Procedūra : 2018/2077(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0352/2018

Pateikti tekstai :

A8-0352/2018

Debatai :

PV 15/11/2018 - 2
CRE 15/11/2018 - 2

Balsavimas :

PV 15/11/2018 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0464

PRANEŠIMAS     
PDF 677kWORD 74k
24.10.2018
PE 623.612v03-00 A8-0352/2018

dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę

(2018/2077(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Sirpa Pietikäinen

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę

(2018/2077(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (COM(2017)0253),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 5, 27, 31, 32, 33 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir visų valstybių narių ratifikuotą JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK),

–  atsižvelgdamas į 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT): siekti lyčių lygybės ir suteikti daugiau galių moterims bei mergaitėms, ir ypač į 5.4 darnaus vystymosi tikslą: pripažinti ir vertinti nemokamą priežiūrą ir darbą namuose, teikiant viešąsias paslaugas, infrastruktūrą ir socialinės apsaugos politiką ir atsižvelgiant į nacionalinę specifiką skatinant bendrą atsakomybę namų ūkyje ir šeimoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 10 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitą „Pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų“;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas „Savarankiškam gyvenimui skirtos bendruomeninės paramos ir globos plėtojimas“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros. kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (COM(2017)0678),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, ypač į jo 3.1 skyrių „Moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai) (COM(2018)0273),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 17 d. Komisijos komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (COM(2011)0066),

–  atsižvelgdamas į Komisijos kokybiško ankstyvojo ugdymo ir priežiūros veiksmų gaires (Ares(2018)1505951),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020), 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimas“ (COM(2017)0250),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“ (COM(2014)0332),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų(11),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (COM(2018)0271) ir prie jo pridedamą tos pačios dienos jos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2018)0173),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą ir jo 2015 m. ataskaitą „Darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimas Europos Sąjungoje: politikos apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) pranešimą „Įmonių iniciatyvos, skirtos darbuotojams, besirūpinantiems neįgaliais vaikais ar suaugusiais“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 14 d. Eurofound informacinį dokumentą „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Eurofound informacinį pranešimą „Darbas slaugos sektoriuje: darbo sąlygos ir kokybė“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 22 d. Eurofound informacinį pranešimą „Darbas ir slauga: demografinių pokyčių metu taikomos suderinimo priemonės“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 17 d. Eurofound apžvalginę ataskaitą „Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“ (angl. Sixth European Working Conditions Survey),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 28 d. Eurofound tyrimą „Vyresnio amžiaus europiečių globos namai: viešieji, pelno siekiantys ir pelno nesiekiantys paslaugų teikėjai“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 23 d. Eurofound tyrimą „Europos gyvenimo kokybės 2016 m. tyrimas: gyvenimo kokybė, viešųjų paslaugų kokybė ir visuomenės vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. bendrą Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos ataskaitą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 7 d. bendrą Ekonominės politikos komiteto ir Komisijos ataskaitą dėl sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų bei fiskalinio tvarumo, 

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kartu gyvenančių slaugytojų teisių(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Paslaugų šeimai vystymas siekiant didinti užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę darbe“(13),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl darbo namų ūkyje profesionalizacijos(14),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto parengtą 2017 m. lyčių lygybės indekso ataskaitą „Lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2005–2015 m. vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Vyrų ir moterų darbui, priežiūrai ir laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai“ ir 2016 m. lapkričio mėn. tyrimą „Lėšų panaudojimas lyčių lygybei užtikrinti pasirinktose valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. „WeDo“ projektą, skirtą vyresnio amžiaus žmonių gerovei ir orumui, “ „Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės sistema: principai ir gairės dėl vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ir pagalba, gerovės ir orumo“ (angl. „European Quality Framework for Long-term Care Services: Principles and guidelines for the wellbeing and dignity of older people in need of care and assistance“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0352/2018),

A.  kadangi, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsniu ir 3 straipsnio 3 dalimi ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis remiantis sukurta ES; kadangi, be to, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį, visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti lyčių nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. kadangi lyčių lygybės įgyvendinimas vis dėlto vyksta lėtai;

B.  kadangi 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos kartu paskeltas Socialinių teisių ramstis, kuriuo patvirtinami svarbūs principai ir siekiama suteikti Sąjungos piliečiams naujų teisių, įskaitant lyčių lygybę, lygias galimybes, paramą vaikams ir neįgaliųjų įtrauktį, ir juos vienbalsiai remia visos ES institucijos ir valstybės narės; kadangi šio ramsčio 9 principe dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nurodyta, kad „tėvai ir priežiūros pareigų turintys asmenys turi teisę į deramas atostogas, lanksčias darbo sąlygas ir galimybę pasinaudoti priežiūros paslaugomis“;

C.  kadangi Europos Sąjungoje bendras moterų užimtumo lygis yra beveik 12 % mažesnis nei vyrų ir 31,5 % dirbančių moterų dirba ne visą darbo laiką, palyginti su 8,2 % dirbančių vyrų; kadangi ES lyčių užimtumo skirtumas vis dar siekia 12 proc.; kadangi duomenys leidžia manyti, kad viena iš pagrindinių to priežasčių yra neproporcingos moterims tenkančios priežiūros pareigos; kadangi dėl suminių moterų karjeros pertraukų dėl priežiūros pareigų jos darbo užmokestis yra mažesnis, karjera trumpesnė, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 16 proc., o pensijų – 37 proc.; kadangi tai lemia didesnę riziką moterims patirti skurdą ir socialinę atskirtį, kurių neigiamą poveikį pajunta ir jų vaikai bei šeimos; kadangi svarbu panaikinti moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkį ir pensijų skirtumą, nes dėl vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumo per metus patiriama 370 mlrd. EUR ekonominio nuostolio; kadangi priežiūros paslaugų teikimas gali padėti veiksmingai spręsti darbo jėgos trūkumo problemą;

D.  kadangi „priežiūros“ sąvoka turėtų būti suprantama, kaip darbas viešose, privačiose įstaigose arba privačiame (-iuose) namų ūkyje (-iuose) teikiant asmeninės vaikų priežiūros, vyresniojo amžiaus; kadangi idealiu atveju priežiūros paslaugas turėtų teikti profesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kuriuos gali būti įdarbinę viešieji arba privatieji subjektai arba šeimos, arba kurie gali dirbti savarankiškai, tačiau šį darbą taip pat neoficialiai ir nemokamai dirba neformalieji prižiūrintieji asmenys, paprastai jie yra šeimos nariai;

E.  kadangi nemokamus namų ir priežiūros darbus dirbdamos moterys praleidžia vidutiniškai triskart daugiau laiko, nei vyrai, o tai labiausiai pastebima porose, kuriose jauniausias vaikas dar nėra sulaukęs 7 metų, nes moterys per savaitę praleidžia vidutiniškai 32 valandas dirbdamos mokamą darbą ir 39 valandas – nemokamą darbą, palyginti su vyrais, kurie per savaitę 41 valandą dirba mokamą darbą ir 19 valandų nemokamą darbą;

F.  kadangi, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, 2010 m. namų ūkio ir priežiūros sektoriuje dirbo apie 52 mln. asmenų, ir prie šio skaičiaus dar reikia pridėti 7,4 mln. jaunesnių nei 15 metų amžiaus namų ūkio darbuotojų, jie sudaro 5–9 proc. visų darbuotojų pramoninėse šalyse;

