Procedūra : 2017/2128(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0268/2018

Pateikti tekstai :

A8-0268/2018

Debatai :

PV 13/09/2018 - 4
CRE 13/09/2018 - 4

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0356

PRANEŠIMAS     
PDF 961kWORD 76k
23.7.2018
PE 618.104v02-00 A8-0268/2018

dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo

(2017/2128(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėjas: Pavel Poc

PAKEITIMAI
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Bendroji informacija ir faktų šaltinių apžvalga

2017 m. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI) paprašė leisti parengti pranešimą dėl Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (toliau – reglamentas) įgyvendinimo. Šis pranešimas yra ENVI komiteto įgyvendinamos tikrinimo programos dalis.

Ekspertinių žinių apie reglamento įgyvendinimą pateikė Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio departamento (EPRS) Ex post vertinimo skyrius. Siekiant surinkti reikiamus įrodymus, buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti, kaip reglamentas įgyvendinamas. Gauti rezultatai pateikti Europos įgyvendinimo vertinimo (EĮV) ataskaitoje, kuri buvo oficialiai paskelbta 2018 m. balandžio mėn.(1).

Tyrimą sudaro keturios tarpusavyje susijusios dalys:

–  „Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką įgyvendinimo ir jo poveikio vertinimas. Reglamento 53 straipsnyje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo valstybėse narėse analizė“;

–  „Patikimo ir suderinto veikliųjų medžiagų keliamo „pavojaus nustatymo“ kriterijų ir pajėgumo vertinimas“;

–  „Valstybių narių pajėgumo vykdyti patikimą „augalų apsaugos produktų autorizavimą“ ir jo vienodumo vertinimas“;

–  „Augalų apsaugos produktuose naudojamų veikliųjų medžiagų mokslinio (rizikos) vertinimo praktikos analizė“.

Jokio išsamaus reglamento poveikio tyrimo anksčiau niekada nebuvo atlikta. Nauji duomenys ir faktai surinkti atlikus EĮV, kuriuo remtasi kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu rengiant šį pranešimą dėl reglamento įgyvendinimo.

Derėtų pažymėti, kad 2016 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė ES teisės aktų dėl augalų apsaugos produktų ir pesticidų liekanų vertinimo pagal REFIT programą(2) gaires, ir tikimasi, kad šio vertinimo rezultatai bus paskelbti 2019 m. pradžioje.

Abiejų vertinimų tikslas – išsiaiškinti, kaip įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009. Nors Komisijos vertinimo apimtis platesnė(3), standartiniai vertinimo kriterijai yra vienodi.

Be to, 2016 m. vasario mėn. Europos ombudsmenas padarė savo išvadą byloje 12/2013/MDC dėl Europos Komisijos praktikos, susijusios su augalų apsaugos produktų autorizavimu ir jų pateikimu į rinką. Komisija, vykdydama rizikos valdymo funkciją, privalo užtikrinti, kad veikliosios medžiagos, kurias ji patvirtina, nebūtų žalingos žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Ombudsmenas nustatė, kad Komisija, taikydama savo praktiką, gali būti pernelyg nereikli ir gali nepakankamai atsižvelgti į atsargumo principą.

Taip pat yra priimti atitinkami Teisingumo Teismo sprendimai ir kiti prejudiciniai sprendimai, į kuriuos pranešėjas atsižvelgė.

Neseniai vykusi diskusija dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo atnaujinimo taip pat parodė, kad pasitikėjimas augalų apsaugos produktų autorizavimu ES yra rimtai pakirstas. 2017 m. spalio mėn. Komisija paskelbė Europos piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“(4) priimtina. Per 1 mln. piliečių paragino Komisiją „pasiūlyti valstybėms narėms uždrausti glifosatą, pakeisti pesticidų patvirtinimo procedūrą ir nustatyti ES masto privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus“.

Atsižvelgdamas į tai, 2018 m. vasario mėn. Europos Parlamentas nusprendė įsteigti specialųjį komitetą pesticidams taikomos Sąjungos autorizavimo procedūros klausimais, kuris išanalizuos ir įvertins, be kita ko, Sąjungos pesticidų autorizavimo procedūrą, įskaitant taikomą metodologiją ir jos mokslinę kokybę, procedūros nepriklausomumą nuo pramonės, taip pat sprendimų priėmimo proceso ir sprendimų skaidrumą.

Be to, Europos Komisija, vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su jos atsakymu dėl EĮV(5), 2018 m. balandžio mėn. oficialiai pasiūlė atlikti tikslinę bendrųjų teisės aktų, kuriais reglamentuojami maisto produktai, peržiūrą ir paskelbė pasiūlymą dėl reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo(6), kuriuo iš dalies keičiami, be kita ko, reglamentai, kurių įgyvendinimas šiame pranešime aptariamas.

Tai rodo, kad sudėtingos reglamentavimo sistemos vertinimas siekiant suderinti ir stebėti augalų apsaugos produktų pateikimą į ES vidaus rinką yra svarbus politinės darbotvarkės klausimas.

Į visus pirmiau minėtus faktus šiame pranešime atsižvelgta. Pranešėjas taip pat atsižvelgė į kitus susijusius nacionalinių institucijų ir suinteresuotųjų subjektų atliktus tyrimus ir pateiktus pranešimus.

Reglamentas platesniame ES pesticidų politikos kontekste

2006 m. Europos Komisija patvirtino teminę tvaraus pesticidų naudojimo visose valstybėse narėse strategiją. Imdamasi tolesnės veiklos, Komisija 2006 m. paskelbė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo panaikinama Direktyva 91/414/EEB. Galutinis teisės aktas (šiame pranešime nagrinėjamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009) buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje 2009 m.

Reglamentu nustatytos komerciniams tikslams skirtų augalų apsaugos produktų autorizacijos, pateikimo į rinką, naudojimo bei kontrolės ES taisyklės. Jame nustatytos ir veikliosioms medžiagoms, apsauginėms medžiagoms ir sinergikliams, kurių yra augalų apsaugos produktuose ar kurie sudaro šiuos produktus, taikomos patvirtinimo taisyklės, ir priedams bei koformuliantams taikomos taisyklės.

Reglamentu nustatytas svarbus naujas elementas – griežti pavojingumo ribojimo kriterijai(7), taikytini tvirtinant veikliąsias medžiagas ES lygmeniu. Kriterijai nustatyti siekiant uždrausti teikti į rinką toksiškiausias medžiagas. Ribojimo kriterijų nustatymas reiškia, kad vykdant patvirtinimo procesą yra vadovaujamasi pavojingumu grindžiamu požiūriu, o pagal Tarybos Direktyvą 91/414/EC to nebuvo.

Pavojingumu grindžiamas požiūris buvo paremtas dar vienu ES aplinkos apsaugos teisės aktų principu – atsargumo principu. Visų pirma valstybėms narėms nedraudžiama taikyti atsargumo principo, jei moksliniu požiūriu abejojama, ar augalų apsaugos produktai nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

Reguliavimo procedūros, taikomos tvirtinant veikliąsias medžiagas ir autorizuojant augalų apsaugos produktus

Europos Sąjungoje augalų apsaugos produktams taikomas dvigubas tvirtinimo procesas: veikliosios medžiagos tvirtinamos ES lygmeniu, o komerciniams tikslams skirti augalų apsaugos produktai vėliau autorizuojami valstybių narių lygmeniu.

Reglamento pagrindą sudaro trys pagrindinės priemonės:

a)  veikliosios medžiagos tvirtinimo procesas, kurį vykdo nacionalinės kompetentingos institucijos, EFSA ir Komisija drauge su valstybių narių ekspertais (Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nariais);

b)  augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra patvirtintų veikliųjų medžiagų, autorizavimas;

c)  reguliavimo sprendimų, priimtų atliekant tvirtinimą ir autorizavimą, vykdymo užtikrinimas.

Patvirtinimo procedūra vykdoma keliais etapais:

1.  ES šaliai, vadinamai valstybe nare ataskaitos rengėja, pateikiama paraiška dėl patvirtinimo.

2.  Valstybė narė ataskaitos rengėja patikrina, ar paraiška yra priimtina.

3.  Valstybė narė ataskaitos rengėja parengia vertinimo ataskaitos projektą.

4.  EFSA pateikia savo išvadas.

5.  Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas balsuoja dėl patvirtinimo arba nepatvirtinimo.

6.  Priėmimas Komisijoje.

7.  Reglamento paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Augalų apsaugos produktas paprastai turi keletą sudedamųjų dalių. Sudedamoji dalis, veikianti prieš kenkėjus ar augalų ligas, vadinama veikliąja medžiaga. Augalų apsaugos produktų sudėtyje yra bent viena patvirtinta veiklioji medžiaga; tai gali būti mikroorganizmai, feromonai ir augaliniai ekstraktai.

Augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir naudojimo kontrolę vykdo valstybės narės. 

Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai

EPRS paskelbtame EĮV nustatyti įvairūs rūpestį keliantys klausimai, susiję su reglamento įgyvendinimu. Pranešimo projekte didžiausias dėmesys skiriamas aspektams, turintiems neigiamų padarinių su sveikata ir aplinka susijusių tikslų įgyvendinimui.

