Procedūra : 2018/2034(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0329/2018

Pateikti tekstai :

A8-0329/2018

Debatai :

PV 22/10/2018 - 18
CRE 22/10/2018 - 18

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0432

PRANEŠIMAS     
PDF 661kWORD 63k
16.10.2018
PE 623.744v02-00 A8-0329/2018

dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos

(2018/2034(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Krzysztof Hetman

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos

(2018/2034(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 ir 5 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“, COM(2012) 0055,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 149, 152, 153, 174 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2018) 0400),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017) 0690),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Tarybos parengtą bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikato „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017) 0674),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017) 0677) ir į 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2017) 0770),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ataskaitą „2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2017) 0771),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2018 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2017) 0800),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017) 0250),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017) 0252),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimo rezultatų apžvalga“ (SWD(2017)0258),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą ir 2011 m. kovo 7 d. susijusias Tarybos išvadas(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, t. y. iki 2010 m. užtikrinti bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą ir bent 33 proc. jaunesnių kaip trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016) 0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016) 0604),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016) 0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016) 0381),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016) 0356),

–  atsižvelgdamas į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016) 0359),

  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016) 0127) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl euro zonos ekonominės politikos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. pensijų adekvatumo ataskaitą „Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2018 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės ES valstybėms narėms (2016–2070 m.)“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(15),

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos socialinę chartiją ir 2014 m. pradėtą Turino procesą, kuriuo siekiama stiprinti Europos socialinės chartijos sutarčių sistemą Europos Taryboje ir jos santykius su Europos Sąjungos teise(16),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2017 m. kovo mėn. specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas. Ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politiką? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0329/2018),

A.  kadangi pagal sezoną pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje 2018 m. birželio mėn. siekė 8,3 proc., t. y. sumažėjo nuo 9,0 proc. 2017 m. birželio mėn. ir buvo mažiausias euro zonoje užregistruotas nedarbo lygis nuo 2008 m. gruodžio mėn.; kadangi euro zonos valstybėse narėse labai skiriasi nedarbo lygis (mažiausias nedarbo lygis 2018 m. birželio mėn. buvo užregistruotas Maltoje (3,9 proc.) ir Vokietijoje (3,4 proc.), o didžiausias, vis dar susirūpinimą keliantis nedarbo lygis – Graikijoje (2018 m. balandžio mėn. – 20,2 proc.) ir Ispanijoje (15,2 proc.); šiose valstybėse užimtumo lygis atitinkamai siekė 57,8 proc. ir 65,5 proc.);

B.  kadangi 2018 m. birželio mėn. jaunimo nedarbo lygis euro zonoje buvo 16,9 proc., palyginti su 18,9 proc. 2017 m. birželio mėn.; kadangi nepaisant to, jog šis lygis nuolat mažėja, jis vis dar neleistinai didelis ir daugiau kaip dvigubai viršija vidutinį nedarbo lygį: kai kuriose valstybėse vienas iš trijų jaunuolių yra bedarbis; kadangi už nedarbo problemos sprendimą pirmiausia atsakingos valstybės narės, nes jos atsakingos už darbo rinkos reguliavimo sistemų, švietimo ir mokymo sistemų ir aktyvios darbo rinkos politikos rengimą ir įgyvendinimą, kad, be kita ko, būtų užtikrinamas deramo darbo galimybių už tinkamą atlyginimą užtikrinimas;

C.  kadangi euro zonos valstybėse narėse taip pat smarkiai skiriasi jaunimo nedarbo lygis (mažiausias euro zonos jaunimo nedarbo lygis 2018 m. birželio mėn. buvo Maltoje (5,5 proc.) ir Vokietijoje (6,2 proc.), o didžiausias – Graikijoje (2018 m. balandžio mėn. – 42,3 proc.), Ispanijoje (34,1 proc.) ir Italijoje (32,6 proc.));

D.  kadangi kitos valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių bei kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktimi; kadangi vis labiau didėja poreikis imtis konkrečių neaktyvios darbo jėgos integravimo arba reintegravimo priemonių, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

E.  kadangi bendras euro zonos užimtumo lygis 2017 m. siekė 71,0 proc., o moterų užimtumo lygis buvo 65,4 proc.; kadangi Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas – pasiekti bent 75 proc. 20–64 m. amžiaus asmenų užimtumo rodiklį, be kita ko, aktyviau skatinant moteris ir vyresnio amžiaus darbuotojus dalyvauti darbo rinkoje ir į ją integruojant migrantus; kadangi užimtumo lygis euro zonoje 2016 m. pabaigoje viršijo prieš krizę pasiektą aukščiausią lygį ir 2018 m. antrame ketvirtyje padidėjo 1,5 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu; kadangi kai kuriose valstybėse narėse jis dar vis tiek nesiekia tokio lygio, koks buvo prieš dešimtmetį, turint mintyje tai, kad Rytų šalyse jis gali būti siejamas su ilgalaikiu bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu, o ne su neigiamais darbo rinkos pokyčiais; kadangi nerimą vis dar kelia mažėjantis dirbtų valandų skaičius kiekvienam darbuotojui (šis rodiklis 2017 m. šiek tiek sumažėjo (0,3 proc.), palyginti su ankstesniais metais, tačiau tebėra 3,0 proc. mažesnis nei 2008 m.)(17);

F.  kadangi darbo rinkos segmentacija labiausiai veikia moteris, žemos kvalifikacijos darbuotojus, jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir migrantų kilmės asmenis, kurie dažniau įdarbinami ne visą darbo dieną arba laikinam darbui, nes šios darbo formos, kaip ir nestandartinės ir netipinės darbo formos, tebėra taikomos; kadangi ES 2017 m. 55–64 m. amžiaus asmenų užimtumo lygis buvo 57 proc., t. y. 10 proc. mažesnis už bendrą užimtumo lygį, o skirtumas tarp vyrų ir moterų užimtumo siekė13 proc., t. y. buvo 3 proc. didesnis už bendrą skirtumą tarp visų darbingo amžiaus asmenų; kadangi demografinės prognozės rodo didėjantį vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių;

G.  kadangi visiems prieinama galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis yra esminis poreikis, kurį valstybės narės turi apsaugoti ir į kurį turi investuoti;

H.  kadangi 2016 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, procentas euro zonoje buvo 23,1 (vis dar viršijo 2009 m. rodiklį), o dirbančių skurdą patiriančių asmenų procentas buvo 9,5; kadangi 118 mln. Europos piliečių vis dar susiduria su skurdo arba socialinės atskirties rizika (tai vienu milijonu žmonių daugiau nei prieš krizę); kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslas dvidešimčia milijonų sumažinti skurdo ir socialinės atskirties pavojuje atsidūrusių žmonių skaičių, palyginti su 2008 m., toli gražu nepasiektas; kadangi nepaisant to, kad materialinio nepritekliaus lygis mažėja, skurdžias pajamas gaunančių ir skurdo riziką patiriančių žmonių skaičius didėja;

