Procedūra : 2018/2046(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0313/2018

Pateikti tekstai :

A8-0313/2018

Debatai :

PV 22/10/2018 - 14
CRE 22/10/2018 - 14

Balsavimas :

PV 24/10/2018 - 11.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0404

PRANEŠIMAS     
PDF 1309kWORD 176k
11.10.2018
PE 626.971v02-00 A8-0313/2018(1 dalis)

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(11737/2018 – C8-0410/2018 – 2018/2046(BUD))

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Biudžeto komitetas

Pranešėjai: Daniele Viotti (III skirsnis. Komisija)

Paul Rübig (kiti skirsniai)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11737/2018 – C8-0410/2018 – 2018/2046(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. birželio 21 d. (COM(2018)0600),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11737/2018 – C8-0410/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0313/2018),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2019 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, patvirtintus didžiosios daugumos narių ir nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2018 m. kovo 15 d. rezoliucijoje dėl bendrųjų gairių ir 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu; primena, kad pagrindiniai šių prioritetų elementai yra: tvarus augimas, inovacijos, konkurencingumas, saugumas, pagrindinių pabėgėlių ir migracijos srautų priežasčių šalinimas, pabėgėlių ir migracijos srautų valdymas, kova su klimato kaita ir perėjimas prie tvariosios energijos, taip pat ypatingas dėmesys jaunimui;

2.  pabrėžia, kad prieš Jungtinei Karalystei išstojant iš ES, Sąjungai reikės būtinų finansinių išteklių, kad galėtų reaguoti į piliečių lūkesčius, siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai veiksmingai reaguoti į gausius minėtus prioritetus ir iššūkius, kuriuos ji patiria, ir pagerinti piliečių kasdienį gyvenimą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečiai tikisi, jog Sąjunga sutelks visus išteklius siekdama užtikrinti ekonomikos augimą ir skatinti darbo vietų kūrimą vienodai visuose savo regionuose; primena, kad norint atsižvelgti į šiuos lūkesčius reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninimą, švietimą, infrastruktūrą ir mažąsias bei vidutines įmones (MVĮ), taip pat skatinti užimtumą, ypač Europos jaunimo užimtumą; nepritaria tam, kad Taryba dar kartą siūlo mažinti lėšas, skiriamas kaip tik toms programoms, kurios sukurtos siekiant, kad Sąjungos ekonomika taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė; be to, pabrėžia, kad daugelio šių programų, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“, atveju susidomėjimas yra toks didelis, kad viršijamos finansavimo galimybės, o tai lemia blogą išteklių panaudojimą ir reiškia, kad daug puikių projektų negauna finansavimo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokios programos kaip „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) iš esmės rodo bendradarbiavimo visoje Sąjungoje privalumus ir padeda ugdyti priklausymo Europai jausmą; todėl nusprendžia daug daugiau lėšų skirti programai „Erasmus+“ ir stiprinti tas programas, kuriomis prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir programą COSME;

4.   dar kartą pakartoja, kad yra pasiryžęs įgyvendinti savo įsipareigojimus, prisiimtus per derybas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), t. y. kuo labiau sumažinti su ESIF susijusio lėšų, numatytų programai „Horizontas 2020“ ir EITP, mažinimo poveikį per metinę biudžeto procedūrą; todėl siūlo kompensuoti šį lėšų sumažinimą ir šioms dviem programoms vėl skirti iš pradžių numatytą metinę sumą, kad jas vykdant būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta priimant atitinkamus teisės aktus; 

5.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbo lygis tam tikrose valstybėse narėse yra mažesnis negu ankstesniais metais, tačiau tebėra nepriimtinai aukštas, ypač ekonomiškai atsiliekančiuose regionuose, ir kad ypač didelį susirūpinimą kelia nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėtis; pabrėžia, kad jaunimas patiria didžiausią skurdo ir socialinės bei ekonominės atskirties riziką; todėl priima sprendimą skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) daugiau lėšų, nei siūlo Komisija; pabrėžia, kad šis lėšų padidinimas jokiu būdu neturėtų būti laikomas Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) skirtų asignavimų telkimu laikotarpio pradžioje, kuriam pritarta atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimą; pabrėžia, kad JUI turėtų būti toliau tobulinama ir pasiekta didesnio jos veiksmingumo, kad padidėtų jos teikiama Europos pridėtinė vertė jaunimo užimtumo politikai valstybėse narėse, visų pirma užtikrinant, kad ji nepakeistų ankstesnių nacionalinių politikos priemonių finansavimo;

6.  primena, kad sanglaudos politika yra labai svarbi vystymuisi ir augimui Sąjungoje ir siekiant konvergencijos valstybėse narėse ir regionuose; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių Sąjungos politikos sričių;

7.   apgailestauja dėl to, kad pagal dabartines prognozes tik 19,3 % Sąjungos 2014–2020 m. biudžeto būtų skiriama su klimatu susijusioms priemonėms, taigi nebūtų pasiektas 20 % tikslinis rodiklis, t. y. tikslas, kuris nustatytas dar iki Paryžiaus klimato susitarimo; supranta, jog taip yra daugiausia dėl to, kad vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką ir kaimo plėtros programas; primygtinai ragina valstybes nares, kurios jas valdo, paspartinti jų įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant su klimatu susijusioms išlaidoms, kad būtų kompensuoti mažesni asignavimai, skirti pirmaisiais DFP metais; ragina Komisiją parengti veiksmų planą toms programoms, kurios turi daug galimybių padėti siekti su klimatu susijusių išlaidų tikslo; ragina vykdyti tvirtesnį, kasmetinį konsolidavimą, kad būtų galima pasiekti integravimo tikslą, nustatant konkrečias ir nuoseklias apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad atsparūs klimato kaitos poveikiui sprendimai dėl biudžeto atitiktų Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kartu teikiant išsamias ataskaitas siekiant pradėti įgyvendinti atitinkamas iniciatyvas, jei nepasiekiami tiksliniai rodikliai;

8.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais mobilizuota daug lėšų pagal 3 išlaidų kategoriją siekiant spręsti problemas, susijusias su migracija ir pabėgėliais, ir kad tokie veiksmai turėtų trukti tiek ir jiems skiriamos lėšos turi būti didinamos tiek, kiek reikia; ragina Komisiją aktyviai stebėti pagal 3 išlaidų kategoriją skiriamų asignavimų adekvatumą ir visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant laiku reaguoti į visus nenumatytus įvykius, kai gali būti reikalingas papildomas finansavimas migracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant salų regionams, patenkantiems į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio taikymo sritį; nusprendžia skirti daugiau lėšų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) siekiant visapusiškai patenkinti Sąjungos poreikius migracijos srityje, visų pirma remti valstybes nares gerinant prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimo sąlygas, integracijos priemones ir praktiką, taip pat stiprinant valstybių narių solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą bei teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas; dar kartą pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra nepakankama norint teikti tinkamą šių prioritetų Sąjungos viduje, taip pat kitų prioritetinių programų, pavyzdžiui, sveikatos, maisto saugos, saugumo, teisingumo, pilietybės ir kultūros srityse, finansavimą; mano, kad vietos valdžios institucijos, kurios nori remti Sąjungos programą dėl perkėlimo į Europos Sąjungą, turėtų būti toliau remiamos pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) tiesioginio valdymo kryptį;

9.  primygtinai pabrėžia, kad dėl to, jog pastaruoju metų visoje Sąjungoje buvo su saugumu susijusių nerimą keliančių situacijų, numatant finansavimą pagal 3 išlaidų kategoriją taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į priemones, kurios padės padidinti Sąjungos piliečių saugumą; todėl priima sprendimą stiprinti teisingumo ir vidaus reikalų sričių agentūras, kaip antai Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ir naujoji Europos prokuratūra, kurios dėl padidėjusio darbo krūvio ir papildomų užduočių pastaraisiais metais patiria darbuotojų ir lėšų trūkumą;

10.  pakartoja, kad esminė migracijos ir pabėgėlių iššūkio, taip pat Sąjungos piliečių saugumo problemų sprendimo dalis yra pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir pakankamų finansinių išteklių skyrimas vidaus ir išorės priemonėms, kuriomis siekiama spręsti tokias problemas, kaip skurdas, nepakankamos užimtumo, švietimo ir ekonominės galimybės, nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita Europos kaimynystėje ir Afrikoje; mano, kad Sąjunga turėtų optimaliai panaudoti pagal 4 išlaidų kategoriją numatomus finansinius išteklius, kurie, kaip pasirodė, yra nepakankami, kad būtų galima tinkamai reaguoti į visus išorės iššūkius;

11.  pripažįsta problemas, kurias patiria kai kurios valstybės narės dėl didelių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautų; apgailestauja, kad visi bandymai nustatyti sąžiningą ir humanišką migrantams skirtą sistemą Sąjungos lygmeniu kol kas buvo nesėkmingi;

12.  apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nebuvo tinkamai įtrauktas į diskusijas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimo; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos neturi būti finansuojamos darant žalą esamiems Sąjungos išorės projektams; primindamas, kad remia Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės galiojimo pratęsimą, tvirtina, jog, atsižvelgiant į ribotas galimybes pagal 4 išlaidų kategoriją reaguoti į išorės problemas, įskaitant migraciją, Sąjungos biudžetas tokia pačia dalimi kaip ir pirmuoju atveju, t. y. 1 mlrd. EUR, turėtų prisidėti prie antrosios išmokos dalies finansavimo, o valstybės narės jos finansavimui turėtų skirti 2 mlrd. EUR;

13.  vėl įrašo visas sumas, kuriomis Taryba visose išlaidų kategorijose sumažino į 2019 m. biudžeto projektą įrašytų lėšų kiekį, išskyrus ribotas išimtis 4 išlaidų kategorijoje ir 1b išlaidų pakategorėje; nesutinka pritarti lėšų mažinimui programoms, teikiančioms didžiausią Europos pridėtinę vertę, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“ ir EITP (šias dvi programas jau paveikė asignavimų perskyrimas ESIF), arba daugumos išorės politikos priemonių asignavimų sumažinimui; pabrėžia, kad Tarybos lėšų sumažinimo logika nepagrindžiama faktiniais įgyvendinimo duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų įgyvendinimo būdai yra skirtingi;

14.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti visus skubiai tenkintinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. tam tikrų išlaidų kategorijų maržos yra labai mažos arba jų nėra, reikės pasinaudoti visomis turimomis pagal DFP reglamentą numatytomis su lankstumu susijusiomis priemonėmis; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamiausiai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių metų taikinimas bus paskutinis prieš 2019 m. gegužės mėn. įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus;

15.  nustato, kad bendras 2019 m. asignavimų lygis yra 166 340 415 936 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 149 349 039 470  EUR mokėjimų asignavimų, t. y. 721 061 034 EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

16.  atmeta Tarybos nepagrįstą 1a išlaidų pakategorės lėšų sumažinimą 794 mln. EUR, nes šis sumažinimas sudaro šiek tiek daugiau nei pusę visų Tarybos siūlomų DFP išlaidų kategorijų įsipareigojimų sumažinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad toks sumažinimas prieštarauja Tarybos nurodytiems politiniams prioritetams; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad šie sumažinimai gali trukdyti įgyvendinti programas, kurios yra labai svarbios kuriant darbo vietas ir skatinant augimą, o tai galėtų daryti neigiamą įtaką Sąjungos ekonomikai;

17.  šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tokias programas kaip programa „Horizontas 2020“ ir EITP bei pavyzdinės kosmoso programos, pavyzdžiui, „Copernicus“, kurios kuria labai didelę Europos pridėtinę vertę; apgailestauja dėl to, kad Taryba reikšmingai sumažino bendrai strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų programai skirtų lėšų kiekį, o tai labai neigiamai paveiks programą „Horizontas 2020“, ir ypač apgailestauja dėl atitinkamų biudžeto eilučių, kaip antai „Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas“ ir „Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas“, lėšų mažinimo; taip pat pažymi, kad daugelis šių programų labai prisideda prie kovos su klimato kaita, ir mano, kad šis įnašas turėtų būti stiprinamas; todėl nusprendžia panaikinti visus Tarybos siūlomus sumažinimus ir vėl įrašyti visas pradines programai „Horizontas 2020“ ir EITP skirtas biudžeto eilučių sumas, kurios buvo sumažintos siekiant skirti asignavimų ESIF garantijų fondui;

18.  primena, kad programa „Erasmus+“ ir toliau yra puikiai vertinama ir labai populiari programa, skatinanti jaunimo judumą mokymosi tikslais ir profesinį mokymą, ir tai matyti iš gautų prašymų kiekio, kuris gerokai viršija skirto finansavimo dydį, ir pažymi, kad ji padeda stiprinti tvirtą Europos tapatybės pojūtį ir ją vykdant jaunimas skatinamas dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime; labai apgailestauja dėl to, kad 2019 m. programos „Erasmus+“ biudžeto projektas yra gerokai mažesnis nei tikėjosi Parlamentas ir neviršija pagal dabartinę DFP numatytų sumų; todėl mano, kad būtina stiprinti programos „Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei jaunimo reikalų sritis, nes tai yra logiška pagal 1b išlaidų pakategorę stiprinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI);

19.  primena, kad svarbu skatinti plataus masto EITP transporto ir EITP skaitmeninio sektoriaus sąveiką, kad projektų, kuriais siekiama didinti TEN-T koridorių skaitmeninimą, finansinis svertas būtų kuo didesnis;

20.  dar kartą pabrėžia tai, kad MVĮ yra svarbi Sąjungos ekonomikos dalis ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas visoje Sąjungoje; mano, kad būtina sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ branduolius ir tinklus, taip pat remiant kooperatines bendroves, kurios savo veikloje atsižvelgia į socialinius, solidarumo ir etikos aspektus; tačiau labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba sumažino lėšas MVĮ priemonei, taip pasiųsdama Europos įmonėms prieštaringą signalą; mano, kad Sąjungos biudžetas ir galimybės gauti finansavimą, remiamą jo lėšomis, startuoliams ir labai mažoms įmonėms gali būti pagrindinė priemonė užtikrinti, kad MVĮ taptų konkurencingesnės ir novatoriškesnės ir kad Sąjungoje būtų stiprinama verslumo dvasia; šiuo požiūriu primena programas COSME ir „Horizontas 2020“;

21.  todėl priima sprendimą dar labiau padidinti programų, kurios yra itin svarbios skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei kovojant su klimato kaita ir atspindi bendrai sutartus Sąjungos prioritetus, t. y. programų „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ (įskaitant programą „Marie Curie“, iniciatyvą „Pirmavimas kosmoso srityje“, Europos mokslinių tyrimų tarybą, MVĮ priemonę), COSME, EITP ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) lėšas daugiau, nei buvo numatyta 2019 m. biudžeto projekte ir prieš sukuriant ESIF;

22.  todėl 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 566 773 112 EUR, taigi numato didesnę sumą, nei buvo numatyta 2019 m. biudžeto projekte (išskyrus vėl įrašomas sumas, buvusias prieš sukuriant ESIF, kompensaciją, susijusią su pasiūlymu dėl Europos darbo institucijos, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir ši suma turi būti finansuojama pasinaudojant turima marža ir toliau mobilizuojant bendrąją įsipareigojimų maržą;

23.  palankiai vertina įsipareigojimus dėl atnaujintos Sąjungos gynybos darbotvarkes, visų pirma priimant susitarimą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP); išreiškia savo ketinimą ypatingą dėmesį skirti tam, kaip Komisija įgyvendina susitarimus, susijusius su EGPPP ir Europos solidarumo korpusu – tai turėtų būti nurodyta taisomajame rašte, kurį Komisija turi paskelbti 2018 m. spalio mėn.;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

24.  palankiai vertina tai, kad mažėja jaunimo nedarbas Sąjungos lygmeniu, kuris 2018 m. spalio 1 d. siekė 14,8 %, tačiau apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse šis lygis tebėra nepriimtinai aukštas; pabrėžia, kad, siekiant išspręsti šią problemą, labai svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojamos Jaunimo garantijų iniciatyvos programos, naudojantis Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI) ir Europos socialiniu fondu (ESF); palankiai vertina susitarimą, kad JUI būtina skirti naujų lėšų, ir tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatyti atitinkami asignavimai; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į sunkumus ir riziką, kurią kelia jaunimo nedarbas, JUI turėtų būti numatyta daugiau asignavimų, ir todėl priima sprendimą JUI 2019 m. skirti 580 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; mano, kad šis padidinimas papildo Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2014–2020 m. laikotarpiui šiuo metu numatytą sumą;

25.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sumažinti vėlavimą būtų sparčiau įgyvendinamos sanglaudos politikos programos; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Taryba neabejojo Komisijos pasiūlytu mokėjimų asignavimų lygiu, Parlamentas atidžiai išnagrinės Komisijos atnaujintas prognozes siekdamas pritaikyti mokėjimų asignavimus prie realių poreikių, kad vėl nevėluotų mokėjimai dabartinės DFP pabaigoje;

26.  atsižvelgdamas į susitarimą, pasiektą persvarstant Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP), pritaria tam, kad iš 1b išlaidų pakategorės į 2 išlaidų kategoriją būtų perkelta 40 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 17,2 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

27.  primena, kad Komisijos pasiūlymas padidinti asignavimų sumą siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius visų pirma pateiktas dėl to, kad numatoma, jog asignuotosios įplaukos, kurias bus galima naudoti 2019 m., bus gerokai mažesnės;

28.  pažymi, kad Taryba lėšas sumažino 310 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (– 0,52 %, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu) ir 328,13 mln. EUR mokėjimų asignavimų (– 0,57 %, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu), tačiau mano, kad Komisijos taisomasis raštas turėtų likti pagrindu atliekant bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą ir, kol šis taisomasis raštas nebus išnagrinėtas per taikinimo procedūrą, atitinkamai vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas;

29.   priima sprendimą padidinti skubios paramos, ypač susijusios su kiauliena, atsižvelgiant į nuostolius dėl afrikinio kiaulių maro, finansavimą, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis ūkininkams ir darbuotojams regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo ligos; nusprendžia išreikšti tvirtą paramą žemės ūkio sektoriui Sąjungoje, padidindamas asignavimus vaisiams ir daržovėms, kad būtų įveiktas krizės poveikis sektoriui ir Rusijos embargo poveikis, taip pat priemonėms, skirtoms kovai su bakterijų „Xilella fastidiosa“ poveikiu ir su alyvuogių aliejaus kainos svyravimu;

30.  atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių decentralizuotos agentūros padedant Sąjungai ir valstybėms narėms priimti informacija grindžiamus, moksliškai pagrįstus sprendimus dėl aplinkos ir viešosios sveikatos apsaugos ir gerinimo, kartu stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

31.  nusprendžia pasiūlyti padidinti Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skiriamą sumą 20 mln. EUR, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu, siekiant skatinti inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose ir ateityje užtikrinti šių pragyvenimo šaltinių pelningumą ir tvarumą;

32.  vadovaudamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir tarptautiniais įsipareigojimais kovoti su klimato kaita, priima sprendimą siūlyti padidinti lėšas 15,6 mln. EUR viršijant 2019 m. BP lygį su klimato kaita susijusiems veiksmams; be to, primena Sąjungos įsipareigojimus stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir šią įvairovę atkurti, taip pat pabrėžia, kad minėtu padidinimu prisidedama ir prie biologinės įvairovės apsaugos;

33.  atsižvelgdamas į tai, kad sėkmingai užbaigtos derybos dėl SRSP peržiūros, nusprendžia panaudoti rezervą, į kurį Taryba buvo įrašiusi iš 1b išlaidų pakategorės perkeltas sumas;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais valstybės narės patyrė didelę sausrą, kuri lemia didelius žemės ūkio nuostolius ir kelia grėsmę daugeliui įmonių, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę užtikrinti paramos priemones, kuriomis būtų siekiama padėti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams;

35.  nusprendžia taikyti maksimalius asignavimus POSEI programoms, kaip numatyta pagal atitinkamą reglamentą(9), pabrėžiant šių programų svarbą žemės ūkio produktų gamintojų atsparumui, ir atkreipia dėmesį į nestabilią ekonominę atokiausių regionų padėtį;

36.   todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 154,1 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), palikdamas 190,8 mln. EUR maržą, nesiekiančią 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

37.  pakartoja, jog yra jau ilgą laiką įsitikinęs, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint skirti pakankamai lėšų svarbiausių problemų, susijusių, viena vertus, su vidaus saugumu bei piliečių sauga ir, kita vertus, su pabėgėliais ir migracija, vidaus aspektams finansuoti;

38.  numato, kad 2019 m. ir tolesniais metais spaudimas tų valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų sienoms išliks didelis, ir todėl mano, kad pabėgėlių ir migracijos srityje reikia papildomo finansavimo, taip pat ir atsižvelgiant į bet kokius būsimus nenumatytus tos srities poreikius; todėl padidina Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) lėšų sumą, susijusią su teisėtos migracijos į Sąjungą rėmimu ir veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimu, teisingų ir veiksmingų grąžinimo strategijų stiprinimu, visų pirma siekdamas padėti valstybėms narėms gerinti pabėgėlių ir migrantų, ypač vaikų ir nelydimų nepilnamečių, integracijos priemones;

39.  palankiai vertina tai, kad didinamas PMIF skirtas įsipareigojimų asignavimų kiekis siekiant užtikrinti naujiesiems „Dublinas II“ teisės aktams skirtą finansavimą (manoma, kad jie bus priimti iki 2018 m. pabaigos), ir nepritaria Tarybos sprendimui atitinkamus asignavimus perkelti į rezervą;

40.  pabrėžia, kad vidaus saugumo problemų sprendimas turi išlikti vienu svarbiausių Sąjungos prioritetų, ir pabrėžia Vidaus saugumo fondo (VSF), kaip pagrindinės finansinės priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms saugumo srityje, įskaitant kovą su terorizmu ir radikalizacija, sunkiais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, vaidmenį; todėl nusprendžia padidinti VSF biudžeto asignavimus, taip pat siekdamas stiprinti paramą sienų valdymui ir teikti pagalbą teroro aktų aukoms;

41.  atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūros stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus; priima sprendimą padidinti Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir naujosios Europos prokuratūros (EPPO) biudžeto asignavimus ir darbuotojų skaičių;

42.  ryšium su tuo primygtinai pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi būti tinkamai finansuojama ir joje turi dirbti pakankamai darbuotojų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatytas Sąjungos įnašas iš viso sudaro 4 911 000 EUR; pažymi, kad šis asignavimas skirtas su Europos prokuratūros darbuotojais susijusioms išlaidoms, infrastruktūros, kitoms administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti; pažymi, kad numatyti tik 35 darbuotojų etatai, o tai reiškia, kad atskaičius 23 prokuroro etatus lieka tik 12 etatų, skirtų administracinėms užduotims atlikti; mano, kad tai yra nerealistiška, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad dvi papildomos valstybės narės neseniai nusprendė dalyvauti su Europos prokuratūra susijusioje veikloje; todėl nusprendžia, kad darbuotojai, kurių darbo pradžia buvo numatyta 2020 m., turi būti įdarbinti anksčiau, ir kad vyriausiojo prokuroro ir Europos prokurorų pareigybių lygius reikia suderinti su OLAF ir Europolo vadovybės pareigybių lygiais;

43.  apgailestauja dėl to, kad Taryba savavališkai daugiau nei 35 mln. EUR sumažino įsipareigojimų asignavimus, numatytus įvairioms programoms kultūros, pilietybės, teisingumo ir visuomenės sveikatos srityse, neatsižvelgdama į puikius šių programų įgyvendinimo rodiklius ir nepaisydama jau ir taip joms skiriamo per mažo finansavimo, o dėl to daug kokybiškų projektų lieka be finansavimo; vėl visuose eilutėse įrašo ne mažesnes kaip biudžeto projekte numatytas sumas ir tuo pačiu metu siūlo papildomai padidinti sumas atitinkamose biudžeto eilutėse;

44.  pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ vertę remiant ES garso ir vaizdo bei kultūros sektorius ir primygtinai reikalauja, kad finansavimo lygis atitiktų šios programos siekius; ragina padidinti paprogramėms MEDIA ir „Kultūra“ skirtus įsipareigojimų asignavimus, kad, be kita ko, būtų galima spręsti prasto paraiškų sėkmės rodiklio problemą; taip pat padidina multimedijos veiksmams ir Europos kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ finansinių pajėgumų didinimui skirtus asignavimus;

45.  primena, kad Parlamentas remia teisių, lygybės, pilietybės ir teisingumo programas; nusprendžia padidinti įsipareigojimų asignavimus priemonėms, pagal kurias skatinamas nediskriminavimas ir lygybė apskritai, visų pirma, programai „Daphne“, ir kovojama su smurtu dėl lyties, taip pat užtikrinamos moterų ir LGBTQI+ teisės;

46  primena, kad su kultūra ir švietimu susiję projektai remiami pasinaudojant įvairiomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondais, Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir programa „Horizontas 2020“; primygtinai ragina Komisiją pagerinti programų sąveiką, siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų naudojimą; ragina Komisiją, siekiant remti daugiau kultūros ir kūrybos sektorių projektų, visų pirma visapusiškai išnaudoti galimą įvairių ES programų – programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Erasmus+“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI), programos „Kūrybiška Europa“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME), ESIF ir ESI fondų – sąveiką;

47.  padidina, lyginant su biudžeto projektu, 3 išlaidų kategorijos lėšas 127,75 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir siūlo šį lėšų padidinimą finansuoti intensyviau mobilizuojant specialiąsias priemones;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

48.  pabrėžia, kad dėl sudėtingų geopolitinių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga, reikia skubiai užtikrinti tvirtesnius Sąjungos išorės veiksmus; dar kartą pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai gali būti patikimi tik tuomet, jei jiems vykdyti skiriama pakankamai finansinių išteklių; primena, kad finansavimo poreikiai gerokai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos dydį, ir ragina užtikrinti pakankamas galimybes veikti nenumatytų išorės krizių atveju;

49.  primena, kad darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas turi apimti ES vidaus ir išorės politiką ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pakankamai geros kokybės maisto, švaraus vandens tiekimui ir papildomų nuotekų šalinimo įrenginių įrengimui, kad būtų galima įgyvendinti 2-ąjį ir 6-ąjį DVT; be to, atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir poveikį ir prašo imtis papildomų veiksmų, kad, atsižvelgiant į 7-ąjį DVT, būtų mažinamas energijos nepriteklius, visų pirma atokiose kaimo vietovėse regionuose, kurie neprijungti prie elektros energijos tinklų;

