonės vertės grandine susijusius klausimus, įskaitant žaliavų kainas ir aplinkos aspektus;

26.  ragina Komisiją aktyviai stebėti Kinijos taikomas prekybą iškraipančias priemones, turinčias poveikio ES įmonių pozicijoms pasaulio rinkose, ir imtis atitinkamų veiksmų PPO ir kituose forumuose, įskaitant ginčų sprendimo priemones;

27.  pažymi, kad šiuo metu rengiamas naujas Kinijos užsienio investicijų įstatymas; primygtinai ragina susijusius Kinijos subjektus siekti skaidrumo, atskaitomybės, nuspėjamumo ir teisinio tikrumo ir atsižvelgti į šiuo metu vykstant ES ir Kinijos dialogui dėl prekybos ir investicijų santykių pateiktus pasiūlymus ir išreikštus lūkesčius;

28.  reiškia susirūpinimą dėl naujo kibernetinio saugumo įstatymo, apimančio, be kita ko, naujas reglamentavimo kliūtis užsienio įmonėms, kurios parduoda telekomunikacijų ir IT įrangą bei paslaugas; apgailestauja, kad dėl tokių neseniai patvirtintų priemonių, taip pat Kinijos komunistų partijos grupių privačiose įmonėse, įskaitant užsienio bendroves, sukūrimo ir tokių priemonių kaip NVO įstatymas KLR verslo aplinka apskritai tampa priešiškesnė užsienio ir privatiesiems ekonominės veiklos vykdytojams;

29.  pažymi, kad 2016 m. KLR bankų sistema, kuri dabar yra didžiausia pasaulyje, aplenkė euro zoną; ragina KLR leisti užsienio bankų įmonėms lygiomis teisėmis konkuruoti su šalies institucijomis ir bendradarbiauti su ES finansų reguliavimo srityje; palankiai vertina KLR sprendimą sumažinti tarifus 187 vartojimo prekėms ir panaikinti užsienio subjektų nuosavybės apribojimus bankams;

30.  primena savo 2015 m. ataskaitą dėl ES ir KLR santykių, kurioje raginama pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu; nurodo, kad Komisija ne kartą skelbė pradedanti derybas dėl investicijų su Honkongu ir Taivanu, tačiau apgailestauja, kad faktiškai jokios derybos iki šiol nepradėtos; pakartoja, kad pritaria dvišaliam investicijų susitarimui su Taivanu ir Honkongu; pripažįsta, kad abu partneriai galėtų būti ES įmonių atspirties taškas norint patekti į žemyninę Kiniją;

31.  ragina Komisiją koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su Parlamentu parengti vieningą Europos poziciją ir bendrą ekonomikos strategiją KLR atžvilgiu; ragina visas valstybes nares nuosekliai laikytis šios strategijos;

32.  atkreipia dėmesį į galimas pasiūlytos socialinių kreditų sistemos pasekmes verslo aplinkai ir ragina ją įgyvendinti skaidriai, sąžiningai ir teisingai;

33.  teigiamai vertina ES padarytą teisėkūros pažangą, susijusią su Reglamentu (ES) 2017/821 dėl alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolių dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo, ir panašius Kinijoje parengtus konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vykdant prekybą minėtomis naudingosiomis iškasenomis nebūtų finansuojamas ginkluotas konfliktas; pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią tam, kad konfliktinių zonų naudingosios iškasenos būtų panaudojamos mūsų mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ir papuošaluose; ragina Komisiją ir Kinijos vyriausybę užtikrinti struktūrizuotą bendradarbiavimą siekiant remti naujų teisės aktų įgyvendinimą ir veiksmingai užkirsti kelią tam, kad pasaulio, Kinijos ir ES lydyklos bei rafinavimo įmonės naudotų konfliktinių zonų naudingąsias iškasenas, apsaugoti kalnakasius, įskaitant vaikus, nuo išnaudojimo ir reikalauti, kad ES ir Kinijos įmonės užtikrintų šių naudingųjų iškasenų ir metalų importą tik iš atsakingų šaltinių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

