Procedūra : 2018/2098(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0373/2018

Pateikti tekstai :

A8-0373/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 17
CRE 11/12/2018 - 17

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.17
CRE 12/12/2018 - 12.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0515

PRANEŠIMAS     
PDF 1420kWORD 119k
21.11.2018
PE 623.832v02-00 A8-0373/2018

dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos

(2018/2098(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Petras Auštrevičius

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 ANNEX I: INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT
 ANNEX II: LIST OF RESOLUTIONS
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos

(2018/2098(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones, ypač į 1966 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių tautų Vaiko teisių konvenciją (JT VTK),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos patvirtintą Veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) ir į 2017 m. birželio mėn. atliktą jo laikotarpio vidurio peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 1976 m. patvirtintas ir 2011 m. peržiūrėtas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją), kurią ES pasirašė 2017 m. birželio 13 d.,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. priimtą bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą palaikant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000), 1820 (2008), 1888 (2009), 1889 (2009), 1960 (2010), 2106 (2013), 2122 (2013) ir 2242 (2015) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2250 (2015) ir 2419 (2018) dėl jaunimo, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje kalbama apie seksualinį smurtą kaip apie karo nusikaltimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, taip pat į 2017 m. paskelbtą pirmąją jos įgyvendinimo ataskaitą „Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų. Visuotinės ES strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir 2014 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos aukšto lygio plenarinio posėdžio, vadinamosios pasaulinės konferencijos čiabuvių tautų klausimais, baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/167, kurioje dar kartą pabrėžiama būtinybė apsaugoti ir skatinti visų migrantų, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/139, kuria sukuriama neribotos sudėties visuomenės senėjimo klausimų darbo grupė, turinti įgaliojimus svarstyti pasiūlymus dėl tarptautinės teisinės priemonės, kuria būtų siekiama propaguoti ir ginti vyresnio amžiaus žmonių teises ir orumą,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomo eksperto ataskaitą apie vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis žmogaus teisėmis, pateiktą 2016 m. liepos 8 d. vykusioje 33-joje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje(2),

–  atsižvelgdamas į JT neribotos sudėties visuomenės senėjimo klausimų darbo grupės ataskaitą, pateiktą per 2017 m. liepos 28 d. jos aštuntąjį darbo posėdį(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Lisabonos ministrų deklaraciją „Tvari įvairaus amžiaus visuomenė. Kaip pasinaudoti ilgesnio gyvenimo potencialu“, priimtą 2017 m. rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) 4-joje ministrų konferencijoje visuomenės senėjimo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015) 0240) ir į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016) 0385),

–  atsižvelgdamas į ES teminių gairių žmogaus teisių srityje, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Tarybos patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. patvirtintas ir 2009 m. peržiūrėtas ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(4),

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. priimtas ir 2017 m. persvarstytas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir į ES ir UNICEF parengtą Vaiko teisių priemonių rinkinį „Vaiko teisių aspekto integravimas į vystomąjį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo ES gaires,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. Džokjakartos principus („Principus ir valstybių įsipareigojimus taikyti tarptautinę žmogaus teisių teisę, susijusią su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ir lytims būdingomis savybėmis“) ir į 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus dešimt jos papildomų principų („Plius 10“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą „Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, kurį Taryba, Parlamentas ir Komisija patvirtino 2017 m. birželio 7 d.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. patvirtintas ir 2012 m. peržiūrėtas ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. pranešimą „ES kovos su ankstyva ir priverstine santuoka išorės strategijos kūrimas: tolesni veiksmai“(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su ES strategija dėl kovos su prekyba žmonėmis (COM(2017)0728),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl vaikų migrantų apsaugos(6),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (žmogaus teisių gynėjai),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 27 d. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(9) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai, taip pat JT gaires dėl diskriminacijos dėl kilmės,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(10), taip pat į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ankstesnių metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimų 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuria 2017 m. apdovanota Venesuelos demokratinė opozicija – Nacionalinė Asamblėja (Julio Borges) ir visi organizacijos „Foro Penal Venezolano“ nurodyti politiniai kaliniai, kuriems atstovauja Leopoldo López, Antonio Ledezma, Daniel Ceballos, Yon Goicoechea, Lorent Saleh, Alfredo Ramos ir Andrea González,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(12), atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto terorizmo klausimais (TERR komiteto), kurį Europos Parlamentas nusprendė įsteigti 2017 m. liepos 6 d. ir kuris buvo paskirtas 2017 m. rugsėjo 14 d., darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0373/2018),

A.  kadangi pagarba žmogaus teisėms ir jų propagavimas, nedalumas ir žmogaus teisų visuotinumo apsauga, taip pat demokratijos principų ir vertybių skatinimas, įskaitant teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus orumui bei lygybės ir solidarumo principui, yra ES etinio ir teisinio acquis, taip pat jos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei visų ES išorės veiksmų ramsčiai; kadangi ES turėtų toliau stengtis pirmauti visuotinio žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje, be kita ko, daugiašalio bendradarbiavimo lygmeniu, visų pirma atlikdama aktyvų ir dalykinį vaidmenį įvairiuose JT organuose ir laikydamasi JT Chartijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir tarptautinės teisės nuostatų, taip pat įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ir įsipareigojimų, prisiimtų pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., taip pat darnaus vystymosi tikslu;

B.  kadangi pilietinė visuomenė vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant ir stiprinant demokratiją, tikrinant valstybės valdžią ir skatinant gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos vaidina itin svarbų esminės visuomenės jėgos vaidmenį; kadangi esama sąsajų tarp susilpnėjusios pilietinės visuomenės, ribotos politinės ir pilietinės erdvės, padidėjusios korupcijos, socialinės ir lyčių nelygybės, žemo žmogiškosios, socialinės bei ekonominės plėtros lygio ir socialinių konfliktų; kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia tam skirti pakankamai išteklių ir tuos išteklius kuo veiksmingiau panaudoti, o pilietinei visuomenei neturėtų būti trukdoma taikant ribojamuosius teisės aktus, finansavimo ribas, ribojamąsias licencijų išdavimo procedūras ir per didelius mokesčius;

C.  kadangi daugelyje pasaulio šalių esama nebaudžiamumo ir neteisingumo, taip pat galiojanti nustatyta tvarka, paramos aukoms tarnybos ir finansinė pagalba terorizmo aukoms yra nepakankamai veiksmingos, visų pirma tose šalyse, kuriose didelė dalis piliečių patiria terorizmą;

D.  kadangi 2017 m. labai daug pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant teisininkus, intelektualus, žurnalistus, religinius lyderius ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat aplinkosaugos aktyvistus, visame pasaulyje patyrė mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemą ir vis dažnėjančius išpuolius jų atžvilgiu, persekiojimą, priekabiavimą prie jų, savavališką jų sulaikymą ar kalinimą ar net buvo nužudyti; kadangi ES žmogaus teisių gynėjų paramos priemonė „ProtectDefenders.eu“ veiksmingai padėjo šimtams aktyvistų, tačiau jos poreikiai didėja; kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų skirti daugiau išteklių aktyvesniam pilietinės visuomenės dalyvavimui ir dėti intensyvesnes pastangas žmogaus teisių gynėjų apsaugos ir paramos jiems srityje;

E.  kadangi paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politika turėtų būti integruota į visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pvz., į vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, moterų teisių ir lyčių lygybės, plėtros ir prekybos sritis, visų pirma nustatant būtinas tenkinti žmogaus teisių sąlygas; kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat pačių išorės politikos krypčių darna;

F.  kadangi neteisėta teritorijos arba jos dalies okupacija yra besitęsiantis tarptautinės teisės pažeidimas, dėl kurio pagal tarptautinę humanitarinę teisę atsiranda okupuojančios valstybės prievolės civilių gyventojų atžvilgiu;

Bendrosios pastabos

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 2017 m. visame pasaulyje iškilusios grėsmės demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui ir primygtinai ragina, kad ES ir jos valstybės narės besąlygiškai siektų integruoti Europos ir tarptautinius žmogaus teisų, teisės viršenybės, demokratijos ir mažumų teisių standartus, kurių jos privalo laikytis, į visas politikos sritis, taip pat užtikrinant didesnį ES vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos suderinamumą ir geresnį valstybių narių išorės politikos koordinavimą tokiose politikos srityse kaip migracija, prekyba ir kova su terorizmu, nes ES, kaip patikimo ir teisėto tarptautinio subjekto, įtakai labai didelį poveikį daro jos gebėjimas didinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai tiek ES viduje, tiek už jos ribų;

2.  pakartoja, kad valstybės yra galiausiai atsakingos už visų žmogaus teisių apsaugą, įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių sutartis ir konvencijas, stebint žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinant veiksmingas nukentėjusiųjų teisių gynimo priemones; pabrėžia, kad taika, saugumas ir vystymasis vienas kitą stiprina ir priklauso nuo pajėgumų sustabdyti pažeidimus, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą; perspėja netaikyti ribojimų, susijusių su teise laisvai judėti, susirinkimų ir saviraiškos laisve;

3.  primena, kad moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, įtvirtintų ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, ir kad šio principo propagavimas, integruojant lyčių aspektą į visas politikos sritis, ir kitose pasaulio šalyse, naudojantis išorės politika – vienas iš pagrindinių ES tikslų;

4.  pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visas politikos sritis, nes tai yra Sutartyse nustatytas įpareigojimas, todėl tai turėtų būti pagrindinis prioritetas visose ES gairėse, darbo santykiuose, politikos srityse ir veiksmuose, įskaitant išorės veiksmus; todėl remia susijusias koordinuotas pastangas daugiašaliuose dialoguose ir ES delegacijų veikloje, pavyzdžiui, rinkimų stebėjimo misijose; pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais darbą trečiosiose valstybėse, kuriuo siekiama skatinti taiką, saugumą ir pagrindines laisves, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

5.  mano, kad iš tiesu nepriklausoma, pliuralistinė ir dinamiška pilietinė visuomenė padeda pasiekti vystymosi ir stabilumo, užtikrinti demokratinę konsolidacija, įskaitant galių atskyrimą, socialinį teisingumą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat skatina skaidrumą, atskaitomybę ir gerą valdymą, visu pirma kovos su korupcija ir ekstremizmu priemonėmis; pabrėžia labai svarbų ir esminį žmogaus teisių gynėjų ir NVO vaidmenį, atliekamą skatinant įgyvendinti pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse įtvirtintas teises ir remiant šį procesą, taip pat vykdant švietimo programas ir didinant informuotumą apie tarptautinių organizacijų veiklą; pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti ES žmogaus teisių gaires ir kokie svarbūs yra ES pajėgumai toliau teikti paramą žmogaus teisių gynėjams ir NVO tais atvejais, kai jiems iškyla didžiausias pavojus, šiuo tikslu pasitelkiant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR) ir visu pirma užtikrinant padidintus priemonės „ProtectDefenders.eu“ pajėgumus;

6.  pabrėžia, kaip svarbu ypatingais atvejais teikti paramą žmogaus teisių gynėjams ir kad elgesys su visais kaliniais turi atitikti tarptautinius standartus; pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl žmogaus teisų gynėjų saugumo ir kad nusikaltėliai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; palankiai vertina nuoseklias Europos demokratijos fondo pastangas skatinti demokratiją ir pagrindinių teisių ir laisvių paisymą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse; pripažįsta žmogaus teisių gynėjų patiriamą riziką, įskaitant žmogaus teisių gynėjų moterų patiriamą specifinę su lytimi susijusią riziką ir grėsmes, taip pat aplinkosaugos aktyvistų patiriamą riziką, ir EIVT ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į minėtą riziką ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų; pabrėžia, kad reikia tvirto ES koordinavimo plėtojant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių institucijomis žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės klausimais, ir palankiai vertina atskiras valstybių narių iniciatyvas, papildančias ES veiksmus;

7.  palankiai vertina tai, kad ES aktyviai dalyvauja JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) veikloje: rengia rezoliucijas ir pritaria joms, skelbia pareiškimus, dalyvauja aktyviuose dialoguose ir diskusijose, ir ragina rengti specialiąsias sesijas žmogaus teisių padėties klausimais; pripažįsta, kad ES yra įsipareigojusi JT ŽTT spręsti klausimus dėl vienoje ar kitoje šalyje susidariusios padėties; pabrėžia, kaip svarbu, kad ES daugiašaliu lygmeniu dalyvautų palaikant dialogus ir bendradarbiautų žmogaus teisių klausimais; visapusiškai palaiko JT ŽTT veiklą ir tai, kad ji dalyvauja ginant žmogaus teises visame pasaulyje; palankiai vertina Zeido al-Huseino vadovaujamo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbą; tikisi glaudaus dialogo ir aktyvaus bendradarbiavimo su naujai paskirta vyriausiąja komisare Michelle Bachelet; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai ir specialiosioms procedūroms;

8.  reiškia padėką Komisijos ir EIVT žmogaus teisių tarnyboms centrinėje būstinėje ir ES delegacijose ir ES specialiajam įgaliotiniui (angl. EUSR) žmogaus teisių klausimais Stavrui Lambrinidžiui už atliktą darbą didinant žmogaus teisių veiksmingumą, sanglaudą ir matomumą įgyvendinant ES užsienio politiką ir primena savo prašymą užtikrinti, kad šie įgaliojimai taptų nuolatiniais ir būtų susiję su didesne atskaitomybe; palankiai vertina neseniai pateiktą požiūrį pagal ES iniciatyvą „Gerieji žmogaus teisių pavyzdžiai“ (angl. Good Human Rights Stories), pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama įvairių šalių taikomiems geriausios patirties pavyzdžiams; dar kartą ragina persvarstyti šiuos įgaliojimus siekiant ES specialiajam įgaliotiniui suteiktai iniciatyvos teisę, pakankami išteklių ir kompetenciją viešai pasisakyti, kad būtų galima pranešti apie tai, kas pasiekta lankantis trečiosiose šalyse, ir pranešti apie ES pozicijas žmogaus teisių klausimais;

9.  palankiai vertina ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir pažymi, kad šiais metais, atsižvelgiant į Parlamento prašymus, išreikštus jo ankstesnėse ataskaitose, ji patvirtinta gerokai anksčiau; prašo Tarybos toliau stengtis parengti šias metines ataskaitas metų pradžioje; ragina Tarybą užtikrinti, kad kita metinė ataskaita būtų tvirtinama prieš tai surengus tinkamas konsultacijas; mano, kad ši metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje politikos tikrinimo, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė, ir prašo apie ją viešai informuoti pasaulio mastu;

10.  pripažįsta padarytą pažangą, susijusią su šios ataskaitos rengimo tvarka ir formatu, tačiau tikisi, kad Taryba ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja dar labiau atsižvelgs į atitinkamose Parlamento rezoliucijose ir (arba) rekomendacijose išdėstytas pozicijas siekiant užtikrinti didesnę ir veiksmingesnę ES institucijų veiklos žmogaus teisių klausimais sąveiką;

11.  pakartoja, kaip svarbu apžvelgti svarbiausias teigiamas ir neigiamas tendencijas, kad būtų galima įvertinti ES veiksmų efektyvumą; šiuo požiūriu mano, kad, teikiant nuodugnesnes viešas ataskaitas, kai tinkama, visų pirma grindžiamas prioritetais ir rodikliais, nustatytais ES konkrečiai šaliai skirtoje žmogaus teisių srities strategijoje, inter alia, būtų skatinama nuosekliau taikyti žmogaus teisių paisymo sąlygas, taip pat įvertinti ir pakoreguoti ES politikos poveikį žmogaus teisėms; pabrėžia, kad reikia stebėti ir visapusiškai įgyvendinti esamas ES gaires;

12.  pripažįsta, kad ES dialogai žmogaus teisių klausimais (angl. HRDs) yra vertinga mišrios diplomatijos priemonė, skirta žmogaus teisėms ir demokratijai skatinti palaikant dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis; vis dėlto atkreipia dėmesį į nuolatines kliūtis, trukdančias palaikant dialogus žmogaus teisių klausimais pasiekti konkrečius rezultatus, pavyzdžiui, į paplitusius dvigubus standartus, ir ragina šiuo atžvilgiu valstybes nares laikytis vieningesnės pozicijos; ragina Komisiją ir EIVT ieškoti būdų, kaip būtų galima didinti dialogų žmogaus teisių klausimais veiksmingumą ir prasmingumą, ir nedelsiant reaguoti bei juos papildyti tais atvejais, kai jie nėra konstruktyvūs, šiuo tikslu pasitelkiant politinį dialogą arba viešąją diplomatiją; ragina Komisiją ir EIVT didinti dialogų skaidrumą, be kita ko, skatinant tvirtesnį pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimą, ir, siekiant įvertinti kiekvieno dialogo veiksmingumą, naudotis aiškiais lyginamaisiais standartais; pabrėžia, kaip svarbu, kad dialoguose žmogaus teisių klausimais ES keltų atskirų žmogaus teisių gynėjų, patiriančių pavojų, atvejų klausimus reikalaudama paleisti įkalintus gynėjus ir apsaugoti pavojų patiriančius gynėjus; be to, pataria ES institucijoms teikti tinkamus išteklius ir rengti tinkamą ES delegacijų visų lygmenų pareigūnų ir darbuotojų mokymą žmogaus teisių ir demokratijos klausimais;