50.  taigi, atsižvelgdamas į savo poziciją, išsakytą minėtoje 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje, dar kartą patvirtina, kad siekiant finansuoti antrąją išmokos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalį reikėtų išlaikyti dabartinį įnašo iš Sąjungos biudžeto (1 mlrd. EUR) ir valstybių narių (2 mlrd. EUR ) santykį; todėl nusprendžia sumažinti įnašus iš Sąjungos biudžeto nuo 1,45 mlrd. EUR iki 450 mln. EUR; mano, kad šis skirtumas turėtų būti finansuojamas iš valstybių narių dvišalių įnašų;

51.  mano, kad, norint panaikinti pagrindines migracijos priežastis ir spręsti atitinkamas humanitarines problemas pietinėse kaimyninėse šalyse, pvz., Libijoje, nepaprastai svarbu besivystančiose šalyse skatinti taiką, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad svarbu remti gerą valdymą, demokratiją, teisinę valstybę ir gyvybingą pilietinę visuomenę, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ilguoju laikotarpiu ir spręsti klimato kaitos problemas besivystančiose šalyse; dėl to nusprendžia padidinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) pietinėms šalims skirtos dalies išteklius pagal įvairias jos kryptis, kad būtų atsižvelgta ir į didžiulę įtampą, kuri 2019 m. ir toliau bus juntama įgyvendinant EKP;

52.   primena, kad Sąjunga įsipareigojo įgyvendindama savo išorės politiką visapusiškai ginti ir propaguoti vaikų, mergaičių ir moterų, taip pat neįgaliųjų teises; pabrėžia, kad, palaikant išorės santykius, svarbu įgyvendinti ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires, Europos Sąjungos lyčių lygybės veiksmų planą ir Europos politiką negalios srityje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad tikslinga 10 proc. humanitarinės pagalbos išteklių skirti galimybei pasinaudoti švietimo paslaugomis krizių regionuose užtikrinti;

53.   pabrėžia, kad strategiškai svarbu skirti pakankamai lėšų Vakarų Balkanams siekiant konsoliduoti jų stojimo į ES pastangas; nesupranta Tarybos pasiūlymo sumažinti politinėms reformoms skirtas lėšas, nes reformos yra visų demokratinių pokyčių pagrindas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą Vakarų Balkanų strategijos 2018–2020 m. veiksmų plano finansinę paramą, ir dėl to nusprendžia padidinti pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) regionui numatytą finansavimą;

54.  pabrėžia, kad padėtis Rytų partnerystės šalyse taip pat yra didelis iššūkis Sąjungai; yra įsitikinęs, kad svarbu teikti papildomą finansavimą siekiant remti mūsų kaimynų pastangas įgyvendinti reformas, padėti didinti atsparumą ir puoselėti taiką bei gerinti kasdienį šių šalių piliečių gyvenimą;

55.  ragina Sąjungą tvirčiau remti Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), vadovaujantis Parlamento 2018 m. vasario 8 d. rezoliucija(10) ir atsižvelgiant į blogėjančią padėtį vietoje ir JAV sprendimą anuliuoti savo metinį įnašą agentūrai; nurodo, kad siūlomas padidinimas yra skirtas tik UNRWA, siekiant kompensuoti atitinkamus nuostolius;

56.  tiki žmonių tarpusavio ryšių ir jaunimo judumo potencialu, nes tai, be kita ko, viena iš pagrindinių strategijų, padedančių sustiprinti Sąjungos išorės veiksmų poveikį ir matomumą mūsų šalių partnerių visuomenėje; todėl nusprendė padidinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės, EKP, PNPP II ir partnerystės priemonės įnašus į programą „Erasmus+“;

57.  atsižvelgdamas į sąlygų taikymo principą, pritariama tam, kad pagal visas biudžeto eilutes būtų sumažinta Turkijai skiriama suma, atsižvelgiant į besitęsiantį demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėties blogėjimą; mano, kad kartu reikia toliau stiprinti tiesioginę paramą pilietinei visuomenei ir tiesioginiams žmonių tarpusavio ryšiams;

58.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos, norinčių persikelti maronitų ir visų asmenų, gyvenančių izoliuotose vietovėse, gerovės, kaip susitarta 3-iame Vienos susitarime, ir būtų paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo šiek tiek padidinti finansavimą bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), ir kartu pastebi, kad kalbant apie BUSP biudžetą pasakytina, kad ir toliau juntamas didelis spaudimas, ir mano, kad padidinus bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) užduočių skaičių 2019 m. ši problema gali paaštrėti; panaikina Tarybos pasiūlytą lėšų, skiriamų kitoms krizių valdymo priemonėms ir operacijoms, sumažinimą, dėl kurio būtų mažiau lankstumo susidūrus su netikėtomis krizėmis;

60.  todėl nusprendžia vėl padidinti beveik visas sumas, kurias sumažino Taryba, ir pagal 4 išlaidų kategoriją skirti 425,4 mln. EUR daugiau lėšų, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir tuo pačiu metu sumažinti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skirtas ir su Turkija susijusių biudžeto eilučių lėšas ir nepadidinti Tarybos sumažintų sumų, kurios iš viso siekia -1,24 mlrd. EUR, taigi grynasis skirtumas būtų -819,1 mln. EUR mažesnis 4 išlaidų kategorijos finansavimas, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu;

5 išlaidų kategorija. Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos. Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

61.  mano, kad Tarybos sumažinimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrų poreikių; todėl vėl įrašo visas 2019 m. biudžeto projekte numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

Decentralizuotos agentūros

62.  iš esmės pritaria Komisijos pateiktoms agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; todėl mano, kad dar labiau sumažinus lėšas, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių; ypač pasipiktinęs atkreipia dėmesį į savavališką agentūrai CEPOL skirtų lėšų sumažinamą tik 10 000 EUR suma ir ragina Tarybą išsamiai paaiškinti Parlamentui, kodėl, jos nuomone, toks sumažinimas yra būtinas ir pagrįstas;

63.  pažymi, kad dėl agentūrų finansavimo mokesčiais našta Sąjungos biudžetui kasmet sumažinama 1 mlrd. EUR; pabrėžia, kad lėšos viešosioms užduotims, pavyzdžiui, sveikatos, aplinkos, saugumo ir teisingumo srityse, visada ir toliau turėtų įtraukiamos į Sąjungos biudžetą; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų toliau mažinti interesų konfliktų, kurių gali kilti iš mokesčių finansuojamose agentūrose, riziką ir imtis tinkamų priemonių, kad tokių konfliktų būtų išvengta;

64.  primena, kad svarbu, jog Sąjunga daug dėmesio skirtų konkurencingumui augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; ryšium su tuo mano, kad Europos GNSS agentūrai (GSA) ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) reikia numatyti papildomų asignavimų ir darbuotojų; pažymi, kad įsteigta Europos darbo institucija, ir pabrėžia, kad jos reikmėms reikia mobilizuoti naujus išteklius; vėl įrašo buvusias asignavimų sumas, kurias Taryba labai sumažino, Europos priežiūros institucijoms ir tuo pačiu metu dalį jų asignavimų įrašo į rezervą, iki bus padaryta pažanga vykdant Europos priežiūros institucijų peržiūrą;

65.  atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Sąjunga vis dar susiduria migracijos bei saugumo srityse, ir turint omenyje, kad reikalingas suderintas Europos atsakas, priima sprendimą padidinti asignavimus, skiriamus Europolui, agentūroms „eu-LISA“ ir CEPOL, Eurojustui, Europos prokuratūrai ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA);

66.  numato, kad 2019 m. spaudimas kai kurių valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų pasienyje juntamas spaudimas ir toliau bus didelis ir galbūt sustiprės, ir pabrėžia, kad reikės atidžiai stebėti būsimus Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) bei Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, ir galbūt juos aktualizuoti 2019 m. biudžete; todėl laukia Komisijos taisomojo rašto; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti biudžeto lėšų, reikalingų siūlomoms su minėtomis agentūromis susijusioms reformoms atlikti ir finansuotinų iš 2019 m. biudžeto, apžvalgą;

67.  pakartoja savo poziciją, kad 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas sėkmingai pasiektas; išreiškia savo ketinimą įtraukti bendrą visų institucijų pareiškimą, kuriuo būtų patvirtinta, kad tas vienkartinis veiksmas yra baigtas; mano, kad šioje pozicijoje patvirtintų naujų etatų reikia tam, kad būtų galima atlikti papildomas užduotis, atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius ir naujus teisės aktus;

68.  primena, kad 2-oji Tarpinstitucinė darbo grupė decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais užbaigė savo darbą ir priėmė rekomendacijas dėl patirties, įgytos įgyvendinant požiūrį, susijusį su 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslo siekiu, naujų užduočių įveikimo, agentūrų vertinimo, agentūrų dalijimosi, agentūrų, turinčių kelias būstines, vertinimo ir mokesčiais finansuojamų agentūrų modelio; palankiai vertina tai, kad institucijos patvirtino tas rekomendacijas; išreiškia savo ketinimą toliau atidžiai stebėti Komisijos darbą, susijusį su šiomis rekomendacijomis;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

69.  primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatiniais Sąjungos veiksmais ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, nusprendžia priimti suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus;

70.  džiaugiasi, kad 2018 m. pradėta vykdyti ES iniciatyvą „Discover EU“ ir aštuoniolikmečiams europiečiams išdalyta 15 000 „InterRail“ bilietų, taip pat džiaugiasi Komisijos pasiūlymu į 2021–2027 m. DFP įtraukti 700 mln. EUR, nes tai gerai atitinka ES siekius skatinti visų jaunuolių judumą mokymosi tikslais, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir solidarumą; nusprendžia tęsti atitinkamus parengiamuosius veiksmus 2019 m. ir yra pasiryžęs juos tęsti ir 2020 m.;

Specialiosios priemonės

71.  primena, kad specialios priemonės yra naudingos siekiant lankstumo, kai reikia viršyti labai mažas dabartinės DFP viršutines ribas, ir teigiamai vertina patobulinimus, padarytus atliekant DFP reglamento laikotarpio vidurio tikslinimą; ragina kuo labiau pasinaudoti lankstumo priemone ir bendrąja įsipareigojimų marža vykdant 2019 m. biudžetą, kad būtų galima finansuoti įvairiausius naujus iššūkius ir papildomus uždavinius, kuriems spręsti reikia Sąjungos biudžeto lėšų; taip pat primena Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), neatidėliotinos pagalbos rezervo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) svarbą;

Mokėjimai

72.  pakartoja savo susirūpinimą, kad, nepaisant pastarojo meto atotrūkio sumažinimo, per pastaruosius trejus metus mokėjimų atlikta mažiau nei bet kada anksčiau, ypač pagal 1b išlaidų pakategorę; apgailestauja dėl to, kad dėl tokio vėlavimo neįmanoma laiku visu pajėgumu piliečių labui įgyvendinti Sąjungos prioritetų ir projektų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to 2019 m. biudžeto projekte numatyta precedento neturinti 19,3 mlrd. EUR mokėjimų viršutinės ribos marža; padidina mokėjimų asignavimus tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeisti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

73.  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. plenariniame posėdyje priimtą rezoliuciją dėl pajamų ir išlaidų sąmatos(11), išlaiko nepakeistą bendrą savo 2019 m. biudžeto lygį, kuris yra 1 999 144 000 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus siekiant atsižvelgti į naujausią informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

74.  pažymi, kad 2019 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,53 proc., taigi jis yra mažesnis nei 2018 m. (18,85 proc.), ir tai yra mažiausia V išlaidų kategorijos dalis per daugiau nei penkiolika metų;

75.  pažymi, kad dėl 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išlaidos bus gerokai didesnės tam tikrose srityse, visų pirma kalbant apie pakartotinai neišrinktus Parlamento narius ir jų padėjėjus, o lėšų bus sutaupyta, nors ir mažesniu mastu, kitose srityse dėl sumažėjusios Parlamento darbo apimties rinkimų metais;

76.  pažymi, kad į 2019 m. biudžetą bus įrašytos tolesnės didelių investicijų, kurios pradėtos dar 2016 m., dalys, siekiant iš esmės pagerinti Parlamento saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie projektai apima įvairias sritis ir yra daugiausia susiję su pastatų saugumu, t. y. įėjimo saugumo gerinimu, įranga ir personalu, kaip antai iPACS projektas, taip pat su patobulinimais kibernetinio saugumo ir komunikacijos saugumo srityje;

77.  atkreipia dėmesį į Biuro sprendimą pasirinkti du variantus – struktūrinę renovaciją ir perprojektavimą siekiant tęsti PHS pastato modernizavimo darbus; ragina generalinį sekretorių ir Biurą biudžeto valdymo institucijai kartu su visomis techninėmis specifikacijomis pateikti išsamų kiekvieno tų variantų biudžetą;

78.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2019 m. etatų planą 59 etatais (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikydamasis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto, pagal kurį nustatyta, kad Parlamento metinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės bus taikomos iki 2019 m.;

79.  atkreipia dėmesį į 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas Parlamento atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Parlamento narių dienpinigiais, kelionės išlaidomis ir Parlamento narių padėjėjų išmokomis (Sprendimas bylose T-639/15–T-666/15 Maria Psara ir kt. prieš Parlamentą ir T-94/16 Gavin Sheridan prieš Parlamentą);

80.  primena, kad savo 1997 m. spalio 23 d. rezoliucijoje dėl 1998 m. bendrojo biudžeto Europos Parlamentas paragino savo Biurą prašyti Audito Rūmų ištirti Parlamento savanoriško pensijų kaupimo programą, todėl buvo parengta 1999 m. birželio 16 d. Audito Rūmų nuomonė Nr. 5/99 dėl Europos Parlamento narių pensijų fondo ir programos; dabar ragina Biurą skubiai prašyti Audito Rūmų 2019 m. pateikti kitą tokią nuomonę dėl pensijų programos ir fondo;

81.  primena, kad 2018 m. kovo 8 d. pranešime Biurui Parlamento generalinis sekretorius pripažino, kad pensijų fondo, susijusio su Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programa, lėšos bus išnaudotos dar gerokai prieš pensijų mokėjimo įsipareigojimų įvykdymo užbaigimą ir galbūt jau iki 2024 m.; todėl ragina generalinį sekretorių ir Biurą, visapusiškai paisant Parlamento narių statuto, skubiai parengti aiškų su pensijų fondu susijusį planą, pagal kurį iš karto po 2019 m. rinkimų Parlamentas prisiimtų ir perimtų įsipareigojimus ir atsakomybę už Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programą;

82.  prašo skirti papildomą Sąjungos paramą PPO parlamentiniam aspektui, visų pirma, didesnę finansinę ir su darbuotojais susijusią paramą atsakingam sekretoriatui;

83.  ragina plėsti 2018 m. biudžete patvirtintą Europos mokslo žiniasklaidos centrą ir bendradarbiauti su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais siekiant nustatyti jaunų žurnalistų mokymo tikslus, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir remiantis faktais pagrįstomis, specialistų peržiūrėtomis naujienomis;

84.  primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(12) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsklaidymo ir todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

85.  primygtinai ragina generalinį sekretorių parengti išsamią tvarką, kurią taikant Parlamentas, Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aktyviau dalytųsi administracinio padalinio funkcijomis ir paslaugomis;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

86.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visose biudžeto eilutėse, kurių lėšas sumažino Taryba, nes tai nepaprastai svarbu Teisingumo Teismo veikimui, taip pat vėl įrašo ankstesnes sąmatas dviejuose biudžeto punktuose, kad būtų padidintas Teisingumo Teismo gebėjimas tenkinti vis didėjančius vertimo raštu poreikius;

87.  vėl įrašo numatytus 16 etatų ir susijusius asignavimus, kuriuos 2019 m. biudžeto projekte sumažino Komisija, kad būtų išvengta teismų produktyvumą mažinančių trukdžių, kurie galėtų atsirasti dėl naujos veiklos, kurios ėmėsi Teismas, ir dėl nuolat didėjančio darbo krūvio; mano, kad turėtų būti leista įsteigti 16 naujų nuolatinių darbo vietų paramos paslaugų srityje, kaip buvo iš pradžių pasiūlyta Teismo, bet atmesta Komisijos;

V skirsnis – Audito Rūmai

88.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba, kad būtų įgyvendinta Audito Rūmų darbo programa ir pateiktos suplanuotos audito ataskaitos;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

89.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba;

90.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengtą sąmatą;

VII skirsnis – Regionų komitetas

91.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba;

92.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į Regionų komiteto parengtą sąmatą;

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

93.  išlaiko nepakeistą bendrą Ombudsmeno 2019 m. biudžeto lygį, kaip 2019 m. biudžeto projekte pasiūlė Komisija;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

94.  nusprendžia vėl neįrašyti 2019 m. biudžeto projekte numatytų sumų, kurias sumažino Taryba, dėl to, kad, palyginti su ankstesniais metais, labai padidėjo bendras biudžetas;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

95.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visose biudžeto eilutėse, kurių lėšas sumažino Taryba;

96.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į EIVT parengtą sąmatą;

97.  pakartoja, jog remia strateginės komunikacijos pajėgumus ir skiria daugiau lėšų, kad būtų galima užtikrinti tvirtesnį koordinuotą Sąjungos atsaką sprendžiant dezinformacijos problemą;

98.  vėl įrašo 28 etatus ir 5 papildomus etatus bei susijusius asignavimus, kuriuos panaikino Taryba, nes taip šiek tiek padidinamas darbuotojų skaičius, ir tai yra pateisinama, atsižvelgiant į svarbias naujas EIVT pareigas, visų pirma į su „Brexit’u“ susijusias užduotis (reikės įsteigti naują Sąjungos delegaciją Londone ir naują skyrių centrinėje būstinėje), ir pastaraisiais mėnesiais patvirtintas kelias iniciatyvas saugumo ir gynybos srityje;

o

o  o

99.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

(2)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(3)

OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(5)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(6)

Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0089.

(7)

Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0182.

(8)

Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0311.

(9)

2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0042.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0182.

(12)

OL C 436, 2016 11 24, p. 2.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (31.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Brando Benifei

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad išaugo įsipareigojimų asignavimai pagal 4 išlaidų kategoriją, tačiau pažymi, kad didžia dalimi šį padidėjimą lėmė didesnis įnašas į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę; pabrėžia, kad atsižvelgiant į daugialypius uždavinius, su kuriais ES susiduria tarptautinėje arenoje, išorės veiksmai gali būti patikimi tik tuo atveju, jei jiems skiriama pakankamai išteklių;

2.  yra susirūpinęs, kad biudžeto projekte visiškai išnaudojama 4 išlaidų kategorijos marža, paliekant labai mažai veiksmų laisvės nenumatytų išorės krizių atveju;

3.  pabrėžia, kad strategiškai svarbu skirti pakankamai lėšų Vakarų Balkanams, svarbiausiai prioritetinei ES sričiai, siekiant, kad būtų įtvirtinta jų stojimo į ES kryptis, ir atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad siūloma politinei reformai Vakarų Balkanuose skiriamus asignavimus sumažinti 10 mln. EUR; prašo šią tendenciją panaikinti, atsižvelgiant į tai, kad politinės reformos yra bet kokių demokratinių pokyčių ir, netiesiogiai, stojimo į ES proceso pagrindas; pabrėžia, kad būtina skirti pakankamą finansavimą, kad būtų įgyvendintas 2018–2020 m. Vakarų Balkanų strategijos veiksmų planas, pirmenybę teikiant teisinės valstybės ir regioninės integracijos paramai; ragina, kad PNPP II įnašas į programą „Erasmus +“ būtų padvigubintas, kaip numatyta strategijoje;

4.  atsižvelgdamas į sąlygų taikymo principą, pritariama tam, kad pagal visas biudžeto eilutes būtų sumažinta Turkijai skiriama suma, atsižvelgiant į besitęsiantį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimą; kartu reikia toliau stiprinti tiesioginę paramą pilietinei visuomenei ir tiesioginius žmonių tarpusavio ryšius, atsižvelgiant į vis didėjantį Turkijos visuomenės susiskaidymą ir priemones, kurių po bandymo įvykdyti perversmą ėmėsi valdžia prieš pagrindines teises ir laisves, taip pat prieš žmogaus teisių gynėjus; šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žiniasklaidos laisvei ir LGBTI asmenų teisėms;

5.  mano, kad reikėtų išlaikyti įnašų į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę iš Sąjungos biudžeto (1 mlrd. EUR) ir valstybių narių (2 mlrd. EUR ) dabartinį santykį; ragina atitinkamai pakoreguoti siūlomus 2019 m. ES įnašus į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, atsižvelgiant į Parlamento poziciją, išreikštą jo 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto(1); be to, turi būti užtikrinta, kad dėl bet kokio pagal 4 išlaidų kategoriją Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skiriamo įnašo nebūtų sumažintos esamoms programoms numatytos lėšos; be to, primygtinai pabrėžia, kad reikia griežtai stebėti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės lėšų naudojimą, užtikrinant, kad tos būtų tiksliai skirtos pabėgėlių projektams ir nebūtų naudojamos jokiems kitiems tikslams; ragina Komisiją reguliariai pranešti biudžeto valdymo institucijai apie veiksmų, finansuotų pagal pagrindinį teisinį pagrindą, suderinamumą;

6.  apgailestaudamas pažymi, kad sumažinta lėšų finansinei paramai Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti; ragina, kad vėl būtų įrašytos dabartinio lygmens biudžeto sumos be jokio sumažinimo;

7.  pabrėžia strateginę rytinių ir pietinių artimos ES kaimynystės šalių svarbą; pabrėžia, kad padėtis kaimyninėse šalyse tebėra didelė Sąjungos problema; yra susirūpinęs dėl to, kad Europos kaimynystės priemonė (EKP) 2019 m. ir toliau patirs didelę įtampą, kuri padidės dėl Europos kaimynystės priemonės lėšų naudojimo įsipareigojimams dėl Sirijos ir ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo projektams finansuoti; ragina šiuos naujus įsipareigojimus visiškai kompensuoti padidinant lėšas; palankiai vertina įsipareigojimų asignavimų padidinimą siekiant stiprinti pasitikėjimą, užtikrinti saugumą ir užkirsti kelią konfliktams Viduržemio jūros regiono šalyse ir juos spręsti; todėl pabrėžia poreikį tinkamai remti pažeidžiamas grupes, visų pirma (nelydimus) vaikus, moteris ir seksualinio smurto aukas ginkluotų konfliktų metu ir nepaisant šių konfliktų;

8.  palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau teikti didesnę paramą Ukrainai, visų pirma dėl besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje, ir Tunisui, visų pirma jam kovojant su skurdu ir jaunimo nedarbu; atsižvelgiant į pastarojo meto politinius įvykius šioje šalyje, ragina skirti daugiau lėšų Libijos stabilizavimui remti, įskaitant paramą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių standartų ir tarptautinės teisės laikymąsi; šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas užtikrinimui, kad ES finansavimas Libijai nebūtų naudojamas savavališkam sulaikymui ypač pažeidžiamų asmenų, visų pirma vaikų, sulaikymui, laikantis ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairių, ir kad su migrantais būtų elgiamasi visapusiškai laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų; pažymi, kad Libijos stabilizavimas bus tik pirmas žingsnis ir reikės dėti daugiau pastangų rekonstrukcijai ir reformoms vykdyti; raginama didinti paramą politinėms reformoms ir demokratiniams procesams Gruzijoje ir Moldovos Respublikoje; pakartoja, kad būtina tinkamai stebėti atitinkamose šalyse partnerėse vykdomas reformas ir jų pažangą;

9.  ragina Komisiją skirti daugiau lėšų pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę siekiant apsaugoti grėsmę patiriančius žmogaus teisių gynėjus, be kita ko, naudojantis ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmu („ProtectDefenders.eu“), atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose šalyse daugėja represijų; be to, turi būti užtikrintas pakankamas ES rinkimų stebėjimo misijų finansavimas, siekiant prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais, taip skatinant stabilumą ir užtikrinant kitų užsienio politikos tikslų pasiekimą;

10.  apgailestauja dėl ES įnašo, skirto Europos tarpuniversitetiniam žmogaus teisių ir demokratizacijos centrui (angl. EIUC) ir jo žmogaus teisių studijų programų pasauliniam tinklui (angl. Global Campus for Human Rights), mažinimo, kuris smarkiai pakenks šios pavyzdinės ES akademinės programos veikimui; ragina Komisiją išlaikyti finansinių asignavimų, skirtų EIUC, lygį, kuris nesiskirtų nuo ankstesniais metais skirtų įnašų;

11.  ragina Sąjungą tvirčiau remti Artimųjų Rytų taikos procesą, Palestinos Administraciją ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), vadovaujantis 2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) padėties(2) ir atsižvelgiant į blogėjančią padėtį vietoje ir JAV sprendimą smarkiai sumažinti savo bendradarbiavimą; ir toliau reiškia susirūpinimą dėl to, kad Vakarų Krante sunaikinama ir konfiskuojama vis daugiau ES finansuojamos humanitarinės pagalbos;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiek tiek padidinamas finansavimas Bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), ir taip pat pastebi, kad BUSP biudžetui ir toliau daromas juntamas didelis spaudimas, taip pat mano, kad 2019 m. ši problema gali paaštrėti padidinus bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) užduočių skaičių; ragina atšaukti Tarybos pasiūlytą lėšų, skiriamų kitoms krizių valdymo priemonėms ir operacijoms, sumažinimą, dėl kurio būtų mažiau lankstumo susidūrus su netikėtomis krizėmis, ir atitinkamai padidinti BUSP biudžetą;

13.  ragina skirti papildomų lėšų priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), atsižvelgiant į svarbų jos vaidmenį reaguojant į krizes, vykdant pasirengimą krizėms, konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą; pabrėžia, kad svarbu toliau tvirtinti vystymosi ir saugumo sąsają pagal IcSP, ir ragina skirti papildomų lėšų ir jas panaudoti taikant dabartinės IcSP elementus;

14.  pabrėžia bendros ES gynybos politikos nuoseklaus formavimo svarbą ir poreikį remti tolesnį finansavimą, kad būtų užtikrintas jos įgyvendinimas;

15.  palankiai vertina tai, kad neseniai priimta Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP), siekiant remti Europos gynybos srities bendradarbiavimą ir inovacijas ir jų integravimą į 2019 m. biudžetą; mano, kad kartu su šiuo metu vykdomais ES gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamaisiais veiksmais ši programa padės plėtoti Europos gynybos pramonę; pabrėžia MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinio dalyvavimo svarbą;

16.  ragina padidinti paramą ginklų neplatinimui ir nusiginklavimui vadovaujantis įsipareigojimais pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo(3);

17.  ragina padidinti įnašus programai „Erasmus +“ iš visų išorės finansavimo priemonių, nes žmonių tarpusavio ryšiai ir jaunimo judumas yra viena iš pagrindinių strategijų siekiant sustiprinti ES išorės veiksmų poveikį ir užtikrinti, kad jie būtų žinomi mūsų šalių partnerių visuomenėje;

18.  primena, kad klimato kaitos padariniai apčiuopiamai veikia kelis žmonių gyvenimo aspektus ir yra vis labiau juntami besivystančiose šalyse; ragina skirti daugiau lėšų klimato politikai, kurios geriau atspindėtų tvirtą ES įsipareigojimą vykdyti klimato politiką ir aktyviau veikti klimato diplomatijos srityje.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

5

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Wajid Khan, Andrey Kovatchev, Ilhan Kyuchyuk, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, László Tőkés, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Asim Ademov, Brando Benifei, Andrea Bocskor, Tanja Fajon, Neena Gill, Ana Gomes, Liisa Jaakonsaari, Jo Leinen, Miroslav Poche, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

43

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Jozo Radoš, Ivo Vajgl

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

PPE

Asim Ademov, Michèle Alliot-Marie, Andrea Bocskor, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, László Tőkés

S&D

Nikos Androulakis, Brando Benifei, Tanja Fajon, Eugen Freund, Neena Gill, Ana Gomes, Liisa Jaakonsaari, Wajid Khan, Jo Leinen, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Miroslav Poche, Elena Valenciano, Boris Zala

5

-

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa

NI

James Carver, Dobromir Sośnierz

8

0

ECR

Amjad Bashir, Bas Belder, Anna Elżbieta Fotyga, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0311.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0042.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0424.