I.  kadangi ilgalaikio nedarbo lygis euro zonoje mažėja (nuo 5 proc. 2016 m. iki 4,4 proc. 2017 m.), tačiau vis tiek sudaro 48,5 proc. viso nedarbo, o tai yra neleistinai didelis skaičius;

J.  kadangi, remiantis metine 2018 m. Europos užimtumo ir socialinės plėtros ataskaita, ribotas įdarbinto asmens našumo didėjimas, lemiantis darbo užmokesčio didėjimą, susijęs su tokiais veiksniais, kaip didesnė darbo ne visą darbo dieną dalis ir mažesnis darbo valandų skaičius;

K.  kadangi ne visą darbo dieną arba pagal laikinąsias sutartis dirbančių asmenų dalis euro zonoje nekinta nuo 2013 m., nors šios sutartys sudaro didelę bendro užimtumo dalį, ir kadangi 2017 m. darbo ne visą darbo dieną sutartys sudarė 21,2 proc. visų sutarčių; kadangi ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalis (31,4 proc.) yra gerokai didesnė nei vyrų (8,2 proc.) ir kadangi tai gali turėti didelį poveikį pajamoms ir socialinės apsaugos teisėms; kadangi 2016 m. jaunuoliai akivaizdžiai sudarė didžiausią pagal terminuotąsias darbo sutartis dirbančių asmenų dalį: 43,8 proc. 15–24 m. amžiaus darbuotojų;

L.  kadangi vis dar kyla sunkumų dėl pensijų adekvatumo, nes socialinės atskirties pavojus didėja su amžiumi, ir vyrų ir moterų pensijų skirtumas, kuris sudaro 37 proc., vis dar yra iššūkis daugybei vyresnio amžiaus moterų, didinantis skurdo ir socialinės atskirties pavojų; kadangi nestandartiškai ir savarankiškai dirbantys asmenys turi mažiau teisių į pensiją nei samdomi darbuotojai;

M.  kadangi galimybė gauti socialinių paslaugų, pvz., vaikų priežiūros, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir judumą remiančių paslaugų, daro didelę įtaką pajamų adekvatumui, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims arba nuo socialinės apsaugos priklausantiems asmenims;

1.  pažymi, kad nors ekonominės sąlygos euro zonoje šiuo metu yra palankios ir bendras užimtumas nuolat auga, ekonominis atsigavimas euro zonoje nėra pasiskirstęs vienodai ir daug ką dar galima patobulinti ekonominės konvergencijos srityje, sprendžiant jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, lyčių disbalanso, darbo rinkos segmentacijos ir nelygybės klausimus, ypač pažeidžiamose grupėse, taip pat mažinant skaičių žmonių, dirbančių žemesnės nei jų turima kvalifikacija darbą, skurdą apskritai ir dirbančių asmenų skurdą, naikinant vaikų skurdą ir skatinant produktyvumą ir darbo užmokesčio augimą; pažymi, kad pajamų nelygybė būtų buvusi daug didesnė, jei nebūtų buvę socialinių pervedimų perskirstomojo poveikio – 2015 m. atlikus tuos pervedimus maždaug trečdaliu (33,7 proc.) buvo sumažinta žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis; tačiau apgailestauja, kad jų poveikis buvo nepakankamas ir nevienodas visose valstybėse narėse: dėl jų pajamų nelygybė Belgijoje, Suomijoje ir Airijoje sumažėjo 20 proc., bet Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje ir Portugalijoje – mažiau nei 10 proc.;

2.  pabrėžia, kad naudojimasis socialinėmis teisėmis ir gerai veikiančia socialinės apsaugos sistema, kuriomis visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų darbo santykius, sutartį ar užimtumo formą užtikrinama tinkama apsauga, sykiu su aktyvia ir tvaria darbo rinkos politika yra svarbios išankstinės sąlygos, suteikiančios galimybę sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims, užtikrinančios įtraukias nacionalines darbo rinkas ir stiprinančios visos euro zonos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą;

3.  palankiai vertina pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) teikiamą didesnę finansinę paramą, skirtą valstybėms narėms jų reformoms įgyvendinti kokybiškų darbo vietų kūrimo, užimtumo didinimo ir nedarbo mažinimo srityse, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikio ir jaunimo nedarbo problemos sprendimui ir darbo užmokesčio didinimui; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti SRRP taikymo sritį, kad parama būtų skiriama ir toms šalims, kurių valiuta nėra euras, taip siekiant skatinti socialinę ir ekonominę konvergenciją visoje ES;

4.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2018 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurios yra svarbi Europos semestro proceso dalis, ir palankiai vertina ypatingą dėmesį, kuris jose yra skiriamas socialinėms problemoms; ragina Komisiją užtikrinti socialinių ir ekonominių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų nuoseklumą ir laikytis Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostatos, kaip nurodyta Tarybos bendrojoje pozicijoje dėl lankstumo taikant Stabilumo ir augimo paktą; susirūpinęs pažymi, kad tik 50 proc. 2017 m. rekomendacijų buvo visiškai arba iš dalies įgyvendintos, ir todėl ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų įgyvendinant šias rekomendacijas, visų pirma šiose srityse:

  – skurdo ir socialinės atskirties, įskaitant vaikų ir dirbančiųjų skurdą, visų pirma pažeidžiamose grupėse;

  – jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, remiantis Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(18);

  – pajamų skirtumų;

  – darbo užmokesčio didėjimo;

  – mokyklos nebaigimo ir vis didėjančio NEET jaunuolių skaičiaus problemos sprendimo;

  – švietimo, mokymosi visą gyvenimą, profesinio rengimo ir mokymo;

  – pensijų sistemų tvarumo ir adekvatumo;

  – sveikatos apsaugos, įskaitant ilgalaikę priežiūrą;

  – saugaus ir lankstaus užimtumo;

  – lyčių pusiausvyros, būtent dalyvavimo darbo rinkoje, ir darbo užmokesčio bei pensijų skirtumų;

