Procedūra : 2018/2081(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0327/2018

Pateikti tekstai :

A8-0327/2018

Debatai :

PV 12/11/2018 - 19
CRE 12/11/2018 - 19

Balsavimas :

PV 13/11/2018 - 4.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0441

PRANEŠIMAS     
PDF 586kWORD 49k
15.10.2018
PE 623.849v02-00 A8-0327/2018

dėl ES paramos vystymuisi švietimo srityje

(2018/2081(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėjas: Vincent Peillon

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES paramos vystymuisi švietimo srityje

(2018/2081(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „[k]iekvienas turi teisę į mokslą. Mokslas, bent jau pradinio ir pagrindinio išsilavinimo lygmenų, yra nemokamas“,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurį 2015 m. rugsėjo 25 d. patvirtino Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėja ir kuriame pripažįstama, kad teisingumas, įtrauktis ir lyčių lygybė yra neatsiejamai susijusios su teise į švietimą visiems,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 4-ąjį tikslą „Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“, taip pat Inčono deklaraciją ir 4-ojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo veiksmų sistemą, pagal kurią numatoma, kad „lyčių lygybė yra neatsiejama nuo teisės į švietimą visiems“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendaciją Nr. 36 (2017) dėl mergaičių ir moterų teisės gauti išsilavinimą,

–  atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo, kurią 2015 m. liepos 27 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) Organizacijos Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 35/L2 „Teisė į mokslą. Tolesni veiksmai dėl Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos 8/4“,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse“ (COM(2002) 0116),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Komisijos darbinį dokumentą dėl intensyvesnio ir kokybiškesnio švietimo besivystančiose šalyse „Daugiau geresnių švietimo galimybių besivystančiose šalyse“ (SEC(2010) 0121),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Komisijos komunikatą „Švietimas ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms“ (COM(2018) 0304),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 9 d. G 7 priimtą Šarlevojaus deklaraciją pareiškimą dėl mergaičių, paauglių mergaičių ir moterų kokybiško švietimo besivystančiose šalyse,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi ir ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksą (COM(2007) 0072),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl bendro tarnybų darbinio dokumento „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182) įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl besivystančių šalių skolos tvarumo didinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. paskelbtą UNESCO pasaulinę švietimo stebėsenos ataskaitą „Švietimo atskaitomybė. Įsipareigojimų vykdymas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8–0327/2018),

A.  kadangi švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri itin svarbi siekiant įgyvendinti visus DVT; kadangi jis neleidžia perduoti skurdo iš kartos į kartą ir atlieka svarbų vaidmenį siekiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo; kadangi švietimas teisių srityje reiškia ne tik aritmetinę lygybę ir juo siekiama skatinti tikrą lyčių lygybę švietimo sistemoje;

B.  kadangi paskutinis Komisijos komunikatas dėl švietimo besivystančiose šalyse buvo paskelbtas 2002 m. ir atnaujintas tik 2010 m. darbiniu dokumentu;

C.  kadangi 2009 m. parama švietimui sudarė 8,3 proc. bendros paramos vystymuisi; kadangi 2015 m. ši dalis sumažėjo iki 6,2 proc.; kadangi, kalbant apie Sąjungą ir jos valstybes nares, ši dalis tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nuo 11 proc. iki 7,6 proc.;

D.  kadangi Sąjungos ir jos valstybių narių parama pagrindiniam ugdymui 2009–2015 m. sumažėjo 33,9 proc., t. y. daugiau nei parama švietimui apskritai (15,2 proc.);

E.  kadangi 2015 m. 264 mln. mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių nelankė pradinio ar vidurinio ugdymo įstaigų;

F.  kadangi iki 2017 m. pabaigos visame pasaulyje buvo daugiau nei 25,4 mln. pabėgėlių, iš kurių 7,4 mln. buvo vaikai, pagal amžių turintys lankyti pradinę mokyklą, iš kurių 4 mln. neturėjo teisės į pradinį ugdymą; kadangi šalyse, kurios kenčia nuo nestabilių situacijų ir konfliktų, 37 proc. daugiau mergaičių nei berniukų nelanko pradinės mokyklos ir kadangi beveik 90 proc. daugiau merginų nei vaikinų, gyvenančių konflikto nepaliestose šalyse, yra linkusios nelankyti vidurinės mokyklos;