13.  pakartoja, kad 2015–2019 m. veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2017 m. atlikta jo laikotarpio vidurio peržiūra turi būti pagrindinės veiksmų žmogaus teisių srityje priemonės, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę numatyti pakankamus išteklius ir kompetenciją, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti pagrindinius ES prioritetus; ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų dabartinio veiksmų plano įgyvendinimą, be kita ko, iš tikrųjų bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis;

14.  ragina ES stiprinti savo priemones ir politikos kryptis, susijusias su institucine plėtra ir teisine valstybe, ir įtraukti gaires, kuriomis būtų užtikrinama atskaitomybė ir siekiama užkirsti kelią nebaudžiamumui už žmogaus teisių pažeidimus; ragina veiksmingai panaudoti atitinkamus išteklius, kad būtų galima toliau skatinti žmogaus teises ir demokratiją;

15.  šiuo požiūriu primena labai svarbią paramą, pagal EDŽTRP suteiktą įgyvendinant ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat ES žmogaus teisių gaires ir konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas, nes ji padėjo sudaryti sąlygas ES šioje srityje imtis strategiškesnių veiksmų ir užtikrinti atskaitomybę, matomumą ir veiksmingumą; labai ragina EDŽTRP, kaip atskirą ir nepriklausomą priemonę, įtraukti į 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos struktūrą, siekiant nesumažinti šio priemonės aiškaus skirtingumo įtraukus ją į platesnės apimties išorės veiksmų fondą; primygtinai ragina plėtoti ES išorės finansavimo priemonių bendradarbiavimą siekiant išvengti dubliavimosi ir sutapimo bei padėti nustatyti galimus trūkumus ir finansavimo poreikius;

16.  primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant paremti ir sutvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje; yra įsitikinęs, kad pagal patikslintą Europos kaimynystės politiką turėtų būti remiamos ekonominės, socialinės ir politinės reformos, ginamos žmogaus teisės ir padedama diegti teisinės valstybės principą, kartu laikantis ES įsipareigojimų jos partneriams; pakartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos propagavimas naudingas ir šalims partnerėms, ir ES; pabrėžia, kad reikia plėsti Sąjungos ir jos šalių partnerių parlamentinius ryšius palaikant nuoširdų dialogą, grindžiamą abipusiu supratimu ir pasitikėjimu, ir taip siekiant veiksmingai propaguoti žmogaus teises;

17.  atkreipia dėmesį į savo Žmogaus teisių pakomitečio (angl. DROI) atliekamą darbą – jis palaiko glaudžius darbo santykius su kitomis ES institucijomis, ES specialiuoju įgaliotiniu, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), pilietine visuomene, įskaitant NVO, ir daugiašalėmis žmogaus teisių institucijomis; pažymi, kad 2017 m. Žmogaus teisių pakomitetis parengė tris pranešimus, kurie per plenarinę sesiją buvo patvirtinti kaip rezoliucijos: dėl bepilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje(13), dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą(14), klausimo sprendimo ir dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(15);

18.  siūlo per pirmąjį 2019 m. ketvirtį įsteigti vidaus darbo grupę, kuri atliktų jo komitetų, turinčių išorinius įgaliojimus, ir jo delegacijų ryšiams su trečiosiomis šalimis 2014–2019 m. vykdyto žmogaus teisių propagavimo ir integravimo į visas politikos sritis peržiūrą; ketina, remdamasis šia peržiūra, pateikti rekomendacijas dėl sustiprintų Parlamento veiksmų žmogaus teisių srityje per kitą Parlamento kadenciją, be kita ko, vykdant EIVT ir Komisijos veiklos, vidaus institucinės struktūros ir savo subjektų vykdomo žmogaus teisių aspekto integravimo į visų sričių politiką kontrolę;

19.  mano, kad galima toliau plėtoti skubių rezoliucijų, grindžiamų Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsniu, vaidmenį siekiant stiprinti žmogaus teises ir demokratiją, labiau laiku įvertinant, orientuojantis į tikslus ir efektyvumą;

Konkretūs su žmogaus teisėmis susiję klausimai

20.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. nuolat mažėjo pilietinės visuomenės galimybės veikti, ir apgailestauja, kad žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir NVO pernelyg dažnai tampa, priekabiavimo, bauginimo ir smurto, įskaitant nužudymus, objektais; yra susirūpinęs dėl to, kad žmogaus teisių aktyvistams, norintiems dalyvauti Ženevoje vykstančiuose JT žmogaus teisių tarybos, taip pat kitų tarptautinių institucijų posėdžiuose, toliau taikomas draudimas keliauti, griežtai smerkia tokius draudimus ir ragina susijusias vyriausybes juos panaikinti; pabrėžia, jog nepriimtina, kad pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovams neleidžiama dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, ir primygtinai reikalauja gerbti pagrindines pilietinės visuomenės atstovų žmogaus ir politines teises; yra susirūpinęs, kad kai kurie žmogaus teisių aktyvistai sulaikyti jiems grįžtant į savo šalis po to, kai buvo išklausyti tarptautinėse institucijose;

21.  smerkia tai, kad pilietinės visuomenės erdvės mažėjimo reiškinys taip pat gali vis labiau pasireikšti tvirtos demokratijos šalyse ir vidutines bei dideles pajamas gaunančiose šalyse; ragina ES ir valstybes nares rodyti pavyzdį; smerkia teisės aktus, kuriais apribojama pilietinės visuomenės veikla , pvz., uždaromos nevyriausybinės organizacijos arba įšaldomas jų turtas; ragina panaikinti teisės aktus, kuriais nustatomi savavališki ar varžantys reikalavimai, susiję su nevyriausybinių organizacijų veikla, įskaitant nuostatas dėl užsienio finansavimo ribojimo; smerkia skleidžiamus viešus pasakojimus, kuriais vis labiau kenkiama pilietinės visuomenės organizacijų vaidmeniui; ragina ES delegacijas ir jos valstybių narių diplomatines atstovybes ir toliau stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir jų veiklos draudimus ir apribojimus arba netikrų NVO, kurias remia kai kurios vyriausybės, skatinimą; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines atstovybes toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų;

22.  smerkia tai, kad 2017 m. būta didelės grėsmės spaudos laisvei ir, remiantis organizacijos „Žurnalistai be sienų“ metiniu indeksu, išpuoliai prieš spaudą 2017 m. pasiekė neregėtą lygį; pabrėžia, kad reikia laikytis teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę principų, kaip apibrėžta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje; dar kartą pabrėžia saviraiškos laisvės tiek internete, tiek realiame gyvenime svarbą, nes tai yra gyvybiškai svarbi bet kokios demokratinės visuomenės sąlyga, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendami tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atsiskaityti, ji taip pat stiprina teisinės valstybės principą; griežtai smerkia grasinimus žurnalistams, nepriklausomai žiniasklaidai, tinklaraštininkams ir pranešėjams, jų bauginimus ir prieš juos rengiamus išpuolius, taip pat neapykantą kurstančias kalbas, šmeižto įstatymus ir smurto kurstymą, nes tai kelia grėsmę teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėmis įtvirtintoms vertybėms; pabrėžia, kad 2017 m. šimtai taikių protestuotojų ir žurnalistų buvo suimti, prieš daugelį iš jų imtasi netinkamų veiksmų, daugelis jų buvo savavališkai sulaikyti ir teismo procesuose, kuriuose nebuvo užtikrinti minimalūs procedūriniai standartai, priversti sumokėti dideles baudas; primygtinai ragina ES, plėtojant visus savo santykius su trečiosiomis šalimis, dėti daugiau pastangų siekiant apginti nuomonės ir saviraiškos laisvę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir sistemingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį;

23.  pabrėžia, kad akademinė laisvė yra itin svarbi, kaip tarptautinių sutarčių saugoma žmogaus teisė; griežtai smerkia bet kokius išpuolius prieš akademinę laisvę, pavyzdžiui, nužudymus, prievartinius dingimus, smurtą, įkalinimą, darbo nutraukimą, išpuolius prieš reputaciją ir neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą; pabrėžia, kokie pavojingi visi išpuoliai prieš akademinę laisvę, nes akademinė laisvė labai svarbi kuriant pliuralistinę ir demokratinę visuomenę;

24.  griežtai smerkia tai, kad 2017 m. labai daug žmogaus teisių gynėjų susidūrė su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant neteisėtą duomenų atskleidimą konfiskuojant įrangą, vykdant nuotolinį stebėjimą ir nutekinant duomenis; smerkia sekimo internete ir įsilaužimo praktiką siekiant rinkti informaciją, kuri gali būti naudojama teismo bylose arba šmeižto kampanijose; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad prieš politikus, aktyvistus, tinklaraštininkus ir žurnalistus vis dažniau naudojamos tam tikros dvejopo naudojimo kibernetinio stebėjimo technologijos; šiuo požiūriu primygtinai ragina ES institucijas nedelsiant ir veiksmingai atnaujinti dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės reglamentą;

25.  dar kartą patvirtina, kad teismų sistemos nepriklausomumas ir absoliutus teisingumo vykdymo sistemos skaidrumas, kurio visi vykdytojai privalo teisingai ir nepriklausomai atlikti savo vaidmenis, yra būtinos sąlygos demokratinei valstybei plėtoti ir teisinei žmogaus teisių apsaugai užtikrinti; griežtai smerkia visus bandymus įtvirtinti teisėjų, prokurorų ir advokatų laisvės apribojimus ir visų rūšių tiesioginį ir netiesioginį smurtą prieš juos; ragina ES atkreipti ypatingą dėmesį į šį klausimą diplomatinių santykių su ES nepriklausančiomis šalimis plėtojimo srityje;

26.  pripažįsta, kad atviras internetas ir technologinė pažanga suteikia galimybių greičiau pranešti apie žmogaus teisių pažeidimus; kritiškai vertina kai kurių vyriausybių pastangas kontroliuoti žiniasklaidos priemones, įskaitant internetą; yra susirūpinęs dėl 2017 m. paplitusio reiškinio, kai valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai skleidžia melagingas naujienas ir dezinformaciją, nes tai galėjo paskatinti skleisti prieš žmogaus teises nukreiptus pranešimus, riboti galimybes susipažinti su nemokama, tikslia ir nešališka informacija, kurstyti smurtą ar neapykantą prieš tam tikras grupes ar asmenis arba jų diskriminaciją ir daryti neigiamą poveikį rinkimų rezultatams, taip kenkiant demokratinėms valstybėms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kaip svarbu, kad ES plėtotų tvirtesnį teigiamą pasakojimą apie žmogaus teises, kad laikytųsi tvirtos pozicijos prieš vyriausybes, remiančias dezinformaciją arba ginčijančias žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo principus, ir kad dėtų daugiau pastangų, siekdama remti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą visame pasaulyje; pabrėžia itin didelę švietimo, kultūros, žinių ir kritinio mąstymo svarbą kovojant su netikromis naujienomis ir jų skleidimu;

27.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę paskirti ES pasiuntinį kibernetiniais klausimais, kuris turėtų koordinuoti ES diplomatines pastangas siekiant išorės politikos srityje toliau plėtoti atvirą, sąveikų, saugų ir patikimą internetą, kuriame gerbiamos žmogaus teisės ir skatinamos atsakingo valstybių elgesio internete normos;

28.  pakartoja, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę, įskaitant laisvę tikėti arba netikėti, išpažinti pasirinktą religiją arba jos neišpažinti, pasirinkti religiją, jos atsižadėti arba ją pakeisti, taip pat teisę būti atskalūnu ir laikytis ateistinių pažiūrų, būtina užtikrinti visame pasaulyje ir besąlygiškai stiprinti, pirmiausia plėtojant religijų ir kultūrų dialogą; smerkia 2017 m. vykdytą diskriminaciją dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo, taip pat etninių ir religinių grupių persekiojimą ir prieš jas įvykdytus išpuolius; ragina vengti religijos kaip priemonės naudojimo politikos tikslais; apgailestauja dėl to, kad valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, be kita ko, priimdami ir įgyvendindami šventvagystės įstatymus, mėgina riboti religijos ir tikėjimo laisvę, susirinkimų laisvę ir saviraiškos laisvę; prašo imtis tolesnių veiksmų, siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius asmenis ir ateistus, įskaitant šventvagystės įstatymų aukas; ragina ES ir jos valstybes nares labiau dalyvauti politinėse diskusijose siekiant panaikinti tokius įstatymus, palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų labiau gerbiama minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė ir skatinamas religijų ir įsitikinimų dialogas; ragina Komisiją ir EIVT aktyviai padėti savanoriškai ir saugiai grįžti namo žmonėms, kurie buvo priversti bėgti iš šalies dėl persekiojimo, vykdyto dėl jų religijos ar tikėjimo; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gairės būtų veiksmingai įgyvendinamos; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas dėl minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvės JT žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT) ir JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA); remia ES specialiojo pasiuntinio religijos ir tikėjimo laisvei už ES ribų skatinti Jáno Figelio darbą;

29.  labai apgailestauja dėl to, kad daugelyje viso pasaulio šalių nesiliauja kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir mirties bausmės taikymo praktika, ir ragina ES dėti daugiau pastangų, siekiant šiuos reiškinius panaikinti; mano, kad kalinimo sąlygos, įskaitant galimybes gauti priežiūrą ir vaistų, ir kalėjimų būklė kai kuriose šalyse kelia didelį susirūpinimą; palankiai vertina tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. oficialiai pradėjo veikti Kovos su prekyba kankinimui skirtomis prekėmis aljansas ir buvo sudaryta ES kovos su kankinimu koordinavimo grupė, kuriai pavesta stebėti, kaip įgyvendinama minėta iniciatyva; šiuo požiūriu palankiai vertina atnaujintus ES teisės aktus dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui ar baudimui; pažymi, kad 2017 m., palyginti su praėjusiais metais, 4 proc. sumažėjo visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių skaičius; ragina šalis, dar nepaskelbusias mirties bausmės moratoriumo, nedelsiant tai padaryti, nes tai yra žingsnis mirties bausmės panaikinimo kryptimi; mano, kad itin svarbu kovoti su visų formų kankinimu ir netinkamu elgesiu su kalinamais asmenimis, įskaitant psichologinius kankinimus, ir labiau stengtis užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamos tarptautinės teisės, bei užtikrinti kompensacijas aukoms;

30.  griežtai smerkia visus didelius valstybinių ir nevalstybinių subjektų padarytus nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant nusikaltimus prieš piliečius, taikiai besinaudojančius savo žmogaus teisėmis; baisisi dėl padarytų plataus masto nusikaltimų, įskaitant nužudymus, kankinimus, išžaginimą, pavergimą ir seksualinę vergovę, vaikų verbavimą į kareivius, prievartinį religijos keitimą ir sistemingą religinėms ir etninėms mažumos priklausančių asmenų žudymą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares kovoti su genocido nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir užtikrinti, kad jų vykdytojai būtų patraukiami atsakomybėn; ragina ES teikti paramą organizacijoms ir JT tyrimų grupėms, renkančioms, kaupiančioms ir saugančioms skaitmeninius arba kitokius visų šių konfliktų šalių padarytų nusikaltimų įrodymus, kad jas būtų galima lengviau patraukti atsakomybėn tarptautiniu lygmeniu; pažymi, kad interneto platformos ištrina vaizdinius įrodymus, susijusius su galimais karo nusikaltimais, stengdamosi pašalinti teroristinį turinį ir propagandą;

31.  palaiko pagrindinį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį, atliekamą tais atvejais, kai atitinkamos valstybės negali arba nenori naudotis savo jurisdikcija; ragina ES ir jos valstybes nares teikti diplomatinę ir finansinę paramą TBT; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti visas JTO valstybes nares ratifikuoti ir taikyti TBT Romos statutą ir nerimauja dėl pasitraukimo iš šio Statuto bei grasinimų tai padaryti; taip pat ragina visas Romos statutą pasirašiusias šalis koordinuoti savo veiksmus su TBT ir su juo bendradarbiauti; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimų ir įtraukti žiaurumo nusikaltimus į nusikaltimų, su kuriais ES kompetentinga kovoti, sąrašą; primena, kokios svarbios kitos pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama panaikinti nebaudžiamumą, įskaitant visuotinę jurisdikciją, ir ragina ES valstybes nares priimti reikiamus teisės aktus; šiuo klausimu primena, kad aukų teisės turi būti svarbiausias klausimas vykdant visus veiksmus; pakartoja savo raginimą Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais, jam suteikiant įgaliojimus skatinti ir integruoti ES įsipareigojimus kovoti su nebaudžiamumu ir jai atstovauti šioje srityje;

32.  palankiai vertina ES pastangas remti Jungtinių Tautų sukurtą tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą mechanizmą (IIIM) Sirijoje, kuris padeda tirti sunkius nusikaltimus; pabrėžia, kad kitose šalyse reikia sukurti panašų nepriklausomą mechanizmą; ragina ES ir ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, finansiškai prisidėti prie tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo;

33.  pakartoja, kad valstybės gali kitas valstybes už jų padarytus tarptautinių susitarimų, tokių kaip Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą, pažeidimus perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, siekiant nustatyti valstybės atsakomybę, kuri vėlesniu etapu būtų naudojama kaip netiesioginė priemonė, padedanti teisme nustatyti individualią baudžiamąją atsakomybę;

34.  labai apgailestauja, kad nepakankamai paisoma tarptautinės humanitarinės teisės (THT), ir griežtai smerkia mirtinus išpuolius, kurie 2017 m. per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje buvo nepaprastai dažnai vykdomi prieš ligonines, mokyklas ir kitus civilinius objektus; mano, kad tarptautinis išpuolių pasmerkimas turi būti stiprinamas nepriklausomais tyrimais ir iš tikrųjų užtikrinama atskaitomybe; palankiai vertina pagalbą teikiančių darbuotojų darbą, atliekamą teikiant humanitarinę pagalbą; ragina valstybes nares, ES institucijas ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad ES politika ir veiksmai, susiję su THT, būtų plėtojami nuosekliai ir veiksmingai, taip pat naudotis visomis turimomis priemonėmis šiam klausimui spręsti; daro išvadą, kad turėjo būti sudarytos sąlygos ES ir jos valstybėms narėms teikti išsamesnes ataskaitas apie tai, kaip Gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinamos kilus konkretiems konfliktams, be kita ko ir ypač rengiant ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos; ragina tarptautinę bendruomenę įdiegti priemones, panašias į ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima sumažinti reagavimo į perspėjimą laiką, siekiant neleisti smurtiniams konfliktams kilti, atsinaujinti ir stiprėti; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti finansinę paramą, skirtą humanitarinei pagalbai ir paramai vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. oficiali paramą vystymuisi (OPV) sumažinta 2,4 proc. ir kad OPV lygis žemesnis nei šiai sričiai nustatytas 0,7 proc. BVP tikslas;

35.  primena savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(16); reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ginkluoti nepilotuojami orlaiviai naudojami nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; dar kartą ragina ES skubiai parengti teisiškai privalomą ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, laikydamosi savo teisinių įsipareigojimų, nevykdytų neteisėto tikslinio žudymo arba nepadėtų kitoms šalims jo vykdyti; ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems su nepilotuojamų orlaivių konstravimu, finansuoti; ragina įvertinti būsimų nepilotuojamų orlaivių kūrimo projektų poveikį žmogaus teisėms;

36.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES valstybes nares išplėsti ES ribojamųjų priemonių taikymo tvarką, kad ji apimtų ES sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, siekiant sudaryti galimybes priimti sprendimus dėl BUSP sankcijų remiantis sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, panašiai kaip vadinamojo S. Magnitskio akto atveju;

37.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją siekti, kad tarptautiniu mastu būtų uždraustos ginklų sistemos, kurias taikant jėgos naudojimas nėra žmogaus valdomas, kaip ne kartą reikalavo Parlamentas, ir, rengiantis atitinkamiems susitikimams JT lygmeniu, skubiai parengti ir priimti bendrą poziciją dėl autonominių ginklų sistemų ir atitinkamuose forumuose kalbėti vienu balsu bei atitinkamai veikti;

38.  pabrėžia, kad korupcija kenkia teisinei valstybei, demokratijai ir ekonomikos konkurencingumui, taip pat kelia grėsmę žmogaus teisėms; pabrėžia, kad reikia remti su korupcijas kovojančius žmogaus teisių gynėjus ir pranešėjus apie pažeidimus; ragina tobulinti kovos su korupcija mechanizmus ir praktiką, pavyzdžiui, taikyti sankcijas asmenims ir šalims, siejamiems su dideliais su korupcija susijusiais nusikaltimais; ragina EIVT ir Komisiją parengti bendras žmogaus teisių ir kovos su korupcija programas, visų pirma imtis iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama didinti skaidrumą, kovoti su nebaudžiamumu ir stiprinti kovos su korupcija agentūras, ir užtikrinti didesnį Europos lėšų naudojimo skaidrumą ir atsekamumą; taip pat ragina Komisiją derėtis dėl kovos su korupcija nuostatų būsimuose prekybos susitarimuose; primena 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse paskelbtas rekomendacijas dėl korupcijos ir žmogaus teisių(17) ir ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų;

39.  reiškia susirūpinimą dėl naikinimo, neteisėto plėšimo ir vandalizmo, vykdomų kultūros paveldo vietose, ir tvirtai remia faktų nustatymo, paveldo apsaugos ir gelbėjimo iniciatyvas;

40.  pabrėžia laisvų ir teisingų rinkimų svarbą demokratiniams procesams ir yra susirūpinęs dėl visame pasaulyje didėjančio neteisėtų rinkimų skaičiaus; primena, kad nepriklausoma žiniasklaida yra būtina užtikrinant laisvus ir sąžiningus rinkimus; ragina ES nepripažinti suklastotų ar iškreiptų rinkimų rezultatų ir naudotis visomis ES turimomis diplomatinėmis, ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrintas rinkimų visame pasaulyje patikimumas, ir priversti šalis laikytis laisvų ir sąžiningų rinkimų kriterijų; mano, kad parama, kurią ES teikia rinkimų procesams ir demokratijai visame pasaulyje, t. y. jos rinkimų misijos ir tolesnės priemonės, parama rinkimams ir, visų pirma, aktyvus Parlamento vaidmuo šioje srityje, yra labai svarbūs; pabrėžia tokių procesų kaip rinkimų stebėjimas taikaus perėjimo prie demokratijos metu, teisinės valstybės principo stiprinimas, politinis pliuralizmas ir moterų dalyvavimo rinkimų procesuose lygio didinimas, skaidrumas ir pagarba žmogaus teisėms svarbą; primena, kad pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas į rinkimų stebėjimo procesą ir rinkimų misijų rekomendacijų įgyvendinimą yra labai svarbus; mano, kad kišimasis į kitų šalių rinkimus naudojantis kibernetinėmis operacijomis yra žmonių teisės laisvai pasirinkti savo atstovus pažeidimas;

41.  palankiai vertina tai, kad ES pasirašė Stambulo konvenciją, ir pabrėžia būtinybę visomis priemonėmis kovoti su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, ir vykdyti tokio smurto prevenciją; ragina šios konvencijos dar nepasirašiusias valstybes nares ją kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti; šiuo požiūriu palaiko bendrą ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“; primygtinai ragina šalis stiprinti savo teisės aktus, kad būtų galima kuo anksčiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip smurtas dėl lyties, moterų lyties organų žalojimas ir seksualinis smurtas; primena, kad smurtas prieš moteris yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe, todėl šią problemą reikia spręsti kompleksiškai, ir pabrėžia socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos svarbą; pabrėžia, kad patikimi visų rūšių smurto prieš moteris paplitimo, priežasčių ir padarinių statistiniai duomenys yra būtini siekiant parengti veiksmingus kovos su smurtu dėl lyties teisės aktus ir strategijas; todėl ragina ES padėti šalims gerinti duomenų rinkimą šioje srityje ir vykdyti tarptautinius teisinius įsipareigojimus; ragina ES bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad būtų padidintas finansavimas ir paspartintas programavimas, siekiant visame pasaulyje užkirsti kelią seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties ir į jį reaguoti; smerkia visų rūšių fizinį, seksualinį it psichologinį smurtą ir išnaudojimą, masinį prievartavimą, prekybą žmonėmis ir moterų lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus; pabrėžia, kad tinkama ir įperkama sveikatos priežiūra ir visuotinė pagarbą lytinės ir reprodukcinėms teisėms bei galimybė jomis naudotis, taip pat švietimas turi būti užtikrinti visiems moterims, taip pat jos turi turėti galimybes laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dėl savo sveikatos, kūno bei lytinių ir reprodukcinių teisių; pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausias būdas kovoti su diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir vaikus; smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą;

42.  pabrėžia, jog būtina, kad ES ir toliau būtų įsipareigojusi visapusiškai vykdyti prievoles ir įsipareigojimus dėl moterų teisių, prisiimtus pagal JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, taip pat atsižvelgti į šių dokumentų peržiūros konferencijų rezultatus;

43.  atkreipia dėmesį į 2017 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą pirmąją 2016–2020 m. laikotarpio II lyčių lygybės veiksmų plano (II LLVP) 2016 m. įgyvendinimo ataskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į kelias teigiamas tendencijas, susijusias su mergaičių ir moterų gyvenimo permainomis, kurių siekiama užtikrinant mergaičių ir moterų fizinę bei psichinę neliečiamybę, skatinant ekonomines ir socialines teises bei stiprinant mergaičių ir moterų teises reikšti savo nuomonę bei dalyvavimą; mano, kad ES turėtų ir toliau integruoti paramą moterims į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas, konfliktų prevencijos ir atstatymo po konfliktų veiklą; dar kartą patvirtina JT ST rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo svarbą; pabrėžia, kad norint užtikrinti moterų teises ir jų dalyvavimą viešosiose ir privačiosiose institucijose, formuojant politiką, dalyvavimą ekonominiame gyvenime ir taikos procesuose, labai svarbus aktyvesnis viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimas; pabrėžia, kad verslo sektorius atlieka svarbų vaidmenį stiprinant moterų teises; primygtinai ragina Komisiją imtis iniciatyvos kovojant su seksualiniu išnaudojimu ir piktnaudžiavimu humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi sektoriuose, nes šiems sektoriams turėtų būti taikomi patys aukščiausi atsakomybės ir atskaitomybės už jų darbą standartai; pabrėžia, kaip svarbu peržiūrėti ir sugriežtinti apsaugos procedūras ir dalyvavimo taisykles;

44.  ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 62-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas siekiant lyčių lygybės ir kaimo vietovių moterų bei mergaičių įgalėjimo;

45.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti mergaitėms ir moterims galimybes gauti švietimą ir mokymą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, taip pat humanitariniu mokslų srityje, ypač skiriant daugiau dėmesio jų gabumams ir įgūdžiams lavinti, taip pat plėtoti jų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose;

46.  ragina Komisiją ieškoti būdų ir priemonių, kad ES galėtų vienašališkai prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos (JT VTK), atsižvelgiant į tai, kad visos ES valstybės narės ratifikavo JT VTK, o pirminės ir antrinės ES teisės aktai apima esmines nuostatas dėl vaiko teisių apsaugos; ragina šalis, dar neratifikavusias JT VTK, nedelsiant tai padaryti; atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintos persvarstytos ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairės, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad tai turėtų įtakos visiems vaikams, įskaitant labiausiai marginalizuotus ir pažeidžiamoje padėtyje esančius vaikus; pabrėžia, kad vaikai dažnai susiduria su specifinėmis piktnaudžiavimo formomis, pavyzdžiui, vaikų santuokomis, vaikų prostitucija, vaikų kareivių naudojimu, lyties organų žalojimu ir vaikų darbu ir prekyba vaikais, ypač per humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus, todėl jiems reikia didesnės apsaugos; ragina ES bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis siekiant panaikinti ankstyvas, vaikų ir prievartines santuokas, nustatyti minimalų teisėtą santuokos amžių, kuris būtų 18 metų, reikalauti patikrinti abiejų sutuoktinių amžių bei tai, ar jie visiškai ir laisvai sutinka tuoktis, nustatyti privalomus santuokos įrašus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių; pabrėžia būtinybę didinti ES įsipareigojimus užtikrinti vaikų, visų pirma nelydimų nepilnamečių, apsaugą ir itin daug dėmesio skirti švietimui, taip pat psichologinei ir socialinei paramai; ragina tinkamai įgyvendinti gaires dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu; ragina, vadovaujantis tarptautine teise, nedelsiant išspręsti pilietybės neturinčių vaikų, esančių ES ir už jos ribų, ypač gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, ir migrantų vaikų problemą; primygtinai ragina ES ir valstybes nares parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų liautasi sulaikyti vaikus dėl jų migracijos statuso, kaip nurodoma Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų; primena teisę į specialią apsaugą grindžiamą vaiko interesų principu;

47.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti visišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims siekiant bendradarbiauti migracijos srityje, skaidrumą ir stebėseną ir pasirūpinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai naudingas su žmogaus teisių pažeidimais susijusioms saugumo, policijos ir teisingumo sistemoms; pabrėžia galimybę atskirti vystomąjį bendradarbiavimą nuo bendradarbiavimo readmisijos ir migracijos valdymo srityje; yra labai susirūpinęs dėl ES užsienio politikos naudojimo kaip priemonės vadinamojo migracijos valdymo reikmėms ir pabrėžia, kad visos pastangos bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, įskaitant kilmės ir tranzito šalis, migracijos klausimais turi būti neatsiejamos nuo žmogaus teisių padėties gerinimo šiose šalyse ir atitikti tarptautinės žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės nuostatas; reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe pabėgėlių, migrantų ir šalių viduje perkeltų asmenų, kurie patiria sunkius žmogaus teisių pažeidimus kaip konfliktų, persekiojimo, valdymo klaidų ir prekybos žmonėmis bei neteisėto žmonių gabenimo tinklų aukos; pabrėžia, kad reikia skubiai pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis ir šiuo tikslu spręsti migracijos reiškinio išorės aspekto problemas, be kita ko, surasti tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje ir nepakankamo ekonominio išsivystymo problemų sprendimus plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, kurie atitiktų tarptautinę teisę, užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms tose šalyse ir pagal kuriuos būtų palaikomas ES patikimumas tiek ES viduje, tiek už jos ribų; ragina ES ir jos valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą švietimo, apgyvendinimo, sveikatos ir kitose srityse, kuriose migrantams ir pabėgėliams reikalinga parama, ir tinkamai įgyvendinti grąžinimo politikos priemones; pažymi, kad ES turi skatinti atitinkamas šalis pasirašyti Palermo protokolą dėl kovos su neteisėtu migrantų gabenimu žeme, vandeniu ir oru; atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų ataskaitoje nurodyta, jog 2017 m. beveik 258 milijonai žmonių gyveno ne savo gimtojoje šalyje; ragina Komisiją migrantų ir pabėgėlių teisių apsaugą ir skatinimą toliau laikyti vienu iš savo politikos prioritetų; pabrėžia būtinybę kurti ir geriau įgyvendinti migrantų ir pabėgėlių apsaugos sistemas, ypač atveriant saugius ir teisėtus migracijos kelius ir suteikiant humanitarines vizas; ragina Parlamentą prižiūrėti, kaip įgyvendinami migracijos susitarimai; apgailestauja dėl bet kokių mėginimų apsunkinti, juodinti ir netgi kriminalizuoti humanitarinę pagalbą ir primygtinai reikalauja, kad nelaimės ištiktų žmonių, esančių jūroje ir sausumoje, paieškos ir gelbėjimo pajėgumai būtų didesni, kad būtų galima įvykdyti mūsų pirminius teisinius įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę; pabrėžia, kad 2017 m. sausio 1 d. ES valstybėse narėse gyvenančių ne ES valstybių narių piliečių skaičius buvo 21.6 milijonai, o tai sudaro 4,2 proc. 28 ES valstybių narių gyventojų; ragina valstybes nares pradėti rimtą dialogą siekiant nustatyti bendrą ir įtraukų požiūrį, bendrus įsipareigojimus ir vieningą su migracija susijusį tikslą; teigiamai vertina JT iniciatyvą dėl Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių ir pagrindinį vaidmenį, skiriamą žmogaus teisėms pagal šiuos susitarimus;

48.  smerkia nuolat vykdomą prekybą žmonėmis; pabrėžia, kad prekyba žmonėmis paverčia žmones prekėmis ir yra viena iš sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų; šiuo požiūriu pabrėžia, kaip svarbu laikytis nuoseklaus požiūrio į ES kovos su prekyba žmonėmis politikos vidaus ir išorės aspektus visais lygmenimis; ragina ES ir valstybes nares aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant ištirti visus prekybos žmonėmis etapus ir asmenų, ypač moterų ir vaikų, visų formų išnaudojimą, pvz., neteisėtos prekybos organais, prievartinio darbo ir seksualinio išnaudojimo tikslais, ir bendradarbiauti su JT ir pilietine visuomene šioje srityje; ragina, kad būtų nustatyti aiškūs principai ir teisinės priemonės, taikomi sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų problemas, susijusias su surogatine motinyste; reiškia didelį susirūpinimą dėl labai didelio migrantų ir pabėgėlių, visų pirma moterų ir vaikų, pažeidžiamumo išnaudojimo, neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis požiūriais, be kita ko, migrantų antplūdžio valdymo centruose; pabrėžia, kad reikia propaguoti į aukas nukreiptą politiką, užkirsti kelią šios rūšies nusikalstamumui ir jį mažinti, taip pat imtis griežtų priemonių dėl pajamų, gaunamų iš prekybos žmonėmis;

49.  ragina visas šalis, įskaitant valstybes nares, ir ES įsitraukti į derybas, siekiant patvirtinti tarptautinėms korporacijoms ir kitoms įmonėms skirtą tarptautinę teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę, šiuo tikslu aktyviai dalyvaujant JT įsteigtoje neribotos sudėties tarpvyriausybinėje darbo grupėje; dar kartą primygtinai ragina skubiai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (angl. UNGPs), ypač atsižvelgiant į trečiąjį ramstį dėl galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis; pripažįsta, kad JT pasaulinis susitarimas ir nacionaliniai verslo ir žmogaus teisių veiksmų planai yra labai svarbūs; pabrėžia, koks svarbus yra ES verslo ir žmogaus teisių veiksmų planas, ir primygtinai ragina Komisiją paspartinti jo rengimą, siekiant užtikrinti visapusišką JT pagrindinių principų įgyvendinimą; ragina visas bendroves, įskaitant įsisteigusias ES, taikyti griežtos kontrolės praktiką, ir dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguojant tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus; ragina visas šalis veiksmingai greitai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priskiriamos įmonės laikytųsi žmogaus teisių ir socialinių darbo standartų; ragina visas šalis spręsti įmonių, naudojančių žaliavas arba kitus produktus iš konflikto zonų, problemą; pakartoja savo raginimą įtraukti įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus taisykles į susitarimus tarp ES ir trečiųjų valstybių; pabrėžia, kad su įmonėmis susijusių žmogaus teisių pažeidimų aukoms turėtų būti užtikrinamos tinkamos ir veiksmingos galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis; dar kartą tvirtina, kad būtina nedelsiant nagrinėti įmonių žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos atvejus, kai jie įvyksta, taip pat užtikrinti, kad įmones būtų galima patraukti atsakomybėn; apgailestauja, kad Komisija nesiėmė veiksmų pagal raginimus, pateiktus 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(18); ragina imtis priemonių, kuriomis įmonės būtų įpareigotos šalinti vaikų darbą ir užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams; ragina Komisiją sukurti tarpinstitucinę verslo ir žmogaus teisių darbo grupę ir išnagrinėti ES lygmens rūpestingumo pareigos iniciatyvą;

50.  primena ES įsipareigojimą savo santykiuose su trečiosiomis šalimis itin daug dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad pažanga žmogaus teisių ir demokratijos principų srityje, be kita ko, įgyvendinat žmogaus teisių paisymo sąlygą tarptautiniuose susitarimuose, turi būti remiama įgyvendinant visas ES politikos kryptis, susijusias su išorės aspektu, įskaitant prekybos politiką; pabrėžia, kad prekybos santykiai gali būti svarbūs besivystančių šalių ekonomikos augimui skatinti ir jų vietos rinkų išsaugojimui užtikrinti; pažymi, kad parama demokratinėms sistemoms ir tautų laisvės siekiams ir toliau turėtų būti pagrindiniai ES ekonominių interesų principai; primena, kad politikos suderinamumas yra labai svarbus vystymuisi ir pabrėžia, kad į prekybos ir vystymosi politiką svarbu įtraukti žmogaus teises visais jos etapais; ragina ES užtikrinti, kad ES pagal etiškas sertifikavimo schemas cirkuliuojančios prekės nebūtų pagamintos naudojant priverstinį ir vaikų darbą; ragina įdiegti priemonę, specialiai skirtą lyčių lygybės politikai prekybos susitarimuose stebėti ir stiprinti; palankiai vertina ES programas, projektus ir finansavimą trečiosiose šalyse ir pabrėžia, kad turi būti įvertinti bet kokie pažeidimai ir vykdoma jų prevencija, sukuriant asmenų ar grupių skundų nagrinėjimo tvarką;

51.  mano, kad BLS+ prekybos sistemos yra viena iš pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, skirtų demokratijai, žmogaus teisėms, darniam vystymuisi ir aplinkos standartams trečiosiose šalyse skatinti; ragina Komisiją peržiūrėti ir geriau stebėti BLS+ sistemas, siekiant užtikrinti, kad BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse būtų laikomasi žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad Komisija, įgyvendindama peržiūrėtą BLS+, turėtų siekti didinti šio mechanizmo skaidrumą ir atskaitomybę, nustatant aiškias prasmingo ir didesnio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo procedūras ir vykdydama veiksmingus poveikio žmogaus vertinimus prieš suteikdama prekybos lengvatas ir jas įgyvendinant; ragina, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas pagal galimybes būtų įtrauktas į konvencijų, reikalaujamų pagal BLS + statusą, sąrašą; primygtinai ragina Komisiją ir toliau finansuoti pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis stebimas šios schemos įgyvendinimas; pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti bendradarbiavimo formas, sudarančias palankesnes sąlygas trečiųjų šalių ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypač atsižvelgiant į jų gyventojų poreikius;

52.  ragina visas valstybes nares griežtai laikytis ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje, visų pirma stabdyti bet kokį ginklų, stebėjimo ir žvalgybos įrangos ir medžiagų, kuriais vyriausybės galėtų naudotis žmogaus teisėms varžyti ir išpuoliams prieš civilius gyventojus vykdyti, perdavimą; pabrėžia, kad pasaulinė prekyba ginklais ir karinėmis medžiagomis prisideda prie jų naudojimo daugelyje konfliktų trečiosiose šalyse; pažymi, kad ES valstybės narės yra vienos iš didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulio lygmeniu, ir mano, kad nepaprastai svarbu užtikrinti tarptautinių standartų, kuriais reguliuojama prekyba ginklais, įgyvendinimą ir sustiprinimą pasaulio lygmeniu;

53.  griežtai smerkia visų rūšių diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, religijos, kastos ir panašių paveldėto statuso sistemų, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, negalios ar bet kokio kito statuso; yra susirūpinęs dėl daugybės rasizmo, ksenofobijos ir kitų rūšių nepakantos apraiškų, taip pat dėl nepakankamo politinio atstovavimo pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, etninėms, kalbinėms ir religinėms mažumoms, neįgaliesiems, LGBTI bendruomenei, moterims ir vaikams; ragina ES stiprinti pastangas panaikinti visų rūšių be išimties diskriminaciją ir didinti informuotumą, puoselėti tolerancijos ir įtraukties kultūrą ir užtikrinti specialią pažeidžiamiausių grupių apsaugą, šiuo tikslu pasitelkiant dialogus žmogaus teisių klausimais ir politinius dialogus, ES delegacijų atliekamą darbą ir viešąją diplomatiją; ragina visas šalis užtikrinti, kad jų atitinkamos institucijos jų jurisdikcijai priskiriamose srityse suteiktų veiksmingą teisinę apsaugą; pabrėžia švietimo strategijų rengimo mokyklose svarbą, siekiant didinti vaikų informuotumą ir suteikti jiems priemones, kurių reikia visų formų diskriminacijai nustatyti;

54.  pabrėžia, kad būtina visuotinio prieinamumo principą ir neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios į savo išorės veiksmus ir vystymosi pagalbos politiką; ragina trečiųjų šalių vyriausybes peržiūrėti visus teisės aktus siekiant suderinti juos su Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija (NTK); ragina visas valstybes ratifikuoti NTK ir pakartoja, kaip svarbu ją veiksmingai įgyvendinti;

55.  palankiai vertina ES ir jos valstybių narių dalyvavimą 8-ajame JT neribotos sudėties visuomenės senėjimo klausimų darbo grupės posėdyje ir ypač bendro jų indėlio ir bendrų jų pareiškimų dėl lygybės, nediskriminavimo, smurto, prievartos ir vyresnio amžiaus žmonių nepriežiūros pateikimą; tebėra susirūpinęs dėl paplitusios diskriminacijos dėl amžiaus ir kitų kliūčių, trukdančių vyresnio amžiaus asmenims naudotis žmogaus teisėms; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai remti šios darbo grupės procesą, be kita ko, skiriant šios grupės veikimui reikalingų išteklių ir (arba) remiant jų skyrimą, taip pat ragina reaguoti į būsimus kvietimus teikti pasiūlymus ir konsultuotis su vyresnio amžiaus asmenimis bei įtraukti juos į šių pasiūlymų rengimo procesą, taip pat įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į atitinkamas savo delegacijas;

56.  palankiai vertina aktyvų ES dalyvavimą Lisabonoje posėdyje siekiant persvarstyti Madrido tarptautinio veiksmų visuomenės senėjimo srityje plano regioninę įgyvendinimo strategiją, skirtą Europai; pabrėžia, kad MIPAA gali labai padėti siekiant geriau užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų teises;

57.  smerkia savavališką LGBTI asmenų sulaikymą, kankinimą, persekiojimą ir žudymą; pripažįsta, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė gali būti didesnės diskriminacijos, smurto ir baudžiamojo persekiojimo rizikos priežastis; pažymi, kad daugelyje pasaulio šalių LGBTI asmenys dėl savo seksualinės orientacijos tebėra persekiojami ir patiria smurtą; smerkia pažeidimus, vykdomus moterų ir mažumų grupių atžvilgiu, kuriais pažeidžiama pagrindinė teisė į kūno neliečiamybę ir tapatybę, pvz., moters lytinių organų žalojimą ir interseksualių asmenų lytinių organų žalojimą; pažymi, kad 72 šalyse vis dar kriminalizuojami tos pačios lyties santykiai ir kad 13 iš šių šalių jie traktuojami kaip nusikaltimas, už kurį baudžiama mirties bausme; primygtinai ragina šias valstybes nedelsiant pakeisti savo teisės aktus; palankiai vertina ES pastangas stiprinti LGBTI asmenų teises ir didinti jų teisinę apsaugą; primygtinai ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl LGBTI asmenų; ragina Komisiją šiuo tikslu kasmet teikti Tarybos išvadų įgyvendinimo ataskaitas; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plano (angl. GAP II) pirmųjų metų vertinimą, tik trečdalis delegacijų propagavo LGBTI teises;

58.  smerkia toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, segregaciją ir su priklausymu kastai susijusias kliūtis, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes gauti darbą, galimybes naudotis teisės sistema ir kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra labai susirūpinęs dėl su tuo susijusios vėlesnės oficialiai įtvirtintos diskriminacijos ir nerimą keliančio smurtinių išpuolių, grindžiamų priklausymu kastai, dažnumo; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviau dėti pastangas ir remti iniciatyvas JT ir delegacijų lygmenimis, siekiant panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai;

59.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti lygybe grindžiamą politiką, kad visos nacionalinės ar etninės, religinės ir kalbinės mažumos, taip pat čiabuviai galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis; palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 71/178 dėl čiabuvių tautų teisių, pagal kurią 2019 m. paskelbti Tarptautiniais čiabuvių tautų kalbų metais; primena, kad, anot specialiojo pranešėjo čiabuvių tautų teisių klausimais, pastaraisiais metais susirūpinimą kelia labai išaugęs diskriminacija grindžiamų išpuolių prieš čiabuvius ir grasinimų jiems skaičius, taip pat asmenų, kurie gina savo žemes, teritorijas ir išteklius, ypač moterų, kriminalizavimas ir nužudymai; pabrėžia, kad ES turėtų užtikrinti šių gynėjų apsaugą ir tai, kad visi nusikaltimai būtų tiriami ir už juos būtų patraukiama atsakomybėn; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai siekti, kad čiabuvių tautų teisės būtų visapusiškai pripažįstamos, saugomos ir propaguojamos; ragina valstybes ratifikuoti TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų nuostatas;

60.  atkreipia dėmesį į įvairią interneto teikiamą naudą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad komercinės veiklos vykdytojai rinkodaros tikslais masiškai renka naudotojų asmens duomenis neužtikrindami visapusiško jų informuotumo ir (arba) negavę jų sutikimo, nes vėliau šie duomenys gali būti naudojami žalingais būdais, pvz., slopinant žmogaus teisių gynėjų veiklą, ribojant jų saviraiškos laisvę ir darant įtaką rinkimų rezultatams ir politinių sprendimų priėmimo procesui; ragina duomenų tvarkymo įmones atlikti poveikio žmogaus teisėms vertinimus; apgailestauja, kad taikomi žmogaus teisių pažeidimais grindžiami verslo modeliai, ir ragina asmens duomenis rinkti atsižvelgiant į duomenų apsaugos taisykles ir žmogaus teises; ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES ir jos valstybes nares, skubiai stiprinti ir įgyvendinti veiksmingus šios srities teisės aktus;

61.  pripažįsta, kad terorizmas ir radikalėjimas kelia didelę grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms ir daro daug žalos visuomenei, ir apgailestauja, kad 2017 m. įvykdyti išpuoliai dažnai buvo nukreipti būtent į šias vertybes puoselėjančius asmenis arba grupes; griežtai smerkia tai, kad 2017 m. visame pasaulyje įvykdyta daugiau kaip 1 000 teroristinių išpuolių, per kuriuos žuvo maždaug 6 123 žmonės; palaiko ES pastangas kovoti su terorizmu ir radikalėjimu ir užkirsti jam kelią, įskaitant tokias visos ES masto iniciatyvas ir tinklus kaip Informacijos apie radikalizaciją tinklas, tačiau pakartoja, kad visos pastangos turi atitikti tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, kad švietimas – geriausia kovos su radikalizacija priemonė; pabrėžia, kad terorizmo aukoms reikia skirti ypatingą dėmesį ir paramą, įskaitant psichologinę paramą, kiekvieno nukentėjusiojo individualų vertinimą, teisinę paramą, teisę kreiptis į teismą, vertimo raštu bei žodžiu paslaugas ir bendras veiksmingos paramos aukoms paslaugas; pabrėžia, kad pagal kovos su terorizmu strategijas turi būti laikomasi teisinės valstybės principo ir užtikrinama pagarba žmogaus teisėms; rekomenduoja, kad bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu klausimais, be kita ko, būtų nuodugniai įvertinta pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms kylanti rizika ir pažeidimų atvejais taikomos apsaugos priemonės; ragina Komisiją patobulinti informacijos mainų ir koordinavimo jos kanaluose ir agentūrose sistemą, kad būtų galima greitai nustatyti terorizmo grėsmes, užkirsti joms kelią ir už jas patraukti atsakomybėn;

62.  primena, kad sankcijos yra pagrindinė BUSP priemonė; primygtinai ragina Tarybą patvirtinti ES teisės aktuose numatytas sankcijas, kai to reikia norint pasiekti BUSP tikslus, visų pirma tam, kad būtų ginamos žmogaus teisės, įtvirtinama ir remiama demokratija, sykiu užtikrinant, kad tos sankcijos nedarytų poveikio civiliams gyventojams; prašo šias sankcijas skirti pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, kad jie būtų nubausti už įvykdytus nusikaltimus ir pažeidimus;

63.  laikosi nuomonės, kad, skatinant žmogaus teises, sportas gali atlikti teigiamą vaidmenį; vis dėlto apgailestauja, kad svarbiausius sporto renginius priimančiosiose šalyse arba šalyse kandidatėse tokius renginius priimti esama tam tikros koreliacijos tarp tam tikrų žmogaus teisių pažeidimų ir minėtų renginių; primena, kad šie pažeidimai apima iškeldinimą, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų nutildymą ir darbuotojų išnaudojimą statant didelius sporto infrastruktūros objektus; ragina ES parengti Sąjungos lygmens sporto ir žmogaus teisių politikos sistemą ir bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, įmonių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis dėl jų dalyvavimo tokiuose renginiuose tvarkos; ragina tarptautines ir šalių sporto įstaigas ir organizacijas, taip pat svarbiausių renginių priimančiąsias šalis įsipareigoti užtikrinti gerą valdymą ir žmogaus teisių apsaugą, įskaitant darbo teises, žiniasklaidos laisvę ir aplinkos apsaugą, įgyvendinti kovos su korupcija priemones rengiantis svarbiausiems sporto renginiams ir per juos ir užtikrinti teisių gynimo priemones visais žmogaus teisių pažeidimų atvejais; palankiai vertina 2017 m. lapkričio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos priimtą sprendimą užbaigti bylą dėl požiūrio į darbuotojus migrantus rengiantis 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatui; atkreipia dėmesį į reformas, pagal kurias, jei jos bus veiksmingai įgyvendintos, darbuotojams bus užtikrinta geresnė apsauga;

64.  primygtinai ragina pradėti taikyti veiksmingas ir tvarias politikos priemones, kuriomis būtų kovojama su pasauline klimato kaita; pabrėžia, kad klimato kaita – viena iš pagrindinių perkėlimo šalies viduje priežasčių ir viena iš pagrindinių priverstinės migracijos priežasčių; ragina tarptautinė bendruomenę sukurti priemones kovoti su klimato kaita ir apginti nuo jos nukentėjusius; pažymi, kad vykdant ES užsienio politiką turėtų būti stiprinami pajėgumai stebėti su klimatu susijusius pavojus, įskaitant krizių prevenciją ir dėmesį konfliktams; yra įsitikinęs, kad tolesni ir greiti klimato politikos veiksmai iš esmės prisideda prie socialinių, ekonominių, taip pat saugumo pavojų prevencijos, konfliktų ir nestabilumo prevencijos ir galiausiai prie didelių politinių, socialinių ir ekonominių sąnaudų prevencijos; taigi pabrėžia, kad svarbu integruoti klimato diplomatiją į ES konfliktų prevencijos politiką, plečiant ir pritaikant ES misijų ir programų apimtį trečiosiose šalyse ir konfliktų zonose; todėl pabrėžia, kad reikia, laikantis Paryžiaus susitarimo, nedelsiant įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų mažinamas klimato kaitos poveikis;

°

°  °

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 70-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1)

OL L 76, 2011 3 22, p. 56.

(2)

Dok. A/HRC/33/44.

(3)

Dok. A/AC.278/2017/2.

(4)

OL C 303, 2009 12 15, p. 12.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0292.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0201.

(7)

OL C 130, 2017 5 19, p. 1.

(8)

OL C 75, 2016 2 26, p. 111.

(9)

OL C 181, 2016 5 19, p. 69.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0494.

(11)

OL C 119, 2016 5 4, p. 1.

(12)

OL C 88, 2017 3 31, p. 6.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0247.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0288.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0346.

(16)

OL C 285, 2017 8 29, p. 110.

(17)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0346.

(18)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.


AIŠKINAMOJI DALIS

Šiame pranešime pranešėjas daugiausia dėmesio skiria Parlamento funkcijai tikrinti vykdomosios valdžios darbą. Parlamentinis tikrinimas turi būti vertinamas rimtai, o komitetai vis labiau plėtoja ir stiprina savo veiklą, kad Parlamentas galėtų prižiūrėti kitas institucijas, stebėti, ar tinkamai naudojamos ES biudžeto lėšos, ir užtikrinti teisingą ES teisės aktų įgyvendinimą. Šiame pranešime daugiausia dėmesio skiriama tokiems klausimams kaip žmogaus teisių aspekto integravimas į ES išorės politiką ir tai, kokiu mastu šis tikslas pasiektas 2017 m., nes tai yra keletas iš bendros užsienio ir saugumo politikos parlamentinio tikrinimo funkcijų.

Šiuo pranešimu siekiama:

–  remiantis 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos patvirtinta metine ataskaita ir dokumentais, kuriais ji grindžiama, t. y. ES strategine programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2012–2022 m.) ir dabartiniu veiksmų planu (2015–2019 m.), patikrinti Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką ir veiksmus šioje srityje 2017 m. ir dėl jų pateikti atitinkamas pastabas;

–  apžvelgti Europos Parlamento veiksmus žmogaus teisių srityje, įskaitant 2017 m. skirtą Sacharovo premiją, ir patvirtintas skubias rezoliucijas.

Europos Sąjungos išorės veiksmai ir žmogaus teisės

Europos Sąjunga grindžiama tvirtu įsipareigojimu skatinti ir apsaugoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą visame pasaulyje. Be pagarbos žmogaus teisėms neįmanoma užtikrinti ilgalaikės taikos, vystymosi ir klestėjimo. Šis įsipareigojimas – tai visos Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikos pagrindas. Europos Sąjunga aktyviai skatina ir gina visuotines žmogaus teises savo teritorijoje ir palaikydama santykius su ES nepriklausančiomis šalimis. Per daugelį metų ES patvirtino svarbius pamatinius dokumentus dėl žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos, taip pat sukūrė įvairias diplomatines ir bendradarbiavimo priemones, skirtas žmogaus teisėms visame pasaulyje skatinti.

Lisabonos sutartyje žmogaus teisės ir demokratija laikomos Europos Sąjungos išorės santykių pagrindu. Joje teigiama:

Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi. Sąjunga siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodytų principų. Ji skatina bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų struktūroje. (ES sutarties 21 straipsnio 1 dalis)

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES išorės santykius daugiausia formuoja ir palaiko Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuri taip pat yra Komisijos pirmininko pavaduotoja. Jai padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

2012 m. birželio mėn. Taryba patvirtino Strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje. Šioje programoje nustatyti ES bendrieji žmogaus teisių tikslai. Joje apibrėžiami principai, tikslai ir prioritetai, susiję su ES politikos veiksmingumo ir nuoseklumo didinimu dešimties metų laikotarpiu, t. y. 2012–2021 m. Pagal šiuos principus numatyta, be kita ko, žmogaus teisių aspektą integruoti į visas ES politikos sritis.

Ši programa grindžiama periodiniu veiksmų planu, pridedamu prie programos. Šiame veiksmų plane nustatomi konkretūs tam tikro laikotarpio tikslai ir paskiriami atitinkami suinteresuotieji subjektai. Pirmiausia buvo patvirtintas pirmasis, t. y. 2012–2014 m., veiksmų planas, o paskui – antrasis, t. y. 2015–2019 m. veiksmų planas. Jis grindžiamas galiojančiais teisės aktais, susijusiais su ES paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politika išorės veiksmų srityje, t. y. ES gairėmis, priemonių rinkiniais ir kitomis suderintomis pozicijomis, taip pat įvairiomis išorės finansavimo priemonėmis. Dabartiniame veiksmų plane nustatyti 34 rūšių veiksmai, atitinkantys šiuos platesnio masto tikslus: skatinti vietos partnerių atsakomybę, spręsti žmogaus teisių problemas, užtikrinti išsamų žmogaus teisių požiūrį, taikytiną per konfliktus ir krizes, siekti didesnio suderinamumo ir nuoseklumo ir užtikrinti veiksmingesnę ES paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politiką. 2017 m. buvo atlikta šio veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra.


ANNEX I: INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT

(JANUARY - DECEMBER 2017)

COUNTRY

Individual

BACKGROUND

ACTION TAKEN BY THE PARLIAMENT

AZERBAIJAN

Afgan Mukhtarli

On May 29, 2017, Afgan Mukhtarli, an Azerbaijani exiled journalist, was abducted in Tbilisi.

He fled to Georgia from Azerbaijan in 2014. Prior to his departure, Mukhtarli had received threats in relation to his investigative reporting on alleged corruption in the Azerbaijani Defense Ministry and was investigating the assets of the first family of Azerbaijan in Georgia.

On 12 January 2017 he was sentenced to 6 year imprisonment for illegally crossing the border with 10,000 of undeclared euros and assaulting a border guard. He denies all the charges.

 

In its resolution of 15 June 2017, the European Parliament:

- Strongly condemns the abduction of Afgan Mukhtarli in Tbilisi and his subsequent arbitrary detention in Baku;

- Calls on the Azerbaijani authorities to immediately and unconditionally drop all charges against and release Afgan Mukhtarli, as well as all those incarcerated as a result of the exercise of their fundamental rights, including freedom of expression;

- Reiterates its urgent call on the Azerbaijani authorities to end the practices of selective criminal prosecution and imprisonment of journalists, human rights defenders and others who criticise the government, and to ensure that all persons detained, including journalists and political and civil society activists, enjoy full due process rights and are covered by fair trial norms;

BAHRAIN

Mohamed Ramadan

Ali Moosa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nabeel Rajab

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Abdulhadi al-Khawaja

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Khalil Al Halwachi

Mohammed Ramadan, a 32-year-old airport security guard, was arrested by the Bahraini authorities for allegedly taking part in a bombing in Al Dair on 14 February 2014, together with Ali Moosa, that killed a security officer and wounded several others.

A Bahraini court sentenced Ramadan and Moosa to death. However, both retracted their confession, claiming that they confessed after being tortured in the custody of the Criminal Investigations Directorate (CID). This sentence was upheld by the Court of Cassation, Bahrain’s highest court of appeal, in late 2015. A final date for the execution is still to be cleared.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nabeel Rajab is a prominent Bahraini human rights defender who was sentenced to two years in prison for discussing Bahrain’s restrictions on freedom of expression and for addressing Bahrain’s poor human rights record in TV interviews. On 21st February 2018 he has been sentenced to additional 5 years in prison on charges of “spreading false rumors in time of war” “insulting public authorities”, and “insulting a foreign country”. Poor prison conditions have brought him to hospital in numerous occasions.

 

 

Abdulhadi Al-Khawaja is a Bahraini/Danish human rights activist who was heavily involved in the 2011 pro-democratic uprisings. He was arrested by the authorities along with other 13 activists (known as the Bahrain 13). In June 2011 he was sentenced to life in prison for politically motivated charges, notably his peaceful role in the protests.

 

Khalil al-Halwachi is a 57-year-old Bahraini scholar, former political activist held in the kingdom’s Jau Prison. He was convicted to 10 years in prison in an unfair, politically motivated trial. He has been subjected to ill treatment, including denial of medical care, by detaining authorities.

In its resolution of 16 February 2017, the European Parliament:

- Deeply deplores the decision of Kuwait and Bahrain to return to the practice of capital punishment; reiterates its condemnation of the use of the death penalty, and strongly supports the introduction of a moratorium on the death penalty as a step towards its abolition;

- Calls on His Majesty Sheikh Hamad bin Isa Al Khalifa of Bahrain to halt the executions of Mohamed Ramadan and Hussein Moosa, and on the Bahraini authorities to ensure a re-trial in compliance with international standards; recalls that all allegations of human rights violations committed during the proceedings must be duly investigated;

- Recalls that the EU opposes capital punishment and considers it to be a cruel and inhuman punishment which fails to act as a deterrent to criminal behaviour and is irreversible in the event of error;

 

- Urges the EEAS and the Member States to intervene with the Bahraini Government in order to appeal for the release of Nabeel Rajab and of all those held solely on the basis of their peaceful exercise of freedom of expression and assembly, and to urge the Bahraini Government to stop the excessive use of force against demonstrators or the practice of arbitrary revocation of citizenship;

 

 

 

 

 

- Calls for the release of Abdulhadi al-Khawaja and Khalil Al Halwachi;

BELARUS

Mikalay Statkevich

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sergei Kulinich

Sergei Kuntsevich

Uladzimir Nyaklyayev

Pavel Seviarynets

Vitali Rymashevski

Anatol Liabedzka

Yuri Hubarevich

March Ales Lahvinets

 

 

 

 

 

Oleg Volchek

Anatoli Poplavni

Leonid Sudalenka

Mikalay Statkevich, prominent Belarusian opposition leader and former presidential candidate, was expected to lead the demonstration in Minsk on 15 November 2017 against a so-called “social parasites tax” on the under-employed. He was arrested and kept in a KGB detention centre for three days, with no information as to his whereabouts. He has been detained several times since January 2017, and has spent about 35 days in jail in the same year.

On 5th November, 2017, he has been released from jail after serving a five-day term following a court ruling that he took part in an unsanctioned rally.

After his release Statkevich told journalists that police warned him of unspecified consequences if he continues “violating the law on public gatherings.”

 

On 25 March 2017, police in Belarus have arrested hundreds of people during the above-mentioned protests. Thousands defied a ban to protest, taking to the streets of Minsk and other cities. Demonstrators tried to march down one of the major streets in Minsk, but were blocked by police who began arresting them, along with journalists covering the protest. The authorities had already jailed more than 100 opposition supporters for terms of between three and 15 days in the lead-up to the demonstration, reports said.

 

On the same day, police raided the offices of human rights group Vesna preventatively arresting at least 57 persons involved in the monitoring of ongoing peaceful protests. Prior to this, other human rights defenders, such as Oleg Volchek, Anatoli Poplavn and Leonid Sudalenka were detained and sentenced to short terms of imprisonment.

In its resolution, adopted on 6 April 2017, the European Parliament:

- Condemns the undue restrictions on the right of peaceful assembly, freedom of expression and freedom of association, including on those expressing opinions about social and other public issues, and, most particularly, the harassment and detention of independent journalists, opposition members, human rights activists and other protesters;

 

 

 

 

 

 

 

- Condemns the crackdown on peaceful protesters and the repressions in the run-up to and during the demonstrations of 25 March 2017; stresses that despite the international community’s calls for restraint, the response by the security services was indiscriminate and inappropriate; expresses its concern over the latest developments in Belarus and highlights a clear need for a broader democratisation process in the country;

 

 

- Calls on the Belarusian authorities to immediately and unconditionally release and drop all judicial charges against all peaceful protesters, journalists, human rights defenders, civil society activists and opposition members who have been detained in connection with the current wave of demonstrations; considers the practice of preventive arrests totally unacceptable; urges the authorities to immediately disclose information about all those arrested to their families and the wider public;

 

CAMBODIA

Khem Sokha

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sam Rainsy

Um Sam An

Hong Sok Hour

Tep Vanny

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

CNRP

Khem Sokha is a Cambodian former politician and activist who most recently served as the President of the Cambodia National Rescue Party (CNRP). In September 2017, the Phnom Penh Municipal Court charged Sokha with “treason and espionage”, and for allegedly orchestrating the 2014 Veng Sreng street protests. He was arrested at his home on September 3, 2017. Hun Sen and other Cambodian government officials alleged that Sokha was conspiring with unnamed foreigners.

 

 

 

 

 

 

 

Opposition leader Sam Rainsy remains in self-imposed exile and faces trial in absentia after 2 arrest warrant were issued against him. Other activist and opposition leaders, including Um Sam An, Hong Sok Hour and Tep Vanny were convicted and imprisoned.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

On 17 November 2017, the Supreme Court ruled to dissolve the Cambodia National Rescue Party, removing the only existing electoral threat to Prime Minister Hun Sen. The case relied on the narrative that the CNRP was attempting to overthrow the government through a so-called “colour revolution” aided by the United States.

In its resolution of 14 September 2017, the European Parliament:

- Strongly condemns the arrest of CNRP President Kem Sokha on a number of charges that appear to be politically motivated; calls for the immediate and unconditional release of Kem Sokha, for all charges against him to be dropped, and for an end to threats of arrest against other opposition lawmakers;

- Expresses its deep concerns about the worsening climate for opposition politicians and human rights activists in Cambodia, and condemns all acts of violence, politically motivated charges, arbitrary detention, questioning, sentences and convictions in respect of these individuals;

 

 

- Urges the Cambodian authorities to revoke the arrest warrant for, and drop all charges against, opposition leader and lawmaker Sam Rainsy, and to release and drop charges against other opposition officials and human rights defenders who have been convicted, charged, and imprisoned, notably National Assembly Member Um Sam An, Senator Hong Sok Hour and land rights activist Tep Vanny;

- Urges the Cambodian Government to ensure due process in all measures taken, including the right to appeal, and to respect the rights to freedom of association and expression;

 

 

 

In its resolution of 14 December 2017, the European Parliament:

- Expresses its serious concerns at the dissolution of the CNRP; deeply regrets the prohibition of the party, which is evidence of further autocratic action by Prime Minister Hun Sen; urges the government to reverse the decision to dissolve the CNRP, to restore the elected members of the national parliament and commune council to their positions, to allow the full participation of opposition parties in public life and to ensure free space for action for media and civil society organisations and to put an end to the climate of fear and intimidation, as these are all preconditions for free, inclusive and transparent elections;

- Expresses grave concerns about the conduct of credible and transparent elections in Cambodia in 2018 following the decision by the Supreme Court to dissolve the CNRP; stresses that an electoral process from which the main opposition party has been arbitrarily excluded is not legitimate, and that a transparent and competitive election is a key instrument in guaranteeing peace and stability in the country and the entire region;

CHINA

Liu Xiaobo

Lee Ming-che

Liu Xiaobo, the prominent Chinese writer and human rights activist has been formally detained in prison four times over the course of the last 30 years; whereas Liu Xiaobo was jailed for 11 years in 2009 for ‘inciting subversion of state power’ after he helped to write a manifesto known as ‘Charter 08’; whereas the formal procedures followed in Liu Xiaobo’s prosecution have not allowed for him to be represented or be present himself at formal proceedings, and diplomats from over a dozen states, including several Member States, were denied access to the court for the duration of the trial;

Liu Xiaobo’s wife, Liu Xia, although never charged with any offence, has been under house arrest since he was awarded the Peace Prize in 2010, and has, since then, been denied almost all human contact, except with close family and a few friends;

In its resolution of 6 July 2017, the European Parliament:

- Calls on the Chinese Government to release, immediately and unconditionally, the 2010 Nobel Peace Prize winner Liu Xiaobo and his wife Liu Xia from house arrest and allow him to obtain medical treatment wherever they wish;

- Urges the Chinese authorities to allow Lui Xiaobo unrestricted access to family, friends, and legal counsel;

- Calls on the Chinese authorities to release Lee Ming-che immediately, as no credible evidence related to his case has been provided, to disclose information about his exact whereabouts, and to ensure, in the meantime, that Lee Ming-che is protected from torture and other ill-treatment, and that he is allowed access to his family, a lawyer of his choice and adequate medical care;

ERITREA

Abune Antonios

Dawit Isaak

 

Abune Antonios, the Patriarch of the Eritrean Orthodox Church, the nation’s largest religious community, has been in detention since 2007, having refused to excommunicate 3 000 parishioners who opposed the government; whereas since then, he has been held in an unknown location where he has been denied medical care;

Dawit Isaak, a dual citizen of Eritrea and Sweden, was arrested on 23 September 2001, after the Eritrean Government outlawed privately owned media; whereas he was last heard from in 2005; whereas Dawit Isaak’s incarceration has become an international symbol for the struggle for freedom of the press in Eritrea, most recently acknowledged by an independent international jury of media professionals awarding him the UNESCO/Guillermo Cano World Press Freedom Prize 2017 in recognition of his courage, resistance and commitment to freedom of expression;

In the September 2001 crackdown, 11 politicians – all former members of the Central Council of the ruling People’s Front for Democracy and Justice (PFDJ), including former Foreign Minister Petros Solomon – were arrested after they published an open letter to the government and President Isaias Afwerki calling for reform and ‘democratic dialogue’; whereas 10 journalists, including Isaak, were arrested over the following week;

In its resolution of 9 July 2017, the European Parliament:

- Condemns in the strongest terms Eritrea’s systematic, widespread and gross human rights violations; calls on the Eritrean Government to put an end to detention of the opposition, journalists, religious leaders and innocent civilians; demands that all prisoners of conscience in Eritrea be immediately and unconditionally released, notably Dawit Isaak and the other journalists detained since September 2001, and Abune Antonios; demands that the Eritrean Government provide detailed information on the fate and whereabouts of all those deprived of physical liberty;

- Recalls the decision of the African Commission on Human and Peoples’ Rights of May 2017, and demands that Eritrea immediately confirm the well-being of Dawit Isaak, release him, let him meet family and legal representatives and award him the necessary compensation for his years of imprisonment; further calls on Eritrea to lift the ban on independent media, as also ruled by the African Commission;

- Calls on the Eritrean Government to release Abune Antonios, allow him to return to his position as Patriarch, and cease its interference in peaceful religious practices in the country; recalls that freedom of religion is a fundamental right, and strongly condemns any violence or discrimination on grounds of religion;

ETHIOPIA

Dr Merera Gudina

Dr Fikru Maru

Berhanu Nega

Jawar Mohammed

On 30 November 2016, Ethiopian security forces arrested Dr Merera Gudina, the Chairman of the Ethiopian Oromo Federalist Congress opposition party in Addis Ababa, following his visit to the European Parliament on 9 November 2016, where he shared a panel with other opposition leaders and allegedly violated the law implementing the state of emergency by ‘creating pressure against the government’, ‘threatening society through the means of violence’ and attempting to ‘disrupt constitutional order’; whereas his bail request has been denied and he is still being held in custody awaiting the verdict; whereas on 24 February 2017, Dr Gudina and two co-defendants, Berhanu Nega and Jawar Mohammed were charged with four separate counts of non-compliance with the Ethiopian criminal code;

In its resolution of 18 May 2017, the European Parliament:

- Calls on the Ethiopian Government to immediately release on bail and drop all charges against Dr Merera Gudina, Dr Fikru Maru and all other political prisoners, and drop the cases against Berhanu Nega and Jawar Mohammed, who were charged in absentia and are currently in exile; stresses that for any dialogue with the opposition to be seen as credible, leading opposition politicians, such as Dr Merera Gudina, have to be released; calls on the EU High Representative to mobilise EU Member States to urgently pursue the establishment of a UN-led international inquiry for a credible, transparent and independent investigation into the killings of protesters and to put pressure on the Ethiopian government to grant its consent;

GUATEMALA

Laura Leonor Vásquez Pineda

Sebastián Alonzo Juan

Victor Valdés Cardona

Diego Esteban Gaspar

Roberto Salazar Barahona

Winston Leonardo Túnchez Cano

Fourteen murders and seven attempted murders of human rights defenders in Guatemala were registered between January and November 2016 by the Unit for the Protection of Human Rights Defenders of Guatemala (UDEFEGUA); whereas, according to the same sources, in 2016 there were 223 aggressions overall against human rights defenders, including 68 new legal cases launched against human rights defenders; whereas environmental and land rights defenders and those working on justice and impunity were the most frequently targeted categories of human rights defenders;

2017 has already seen the killing of human rights defenders Laura Leonor Vásquez Pineda and Sebastián Alonzo Juan, in addition to the journalists reported to have been killed in 2016 – Victor Valdés Cardona, Diego Esteban Gaspar, Roberto Salazar Barahona and Winston Leonardo Túnchez Cano;

In its resolution of 16 February 2017, the European Parliament:

- Condemns in the strongest terms the recent murders of Laura Leonor Vásquez Pineda, Sebastian Alonzo Juan and the journalists Victor Valdés Cardona, Diego Esteban Gaspar, Roberto Salazar Barahona and Winston Leonardo Túnchez Cano, as well as each of the 14 assassinations of other human rights defenders in Guatemala carried out in 2016; extends its sincere condolences to the families and friends of all of those human rights defenders;

- Calls for the urgent and mandatory implementation of the precautionary measures recommended by the IACHR and calls on the authorities to reverse the decision that unilaterally removes national precautionary measures benefitting human rights defenders;

 

INDONESIA

Hosea Yeimo

Ismael Alua

On 19 December 2016 Hosea Yeimo and Ismael Alua, two Papuan political activists, were detained and charged with ‘rebellion’ under the Indonesian Criminal Code, following peaceful political activities; whereas Hosea Yeimo and Ismael Alua were released on bail on 11 January 2017; whereas legal proceedings of the case continue; whereas, if convicted, they can face up to life imprisonment;

In its resolution of 19 January 2017, the European Parliament:

- Welcomes the release on bail of Hosea Yeimo and Ismael Alua on 11 January 2017; notes that the legal proceedings of the case will continue; calls on the Delegation of the EU to Indonesia to follow these legal proceedings;

- Asks the Indonesian authorities to consider dropping the charges against Hosea Yeimo, Ismael Alua and other prisoners of conscience against whom charges have been brought for peacefully exercising their right of freedom of expression;

LAOS

Somphone Phimmasone

Soukane Chaithad

Lod Thammavong,

March 2017 three Lao workers, Mr Somphone Phimmasone, Mr Soukane Chaithad and Ms Lod Thammavong, were sentenced to prison terms of between 12 and 20 years and the equivalent of tens of thousands of euros in fines for criticising the government on social media in relation to alleged corruption, deforestation, and human rights violations, while working in Thailand; whereas the three also stood accused of participating in an anti-government demonstration outside the Lao Embassy in Thailand in December 2015;

In its resolution of 14 September 2017, the European Parliament:

- Strongly condemns the prison sentences against Somphone Phimmasone, Soukane Chaithad and Lod Thammavong, and calls for their immediate release;

- Calls on the Vice-President of the Commission / High Representative of the Union for Foreign Affairs and Security Policy to urgently raise the case of Somphone Phimmasone, Lod Thammavong and Soukane Chaithad with the Government of Laos; calls on the EU Delegation to Laos to closely monitor the human rights situation in the country and, specifically, to be present at any proceedings held against Phimmasone, Thammavong and Chaithad, and to continue to raise the cases of jailed and missing individuals with the Lao authorities;

NICARAGUA

Francisca Ramirez

Francisca Ramirez, Coordinator of the National Council for the Defence of Land, Lake and Sovereignty, presented a formal complaint in December 2016 regarding acts of repression and aggressions experienced in Nueva Guinea; whereas Francisca Ramirez has been intimidated and arbitrarily detained and her family members have been violently attacked in retaliation to her activism;

Journalists in Nicaragua face harassment, intimidation and detention, and have received death threats;

In its resolution of 16 February 2017, the European Parliament:

- Urges the government to refrain from harassing and using acts of reprisal against Francisca Ramirez and other human rights defenders for carrying out their legitimate work; calls on the Nicaraguan authorities to end the impunity of perpetrators of crimes against human rights defenders; supports the right of environmental and human rights defenders to express their protest without retaliation; calls on Nicaragua to effectively launch an independent environmental impact assessment before engaging in further steps and to make the whole process public;

PAKISTAN

Asia Bibi

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Shahbaz Bhatti

Salmaan Taseer

 

 

 

 

 

 

Taimoor Raza

The case of Aasiya Noreen, better known as Asia Bibi, continues to be a matter of grave importance for human rights concerns in Pakistan; whereas Asia Bibi, a Pakistani Christian woman, was convicted of blasphemy by a Pakistani court and sentenced to death by hanging in 2010; whereas should the sentence be carried out Asia Bibi would be the first woman to be lawfully executed in Pakistan for blasphemy; whereas various international petitions have called for her release on the grounds that she was being persecuted for her religion;

Christian minority minister Shahbaz Bhatti and Muslim politician Salmaan Taseer were murdered by vigilantes for advocating on her behalf and speaking out against the ‘blasphemy laws’; whereas, despite the temporary suspension of Asia Bibi’s death sentence, she remains incarcerated to the present day and her family remains in hiding;

On 10 June 2017 a Pakistani counter-terrorism court sentenced Taimoor Raza to death for allegedly committing ‘blasphemy’ on Facebook; whereas the activist Baba Jan and 12 other demonstrators have been sentenced to life imprisonment, the most severe sentence ever to have been handed down for demonstrating;

In its resolution of 15 June 2017, the European Parliament:

- Calls on the Pakistani Government to take urgent action to protect the lives and rights of journalists and bloggers; expresses its concern at the request made by the Pakistani authorities to Twitter and Facebook to disclose information about their users in order to identify individuals suspected of ‘blasphemy’; calls on the Government and Parliament of Pakistan to amend the Prevention of Electronic Crimes Act 2016 and to remove the overly wide-ranging provisions for monitoring and retaining data and shutting down websites on the basis of vague criteria; calls also for all death sentences handed down on charges of ‘blasphemy’ or political dissent to be commuted, including the sentence against Taimoor Raza; calls in this context on the President of Pakistan to make use of his power of clemency;

- Urges the Government of Pakistan to resolve, in as positive and swift a manner as possible, the ongoing case of Asia Bibi; recommends that steps be taken to ensure the safety of Ms Bibi and her family in the light of the historic treatment of victims of blasphemy allegations by vigilantes and non-judicial actors;

PHILIPPINES

Leila M. De Lima

Senator De Lima is a human rights advocate and the highest profile critic of Philippine President Rodrigo Duterte’s anti-drug campaign;

On 23 February 2017, an arrest warrant was issued against Senator Leila M. De Lima of the Philippines from the opposition Liberal Party on charges of alleged drug-related offences; she was arrested and detained; if convicted, she could face a sentence from 12 years up to life in prison and be expelled from the Senate; there are numerous claims of torture in places of detention that are not giving rise to inquiries;

Senator De Lima led the investigation into the alleged extrajudicial killings of an estimated 1 000 or more drug suspects in Davao, while President Duterte was mayor of the city; whereas following the hearings, Senator De Lima was exposed to a torrent of harassment and intimidation from the authorities, and these attacks have intensified over the last eight months;

Human rights defenders face regular threats, harassment, intimidation and cyber bullying; whereas those violating the rights of these groups are not being held to account owing to the fact that proper investigations are not being conducted;

In its resolution of 15 March 2017, the European Parliament:

- Calls for the immediate release of Senator Leila M. De Lima and for her to be provided with adequate security whilst in detention; calls on the authorities of the Philippines to ensure a fair trial, recalling the right to the presumption of innocence, to drop all politically motivated charges against her and to end any further acts of harassment against her;

- Strongly condemns the high number of extrajudicial killings by the armed forces and vigilante groups related to the anti-drug campaign; expresses its condolences to the families of the victims; expresses grave concern over credible reports to the effect that the Philippine police force is falsifying evidence to justify extrajudicial killings, and that overwhelmingly the urban poor are those being targeted; calls on the authorities of the Philippines to immediately carry out impartial and meaningful investigations into these extrajudicial killings and to prosecute and bring all perpetrators to justice; calls on the EU to support such investigations; calls on the authorities of the Philippines to adopt all necessary measures to prevent further killings;

- Calls for the EU to closely monitor the case against Senator De Lima;

RUSSIA

Alexei Navalny and other protestors

Following the protests across Russia 26 March 2017, opposition politician Alexei Navalny was detained and fined USD 350 for organising banned protests and sentenced to 15 days in jail;

The verdict of the Leninsky Court in Kirov (8 February 2017) against Russian opposition politician Alexei Navalny on charges of embezzlement attempts served to silence yet another independent political voice in the Russian Federation; whereas the European Court of Human Rights has ruled that Navalny was denied the right to a fair trial in his prosecution in 2013 on the same charges;

whereas the Russian Government has opened a criminal investigation against unidentified people who called on internet for a demonstration in Moscow on 2 April 2017 demanding the resignation of Prime Minister Dmitry Medvedev, an end to Russian military operations in Ukraine and Syria, the release of Navalny and payment of compensation to activists detained during a Moscow protest on 26 March; whereas on 2 April at least 31 people were arrested during opposition protests in Moscow and thereafter detained for ‘breaches of public order’;

In its resolution of 6 April 2017, the European Parliament:

- Condemns the police operations in the Russian Federation attempting to prevent and disperse peaceful anti-corruption demonstrations, and detaining hundreds of citizens, including Alexei Navalny, whose organisation initiated the demonstrations;

- Expresses strong concern that the detaining of Alexei Navalny demonstrates a case of the Russian authorities using the law on public assemblies to fast-track peaceful protesters to prison and commit subsequent systemic abuse;

- Condemns the constant efforts to silence Alexey Navalny, and expresses support for his organisation’s efforts to raise awareness of, and combat, corruption in public institutions and among political representatives and public office holders; regards with deep concern the Court decision of February 2017, which effectively excludes Alexey Navalny from the political arena, further constrains political pluralism in Russia and raises serious questions as to the fairness of democratic processes in Russia;

UKRAINE

The cases of Crimean Tatars

Ilmi Umerov, Crimean Tatar Leader and Deputy Chair of the Mejlis, was sentenced to a period of two years in prison for voicing dissent against the illegal annexation of the Crimean peninsula under Article 280.1 of the Russian criminal code on ‘public calls to action aimed at violating Russia’s territorial integrity’;

Akhtem Chiygoz, Deputy Chair of the Mejlis, was sentenced to eight years of imprisonment for ‘organising mass disturbances’ on 26 February 2014;

Journalist Mykola Semena received a suspended prison sentence for a period of two-and-a-half years and a three-year ban on conducting journalistic work on the basis of Article 280.1 of the Russian criminal code on ‘public calls to action aimed at violating Russia’s territorial integrity’;

In its resolution of 5 October 2017, the European Parliament:

- Condemns the sentencing of Ilmi Umerov, Crimean Tatar Leader and Deputy Chair of the Mejlis, Akhtem Chiygoz, Deputy Chair of the Mejlis, and journalist Mykola Semena; demands that these convictions be reversed and that Mr Umerov and Mr Chiygoz are immediately and unconditionally released and all charges against Mr Semena are immediately and unconditionally dropped;

- Condemns the discriminatory policies imposed by the so-called authorities against, in particular, the indigenous Crimean Tatar community, the infringement of their property rights, the increasing intimidation in political, social and economic life of this community and of all those who oppose the Russian annexation;

SUDAN

Mohamed Zine al-Abidine

The Sudanese National Intelligence and Security Service (NISS) filed charges against Mohamed Zine al-Abidine and his editor-in-chief, Osman Mirgani;

23 October 2017 a Sudanese court sentenced Mohamed Zine al-Abidine to a suspended jail term with a five-year probation period on charges of having violated the journalism code of ethics;

The editor-in-chief of Al-Tayar, Osman Mirgani, was sentenced to pay a fine of 10 000 Sudanese pounds or serve a six-month prison sentence on the same charges, and was released after the fine was paid by the Sudanese Journalists Union;

The lawyer representing both Mohamed Zine al-Abidine and Osman Mirgani has stated his intention to appeal the verdict against them;

It has been reported that the NISS questions and detains journalists and has filed multiple lawsuits against Sudanese journalists and arbitrarily confiscated entire issues of newspapers.

In 2016 there were at least 44 cases of confiscated publications affecting 12 newspapers, including five issues of Al-Jareeda in a single week;

In its resolution of 16 November 2017, the European Parliament:

- Expresses its deep concern at the sentencing of Mohamed Zine al-Abidine by the Press Court in Khartoum on 23 October 2017 to a suspended jail term with a five-year probation period, and calls on the Sudanese authorities to immediately review all charges against him;

- Urges the Sudanese authorities to put an immediate end to all forms of harassment, intimidation and attacks against journalists and defenders of freedom of online and offline expression, and to undertake democratic reforms as a means to ensure the protection and promotion of human rights in the country, including freedom of expression, in accordance with its obligations under the Interim National Constitution of Sudan and its international commitments, including the Cotonou Agreement;

Calls for the EU and its Member States to provide support to civil society organisations by means of technical assistance and capacity-building programmes, so as to improve their human rights advocacy and rule-of-law capabilities and enable them to contribute more effectively to the improvement of human rights in Sudan;

VIETNAM

Nguyen Van Hoa

22-year-old videographer and blogger Nguyen Van Hoa was initially arrested under Article 258 of the Vietnamese Penal Code and charged with ‘abusing democratic freedoms to infringe upon the interests of the state’;

April 2017, these charges were upgraded to a violation of Article 88; whereas Article 88 of the Penal Code has been widely used against human rights defenders (HRDs) who have highlighted abuses in Vietnam.

On 27 November 2017, Nguyen Van Hoa was sentenced to seven years’ imprisonment for having disseminated online information, including videos, on the environmental disaster in Ha Tinh Province that took place in April 2016, when Formosa Ha Tinh, a Taiwanese steel company, caused an illegal discharge of toxic industrial waste into the ocean, which had devastating environmental effects along 200 km of coastline, killing marine life and making people ill;

In its resolution of 14 December 2017, the European Parliament:

- Condemns the sentencing of Nguyen Van Hoa to seven years in prison; underlines that Nguyen Van Hoa has exercised his right to freedom of expression; urges the Vietnamese authorities to release Nguyen Van Hoa immediately and unconditionally;

- Calls on the Vietnamese authorities to release all citizens detained for peacefully exercising their freedom of expression;

- Calls on the Vietnamese authorities to address the environmental disaster in the Ha Tinh Province, which caused mass fish deaths in the region and affected the lives of thousands of people, through legislative measures aimed at restoring and rehabilitating the local economy;

 

ZAMBIA

Hakainde Hichilema

11 May 2017 marked one month since the incarceration of the UPND leader Hakainde Hichilema, who was arrested together with five of his employees by heavily armed police officers in a raid on his house on 11 April;

Hichilema was accused of endangering the President’s life by allegedly obstructing the presidential motorcade in Mongu on 9 April 2017, and was immediately charged with treason, a non-bailable offence in Zambia, as well as with disobeying statutory duty, disobeying lawful orders and using insulting language; whereas he rejected all these allegations;

Hichilema’s lawyers called the case baseless and requested that the Lusaka Magistrate Court drop the charges; whereas the Court upheld the charges on the ground that only the High Court was competent for treason cases;

Hichilema is currently held at the Lusaka Central Correctional Facility, where access to private media, lawyers, supporters and friends is limited; whereas acts of degrading treatment under detention have been reported by Hichilema and his lawyers;

In its resolution of 18 May 2017, the European Parliament:

- Expresses its concern at the arrest and incarceration of Hakainde Hichilema and insists on the need to ensure fairness, diligence and transparency at all times in the application of the law and all along the justice process; notes with concern reports of political motivation in relation to the charges, and therefore reminds the Zambian Government of its obligation to guarantee fundamental rights and the rule of law, including access to justice and the right to a fair trial, as provided for in the African Charter and in other international and regional human rights instruments;

- Calls on the Zambian authorities to conduct a prompt, impartial and thorough investigation into the alleged ill-treatment suffered by Hichilema during his detention and to hold those responsible to account;

ZIMBABWE

Pastor Evan Mawarire and other cases of restriction of freedom of expression

On 1 February 2017 Pastor Evan Mawarire was arrested at Harare airport on his return to Zimbabwe; whereas he was initially charged with ‘subverting a constitutional government’ under Section 22 of the Criminal Procedure Act, an offence which is punishable with imprisonment for up to 20 years; whereas on 2 February 2017 another charge was added, that of insulting the flag under Section 6 of the Flag of Zimbabwe Act; whereas Pastor Mawarire was only released on bail after having spent nine days in custody;

In a public statement, the Zimbabwean Human Rights Commission expressed deep concern about the brutality and violent conduct of the police, stating that the fundamental rights of demonstrators were violated, and called on the Zimbabwean authorities to investigate and bring the perpetrators to justice;

Itai Dzamara, a journalist and political activist, was abducted on 9 March 2015 by five unidentified men at a barbershop in Harare; whereas the High Court ordered the government to search for Dzamara and report on progress to the Court every fortnight until his whereabouts had been determined; whereas the fate of Mr Dzamara remains unknown;

In its resolution of 18 March 2017, the European Parliament:

- Deplores the arrest of Pastor Evan Mawarire; stresses that his release on bail is not sufficient and that the politically motivated charges against him must be completely withdrawn;

- Calls on the Zimbabwean authorities to ensure that the criminal justice system is not misused to target, harass or intimidate human rights defenders such as Pastor Evan Mawarire;

- Calls on the Zimbabwean authorities to ascertain Mr Dzamara’s whereabouts and to ensure that those who are responsible for his abduction face justice; notes that expressing opinion in a non-violent way is a constitutional right for all Zimbabwean citizens and it is the obligation of the authorities to protect the rights of all citizens;


ANNEX II: LIST OF RESOLUTIONS

List of resolutions adopted by the European Parliament during the year 2017 and relating directly or indirectly to human rights violations in the world

Country

Date of adoption in plenary

Title

Africa

Central African Republic +

19.01.2017

Central African Republic

Burundi +

19.01.2017

Situation in Burundi

DCR and Gabon *

02.02.2017

Rule of law crisis in the Democratic Republic of the Congo and in Gabon

Zimbabwe +

16.03.2017

Zimbabwe, the case of Pastor Evan Mawarire

South Sudan +

18.05.2017

South Sudan

Zambia +

18.05.2017

Zambia, particularly the case of Hakainde Hichilema

Ethiopia +

18.05.2017

Ethiopia, notably the case of Dr Merera Gudina

Kenya *

18.05 2017

Dadaab refugee camp

DRC *

14.06.2017

Situation in the Democratic Republic of the Congo

Eritrea +

06.07.2017

Eritrea, notably the cases of Abune Antonios and Dawit Isaak

Burundi +

06.07.2017

Burundi

Gabon +

14.09.2017

Gabon, repression of the opposition

Malawi +

5.10.2017

Situation of people with albinism in Malawi and other African countries

Madagascar +

16.11.2017

Madagascar

Sudan +

16.11.2017

Freedom of expression in Sudan, notably the case of Mohamed Zine al -Abidine

Somalia +

16.11.2017

Terrorist attacks in Somalia

Americas

Nicaragua +

16.02.2017

Situation of human rights and democracy in Nicaragua, the case of Francisca Ramirez

Guatemala +

16.02.2017

Guatemala, notably the situation of human rights defenders

Venezuela *

27.04.2017

Situation in Venezuela

El Salvador +

14.12.2017

The cases of women prosecuted for miscarriage

Asia

Indonesia +

19.01.2017

Indonesia, notably the cases of Hosea Yeimo, Ismael Alua and the Governor of Jakarta

Philippines +

16.03.2017

Philippines – the case of Senator Leila M. De Lima

Bangladesh +

06.04.2017

Bangladesh, including child marriages

South and South East Asia *

13.06.2017

Statelessness in South and South East Asia

Azerbaijan +

15.06.2017

The case of Afgan Mukhtarli and situation of media in Azerbaijan

Pakistan +

15.06.2017

Pakistan, notably the situation of human rights defenders and the death penalty

Indonesia +

15.06.2017

Human rights situation in Indonesia

China / Taiwan +

06.07.2017

The cases of Nobel laureate Liu Xiaobo and Lee Ming-che

Cambodia +

14.09.2017

Cambodia, notably the case of Kem Sokha

Laos +

14.09.2017

Laos, notably the cases of Somphone Phimmasone, Lod Thammavong and Soukane Chaithad

Myanmar +

14.09.2017

Myanmar, in particular the situation of Rohingyas

Maldives +

5.10.2017

Situation in Maldives

Vietnam +

14.12.2017

Freedom of expression in Vietnam, notably the case of Nguyen Van Hoa

Cambodia +

14.12.2017

Cambodia: notably the dissolution of CNRP Party

Afghanistan *

14.12.2017

Situation in Afghanistan

Myanmar *

14.12.2017

Situation of the Rohingya people

Europe

Ukraine +

16.03.2017

Ukrainian prisoners in Russia and the situation in Crimea

Russia +

06.04.2017

Russia, the arrest of Alexei Navalny and other protestors

Belarus +

06.04.2017

Belarus

Ukraine +

5.10.2017

The cases of Crimean Tatar leaders Akhtem Chiygoz, Ilmi Umerov and the journalist Mykola Semena

Middle East

Kuwait and Bahrain +

16.02.2017

Executions in Kuwait and Bahrain

Middle East *

18.05.2017

Achieving the two-state solution in the Middle East

Syria *

18.05.2017

EU Strategy on Syria

Yemen *

15.06.2017

Humanitarian situation in Yemen

Yemen *

30.11.2017

Situation in Yemen

Cross-cutting issues

UNHRC sessions *

16.03.2017

EU priorities for the UN Human Rights Council sessions in 2017

Gender equality *

14.03.2017

Equality between women and men in the EU in 2014-2015

Gender equality *

14.03.2017

Equal treatment between men and women in the access to and supply of goods and services

Gender equality *

14.03.2017

EU funds for gender equality

Women *

04.04.2017

Women and their roles in rural areas

Migration *

05.04.2017

Addressing refugee and migrant movements: the role of EU external action

Business and human rights *

27.04.2017

EU flagship initiative on the garment sector

Vulnerable adults *

01.06.2017

Protection of vulnerable adults

Anti-Semitism *

01.06.2017

Combating anti-semitism

War crimes *

04.07.2017

Addressing human rights violations in the context of war crimes, and crimes against humanity, including genocide

Women *

12.09.2017

EU accession to the Council of Europe Convention on preventing and combating violence against women and domestic violence

Corruption and human rights *

13.09.2017

Corruption and human rights in third countries

Women *

3.10.2017

Women’s economic empowerment in the private and public sectors in the EU

Civil society *

3.10.2017

Addressing shrinking civil society space in developing countries

Child marriage

4.10.2017

Ending child marriage

Prison systems and conditions *

5.10.2017

Prison systems and conditions

Roma *

25.10.2017

Fundamental rights aspects in Roma integration in the EU: fighting anti-Gypsyism

Women

26.10.2017

Combating sexual harassment and abuse in the EU

Children *

14.12.2017

Implementation of the directive on combating the sexual abuse and sexual exploitation of children and child pornography

___________________________

+ - urgency resolution according to rule 135, EP RoP

* - resolutions with human rights-related issues


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (5.11.2018)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

(2018/2098(INI))

Nuomonės referentas: José Inácio Faria

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagal SESV 8 straipsnį ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus ir politiką; kadangi pagal ES moterų ir vyrų lygybės strategiją numatyta lyčių lygybės aspektą integruoti į ES prekybos politiką ir užsienio santykių politiką;

B.  kadangi smurtas dėl lyties yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje ir su juo susiduriama visais visuomenės lygmenimis nepaisant amžiaus, išsilavinimo, pajamų, socialinės padėties arba kilmės ar gyvenamosios šalies, be to, tai didžiulė kliūtis siekiant lyčių lygybės; kadangi ginkluotų konfliktų atvejais moterys ir vaikai, įskaitant moteris pabėgėles ir vaikus pabėgėlius, yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių;

C.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės grindžiamos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir tai yra esminiai žmogaus orumo elementai; be to, kadangi šios teisės dar nėra užtikrinamos visose pasaulio teritorijose, įskaitant ES teritorijas;

1.  pabrėžia, kad ES būtina, atsižvelgiant į Darnaus vystymosi tikslų (DVT) darbotvarkę iki 2030 m., Europos konsensusą dėl vystymosi ir į 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP II), toliau vykdyti savo įsipareigojimą plėtoti visuomenes be jokių formų diskriminacijos ir smurto, ir prisidėti prie lyčių lygybę užtikrinančio, saugaus, klestinčio ir tvaraus pasaulio;

2.  primena, kad moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, įtvirtintų ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, ir kad šio principo propagavimas, integruojant lyčių aspektą į visas politikos sritis, ir kitose pasaulio šalyse, naudojantis išorės politika – vienas iš pagrindinių ES tikslų;

3.  primena, kad LLVP II yra viena pagrindinių ES priemonių, kuriomis siekiama pagerinti lyčių lygybę trečiosiose šalyse; ragina Komisiją atsižvelgti į 2015 m. spalio 8 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(1) ir 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl bendro tarnybų darbinio dokumento (SWD(2015)0182) „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“(2),

4.  pabrėžia, jog būtina, kad ES ir toliau būtų įsipareigojusi visapusiškai vykdyti prievoles ir įsipareigojimus dėl moterų teisių, prisiimtus pagal JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, taip pat atsižvelgti į šių dokumentų peržiūros konferencijų rezultatus;

5.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti minties, tikėjimo ir religijos laisvę, visų pirma tikinčioms moterims, kurios yra itin pažeidžiamos;

6.  pažymi, kad neoliberali sistema iš tiesų kenkia darniam vystymuisi ir žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, kurios yra žmogaus teisių dalis;

7.  pabrėžia, kad lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, ir atkreipia dėmesį į JT Generalinio Sekretoriaus António Guterreso pareiškimą, kad esama įrodymų, jog investavimas į moteris yra veiksmingiausias būdas prisidėti prie visuomenės, įmonių ir šalių pakilimo; moterų dalyvavimas sustiprina taikos susitarimus, visuomenės tampa atsparesnės, o ekonomika – galingesnė;

8.  taip pat reiškia susirūpinimą dėl tebesitęsiančios priešiškos reakcijos į moterų teises bei lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir atitinkamas teises (angl. SRHR) ir dėl daugelyje pasaulio šalių priimamų pagrindinių teisės aktų, pagal kuriuos šios teisės apribojamos;

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti visuotinę prieigą prie įvairių kokybiškų ir įperkamų lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant prieigą prie išsamios informacijos apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, taip pat švietimo lytiškumo ir santykių klausimais, šeimos planavimo ir šiuolaikinės kontracepcijos metodų, saugių ir teisėtų nėštumo nutraukimo bei rekomenduojamų priežiūros prieš gimdymą ir po jo paslaugų, siekiant užkirsti kelią vaikų ir gimdyvių mirtingumui; pabrėžia, kad visuose darnaus vystymosi tiksluose lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys ir kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant visapusiškai realizuoti moterų teises ir veiksmingai įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinamas moterų įgalėjimas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procese;

10.  pabrėžia, kaip svarbu, kad galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis būtų laikoma viena iš žmogaus teisių; pabrėžia būtinybę užtikrinti galimybę naudotis lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir atitinkamomis teisėmis, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad moterys galėtų laisvai kontroliuoti savo kūną ir gyvenimą, galėtų naudotis šeimos planavimo paslaugomis, tinkamais moterų higienos produktais ir gautų rekomenduojamą gimdymų priežiūrą, ir užkirsti kelią vaikų ir gimdyvių mirtingumui; pabrėžia, kad saugios nėštumo nutraukimo paslaugos yra svarbūs elementai siekiant gelbėti moterų gyvybes, padėti išvengti rizikingų gimdymų ir sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą; pabrėžia, kokia svarbi galimybė naudotis tinkamomis su lytimi susijusiomis psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač konflikto ir padėties po konflikto atvejais;

11.  griežtai smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą ir taikymo srities išplėtimą, taip pat jos poveikį moterų ir mergaičių sveikatos priežiūrai ir jų teisėms pasaulio mastu; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares užpildyti JAV atvertą finansavimo spragą šioje srityje, panaudojant nacionalines ir ES vystymuisi skirtas lėšas;

12.  mano, jog nepriimtina, kad moterų ir mergaičių kūnai, ypač jų lytinės ir reprodukcinės teisės ir sveikata, tebėra ideologinio mūšio laukas; ragina ES ir valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamybę ir savarankišką sprendimų priėmimą ir smerkia dažnus moterų lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus, taip pat atsisakymą leisti joms naudotis šeimos planavimo paslaugomis, įperkamomis kontracepcijos priemonėmis ir saugiomis bei teisėtomis nėštumo nutraukimo paslaugomis;

13.  ragina valstybes nares sustiprinti politikos priemonių įgyvendinimą, kurios įgalina mergaites ir moteris kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, ir pagal darnaus vystymosi 5-ąjį tikslą ir Tarptautinės darbo organizacijos 2018 m. iniciatyvą „Moterys darbe“ sutelkti dėmesį į tai, kad moterims ir mergaitėms būtų suteiktos lygiavertės galimybės gauti pradinį ir aukštąjį išsilavinimą ir mokymą, mokymosi visą gyvenimą paslaugas, deramą darbą ir vienodą darbo užmokestį, suteikta lygiavertė prieiga prie finansinių paslaugų, taip pat kad joms būtų atstovaujama ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo procese;

14.  pažymi, kad moterų teisių organizacijos ir gynėjai yra konkrečiai užsipuolami ir visų pirma patiria mažėjančios erdvės pilietinei veiklai padarinius; pabrėžia, jog būtina, kad ES teiktų politinę paramą, užtikrintų vis didesnę apsaugą ir didintų biudžeto asignavimus pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios skatina moterų ir mergaičių teises visose srityse; pabrėžia, kad reikia užtikrinti moterų žmogaus teisių gynėjų, kurios patiria vis daugiau grasinimų ir smurto ir net yra nužudomos tiesiogiai dėl savo aktyvios veiklos, apsaugą; ragina ES atsižvelgti į konkrečius apsaugos poreikius, būdingus moterims žmogaus teisių gynėjoms, ir valstybes nares paisyti JT deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų;

15.  ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 62-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas siekiant lyčių lygybės ir kaimo vietovių moterų bei mergaičių įgalėjimo;

16.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti mergaitėms ir moterims galimybes gauti švietimą ir mokymą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, taip pat humanitariniu mokslų srityje, ypač skiriant daugiau dėmesio jų gabumams ir įgūdžiams lavinti, taip pat didinti jų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose;

17.  primena, kad pagal švietimo sistemą reikėtų parengti tinkamas priemones, siekiant paremti tai, kad į švietimo programas, nesivadovaujant stereotipais, būtų įtrauktas piliečių dalyvavimas, žmogaus teisės, lyčių lygybė, tarpkultūrinio sąmoningumo ir supratimo skatinimas, siekiant studentus geriau paruošti pilietiškumui;

18.  smerkia visų formų smurtą, pavyzdžiui, smurtą artimoje aplinkoje, priekabiavimą, seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis, vaikų ir priverstines santuokas, primetamas moterims ir mergaitėms Europoje ir už jos ribų, kaip rimtus žmogaus teisių pažeidimus;

19.  palankiai vertina ES ir JT bendras pastangas ir investicijas siekiant pradėti iniciatyvą „Spotlight“, kurios tikslas – panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat dar kartą nurodo, kad smurtas prieš moteris ir mergaites yra vienas iš labiausiai paplitusių, nuolatinių ir niokojančių žmogaus teisių pažeidimų, kadangi moterys ir mergaitės visame pasaulyje vis dar yra labiausiai neapsaugotos nuo smurto dėl lyties ir seksualinio smurto, seksualinio priekabiavimo, seksualinės prievartos ir išnaudojimo, o smurtavimas prieš moteris ir mergaites taip pat apima politinę ir ekonominė diskriminaciją, smurtą šeimoje, bauginimą, seksualinį išnaudojimą, nusikaltimus dėl garbės, prekybą žmonėmis, vaikų ir priverstines santuokas, moterų lyties organų žalojimą ir išžaginimą, naudojamą kaip karo ginklą; todėl smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites; taip pat ragina ES ir valstybes nares intensyvinti kovą su moterų lyties organų žalojimu visame pasaulyje ir ES viduje, turint mintyje, kad Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. duomenimis ne mažiau kaip 500 000 moterų, gyvenančių ES, patyrė moterų lyties organų žalojimą ir kad dar 180 000 mergaičių ir moterų vis dar patiria riziką, kad bus sužalotos;

20.  labai apgailestauja, kad Europos Parlamento II LLVP įgyvendinimo tyrimo duomenimis, rengiant dabartines programas lyties aspektas nustumiamas į šalį iškilus krizėms ar sunkiems konfliktams; apgailestauja, kad, be kitų išvadų, tai reiškia, kad karo metu išžagintos mergaitės ir moterys, kai žaginimas naudotas kaip karo ginklas, negali pasinaudoti nediskriminacine priežiūra, tiksliau tariant visapuse medicinine priežiūra, įskaitant abortą, nepaisant to, kad pagal II LLVP siekiama suteikti moterims galių, kad jos galėtų priimti sprendimus, susijusius su jų lytiniu ir reprodukciniu gyvenimu;

21.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai ir rezultatyviai kovoti su prekyba žmonėmis; kaip parodė įvairūs tyrimai, dauguma prekybos žmonėmis aukų yra moterys ir mergaitės, kurios, pasiekusios Europos krantus, yra verčiamos verstis prostitucija valstybėse narėse;

22.  ragina Komisiją ir EIVT, sudarant prekybos ir partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis, visų pirma atsižvelgti į moterų ir mergaičių žmogaus teisių paisymą;

23.  pabrėžia, kad bauginimas ir seksualinis priekabiavimas darbe taip pat yra žmogaus teisių pažeidimai;

24.  primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, ir ES paspartinti Stambulo konvencijos, pirmosios teisiškai privalomos tarptautinės priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir su juo kovoti, ratifikavimą ir įgyvendinimą visa apimtimi, siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų šioje srityje suderinamumą; ragina visapusiškai paisyti Stambulo konvencijos nuostatų; pabrėžia, kad diskriminacijos ar bet kokios formos smurto negalima pateisinti religiniais, kultūriniais ar tradicijų skirtumais ar bet kokiomis kitomis aplinkybėmis;

25.  pripažįsta, kad reikia atsižvelgti į ypatingą padėtį, kurioje atsidūrė moterys, patiriančios įvairių formų diskriminaciją, kaip antai dėl lytinės tapatybės, rasės, klasės, negalios ar veiksnumo arba migranto statuso; ragina EIVT ir valstybes nares rengti užsienio politikos priemones ir jas vertinti atsižvelgiant į lyties aspektą ir tarpsektorinį požiūrį;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares padvigubinti pastangas siekiant panaikinti visų rūšių smurtą dėl lyties, įskaitant vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas, žudymą dėl lyties, prievartinį sterilizavimą ir vedybinį prievartavimą;

27.  pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visas politikos sritis, nes tai yra Sutartyse nustatytas įpareigojimas, todėl tai turėtų būti pagrindinis prioritetas visose ES gairėse, darbo santykiuose, politikos srityse ir veiksmuose, įskaitant išorės veiksmus; todėl remia susijusias koordinuotas pastangas daugiašaliuose dialoguose ir ES delegacijų veikloje, pavyzdžiui, rinkimų stebėjimo misijose; pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais darbą, kuriuo siekiama skatinti taiką, saugumą ir pagrindines laisves, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

28.  ragina Komisiją įtraukti į laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis skyrių dėl lyčių ir sąlygas, kuriomis šios šalys raginamos ratifikuoti ir įgyvendinti 27 tarptautines konvencijas (dėl žmogaus ir darbuotojų teisų, aplinkos apsaugos ir gero valdymo), išvardytas bendrojoje lengvatų sistemoje (BLS) ir sistemoje BLS +; pabrėžia, kad itin svarbu stebėti jų įgyvendinimą, prireikus imtis veiksmų ir ypatingą dėmesį skirti lyčių lygybei; pabrėžia, kad Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims yra viena iš svarbiausių konvencijų, taikomų pagal sistemą BLS +;

29.  apgailestauja, kad, remiantis 2016 m. statistika, tik 21,9 proc. ES delegacijų vadovų yra moterys(3); apgailestauja, kad tik vienas iš aštuonių ES specialiųjų įgaliotinių yra moteris; apgailestauja, kad moterys sudaro tik 25 proc. darbuotojų BSGP civilinėse misijose; apgailestauja, kad nesama išsamios statistikos, susijusios su moterų dalyvavimu BSGP karinėse misijose ir operacijose;

30.  pažymi, kad reikės tinkamai finansuoti lyčių lygybę užsienio santykiuose norint, jog būtų išlaikytas politinis įsipareigojimas šiam tikslui; pabrėžia, kad dabartinis lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo veiksmų finansavimas vis dar nepakankamas ir ragina kitoje DFP šią padėtį pakeisti;

31.  palankiai vertina požiūrį, pagal kurį norima integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį į ES bendros saugumo ir gynybos politikos veiklą, ir pabrėžia, kad svarbu suteikti atitinkamą lyčių aspektu grindžiamą mokymą sveikatos priežiūros specialistams ir humanitarinės pagalbos darbuotojams, įskaitant dirbančius ekstremaliosiose situacijose;

32.  pabrėžia, kaip svarbu įtraukti moteris, jaunimą ir LGBTQI asmenis į taikos ir susitaikymo procesus, ir svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti menas ir kultūrų dialogas šiuo požiūriu, kaip nurodyta bendrame Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „ES tarptautinių kultūrinių santykių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029);

33.  pabrėžia, kaip svarbu atsižvelgti į konkrečius poreikius, kuriuos patiria bet kokio amžiaus našlės regionuose, kuriuose vyksta ir neseniai vyko konfliktai, visų pirmą į jų finansinės ir psichologinės paramos poreikius, taip pat pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį jos turėtų atlikti vykdant taikos ir susitaikymo procesus;

34.  pabrėžia, kad diskriminacijos ar bet kokios formos smurto jokiu būdu negalima pateisinti religiniais, kultūriniais ir tradicijų skirtumais; remia ES iniciatyvą „Smurtinio ekstremizmo prevencija. Požiūris, kuriuo atsižvelgiama į lyčių aspektą“ ir ragina remti projektus, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kurie stiprina moterų ir mergaičių vaidmenį kuriant taiką, vykdant konfliktų ir terorizmo prevenciją ir teikiant humanitarinę pagalbą;

35.  ragina EIVT remti moterų vaidmenį vykdant terorizmo prevenciją; pažymi, kad, kaip parodė įvairūs tyrimai, moterys, kaip motinos, per nuolatinį dialogą ir esminį emocinį ryšį su savo vaikais turi potencialą atitolinti juos nuo radikalizacijos, kuri gali juos veikti, ir apsaugoti nuo įvairių ekstremistinių grupuočių psichinės manipuliacijos rizikos; pabrėžia, kad moterys, užtikrindamos ryšį tarp visuomenės ir pačios šeimos, gali atlikti „sargybinių“ vaidmenį, teikdamos esminę informaciją, kuria būtų galima skatinti nesmurtinius veiksmus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią galimiems teroro aktams;

36.  ragina ES kovoti su smurtu dėl lyties savo veikloje su trečiosiomis valstybėmis ir savo valstybėse narėse, atlikti tai kuo geriau ir naudojant visas turimas priemones;

37.  smerkia žiaurumus, kurie buvo vykdomi perkeltųjų asmenų, tokių kaip pabėgėliai, migrantai ir prieglobsčio prašytojai, ypač moterys ir mergaitės, atžvilgiu; smerkia tai, kad kai kuriose trečiosiose šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu; smerkia bet kokios formos LGBTQI asmenų diskriminaciją ir smurtą prieš juos; smerkia besitęsiančią padėtį, kai moterys ir LGBTQI asmenys, siekdami prašyti prieglobsčio ES, patiria didelę seksualinio smurto ir smurto dėl lyties riziką kelionėje ir priėmimo centruose; pabrėžia, kad moterys, mergaitės ir LGBTQI asmenys, tvirtinantys, kad visiškai pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl lyties, turi galėti saugiai prašyti vizų dėl humanitarinių priežasčių; ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti moterų migrančių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsaugą, t. y. teikti teisines konsultacijas, pasirūpinti sveikatos priežiūra ir saugiomis erdvėmis moterims ir vaikams, taip pat sudaryti galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, įskaitant saugius abortus;

38.  pabrėžia, kad įvairių formų smurtas ir diskriminacija dėl lyties, įskaitant, be kita ko, išprievartavimą ir seksualinį smurtą, moterų lyties organų žalojimą, priverstinę santuoką, smurtą šeimoje, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir valstybės toleruojamą diskriminaciją dėl lyties, yra laikomi persekiojimu ir turėtų būti laikomi pagrįstomis priežastimis prašyti prieglobsčio arba humanitarinės apsaugos, taigi ir atsispindėti naujoje priemonėje; todėl ragina Komisiją pripažinti persekiojimą dėl lyties tinkama priežastimi prašyti tarptautinės apsaugos, taip pat užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visus prieglobsčio procedūros etapus, laikantis 2002 m. UNCHR gairių dėl tarptautinės apsaugos dėl persekiojimo dėl lyties;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti lyčių aspektu grindžiamų požiūrių taikymą siekiant atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių, kurioms reikia tarptautinės apsaugos, poreikius, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų suteikta pagalba mergaitėms ir moterims, kurios yra smurto dėl lyties, patirto savo kilmės šalyse arba keliaujant migracijos maršrutais, aukos;

40.  smerkia bet kokios formos LGBTQI asmenų diskriminaciją ir smurtą prieš juos; ragina EIVT, vykdant ES išorės veiksmus, didinti ir skatinti informuotumą apie LGBTQI asmenų teises siekiant panaikinti kasdien jų patiriamą diskriminaciją, vadovaujantis ES gairėmis dėl LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo bei gynimo;

41.  smerkia, tai, kad moterys kai kuriose šalyse vis dar turi ribotas galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir todėl jos negali naudotis savo pagrindinėmis piliečių teisėmis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

22.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Vilija Blinkevičiūtė, Arne Gericke, Anna Hedh, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Barbara Matera, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Marijana Petir, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Liliana Rodrigues, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Inácio Faria, Eleonora Forenza, Jordi Solé, Julie Ward

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Ángela Vallina

PPE

José Inácio Faria, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Barbara Matera

S&D

Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Maria Noichl, Pina Picierno, Liliana Rodrigues, Julie Ward

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Jordi Solé, Ernest Urtasun

5

-

ECR

Arne Gericke, Jana Žitňanská

PPE

Heinz K. Becker, Marijana Petir, Anna Záborská

1

0

GUE/NGL

João Pimenta Lopes

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 349, 2017 10 13, p. 50.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0239.

(3)

3 „EIVT 2017 m. žmogiškųjų išteklių ataskaita“, paskelbta 2018 m. gegužės 16 d.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

12.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

6

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Bas Belder, James Carver, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Tunne Kelam, Wajid Khan, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Michel Reimon, Jean-Luc Schaffhauser, Anders Sellström, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Bocskor, Neena Gill, Rebecca Harms, Marek Jurek, Juan Fernando López Aguilar, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Bodil Valero, Mirja Vehkaperä, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Rupert Matthews, Miroslav Mikolášik, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

41

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Urmas Paet, Jozo Radoš, Ivo Vajgl, Mirja Vehkaperä

EFDD

Aymeric Chauprade, Eleonora Evi

PPE

Michèle Alliot-Marie, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Anders Sellström, Jaromír Štětina

S&D

Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Wajid Khan, Arne Lietz, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato

VERTS/ALE

Rebecca Harms, Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Alyn Smith, Jordi Solé, Bodil Valero

6

-

ECR

Bas Belder, Marek Jurek

ENF

Jean-Luc Schaffhauser

NI

James Carver, Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

8

0

ECR

Rupert Matthews, Charles Tannock

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat

PPE

Andrea Bocskor, Miroslav Mikolášik

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 6 d.Teisinis pranešimas