5.  todėl pabrėžia, kad deramų darbo vietų kūrimas, galimybė naudotis socialine apsauga, neatsižvelgiant į darbo santykius ar sutarties rūšį, ir darbo užmokesčio didėjimas turi didelį poveikį mažinant nelygybę, skurdo ir socialinės atskirties riziką, ir gali padėti gerinti gyvenimo lygį ir skatinti ekonomikos atsigavimą; pabrėžia, kad valstybių narių reformomis, kurias konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis skatina Komisija, turėtų ypač daug dėmesio būti skiriama politikai, kuria didinamas našumas bei tvaraus augimo potencialas, padedamos kurti kokybiškos darbo vietos ir mažinama nelygybė bei skurdas, visų pirma vaikų skurdas; ragina taikyti neterminuotas darbo sutartis sykiu užtikrinant gebėjimą prisitaikyti, skatinti įtraukią darbo rinką ir užtikrinti tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

6.  palankiai vertina 2018 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo stebėjimo (COM(2018) 0130), kuriuo šis ramstis suderinamas su Europos semestro ciklu ir taip atspindimi ESTR prioritetai, atliekant nacionaliniu lygmeniu priimtų priemonių ir pasiektos pažangos analizę; pabrėžia, kad ES socialiniai tikslams ir įsipareigojimams turėtų būti teikiama tokia pat pirmenybė kaip ekonomikos tikslams; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti socialines teises įgyvendinant ESTR tokiu būdu, kad būtų sukurtas tikras ES socialinis aspektas (tinkamu lygmeniu priimant teisės aktus, įgyvendinant politikos formavimo mechanizmus ir finansines priemones);

7.  pažymi, kad euro zonos šalių darbo rinkos reikšmingai skiriasi, o tai kelia sunkumų tinkamam jų veikimui; todėl ragina, nepažeidžiant subsidiarumo principo, vykdyti gerai parengtą darbo rinkos politiką ir reformas, kuriomis būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, skatinamos lygios galimybės, vienodas požiūris į darbuotojus, įgyvendinama socialinė bei solidarumo ekonomika, sudaromos vienodos palankesnės sąlygos patekti į darbo rinką ir gauti socialinę apsaugą, gerinamos darbo jėgos judumo galimybės, reintegruojami bedarbiai ir kovojama su nelygybe bei lyčių disbalansu; ragina valstybes nares parengti socialinę ir ekonomikos politiką, atitinkančią 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(19), konkrečiai užtikrinant tinkamą pajamų rėmimą, prieinamas darbo rinkas ir galimybę gauti kokybiškų paslaugų, nes visi šie aspektai laikomi labai svarbiais siekiant tvarių rezultatų;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti užimtumo lygį ir skatinti deramų darbo vietų kūrimą, ypač turint mintyje ilgalaikius bedarbius, žemos kvalifikacijos, jaunus ir vyresnio amžiaus darbuotojus, moteris, migrantus, neįgaliuosius ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, atstovus, kad būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas – mažiausiai 75 proc. užimtumo lygis, ir sumažinta skurdo rizika, visų pirma vaikų ir dirbančių asmenų skurdo rizika, ir socialinė atskirtis, su kuria šie asmenys susiduria; pabrėžia, kad reikia mažinti skurdą patiriančių žmonių skaičių, kad būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas 20 mln. sumažinti skurstančių žmonių skaičių; pabrėžia, kad reikia mažinti vaikų skurdą įgyvendinant ES lygmens Vaikų garantijų iniciatyvą;

9.  ragina valstybes nares parengti veiksmus ir strategijas, atitinkančius Europos socialinių teisių ramstį, kad būtų atsižvelgta į asmenų, kurie neturi galimybės patekti į darbo rinką, būtent didelį nepriteklių patiriančių asmenų, t. y. benamių ir jaunimo, taip pat lėtinių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų turinčių asmenų, socialinius poreikius;

10.  ragina nacionalinėmis strategijomis ir ES lygmens koordinavimu kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ES darbo rinkose reaguojant į vyresnio amžiaus darbuotojų skaičiaus didėjimą ES, įskaitant informuotumo didinimą apie Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(20), suderinant darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentus, kuriais siekiama tvaraus užimtumo, ir atsižvelgiant į naujus ir atsirandančius pavojus darbe, suteikiant galimybes mokytis visą gyvenimą, ir į patobulintą politiką, kuria remiamas profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimas;

11.  ragina euro zonos valstybes nares visiškai išnaudoti teigiamas ekonomines perspektyvas ir vykdyti darbo rinkos reformas, kuriomis ypač skatinama siūlyti stabilias, saugias ir neterminuotas darbo sutartis, teisiškai aiškias darbo sutartis, kuriose apibrėžiamos darbo sąlygos, kovojant su fiktyviu savarankišku darbu ir užkertant jam kelią, užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą neatsižvelgiant į darbo santykius arba sutarties tipą; ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti siūlomą Tarybos rekomendaciją dėl galimybės gauti socialinę apsaugą ir skatinti nestandartinį darbą dirbančius žmones dalyvauti socialinės apsaugos programose; pabrėžia, kokios svarbios vykstančios derybos dėl direktyvos dėl nuspėjamų ir skaidrių darbo sąlygų;

12.  ragina valstybes nares investuoti į priežiūros paslaugas visais gyvenimo etapais, toliau siekti tikslo įgyvendinti 2002 m. Barselonos vaiko priežiūros tikslus ir parengti vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų priežiūros tikslus; mano, kad priežiūros paslaugų teikimas šeimoje neturėtų daryti neigiamos įtakos socialinėms ar pensijų išmokoms; ragina valstybes nares šioje srityje užtikrinti, kad teisių į pensiją kaupimas būtų pakankamas;

13.  ragina euro zonos valstybes nares sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumus ir užtikrinti visoms kartoms deramas ir pakankamas pensines išmokas, kad būtų panaikintas vyresnio amžiaus žmonių skurdas, ir kartu užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemų tvarumą ir adekvatumą, skatinti didesnį užimtumą dirbant kokybiškus darbus, kuriuose suteikiamos didesnės pensijų įmokos ir pernelyg neapsunkinama jaunoji karta; susirūpinęs pažymi, kad daugelyje euro zonos valstybių narių išlieka dideli pensijų ir ankstyvo išėjimo į pensiją skirtumai tarp vyrų ir moterų; pažymi, kad pensijų sistemų tvarumą, be kita ko, galima padidinti mažinant nedarbą, veiksmingai sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą ir integruojant migrantus ir pabėgėlius į darbo rinką; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją 2018 m. pensijų adekvatumo ataskaitoje dėl poreikio visapusiškai apsvarstyti senatvės pajamų adekvatumą ir pensijų sistemų finansinį tvarumą; ragina išsamiau išanalizuoti pačių vyriausių asmenų padėtį, nes dėl infliacijos jų teisės gauti pensiją galėjo sumažėti;

14.  mano, kad valstybių narių vykdomos socialinės apsaugos sistemų reformos turėtų būti parengtos taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti darbo rinkoje tiems, kurie gali dirbti, kad dirbti apsimokėtų; todėl pabrėžia, kad pajamų rėmimas turėtų būti skirtas tiems, kuriems jo labiausiai reikia;