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (6.9.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Arne Lietz

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslams (DVT) iki 2030 m., ypač 3-am tikslui dėl sveikatos, 4-am tikslui dėl švietimo, 5-am tikslui dėl lyčių lygybės ir 13-am tikslui dėl klimato politikos reikia skirti tinkamą Sąjungos paramą ir jie turi būti atspindėti 2019 m. Sąjungos biudžete, taip parodant, kad pirmenybė teikiama ilgalaikėms skurdo panaikinimo pastangoms, kaip nurodoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje; primena, kad jo įgyvendinimas turi apimti Sąjungos vidaus ir išorės politikos sritis, taip pat subalansuotai ir nuosekliai integruoti tris darnaus vystymosi aspektus, atsižvelgiant į skirtingų DVT tarpusavio sąsajas; ragina Komisiją ir valstybes nares DVT iki 2030 m. teikti strateginį prioritetą ir atspindėti juos Sąjungos biudžete;

2.  primena, kad Sąjunga įsipareigojo įgyvendindama savo išorės politiką visapusiškai apsaugoti ir propaguoti vaiko teises, laikantis JT vaiko teisių konvencijos nuostatų; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires Sąjungos išorės santykiuose; ragina Komisiją stebėti pažangą vaiko teisių srityje įgyvendinant Sąjungos išorės programas ir pranešti apie ją;

3.  pakartoja, jog griežtai nepritaria tam, kad vystymosi lėšos būtų naudojamos ne vystymosi tikslams, pvz., sienų valdymui ar karinių gebėjimų stiprinimui, ir pabrėžia, kad oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijų neatitinkantis finansavimas turi būti visas gaunamas iš kitų priemonių, o ne iš vystomojo bendradarbiavimo priemonės arba Europos plėtros fondo (EPF); pakartoja, kad, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ilguoju laikotarpiu ir vadovaujantis SESV 208 straipsniu, reikėtų pirmenybę teikti veiksmams, kuriais siekiama spręsti giliai įsišaknijusias skurdo priežastis, palyginti su kitais oficialios paramos vystymuisi kriterijus atitinkančiais veiksmais; dar kartą patvirtina savo paramą EPF įtraukimui į biudžetą ir pabrėžia, kad svarbu atitinkamai apriboti Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) regionams skirtus biudžetus;

4.  pabrėžia, kad, nors tam tikrų sumų naudojimo lankstumas ir greitis yra pranašumas gero lėšų valdymo požiūriu, šiais pranašumais jokiu būdu negalima pagrįsti vystymosi lėšų nukreipimo kitiems tikslams, Parlamento, kuris yra vienintelė demokratiškai išrinkta institucija, tikrinimo įgaliojimų apribojimų arba sistemingo ilgalaikių veiksmų planavimo; todėl ragina kuo labiau apriboti ypatingųjų priemonių, pavyzdžiui, patikos fondų, kūrimą ir atsižvelgti į šiuos principus rengiant kitą daugiametę finansinę programą (DFP);

5.  pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės privalo laikytis 2015 m. prisiimto bendro įsipareigojimo iki 2030 m. padidinti savo OPV lygį iki 0,7 % jų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj); primena apie bendrą Sąjungos įsipareigojimą trumpuoju laikotarpiu suteikti mažiausiai išsivysčiusioms šalims nuo 0,15 % iki 0,20 % BNPj, skiriamų OPV; pabrėžia, kad Sąjungos bendra OPV suma 2017 m. sumažėjo 2,4 %, palyginti su 2016 m. skaičiais; yra susirūpinęs dėl to, kad, jei 2016 m. BNPj išliks 0,11 % lygio, Sąjunga negalės vykdyti savo įsipareigojimų mažiausiai išsivysčiusioms šalims; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir pateikti patikimą tokio laipsniško didinimo iki šio lygio tvarkaraštį; ragina valstybes nares apskaičiuojant OPV neįskaičiuoti paramos teikėjų vidaus išlaidų pabėgėliams; pakartoja įsipareigojimą, kurį prisiėmė Komisija, skirti bent 20 % savo visos OPV žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai skatinti; ragina daugiau jos 2019 m. OPV lėšų skirti sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sritims, kad iki dabartinės DFP pabaigos būtų pasiektas jos įsipareigojimas; ypač pabrėžia būtinybę propaguoti ir apsaugoti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir tokiu būdu atremti Jungtinių Valstijų vyriausybės taikomos visuotinio nutildymo taisyklės poveikį; patvirtina, kad Sąjungos parama vystymuisi turėtų būti naudojama veiksmingiau ir kad OPV turėtų būti skiriama sektoriams, kuriems jos labiausiai reikia, būtent, gebėjimų stiprinimo, gero valdymo, sveikatos priežiūros, švietimo, žemės ūkio, vandens tiekimo ir sanitarijos, taip pat energetikos sektoriams; pabrėžia, kad būtina užtikrinti paramą priežiūrai ir pakankamai galimybių pasinaudoti atsarginėmis dalimis bei vietoje apmokytais techniniais ekspertais;

6.  atsižvelgdamas į svarbų Jungtinės Karalystės vaidmenį vystymosi srityje, primygtinai ragina išlaikyti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės glaudžius ryšius po pastarosios išstojimo, siekiant kuo labiau sumažinti su tuo susijusius nuostolius;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar nė viena šalis neužtikrino vystymosi nepalaikydama tolesnių prekybos santykių su savo kaimynais ir visu kitu pasauliu; be to, ragina finansuoti pagalbą prekybos veiklai, kad ateityje besivystančios šalys galėtų aktyviau dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į augančią skaitmeninių jungčių svarbą siekiant užtikrinti tolygesnį globalizacijos naudos paskirstymą besivystančių šalių labui;

8.  pabrėžia, kad labai svarbu remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir ypač ragina nustatyti vietos sprendimus, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą, ir toliau stiprinti mikrofinansavimo paskolų ir garantijų sistemas;

9.  ragina išplėsti programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“ ir ją įgyvendinti už Europos ribų, ypač besivystančiose šalyse, ir suteikti reikiamų finansinių išteklių;

10.  ragina steigti dualinio profesinio mokymo institucijas, kuriose jaunimas, besimokantis pagal profesinės pameistrystės programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas praktiniams profesijos aspektams, taip pat klausytų ir teorijos paskaitų specializuotose profesinėse mokyklose;

11.  atsižvelgdamas į dramatišką padėtį humanitarinės pagalbos srityje, primygtinai ragina užtikrinti, kad dabartiniai pasauliniai humanitariniai poreikiai būtų atspindėti numatant daug daugiau lėšų pagal humanitarinės pagalbos biudžeto eilutes, kurias būtų lengva mobilizuoti; pakartoja, kad tiek berniukų, tiek mergaičių švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant užkirsti kelią žmogaus sukeltoms humanitarinėms krizėms, išvengiant konfliktų, apsaugant vaikus ir suteikiant jiems perspektyvas; teigiamai vertina tai, kad jau daug humanitarinės pagalbos skiriama švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais; tačiau ragina atitinkamai padidinti šią dalį ir numatyti daugiau lėšų pagal programos „Erasmus +“ vystomojo bendradarbiavimo priemonės biudžeto eilutę, nes, susiklosčius ekstremaliajai padėčiai, švietimas yra labai svarbus gyventojų vystymuisi pasibaigus ekstremaliajai situacijai, nepamirštant, kad tokia ekstremalioji situacija kartais gali trukti net kelerius metus;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad išnaudotos Sąjungos biudžeto ir Sąjungos išorės veiksmų maržos ir lankstumo mechanizmai, kurie dažnai naudojami siekiant mobilizuoti papildomas lėšas, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus poreikius, įskaitant humanitarines krizes; atsižvelgdamas į tai, prieštarauja Komisijos pasiūlymui finansuoti antrąją Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalį, dėl kurios 4 išlaidų kategorijoje ir pagal DFP specialias priemones nebuvo paliktos pakankamos maržos nenumatytoms humanitarinėms krizėms, nes valstybės narės neįvykdė įsipareigojimo prisidėti 2 mlrd. EUR teikiant dvišalę paramą Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei; yra susirūpinęs dėl to, kad toliau mobilizuojamos EPF rezervo lėšos siekiant papildyti įnašus į Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, paskutinį kartą – 500 mln. EUR; pabrėžia, kad dėl šio lėšų perkėlimo lėšos ne tik nukreipiamos nuo EPF tikslų naikinti skurdą ir skatinti darnų vystymąsi bei valdyti migraciją, bet ir labai apribojama galimybė ateinančiais metais mobilizuoti papildomų lėšų būsimoms humanitarinėms krizėms AKR regionuose; dar kartą ragina valstybes nares padidinti savo įnašus, skirtus Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui, kurių įsipareigoti įnašai šiuo metu sudaro 3 mlrd. EUR (prieš papildomus 500 mln. EUR) iš Sąjungos biudžeto ir EPF ir tik 430 mln. EUR iš ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų;

13.  mano, kad, norint panaikinti pagrindines skurdo priežastis, Sąjungos požiūriu labai svarbu besivystančiose šalyse skatinti taiką, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad dedant dabartines pastangas visapusiškai skirti dėmesio saugumo ir vystymosi tarpusavio sąsajai ir pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 16-ąjį tikslą itin svarbios su saugumu susijusios išlaidos;

14.  pabrėžia, kad svarbu didinti skiriamas lėšas, kuriomis siekiama remti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę besivystančiose šalyse, kad būtų skatinamos atskaitingos ir skaidrios institucijos ir remiamas gebėjimų stiprinimas, dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas ir visuomenės galimybės susipažinti su informacija;

15.  primena, kad svarbu skirti lėšų išlaidoms, kurios tiesiogiai susijusios su humanitarinės pagalbos politikos tikslų įgyvendinimu, be kita ko, techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms;

16.  pabrėžia, jog svarbu, kad mokėjimų asignavimų lygis humanitarinės pagalbos skyriuje išliktų bent toks pats kaip įsipareigojimų asignavimų lygis, siekiant išvengti didelio ir nuolatinio lėšų mokėjimams trūkumo, sudėtingų skubių intervencijų ir neapmokėtų sąskaitų susikaupimo, kai neigiamas poveikis daromas ir už įgyvendinimą atsakingiems partneriams;

17.  pabrėžia švaraus vandens tiekimo ir papildomų nuotekų šalinimo įrenginių statybos svarbą;

18.  atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į Sąjungos aktyvų dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, jog būtina, kad nuo energijos nepritekliaus kenčiančių šalių valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai dėtų tvirtas ir suderintas pastangas siekdami jį sumažinti ir pasiekti 7-ąjį DVT, visų pirma atokiose kaimo vietovėse, regionuose, kurie neprijungti prie elektros energijos tinklų;

19.  ragina skirti pakankamai finansinių išteklių Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, kad regione būtų užtikrinta nuolatinė parama Palestinos pabėgėliams;

20.  teigiamai vertina tai, kad padidinti asignavimai, skirti vystymosi iniciatyvoms besivystančiose šalyse remti, kurias įgyvendina pilietinės visuomenės organizacijos ir vietos valdžios institucijos arba kurios yra joms skirtos; atsižvelgdamas į humanitarinės pagalbos sritį, primena Komisijai ir Tarybai apie paramos teikėjų ir humanitarinių organizacijų svarbaus susitarimo (angl. Grand Bargain) įsipareigojimą dėl lokalizavimo, pagal kurį įsipareigojama mokėti bent ketvirtį viso humanitarinės pagalbos finansavimo kiek įmanoma labiau tiesiogiai vietos ir nacionaliniams subjektams, todėl ragina persvarstyti šiuo metu galiojantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96(1) (įsigaliojo 1996 m.), siekiant užtikrinti, kad būsimas humanitarinės pagalbos finansavimas būtų ir toliau grindžiamas poreikiais ir suderintas su Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos, bet taip pat būtų pritaikytas prie besikeičiančių aplinkybių ir būtų veiksmingesnis, visų pirma siekiant stiprinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsają ir padėti įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus 2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais ir pagal paramos teikėjų ir humanitarinių organizacijų svarbų susitarimą;

21.  pakartoja, kad svarbu dėmesį sutelkti į pagrindines humanitarines krizes, be kita ko, užmirštas humanitarines krizes; ragina užtikrinti humanitarinės pagalbos finansavimą šioms krizėms: Jemenui (22 mln. žmonių, kuriems reikia humanitarinės pagalbos), Sirijos krizei, įskaitant kaimynines šalis (daugiau kaip 13 mln. žmonių, kuriems reikia humanitarinės pagalbos Sirijoje), taip pat užmirštoms humanitarinėms krizėms, pvz., Saheliui (1,6 mln. vaikų, kuriems gresia didelis ūmus mitybos nepakankamumas ir 6,8 mln. žmonių trūksta maisto) ir Kongo Demokratinei Respublikai (13 mln. žmonių, kuriems reikia pagalbos, ir daugiau kaip 2 mln. vaikų, kenčiančių nuo didelio ūmaus mitybos nepakankamumo);

22.  pabrėžia poreikį užtikrinti humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi Sahelyje; pabrėžia, kad dėl nuolatinio skurdo, klimato kaitos, konfliktų stiprėjimo ir beveik nederlingo laikotarpio šiais metais 6,8 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba regione, kuris yra struktūriniu požiūriu pažeidžiamas ir dėl to jame apribotos galimybės naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis; todėl ragina regione didinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi finansavimą, kad būtų galima vykdyti gyvybę gelbėjančias intervencijas ir dėti ilgalaikes pastangas siekiant šalinti pagrindines apsirūpinimo maistu pažeidžiamumo ir mitybos nesaugumo priežastis, taip pat stiprinti pagrindines socialines paslaugas;

23.  pabrėžia, kad poreikis užtikrinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsają turėtų būti atspindėtas 2019 m. Sąjungos biudžete, dėmesį sutelkiant į pagrindinius sektorius, pvz., mitybos sektorių; todėl ragina Komisiją, visų pirma Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinį direktoratą, pašalinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi trūkumą 2019 m. Sąjungos biudžete skiriant humanitarinės pagalbos ir ilgalaikį finansavimą mitybai, taip suteikiant galimybę vaikams, kenčiantiems nuo didelio ūmaus mitybos nepakankamumo, naudotis gydymo paslaugomis visomis aplinkybėmis – tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek vystymosi;

24.  primena, kad klimato kaitos padariniai daro apčiuopiamą poveikį keliems žmonių gyvenimo aspektams ir yra vis labiau juntami besivystančiose šalyse; ragina skirti daugiau išteklių klimato kaitos problemai iš kitų priemonių nei vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir (arba) EPF, nes tai rodo tvirtą įsipareigojimą siekti diplomatijos klimato kaitos srityje ir aktyviau įsitraukti į šią veiklą, visų pirma skatinant atsinaujinančiosios energijos sektorių, kad būtų kovojama su klimato kaita; primena, kad galimybė gauti geriamojo vandens yra pagrindinis socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnys, sudarantis sąlygas kovoti su skurdu ir suteikti galimybę naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares ir kitus subjektus laikytis jų prisiimtų įsipareigojimų kovoti su visuotiniu atšilimu ir klimato kaita; pabrėžia, kad lėšos skiriamos iš kitų lėšų nei vystymosi finansavimas;

25.  primena, kad, atsižvelgiant į klimato kaitą ir būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos, investicijos į nelaimių rizikos mažinimą ir pasirengimą įgyvendinant vystymosi programas yra nepaprastai svarbios, siekiant užkirsti kelią žmonių kančioms ir žūtims, padėti išsaugoti rezultatus, pasiektus vykdant vystomąjį bendradarbiavimą šalyse partnerėse, ir sumažinti reagavimo į nelaimes poreikį;

26.  apgailestauja dėl to, kad Komisija nepasiekė tikslo skirti 20 % savo OPV žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai ir net sumažina atitinkamą biudžeto eilutę; todėl prašo labai padidinti šiuos asignavimus;

27.  atkreipia dėmesį į bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą; prašo toliau remti vykdomus ir naujus bandomuosius projektus bei parengiamuosius veiksmus;

28.  pabrėžia, kad po „Brexit‘o“ svarbu užtikrinti kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste vystomojo bendradarbiavimo srityje;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma 134 % padidinti lėšas pagal bendradarbiavimo su Artimaisiais Rytais biudžeto eilutę ir 6 % padidinti lėšas pagal migracijos ir prieglobsčio biudžeto eilutę; apgailestauja dėl to, kad Komisija nepateikė paaiškinimo dėl šių dviejų lėšų padidinimų atsižvelgiant į tai, kad labai sumažėjo migracijos į Europą srautai; todėl siūlo sumažinti atitinkamus asignavimus, kad būtų galima finansuoti būtiną žmogaus socialinės raidos biudžeto eilutės padidinimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Lola Sánchez Caldentey, Jean-Luc Schaffhauser, Mirja Vehkaperä, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Frank Engel, Cécile Kashetu Kyenge, Paul Rübig, Kathleen Van Brempt

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Mirja Vehkaperä

EFDD

Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey

PPE

Frank Engel, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta

S&D

Cécile Kashetu Kyenge, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Kathleen Van Brempt

VERTS/ALE

Maria Heubuch

1

-

ENF

Jean-Luc Schaffhauser

2

0

PPE

Joachim Zeller, Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (OL L 163, 1996 7 2, p. 1).


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (29.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: William (The Earl of) Dartmouth

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Sąjunga laikosi vis ambicingesnės prekybos darbotvarkės, kaip apibrėžta strategijoje „Prekyba visiems“; pabrėžia, kad būtina suteikti pakankamą politinę ir administracinę paramą siekiant užtikrinti, kad dėl prekybos susitarimų būtų galima susitarti per atitinkamą laikotarpį; pabrėžia, kad pagalbos prekybai iniciatyvų finansavimas turėtų būti padidintas ir Komisijos Prekybos GD turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, kad jis galėtų vykdyti vis daugiau veiklos, ypač pasirūpinti nuostatų, įtrauktų į dvišalius ir daugiašalius susitarimus, įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu; pabrėžia, kad siekiant įtraukesnės strategijos itin svarbu atlikti įvertinimą prieš sudarant tokius susitarimus, jų sudarymo proceso metu ir po jų sudarymo; todėl pripažįsta, kad reikalingi pagal lytis suskirstyti duomenys; pakartoja, kad reikia tinkamai finansuoti prekybos apsaugos priemonių įgyvendinimą, kad būtų skatinami spartūs tyrimai ir būtų sudarytos sąlygos jas greitai priimti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamą finansavimą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir pagalbai joms, siekiant skatinti šias šalis ir sudaryti joms palankesnes sąlygas prisijungti prie dvišalių ir daugiašalių prekybos iniciatyvų ir susitarimų, įskaitant Vasenaro susitarimą, Kimberley procesą ir tarptautinį Kovos su prekyba kankinimui skirtomis prekėmis aljansą; reikalauja, jog teikiant Sąjungos su prekyba susijusią pagalbą daugiau dėmesio būtų skiriama tam, kad būtų remiamas vietos ir regionų vidaus prekybos stiprinimas mūsų šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose, tokiu būdu stiprinant savarankišką ir ilgalaikį dalyvaujančių šalių nacionalinės ekonomikos vystymąsi; be to, prašo Komisijos koordinuoti šios iniciatyvos įgyvendinimą, kad būtų kuo labiau padidintas jos veiksmingumas;

2.  pabrėžia, kad tarptautinė prekyba yra viena pagrindinių Sąjungos užsienio politikos priemonių, kuri, jei ji yra pakankamai finansuojama ir įgyvendinama taikant nuoseklias strategijas, prisideda prie tvaraus vystymosi, visų pirma, besivystančiose šalyse; mano, kad bendra prekybos politika yra viena galingiausių Sąjungos kovos su migracijos priežastimis priemonių;

3.  pabrėžia, kad vykdant kitos DFP peržiūrą ir atsižvelgiant į prekybos politikos darbotvarkę reikia išsamiai reorganizuoti Sąjungos biudžetą ir jo struktūrą, taip pat numatyti platesnių užmojų ir svarbesnį Europos Parlamento vaidmenį, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų veiksmų Tarybos ir Parlamento atžvilgiu;

4.  prašo Komisijos įvertinti esamas priemones, kurių tikslas – skatinti MVĮ tarptautinimą, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su kitomis Sąjungos MVĮ paramos priemonėmis, taip pat subsidiarumą, papildomumą atitinkamoms valstybių narių programoms ir išvengti dubliavimosi su jomis; ragina Komisiją toliau finansuoti MVĮ tarptautinimo programas ir dėti pastangas siekiant parengti MVĮ pritaikytą kilmės taisyklių skaičiuoklę, pagal kurią joms turėtų būti suteikta speciali galimybė naudotis esamomis lengvatomis pagal galiojančius susitarimus, kad būtų padidinta lengvatų naudojimo norma;

5.  pažymi, kad pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimas įgyvendinant prekybos susitarimus gali būti naudingas bendros prekybos politikos teisėtumui ir veiksmingumui, kad Sąjungos piliečiai prašo suteikti daugiau informacijos ir galimybę aktyviau dalyvauti Sąjungos prekybos politikoje ir į ją įsitraukti ir kad Komisija šiam piliečių interesui skiria prioritetą; mano, kad labai svarbu skirti pakankamai išteklių tam, kad būtų galima aktyviai įtraukti piliečius į Sąjungos prekybos politikos formavimą ir padidinti Europos Sąjungos piliečių informuotumą apie šios politikos naudą; ragina į piliečių dialogą įtraukti vietos patarėjų grupes ir bendras platformas, kurioms šiuo metu skiriama nepakankamai biudžeto lėšų, nes jos yra pagrindinės priemonės siekiant veiksmingo pilietinės visuomenės dalyvavimo užtikrinant į prekybos susitarimus įtrauktų prekybos poveikio darniam vystymuisi skyrių vykdymą ir stebėseną; ragina parengti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, pagal kuriuos minėtos grupės ir platformos norėtų vertinti muitinės administracijos veiklos rezultatus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis; ragina valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens aiškinant pridėtinę Sąjungos prekybos politikos vertę, nes būtent valstybės narės formuluoja derybų įgaliojimus;

6.  pabrėžia, kad su prekyba susijusi techninė parama ir ekonominė pagalba, teikiama pagal Europos kaimynystės politiką Sąjungos partneriams prie rytinės sienos ir šalims, kuriose įvyko Arabų pavasaris, yra svarbus indėlis siekiant stabilumo šiuose regionuose;

7.  ragina Komisiją investuoti į tyrimą dėl Sąjungos prekybos politikos indėlio siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant rekomendacijas siekiant suderinti politiką su Darbotvarke iki 2030 m.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Karoline Graswander-Hainz, Yannick Jadot, France Jamet, Elsi Katainen, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, David Martin, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bendt Bendtsen, Seán Kelly, Sander Loones, Bolesław G. Piecha, Fernando Ruas, Paul Rübig, Lola Sánchez Caldentey, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Nessa Childers

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25

+

ALDE

Elsi Katainen

ECR

Sander Loones, Emma McClarkin, Bolesław G. Piecha, Joachim Starbatty

EFDD

William (The Earl of) Dartmouth

PPE

Laima Liucija Andrikienė, Bendt Bendtsen, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Seán Kelly, Sorin Moisă, Franck Proust, Fernando Ruas, Paul Rübig, Jarosław Wałęsa

S&D

Maria Arena, Nessa Childers, Karoline Graswander-Hainz, Bernd Lange, David Martin, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster

3

-

ENF

France Jamet, Danilo Oscar Lancini

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur

3

0

GUE/NGL

Lola Sánchez Caldentey, Helmut Scholz

VERTS/ALE

Yannick Jadot

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (28.9.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Joachim Zeller

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2019 m. Sąjungos biudžeto projektą sudaro 166 mlrd. EUR įsipareigojimų, t. y. 3 proc. daugiau nei 2018 m., kuriais siekiama investuoti į stipresnę ir atsparesnę Europos ekonomiką ir skatinti solidarumą ir saugumą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų;

B.  kadangi šiuo biudžeto projektu siekiama ne tik stiprinti jau vykdomus veiksmus, bet ir remti naujas iniciatyvas, t. y. Europos solidarumo korpusą, Europos darbo instituciją, struktūrinių reformų rėmimo programos galiojimo pratęsimą, Europos gynybos pramonės plėtros programos, Sąjungos lygmens civilinės saugos pajėgumų rezervo sukūrimą ir naujos Europos prokuratūros įsteigimą;

Sąjungos biudžeto pateikimas

1.  pažymi, kad Sąjungos biudžetas pateikiamas suskirstytas skirsniais pagal institucijų vykdomą veiklą (veikla grindžiamas biudžeto sudarymas); mano, kad tokiu pateikimu neužtikrinama galimybė aiškiai ir greitai suprasti siekiamus tikslus; tačiau pažymi, kad daugiametė finansinė programa (DFP) pateikiama pagal išlaidų kategorijas, susijusias su politikos sritimis;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad programų veiklos išlaidų suvestinėse, pateikiamose kartu su biudžeto projektu, kiekviena biudžeto eilutė susiejama su siekiamais politikos tikslais;

3.  prašo Komisijos pateikti Sąjungos biudžetą remiantis DFP politikos tikslais;

Su 2019 m. biudžetu pateikiamos programų veiklos išlaidų ataskaitos

4.  palankiai vertina su 2019 m. biudžetu pateikiamas programų veiklos išlaidų suvestines, kuriose, remiantis Finansinio reglamento 38 straipsniu, pateikiama informacija apie šiuos kiekvienos išlaidų programos aspektus:

–  kiekvienos programos pagrindas ir ES pridėtinė vertė;

–  (faktinio ir būsimo) įgyvendinimo apžvalga;

–  su programos veiklos rezultatais susijusi pažanga (tikslai, rodikliai, orientyrai ir tiksliniai rodikliai) ir indėlis įgyvendinant pagrindinę Sąjungos politiką ir tikslus;

5.  susirūpinęs pažymi, kad Komisija naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius, kad įvertintų finansų valdymo veiklos rezultatus; viena vertus, EK generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose įvertina, ar pasiekti jų valdymo plane nustatyti tikslai, ir, kita vertus, naudodamasi programų veiklos išlaidų suvestinėmis, kuriose beveik nėra kryžminių nuorodų, Komisija vertina išlaidų programų veiklos rezultatus; dėl šios aplinkybės sunku palyginti įvairių rūšių veiklos rezultatų dokumentus;

6.  visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad savo metinėse veiklos ataskaitose generaliniai direktoriai pateikia informaciją apie pasiektus bendruosius ir konkrečius tikslus, tačiau nenurodo atitinkamų išlaidų; todėl ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą planuojant biudžetą, jį vykdant ir teikiant ataskaitas, nes taip būtų sudarytos galimybės teikti ex post ataskaitas apie tai, kiek lėšų buvo išleista siekiant tikslų;

7.  primena, kad programų ataskaitose nurodyta dabartinė programų veiklos rezultatų sistema apima 716 įvairių rūšių rodiklių, kuriais remiantis vertinami veiklos rezultatai, susiję su 61 bendruoju tikslu ir 228 konkrečiais tikslais;

8.  palankiai vertina tai, kad šiuo įgyvendinimo etapu jau pranešta (arba iš dalies pranešta), kad faktiškai pasiekta beveik 90 proc. rodiklių; palyginti su ankstesniais metais, ši dalis nuolat didėja (2017 m. programų suvestinėse – 60 proc., 2018 m. programų suvestinėse – 80 proc.); pažymi, kad programų suvestinėse pateikiami duomenys apie faktinius 2014–2016 m. arba 2017 m. rezultatus;

9.  prašo Komisijos:

a)  supaprastinti veiklos rezultatų ataskaitų teikimą:

–  toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių ir sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais remiantis geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos socialinėje, aplinkos apsaugos ir ekonominėje srityje rezultatai, vis dėlto vengiant taikyti vieną schemą visiems atvejams;

–  pateikiant finansinę informaciją taip, kad ją būtų galima palyginti su informacija apie veiklos rezultatus ir kad būtų aiški sąsaja tarp išlaidų ir veiklos rezultatų;

–  paaiškinant ir pagerinant bendrą savo dviejų programoms ir generaliniams direktoratams naudojamų tikslų ir rodiklių rinkinių nuoseklumą;

b)  geriau derinant veiklos rezultatų ataskaitų teikimą ir tuo tikslu aiškiai pateikiant informaciją apie pagrindines problemas, kurias dar reikia išspręsti;

10.  palankiai vertina tai, jog 2019 m. programų suvestinėse nurodoma, kad pasiekti horizontalieji politikos tikslai, susiję su kova su klimato kaita, biologine įvairove ir lyties klausimais; džiaugiasi, kad Komisija taip pat pateikia atitinkamas išlaidų programas, kuriomis padedama įgyvendinti dešimt J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų, ir atkreipia dėmesį į naujausias susijusias iniciatyvas, kuriomis, nors daugeliu atvejų netiesiogiai ir kiekybiškai neišmatuojamu būdu, padedama siekti darnaus vystymosi tikslų;

11.  ragina Europos Parlamento Biudžeto komitetą, derinant veiklą su Parlamento sektorių komitetais, skatinti faktinę orientavimosi į rezultatus kultūrą, kuria siekiama optimizuoti lėšų panaudojimą, ir apsvarstyti galimybę perskirstyti lėšas, skirtas programoms, kurių veiklos rezultatai prasti;

Strategija „Europa 2020“

12.  pabrėžia, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatyti dabartinio programavimo laikotarpio prioritetiniai siekiai ir tikslai, todėl Sąjungos biudžetas yra esminė numatytų strategijos tikslų ir rezultatų įgyvendinimo priemonė; tačiau yra susirūpinęs, kad pagal pagrindinius ekonominius ir socialinius rodiklius Sąjunga vis dar nepasiekė šių tikslų ir rezultatų, o nelygybė ir skirtumai Sąjungoje ir jos valstybėse narėse išliko, todėl kyla pavojus pačiam Europos projektui;

13.  pažymi, kad Komisija nurodo, kad apskaičiuota, jog bendro 2019 m. biudžeto projekto indėlis į strategiją „Europa 2020“ yra 66,2 proc. (106 958,3 mln. EUR), taigi jis atitinka ankstesnių metų lygį; atsižvelgdamas į ribotus išteklius, primygtinai reikalauja, kad Komisija dėtų visas pastangas, kad būtų galima tikslingiau panaudoti turimus išteklius ir veiksmingiau panaudoti įsipareigotas lėšas, kad būtų galima gerokai pagerinti strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų įgyvendinimą tose srityse, kur nepakankama pažanga kelia didžiausią nerimą – skurdo lygio mažinimo ir socialinės įtraukties skatinimo srityse;

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)

14.  atkreipia dėmesį į dabartinę BŽŪP išlaidų struktūrą: 44,7 proc. visų Sąjungos ūkių gavo mažesnes nei 4 000 EUR metines pajamas, o 2016 m. vidutiniškai 10 proc. daugiausiai pajamų gavusių BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gavo apie 60 proc. mokėjimų; pažymi, kad tiesioginių išmokų paskirstymas iš esmės atspindi žemės koncentraciją, t. y. tai, kad 20 proc. ūkininkų taip pat valdo 80 proc. žemės, atsižvelgiant į esamus skirtumus tarp įvairių valstybių narių;

15.  ragina Komisiją įdėmiai išnagrinėti bendro ūkininkų pajamų mažėjimo nuo 2013 m. priežastis, ypač atsižvelgiant į išlaidų ir pelno santykį įvairiose maisto tiekimo grandinės dalyse (gamintojai, perdirbėjai, transportas, mažmenininkai ir t. t. – tai turėtų parodyti, kur gaunama daugiausia pelno) ir nustatyti naują pagrindinį veiklos rezultatų tikslą ir rezultatų bei poveikio rodiklius, kuriais būtų siekiama sumažinti ūkininkų pajamų nelygybę;

Spartesnis sanglaudos politikos įgyvendinimas

16.  nerimauja dėl to, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo 2014–2020 m. laikotarpio pradžios, valstybės narės paskyrė tik 77 proc. programoms vadovaujančių institucijų, atsakingų už sanglaudos politikos fondus; 2017 m. kovo 1 d. Komisija gavo galutines finansines ataskaitas, pagal kurias išlaidos sudarė tik 0,7 proc. visam programavimo laikotarpiui skirto biudžeto; 2017 m. viduryje biudžeto vykdymo vėlavimai buvo didesni nei atitinkamu metu 2007–2013 m.; todėl pažymi, kad dabartinio finansavimo laikotarpio pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai galėtų būti dar didesni nei per ankstesnį laikotarpį;

17.  ragina Komisiją paspartinti sanglaudos politikos programų ir su jomis susijusių mokėjimų vykdymą, taip pat naudoti jos turimus išteklius siekiant padėti valstybėms narėms stiprinti jų administracinius pajėgumus, kad būtų galima sutrumpinti įgyvendinimo laikotarpį pagal kitą daugiametę finansinę programą iki n + 2 metų;

Europos semestras

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti sanglaudos, ekonomikos valdymo ir Europos semestro veiksmų koordinavimą ir taip siekti iš naujo subalansuoti Europos semestrą užtikrinant, kad pirmenybė būtų teikiama politikos priemonėms, kuriomis skatinama didesnė socialinė lygybė ir socialinė sanglauda;

Migracija

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nustatė, jog 2019 m. pagal 3 išlaidų kategoriją „Saugumas ir pilietybė“ iš viso reikės 2,3 mlrd. EUR migracijos ir saugumo problemoms spręsti, tačiau apgailestauja, kad Europos Audito Rūmai savo naujausioje metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad „Komisija nepranešė apie bendrą pabėgėlių ir migrantų krizei sutelktų lėšų sumą ir ją sunku apskaičiuoti“ (2016 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 2.28 dalis); nerimauja, kad padėtis nepasikeitė ir 2019 m. biudžeto projekto atveju, todėl tai gali apsunkinti galimų poreikių nustatymą; palankiai vertina tai, kad Komisija baigia rengti išsamią imigracijos duomenų apžvalgą;

20.  primena, jog Komisija paaiškino, kad labai sunku, o gal net neįmanoma pateikti su migrantais ir (arba) prieglobsčio prašytojais susijusių išmokėtų sumų skaičiavimų, suskirsčius pagal šalis, nes migracijos srautų valdymas apima daug įvairių veiklos rūšių(1);

Finansinės priemonės ir patikos fondai

21.  apgailestauja, kad 6,7 proc. visų mokėjimų, skirtų atitinkamoms finansų inžinerijos priemonėms (900 mln. EUR), 2016 m. panaudoti valdymo sąnaudoms ir mokesčiams padengti; mano, kad ši suma nepagrįstai didelė; dar kartą primygtinai ragina Komisiją didinti skaidrumą finansų inžinerijos priemonių taikymo srityje, reguliariai teikti ataskaitas apie sverto poveikį, nuostolius ir riziką ir pateikti finansų inžinerijos priemonių sąnaudų ir naudos, lyginant su labiau tiesioginėmis projektų finansavimo formomis, analizę;

22.  pažymi, kad patikos fondai turėtų būti steigiami tik tuomet, kai jų naudojimas yra pagrįstas ir reikalingų veiksmų neįmanoma imtis naudojant kitus esamus finansavimo kanalus; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę panaikinti patikos fondus, kurie negali pritraukti reikšmingų įnašų iš kitų paramos teikėjų arba kuriais nesukuriama pridėtinė vertė, palyginti su įprastomis Sąjungos išorės priemonėmis; mano, kad yra nepriimtina tai, kad patikos fonduose toliau naudojant EPF ribojama Parlamento galimybė tikrinti Sąjungos išlaidas;

Europos prokuratūra

23.  primygtinai reikalauja, kad Europos prokuratūra būtų tinkamai finansuojama ir joje dirbtų pakankamai darbuotojų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatytas Sąjungos įnašas iš viso sudaro 4 911 000 EUR; pažymi, kad šis asignavimas skirtas su Europos prokuratūros darbuotojais susijusioms išlaidoms, infrastruktūros ir veiklos išlaidoms, taip pat veiklos išlaidoms, patiriamoms pradėjus kurti Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą, padengti;

24.  apgailestauja dėl to, kad numatyti tik 35 darbuotojų etatai, o tai reiškia, kad atskaičius prokuroro pavaduotojo pareigas (23) lieka tik 12 etatų, skirtų administracinėms užduotims atlikti; mano, kad tai nerealistiška.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Jonathan Bullock, Tamás Deutsch, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Wolf Klinz, Arndt Kohn, Bogusław Liberadzki, Monica Macovei, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Bart Staes, Indrek Tarand, Joachim Zeller, Dennis de Jong

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Richard Ashworth, Karin Kadenbach

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

Wolf Klinz

ECR

Monica Macovei

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

NI

Cătălin Sorin Ivan

PPE

Richard Ashworth, Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Karin Kadenbach, Arndt Kohn, Bogusław Liberadzki, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski

VERTS/ALE

Bart Staes, Indrek Tarand

1

-

EFDD

Jonathan Bullock

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

  Atsakymas į klausimą, į kurį atsakoma raštu, Nr. 23. 2016 m. lapkričio 29 d. vykęs klausymas Biudžeto kontrolės (CONT) komitete dalyvaujant Komisijos nariui D. Avramopoulo.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (31.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Luděk Niedermayer

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina, kad 2019 m. biudžete dėmesys būtų sutelktas į Europos semestre, Europos Parlamento rezoliucijose išdėstytus prioritetus, ir į labiausiai ES piliečiams rūpimų klausimų, už kuriuos ES yra visiškai ar iš dalies atsakinga, kaip nustatyta, pvz., 2018 m. „Eurobarometre“, kurio duomenimis remiantis aktualiausi yra saugumo ir gynybos sričių klausimai, sprendimą;

2.  pabrėžia, kad socialiai darnaus ir tvaraus ekonominio vystymosi ir augimo skatinimas, tuo pat metu tęsiant struktūrines reformas, kuriomis siekiama modernizuoti Europos valstybių ekonomiką, ES regionų konvergencijos skatinimas ir jaunimo nedarbo mažinimas yra tik keletas sričių, dėl kurių reikia imtis skubių veiksmų, kartu mažinant klimato kaitą, tausojant aplinką ir vykdant biologinės įvairovės apsaugą, mažinant nelygybę ir finansuojant migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių politiką; pabrėžia darnaus vystymosi tikslų svarbą sprendžiant šiuos klausimus;

3.  primena, kad Sąjungos biudžetas iš esmės yra investicijų biudžetas;

4.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti pakankamai išteklių makroekonominei politikai koordinuoti ir prižiūrėti; pabrėžia, kad turėtų būti tęsiama komunikacija ir piliečių bei suinteresuotųjų subjektų informavimas apie ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS), įskaitant eurą, ateitį;

5.  pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijų (EPI) vaidmuo labai svarbus stiprinant tikrai europinį požiūrį į finansų priežiūrą, skatinant priežiūros konvergenciją, nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir geresnį nacionalinių valdžios institucijų veiksmų koordinavimą, užtikrinant finansinį stabilumą, skatinant geresnį finansų rinkų veikimą ir garantuojant mažmeninių investuotojų ir vartotojų apsaugą; ragina Biudžeto komitetą užtikrinti, kad būtų skiriami atitinkami ištekliai, kurie, jei būtų visapusiškai racionalizuoti, suteiktų EPI galimybę turėti pakankamai darbuotojų ir saugias bei veiksmingas IT sistemas, kartu tinkamai atsižvelgiant į laipsniškai didėjančią joms pavestų užduočių visumą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos bankininkystės institucijos (EBI) veiklos neturėtų trikdyti Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES ir institucijos būstinės perkėlimas; pabrėžia, kad svarbu skubiai užbaigti rengti atitinkamus teisės aktus, kad pakaktų laiko ekonomiškai efektyviam būstinės perkėlimui; pabrėžia, kad atitinkamuose būsimuose teisės aktuose turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Europos Parlamento vaidmenį atliekant procedūras, kuriomis ateityje gali būti sukurtos ir perkeltos Europos agentūros;

7.  pažymi, kad 2019 m. EPI biudžeto sąmata gali reikšmingai padidėti dėl to, kad numatytos naujos užduotys, pasiūlytos EPI peržiūroje ir kituose teisėkūros dokumentuose, dėl kurių šiuo metu deramasi, tačiau reikalauja visiško skaidrumo, susijusio su šių papildomų finansinių išteklių paskirstymu; mano, kad naujų užduočių išlaidoms padengti turėtų būti nustatytos sąlyginės biudžeto eilutės, kurių lėšos būtų pradėtos naudoti tik po teisės aktų priėmimo; pripažįsta, kad toks finansavimas bus taikomas tok, kol bus patvirtintas ir pradėtas taikyti naujas finansavimo mechanizmas;

8.  pabrėžia, kad svarbu iki 8-osios Europos Parlamento kadencijos pabaigos užbaigti reglamento, kuriuo įsteigiamos EPI, peržiūrą, kad, atsižvelgiant į konkrečios institucijos vykdomos priežiūros aprėpties raidą, būtų sudaryta galimybė tinkamais ir proporcingai nustatytais mokesčiais rinkos dalyviams iš dalies pakeisti nacionalinių kompetentingų institucijų įnašus, kartu nepakenkiant EPI nepriklausomumui;

9.  pabrėžia, kad EPI turėtų nuolat siekti didinti savo efektyvumą, neleisdamos nukentėti savo darbo kokybei ir daugiausia dėmesio skirdamos nuolatiniam pakartotiniam darbo metodų vertinimui, EPI praktinės patirties perdavimui ir kitų rūšių tarpusavio pagalbai, taip pat veiksmingam žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimui; primena, kad EPI privalo griežtai laikytis Sąjungos teisės aktų leidėjo jai suteiktų įgaliojimų ir nebandyti de facto jų plėsti;

10.  mano, kad 2019 m. biudžete turėtų būti skiriama daugiau lėšų pabėgėliams ir migrantams priimti ir jiems padėti, visų pirma teikiant paramą valstybėms narėms, esančioms prie pietinės ir rytinės ES sienos arba toms, kurios vykdo savo įsipareigojimus šiuo klausimu;

11.  pabrėžia poreikį užtikrinti pakankamai išteklių Sąjungos veiksmams, kuriais siekiama kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, remti.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

6

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hugues Bayet, Pervenche Berès, David Coburn, Thierry Cornillet, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Barbara Kappel, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Alex Mayer, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Peter Simon, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Simona Bonafè, Andrea Cozzolino, Ashley Fox, Ramón Jáuregui Atondo, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Thomas Mann, Siegfried Mureşan, Andreas Schwab, Tibor Szanyi

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42

+

ALDE

Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Caroline Nagtegaal, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

Ashley Fox, Sander Loones, Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner

PPE

Markus Ferber, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Danuta Jazłowiecka, Georgios Kyrtsos, Ivana Maletić, Thomas Mann, Gabriel Mato, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Dariusz Rosati, Anne Sander, Andreas Schwab, Tom Vandenkendelaere

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Simona Bonafè, Andrea Cozzolino, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Ramón Jáuregui Atondo, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Alex Mayer, Alfred Sant, Peter Simon, Tibor Szanyi, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Philippe Lamberts, Ernest Urtasun

6

-

EFDD

David Coburn

ENF

Marco Zanni

GUE/NGL

Rina Ronja Kari, Dimitrios Papadimoulis, Martin Schirdewan, Miguel Viegas

2

0

EFDD

Marco Valli

ENF

Barbara Kappel

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (30.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentė: Marita Ulvskog

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad tvarus augimas ir investicijos yra pagrindiniai veiksniai siekiant kurti deramo darbo vietas, kurios užtikrintų kokybišką užimtumą ir didesnę ir bendrą gerovę visiems; mano, kad būtina struktūrinių fondų lėšas ir investicijas veiksmingiau sutelkti tam, kad būtų skatinamas įtraukus augimas, mažinama nelygybė ir skatinama vis didesnė socialinė konvergencija;

2.  pabrėžia, kad 2019 m. biudžetas turėtų padėti siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo ir socialinių tikslų įgyvendinant deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma, kalbant apie kovą su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu, didėjančia nelygybe, socialine atskirtimi ir skurdu, visų pirma, vaikų skurdu; pabrėžia, kad būtina toliau teikti paramą siekiant užtikrinti migrantų įtrauktį;

3.  pabrėžia, kad 2019 m. biudžetas negali būti vertinamas neatsižvelgiant į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP); atkreipia dėmesį į tai, kad planuojant socialinės ir užimtumo srities lėšas turi būti sukurta sąveika, kuri padėtų mažinti dėl krizės paaštrėjusius socialinius skirtumus ir nelygybę; įspėja, kad kiek nors sumažinus šioms sritims skiriamas biudžeto lėšas bus tik sunkiau veiksmingai vykdyti veiklą šiose politikos srityse ir pasiekti tikslus; tačiau primena, kad dėl dabartinių biudžetinių suvaržymų ateityje panaudojant lėšas visuomet turėtų būti vadovaujamasi Europos pridėtinės vertės principu ir kad veiksmingas ir rezultatyvus lėšų panaudojimas yra toks pats svarbus aspektas kaip ir visos viršutinės biudžeto ribos;

4.  nepritaria bet kokiems pasiūlymams sumažinti pagal užimtumui, socialiniams reikalams ir įtraukčiai skirtas eilutes planuojamą biudžetą; primena, kad būtina nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų tam, kad šiose politikos srityse būtų išnaudotas visas jų potencialas; yra ypač susirūpinęs dėl šiose srityse Tarybos numatyto lėšų mažinimo, nes tai galėtų užkirsti kelią ES pasiekti rezultatų ir pateisinti piliečių lūkesčius;

5.  atkreipia dėmesį į bendrą metinį Komisijos pasiūlytą asignavimų pagal 1 išlaidų kategoriją „Pažangus ir integracinis augimas“ didinimą (+3,1 % įsipareigojimų asignavimų ir +1,3 % mokėjimų asignavimų);

6.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą šiek tiek padidinti asignavimus pagal 1b išlaidų kategoriją „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (+2,8 % įsipareigojimų asignavimų ir +1,1 % mokėjimų asignavimų);

7.  pakartoja savo raginimą, kad 2019 m. biudžete būtų užtikrinta pakankamai Europos socialiniam fondui (ESF) skiriamų asignavimų, visų pirma, mokėjimų asignavimų, atsižvelgiant į tai, kad prasideda intensyvaus įgyvendinimo laikotarpis ir išaugs valstybių narių mokėjimo prašymai, ir todėl apgailestauja dėl to, kad siūloma mažinti mokėjimų asignavimus (-2,6 %);

8.  teigiamai vertina pasiūlymą padidinti įsipareigojimų asignavimus, skiriamus Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF) (+2 % kiekvienam); susirūpinęs pažymi, kad sumažinti EGF skiriami mokėjimų asignavimai (-60 %) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programai (EaSI) skiriami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (atitinkamai 1,5 % ir -0,4 %); pabrėžia, kad reikės ir toliau užtikrinti ambicingą eilutei „Mikrofinansai ir socialinis verslumas“ skiriamų įsipareigojimų asignavimų lygį;

9.  primena, kad ES yra artimoje stagnacijai padėtyje, darbo užmokestis nepakankamai auga tam tikrose valstybėse narėse(1) ir kad tiek Komisija, tiek ECB rekomenduoja bendrai didinti darbo užmokestį ir pagerinti užimtumo kokybę; be to, pabrėžia, kad biudžeto eilutės, pagal kurias remiamas Europos socialinis dialogas ir socialiniams partneriams skirtos priemonės, yra ypač svarbios siekiant stiprinti socialinių partnerių dalyvavimą, pavyzdžiui, įgyvendinant Europos semestrą ir Europos socialinių teisių ramstį; pažymi, kad šiek tiek padidinti įsipareigojimų asignavimai (6,4 %), tačiau apgailestauja dėl Komisijos siūlomo mokėjimų asignavimų sumažinimo (-21,8 %), susijusio su darbo santykiais ir socialiniu dialogu; pabrėžia, kad gerai veikiančios darbo santykių sistemos daro teigiamą poveikį našumui, darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui, darbo vietų kokybei ir deramam darbo užmokesčiui;

10.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbo lygis tam tikrose valstybėse narėse tebėra nepriimtinai aukštas Europos Sąjungos mastu ir kad ypač didelį susirūpinimą kelia nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėtis; pabrėžia, kad jaunimas yra didžiausią skurdo ir socialinės bei ekonominės atskirties riziką patirianti grupė; pabrėžia, jog, siekiant išspręsti šias problemas, labai svarbu užtikrinti, kad būtų tęsiamas ir laiku teikiamas didesnis finansavimas Jaunimo garantijų iniciatyvai, naudojantis Jaunimo užimtumo iniciatyva, ir tinkamai remiamos kovos su nelygybe, taip pat ir nesusijusia su darbu, priemonės, naudojantis Europos socialiniu fondu (ESF);

11.  atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pasiūlymą padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2019 m. skiriamas lėšas 233,3 mln. EUR; vis dėlto mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos bendro biudžeto vis dar nepakanka užtikrinti, kad šios iniciatyvos tikslai būtų pasiekti, todėl ragina 2019 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatyti tokį patį įsipareigojimų asignavimų lygį kaip ir 2018 m., t. y. 350 mln. EUR;

12.  atkreipia dėmesį į svarbų agentūrų vaidmenį sprendžiant įvairiausiais užimtumo ir socialines problemas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad agentūrų užduočių vis daugėja ir todėl šias agentūras būtina aprūpinti reikiamais ištekliais, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis ir užtikrinti kuo geresnius rezultatus remiant ES teisėkūros ir politikos tikslus; todėl apgailestauja dėl siūlomo Cedefop lėšų sumažinimo (-5,8 % ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimų); pakartoja savo susirūpinimą dėl didėjančio Airijos valstybės koeficiento neigiamo poveikio biudžetui ir dėl to kylančios vis didesnės rizikos, kad bus kenkiama fondo Eurofound finansiniam pajėgumui vykdyti savo įgaliojimus; tikisi, kad Sąjungos institucijos imsis veiksmų šiam poveikiui kompensuoti, kaip nurodyta pranešime dėl 2016 m. Eurofound biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pabrėžia, kad reikia skirti papildomų lėšų siekiant išlaikyti agentūros atliekamų mokslinių tyrimų lygį, visų pirma, siekiant užtikrinti, kad bus atliekamas su Europos masto apklausomis susijęs darbas;

13.  teigiamai vertina Europos darbo institucijos, kuri turėtų pradėti veikti 2019 m., sukūrimą; pabrėžia, kad reikia skirti tinkamą finansavimą, kuris atitiktų būsimame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuos įsteigiama Europos darbo institucija, numatomas užduotis, siekiant užtikrinti, kad būtų atidėta pakankamai finansinių išteklių jos įsteigimui; pažymi, kad Komisijos siūlomas finansavimas (11 mln. EUR, asignavimai įrašomi į rezervą laukiant, kol teisės aktų leidėjas priims pagrindinį aktą) yra mažesnio dydžio nei kitų ES agentūrų užimtumo ir socialinių reikalų srityje; primygtinai pažymi, kad finansavimas negali būti teikiamas perskirstant kitų užimtumo ir socialinių reikalų agentūrų asignavimus;