G.  kadangi 2017 m. JT darnaus vystymosi tikslų ataskaitoje nurodoma, kad 2011 m. tik maždaug ketvirtadalis Užsachario Afrikos šalių mokyklų turėjo galimybę naudotis elektros energija ir mažiau nei pusė mokyklų turėjo prieigą prie geriamojo vandens; kadangi Užsachario Afrikoje yra mažiausia procentinė kvalifikuotų mokytojų dalis tiek pradinio ugdymo, tiek vidurinio ugdymo srityse;

H.  kadangi parama švietimui besivystančiose šalyse praeityje buvo pernelyg sutelkta į besimokančių asmenų skaičių, o ne į teikiamo švietimo kokybę; kadangi 4 DVT siekiama, kad iki 2030 m. būtų užtikrinta galimybė visiems naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis;

I.  kadangi kai kurios besivystančių šalių įmonės, siekdamos rasti darbo jėgą, atitinkančią jų poreikius, susiduria su sunkumais;

J.  kadangi pastangų, kurios dedamos nuo 2016 m. ir kurias reikėtų vertinti palankiai, vis dėlto nepakako susikaupusiam vėlavimui pašalinti, todėl reikia padidinti veiksmų mastą ir toliau stengtis;

K.  kadangi, UNESCO duomenimis, parama švietimui mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse turėtų būti padidinta šešis kartus, kad būtų galima įgyvendinti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytą 4-ąjį DVT; kadangi, Tarptautinės visuotinio švietimo galimybių finansavimo komisijos duomenimis, 2030 m. parama švietimo srityje turėtų siekti 89 mlrd. dolerių, palyginti su šiandien skiriamais 12 mlrd. dolerių;

Vystymosi srityje daugiausia dėmesio reikia skirti švietimui

1.  yra įsitikinęs, kad reikia teikti prioritetą paramai švietimo srityje, nes švietimas yra ne tik pagrindinė teisė, bet jis taip pat svarbus siekiant kitų DVT: ekonominė plėtra ir nelygybės mažinimas, lyčių lygybė, mergaičių ir moterų įgalinimas, neįgaliųjų socialinė įtrauktis, sveikata, demokratija, teisinė valstybė ir konfliktų prevencija;

2.  todėl apgailestauja, kad parama švietimui nėra tarptautinių paramos teikėjų prioritetas; primygtinai ragina, įgyvendinant Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vystymosi politiką, daugiausia dėmesio skirti švietimui;

3.  pripažįsta, kad, siekiant įgyvendinti 4-ąjį DVT, reikia didelių investicijų į švietimo sistemas; teigia, kad šias investicijas visų pirma turi teikti besivystančios šalys, tačiau tarptautinė parama tebėra būtina siekiant užpildyti finansavimo spragas;

4.  ragina Komisiją atnaujinti savo 2002 m. komunikatą dėl švietimo ir mokymo siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse, taip pat savo 2010 m. darbinį dokumentą; nurodo, kad naujajame komunikate turi būti numatytos priemonės, kuriomis iki 2030 m. būtų galima įgyvendinti 4-ąjį DVT;

5.  ragina Sąjungą ir jos valstybes nares iki 2024 m. skirti švietimui 10 proc. savo viešosios paramos vystymuisi, o 2030 m. – 15 proc.;

6.  primena, kad būtino besivystančių šalių pastangų skatinti sąžiningas mokesčių sistemas ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais stiprinimo ir tiesiog privalomo viešosios paramos vystymuisi didinimo nepakaks finansavimo spragoms užpildyti; todėl ragina kurti novatoriškas finansavimo priemones, kurios turėtų sverto poveikį ir būtų suderintos su esamais finansavimo mechanizmais ir iniciatyvomis, siekiant stiprinti nacionalines švietimo sistemas;

7.  susidomėjęs stebi, kaip įgyvendinamas Tarptautinės visuotinio švietimo galimybių finansavimo komisijos pasiūlymas sukurti tarptautinę švietimo finansavimo priemonę, kuria iš tikrųjų būtų papildomos, o ne pakeičiamos šiuo metu dedamos pastangos; mano, kad šios iniciatyvos įgyvendinimas turi būti derinamas su Pasaulinės partnerystės švietimo srityje veikla; nurodo, kad, prieš suteikiant bet kokį finansavimą, ypatingą dėmesį reikia skirti reikalavimus atitinkančių šalių kreditingumui;

8.  nurodo, kad tikslas 20 proc. Sąjungos viešosios paramos vystymuisi skirti socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai, apimant pagrindines socialines paslaugas, įskaitant sveikatą ir švietimą, yra neaiškiai apibrėžtas, todėl negalima tinkamai stebėti išlaidų; ragina kiekybinius tikslus įtraukti į kitą daugiametę finansinę programą;

Prioritetų įgyvendinimas

9.  primena, kad gebėjimas naudotis pagrindinėmis žiniomis, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, yra būtina įgūdžių tobulinimo ir įsidarbinamumo sąlyga, kad mergaičių švietimas yra lemiamas svertas įgyvendinant DVT, užtikrinant sveikatos priežiūrą ir gerovę bei taiką visuomenėje ir kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) labiausiai trūksta finansavimo, nors būtent jose investicijomis sukuriama didžiausia nauda žmogui, ekonomikai ir sveikatai;

10.  primena, kad norint sumažinti skurdą labai svarbu suteikti galių pažeidžiamoms grupėms; primygtinai reikalauja, kad visi asmenys, nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, taip pat neįgalieji, migrantai ir čiabuvių tautos, turėtų galimybę visą gyvenimą naudotis įtraukiomis ir lygiomis galimybėmis švietimo ir mokymo srityje;

11.  todėl tvirtina, kad Sąjungai teikiant paramą švietimo srityje pirmiausia turi būti įgyvendinami du prioritetai: teikti pirmenybę kokybiškam ir įtraukiam pagrindiniam ugdymui ir užtikrinti didesnę paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

12.  visų pirma primygtinai pabrėžia, kad DVT 4.1 uždavinys, kuriame numatytas visiems nemokamo 12 metų trukmės pradinio ir vidurinio kokybiško ugdymo ciklas; pakartoja, kad tai turėtų būti pagrindinis Afrikos ir ES partnerystės ramstis, atitinkantis 2017 m. Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime sutartus strateginius prioritetus; pažymi, kad užtikrinamas ne tik nemokamas ugdymas, bet ir nepatiriama paslėptų išlaidų, pavyzdžiui, už mokyklinius reikmenis, transportą ir maistą; mano, kad valstybės turi numatyti stipendijų sistemas, kuriomis remiantis nepalankiausiomis sąlygomis gyvenantiems vaikams būtų suteikta galimybė mokytis; primena, kad svarbu užtikrinti pliuralizmą ir tėvų pasirinkimo laisvę; vis dėlto rekomenduoja, kad pagal DVT 4.1 uždavinį ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį ES ir valstybės narės nenaudotų oficialios paramos vystymuisi, kad paremtų pelno siekiančias komercines švietimo įstaigas, kurios nesilaiko Sąjungos principų ir vertybių;

13.  ragina Sąjungą ir valstybes nares iki 2030 m. bent pusę savo paramos švietimui skirti pagrindiniam ugdymui;

14.  taip pat ragina užtikrinti, kad bent 40 proc. Sąjungos ir valstybių narių paramos švietimui būtų skirta mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

15.  galiausiai ragina ypatingą dėmesį skirti mergaičių ir berniukų lygybei mokykloje, nes ši lygybė labai svarbi darniam vystymuisi ir principui nieko nepalikti nuošalyje; ragina Sąjungą skatinti įtraukų ir kokybišką švietimą, kad būtų pašalintos kliūtys mergaičių galimybėms mokytis, lankyti mokyklą ir baigti mokslus; primena siekį užtikrinti, kad iki 2020 m. 85 proc. naujų Europos Sąjungos programų pagrindinis arba svarbus tikslas būtų lyčių lygybė; galiausiai ragina remti neįgalių studentų ir kitų mažumų bei pažeidžiamų grupių poreikius atitinkančias švietimo sistemų kūrimą, atsižvelgiant į vietos ypatumus;

16.  palankiai vertina tai, kad Komisija parengė komunikatą dėl švietimo ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms ir kad nuo 2019 m. 10 proc. Sąjungos humanitarinės pagalbos siekiama skirti švietimui;

17.  primena, kad vaikų pabėgėlių ar perkeltų vaikų švietimas automatiškai turi būti laikomas prioritetu; pabrėžia, kad svarbu remti šalis, kurios kenčia nuo nestabilių situacijų ir konfliktų, siekiant stiprinti jų sistemų atsparumą ir užtikrinti galimybę gauti kokybišką išsilavinimą, įskaitant vidurinį išsilavinimą, vaikams pabėgėliams ir jauniems pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir priimančiosioms bendruomenėms;

18.  pabrėžia, kad reikia įtraukiau, įjungiant visus suinteresuotuosius subjektus, greičiau, sistemingiau ir veiksmingiau reaguoti į poreikius švietimo srityje esant ekstremaliajai padėčiai, laikantis pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo principo;

19.  pažymi, kad kai kurios tikslinės šalys negali arba nenori tenkinti pagrindinių gyventojų poreikių, įskaitant jų švietimo poreikius; ragina nustatyti tinkamiausią pilietinės visuomenės partnerį ir sustiprinti bei skleisti NVO bei kitų subjektų gerąją patirtį šioje srityje;

20.  primena vidurinio, techninio ir profesinio išsilavinimo svarbą jaunimo galimybėms įsidarbinti ir darniam vystymuisi; mano, kad pastarieji du turėtų lemti deramą užimtumą, būti nukreipti į šalies vystymosi poreikius ir verslo poreikius, koordinuojant veiklą su verslu ir, kiek įmanoma, gaunat verslo finansavimą; atkreipia dėmesį į projektus, kuriais į mokymo centrus įtraukiami privačiojo sektoriaus atstovai, ir ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima finansiškai remti tokių iniciatyvų plėtojimą; pažymi, kad siekiant šių tikslų būtų galima pasinaudoti Sąjungos išorės investicijų planu, ir ragina strategiškai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į šios srities planavimą ir įgyvendinimą;

21.  išreiškia susirūpinimą dėl protų nutekėjimo reiškinio; pažymi, kad kai kurios valstybės narės mokymo išlaidoms savo teritorijoje padengti skiria daugiau nei pusę savo pagalbos, skirtos švietimo išlaidoms; nurodo, kad padidinus švietimui skiriamą pagalbą ši dalis turėtų sumažėti; ragina valstybes nares išnagrinėti geriausią praktiką ir patirtį, pavyzdžiui, akademinius ir profesinius mainus, ir juos taikyti; mano, kad daugkartinėmis vizomis šiems studentams būtų suteikta galimybė pritaikyti savo žinias ir kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos abipusiškai naudingam judumui; ragina tuo pačiu metu numatyti paskatų studentams arba priemonių, kurios skatintų juos grįžus po studijų minimalų laikotarpį dirbti savo kilmės šalies ekonominiame ir vyriausybiniame sektoriuje, kad žinios, kurias jie įgijo, daugiausia naudos duotų šalims partnerėms;

22.  pažymi, kad mokymo kokybė yra labai svarbi mokantis; susirūpinęs pažymi, kad mokytojų rengimo kokybė ir prieinamumas išlieka rimta problema, ypač Užsachario Afrikoje; pabrėžia, kad reikia dėti pastangas užtikrinant pirminį ir tęstinį mokytojų mokymą, daugiausia dėmesio skiriant žinioms ir pedagoginiams įgūdžiams, taip pat mokytojų įdarbinimui, darbo užmokesčiui ir darbo sąlygoms, inter alia, skatinant juos nekeisti darbo ir perduoti žinias ateities kartoms; reikalauja, kad būtų daugiau programų, skirtų besivystančių šalių ir ES valstybių narių mokytojų mainams, pavyzdžiui, įgyvendinant programą „Erasmus +“;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia didelių investicijų į infrastruktūrą, mokyklines priemones ir įrangą, ypač kaimo arba nepakankamai apgyvendintose vietovėse, kad nediskriminuojant visiems būtų užtikrintos vienodos galimybės mokytis visose švietimo įstaigose;

24.  pabrėžia, kad naujos technologijos yra itin svarbios siekiant suteikti daugiau galimybių mokytis ir pagerinti švietimo kokybę, ypač žinių skleidimo, mokytojų rengimo, pedagogikos ir vystymo bei mokymo įstaigų valdymo srityje; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ir taip užtikrinti, kad besivystančiose šalyse būtų skleidžiamos žinios ir taikomi šiuolaikiški mokymo metodai; atkreipia dėmesį į tai, kad šiomis naujomis technologijomis pastangos švietimo srityje turi būti remiamos, o ne pakeičiamos, nustačius žemesnius mokymo standartus; reikalauja geriau įvertinti technologinių investicijų poveikį mokymosi rezultatams; primygtinai ragina stiprinti skaitmeninius įgūdžius, kad būtų skatinamas moterų ir mergaičių įgalinimas;

25.  ragina dėti daugiau pastangų sprendžiant skaitmeninės atskirties iššūkius – mokyti esminių skaitmeninių įgūdžių ir iniciatyvų, siekiant palengvinti naudojimąsi IRT; taip pat ragina į besivystančių šalių visų išsilavinimo lygių mokyklų mokymo programas įtraukti skaitmeninio raštingumo pamokas, siekiant suteikti įgūdžių, reikalingų pagerinti galimybes gauti informaciją;

26.  tvirtina, kad švietimu kitai kartai reikia sudaryti sąlygas visavertiškai gyventi robotizavimo ir automatizmo pakeistame pasaulyje; mano, kad siekiant patenkinti asmenų, ieškančių darbo, ir įmonių lūkesčius, rengiami mokymai turi būti iš tikrųjų profesionalesni, o, siekiant tai padaryti, nereikėtų atmesti galimybės užmegzti partnerystės ryšius su privačiu sektoriumi profesinio mokymo srityje; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į įgūdžių lankstumo svarbą ir į gyvenimo bei socialinių įgūdžių svarbą švietime; yra įsitikinęs, kad, be mokyklose įgyjamų akademinių žinių, vaikai turi įgyti gebėjimą mąstyti, kad galėtų abejoti, gebėjimą kurti, kad galėtų įgyvendinti idėjas, o mokymasis visą gyvenimą turi būti vykdomas veikiant visą gyvenimą;

27.  pabrėžia švietimo ir sveikatos ryšį; nurodoma, kad mokyklos medicina ir sveikatos ugdymas ne tik skatina mokymąsi, bet yra būdas pasiekti plačius visuomenės segmentus; ragina parengti visapusišką ir integruotą požiūrį į mergaičių ir berniukų lytinį švietimą, kuris juos supažindintų su tokiais sveikatos klausimais, kaip antai ŽIV, šeimos planavimas ir nėštumas, taip pat prisidėtų prie platesnių tikslų, pvz., gerinti mergaičių galimybes mokytis, įgyvendinimo; pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai yra svarbūs teikiant psichologinę pagalbą, visų pirma nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse, siekiant padidinti mažų vaikų atsparumą;

28.  ragina valstybes nares ne mažiau kaip vienerius metus taikyti nemokamą ikimokyklinį ugdymą laikantis DVT 4.2 uždavinio;

29.  pakartoja, kad sąlygos kokybiškam švietimui sudaromos tik palankioje aplinkoje, įskaitant tėvų dalyvavimą, mitybos aspektus, saugą, taip pat galimybę naudotis elektra ir tinkamomis sanitarinėmis instaliacijomis, gauti vandens, siekiant užtikrinti, kad mokykloje berniukai ir mergaitės gautų realios naudos, ir padidinti mokyklas, ypač pradinio ugdymo įstaigas, baigusių asmenų skaičių;

Paramos kokybės gerinimas

30.  laikosi nuomonės, kad švietimo sistemų, įskaitant nevalstybinių institucijų teikiamas švietimo paslaugas, mokymo kokybės ir mokymosi rezultatų vertinimas yra būtina pagalbos veiksmingumo didinimo sąlyga; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti finansavimą moksliniams tyrimams, duomenų agregavimui bei patikimoms, techniškoms, nediskriminacinėms ir nepriklausomoms vertinimo priemonėms;

31.  mano, jog labai svarbu geriau koordinuoti paramos gavėjus vietos švietimo grupėse, siekiant išvengti dubliavimo ar net situacijų, kai paramos pastangos prieštarauja viena kitai; ragina valstybes nares sistemingiau naudotis bendru programavimu ir delegavimu; primena, kad teikiant paramą vystymuisi negalima siekti padidinti įtaką;

32.  pabrėžia, kad valdžios institucijos yra įsipareigojusios savo piliečiams užtikrinti teisę į mokslą; todėl tvirtina, kad būtina užtikrinti visų lygių pareigūnų galimybes teikti paslaugas visiems ir sukurti teisingas, prieinamas ir nediskriminacines nacionalines švietimo įstaigas, strategijas ir planus, kuriems būtų skiriami realūs asignavimai ir kurie būtų grindžiami prasmingomis konsultacijomis ir strateginiu pagrindinių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimu, ir kuriuose būtų numatyti konkretūs tikslai ir stebėsenos mechanizmai, reguliarūs vertinimai ir patikrinimai, aiškus ir skaidrus atsakomybės pasidalijimas ir išteklių paskirstymas nepriklausomoms priežiūros institucijoms; ragina patvirtinti nacionalines reguliavimo sistemas, susijusias su švietimo paslaugų kūrimu ir veikimu;

33.  atkreipia dėmesį į valstybių partnerių paramos nuspėjamumą ir jos paskirstymą; šiuo atžvilgiu nurodo, kad šias privalomas taisykles geriausiai atitinka parama biudžetui ir daugiašalių organizacijų teikiama parama;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kai įmanoma, teikti pirmenybę sektorinei paramai biudžetui pagal ir griežtiems kriterijams, tarp kurių ir geras valdymas, taip pat išsamiems patikrinimams, visų pirma siekiant išvengti korupcijos; primena, kad paramą gaunančios trečiosios šalys įsipareigoja grąžinti mokėjimus, jei padaro rimtų pažeidimų; ragina į finansavimo susitarimų stebėseną įtraukti pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad būtina sukurti stebėsenos mechanizmą, kad būtų galima nuolat stebėti, ar nepiktnaudžiaujama parama plėtrai, ir atitinkamai taikyti sankcijas, be kita ko, perskirstant finansinius išteklius, siekiant padidinti pagalbą toms šalims, kurios vadovaujasi geriausia praktika šioje srityje;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti vietos valdžios institucijų ir PVO vaidmenį rengiant ir įgyvendinant paramos švietimui programas, taip pat ir paramos biudžetui srityje;

36.  pažymi, kad tik trečdalis paramos švietimo srityje perduodama daugiašalėms įstaigoms, palyginti su dviem trečdaliais sveikatos srityje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skirti didesnį finansavimą Pasaulinei partnerystei švietimo srityje ir fondui „Švietimas negali laukti“; mano, kad Pasaulinė partnerystė turėtų pasinaudoti galimybe savo kitame strateginiame plane po 2020 m. pratęsti savo programavimo laikotarpį nuo 3 iki 6 metų, kad būtų galima užtikrinti stabilesnį ir nuspėjamesnį finansavimą, kurio pirmiausia reikia nacionalinėms švietimo sistemoms stiprinti;

°

°  °

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0239.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0104.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Mireille D’Ornano, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Eleni Theocharous, Mirja Vehkaperä, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Joachim Zeller, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Thierry Cornillet, Ádám Kósa, Cécile Kashetu Kyenge, Florent Marcellesi, Paul Rübig, Kathleen Van Brempt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Krzysztof Hetman, Kati Piri


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

25

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Thierry Cornillet, Mirja Vehkaperä

ECR

Nirj Deva, Eleni Theocharous

EFDD

Ignazio Corrao, Mireille D’Ornano

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey

PPE

Krzysztof Hetman, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller, Željana Zovko

S&D

Enrique Guerrero Salom, Cécile Kashetu Kyenge, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Kati Piri, Kathleen Van Brempt

Verts/ALE

Maria Heubuch, Florent Marcellesi

0

-

 

 

1

0

PPE

Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. spalio 29 d.Teisinis pranešimas