Procedūra : 2018/2008(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0267/2018

Pateikti tekstai :

A8-0267/2018

Debatai :

PV 13/09/2018 - 5
CRE 13/09/2018 - 5

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.15
CRE 13/09/2018 - 10.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0357

PRANEŠIMAS     
PDF 780kWORD 100k
19.7.2018
PE 618.324v02-00 A8-0267/2018

dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje

(2018/2008(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Olga Sehnalová

Nuomonės referentė (*):

Biljana Borzan. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje

(2018/2008(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus. Maisto produktai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo (taikymo) gairės“ (SWD(2016)0163),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Europos piliečiams ir įmonėms naudingas visapusiškas tarpvalstybinės e. prekybos skatinimo metodas“ (COM(2016)0320),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „2018 m. Komisijos darbo programa. Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos darbotvarkė“ (COM(2017)0650),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko Jean-Claude Juncker 2017 m. rugsėjo 13 d. pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas, ypač į jų 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. įvykusio 3 524-ojo Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 8 d. įvykusio 2 203-iojo Komisijos posėdžio protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. savo A teminio skyriaus parengtą informacinį pranešimą dėl klaidinančios informacijos ant pakuotės pateikimo praktikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos, ypač į jos 6 dalį(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(8), ypač į jos 14 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos, ypač į jos 178 dalį(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. platesnės apimties klausimą dėl produktų deklaracijų, sudėties ir skonio skirtumų ES vidurio, rytinėse ir vakarinėse rinkose(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „Dvejopa firminių maisto produktų kokybė. Sprendžiant galimą takoskyrą tarp rytų ir vakarų“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos atliktą tyrimą dėl maisto produktų ir Čekijos vartotojų,

–  atsižvelgdamas į specialų tyrimą dėl dvejopos produktų, kuriais prekiaujama Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, kokybės ir sudėties vartotojų apsaugos teisės (visų pirma, nesąžiningos komercinės praktikos), konkurencijos teisės (visų pirma, nesąžiningos konkurencijos) ir pramoninės nuosavybės teisės požiūriu, kurį 2017 m. parengė Olomouco miesto Palackio universiteto Teisės fakultetas,

–  atsižvelgdamas į įvairius tyrimus ir bandymus, kuriuos pastaraisiais metais atliko daugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių maisto tikrinimo institucijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Nielsen ataskaitą dėl nuosavų prekių ženklų padėties visame pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos galimybės vartotojams“ (COM(2018)0183),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnio vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo (COM(2018)185),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalį dėl intelektinės nuosavybės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos bendrą laišką Komisijai dėl dvejopos produktų kokybės naujų galimybių vartotojams kontekste,

–  atsižvelgdamas į keliose ES valstybėse narėse vartotojų apsaugos institucijų ir organizacijų atliktų lyginamųjų tyrimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB, siekiant aiškiai nurodyti, kad nacionalinės valdžios institucijos gali įvertinti ir šalinti klaidinančią komercinę praktiką, kurią vykdant produktais prekiaujama kaip identiškais keliose ES šalyse, nors jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos saugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0267/2018),

A.  kadangi produktus reklamuojančios, parduodančios arba tiekiančios įmonės turėtų teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją apie tikslią produkto sudėtį, įskaitant apie vietos produktus ir receptus, siekiant, kad kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl pirkimo;

B.  kadangi pagrindinis prekių ženklų principas turėtų būti vartotojų pasitikėjimas produkto sudėtimi, verte ir kokybe; kadangi tai yra gamintojų pareiga, todėl jie turi užtikrinti, kad šie lūkesčiai būtų patenkinti;

C.  kadangi vartotojai nežino, kad to paties prekės ženklo ir tos pačios pakuotės produktai yra pritaikomi atsižvelgiant į vietos pageidavimus ir skonį, ir kadangi skirtinga gaminių kokybė kelia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių skirtingo traktavimo; kadangi Europos Sąjunga jau yra sukūrusi etiketes siekdama patenkinti konkrečius vartotojų lūkesčius ir atsižvelgti į gamybos ypatumus, pripažintus vartojant kokybės terminus;

D.  kadangi Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (NKVD)) yra pagrindinė Sąjungos teisėkūros priemonė, užtikrinanti vartotojų apsaugą nuo klaidinančios reklamos ir kitos nesąžiningos komercinės veiklos įmonėms sudarant sandorius su vartotojais, įskaitant prekybą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtais produktais tokiu būdu, kuris gali klaidinti vartotojus;

E.  kadangi nesąžininga komercinė veikla direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos gali būti apibrėžta taip, kad būtų draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis arba tam tikromis aplinkybėmis; kadangi vadovaujantis Komisijos išvadomis, veiklos įtraukimas į Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos I priedo sąrašą, kai tinkama, didina teisinį tikrumą ir taip užtikrina didesnę sąžiningą konkurenciją tarp rinkoje esančių gamintojų;

F.  kadangi vartotojai sieja prekių ženklą su produktu ir jo kokybe ir atitinkamai tikisi, kad to paties prekių ženklo ir (arba) vienodai atrodantys produktai bus vienodos kokybės, nesvarbu, ar jie parduodami jų šalyje ar kitoje valstybėje narėje;

G.  kadangi vartotojai sieja žemės ūkio ar maisto produkto prekės ženklą (etiketę) arba pakuotę su jo kokybe ir tikisi, kad to paties prekės ženklo produktai, parduodami su tokia pačia ar panašiai atrodančia etikete, bus taip pat vienodos kokybės ir sudėties, nesvarbu, ar jie parduodami jų pačių šalyje ar kitoje valstybėje narėje; kadangi visi Europos Sąjungos ūkininkai gamina produktus pagal tuos pačius aukštus standartus, o klientai tikisi, kad toks kokybės vienodumas bus taikomas ir kitiems maisto grandinės produktams, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena;

H.  kadangi visi ES piliečiai nusipelno vienodo požiūrio, susijusio su maisto ir ne maisto produktais, parduodamais bendrojoje rinkoje;

I.  kadangi tokia nesąžininga praktika turi būti panaikinta, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, ir kadangi ši tarpvalstybinė problema gali būti išspręsta tik užtikrinant didelę sinergiją ES lygmeniu;

J.  kadangi vertinimą, ar komercinė veikla yra nesąžininga pagal NKVD, valstybės narės turi atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, išskyrus veiklą, įtrauktą į I priede pateiktą veiklos sąrašą;

K.  kadangi Pirmininkas J.-C. Juncker savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, jog nepriimtina, kad kai kuriose Europos šalyse žmonėms parduodami žemesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nepaisant to, kad pakuotės ir prekių ženklas yra tapatūs;

L.  kadangi įgyvendinant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą išryškėjo dideli skirtumai valstybėse narėse, o direktyvos metodinės procedūros ir sprendimų efektyvumas bei įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi;

M.  kadangi prekių ženklas dažnai atlieka svarbiausią vaidmenį sprendžiant dėl produkto vertės;

N.  kadangi sustiprinta ir veiksmingesnė bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo srityje sistema padidintų vartotojų pasitikėjimą ir sumažintų žalą vartotojams;

O.  kadangi visi ES vartotojai turi tas pačias teises ir kadangi tyrimai parodė, kad tam tikri gamintojai parduoda kitokios kokybės, bet to paties prekių ženklo ir apgaulingai vienodai atrodančius produktus, o kai kuriose šalyse tam tikruose produktuose yra mažiau pagrindinės sudedamosios dalies arba aukštesnės kokybės sudedamosios dalys pakeičiamos prastesnės kokybės sudedamosiomis dalimis; kadangi ši problema labiau paplitusi valstybėse narėse, įstojusiose į ES po 2004 m.; kadangi atlikus tyrimus nustatyta atvejų, kai tie patys produktai arba apgaulingai vienodai atrodantys produktai ir prastesnės kokybės arba kitokių skonio, konsistencijos ir kitų juslinių savybių produktai įvairiose šalyse yra parduodami už labai skirtingą kainą; kadangi net ir tuo atveju, kai nėra pažeidžiami laisvosios rinkos ekonomikos principai arba pažeidžiamos dabartinės ženklinimo taisyklės ar kiti maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai, tai vis tik yra piktnaudžiavimas prekės ženklo tapatybe ir todėl kenkia principui, kad su visais vartotojais turėtų būti elgiamasi vienodai;

P.  kadangi nustatyta atvejų, kai produktai, pvz., kūdikių maistas, labai skyrėsi, ir dėl to kyla abejonių dėl gamintojų, teigiančių, kad jie pritaiko savo produktus prie vietos pageidavimų, principų ir pareiškimų; kadangi kai kurie laboratorinių tyrimų duomenys patvirtina, kad žemesnės kokybės produktų sudėtyje gali būti mažiau sveikų sudedamųjų dalių derinių, todėl sudaromos kliūtys vienodo požiūrio į visus vartotojus principo taikymui; kadangi kai kurie gamintojų atstovai sutiko kai kuriose šalyse iš dalies pakeisti savo produktų receptūrą, kad visoje bendrojoje rinkoje būtų siūlomi vienodi produktai;

Q.  kadangi šią nepriimtiną praktiką taiko ir žinomos tarptautinės žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės, kurios tokiu būdu siekia gauti maksimalų pelną naudodamosi skirtinga įvairių valstybių narių perkamąja galia;

R.  kadangi savo pasiūlyme „Naujos galimybės vartotojams“, kuris yra tikslinė ES vartotojų apsaugos direktyvų peržiūra, atlikus ES vartotojų ir rinkodaros teisės aktų tinkamumo patikrą, Komisija pasiūlė atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, aiškiai nurodant, kad nacionalinės valdžios institucijos gali vertinti ir šalinti nesąžiningą komercinę veiklą, jei skirtingose valstybėse narėse prekiaujama produktais kaip tapačiais, nors išties jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi;

S.  kadangi vartotojai neturėtų būti klaidinami, tačiau pats produktų diferencijavimas ir naujovės neturėtų būti ribojamos;

T.  kadangi bendroji rinka davė daug naudos maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojams, ir kadangi vis dažniau prekybai maisto produktais būdingas ryškus tarpvalstybinis aspektas ir ji itin svarbi bendrosios rinkos veikimui;

