Procedūra : 2018/2023(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0297/2018

Pateikti tekstai :

A8-0297/2018

Debatai :

PV 25/10/2018 - 8
CRE 25/10/2018 - 8

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.22

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0438

PRANEŠIMAS     
PDF 731kWORD 82k
1.10.2018
PE 621.006v02-00 A8-0297/2018

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!

(2018/2023(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Ismail Ertug

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!

(2018/2023(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą „Alternatyviųjų degalų naudojimo didinimas. Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, kuriame pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 2 dalį pateikiamas nacionalinių politikos sistemų įvertinimas“ (COM(2017)0652),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones(2),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21 ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių 21-ąją konferenciją (COP 21), taip pat į 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje (Prancūzija) vykusią 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 (nauja redakcija) (COM(2017)0676),

–  atsižvelgdamas į Laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodeksą (toliau – IGF kodeksas) kartu su siūlomais pakeitimais, kad kodeksas būtų privalomas pagal Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), siekiant išspręsti reglamentavimo lygmeniu kylančias problemas, susijusias su alternatyviųjų degalų naudojimu laivybos sektoriuje ir kuo labiau sumažinti riziką laivams, jų įgulai ir aplinkai ir atsižvelgiant į atitinkamų degalų pobūdį;

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0297/2018),

A.  kadangi judumas yra mūsų visuomenės ir ekonomikos pagrindinis poreikis ir pagrindas ir turėtų būti netaršus, tvarus, patikimas, įperkamas ir visais aspektais saugus; kadangi, esant šiomis aplinkybėmis, netaršios technologijos teikia didelių galimybių ir naudos visuomenei, turi didelį poveikį sveikatai ir aplinkai, taip pat transporto priemonių sektoriui, energijos tiekėjams, komunalinių paslaugų įmonėms ir tinklų operatoriams;

B.  kadangi valstybės narės priėmė savo nacionalines politikos sistemas, kurias Komisija įvertino neseniai paskelbtame komunikate (COM(2017)0652) – jame pastebėta, kad elektrinių automobilių krovimo infrastruktūros tikslai ir įgyvendinimas valstybėse narėse skiriasi: tik aštuonios iš 25 valstybių narių visiškai atitinka Direktyvoje 2014/94/ES(3)nustatytus nacionalinių politikos sistemų reikalavimus, o dvi valstybės narės nepateikė savo nacionalinių politikos sistemų iki 2016 m. lapkričio 16 d., kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2014/94/ES 3 straipsnį;

C.  kadangi mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pagrės oro kokybė ir bus sustiprintas Europos energetinis saugumas ir nepriklausomumas importuojamos energijos ir iškastinio kuro atžvilgiu, todėl reikės greitai ir iš esmės pakeisti naudojamą energijos, kuro ir galios pavarų rūšį, taip pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą, diegiant veiksmingiausias ir pažangiausias technologijas, pereinant prie daugiarūšio transporto ir keičiant judumo įpročius;

D.  kadangi transportas yra vienintelis svarbus Europos Sąjungos ekonomikos sektorius, kuriame nuo 1990 m. išaugo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis; kadangi šiame sektoriuje išmetama 23 proc. išmetamo CO2 kiekio ir ši dalis tebedidėja; kadangi kelių transporte sunaudojama beveik 75 proc. visos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos ir jame išmetama beveik 73 proc. visų transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; kadangi nuolat didėja eismo intensyvumas, susijęs su ES gabenamų prekių judėjimo ir kiekio augimu bei didesniu žmonių judumu; kadangi šis padidėjimas, kaip numatyta 2030 m., turės įtakos klimato kaitai, oro kokybei ir energijos suvartojimui, o taip pat įtakos infrastruktūrai; kadangi norint sumažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojant tvarų alternatyvų kurą, reikės lankstaus požiūrio, o tai reiškia, kad skirtingiems transporto priemonių segmentams gali būti reikalingas kitoks alternatyvus kuras;

E.  kadangi laivyba sudaro daugiau kaip 80 proc. pasaulio prekybos apimties ir 3 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, prisidėdama prie oro taršos šalia pakrančių teritorijų ir uostų; kadangi, atsižvelgiant į žymų jos indėlį į pasaulinę transporto rinką, laipsniškas alternatyviųjų degalų naudojimas laivyboje turėtų didelį teigiamą poveikį aplinkai;

F.  kadangi, siekiant užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje pakiltų ne daugiau kaip 2 °C ir būtų pasiektas Paryžiaus susitarime nustatytas 1,5 °C tikslas, reikia visiškai sumažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad vėliausiai iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamųjų teršalų kiekis; kadangi perėjimas prie alternatyviųjų degalų gali padėti pasiekti šį tikslą, tačiau artimoje ateityje, kol visą poreikį bus galima patenkinti tik alternatyviaisiais degalais, vis dar bus reikalingi tradiciniai degalai;

G.  kadangi perėjimas prie alternatyvių degalų ir galios pavarų, atsižvelgiant į visą transporto priemonės gyvavimo ciklą, yra geriausias būdas sumažinti esamų ir būsimų transporto priemonių parko priklausomybę nuo iškastinio kuro; kadangi bendras poveikis bus dar didesnis, kai bus didinamas transporto priemonių efektyvumas, naudojamas viešasis transportas ir dviračiai, plėtojamas bendras judumas ir gerinamas bendras transporto sistemų veiksmingumas pasitelkiant sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS) ir automatizavimo ir skaitmeninimo technologijas; kadangi miestų ir erdvės planavimas gali prisidėti prie technologinių pastangų ir jas papildyti bei padėti diegiant krovimo ir papildymo degalais infrastruktūrą; kadangi alternatyvių degalų naudojimo skatinimas gali svariai prisidėti prie oro kokybės miestuose gerinimo;

H.  kadangi alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių kainų trūkumai, palyginti su įprastu vidaus degimo varikliu, kartu su papildymo degalais ir pakrovimo infrastruktūros trūkumu vis dar yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių vartotojams priimti sprendimus pirkti tokias transporto priemones; kadangi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, paaiškėjo, kad pirkėjams taikomos premijos, atleidimas nuo mokesčių ir nefiskalinės paskatos padeda sparčiau rinkoje įsitvirtinti tokioms transporto priemonėms ir kad taikant šias lengvatas reikėtų atsižvelgti į skirtingų alternatyviųjų rūšių degalų išmetamą ŠESD ir teršalų kiekį;

I.  kadangi perėjimas prie alternatyviųjų degalų rūšių ir galios pavarų – tai galimybė ir mokslinių tyrimų paskata konkurencingai Europos Sąjungos pramonei iš naujo patvirtinti jos pirmavimą technologijų srityje; kadangi šis perėjimas yra esminis, siekiant užtikrinti tarptautinę žinių, technologijų ir rinkos dalies konkurenciją;

J.  kadangi tikimasi, jog rengiant naujos redakcijos reglamentą dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normų bus nustatyti ambicingi sumažinimo tikslai ir bus nustatytos paskatos dėl mažataršių arba nulinio variklio išmetamų teršalų kiekio transporto priemonių, kartu išlaikant technologiniu požiūriu neutralų požiūrį, todėl tai bus būdas sumažinti visų Europos Sąjungos transporto priemonių priklausomybę nuo iškastinio kuro, o dėl to reikės sukurti atitinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklą; kadangi Direktyvos dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones persvarstymu papildoma Direktyva dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, garantuojant paklausą tiekėjams ir didinant netaršių transporto priemonių naudojimą;

K.  kadangi 94 proc. Europos transporto sektoriaus priklauso nuo naftos, kurios 90 proc. turi būti importuojama, taip pat iš kai kurių politiškai nestabilių šalių;

L.  kadangi pagal Direktyvą 2014/94/ES alternatyviesiems degalams vis dar priskiriami iškastinės kilmės degalai, o tai prieštarauja tikslui sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir palaipsniui nustoti naudoti iškastinį kurą; kadangi pirmenybė turi būti teikiama mažataršėms ir nulinio variklio išmetamų teršalų kiekio technologijoms, susietoms su visu transporto priemonių gyvavimo ciklu; kadangi sunkiųjų transporto priemonių ir laivybos sektoriuje suskystintos gamtinės dujos ir suslėgtos gamtinės dujos trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu gali prisidėti prie oro kokybės gerinimo, ypač aplink uostus ir pakrantes;

M.  kadangi energetikos ir transporto sektoriai turi būti glaudžiau susieti, kad būtų galima judumo srityje iš esmės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; kadangi energijos nešikliai, kaip antai elektra ir vandenilis, sudaro sąlygas užtikrinti netaršų judumą, sykiu integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius (AEI); kadangi, energetikos sektoriuje palaipsniui pereinant prie tik AEI naudojimo, reikia sudaryti sąlygas žemos paklausos laikotarpiu kaupti energijos perteklių; kadangi šį tikslą pasiekti padėti gali baterinės elektrinės transporto priemonės (BEV) ir degalų elementų elektrinės transporto priemonės (FCEV); kadangi mažataršiai energijos nešikliai bus laikina priemonė pereinant prie netaršaus judumo; kadangi technologinis neutralumas atitinkamai turi būti atskaitos taškas diegiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;

N.  kadangi beveik visi ličio jonų elementai, kurie yra pagrindinė elektra varomų transporto priemonių baterijų dalis, yra gaminami ne Europos Sąjungoje, daugiausia Azijoje;

O.  kadangi pažangūs, patikimi elektros energijos tinklai, geresnė elektros energijos ir dujų tinklų integracija panaudojant elektros (energiją) dujoms gaminti, suteikiant prieigą prie įkrovimo paslaugų teikėjų ir privačių įkrovimo punktų, taip pat vandenilio degalinių plėtojimas yra elektromobilumo pagrindas; kadangi BEV ir FCEV išmaniosios ir kontroliuojamos įkrovimo sistemos gali padėti subalansuoti tinklus, tačiau vis dar trūksta reglamentavimo, mokesčių ir techninių nuostatų;

P.  kadangi transeuropiniai transporto tinklai (TEN-T) yra pagrindiniai transporto tinklai Europos Sąjungoje; kadangi pagrindinis prioritetas turėtų būti diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir siekti komunikate nustatyto tikslo iki 2025 m. visapusiškai aprėpti TEN-T pagrindinio tinklo koridorius ir įkrovimo punktus; kadangi šį tikslą reikėtų dar labiau papildyti alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimu visame TEN-T tinkle ir miestuose, kaimo vietovėse ir retai apgyvendintose vietovėse, atsižvelgiant į struktūrinius ir ekonominius suvaržymus, kad būtų užtikrinta subalansuota aprėptis;

1.  džiaugiasi minėtu Komisijos komunikatu dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo; pabrėžia, kad reikia toliau koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti ES lygmeniu, siekiant iki 2050 m. sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atkreipti dėmesį į galimybes, kurias pramonei, technologijoms ir užimtumui teikia alternatyvių degalų diegimas ir atitinkama infrastruktūra;

Daugiau pastangų

2.  vis dėlto, ragina Komisiją paspartinti Direktyvos 2014/94/ES peržiūrą, išlaikant dabartinį alternatyvių degalų apibrėžimą, kaip yra išvardinta 2 straipsnyje ir susitelkti ties tinkamu jos įgyvendinimu, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol tik 8 iš 25 valstybių narių visiškai ją įgyvendino, siekiant visoje Europos Sąjungoje užpildyti alternatyviųjų degalų infrastruktūros spragas; pabrėžia, kad reikia didinti alternatyviųjų degalų naudojimą ir sukurti stabilią aplinką investicijoms;

3.  pažymi, kad Komisijos atliktas nacionalinių sistemos planų vertinimas atskleidžia skirtingo masto valstybių narių pastangas, užmojus ir galimą finansavimą ir tai, kad alternatyviųjų degalų plėtojimo mastas negali būti laikomas visapusišku ir tolygiai paskirstytu; todėl ragina Komisiją išsamiai įvertinti nacionalinių sistemų planus ir jų užmojo mastą, prireikus pasiūlyti papildomų priemonių ir padėti valstybėms narėms pateikti geriausios patirties pavyzdžius; ragina Komisiją pakeisti nacionalinių sistemų planų sistemą, taikant veiksmingesnes priemones, įskaitant konkrečius, privalomus ir vykdytinus tikslus bei suformuluoti tvarumo kriterijus; siūlo, kad Komisija atsižvelgtų į alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių numatomą ir realizuotą įsisavinimą bei jų technologinę pažangą, valstybėms narėms suteikiant galimybę lanksčiai nustatyti, kaip siekti nustatytų tikslų ir siekti, kad būtų sukurtas prieinamas, suderinamas ir sąveikus transeuropinės infrastruktūros tinklas visiems alternatyviems degalams;

4.  ragina atsižvelgti į kelionių dažnėjimą ir pervežamų prekių kiekio augimą iki 2030 m., siekiant tinkamai nustatyti naujos infrastruktūros dydį ir aprūpinti ją įranga. pabrėžia, kokia svarbi nuolatinė ir numatoma technologijų pažanga baterijų, vandenilio ar energijos kaipimo srityse, ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į šį progresą pasirenkant įgyvendintinas strategijas; pabrėžia, kad nauja infrastruktūra turi būti priderinta prie apimčių ir technologijų vystymosi; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, smarkus elektrinių transporto priemonių skaičiaus augimas kartu su iki 400 km išplėstu šių transporto priemonių savarankiškumu darys poveikį įkrovimo punktų tinklo plėtojimui, taip pat reikiamo įkrovimo rūšiai;

5.  siūloma atlikti metinį valstybių narių įgyvendinimo būklės vertinimą ir išplėsti direktyvos taikymo sritį, kad ją perkeliant iš realizavimo TEN-T pagrindiniame tinkle, kartu apimant ir TEN-T visuotinį tinklą, miestų ir regioninius mazgus, taip pat teritorijas, kurios viršija Europos oro kokybės indekso lygį „aukštas“ daugiau nei 35 dienas per metus, o gyventojų tankis yra šešis kartus didesnis nei vidutinis ES tankis, siekiant plačios geografinės apimties, o taip pat siekiant įtraukti ir viešojo transporto parko infrastruktūrą; ragina Komisiją išplėsti EITP taikymo sritį ir padidinti jos finansavimą;

6.  pritaria tam, kad būtų įrengiami elektrifikuoti keliai, kuriais važiuojant galima įkrauti elektrines transporto priemones; ragina, kad jų plėtra būtų platesnė ir apimtų bent jau TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo kelius; mano, kad elektrifikuoti keliai galėtų būti sprendimo būdas, suteikiantis galimybių sumažinti akumuliatorių dydį, taigi ir naujų transporto priemonių kainą;

7.  ragina Komisiją sukurti vienodas įvairiems alternatyviesiems degalams taikomas sąlygas, užtikrinant technologinį neutralumą, ypač vystant platinimo infrastruktūrą, tuo vandenilio infrastruktūrai taikyti diegimo reikalavimus, prilygstančius suslėgtoms gamtinėms dujoms taikomiems reikalavimams, bet šiuos diegimo reikalavimus pakoreguojant;

8.  pabrėžia tvaraus miestų planavimo svarbą, pereinant nuo asmeninio transporto priemonių naudojimo prie bendrojo naudojimo ir viešojo transporto, ir ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui kolektyvinio ir viešojo transporto, pvz., autobusų, tramvajų, traukinių, bendrai naudojamų automobilių, taksi, mikroautobusų, taip pat dviračių, motorolerių ir motociklų, paslaugoms; skatina alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą miesto ir priemiesčių vietovėse, pirmenybę teikiant tiems, kurių oro kokybė prasta;

9.  ragina vietos ir regionines valdžios institucijas, pasirašiusias Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos, siekti įtraukti konkrečias priemones į savo tvariosios energetikos veiksmų planus, visų pirma siekti įrengti arba sukurti elektrinių transporto priemonių krovimo infrastruktūrą;

10.  ragina Komisiją papildyti Direktyvoje 2014/94/EB nustatytus su klimatu susijusius tikslus papildomomis švaraus oro priemonėmis, atlikus ES aplinkos oro kokybės direktyvų tinkamumo patikrą(4);

11.  primena apie tvarių viešųjų, alternatyvų energijos šaltinį turinčių transporto priemonių įsigijimo svarbą kaip alternatyviųjų degalų ir degalų infrastruktūros paklausos variklį;

12.  ragina teikti švarią elektros energiją oro uostuose (ir ją panaudoti nejudančiuose lėktuvuose ir mobiliajai oro uostų įrangai), siekiant sumažinti suvartojamą žibalo kiekį, pagerinti oro kokybę, sumažinti poveikį klimato kaitai ir triukšmą;

Netaršaus judumo fondas. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros finansavimas

13.  palankiai vertina Komisijos pastangas suteikti papildomą 800 mln. EUR pradinį finansavimą alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui remti; tačiau abejoja dėl to, ar sverto poveikis bus pakankamas, atsižvelgiant į reikalingą numatomą 5,2 mlrd. EUR sumą iki 2020 m. ir papildomą 16–22 mlrd. EUR visų investicijų iki 2025 m. sumą(5); primygtinai ragina Komisiją padidinti pradinį finansavimą ir remti ne tik tokios infrastruktūros diegimą, bet ir jos veikimą nepelningame rinkos įsisavinimo etape ir sutelkti dėmesį į viešojo transporto operatorių poreikius, įskaitant pagalbinę infrastruktūrą, tokią kaip techninės priežiūros seminarai; pabrėžia, kad reikia papildomų viešųjų ir ypač privačių investicijų;

14.  siūlo, kad iki 2025 m. numatomos būtinos 25 mlrd. EUR investicijos galėtų būti finansuojamos kartu, Europos Sąjungai teikiant 10 proc. lėšų ir 90 proc. lėšų surenkant iš pramonės, visų pirma gamintojų, tiekėjų, energijos ir degalų (kuro) gamintojų ir kitų suinteresuotųjų šalių; pabrėžia, kad alternatyviųjų degalų infrastruktūros projektams turėtų būti suteikta galimybė gauti dotacijų ir paskolų, kurias teikia EITP, EIB ir EB IPE, kartu užtikrinant, kad rinka nebūtų iškraipoma; reikalauja, kad fondo finansiniai ištekliai būtų skiriami atsižvelgiant į tvarumo, įgyvendinamumo, technologinio neutralumo, klimato tikslų, Europos pridėtinės vertės, diegimo tikslų įgyvendinimo ir sanglaudos politikos kriterijus; prašo atsakinga agentūra paskirti INEA, kuri jau prižiūri EITP;

15.  mano, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondai 2 (ESI 2), taip pat Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas (SF), fondas „InvestEU“ ir „Europos horizontas“ yra tinkamos priemonės remti alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą ir nuolatines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų pasiektas geresnis sektorių susiejimo, pavyzdžiui, transporto ir energetikos, lygmuo;

16.  prašo Komisijos peržiūrėti Direktyvą 1999/94/EB dėl automobilių ženklinimo. Mano, kad šia peržiūra gali būti iš esmės pagerinta vartotojų gaunama informacija apie kuro naudojimą, CO2 ir teršalų išmetimo kiekį, ir sudarytos sąlygos palyginti tradicinių ir alternatyviaisiais degalais varomų technologijų efektyvumą ir išmetalų kiekį realaus vairavimo sąlygomis;

17.  ragina Komisiją parengti reglamentą dėl tarptinklinių paslaugų, susijusių su visuomenei prieinama alternatyviųjų degalų infrastruktūra, bent TEN-T tinkle;

18.  pastebi, kad mokesčiai daro didžiausią poveikį alternatyviųjų degalų kainos konkurencingumui; todėl ragina valstybes nares peržiūrėti savo energijos apmokestinimo sistemas, kad būtų palengvintas ir paskatintas mažo anglies dioksido kiekio ir alternatyviųjų degalų plėtojimas ir būtų panaikinti dabartiniai skirtingų transporto rūšių energijos apmokestinimo skirtumai, pvz. taikomi elektros tiekimui nuo kranto uostuose esantiems laivams ir energijai, naudojamai alternatyviesiems degalams gaminti, įskaitant energijos panaudojimo dujoms gaminti sistemas, naudojamas kaip pastovios atsinaujinančiosios energijos saugyklos;

19.  ragina Komisiją remti jūrų ir laivybos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, aiškiai sutelkiant dėmesį į uostų ir laivų inovacijas, skaitmeninimą ir pritaikymą; ragina Komisiją, valstybes nares ir jų regionus sukurti „suskystintų GD“ koridorių, skirtų saloms“, ypač atokiausiems regionams, projektą; pabrėžia, kad iš kranto tiekiamos energijos tiekimas tiek vidaus, tiek ir jūrų uostuose gali iš esmės padėti mažinti triukšmą, CO2 ir kitų teršalų išmetimą, kartu gerinant oro kokybę;

Alternatyvieji degalai – alternatyvi pramonės politika

20.  apgailestauja, kad pažanga, susijusi su alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimu ir alternatyviaisiais varikliais varomų transporto priemonių prieinamumu, yra per lėta – 2017 m. galima naudoti tik 19 baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių ir 25 hibridines elektrines transporto priemones, palyginti su 417 vidaus degimo variklių modelių ir ragina gamintojus labiau stengtis šioje srityje; pripažįsta, kad reikia įgyvendinti politiką, kuri skatintų visiškai ir mažai teršalų išmetančiais varikliais varomų transporto priemonių naudojimą bei alternatyviaisiais degalais varomų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių pasiūlą, pvz., nustatyti plataus užmojo teršalų mažinimo standartus, kurie turi būti įgyvendinti iki 2025 ir 2030 m. naujų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių sektoriuje, įskaitant netaršių ir mažataršių transporto priemonių pardavimo tikslinius rodiklius; kartu pripažįsta didesnių viešųjų ir privačiųjų investicijų poreikį;

21.  pabrėžia ryšį tarp galimybės naudotis alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis, alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir vartotojų paklausos šioms technologijoms; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pereinant prie alternatyviųjų degalų ir galios pavarų, pramonei galėtų padėti tapti konkurencinga pasauliniu mastu ir išlaikyti aukštos kokybės darbo vietas Europoje, taip pat išnaudoti neišnaudotas galimybes mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti, kad būtų investuojama į tvarų transportą; pabrėžia, kad dažniau naudojant alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones sumažėtų gamybos sąnaudos ir eksploatacinės išlaidos;

22.  primena veikiančios vidaus rinkos, užtikrinančios galimybę lengvai gauti prieigą prie papildymo degalais svarbą, mokėjimo paslaugų ir techninių standartų sąveiką, skaidrią degalų kainodarą ir serverių bei duomenų formatų sąveiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kokia svarbi yra aktuali, lengvai suprantama, tiksli, prieinama ir skaidri informacija vartotojams bei galimybė naudotis šia informacija per atvirųjų duomenų platformą; siūlo teikti pirmenybę įvairių energijos rūšių stočių diegimui, kad nebūtų pradėti kurti skirtingi platinimo tinklai kiekvienam energijos tiekimo tipui;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia elektrinių transporto priemonių bus įkraunama namuose arba darbe, kurias papildys įkrovimai viešose ir pusiau viešose vietose, pvz., prekybos centruose, traukinių stotyse ar oro uostuose; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti pažangiems įkrovimo tirpalams, turi būti užtikrintas tinklo stabilumas ir sudarytos sąlygos pasigamintos energijos vartojimui; pabrėžia, kad siekiant tolimų atstumų elektrinių transporto priemonių naudojimo, reikalingos spartaus ir itin spartaus įkrovimo stotys magistraliniuose ir pagrindiniuose keliuose; pabrėžia, kad atvira prieiga prie įkrovimo punktų, technologijų ir mokėjimų sąveika bei laisvas energijos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, pasirinkimas ir tiekėjai yra pagrindiniai veiksmingos sistemos veiksniai;

24.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl tvaraus Europos baterijų aljanso ir tvirtai remia Europos baterijų elementų gamybos kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant naujos kartos technologijoms; ragina Komisiją išplėsti iniciatyvą ir į ją įtraukti kitas galios pavaras, pvz., kuro elementus, siekiant išlaikyti Europos pirmavimą technologijų srityje;

25.  ragina Komisiją įvertinti visų alternatyvių degalų, baterijų ir galios pavaros sprendimų gyvavimo ciklo įgyvendinamumą, siekiant tvariai mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvertinti jame išmetamų teršalų kiekį bei poveikį vandens poreikiui, žemės panaudojimui, aplinkai ir bendruomenėms;

°

°    °

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(2)

OL L 120, 2009 5 15, p. 1.

(3)

OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(4)

2004/107/EB ir 2008/50/EB.

(5)

COM(2017)0652.


AIŠKINAMOJI DALIS

2015 m. 195 Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) valstybės narės pasirašė Paryžiaus susitarimą. Jos sutarė ypač dėl tikslo išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimą gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir stengtis dar labiau apriboti temperatūros kilimą– mažiau nei1,5 laipsnių Celsijaus. Tai reiškia, kad ES turi sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc. Transporto sektorius, kuriame šiuo metu išmetama ketvirtadalis ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, turi labai stengtis pasiekti šį tikslą.

Transportas yra vienintelis svarbus ES ekonomikos sektorius, kuriame nuo 1990 m. išaugo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Šiame sektoriuje išmetama 23 proc. išmetamo CO2 kiekio ir ši dalis tebedidėja. Kelių transporte sunaudojama beveik 75 proc. visos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos ir jame išmetama beveik 73 proc. visų transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. 94 proc. Europos transporto sektoriaus priklauso nuo naftos, kurios 90 proc. turi būti importuojama, taip pat iš kai kurių šalių, kuriose politinė padėtis yra nestabili.

Siekdama įgyvendinti savo įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, saugoti aplinką ir didinti jos energetinę nepriklausomybę, Europa turės labiau stengtis sumažinti savo ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Transporto sektoriuje yra daug būdų šiam tikslui pasiekti. Paaiškėjo, kad efektyvumo, išmetamųjų teršalų ir degalų suvartojimo standartai buvo labai veiksmingi. Naudojant naujas technologijas, pvz., sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS) ar automatizuoto vairavimo sistemas, galima geriau valdyti eismo srautus ir sumažinti vartojimą. Planuojant miestus ir teritorijas taip pat galima sukurti eismo sistemas, kurios skatintų naudotis viešuoju transportu ar dalintis savo transportu, padėtų priimti tokius aplinkai palankius sprendimus, kaip vaikščioti pėstute ar važiuoti dviračiu, ir taip sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį. Kitas būdas sumažinti transporto sektoriuje išmetamą teršalų kiekį yra skatinti pakeisti transporto rūšis, kelių transportą pakeičiant geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais. Ypač kelių transporto srityje perėjimas prie alternatyviųjų degalų ir alternatyviųjų galios pavarų yra tiesioginis būdas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kadangi šiems degalams reikia specialios infrastruktūros, siekiant skatinti jų naudojimą reikia teisės aktų.

Dabartinės direktyvos trūkumai

2014 m. priimta Direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Deja, tačiau iš jos buvo išbraukti Europos Komisijos pasiūlyme numatyti privalomi kiekvienai valstybei narei skirti tikslai. Nacionalinių sistemos planų, kurie buvo nustatyti šia direktyva, vertinimas parodė, kad labai skiriasi valstybių narių užmojai ir pastangos, taip pat šie nacionaliniai sistemos planai. Tokie, kokie jie yra, jie yra netinkama priemonė siekiant skatinti spartesnį pakankamos ir visapusiškos alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą.

Todėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas atsilieka nuo pradinių planų: iš maždaug 2025 m. numatytų 800 000 įkrovimo punktų tik šiek tiek daugiau nei 100 000 punktų yra įrengti. SGD atveju dar reikia įrengti daugiau kaip du trečdalius užpildymo punktų. Vandenilio atveju (o tai nėra privaloma pagal minėtą direktyvą) padėtis dar blogesnė.

Todėl reikėtų kuo greičiau peržiūrėti šią direktyvą. Reikėtų įtraukti konkrečius ir privalomus tikslus valstybėms narėms, kurie atspindėtų faktinį ir numatytą alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių diegimą rinkoje ir sudarytų tinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklą TEN-T tinkle, taip pat miestų teritorijose ir regioniniuose transporto mazguose.

Alternatyvieji degalai

Direktyvoje kaip alternatyvūs nurodyti trijų rūšių degalai: elektros energija, vandenilis ir dujos (SGD ir SkGD). Atsinaujinančioji elektros energija ir ekologiškas vandenilis yra tikra iškastinio kuro alternatyva, tačiau SGD ir SkGD yra daugiausia iškastinės kilmės ištekliai. Juos pakeisti galima biodujomis ar sintetinėmis dujomis. Vis dėlto, siekiant tikrai užtikrinti tvarumą, pirmąsias reikėtų gaminti vietoje, pageidautina iš atliekų, o antrosios, lyginant su tiesioginiu elektros energijos naudojimu transportui, pasižymi dideliu energijos praradimu, todėl turėtų būti gaminamos iš perteklinės energijos, kuri priešingu atveju būtų prarandama. Pagrindiniu tikslu turi išlikti siekis visiškai pereiti prie ne iškastinės kilmės alternatyviųjų degalų.

Atsižvelgiant į skirtingų rūšių transportą, skirtingus transporto tipus ir aplinką, dėl kurių degalams ir galios pavaroms taikomi jų specialieji reikalavimai, mišrus alternatyviųjų degalų naudojimas yra perspektyviausia išeitis vidutinės trukmės laikotarpiu. Energiją taip pat reikėtų naudoti veiksmingai ir kuo labiau stengiantis sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai susiję su transporto priemonės ir variklio veiksmingumu, tačiau taip pat su degalų gamyba ir energijos generacija.

Vadinamasis alternatyviųjų galios pavarų „iš bako į ratus“ veiksmingumas gali skirtis, tačiau jis paprastai didesnis už benzinu ar dyzelinu varomų vidaus degimo variklių veiksmingumą. Tikimasi, kad artimiausiu laiku smarkiai sumažės jų eksploatacinės išlaidos, o kai kurios alternatyviaisiais degalais varomos transporto priemonės jau yra priimtinesnės išlaidų atžvilgiu. Tačiau yra trys pagrindinės kliūtys masiniam jų naudojimui, lyginant su įprastinėmis vidaus degimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis. Pirma, vis dar aukštesnė įsigijimo kaina, tačiau ji gali mažėti dėl technologinės pažangos ir didesnės gamybos apimties. Antra, turimų transporto priemonių modelių skaičius vis dar per mažas. Trečia, įkrovimo (papildymo) alternatyviaisiais degalais tinklas ne toks tankus. Nors valstybės institucijos turėtų remti tinkamos alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą, tačiau pramonė taip pat turi prisidėti siūlydama patrauklesnes alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones.

Sektorių susiejimas

Dažniau naudojant elektros energija grindžiamus degalus transporto ir energijos sektoriai taps glaudesni. Vis dėlto, taip pat yra svarbu įgyvendinti tikslą sumažinti elektros energijos generacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro visiškai pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Kadangi atsinaujinantieji energijos ištekliai pasiekiami ne visą laiką, reikia priderinti energijos pasiūlą prie paklausos naudojant kaupimo mechanizmus.

Perteklinę energiją galima naudoti elektros (energijos) panaudojimo dujoms gaminti įrenginiuose siekiant pagaminti ekologišką vandenilį, kurį savo ruožtu galima tiesiogiai naudoti kaip degalus FCEV ar perduoti dujų tinklams. Ši technologija sparčiai plėtojama ir konkurencinga kaina įlies į rinką ekologišką vandenilį. Itin svarbu užtikrinti, kad šiam metodui būtų suteikta prieiga prie dujų tinklo be diskriminacijos.

Kita energijos tinklų subalansavimo galimybė yra išmanusis ir kontroliuojamas įkrovimas. Daugėjant baterinių elektrinių transporto priemonių bus, naudojant automobilių baterijas, sukurti dideli saugojimo pajėgumai. Siekiant išvengti paklausos pikų tam tikru dienos metu baterinių elektrinių transporto priemonių krovimą turėtų būti galima kontroliuoti ar atidėti per atstumą, taip išsklaidant energijos paklausą ir ištęsiant krovimą per ilgesnį laikotarpį. Nors šiuo metu technologija yra vienakryptė, vadinamosios išmaniosios krovimo sistemos suteiktų galimybę vykdyti dvikryptį krovimą, o tai leistų energijos tiekėjams įkrauti ir iškrauti baterijas tam tikru laiku ir aktyviau subalansuoti savo tinklus. Vis dėlto, būtina užtikrinti visiškai kainos skaidrumą vartotojams, taip pat laikytis aukštų duomenų ir vartotojų apsaugos standartų.

Elektros energijos atveju yra panašiai, nediskriminacinė prieiga prie tinklo yra itin svarbi. Tai apima ir vartotojų prieigą prie viešųjų krovimo punktų. Turėtų būti užtikrintas visiškas kainos skaidrumas, nenustatyta jokios prenumeravimo prievolės ir išlaikytas mokėjimo metodų sąveikumas. Be viešųjų krovimo punktų reikia kurti ir privačius punktus. Baterinių elektrinių transporto priemonių krovimas šiek tiek skiriasi nuo vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių papildymo, kai šiuo atveju reikia vienos vietos sparčiam papildymui. Greitas įkrovimas yra itin svarbus elektromobiliu keliaujant ilgus atstumus ir siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, tačiau daugiausia transporto priemonė įkraunama tuomet, kai ji pastatoma stovėjimui, pvz., per naktį ar darbo metu, ir krovimo elgesys keisis bėgant laikui ir vartotojams įgyjant patirties.

Kad būtų užtikrinta galimybė naudotis privačiais įkrovimo punktais, reikia tobulinti tinklus ir jungtis, kad būtų galima prijungti įkrovimo taškus ir, kita vertus, valdžios institucijų leidimo suteikimo procedūros turi būti lengvesnės ir spartesnės.

Mokesčiai ir reguliavimo aplinka

Mokesčiai daro didžiausią poveikį alternatyviųjų degalų kainos konkurencingumui. Gaminant ekologišką vandenilį naudojamai atsinaujinančiajai energijai taikomi mokesčiai gali sudaryti kliūčių užtikrinti rinkos kainą. Tas pats pasakytina apie laivų krovimą elektra iš kranto, kai tuo tarpu energijos generavimui panaudojant purvinus degimo variklius laive taikoma mokesčių lengvata, o krovimui elektra iš kranto dėl itin specifiško paklausos pobūdžio taikomi mokesčiai ir patiriamos didesnės teikimo išlaidos.

Šiuo pranešimu siekiama aptarti specifines infrastruktūros spragas, sudarant platesnį vaizdą ir aptariant skirtingus aspektus ir pateikiant perspektyvas transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (17.8.2018)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!

(2018/2023(INI))

Nuomonės referentė: Christel Schaldemose

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Alternatyviųjų degalų infrastruktūros veiksmų planą; primena, kad transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių Europos anglies dioksido taršos šaltinių ir vienintelis sektorius, kuriame išmetama vis daugiau teršalų; pabrėžia, kad tolesnis koordinavimas vietos, regionų ir ES lygmeniu visose politikos srityse, susijusiose su alternatyviųjų degalų infrastruktūra, yra reikalingas tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis Europos konkurencingumas – žinios, technologijos ir rinkos dalis; pabrėžia, kad iškeltas tikslas įdiegti tinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklą, atsižvelgiant į siekį iki 2050 m. visiškai panaikinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; todėl ragina Komisiją pasiūlyti ateinančių penkerių metų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstyti bendri politikos principai ir bendri tikslai visoms valstybėms narėms;

2.  primygtinai ragina valstybes nares toliau plėtoti ir įgyvendinti plataus užmojo ir darnias nacionalines politikos sistemas ir taip užtikrinti, kad būtų sparčiai įdiegta pakankama alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir spartaus bei itin spartaus krovimo punktai TEN-T pagrindiniame ir visuotiniame tinkle ir kad tam būtų teikiamas tolesnis finansavimas; pabrėžia, kad krovimo ir degalų papildymo infrastruktūros buvimas ir prieinamumas tiek viešosiose, tiek privačiose erdvėse yra nepaprastai svarbūs siekiant, kad alternatyviųjų degalų automobiliai būtų vartotojams priimtinesni; mano, kad prioritetas turėtų būti teikiamas tiems sprendimams, kurie teikia daugiausia galimybių sumažinti taršą per visą transporto priemonės gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į neutralumo technologijų atžvilgiu principą;

3.  ragina valstybes nares, rengiant nacionalines politikos sistemas, deramai atsižvelgti į įtvirtintus TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklų principus ir bendrą transporto politiką;

4.  primygtinai ragina tas valstybes nares, kurių nacionalinės strateginės sistemos daugiausia pagrįstos gamtinėmis dujomis, persvarstyti šį pasirinkimą, nes jis neatitinka Europoje besiformuojančio į elektromobilumą orientuoto scenarijaus ir ilguoju laikotarpiu nepadės sparčiau mažinti transporto sektoriaus išmetamo teršalų kiekio; ragina tas valstybes nares perorientuoti savo nacionalines strategines sistemas į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, sintetinį metaną, gaunamą panaudojant elektrą, biodujas ir biometaną;

5.  pabrėžia, kad svarbus darnus miestų planavimas, perėjimas nuo privataus transporto naudojimo prie bendro ir viešojo naudojimo, taip pat investicijos į alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą viešojo transporto paslaugų sektoriuje, ypač į elektrinių autobusų, kurie sudarė tik 10 % visų 2017 m. Europoje įsigytų naujų autobusų, skaičiaus didinimą;

6.  ragina teikti pirmenybę spartaus ir itin spartaus krovimo sprendimams aplinkkeliuose, stovėjimo aikštelėse ir pagrindinėse gatvėse tankiai apgyvendintose miesto vietovėse; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų stiprinti vietos valdžios institucijų, elektros energijos tiekimo įmonių ir privačių investuotojų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą;

7.  pritaria tam, kad būtų įrengiami elektrifikuoti keliai, kuriais važiuojant galima įkrauti elektrines transporto priemones; ragina, kad jų plėtra būtų platesnė ir apimtų bent jau TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo kelius; mano, kad elektrifikuoti keliai galėtų būti sprendimo būdas, suteikiantis galimybių sumažinti akumuliatorių dydį, taigi ir naujų transporto priemonių kainą;

8.  susirūpinęs pažymi, kad valstybių narių užmojų lygis ir nacionalinių politikos sistemų įgyvendinimo mastas labai skiriasi ir kad bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros, įskaitant elektros krovimo infrastruktūrą, plėtra atsilieka; apgailestauja dėl to, kad tik aštuonios valstybės narės visiškai atitinka nacionalinės politikos sistemos reikalavimus, nustatytus 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(1), ir kad dvi valstybės narės nepateikė savo nacionalinės politikos sistemos iki tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytų terminų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad nacionalinės politikos sistemos yra labai svarbios siekiant pritraukti privačius partnerius, kad jie finansuotų krovimo infrastruktūros projektus; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti privalomus nacionalinius tikslus ir reguliariai teikti nacionalines ataskaitas siekiant užtikrinti, kad iki 2025 m. TEN-T tinkle būtų sukurta pagrindinė alternatyviųjų degalų infrastruktūra; pabrėžia, kad nacionalinės politikos sistemos yra labai svarbios siekiant pritraukti privačius partnerius, kad jie finansuotų krovimo infrastruktūros projektus;

9.  pabrėžia, kad valstybėms narėms turėtų būti nustatyti konkretūs, privalomi ir kontroliuojami tikslai, taikomi jų alternatyviųjų degalų tiekimo tinklui, kurie atitiktų esamą ir planuojamą tokiais degalais varomų transporto priemonių skverbtį į rinką;

10.  apgailestauja, kad iškastinis kuras, pvz., gamtinės dujos ir suskystintos naftos dujos, vis dar laikomos alternatyviaisiais degalais pagal Direktyvą 2014/94/ES ir tai kenkia Sąjungos tikslui iki šio amžiaus vidurio panaikinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

11.  ragina Komisiją atlikti išsamią įvairių nacionalinių politikos sistemų analizę ir įtraukti sėkmingas nacionalines ir regionines priemones į savo rekomendacijas kitoms valstybėms narėms;

12.  ragina Komisiją pateikti darnumo kriterijus, susijusius su vandeniliu ir sintetiniais degalais, remiantis per visą gyvavimo ciklą išmetamu teršalų kiekiu ir atsižvelgiant į pradinėje grandyje išmetamus elektros gamybos, reikalingos visiems gamybiniams procesams, teršalus ir jų poveikį suvartojamam vandens kiekiui ir žemėnaudai;

13.  ragina valstybes nares padidinti elektrinių transporto priemonių krovimo punktų, kuriais visuomenė galėtų naudotis, skaičių miestuose ir priemiesčiuose;

14.  mano, kad elektrinių transporto priemonių krovimo infrastruktūros plėtrai turėtų būti skiriamas prioritetas teritorijose, kuriose prasta oro kokybė, o informacija apie priemones, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis siekiant paskatinti elektromobilumą, turėtų būti pateikiama oro kokybės planuose;

15.  ragina nuolat investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant toliau derinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius ir tausaus transporto rūšis, kad iki amžiaus vidurio būtų pasiektas nulinio išmetamų teršalų kiekio transporto sektoriuje tikslas;

16.  pažymi, kad elektra varomų transporto priemonių savininkai savo transporto priemones dažniausiai krauna namuose arba darbe; pabrėžia, kad reikia visuotinės ir sąveikios, privačios ir bendrosios viešosios krovimo infrastruktūros elektriniams automobiliams ir dviračiams namuose ir darbo vietoje, taip pat reikia nustatyti prievolę įdiegti tokią krovimo infrastruktūrą tolimojo susisiekimo kelių degalinėse; atkreipia dėmesį į viešųjų ir privačiųjų investicijų būtinybę siekiant užtikrinti optimalią aprėptį; pabrėžia, kad reikia įdiegti pakankamą krovimo infrastruktūrą tiek naujuose, tiek esamuose pastatuose; pažymi, kad geresnė informacijos sklaida ir didesnis privačiojo sektoriaus dalyvavimas yra labai svarbūs siekiant siūlomų rodiklių;

17.  su susirūpinimu pažymi, kad 2017 m. Europoje buvo galima įsigyti tik 19 modelių akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių ir 25 modelių į lizdą jungiamų hibridinių elektrinių automobilių, palyginti su daugiau kaip 417 modelių transporto priemonių su benzininiais ir dyzeliniais vidaus degimo varikliais, kurias Europos vartotojai gali įsigyti(2);

18.  pabrėžia, kad neturint tinkamo tiekimo tinklo alternatyviųjų degalų naudojimo padidinti neįmanoma; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti netikrumą dėl infrastruktūros masto, reikia nustatyti tiekimo prievoles;

19.  ragina Komisiją parengti reglamentą dėl tarptinklinių paslaugų, susijusių su visuomenei prieinama alternatyviųjų degalų infrastruktūra, bent TEN-T tinkle;

20.  pažymi, kad nacionaliniai planai, Komisijai pateikti įgyvendinant Direktyvą 2014/94/ES, rodo, kad dabartinis Sąjungoje prieinamų krovimo punktų skaičius yra pakankamas atsižvelgiant į elektromobilių skaičių keliuose, remiantis Komisijos rekomendacija, pagal kurią dešimčiai elektrinių automobilių turėtų tekti vienas krovimo punktas;

21.  taip pat pažymi, kad tikimasi, jog nacionaliniai viešosios krovimo infrastruktūros plėtros planai iki 2020 m. visoje ES bus įgyvendinti laiku atsižvelgiant į numatomą transporto priemonių skaičiaus didėjimą ir bus pakankamai spartaus krovimo punktų pagrindiniuose greitkeliuose – kas 40 km bus galima rasti bent vieną spartaus krovimo punktą;

22.  pabrėžia, kad nuo 2020 m. reikės daug papildomų investicijų, viršijant esamus planus, kad infrastruktūra atitiktų numatomą elektrinių automobilių skaičių keliuose, ir kad ES finansavimas bus svarbus, ypač mažiau išsivysčiusioms rinkoms;

23.  pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio pažangaus krovimo sprendimams; pažymi, kad to galima pasiekti užtikrinant, kad privačiosios ir bendrosios viešosios krovimo infrastruktūros reikalavimai viršytų minimaliąsias nuostatas, išdėstytas persvarstytoje 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2010/31/EU dėl pastatų energinio naudingumo(3); pabrėžia, kad nepakankama krovimo infrastruktūra yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių užtikrinti tausų transportą ES;

24.  pabrėžia, kad ne visi elektrinių transporto priemonių naudotojai gali krauti jas namuose, todėl reikia ieškoti gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams tinkamų integruotų sprendimų ir krovimo infrastruktūrą derinti su esama infrastruktūra (pvz., apšvietimo stulpais);

25.  pažymi, kad elektrinių transporto priemonių rinkos augimas padidins tiekiamos elektros energijos paklausą, tačiau, pasak Europos aplinkos agentūros, 80 % elektrifikuotas transporto priemonių parkas 2050 m. energijos paklausą ES vidutiniškai padidintų tik 10 %;

26.  mano, kad miesto vietovėse krovimo infrastruktūra turėtų būti prieinama visų tipų transporto priemonėms, įskaitant bendrai naudojamas transporto priemones, elektra varomus furgonus, elektrinius dviračius ir dvirates motorines transporto priemones;

27.  pabrėžia nuo kranto tiekiamos elektros energijos privalumus, pvz., sumažėtų išmetamas anglies dioksido kiekis, triukšmo tarša, pagerėtų oro kokybė ir būtų teikiama kitokia nauda aplinkai; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti politika grindžiamas paskatas plėtoti elektros tiekimą nuo kranto tiek vidaus vandenų, tiek jūrų uostuose tam, kad būtų sumažintas transporto, varomo iškastiniu kuru, išmetamas teršalų kiekis; todėl ragina valstybes nares parengti integruotus planus, siekiant sparčiai įdiegti vien tik elektra varomus keltus; pažymi, kad reikės papildomų nacionalinių teisės aktų siekiant užtikrinti, kad prisišvartavę laivai būtų įpareigoti naudoti bet kokią turimą švarią sausumoje pagamintą energiją; be to, ragina teikti daugiau finansinės paramos elektros tiekimo nuo kranto tiek vidaus vandenų, tiek jūrų uostuose plėtrai, nes didelės sąnaudos labai sumažina ekonomines tokios plėtros galimybes; pabrėžia Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) teikiamas galimybes remti tolesnę plėtrą šioje srityje;

28.  apgailestauja dėl pernelyg lėtos pažangos, susijusios su alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimu ir alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių prieinamumu, ir ragina gamintojus dėti daugiau pastangų šioje srityje;

29.  ragina valstybes nares peržiūrėti savo energijos apmokestinimo sistemas, kad būtų palengvintas ir paskatintas alternatyviųjų degalų naudojimas, ir panaikinti apsunkinantį alternatyviesiems degalams gaminti naudojamos elektros energijos apmokestinimą, pvz., taikyti neapmokestintos elektros energijos naudojimo dujoms gaminti sistemas, kurios būtų naudojamos nereguliariai gaminamai atsinaujinančiųjų išteklių energijai kaupti;

30.  ragina teikti švarią elektros energiją oro uostuose (ir ją panaudoti nejudančiuose lėktuvuose ir mobiliajai oro uostų įrangai), siekiant sumažinti suvartojamą žibalo kiekį, pagerinti oro kokybę, sumažinti poveikį klimato kaitai ir triukšmą;

31.  pažymi, kad vienas kruizinis laivas, kurio pagalbinė apkrova yra 4,6 MW, gali sudeginti daugiau kaip 700 litrų degalų per valandą, t. y. viršyti 688 sunkvežimių degalų sąnaudas;

32.  ragina Europos automobilių gamintojus didinti investicijas į itin mažos taršos transporto priemonių gamybą, nes tai vienas iš būdų paspartinti jų įsitvirtinimą ES rinkoje; ragina Komisiją, valstybes nares ir automobilių pramonę toliau plėtoti alternatyviaisiais degalais varomų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių pasiūlą, pvz., padėti siekti tikslų iki 2025 arba 2030 m. gerokai sumažinti vidutinį naujų lengvųjų automobilių, naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių ir naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį;

33.  ragina teisėkūros institucijas nustatyti tvarkaraštį, tinkamą paskatų sistemą ir viso ES transporto priemonių parko procentinės dalies, kurią turi sudaryti mažataršės ir netaršios transporto priemonės, dydį, siekiant iki 2050 m. užtikrinti visišką transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimą; mano, kad tai yra būtina, siekiant užtikrinti investicijų į alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių rinką tikrumą ir paspartinti pakankamos tam reikalingos infrastruktūros diegimą; pripažįsta, kad su perėjimu prie tausaus transporto susiję iššūkiai kyla visoje tiekimo grandinėje;

34.  ragina valstybes nares sparčiau diegti viešojo transporto krovimo infrastruktūrą, taip pat skatinti alternatyviaisiais degalais varomų autobusų ir kitų elektrinių viešojo transporto priemonių paklausą, pirmenybę teikiant per visą transporto priemonės gyvavimo ciklą mažiausiai teršalų į aplinką išmetančioms sistemoms;

35.  ragina vietos ir regionines valdžios institucijas, pasirašiusias Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos, siekti įtraukti konkrečias priemones į savo tvariosios energetikos veiksmų planus, visų pirma siekti įrengti arba sukurti elektrinių transporto priemonių krovimo infrastruktūrą;

36.  ragina vietos ir regionines valdžios institucijas geriau pasinaudoti esamomis tausaus judumo mieste bendro finansavimo galimybėmis iš Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), kad būtų sukurta netaršių ir mažataršių transporto priemonių krovimo arba papildymo degalais infrastruktūra.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.7.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

2

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Guillaume Balas, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Alojz Peterle, Christel Schaldemose, Keith Taylor

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marc Joulaud, Stanisław Ożóg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

47

+

ALDE

Catherine Bearder, Jan Huitema, Frédérique Ries

EFDD

Piernicola Pedicini

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp, Merja Kyllönen

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Karl Heinz Florenz, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Marc Joulaud, Giovanni La Via, Peter Liese, Miroslav Mikolášik, Alojz Peterle, Annie Schreijer Pierik, Renate Sommer, Adina Ioana Vălean

S&D

Guillaume Balas, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Davor Škrlec, Keith Taylor

2

-

EFDD

Julie Reid

ENF

Sylvie Goddyn

8

0

ALDE

Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Urszula Krupa, Stanisław Ożóg, Bolesław G. Piecha, John Procter

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(2)

Netaršių transporto priemonių prieinamumas ir įperkamumas. Tarpinė ataskaita, „Element Energy“, 2017 m. spalis

(3)

OL L 153, 2010 6 18, p. 13.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (10.7.2018)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!

(2018/2023(INI))

Nuomonės referentas: Zdzisław Krasnodębski

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi valstybės narės priėmė savo nacionalines politikos sistemas ir Komisija jas įvertino neseniai paskelbtame komunikate (COM(2017)0652) – jame pastebėta, kad elektrinių automobilių krovimo infrastruktūros tikslai ir įgyvendinimas valstybėse narėse skiriasi: tik aštuonios iš 25 valstybių narių visiškai atitinka Direktyvoje 2014/94/ES(1) nustatytus nacionalinių politikos sistemų reikalavimus, o dvi valstybės narės nepateikė savo nacionalinių politikos sistemų iki 2016 m. lapkričio 16 d., kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2014/94/ES 3 straipsnį;

B.  kadangi transporto sektorius yra pagrindinis Sąjungos išmetamo anglies dioksido šaltinis ir vienintelis sektorius, kuriame išmetama vis daugiau teršalų; kadangi reikia toliau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, kad būtų užtikrinta, kad bus įdiegtas tinkamas alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklas, atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. panaikinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

C.  kadangi transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ES turėtų būti grindžiamas neutralumo technologijų atžvilgiu principu, taip užtikrinant vienodas sąlygas įvairioms mažataršėms netaršaus judumo technologijoms ir skatinant konkurencinę aplinką bei tolesnes inovacijas šioje srityje;

1.  pabrėžia, kad Sąjunga gali tapti netaršaus transporto lydere ir pirmauti šioje pasaulinėje pertvarkoje; pažymi, kad perėjimas prie švarios energijos suteikia daug naujų augimo galimybių pramonei ir didina Europos energetinį saugumą; pabrėžia, kad šiuo metu daugiau kaip 65 proc. akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių ir į lizdą jungiamų hibridinių elektrinių automobilių gaminami ne Sąjungoje ir kad dėl naujoviško judumo pasikeis įgūdžių reikalavimai, todėl nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų nepraleista proga paskatinti mūsų pramonę ir sukurti naujų kokybiškų darbo vietų Sąjungoje; mano, kad labai svarbu sustiprinti mūsų akumuliatorių pramonę sukuriant darnios akumuliatorių elementų gamybos sektorių Sąjungoje ir užtikrinant visiškai savarankišką ES vertės grandinę, sykiu išnaudojant akumuliatorių ir žaliavų perdirbimo galimybes pagal žiedinės ekonomikos principą;

2.  palankiai vertina minėtą Komisijos komunikatą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės politikos sistemos nepadės iki 2025 m. įdiegti pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros, reikalingos numatytam alternatyviaisiais degalais grindžiamo judumo mastui; todėl ragina Komisiją reikalauti iš valstybių narių į savo nacionalines politikos sistemas įtraukti privalomus minimalius tikslus, sykiu atsižvelgiant į suplanuotą ir jau esamą alternatyviųjų degalų transporto priemonių naudojimo mastą ir jų technologinę pažangą, taip pat į tikslą sukurti visą Europą apimančią alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;

3.  su susirūpinimu pažymi, kad valstybių narių užmojai labai skiriasi; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų sparčiai įdiegta pakankama alternatyviųjų degalų infrastruktūra; ragina valstybes nares šiuo tikslu parengti ir pakoreguoti savo nacionalines politikos sistemas, atsižvelgiant į suplanuotą ir jau esamą alternatyviųjų degalų transporto priemonių naudojimo mastą ir jų technologinę pažangą; ragina valstybes nares dėti daugiau įgyvendinimo pastangų ir nustatyti pakankamų užmojų tikslus;

4.  ragina valstybes nares, visapusiškai pasinaudojant ES lėšomis, paspartinti su elektrinėmis transporto priemonėmis susijusio judumo tyrimų rezultatų panaudojimą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skirti papildomą 800 mln. EUR finansavimą iš ES priemonių; tačiau pabrėžia, kad siekiant sutelkti tinkamas viešąsias ir privačiąsias investicijas reikia papildomų paramos priemonių Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu;

5.  pažymi, kad elektrifikavimas yra būtinas žingsnis mažinant Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekiant kovos su klimato kaita tikslų; pabrėžia, kad siekiant ES kovos su klimato kaita tikslų svarbu daug dėmesio skirti veiksmingiausių turimų priemonių derinimui, nes yra keletas mažataršių galimybių, pvz., elektros energija, pažangieji biodegalai, vandenilis ir suskystintos gamtinės dujos; todėl ragina užtikrinant, kad būtų išmetama mažiau CO2, laikytis neutralumo technologijų atžvilgiu principo;

6.  ragina perdavimo sistemų operatorius ir paskirstymo sistemų operatorius užtikrinti vietos tinklų tiekimo stabilumą, sykiu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti geresnius tarpvalstybinius srautus, ir sumažinti būsimus suvartojamo energijos kiekio sukeliamus maksimalios apkrovos pikus; pabrėžia, kad per elektros energijos rinkos modelio reformą reikėtų nustatyti teisingą reguliavimo sistemą, siekiant užtikrinti tinklo tiekimo stabilumą, prieinamas kainas ir apsirūpinimo energija saugumą, ir sudaryti sąlygas gamybai savoms reikmėms, apkrovos atsakui ir aktyviems vartotojams; todėl pabrėžia, kad, norint prisidėti prie sėkmingos energijos srities pertvarkos, labai svarbu investuoti į pažangiąsias krovimo technologijas, įskaitant pažangiuosius tinklus;

7.  pabrėžia, kad, siekiant išvengti monopolijos padėties, svarbu užtikrinti sąžiningą prieigą prie krovimo punktų diegimo, eksploatavimo ir aprūpinimo visiems atitinkamiems subjektams, įskaitant vietos valdžios institucijas, savivaldybės įmones ir subjektus iš kitų valstybių narių; ragina Komisiją skatinti visiems atitinkamiems subjektams atvirą prieigą prie rinkos ir skatinti iniciatyvas, skirtas krovimo punktams diegti, siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų laisvai rinktis energijos tiekėją ir energijos šaltinius; pabrėžia, kad infrastruktūros sprendimai turėtų būti grindžiami rinka; primygtinai nurodo, kad įvairių degalų paskirstymo tinklai ir viešai prieinami krovimo punktai, reikalingi elektriniams automobiliams, turi būti statomi daugiausia rinkos sąlygomis, jeigu rinkos dalyviai gali suteikti paslaugas priimtinomis kainomis ir laiku;

8.  pabrėžia, kad reikalinga visuotinė privati ir bendra viešoji krovimo infrastruktūra, kad būtų galima krauti elektrinius automobilius ir dviračius namuose ir darbo vietoje, nepamirštant to, jog reikia tiek viešųjų, tiek privačiųjų investicijų, kad būtų laikomasi minimalių nuostatų, nurodytų persvarstytoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje(2);

9.  pabrėžia, kad toliau plėtojamos su elektra susijusio judumo technologijos, tokios kaip pažangieji tinklai, e. mokėjimas ar sąsajos su kitomis susijusiomis paslaugomis, suteiks skaitmeninių galimybių, tačiau dėl pažangaus krovimo ir duomenų mainų kils naujų iššūkių, tokių kaip duomenų apsauga, sistemų sąveikumas, perspektyvios sistemos ar laisvas duomenų judėjimas;

10.  primena, kad svarbu išlaikyti darnią rinką skatinant serverių ir duomenų formatų sąveikumą ir standartizuotus transporto priemonių parko protokolus; palankiai vertina naujus bendrus Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) laimėjimus, kuriais iš dalies įveikta standartizacijos problema.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.7.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Adam Gierek, Theresa Griffin, Rebecca Harms, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Christelle Lechevalier, Janusz Lewandowski, Edouard Martin, Tilly Metz, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Boni, Benedek Jávor, Olle Ludvigsson, Marisa Matias, Rupert Matthews, Gesine Meissner, Dominique Riquet

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Romeo Franz, Ulrike Rodust

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

53

+

ALDE

Fredrick Federley, Gesine Meissner, Morten Helveg Petersen, Dominique Riquet, Lieve Wierinck

ECR

Edward Czesak, Zdzisław Krasnodębski, Rupert Matthews, Evžen Tošenovský

EFDD

Dario Tamburrano

ENF

Angelo Ciocca, Barbara Kappel, Christelle Lechevalier

EPP

Bendt Bendtsen, Michał Boni, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Christian Ehler, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Janusz Lewandowski, Nadine Morano, Angelika Niebler, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Hermann Winkler, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

S&D

Zigmantas Balčytis, José Blanco López, Jakop Dalunde, Romeo Franz, Adam Gierek, Theresa Griffin, Rebecca Harms, Benedek Jávor, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Tilly Metz, Csaba Molnár, Dan Nica, Miroslav Poche, Ulrike Rodust, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

3

-

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Marisa Matias, Neoklis Sylikiotis

1

0

GUE/NGL

Jaromír Kohlíček

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(2)

OL L 153, 2010 6 18, p. 13.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (5.6.2018)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!

(2018/2023(INI))

Nuomonės referentas: Matthijs van Miltenburg

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina veiksmų planą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo; primena transporto poveikį klimato kaitai ir pažymi, kad, norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, transporto sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2050 m. turi būti lygus beveik nuliui; todėl pabrėžia, kad alternatyviais degalais varomų transporto priemonių tvarumas labai priklauso nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir kad būtina daug dėmesio skirti tam, kad visoms valstybėms narėms būtų nustatyti vienodi alternatyviųjų degalų kokybės ir atitikties vertinimo sistemų reikalavimai; pabrėžia, kad Sąjungai siekiant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų turi vykti glaudesnis visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, ypač automobilių pramonės ir Komisijos, bendradarbiavimas;

2.  taip pat pabrėžia, kad mažo anglies dioksido kiekio inovacijos padeda didinti ES konkurencingumą pasaulyje ir energetinį saugumą; ragina ES tapti pasauline priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo lydere; be to, primygtinai ragina valstybes nares, ypač labiausiai atsiliekančias, ir pramonę pademonstruoti didesnius užmojus ir greičiau įgyvendinti veiksmų planą, be kita ko, sukuriant veiksmingas, išsamias ir nuoseklias nacionalinės politikos strategijas, kurios būtų laiku įgyvendinamos, siekiant užtikrinti būtiną stabilumą investicijoms tiek iš viešųjų, tiek iš privačiųjų šaltinių;

3.  pabrėžia, kad alternatyviųjų degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūros ˜– tiek valstybinės, tiek privačiosios – prieinamumas ES ir tai, kaip vartotojai priima naujas judumo sistemas, yra labai susiję; pabrėžia, kad reikalingas labiau suderintas ES požiūris, be kita ko, į bendruosius techninius standartus, siekiant užtikrinti mokėjimo paslaugų ir įkrovimo stotelių sąveikumą ir sudarant sąlygas alternatyviųjų degalų naudotojams keliaujant ES išnaudoti visas turimos infrastruktūros galimybes; pabrėžia, kad reikia skaidrios vartotojams teikiamos informacijos ir tarpvalstybinio tęstinumo; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina užtikrinti glaudesnį viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą; ragina Komisiją sustiprinti vartotojų aspektą ir parengti suderintą vartotojų informavimo apie alternatyviųjų degalų naudojimą, įkrovimo stoteles valstybėse narėse ir mokėjimo metodus strategiją;

4.  pabrėžia, kad svarbu vartotojams laiku teikti lengvai suprantamą, tikslią, lengvai gaunamą ir skaidrią informaciją; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į suplanuoto alternatyviųjų ir tradicinių degalų kainų palyginimo svarbą; prašo, kad ši informacija būtų renkama ir apdorojama atvirųjų duomenų platformoje;

5.  palankiai vertina koordinavimą ES lygiu; ragina Komisiją 2018 m. laikotarpiu įvertinti, ar mokėjimo paslaugų sąveikumas geriausiai galėtų būti padidintas imantis teisėkūros, ar ne teisėkūros veiksmų, tuo pačiu metu nevaržant rinkos inovacijų;

6.  ragina Komisiją pasinaudoti Europos transporto, energetikos ir skaitmeninimo politikos sinergijos teikiamais privalumais, pvz., pažangaus krovimo ir išmaniųjų transporto sistemų srityje, kartu užtikrinant atitiktį duomenų apsaugos standartams; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, pavyzdžiui, Darnaus transporto forume, kad būtų užtikrintas tarpvalstybinis tęstinumas;

7.  remia technologijų požiūriu neutralų požiūrį plėtojant rinka grindžiamą alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir užtikrinamas didesnis ir geresnis pasirinkimas vartotojams; mano, kad skaitmeniniu būdu sujungtos alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra turėtų būti vertinama atsižvelgiant į faktinį alternatyviaisiais degalais varomų automobilių skaičių; todėl pabrėžia poreikį į rinką tiekti daugiau alternatyviais degalais varomų transporto priemonių ir taip vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu didinti jų prestižą, nes tai paskatintų viešąsias ir privačiąsias investicijas šioje srityje;

8.  primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir privatųjį sektorių padidinti finansinę paramą alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui; ypač pabrėžia, kad būtina didinti alternatyviųjų degalų infrastruktūrai skiriamą ES finansavimą pagal kitą DFP; prašo atsižvelgti į geografinius alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir paramos jai skirtumus, taip pat į dideles perėjimo prie kitų degalų sąnaudas kaimo vietovėse, kaip į didelę kliūtį, nes tai gali trukdyti diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą; ragina valstybes nares pripažinti teigiamą dotacijų sistemų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir fiskalinių paskatų poveikį tam, kaip rinka įsisavina alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.6.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Pascal Arimont, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, Roberta Metsola, Marc Tarabella, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Asim Ademov, Clara Eugenia Aguilera García, Klaus Buchner, Peter Liese, Emilian Pavel, Annie Schreijer-Pierik, Tomáš Zdechovský

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28

+

ALDE

Jasenko Selimovic

ECR

Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

PPE

Asim Ademov, Pascal Arimont, Cristian-Silviu Buşoi, Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Philippe Juvin, Peter Liese, Roberta Metsola, Jiří Pospíšil, Annie Schreijer-Pierik, Sabine Verheyen, Tomáš Zdechovský

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Liisa Jaakonsaari, Emilian Pavel, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Pascal Durand

1

-

EFDD

John Stuart Agnew

2

0

ENF

Mylène Troszczynski

GUE/NGL

Dennis de Jong

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

24.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Georges Bach, Deirdre Clune, Michael Cramer, Isabella De Monte, Andor Deli, Ismail Ertug, Dieter-Lebrecht Koch, Innocenzo Leontini, Peter Lundgren, Gesine Meissner, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Keith Taylor, Pavel Telička, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Wim van de Camp

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Francisco Assis, Jakop Dalunde, Mark Demesmaeker, Maria Grapini, Werner Kuhn, Ramona Nicole Mănescu, Evžen Tošenovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Miriam Dalli, Aleksander Gabelic, John Howarth, Martina Werner


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

29

+

ALDE

PPE

 

S&D

 

VERTS/ALE

 

Izaskun Bilbao Barandica, Gesine Meissner, Dominique Riquet, Pavel Telička

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Werner Kuhn, Innocenzo Leontini, Ramona Nicole Mănescu, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Wim van de Camp

Francisco Assis, Miriam Dalli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Aleksander Gabelic, Maria Grapini, John Howarth, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, David-Maria Sassoli, Martina Werner, Janusz Zemke

 

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

 

0

-

 

 

6

0

ECR

 

Mark Demesmaeker, Peter Lundgren, Tomasz Piotr Poręba, Evžen Tošenovský, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. spalio 16 d.Teisinis pranešimas