15.  pažymi, kad 2018 m. pirmą ketvirtį laisvų darbo vietų lygis euro zonoje buvo 2,1 proc., palyginti su 1,9 proc. 2017 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkami įgūdžiai gali būti įgyjami, o įgūdžių neatitikimo klausimus galima išspręsti gerinant švietimo ir mokymo kokybę, pakankamumą, įperkamumą bei prieinamumą, įskaitant tikslinį kokybišką mokymą, gerinant abipusį kvalifikacijos pripažinimą, stiprinant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams įgūdžiams ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo galimybėms, kurioms reikia tinkamos paramos, įskaitant ES paramą, ir nacionalinio bei regioninio lygmens finansavimą; šiuo atžvilgiu ragina priimti tikslines priemones, kuriomis būtų remiamos pažeidžiamos grupės, įskaitant romus, neįgaliuosius, mokyklos nebaigusius asmenis, ilgalaikius bedarbius ir migrantus bei pabėgėlius; pabrėžia, kad būtina padidinti profesinio mokymo aktualumą darbo rinkai ir imtis veiksmų, kuriais būtų padidintas jo patrauklumas, palyginti su akademiniu keliu; palankia vertina tai, kad toliau įgyvendinama ir stebima Įgūdžių tobulinimo iniciatyva, siekiant padėti žmonėms įgyti pagrindinių XXI amžiuje būtinų įgūdžių; ragina valstybes nares teikti pirmenybę išsamiam mokymui skaitmeninių įgūdžių ir verslumo srityje, o tobulinant įgūdžius ir perkvalifikuojant darbuotojus turėti omenyje tai, kad pereinama prie skaitmeninės ekonomikos;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad 19 ES valstybių narių vidutinės valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, išreikštos procentine BVP dalimi, nuo 2009 m. iki 2016 m. kiekvienais metais vis mažėjo(21); pabrėžia, kad gerai finansuojamos viešojo švietimo sistemos turi lemiamą svarbą siekiant lygybės ir socialinės įtraukties;

17.  labai susirūpinęs pažymi, kad didelės dalies Europos piliečių raštingumo įgūdžiai yra prasti arba jie turi raštingumo spragų, įskaitant funkcinį neraštingumą ir nesugebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir dėl to kyla rimtų problemų dėl galimybės jiems prasmingai ir veiksmingai dalyvauti viešajame gyvenime ir darbo rinkoje;

18.  ragina skatinti tokias dualines švietimo sistemas ir kitas panašias politikos priemones; pabrėžia, kad veiksmingai susiejus švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir darbo rinką gali būti iš tikrųjų prisidėta kuriant darbo vietas;

19.  pabrėžia, kad saugi ir tinkama mokymosi aplinka yra itin svarbi mokinių ir mokytojų gerovei;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečių užimtumo, švietimo ir socialinės politikos priemonių, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų įtrauktį;

21.  pažymi, kad reikia planuoti ir skatinti organizuotas ir modernias mokyklų profesinio orientavimo programas, ypač kaimo vietovėse ir pasienio, kalnų bei salų regionuose;

22.  remia studentų, darbuotojų, sportininkų ir menininkų judumą ES ir euro zonoje; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dideli darbo ir gyvenimo standartų skirtumai euro zonoje skatina nesavanorišką migraciją ir taip dar labiau didina vadinamojo protų nutekėjimo padarinius; pabrėžia, kad pagrindinė būtina sąlyga siekiant kovoti su protų nutekėjimo reiškiniu yra deramų darbo vietų kūrimas, taip pat veiksmingų švietimo, mokymo ir profesinio orientavimo strategijų skatinimas; ragina vykdant būsimą švietimo ir užimtumo politiką veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, be kita ko, visapusiškai plėtojant Europos švietimo erdvę; pabrėžia būtinybę pradėti naudoti Europos studento kortelę, siekiant paskatinti mokymosi judumą ir sudaryti palankesnes sąlygas abipusiam sertifikatų, diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimui, sumažinant administracinę naštą ir išlaidas studentams ir švietimo bei mokymo įstaigoms;

23.  pabrėžia, kad, kaip teigiama gairėse „Švietimas ir mokymas 2020“ („ET 2020“), iki 2020 m. nepakankamus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius turinčių penkiolikmečių dalis neturėtų viršyti 15 proc.; palankiai vertina tai, kad į naująją socialinių rodiklių suvestinę įtraukiamas penkiolikmečiams taikomas rodiklis „Nepakankami mokymosi rezultatai“ (prasti matematikos mokėjimo rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) vertinimą);

24.  primena, kad, kaip teigiama gairėse „ET 2020“, iki 2020 m. ikimokyklinį ugdymą turėtų gauti ne mažiau kaip 95 proc. vaikų (nuo 4 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus); pabrėžia, kad socialinių rodiklių suvestinėje ikimokyklinė priežiūra apima tik vieną rodiklį – jaunesnius kaip trejų metų vaikus, lankančius oficialias vaikų priežiūros įstaigas; pabrėžia, kad trūksta informacijos apie vyresnius, tačiau privalomojo mokyklinio amžiaus dar neturinčius vaikus ir apie vaikų priežiūros užtikrinimo mastą, išreikštą užtikrintų valandų skaičiumi;

25.  atsižvelgia į teigiamą atvirojo švietimo ir atvirųjų universitetų, ypač darbuotojams skirtų mokymo internetu programų, vaidmenį žinių ir įgūdžių įgijimo procese, nes ši dinamiška mokymosi forma atitinka dabartinius dalyvių poreikius ir interesus;

26.  pakartoja savo raginimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) ne mažiau kaip tris kartus padidinti programai „Erasmus+“ skiriamas lėšas siekiant, kad ja visoje Europoje pasinaudotų daug daugiau jaunuolių, jaunimo organizacijų ir vidurinės mokyklos moksleivių bei praktikantų; ragina ypatingą dėmesį skirti palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintiems asmenims, kad jiems būtų sudarytos sąlygos dalyvauti šioje programoje, taip pat neįgaliesiems, laikantis ES ir valstybių narių įpareigojimų pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

27.  primena, kad kultūros ir kūrybos sektorius turi strateginį potencialą Europos Sąjungoje kurti darbo vietas ir gerovę; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai apima 11,2 proc. visų privačiųjų įmonių ir 7,5 proc. visų ES ekonomikoje dirbančių žmonių, taip pat sukuria 5,3 proc. visos Europos bendrosios pridėtinės vertės; pabrėžia kultūros ir kūrybos sektorių vaidmenį išsaugant ir skatinant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir akcentuoja šių sektorių indėlį užtikrinant ekonominį augimą, inovacijas ir užimtumą, ypač jaunimo užimtumą;

28.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingą poziciją ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą bei galimybes įsidarbinti, lemiamą svarbą turi tinkamos investicijos ir planavimas švietimo, ypač skaitmeninių įgūdžių ir programavimo, srityje;

29.  ragina Komisiją suteikti paskatų ir techninės paramos jaunimui, kad jie galėtų steigti savo įmones, ir siūlyti priemones, kuriomis būtų skatinamas verslumas, taip pat valstybių narių mokymo programose;

30.  pabrėžia, kad reikia vykdyti reformas, kurios padėtų parengti darbo rinką ir jos darbo jėgą skaitmeninei pertvarkai visų amžiaus grupių ir kilmės žmonėms taikant lankstų, į vartotoją orientuotą požiūrį, visų pirma užtikrinant tinkamą galimybę mokytis visą gyvenimą ir ugdyti skaitmeninius įgūdžius, nes tai yra žinių ekonomikos pagrindas; pabrėžia visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo svarbą užtikrinant, kad žmonės išnaudotų tinkamas, lanksčias ir kokybiškas mokymo ir karjeros galimybes; šiomis aplinkybėmis primena, kad įgūdžių poreikius sunku prognozuoti dėl sparčiai kintančio darbo rinkos pobūdžio, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia tokių universaliųjų įgūdžių, kaip bendravimas, problemų sprendimas, kūrybingumas ir gebėjimas mokytis, kurie prisideda prie didesnio žmonių atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ir gyvenime įgyti naujų įgūdžių, svarbą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog nacionalinės socialinės apsaugos sistemos suteiktų atitinkamą apsaugą visiems darbuotojams, įskaitant tuos, kurie dirba pagal naujas užimtumo formas ir pagal naujo pobūdžio sutartis, taip pat teikti deramą apsaugą tiems, kurie negali dirbti arba negali rasti darbo; ragina valstybes nares parengti darbo rinkos politiką, kuria būtų remiamas judumas tarp sektorių ir darbuotojų perkvalifikavimas, nes tai bus vis svarbesni veiksniai darbo rinkoms prisitaikant prie skaitmeninės ekonomikos transformacijos; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sąžiningą perėjimą reikia užtikrinti, kad būtų įtrauktos ir profesinės sąjungos, ir darbuotojų organizacijos;

31.  ragina euro zonos valstybes nares įgyvendinti būtinas reformas ir padidinti socialines investicijas, kad būtų užtikrintas jų sveikatos apsaugos sistemų prieinamumas, galimybės, kokybė ir išlaidų efektyvumas; ragina atnaujinti Europos tikslą gerokai padidinti sveiko gyvenimo metų skaičių teikiant pirmenybę prevencijai ES sveikatos politikos srityje, derinant ją su gydymo priemonėmis; ragina aktyviai vykdyti sveikatos ugdymo kampanijas;

32.  ragina priimti Europos ilgalaikės priežiūros sistemų kokybės ir prieinamumo strategiją, kurią įgyvendinant būtų laikomasi bendruomene grindžiamo požiūrio į ilgalaikę priežiūrą ir pagalbą; ragina skirti reikšmingas investicijas ilgalaikės priežiūros paslaugoms, kad būtų pasirengta numatytam didesniam poreikiui, atsižvelgiant į demografinius pokyčius; pripažįsta, kad ilgalaikės priežiūros sektoriuje vyrauja neadekvačios darbo sąlygos, ir ragina persvarstyti priežiūros darbą ir darbo sąlygas, kad būtų galima užtikrinti kokybišką ilgalaikę priežiūrą;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina gerai parengta politika, skirta geresnei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, įskaitant įperkamų vaikų priežiūros ir ankstyvosios vaikų priežiūros paslaugų teikimą, prižiūrinčiojo asmens vaidmens peržiūrą tarp vyrų ir moterų, pritaikytų darbo sąlygų ir palankių motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir prižiūrinčiojo asmens atostogų sąlygų skatinimą; šiomis aplinkybėmis mano, kad gerai parengtos direktyvos dėl tėvų ir slaugytojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priėmimas yra būtinas žingsnis geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros link; taip pat ragina priimti Europos iniciatyvą dėl socialinės apsaugos ir neoficialių slaugytojų paslaugų;

34.  atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus struktūrinio dialogo skatinimas ir profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas prisidedant prie užimtumo ir socialinės politikos ir reformų įgyvendinimo ir aktyvus jų dalyvavimas Europos semestro procese;

35.  mano, jog tam, kad būtų išlaikytas ir padidintas bendras konkurencingumas, valstybių narių darbo rinkos reguliavimo sistemos turi būti aiškios, paprastos ir lanksčios, tačiau sykiu turi būti išsaugomi aukšti darbo standartai;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(2)

OL C 179, 2018 5 25, p. 1–5.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0181.

(4)

OL C 155, 2011 5 25, p. 10.

(5)

Direktyvos (ES) 2018/849, 2018/850, 2018/851 ir 2018/852.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0325.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0078.

(8)

OL C 356, 2018 10 4, p. 89.

(9)

OL C 346, 2018 9 27, p. 200.

(10)

OL C 346, 2018 9 27, p. 156.

(11)

OL C 337, 2018 9 20, p. 135.

(12)

OL C 242, 2018 7 10, p. 24.

(13)

OL C 76, 2018 2 28, p. 93.

(14)

OL C 366, 2017 10 27, p. 117.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0033.

(16)

https://www.coe.int/en/web/turin-european-social-charter/turin-process

(17)

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=8030&furtherPubs=yes

(18)

OL C 67, 2016 2 20, p. 1.

(19)

OL L 307, 2018 11 18, p. 11.

(20)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(21)

Eurostato duomenys.


AIŠKINAMOJI DALIS

Šiais metais pirmą kartą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas parengė atskirą pranešimą, o ne, kaip buvo daryta anksčiau, nuomonę Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos. Pranešėjas palankiai vertina šį pokytį, kadangi tvirtai tiki, jog užimtumas ir socialiniai aspektai yra esminė ir nekintanti bendros ekonominės politikos ir socialinės sanglaudos dalis, todėl jiems būtina skirti pakankamai dėmesio. Kuriant darbo vietas prisidedama prie ekonominės plėtros, nes taip palaikoma paklausa, mažinama nelygybė ir gerinamas gyvenimo lygis.