G.  kadangi daugumoje valstybių narių atlygis už priežiūros paslaugas vis dar prastas, dažnai nesudaromos oficialios sutartys ir neužtikrinamos kitos pagrindinės darbo teisės ir tos darbo vietos nėra profesiniu požiūriu patrauklios dėl didelės fizinio ir emocinio streso rizikos, grėsmės pervargti ir karjeros galimybių trūkumo; kadangi šiame sektoriuje siūloma mažai mokymo galimybių ir darbuotojai daugiausia yra senyvo amžiaus žmonės, moterys ir migrantai;

H.  kadangi įrodytas paramos priemonių, pavyzdžiui, Švedijoje taikomų mažesnių mokesčių už paslaugas namuose, Prancūzijoje ar Belgijoje – vadinamųjų paslaugų teikimo čekių, veiksmingumas siekiant sumažinti nedeklaruojamo darbo mastą, pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamas namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbo teises;

I.  kadangi faktai atskleidžia, kad 80 proc. visos priežiūros ES nemokamai teikia neformalieji prižiūrintieji asmenys, ir 75 proc. jų yra moterys; kadangi 27,4 proc. moterų (palyginti su 4,6 proc. vyrų) dirba ne visą darbo dieną, nes prižiūri vaikus ar suaugusiuosius, kuriems reikalinga priežiūra(15); kadangi neformalias priežiūros paslaugas teikiantis asmuo dėl priežiūros pareigų neturėtų atsisakyti laisvalaikio, nes tie, kurie lieka dirbti, jau turi subalansuoti įvairias pareigas ir savo laiko naudojimą;

J.  kadangi, iš tam tikrų nacionalinių statistinių duomenų matyti, kad maždaug 6–7 proc. jaunų prižiūrinčiųjų asmenų valstybėse narėse yra iki 17 metų amžiaus ir kad priežiūrą vykdo penkis kartus daugiau 15–24 metų amžiaus merginų nei šios amžiaus grupės vaikinų; kadangi jauni prižiūrintieji asmenys teikdami priežiūrą, pagalbą ar paramą vienam iš tėvų, broliui ar sesei, vienam iš senelių ar kitam giminaičiui, kuris yra neįgalus, serga lėtine liga arba turi psichikos sveikatos problemą, vykdo reikšmingas suaugusiųjų pareigas; kadangi jauni prižiūrintieji asmenys, bandydami gauti išsilavinimą ir mokytis, taip pat derindami lavinimąsi su priežiūros pareigomis, susiduria su ypatingomis kliūtimis, o tai taip pat turi įtakos jų sveikatai ir jų pragyvenimui;

K.  kadangi vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų viešųjų priežiūros įstaigų skaičius sumažėjo dėl ES fiskalinio griežto taupymo taisyklių ir gairių, visų pirma po finansų krizės, drastiškai ir koordinuotai sumažinus valstybių narių socialinių reikmių biudžetus; kadangi menkstanti viešoji priežiūra yra pagrindinis silpstančios socialinės gerovės valstybės požymis;

L.  kadangi finansų krizė ir dėl jos taikytos griežto taupymo priemonės labai paveikė ES piliečius ir gyventojus, padidino darbų nesaugumą, skurdą, nedarbą ir socialinę atskirtį, taip pat sumažino arba panaikino galimybes gauti viešąsias ir socialines paslaugas;

M.  kadangi keliose valstybėse narėse trūksta profesionalių priežiūros paslaugų, kurios būtų prieinamos visiems, neatsižvelgiant į jų pajamas;

N.  kadangi daug šeimos narių, kuriems būtina priežiūra, gyvena vietovėse, kuriose nuolat trūksta viešųjų paslaugų, be to dėl izoliacijos arba kitų aplinkybių jiems sunku pasiekti profesionalias priežiūros paslaugas; kadangi daugeliu atvejų jie prižiūrimi tik neprofesionalių prižiūrinčiųjų asmenų, kurie dažnai yra šeimos moterys;

O.  kadangi Europos visuomenėje vyksta demografiniai pokyčiai, dėl kurių vis daugiau sergama su amžiumi susijusiomis ligomis ir visuomenė senėja, todėl atitinkamai didėja priežiūros poreikiai; kadangi šiuo metu priežiūros paslaugų paklausa didėja ir priežiūros pareigos neproporcingai pasiskirsto tarp lyčių, nes dėl Europos visuomenėje tebevyraujančių stereotipinių vaidmenų moterims tenka didžiausia priežiūros našta; kadangi didėjantis vyresnio amžiaus, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir biudžetų apribojimai taikant griežtas taupymo priemones turi didelį poveikį socialinėms paslaugoms ir tai taip pat turės poveikį asmenims, kurie – dažnai sudėtingomis aplinkybėmis – turės derinti darbą su priežiūros įsipareigojimais;

P.  kadangi numatoma, kad ES gyventojai sens: 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius išaugs nuo 17,1 proc. 2008 m. iki 30 proc. 2060 m., o 80 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugs nuo 4,4 proc. iki 12,1 proc.,

Q.  kadangi paprastai vyresnio amžiaus žmonės patiria didesnę skurdo riziką, palyginti su kita visuomenės dalimi: 2008 m. ją patyrė 19 proc. 65 ir vyresnių metų asmenų, 2000 m. jų buvo 17 proc.; kadangi tokių moterų skaičius yra 5 procentiniais punktais didesnis nei vyrų;

R.  kadangi vyresnio amžiaus žmonės kartais patiria diskriminaciją dėl amžiaus bei seksizmą, o vyresnio amžiaus žmonių įžeidinėjimas yra socialinė problema visose valstybėse narėse, pasireškianti įvairioje priežiūros aplinkoje;

S.  kadangi šiuo metu dauguma priežiūros paslaugų nacionalinės politikos modelių neatitinka Sąjungos senstančios visuomenės poreikių ir kadangi dauguma valstybių narių atitinkamose savo politinėse ir socialinės priežiūros iniciatyvose ir sistemose iki šiol nesprendžia demografinių problemų;

T.  kadangi, nors per pastaruosius 10 metų beveik visose valstybėse narėse padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių globos namų, savarankiško gyvenimo užtikrinimo ir globos rėmimo paslaugų paklausa vis dar viršija pasiūlą; kadangi būtina skubiai didinti investicijas į bendruomenines arba namuose teikiamas ilgalaikės priežiūros paslaugas, nes kiekvienas asmuo turi teisę nepriklausomai gyventi, naudotis paramos paslaugomis ir integruotis į visuomenę; be to, kadangi, dėl nacionaliniu lygmeniu neišskaidytos informacijos, įskaitant informaciją apie finansines investicijas, ir dėl kokybiškų rodiklių trūkumo šią svarbią priežiūros infrastruktūros dalį yra sunku stebėti bei vertinti ir teikti rekomendacijas dėl sprendimų priėmimo;

U.  kadangi Barselonos tikslus, t. y. užtikrinti bent 33 proc. jaunesnių negu trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą (1 tikslas) ir bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą (2 tikslas), nuo 2002 m. pasiekė vos 12 valstybių narių, o kai kuriose valstybėse narėse menki pasiekimai kelia nerimą, tai galima vertinti tik kaip ES nesugebėjimą pasiekti Barselonos tikslų;

V.  kadangi didėjant darbo rinkoje dalyvaujančių moterų skaičiui, didėja kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros poreikis, o visoje Europoje ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų vietų paklausa viršija pasiūlą; kadangi žinoma, jog daugiau nei pusėje valstybių narių vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugomis daugiausia naudojamasi ne visą darbo dieną (mažiau nei 30 valandų per savaitę); kadangi, siekiant visaverčio moterų dalyvavimo darbo rinkoje, vaikų priežiūros paslaugos turi būti prieinamos visą darbo dieną ir atitikti poreikį tėvų darbo valandomis;

W.  kadangi nepakanka infrastruktūros, kuri teiktų kokybiškas ir prieinamas vaikų priežiūros paslaugas visų pajamų grupių asmenims, kaip atskleidžia faktas, kad Sąjungoje iš daugiau nei 32 mln. vaikų, jaunesnių nei privalomasis mokyklinis amžius, tik 15 mln. gali naudotis ankstyvojo ugdymo paslaugomis(16) ir daugiausia valstybių narių viešųjų išlaidų vaikų priežiūrai skiriama vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus priežiūrai; kadangi reikėtų padidinti investicijas iš visų sektorių, nes EBPO šalių patirtis rodo, kad padidinus į priežiūros paslaugas investuojamą BVP dalį padidėja moterų užimtumas; kadangi investicijos į vaikų priežiūrą yra abipusiai naudingos, nes būtų gaunama papildomų iš aktyviau darbo rinkoje dalyvaujančių tėvų mokesčių gautų pajamų ; kadangi pagrindinį šeimos vaidmenį papildantis kokybiškas ankstyvasis ugdymas ir priežiūra taip pat suteikia daug trumpalaikės ir ilgalaikės naudos asmenims ir visuomenei, įskaitant asmenis iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos arba specialiųjų ugdymo poreikių turinčius asmenis, ir veiksmingai padeda mažinti nelygybę, kurią vaikai patiria nuo mažens, ir užkertą kelią mokyklos nebaigimui;

X.  kadangi aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas yra efektyvi investicija, sukurianti pagrindą sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą, mažinanti nelygybę ir problemas, su kuriomis susiduria nepalankioje padėtyje esantys vaikai;

Y.  kadangi ES gyvena daugiau kaip 80 milijonų neįgalių asmenų ir šis skaičius didėja ir kadangi kas ketvirtas Europos gyventojas turi neįgalų šeimos narį; kadangi 2011 m. tapdama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalimi ES įsipareigojo remti ir saugoti neįgaliųjų teises; kadangi atsižvelgiant į šias teises ir įvairaus amžiaus neįgaliųjų poreikius pastaruoju metu vyksta perėjimas nuo institucinės prie bendruomeninės neįgaliųjų priežiūros;

Z.  kadangi pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos19 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę nepriklausomai gyventi ir integruotis į visuomenę, o tai reiškia ne tik savarankiško gyvenimo užtikrinimą, bet ir paramos paslaugas, atspindinčias žmonių su negalia poreikius;

AA.  kadangi autizmu sergantiems žemų gebėjimų vaikams ir suaugusiesiems dažniausiai yra sudėtinga vieniems atlikti kasdienes užduotis ir paprastai jiems beveik visur reikia pagalbos;

AB.  kadangi ilgalaikės priežiūros paslaugos ir vaikų priežiūra dažnai yra nuvertinamos ir daugelyje valstybių narių ši profesija yra nereikšminga ir nevertinama, ir tai atspindi maži darbo užmokesčiai, netolygus dirbančių moterų ir vyrų skaičius, prastos darbo sąlygos ir nesudaromos oficialios darbo sutartys;

AC.  kadangi oficialių priežiūros, įskaitant priežiūrą namuose, darbą turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai, kurie turi būti tinkamai apmokami(17); kadangi būtina užtikrinti tinkamą ir kvalifikuotą prižiūrinčiųjų asmenų pasiūlą, nes kokybiškų priežiūros paslaugų vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems kūrimas yra susijęs su kokybiškais darbo santykiais ir deramu darbo užmokesčiu šias paslaugas teikiantiems darbuotojams; kadangi prižiūrinčiųjų asmenų profesiniai santykiai padeda sukurti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

AD.  kadangi ilgalaikės priežiūros paslaugų naudotojams gali būti sunku įpirkti privačias priežiūros paslaugas, kurios paprastai yra daug brangesnės nei viešojo sektoriaus teikiamos priežiūros paslaugos; kadangi moterys visada patiria didesnį poveikį, nei vyrai, nes dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų joms tenka ilgalaikei priežiūrai išleisti didesnę savo pajamų dalį;

AE.  kadangi atskleidžiama, jog žmonės iš nepalankios aplinkos, pvz., mažas pajamas turinčių šeimų, gyvenantys kaimo vietovėse ir etninių mažumų ar migrantų vaikai, patiria ypatingų sunkumų, kai galimybė pasinaudoti aukštos kokybės priežiūros paslaugomis yra ribota;

Aplinkybės, susijusios su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

1.  nurodo, kad vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas gerokai padidėja šeimoms susilaukus vaikų, o tai rodo, kad moterims sunku suderinti vaikų auginimo ir priežiūros pareigas su savo darbu, nes nepakanka viešųjų priežiūros paslaugų infrastruktūros ir vis dar gajus darbo padalijimas pagal lytis, dėl kurio didžioji dalis priežiūros tenka moterims – jos nemokamai priežiūrai praleidžia nuo dviejų iki dešimties kartų daugiau laiko, nei vyrai(18);

2.  pažymi, kad ketvirtadalis visų moterų vis dar priskiriamos neapmokamų padedančių šeimos narių kategorijai ir už savo darbą jos negauna tiesioginių pajamų ir kad yra aiški moterų, kurios dirba sektoriuose, kur paprastai gaunamas užmokestis yra nedidelis, darbo valandos ilgos, o darbo laiko tvarka dažnai neformali (dėl to moterys gauna mažiau piniginės, socialinės ir struktūrinės naudos, palyginti su tipišku dirbančiu vyru) segregacija;

3.  pabrėžia, kad moterų skurdą lemia keli veiksniai, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, pensijų skirtumą, priežiūros įsipareigojimus ir susijusias karjeros pertraukas, taip pat nepakankamą paramą ir mokesčių sistemas, kurios turi įtakos vienišų motinų vadovaujamiems namų ūkiams; pabrėžia, kad visa daugialypė diskriminacija, kurią moterys patiria dėl, be kita ko, savo lytinės tapatybės, lyties raiškos, su lytimi susijusių savybių, prisideda prie skurdo feminizacijos;

4.  palankiai vertina institucijų paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį ir primena jo principus, tarp kurių:

– vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės dalyvauti darbo rinkoje;

– teisė į vienodas sąlygas ir galimybę įsidarbinti, nepaisant amžiaus ir negalios;

– teisė į deramas atostogas, lanksčias darbo sąlygas ir galimybes pasinaudoti priežiūros paslaugomis tėvams ir priežiūros pareigų turintiems asmenims;

– teisė į kokybiškas įperkamas ilgalaikės priežiūros paslaugas;

5.  išreiškia susirūpinimą dėl nepalankių permainų vaiko priežiūros atostogų ir su tėvyste susijusių teisių srityje, pvz., pašalintas Direktyvos dėl ilgesnių nėštumo ir gimdymo atostogų projektas, o neseniai priimtoje Teisingumo Teismo nutartyje nėščios darbuotojos atleidimas vykdant kolektyvinį atleidimą iš darbo laikomas teisėtu; ragina Komisiją labai skubiai pildyti ES teisės aktuose atsirandančias spragas;