28.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Tiziana Beghin, David Borrelli, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Nadja Hirsch, France Jamet, Jude Kirton-Darling, Patricia Lalonde, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Klaus Buchner, Dita Charanzová, Sander Loones, Bolesław G. Piecha, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Ramon Tremosa i Balcells

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Reinhard Bütikofer

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Dita Charanzová, Nadja Hirsch, Patricia Lalonde, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

Sander Loones, Emma McClarkin, Bolesław G. Piecha, Joachim Starbatty

EFDD

Tiziana Beghin

ENF

Franz Obermayr

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Helmut Scholz

NI

David Borrelli

PPE

Laima Liucija Andrikienė, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Sorin Moisă, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Adam Szejnfeld

S&D

Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Emmanuel Maurel, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster

3

-

ENF

Danilo Oscar Lancini

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur

VERTS/ALE

Klaus Buchner

2

0

ENF

France Jamet

VERTS/ALE

Reinhard Bütikofer

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (2.5.2018)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES ir Kinijos santykių padėties

(2017/2274(INI))

Nuomonės referentas: Stefan Eck

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. Nacionalinio Liaudies Kongreso paskelbtą Aplinkos apsaugos mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinė migracijos organizacija teigia, jog aplinkos veiksniai daro poveikį nacionalinės ir tarptautinės migracijos srautams, nes asmenys palieka vietas, kuriose dėl spartesnės klimato kaitos yra atšiaurios arba prastėjančios sąlygos(1);

A.  kadangi Kinija yra sparčiausiai auganti ES maisto produktų rinka;

B.  kadangi aišku, jog dėl temperatūros svyravimo, kritulių ir kitų ekstremalių klimato sąlygų kai kuriuose Kinijos regionuose pablogės kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai; kadangi perkėlimo planavimas tapo veiksminga prisitaikymo politikos galimybe, siekiant sumažinti klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą ir skurdą(2);

1.  teigiamai vertina reformas, kurių ėmėsi Kinija po to, kai pradėjo taikyti savo „ekologinės civilizacijos“ metodą; mano, kad specialus statusas, suteiktas aplinkos apsaugos srities NVO teismuose, pareigūnų darbo poveikio aplinkai auditai ir didelės investicijos į elektromobilumą bei švarią energiją – tai teisingos krypties reformos;

2.  teigiamai vertina Kinijos 2016 m. veiksmų planą, pagal kurį siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; pabrėžia Kinijos, kurioje suvartojama pusė pasaulinio metinio suvartojamų antimikrobinių vaistų kiekio, ir ES bendradarbiavimo svarbą kovojant su šia pasauline grėsme; atkakliai tvirtina, kad į dvišalius ES ir Kinijos prekybos susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl gyvūnų gerovės;

3.  teigiamai vertina valstybines rekomendacijas, kuriose Kinijos gyventojai raginami iki 2030 m. iš esmės sumažinti mėsos vartojimą; ragina Sąjungą ir Kiniją suvienyti jėgas ir pereiti prie tvaresnės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir vartojimo sistemos, kuria būtų padidintas pasaulinis apsirūpinimo maistu saugumas, maisto sauga ir atsekamumas ir skatinama sveika mityba ir gyvūnų sveikata bei gerovė;

4.  atkreipia dėmesį į Kinijos sprendimą uždrausti kietųjų atliekų importą, nes taip pabrėžiama produktų kūrimo, gamybos, taisymo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo proceso svarba, ypač daug dėmesio skiriant plastiko gamybai ir naudojimui; primena apie Kinijos pastarąsias pastangas uždrausti retųjų žemių elementus ir prašo Komisijos, teikiant pirmenybę ES politikai, atsižvelgti į pasaulio ekonomikos tarpusavio priklausomybę;

5.  mano, kad ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) turėtų galimybių ir būtų suinteresuotos bendradarbiauti, siekdamos sukurti bendrą žiedinės ekonomikos strategiją, ir kad tam yra poreikis; yra įsitikinęs, kad Kinija galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant šią iniciatyvą ASEAN struktūroje;