U.  kadangi norint visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamus privalumus, labai svarbu geriau taikyti galiojančius ES maisto ir vartotojų teisės aktus, siekiant nustatyti ir šalinti nepagrįstus dvejopus standartus ir taip apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos informacijos ir komercinės veiklos;

V.  kadangi šiuo požiūriu nuolat reikia stiprinti vartotojų asociacijų vaidmenį; kadangi vartotojų asociacijos atlieka unikalų vaidmenį užtikrinant vartotojų pasitikėjimą ir todėl jas reikėtų toliau remti taikant papildomas teisines ir ekonomines priemones bei stiprinti jų gebėjimus;

W.  kadangi įrodyta, kad panašių produktų sudedamųjų dalių skirtumai ilguoju laikotarpiu galėtų kelti pavojų vartotojų sveikatai, ypač pažeidžiamų vartotojų, pavyzdžiui, vaikų ir mitybos ir (arba) sveikatos problemų, atveju, taip prisidedant prie piliečių gerovės pablogėjimo; kadangi tai aktualu atvejais, kai pvz., riebalų ir (arba) cukraus kiekis yra didesnis nei tikėtasi, kai gyvūninės kilmės riebalai pakeičiami augalinės kilmės riebalais arba atvirkščiai, kai cukrus pakeičiamas dirbtiniais saldikliais, arba kai yra padidintas druskos kiekis; kadangi ženklinimas, netiksliai nurodant naudojamus priedus arba pakaitalus, kuriais pakeičiamos pagrindinės sudedamosios dalys, klaidina vartotojus ir gali kelti pavojų jų sveikatai;

X.  kadangi Europos masto įstatymų dėl dvejopos kokybės nebuvimas reiškia, kad dvejopos kokybės neįmanoma palyginti ar ją nustatyti ir nėra priemonių, kurias būtų galima naudoti padėčiai ištaisyti; kadangi apie taikomų ES maistą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo, pvz., mechaniškai atskirtos mėsos ženklinimo(12) arba maisto priedų naudojimo(13), trūkumus buvo nuolat pranešama Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės tarnyboms;

Y.  kadangi vartotojų sveikatai poveikį galinčią daryti skirtingą sudėtį galima aptikti ne tik maisto produktuose, bet ir kosmetikos priemonėse, higienos produktuose ar valymo priemonėse;

Z.  kadangi daugelyje Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių vėluojama pakeisti sudėtį siekiant sumažinti riebalų, cukrų ar druskos kiekį maisto produktuose;

1.  pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse, daugiausiai Vidurio ir Rytų Europoje, naudojant įvairias laboratorinių tyrimų metodologijas, atliktų daugybės bandymų ir tyrimų rezultatai parodė, kad tarp bendrojoje rinkoje su tuo pačiu prekių ženklu ir tariamai tapačioje pakuotėje reklamuojamų ir parduodamų produktų yra įvairaus masto skirtumų, be kita ko, jų sudėties ir naudojamų sudedamųjų dalių skirtumų, kurie kenkia vartotojams; pažymi, kad pagal nacionalinės kompetentingos institucijos atliktą tyrimą, didžioji dauguma vartotojų yra susirūpinę dėl tokių skirtumų; todėl dar išvadą, kad remiantis šiomis tyrimų ir bandymų išvadomis vartotojai yra susirūpinę dėl diskriminacijos skirtingų valstybių narių rinkose; pabrėžia, kad bet kokia tokios formos diskriminacija yra nepriimtina, ir visi ES vartotojai turėtų turėti galimybę vartoti tokios pačios kokybės produktus;

2.  pabrėžia, kad tokių didelių skirtumų atvejais, yra susiję ne tik su maisto produktais, bet dažnai ir su ne maisto produktais, įskaitant ploviklius, kosmetiką, tualeto reikmenis ir kūdikiams skirtus produktus;

3.  primena, kad 2013 m. Parlamentas paragino Komisiją atlikti prasmingą tyrimą siekiant įvertinti, ar reikia koreguoti esamus Sąjungos teisės aktus ir informuoti Europos Parlamentą ir vartotojus apie rezultatus;

4.  palankiai vertina naujausias Komisijos paskelbtas iniciatyvas šiam klausimui spręsti, visų pirma jos įsipareigojimą parengti bendrą bandymų metodiką, numatyti biudžeto lėšų jai rengti, vykdyti ir papildomiems patikimiems ir palyginamiems duomenims rinkti bei atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, taip pat pradėti Sukčiavimo maisto pramonės srityje ir kokybės žinių centro veiklą;

5.  atkreipia dėmesį į Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumui Europos Tarybos suteiktus įgaliojimus spręsti dvejopos kokybės klausimą; ragina valstybes nares ir jų kompetentingas institucijas aktyviai dalyvauti įgyvendinamose iniciatyvose, įskaitant bendros bandymų metodikos rengimą bei jos integravimą į savo bandymų darbo veiklą ir papildomų duomenų rinkimą; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti vartotojų interesams atstovaujančias šalis ir leisti joms savo vardu pateikti nuomones, įskaitant vartotojų organizacijų, gamintojų ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovus, kurie atliko produktų bandymus valstybėse narėse; mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti visose vykdomose iniciatyvose, kurios gali turėti poveikio bandymams spręsti dvejopos kokybės klausimą;

6.  rekomenduoja atitinkamoms valstybėms narėms savarankiškai parengti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vertinimo ir įgyvendinimo efektyvumo metodiką ir kitus galiojančius teisės aktus dėl dvejopos maisto produktų ir kitų produktų kokybės, taip pat pateikti juos Komisijai, kad būtų galima objektyviai įvertinti problemos mastą;

7.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. Parlamentas patvirtino bandomąjį projektą, kuriame numatyta keletas rinkos tyrimų dėl kelių kategorijų vartojimo prekių siekiant įvertinti įvairius dvejopos kokybės aspektus; tikisi, kad projektas bus vykdomas ir skelbiamas laiku, kaip iš pradžių buvo planuota; mano, kad projektas taip pat turėtų būti tęsiamas 2019 m., siekiant užtikrinti didesnį žinių mastą ir taip pat aprėpti ne maisto sektorių; ragina Europos Parlamento nariams suteikti daugiau galimybių įsitraukti į projekto priežiūrą; ragina Parlamentą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bandomuosius ir nacionalinius projektus, kuriais būtų siekiama toliau vertinti skirtingus dvejopos produktų kokybės aspektus;

8.  pabrėžia, kad išsami informacija apie valdžios instituciją, atsakingą už veiksmus ir atitinkamus administracinius arba teisminius procesus, įskaitant galimybę piliečiams pateikti skundus internetu, yra būtina, siekiant veiksmingai įgyvendinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą; todėl neigiamai vertina informacijos trūkumą atitinkamose valstybėse narėse, kurios, nepaisant valstybių narių pastabų dėl poreikio spręsti dvejopos produkto kokybės problemą, nepateikia šios informacijos atsakingų institucijų svetainėse;

9.  pabrėžia, kad Komisija jau gavo pranešimą apie naują nacionalinę ženklinimo priemonę, skirtą įspėti vartotojus apie maisto produktų sudėties skirtumus;

10.  palankiai vertina tai, kad siekiant toliau gerinti ES vartotojų apsaugą ir remti įmones, Komisija pradėjo internetinę švietimo programą, padedančią įmonėms geriau suprasti ir taikyti ES vartotojų teisę;

Komisijos pranešimas dėl ES vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės akto taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pranešimas skirtas padėti nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti, ar bendrovė pažeidžia ES maisto produktų ir vartotojų teisės aktus, parduodama dvejopos kokybės produktus skirtingose šalyse; taip pat jis skirtas patarti, kaip institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti; yra susirūpinęs, kad pranešime pasiūlytas metodas nacionalinėms institucijoms palaipsniui nustatyti ar gamintojai pažeidžia ES teisę, šiuo metu neatrodo praktiškai pritaikomu, o tai galėtų reikšti, kad vartotojų teisės yra pažeidžiamos;

12.  sutinka su Komisija, kad bendrojoje rinkoje, kur vartotojai bendrai gerai supranta laisvo prekių judėjimo ir vienodų galimybių naudotis prekėmis principus, vartotojai a priori nesitiki, kad skirtingose šalyse parduodami to paties prekių ženklo produktai galėtų skirtis; primena, kad, Komisijos nuomone, lojalumo prekių ženklui tyrimai parodė, kad vartotojų pasąmonėje prekių ženklas suvokiamas kaip kontroliuojamos ir pastovios kokybės sertifikatas; taip pat sutinka su Komisija, jog tai paaiškina, kodėl kai kurie vartotojai gali tikėtis, kad to paties prekių ženklo produktai bus, jei ir ne tokios pačios, bet lygiavertės kokybės, nesvarbu, kur ir kada jie įsigyjami, ir tikisi, kad to paties prekių ženklo savininkai informuos juos, kai nuspręs pakeisti savo produktų sudėtį;

13.  todėl mano, kad nepakanka pateikti bet kokią papildomą informaciją, nors ir pagrindiniame pakuotės regėjimo lauke, nebent vartotojas aiškiai supranta, kad atitinkamas produktas skiriasi nuo kitoje valstybėje narėje parduodamų to tariamai paties prekių ženklo produktų;

14.  be to, pritaria Komisijai, kad dėl to gamintojai nebūtinai turi pasiūlyti tapačius produktus skirtingose geografinėse vietovėse ir kad laisvas prekių judėjimas nereiškia, kad kiekvienas produktas turi būti vienodas visoje bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad verslo veiklos vykdytojai gali pateikti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ir savybių produktus, remdamiesi pagrįstais veiksniais, jeigu jie visiškai laikosi ES teisės aktų; vis dėlto pabrėžia, kad šie produktai neturėtų būti skirtingos kokybės, kai jie siūlomi vartotojams įvairiose rinkose;

15.  mano, kad labai svarbu teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją, siekiant spręsti dvejopos produktų kokybės problemą; yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jei bendrovė ketina pateikti rinkai tam tikromis savybėmis besiskiriantį produktą skirtingose valstybėse narėse, toks produktas negali būti ženklinamas iš pažiūros tapačiai ir parduodamas su tuo pačiu prekių ženklu;