6.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir šiuo klausimu pabrėžia individualių teisių į atostogas ir lanksčių darbo sąlygų svarbą siekiant padėti dirbantiems asmenims organizuoti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą; primena, kad asmeninio ir profesinio gyvenimo suderinimo politika turėtų skatinti vyrus prisiimti pareigas lygiai su moterimis; mano, kad būsimo vystymosi tikslais turėtų būti siekiama palaipsniui prailginti tėvystės ir prižiūrinčiųjų asmenų atostogas(19), ir užmokesčio lygį, kuris turėtų būti tinkamas, užtikrinti neperduodamas vaiko priežiūros atostogas, garantijas, susijusias su atleidimu iš darbo, grįžimu į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ir apsauga nuo diskriminacijos dėl sprendimų išeiti atostogų, ir teisių išplėtimą savarankiškai dirbantiems asmenims ir tiems asmenims, kurie turi išeiti tinkamai apmokamų atostogų prižiūrėti priklausomus asmenis, kurie nėra vaikai;

7.  ragina visas valstybes nares skatinti tėvus pasinaudoti tėvystės atostogomis, nes jos yra naudinga priemonė, ugdanti atsakomybę ir skatinanti rūpintis savo vaikais bei šeima, ir yra naudinga priemonė, suteikianti galimybę veiksmingai pasiekti moterų ir vyrų lygybę;

8.  mano, kad priežiūros paslaugų teikimas neturėtų neigiamai paveikti prižiūrinčiojo asmens darbo užmokesčio arba socialinių ar pensijos išmokų; šiuo atžvilgiu ragina užtikrinti atskirą apmokestinimą sutuoktiniams, kad būtų remiama lyčių lygybė įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politiką;

9.  primena sunkią šeimų, išlaikančių vaiką ar giminaitį su negalią, padėtį, kadangi tokiais atvejais yra kalbama apie priežiūrą visą gyvenimą;

10.  nurodo pagalbos paslaugų vaikų su negalia tėvams trūkumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis trūkumas dažnai lemia tai, kad tėvams neįmanoma patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į nerimą keliantį infrastruktūros, skirtos asmenims su sunkia autizmo forma, trūkumą;

11.  mano, kad kiekvienas asmuo, kuriam reikalinga priežiūra, turėtų turėti teisę pats pasirinkti kokybiškas priežiūros paslaugas, geriausias tenkinančias jų priežiūros poreikius ir tinkamos bei prieinamos jam ir jį prižiūrintiems asmenims; laikosi nuomonės, kad, nepaisant paslaugų naudotojų ir jų poreikių skirtumų, priežiūros paslaugos turėtų būti plėtojamos orientuojantis į asmenį, individualiai ir visapusiškai; pažymi, kad šeimos nėra vienodos ir kad politiką ir programas reikėtų pritaikyti prie tos įvairovės;

12.  mano, kad toliau plėtojant priežiūros paslaugų pasirinkimą, jos turėtų atspindėti kintantį darbo pobūdį;

13.  mano, kad vadovaujantis Europos socialiniame ramstyje įtvirtinta teise į ilgalaikę priežiūrą, ji turėtų būti laikoma socialinės apsaugos šaka, ir turėtų būti nustatyta visų teisė naudotis kokybiška ir į asmenį orientuota ilgalaike priežiūra; taip pat mano, kad vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT neįgaliųjų teisių konvencija, būtina skubiai didinti investicijas į prieinamas kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, ypač į bendruomenines arba namuose teikiamas ilgalaikės priežiūros paslaugas; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares užtikrinti vienodas galimybes gauti priežiūros paslaugas ir vienodas sąlygas visiems vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, neįgaliesiems, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kuriems būtina ilgalaikė priežiūra, visų pirma skiriant dėmesį asmenims iš nepalankios aplinkos;

14.  pabrėžia, kad įvairių, kokybiškų, prieinamų ir įperkamų viešųjų ir privačiųjų priežiūros paslaugų infrastruktūros buvimas, paslaugos ir parama vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims arba asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra namuose arba bendruomenėje į namus panašioje aplinkoje, pasitvirtino kaip esminis profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos aspektas ir svarbus veiksnys, skatinantis tėvus ir neformaliuosius prižiūrinčiuosius asmenis išeiti atostogų, taip padedant moterims greitai grįžti į darbo rinką ir joje likti; palankiai vertina perėjimą prie bendruomeninių paslaugų vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT neįgaliųjų teisių konvencija, kartu pažymėdamas, kad, siekiant užtikrinti šių paslaugų kokybę, būtina jas stebėti; mano, kad aukštos kokybės priežiūrą lemia aukštos kokybės teikiamos paslaugos ir tai, kiek jos užtikrina paslaugų gavėjų orumą ir žmogaus teises ir kaip jos užtikrina jų įtraukimą į bendruomenę;

15.  primena, kad viešųjų priežiūros paslaugų stoka yra pagrindinis veiksnys, lemiantis per menką moterų dalyvavimą darbo rinkoje, nes joms sunkiau suderinti profesines pareigas ir pareigas šeimoje, todėl kai kurios apskritai palieka darbo rinką, mažiau valandų dirba mokamą darbą ir daugiau laiko skiria nemokamoms priežiūros pareigoms, o tai turi neigiamų padarinių jų socialinės apsaugos teisėms, visų pirma dėl pensijų, ir didina skurdo ir socialinės atskirties riziką, ypač vyresniame amžiuje;

Priežiūros rūšys

16.  atkreipia dėmesį į priežiūros paslaugų įvairovę, kaip antai ankstyvojo ugdymo ir švietimo, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir neįgaliųjų, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, turinčių ilgalaikių sveikatos ir priežiūros poreikių, priežiūros paslaugos, ir nurodo, kad dėl to buvo parengtos skirtingos politikos priemonės; mano, kad priežiūrą turėtų teikti formalieji ir neformalieji prižiūrintieji asmenys;

17.  mano, kad plėtojant priežiūros paslaugas reikėtų atsižvelgti į visas naudotojų kategorijas, įskaitant žmones iš nepalankios aplinkos, pvz., etninių mažumų, migrantų šeimas, atokiose ir kaimo vietovėse gyvenančius žmones, mažų pajamų šeimas, bei jų skirtumus ir į skirtingus jų pageidavimus dėl jiems reikalingų priežiūros paslaugų rūšies; primena, kad teisės aktuose ir politikoje vartojama šeimos sąvoka turėtų būti suvokiama plačiau;

18.  pripažįsta, kad žemas socialinis ir ekonominis statusas ir žemas išsilavinimo lygis daugumai žmonių yra kliūtis pasinaudoti priežiūros paslaugomis ir dar labiau apsunkina jų pastangas suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; mano, kad tam būtina aiški programa ir politika;

19.  pažymi, kad privatusis pelno siekiantis sektorius atlieka svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikės priežiūros paslaugas neįgaliems ir vyresnio amžiaus asmenims ir kad klausimai dėl tokių paslaugų prieinamumo ir kokybės keliami visoje ES; ragina Komisiją įvertinti padėtį priežiūros paslaugų rinkoje ir imtis būtinų reguliavimo iniciatyvų tokioje aplinkoje siūlomų paslaugų kokybei kontroliuoti ir stebėti;

Priežiūros kokybė, įperkamumas ir prieinamumas

20.  mano, kad priežiūros paslaugos turėtų būti organizuojamos taip, kad visi naudotojai, jų šeimos nariai ir juos prižiūrintys asmenys turėtų realias pasirinkimo galimybes, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba visą ar ne visą darbo dieną, yra savarankiškai dirbantys asmenys ar bedarbiai;

21.  mano, kad tie, kurie planuoja, programuoja ir teikia priežiūros paslaugas, privalo žinoti naudotojų poreikius ir kad vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūros paslaugos turi būti planuojamos ir plėtojamos aktyviai ir prasmingai dalyvaujant naudotojams ir turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos taikant teisėmis grindžiamą požiūrį; pažymi teigiamą patirtį, kai vystant infrastruktūrą ir paslaugas dalyvaują protinę ir intelekto negalią turintys žmonės, nes tai stiprina jų savarankiškumą ir gerina gyvenimo kokybę;

22.  pažymi, kad kokybiškos priežiūros sąlygos labai skiriasi įvairiose ES valstybėse narėse ir tarp jų: tarp privačių ir viešųjų įstaigų, miesto ir kaimo vietovių, taip pat tarp amžiaus grupių; atkreipia dėmesį, kad didelę dalį vaiko priežiūros ir ilgalaikės priežiūros pareigų prisiima šeimos, visų pirma seneliai vaiko priežiūros atveju, ir tai ypač pastebima pietinėse ir rytinėse Europos šalyse(20);

23.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą priežiūros paslaugų pasiūlą miesto ir kaimo vietovėse, kad būtų pagerintas priežiūros prieinamumas ir pasiūla žmonėms iš nepalankios aplinkos, įskaitant kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančius žmones;

24.  mano, kad prieinamumą užtikrina kainos ir lankstumo derinys ir kad dėl to turėtų būti teikiamos įvairios priežiūros paslaugos – tiek viešosios, tiek privačios, taip pat priežiūra namuose ir į namus panašioje aplinkoje; be to, mano, kad šeimos nariai turėtų turėti galimybę arba savanoriškai teikti priežiūros paslaugas, arba būti subsidijuojami priežiūros paslaugoms įsigyti;

25.  pabrėžia, kad kokybiškas priežiūros paslaugas reikėtų suvokti keliais aspektais, įskaitant infrastruktūros ir paslaugų kokybės, mokomųjų programų vaikams kokybės, prižiūrinčiųjų asmenų profesionalumo, patalpų ir aplinkos kokybės, prižiūrinčiųjų asmenų išsilavinimo ir jų darbo sąlygų;

26.  nurodo, kad priežiūros paslaugos turėtų būti plėtojamos taip, kad būtų didinamas priežiūros tęstinumas, prevencinė sveikatos ir socialinė priežiūra, reabilitacija ir savarankiškas gyvenimas; mano, kad reikia skatinti tiesioginę pagalbą namuose, kad priežiūros poreikių turintys asmenys galėtų naudotis kvalifikuotų priežiūros specialistų paslaugomis savo namuose ir, kai įmanoma, galėtų gyventi savarankiškai; laikosi nuomonės, kad priežiūros paslaugos, tais atvejais, kai tai aktualu, turėtų būti skirtos visapusiškai šeimos paramai, pvz., pagalbai dėl namų ūkio, mokymo, vaiko priežiūros;

27.  pabrėžia, kad tėvams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliems, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kuriems būtina ilgalaikė priežiūra, taip pat neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims, turi būti prieinama informacija apie galimas priežiūros paslaugas ir paslaugų teikėjus;

28.  pabrėžia, kad viešųjų paslaugų nebuvimas ir nepakeliamai didelės vaikų priežiūros išlaidos daro neigiamą poveikį mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, todėl jie nuo ankstyvo amžiaus atsiduria nepalankioje padėtyje; todėl pakartoja, kad valstybės turėtų skirti prioritetą kokybiškų viešosios priežiūros tinklų visiems vaikams kūrimui, be skirtumų, kurie atkartoja klasių hierarchijos stereotipus; akcentuoja, kad kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką priežiūrą ir ankstyvąjį ugdymą, įskaitant visus socialinius stimulus; pažymi, kad pernelyg didelės priežiūros paslaugų išlaidos taip pat daro poveikį ir sukelia sunkumų mažas pajamas gaunančių šeimų priklausomiems asmenims;

29.  mano, kad neinvestuojant į aukštos kokybės vaikų iki trejų metų priežiūrą, pailgės moterų karjeros spragos ir joms bus sunkiau grįžti į darbą;

30.  reiškia susirūpinimą tuo, kad per pastarąjį dešimtmetį vietų skaičius privačiuosiuose slaugos namuose visose valstybėse narėse padidėjo kur kas labiau, nei valstybiniuose slaugos namuose(21);

31.  mano, kad reikėtų stiprinti nacionalines programas, kad būtų pagerinta vyresnio amžiaus moterų, visų pirma sergančių ligomis, dėl kurių prarandama atmintis, ir jas prižiūrinčių asmenų, kurie dažnai taip pat yra vyresnio amžiaus moterys, gyvenimo kokybė; siūlo, kad nustatant ir įgyvendinant šias priemones būtų konsultuojamasi su Alzheimerio asociacijomis;

32.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į čia pateiktus pasiūlymus, parengti valstybėms narėms skirtas gaires, kaip plėtoti visapusiškas užimtumui palankias, į asmenį orientuotas, bendruomenines ir prieinamas priežiūros paslaugas, kurios apimtų vaikų priežiūrą, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugas ir neįgaliųjų ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros paslaugas ir kurios būtų grindžiamos numatomų paslaugų naudotojų dalyvavimu ir konsultacijomis su jais, siekiant užtikrinti, kad jos būtų prieinamos ir tenkintų numatytųjų naudotojų poreikius;

33.  pažymi įvairią valstybių narių praktiką ir pabrėžia, kad bendradarbiaujant Europos lygmeniu ir dalijantis geriausia patirtimi galima paskatinti valstybių narių abipusį mokymąsi ir konsultacijas, paskatinti kokybiškų priežiūros paslaugų kūrimą, remiant ir papildant regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu vykdomas priemones, taip pat padedant valstybėms narėms spręsti bendras problemas; ragina Komisiją tapti platforma ir dalytis patirtimi ir geriausia praktika, susijusias su priežiūros paslaugų kokybe, prieinamumu ir įperkamumu, ir su įvairiais priežiūros paslaugų teikimo modeliais, pritaikytais prie individualių atvejų ir finansinių galimybių, su priežiūra susijusioms problemoms spręsti;

34.  yra susirūpinęs dėl daugumos priežiūros paslaugas teikiančių žmonių darbo sąlygų, pvz., ilgų darbo valandų, netinkamo darbo užmokesčio, mokymų stokos ir silpnos profesinės sveikatos ir saugos politikos; yra susirūpinęs, kad priežiūros sektorius vertinamas kaip nepatrauklus, pritraukiantis daugiausia moteris ir migruojančius darbuotojus; pažymi, kad tokios sąlygos turi įtakos ir teikiamos priežiūros kokybei; todėl ragina valstybes nares iš naujo įvertinti priežiūrą kaip prižiūrinčiojo asmens pasirinkimą, o Komisiją – bendradarbiaujant su socialiniais partneriais nustatyti teisinį pagrindą minimaliems šio sektoriaus darbuotojų standartams ir paskelbti iniciatyvą dėl kokybiškos ilgalaikės priežiūros, semiantis įkvėpimo iš esamų pilietinės visuomenės savarankiškų priemonių ir iniciatyvų, pvz., Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės sistemos ir naujausio Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų;

35.  ragina valstybes nares stebėti ir užtikrinti, kad institucijos ir kitos vietos, kuriose teikiama priežiūra, būtų saugios ir jose būtų motyvuojanti dirbti aplinka, ir kad būtų pakankamai investuojama į priežiūros paslaugų teikėjų gerovę ir profesinę sveikatą; mano, kad būtina užtikrinti prižiūrinčiųjų asmenų gerovę, kad jie neskriaustų savo prižiūrimų asmenų; šiuo atžvilgiu remia teisėkūros iniciatyvas dėl profesionalių prižiūrinčiųjų asmenų sertifikavimo ir pripažinimo ir ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų pagerintos prižiūrinčiųjų asmenų darbo sąlygos, pvz., užtikrinant jų teisę į oficialią darbo sutartį ir mokamas atostogas, ir kad priežiūros sektoriuje būtų gerokai padidintas darbo užmokestis taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie priežiūros paslaugų vertę, siekiant pagerinti priežiūros profesijos statusą, ir skatinti vyrų dalyvavimą priežiūros veikloje;

36.  primygtinai ragina Komisiją pateikti Tarybai tvirtinti Europos prižiūrinčiųjų asmenų programą, siekiant nustatyti ir pripažinti Europoje teikiamą įvairių rūšių neformaliąją priežiūrą, taip pat garantuoti finansinę paramą prižiūrintiesiems asmenims ir palaipsniui plėtoti jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

37.  primena, kad savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(22) konkrečiai reikalavo priimti direktyvą dėl prižiūrinčiųjų asmenų atostogų; pažymi, kad neformalieji prižiūrintieji asmenys, pasirinkę neformaliai prižiūrėti savo giminaičius, turėtų gauti atitinkamą kompensaciją ir galimybę naudotis panašiomis į kitų priežiūros paslaugų teikėjų socialinėmis teisėmis; todėl taip pat ragina laikytis visapusiško požiūrio siekiant spręsti neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų problemas, kurios nereglamentuojamos darbo teisės aktais, pavyzdžiui, dėl tolesnės paramos pajamoms, sveikatos priežiūros prieinamumo, kasmetinių atostogų galimybės ir pensijos kaupią, kad ji būtų pakankama net ir tuomet, kai dėl neformaliosios priežiūros laikinai sumažėja prižiūrinčiojo asmens pajamos – tai labiausiai taikytina moterims; mano, kad priežiūros paslaugų teikimas neturėtų neigiamai paveikti neformaliojo prižiūrinčiojo asmens sveikatos ir gerovės; todėl ragina valstybes nares neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims teikti atitinkamas poilsio, konsultacijų, savitarpio konsultacijų, psichologinės pagalbos, dienos stacionaro ir slaugytojų poilsio paslaugas, kurios padidintų jų dalyvavimą darbo rinkoje;

38.  ragina valstybes nares darbo ir socialinio draudimo teisės aktais nustatyti vadinamuosius priežiūros kreditus tiek moterims, tiek vyrams, kad būtų įskaitomi lygiaverčiai pensijos kaupimo laikotarpiai, siekiant apsaugoti tuos, kurie padaro karjeros pertrauką, kad galėtų neformaliai nemokamai prižiūrėti priklausomą asmenį ar šeimos narį, ir pripažinti šių prižiūrinčiųjų asmenų atliekamo darbo vertę visai visuomenei;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad neformalieji prižiūrintieji asmenys priežiūros paslaugų srityje būtų pripažinti kaip lygiaverčiai subjektai, ir į mokymosi visą gyvenimą programas įtraukti neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų mokymus ir jų įgytų įgūdžių pripažinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su NVO ir švietimo įstaigomis, teikti paramą jauniems prižiūrintiesiems asmenims; prašo Komisiją pasiūlyti veiksmų planą, kuriame būtų numatytos šios ir kitos priemonės kokybiškai priežiūrai ir kokybiškam prižiūrinčiųjų asmenų gyvenimui užtikrinti;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti mokslinius tyrimus, kad būtų išsiaiškinta, kiek yra jaunų prižiūrinčiųjų asmenų, ir jų priežiūros pareigų įtaką jų gerovei ir pragyvenimui, ir, remiantis šiais tyrimais, teikti paramą ir atsižvelgti į konkrečius jaunų slaugytojų poreikius bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir švietimo įstaigomis;

41.  ragina Komisiją rengiant mokslinius tyrimus ir politiką labiau atsižvelgti į priežiūros paslaugas ir prižiūrinčiuosius asmenis, visų pirma Europos socialinio fondo, negalios strategijos ir sveikatos programos atžvilgiu;

Su priežiūra susiję tikslai

42.  pabrėžia, kad įgyvendinant Barselonos tikslus šiuo metu siekiama padidinti vaikų priežiūros paslaugų teikimą vaikams nuo 3 iki 4 metų amžiaus; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją išplėsti strategijos „Švietimas ir mokymas 2020“ tikslus, kad vaikų priežiūros vietos būtų pasiūlytos bent 95 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus; ragina Komisiją, konsultuojantis su atitinkamais subjektais, įskaitant valstybes nares, peržiūrėti ir padidinti Barselonos tikslus ir ankstyvojo ugdymo srities tikslus; ragina valstybes nares sustiprinti savo pastangas siekiant tikslų ir įtraukti priežiūros teikimą į savo politinių darbotvarkių pagrindinius klausimus; ragina valstybes nares tobulinti nacionalines ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybės sistemas, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, ir ragina valstybes nares peržiūrėti penkias svarbiausias ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų sritis, kurios yra nurodytos pasiūlyme: prieinamumas, darbo jėga, ugdymo programos, stebėsena ir vertinimas bei valdymas ir finansavimas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teikiant ikimokyklinės vaikų priežiūros paslaugas dėmesys būtų skiriamas ne tik galimybėms gauti šią priežiūrą, bet ir jos kokybei, visų pirma socialiai remtinų vaikų ir neįgalių vaikų atveju;

43.  ragina Komisiją nustatyti į Barselonos tikslus panašius rodiklius ir atitinkamus kokybinius tikslus, susijusius su vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros paslaugomis, ir stebėjimo priemones, kuriomis būtų vertinama šių paslaugų kokybė, prieinamumas ir įperkamumas;

44.  ragina Komisiją įtraukti vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūrą į Europos Semestro metu vykdomą duomenų stebėseną bei peržiūrą ir metinę lyčių lygybės ataskaitą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įtraukti vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros paslaugų vertinimus į savo šalies ataskaitą, atsižvelgiant į prižiūrinčiųjų ir prižiūrimųjų asmenų atsiliepimus; ragina Komisiją įtraukti duomenis apie šią priežiūrą į socialinės pažangos rodiklių, kurie turi būti stebimi Europos semestro kontekste, rinkinį; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti šiuos socialinius rodiklius prie Semestro taisyklių; skatina valstybes nares patvirtinti ir taikyti taisomąsias priemones, jeigu paaiškėtų, kad pažanga daroma lėtai;

45.  be to, ragina Komisiją geriau rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis ir parengti pagal sektorius suskirstytus statistinius duomenis, palyginamas apibrėžtis ir rodiklius, kad būtų galima ES lygmeniu įvertinti prieinamumo lyčių aspektą, vaikų, neįgaliųjų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, pasiūlą ir veiksmingumą, tuo pačiu randant būdų nepadidinti stebėjimo naštos priežiūros specialistams; ragina Komisiją stebėti priežiūros paslaugų raidą ir prireikus parengti rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų;

46.  ragina valstybes nares rinkti kokybiškus duomenis apie priežiūros paslaugų vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliems asmenims teikimą per viešąjį ir privatųjį finansavimą, siekiant stebėti bendrą padėtį ir gerinti priežiūros paslaugas, atsižvelgiant ne tik į naudotojų poreikius, bet ir į daugybės prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir darbo sąlygas; ragina valstybes nares taikyti veiksmingas politikos priemones ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų;

Priežiūros finansavimas

47.  ragina valstybes nares, be kita ko, siekiant panaikinti dabartinį investicijų trūkumą, didinti viešąsias investicijas į priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą vaikams, visų pirma ikimokyklinio amžiaus, ir į priežiūros paslaugas kitiems priklausomiems asmenims, kad būtų užtikrinta visapusiška tokių paslaugų prieiga, gerinti priežiūros kokybę, taip pat didinti investicijas į specialias priemones, kurios leidžia prižiūrintiesiems asmenims tęsti aktyvų profesinį gyvenimą;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamos investicijos į valstybines priežiūros struktūras ir paslaugas turi neproporcingą poveikį vienišiems tėvams, kurių didžioji dalis yra moterys, ir skurstančioms bei socialinės atskirties riziką patiriančioms šeimoms;

49.  pažymi, kad lyčių aspekto integravimas yra svarbus visais įvairių politinių priemonių įgyvendinimo etapais ir ypač programavimo etape; ragina valstybes nares užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų visiškai integruotas nacionaliniuose reformų planuose su ne tik su Europos socialinio fondo parama, bet ir su kitų ES fondų, iš kurių finansuojama bendra socialinė infrastruktūra, parama, kuria valstybės narės turėtų pasinaudoti kurdamos priežiūros paslaugas;

50.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant Europos semestrą būtų padedama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kad valstybės narės turėtų faktines galimybes finansuoti ir išlaikyti savo priežiūros paslaugų finansavimą;

51.  pritaria tam, kad būtų įtrauktos Komisijos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl priemonių, skirtų investicijoms į vaiko priežiūros paslaugas, ir fiskalinių atgrasymų, kad antrasis šeimoje uždirbantis asmuo – dažniausiai moterys – dirbtų daugiau arba pernelyg daug, ir dėl kitų priemonių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui panaikinti;

52.  ragina Komisiją didinti visų rūšių priežiūros paslaugų finansavimą, visų pirma, prireikus, atsižvelgiant į perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninės priežiūros paslaugų, pasitelkiant Europos socialinį fondą + ir kitas finansines priemones, skirtas socialinei infrastruktūrai finansuoti; taip pat ragina Komisiją stiprinti Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), siekiant remti vaikų priežiūros paslaugų teikimą kaimo vietovėse, ir toliau naudoti Europos strateginių investicijų fondo lėšas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros projektams finansuoti; be to, ragina Komisiją griežtai stebėti, kaip socialinės priežiūros paslaugų ir ilgalaikės priežiūros srityje leidžiamos ES fondų lėšos, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, ir užtikrinti, kad investicijos atitiktų įsipareigojimus žmogaus teisių srityje pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir Pagrindinių teisių chartiją;

53.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę padaryti taip, kad socialinio draudimo įmokas būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, kad valstybė, kurios pilietis yra asmuo, finansiškai prisidėtų prie piliečio integracijos į socialinių paslaugų infrastruktūrą kitoje valstybėje narėje (jei piliečio kilmės šalyje ši infrastruktūra nėra prieinama);

54.  pažymi, kad reikia geriau ištirti viešojo ir privačiojo investavimo galimybes teikiant priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į esamas įmonių iniciatyvas darbuotojams, kurie turi neįgalių ir suaugusių asmenų priežiūros įsipareigojimų;

55.  ragina valstybes nares taikyti visapusišką požiūrį į visų rūšių priežiūros paslaugas ir stiprinti finansavimą, kad būtų efektyviai ir sąveikiai panaudojamos atitinkamos ES finansinės priemonės mokymosi visą gyvenimą, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros plėtros srityse; ragina valstybes nares pirmenybę skirti vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui, naudojant esamas finansines priemones, numatytas kitoje daugiametė finansinė programoje (DFP), visų pirma, ESIF, ESI fondų priemones, pvz., Europos socialiniu fondu (ESF), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir EŽŪFKP; ragina valstybes nares efektyviau paskirstyti savo išteklius, kad būtų pagerintas priežiūros paslaugų prieinamumas ir įperkamumas palankių sąlygų neturinčioms ir pažeidžiamoms grupėms, taip pat nares sukurti veiksmingus finansavimo modelius, įskaitant tikslinio finansavimo, kuriuose, atsižvelgiant į nacionalines ir vietos aplinkybes, būtų pasiekta derama viešųjų ir privačiųjų investicijų pusiausvyra;

56.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) turėtų pakankamai išteklių stebėti, kaip plėtojama priežiūros infrastruktūra ir įgyvendinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika, ir analizuoti, ar ir kaip politikos priemonės padeda pasiekti norimų patobulinimų lyčių lygybės srityje;

57.  palankiai vertina kelių valstybių narių sprendimą įvesti fiskalines paskatos įmonėms, kurios teikia savo darbuotojams vaikų priežiūros paslaugas, kad pagerintų jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

°

°  °

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(2)

OL C 175, 2011 6 15, p. 8.

(3)

OL L 59, 2013 3 2, p. 59.

(4)

OL C 346, 2018 9 27, p. 6.

(5)

OL C 331, 2018 9 18, p. 60.

(6)

OL C 204, 2018 6 13, p. 76.

(7)

OL C 76, 2018 2 28, p. 93.

(8)

OL C 66, 2018 2 21, p. 30.

(9)

OL C 50, 2018 2 9, p. 15.

(10)

OL C 308 E, 2011 10 20, p. 49.

(11)

OL C 351 E, 2011 12 2, p. 39.

(12)

OL C 487, 2016 12 28, p. 7.

(13)

OL C 12, 2015 1 15, p. 16.

(14)

OL C 21, 2011 1 21, p. 39.

(15)

Europos Komisija, „2018 m. lyčių lygybės ataskaita“.

(16)

2018 m. EK veiksmų planas, Europos politinės strategijos centras (2017), „10 mums pažįstamo ugdymo pertvarkymo tendencijų (angl. 10 Trends Transforming the Education as We Know It)“.

(17)

Eurofound (2013 m.). „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“.

(18)

2010 m. Eurostato duomenys, 2015 m. Komisijos ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2016 m.).

(19)

Kaip buvo raginta 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL C 70E, 2012 3 8, 162 p.).

(20)

Eurofound 2016 m. gyvenimo kokybės Europoje tyrimas. apžvalgos ataskaita.

(21)

Eurofound, „Vyresnio amžiaus europiečių globos namai: viešieji, pelno siekiantys ir pelno nesiekiantys paslaugų teikėjai“.

(22)

OL C 75, 2016 2 26, p. 130.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjungoje stebimas nevienodas vyrų ir moterų dalyvavimas atliekant priežiūros ir namų ruošos darbus toliau išlieka nuolatiniu iššūkiu. Europos lyčių lygybės instituto 2017 m. lyčių lygybės indekse nurodoma, kad bendra tendencija Europoje per pastaruosius dešimt metų buvo neigiama: moterims tenkanti priežiūrai, namų ruošos darbams ir socialinei veiklai skiriamo laiko santykinė dalis padidėjo, palyginti su vyrams tenkančia dalimi.

Tai, kad moterys, palyginti su vyrais, praleidžia neproporcingai daug laiko atlikdamos nemokamą darbą, turi rimtų ekonominių ir socialinių padarinių. Tai trukdo pasiekti ES lyčių lygybės tikslus. Galiausiai tai lemia lyčių skirtumus skurdo atžvilgiu, kurie yra didžiausi vyresnio amžiaus žmonių atveju. 2014 m. Europos Sąjungoje vidutinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas, kuris kyla dėl įmokų skirtumų, susikaupusių per visą moterų gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje, siekė net 40 proc. 75 metų amžiaus ir vyresnių žmonių grupėje 22 proc. moterų, palyginti su 15 proc. vyrų, gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tai taip pat daro tiesioginį neigiamą poveikį vaikams ir šeimoms. Dėl vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumo per metus patiriama 370 mlrd. EUR bendro ekonominio nuostolio(1).

Tinkamų atostogų, skirtų kitiems priklausomiems giminaičiams prižiūrėti, nebuvimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nelygiai dalijamasi priežiūros pareigomis(2). 80 proc. visos ES teikiamos priežiūros (nemokamai) teikia neformalieji prižiūrintieji asmenys, o 75 proc. jų yra moterys. Nerimą kelia tai, kad tai apima ir jaunus prižiūrinčiuosius asmenis iki 17 metų amžiaus, kurių papildomos pareigos daro neigiamą poveikį jų švietimui, sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams.

Ribotos galimybės ekonomiškai efektyviai, veiksmingai ir lanksčiai derinti mokamą darbą su šeiminėmis pareigomis yra viena pagrindinių moterų neaktyvumo darbo rinkoje priežasčių. Moterų užimtumo lygis ES vidutiniškai siekia 64 proc. (palyginti su 76 proc. vyrų atveju). Be to, neproporcingai daug moterų dirba ne visą darbo dieną. Iš Eurostato duomenų matyti, kad Europos Sąjungoje ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. dirbančių moterų ir tik 8,2 proc. dirbančių vyrų. Priežiūros pareigos yra beveik 20 proc. ekonomiškai neaktyvių moterų neaktyvumo priežastis, o ekonomiškai neaktyvių vyrų atveju šis rodiklis yra mažesnis negu 2 proc. Tai prieštarauja ES strategijai „Europa 2020“ ir tikslui iki 2020 m. pasiekti 75 proc. vyrų ir moterų užimtumo lygį. Tai taip pat nesuderinama su Europos socialinių teisių ramsčio principais, įskaitant lygias vyrų ir moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir teisę į kokybiškas priežiūros paslaugas už prieinamą kainą.

Tikėtina, kad dėl senstančios Europos visuomenės padėtis gali pablogėti. Didėjanti priežiūros paklausa, neformaliosios priežiūros paplitimas Europoje ir spaudimas viešosioms išlaidoms kai kuriose šalyse dar labiau padidins neformaliosios priežiūros svarbą ateityje. Todėl akivaizdu, kad būtina remti neformaliąją priežiūrą, ir šiuo požiūriu būtinos priemonės, suteikiančios galimybę prižiūrintiesiems asmenims derinti priežiūrą su darbu;

Priežiūros paslaugas reikėtų apibrėžti kaip apimančias vaikų priežiūrą ir ankstyvąjį ugdymą, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūrą. Šias priežiūros paslaugas būtina skubiai plėtoti, kad jos būtų prieinamos bei lanksčios ir atitiktų skirtingų šeimų poreikius ir įvairias priežiūros reikmes. Be kita ko, reikia atsižvelgti į specialias vienišų motinų ir vienišų tėvų, ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, savarankiškai dirbančių asmenų ir pamaininį darbą dirbančių asmenų aplinkybes. Kaip organizuoti priežiūros pareigas šeimoje, ar naudotis paslaugomis ne namuose ir ar pirkti paslaugas, teikiamas namuose – visa tai turėtų būti individualus pasirinkimas. Visos alternatyvos turėtų būti vienodai subsidijuojamos ir remiamos. Turėtų būti galima realiai pasirinkti įvairias galimybes, kaip suderinti reikalingo lygio ir apimties paslaugas su darbu. Galimybės derinti darbą su priežiūros pareigomis neturėtų daryti neigiamo poveikio socialinei ir ekonominei naudai, įskaitant darbo užmokestį ir pensiją.

Ateityje pasiektu lygiu turėtų būti siekiama užtikrinti bent 20 savaičių motinystės atostogas, kurias būtų galima dalytis kartu su tėvu ir kurios būtų skiriamos prieš gimdymą ir (arba) po jo. Be to, turėtų būti suteikiamos garantijos, susijusios su atleidimu iš darbo, grįžimu į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ir diskriminacija, siekiant apsaugoti tuos asmenis, kurie nusprendžia išeiti tėvystės atostogų (pagal Europos Parlamento poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą, dėl geresnės nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo ***I). Tos pačios teisės turėtų būti laipsniškai suteiktos visiems, kuriems reikia išeiti atostogų, kad galėtų prižiūrėti kitus priklausomus asmenis, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Be to, rengiant pensijų planus reikėtų atsižvelgti į dėl to atsiradusius užimtumo skirtumus.

Siekiant tai užtikrinti, priežiūros paslaugos turi būti plėtojamos konsultuojantis su numatomais naudotojais ir klientais. Reikia visapusiškai suprasti su prieinamumu susijusius poreikius ir koncepcijas.

Instituciniu lygmeniu reikėtų stebėti, ar paslaugos yra prieinamos, be kita ko, asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis. Tai itin svarbu atsižvelgiant į kintantį darbo pobūdį. Reikia apsvarstyti skaitmeninimo poveikį, padidėjusį našumą ir perėjimą prie žiedinės, paslaugomis grindžiamos ekonomikos. Organizuojant priežiūros paslaugas reikia remti naujus darbo modelius ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas.

Kartu svarbu užtikrinti, kad tos institucijos ir vietos, kuriose teikiamos priežiūros paslaugos, būtų saugios ir motyvuojančios vietos dirbti. Jei nebus investuojama į tuos, kurie pasirenka teikti priežiūros paslaugas kaip savo profesiją, vaikams, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms teikiamų paslaugų kokybė niekada nebus tokia aukšta, kokia galėtų būti.

Europos lygmeniu reikėtų parengti ir stebėti priežiūros kokybės rodiklius. Tada būtų galima investuoti iš Europos struktūrinių fondų, siekiant užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų galima pasiekti tikslinį paslaugų lygį ir kokybę. Valstybės narės turi būti raginamos teikti ataskaitas apie šių lėšų panaudojimą, pateikiant pakankamai išskaidytus duomenis, kad informaciją būtų galima analizuoti Europos lygmeniu.

(1)

Eurofound ataskaita (2016 m.) „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumai. Problemos ir sprendimai“.

(2)

Darbingo amžiaus prižiūrintiesiems asmenims sunku derinti mokamą darbą ir priežiūros pareigas, todėl jie gali rinktis trumpinti darbo laiką arba nebedirbti mokamo darbo. Be to, priežiūros veikla gali sukelti išsekimą ir stresą. EBPO (2011 m.) Help Wanted? Providing and Paying for Long-Term Care („Reikia pagalbos? Ilgalaikės priežiūros užtikrinimas ir apmokėjimas“). EBPO sveikatos politikos tyrimai.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

10.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

1

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Arne Gericke, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Ernest Urtasun, Anna Záborská, Maria Gabriela Zoană

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Rosa Estaràs Ferragut, Lívia Járóka, Kostadinka Kuneva, Mylène Troszczynski


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

17

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Kostadinka Kuneva

PPE

Rosa Estaràs Ferragut, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz

S&D

Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Maria Noichl, Maria Gabriela Zoană

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Ernest Urtasun

1

-

PPE

Angelika Niebler

8

0

ECR

Arne Gericke

ENF

Mylène Troszczynski

GUE/NGL

Malin Björk, João Pimenta Lopes

PPE

Heinz K. Becker, Anna Maria Corazza Bildt, Marijana Petir, Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 7 d.Teisinis pranešimas