6.  teigia, kad Kinija ir Europos Sąjunga gautų naudos skatindamos savo ekonomikų tvarumą ir plėtodamos daugelį sektorių apimančią tvarią ir žiedinę bioekonomiką;

7.  palankiai vertina susitarimą padidinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, kaip antai maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų, aplinkosaugos ir tvarios urbanizacijos, antžeminio transporto, saugesnės ir ekologiškesnės aviacijos, aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti skirtų biotechnologijų, dėl kurių susitarta 2017 m. birželio mėn. vykusiame trečiajame ES ir Kinijos dialoge dėl bendradarbiavimo inovacijų srityje ir atitinkamose gairėse dėl ES ir Kinijos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje nuo 2017 m. spalio mėn.; ragina ES ir Kiniją toliau dėti šias pastangas ir praktiškai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų rezultatus;

8.  pažymi, kad Sąjunga ir Kinija yra labai priklausomos nuo iškastinio kuro ir kartu suvartoja maždaug trečdalį viso pasaulinio suvartojamo kiekio, dėl to Kinija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sąraše užima aukščiausią vietą pagal mirtinai pavojingą lauko oro taršą; pabrėžia, kad padidėjusi prekyba iš atsinaujinančių medžiagų pagamintais bioekonomiškais produktais gali padėti sumažinti Kinijos ir Sąjungos ekonomikos priklausomumą nuo iškastinio kuro; ragina ES ir Kiniją sustiprinti savo santykius kitose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityse, pvz., elektromobilumo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, tęsti ir išplėsti ES ir Kinijos veiksmų gaires dėl bendradarbiavimo energijos srityje po 2020 m., taip pat sustiprinti bendras pastangas dėl žaliojo finansavimo, ypač klimato finansavimo, priemonių kūrimo; ragina Kiniją ir ES ištirti tarptautinių elektros energijos perdavimo linijų, kuriose naudojama aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija, išankstinį planavimą ir plėtrą bei juose dalyvauti siekiant, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų prieinamesni;

9.  ragina Sąjungą ir Kiniją tęsti savo partnerystę dėl tvarios urbanizacijos, be kita ko, netaršaus transporto, oro kokybės gerinimo, žiedinės ekonomikos ir ekologinio projektavimo srityse; pabrėžia, jog būtina imtis tolesnių aplinkos apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 90 proc. miestų nesilaiko nacionalinio standarto, pagal kurį oro tarša turi neviršyti kietųjų dalelių (KD) 2,5 koncentracijos, ir kad Kinijoje kasmet daugiau nei milijonas žmonių miršta dėl ligų, susijusių su oro tarša;

10.  pabrėžia, kad abi šalys suinteresuotos skatinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą vystymąsi ir spręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) problemą skaidriose, viešose ir gerai reguliuojamose energijos rinkose; mano, kad strateginė ES ir Kinijos partnerystė yra būtina siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir veiksmingai kovoti su klimato kaita; ragina ES ir Kiniją panaudoti savo politinę įtaką ir skatinti Paryžiaus susitarimo, taip pat Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą ir primygtinai ragina laikytis į bendradarbiavimą orientuoto požiūrio JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje ir JT Aukšto lygio politiniame forume; ragina abi šalis priimti šį bendrą pareiškimą dėl klimato politikos, siekiant parodyti bendrą įsipareigojimą tvirtai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir aktyviai dalyvauti 2018 m. „Talanoa“ dialoge bei 24-oje Klimato kaitos konferencijoje; ragina abi šalis atlikti atsakingą vaidmenį tarptautinėse derybose, prisidedant prie uždavinio riboti visuotinį atšilimą pasitelkiant atitinkamą vidaus klimato politiką, taip pat teikiant finansinius įnašus tam, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. švelninimui ir prisitaikymui kasmet skirti 100 mlrd. USD;