Visų pirma jie apima dažnesnį nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą pagal 53 straipsnį, nepateikiant įtikinamų pagrindimų, arba tai, kad nėra atliekamas pakankamas daugybės labai svarbių aspektų (pvz., nenumatytųjų mišinių ir sudėtinio poveikio, poveikio biologinei įvairovei, pesticidų irimo esant mažai jų koncentracijai, imunotoksiškumo ir neurotoksiškumo atsiradimo) vertinimas.

Nors priėmus reglamentą padaryta akivaizdi pažanga geresnės visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos požiūriu, nes juo nustatyti pavojingumo ribojimo kriterijai, dėl nepakankamo suderinimo (pvz., ekotoksikologijos) sudėtinga medžiagas vertinti, taigi ir užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą atitinkamose mokslo srityse.

Atliekant vertinimą nustatyta rūpestį keliančių klausimų, susijusių su skaidrumu. Ypač problemiška yra tai, jog nėra ekonomiškai pagrįstų ir prieinamų alternatyvų, taip pat tai, kad nėra pakankamai skatinama gera žemės ūkio praktika, atsižvelgiant į integruotą kenkėjų valdymą, ir didesnis mažos rizikos medžiagų naudojimas ir prieinamumas. Taip pat paaiškėjo, kad reglamento tikslai ir priemonės, regis, neatitinka ES politikos žemės ūkio, aprūpinimo maistu, kovos su klimato kaita ir tvaraus pesticidų naudojimo bei didžiausių pesticidų likučių kiekių maiste ir pašaruose srityse. Reglamento vykdymo užtikrinimas yra probleminis. Esama požymių, jog pastaraisiais metais išaugo prekyba neteisėtais ir padirbtais augalų apsaugos produktais.

Pranešėjo rekomendacijos

Pranešėjas yra įsitikinęs, kad reikia tolesnių pastangų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti veiksmingą reglamento įgyvendinimą. Nors su sveikata ir aplinka susiję reglamento tikslai, kaip teigiama, atitinka tikruosius poreikius, vertinimas parodė, kad praktiškai šie du tikslai nėra pasiekti. Taip yra dėl problemų, susijusių su praktiniu trijų pagrindinių reglamento priemonių įgyvendinimu, kurias atskleidė EPRS atliktas vertinimas: a) medžiagų patvirtinimu, b) augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra patvirtintų medžiagų, autorizavimu ir c) vykdant patvirtinimą ir autorizavimą priimtų reguliavimo sprendimų vykdymo užtikrinimu.

Kalbant apie neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai, keletą įgyvendinimo aspektų pranešėjas laiko ypač probleminiais. Tai – piktnaudžiavimas skubia procedūra, apie kurį byloja išaugęs nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo pagal 53 straipsnį atvejų skaičius, dažnesnis patvirtinamųjų duomenų procedūros taikymas, reglamento suderinamumas su atsargumo principu, taip pat tai, kad duomenų reikalavimai ir kai kuriose mokslo srityse taikomi medžiagų vertinimo pagal pavojingumo ribojimo kriterijus metodai dar nėra visiškai suderinti.

Pranešėjas teigiamai vertina neseniai Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ES vykdomo rizikos vertinimo modelio, taikomo, be kita ko, augalų apsaugos produktams, skaidrumo ir tvarumo, kartu pažymėdamas, kad į kai kuriuos labai svarbius reguliavimo sprendimų priėmimo proceso aspektus, ypač į rizikos valdymą, kurį vykdo Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, tvirtindamas veikliąsias medžiagas, šiame pasiūlyme nėra pakankamai atsižvelgta. Daugiau skaidrumo reikia ir valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomo autorizavimo aspektų atžvilgiu.

Be to, negalima užtikrinti veiksmingo reglamento įgyvendinimo, geriau nesuderinus reglamento su ES politika ir nenumačius daugiau paskatų taikyti alternatyvius sprendimus.

Turimi įrodymai rodo, kad pagal reglamentą priimamų reguliavimo sprendimų vykdymas nėra pakankamai užtikrinamas ir kad reikia geresnių kontrolės priemonių nacionaliniu lygmeniu.

(1)

http://www.europarl.europa.eu/thinktank/lt/document.html?reference=EPRS_STU(2018)615668

(2)

https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/refit_en

(3)

Visų pirma jis apima Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, kurio įgyvendinimas yra šio pranešimo tema, ir Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų.

(4)

http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/initiatives/successful/details/follow-up/2017/000002/lt?lg=lt

(5)

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/3/2017/LT/C-2017-8414-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF

(6)

https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/com-2018-179_lt

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatoma, kad veiklioji medžiaga tvirtinama tik jei ji nėra klasifikuojama kaip kancerogeniška, mutageniška, toksiška reprodukcijai, patvari ir bioakumuliacinė, toksiška aplinkai arba kenkianti žmonių ir netikslinių organizmų endokrininei sistemai. Taigi, jei po pavojingumo nustatymo etapo veiklioji medžiaga klasifikuojama kaip atitinkanti bet kurį iš pirmiau minėtų ribojimo kriterijų, ši medžiaga turėtų būti uždrausta ir todėl Europos Sąjungoje turėtų būti draudžiama ją naudoti augalų apsaugos produktuose (Bozzini 2018 m., EĮV II priedas, p. 21).


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo

(2017/2128(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 12/2013/MDC dėl Komisijos augalų apsaugos produktų (pesticidų) autorizacijos ir jų pateikimo į rinką praktikos(6),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos įgyvendinimo vertinimas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir atitinkami jo priedai“, kurį Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (EPRS)(7) paskelbė 2018 m. balandžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-673/13 P (Komisija prieš Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe) ir C-442/14 (Bayer CropScience prieš Augalų apsaugos produktų ir biocidų registravimo valdybą),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų](8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Specialiojo komiteto ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais (PEST) įgaliojimus ir darbus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0268/2018),

A.  kadangi atlikus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Reglamentas) vertinimą paaiškėjo, kad žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslai nebuvo visapusiškai pasiekti ir kad, siekiant įgyvendinti visus Reglamento tikslus, būtų galima atlikti daugiau patobulinimų;

B.  kadangi Reglamento įgyvendinimo vertinimas turėtų būti svarstomas kartu su ES visa apimančia pesticidų politika, įskaitant taisykles, nustatytas Direktyvoje 2009/128/EB (Tausiojo naudojimo direktyva), Reglamente (ES) Nr. 528/2012 (Biocidų reglamentas), Reglamente (EB) Nr. 396/2005 (Didžiausio leistino liekanų kiekio reglamentas) ir Reglamente (EB) Nr. 178/2002 (Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas);

C.  kadangi Reglamento įgyvendinimas nėra patenkinamas ir jis turėtų būti įgyvendinamas laikantis susijusios ES politikos, įskaitant politiką pesticidų srityje;

D.  kadangi turimi faktai rodo, kad trijų pagrindinių Reglamento priemonių – patvirtinimo, autorizacijos ir reguliavimo sprendimų vykdymo užtikrinimo – praktinis įgyvendinimas yra dar gerintinas ir juo neužtikrinamas šiuo reglamentu siekiamų tikslų visiškas įgyvendinimas;

E.  kadangi Komisija kai kurių Reglamento nuostatų apskritai netaikė, visų pirma 25 straipsnio dėl apsauginių medžiagų ir sinergiklių patvirtinimo ir 27 straipsnio dėl nepriimtinų koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašo;

F.  kadangi kitų nuostatų, pvz., pavojingumo ribojimo kriterijų taikymo veikliosioms medžiagoms, kurios yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, taikymas gerokai vėlavo dėl neteisėto Komisijos elgesio;

G.  kadangi suinteresuotieji subjektai yra iškėlę susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su įstatymu nustatytu vertinimo metodu, visų pirma dėl to, kas turėtų atlikti mokslinius tyrimus ir surinkti veikliųjų medžiagų vertinimams reikiamus faktus ir atliekant šiuos vertinimus taikyti pavojumi grindžiamą metodą;

H.  kadangi įrodinėjimo pareiga ir toliau turėtų tekti pareiškėjui, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos nebūtų naudojamos tyrimams, kurie galiausiai galėtų būti naudingi viešiesiems interesams; kadangi skaidrumas turi būti užtikrinamas visais registravimo procedūros etapais visapusiškai laikantis intelektinės nuosavybės teisių ir kartu užtikrinant, kad visoje Sąjungoje būtų nuosekliai laikomasi geros laboratorinės praktikos principų;

I.  kadangi yra rūpestį keliančių klausimų, susijusių su praktiniu nustatyto vertinimo metodo taikymu; kadangi visų pirma esama didelį rūpestį keliančių klausimų, susijusių su tuo, kad taikomi duomenų reikalavimai ir metodai dar nėra visiškai suderinti ir todėl gali trukdyti atlikti vertinimą;

J.  kadangi nustatyta, kad nacionalinių kompetentingų institucijų veiklos efektyvumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką veikliųjų medžiagų vertinimui; kadangi tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su turimomis ekspertinėmis žiniomis ir darbuotojais; kadangi Reglamentas ir atitinkami teisiniai reikalavimai, kuriais jis remiamas, valstybėse narėse yra įgyvendinami nevienodai ir tai turi reikšmingų padarinių sveikatai ir aplinkai;

K.  kadangi visais patvirtinimo procedūros etapais turėtų būti užtikrintas didesnis skaidrumas, o dėl to galėtų padidėti visuomenės pasitikėjimas augalų apsaugos produktų reglamentavimo sistema; kadangi su autorizavimu susijusi kompetentingų institucijų veikla daugeliu atvejų taip pat nėra pakankamai skaidri; kadangi Komisija pasiūlė Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento pakeitimus, kuriais siekiama išspręsti problemas, susijusias su duomenimis ir faktais, pateiktais atliekant vertinimą, ir padidinti skaidrumą;

L.  kadangi vykdant augalų apsaugos produktų autorizavimą, o tai daroma išimtinai nacionaliniu lygmeniu, dažnai susiduriama su vėlavimu priimant rizikos valdymo sprendimus; kadangi dėl to kai kuriais atvejais daugėja leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, pasinaudodamos Reglamento 53 straipsniu; kadangi yra atvejų, kai tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas prieštarauja pirminiams teisėkūros institucijos ketinimas;

M.  kadangi Reglamente nustatoma, kad integruotoji kenkėjų kontrolė turėtų tapti teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų dalimi pagal bendros žemės ūkio politikos kompleksinės paramos susiejimo taisykles, ir kadangi tai dar turi būti padaryta;

N.  kadangi turimi įrodymai rodo, kad šiuo ES lygmens reglamentu stiprinamos nacionalinės pastangos ir veiksmai ir suteikiama papildomos naudos;

O.  kadangi alternatyvos dažnai rimtai svarstomos tik pasikeitus teisiniams reikalavimams; kadangi, pavyzdžiui, pratęsus neonikotinoidų draudimą (2018 m. gegužės 30 d.) buvo įvertinta(9), kad esama alternatyvias priemones galima taikyti 78 proc. neonikotinoidų naudojimo atvejų;

P.  kadangi nuo 2016 m. gegužės 31 d. nebuvo pateikta tvirtinti jokių naujų veikliųjų medžiagų; kadangi inovacijos ir naujų produktų, ypač mažos rizikos produktų, tobulinimas yra svarbūs;

Q.  kadangi galimybė įsigyti rinkoje suklastotų pesticidų yra reali problema; kadangi suklastoti pesticidai gali būti žalingi aplinkai ir gali pakenkti Reglamento veiksmingumui;

Pagrindinės išvados

1.  mano, kad ES yra tinkamas lygmuo, kuriuo toliau turėtų būti vykdomi reguliavimo veiksmai pesticidų srityje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią patogenų ir kenkėjui plitimui, jį apriboti ir sustabdyti, turi išlikti visų dabartinių ir tolesnių veiksmų pagrindu;

3.  mano, kad šio reglamento priėmimas ir įgyvendinimas yra reikšmingas žingsnis į priekį augalų apsaugos produktų naudojimo Europos Sąjungoje srityje, palyginus su ankstesniu laikotarpiu;

4.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmeniui kuriant naujus produktus, nes MVĮ dažnai trūksta didelių išteklių, kurie yra būtini naujų medžiagų kūrimo ir patvirtinimo procese;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Reglamentas nėra veiksmingai įgyvendinamas ir kad dėl to jo tikslai, susiję su žemės ūkio gamyba ir inovacijų diegimu, praktiškai yra nepasiekti; pabrėžia, kad iš dalies dėl žemo inovacijų diegimo lygio pesticidų veikliųjų medžiagų skaičius mažėja;

6.  primena, kad reikia iš esmės taikyti integruotą požiūrį ir kad Reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos(10) turi būti įtrauktas į vertinimą, o šios statistikos rezultatus panaudoti mažinant pesticidų kiekį, taigi ir jų riziką bei neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai;

7.  pažymi, kad Reglamento tikslai ir priemonės bei jo įgyvendinimas ne visada pakankamai suderinti su ES politika žemės ūkio, sveikatos, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu, vandens kokybės, kovos su klimato kaita, tvaraus pesticidų naudojimo ir didžiausių pesticidų likučių kiekių maiste ir pašaruose srityse;

8.  primena, kad atsargumo principas yra SESV sutarties 191 straipsnyje nustatytas bendrasis ES principas ir kad juo siekiama užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį kilus pavojui priimant prevencinius sprendimus; pakartoja, kad atsargumo principas akivaizdžiai netaikomas bendrai atliekant pesticidų rizikos analizę;

9.  laiko nepriimtina tai, kad dar nepradėti taikyti apsauginių medžiagų ir sinergiklių tvirtinimo reikalavimai, o tai prieštarauja Reglamento 25 straipsniui;

10.  laiko nepriimtina tai, kad dar nepatvirtintas koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašas, ypač uždraudus polietoksiluotų lajaus aminų ir glifosato derinį, kurį naudojant išaiškėjo neigiamas poveikis, kurį gali turėti tam tikri koformuliantai;

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliekamą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 vertinimą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurį planuojama užbaigti iki 2018 m. lapkričio mėn.; tikisi, kad šios išvados bus tinkamas pagrindas teisės aktų leidėjui apsvarstyti būsimus Reglamento patobulinimus;

12.  yra susirūpinęs dėl vis daugėjančių autorizavimo skubos tvarka pagal 53 straipsnį atvejų ir kai kuriose valstybėse narėse nustatytų piktnaudžiavimo šia tvarka atvejų; pažymi, kad kai kurios valstybės narės 53 straipsnį taiko gerokai dažniau nei kitos; atkreipia dėmesį į techninę pagalbą, kurią tiriant, kaip naudojami skubos tvarka suteikti leidimai, pagal Reglamento 53 straipsnio 2 dalį teikia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA); atkreipia dėmesį į EFSA atliktų 2017 m. trims neonikotinoidams skubos tvarka suteiktų leidimų tyrimų rezultatus, iš kurių paaiškėjo, kad, nors kai kuriuos leidimus buvo būtina suteikti ir jie buvo suteikti laikantis teisės aktuose nustatytų parametrų, kiti leidimai nebuvo pagrįsti; mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog valstybės narės teiktų duomenis, kurių reikia, kad EFSA galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus;

13.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog politikos formavimas būtų grindžiamas reglamentavimo mokslu, pateikiančiu patikrinamus ir pakartotinus įrodymus ir taikančiu tarptautiniu mastu sutartus mokslinius principus, susijusius su tokiais aspektais kaip gairės, gera laboratorinė praktika ir tarpusavio vertinimais patikrinti moksliniai tyrimai;

14.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nepakankamai suderintų duomenų ir bandymų reikalavimų kai kuriose mokslo srityse taikomi neveiksmingi darbo metodai, trūksta nacionalinių institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir vėluojama vykdyti autorizavimo procesą, o tai gali lemti neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkio gamybai;

15.  apgailestauja dėl ribotos viešai prieinamos informacijos apie vertinimo ir autorizavimo procedūrą ir ribotos galimybės su ja susipažinti; apgailestauja, kad valstybių narių ataskaitų rengėjų (vykdant patvirtinimo procedūrą) yra neskaidri, mano, kad EFSA teikiamos informacijos prieinamumas ir suprantamumas galėtų būti pagerinti, taip pat apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo rizikos valdymo etapu, kurį problema laiko ir suinteresuotieji subjektai; teigiamai vertina Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) pastangas siekiant padidinti skaidrumą ir patogumą naudotojui pasinaudojant savo svetaine ir mano, kad toks modelis ateityje galėtų būti naudojamas skaidrumui didinti;

16.  pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų leidimų išdavimo sistemos patikimumas labai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo Europos agentūromis, pateikiančiomis mokslines nuomones, kuriomis grindžiami patvirtinimai ir rizikos valdymas; pabrėžia, kad mokslinio vertinimo proceso skaidrumas yra svarbus siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą; todėl ragina susijusioms agentūroms skirti pakankamą finansavimą ir pakankamai darbuotojų, kad būtų užtikrintas nepriklausomas, skaidrus ir laiku atliekamas leidimų suteikimo procesas; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad Komisija, atlikdama Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento vertinimą pagal REFIT, padarė išvadą, jog Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) buvo labai skaidri ir dalijosi duomenimis, laikydamasi abiejų teisės aktų leidėjų nustatytų griežtų konfidencialumo taisyklių; be to, teigiamai vertina EFSA nuolatines pastangas tobulinti savo sistemą, kuria užtikrinamas nepriklausomumas ir galimų interesų konfliktų valdymas ir kurią Audito Rūmai įvertino kaip pažangiausią 2012 m. tikrintų agentūrų sistemą, taip pat kuri atnaujinta visai neseniai, t. y. 2017 m. birželio mėn.; ragina Komisiją pasiūlyti patobulinimus, kad būtų dar labiau padidintas reglamentavimo proceso skaidrumas, įskaitant galimybę gauti gamintojų pateikiamus saugos tyrimų duomenis, nagrinėjant jų prašymus išduoti leidimus prekiauti augalų apsaugos produktais Europos Sąjungoje; pripažįsta, kad įvertinimo procedūra turi būti peržiūrėta, siekiant sugriežtinti vertinimus, padidinti institucijų, įgaliotų vykdyti tyrimus, nepriklausomumą, vengti interesų konfliktų ir padaryti procedūrą skaidresnę;

17.  ragina Komisiją sukurti Europos lygmens naudojimo katalogą, siekiant geriau suderinti reglamentą;

18.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriais atvejais rinkoje esantys augalų apsaugos produktai ir tai, kaip naudotojai juos taiko, nebūtinai atitinka atitinkamas autorizavimo sąlygas, susijusias su jų sudėtimi ir naudojimu; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti netinkamą šių produktų naudojimą, reikėtų, jei įmanoma, apriboti neprofesionalų jų naudojimą;

19.  pabrėžia, kad nuolatinis naudotojų mokymas yra svarbus siekiant užtikrinti tinkamą ir deramą augalų apsaugos produktų naudojimą; mano, kad derėtų atskirti profesionalius ir neprofesionalius naudotojus; pažymi, kad augalų apsaugos produktai naudojami privačiuose soduose, geležinkeliuose ir viešuosiuose parkuose;

20.  teigia, kad valstybių narių teisė atsisakyti leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų išlieka nepakitusi;

21.  pabrėžia, kad Reglamentas turėtų geriau atspindėti poreikį skatinti žemės ūkio praktiką, grindžiamą integruotąja kenkėjų kontrole, be kita ko, skatinant kurti mažos rizikos medžiagas; pabrėžia, kad menkas mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumas trukdo plėtoti integruotąją kenkėjų kontrolę; susirūpinęs pažymi, kad iš visų beveik 500 ES rinkoje tiekiamų produktų tik 10 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos augalų apsaugos produktai;

22.  pabrėžia, kad mažos rizikos necheminių pesticidų autorizavimas ir skatinimas yra svarbi priemonė, skirta kenkėjų kontrolei naudojant mažai pesticidų remti; pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau šių produktų mokslinių tyrimų, nes jų sudėtis ir veikimas iš esmės skiriasi nuo įprastinių produktų; pabrėžia, kad EFSA ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms reikia daugiau ekspertinių žinių, kad jos galėtų įvertinti šias biologines veikliąsias medžiagas; pabrėžia, kad biologinės kilmės augalų apsaugos produktai turėtų būti taip pat griežtai vertinami, kaip ir kitos medžiagos; atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų ragina Komisiją nepriklausomai nuo bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, siekiant nustatyti skubią nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų vertinimo, autorizavimo ir registravimo procedūrą;

23.  mano, kad Reglamentas Nr. 1107/2009 taip pat turi būti pritaikytas, kad būtų labiau atsižvelgta į medžiagas, kurios nelaikomos augalų apsaugos produktais, ir kurios, naudojamos augalams apsaugoti, priklauso nuo to paties reglamento; pažymi, kad šios medžiagos yra įdomios alternatyvos, susijusios su integruotais gamybos metodais ir su tam tikrais biologinės kontrolės produktais;

24.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys ir parama turėtų būti teikiama mažos apimties naudojimui skirtiems augalų apsaugos produktams, nes šiuo metu yra mažai ekonominių paskatų įmonėms kurti tokius produktus; teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Mažos apimties naudojimo koordinavimo priemonė kaip forumas, kuriuo siekiama gerinti valstybių narių, augintojų organizacijų ir pramonės atstovų koordinavimą kuriant mažos apimties naudojimo sprendimus;

25.  pabrėžia, kad daug augalų apsaugos produktų nebuvo vertinti pagal ES standartus ilgiau nei 15 metų dėl autorizavimo procedūrų vėlavimo;

26.  pabrėžia, kad svarbu sukurti inovacijoms palankią reglamentavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas senesnes chemines medžiagas pakeisti naujais ir geresniais augalų apsaugos produktais; pabrėžia, kad svarbu turėti plačią augalų apsaugos produktų, kurių veikimo būdai yra skirtingi, įvairovę, siekiant išvengti atsparumo vystymosi ir išsaugoti augalų apsaugos produktų naudojimo efektyvumą;

27.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad gairių suderinimas dar nekonsoliduotas;

28.  pabrėžia, kad tai, jog nėra gairių arba jos nėra išsamios, yra dideli trūkumai, turintys neigiamą poveikį Reglamento, taigi ir jo tikslų įgyvendinimui;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad turimi rekomendaciniai dokumentai ne visada yra teisiškai privalomi, o dėl to pareiškėjams kyla neaiškumų dėl reglamentavimo, taip pat kyla abejonių dėl vertinimų, atliekamų vykdant patvirtinimo procedūras, rezultatų;

30.  teigiamai vertina zoninės sistemos koncepciją ir jos tikslą palengvinti veiksmingą augalų apsaugos produktų autorizavimą; mano, kad tarpusavio pripažinimo procedūra yra itin svarbi dalijantis darbo krūvį ir siekiant skatinti laikytis terminų; apgailestauja dėl įgyvendinimo problemų, susijusių su tarpusavio pripažinimo principu; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant pagerinti zoninės sistemos veikimą; pabrėžia, kad visapusišku galiojančių teisės aktų įgyvendinimu turėtų būti siekiama išvengti darbo dubliavimo, o galimybė ūkininkams naudoti naujas medžiagas neturėtų būti nepagrįstai vilkinama;

31.  pabrėžia, kad būtina keistis žiniomis ir įgyti įgūdžių, susijusių su cheminių pesticidų alternatyvomis ir integruotos kenkėjų kontrolės naudojimu, įskaitant optimalios sėjomainos nustatymą, atsižvelgiant į ūkininkų turgus ir klimato sąlygas; taip pat pažymi, kad tai jau numatyta BŽŪP horizontaliajame reglamente, visų pirma teikiant ūkių konsultavimo paslaugas, finansuojamas iš kaimo plėtros biudžeto;

32.  reiškia susirūpinimą dėl nedidelio naujų patvirtintų medžiagų kiekio ir to, kad tuo pačiu metu kitos medžiagos buvo pašalintos iš rinkos; pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkams būtų sukurtas tinkamas augalų apsaugos produktų rinkinys, siekiant užtikrinti maisto tiekimą Europos Sąjungoje;

33.  reiškia susirūpinimą, kad pastaruoju metu vykstančiose diskusijose kyla vis daugiau abejonių dėl dabartinės ES moksliniais tyrimais pagrįstos augalų apsaugos produktų vertinimo sistemos; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir toliau stiprinti sistemą, kuri yra moksliškai pagrįsta, objektyvi ir grindžiama tarpusavio peržiūra pagrįstais įrodymais, pagal kurią leidimai naudoti bet kurias veiksliąsias medžiagas suteikiami taikant atvirą, nepriklausomą ir tarpdisciplininį moksliniais tyrimais pagrįstą metodą, laikantis ES rizikos analizės ir atsargumo principų, kaip numatyta pagal Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentą; primygtinai reikalauja, kad veikliųjų medžiagų pakartotinio patvirtinimo procedūroje būtų atsižvelgiama į praktinį augalų apsaugos produktų naudojimą, taip pat į mokslinę ir techninę pažangą šioje srityje; pažymi, kad dėl sudėtingos dabartinės vertinimo ir leidimų išdavimo sistemos nesilaikoma nustatytų terminų ir apskritai visa sistema netinkamai veikia; todėl pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ir supaprastinti šią sistemą;

34.  atkreipia dėmesį į nevienodą paraiškų skaičių kai kuriose tos pačios zonos ir panašaus dydžio bei panašių ūkininkavimo sąlygų valstybėse narėse;

Rekomendacijos

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento įgyvendinimą, atsižvelgdamas į jų konkrečius vaidmenis, atliekamus vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras;

36.  ragina valstybes nares pagerinti padėtį, susijusią su dideliu ir nuolatinių nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų trūkumu, dėl kurio vėluojama pavojingumo nustatymo ir valstybių narių atliekamo pradinio rizikos vertinimo etape;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad pagrindinis teisės akto tikslas yra apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką tuo pat metu gerinant žemės ūkio gamybą ir išsaugant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą;

38.  ragina pramonę visus duomenis ir mokslinius tyrimus vienodu elektroniniu ir kompiuterio skaitomu formatu pateikti valstybėms narėms ataskaitos rengėjoms ir ES agentūroms; ragina Komisiją sukurti suderintą duomenų įvedimo modelį, pagal kurį valstybėms narėms būtų lengviau keistis duomenimis visais proceso etapais; pripažįsta, kad šie duomenys turi būti tvarkomi pagal ES duomenų apsaugos kriterijus ir intelektinės nuosavybės teisės aktus;

39.  ragina valstybes nares griežtai taikyti Reglamento 9 straipsnį dėl paraiškų priimtinumo ir priimti tik užpildytas paraiškas dėl veikliosios medžiagos vertinimo;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ir vienodą pavojingumo ribojimo kriterijų taikymą, laikantis galiojančių suderintų gairių, taip pat užtikrinti, kad, kaip reikalaujama pagal Reglamentą, medžiagos būtų vertinamos dėl jų keliamos rizikos tik jei esama įrodymų, jog jos neturi pavojingų savybių;