14  pažymi, kad EURES portalas 2019 m. ir 2020 m. bus palaipsniui priskirtas Europos darbo institucijos atsakomybės sričiai, ir ragina užtikrinti, kad dėl tokio veiklos perkėlimo nebūtų mažinamas EURES biudžetas ir nekiltų kokių nors šio portalo veiklos sutrikimų;

15.  pakartoja, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra labai vertingos priemonės naujai veiklai ir politikai užimtumo bei socialinės įtraukties srityse inicijuoti ir kad kelios Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto idėjos anksčiau buvo sėkmingai įgyvendintos kaip bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai; ragina visapusiškai išnaudoti kiekvienoje išlaidų kategorijoje numatytas maržas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

10

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Michael Detjen, Geoffroy Didier, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Miroslavs Mitrofanovs, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Dennis Radtke, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Siôn Simon, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Heinz K. Becker, Paloma López Bermejo, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Rory Palmer, Evelyn Regner, Jasenko Selimovic, Birgit Sippel, Michaela Šojdrová, Helga Stevens, Neoklis Sylikiotis

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Marian Harkin, António Marinho e Pinto, Jasenko Selimovic, Renate Weber

PPE

Georges Bach, Heinz K. Becker, Geoffroy Didier, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Dennis Radtke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Michaela Šojdrová, Romana Tomc

S&D

Guillaume Balas, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Michael Detjen, Elena Gentile, Jan Keller, Edouard Martin, Rory Palmer, Georgi Pirinski, Evelyn Regner, Siôn Simon, Birgit Sippel, Marita Ulvskog

VERTS/ALE

Jean Lambert, Miroslavs Mitrofanovs, Terry Reintke

10

-

ECR

Arne Gericke, Anthea McIntyre, Helga Stevens, Ulrike Trebesius

ENF

Dominique Martin

GUE/NGL

Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, João Pimenta Lopes, Neoklis Sylikiotis

NI

Lampros Fountoulis

1

0

GUE/NGL

Paloma López Bermejo

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Pvz., žr. 2017 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, 3 ir 8 psl.: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2017-european-semester-country-specific-recommendations-commission-recommendations-communication.pdf

Visų pirma:

Konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2 (Vokietija) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2018-european-semester-country-specific-recommendation-commission-recommendation-germany-en.pdf

Konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2 (Nyderlandai) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2018-european-semester-country-specific-recommendation-commission-recommendation-netherlands-en.pdf


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (30.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentė: Adina-Ioana Vălean

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad 20,1 % visų 2019 m. biudžeto projekte (2019 m. BP) numatytų įsipareigojimų yra susiję su klimato politika; apgailestauja, kad, nepaisant nustatyto tikslo 20 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti kovai su klimato kaita, iš Sąjungos biudžeto tendencijų matyti, jog dabartiniu daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu bus panaudota tik 19,3 %; pabrėžia, jog turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų pasiektas 20 % tikslas; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sušvelninti klimato kaitos padarinius ir prie jos prisitaikyti itin svarbus yra tinkamas finansinės paramos lygis;

2.  pažymi, kad 8,2 % visų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės atkūrimo veiksmais; ragina skirti pakankamai išteklių biologinės įvairovės apsaugai užtikrinti; primena, kad remiantis Komisijos komunikatu „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, norint finansuoti Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir jos tikslo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją atkurti Sąjungoje įgyvendinimą, reikia integruoti biologinės įvairovės aspektą į visas Sąjungos biudžeto sritis;

3.  pažymi, kad programai LIFE skirti įsipareigojimų asignavimai padidinti 31,3 mln. EUR (+6 %); apgailestauja dėl to, kad programa LIFE sudaro tik 0,3 % 2019 m. biudžeto projekto lėšų;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos apsaugai siūloma skirti 68,3 mln. EUR įsipareigojimų (+2,9 %) ir 61,3 mln. EUR mokėjimų (+9,6 %) asignavimų; apgailestauja, kad ši suma sudaro tik 0,04 % 2019 m. biudžeto projekto lėšų ir 1,8 % 3 išlaidų kategorijai numatytos (įsipareigojimų asignavimų) sumos;

5.  mano, kad sveikatos apsaugai skiriami ištekliai turėtų būti padidinti, ypač tie, kurie tenka psichikos ligų moksliniams tyrimams; ragina Komisiją, atsižvelgiant į kitos daugiametės finansinės programos laikotarpį, išnagrinėti, kokios programos galėtų būti įgyvendintos siekiant padidinti šioje srityje moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamas sumas, ir apie tai pranešti Parlamentui;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad maistui ir pašarams siūloma skirti 297,7 mln. EUR įsipareigojimų (+6,3 %) ir 245,8 mln. EUR mokėjimų (-1 %) asignavimų; apgailestauja, kad ši suma sudaro tik 0,18 % 2019 m. biudžeto projekto lėšų ir 8 % 3 išlaidų kategorijai numatytos (įsipareigojimų asignavimų) sumos;

7.  atkreipia dėmesį į labai padidėjusią Sąjungos civilinės saugos mechanizmui skiriamą įsipareigojimų sumą (149,6 mln. EUR, +350 %), nes šis mechanizmas yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo; pabrėžia, kad toks padidinimas būtinas, nes 2019 m. biudžeto projekte numatytas Komisijos pasiūlymo dėl minėto mechanizmo peržiūros poveikis;

8.  pažymi, kad nuolatiniai ir laikini etatai, patvirtinti pagal 2019 m. biudžeto projektą, lieka nepakitę, palyginti su 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Europos vaistų agentūros (EMA) biudžetu, tačiau papildomi etatai numatomi Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (+1)(1) ir Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) (+3); pabrėžia, kad prireikus šioms agentūroms turi būti skiriama daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užduotis ir siekiant Sąjungoje propaguoti mokslu pagrįstą požiūrį;

9.  pripažįsta, kad pagal ECHA 2019 m. biudžeto projektą patvirtintų laikinųjų pareigybių skaičius turi būti padidintas trimis etatais; nurodo, kad tokiu padidėjimu ketinama priartinti ECHA biocidų išteklius prie pirmiau numatyto lygio ir kompensuoti 2018 m. trūkstamus išteklius; vis dėlto pažymi, kad pagal persvarstytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (2) (Atliekų pagrindų direktyvą) ECHA pavestos papildomos užduotys, kurioms vykdyti kol kas 2019 m. biudžeto projekte nenumatyti nei etatai, nei finansavimas; be to, pažymi, kad pagal planuojamą parengti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų(3) naują redakciją ir pagal ES Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro režimą ECHA taip pat numatytos naujos užduotys, todėl ragina skirti pakankamai išteklių, kad ECHA galėtų imtis tokios naujos veiklos;

10.  pabrėžia, kad, labai padaugėjus EAA vykdomų užduočių, kartu jai patikėtos naujos užduotys, todėl didėja EAA finansiniai ir darbuotojų poreikiai, sykiu laikantis etatų mažinimo ir biudžeto stabilizavimo tikslų; pabrėžia, kad nepadidinus etatų skaičiaus etatų plane kyla pavojus, kad bus labai sutrikdytas EAA gebėjimas remti aplinkos politikos plėtrą ir prisidėti prie jos įgyvendinimo ES ir nacionaliniu lygmenimis;

11.  pažymi, kad dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos EMA tenka didesnis darbo krūvis ir 2019 m. jai reikės papildomų biudžeto išteklių; mano, kad papildomus finansinius išteklius ir darbuotojus reikėtų leisti skirti ribotą laiko tarpą, kad EMA galėtų perkelti ir išsaugoti svarbiausias žinias ir įgūdžius, kurių reikia norint veiksmingai vykdyti savo užduotis ir tęsti šiuo metu sustabdytą veiklą;

12.  ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse;

13.  primena, kad aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai turėtų būti tinkamai finansuojami visą jų gyvavimo ciklą siekiant išnaudoti visą jų potencialą;

14.  primena atskaitomybės mokesčių mokėtojams ir vartotojams principą, todėl ragina tvirtai laikytis metinio biudžeto drausmės, kad būtų atsižvelgiama į piliečių finansinę naštą; pabrėžia, kad reikėtų kasmet peržiūrėti šiuo metu vykdomos politikos, programų ir priemonių išlaidų efektyvumą ir, prireikus, imtis atitinkamų priemonių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Pilar Ayuso, Ivo Belet, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Arne Gericke, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Michèle Rivasi, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Guillaume Balas, Cristian-Silviu Buşoi, Elena Gentile, Anja Hazekamp, Norbert Lins, Younous Omarjee, Christel Schaldemose, Bart Staes, Keith Taylor, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

EFDD

Piernicola Pedicini

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Giovanni La Via, Norbert Lins, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean

S&D

Guillaume Balas, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Elena Gentile, Karin Kadenbach, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Margrete Auken, Benedek Jávor, Michèle Rivasi, Bart Staes, Keith Taylor

6

-

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

1

0

GUE/NGL

Younous Omarjee

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

  EFSA paprašė papildomo etato Paramos ES agentūroms tarnybos biuro Briuselyje vadovui. Šį etatą kartu finansuos ES agentūros, papildomų biudžeto lėšų tam nereikės.

(2)

  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3), ir neseniai pakeista 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851 (OL L 150, 2018 6 14, p. 109).

(3)

  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 7).


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (25.9.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Jens Geier

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  nepritaria tam, kad, palyginti su Komisijos pasiūlymu, Taryba 3,61 % sumažino įsipareigojimų asignavimų ir 0,22 % – mokėjimų asignavimų sumą, įrašytą į biudžeto eilutes, susijusias su ITRE komiteto kompetencija, pagal Sąjungos 2019 m. biudžeto 1a išlaidų kategoriją; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2018 m. Komisijos pasiūlymu, 3,9 % padidinti įsipareigojimų asignavimai ir 1,8 % – mokėjimų asignavimai biudžeto eilutėse, susijusiose su ITRE komiteto kompetencija, pagal Sąjungos biudžeto 1a išlaidų kategoriją; palankiai vertina tai, kad 2019 m. biudžete daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos augimui, inovacijoms, konkurencingumui, skaitmeninimui, tvarumui, klimato kaitai ir perėjimui prie labai efektyviai energiją vartojančiais ir atsinaujinančiais energijos ištekliais pagrįstos ekonomikos, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą, ir jaunų mokslininkų ir verslininkų, taip pat mokslininkių bei verslininkių sėkmei;

2.  laikosi nuomonės, kad moksliniai tyrimai, MVĮ ir konkurencingumas ir toliau vaidins lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą visoje Sąjungoje; mano, kad sėkmingoms programoms „Horizontas 2020“ ir „Cosme“ 2019 m. skirtas biudžetas turėtų būti pakankamas jų tęstinumui užtikrinti;

3.  pabrėžia, kad būtina plėtoti lyderystę inovacijų ir revoliucingųjų technologijų srityje; todėl apgailestauja dėl to, kad Taryba reikšmingai sumažino įsipareigojimų asignavimų lėšas – 0,3 mlrd. EUR, o mokėjimų asignavimų lėšas – 18 mln. EUR bendrai strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų programai, o tai labai neigiamai paveiks programą „Horizontas 2020“, ir ypač apgailestauja dėl lėšų sumažinimo pagal svarbias biudžeto eilutes, kaip antai „Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas“ ir „Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas“, nes pagal šias eilutes skiriamomis lėšomis siekiama kelti gyvenimo lygį, gerinti prieigą prie žinių ir skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlyme dėl 2019 m. bendrojo biudžeto pasiūlytą įsipareigojimų asignavimų padidinimą 8,5 % programai „Horizontas“; primena nepakankamą programos „Horizontas 2020“ finansavimą pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kuris lemia mažesnį paraiškų sėkmingumo lygį (11,5 % ir vos 3 % kai kurių programų atveju) nei ankstesniu DFP laikotarpiu, o tai reiškia, kad mažiau kokybiškų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektų gauna Sąjungos finansavimą; todėl pakartoja, jog yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisija kitoje DFP pasiūlė nedidelio užmojo programos „Europos horizontas“ finansavimą ir ketina būsimose derybose dėl 2021–2027 m. DFP šiai programai užtikrinti tik būtiniausią 120 mlrd. EUR sumą 2018 m. kainomis, ir pabrėžia savo poziciją, kad, remiantis Paryžiaus susitarimu, su klimatu susijusios išlaidos turėtų būti gerokai padidintos, palyginti su dabartine DFP;

4.  mano, kad 2019 m. ES biudžetas turėtų būti naudojamas siekiant paremti visas reikšmingas priemones, skirtas kovai su jaunimo nedarbu, visų pirma ES ekonomiškai atsiliekančiuose regionuose, daugiausia dėmesio skiriant verslo ir skaitmeninių įgūdžių skatinimui;

5.  pripažįsta Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) svarbą ir sėkmę; apgailestauja, kad, siekiant užtikrinti papildomą ESIF finansavimą, reikėjo sumažinti programai „Horizontas 2020“ skirtas lėšas; pabrėžia, kad iš Sąjungos bendrojo biudžeto neturėtų būti finansuojamos naujos iniciatyvos, kenkiančios esamoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms; ketina vykdyti Parlamento įsipareigojimą, prisiimtą per derybas dėl ESIF, kuo labiau sumažinti poveikį šiai programai ir 2019 m. padidinti asignavimus pagal nukentėjusias eilutes;

6.  primena, kad svarbu skatinti plataus masto EITP transporto ir EITP skaitmeninio sektoriaus sąveiką, kad projektų, kuriais siekiama didinti TEN-T koridorių skaitmeninimą, finansinis svertas būtų kuo didesnis;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pabaigti kurti energetikos sąjungą ir kartu pasiekti Europos klimato tikslus įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento pranešime dėl spartesnio švarios energijos inovacijų kūrimo ir diegimo (2017/2084 (INI)) pateiktą reikalavimą užtikrinti didesnį nuoseklumą tarp Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą ir jos finansavimo politikos, skirtos penkiems vienas kitą papildantiems energetikos sąjungos aspektams; atsižvelgdamas į tai, primena priimtą principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir Sąjungos tikslą pirmauti atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje; primygtinai ragina Komisiją teikti reikiamą finansavimą investicijoms šiose srityse, taip pat tvariam vystymuisi, taip pat kovoti su energijos nepritekliumi ir užtikrinti tinkamą perėjimą, be to, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas pramonei perėjimo prie švaresnių gamybos procesų laikotarpiu, kad 2050 m. būtų pasiektas nulinio išmetamo ŠESD kiekio ekonomikos tikslas; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos sąmatą, pagal kurią išlaidos klimato srityje 2019 m. biudžete pasieks 20,1 %, tačiau pakartoja, kad pagal šį pasiūlymą pagal Sąjungos 2014–2020 m. biudžetą tik 19,3 % jo lėšų bus skirta su klimatu susijusioms priemonėms; mano, kad šiems tikslams pasiekti EITP turėtų būti paliktos būtinos lėšos; yra susirūpinęs dėl to, kad Taryba gerokai sumažino įsipareigojimus ir mokėjimus, susijusius su programa „EITP – Energetika“;

8.  supranta, kad biudžeto eilutės, skirtos visuomenės uždaviniams spręsti, o konkrečiau – biudžeto eilutė, skirta sveikatai ir gerovei visą gyvenimą gerinti siekiant padidinti gyvenimo lygį Sąjungoje, yra labai svarbios; ragina Komisiją numatyti pakankamai lėšų šiems tikslams finansuoti ir apgailestauja dėl to, kad Taryba siūlo jas sumažinti;

9.  pabrėžia, kaip svarbu siekti bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų – didinti Europos Sąjungos skaitmeninimą ir skaitmeninę Europos ekonomikos, viešojo sektoriaus ir piliečių įtrauktį; šiuo atžvilgiu pripažįsta tokių iniciatyvų kaip WIFI4EU svarbą; apgailestauja, kad Taryba sumažino lėšas šiai iniciatyvai;

10.  pabrėžia, kad MVĮ yra labai svarbi Europos ekonomikos dalis, nes jos sukuria didelį darbo vietų skaičių Sąjungoje, ir mano, kad būtina sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ branduolius ir tinklus; tačiau labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba sumažino lėšas MVĮ priemonei, taip pasiųsdama Europos įmonėms prieštaringą signalą;

11.  atkreipia dėmesį į Europos gynybos pramonės plėtros programą (EDIDP); pabrėžia, kad tokiai veiklai turėtų būti suteikta naujų išteklių, atsižvelgiant į jos didelį poveikį Sąjungos biudžetui; yra susirūpinęs dėl to, kad Taryba sumažino lėšas Europos infrastruktūros tinklų priemonei ir Europos kosmoso programoms, pavyzdžiui, pirmavimo kosmoso srityje programai ir programai „Copernicus“, siekdama finansuoti EDIDP, nes finansiniai ištekliai programoms gynybos srityje remti neturėtų būti imami iš civilinių programų;

12.  pabrėžia, kad reikia reformuoti Europos judumo sektorių, kad Sąjungoje būtų užtikrintas tvarus, švarus ir konkurencingas transportas, kad Sąjungos automobilių pramonė būtų pritaikyta ateities poreikiams ir kad būtų pasiekti klimato kaitos tikslai; todėl pabrėžia, kad reikia pakankamai lėšų toms programoms, kuriomis remiami šie tikslai, pvz., „EITP-Transportas“ ir II kuro elementų ir vandenilio (II KEV) bendrajai įmonei; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad Taryba šioms programoms mažina lėšas;

13.  primena, kad svarbu užtikrinti pakankamus finansinius ir personalo išteklius visoms agentūroms, patenkančioms į ITRE komiteto kompetencijos sritį, siekiant garantuoti, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis; pabrėžia, kad šiuo bendruoju biudžetu užbaigiamas darbuotojų mažinimo 5 % tikslo ir etatų perskirstymo rezervo įgyvendinimas, ir primygtinai ragina Komisiją susilaikyti nuo panašių veiksmų ateityje; primygtinai ragina padidinti išteklius pagal atitinkamų agentūrų padidėjusias užduotis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad padidėjo ENISA ir GSA darbuotojų skaičius; susirūpinęs pažymi, kad šis padidinimas nepakankamas, taip pat ragina padidinti ACER darbuotojų skaičių, kad šios agentūros galėtų vykdyti savo įgaliojimus, įskaitant poreikį įdarbinti ir išlaikyti itin specializuotus ekspertus, planuoti būsimas funkcijas ir atsakomybę;

14.  pabrėžia, kad, kadangi Jungtinė Karalystė pareiškė, jog prisidės prie 2019 ir 2020 m. biudžeto, Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos nepadarys tiesioginio poveikio programoms, priklausančioms ITRE komiteto kompetencijai;

15.  pabrėžia, kad tuo atveju, jei Sąjunga neįvykdys savo teisinių ir politinių įsipareigojimų dėl mokėjimų asignavimų, bus labai pakenkta jos patikimumui ir padarytas didelis neigiamas poveikis pasitikėjimui Sąjungos institucijų gebėjimu atlikti savo vaidmenį; pabrėžia, kad šis klausimas ypač svarbus dėl to, kad Sąjunga baigia įgyvendinti dabartinę DFP ir todėl reikia paspartinti daugiamečių programų įgyvendinimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

5

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, José Blanco López, Jonathan Bullock, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Angelo Ciocca, Jakop Dalunde, Igor Gräzin, Rebecca Harms, Barbara Kappel, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Christelle Lechevalier, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Tilly Metz, Nadine Morano, Dan Nica, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Julia Reda, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Michał Boni, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Marisa Matias, Gesine Meissner, Pavel Telička

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Bernd Kölmel

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ALDE

Igor Gräzin, Gesine Meissner, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Pavel Telička, Lieve Wierinck

ECR

Bernd Kölmel, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský

EFDD

Dario Tamburrano

PPE

Bendt Bendtsen, Michał Boni, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Françoise Grossetête, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Nadine Morano, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Hermann Winkler, Anna Záborská

S&D

Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Dan Nica, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Benedek Jávor, Tilly Metz, Julia Reda

5

-

ECR

Amjad Bashir

EFDD

Jonathan Bullock

ENF

Angelo Ciocca, Christelle Lechevalier

S&D

José Blanco López

4

0

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Paloma López Bermejo, Marisa Matias, Neoklis Sylikiotis

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (12.7.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Jasenko Selimovic

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad vykdant biudžeto procedūrą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetui tenka atsakomybė už biudžeto eilutes, įrašytas į 2 (Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ), 14 (Mokesčiai ir muitų sąjunga) ir 33 (Teisingumas ir vartotojų reikalai) antraštines dalis;

2.  pabrėžia, kad bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos pasiekimų, kuris sudarė sąlygas asmenims, prekėms, paslaugoms ir kapitalui laisviau judėti Sąjungoje, padėjo padidinti ES bendrąjį vidaus produktą 1,7 proc. ir nuo 1990 m. sukurti 3,6 mln. papildomų darbo vietų, todėl mano, kad bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas turėtų išlikti vienu iš 2019 m. biudžeto prioritetų, nes itin svarbu, kad Sąjunga taptų konkurencingesne ir dinamiškesne žinių ekonomika – tai būtų naudinga jos piliečiams ir įmonėms; šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę siekti, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, ir ragina skirti biudžeto lėšų siekiant padėti pritaikyti veiklą skaitmeniniam pasauliui;

3.  primena, kad vartotojams palanki aplinka, kurioje suteikiama įgaliojimų, yra svarbiausias veiksnys siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką ir ekonomikos augimui visoje Europoje ir pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai dėl vartotojų apsaugos užtikrino nuspėjamumą ir teisinį tikrumą piliečiams ir įmonėms, kuris reikalingas daugelyje sričių, kaip antai keleivių teisių, vartotojų teisių ir kovos su nesąžininga komercine veikla bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis srityse;

4.  taip pat pažymi, kad nesaugių ir reikalavimų neatitinkančių produktų Sąjungos rinkose vis dar yra (į tai atkreiptas dėmesys per keletą pastarojo meto skandalų), todėl pabrėžia, kad būtina skirti lėšų veiksmingesnei ir labiau koordinuotai rinkos priežiūrai ir vartotojų saugos užtikrinimo priemonėms;

5.  palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekte (2019 m. biudžeto projektas) buvo tinkamai atsižvelgta į pagrindinius IMCO komiteto prioritetus muitų sąjungos veikimo, vartotojų apsaugos, konkurencingumo ir prekių ir paslaugų vidaus rinkos srityse ir jiems buvo numatyta pakankamai biudžeto išteklių kalbant apie įsipareigojimų asignavimus ir ragina Tarybą patvirtinti šiuos asignavimus;

6.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos politika turėtų būti prioritetinė sritis siekiant pagerinti biudžeto išlaidas, o išlaidų įsipareigojimams įvykdyti reikalinga lygiavertė suma turėtų būti rasta kitose srityse;

7.  palankiai vertina tai, kad daugiau įsipareigojimų asignavimų skirta muitų sąjungai modernizuoti remiant Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Kodeksas) įgyvendinimą ir plėtojant elektronines muitinės sistemas, nes visapusiškas ir suderintas Kodekso įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant geriau apsaugoti piliečius ir Sąjungos finansinius interesus ir e. muitinė yra svarbiausias ateinančių kelerių metų uždavinys siekiant užtikrinti geresnį vidaus rinkos veikimą; taip pat pabrėžia, kad muitinės procedūrų supaprastinimas ir veiksmingas muitinės sistemų taikymo užtikrinimas yra labai svarbu siekiant kovoti su sukčiavimu ir skatinti konkurenciją;

8.  pabrėžia, kad vis dar esama Sąjungos vartotojų apsaugos problemų, ypač skaitmeninės ekonomikos ir tarpvalstybinės mažmeninės prekybos plėtros Sąjungoje srityse, ir todėl apgailestauja dėl to, kad vartotojų programai 2019 m. biudžeto projekte skirtų asignavimų nepakanka; taigi ragina vartotojų programai skirti atitinkamą finansavimą siekiant baigti kurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką Europoje, užtikrinti aukšto lygio vartotojų, ypač pažeidžiamų vartotojų, apsaugą, taip pat užtikrinti, kad nauji vartotojų apsaugos politikos uždaviniai būtų tinkamai sprendžiami;

9.  pabrėžia vidaus rinkos valdymo priemonių svarbą ne tik užtikrinant, kad Sąjungos taisyklės būtų tinkamai taikomos, bet ir siekiant, kad vartotojai ir įmonės būtų geriau informuojami ir jiems būtų teikiama daugiau pagalbos, ir rekomenduoja Komisijai remti informavimo apie atitinkamas teises programas ir tinkamus veiksmus, kurių imamasi šių teisių pažeidimų atveju; todėl, siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka, ypač informavimo ir pagalbos tarnybos, geriau veiktų, ragina padidinti lėšas pagal atitinkamą biudžeto eilutę 02 03 04;

10.  pažymi, kad 91,6 proc. piliečių ir įmonių nežino apie jokias Europos lygmens informavimo ar pagalbos tarnybas(1), ir mano, jog ypač svarbu, kad vartotojai ir įmonės žinotų apie informavimo ir pagalbos teikimo priemones, visų pirma apie portalą „Jūsų Europa“ ir Europos vartotojų centrų tinklą, ir kad reikia dėti daug pastangų siekiant didinti jų informuotumą, todėl tikisi, kad finansiniai asignavimai bus gerokai padidinti;

11.  pažymi, kad Sąjungos institucijos jau pasiekė neoficialų susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, ir tikisi, kad šiems vartams rengti jau 2019 m. bus skirta pakankamai finansinių asignavimų;

12.  atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. gruodžio 3 d. pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302(2), primena Komisijai, kad ji yra įsipareigojusi iki 2020 m. kovo mėn. išsamiai išnagrinėti galimybę išplėsti Reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų visas autorių teisių saugomas elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, įskaitant garso ir vaizdo paslaugas, todėl ragina užtikrinti, kad jau 2019 m. šiam tikslui būtų skirtas tinkamas finansavimas;

13.  primena, kad Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) yra labai svarbi priemonė siekiant skatinti verslumo kultūrą, remti esamas mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir užtikrinti jų konkurencingumą, tvarumą ir plėtrą, padėti joms pereiti prie skaitmeninių technologijų, taip pat skatinti žinių visuomenės pažangą, ir tikisi, kad programai COSME skirtų mokėjimų asignavimų kiekis 2019 m. biudžeto projekte sumažintas tik dėl to, kad Komisija tiksliai apskaičiavo mokėtinas sumas, nes itin svarbu išvengti kliūčių ir trūkumų finansuojant pagal programą COSME įgyvendinamus veiksmus;

14.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. biudžeto projekte pagal biudžeto eilutę 02 02 01 „Verslumo skatinimas ir Sąjungos įmonių konkurencingumo ir galimybių patekti į rinką didinimas“ numatyta daugiau įsipareigojimų asignavimų, ir tuo pačiu metu yra susirūpinęs dėl numatytų mokėjimų asignavimų sumos, nes MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimas tebėra vienas iš pagrindinių IMCO komiteto prioritetų 2019 m. biudžete;

15.  palankiai vertina tai, kad pagal 2019 m. biudžeto projekto biudžeto eilutę 33 04 01 „Vartotojų interesų apsauga ir jų saugos bei informavimo gerinimas“ buvo padidinti asignavimai; pabrėžia, kad bendrojoje skaitmeninėje rinkoje labai svarbu gerinti vidutinių vartotojų švietimą ir informavimą; prašo rasti būdų stiprinti bendrosios rinkos priemones, kuriomis didinamas informuotumas apie vidaus rinkos taisykles; pabrėžia, kad būtina ir toliau skirti finansinių asignavimų Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklui (SOLVIT), Europos vartotojų centrų tinklui ir tinklui FIN-NET;

16.  pabrėžia Sąjungos rinkos konkurencingumo standartų svarbą; primena, kad Europos standartizacijos organizacijos veiklai reikalinga pakankama finansinė parama;

17.  prašo finansuoti visus IMCO komiteto remiamus bandomuosius projektus ir visų pirma susijusius su oro transporto bendrovių galimai vykdomo nesąžiningo vartotojų profilio nustatymo ir kainų koregavimo stebėsena (jį įgyvendinant tiriama, ar oro transporto bendrovės atlieka vadinamąjį vartotojų profilių nustatymą siekdamos pakoreguoti skrydžių bilietų kainas), su numatytuoju saityno kūrimo priemonėms ir platformoms skirtų saityno prieinamumo reikalavimų taikymu (jį įgyvendinant skatinama priimti atitinkamus Europos standarto EN 301 549 v1.1.2 prieinamumo reikalavimus teikiant subsidijas įmonėms ir remiamas šis priėmimas) ir su produktų, parduodamų bendrojoje rinkoje, kokybės tariamų skirtumų vertinimu (jį įgyvendinant toliau plėtojami atitinkami su vartotojais ir rinka susiję moksliniai tyrimai dėl tariamos dvejopos maisto produktų kokybės bendrojoje rinkoje);

18.  atsižvelgdamas į bandomąjį projektą, susijusį su produktų, parduodamų bendrojoje rinkoje, kokybės tariamų skirtumų vertinimu, ragina Komisiją išsiaiškinti, ar IMCO komiteto nariai aktyviai dalyvauja planuojant ir prižiūrint visą su šiuo bandomuoju projektu susijusią veiklą, ir pakartoja, kad Europos Parlamento narių vaidmuo informuojant plačiąją visuomenę apie galutinio pranešimo rezultatus turėtų būti itin svarbus;

19.  pabrėžia, kad visas vidaus rinkos programas būtina susieti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/679(3);

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

12.7.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Julia Reda, Marc Tarabella, Matthijs van Miltenburg, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Asim Ademov, Isabella De Monte, Sylvie Goddyn, Nosheena Mobarik

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

34

+

ALDE

Dita Charanzová, Jasenko Selimovic, Matthijs van Miltenburg

ECR

Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Richard Sulík, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

GUE/NGL

Dennis de Jong

PPE

Asim Ademov, Pascal Arimont, Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Anna Maria Corazza-Bildt, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Stefanec, Róża Gräfin von Thun und Hoheinstein, Mihai Turcanu, Sabine Verheyen

S&D

Biljana Borzan, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Isabella De Monte, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

Verts/ALE

Pascal Durand, Julia Reda

3

-

EFDD

John Stuart Agnew

Verts/ALE

Sylvie Goddyn, Mylène Troszczynski

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2017 m. duomenys, gauti atlikus tarpvalstybiniu lygmeniu Europos Sąjungoje veikiančių įmonių informavimo ir pagalbos poreikių tyrimą, įskaitant atotrūkio ir išlaidų analizę, p. 30.

(2)

2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 bei Direktyva 2009/22/EB (OL L 60 I/1, 2018 3 2, p. 1).

(3)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679

dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (30.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Pavel Telička

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į siūlomo ES transporto politikos biudžeto projekto 1a išlaidų kategorijos 6 antraštinę dalį „Mobilumas ir transportas“; pakartoja, kad Sąjungos transporto politika itin svarbi siekiant laisvo asmenų ir prekių judėjimo, pasaulinio Europos konkurencingumo, socialinės bei teritorinės Sąjungos sanglaudos ir konkurencingumo apskritai; todėl pabrėžia, kad šiai politikos sričiai reikia, jog transporto sektoriui būtų numatytas dosnus biudžetas siekiant išlaikyti vykdomų projektų patikimumą ir garantuoti tinkamą infrastruktūros tinklą, taip pat užtikrinti tinkamą jo veikimą ir saugumą, užtikrinti ilgalaikes investicijas, kuriomis būtų paremtos Europos įmonės, ir sutelkti papildomą privatųjį finansavimą;

2.  mano, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra labai svarbi priemonė, teikianti didelę Europos pridėtinę vertę, siekiant optimizuoti transporto tinklą visoje Sąjungoje, susiejant ir (arba) modernizuojant naują ir esamą transporto infrastruktūrą; pabrėžia, kokį itin svarbų vaidmenį transporto sektoriuje atlieka EIPT siekiant baigti diegti pagrindinius ir visuotinius TEN-T tinklus, taip pat pažymi, kad planuojant ilguoju laikotarpiu EIPT reikalingas stabilus ir tinkamas finansavimas; apgailestauja, kad mažinant biudžetą praeityje pakenkta EIPT, ir primygtinai tvirtina, kad nepriimtinas joks naujas šios programos biudžeto mažinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pasiūlė atitinkamai 39,4 proc. ir 5,3 proc. padidinti EIPT transporto programai skiriamus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, ir mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. yra pirmieji dabartinės daugiametės finansinės programos metai ir todėl gali būti prašoma papildomo finansavimo projektams, pradėtiems 2014–2016 m., šios sumos yra minimalios;

3.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. iš Sanglaudos fondo EITP transporto programai perskirta 1,7 mlrd. EUR; primena, kad šios lėšos skirtos tik TEN-T infrastruktūros projektams valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus;

4.  pabrėžia, kad europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių Sąjungoje, tačiau siūlomas finansavimas nėra pakankamas; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų išlaikytas toks pat stabilus Sąjungos finansavimo lygis;

5.  palankiai vertina tai, kad, siekiant paremti 3-jojo netaršaus judumo dokumentų paketo politikos kryptis, naujas EIPT transporto programos kvietimas teikti paraiškas paskelbtas 2018 m. gegužės mėn. ir kad papildomi kvietimai bus paskelbti 2019 m.; primena 2017 m. derinimo kvietimo sėkmę ir primygtinai ragina Komisiją pakartoti tokį kvietimą 2019 m.; šiemet vėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti EIPT ir kitų fondų, ypač Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) papildomumą pajamas generuojantiems projektams, siekiant kuo labiau padidinti projektų finansavimo Sąjungos pridėtinę vertę ir paskatinti papildomas privačiąsias investicijas į didelio masto inovacijas, pavyzdžiui, ERTMS ir skaitmeninę pažangą; sykiu primena, kad EITP transporto sektoriuje finansinės dotacijos turi likti pagrindine priemone tvariai infrastruktūrai ir tarpvalstybiniams projektams TEN-T koridoriuose finansuoti;

6.  primena įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; atkreipia dėmesį į tai, kad netolimoje ateityje Europai teks susidurti su vis didėjančiomis problemomis, susijusiomis su transporto sritimi, kaip antai klimato kaitos švelninimas ir didėjanti krovinių vežimo paklausa, taip pat reikės pertvarkyti energetiką ir diegti naujas judumo formas, ir primena, kad šiems uždaviniams spręsti reikės pakankamai lėšų, kad Europa išliktų įtrauki ir konkurencinga; todėl pabrėžia, kad nepaprastai svarbu remti perėjimą prie kitų transporto rūšių ir skirti jam pakankamai lėšų, kad būtų sukurta mažo anglies dioksido kiekio bendra Europos geležinkelių erdvė, pvz., įgyvendinant ERTMS, krovinių vežimo geležinkeliais, greitųjų geležinkelių ir tarpvalstybinių geležinkelių jungčių sistemas, skatinami jūrų greitkeliai ir vidaus vandenų keliai, įskaitant mažataršius keltus, siekiant sukurti tvarų transporto sektorių; be to, teigia, kad vykdant veiksmingą visų transporto rūšių žaliosios logistikos valdymą Sąjungoje gali būti labai prisidėta prie eismo spūsčių ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo, ir primygtinai ragina Komisiją skatinti logistikos skaitmeninimą;

7.  primena, kad svarbu skatinti plataus masto EITP transporto ir EITP skaitmeninio sektoriaus sąveiką, kad projektų, kuriais siekiama didinti TEN-T koridorių skaitmeninimą, finansinis svertas būtų kuo didesnis;

8.  mano, kad ES biudžeto įnašas į su transportu susijusias agentūras turėtų atspindėti šių agentūrų užduotis; pažymi, kad Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA) skiriamas biudžetas yra stabilus, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) skiriamas biudžetas šiek tiek padidintas ir kad Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai (ERA) skiriamas biudžetas, deja, sumažintas, palyginti su ankstesniais biudžetiniais metais; primena, kad neseniai išplėstos ERA, EASA ir EMSA kompetencijos sritys ir todėl joms reikia numatyti pakankamai finansavimo ir darbuotojų, kad būtų užtikrintas sėkmingas jų naujų pareigų vykdymas; atsižvelgdamas į tai, primena apie labai padidėjusius EASA įgaliojimus po to, kai neseniai priimtas persvarstytas pagrindinis jos reglamentas, kuriame jai numatyta nauja kompetencija (pvz., bepiločių orlaivių, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų, aplinkos, kibernetinio saugumo, mokslinių tyrimų ir tarptautinio dalyvavimo srityse), todėl siūlomos EASA biudžeto lėšos turėtų būti padidintos, numatant daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų galima išlaikyti aukštą Sąjungos piliečių saugos lygį;

9.  primena, kad kosmosas yra labai svarbus Sąjungos sektorius ir kad GALILEO ir EGNOS plačiai naudojamos transporto sektoriuje ir kad EGNOS veikia visu pajėgumu nuo 2011 m., teikdama naudos visoms transporto rūšims; pabrėžia, kad GALILEO finansuojama vien tik iš ES biudžeto ir kad visiškas jos įdiegimas bus labai naudingas ES ekonomikai, nes ji teiks realias paslaugas įmonėms ir piliečiams; pažymi, kad šiuo metu sistema GALILEO valdo 22 palydovus ir kad visiškas sistemos įdiegimas turėtų būti pasiektas iki 2020 m., kai orbitoje bus 30 jos palydovų; todėl mano, kad, atsižvelgiant į augančią kibernetinio saugumo problemą, itin svarbu skirti tinkamą biudžetą siekiant užtikrinti kitų palydovų paleidimą; atkreipia dėmesį į pagrindines Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos agentūros (GSA) užduotis, susijusias su GALILEO ir Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS); mano, kad GSA turi turėti pakankamai darbuotojų, kad užtikrintų tinkamą Europos palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programų veikimą ir naudojimąsi jomis;

10.  mano, kad transporto sektoriaus efektyvumo didinimas ir jo išmetamų teršalų lygio mažinimas – tarpusavyje susiję tikslai, kuriuos pasiekti labai padėtų moksliniai tyrimai ir inovacijos, vykdomi bendradarbiaujant su atitinkamomis ES agentūromis; atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma nekeisti biudžeto, skiriamo pagal programą „Horizontas 2020“ SESAR 2 (moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir oro eismo valdymo (OEV) sistemos įgyvendinimui), bendrosioms įmonėms „Shift2Rail“, „Švarus dangus 2“ ir 2 kuro elementų ir vandenilio bendrajai įmonei, sykiu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą siekiant sėkmingo šių programų įgyvendinimo;

11.  mano, kad skiriant Sąjungos lėšas transporto infrastruktūrai turėtų būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:

– koridorių ir visuotinio tinklo jungtis bei tarpvalstybines jungtis,

– intermodalumą kaip pagrindą sprendžiant dėl projektų,

– sąveikumą kaip transporto projektų bendro finansavimo sąlygą,

– bendrai finansuojamų projektų kokybę, o ne jų kiekį ar dydį,

– piliečių dalyvavimą skaidraus sprendimų priėmimo procese ir didelių projektų, į kuriuos iš viso investuojama daugiau kaip 1 mlrd. EUR, plėtros stebėseną.

12.  apgailestauja, kad Sąjunga ne visada sėkmingai informuoja apie savo politikos ir finansinių programų tiesioginį poveikį, be kita ko, stokojama šio poveikio įvertinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į transporto sektorių, didelį susirūpinimą kelia bendras žinių apie keleivių teises trūkumas Sąjungoje, ir apgailestauja, kad šie reglamentai, ypač aviacijos ar geležinkelių sektoriuose, ne visuomet nuosekliai taikomi visose valstybėse narėse; pažymi, kad laikais, kai lengva pradėti dezinformacijos kampanijas, šiam klausimui turi būti skiriama daugiau dėmesio;

13.  pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai sudaro puikias progas Parlamentui teikti tiesiogines finansines paskatas iniciatyvoms, kuriomis remiama jo teisėkūros veikla ir už kurias tiesiogiai atskaitinga Komisija; apgailestauja, kad ne visada teikiamos sistemingos šių projektų ir veiksmų rezultatų ataskaitos, ir prašo Komisijos kadencijos pabaigoje pateikti išsamią projektų, finansuotų per šią kadenciją, analizę, taip pat gaires, kuriose numatomi ne tik tikslai, bet ir jų parinkimo metodas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Markus Ferber, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Matthijs van Miltenburg, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Anna Hedh

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

33

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Matthijs van Miltenburg, Dominique Riquet, Pavel Telička

ECR

Kosma Złotowski

ENF

Georg Mayer

PPE

Georges Bach, Wim van de Camp, Deirdre Clune, Markus Ferber, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

S&D

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Ismail Ertug, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Anna Hedh, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, István Ujhelyi, Janusz Zemke

VERTS/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

0

-

 

 

3

0

ECR

Jacqueline Foster, Peter Lundgren

EFDD

Daniela Aiuto

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (4.9.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Derek Vaughan

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi yra sanglaudos politika – pagrindinė Sąjungos investicijų politika, nes ją įgyvendinant padedama mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus tarp ES regionų ir juose ir užkirsti kelią tam, kad teritorijos būtų paliktos nuošalyje, skatinamas pažangus, tvarus ir įtraukus ekonomikos augimas, kuriamos naujos darbo vietos ir kovojama su nedarbu, didinamas MVĮ konkurencingumas ir galimybės patekti į pasaulio rinkas ir skatinamos inovacijos miesto bei kaimo vietovėse, ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pereiti prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos; pažymi, kad kiekvienas euras, investuotas į sanglaudos politiką, užtikrina 174 proc. investicijų grąžą(1) ir kad mažesnės investicijos reikštų lėtesnį augimą ir mažiau darbo vietų piliečiams; pabrėžia, kad sanglaudos politika naudinga visoms valstybėms narėms; ragina, kad sanglaudos fondai ir toliau būtų pagrindinė Europos Sąjungos investicijų politikos priemonė ir kad jiems skirtos lėšos atitiktų plataus užmojo sanglaudos politikos tikslus;

2.  primena, kad sanglaudos politika yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant įgyvendinti pagrindinius prioritetus, nustatytus 2019 m. Komisijos biudžeto projekte – kurti stipresnę ir atsparesnę Europos ekonomiką, mažinti skirtumus Europos Sąjungoje, kurti darbo vietas, skatinti solidarumą ir saugumą ES ir už jos ribų ir užtikrinti tinkamą ES biudžeto įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Paryžiaus susitarime prisiimtų įsipareigojimų svarbą ir kad svarbu pasiekti ES klimato ir energetikos tikslus; pabrėžia didesnio ES fondų matomumo ir geresnio informavimo apie sanglaudos politikos rezultatus svarbą; primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis didinti informuotumą apie įvairias ES investicijų galimybes, demonstruoti novatoriškus projektus ir keistis geros praktikos pavyzdžiais;

3.  su pasitenkinimu pažymi, kad, nors pirmaisiais 2014–2020 m. laikotarpio metais programos buvo nepakankamai vykdomos, dabartinės programos pagaliau įgyvendinamos visu pajėgumu ir geriau vykdomi mokėjimai bei atrenkama daugiau projektų; atkreipia dėmesį į tai, kad programavimo laikotarpio pradžioje patirti vėlavimai gali lemti neįvykdytų mokėjimo prašymų susikaupimą 2019 m.; pripažįsta Komisijos pastangas siekiant išvengti nereikalingo neįvykdytų mokėjimų susikaupimo; todėl primygtinai ragina numatyti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų užtikrintas sklandus įgyvendinimo procesas; kadangi, naujausių ataskaitų dėl išmokėjimų, suskirstytų pagal valstybes nares, duomenimis, kai kurios valstybės narės gerokai atsilieka išmokėtų lėšų požiūriu, ragina Komisiją nustatyti trūkumus ir imtis priemonių, kad būtų padidintas Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšų panaudojimas;

4.  pažymi, kad 2019 m. biudžeto projekte, palyginti su ankstesniu biudžetu, siūloma 1,1 proc. padidinti mokėjimų asignavimų lygį, 8,9 proc. ir 3,6 proc. sumažinant atitinkamai Sanglaudos fondui ir Europos teritoriniam bendradarbiavimui skiriamus mokėjimų asignavimus, ir 2,8 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus pagal 1b išlaidų kategoriją; yra susirūpinęs dėl to, kad šios sumos gali būti per mažos siekiant atitikti programų pagal minėtą išlaidų kategoriją įgyvendinimo tempą ir išvengti pakartotinio neapmokėtų prašymų susikaupimo, kuris pakenktų sanglaudos politikos patikimumui; todėl pabrėžia, kad būtina numatyti didesnį mokėjimų asignavimų lygį ir parodyti, kad ES yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus ir taip padidinti jos patikimumą;

5.  primena Komisijai, kad vėluojama paskirti nacionalines valdymo institucijas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. gegužės 31 d. dar 16 programų turi būti paskirtos nacionalinės institucijos; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti siekiant kuo greičiau užbaigti paskyrimo procesą ir užtikrinti sklandų esamų programų įgyvendinimą; ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant padidinti savo lėšų panaudojimo pajėgumus ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kad būtų sumažinti vėlavimai, kuriuos lėmė lėtas sanglaudos finansavimo skyrimas šiais finansiniais metais; dar kartą pabrėžia, kad reikia pagerinti finansavimo įgyvendinimą ir sumažinti administracinę naštą, taip pat ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su Komisijos darbo grupe siekiant užtikrinti geresnį įgyvendinimą ir taip konsoliduoti sanglaudos finansavimo valdymo pajėgumus;

6.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą 2019–2020 m. padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos biudžetą 80 mln. EUR, 2019 m. biudžeto projekte jai numatant 40 mln. EUR, taigi bendras šiai programai skiriamas finansinis paketas sudaro 222,8 mln. EUR; įspėja, kad padidinimas turėtų būti finansuojamas sutelkiant specialias priemones ir nedarant jokio neigiamo poveikio sanglaudos politikai; ragina Komisiją ieškoti tolesnės sąveikos su ESI fondais ir kitomis su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir konkurencingumu susijusiomis ES programomis, kaip antai „Horizontas“, būdų siekiant skatinti inovacijas ir skaitmeninimą kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikoje;

7.  pažymi, kad sanglaudos fondai daro didelį teigiamą poveikį regionams, kuriuose vyksta konfliktai, be kita ko, įgyvendinant Šiaurės Airijos PEACE programą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti taikos procesą ir toliau teikti finansavimą tam tikroms specialioms programoms, kaip antai programa PEACE, laikantis sąlygų, kurios bus nustatytos, ir nedarant poveikio vykstančioms deryboms; atkreipia dėmesį į tai, kad finansavimas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, t. y. skiriamas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie ES išorės sienų, gali taip pat būti naudingas plėtros politikai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Mercedes Bresso, Aleksander Gabelic, Michela Giuffrida, Ivan Jakovčić, Louis-Joseph Manscour, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Mirosław Piotrowski, Liliana Rodrigues, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Raffaele Fitto, Elsi Katainen, Tonino Picula, Maria Gabriela Zoană

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Raffaele Fitto, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

GUE/NGL

Younous Omarjee

PPE

Pascal Arimont, Daniel Buda, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Ramón Luis Valcárcel Siso

S&D

Mercedes Bresso, Aleksander Gabelic, Michela Giuffrida, Louis-Joseph Manscour, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Maria Gabriela Zoană

VERTS/ALE

Monika Vana

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2007–2013 m. ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimas“ (SWD(2016)0318).


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (30.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Ramón Luis Valcárcel Siso

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo 2019 m. biudžeto projekte (BP) 2 išlaidų kategorijai skirti 60 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 57,8 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų, ir tai, palyginti su 2018 m. biudžetu, atitinkamai yra 1,2 % daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 3,0 % daugiau mokėjimų asignavimų; vis dėlto pabrėžia, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) atveju šį padidėjimą daugiausia lėmė mažesnė asignuotųjų įplaukų suma, kurią numatoma skirti EŽŪGF 2019 m. biudžeto projekte, palyginti su 2018 m. biudžetu; rekomenduoja, kad būtų imtasi visų veiksmų, kad būtų išvengta susikaupusių neatliktų mokėjimų pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) (2021–2027 m.);

2.  pakartoja, kad reikia skirti lėšų siekiant kompensuoti ekonominius nuostolius, kuriuos patyrė ūkininkai dėl rinkos bei sanitariniu ar fitosanitarinių krizių, pavyzdžiui, Xylella fastidiosa infekcijos protrūkio, ir primena, kad šiuo tikslu reikia panaudoti turimą 2 išlaidų kategorijos, kartu su 3 išlaidų kategorija, maržą; mano, kad kompensacija už išnaikinimą taip pat turėtų apimti žemės ūkio ekosistemų atkūrimą, įskaitant dirvą, ir tvirtos biologinės įvairovės sukūrimą, ypač užtikrinant sodinamosios medžiagos genetinę įvairovę, kuri idealiu atveju apimtų atsparumą ar toleranciją ligoms ar kenkėjams; mano, kad vienas iš bet kokios pagalbos teikimo tikslų turėtų būti subalansuotų biologiniu požiūriu įvairių žemės ūkio ekosistemų ir kraštovaizdžių, kurie būtų atsparesni ateities pavojams, užtikrinimas;

3.  primygtinai reikalauja, kad bet kokios Sąjungos biudžeto įplaukos, kurios yra gaunamos kaip asignuotosios įplaukos arba kaip dėl pažeidimų žemės ūkio sektoriuje praeitais metais grąžintos lėšos, liktų 2 išlaidų kategorijoje;

4.  ragina skirti papildomų lėšų alyvmedžių auginimo ir alyvuogių aliejaus sektoriui finansuoti siekiant ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl bakterijos Xylella fastidiosa infekcijos protrūkio, pagerinti prevencijos priemones Sąjungoje, restruktūrizuoti sektorių ir stiprinti mokslinius tyrimus, susijusius su patogenais ir jų nešėjais;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamu laiku stebėti žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, kai reikia, skubiai ir veiksmingai reaguoti;

6.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje moksliniams tyrimams, visų pirma iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, skirtos lėšos liktų visiškai prieinamos siekiant žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose skatinti ir stiprinti naujoves ir pažangiuosius sprendimus, kaip ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšų atveju, kad kaimo vietovėse būtų galima diegti plačiajuostį ryšį; pabrėžia praktinio rezultatų taikymo ūkių lygmeniu ir žemės ūkio srities žinių skleidimo paslaugų svarbą; pažymi, kad integruotos „išmaniosios“ priemonės, kaip antai išmanieji kaimai, tikslusis ūkininkavimas, skaitmeninimas, bendro vartojimo ir žiedinė ekonomika, taip pat socialinės iniciatyvos, gali prisidėti prie žemės ūkio ir bendros gerovės kaimo vietovėse; ragina Komisiją planuoti „išmaniųjų“ metodų finansavimą, atsižvelgiant į BŽŪP reformą ir į deklaraciją „Korkas 2.0“; atkreipia dėmesį į tai, kad tais „išmaniaisiais“ sprendimais turėtų būti užtikrinamas derėjimas su aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės politikos tikslais, užtikrinamas glaudus bendradarbiavimas su visais suinteresuotaisiais subjektais iš visų valstybių narių; pabrėžia investavimo į tikslųjį ūkininkavimą svarbą siekiant racionalizuoti gamybos metodus ir sumažinti nuostolius bei skatinti ir remti iniciatyvas, pritaikytas prie mažųjų ūkių, kuriuose nėra masto ekonomijos, poreikių, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis technologijomis;

7.  pabrėžia, kad saugojimo programos pasirodė esančios veiksmingos krizės metu ir kad planavimo procese numatytų finansinių išteklių sumažinimas duotų neigiamų rezultatų;

8.  apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymuose dėl DFP paskelbti BŽŪP biudžeto mažinimai; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio politika yra bendra politika, o bet koks BŽŪP biudžeto sumažinimas turėtų neproporcingai didelį poveikį, nes dėl valstybės pagalbos taisyklių jų negalima pakeisti nacionalinėmis lėšomis;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo padidinti asignavimus, skiriamus vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms, ir pabrėžia, kad jie vis labiau padeda subalansuoti derybines galias maisto tiekimo grandinėje, taip pat vėl pabrėžia, jog reikia finansuoti priemones, kuriomis siekiama padidinti žemės ūkio gamintojų narystės lygį;

10.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti paramos priemones, skirtas ūkininkų vaidmeniui tiekimo grandinėje stiprinti, taip pat naujiems ūkininkų organizacijų skatinimo būdams;

11.  apgailestauja, kad nebus toliau taikomos paramos priemonės, susijusios su Rusijos taikomu embargu, nors vis dar labai daug Sąjungos gamintojų, ypač pieno produktų ir daržovių sektoriuose, patiria neigiamą jo poveikį, nors nėra patys dėl jo kalti, nes ūkininkai negali prisiimti atsakomybės už ES diplomatinę politiką; todėl ragina, kad žemės ūkio produktų gamintojams skiriamos paramos priemonės būtų paliktos tokio dydžio, kokio yra dabar, nes dėl Rusijos draudimo išlieka rinkos sunkumų; be to, ragina sukurti naują krizių rezervą, kurio finansavimas nebūtų paremtas metinės finansinės drausmės mechanizmu, siekiant sudaryti galimybę laiku reaguoti į kylančias krizes; pripažįsta, kad keletas valstybių narių, kurios neturi prekybos ryšių su Rusija, patyrė netiesioginį embargo poveikį, ir pabrėžia, kad paramos priemonės turi padengti nuostolius, patirtus dėl to, jog rinkas užplūdo Rusijos rinkai skirti produktai;

12.  palankiai vertina tai, kad Europos Komisija siūlo padidinti finansavimą skatinimo priemonėms, kuriuo patvirtinamas patobulinimų, atliktų vykdant pastarąją reformą, veiksmingumas; mano, kad skatinimo priemonės yra itin svarbios siekiant padidinti Europos eksporto dalis viso pasaulio rinkose ir spręsti tam tikrų trečiųjų šalių Sąjungos produktams taikomų apribojimų problemą, pavyzdžiui, Rusijos embargo ar neseniai priimto JAV sprendimo nustatyti antidempingo ir kompensacinius muitus sunokusių alyvuogių importui iš Ispanijos;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais valstybės narės patyrė didelę sausrą, kuri lemia didelius žemės ūkio nuostolius ir kelia grėsmę daugeliui įmonių, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę užtikrinti specialias paramos priemones, kuriomis būtų siekiama padėti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams;

14.  palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą išlaikyti dabartinį bitininkystės sektoriaus finansavimo lygį, kuris yra labai svarbus siekiant padėti padengti nacionalinių programų išlaidas;

15.  palankiai vertina tai, kad padidinti asignavimai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, susijusiems su žemės ūkiu, pagal programą „Horizontas 2020“;

16.  perspėja, kad jei laisvosios prekybos susitarime su MERCOSUR šalimis nebus tinkamos apsaugos jautriems Sąjungos žemės ūkio sektoriams, daugelis Europos gamintojų patirs dar daugiau finansinių sunkumų;

17.  mano, kad Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant skatinti sveikos mitybos įpročius, grindžiamus darnios gamybos produktais, visų pirma vaikų mitybos įpročius, ir todėl mano, kad labai svarbu visapusiškai išnaudoti dabartiniame reglamente mokykloms numatytas Sąjungos viršutines ribas; todėl ragina valstybes nares stiprinti savo nacionalines programas, kuriomis būtų užtikrintas visiškas maksimalių turimų asignavimų (250 mln. EUR Sąjungai) panaudojimas;

18.  atkreipia dėmesį į neseniai atliktus perkėlimus iš I ramsčio į II ramstį, dėl kurių nusprendė Prancūzija, Lietuva ir Nyderlandai ir dėl kurių 2019 m. biudžeto projekte sumažėjo asignavimai tiesioginėms išmokoms;

19.  dar kartą patvirtina didžiulę vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programos svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinį vaikų netinkamos mitybos lygį Sąjungoje; todėl ragina Komisiją sumažinti susijusią biurokratiją ir pabrėžia poreikį skatinti vaikų sveikos mitybos įpročius ir ekologiškų vaisių ir daržovių vartojimą;

20.  apgailestauja dėl nepakankamo mokėjimų jauniesiems ūkininkams pastaraisiais metais ir ragina valstybes nares kitais metais skatinti šių asignavimų naudojimą siekiant paskatinti kartų atsinaujinimą ir išvengti žemės koncentracijos bei žemės grobimo; atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio sektoriaus darbuotojų trūkumas yra veiksnys, ribojantis žemės ūkio sektoriaus plėtrą, ir pabrėžia būtinybę remti priemones, skirtas darbuotojams pritraukti į žemės ūkio sektorių;

21.  pabrėžia kaimo plėtros įsipareigojimų ir išlaidų svarbą, taip pat jų sudaromas galimybes kurti ekonominę veiklą ir kurti darbo vietas, ypač periferinėse vietovėse, kuriose nedarbo lygis yra aukštesnis, visų pirma tarp jaunesnių kartų atstovų; primygtinai reikalauja, kad jauniesiems ūkininkams skirtos iniciatyvos, įskaitant konkretiems regionams skirtas programas, būtų toliau įgyvendinamos, o tai skatintų inovacijas ir reikiamą kartų atsinaujinimą; mano, kad parama jaunimui turėtų būti sutelkta į dabartinius jo poreikius, kartu vengiant skatinti jį prisiimti pernelyg didelę skolą;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad prieiga prie ūkio investicijų finansavimo priemonių turėtų būti geriau pritaikyta prie naujų rinkos dalyvių investicijų poreikių ir su jais susijusios didesnės rizikos;

23.  prašo išlaikyti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose numatytą maksimalų POSEI programų asignavimų lygį, pabrėžiant šių programų svarbą žemės ūkio produktų gamintojų atsparumui, ir atkreipia dėmesį į nestabilią ekonominę atokiausių regionų, kurie vis dar labai kenčia nuo krizės, padėtį ir į nepalankius struktūrinius veiksnius, nurodytus SESV 349 straipsnyje (atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų);

24.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, skirtų inovacijoms žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose, svarbą; prašo toliau remti vykdomus ir naujus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus;

25.  yra labai susirūpinęs dėl BŽŪP, visų pirma atokiausiems regionams ir programoms POSEI skiriamų lėšų mažinimo, numatyto Europos Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m.;

26.  apgailestauja dėl to, kad labai sumažinta asignavimų pagal savanoriškos susietosios paramos sistemai skirtą biudžeto eilutę, nes susietosios išmokos yra pagrindinė priemonė, padedanti išsaugoti žemės ūkio kultūras, teikiančias keleriopą naudą žemės ūkio ir aplinkos apsaugos aspektais;

27.  reiškia pasitenkinimą tuo, kad 25 % padidėjo asignavimai, skirti kovai su gyvūnų ligomis ir augalų kenkėjais, nes Sąjunga susiduria su didele rizika ir padidėjusiais protrūkiais.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Jacques Colombier, Michel Dantin, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Karine Gloanec Maurin, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Norbert Lins, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Giulia Moi, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Maria Gabriela Zoană, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Michela Giuffrida, Karin Kadenbach, Elsi Katainen, Momchil Nekov, Annie Schreijer-Pierik, Ramón Luis Valcárcel Siso

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

36

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Ulrike Müller

ECR

Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson, Laurenţiu Rebega

EFDD

Giulia Moi, Marco Zullo

ENF

Jacques Colombier, Philippe Loiseau

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Esther Herranz García, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Annie Schreijer-Pierik, Czesław Adam Siekierski, Ramón Luis Valcárcel Siso

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Michela Giuffrida, Karine Gloanec Maurin, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Maria Gabriela Zoană

Verts/ALE

Martin Häusling, Bronis Ropė

2

-

EFDD

John Stuart Agnew

GUE/NGL

Anja Hazekamp

3

0

ALDE

Jan Huitema

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (31.8.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Alain Cadec

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  bendros žuvininkystės politikos (BŽP) finansiniai ištekliai ir regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms bei kitoms tarptautinėms organizacijoms mokami privalomi įnašai, taip pat įnašai pagal tausios žvejybos susitarimus sutelktai numatyti III skyriuje ir 11 antraštinėje dalyje „Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF);

B.  pagrindinis BŽP tikslas – užtikrinti Sąjungos strateginio ekonomikos sektoriaus, kuris prisideda prie pakrančių regionų ir atokiausių Sąjungos regionų apsirūpinimo maistu saugumo, užimtumo ir ekonominės socialinės sanglaudos, tvarumą ir išsaugoti jūrų ekosistemas vystant ekonominiu ir aplinkos aspektais tvarią žuvininkystę;

1.  primygtinai tvirtina, kad Sąjungos 2019 m. biudžete turėtų būti numatyta tiek įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, kiek jų reikia norint patenkinti BŽP finansavimo poreikius; mano, kad siekiant visapusiškai įgyvendinti BŽP ir užtikrinti Europos akvakultūros ir žvejybos tvarumą būtinos tinkamos ir prieinamos žuvininkystei skirtos lėšos, kad būtų užtikrintos ir (arba) įtvirtintos ilgalaikės investicijos;

2.  pabrėžia, kad Sąjungos žuvininkystės sektorius yra labai sutelktas tam tikruose regionuose, kurie labai priklauso nuo žvejybos, ir kad žuvininkystė, ypač vietos masto priekrantės žvejyba, padeda formuoti daugelio pakrančių, atokiausių regionų ir salų socialinę, ekonominę ir kultūrinę terpę;

3.  pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog daugiau nei 60 proc. ES suvartojamų žuvininkystės produktų sugaunama tarptautiniuose vandenyse ir trečiųjų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose, reikėtų atitinkamai apskaičiuoti biudžeto asignavimus 2019 finansinių metų biudžete, ypač turint mintyje, kad tais metais numatyta pratęsti su Mauritanija ir Senegalu sudarytus protokolus;

4.  mano, kad atsižvelgiant į BŽP išorės aspektą labai svarbu, kad būtų parengtos tikroviškos biudžeto prognozės, siekiant finansuoti tausios žvejybos partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis;

5.  pabrėžia, kad, praėjus ketveriems metams nuo 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos pradžios, jo biudžeto įvykdymo lygis tebėra nepatenkinamas – šiuo metu jis sudaro tik 4,5 proc. (EJRŽF bendro valdymo dalis); pageidauja, kad ilgainiui EJRŽF biudžeto vykdymo palaipsniui didėtų, ir pabrėžia, kad biudžeto įvykdymo lygis yra toks žemas iš dalies dėl biurokratinių apribojimų nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, taip pat dėl to, kad valstybės narės neužsibrėžia pakankamai ambicingų tikslų, visų pirma kalbant apie siekį užtikrinti, kad įpareigojimas iškrauti laimikį būtų įgyvendinamas visiškai ir laiku; atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti laimikį reikės lėšų žvejybos sektoriui paremti;

6.  pabrėžia, kad reikia išlaikyti pakankamai finansinių išteklių bendrai finansuojamai veiklai, kad priekrantės, smulkiosios ir mėgėjų žvejybos sektoriai galėtų gauti lėšų; be to, itin svarbu, kad žvejybos infrastruktūros gerinimui būtų skiriamas tinkamas finansavimas; mano, kad, remiantis EJRŽF įgyvendinama bendrąja programa, valstybės narės turi nustatyti savo finansavimo prioritetus taip, kad būtų reaguojama į specifines tų sektorių problemas;

7.  pabrėžia, kad vietos bendruomenėms ir kai kuriems jūrų ir pakrančių regionams labai svarbūs socialinis ir ekonominis žuvininkystės aspektai; pripažįsta, kad reikia išlaikyti pakankamai numatytų lėšų, kad pakrantės, tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos ir smulkiosios žvejybos laivyno sektoriai galėtų gauti finansavimą;

8.  pabrėžia, kad siekiant geriau suprasti jūros ekosistemų veikimą būtini moksliniai duomenys – tai būtina išankstinė sąlyga, norint užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; primena, kad reikia gerinti mokslinių duomenų rinkimą ir skatinti jūrų sektoriaus, žuvininkystės sektoriaus ir mokslo bendruomenės bendradarbiavimą ir keitimąsi moksliniais duomenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti renkami moksliniai duomenys apie mėgėjų žvejybos poveikį žuvų ištekliams;

9.  pakartoja, jog vertinant žuvininkystės išteklių būklę svarbu remtis kruopščiai parengtomis ir nepriklausomomis mokslinėmis nuomonėmis, kad būtų galima priimti valdymo sprendimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; primygtinai ragina valstybes nares naudoti EJRŽF lėšas mokslinių duomenų rinkimo tikslais, nes tai yra itin svarbi užduotis, suteikianti galimybę priimti racionalius ir moksliniais duomenimis grindžiamus sprendimus žuvininkystės politikos klausimais;

10.  pabrėžia žuvininkystės veiklos kontrolės svarbą, nes tai yra vienas iš BŽP ramsčių; mano, kad šiems ramsčiams ir toliau turi būti teikiamas Sąjungos finansavimas ir kad valstybės narės turi stengtis daugiau naudotis šiomis priemonėmis;

11.  pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tą patį Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) finansavimo lygį, kad būtų užtikrintas tinkamas jai pavestų žuvininkystės sektoriaus tikrinimo ir stebėjimo įgaliojimų vykdymas; prašo ateityje stiprinti Agentūros vaidmenį siekiant sudaryti sąlygas pasiekti BŽP tikslus ir užtikrinti, kad Agentūra galėtų gerinti su žvejybos laivynų valdymu ir stebėsenos procedūrų priežiūra susijusią savo veiklą;

12.  pripažįsta, kad vienas iš žvejybos sektoriaus iššūkių yra kartų atsinaujinimas ir kad visų pirma reikėtų patvirtinti specialias politinių veiksmų ir finansinės paramos teikimo priemones siekiant skatinti jaunus žmones dirbti šiame sektoriuje ir sudaryti jiems sąlygas, panašias į kitų ekonomikos sektorių turimas sąlygas, ypač atokiausiuose regionuose;

13.  pabrėžia, kad reikia naudotis EJRŽF ir kitų Sąjungos finansavimo schemų lėšomis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui gauti darbą žvejybos pramonės srityje;

14.  mano, kad „Brexit“ neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas sumažinti finansavimą; mano, kad Sąjunga turi rasti išteklių tinkamam BŽP finansavimui.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, João Ferreira, Mike Hookem, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Annie Schreijer-Pierik, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ole Christensen, Rosa D’Amato, Seán Kelly, Francisco José Millán Mon, Nosheena Mobarik

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16

+

ALDE

António Marinho e Pinto

GUE

João Ferreira

PPE

Alain Cadec, Carlos Iturgaiz, Seán Kelly, Werner Kuhn, Gabriel Mato, Annie Schreijer-Pierik, Jarosław Wałęsa

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Ole Christensen, Richard Corbett, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas

VERTS/ALE

Ian Hudghton

1

-

EFDD

Mike Hookem

3

0

ECR

Nosheena Mobarik, Remo Sernagiotto, Peter van Dalen

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (4.9.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad programa „Erasmus+“ ir toliau yra puikiai vertinama ir labai populiari programa, skatinanti jaunimo judumą mokymosi tikslais, ir tai matyti iš gautų prašymų kiekio, kuris viršija skirto finansavimo dydį; labai apgailestauja, kad 2019 m. programos „Erasmus+“ biudžeto projektas yra gerokai mažesnis nei Parlamento lūkesčiai ir neviršija pagal dabartinę DFP numatytų sumų, be kita ko, ir suteikiant likusias numatytas papildomas programos lėšas, dėl kurių susitarta pagal patikslintą DFP; todėl ragina 20 % padidinti finansavimą, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu (2019 m. BP), pagal visas keturias programos „Erasmus+“ biudžeto eilutes, kad būtų galima patenkinti dabartinius poreikius, reaguoti į piliečių lūkesčius dėl šios programos ir suteikti Europos jaunimui tokią ateitį, kokios jie tikisi iš ES; todėl pakartoja, kad remia siekį tris kartus padidinti programos „Erasmus+“ finansavimą pagal kitą DFP ir kad ketina kovoti dėl šio padidinimo;

2.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl to, kaip iš pradžių buvo sukurtas Europos solidarumo korpusas – be teisinio pagrindo ir neskiriant jam atskiros biudžeto eilutės; be to, yra susirūpinęs, kad galutinis sprendimas dėl šio korpuso finansavimo šaltinių – išskyrus sąlygą dėl programos „Erasmus+“ – paliktas priimti vykdant metinę biudžeto procedūrą; patvirtina, jog Parlamentas labai kruopščiai patikrins Komisijos taisomąjį raštą, kad užtikrintų, kad būtų visapusiškai laikomasi trišalio susitarimo;

3.  pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ vertę remiant ES garso ir vaizdo bei kultūros sektorius ir primygtinai reikalauja, kad finansavimo lygis atitiktų šios programos siekius; atsižvelgdamas į paprogramę MEDIA pažymi, kad, siekiant finansuoti visus kokybiškus projektus, reikėtų padidinti biudžetą apytikriai 44 %; todėl ragina labai (22 %) padidinti finansavimą, palyginti su 2019 m. BP, kad būtų galima spręsti prasto paraiškų sėkmės rodiklio problemą, padidinti paramą Europos kino teatrų valdytojų tinklams ir įtraukti sėkmingus parengiamuosius veiksmus „Europos kultūrinių TV laidų subtitravimas“ bei juos finansuoti, nedarant poveikio pagrindinių veiksmų finansavimui; pakartoja, kad ir paprogramė „Kultūra“, ir tarpsektorinė paprogramė ir toliau nuolat nepakankamai finansuojamos, ir ragina padidinti finansavimą pagal abi eilutes bent po 10 %, palyginti su 2019 m. BP; siūlo rengiant kitą programą „Kūrybiška Europa“ paprogramei „Kultūra“ papildomai skirti 3 mln. EUR, palyginti su 2019 m. BP ir neskaitant 10 % padidinimo, kad būtų galima didesniu mastu vykdyti jau sėkmingus, tačiau šiuo metu ribotus parengiamuosius veiksmus menininkų ir kultūros specialistų individualaus judumo srityje;

4.  su malonumu atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme dėl naujos programos „Kūrybiška Europa“ numatoma remti žiniasklaidos pliuralizmą ir laisvę ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą pagal tarpsektorinę paprogramę; tuo pačiu metu prašo padidinti biudžeto eilutės, susijusios su skaitmeniniu turiniu, audiovizualinės ir kitos žiniasklaidos sektoriais (09 02 05), lėšas siekiant padidinti pastangas kovoti su melagingomis naujienomis, skatinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo veiklą, taip pat suteikti tiesioginę paramą organizacijoms, stebinčioms ir skatinančioms žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

5.  palankiai vertina tai, kad į naują programą „Kūrybiška Europa“ įtraukta parama muzikos sektoriui; pažymi, kad tai grindžiama Komisijos bandomosios iniciatyvos ir komiteto pasiūlytų parengiamųjų veiksmų „Muzika išjudina Europą“ sėkme;

6.  primygtinai ragina Komisiją atlikti visapusišką visos pagal biudžeto eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“ vykdomos veiklos peržiūrą, kurią reikės pateikti Parlamentui, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai; ragina 2019 m. skirti papildomai 4,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų siekiant užtikrinti svarbią tinklo „Euranet Plus“ veiklą likusį DFP laikotarpį; pakartoja, kad esamas tinklo trumpalaikio finansavimo modelis yra netvarus ir šiuo klausimu reikia rasti ilgalaikį sprendimą; pažymi, kad „Euranet Plus“ finansavimo tikslas nuo 2020 m. yra 8,4 mln. EUR kasmet;

7.  pabrėžia programos „Europa piliečiams“ vertę didinant piliečių supratimą apie ES ir ugdant pilietiškumo jausmą; primygtinai reikalauja, kad suplanuotas programos, kuria finansuojama pertvarkyta Europos piliečių iniciatyva, biudžeto mažinimas būtų panaikintas; apgailestauja dėl to, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos piliečių iniciatyvos nepavyko išsamiai paaiškinti poveikio programos „Europa piliečiams“ biudžetui, todėl teisės aktų leidėjui nebuvo suteikta esminė informacija; ragina ne tik vėl įrašyti šias lėšas į atitinkamą biudžeto eilutę, bet ir 10 % padidinti finansavimą, palyginti su 2019 m. BP, remiantis dabartinės DFP programavimo sumomis, kad būtų užtikrintas minimalus būtinas lėšų padidinimas programai, kuri patiria nuolatinį nepakankamą finansavimą ir žemą paraiškų sėkmės lygį, taigi nepateisinami ir kandidatų lūkesčiai;

8.  primena, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos kelia itin didelių sunkumų Europos mokykloms, ypač atsižvelgiant į anglų kalbos skyriaus dydį (maždaug 21 % visų moksleivių) ir anglų kalbos kaip antrosios kalbos vyravimą (61 % visų moksleivių 2016–2017 mokslo metais); mano, kad spręstini lieka svarbūs biudžeto ir švietimo klausimai, susiję su kokybiško mokymo anglų kalba teikimu ilguoju laikotarpiu ir tolesniu Europos brandos atestato pripažinimu Jungtinėje Karalystėje, nepaisant susitarimo dėl išstojimo projekto 120 straipsnio nuostatų; primygtinai ragina Komisiją ir valdytojų tarybą pateikti Kultūros ir švietimo komitetui savo ilgalaikius planus, kaip bus sprendžiamos su „Brexit’u“ susijusios problemos;

9.  primena, kad su kultūra ir švietimu susiję projektai remiami iš įvairių Sąjungos programų ir priemonių, ypač Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir pagal programą „Horizontas 2020“; primygtinai ragina Komisiją pagerinti programų sąveiką, siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų naudojimą; ragina Komisiją, siekiant remti daugiau kultūros ir kūrybos sektorių projektų, visų pirma visapusiškai išnaudoti galimą įvairių ES programų – programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Erasmus+“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI), programos „Kūrybiška Europa“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME), ESIF ir ESI fondų – sąveiką;

10.  atkreipia dėmesį į bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kaip priemonių, padedančių patikrinti priemones įvairiose Sąjungos politikos srityse ir pradėti naujas novatoriškas iniciatyvas, kurios galėtų tapti ilgalaikėmis Sąjungos priemonėmis, potencialą; pabrėžia, kad dauguma per šią Parlamento kadenciją komiteto pasiūlytų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų buvo labai sėkmingi ir remiantis jais galima kurti naujos kartos švietimo ir kultūros programas; apgailestauja, kad Komisija, atlikdama išankstinį bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertinimą, palieka labai mažai laiko nuomonę teikiantiems Parlamento komitetams, kad šie galėtų reaguoti į vertinimus ir pastabas; taip pat apgailestauja, kad kai kuriais atvejais Komisijos pateikti vertinimai ir pastabos nėra visiškai objektyvūs ir atrodo, kad jiems įtakos turėjo instituciniai arba asmeniniai prioritetai; primena, jog žemas vertinimo balas negali būti grindžiamas tuo, kad bandomojo projekto ar parengiamųjų veiksmų nepavyko įgyvendinti Komisijoje;

11.  primygtinai ragina Biudžeto komitetą peržiūrėti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarstymo ir sprendimų dėl jų procedūrą, kuri šiuo metu yra nepakankamai skaidri ir pagal ją nesuteikiama pakankamai erdvės atskiras nuomones teikiantiems komitetams suformuluoti politinius prioritetus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų pagal atitinkamus šių komitetų politinius įgaliojimus; prašo Biudžeto komiteto aktyviau įtraukti nuomonę teikiančius komitetus iki šio komiteto balsavimo dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketo, taip pat apsvarstyti, kaip Biudžeto komitetas galėtų perduoti daugiau atsakomybės nuomonę teikiantiems komitetams, kad jie galėtų priimti savo prioritetinius bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus – galbūt suteikiant neprivalomą finansinį paketą kiekvienam komitetui remiantis, be kitų kriterijų, Parlamento prioritetais ir atitinkamos politikos srities buvusiomis išlaidomis; mano, kad toks požiūris galėtų padėti reaguoti į Komisijos kritiką, susijusią su pasiūlymų dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų daugėjimu pastaraisiais metais, skatinant tikslingesnį, prioritetais grindžiamą metodą komitetuose.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Giorgos Grammatikakis, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Morten Messerschmidt, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Norbert Erdős, Dietmar Köster, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Michel Reimon, Remo Sernagiotto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mark Demesmaeker

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17

+

ALDE

Morten Løkkegaard

PPE

Andrea Bocskor, Norbert Erdős, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Michaela Šojdrová, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Silvia Costa, Giorgos Grammatikakis, Dietmar Köster, Krystyna Łybacka, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Julie Ward

VERTS/ALE

Michel Reimon

5

-

ECR

Mark Demesmaeker, Emma McClarkin, Morten Messerschmidt, Remo Sernagiotto

ENF

Dominique Bilde

-

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (4.9.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentas: Kostas Chrysogonos

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad numatyta daugiau (+6,7 proc., palyginti su 2018 m.) įsipareigojimų asignavimų pagal III išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė) nuo 3,49 mlrd. EUR 2018 m. iki 3,73 mlrd. EUR 2019 m.; pabrėžia, kad dėl šio lėšų padidinimo III išlaidų kategorijos viršutinę ribą reikia padidinti daugiau kaip 25 proc., kad 2019 m. papildomai būtų skirta 927,5 mln. EUR (+10 proc., palyginti su 2018 m.); pažymi, kad tai penktieji metai iš eilės, kai siekiant paremti veiksmus, kurie įgyvendinami nuo 2015 m., pasitelkiama lankstumo priemonė; todėl ragina Komisiją naujoje DFP po 2020 m. sukurti nuolatinį tvarų migracijos ir saugumo srities veiksmų finansavimo mechanizmą ir lankstumo mechanizmais naudotis tik užtikrinant finansavimą tikrų nenumatytų krizių atvejais;

2.  pabrėžia, kad vidaus saugumo problemų sprendimas turi išlikti vienu svarbiausių Sąjungos prioritetų, ir pabrėžia Vidaus saugumo fondo (VSF), kaip pagrindinės finansinės priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms saugumo srityje, įskaitant kovą su terorizmu ir radikalizacija, sunkiais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, vaidmenį; tačiau pažymi, kad, atsižvelgiant į VSF ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) programų laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus, atkurta PMIF palankesnė abiejų fondų įsipareigojimų asignavimų pusiausvyra; teigiamai vertina, kad labai 401,7 mln. EUR padidinta PMIF įsipareigojimų asignavimų suma (+56 proc., palyginti su 2018 m.), siekiant finansuoti naują Dublino teisės aktą (darant prielaidą, kad jis bus priimtas iki 2018 m. pabaigos); atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją bet kuriuo atveju 2019 m. pirmenybę teikti perkėlimui, taip pat palankiai vertina tai, kad buvo paprašyta Graikijai suteikti 175 mln. EUR finansinį paketą, visų pirma dėl to, kad 2019 m. sausio 1 d. baigiama taikyti Skubios humanitarinės pagalbos priemonė;