11.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. Kinijoje nacionaliniu mastu buvo įdiegta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; pažymi, kad parengiamuoju etapu Kinija ir ES sėkmingai bendradarbiavo, o tai sudarė sąlygas sistemos įdiegimui; pripažįsta Kinijos vadovybės norą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir laukia vykdomos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo rezultatų, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerą sistemos veikimą; atkreipia dėmesį į visą ekonomiką apimančių kovos su klimato kaita veiksmų svarbą ir teigiamai vertina ketinimą plėsti šiuos veiksmus siekiant aprėpti pramonės sektorius ir pagerinti sistemos prekybos tvarką; ragina ES ir Kiniją tęsti savo partnerystę įgyvendinant bendradarbiavimo projektą dėl Kinijos anglies dioksido rinkos sukūrimo, kad ji taptų veiksminga priemone, kuriančia prasmingas paskatas mažinti išmetamą teršalų kiekį, ir toliau ją derinti su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; ragina abi šalis toliau skatinti anglies dioksido kainodaros mechanizmus kitose šalyse ir regionuose, naudojant savo pačių patirtį ir dalykines žinias bei keičiantis gerąja patirtimi, taip pat prisidedant prie pastangų paskatinti esamų anglies dioksido rinkų bendradarbiavimą, kad būtų siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pasaulio mastu;

12.  tikisi, kad Kinija nutrauks ekonomikos augimo ir ekologinės būklės blogėjimo ryšį ir integruos biologinės įvairovės apsaugą į savo įgyvendinamas pasaulines strategijas, taip padėdama vykdyti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, taip pat veiksmingai įgyvendins prekybos dramblio kaulu draudimą. atkreipia dėmesį į darbą, atliktą taikant ES ir Kinijos dvišalį koordinavimo mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), siekiant kovoti su neteisėtu miškų kirtimu visame pasaulyje; tačiau primygtinai ragina Kiniją ištirti didelę prekybą mediena neturint patvirtinamųjų dokumentų tarp miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) savanoriškos partnerystės susitarimą pasirašiusių valstybių ir Kinijos;

13.  rekomenduoja priimti privalomas Kinijos politikos gaires dėl atsakingų užjūrio investicijų į miškininkystę, kurios būtų įgyvendinamos kartu su šalimis tiekėjomis, įtraukiant Kinijos įmones į kovą su neteisėta prekyba mediena;

14.  palankiai vertina tai, kad Kinija ir ES pasirašė susitarimo memorandumą dėl vandens politikos, siekdamos stiprinti dialogą dėl vandens išteklių apsaugos teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo užtikrinimo; labai pritaria 2017 m. rugsėjo mėn. Turku deklaracijai, kurią pasirašė ES ir Kinija ir kurioje pabrėžiama, kad vykdant gerą vandens išteklių valdymą pirmenybė turėtų būti teikiama ekologijai ir žaliajam vystymuisi, daug dėmesio skiriant vandens apsaugai ir vandens ekosistemos atkūrimui; taip pat pabrėžia, kad susitarimo memorandumu, kuriuo nustatomas ES ir Kinijos dialogas vandens politikos srityje, ne tik praturtinama Kinijos ir ES strateginė partnerystė, bet ir nurodoma bendradarbiavimo kryptis, aprėptis, metodai ir finansinės priemonės;

15.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos prekyboje svarbu užtikrinti vienodas sąlygas; reiškia susirūpinimą dėl nesąžiningos konkurencijos, kurią lėmė valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką teikiant dideles subsidijas ir diskriminacija vidaus tiekėjų naudai, Kinijos rinkos atitvėrimas nuo ES investuotojų ir įmonių, kurios priklauso vyriausybei, kurias ji kontroliuoja arba kurioms vadovauja, perimtos Europos įmonės pagrindinių tvarumo technologijų srityje, visų pirma saulės baterijų plokščių, baterijų ir elektromobilių srityje ir ne tik; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis prekybos apsaugos priemonėmis, pirmiausia naujomis ES antidempingo ir antisubsidijų taisyklėmis, o Tarybą – taikant bendro sprendimo procedūrą su Parlamentu greitai sukurti veiksmingą sistemą, skirtą tiesioginėms užsienio investicijoms tikrinti;

16.  pripažįsta, kad Komisijos finansuojamas Europos ir Kinijos organizacijų bendradarbiavimo projektas, kuris buvo įgyvendinamas 2014–2017 m. ir remiamas bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės (BBSSP), atliko pagrindinį vaidmenį vertinant radiologinio ir branduolinio pavojaus valdymo Kinijoje standartus ir tvarką, taip pat stiprinant Kinijos branduolinės energijos technologijų mokslinių tyrimų instituto pajėgumus didelių avarijų valdymo rekomendacijų srityje;

17.  ragina Kinijos ir Europos investuotojus patvirtinti geresnius pasaulinius socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinkos apsaugą standartus ir pagerinti gavybos pramonės saugumo standartus pasaulio mastu; pakartoja, kad, atsižvelgiant į derybas dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų su Kinija, Europos Sąjunga turi teikti paramą darnaus vystymosi iniciatyvoms, ragindama atsakingai teikti investicijas ir skatindama pagrindinius aplinkos bei darbo standartus; prašo Kinijos ir Europos valdžios institucijų taikyti paskatas, siekiant paraginti Kinijos ir Europos kasybos įmones vykdyti savo veiklą besivystančiose šalyse laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir paskatinti investuoti į pajėgumų stiprinimą žinių ir technologijų perdavimo bei vietos gyventojų įdarbinimo srityse;

18.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Viena planeta“ (angl. One Planet) Kinija paskelbė siekianti užtikrinti, kad Kinijoje esančių bendrovių ir Kinijos investicijų užsienyje daromas poveikis aplinkai būtų skaidrus; yra susirūpinęs dėl to, kad infrastruktūros projektai, pvz., Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui ir galėtų lemti tai, kad kitose šalyse, kuriose vykdoma infrastruktūros plėtra arba kurios yra jos paveiktos, padidės iškastinio kuro naudojimas; ragina ES institucijas ir valstybes nares atlikti poveikio aplinkai vertinimus ir į visus bendradarbiavimo projektus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ įtraukti sąlygas dėl tvarumo; primygtinai ragina įkurti jungtinį komitetą, kurį sudarytų dalyvaujančių šalių ir trečiųjų šalių atstovai ir kuris stebėtų poveikį aplinkai ir klimatui; palankiai vertina Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) iniciatyvą 2018 m. pirmoje pusėje parengti ES ir Azijos jungčių strategiją; primygtinai tvirtina, kad į šią strategiją turėtų būti įtraukti tvirti įsipareigojimai dėl tvarumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų klimato kaitos srityje;

19.  palankiai vertina Kinijos progresą didinant maisto saugos standartus – pagrindines priemones, skirtas Kinijos vartotojams apsaugoti ir išvengti sukčiavimo maisto produktų srityje; pabrėžia, kad vartotojams suteikiamų galių didinimas – svarbus žingsnis Kinijoje besiformuojant vartotojų kultūrai;

20.  ragina Kinijos ir Europos policiją bei teisėsaugos tarnybas imtis bendrų veiksmų, siekiant kontroliuoti narkotikų eksportą ir dalytis žvalgybos informacija apie prekybą narkotikais, keičiantis informacija, skirta asmenims ir nusikaltėlių tinklams identifikuoti; remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengta „2017 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: tendencijos ir pokyčiai“, dauguma naujų psichoaktyviųjų medžiagų į Europą tiekiamos iš Kinijos, naujas medžiagas dideliais kiekiais Kinijoje gamina cheminių medžiagų ir farmacijos įmonės, o iš ten jos gabenamos į Europą, kur yra perdirbamos į produktus, pakuojamos ir parduodamos;

21.  pažymi, kad šeimos ir asmenys migravo dėl sausros ir kitų gaivalinių nelaimių ir kad Kinijos valdžios institucijos, reaguodamos į tai, suplanavo keltis didelio masto perkėlimo projektus; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų iš Ningsios regiono apie daugybę su naujais miestais susijusių problemų ir dėl atsakomųjų veiksmų, kurių imtasi prieš asmenis, atsisakiusius išsikraustyti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad aplinkos apsaugos gynėjai yra sulaikomi, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiami ir kad registruotos vietos aplinkos apsaugos NVO vis dažniau susiduria su Kinijos priežiūros institucijų vykdomu tikrinimu;

22.  prašo Kinijos dėti daugiau pastangų teisėsaugos srityje, siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, nes Kinijos žvejybos laivai ir toliau neteisėtai žvejoja užsienio valstybių vandenyse, įskaitant Korėjos Vakarų jūrą, Rytų Kinijos jūrą, Pietų Kinijos jūrą, Indijos vandenyną ir net Pietų Ameriką;

23.  prašo Kinijos eksportuotojų ir Europos importuotojų sumažinti nuodingus likučius Kinijoje pagamintuose drabužiuose, nustatant tinkamas cheminių medžiagų valdymo taisykles ir laipsniškai atsisakant naudoti šviną, nonilfenolio etoksilatą, ftalatą, perfluorjunginius, formaldehidą ir kitus tekstilėje randamus nuodingus produktus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

55

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Peter Liese, Joëlle Mélin, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Julia Reid, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Davor Škrlec, Renate Sommer, Estefanía Torres Martínez, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cristian-Silviu Buşoi, Caterina Chinnici, Fredrick Federley, Anja Hazekamp, Norbert Lins, Rupert Matthews, Alojz Peterle, Stanislav Polčák, Carolina Punset, Christel Schaldemose

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jude Kirton-Darling, Jeroen Lenaers

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

55

+

ALDE

Fredrick Federley, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Carolina Punset, Frédérique Ries

ECR

Urszula Krupa, Rupert Matthews, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Piernicola Pedicini

GUE/NGL

Lynn Boylan, Stefan Eck, Anja Hazekamp, Kateřina Konečná, Estefanía Torres Martínez

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Jeroen Lenaers, Peter Liese, Norbert Lins, Miroslav Mikolášik, Alojz Peterle, Stanislav Polčák, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Nessa Childers, Caterina Chinnici, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jude Kirton-Darling, Susanne Melior, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Michèle Rivasi, Davor Škrlec

0

-

 

 

4

0

EFDD

Julia Reid

ENF

Sylvie Goddyn, Joëlle Mélin

PPE

Elisabetta Gardini

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

https://www.iom.int/migration-and-climate-change

(2)

Y. Zhen, J. Pan, X. Zhang, „Perkėlimas – politinis atsakas į klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą Šiaurės Kinijoje“ (angl. Relocation as a policy response to climate change vulnerability in Northern China), ISSC ir UNESCO 2013, 2013 m. pasaulinė socialinių mokslų ataskaita „Kintanti pasaulinė aplinka“ (angl. World Social Science Report 2013, Changing Global Environments), p. 234-241.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

9

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Mario Borghezio, Victor Boştinaru, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Wajid Khan, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Alojz Peterle, Cristian Dan Preda, Michel Reimon, Sofia Sakorafa, Jean-Luc Schaffhauser, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Hilde Vautmans

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Bocskor, Reinhard Bütikofer, Neena Gill, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Jo Leinen, Urmas Paet, Mirja Vehkaperä, Željana Zovko


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

43

+

ALDE

Urmas Paet, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Mirja Vehkaperä

ECR

Amjad Bashir, Bas Belder

EFDD

Fabio Massimo Castaldo, Aymeric Chauprade

PPE

Michèle Alliot-Marie, Andrea Bocskor, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Andrzej Grzyb, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Eduard Kukan, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Alojz Peterle, Cristian Dan Preda, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Željana Zovko

S&D

Francisco Assis, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Ana Gomes, Wajid Khan, Jo Leinen, Arne Lietz, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Elena Valenciano

VERTS/ALE

Reinhard Bütikofer, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Michel Reimon, Alyn Smith, Jordi Solé

9

-

ENF

Jean-Luc Schaffhauser

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Takis Hadjigeorgiou, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo

NI

James Carver, Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

1

0

ENF

Mario Borghezio

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. rugpjūčio 29 d.Teisinis pranešimas