41.  ragina Komisiją galiausiai įgyvendinti nuostatas dėl koformuliantų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių, sudaryti nepriimtinų koformuliantų sąrašą ir nustatyti taisykles, pagal kurias apsauginės medžiagos ir sinergikliai būtų testuojami ES lygmeniu, ir užtikrinti, kad galėtų būti prekiaujama tik tomis cheminėmis medžiagomis, kurios atitinka ES tvirtinimo kriterijus;

42.  teigiamai vertina Komisijos atsargumo principo aiškinimą, pateiktą Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento(11) vertinime pagal REFIT, kuriuo remiantis tai nėra alternatyva rizikos valdymo metodui, o konkreti rizikos valdymo forma; primena, kad šiam požiūriui taip pat pritariama ES teismo sprendimuose(12); ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo atveju yra tinkami mažinimo kriterijai, nustatyti Reglamente;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kurios užtikrina rizikos valdymą vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras, deramai taikyti atsargumo principą ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, apibrėžtų Reglamento 3 straipsnio 14 punkte, apsaugai;

44.  ragina Komisiją, agentūras ir kompetentingas institucijas peržiūrėti ir pagerinti savo komunikaciją rizikos vertinimo procedūrų ir rizikos vertinimo sprendimų klausimais, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą autorizavimo sistema;

45.  ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu geriau įgyvendinti autorizavimo procedūras, siekiant apriboti nukrypti leidžiančių nuostatų ir galimybės pratęsti terminą pagal Reglamento 53 straipsnį taikymą ypatingų situacijų atvejais; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis pagal 53 straipsnio 2 ir 3 dalis; be to, ragina valstybes nares visapusiškai laikytis 53 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo teikti informaciją valstybėms narėms ir Komisijai, visų pirma apie bet kokias priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti naudotojų, pažeidžiamų grupių ir vartotojų saugumą;

46.  ragina Komisiją parengti metodus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kuomet tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos, visų pirma susijusius su „nereikšmingu poveikiu“ ar „dideliu pavojumi augalų sveikatai“, nekeičiant teisės akto formuluotės ar esmės; įspėja Komisiją, kad bet koks naujas sąvokos „nereikšmingas poveikis“ aiškinimas kaip sąvokos „nereikšminga rizika“ prieštarautų teisės akto formuluotei ir esmei;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti siekiant skatinti mokslinių tyrimų iniciatyvas, susijusias su veikliosiomis medžiagomis, įskaitant biologines mažos rizikos medžiagas, ir augalų apsaugos produktais ir vykdomas įgyvendinant programą „Europos horizontas“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų reglamentavimo ES lygmeniu sistema, kuri saugo aplinką ir žmonių sveikatą, taip pat skatina mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, yra svarbi siekiant kurti veiksmingus ir saugius augalų apsaugos produktus ir užtikrinant tvarią žemės ūkio praktiką ir integruotąją kenkėjų kontrolę; pabrėžia, kad augalų sveikatai apsaugoti reikia daug įvairių saugių ir veiksmingų priemonių; atkreipia dėmesį į tiksliojo ūkininkavimo metodų ir technologinių inovacijų teikiamas galimybes padedant Europos ūkininkams kuo tikslingiau ir tvariau optimizuoti kovą su kenkėjais;

48.  ragina Komisiją griežtai apriboti patvirtinamųjų duomenų procedūros taikymą jos tikslu, nustatytu Reglamento 6 straipsnio f punkte, t. y. tuomet, kai vertinimo proceso metu ar dėl naujų mokslo ir technikos žinių nustatomi nauji reikalavimai; pabrėžia, kad išsamūs dokumentai yra svarbūs veikliųjų medžiagų patvirtinimui; apgailestauja dėl to, kad pritaikius leidžiančią nukrypti nuo patvirtinamųjų duomenų procedūros nuostatą ilgesniam laikotarpiui rinkoje liko tam tikrų augalų apsaugos produktų, kurie kitu atveju būtų uždrausti;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti bendrą procedūrų skaidrumą, be kita ko, teikiant išsamius komiteto procedūros diskusijų ir atitinkamų pozicijų protokolus, visų pirma paaiškinant ir pagrindžiant Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto (PAFF komiteto) sprendimus;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį Reglamento ir jo įgyvendinimo suderinamumą su susijusiais ES teisės aktais ir politika, visų pirma su Tvaraus pesticidų naudojimo direktyva, ir numatyti paskatas, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis pakankamais ištekliais, kuriomis trumpuoju laikotarpiu būtų remiamas ir skatinamas saugių ir netoksiškų augalų apsaugos produktų alternatyvų kūrimas ir naudojimas; atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentavimo sistemoje nebuvo apsvarstytas neišvengiamas netikslinis poveikis, visų pirma bitėms ir kitiems apdulkintojams bei kitiems vamzdžiams, kurie naudingi ūkininkavimui kaip kenkėjais mintantys plėšrūnai; pažymi neseniai atliktus mokslinius tyrimus, kuriuose atkreiptas dėmesys į „vabzdžių Armagedoną“, dėl kurio visuose Vokietijos regionuose, netgi gamtos rezervatuose, kur žemės ūkyje nebuvo naudojami pesticidai, išnyko 75 proc. sparnuotų vabzdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Reglamento ir augalų apsaugos produktų teisės aktų suderinamumą, visų pirma išsaugant įsipareigojimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir Direktyvą 2009/128/EB teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (SMR 12 ir SMR 13) sąraše, kaip siūlė Komisija BŽŪP strateginių planų reglamente(13);

51.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento vykdymą, ypač augalų apsaugos produktų, kuriais prekiaujama ES, kontrolę, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagaminti ES, ar importuoti iš trečiųjų šalių;

°

°  °

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)

OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(3)

OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(4)

OL L 309, 2009 11 24, p. 71.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0042.

(6)

https://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/decision.faces;jsessionid=414F07CA7B69C35675EE16710B5AB5AC

(7)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615668/EPRS_STU(2018)615668_EN.pdf

(8)

COM(2018) 0179.

(9)

ANSES – „Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail“ (Prancūzija) – išvados, 2018 m.

(10)

OL L 324, 2009 12 10, p. 1.

(11)

SWD(2018)0038.

(12)

2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas, Prancūzija prieš Komisiją, T-257/07, ECLI:EU:T:2011:444.

(13)

Pasiūlymas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento COM(2018) 0392.


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (22.6.2018)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo

(2017/2128(INI))

Nuomonės referentas: Peter Jahr

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kokia svarbi reglamentavimo sistema, kuri skatina konkurencingumą, skatina ir palengvina mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, siekiant kurti geresnius ir saugesnius augalų apsaugos produktus (AAP) ir kartu užtikrinti platų augalų apsaugos produktų spektrą; mano, kad ateityje atliekant AAP reglamentavimo sistemos peržiūras turėtų būti skatinama suteikti leidimus naudoti augalų apsaugos produktus, kurie yra suderinami su tvariomis žemės ūkio sistemomis, tausojantys aplinką, veiksmingi ir prieinami ir pagal šią sistemą turėtų taip pat būti atsižvelgiama į netikslinius poveikius, o būtent bitėms ir kitiems apdulkintojams bei kitiems ūkininkavimui naudingiems vabzdžiams, pvz., natūraliems kenkėjais mintantiems plėšrūnams;

2.  pažymi, kad ES augalų apsaugos produktų patvirtinimo procesas yra vienas griežčiausių pasaulyje, šiuo metu trunkantis daugiau kaip 11 metų; kad produktas patektų į ES rinką, reikalaujama atlikti vidutiniškai daugiau nei 200 mokslinių tyrimų ir atitinkamos išlaidos viršija 220 mln. EUR; pabrėžia, jog yra įsitikinęs, kad reglamento tikslus galima pasiekti veiksmingiausiai, jei ūkininkams ir gamintojams, neatsižvelgiant į valstybes nares, kuriose jie vykdo savo veiklą, būtų suteikta galimybė gauti įvairių veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų (AAP), padedančių jiems veiksmingai kovoti su kenkėjais; pabrėžia, kad įvairių augalų apsaugos produktų prieinamumas yra bet kokios prasmingos mažinimo strategijos pagrindas, nes kitaip ūkininkai būtų priklausomi nuo mažiau tikslingų, taigi ir mažiau veiksmingų augalų apsaugos produktų, dėl kurių didėtų jų naudojimas; todėl išreiškia susirūpinimą dėl to, kad įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1107/2009 leista naudoti nedaug naujų veikliųjų medžiagų; pabrėžia, kad pradėjus taikyti dabartinius teisės aktus ES rinkoje leista naudoti tik aštuonias naujas veikliąsias medžiagas; pabrėžia, kad tvarūs, mažu rizikos lygiu pasižymintys augalų apsaugos produktai (ir jų sudedamosios veikliosios medžiagos) šiuo atveju atlieka lemiamą vaidmenį; pabrėžia, kad, ūkininkams nesuteikus galimybės naudoti AAP, jie negalės užkirsti kelio tam tikrų kultūriniuose augaluose esančių natūralių užkratų plitimui ir taip iškils pavojus mūsų aprūpinimui maistu;

3.  pažymi, kad šis reglamentas sudaro platesnės ES AAP sistemos, apimančios Tausiojo naudojimo direktyvą, reglamentą, kuriuo nustatomos didžiausios leidžiamų likučių koncentracijos vertės, ir Reglamentą dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, dalį ir kad visas keturias dalis reikia nagrinėti kartu, siekiant nustatyti, ar jos padeda siekti tikslo, įskaitant bendro naudojamų AAP kiekio mažinimą, o būtent valstybėms narėms ir Komisijai užtikrinant integruotos kenkėjų kontrolės (angl. IPM) įgyvendinimą ir skatinant naudoti mažos rizikos pesticidus ir agronominę praktiką; primena, kad reikia iš esmės taikyti integruotą požiūrį ir kad reikia atsižvelgti į Reglamentą (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos;

4.  pažymi, kad tinkamas ir teisingas augalų apsaugos produktų naudojimas turi atitikti Direktyvos 2009/128/EB nuostatas, visų pirma laikantis bendrų integruotos kenkėjų kontrolės principų ir holistinio šios direktyvos požiūrio; apgailestauja, kad valstybėse narėse šie principai nėra visapusiškai taikomi ir kad integruotos kenkėjų kontrolės plėtojimui trukdo ribotos galimybės gauti mažos rizikos ir ne cheminių pesticidų, įskaitant mažos rizikos augalų apsaugos alternatyvas; pažymi, kad, kovojant su sparčiai besidauginančiais kenkėjais ir plintančiomis ligomis, atsparumas yra biologiškai neišvengiamas; pabrėžia, kad integruotos kenkėjų kontrolės naudojimas – atsparumo prevencijos būdas ir kad reikia vengti naudoti visuotinio poveikio priemones, kurios dažnai naudojamos net ten, kur neaptikta jokių kenkėjų;

5.  pabrėžia ūkininkų nuolatinio mokymo ir švietimo, kaip tinkamai ir teisingai naudoti augalų apsaugos produktus, svarbą; primygtinai ragina valstybes nares ir kompetentingas institucijas geriau panaudoti visas turimas priemones, kurios gali padidinti saugų augalų apsaugos produktų naudojimą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai; primena, jog būtina atskirti profesionalų AAP naudojimą ir tų pačių produktų naudojimą privačiais tikslais, nes šiems naudojimo būdams nustatyti skirtingi reikalavimai, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atskirti šiuos du naudojimo būdus ir atitinkamai pritaikyti reikiamas taisykles; pabrėžia, kad AAP naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir piktžolių bei kenkėjų kontrolei miestuose, įskaitant viešuosius parkus ir geležinkelius; pabrėžia, kad profesionalūs ir neprofesionalūs AAP naudotojai turėtų būti tinkamai apmokyti;

6.  atkreipia dėmesį į tiksliojo ūkininkavimo metodų ir technologinių inovacijų teikiamas galimybes padedant Europos ūkininkams kuo tikslingiau ir tvariau optimizuoti kovą su kenkėjais vadovaujantis Direktyvos 2009/128/EB principais; pabrėžia galimą didesnį augalų apsaugos veiksmingumą, kurį būtų įmanoma pasiekti taikant tiksliojo ūkininkavimo technologijas, dėl ko gerokai sumažėtų sunaudojamų produktų kiekis ir kartu būtų sumažintas poveikis aplinkai; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti šios rūšies moksline ir technologine pažanga ir užtikrinti, kad ji būtų naudinga ūkininkams, vartotojams ir aplinkai;

7.  pažymi, kad taikant kai kurias „priemonių rinkinio“ priemones, pvz., biologinės kontrolės priemones, naudojančias natūralius kenkėjais mintančius plėšrūnus ar jų parazitus arba parazitoidus, svarbu, kad būtų išvengta netikslinių plataus spektro pesticidų naudojimo, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi kaip paskutinė priemonė;

8.  pabrėžia, kad AAP atlieka svarbų vaidmenį sudarant sąlygas auginti kultūrinius augalus ir gauti iš jų derlių, patiriant mažesnių nuostolių dėl ligų ir kenkėjų, taip pat didinti kokybišką derlių ir pajamas kaimo vietovėse;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad AAP lemia dideles išlaidas ūkininkams kaip jų augalininkystės sistemų dalis;

10.  pabrėžia, kad būtina keistis žiniomis ir įgyti įgūdžių, susijusių su cheminių pesticidų alternatyvomis ir integruotos kenkėjų kontrolės naudojimu, įskaitant optimalios sėjomainos nustatymą, atsižvelgiant į ūkininkų turgus ir klimato sąlygas; taip pat pažymi, kad tai jau numatyta BŽŪP horizontaliajame reglamente, visų pirma teikiant ūkių konsultavimo paslaugas, finansuojamas iš kaimo plėtros biudžeto;

11.  pabrėžia, kad mažos rizikos AAP yra labai svarbūs darniam ES žemės ūkio sektoriui, kad svarbu užtikrinti jų prieinamumą ir kad mažos rizikos AAP gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visapusišką integruotos kenkėjų kontrolės strategiją; atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu prisidėti prie geriau veikiančios žemės ūkio ekosistemos ir darnaus žemės ūkio sektoriaus, taip pat pažymi, jog dėl menkai prieinamų AAP kyla pavojus žemės ūkio įvairinimui, o pavojingi organizmai tampa atsparūs AAP; todėl mano, kad, siekiant padidinti pritarimą AAP naudojimui ir sudaryti geresnes sąlygas plačiai taikyti šiuos produktus ūkininkų kultūrinių augalų apsaugos strategijose, būtina užtikrinti jų veiksmingumo ir rizikos, taip pat atitikimo žemės ūkio poreikiams aplinkos, sveikatos priežiūros ir ekonomikos požiūriais vertinimą; ragina skatinti kurti mažos rizikos AAP; pažymi, kad natūralioms medžiagoms ir produktams, apie kurios žinoma, kad jie kelia mažesnę riziką, neturėtų reikėti ilgai trunkančių patvirtinimo procedūrų; todėl prašo įdiegti spartesnę žemu rizikos lygiu pasižyminčių biologinės kilmės augalų apsaugos produktų vertinimo, leidimo naudoti ir registravimo procedūrą (t. y. skubos tvarką);

12.  reiškia susirūpinimą dėl nedidelio naujų patvirtintų medžiagų kiekio ir to, kad tuo pačiu metu kitos medžiagos buvo pašalintos iš rinkos; pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkams būtų sukurtas tinkamas AAP rinkinys, siekiant užtikrinti maisto tiekimą Europos Sąjungoje;

13.  palankiai vertina tai, kad parengtas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo pranešimas turint tikslą kruopščiai išnagrinėti jo veikimą siekiant užtikrinti maisto saugą ir aplinkos apsaugą bei aukštą žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį; pabrėžia, kad kartu reikia išsaugoti ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, sudarant vienodas sąlygas ūkininkams ir gamintojams gauti įvairių veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų (AAP) už pagrįstą kainą, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje jie vykdo savo veiklą; primena Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 8 konstatuojamąją dalį, kurioje aiškiai pabrėžiama, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamų gyventojų grupių apsaugai ir kad reikėtų taikyti atsargumo principą; todėl yra susirūpinęs, kad valstybės narės nėra pakankamai pasirengusios kovoti su neteisėtais ir suklastotais augalų apsaugos produktais;

14.  atkreipia dėmesį į Komisijos vykdomą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 vertinimą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurį planuojama užbaigti iki 2018 m. lapkričio mėn.; tikisi, kad šios išvados bus tinkamas pagrindas teisės aktų leidėjui apsvarstyti būsimus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 patobulinimus;

15.  pabrėžia, kad 1993–2009 m. leidžiamų naudoti pesticiduose esančių veikliųjų medžiagų skaičius sumažėjo 70 proc., o kenkėjų antplūdžių ES šiuo laikotarpiu padaugėjo;

16.  pripažįsta, kad AAP atliko svarbų vaidmenį gerinant žemės ūkio sektoriaus gebėjimą patenkinti pasaulinius mitybos poreikius, o tai padėjo sumažinti nepakankamai maisto gaunančių žmonių skaičių visame pasaulyje nuo 18,6 proc. 1990–1992 m. iki maždaug 10,9 proc. 2014–2016 m. (Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis)(1); todėl mano, kad dabartinę sistemą reikėtų tobulinti stiprinant pastangas pašalinti neigiamą poveikį, o ne jos atsisakyti, neturint alternatyvų, kuriomis būtų galima lygiai taip pat išsaugoti ir toliau didinti maisto tiekimą;

17.  reiškia susirūpinimą, kad pastaruoju metu vykstančiose diskusijose kyla vis daugiau abejonių dėl dabartinės Europos Sąjungos moksliniais tyrimais pagrįstos AAP vertinimo sistemos; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir toliau stiprinti sistemą, kuri yra moksliškai pagrįsta, objektyvi ir grindžiama tarpusavio peržiūra pagrįstais įrodymais, pagal kurią leidimai naudoti bet kurias veiksliąsias medžiagas suteikiami taikant atvirą, nepriklausomą ir tarpdisciplininį moksliniais tyrimais pagrįstą metodą, laikantis ES rizikos analizės ir atsargumo principų, kaip numatyta pagal Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentą (Reglamentą (EB) Nr. 178/2002); primygtinai reikalauja, kad veikliųjų medžiagų pakartotinio patvirtinimo procedūroje būtų atsižvelgiama į praktinį AAP naudojimą, taip pat į mokslinę ir techninę pažangą šioje srityje; pažymi, kad dėl sudėtingos dabartinės vertinimo ir leidimų išdavimo sistemos nesilaikoma nustatytų terminų ir apskritai visa sistema netinkamai veikia; todėl pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ir supaprastinti šią sistemą;

18.  teigiamai vertina Komisijos atsargumo principo aiškinimą, pateiktą Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento(2) vertinime pagal REFIT, kuriuo remiantis tai nėra alternatyva rizikos valdymo metodui, o konkreti rizikos valdymo forma; primena, kad šiam požiūriui taip pat pritariama ES teismo sprendimuose(3); ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo atveju yra tinkami mažinimo kriterijai, nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1107/2009;

19.  pažymi, kad ataskaitą rengianti valstybė narė parengia ir pateikia Komisijai ataskaitą (toliau – įvertinimo ataskaitos projektas), kopiją pateikdama Tarnybai, kurioje įvertinama, ar galima manyti, jog veiklioji medžiaga tenkina 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo reikalavimus; pabrėžia, kad ataskaitą rengianti valstybė narė turi atlikti nepriklausomą, objektyvų ir skaidrų vertinimą, atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias;

20.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nėra vienodai taikomo moksliškai pagrįsto ir išsamaus režimo, skirto poveikiui žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir aplinkai įvertinti, suteikiant leidimus naudoti augalų apsaugos produktus ekologinėje gamyboje; pažymi, kad šiame reglamente netaikomas rizikos vertinimo ir rizikos valdymo atskyrimo principas;

21.  reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio vėlavimo vykdant leidimų suteikimo procesą ir didėjančio nukrypti leidžiančių nuostatų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnyje, naudojimo; pabrėžia, kad dėl šių vėlavimų rimtai trukdoma pateikti rinkai veiksmingesnius ir saugesnius naujoviškus produktus ir kad taip pat vis dažniau naudojami skubiais atvejais suteikiami leidimai, dėl kurių atsiranda didesnė našta aplinkai; pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis teisinių terminų, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas pareiškėjams, o naujoviški AAP, atitinkantys griežtesnius reikalavimus, lengviau patektų į rinką; be to, mano, kad bet kokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas turi būti tinkamai pagrįstas ir reguliariai vertinamas pakartotinai; primena Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 10 konstatuojamąją dalį, kurioje aiškiai pabrėžiama, kad medžiagos turėtų būti naudojamos augalų apsaugos produktuose tik jei įrodyta, kad jos aiškiai naudingos augalų auginimui ir neturėtų daryti jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba jokio nepriimtino poveikio aplinkai; pabrėžia, kad 2016 ir 2017 m. septyniose valstybėse narėse atliktas Komisijos auditas parodė, kad daugumoje tikrintų valstybių narių nebuvo įdiegta tinkamų sistemų, kad būtų užtikrintas paraiškų nagrinėjimas per teisės aktuose nustatytus terminus, kurie neturėtų būti ilgesni kaip 120 dienų;

22.  smerkia vienašalius valstybių narių sprendimus, kuriais kitų valstybių narių patvirtinti produktai gali būti pašalinti arba jų naudojimas apribotas, ir nurodo, kad paraiškų dėl leidimų suteikimo nagrinėjimo terminai nesuderinti, todėl atsiranda konkurencijos iškraipymai vidaus rinkoje ir ūkininkams kyla techninių sunkumų, o tai yra žalinga aplinkai ir nenaudinga ūkių konkurencingumo požiūriu;

23.  pabrėžia, kad AAP leidimų išdavimo sistemos patikimumas labai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo Europos agentūromis, pateikiančiomis mokslines nuomones, kuriomis grindžiami patvirtinimai ir rizikos valdymas; pabrėžia, kad mokslinio vertinimo proceso skaidrumas yra svarbus siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą; todėl ragina susijusioms agentūroms skirti pakankamą finansavimą ir pakankamai darbuotojų, kad būtų užtikrintas nepriklausomas, skaidrus ir laiku atliekamas leidimų suteikimo procesas; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad Komisija, atlikdama Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento vertinimą(4) pagal REFIT, padarė išvadą, jog Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) buvo labai skaidri ir dalijosi duomenimis, laikydamasi abiejų teisės aktų leidėjų nustatytų griežtų konfidencialumo taisyklių; be to, teigiamai vertina EFSA nuolatines pastangas tobulinti savo sistemą, kuria užtikrinamas nepriklausomumas ir galimų interesų konfliktų valdymas ir kurią Audito Rūmai įvertino kaip pažangiausią 2012 m. tikrintų agentūrų sistemą(5), taip pat kuri atnaujinta visai neseniai, t. y. 2017 m. birželio mėn.(6); ragina Komisiją pasiūlyti patobulinimus, kad būtų dar labiau padidintas reglamentavimo proceso skaidrumas, įskaitant galimybę gauti gamintojų pateikiamus saugos tyrimų duomenis, nagrinėjant jų prašymus išduoti leidimus prekiauti AAP Europos Sąjungoje; pripažįsta, kad įvertinimo procedūra turi būti peržiūrėta, siekiant sugriežtinti vertinimus, padidinti institucijų, įgaliotų vykdyti tyrimus, nepriklausomumą, vengti interesų konfliktų ir padaryti procedūrą skaidresnę;

24.  atkreipia dėmesį į nevienodą paraiškų skaičių kai kuriose tos pačios zonos ir panašaus dydžio bei panašių ūkininkavimo sąlygų valstybėse narėse;

25.  pabrėžia, kad reikia skatinti darbo pasidalijimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių, didinant galimybes gauti suderintą metodiką ir vertinimų vykdymo modelius ir jais pasinaudoti ir kartu mažinant nereikalingų papildomų nacionalinių reikalavimų skaičių, siekiant užtikrinti kuo geresnį vidaus rinkos veikimą; atkreipia dėmesį į tai, kad visose valstybėse narėse nustatyti konkretūs reikalavimai, tačiau vertinant taikomi metodai nepakankamai suderinti – tai yra pagrindinė priežastis, kodėl trūksta pasitikėjimo tarp valstybių ir kodėl jos atlieka pakartotinį vertinimą, grindžiamą jų pačių nacionaliniais modeliais; pabrėžia valstybių narių vaidmenį veiksmingai įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009; pabrėžia veiksmingo leidimų išdavimo proceso naudą, įskaitant greitesnę galimybę naudoti AAP, taip pat mažos rizikos alternatyvas; mano, kad būtina geriau suderinti teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką ES, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui; pabrėžia, kad visapusišku galiojančių teisės aktų įgyvendinimu turėtų būti siekiama išvengti darbo dubliavimo, o galimybė ūkininkams naudoti naujas medžiagas neturėtų būti nepagrįstai vilkinama;

26.  teigiamai vertina zoninių leidimų išdavimo sistemos idėją ir tikslus, tačiau pripažįsta, kad šiuos tikslus būtų galima veiksmingiau pasiekti taikant vieną Sąjungos lygmens leidimų sistemą; prašo Komisijos įvertinti, ar leidimų išdavimo procesas galėtų būti veiksmingesnis laiko ir sąnaudų atžvilgiu, tobulinant dabartinę sistemą (pvz., griežtinant metodikos, modelių ir naudojimo reikalavimų suderinimą ir (arba) nustatant privalomą leidimo suteikimą visai zonai, vienai konkrečios zonos ataskaitą rengiančiai valstybei narei atlikus teigiamą vertinimą) arba sukuriant bendrą Sąjungos patvirtinimo sistemą;

27.  teigiamai vertina zoninių leidimų išdavimo sistemos idėją ir tikslus ir primena, kad ši sistema iš esmės turėtų sudaryti sąlygas vykdyti leidimų augalų apsaugos produktams išdavimo procedūrą, kuri yra palankesnė laiko ir ekonomiškumo atžvilgiu visiems suinteresuotiems subjektams; pažymi, kad AAP paraiškų vertinimu pagal zonas, kuriuo pareiškėjams sudaromos sąlygos siūlyti vienai konkrečios zonos ataskaitą rengiančiai valstybei narei atlikti vertinimą, turėtų būti siekiama paskatinti susijusias valstybes nares, bendradarbiaujant tarpusavyje, priimti sprendimą ne ilgiau kaip per 120 dienų po konkrečios zonos ataskaitą rengiančios valstybės registracijos ataskaitos pateikimo; reiškia susirūpinimą, kad praktiškai šie privalumai kažin ar apskritai išnaudojami, todėl sistemingai uždelsiamas leidimų išdavimo procesas ir dažniau naudojami skubiais atvejais išduodami leidimai; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti darbo pasidalijimo galimybes, kurias teikia zoninių leidimų išdavimo sistema, ir ragina Komisiją ir kompetentingas institucijas remti šiomis galimybėmis besinaudojančias valstybes nares;

28.  pažymi, kad konkrečiam geografiniam regionui priklausančių valstybių narių savitarpio pripažinimo bendrojoje rinkoje procedūros tikslas – supaprastinti procedūras ir padidinti valstybių narių pasitikėjimą; mano, kad savitarpio pripažinimo procedūros taikymas yra svarbi priemonė siekiant didinti darbo pasidalijimą ir užtikrinti galutinių terminų laikymąsi, kartu užtikrinant optimalią apsaugą besinaudojantiems šia priemone, kadangi taip pareiškėjams sudaromos sąlygos pateikti paraišką dėl leidimo suteikimo kitoje valstybėje narėje, kuri susijusį produktą taip pat naudoja tai pačiai žemės ūkio veiklai, remdamasi leidimo suteikimo tikslais pradinėje valstybėje narėje atliktu vertinimu; pradinė valstybė narė, savo ruožtu, visais atvejais prisiima atsakomybę už savitarpio pripažinimo procedūrą taikančioms valstybėms narėms pateiktą vertinimą;

29.  mano, kad atsižvelgiant į valstybių narių praktikos skirtumus ir faktiškai leistinų produktų sąrašą, šių tikslų nebuvo pasiekta; atkreipia dėmesį į tai, kad jei valstybėse narėse leistini AAP gerokai skiriasi ir valstybės narės nepasitiki viena kita, savitarpio pripažinimo principas negali būti veiksmingai taikomas; todėl ragina Komisiją patobulinti savitarpio pripažinimo sistemos veikimą ir tai atlikti dviem etapais:

a)   persvarstyti savitarpio pripažinimo procedūrą siekiant padidinti jos veiksmingumą ir pagerinti įgyvendinimą, terminų laikymąsi ir padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą,

b)   atlikti poveikio vertinimą siekiant įvertinti AAP leidimų išdavimo procedūros nustatymo galimybes, galbūt ES lygmeniu ir koordinuojant Komisijai, atsižvelgiant į geografinius ypatumus, siekiant suderinti valstybių narių taisykles, gerokai sumažinti sąnaudas ir terminus ir išspręsti nesąžiningos konkurencijos problemas, stiprinant AAP vidaus rinką, atsižvelgiant į tai, kad tokia ES leidimų išdavimo procedūra negalima, jei nebus skiriama pakankamai biudžeto lėšų ir valstybės narės neperduos atitinkamos patirties;

30.  tikisi, kad bus atliktas poveikio vertinimas siekiant nustatyti, ar įkūrus bendrą instituciją ES lygmeniu, kuri būtų atsakinga už visus veikliųjų medžiagų vertinimo ir leidimų išdavimo aspektus, būtų išvengta veiklos dubliavimosi, gerokai sumažėtų sąnaudos bei administracinė našta ir būtų užtikrintas vienodai aukštas aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygis, taip pat sukurta vieno langelio principu grindžiama veikliųjų medžiagų vertinimo ir registravimo sistema;

31.  mano, kad AAP leidimų išdavimo procedūros suderinimas ES lygmeniu gali smulkiesiems ūkininkams, šiuo metu susiduriantiems su techniniais sunkumais dėl leidimų išdavimo sąnaudų ir dėl privačių ir viešųjų suinteresuotųjų subjektų investicijų ir mokslinių tyrimų stokos, padėti rasti bendrus sprendimus;

32.  pažymi, kad valstybių narių koordinavimo trūkumas lemia darbo dubliavimąsi, todėl susiduriama su neveiksmingomis išlaidomis ir administracine našta;

33.  susirūpinęs pažymi, kad ūkininkai turi mažiau jiems prieinamų priemonių, nes yra nedaug naujų veikliųjų medžiagų, patvirtintų nuo Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo; primena Komisijai ir valstybėms narėms mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo svarbą, būtent naudojantis viešosiomis ir privačiosiomis partnerystėmis, siekiant rasti aplinkos, sveikatos ir ekonomikos požiūriais perspektyvius, saugius ir veiksmingus augalų apsaugos sprendimus, ir pabrėžia, jog būtina padėti ūkininkams įgyvendinti šiuos alternatyvius sprendimus, kad jie galėtų sumažinti sunaudojamų AAP kiekį ir užtikrinti, kad tvarus žemės ūkis tenkintų vis didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus poreikius, taip pat padėtų spręsti su aplinka ir sveikata susijusius klausimus; pažymi, kad moksliniams tyrimams ir technologijoms tenka svarbus vaidmuo didinant turimų priemonių, skirtų dabartiniams ir būsimiems žemės ūkio uždaviniams spręsti, pvz., kovojant su atsparumu, skaičių;

34.  palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti mažos apimties naudojimo AAP patvirtinimo koordinavimo priemonę, tačiau pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina stengtis užtikrinti kuo didesnį veikliųjų medžiagų prieinamumą; taip pat pakartoja, kad įvairiose valstybėse narėse mažos apimties naudojimas taikomas daugumos pasėlių atveju;

35.  mano, kad Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 taip pat turi būti pritaikytas, kad būtų labiau atsižvelgta į medžiagas, kurios nelaikomos AAP ir kurioms, kai jos naudojamos augalams apsaugoti, taip pat taikomas šis reglamentas; šios medžiagos yra įdomios alternatyvos, susijusios su integruotais gamybos metodais ir su tam tikrais biologinės kontrolės produktais;

36.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Mažos apimties naudojimo koordinavimo priemonė kaip forumas, kuriuo siekiama gerinti valstybių narių, augintojų organizacijų ir pramonės atstovų koordinavimą kuriant mažos apimties naudojimo sprendimus; pabrėžia, kad būtinas ilgalaikis ir tvarus šios priemonės finansavimas;

37.  ragina valstybes nares keistis informacija apie mokslinių tyrimų kovos su augmenijos kenkėjais srityje rezultatus, dėl kurių galima įgyvendinti aplinkos, sveikatos ir ekonomikos požiūriais perspektyvias alternatyvas, taip pat keistis su tuo susijusia gerąja patirtimi;

38.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmeniui kuriant naujus produktus, nes MVĮ dažnai trūksta didelių išteklių, kurie yra būtini naujų medžiagų kūrimo ir patvirtinimo procese;

39.  ragina Komisiją stiprinti duomenų kūrimo, visų pirma duomenų apie likučius, koordinavimą visose valstybėse narėse;

40.  mano, kad produktams, importuotiems iš ES nepriklausančių šalių, kuriose jie išauginti naudojant AAP, turėtų būti taikomi tokie pat griežti kriterijai kaip ir ES pagamintiems produktams; yra susirūpinęs, kad ES neregistruoti AAP gali būti naudojami importuojamų produktų gamybai;

41.  ragina Komisiją pasiūlyti visoje Europoje taikomą leidimų, suteikiamų mažos apimties naudojimo ir naudojimo specialiesiems kultūriniams augalams, išdavimo sistemą ir bendrą pagrindinių ir (arba) antraeilių kultūrinių augalų sąrašą, kuris būtų taikomas ES lygmeniu;

42.  mano, kad mažos rizikos pesticidai gali atlikti svarbų vaidmenį integruotos kenkėjų kontrolės srityje, ir ragina paspartinti šių medžiagų leidimų išdavimo procesą siekiant palengvinti jų įtraukimą į kultūrinių augalų apsaugos strategijas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

11

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Karine Gloanec Maurin, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Zbigniew Kuźmiuk, Norbert Lins, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Giulia Moi, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Maria Gabriela Zoană, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Karin Kadenbach, Elsi Katainen, Anthea McIntyre, Momchil Nekov, Miguel Viegas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Krzysztof Hetman

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Ulrike Müller

ECR

Jørn Dohrmann, Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk, Anthea McIntyre

NI

Diane Dodds

PPE

Richard Ashworth, Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Karine Gloanec Maurin, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Maria Noichl, Maria Gabriela Zoană

11

-

EFDD

John Stuart Agnew, Giulia Moi, Marco Zullo

ENF

Philippe Loiseau

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez, Miguel Viegas

VERTS/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

1

0

S&D

Marc Tarabella

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Žr. FAO (2015 m.): „The State of Food Security in the World“ („Aprūpinimo maistu saugumo padėtis pasaulyje“), http://www.fao.org/3/a-i4646e.pdf

(2)

SWD(2018)0038.

(3)

2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas, Prancūzija prieš Komisiją, T-257/07, ECLI:EU:T:2011:444.

(4)

SWD(2018)0038.

(5)

https://www.eca.europa.eu/Lists/News/NEWS1210_11/NEWS1210_11_EN.PDF

(6)

https://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/corporate_publications/files/policy_independence.pdf


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

10.7.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

2

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Guillaume Balas, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Alojz Peterle, Christel Schaldemose, Keith Taylor

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marc Joulaud, Stanisław Ożóg


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

48

+

ALDE

Catherine Bearder, Jan Huitema, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries

ECR

Mark Demesmaeker

EFDD

Piernicola Pedicini

ENF

Sylvie Goddyn

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp, Merja Kyllönen

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Marc Joulaud, Giovanni La Via, Peter Liese, Miroslav Mikolášik, Alojz Peterle, Annie Schreijer-Pierik, Adina-Ioana Vălean

S&D

Guillaume Balas, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Davor Škrlec, Keith Taylor

2

-

EFDD

Julie Reid

PPE

Julie Girling

8

0

ECR

Arne Gericke, Urszula Krupa, Stanisław Ożóg, Bolesław G. Piecha, John Procter

PPE

Karl-Heinz Florenz, György Hölvényi, Renate Sommer

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. rugpjūčio 29 d.Teisinis pranešimas