3.  ragina Komisiją įrašyti daugiau biudžeto eilučių, skirtų PMIF, siekiant aiškiau ir skaidriau nurodyti, kaip įvairiems tikslams skiriami finansiniai ištekliai, taigi ir kaip pagal tas biudžeto eilutes jie bus panaudoti; ypač ragina Komisiją visuose būsimuose biudžeto projektuose atskirti išlaidas, skirtas teisingoms grąžinimo strategijoms stiprinti, nuo išlaidų, skirtų teisėtai migracijai ir veiksmingai trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti; mano, kad, kalbant apie PMIF, pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais remiami prieglobsčio prašytojai ir skatinama migrantų ir pabėgėlių integracija; pripažįsta teigiamą regioninių ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų indėlį šioje srityje; ypač pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka pilietinės visuomenės organizacijos gelbstint migrantų ir prieglobsčio prašytojų gyvybes prie išorės sienų, taip pat ginant, propaguojant ir įgyvendinant jų teises; todėl ragina Sąjungą ir valstybes nares remti pilietinę visuomenę, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų veiksmus ir, be kita ko, suteikti joms galimybę tiesiogiai naudotis PMIF;

4.  palankiai vertina tai, kad sudarytas 4,9 mln. EUR biudžetas, skirtas Europos prokuratūrai; ji bus atsakinga už baudžiamąjį persekiojimą dėl tarpvalstybinių nusikaltimų, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams; apgailestauja dėl to, kad Teisingumo programai skirti įsipareigojimų asignavimai sumažinti 2,5 mln. EUR (-5,4 proc., palyginti su 2018 m.) ir tai turės priešingą poveikį; reiškia susirūpinimą, kad toks sumažinimas, atsižvelgiant į didėjantį veiklos mastą bei politinius prioritetus saugumo ir teisingumo srityse, įskaitant terorizmo ir tarpvalstybinio nusikalstamumo sritis, yra nepagrįstas;

5.  apgailestauja dėl to, kad siūloma sumažinti Eurojusto biudžetą ir etatų planą, kitaip nei kitų teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūrų atveju – tai reiškia, kad Sąjunga pusiaukelėje atsisakė imtis veiksmų ir kovoti su dabartinėmis saugumo grėsmėmis, nes taip negalima imtis veiksmingų tolesnių teisminių priemonių; pažymi, kad Eurojustas yra vienintelė Sąjungos įstaiga, galinti tai užtikrinti koordinuodama tyrimų institucijų veiklą ir garantuodama jų bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, kibernetiniais nusikaltimais, neteisėtu migrantų gabenimu ir organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, jog siekiant, kad Eurojustas tinkamai veiktų ir būtų plėtojama visa jo strateginė ir operatyvinė veikla, būtina numatyti jam pakankamai finansinių išteklių, kad būtų išspręsta didėjančio darbo krūvio problema ir vykdoma koordinavimo veikla, taip pat išvengta neigiamo poveikio jo veikimui; todėl primygtinai ragina sustiprinti Eurojustą numatant jam 2019 m. biudžete 41,2 mln. EUR ir iš viso 217 etatų; pabrėžia, kad DFP po 2020 m. reikia suderinti Eurojusto biudžeto poreikius ir realistines prognozes, atsižvelgiant į Parlamento poziciją dėl poreikio DFP po 2020 m. numatyti pakankamai išteklių TVR agentūroms, siekiant išvengti sistemingo kiekvienų metų DFP lankstumo nuostatų taikymo;

6.  palankiai vertina, kad siūlomas Europos prieglobsčio paramos biuro finansavimo lygis atitinka pirminiame agentūros Komisijai skirtame prašyme nurodytą lygį; tikisi, kad Komisija pateiks taisomąjį biudžetą, kuriuo būtų siekiama padidinti veiksmų finansavimą, jeigu valstybių narių prašomos operatyvinės paramos lygis 2019 m. padidėtų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. bus sudėtingi metai Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai („eu-LISA“), atsižvelgiant į labai padidėjusias jos užduotis ir jai skirtą biudžetą, ir kad reikės atitinkamai padidinti jos išteklius siekiant sudaryti jai sąlygas vykdyti jos naujus įgaliojimus; todėl reiškia susirūpinimą dėl siūlomo nepakankamo „eu-LISA“ finansavimo ir darbuotojų skaičiaus, nes jos užduotys, įskaitant esamų duomenų bazių (Šengeno informacinė sistema (SIS), EURODAC ir Vizų informacinė sistema) atnaujinimą ir kitų didelės apimties TVR srities IT sistemų įgyvendinimą bei operacijų valdymą, tampa vis sudėtingesnės; pabrėžia, kad įsipareigojimų asignavimai yra būtini „eu-LISA“, ypač 2019 m. planuojamai veiklai, įskaitant antrąjį automatinės pirštų atspaudų identifikavimo sistemos (AFIS) etapą ir SIS, vykdyti; pabrėžia, kad būtina padidinti „eu-LISA“ išteklius ir numatyti 25 papildomus sutartininkų etatus, kad agentūra galėtų vykdyti savo užduotis pagal jai suteiktus įgaliojimus;

8.  palankiai vertina tai, kad numatyta daugiau asignavimų (+16 proc., palyginti su 2018 m.), skirtų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno administracinėms išlaidoms, susijusių su jo nauja Europos duomenų apsaugos valdybos sekretoriato atsakomybe, taip pat papildomais poreikiais, atsiradusiais dėl naujųjų duomenų apsaugos taisyklių Sąjungos institucijose, ir buvusio trečiojo ramsčio agentūrų duomenų apsaugos taisyklių laikymosi stebėsena ir užtikrinimu;

9.  ragina padidinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pagrindinių teisių pareigūnui skirtų AD etatų skaičių, siekiant padėti agentūrai įgyti aukšto lygio patirties pagrindinių teisių srityje ir susitvarkyti su papildomomis pagrindinių teisių pareigūno užduotimis;

10.  apgailestauja dėl to, kad nebuvo padidintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) biudžetas, nes manoma, kad 2019 m. agentūrai teks naujos užduotys ir atsakomybė, kadangi pagrindinių teisių srityje ir toliau juntamas spaudimas; pabrėžia, kad nuo 2015 m. dėl padidėjusio atvykstančių pabėgėlių, migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičiaus FRA numatytų papildomų užduočių skaičius gerokai išaugo; apgailestauja dėl to, kad FRA įgaliojimais vis dar ribojamas jos vaidmuo remiant pagrindines teises; pabrėžia, kad FRA turėtų turėti galimybę savo iniciatyva teikti nuomones dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir kad jos kompetencijos sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų visas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją saugomų teisių sritis, įskaitant, pavyzdžiui, policijos ir teisminio bendradarbiavimo klausimus; todėl siūlo tinkamai padidinti FRA finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad ji galėtų tinkamai atlikti savo naujas užduotis, pagrįstas Sąjungos institucijų, valstybių narių ir kitų Sąjungos agentūrų prašymais; pakartoja, kad Komisija turėtų ir toliau skirti dėmesį teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimams, ypač atsižvelgiant į sumažėjusią demokratiją kai kuriose valstybėse narėse, be kita ko, siūlant griežtesnius stebėsenos ir teisių gynimo mechanizmus;

11.  pažymi, jog reikia daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) galėtų iki galo įgyvendinti savo 2015 m. atnaujintą teisinį pagrindą, kuriuo jos tikslinė grupė išplėsta ir apima ne tik vyresniuosius policijos pareigūnus, bet ir teisėsaugos pareigūnus visoje Sąjungoje ir jos kaimyninėse šalyse; mano, kad tai padės panaikinti mokymo spragas, dėl kurių valstybės narės teisėsaugos institucijos negali visapusiškai naudotis Sąjungos lygmens bendradarbiavimo priemonėmis ir sistemomis organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo srityse, kartu pagrindinių teisių klausimą laikant kompleksiniu teisėsaugos pareigūnų mokymo klausimu;

12.  pažymi, kad itin padidinti įsipareigojimų asignavimai, – nuo 10 mlrd. EUR 2018 m. iki 11,38 mlrd. EUR 2019 m. (+13,1 proc.) – taip pat mokėjimų asignavimai (+17,0 proc.) pagal IV išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje); palankiai vertina tai, kad 2019 m. siūloma visiškai panaudoti nepaskirstytą IV išlaidų kategorijos maržą, taip pat 1 116,2 mln. EUR iš bendrosios įsipareigojimų maržos, siekiant padidinti humanitarinę pagalbą ir sustiprinti Europos kaimynystės priemonę (EKP), kad būtų įvykdyti 2018 m. konferencijoje Sirijos klausimais prisiimti įsipareigojimai; pažymi, kad Sąjungos biudžete numatyta 1,45 mlrd. EUR suma, skirta Antrajai pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei finansuoti, ir kad 560 mln. EUR suma biudžete numatyta Sirijos krizės klausimui spręsti; pabrėžia, kad Sąjungos įnašas iš jos biudžeto į Antrąją pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę itin smarkiai išaugo; ragina Komisiją veiksmingai stebėti tinkamą šio įnašo paskyrimą ir panaudojimą, atsižvelgiant į toliau blogėjančią pagrindinių teisių ir laisvių, taip pat teisinės valstybės padėtį ir nepakankamą teismų nepriklausomumą Turkijoje;

13.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą siekiant stiprinti bendrą požiūrį į nelaimių valdymą; pabrėžia, kad didesni Sąjungos civilinės saugos mechanizmui 2019 m. numatyti įsipareigojimų (+46,1 proc.) ir mokėjimų (+33,6 proc.) asignavimai, palyginti su 2018 m., parodo, kad tikimasi, jog bus naudojamos lėšos vykdant veiksmus trečiosiose šalyse; teigiamai vertina tai, kad 2019 m. asignavimai humanitarinės pagalbos veiklai išaugo 120 mln. EUR finansinio programavimo ir 3,2 mln. EUR pasirengimo nelaimėms veiksmų gerinimo srityse;

14.  ragina Komisiją aktyviau tikslinėmis lėšomis remti tiriamąją žurnalistiką, įskaitant tarpvalstybinę tiriamąją žurnalistiką, taip pat žiniasklaidos laisvę, kuriomis būtų prisidedama prie kovos su nusikalstamumu ir Sąjungos piliečių informuotumo didinimo.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.8.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Monika Beňová, Daniel Dalton, Rachida Dati, Frank Engel, Tanja Fajon, Romeo Franz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Claude Moraes, Ivari Padar, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Carlos Coelho, Gérard Deprez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Jean Lambert, Andrejs Mamikins, Ana Miranda, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonathan Bullock, Kostadinka Kuneva, Luigi Morgano, Gabriele Preuß

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Sophia in 't Veld, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz

GUE/NGL

Kostadinka Kuneva, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat

PPE

Asim Ademov, Heinz K. Becker, Carlos Coelho, Rachida Dati, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Traian Ungureanu, Axel Voss

S&D

Monika Beňová, Tanja Fajon, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Cécile Kashetu Kyenge, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Luigi Morgano, Ivari Padar, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Romeo Franz, Jean Lambert, Ana Miranda, Judith Sargentini

8

-

ECR

Daniel Dalton, Branislav Škripek, Helga Stevens, Kristina Winberg

EFDD

Jonathan Bullock

ENF

Auke Zijlstra

NI

Udo Voigt

PPE

Frank Engel

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (4.7.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentė: Danuta Maria Hübner

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2019 m. vyks Europos Parlamento rinkimai ir Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos;

1.  palankiai vertina tai, kad, palyginti su 2018 m. biudžetu, siūloma 4,1 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus ir 2,1 proc. padidinti mokėjimų asignavimus programai „Europa piliečiams“ ir 3,7 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus ir 24,4 proc. – mokėjimų asignavimus Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai, nes šiomis programomis padedama didinti bendrą piliečių dalyvavimą vykdant Sąjungos politiką ir naudojimąsi Sąjungos pilietybės suteikiamomis teisėmis;

2.  mano, kad, konstituciniu požiūriu, būtina stiprinti Sąjungos institucijas ir kad būtina valdyti tarpvalstybinius iššūkius, pavyzdžiui, be kita ko, klimato kaitą ir imigraciją, ir prašo, kad realusis 2019 m. biudžetas būtų didesnis nei 2018 m. biudžetas;

3.  ragina 10 proc. padidinti programos „Europa piliečiams“ finansavimą, atsižvelgiant į šios programos įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus(1), kuriuose paminėta, kad daug projektų, kuriuos įgyvendinus programa galėjo turėti didesnį poveikį, negalėjo būti finansuojami;

4.  mano, kad papildomi biudžeto asignavimai turėtų būti skiriami informuotumo apie Europos Sąjungą lygiui stiprinti, visų pirma, bet ne vien tik, skiriant išteklių bendrosios pilietiškumo ugdymo programos rengimui finansuoti;

5.  palankiai vertina tai, kad 46 proc. padidinti Europos piliečių iniciatyvai skiriami įsipareigojimų asignavimai, ir apgailestauja dėl to, kad, palyginti su 2018 m., šiai programai skiriami mokėjimų asignavimai sumažinti 3 proc.;

6.  palankiai vertina tai, kad padidintas Europos politinėms partijoms skiriamas finansavimas numatant 35 proc. daugiau įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, laikantis pastaruoju metu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/673(2) dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo padarytų pakeitimų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad komunikacinės veiklos finansavimas padidintas numatant 5,3 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 2,3 proc. daugiau mokėjimų asignavimų, ir apgailestauja, kad neskirta dar daugiau lėšų, ypač dėl to, kad 2019 m. vyks Europos Parlamento rinkimai;

8.  mano, kad dar iki galo nepanaudotos Europos viešųjų erdvių galimybės siekiant suteikti piliečiams informaciją aktualiausiais Europos Parlamento rinkimų klausimais ir įtraukti juos į diskusijas dėl Europos ateities; todėl mano, kad Europos viešųjų erdvių tinklas turėtų būti išplėstas, kad apimtų visas valstybes nares; apgailestauja, kad šis tikslas negalėjo būti pasiektas iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų, nes šiuo metu yra tik 18 Europos viešųjų erdvių, nors pagal finansinį programavimą iki 2019 m. turėjo būti sukurta 21 Europos viešoji erdvė;

9.   mano, kad 2019 m. biudžete turėtų būti numatytas papildomas finansavimas programoms, kuriomis siekiama remti ir integruoti imigrantus ir pabėgėlius, ypač Sąjungos pasienio valstybėse, taip pat siekiant užtikrinti visišką jų integravimą į teisės viršenybe grindžiamą bendriją, t. y. Europos Sąjungą;

10.  apgailestauja dėl to, kad Komisija nuolat naudoja esamų biudžeto eilučių lėšas naujai sukurtiems fondams, kurie nėra įtraukti į Sąjungos biudžetą ir todėl jiems netaikoma parlamentinė kontrolė, finansuoti.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

2.7.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Mercedes Bresso, Elmar Brok, Richard Corbett, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Guy Verhofstadt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ashley Fox, Jérôme Lavrilleux, David McAllister, Cristian Dan Preda

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Jonás Fernández, Birgit Sippel

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Guy Verhofstadt

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

NI

Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Elmar Brok, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Jérôme Lavrilleux, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin

S&D

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Jonás Fernández, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira, Birgit Sippel

VERTS/ALE

Pascal Durand, Josep Maria Terricabras

3

-

ECR

Ashley Fox

EFDD

Daniela Aiuto

ENF

Gerolf Annemans

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

COM(2018)0170.

(2)

2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/673, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 114I, 2018 5 4, p. 1).


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (28.9.2018)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2018/2046(BUD))

Nuomonės referentė: Malin Björk

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  whereas the European Union is founded on, inter alia, the value of gender equality and Article 8 of the Treaty on the Functioning of the European Union states that the promotion of such equality is a fundamental principle of the Union, requiring gender equality to be incorporated into all its policies and activities and addressed at all levels of the budgetary process via gender mainstreaming and gender budgeting;

B.  whereas inequality is a growing problem in the Union as shown in the current backlash against women’s rights and gender equality, and whereas the Union budget must increasingly be designed to make a significant contribution to safeguarding and developing social rights, and improving gender equality and the situation of women;

C.  whereas Gender budgeting is an application of gender mainstreaming in the budgetary process and means a gender based assessment of budgets, incorporating the gender perspective at all levels of the budgetary process and restructuring revenues and expenditures in order to promote gender equality(1);

D.  whereas women spend more time than men on unpaid care work, which is one of the main reasons for women’s underrepresentation in the labour market; whereas the demand for high-quality, accessible and affordable childcare and long-term care services is higher than current supply and some families from disadvantaged backgrounds have difficulties in affording to private care services;

E.  whereas the European Parliament has repeatedly called for sufficient funding and sought to keep as high a profile as possible for the Daphne specific objective of the Rights, Equality and Citizenship programme to protect women and girls against violence;

F.  whereas gender-responsive budgets and related policies aimed at contributing towards achieving gender equality lead to more sustainable and inclusive growth and employment and increase transparency and accountability of public expenditure;

G.  whereas one of the main objectives of the draft general budget for the European Union proposal for 2019 is strategic investment and sustainable growth in order to support economic cohesion and create jobs, in particular for young people; whereas, in this regard, it is important to also focus on enhancing women’s potential in all sectors of the economy, including the digitalised economy, information and communication technologies (ICT) and science, technology, engineering and mathematics (STEM); whereas, with a specific focus on gender in those areas, it is necessary to address the significant gender gap and the Union-wide skills shortfall in the ICT and STEM sectors;

H.  whereas international organisations such as the IMF strongly promote gender responsive budgeting as a good governance standard tool in public finance and consider gender budgeting as good budgeting; whereas the OECD recognizes gender budgeting as a key tool to implement gender equality in the context of public finance; whereas the joint declaration of the EP, the Council and the Commission attached tothe2014-2020 MFF commits the three institutions to “integrating, as appropriate, gender responsive elements in the EU budget” but whereas the Commission's "Strategic Engagement for gender equality" 2016-2020states that ”Gender budgeting is not applied systematically to the EU general budget";

I.  whereas the EU is committed to promoting gender equality and equal opportunities and whereas women and men should therefore equally benefit from public funds and services; but whereas despite the EU’s high level political commitments to gender equality and gender mainstreaming, spending decisions do not take gender equality into account in all policy areas;

J.  whereas the Union and its Member States collectively are the world’s leading donor of global development aid, providing over 50 % of all such aid; whereas the reduction of aid from other donors in the fields of sexual and reproductive health and rights (SRHR) and women’s reproductive health requires an increase in current Union funding, especially in those fields with a particular gender dimension;

K.  whereas the EU has committed itself in the Joint Declaration on Trade and Women’s Economic Empowerment to make progress in making its trade and development policies more gender-responsive in order to report on this in 2019; whereas the Parliament has adopted a resolution on Gender Equality in EU Trade Agreements that call for several new measures in the field of gender and trade that requires strong budgetary and political commitments;

L.  whereas trafficking in human beings is a devastating crime that threatens society’s most disadvantaged members, mainly women and girls, exploited in the prostitution industry;

1.  Calls on the Commission and the Council to systematically use gender budgeting in all public expenditure, including when negotiating and concretising the next multiannual financial framework (MFF) with the aim of being gender-responsive and of achieving the SDGs by promoting and implementing SDG 5 on Gender Equality and gender mainstreaming throughout all SDGs;

2.  Is committed to safeguard the promotion and protection of gender equality and women’s and girls’ rights in the 2019 budgetary procedure; calls on the Member States and the Commission to integrate gender budgeting in the budgetary procedure in all budget lines, and not only in programmes in which the gender impact is most obvious, so that budgetary revenues and expenditures advance gender equality and women’s rights;

3.  Is concerned that despite strong inter-institutional and political statements, gender equality objectives are not explicitly stated in EU budget documents nor taken into account in all stages of the budget process and that over the past years, tracking of budgetary commitments for the promotion of gender equality has become impossible due to the deletion of specific budgetary lines for gender equality; Stresses the necessity of linking gender equality goals with dedicated budgetary allocations; adds that these allocations should serve both mainstreaming and targeted actions as the dual approach is key to positively impact gender equality; 

4.  Recalls that gender budgeting is one dimension of a broader gender mainstreaming strategy and points out the importance of implementing gender mainstreaming in all the stages of the policy cycle; stresses that there is a clear window of opportunity to properly implement gender mainstreaming when designing new policies and bodies;

5.  Stresses that ‘a modern, focused EU budget’, cannot be achieved without a clear and comprehensive gender perspective that is key to enable better and more evidence-based decision-making, which in turn contributes to ensuring an effective use of public funds and EU added value in all its actions;

6.  Requests a holistic approach in the design of the new European Labour Authority (ELA) by introducing a requirement to implement gender budgeting in the ELA Regulation and an individual budget line in the budget 2019 to implement gender mainstreaming within the framework of competences of ELA;

7.  Reaffirms its request for increased resources, e.g. under the European Social Fund, the European Regional Development Fund, the European Agricultural Fund for Rural Development and the EU cohesion fund, to uphold women’s economic and social rights, especially through women’s employment and investment in high-quality, affordable public care services, and to reduce gender inequality, including through the use of existing instruments at Union and Member State level and by allocating an individual budget line for that purpose;

8.  Calls for appropriations to support women’s entrepreneurship and to ensure and encourage access for women to loans and equity finance through Union programmes and funds, such as COSME, Horizon 2020 and the European Social Fund;

9.  Calls for equal participation of girls and young women in the measures covered by the Youth Employment initiative to be ensured and special attention to be paid to quality offers of training and employment for them, including in the digitalised economy, ICT and STEM sectors;

10.  Calls on the Member States to ensure well-structured gender budgeting initiatives that promote gender equality through education and health services, notably comprehensive sexuality education and SRHR services;

11.  Reminds that one of the requirements to implement gender budgeting is to foresee independent budget lines for gender equality goals defined in a programme; stresses the need to increase resources for combating all forms of violence against women and girls, as well as gender-based violence against LGBTQI people, including by dedicating an independent budget line for Daphne and for promoting gender equality and to advance gender mainstreaming within the framework of the Rights, Equality and Citizenship Programme, with at least the same level of spending of 2011, for the period 2014 to 2020 and, with a view to the preparation of the next Multiannual Financial Framework, the need to provide for a separate budget line for this specific objective; calls for sustainable and adequate funding to be made available for actions aimed at the effective implementation of the Istanbul Convention, paying special attention, and offering financial support, to the ongoing training of judicial and non-judicial staff who deal with complaints of sexual abuse and gender-based violence;

12.  Calls on the EU and the Member States to include concrete measures and allocate adequate financial resources to combat violence against women and girls and ensure protection of migrant and refugee women, as well as women in irregular situation, from violence; insists on targeted investments to ensure women´s rights and safety in the whole asylum procedure;

13.  Recalls that a very significant number of refugees and asylum seekers entering the EU are women and children; highlights that gender mainstreaming is also among the founding principles of the Asylum, Migration and Integration Fund (AMIF) and reiterates its call for the gender dimension to also be taken into account in migration and asylum policies by allocating specific funds dedicated to prevent gender-based violence and ensuring access to health and reproductive health and rights;

14.  Calls on the Union and its Member States to intensify their efforts to eradicate trafficking in women and girls for sexual exploitation through adequate budgetary commitments across the union and increasingly invest in victim´s rights and protection, as well as actions decreasing the demand for trafficked women and girls; 

15.  Calls on the Union and the Member States to promote women’s rights organisations, the empowerment of girls and women’s representation in decision-making through EU development aid; recalls the urgent need to increase Union funding for SRHR in order to counter the impact of the financing gap left by the US after the reinstatement and expansion of its ‘global gag rule’;

16.  Underlines the need to counteract the shrinking space for civil society and calls on the Union and the Member States to prioritise investment to support and protect Human Rights Defenders, and specifically women human rights defenders, who face unique gender-based obstacles and threats in their work, by giving them visible political support and recognition, in particular by means of urgent grants under the EIDHR emergency fund for human rights defenders at risk;

17.  Considers that with a view to reaching its commitments to achieve SDG 5 and in particular its target to ensure universal access to sexual and reproductive health and rights (SRHR), the Commission should include earmarked funding for SRHR, including family planning, through an explicit SRHR budget line or by designating SRHR as an objective under its various budget lines such as health, education, youth empowerment, human rights, gender;

18.  Urges the Union and the Member States to increase support to girls’ and women’s social, economic and cultural rights in partner countries; calls in this context on all parties to ensure GAP II implementation is improved based on results from annual reports;

19.  Recalls the important role of the European Institute for Gender Equality and calls for the Institute’s budget, staff establishment plan and independence to be maintained;

20.  Calls on the Union to support the development of new measures that will promote and support gender equality, women´s human rights and their economic empowerment in its trade policies, and allocating adequate financial resources for these commitments.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, André Elissen, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Marijana Petir, Pina Picierno, Ernest Urtasun, Jadwiga Wiśniewska, Michaela Šojdrová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stefan Eck, José Inácio Faria, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Jordi Solé

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marek Plura, Damiano Zoffoli

FINAL VOTE BY ROLL CALL IN COMMITTEE ASKED FOR OPINION

18

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Stefan Eck, Kostadinka Kuneva

PPE

Anna Maria Corazza Bildt, José Inácio Faria, Jérôme Lavrilleux, Marek Plura

S&D

Vilija Blinkevičiūtė, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Maria Noichl, Pina Picierno, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Jordi Solé, Ernest Urtasun

3

-

ECR

Jadwiga Wiśniewska

ENF

André Elissen

PPE

Marijana Petir

1

0

PPE

Michaela Šojdrová

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Răzvan Popa, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Monika Vana, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrey Novakov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Auke Zijlstra


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

27

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Gérard Deprez

ECR

Zbigniew Kuźmiuk

PPE

Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Inese Vaidere

S&D

Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Iris Hoffmann, John Howarth, Vladimír Maňka, Răzvan Popa, Manuel dos Santos, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

5

-

ECR

Bernd Kölmel

EFDD

Eleonora Evi

ENF

Auke Zijlstra

GUE/NGL

Younous Omarjee

NI

Eleftherios Synadinos

2

0

VERTS/ALE

Jordi Solé, Monika Vana

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas