Procedūra : 2018/0091M(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0367/2018

Pateikti tekstai :

A8-0367/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 14
CRE 11/12/2018 - 14

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0505

PRANEŠIMAS     
PDF 541kWORD 59k
9.11.2018
PE 627.606v02-00 A8-0367/2018

su pasiūlymu dėl ne teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto

(07964/2018 – C8-0382/2018 – 2018/0091M(NLE))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Pedro Silva Pereira

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto

(07964/2018 – C8-0382/2018 – 2018/0091M(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07964/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (07965/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0382/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. vykusio 25-ojo ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. pasirašytą ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos priimtus ir 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbtus derybų nurodymus dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos derybų dėl prekybos(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(2) ir 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. galutinę prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimo, susijusio su ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimu, ataskaitą ir į Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato 2018 m. birželio mėn. paskelbtą ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo ekonominio poveikio analizę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 10 d. 38-ojo tarpparlamentinio ES ir Japonijos susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Komisijos tarnybų neoficialų dokumentą „Grįžtamoji informacija ir tolesnės galimybės gerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. spalio 15 d. nuomonę dėl pilietinės visuomenės vaidmens ES ir Japonijos derybose dėl laisvosios prekybos susitarimo ir į 2018 m. vasario 14 d. nuomonę dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. vasario 26 d. 15 punktų planą, kuriuo siekiama, kad ES prekybos ir darnaus vystymosi skyriai būtų veiksmingesni;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 11 dalį pateiktą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/15, kurią Komisija paprašė pateikti 2015 m. liepos 10 d.,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV 168–191 straipsnius ir, visų pirma, į SESV 191 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnį ir 218 straipsnį, ypač į jo 10 dalį,

–  atsižvelgdamas į ... teisėkūros rezoliuciją(4) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0367/2018),

A.  kadangi Sąjunga ir Japonija vadovaujasi tokiomis pat pagrindinėmis vertybėmis, kaip antai, pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir teisinė valstybė, ir tvirtai įsipareigojo siekti darnaus vystymosi ir laikytis taisyklėmis pagrįstos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemos;

B.  kadangi ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) yra strategiškai svarbus ir yra svarbiausias Sąjungos iki šiol sudarytas dvišalis prekybos susitarimas, nes jis apima beveik trečdalį pasaulio BVP, beveik 40 proc. pasaulio prekybos ir daugiau kaip 600 mln. žmonių;

C.  kadangi, nors Japonija yra trečia pagal dydį pasaulyje vartotojų rinka, ji yra tik šešta pagal dydį Sąjungos eksporto rinka, ir tai rodo neišnaudotą dvišalės prekybos potencialą;

D.  kadangi keletas ex ante tyrimų ir analizių dėl ES ir Japonijos EPS poveikio rodo, kad susitarimas gali daryti teigiamą įtaką Sąjungos ir Japonijos BVP augimui, pajamoms, prekybai, našumui ir užimtumui kartu laikantis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslo; kadangi susitarimas taip pat turi potencialo užtikrinti naudą vartotojams, nes sumažės kainos ir padidės vartotojų galimybės rinktis prekes ir paslaugas; kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų tobulinti esamas priemones, kad padėtų darbuotojams ir įmonėms prisitaikyti prie naujų globalizacijos ir prekybos susitarimų teikiamų galimybių ir prie galimo jų neigiamo poveikio; kadangi susitarimo sėkmė turėtų būti taip pat vertinama remiantis jo indėliu siekiant darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m.;

E.  kadangi Parlamentas nuo pat pradžių stebėjo šias derybas ir derybininkus ragino, be kita ko, paisyti piliečių, pilietinės visuomenės ir įmonių interesų ir užtikrinti skaidrumą, ir tai suteikė daugiau galimybių susipažinti su dokumentais, reguliariai teikti ataskaitas apie derybas ir gerinti komunikaciją; kadangi ateityje būtų galima dar labiau patobulinti prekybos susitarimo procedūrą, pvz., dalijantis ES pasiūlymais ir užtikrinant, kad Taryba prieš pradedant derybas sistemingai skelbtų derybinius nurodymus;

F.  kadangi itin svarbu, kad pagal susitarimą siūlomos prekybos lengvatos ir galimybės būtų prieinamos ir jomis būtų visapusiškai naudojamasi;

1.  mano, kad šis susitarimas yra labai svarbus dvišaliu ir pasauliniu strateginiu požiūriu ir kad jį sudarant šiuo tarptautinei tvarkai sunkiu protekcionistinių iššūkių laikotarpiu laiku demonstruojamas įsipareigojimas remti atvirą, sąžiningą, vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamą prekybą skatinant aukštus standartus, būtent aplinkos, maisto saugos, vartotojų apsaugos ir darbo teisių srityje; įspėja, kad toks protekcionizmas nėra tinkamas sprendimas ir kad dabartinė prekybos politikos padėtis yra nebepatenkinama;

2.  teigiamai vertina plataus užmojo ir visapusišką EPS, kuriame atsižvelgiama į 2012 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES prekybos derybų su Japonija nustatytus prioritetus, pobūdį;

3.  ypač atkreipia dėmesį į plataus užmojo muitų tarifų liberalizavimo mastą, dėl kurio susitarta EPS, kurį visiškai įgyvendinus bus liberalizuota 99 proc. ES muitų tarifų eilučių ir 97 proc. Japonijos muitų tarifų eilučių, taip pat ir pramonės produktų sektoriuose, kuriuose ES yra labai konkurencinga, kartu taikant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad svarbiausi produktai būtų apsaugoti numatant neapmuitinamas kvotas, sumažintus muitus arba pereinamuosius laikotarpius; pabrėžia, kad EPS yra numatyta nuostata dėl kovos su sukčiavimu, pagal kurią ES gali panaikinti prekybos lengvatas sukčiavimo ir atsisakymo bendradarbiauti muitų klausimais atvejais, kartu užtikrinant, kad nebūtų pakenkta teisėtiems prekiautojams;

4.  nurodo, kad ES automobilių tarifas bus palaipsniui panaikintas per septynerius metus; reikalauja, kad Komisija atidžiai stebėtų prekybos automobiliais srautų tendencijas tuo laikotarpiu, kad užkirstų kelią bet kokiai Europos rinkos destabilizacijai ir kad atitinkamais atvejais imtųsi taisomųjų priemonių; tačiau atkreipia dėmesį į tai, didelė dalis ES parduodamų Japonijos prekių ženklų transporto priemonių gaminama Europos Sąjungoje;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Japonija ėmėsi veiksmų šalindama nereikalingas netarifinio reguliavimo priemones įvairiuose sektoriuose, pvz., transporto priemonių, maisto priedų, sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklių, maisto ženklinimo ir kosmetikos gaminių sektoriuose ir taip sumažino su reikalavimų laikymusi susijusias išlaidas ir sukūrė labiau nuspėjamą reglamentavimo sistemą; primena šalies teisę nustatyti didesnius nei tarptautiniai nacionalinius standartus, kai tai pateisinama siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugą, saugą ar vartotojų apsaugą; be to, atkreipia dėmesį į Japonijos įsipareigojimą suderinti savo automobilių standartus su tarptautiniais JT Europos ekonomikos komisijos (UNECE) standartais, kuriuos taip pat naudoja ES automobilių gamintojai;

6.  palankiai vertina tai, kad Japonija, visų pirma, suteiks nediskriminacinę galimybę ES tiekėjams patekti į 54 pagrindinių miestų viešųjų pirkimų rinkas ir gali tokių miestų skaičių dar labiau padidinti, ir panaikins eksploatavimo saugos sąlygą, dėl kurios realiai ES geležinkelių tiekėjai negalėjo patekti į Japonijos rinką, ir užtikrins kuo didesnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo konkursų skaidrumą; ragina Komisiją atidžiai stebėti šio punkto įgyvendinimą, kad būtų laikomasi įsipareigojimų atverti viešųjų pirkimų rinkas ir suteikti vienodas galimybes patekti į jas; pabrėžia, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis reikėtų taip pat atsižvelgti į socialinius ir ekologinius kriterijus; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Japonijos viešieji pirkimai privalo ir toliau teikti kuo daugiau naudos piliečiams;

7.  mano, kad Japonija yra labai vertinga eksporto rinka ES ūkininkams ir maisto produktų gamintojams, ir pažymi, kad maždaug 85 proc. žemės ūkio maisto produktų bus leidžiama į Japoniją įvežti be muitų; nurodo, kad po pereinamojo laikotarpio į Japonijos rinką be muito taip pat bus galima įvežti perdirbtus žemės ūkio produktus; palankiai vertina tai, kad susitarime numatytos didelės ES žemės ūkio maisto produktų, kaip antai vyno, jautienos, kiaulienos ir sūrio, eksporto galimybės ir užtikrinama 205 Europos geografinių nuorodų apsauga, numatant galimybę įtraukti daugiau geografinių nuorodų, o tai yra didelė pažanga, palyginti su ankstesniais prekybos susitarimais, ir yra ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms maisto sektoriaus įmonėms (MVĮ); ragina po trejų metų tęsti derybas siekiant įvertinti galimybes išplėsti saugomų geografinių nuorodų sąrašą ir tikisi, kad abi šalys skirs didžiausią dėmesį tvariam žemės ūkiui, įskaitant nedidelio masto maisto produktų gamybą ir kaimo plėtrą;

8.  pabrėžia, kad susitarimu skatinama geriausia saugaus ir aukštos kokybės maisto ir produktų vartotojams teikimo praktika; pabrėžia, kad jokios susitarimo nuostatos netrukdo ES taikyti atsargumo principo, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; palankiai vertina tai, kad susitarime aiškiai nurodomas atsargumo principas; pabrėžia, kad susitarimas jokiomis aplinkybėmis neturi kenkti tiksliam, suprantamam ir ES reikalavimus atitinkančiam maisto ženklinimui; ragina abi partneres įgyvendinant susitarimą padidinti vartotojų apsaugos, vartotojų gerovės ir maisto saugos standartus ir Komisiją į visus būsimus ES prekybos susitarimus įtraukti konkrečias ir griežtas nuostatas dėl vartotojų apsaugos;

9.  pabrėžia, kad abi šalys įsipareigoja užtikrinti aukštą aplinkos ir darbo apsaugos lygį ir kad tokie aukšti standartai neturėtų būti laikomi prekybos kliūtimis, pažymėdamas, kad susitarime taip pat aiškiai nurodoma, jog darbo ir aplinkos apsaugos standartų negalima sušvelninti ar sumažinti siekiant paskatinti prekybą ir pritraukti investicijų; primena JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą; palankiai vertina tai, kad Japonija ir ES jau prisijungė prie Buenos Airių deklaracijos dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo ir ragina abi šalis pagal šį susitarimą ryžtingai stiprinti įsipareigojimus, susijusius su lytimi ir prekyba, įskaitant teisę į vienodą darbo užmokestį; tikisi, kad ES ir Japonija, vykdydamos visą savo veiklą, imsis visų reikiamų priemonių, be kita ko, laikydamosi šio susitarimo, įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus; prašo Komisijos atlikti susitarimo įgyvendinimo ex post poveikio darniam vystymuisi vertinimą;

10.  palankiai vertina įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl kovos su klimato kaita ir kitus daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, taip pat užtikrinti tvarią miškotvarką (be kita ko, vykdant kovą su neteisėtu miškų kirtimu) ir tvarų žuvininkystės (kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba) valdymą; pabrėžia, kad ES teisės aktai ir standartai toliau taikomi į ES rinką importuojamiems produktams ir kad visų pirma pagal ES medienos reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 995/2010) draudžiama ES rinkai tiekti neteisėtai paruoštą medieną ir nustatoma privaloma išsamaus patikrinimo sistema; ragina abi šalis glaudžiai bendradarbiauti pagal darnaus vystymosi skyrių, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir geriau užtikrinamas teisės aktų vykdymas minėtoje srityje, įskaitant veiksmingiausias kovos su neteisėta medienos ruoša priemones ir ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai paruoštos medienos eksportui iš ES į Japoniją;

11.  pabrėžia tai, kad susitarime numatytas aiškus įsipareigojimas siekti, kad būtų ratifikuotos pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos; pabrėžia, kad Japonija dar turi ratifikuoti dvi pagrindines TDO konvencijas (dėl diskriminacijos ir priverstinio darbo panaikinimo) ir tikisi, kad Japonija per pagrįstą laikotarpį padarys konkrečią pažangą, ratifikuodama ir veiksmingai įgyvendindama šias konvencijas pagal EPS įtvirtintas nuostatas;

12.  palankiai vertina tai, kad Japonija sukūrė tarpžinybinę sistemą, kuri padės įgyvendinti darnaus vystymosi įsipareigojimus, be kita ko, ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas, ir kad susitarime numatytam prekybos ir darnaus vystymosi komitetui pavesta palaikyti ryšius su pilietine visuomene darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimo klausimu;

13.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo nuomonės Nr. 2/15 161 dalyje dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo nurodė, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriai turi tiesioginį ir nedelsiamą poveikį prekybai, o darnaus vystymosi nuostatų pažeidimas suteikia galimybę kitai šaliai nutraukti ar sustabdyti liberalizavimą, kuris numatomas kitomis laisvosios prekybos susitarimo nuostatomis; palankiai vertina tai, kad į prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įtraukta peržiūros nuostata, ir ragina abi šalis tinkamai ir laiku naudotis šia nuostata, kad būtų laikomasi prisiimtų įsipareigojimų ir pagerintas darbo ir aplinkos apsaugos nuostatų taikymas ir veiksmingumas, taip pat, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, apsvarstyti galimybę kaip kraštutinę priemonę taikyti sankcijomis pagrįstą mechanizmą; ragina abi šalis nelaukti, kol bus pradėta taikyti peržiūros nuostata siekiant imtis veiksmingo įgyvendinimo priemonių, kad būtų užtikrinta, jog šis LPS būtų pavyzdinis susitarimas, pagal kurį užtikrinama didžiausia galima apsauga; ragina Komisiją stebėti pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių prisiimtus įsipareigojimus ir bendradarbiauti su Japonija jų įgyvendinimo klausimais, remiantis Komisijos 15 punktų neoficialiu dokumentu dėl prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo;

14.  pabrėžia tai, kad EPS dar kartą patvirtinama valstybių narių valdžios institucijų teisė visapusiškai nustatyti, teikti ir reguliuoti viešąsias paslaugas vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu ir kad šiame susitarime pateikiamas neigiamas sąrašas vyriausybėms neužkerta kelio bet kokias privatizuotas paslaugas vėl grąžinti į viešąjį sektorių arba laisvai plėtoti naujas viešąsias paslaugas; iš principo mano, kad pageidautina naudoti teigiamo sąrašo metodą, kaip siūloma pagal PPO Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS); atkreipia dėmesį į abiejų EPS šalių prisiimtą įsipareigojimą apsaugoti viešąjį vandens išteklių valdymą, kuris yra bendrosios išimties dėl viešųjų paslaugų teikimo dalis;

15.  pažymi, kad įsipareigojimai dėl patekimo į rinką, susiję su tarpvalstybinėmis paslaugomis, įskaitant e. prekybą, jūrų transportą, pašto paslaugas, energetiką ir telekomunikacijas, turi galimybių stipriai paskatinti prekybą paslaugomis; mano, kad vadovaujantis susitarimu užtikrinant sąžiningesnes sąlygas ES įmonėms bus lengviau teikti paslaugas Japonijos rinkoje; primena, kad turi būti apsaugoti viešosios politikos tikslai, taip pat ir kibernetinio saugumo srityje, ir kad siekiant spręsti būsimus reguliavimo uždavinius turi būti išsaugota politinė erdvė;

16.  nurodo, kad EPS numato laikiną tarpvalstybinį specialistų judėjimą (4-asis paslaugų teikimo būdas), įpareigojantį abi šalis vykdyti darbuotojų perkėlimus įmonės viduje maždaug 40-yje sektorių, o laisvųjų profesijų darbuotojų perkėlimus – maždaug 20-yje sektorių, – tai padės palengvinti ES ir Japonijos tiesioginių užsienio investicijų ryšius;

17.  pabrėžia, kad susitarimu išsaugoma suvereni teisė reguliuoti finansų ir bankų sektorius dėl prudencinių ir priežiūros sumetimų; ragina abi šalis partneres naudotis finansų reguliavimo forumu siekiant pagerinti pasaulinę finansų sistemą;

18.  palankiai vertina pagrindinius inovacinius elementus, tokius kaip specialūs Paryžiaus susitarimui skirti skyriai ar nuostatos dėl MVĮ ir įmonių valdymo, kuriais siekiama skatinti įmonių socialinę atsakomybę, remiantis G 20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) principais; primygtinai ragina abi šalis imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti įmonių socialinę atsakomybę ir sudaryti JT privalomoji sutartis dėl verslo ir žmogaus teisių;

19.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje yra savanoriškas ir kad dėl jo jokiu būdu neribojama teisė reguliuoti; primena, kad atitinkamos nuostatos turi būti įgyvendintos visapusiškai atsižvelgiant į teisėkūros institucijų prerogatyvas; palankiai vertina tai, kad skyriuje dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje aiškiai nurodyta, kad turi būti visapusiškai laikomasi SESV nustatytų principų, pavyzdžiui, atsargumo principo;

20.  ragina užtikrinti Bendradarbiavimo reguliavimo srityje komiteto veiklos skaidrumą ir atitinkamą visų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimą – tai turėtų būti laikoma būtina sąlyga siekiant toliau didinti visuomenės pasitikėjimą susitarimu ir jo rezultatais; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie Bendradarbiavimo reguliavimo srityje komitete priimamus sprendimus;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad tęsiamos derybos siekiant atskiro susitarimo dėl investicijų ir kad Parlamentas atidžiai jas stebės; pažymi, kad, kol neįsteigtas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas, į susitarimus su kitais partneriais Komisija įtraukė investicinių teismų sistemą; pakartoja, kad senasis privatus investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas yra nepriimtinas ir kad nėra įgaliojimų vėl pradėti jį taikyti;

22.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. liepos 17 d. ES ir Japonija sėkmingai užbaigė derybas dėl abipusio tinkamumo sprendimo ir jos sutiko pripažinti viena kitos duomenų apsaugos sistemas kaip lygiavertes, o tai leis saugiau perduoti duomenis tarp ES ir Japonijos; atkreipia dėmesį į svarbų atitinkamų duomenų apsaugos institucijų vaidmenį užtikrinant tinkamą duomenų apsaugos lygį; pažymi, kad į susitarimą įtraukta peržiūros sąlyga, pagal kurią numatoma, kad per trejus metus būtų galima įvertinti tarpvalstybinio duomenų perdavimo nuostatas, ir pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika tampa vis svarbesnė ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; primena, kad pagal visus prekybos susitarimus turi būti visapusiškai laikomasi ES acquis dėl duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (Reglamentas (ES) 2016/679), ir pabrėžia, kad bet kokiems būsimiems rezultatams turi pritarti Parlamentas ir jie turi atitikti ES piliečių pagrindinių teisių apsaugos nuostatas;

23.  ragina Komisiją gerinti bendradarbiavimą ir veiksmų su Japonija koordinavimą daugiašalių klausimų srityje, glaudžiai bendradarbiaujant su kitais strateginiais partneriais, siekiant ginti ir toliau plėtoti tarptautinius standartus ir atvirą bei tvirtą daugiašalę prekybos sistemą, grindžiamą PPO taisyklių ir kitų tarptautinių normų laikymusi;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad 78 proc. į Japoniją eksportuojančių ES įmonių yra mažesnės įmonės ir palankiai vertina tai, kad į EPS įtrauktas atskiras skyrius dėl MVĮ, kad jos galėtų gauti kuo daugiau naudos iš susitarimo, visų pirma nustatant sąlygas, pagal kurias abi šalys įpareigojamos užtikrinti skaidrumą, susijusį su patekimu į rinką, ir dalytis susijusia informacija; ragina skubiai įsteigti MVĮ kontaktinius centrus ir interneto svetainę, siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų prieinama atitinkama informacija apie patekimą į rinką;

25.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar tinkamai, kaip sutarta, šalinamos netarifinės priemonės ir ar tinkamai valdomos žemės ūkio produktų tarifinės kvotos, ir pateikti ataskaitą Parlamentui;

26.  primygtinai ragina abi partneres užtikrinti aktyvų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą, visų pirma, tuo tikslu palaikyti bendrą dialogą su pilietine visuomene ir vietos patarėjų grupe; ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su Japonija ir dalytis geriausia patirtimi, susijusia su vietos patarėjų grupių veikimu ir bendru dialogu; ragina abi šalis užtikrinti greitą gerai veikiančių, veiksmingų ir subalansuotų vietos patarėjų grupių, besilaikančių tinkamo elgesio kodekso, įsteigimą ir užtikrinti, kad, rengiant pagal susitarimą numatytas tarpvyriausybines konsultacijas, į jų nuomonę būtų skaidriai atsižvelgiama;

27.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES delegacija Japonijoje būtų įtraukta į šio susitarimo įgyvendinimo procesą nuo pradžios iki pabaigos; primena, kad ES delegacijos sudaro galimybes greitai ir tiesiogiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas prekybos nuostatų įgyvendinimas, ir kad problemos ir kliūtys būtų greitai nustatytos ir veiksmingai panaikintos;

28.  tikisi, kad tiek Parlamentas, tiek plačioji visuomenė bus visiškai skaidriai informuojami apie sektorių komitetų, kurie turi būti įsteigti pagal susitarimą, veikimą;

29.  įsipareigoja, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, suinteresuotaisiais subjektais ir Japonijos partneriais, atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimas;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Japonijos vyriausybei ir parlamentui.

(1)

OL C 72 E, 2014 3 11 p. 16.

(2)

OL C 35, 2018 1 31, p. 21.

(3)

OL C 369, 2018 10 11, p. 22.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(0000)0000.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo

Nuorodos

2018/0091M(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

6.6.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

13.9.2018

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

13.9.2018

TRAN

13.9.2018

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

TRAN

14.5.2018

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Pedro Silva Pereira

16.5.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

29.8.2018

27.9.2018

 

 

Priėmimo data

5.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

9

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Nadja Hirsch, Yannick Jadot, France Jamet, Jude Kirton-Darling, Patricia Lalonde, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, William (The Earl of) Dartmouth, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Syed Kamall, Sajjad Karim, Sander Loones, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Ramon Tremosa i Balcells, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georges Bach, John Flack, Norbert Lins

Pateikimo data

9.11.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

26

+

ALDE

Nadja Hirsch, Patricia Lalonde, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

John Flack, Syed Kamall, Sajjad Karim, Sander Loones

EFDD

Tiziana Beghin

NI

David Borrelli

PPE

Georges Bach, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Christophe Hansen, Norbert Lins, Sorin Moisă, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Adam Szejnfeld, Jarosław Wałęsa, Iuliu Winkler

S&D

Bernd Lange, David Martin, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández

9

-

ENF

France Jamet

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz

NI

Emmanuel Maurel

S&D

Maria Arena, Karoline Graswander-Hainz

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

2

0

S&D

Jude Kirton-Darling, Joachim Schuster

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 29 d.Teisinis pranešimas