16.  pažymi, kad gali būti toleruojami vieno prekės ženklo produkto sudėties skirtumai ir kad produktai gali skirtis dėl regioninių vartotojų pageidavimų, vietinių sudedamųjų dalių gavimo priežasčių, nacionalinės teisės reikalavimų ar jų keitimo tikslų; pabrėžia, kad nėra tikslo deklaruoti ar suderinti maisto kokybės reikalavimus ir, kad nepageidautina gamintojams nurodyti laikytis tikslios atskirų produktų sudėties; tačiau mano, kad vartotojų pageidavimai neturėtų būti naudojami kaip pasiteisinimas mažinti kokybę arba siūlyti skirtingas kokybės klases skirtingose rinkose; pabrėžia, kad vartotojai turi būti aiškiai informuojami ir žinoti apie tokį kiekvieno atskiro produkto pritaikymą, ir ne tik pagrindžiant bendrais bruožais, kad ši įprastinė praktika egzistuoja;

17.  mano, kad pranešimas laikomas taikytinu, kaip iš pradžių ir numatyta, maisto produktams; mano, kad vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomos visiems maisto ir ne maisto gaminiams apskritai, esantiems bendrojoje rinkoje, ir kad gaminio etiketė turi būti vartotojams įskaitoma, o joje pateikiama informacija apie gaminį turi būti išsami;

18.  atkreipia dėmesį į 2016 m. Komisijos gaires dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (NKVD) taikymo, kuriose nurodoma: „to paties prekių ženklo prekės, turinčios tą pačią arba panašią pakuotę, gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties, atsižvelgiant į gamybos vietą ir paskirties rinką, t. y. jos gali skirtis atskirose valstybėse narėse ir, kad pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą komercinė praktika, kai prekiaujama skirtingos sudėties produktais, savaime nėra nesąžininga“; pabrėžia Komisijos paskelbtų gairių dokumentų svarbą, kuriais siekiama sudaryti geresnes sąlygas tinkamam ir nuosekliam Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymui; todėl ragina Komisiją patikslinti pranešimo, gairių ir Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo vidaus rinkos pogrupio parengto dokumento ryšį;

19.  pažymi, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomi reikalavimai dėl kontrolės metodų gali skirtis; pabrėžia, kad jau atlikti įvairūs tyrimai, kurie galėtų būti pagrindu rengiant ir įgyvendinant bendrą bandymų metodiką, net jei jų metodikos skyrėsi ir jų rezultatai nebuvo vertinami vienodai; mano, kad būtina aiškiai nurodyti Komisijos Jungtinio tyrimų centro vadovaujamo darbo kuriant metodiką tikslą, siekiant užtikrinti vieningą parengtos metodikos aiškinimą, įskaitant „reikšmingo skirtumo“ apibrėžtį, kurią galėtų naudoti kompetentingos institucijos; atkreipia dėmesį į tai, kad bandymas nustatyti, kuris iš įvairių produktų yra pats standartiškiausias ir dėl to laikomas „referenciniu produktu“, gali trukdyti bendram vertinimui, nes jį gali būti pernelyg sunku nustatyti;

20.  teigiamai vertina Komisijos pastangas padėti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms nustatyti nesąžiningą komercinę veiklą parduodant produktus; ragina Komisiją koordinuoti nacionalines kompetentingas institucijas šiuo klausimu; pabrėžia, kad tokios metodikos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės bendrai rinktų patikimus ir palyginamus įrodymus ir prisidėtų prie bendro dvejopos kokybės pažeidimo lygio ir paplitimo vertinimo bendrojoje rinkoje; primena, kad faktinis nesąžiningos veiklos pobūdis gali būti įvertintas tik kiekvienu konkrečiu atveju, nes vartotojo klaidinimo mastas visuomet priklauso nuo subjektyvaus kompetentingos institucijos ar teismo vertinimo;

21.  teigiamai vertina tai, kad Komisija nusprendė paraginti kompetentingas institucijas valstybėse narėse atlikti daugiau rinkos tyrimų, kuriuose būtų palyginami produktai skirtinguose regionuose ir šalyse; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, tokie bandymai turėtų būti atliekami taikant bendrą bandymų metodą, kuris dar nėra iki galo parengtas; pabrėžia, kad būtina laikytis grafiko, kad pagal bendrą bandymų metodą atliktų tyrimų rezultatai būtų baigti, paskelbti visomis oficialiosiomis ES kalbomis viešai prieinamoje duomenų bazėje ir būtų nagrinėjami kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. pabaigos; be to, pabrėžia, kad būtina nedelsiant atskleisti šiuos rezultatus siekiant informuoti vartotojus ir gamintojus, kad būtų didinamas informuotumas ir taip būtų lengviau sumažinti atvejus, kai produktai yra dvejopos kokybės;

Kiti dvejopos kokybės aspektai

22.  pabrėžia, kad nuosavi prekių ženklai tapo pagrindine preke vartotojų pirkinių krepšeliuose ir jų rinkos dalis per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik visose gaminių kategorijose daugelyje valstybių narių; mano, kad nuosavi prekių ženklai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad jie yra prekių ženklo produktai, siekiant užkirsti kelią vartotojų klaidinimui; patvirtina, kad nuosaviems prekių ženklams Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį, kad būtų išvengta painiavos tarp nuosavų prekių ženklų ir to paties prekių ženklo produktų; pažymi, kad gamintojai gali patekti į bendrąją rinką, bet ji taip pat labai konkurencinga, o kai kurie prekių ženklai yra plačiai žinomi arba gerai vertinami visoje Sąjungoje;

23.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino Komisiją nustatyti, ar dvejopa kokybė turi neigiamą poveikį vietos ir regioninei gamybai, visų pirma MVĮ; apgailestauja dėl to, kad iki šiol Komisija nepateikė jokių duomenų;

24.  pabrėžia, kad to paties prekių ženklo produktų klastojimas kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui, kenkia jų pasitikėjimui prekių ženklais, dėl ko gamintojai praranda pajamas; pažymi, kad ES nustatytų suklastotų produktų asortimentas išlieka platus ir apima beveik visų rūšių prekes;

25.  yra susirūpinęs dėl prekybininkams nustatytų apribojimų, kai kalbama apie prekių, galinčių turėti neigiamo poveikio vartotojo pasirinkimui, įsigijimą; primygtinai ragina Komisiją nustatyti veiksnius, prisidedančius prie bendrosios prekių rinkos fragmentacijos ir neteisėtai ribojančius vartotojų galimybes visapusiškai naudotis bendrąja rinka, visų pirma teritorinius tiekimo suvaržymus ir jų poveikį; ragina Komisiją prireikus taikyti konkurencijos teisės aktus, siekiant spręsti tokios praktikos klausimus;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės kompetentingos institucijos gali atrinkti pavyzdžius ir atlikti tyrimus tik savo valstybėje narėje; pabrėžia poreikį glaudesniam, veiksmingesniam, skaidresniam ir spartesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir keitimuisi duomenimis ir informacija apie galimus reikalavimų neatitinkančius produktus ir nesąžiningą praktiką tarp nacionalinių vartotojų apsaugos ir maisto institucijų, vartotojų asociacijų ir Komisijos, siekiant išspręsti dvigubos kokybės klausimą ir pagerinti bei suderinti teisės aktų vykdymą; ragina Komisija ir valstybes nares aktyviau įsitraukti į tokį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina persvarstyto Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priėmimą, nes juo sustiprinami tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, gerinamas keitimasis informacija ir duomenimis, taip pat gerinamos galimybės susipažinti su atitinkama informacija ir nustatomos suderintos taisyklės dėl tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių koordinavimo procedūros;

27.  pripažįsta, kad tikslinė patikra, kaip svarbi vykdymo užtikrinimo koordinavimo pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) forma, yra naudinga, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau ją stiprinti ir išplėsti jos taikymo sritį;

Rekomendacijos ir tolesni veiksmai

28.  pabrėžia plataus masto ir laiku vykdomų viešų diskusijų svarbą – jos lemia didesnį vartotojų informuotumą apie produktus ir jų savybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie gamintojai ir nuosavų prekių ženklų savininkai jau paskelbė apie ketinimus keisti receptūrą arba naudoti bendrą gamybos standartą ES lygmeniu; Pabrėžia svarbų pramonės vaidmenį gerinant su produktų sudėtimi, kokybe ir keitimu susijusį skaidrumą; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti elgesio kodeksą, ragina gamintojams ir mažmenininkams būtų sudarytos sąlygos dar aktyviau įsitraukti, atsižvelgiant į jų pačių interesus, kad jie padėtų rasti veiksmingą būdą, kaip kuo skubiau ištaisyti dabartinę padėtį, kad nereikėtų pasinaudoti vykdymo užtikrinimo procedūromis, ir sudaryti sąlygas Europos vartotojams naudotis vienodos kokybės produktais visoje bendrojoje rinkoje; ragina gamintojus apsvarstyti galimybę nurodyti ant pakuotės logotipą, kuris rodytų, kad to paties prekės ženklo turinys ir kokybė yra vienodi visose valstybėse narėse;

29.  ragina vartotojų organizacijas, pilietinę visuomenę ir informuotas nacionalines institucijas, atsakingas už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ir kitų atitinkamų teisės aktų vykdymą, aktyviau dalyvauti viešose diskusijose ir informuoti vartotojus; yra įsitikinęs, kad vartotojų organizacijos galėtų žymiai prisidėti sprendžiant dvejopos produktų kokybės problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą nacionalinėms vartotojų organizacijoms, pasitelkiant finansinius ir teisinius mechanizmus, kad jos galėtų stiprinti pajėgumus, plėtoti savo bandymų veiklą ir kartu su kompetentingomis institucijomis atlikti lyginamuosius bandymus, prisidėti prie nesąžiningo produktų diferencijavimo atvejų stebėsenos ir atskleidimo; be to, mano, kad tarp vartotojų asociacijų reikėtų skatinti glaudesnį tarpvalstybinį keitimąsi informacija;

30.  mano, kad kompetentingos institucijos, remdamosi ankstesne patirtimi, negalėjo veiksmingai išspręsti nei vieno konkretaus dvejopos kokybės atvejo nacionaliniu lygmeniu arba užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą arba bandė tai daryti tik minimaliai, iš dalies dėl to, kad nėra aiškių ES lygmens teisinių nuostatų; primena, kad valstybės narės yra atsakingos už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vykdymo užtikrinimą ir todėl jos turėtų tai daryti siekdamos užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl nesąžiningos prekybos praktikos; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius pajėgumus, kad būtų užtikrintas veiksmingas vykdymas; ragina valstybes nares įsteigti vietą, kur vartotojai galėtų pateikti skundus ir kur būtų atliekamas jų nagrinėjimas ir kuo išsamiau informuoti vartotojus apie jų teises ir galimybes, susijusias su galiojančių teisės aktų ir pardavėjų įsipareigojimų informuoti apie produktų sudėtį ir, kai taikoma, jų kilmę vykdymu;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad dvejopos kokybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su bendrosios rinkos veikimo esme ir vartotojų pasitikėjimu, kuriems kyla grėsmė, todėl, inter alia, šiam klausimui spręsti reikalingas Sąjungos lygmens sprendimas, taikant tiesiogiai vykdytinas priemones; yra įsitikinęs, kad veiksmai Sąjungos lygmeniu užtikrintų bendrosios rinkos vientisumą; ragina Komisiją nustatyti esamus nacionalinius maisto ir ne maisto produktų ES standartus ir įvertinti jų svarbą dvejopos kokybės atvejams bendrojoje rinkoje;

32.  ragina skubiai plėtoti ES lygmens pajėgumus ir mechanizmus veikiančios ES įstaigos (JRC, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ar kt.) specializuotame stebėsenos ir priežiūros padalinyje, taikant kuo mažesnius biurokratinius reikalavimus, siekiant stebėti sudėties pastovumą ir proporcingą sudėtinių dalių naudojimą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtuose ir taip pat supakuotuose maisto produktuose ir įvertinti lyginamuosius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti tokią nesąžiningą komercinę praktiką pateikiant maisto produktus į rinką;

33.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą „Naujos galimybės vartotojams“, kuriuo siekiama spręsti dvigubos produktų kokybės problemą, iš dalies keičiant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 6 straipsnį, nustatant, kad prekyba produktu kaip tapačiu tokiam pat keliose kitose valstybėse narėse parduodamam produktui, nors tų produktų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, būtų laikoma nesąžininga komercine veikla; tačiau pažymi, kad pasiūlyme taip pat pateikiamos kai kurios neaiškios nuostatos, kurias reikia patikslinti, kad būtų užtikrintas tinkamas aiškinimas ir taikymas;

34.  pabrėžia, kad teisėkūros proceso rezultatai turėtų apimti aiškų apibrėžimą, ką galima laikyti dvejopa kokybe ir kaip kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir spręsti kiekvieną atvejį; todėl pabrėžia, kad nebaigtinis vadinamųjų „teisėtų veiksnių“ sąrašas gali pakenkti kompetentingų institucijų gebėjimui atlikti vertinimą ir taikyti teisę; yra susirūpinęs dėl to, kad sąvokos „apibrėžti vartotojų pageidavimai“ naudojimas vertinant, ar diferencijavimas dėl produkto sudėties yra pagrįstas, ar ne, gali lemti prieštaringus aiškinimus kompetentingose institucijose;

35.  ragina Komisiją išplėsti Jungtiniam tyrimų centrui suteiktus įgaliojimus parengti Europos mastu suderintą metodiką, skirtą palyginti ne maisto produktų savybes, taip pat gaires, skirtas produktų skaidrumui padidinti, per vienerius metus ir taip pat įvertinti bandymų rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinis tyrimų centras, siekdamas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje, turėtų stengtis bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis, kurios jau atliko produktų bandymus, tačiau apie jų rezultatus dar nepranešė kitų valstybių narių nacionalinėms institucijoms;

36.  nurodo, kad maisto sauga ir kokybė bei vartotojų apsauga nuo klaidinimo yra didžiausi prioritetai; primena Komisijai apie jos įsipareigojimą geriau stebėti ir gerinti tinkamą ES teisės aktų taikymą; mano, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų veiksmingai kontroliuoti, kaip laikomasi galiojančių šios srities teisės aktų;

37.  ragina Komisiją įsteigti specializuotą direktoratą, priklausantį egzistuojančiai kompetentingai ES agentūrai, su šios srities specialistais, siekiant atlikti patikrinimus gamintojų gamyklose ir gamybos srauto auditą, siekiant patikrinti, ar produkto sudėtis atitinka gamintojo nurodytą informaciją, kai kyla įtarimų dėl dvejopos kokybės;

38.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą, didinti maisto saugos mokslinių tyrimų skaidrumą, kad būtų suteikta daugiau galimybių susipažinti su informacija, reikalinga priimant sprendimus pirkti, remiantis patikimu ir moksliniais duomenimis pagrįstu rizikos vertinimu;

39.  ragina nacionalines maisto srities institucijas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar tokia įtariama diskriminacine praktika yra iš tikrųjų neteisėta, remiantis direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos nuostatomis ir tuo, ar ji tenkina sąžiningos informacijos reikalavimus, išdėstytus Reglamente Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

40.  pažymi, kad visi ES piliečiai patiria neigiamą dvejopos kokybės praktikos poveikį, be kita ko, kai keliauja į kitas valstybes nares;

41.  tačiau pabrėžia, kad dideli produktų mažiems vaikams, pvz. kūdikiams ir vaikams skirtų maisto produktų skirtumai negali būti pagrįsti vien tik regioninio skonio pirmenybe;

42.  tvirtai atmeta kai kurių gamintojų teiginį, kad sudėties ir (arba) kokybės pokyčiai atliekami taip, kad kainos atitiktų vartotojų lūkesčius; atkreipia dėmesį į tai, kad iš įvairių tyrimų matyti, jog prastesnės kokybės produktai dažnai būna brangesni nei jų kokybiškesni atitikmenys kitose ES vietose;

43.  labai ragina produktų pakuotėms taikyti žiedinės ekonomikos principą ir pabrėžia, kad, jei produkto pakuotė vienoje valstybėje narėje atitinka šį principą, gamintojas turėtų bendromis pastangomis siekti užtikrinti, kad tai būtų daroma ir su kitais produktais, kuriais visoje ES ir už jos ribų prekiaujama naudojant tą patį prekės ženklą ir tokios pat rūšies pakuotę;

44.  pabrėžia, kad kai kuriuos dvejopos kokybės produktų atvejus lemia prastas ES teisės laikymasis; ragina valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant taikyti esamas ES maisto produktų ženklinimo taisykles, be kita ko, susijusių su, pavyzdžiui, mechaniškai atskirta mėsa;

º

º  º

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(2)

O L 345, 2017 12 27, p. 1.

(3)

OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(4)

OL C 65, 2016 2 19, p. 2.

(5)

OL C 264E, 2013 9 13, p. 11.

(6)

OL C 93, 2017 3 24, p. 27.

(7)

OL C 86, 2018 3 6, p. 40.

(8)

OL C 11, 2018 1 12, p. 2.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.

(10)

O-000019/2017.

(11)

OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(12)

http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=76

(13)

http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=115


AIŠKINAMOJI DALIS

Nors prekės ženklas, pakuotės dizainas ir rinkodara iš pirmo žvilgsnio yra tokie patys, tačiau įvairūs keliose valstybėse narėse atlikti tyrimai atskleidė ES bendrojoje rinkoje esančius aiškiai skirtingos sudėties produktus, atsižvelgiant į receptūrą, naudojamas pagrindines žaliavas arba jų dalį gaminyje, priklausomai nuo jų įsigijimo šalies. Be to, negalima atmesti galimybės, kad šios išvados dėl dvejopos produktų kokybės yra susijusios ne tik su maistu ir gėrimais, tačiau taip pat gali būti taikomos ir vartotojų prekėms, pavyzdžiui, plovikliams ar higienos reikmenims.

Olomouco miesto Palackio universiteto Teisės fakulteto ekspertų atliktame teisiniame tyrime nurodoma, kad skirtingose valstybėse narėse arba skirtingose regioninėse ir vietos rinkose dvejopos kokybės reiškinį galima pastebėti šioje veikloje:

•  gamintojas į rinką pateikia įvairaus skonio ir sudėties (t. y. turinčius kitą pagrindinę sudedamąją dalį) produktus, tačiau tokios pačios arba panašios išvaizdos (vartotojui šis skirtumas nepastebimas) pakuotėje,

•  gamintojas į rinką pateikia skirtingos kokybės produktus, tačiau tokios pačios arba panašios išvaizdos (vartotojui šis skirtumas nepastebimas) pakuotėje,

•  gamintojas į rinką pateikia skirtingo svorio produktus, tačiau tokios pačios arba panašios išvaizdos (vartotojui šis skirtumas nepastebimas) pakuotėje,

•  pradėdamas teikti naują produktą konkrečiai rinkai gamintojas pasitelkia geresnės kokybės sudėties produktus (pavyzdžiui, didesnis mėsos kiekis arba geresnė produkto sudedamųjų dalių kokybė), siekdamas patraukti vartotojų dėmesį ir „pripratinti“ vartotojus pirkti (priimti) produktą; praėjus tam tikram laikotarpiui, produkto receptūra pasikeičia, tačiau jokių akivaizdžių pokyčių ant pakuotės neatsiranda (išskyrus smulkiu šriftu pateikiamą produkto sudėtį etiketės užpakalinėje pusėje).

Viso šio proceso metu gamintojas vartotojui aiškiai, suprantamai, skaidriai ir neklaidindamas nepabrėžia, kad iš esmės tai yra kitas produktas – kitokios sudėties, svorio, kokybės ar turintis kitų susijusių savybių.

Dėl to, kitoje nei savo šalyje esantis vartotojas negali būti tikras, kad tam tikrų savybių jo šalyje turintis produktas atitiks produktą, kurį jis (ji) perka valstybėje, kurioje šiuo metu yra.

Pranešėjos pozicija

Dvejopos kokybės klausimu pranešėja pradėjo atidžiai domėtis 2011 m., kai „Slovakijos Respublikos vartotojų asociacijos“ atliktas tyrimas parodė, kad šešių firminių maisto produktų sudėtis ir kainos septyniose ES šalyse labai skiriasi. Imdamasi tolesnių su šiuo tyrimu susijusių veiksmų, pranešėja pirmiausia kreipėsi į Komisiją su klausimu, ar, Komisijos nuomone, ši dvejopa kokybė yra problema, susijusi su bendrosios rinkos veikimu ir vartotojų apsauga.

2015 m. pranešėja prisidėjo organizuodama Prahos chemijos ir technologijos universiteto atliktą apklausą, kuris palygino 24 Čekijos Respublikos ir Vokietijos mažmeninėse rinkose esančių produktų kokybines savybes, kad įvertintų jų atitiktį arba jos trūkumą. Trečdalyje pavyzdžių buvo nustatyti dideli skirtumai (pavyzdžiui, vieno Čekijos Respublikoje parduodamo produkto pagrindinė sudedamoji dalis buvo mechaniškai atskirta naminių paukščių mėsa, nors Vokietijos rinkoje šio produkto sudėtyje buvo kiauliena). Tyrime taip pat suabejota dėl dažnai kartojamo argumento dėl skirtingų skonio ir kainos prioritetų skirtingose šalyse, nes tiriamų produktų kainos beveik nesiskyrė ir, sertifikuotos juslinio įvertinimo komisijos teigimu, skonio prioritetai neatitiko rinkų, kurioms jie tariamai buvo pritaikyti.

Pranešėja jokiu būdu nesiekia suvienodinti bendrosios rinkos produktų ar nurodyti gamintojams keisti savo produktų sudėtį arba apibrėžti tikslią atskirų produktų sudėtį. Be to, pranešėja taip pat supranta, kad gali būti objektyvių veiksnių, darančių poveikį galutinei produktų sudėčiai.

Tačiau pranešėja yra įsitikinusi, kad vienodos galimybės naudotis aukštos kokybės prekėmis nediskriminacine tvarka bendrojoje rinkoje turėtų būti reali visų Europos piliečių teisė. Jei taip nėra, gali būti padaryta didelė žala esminiam bendrosios rinkos veikimui ir vartotojų pasitikėjimui bendrąja rinka.

Pranešėja palankiai vertina neseniai paskelbtas Komisijos iniciatyvas šiai problemai spręsti, visų pirma įsipareigojimą parengti Europos lygmens bendrą bandymo metodiką. Atsižvelgiant į tai, kad dvejopa produktų kokybė yra susijusi su bendrosios rinkos veikimu, akivaizdu, kad Europos lygmens duomenys ir bendras požiūris yra būtini. Todėl dar 2013 m. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės pranešėja ragino Komisiją atlikti prasmingą dvejopos kokybės klausimo tyrimą siekiant įvertinti, ar reikia koreguoti esamus Sąjungos teisės aktus.

Pranešėja pabrėžia, kad vartotojai turėtų būti aiškiai ir skaidriai informuojami, kad produktas, kurį jie įsigijo arba apie kurį jie žino kitoje valstybėje narėje, yra skirtingas siekiant išvengti vartotojo suklaidinimo ir jo klaidingo bendro požiūrio į įsigyjamą produktą. Taip pat svarbu didinti vartotojų informuotumą apie produktus, jų savybes ir sudėtį.

Pranešėjos teigimu, prekyba tikslingai skirtingos sudėties produktais skirtingose ES dalyse, kuriuos vartotojas gali lengvai palaikyti identiškais, yra nesąžininga praktika, ir todėl neturėtų būti priimtina. Todėl pranešėja mano, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos I priedo papildymas kita klaidinančios komercinės praktikos kategorija yra veiksmingiausias būdas spręsti visus su akivaizdžia dvejopa kokybe susijusius klausimus Europos Sąjungoje.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (22.6.2018)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje

(2018/2008(INI))

Nuomonės referentė (*): Biljana Borzan

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(2),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalį dėl intelektinės nuosavybės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus. Maisto produktai (C(2017)6532),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos bendrą laišką Komisijai dėl dvejopos produktų kokybės naujų galimybių vartotojams kontekste,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude'o Junckerio 2017 m. rugsėjo 13 d. pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties, kurioje jis pabrėžė, kad nėra priimtina tai, jog kai kuriose ES dalyse žmonėms parduodamas maistas yra prastesnės kokybės nei kitose, nepaisant to, kad pakuotės ir prekių ženklai yra identiški,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos galimybės vartotojams“ (COM(2018)0183),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnio vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo (COM(2018)185),

–  atsižvelgdamas į keliose ES valstybėse narėse vartotojų apsaugos institucijų ir organizacijų atliktų lyginamųjų tyrimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB, siekiant aiškiai nurodyti, kad nacionalinės valdžios institucijos gali įvertinti ir šalinti klaidinančią komercinę praktiką, kurią vykdant produktais prekiaujama kaip identiškais keliose ES šalyse, nors jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. platesnės apimties klausimą dėl produktų deklaracijų, sudėties ir skonio skirtumų ES vidurio, rytinėse ir vakarinėse rinkose (O-000019/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(4),

A.  kadangi keliose valstybėse narėse atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad tarp rinkai pateiktų su tuo pačiu prekės ženklu ir toje pačioje pakuotėje tokiu pačiu būdu visoje ES reklamuojamų tam tikrų produktų yra didžiulių sudėties ir kokybės skirtumų; kadangi šie skirtumai dažnai kyla dėl naudojamų pigesnių ir prastesnės kokybės sudedamųjų dalių, kurios dažnai turi ir prastesnę maistinę vertę;

B.  kadangi tokie tyrimai taip pat rodo, kad tam tikruose produktuose yra mažiau pagrindinės sudedamosios dalies arba yra sudedamųjų dalių, laikomų mažiau sveikomis ir prastesnės kokybės, arba sudedamųjų dalių, kurioms būdingos kitokios skonio, konsistencijos ir kitos juslinės savybės;

C.  kadangi pirmiau nurodytame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje kelios valstybės narės pristatė tyrimų rezultatus, rodančius, kad ES parduodami to paties pavadinimo ir taip pat supakuoti produktai, tačiau jų kokybė, skonis ir (arba) sudedamosios dalys skiriasi, ir atkreipė dėmesį į tai, kad tokia praktika gali klaidinti vartotojus ir sukuria nesąžiningą konkurenciją;

D.  kadangi to paties prekių ženklo produktai gali pasižymėti skirtingomis savybėmis dėl teisėtų veiksnių, kaip antai vartotojų pageidavimų paskirties regionuose, gamybos vietos geografinės vietovės, konkrečių vietos reikalavimų ir žaliavų gavybos skirtumų dėl jų geografinio ar sezoninio buvimo;

E.  kadangi maisto sauga ir kokybė, taip pat vartotojų apsauga nuo klaidinančios informacijos – tai pagrindiniai prioritetai;

F.  kadangi įrodyta, kad panašių produktų sudedamųjų dalių skirtumai ilguoju laikotarpiu galėtų kelti pavojų vartotojų sveikatai, ypač pažeidžiamų vartotojų, pavyzdžiui, vaikų ir mitybos ir (arba) sveikatos problemų, atveju, taip prisidedant prie piliečių gerovės pablogėjimo; kadangi tai aktualu atvejais kai pvz. riebalų ir (arba) cukraus kiekis yra didesnis nei tikėtasi, kai gyvūninės kilmės riebalai pakeičiami augalinės kilmės riebalais arba atvirkščiai, kai cukrus pakeičiamas dirbtiniais saldikliais, arba kai yra padidintas druskos kiekis; kadangi ženklinimas, netiksliai nurodant naudojamus priedus arba pakaitalus, kuriais pakeičiamos pagrindinės sudedamosios dalys, klaidina vartotojus ir gali kelti pavojų jų sveikatai;

G.  kadangi Europos masto įstatymų dėl dvejopos kokybės nebuvimas reiškia, kad dvejopos kokybės neįmanoma palyginti ar ją nustatyti ir nėra priemonių, kurias būtų galima naudoti padėčiai ištaisyti; kadangi apie taikomų ES maistą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo, pvz., mechaniškai atskirtos mėsos ženklinimo(5) arba maisto priedų naudojimo(6), trūkumus buvo nuolat pranešama Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės tarnyboms; kadangi apskritai maisto produktų ir kitų vartojimo prekių gamintojai gali pasinaudoti skirtingais ES teisės aktų aiškinimais ir (arba) nepakankamu jų įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu nacionalinėse kompetentingose institucijose, kad jų produktai būtų pritaikyti vartotojų nenaudai; kadangi dėl skirtingos naudojant tą patį prekės ženklą ir tą pačią pakuotę parduodamų produktų sudėties mažėja vartotojų pasitikėjimas ir kenkiama ES reglamentavimo sistemos reputacijai;

H.  kadangi ES bendrojoje rinkoje esančių produktų, kurie parduodami kaip identiški keliose valstybėse narėse, bet kurių sudėtis ar savybės labai skiriasi, buvimas visiškai pažeidžia pagrindinius principus, kuriais grindžiama bendroji rinka; kadangi vartotojams vidaus rinkoje turėtų būti užtikrinama vienodo lygio apsauga visose valstybėse narėse;

I.  kadangi vartotojų sveikatai poveikį galinčią daryti skirtingą sudėtį galima aptikti ne tik maisto produktuose, bet ir kosmetikos priemonėse, higienos produktuose ar valymo priemonėse;

J.  kadangi daugelyje Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių vėluojama pakeisti sudėtį siekiant sumažinti riebalų, cukrų ar druskos kiekį maisto produktuose;

K.  kadangi prekės ženklas turi reikšmingą poveikį tam, kaip vartotojas suvokia produktus, jų vertę ir kokybę; kadangi vartotojai a priori nesitiki, kad skirtingose šalyse parduodami to paties prekių ženklo produktai galėtų turėti skirtingų savybių;

L.  kadangi vartotojai skirtingose valstybėse narėse ir (arba) tie, kurie keliauja iš vienos valstybės narės į kitą, negali patys įvertinti galimų tam tikrų produktų skonio ir sudėties skirtumų, kai šie skirtumai neregistruojami produkto etiketėje, ir dėl to negali priimti informacija pagrįsto pirkimo sprendimo dėl svarbios informacijos trūkumo, kuris gali iškreipti jų ekonominį elgesį;

M.  kadangi atlikus kelis viešosios nuomonės tyrimus paaiškėjo, kad tokie kokybės skirtumai kelia vartotojų susirūpinimą ir jie jaučiasi antrarūšiais ES piliečiais;

1.  teigiamai vertina tai, kad skirta 2 mln. EUR, siekiant sukurti bendrą bandymų metodiką, į ES 2018 m. biudžetą buvo įtrauktas bandomasis projektas, kurio tikslas – įvertinti įvairius dvejopos skirtingų kategorijų produktų kokybės aspektus; primygtinai ragina valstybes nares ir nacionalines valdžios institucijas aktyviai dalyvauti vykdomose iniciatyvose, kurių tikslas yra palengvinti procesą ir šią metodiką integruoti į savo darbo praktiką; pabrėžia, kad yra svarbu nuodugniai ir laiku tirti maisto produktus ir ne tik juos bei primygtinai ragina Komisiją ir toliau skirti finansinių išteklių, kad būtų atlikti lyginamieji tyrimai bent dvejus metus trunkančiu rinkos priežiūros laikotarpiu, siekiant atgrasinti gamintojus, kurie užsiima tokią klaidinančia praktika;

2.  ragina Komisiją įsteigti specializuotą direktoratą, priklausantį egzistuojančiai kompetentingai ES agentūrai, su šios srities specialistais, siekiant atlikti patikrinimus gamintojų gamyklose ir gamybos srauto auditą, siekiant patikrinti, ar produkto sudėtimi laikomasi gamintojo nurodyto recepto sudėties, kai kyla įtarimų dėl dvejopos kokybės; ragina naująjį direktoratą sukurti internetinę platformą, kurios forma – Europos viešasis registras, kuris būtų padalytas į vieną skyrių ir kuriame būtų pateikiama informacija apie visus produktus, kuriuos kompetentingos institucijos nustato kaip dvejopos kokybės produktus, ir kitas dalis, kuriose gamintojai savanoriškai teikia informaciją apie ES rinkoje parduodamus gaminius; pabrėžia, kad informacija turėtų būti lengvai prieinama, kad ją būtų galima lengvai palyginti, o vartotojai prieš pirkdami galėtų priimti pagrįstus sprendimus;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė ES suderintą maisto produktų atrankos, atrankos ir bandymo metodiką, skirtą įvertinti jų kokybės charakteristikai; atkreipia dėmesį į įsipareigojimą užtikrinti, kad ES bandymų rezultatai būtų paskelbti iki šių metų pabaigos; ragina Europos Parlamento narius aktyviau dalyvauti šiame procese; pabrėžia, kad, be vienodos maisto ir gėrimų produktų dvejopos kokybės bandymų metodikos, taip pat būtina parengti vienodą bandymų rezultatų vertinimo ir išvadų aiškinimo metodiką;

4.  pritaria diskusijoms dėl dvejopos kokybės, vykdomoms Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forume; pabrėžia, kad reikia į jas įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų;

5.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą, didinti maisto saugos mokslinių tyrimų skaidrumą, kad būtų suteikta daugiau galimybių susipažinti su aktualia informacija, reikalinga priimant sprendimus pirkti, remiantis patikimu ir moksliniais duomenimis pagrįstu rizikos vertinimu;

6.  apgailestauja, kad Komisijos pranešime dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus trūksta ambicingumo, nes vartotojų apsaugos teisės aktai turėtų būti taikomi visiems produktams apskritai, ir kad jame siūlomi nepakankami žingsniai, kad būtų galima spręsti dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje problemą; pabrėžia, kad yra svarbu sukurti aiškias ir veiksmingas gaires bei teikti paramą vartotojų interesus ginančioms institucijoms, o taip pat imtis neatidėliotinų taisomųjų veiksmų siekiant kovoti su diskriminaciniais veiksmais vartotojų atžvilgiu; tačiau perspėja, kad vartotojų negalima klaidinti, ir ragina nacionalines maisto srities institucijas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar tokia praktika yra neteisėta, remiantis direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos nuostatomis ir tuo, ar ji tenkina sąžiningos informacijos reikalavimus, išdėstytus Reglamente Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

7.  yra susirūpinęs dėl teritorinių apribojimų, kuriuos patiria prekybininkai įsigydami prekes; ragina Komisiją skubiai ištirti nesąžiningą „verslas verslui“ (B2B) praktiką, pvz., kai tiekėjai verčia prekybos centrus produktus įsigyti iš konkrečios gamyklos, nes dėl tokios praktikos vartotojai negali įsigyti galimai geresnės kokybės produktų iš kitos valstybės narės, kuo iškreipiama bendroji rinka;

8.  pažymi, kad vietos gamintojams sunku patekti į bendrąją rinką; ragina Komisiją nustatyti, ar dvejopa kokybė turi neigiamą poveikį vietos ir regioninei gamybai;

9.  pabrėžia, jog labai svarbu didinti vartotojų informuotumą ir gerinti prieigą prie informacijos; mano, kad tokios informacijos pateikimas turėtų būti privalomas, o ne tiesiog savanoriškas; ragina Komisiją ir atitinkamas nacionalines institucijas visoje ES vykdyti tikslines komunikacijos kampanijas ypatingą dėmesį skiriant Vakarų valstybėms narėms, kuriose informuotumas gali būti mažesnis; pažymi, kad visi ES piliečiai patiria neigiamą dvejopos kokybės praktikos poveikį, be kita ko, kai keliauja į kitas valstybes nares; teigiamai vertina kai kurių gamintojų teiginius, kad jie pakeis savo naudojamus receptus; ragina užtikrinti, kad dėl tokių pakeitimų nesumažėtų produktų kokybė bet kurioje valstybėje narėje; pabrėžia pramonės vaidmenį teikiant aiškią ir teisingą vartotojams skirtą informaciją pakuotėse ir nutraukiant diskriminacinę praktiką bei atkuriant vartotojų pasitikėjimą; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama palengvinti gamintojų ir prekių ženklų asociacijų elgesio kodekso kūrimą;

10.  pabrėžia, kad nėra tikslinga standartizuoti maisto produkto skonį visoje ES ir receptus, naudojamus jo gamybai, nes maisto produktų receptuose taip pat atsižvelgiama į skonių ypatybes ES regionuose; tačiau pabrėžia, kad dideli produktų mažiems vaikams, pvz. kūdikiams ir vaikams skirtų maisto produktų skirtumai negali būti pagrįsti vien tik regioninio skonio pirmenybe; pripažįsta argumentą, kad kiti produktai kai kuriais atvejais dėl pagrįstų priežasčių gali skirtis; tačiau pabrėžia, kad vartotojai turėtų būti aiškiai ir greitai informuojami apie bet kokius skirtumus; mano, kad to paties prekės ženklo maisto produktai retkarčiais gali skirtis savo skoniu ir receptūra dėl tam tikrų sąlygų ES vietos rinkose ir kad vietinių žaliavų naudojimas ir būtinybė atsižvelgti į nacionalinės teisės aktus arba jų keitimo tikslus gali lemti skirtumus;

11.  pabrėžia pilietinės visuomenės svarbą analizuojant, šalinant ir didinant informuotumą apie dvigubos kokybės praktiką; ragina teikti didesnę paramą nacionalinėms vartotojų organizacijoms, ypač šalyse, kuriose jos palyginti silpnos, kad jos galėtų didinti pajėgumus, plėtoti savo bandymų veiklą ir kartu su kompetentingomis institucijomis prisidėti prie nesąžiningos produktų diferenciacijos atvejų aptikimo ir viešinimo; ragina geriau apsaugoti institucinius ir pavienius informatorius maisto saugos ir vartotojų teisių srityje;

12.  pabrėžia, kad argumentai dėl vartotojų pageidavimų ir maisto produktų sudėties keitimo, nepalydimi pakankamai ir tinkamos informacijos, pavyzdžiui, dėl atitikties atitinkamoms nacionalinėms taisyklėms, jokiu būdu negali pateisinti dvejopos kokybės produktų pateikimo į rinką, nes šie produktai neatspindi bendro vartojimo interesų, o vartotojų teikiama pirmenybė nėra nustatyta skaidriai;

13.  tvirtai atmeta kai kurių gamintojų teiginį, kad sudėties ir (arba) kokybės pokyčiai atliekami taip, kad kainos atitiktų vartotojų lūkesčius; atkreipia dėmesį į tai, kad iš įvairių tyrimų matyti, jog prastesnės kokybės produktai dažnai būna brangesni nei jų kokybiškesni atitikmenys kitose ES vietose;

14.  mano, kad bendrojoje rinkoje iš esmės neturėtų skirtis produktų, kuriais prekiaujama tam tikroje ir toje pačioje pakuotėje, kokybė ar maistinė vertė; pažymi, kad to paties prekės ženklo produktai gali turėti skirtingų savybių, atsirandančių dėl teisėtų veiksnių, pavyzdžiui, geografinės gamybos vietos, konkrečių vietos reikalavimų ar skirtumų, susijusių su žaliavų pirkimu dėl jų geografinės arba sezoninės pasiūlos, tačiau vartotojai ant produkto pakuotės pateikiamoje informacijoje turėtų būti aiškiai ir aiškiai informuojami apie produktų sudėties ir savybių skirtumus lyginant su originaliu receptu; ragina Komisiją šiuo tikslu siūlyti priimti teisės aktų dėl produktų ženklinimo pakeitimus;

15.  labai ragina produktų pakuotėms taikyti žiedinės ekonomikos principą ir pabrėžia, kad, jei produkto pakuotė vienoje valstybėje narėje atitinka šį principą, gamintojas turėtų bendromis pastangomis siekti užtikrinti, kad tai būtų daroma ir su kitais produktais, kuriais visoje ES ir už jos ribų prekiaujama naudojant tą patį prekės ženklą ir tokios pat rūšies pakuotę;

16.  atkakliai pabrėžia sąvokos „referencinis produktas“, kurią taikant galima įvertinti vartotojo lūkesčius, svarbą; pabrėžia, kad vartotojai turi būti tinkamai informuojami apie jų perkamų produktų sudėtį, kad jie nepirktų produkto, kurio sudėtis skiriasi nuo jų įsivaizduojamos produkto sudėties;

17.  pabrėžia, kad kai kuriuos dvejopos kokybės produktų atvejus lemia prastas ES teisės laikymasis; ragina valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant imti laikytis esamų ES maisto produktų ženklinimo taisyklių, be kita ko, susijusių su, pavyzdžiui, mechaniškai atskirta mėsa;

18.  palankiai vertina neseniai priimtas Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti dvejopos kokybės problemą, visų pirma atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą (NKVD), pasiūlymo dėl vartotojų apsaugos, žinomo kaip naujas susitarimas dėl vartotojų, apimtyje; tačiau apgailestauja, kad siūlomu NKVD 6 straipsnio pakeitimu greičiausiai nebus užtikrintas didesnis teisinis apibrėžtumas; mano, kad NKVD I priedo pakeitimas įtraukiant dvejopos kokybės praktiką į „juoduosius sąrašus“ yra veiksmingiausias būdas kovoti su dvejopos kokybės atvejais rinkoje; ragina Komisiją numatyti teisinį pagrindą, kuriuo remdamiesi vartotojai galėtų prašyti gamintojų atlyginti patirtą žalą, kai buvo pažeistos vartotojų teisės;

19.  pažymi, kad produktų dvejopos kokybės problema susijusi ne tik su maisto produktais, bet ir apima daug skirtingų sektorių, pavyzdžiui kosmetikos ir automobilių pramonę; ragina toliau siekti valstybėse narėse įtvirtinti nediskriminacinę praktiką ir sukurti visiems produktams vidaus rinkoje taikytinas taisykles;

20.  pabrėžia, kad reikia priimti veiksmingus ir išsamius teisės aktus, kuriose būtų pateikiami aiškūs nurodymai, kaip spręsti dvejopos kokybės problemą;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

9

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Lukas Mandl, Valentinas Mazuronis, Joëlle Mélin, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Herbert Dorfmann, Eleonora Evi, Eleonora Forenza, Peter Jahr, Norbert Lins, Christel Schaldemose, Bart Staes, Dubravka Šuica

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clare Moody, Thomas Waitz

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

51

+

ALDE:

Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries

ECR:

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

EFDD:

Eleonora Evi

GUE/NGL:

Stefan Eck, Eleonora Forenza, Kateřina Konečná, Estefanía Torres Martínez

NI :

Zoltán Balczó

PPE:

Pilar Ayuso, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Peter Jahr, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik, Dubravka Šuica, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D:

Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Clare Moody, Massimo Paolucci, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Claudiu Ciprian Tănăsescu

VERTS/ALE:

Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Bart Staes, Thomas Waitz

9

-

ENF

Sylvie Goddyn, Jean-François Jalkh, Joëlle Mélin

EPP

Herbert Dorfmann, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling, Lukas Mandl, Renate Sommer

3

0

EPP

Francesc Gambús

S&D:

Simona Bonafè, Damiano Zoffoli

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(2)

OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(3)

OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(4)

OL L 65, 2016 2 19, p. 2.

(5)

http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=76

(6)

http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=115


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (17.5.2018)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje

(2018/2008(INI))

Nuomonės referentas: Momchil Nekov

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi vartotojai sieja žemės ūkio ar maisto produkto prekės ženklą ir etiketę arba pakuotę su jo kokybe ir tikisi, kad to paties prekės ženklo produktai, parduodami su tokia pačia ar panašiai atrodančia etikete, bus taip pat vienodos kokybės ir sudėties, nesvarbu, ar jie parduodami jų pačių šalyje ar kitoje valstybėje narėje; kadangi visi Europos Sąjungos ūkininkai gamina produktus pagal tuos pačius aukštus standartus, o klientai tikisi, kad toks kokybės vienodumas bus taikomas ir kitiems maisto grandinės produktams, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena;

B.  kadangi tokia nesąžininga praktika turi būti panaikinta, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, ir kadangi ši tarpvalstybinė problema gali būti išspręsta tik užtikrinant didelę sinergiją ES lygmeniu;

C.  kadangi keleto ES šalių, įskaitant Bulgariją, Čekiją, Kroatiją, Vengriją, Slovėniją ir Slovakiją, patvirtintose laboratorijose neseniai buvo atlikti tam tikrų produktų, kuriais prekiaujama tose šalyse, lyginamieji organoleptiniai bandymai ir produktų sudėties ir ženklinimo tyrimai, apimantys produktų palyginimą su tokiais pat produktais kitose šalyse; kadangi joks Europos vartotojas bendrojoje rinkoje neturėtų būti laikomas antrarūšiu piliečiu, kuriam siūlomi to paties prekės ženklo, tačiau prastesnės kokybės produktai, negu kitose valstybėse narėse;

D.  kadangi kiekviena valstybė narė atskirai negali palyginti visų maisto produktų su kitų valstybių narių maisto produktais; kadangi reikalinga patikima Europos metodika, kuriai pritartų visi maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai, o bendra ES įstaiga arba pranešimų ar dalijimosi duomenimis sistema galėtų užtikrinti galimybę nedelsiant susipažinti su informacija apie produktų sudėtį ir sudedamąsias dalis; kadangi Komisijos tęsiamos diskusijos ir visapusiškas suinteresuotųjų šalių, pvz., vartotojų organizacijų, žemės ūkio maisto produktų gamintojų ir nacionalinių valdžios institucijų Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinkle, dalyvavimas yra labai svarbūs kuriant bendrą lyginamųjų maisto produktų tyrimų metodiką skirtingose valstybėse narėse, kad būtų galima tiksliau įvertinti problemos mastą;

E.  kadangi visi ES vartotojai turi tas pačias teises ir kadangi tyrimai parodė, kad tam tikri gamintojai parduoda kitokios kokybės, bet to paties prekių ženklo ir apgaulingai vienodai atrodančius produktus, o kai kuriose šalyse tam tikruose produktuose yra mažiau pagrindinės sudedamosios dalies arba aukštesnės kokybės sudedamosios dalys pakeičiamos prastesnės kokybės sudedamosiomis dalimis; kadangi ši problema labiau paplitusi valstybėse narėse, įstojusiose į ES po 2004 m.; kadangi atlikus tyrimus nustatyta atvejų, kai tie patys produktai arba apgaulingai vienodai atrodantys produktai ir prastesnės kokybės arba kitokių skonio, konsistencijos ir kitų juslinių savybių produktai įvairiose šalyse yra parduodami už labai skirtingą kainą; kadangi net ir tuo atveju, kai nėra pažeidžiami laisvosios rinkos ekonomikos principai arba pažeidžiamos dabartinės ženklinimo taisyklės ar kiti maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai, tai yra piktnaudžiavimas prekės ženklo tapatybe ir todėl kenkia principui, kad su visais vartotojais turėtų būti elgiamasi vienodai;

F.  kadangi nustatyta atvejų, kai produktai, pvz., kūdikių maistas, labai skyrėsi, ir dėl to kyla abejonių dėl gamintojų, teigiančių, kad jie pritaiko savo produktus prie vietos pageidavimų, principų ir pareiškimų; kadangi kai kurie laboratorinių tyrimų duomenys patvirtina, kad žemesnės kokybės produktų sudėtyje gali būti mažiau sveikų sudedamųjų dalių derinių, todėl sudaromos kliūtys vienodo požiūrio į visus vartotojus principo taikymui; kadangi kai kurie gamintojų atstovai sutiko kai kuriose šalyse iš dalies pakeisti savo produktų receptūrą, kad visoje bendrojoje rinkoje būtų siūlomi vienodi produktai;

G.  kadangi šią nepriimtiną praktiką taiko ir žinomos tarptautinės žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės, kurios tokiu būdu siekia gauti maksimalų pelną naudodamosi skirtinga įvairių valstybių narių perkamąja galia;

H.  kadangi vartotojai nežino, kad to paties prekės ženklo ir tos pačios pakuotės produktai yra pritaikomi atsižvelgiant į vietos pageidavimus ir skonį, ir kadangi skirtinga gaminių kokybė kelia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių skirtingo traktavimo; kadangi Europos Sąjunga jau yra sukūrusi etiketes siekdama patenkinti konkrečius vartotojų lūkesčius ir atsižvelgti į gamybos ypatumus, pripažintus vartojant kokybės terminus;

1.  palankiai vertina 2 mln. EUR asignavimą Jungtiniam tyrimų centrui (JTC), kad jis parengtų patikimesnę Europos metodiką, kuriai pritartų įvairūs subjektai, nustatytų gaires suderintam bandymų metodui ir naudotų šią metodiką lyginamiesiems maisto produktų bandymams įvairiose valstybėse narėse atlikti; pažymi, kad jau atlikti aukšto lygio tyrimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti kuriant ir įgyvendinant šią metodiką; tikisi, kad bandymai bus užbaigti kaip įmanoma greičiau, pageidautina, dar 2018 m.; ragina atitinkamas valstybių narių institucijas aktyviai dalyvauti atliekant tokius bandymus ir integruoti šią metodiką į savo darbo praktiką;

2.  primena, kad dabartiniai teisės aktai leidžia parduoti įvairios sudėties ar savybių produktus, jeigu jie visiškai atitinka ES teisės aktus ir jais nėra prekiaujama taip, kad būtų galima suklaidinti vartotoją; pabrėžia, kad vartotojai savaip suvokia pagrindines prekių ženklu pažymėtų produktų savybes ir kad konkrečių teisėtų su produktu susijusių lūkesčių skirtumus būtina pabrėžti, ypač tada, kai produktas labai skiriasi nuo tų lūkesčių; pabrėžia, kad reikėtų kuo greičiau imtis konkrečių priemonių, kad būtų uždrausta praktika, kuri nėra visiškai pateisinama vietinių sudedamųjų dalių tiekimo poreikiu, pritaikymu prie vietos skonio prioritetų arba mėginimu pagerinti visuomenės sveikatą kuriant naujas maisto medžiagų formules, ir kad apie tai būtų aiškiai pranešama vartotojui;

3.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į tyrimų finansavimą iš ES lėšų, tokių tyrimų rezultatus privalomai ir viešai skelbti visomis ES kalbomis, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie atitinkamų produktų kokybę ir darytų atitinkamus pasirinkimus;

4.  palankiai vertina visuomenės susidomėjimą šia tema šalyse, kuriose buvo atlikti tyrimai, ir pažymi, kad gali nukentėti piliečių pasitikėjimas bendrosios rinkos veikimu, o tai galėtų turėti neigiamą poveikį ir Sąjungai, ir įvairiems dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant gamintojus;

5.  pažymi, kad gamintojai gali patekti į bendrąją rinką, bet ji taip pat labai konkurencinga, o kai kurie prekių ženklai yra plačiai žinomi arba gerai vertinami visoje Sąjungoje;

6.  pažymi, kad vietos gamintojams sunku dalyvauti bendroje rinkoje, nes jiems trūksta išteklių arba galimybių į ją patekti ir dėl didelės konkurencijos toje rinkoje;

7.  mano, kad ES reikia tobulinti galiojančią teisinę sistemą, nustatančią nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vartotojai būtų informuojami apie maisto produktus ir nebūtų klaidinami dėl nesąžiningos įmonių veiklos vartotojų atžvilgiu priimant sprendimą dėl pirkimo, taip pat reaguojant į Europos piliečių ir sektorių susirūpinimą dėl įvairių produktų, turinčių apgaulingai tapačią išvaizdą, bet skirtingus kokybės standartus ir (arba) sudedamąsias dalis, parduodamų su tuo pačiu prekės ženklu įvairiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad ši praktika daro neigiamą poveikį bendrosios rinkos veikimui;

8.  mano, kad tuo tarpu valstybių narių valdžios institucijos ir vartotojų apsaugos organizacijos, siekdamos išvengti bendrosios rinkos sutrikdymo, turėtų visapusiškai pasinaudoti esamais teisiniais veiksmais, kaip nustatyta 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pranešime dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus (2017/C 327/01(1));

9.  taip pat mano, kad reikia nutraukti praktiką, pagal kurią to paties prekės ženklo, tie patys produktai yra skirtingos sudėties ir skiriasi jų sudedamųjų dalių santykis, iš dalies pakeičiant 2005 m. gegužės 11 d. Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu(2) 6 straipsnį ir I priede pateiktą veiklos sąrašą; labai pritaria tokiems teisės aktų pakeitimams, kad būtų užtikrinta, jog to paties prekės ženklo, tačiau skirtingos kokybės arba skirtingų sudedamųjų dalių produktai būtų parduodami su skirtingomis etiketėmis, o ekonominės veiklos vykdytojai, toliau vykdantys nesąžiningą veiklą, būtų griežtai baudžiami ir jiems galimai būtų neleidžiama vykdyti veiklos tam tikrose rinkose;

10.  ragina valstybes nares ir atitinkamas jų valdžios institucijas bei laboratorijas atlikti tyrimus ir išaiškinti jų rezultatus palyginant maisto produktų, visų pirma tarptautinių prekių ženklų ir savo etiketėmis paženklintų produktų, sudėtį laikantis bendrai sutartų standartų, kuriuos, pvz., parengė Jungtinis tyrimų centras, kaip numatyta ankstesnėje dalyje, suteikti galimybę gamintojams pakomentuoti nustatytus faktus prieš juos paskelbiant ir objektyviai ir skaidriai pranešti apie rezultatus, teikiant išsamią viešai prieinamą informaciją;

11.  mano, kad gamintojai neturėtų laukti, kol bus priimti nauji teisės aktai, bet turėtų aktyviai imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti savo produktų sudėties skaidrumą ir visapusišką pagarbą vartotojams; pritaria aktyviam piliečių dalyvavimui nustatant dvejopos kokybės produktus ir kovojant su jais, tuo tikslu pasitelkiant Europos įspėjimo sistemą; mano, kad, kol ši praktika pasikeis, būtų galima sukurti sistemą, kuri leistų, atsižvelgiant į vartotojo teisę į informacija pagrįstą pasirinkimą ir norint atkreipti daugiau dėmesio į gamintojų iniciatyvas dėl tradicinių vietos receptų naudojimo, nurodyti, kad konkrečių produktų ruošimui buvo naudojamas vietos receptas; ragina Komisiją toliau plėtoti sąvoką „referencinis produktas“, suteikiančią galimybę palyginti prie vietos ar regioninių aplinkybių pritaikytų produktų receptus ir aiškiai informuoti vartotoją apie skirtumus, taip pat viešąją vartotojų informavimui skirtą duomenų bazę, pateikiant konkrečius kriterijus, kuriuos gamintojai naudoja „skirtingų receptų“ produktams atitinkamoje valstybėje narėje, kartu nurodant priežastis, dėl kurių tokios strategijos taikomos; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina gamintojų, paskelbusių, kad pakeis savo receptus, iniciatyvą;

12.  remia gamintojų iniciatyvas dėl konkretaus produktų ženklinimo ir primena, kad pagal Europos teisės aktus jau galima taikyti tokius kokybės ženklus, kaip antai „saugoma kilmės vietos nuoroda“ (SKVN) ir „saugoma geografinė nuoroda“ (SGN) – produktams, kurie turi konkretų ryšį su konkrečiu regionu, „garantuotas tradicinis gaminys“ (GTG) – produktams, kuriems būdingas tradicinis gamybos procesas, arba kalnų ar atokiausių ES regionų produktams; pabrėžia, kad taikant tokias sistemas atsižvelgiama į vartotojo teisę į informacija pagrįstą pasirinkimą ir tinkamą bendrosios rinkos veikimą; tiki, kad viena iš priemonių kovoti su piktnaudžiavimu, susijusiu su prekių ženklų naudojimu, yra trumpų tiekimo grandinių skatinimas maisto pramonėje ir kokybiškų vietos prekių ženklų kūrimas; pripažįsta, kad, kai kyla abejonių dėl žemės ūkio maisto produktų ir jų kokybės, tai turi neigiamo poveikio ūkininkams ir maisto perdirbimo sistemai; ragina valstybes nares ir, visų pirma, nacionalines vartotojų apsaugos ir maisto institucijas užtikrinti ES vartotojų acquis laikymąsi ir Europos saugos ir maisto ženklinimo teisės aktų vykdymą nacionaliniu lygmeniu;

13.  ragina gamintojus apsvarstyti galimybę nurodyti ant pakuotės logotipą, kuris rodytų, kad to paties prekės ženklo ir pakuotės turinys ir kokybė yra vienodi visose valstybėse narėse;

14.  ragina skubiai plėtoti ES lygmens pajėgumus ir mechanizmus veikiančios ES įstaigos (JRC, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ar kt.) specializuotame stebėsenos ir priežiūros padalinyje, taikant kuo mažesnius biurokratinius reikalavimus, siekiant stebėti sudėties pastovumą ir proporcingą sudėtinių dalių naudojimą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtuose ir taip pat supakuotuose maisto produktuose ir įvertinti lyginamuosius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti tokią nesąžiningą komercinę praktiką pateikiant maisto produktus į rinką;

15.  ragina nacionalines valdžios institucijas geriau bendradarbiauti pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, kaip antai susijusias su Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklu, prireikus padedant veikiančioms Europos institucijoms, visų pirma, EFSA, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomajai įstaigai (CHAFEA) ir Jungtiniam tyrimų centrui.

16.  atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės svarbą didinant visuomenės informuotumą apie nesąžiningą gamintojų veiklą, taip pat ragina aktyviau remti pilietinę veiklą ir informatorius institucijose bei pavienius informatorius maisto saugos ir vartotojų teisių srityje;

17.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl ES neveikimo arba lėto veikimo kyla pavojus, kad piliečiai nutols nuo ES, jeigu artimiausiu metu nebus imamasi konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

16.5.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Jacques Colombier, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Maria Gabriela Zoană, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paul Brannen, Elsi Katainen, Gabriel Mato, Susanne Melior, Momchil Nekov, Annie Schreijer-Pierik, Ramón Luis Valcárcel Siso, Thomas Waitz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Birgit Collin-Langen

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

41

+

ALDE

Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Ulrike Müller

ECR

Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson, Laurenţiu Rebega

EFDD

Marco Zullo

ENF

Jacques Colombier, Philippe Loiseau

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Anja Hazekamp, Maria Lidia Senra Rodríguez

PPE

Daniel Buda, Birgit Collin-Langen, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Gabriel Mato, Mairead McGuinness, Annie Schreijer-Pierik, Czesław Adam Siekierski, Ramón Luis Valcárcel Siso

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Paul Brannen, Nicola Caputo, Susanne Melior, Momchil Nekov, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Maria Gabriela Zoană

Verts/ALE

José Bové, Bronis Ropė, Thomas Waitz

1

-

EFDD

John Stuart Agnew

1

0

S&D

Paolo De Castro

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 327, 2017 9 29, p. 1.

(2)

OL L 149, 2005 6 11, p. 22.


PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Šį sąrašą pranešėjas (-a) rengia savo noru ir tik savo atsakomybe. Pranešėjas (-a), rengdamas (-a) šį pranešimą, gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų prieš jį priimant komitete:

Subjektas ir (arba) asmuo

Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos srityje koordinavimo asociacija (ANEC)

Europos vartotojų organizacijų asociacija (BEUC)

Čekijos prekybos ir turizmo konfederacija

„dTest“

Platforma „Eurocommerce“

Europos širdies ligų specialistų tinklas

„FoodDrinkEurope“

„Henkel“

Asociacija „Independent Retail Europe“

Tarptautinė muilo, ploviklių ir buitinės chemijos produktų gamintojų asociacija

„Nestlé“

Čekijos Respublikos maisto rūmai

Čekijos Respublikos maisto pramonės profesinė sąjunga

Prahos chemijos ir technologijos universitetas

Vartotojų asociacija


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

12.7.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Julia Reda, Marc Tarabella, Matthijs van Miltenburg, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Asim Ademov, Isabella De Monte, Sylvie Goddyn, Kateřina Konečná


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33

+

ALDE

Dita Charanzová, Matthijs van Miltenburg, Jasenko Selimovic

ECR

Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Richard Sulík, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

GUE/NGL

Kateřina Konečná

PPE

Asim Ademov, Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Anna Maria Corazza Bildt, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Sabine Verheyen

S&D

Biljana Borzan, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Isabella De Monte, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Pascal Durand, Julia Reda

3

-

EFDD

John Stuart Agnew

ENF

Sylvie Goddyn, Mylène Troszczynski

1

0

GUE/NGL

Dennis de Jong

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. rugpjūčio 29 d.Teisinis pranešimas