Europos ekonomika auga ir teigiamos perspektyvos yra matomos iš viešųjų finansų, investicijų ir užimtumo. ES BVP jau yra didesnis nei prieš krizę, o nedarbo lygis euro zonoje 2018 m. sausį sudarė 8,6 proc. – tai žemiausias lygis, užregistruotas nuo 2008 m. pabaigos. Dėl valstybėse narėse jau įvykdytų reformų ir Investicijų plano Europai įnašų investicijos ėmė atsigauti. Svarbu visapusiškai pasinaudoti šiais laimėjimais ir, kaip pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė Komisijos pirmininkas J-C. Juncker, taisyti stogą virš Europos, kol saulė šviečia. Nors bendros ekonominės sąlygos Europoje yra teigiamos, vis dar yra taisytinų aspektų, ypač susijusių su jaunimo nedarbu, darbo rinkos segmentacija ir nelygybe, dirbančiųjų asmenų skurdu, produktyvumu, darbo užmokesčio augimu, pensijomis, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemomis. Komisijos komunikatuose dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pateikiama gera reformų poreikio analizė; jie sudaro svarbią Europos semestro ciklo dalį. Pranešėjas palankiai vertina tai, kad nuo šių metų į semestrą integruotas Europos socialinių teisių ramstis. Tačiau tuo pat metu pranešėjas yra susirūpinęs dėl nepakankamo konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo valstybėse narėse, kadangi, remiantis Komisijos duomenimis, nuo Europos semestro pradžios tik 9 proc. rekomendacijų buvo visiškai įgyvendintos, o net 30 proc. rekomendacijų buvo įgyvendintos tik iš dalies arba apskritai nebuvo įgyvendintos. Dar labiau nerimą kelia tai, kad ši situacija pasižymi neigiama tendencija – 2017 m. tik 1 proc. rekomendacijų buvo visiškai įgyvendintos, o net 50 proc. rekomendacijų įgyvendinimo pažanga buvo ribota arba jos apskritai nebuvo. Ši situacija kelia rimtą pavojų ES reformų pažangai, todėl reikia kuo skubiau imtis priemonių.

Pranešėjas pabrėžia, kad paprasto nedarbo lygio sumažėjimo nepakanka. Europai būtina sukurti iš tikrųjų integruotas darbo rinkas, kuriose kokybiškos darbo vietos būtų prieinamos visiems žmonėms, įskaitant pažeidžiamas grupes, pvz., moteris, jaunimą, neįgaliuosius ir migrantų kilmės asmenis. Valstybių narių reformomis reikia skatinti patikimas darbo sutartis, kovoti su fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti atitinkamą socialinę apsaugą visų rūšių sutartims. Reformos, kuriomis skatinamas darbo jėgos judumas, teikiamos reintegracijos priemonės ir tinkamas bedarbių mokymas, taip pat skatinamos lygios galimybės, turėtų sudaryti sąlygas lengvai išeiti iš darbo rinkos ir į ją sugrįžti. Sparčiai kintančių darbo modelių ir perėjimo prie skaitmeninių technologijų sukeltos problemos taip pat turi būti sprendžiamos. Darbuotojams reikia tinkamų įgūdžių, todėl turi būti sudarytos galimybės mokytis visą gyvenimą, taip pat kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybės. Pranešėjas taip pat suvokia, kad reikia geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos, kurią įgyvendinant būtų sudarytos sąlygos susitarimams dėl lanksčių darbo sąlygų, palankioms atostogų dėl šeiminių priežasčių sąlygoms ir investicijoms, kuriomis skatinama įperkama ir kokybiška vaikų priežiūra.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (12.7.2018)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos

(2018/2034(INI))

Nuomonės referentas: Nikolaos Chountis

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tebeegzistuojančius socialinius ir ekonominius skirtumus euro zonoje; mano, kad vienoda prieiga prie įtraukaus ir kokybiško švietimo bei mokymosi visą gyvenimą galimybių visiems – tai išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę sanglaudą; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į ES pagrindinius švietimo rodiklius, skirtumai tarp valstybių narių ir tarp socialinių grupių išlieka;

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad 19 ES valstybių narių vidutinės valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, išreikštos procentine BVP dalimi, nuo 2009 m. iki 2016 m. kiekvienais metais buvo vis mažesnės(1); apgailestauja, kad švietimo ir mokymo sektorius labai nukentėjo nuo griežto taupymo politikos, ir pabrėžia, kad gerai finansuojamos viešojo švietimo sistemos yra itin svarbios siekiant lygybės ir socialinės įtraukties; taigi ragina euro zonos makroekonominės politikos prioritetų srityje pereiti prie didesnių valstybės išlaidų švietimui ir mokymui vykdant stipraus didinamojo poveikio investicijas; ragina Komisiją į socialinių rodiklių suvestinę įtraukti švietimui skiriamų išlaidų (ypač viešųjų) rodiklį, išreikštą BVP dalimi (arba vienam studentui), kad būtų galima stebėti valstybių narių veiklos rezultatus;

3.  pabrėžia, kad socialiniu požiūriu nepalanki padėtis dažnai lemia prastus mokymosi rezultatus ir atvirkščiai; be to, pabrėžia, kad nuolat besikeičiančios žinių ekonomikos šalyse galimybės įsidarbinti, net studentų, kurie turi kitais požiūriais palyginamus dalykinius įgūdžius, dažnai gerokai priklauso nuo socialinių emocinių įgūdžių (bendravimo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, kūrybiško novatoriškumo, pasitikėjimo ir „mokymosi mokytis“), o ne tik nuo skaitymo ir matematinio ar mokslinio raštingumo; pabrėžia, kad tinkamai finansuojama kokybiška švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistema, kurioje iš tikrųjų skatinama teisė mokytis ir įgyvendinamos pagalbos ir paramos politikos priemonės, įskaitant veiksmingą stipendijų sistemą, gali padėti nutraukti šį ydingą ratą ir skatinti socialinę įtrauktį ir lygias galimybes;

4.  pabrėžia, kad, nepaisant geresnės ekonomikos padėties euro zonoje ir sukurtų naujų darbo vietų, jaunimo nedarbas kai kuriose valstybėse narėse ir toliau yra nepriimtinai aukštas ir, nors jaunimo nedarbo lygis nuo 2013 m. sumažėjo, jis vis dar labai skiriasi atsižvelgiant į skirtingas valstybes nares;

5.  labai susirūpinęs pažymi, kad vis dar esama labai daug Europos piliečių, kurių raštingumo įgūdžiai yra prasti arba kurie turi raštingumo spragų, įskaitant funkcinį neraštingumą ir nesugebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir dėl to kyla didelis susirūpinimas dėl galimybės jiems prasmingai ir veiksmingai dalyvauti viešajame gyvenime ir darbo rinkoje;

6.  ragina skatinti tokias politikos priemones, kaip antai dualinių švietimo sistemų taikymas; pabrėžia, kad veiksmingai susiejus švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir darbo rinką gali būti iš tikrųjų prisidėta kuriant darbo vietas;

7.  pabrėžia, kad saugi ir tinkama mokymosi aplinka yra itin svarbi mokinių ir mokytojų gerovei; taigi ragina valstybes nares tvirtai investuoti į viešosios infrastruktūros, ypač mokyklų, priežiūrą ir panaikinti architektūrines kliūtis;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias užimtumo, švietimo ir socialinės politikos priemones siekiant užtikrinti veiksmingą neįgaliųjų ir iš nepalankios aplinkos kilusių asmenų įtrauktį;

9.  pažymi, kad reikia planuoti ir skatinti organizuotas ir modernias mokyklų profesinio orientavimo programas, ypač kaimo vietovėse ir pasienio, kalnų bei salų regionuose;

10.  remia studentų, darbuotojų, sportininkų ir menininkų judumą ES ir euro zonoje; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dideli darbo ir gyvenimo standartų skirtumai euro zonoje skatina nesavanorišką migraciją ir taip dar labiau didina vadinamojo protų nutekėjimo padarinius; pabrėžia, kad pagrindinė būtina sąlyga siekiant kovoti su protų nutekėjimo reiškiniu yra deramo darbo vietų kūrimas, taip pat veiksmingų švietimo, mokymo ir profesinio orientavimo strategijų skatinimas; ragina vykdant būsimą švietimo ir užimtumo politiką veiksmingai spręsti šio reiškinio problemą, be kita ko, iki galo sukuriant Europos švietimo erdvę; pabrėžia būtinybę sukurti Europos studento kortelę, siekiant paskatinti mokymosi judumą ir sudaryti palankesnes sąlygas abipusiam sertifikatų, diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimui, sumažinant administracinę naštą ir išlaidas studentams ir švietimo bei mokymo įstaigoms;

11.  pabrėžia, kad, kaip teigiama gairėse „Švietimas ir mokymas 2020“ („ET 2020“), iki 2020 m. nepakankamus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius turėtų turėti mažiau kaip 15 proc. penkiolikmečių; palankiai vertina tai, kad į naująją socialinių rodiklių suvestinę įtraukiamas penkiolikmečiams taikomas rodiklis „Nepakankami mokymosi rezultatai“ (prasti matematikos mokėjimo rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) vertinimą); vis dėlto ragina Komisiją taip pat įtraukti nepakankamus mokymosi rezultatus skaitymo ir (arba) gamtos mokslų srityje;

12.  primena, kad, kaip teigiama gairėse „ET 2020“, iki 2020 m. ikimokyklinį ugdymą turėtų gauti ne mažiau kaip 95 proc. vaikų (nuo 4 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus); pabrėžia, kad socialinių rodiklių suvestinėje ikimokyklinė priežiūra apima tik vieną rodiklį – jaunesnius nei 3 metų vaikus, lankančius oficialias vaikų priežiūros įstaigas; pabrėžia, kad trūksta informacijos apie vyresnius, tačiau privalomojo mokyklinio amžiaus dar neturinčius vaikus ir apie vaikų priežiūros užtikrinimo mastą, išreikštą užtikrintų valandų skaičiumi;

13.  atsižvelgia į teigiamą atvirojo švietimo ir atvirųjų universitetų, ypač darbuotojams skirtų mokymo internetu programų, vaidmenį žinių ir įgūdžių įgijimo procese, nes ši dinamiška mokymosi forma atitinka dabartinius dalyvių poreikius ir interesus;

14.  mano, kad vaikų skurdas yra didelė problema, dėl kurios Europa turėtų imtis plataus užmojo veiksmų; ragina visose valstybėse narėse greitai įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą, kad kiekvienas vaikas, kuriam kyla skurdo rizika, turėtų galimybę naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo, vaikų priežiūros paslaugomis, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis; pabrėžia nėščiųjų priežiūros ir vaiko ankstyvojo ugdymo svarbą; ragina sukurti įtraukias ugdymo sistemas visais lygmenimis, įskaitant popamokinę priežiūrą; pabrėžia, kad norint įgyvendinti Vaiko garantijų iniciatyvą, bus reikalingas tinkamas nacionalinio ir Europos lygmenų finansavimas; taigi ragina padidinti jos finansavimą, galbūt naudojant Europos socialinį fondą ir naują euro zonos konvergencijos priemonę; prašo, kad nacionalinėms viešosioms investicijoms į Vaiko garantijų sistemą pagal Stabilumo ir augimo paktą būtų taikoma vadinamoji sidabrinė taisyklė dėl socialinių investicijų;

15.  pabrėžia, kad vienas iš Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę; taigi ragina visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, ypatingą dėmesį skiriant kokybiškiems pasiūlymams ir visų NEET(2) jaunuolių informavimui; pabrėžia, kad, norint šito pasiekti, reikia kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP po 2020 m.) numatyti tinkamą finansavimą, įskaitant Europos socialinio fondo padidinimą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamo finansavimo padidinimą bent iki 21 mlrd. EUR; prašo, kad nacionalinėms viešosioms investicijoms į Jaunimo garantijų iniciatyvą ir į ilgalaikių bedarbių integraciją pagal Stabilumo ir augimo paktą būtų taikoma vadinamoji sidabrinė taisyklė dėl socialinių investicijų;

16.  remia Įgūdžių garantijos iniciatyvą kaip naują kiekvieno teisę įgyti XXI amžiui būtinų pagrindinių įgūdžių, įskaitant skaitmeninį raštingumą; mano, kad Įgūdžių garantija turėtų būti susijusi su individualizuotu mokymosi poreikių vertinimu, kokybiško mokymosi pasiūlymu, taip pat sistemingu įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimu, kad jie galėtų būti lengviau pripažinti darbo rinkoje; pabrėžia, kad Įgūdžių garantijos iniciatyva yra svarbi socialinė investicija, kuriai reikalingas tinkamas Europos ir nacionalinio lygmenų finansavimas; taigi ragina padidinti Įgūdžių garantijos iniciatyvos finansavimą, galbūt padidinant Europos socialinį fondą ir naudojant naują euro zonos konvergencijos priemonę;

17.  pakartoja Europos Parlamento raginimą kitoje DFP ne mažiau kaip tris kartus padidinti programai „Erasmus+“ skiriamas lėšas siekiant, kad ja visoje Europoje pasinaudotų daug daugiau jaunuolių, jaunimo organizacijų ir vidurinės mokyklos moksleivių bei praktikantų; ragina ypatingą dėmesį skirti iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos kilusiems asmenims, kad jiems būtų sudarytos sąlygos dalyvauti šioje programoje, taip pat neįgaliesiems, laikantis ES ir valstybių narių įpareigojimų pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

18.  ragina įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą socialinėms investicijoms taikyti vadinamąją sidabrinę taisyklę, t. y. laikyti, kad tam tikros viešosios socialinės investicijos, turinčios akivaizdų teigiamą poveikį ekonomikos augimui (pvz., Vaiko garantijų iniciatyva, švietimas, Jaunimo garantijų iniciatyva ir Įgūdžių garantijos iniciatyva), atitinka reikalavimus dėl palankaus požiūrio vertinant valdžios sektoriaus deficitą ir tai, ar laikomasi 1/20 skolos taisyklės; pabrėžia, kad fiskalinis konsolidavimas neturėtų kenkti Europos socialinių investicijų finansavimo nacionaliniam bendram finansavimui;

19.  ragina kitoje DFP numatyti tinkamą finansavimą siekiant patenkinti padidėjusius poreikius; visų pirma ragina:

a)  sustiprinti Jaunimo užimtumo iniciatyvą jai skiriant mažiausiai 3 mlrd. EUR finansavimą per metus ir lėšas įrašant į jai skirtą biudžeto eilutę;

b)  gerokai padidinti Europos socialiniam fondui skiriamą finansinį paketą;

20.  primena, kad kultūros ir kūrybos sektorius turi strateginį potencialą Europos Sąjungoje kurti darbo vietas ir gerovę; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai apima 11,2 proc. visų privačiųjų įmonių ir 7,5 proc. visų ES ekonomikoje dirbančių žmonių, taip pat sukuria 5,3 proc. visos Europos bendrosios pridėtinės vertės; pabrėžia kultūros ir kūrybos sektorių vaidmenį išsaugant ir skatinant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir akcentuoja šių sektorių indėlį užtikrinant ekonominį augimą, inovacijas ir užimtumą, ypač jaunimo užimtumą;

21.  ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti potencialia skirtingų ES politikos sričių sąveika, kad būtų veiksmingai išnaudotos finansavimo galimybės pagal ES programas, kaip antai „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, „Erasmus+“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), „Kūrybiška Europa“ bei COSME, taip pat Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESIF) teikiamas finansavimas, ir kad daugiau kultūros ir kūrybos sektoriaus projektų gautų paramą; pažymi, kad visų pirma programų „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020“, taip pat struktūrinių fondų (ERPF ir ESF) atveju būtina konkrečiai įvertinti ir toliau skatinti kultūros ir kūrybos sektoriaus vaidmenį bei poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir teritorinei sanglaudai; pažymi, kad vykdant šį procesą turėtų būti suformuotas tvirtas ir aiškus pagrindas DFP peržiūrai bei būsimai Europos programų struktūrai po 2020 m.;

22.  ragina iš esmės peržiūrėti ES ir valstybių narių švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo politiką siekiant kovoti su mokyklos nebaigimo reiškiniu ir vis didėjančiu NEET jaunuolių skaičiumi ir taip užtikrinti įtraukčiai palankų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą; pabrėžia, kad ši į jaunimą nukreipta politika, kuri taip pat turėtų būti taikoma mokymuisi visą gyvenimą, turėtų visapusiškai skatinti asmeninį bei socialinį vystymąsi, o ne tik būti rengiama taip, kad atitiktų darbo rinkos poreikius;

23.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingą poziciją ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą bei galimybes įsidarbinti, lemiamą svarbą turi tinkamos investicijos ir planavimas švietimo, ypač skaitmeninių įgūdžių ir programavimo, srityje;

24.  ragina Komisiją suteikti paskatas ir techninę paramą jaunimui, kad jie galėtų steigti savo įmones, ir siūlyti priemones, kuriomis būtų skatinamas verslumas ir valstybių narių mokymo programose;

25.  ragina nacionalines valdžios institucijas skatinti įmones, be kita ko, teikiant mokesčių lengvatas arba paskatas už socialinius įnašus, investuoti į savo darbuotojų mokymą ir įdarbinti naujus vidurinių mokyklų ir universitetų absolventus;

26.  mano, kad siekiant Sąjungoje spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimus reikia gerinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitiktį ir abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą;

27.  pripažįsta ir smerkia piktnaudžiaujamojo pobūdžio darbo sąlygas, kurias dažnai patiria profesionalūs sportininkai, pvz., fiktyvų savarankišką darbą, darbo užmokesčio nemokėjimą, netinkamus sveikatos priežiūros, draudimo ir senatvės pensijos standartus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pakeisti galiojančią reglamentavimo sistemą; ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų planą, pagal kurį būtų remiamos deramos profesionalių sportininkų darbo sąlygos, pradedant nuo euro zonos šalių ir apimant visus susijusius sporto sektoriaus socialinius partnerius.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.7.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Rupert Matthews, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Elena Gentile, Sylvie Guillaume, Morten Løkkegaard, Liadh Ní Riada, Algirdas Saudargas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ivo Vajgl

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22

+

EFDD

Isabella Adinolfi

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Liadh Ní Riada

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Algirdas Saudargas, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Silvia Costa, Damian Drăghici, Elena Gentile, Sylvie Guillaume, Petra Kammerevert, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Julie Ward

Verts/ALE

Jill Evans, Helga Trüpel

2

-

ECR

Angel Dzhambazki, Rupert Matthews

4

0

ALDE

María Teresa Giménez Barbat, Morten Løkkegaard, Ivo Vajgl

ENF

Dominique Bilde

(1)

Eurostato duomenys.

(2)

NEET – nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

8

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Arne Gericke, Marian Harkin, Krzysztof Hetman, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Miapetra Kumpula-Natri, Dietmar Köster, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Joëlle Mélin, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Georgi Pirinski, Dennis Radtke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Siôn Simon, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Lampros Fountoulis, Renate Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Ivari Padar, Csaba Sógor, Tom Vandenkendelaere,

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

30

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, Yana Toom, Renate Weber

PPE

David Casa, Krzysztof Hetman, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Dennis Radtke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Csaba Sógor, Romana Tomc, Tom Vandenkendelaere

S&D

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Agnes Jongerius, Javi López, Jan Keller, Miapetra Kumpula-Natri, Dietmar Köster, Ivari Padar, Georgi Pirinski, Siôn Simon

VERTS/ALE

Jean Lambert

8

-

ECR

Amjad Bashir, Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius

ENF

Dominique Martin, Joëlle Mélin

NI

Lampros Fountoulis

4

0

EFDD

Laura Agea

GUE/NGL

Rina Ronja Kari, Kostadinka Kuneva

PPE

Ádám Kósa

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas