Procedūra : 2018/0091(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0366/2018

Pateikti tekstai :

A8-0366/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 14
CRE 11/12/2018 - 14

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.6
CRE 12/12/2018 - 12.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0504

REKOMENDACIJA     ***
PDF 652kWORD 69k
9.11.2018
PE 627.597v02-00 A8-0366/2018

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto

(07964/2018 – C8-0382/2018 – 2018/0091(NLE))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Pedro Silva Pereira

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ, PATEIKTA LAIŠKO FORMA
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto

(07964/2018 – C8-0382/2018 – 2018/0091(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07964/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (07965/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0382/2018),

–  atsižvelgdamas į ... m. ... ... d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0366/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Japonijos parlamentams ir vyriausybėms.

(1)

Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(0000)0000.


AIŠKINAMOJI DALIS

Derybos dėl Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo pradėtos 2013 m. kovo 25 d. ir baigtos 2017 m. gruodžio 8 d. 2018 m. liepos 17 d. ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Japonija pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą ir strateginės partnerystės susitarimą.

Europos Parlamentas išdėstė savo derybų prioritetus 2012 m. spalio mėn. rezoliucijoje. Šie prioritetai atsispindi derybų rezultatuose. Vykstant procesui Europos Parlamentas apie tai buvo nuolat informuojamas ir Tarptautinės prekybos komitetas atidžiai stebėjo derybas nuo jų pasirengimo iki galutinio susitarimo pasirašymo. Gavusi Europos Parlamento prašymus, Taryba savo derybų įgaliojimus viešai paskelbė 2017 m. rugsėjo mėn.

Vis dar vyksta derybos dėl atskiro susitarimo su Japonija dėl investicijų apsaugos. Europos Parlamentas šias derybas toliau atidžiai seks ir jau aiškiai nurodė, kad senas privatus investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas yra nepriimtinas.

ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas yra strategiškai svarbus. Tai svarbiausias ES iki šiol sudarytas dvišalis prekybos susitarimas, apimantis beveik trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), beveik 40 proc. pasaulio prekybos ir daugiau kaip 600 mln. žmonių.

Pasaulio prekybos tvarkai patiriant neramumus, šis susitarimas – tai paramos taisyklėmis grindžiamai, laisvai ir sąžiningai prekybai ženklas, jis kartu padeda propaguoti Sąjungos vertybes ir aukštus standartus.

ES ir Japonija vadovaujasi tokiomis pat pagrindinėmis vertybėmis, kaip antai pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir teisinė valstybė, ir tvirtai įsipareigojo siekti darnaus vystymosi, daugiašališkumo ir taisyklėmis pagrįstos PPO sistemos.

Japonija yra trečia pagal dydį pasaulyje vartotojų rinka, bet tik šeštoji Sąjungos eksporto rinka. Šiuo susitarimu bus sustiprinti dabartiniai dvišaliai prekybos ir politiniai santykiai.

2016 m. prekybos ir poveikio darniam vystymuisi vertinime nustatyta, kad susitarimas, siekiant tikslo užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, turėtų teigiamą poveikį ES ir Japonijos BVP, pajamoms, prekybai ir užimtumui.

Vis dėlto tikroji tarptautinio susitarimo nauda priklauso nuo to, ar visos jo šalys tinkamai ir visiškai įgyvendina savo nuostatas. Todėl labai svarbu stebėti sutartų įsipareigojimų įgyvendinimą.

Prekyba prekėmis: ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu jam įsigaliojus bus panaikinti tarifai daugiau nei 90 proc. ES eksporto į Japoniją. Kai susitarimas bus visiškai įgyvendintas, Japonija panaikins muitus 97 proc. iš ES importuojamų prekių, o likusios tarifų eilutės bus iš dalies liberalizuojamos taikant tarifines kvotas arba mažinant tarifus. Lengvųjų automobilių atveju ES per septynerių metų laikotarpį panaikins automobilių 10 proc. tarifus, o traktoriams ir autobusams ES muitai bus panaikinti po 12 metų. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, susitarimas ES eksportuotojams padės sutaupyti apie 1 mlrd. EUR muitų per metus.

Netarifinės priemonės: ES ir Japonijos derybose buvo nagrinėjama daug netarifinių priemonių, kurios kelia didelį susirūpinimą ES bendrovėms, visų pirma automobilių sektoriuje, taip pat dėl maisto priedų, maisto produktų ženklinimo, kosmetikos, medicinos prietaisų ir tekstilės gaminių ženklinimo. Japonija sutiko savo automobilių standartus dar labiau suderinti su tarptautiniais standartais (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklės – JT EEK taisyklės), kuriuos naudoja ES automobilių gamintojai. Į susitarimą 10 metų laikotarpiui įtraukta apsaugos sąlyga, pagal kurią ES galės vėl taikyti muitų tarifus, jeigu Japonija nustos taikyti JT EEK taisykles arba vėl pradės taikyti pašalintas netarifinio reguliavimo priemones.

Žemės ūkis ir geografinės nuorodos: labiausiai tarifai mažinami ES žemės ūkio sektoriuje, o susitarimas apsaugo jautriausius produktus. Vynas, spiritiniai gėrimai ir kiti alkoholiniai gėrimai nuo pirmos dienos į apyvartą pateks be muito. Bus panaikinti dideli muitai kietajam sūriui, o šviežiam sūriui bus nustatyta muitais neapmokestinama tarifinė kvota. Jautienos tarifai bus palaipsniui mažinami (nuo 38,5 proc. iki 9 proc. per 15 metų). ES galės be muito įvežti perdirbtą kiaulieną ir vykdyti beveik neapmuitinamą šviežios kiaulienos prekybą. Po pereinamojo laikotarpio bus panaikinti muitai perdirbtiems žemės ūkio produktams, pvz., makaronų gaminiams, šokoladui ir sausainiams. Be to, ekonominės partnerystės susitarime numatyta 205 Europos geografinių nuorodų, kurios ypač svarbios mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), apsauga.

Viešieji pirkimai: Japonija sutiko įsipareigoti dėl 48 pagrindinių miestų (atstovaujančių maždaug 15 proc. Japonijos gyventojų) ir daugelio nepriklausomų vietos administracinių įstaigų (universitetų, ligoninių ir valstybinių energetikos įmonių) viešųjų pirkimų. Japonija taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per vienus metus nuo susitarimo įsigaliojimo pašalinti vadinamąją „veiklos saugos sąlygą“, kuri kol kas neleidžia ES geležinkelių tiekėjams patekti į Japonijos rinką. Susitarimas grindžiamas keliašaliu viešųjų pirkimų susitarimu ir padidina viešųjų pirkimų konkursų skaidrumą.

Prekyba paslaugomis: nors susitarime numatytas neigiamu sąrašu grindžiamas principas, jame užtikrinama valstybių narių valdžios institucijų teisė nustatyti, teikti ir reguliuoti viešąsias paslaugas vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu. Pagal ekonominės partnerystės susitarimą vyriausybėms neužkertamas kelias bet kokias privatizuotas paslaugas vėl grąžinti į viešąjį sektorių. Susitarime taip pat išsaugoma suvereni teisė reguliuoti finansų ir bankų sektorius dėl prudencinių ir priežiūros sumetimų. Liberalizavimas taikomas tokioms sritims, kaip e. prekyba, tarptautinis jūrų transportas, pašto paslaugos ir telekomunikacijos, tačiau į jį neįtraukiamos garso ir vaizdo paslaugos. Be to, ekonominės partnerystės susitarime nustatytas laikinas tarpvalstybinis specialistų judėjimas (vadinamasis 4-asis būdas), kai abi šalys įsipareigoja vykdyti įmonių darbuotojų vidinius perkėlimus 40-yje sektorių, o laisvųjų profesijų darbuotojų perkėlimus – 20-yje sektorių.

MVĮ: tai pirmas kartas, kai į ES prekybos susitarimą įtraukiamas specialus MVĮ skirtas skyrius. Šiame skyriuje numatyta viešai prieinama interneto svetainė ir MVĮ kontaktiniai centrai, kurie teiks mažosioms įmonėms svarbią informaciją, kad jos galėtų patekti į viena kitos rinkas. 78 proc. ES bendrovių, eksportuojančių į Japoniją, yra MVĮ.

Darnus vystymasis: ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarime dar kartą patvirtinamas abiejų šalių įsipareigojimas siekti įvairių daugiašalių susitarimų dėl darbo ir aplinkos, taip pat įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Abi šalys taip pat įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl kovos su klimato kaita ir kitus daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, įskaitant susitarimus išsaugoti ir tvariai valdyti gamtos išteklius (žuvininkystės, biologinės įvairovės ir miškininkystės). Susitarime ypač numatomas sustiprintas bendradarbiavimas kovojant su neteisėtu miškų kirtimu ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Nors Japonija, deja, nėra ratifikavusi dviejų pagrindinių TDO konvencijų, susitarime numatytas įsipareigojimas siekti, kad būtų ratifikuotos visos pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos. Šiame skyriuje taip pat pripažįstama teisė reguliuoti ir įtraukiama konkreti nuostata dėl peržiūros, kuria būtų galima ir turėtų būti naudojamasi siekiant sustiprinti darbo ir aplinkos apsaugos nuostatų vykdymą ir veiksmingumą.

Duomenų srautai: ekonominės partnerystės susitarime nėra bendrų nuostatų dėl duomenų srautų, tačiau nustatyta vadinamoji rendez-vous sąlyga, pagal kurią šalys per trejus metus nuo susitarimo įsigaliojimo įvertins tarpvalstybinio duomenų perdavimo klausimą.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje: bendradarbiavimo reglamentavimo srityje skyrius yra savanoriškas ir jame paisoma kiekvienos šalių vyriausybės teisės reguliuoti savo apsaugos lygį siekiant viešosios politikos tikslų. Susitarime taip pat numatyta įsteigti finansų reguliavimo forumą, kuris sustiprintų ES ir Japonijos bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti stabilumą ir pagerinti pasaulinę finansų sistemą. Bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyriuje taip pat aiškiai nurodyta, kad turi būti visapusiškai laikomasi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų principų, įskaitant atsargumo principą.

Įgyvendinimas ir pilietinė visuomenė: susitarime numatomas bendras dialogas su pilietinės visuomenės ir sektorių komitetais, pavyzdžiui, Bendradarbiavimo reguliavimo klausimais komitetu, kuriame taip pat gali dalyvauti pilietinė visuomenė. Kaip ir sudarant visus naujausius ES prekybos susitarimus, pagal ekonominės partnerystės susitarimą bus sukurta vidaus patarėjų grupė, kuri užtikrins pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant ir stebint darnaus vystymosi skyrių.

Išvada

ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas yra strategiškai labai svarbus. Šis susitarimas – tai darnus ir visapusiškas rezultatas, teikiantis didelės ekonominės naudos ES, jos piliečiams ir įmonėms. Susitarime numatytos naujos rinkos galimybės, visų pirma sektoriams (pvz., žemės ūkio), kurie paprastai nėra pagrindiniai prekybos susitarimų teikiamos naudos gavėjai. Šiame ekonominės partnerystės susitarime yra daug naujovių, pavyzdžiui, įsipareigojimas laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir specialūs skyriai dėl įmonių valdymo ir MVĮ. Be to, susitarime visiškai paisoma teisės reglamentuoti ir apsaugomos viešosios paslaugos. Šiuo susitarimu galima prisidėti prie tvaraus augimo ir deramo darbo vietų kūrimo, skatinant Sąjungos vertybes ir palaikant aukštus standartus tokiose srityse kaip maisto sauga, aplinkos apsauga ir darbo teisės.

Todėl pranešėjas rekomenduoja šiam susitarimui pritarti.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (17.10.2018)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto

(07964/2018 - C8-0382/2018 – 2018/0091(NLE))

Nuomonės referentė: Adina-Ioana Vălean

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo

Nuorodos

07964/2018 – C8-0382/2018 – COM(2018)01922018/0091(NLE)

Atsakingas komitetas

 

INTA

 

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

10.9.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Adina-Ioana Vălean

17.10.2018

Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)

Joëlle Mélin

Svarstymas komitete

29.8.2018

 

 

 

Priėmimo data

10.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

11

10

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, György Hölvényi, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Joëlle Mélin, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, Julia Reid, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cristian-Silviu Buşoi, Jørn Dohrmann, Eleonora Evi, Christophe Hansen, Norbert Lins, Tilly Metz, Younous Omarjee, Gabriele Preuß, Bart Staes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Linnéa Engström, Kati Piri

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ALDE

Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries, Nils Torvalds

ECR

Jørn Dohrmann, Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha

EFDD

Eleonora Evi

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Christophe Hansen, György Hölvényi, Peter Liese, Norbert Lins, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Adina-Ioana Vălean

11

-

EFDD

Julia Reid

ENF

Sylvie Goddyn, Joëlle Mélin

GUE/NGL

Lynn Boylan, Kateřina Konečná, Younous Omarjee

VERTS/ALE

Marco Affronte, Linnéa Engström, Tilly Metz, Michèle Rivasi, Bart Staes

10

0

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Rory Palmer, Gilles Pargneaux, Kati Piri, Gabriele Preuß

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ, PATEIKTA LAIŠKO FORMA

Bernd Lange

Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas

ASP 12G205

IPOL-COM-AGRI D (2018) 42313

Gerb. Pirmininke,

Tarptautinės prekybos komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį leista parengti pranešimo projektą, kuriame pateikiamas pasiūlymas dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto (07964/2018 – C8-0382/2018 – 2018/0091M(NLE)).

Per 2018 m. liepos 10 d. posėdį Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komiteto koordinatoriai nusprendė nerengti oficialios nuomonės dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, o pateikti vadovaujančiam komitetui bendrąsias pastabas aptariamu klausimu šio laiško forma.

Pasikonsultavus AGRI komitete, paaiškėjo, kad didžioji dauguma AGRI narių yra už ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (toliau – Susitarimas). Iš tiesų pagal visus turimus tyrimus daroma išvada, kad ES žemės ūkio maisto produktų sektorius gaus daug naudos iš Susitarimo.

Šiuo metu ES eksportuoja į Japoniją daug daugiau žemės ūkio prekių, negu Japonija į ES, nors žemės ūkio produktai sudaro palyginti nedidelę viso ES eksporto į Japoniją dalį (5,4 proc. 2017 m.). Japonijos žemės ūkio rinkos santykinai apsaugotos (taikomas didžiausio palankumo režimo muitas vidutiniškai sudaro 10,6 proc. gyvūniniams produktams ir 63,4 proc. pieno produktams), tačiau minėta eksporto dalis gali labai padidėti dėl Sutarties. ES dėl pagrindinių maisto produktų eksporto į Japoniją turėtų naudos dėl taikomų reikšmingų muitų sumažinimų, pvz., kiaulienai (nuo 4,3 proc. iki 0 proc. per 10 metų kokybiškos mėsos išpjovoms), vynui (nuo 15 proc. iki 0 proc. įsigaliojus Sutarčiai), jautienai (nuo 38,5 proc. iki 9 proc. per 15 metų), makaronams ir šokoladui (nuo iki 24 proc. ir iki 30 proc. atitinkamai iki 0 proc. per 10 metų). Sūrių atžvilgiu (šiuo metu nuo 30–40 proc.) pagal Susitarimą bus taikomas visiškas liberalizavimas kietiesiems sūriams, o šviežiems, perdirbtiems ir minkštiesiems sūriams bus taikomos tarifinės kvotos ir jie galės būti įvežami be muito.

Nors kai kurie jautrūs produktai (būtent ryžiai) neįtraukti į Susitarimą, bendra nauda žemės ūkio maisto produktų sektoriui, kurią jis gaus dėl muitų tarifų ir netarifinių kliūčių sumažinimo (visų pirma dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių patvirtinimo ir muitinio įforminimo procedūrų supaprastinimo), akivaizdi.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad AGRI komiteto nariai labai patenkinti aukšto lygio apsauga, kuri būtų taikoma Europos geografinėms nuorodoms pagal Susitarimą (apsauga būtų taikoma daugiau kaip 200 maisto produktų, vynų ir spiritinių gėrimų), ir tai labai padidintų galimybes susijusiems ES gamintojams parduoti šiuos aukštos kokybės produktus Japonijos rinkoje, turinčioje 127 mln. vartotojų.

Pagaliau mes taip pat palankiai vertiname Susitarimo išsamų skirsnį dėl vyno eksporto tarpusavio lengvinimo, kuriame pateikiamas vynininkystės metodų sąrašas, kurį turės patvirtinti ES ir Japonija trimis etapais.

Būčiau dėkingas, jei Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas atsižvelgtų į pirmiau pateiktas mintis rengdamas pranešimo projektą, kuriame bus pateiktas pasiūlymas dėl ne teisėkūros rezoliucijos, ir toliau vykdant pritarimo procedūrą.

Be abejo, ir toliau visada galima kreiptis į mane, jei pranešėjas arba Jūs norėtumėte toliau konsultuotis su mumis šiuo klausimu.

Pagarbiai

 

Czesław Adam SIEKIERSKI


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo

Nuorodos

07964/2018 – C8-0382/2018 – COM(2018)01922018/0091(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

18.7.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

10.9.2018

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

10.9.2018

TRAN

10.9.2018

AGRI

10.9.2018

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

TRAN

14.5.2018

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Pedro Silva Pereira

16.5.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

29.8.2018

27.9.2018

 

 

Priėmimo data

5.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

10

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Nadja Hirsch, Yannick Jadot, France Jamet, Jude Kirton-Darling, Patricia Lalonde, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Syed Kamall, Sajjad Karim, Sander Loones, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Ramon Tremosa i Balcells, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georges Bach, Norbert Lins

Pateikimo data

9.11.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

25

+

ALDE

Nadja Hirsch, Patricia Lalonde, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

Syed Kamall, Sajjad Karim, Sander Loones

EFDD

Tiziana Beghin

NI

David Borrelli

PPE

Georges Bach, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Christophe Hansen, Norbert Lins, Sorin Moisă, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Adam Szejnfeld, Jarosław Wałęsa, Iuliu Winkler

S&D

Bernd Lange, David Martin, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández

10

-

ENF

France Jamet

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz

NI

Emmanuel Maurel,

S&D

Maria Arena, Karoline Graswander-Hainz, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

1

0

S&D

Jude Kirton-Darling

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 29 d.Teisinis pranešimas